ECB virselis 2009 WEBUI-str.indd

Transkriptas

1 LT EUROPOS CENTRINIS BANKAS MĖNESINIS BIULETENIS M Ė N E S I N I S B I U L E T E N I S B I R Ž E L I S

2

3 Europos centrinis bankas, 9 m. Adresas Kaiserstrasse 9 63 Frankfurt am Main Vokietija Pašto adresas Postfach Frankfurt am Main Vokietija Telefonas Internetas Faksas Už šio biuletenio parengimą atsakinga vykdomoji valdyba. Vertimus rengia ir skelbia nacionaliniai centriniai bankai. Į lietuvių kalbą išvertė Europos centrinis bankas ir Lietuvos bankas. Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Šiame leidinyje paskutiniai statistikos duomenys pateikti 9 m. birželio 3 d (Online)

4 t u r i n y s ávadinis straipsnis 5 valdančiosios tarybos sprendimai dël specialiøjø priemoniø 9 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka Pinigø ir finansø raida 8 Kainos ir sànaudos 53 Produkcija, paklausa ir darbo rinka 68 Fiskalinë raida 79 Eurosistemos ekspertø makroekonominës prognozës euro zonai 86 Valiutø kursø ir mokëjimø balanso pokyèiai 9 Intarpai: Naujausi pokyčiai, susiję su PFI vykdomu euro zonos valdžios sektoriaus išleistų skolos vertybinių popierių pirkimu Likvidumo sąlygos ir pinigų politikos operacijos nuo 9 m. vasario d. iki gegužės d Euro zonos ir JAV nefinansinių korporacijų finansavimas skolintomis lėšomis 46 4 Pastarieji euro zonos bazinės infliacijos pagrindinių matų pokyčiai 54 5 Naujausi būsto rinkos pokyčiai euro zonoje 64 6 Darbo rinkos korekcijos dabartinio ekonominio aktyvumo mažėjimo sąlygomis m. ataskaita apie gyventojų senėjimą: su gyventojų senėjimu susijusių valstybės išlaidų atnaujintos prognozės 83 8 Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, valiutų kursų, žaliavų kainų ir fiskalinės politikos 86 9 Kitų institucijų prognozės 89 Prekybos euro zonoje mažėjimas 96 Euro zonos apþvalga priedai Eurosistemos pinigø politikos priemoniø chronologija Europos centrinio banko nuo 8 m. publikuoti dokumentai Þodynas s I V XIII

5 S a n t r u m p o s ŠALYS BE Belgija LU Liuksemburgas BG Bulgarija HU Vengrija CZ Čekija MT Malta DK Danija NL Nyderlandai DE Vokietija AT Austrija EE Estija PL Lenkija IE Airija PT Portugalija GR Graikija RO Rumunija ES Ispanija SI Slovėnija FR Prancūzija SK Slovakija IT Italija FI Suomija CY Kipras SE Švedija LV Latvija UK Jungtinė Karalystė LT Lietuva JP Japonija US Jungtinės Amerikos Valstijos KITOS BVP bendrasis vidaus produktas c.i.f. kaina, draudimas ir frachtas (cost, insurance and freight at the importer s border) EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Europos centrinis bankas S Europos centrinių bankų sistema EPI Europos pinigų institutas EPS ekonominė ir pinigų sąjunga ES Europos Sąjunga ESS95 Europos sąskaitų sistema 995 EUR euras EK efektyvusis kursas EVRK red. Ekonominės veiklos rūšių klasifikacija f.o.b. franko laivo denis (free on board at the exporter s border) GKI gamintojų kainų indeksas HTEI Hamburgo tarptautinės ekonomikos institutas IS indėlio sertifikatas MB mokėjimų balansas MBV5 TVF Mokėjimų balanso vadovas (5 leidimas) NCB nacionalinis centrinis bankas PFI pinigų finansinės institucijos STPK 4 red. Standartinė tarptautinės prekybos klasifikacija (4 redakcija) SVKI suderintas vartotojų kainų indeksas TAB Tarptautinių atsiskaitymų bankas TDO Tarptautinė darbo organizacija TVF Tarptautinis valiutos fondas VDSAP vienetinės darbo sąnaudos apdirbamojoje pramonėje VDSŠU vienetinės darbo sąnaudos šalies ūkyje VKI vartotojų kainų indeksas Remiantis Bendrijos praktika, ES šalys šiame biuletenyje išvardytos abėcėlės tvarka pagal šalių pavadinimus nacionalinėmis kalbomis.

6 Á va d i n i s s t r a i p s n i s 9 m. birželio 4 d. vykusiame posėdyje, remdamasi reguliaria ekonomine ir pinigų analize, Valdančioji taryba nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų. Dabartinis palūkanų normų lygis yra tinkamas, atsižvelgiant į gegužės mėn. pradžioje Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus, įskaitant ir aktyvaus kreditavimo skatinimo priemones, bei visą po to paskelbtą informaciją ir analizių rezultatus. Valdančioji taryba pakartotinai pabrėžė savo lūkesčius, kad, labai susilpnėjus ekonominiam aktyvumui euro zonoje ir visame pasaulyje, pinigų politikai svarbiu laikotarpiu kainų kilimas ir toliau bus pažabotas. Naujausių apklausų duomenys rodo, kad po du ketvirčius trukusio neigiamo augimo tikimasi, kad kitą 9 m. dalį ekonominis aktyvumas lėtės daug mažiau neigiamu tempu. Po stabilizavimo etapo iki m. vidurio ketvirtiniai augimo tempai turėtų būti teigiami. Atliekant šį vertinimą, atsižvelgta į nepalankius uždelsto poveikio pokyčius, tokius kaip toliau prastėjančios sąlygos darbo rinkose, kurie, tikėtina, pasireikš per ateinančius mėnesius. Kartu paskelbti infliacijos lūkesčiai vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiais vis dar atitinka Valdančiosios tarybos siekį palaikyti mažesnį, bet artimą % infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Pinigų analizės rezultatai patvirtina vertinimą, kad spaudimas infliacijai yra nedidelis, toliau lėtėjant metiniam pinigų kiekio ir kredito augimui. Tokiomis sąlygomis Valdančioji taryba tikisi, kad vidutiniu laikotarpiu kainų stabilumas bus užtikrintas, o tai sustiprins euro zonos namų ūkių perkamąją galią. Kalbant apie ekonominę analizę, 9 m. pirmąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas reikšmingai sumažėjo dėl finansų rinkos neramumų poveikio, ypač dėl labai sumažėjusios pasaulinės paklausos ir prekybos. Pagal Eurostato išankstinį įvertį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonominis aktyvumas euro zonoje sumažėjo,5 %. 8 m. ketvirtąjį ketvirtį jis sumažėjo,8 %. Tai darys stiprų neigiamą poveikį 9 m. vidutiniam augimo tempui. Vis dėlto visiškai neseniai apklausos duomenys parodė pagerėjimą, nors ir labai nedidelį. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, tikimasi, kad po itin prastų rezultatų pirmąjį ketvirtį kitą 9 m. dalį ekonominis aktyvumas mažės daug mažiau neigiamu tempu. Po stabilizavimosi etapo iki m. vidurio ketvirtiniai augimo tempai turėtų būti teigiami. Tai iš esmės rodo ir 9 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 9 m. metinio realiojo BVP augimas svyruos nuo 5, % iki 4, %, o m. nuo, % iki,4 %. Palyginti su 9 m. kovo mėn. ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, augimo ribos, ypač 9 m., buvo sumažintos. Prie šio sumažinimo labai prisidėjo stiprus neigiamas mechaninis poveikis iš praėjusių metų ir labai prasti 9 m. pirmojo ketvirčio rezultatai. Numatomas nuoseklus ekonomikos atsigavimas ateinančiais metais (iki m. vidurio augimo tempui vėl tampant teigiamam) rodo stiprų jau taikomų ir tik pradėtų taikyti makroekonominių skatinimo priemonių, siekiant atkurti finansų sistemos veiklą tiek euro zonoje, tiek už jos ribų, poveikį. Tarptautinių organizacijų prognozėse numatytos augimo ribos iš esmės patenka į Eurosistemos ekspertų 9 m. birželio mėn. prognozėse numatytas (atsižvelgiant į pirmojo ketvirčio rezultatus) ribas. Valdančiosios tarybos nuomone, ekonominės veiklos perspektyvai kylanti rizika yra subalansuota. Palankiai vertintina tai, kad gali pasireikšti didesnis negu manyta poveikis dėl taikomų visapusiškų makroekonominių skatinimo priemonių ir kitų taikytų politikos priemonių. Pasitikėjimas taip pat gali sustiprėti greičiau negu šiuo metu tikimasi. Kita vertus, susirūpinimą kelia šie keli galimi veiksniai: stipresnis neramumų finansų rinkose poveikis realiajai ekonomikai, nepalankesnė darbo rinkų padėtis, didesnis protekcionistinis spaudimas ir nepalanki pasaulio ekonomikos raida dėl pasaulio ekonomikos nesubalansuotumo nesklandaus koregavimosi. Kalbant apie kainų pokyčius, pagal Eurostato išankstinį įvertį, SVKI pagrindu apskaičiuota metinė infliacija gegužės mėn. buvo, %, balandžio mėn.,6 %. Infliacijos lygio mažėjimas nebuvo netikėtas jis iš esmės rodo pastaruosius mėn. labai svyravusių pasaulinių žaliavų kainų bazės efektą. Vertinant ateities perspektyvas, dėl šio bazės efekto numatoma, kad metinis infliacijos lygis ateinančiais mėnesiais toliau mažės ir laikinai bus neigiamas, o iki 9 m. pabaigos vėl taps teigiamas. Vis dėlto pinigų politikos požiūriu tokie trumpalaikiai pokyčiai nėra svarbūs. Vertinant to-

7 lesnės ateities perspektyvas, tikimasi, kad kainų ir sąnaudų raidą tebeslopins vis dar vangi paklausa euro zonoje ir už jos ribų. Šios prognozės atitinka 9 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes euro zonos infliacijai. Jose numatyta, kad vidutinė metinė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija 9 m. svyruos nuo, % iki,5 %, palyginti su 9 m. kovo mėn. ekspertų prognozėmis, ribos buvo šiek tiek sumažintos. Eurosistemos ekspertai numato, kad m. SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija svyruos nuo,6 % iki,4 %, o tai iš esmės nesiskiria nuo 9 m. kovo mėn. paskelbtų ekspertų prognozių. Tarptautinių organizacijų paskelbtose prognozėse pateikiamos panašios tendencijos. Tokiomis aplinkybėmis svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad infliacijos lūkesčiai vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiais ir toliau atitinka Valdančiosios tarybos siekį palaikyti mažesnį, bet artimą % infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Šių prognozių neapibrėžtumas iš esmės yra subalansuotas. Infliacijos mažėjimo galimybė daugiausia yra susijusi su ekonominio aktyvumo perspektyva, o didėjimo galimybė susijusi su didesnėmis negu tikėtasi žaliavų kainomis. Be to, tiesioginiai mokesčiai ir administruojamosios kainos gali padidėti daugiau negu šiuo metu tikimasi dėl to, kad kelerius ateinančius metus prireiks fiskalinės konsolidacijos. Analizuojant pinigų rinkų padėtį, naujausi duomenys patvirtina, kad tebemažėja pinigų kiekio didėjimo tempas, o tai patvirtina vertinimą, kad spaudimas infliacijai yra nedidelis. P3 metinis augimo tempas balandžio mėn. toliau mažėjo iki 4,9 %, o paskolų privačiajam sektoriui iki,4 %. Vis dėlto metinio augimo tempo mažėjimas, ypač kalbant apie P3 augimą, buvo nuosaikesnis negu ankstesniais mėnesiais dėl spartaus pinigų rodiklių augimo balandžio mėn. Naujausia P3 sudedamųjų dalių raida teberodo praeityje sumažintų pagrindinių palūkanų normų poveikį. Dėl šių sumažinimų sumažėjo tiek skirtingų indėlių palūkanų normų lygiai, tiek jų skirtumai. Dėl to sumažėjo rinkos dalyvių alternatyviosios išlaidos perkeliant lėšas į labai likvidžius vienos nakties indėlius, o tai paaiškina, dėl ko balandžio mėn. metinis P augimas padidėjo iki 8,4 %. Tuo pat metu sumažėjusios trumpalaikių indėlių ir likvidžių rinkos priemonių palūkanų normos tebeskatina lėšų perskirstymą į priemones, neįeinančias į P3 sudėtį. PFI paskolų privačiajam sektoriui likutis balandžio mėn. dar šiek tiek sumažėjo. Šį pokytį taip pat daugiausia nulėmė trumpalaikių paskolų nefinansinėms korporacijoms neigiamas srautas, susidaręs dėl sumažėjusios apyvartinio kapitalo paklausos pirmaisiais metų mėnesiais labai sumažėjus ekonomikos aktyvumui bei pablogėjus verslo perspektyvoms, ir dėl didesnio naudojimosi likvidumo apsaugomis finansuojant apyvartinį kapitalą. Ilgalaikių paskolų nefinansinėms korporacijoms srautas, priešingai, tebebuvo teigiamas. Sumažinus pagrindines palūkanų normas, vėliau buvo mažinamos paskolų tiek nefinansinėms korporacijoms, tiek namų ūkiams palūkanų normos. Pagerėjusios finansavimo sąlygos ateityje turėtų toliau skatinti ekonominį aktyvumą. Tačiau dėl ateities iššūkių bankai turėtų imtis tinkamų priemonių savo kapitalo bazei stiprinti ir, jei reikia, pasinaudoti vyriausybės siūlomomis priemonėmis finansų sektoriui sustiprinti, ypač kapitalo restruktūrizavimo srityje. Apibendrinant pasakytina, kad dabartinis palūkanų normų lygis yra tinkamas atsižvelgiant į gegužės pradžioje Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus, įskaitant aktyvaus kreditavimo skatinimo priemones, bei visą po to paskelbtą informaciją ir analizes. Valdančioji taryba pakartotinai pabrėžė savo lūkesčius, kad, labai susilpnėjus ekonominiam aktyvumui euro zonoje ir visame pasaulyje, pinigų politikai svarbiu laikotarpiu kainų kilimas ir toliau bus pažabotas. Naujausių apklausų duomenys rodo, kad po du ketvirčius trukusio labai didelio smukimo tikimasi, kad kitą šių metų dalį ekonominis aktyvumas lėtės daug nuosaikesniu tempu. Po stabilizavimo etapo iki m. vidurio ketvirtiniai augimo tempai turėtų būti teigiami. Atliekant šį vertinimą, atsižvelgta į nepalankius uždelsto poveikio pokyčius, tokius kaip toliau prastėjančios sąlygos darbo rinkose, kurie, tikėtina, pasireikš per ateinančius mėnesius. Kartu vidutinio ir ilgo laikotarpių infliacijos lūkesčių rodikliai vis dar atitinka Valdančiosios tarybos siekį palaikyti mažesnį, bet artimą %

8 Ávadinis straipsnis infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Tarpusavyje palyginti ekonominės ir pinigų analizės rezultatai patvirtina vertinimą, kad spaudimas infliacijai yra nedidelis toliau lėtėjant metiniam pinigų kiekio ir kredito augimui. Tokiomis sąlygomis Valdančioji taryba tikisi, kad vidutiniu laikotarpiu kainų stabilumas bus užtikrintas, o tai palaikys euro zonos namų ūkių perkamąją galią. Kadangi pinigų politikos poveikis pasireiškia su vėlavimu, visas Valdančiosios tarybos politikos veiksmų poveikis ekonomikai pasireikš nuosekliai. Taigi, atsižvelgiant į visas taikytas priemones, pinigų politika turės skatinamąjį poveikį namų ūkiams ir korporacijoms. Kai tik pagerės makroekonominė aplinka, Valdančioji taryba užtikrins, kad taikytos priemonės būtų greitai atšauktos, o padidintas likvidumas būtų sumažintas. Taip galima laiku užkirsti kelią grėsmei kainų stabilumui vidutiniu ir ilgesnės trukmės laikotarpiais. Valdančioji taryba ir toliau užtikrins, kad vidutiniu laikotarpiu būtų įtvirtinti infliacijos lūkesčiai. Šis įtvirtinimas būtinas tvaraus augimo bei užimtumo skatinimui ir padeda palaikyti finansų stabilumą. Dėl to ateityje Valdančioji taryba ir toliau labai atidžiai stebės visus pokyčius. Kalbant apie fiskalinę politiką, naujausios Europos Komisijos prognozės rodo, kad 9 m. labai padidės euro zonos valdžios sektoriaus deficito ir skolos santykiai. Numatoma, kad 9 m. deficito santykis padidės iki 5,3 % BVP, o m. iki 6,5 % (8 m. buvo,9 %). m. skolos santykis bus didesnis kaip 8 % BVP. Tikimasi, kad 9 m. daugumos euro zonos šalių deficitas bus didesnis kaip 3 % BVP kontrolinis dydis. Visuomenės pasitikėjimui valstybės finansų tvarumu palaikyti prireiks ryžtingų ir patikimų koregavimų, siekiant kaip įmanoma greičiau vėl įtvirtinti patikimas fiskalines pozicijas, taikant visas Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Patikimų fiskalinių pozicijų įtvirtinimas artimiausiu metu būtinas, kad šalys galėtų susitvarkyti su papildoma fiskaline našta, susidariusia dėl gyventojų senėjimo ir finansų sektoriui stabilizuoti skirtų valstybės garantijų keliamos rizikos. Kalbant apie struktūrinę politiką, yra rimtų priežasčių imtis tolesnių veiksmų potencialiam euro zonos ekonomikos augimui skatinti. Labai svarbu, kad dabar daugiausia dėmesio būtų skiriama euro zonos ekonomikos gebėjimui prisitaikyti ir lankstumui didinti, laikantis atvirosios rinkos ekonomikos principo. Dabartinė situacija gali būti vertinama kaip katalizatorius, padedantis sparčiau įgyvendinti būtinas šalių vidaus, pirmiausia darbo rinkos, reformas, siekiant užtikrinti tinkamą darbo užmokesčio nustatymą ir darbo jėgos mobilumą, pereinant į kitus sektorius ar išvykstant į kitus regionus, bei prekių rinkos reformas, siekiant paskatinti konkurenciją ir pagreitinti restruktūrizavimą. Taip pat reikia laiku atsisakyti nemažai ekonominės politikos priemonių, pastaraisiais mėnesiais taikytų siekiant sustiprinti kai kuriuos ekonomikos sektorius.

9

10 va l d a n č i o s i o s ta r y b o s s p r e n d i m a i d Ë l s p e c i a l i Ø j Ø p r i e m o n i Ø 9 m. gegužės 7 d. valdančioji taryba nusprendė dar sumažinti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normą naudojantis ribinio skolinimosi galimybe iki atitinkamai, % ir,75 %. Palūkanų norma naudojantis indėlių galimybe nesikeitė ir buvo,5 %. Taigi nuo 8 m. spalio mėn. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos buvo sumažintos iš viso 35 baziniais punktais. 9 m. birželio 4 d. Valdančioji taryba nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų. Gegužės 7 d. Valdančioji taryba, be sprendimo sumažinti palūkanų normas, nutarė ir toliau laikytis aktyvios kreditavimo skatinimo pozicijos. Pagal nuo 8 m. spalio mėn. vykdomas operacijas ir pripažįstant bankų sistemos atliekamą pagrindinį vaidmenį finansuojant euro zonos ekonomiką, Eurosistema vykdys ilgesnės trukmės likvidumą didinančias refinansavimo operacijas, kurių trukmė yra mėn., kaip fiksuotųjų palūkanų aukcionus, paskirstant visą sumą. Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad nuo 9 m. liepos 8 d. Europos investicijų bankas taps tinkama sandorio šalimi atliekant Eurosistemos pinigų politikos operacijas, pastarajam taikant tokias pačias sąlygas kaip ir bet kuriai kitai sandorio šaliai. Valdančioji taryba nusprendė, kad Eurosistema pirks euro zonoje išleistas eurais padengtas obligacijas. Daugiau informacijos apie šią priemonę buvo paskelbta Valdančiosios tarybos posėdyje birželio 4 d. Nuo 8 m. spalio mėn. iki 9 m. gegužės mėn. įgyvendintos specialiosios priemonės Nuo 8 m. rugsėjo mėn., kai sustiprėjo neramumai finansų rinkose, ir sparčiai mažėjant infliaciniam spaudimui, pradėjo taikyti pinigų politikos ir likvidumo valdymo priemones, neturinčias precedento savo pobūdžiu, mastu ir dažniu. Prasidėjus finansų krizei ėmėsi aktyvių likvidumą gerinančių priemonių, siekdamas apsaugoti kredito srautus euro zonos ekonomikai ir užtikrinti, kad Valdančiosios tarybos sprendimus dėl pinigų politikos pozicijos atspindėtų pinigų ir kredito rinkos sąlygos. Esant tokioms aplinkybėms labai svarbus buvo 8 m. spalio mėn. Valdančiosios tarybos sprendimas padidinti banko ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų, kurių trukmė iki 6 mėn., dažnį bei apimtį ir visas likvidumą didinančias operacijas vykdyti, taikant fiksuotųjų palūkanų aukciono tvarką, paskirstant visą sumą. Be to, pasiūlė finansavimą JAV doleriais ir Šveicarijos frankais atliekant valiutų apsikeitimo sandorius. Atsižvelgiant į tai, kad šie operacinės sistemos pokyčiai yra reikšmingi, juos galima vadinti specialiais. Atrodo, kad anksčiau minėtoms specialiosioms priemonėms teko svarbiausias vaidmuo mažinant finansavimo riziką ir per bankus teikiant finansavimo pagalbą šalių ūkiams. Dėl to per pastaruosius kelis mėnesius gerokai sumažėjo skirtingų terminų pinigų rinkos ir paskolų palūkanų normos. Jos mažėjo netgi sparčiau negu pagrindinės pinigų politikos priemonės. Taigi pinigų politikos sprendimai ir likvidumo priemonės buvo veiksmingos, siekiant užkirsti kelią dramatiškam kreditavimo apimčių sumažėjimui. tolesnis specialiųjų priemonių stiprinimas Gegužės 7 d. vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė išplėsti jau taikomų specialiųjų priemonių rinkinį. Pirmiausia vykdys ilgesnės trukmės likvidumą didinančias refinansavimo operacijas, kurių trukmė yra mėn., kas ketvirtį. Ši priemonė skirta bankų likvidumo pozicijoms labai palankiomis sąlygomis pagerinti ir toliau skatinti skirtumo tarp pinigų rinkos skirtingų terminų palūkanų normų mažinimą, kartu skatinant bankus palaikyti esamą skolinimo klientams lygį ir jį didinti, o tai yra pagrindinis euro zonos finansų sistemos elementas. Ši priemonė visiškai užtikrina nuo 8 m. spalio mėn. taikytų priemonių tęstinumą, nes taip pat yra vykdoma per bankus. Naujosios operacijos bus vykdomos taikant fiksuotųjų palūkanų aukciono tvarką, paskirstant visą sumą. Pirmajai tokiai operacijai taikoma palūkanų norma, kuri bus paskelbta 9 m. birželio 3 d., bus tuo metu pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma. Atsižvelgiant į tuo metu susidariusias aplinkybes, vėliau atliekamoms ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms taikomos palūkanų normos gali skirtis nuo pagrindinių refinansavimo operacijų

11 palūkanų normų. Kartu su dabartinėmis ilgesnės trukmės refinansavimo operacijomis finansavimo teikimas, kuris iš esmės yra neribotas, turėtų padėti palaikyti mažas mėn. trukmės pinigų rinkos palūkanų normas. Antra, Eurosistema pirks euro zonoje išleistas eurais padengtas obligacijas. Šia priemone siekiama pagerinti privačiojo sektoriaus skolos vertybinių popierių rinkos likvidumą ir paskatinti tolesnį kreditavimo sąlygų supaprastinimą atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu paspartėjęs finansinio sverto mažėjimo procesas bankų sektoriuje turėtų tęstis dar kurį laiką. Tiksliau sakant, padengtų obligacijų pirkimas pirminėje ir antrinėje rinkose turėtų pagerinti finansavimo sąlygas finansų institucijoms, leidžiančioms padengtas obligacijas pirminėje rinkoje. Padengtų obligacijų pirkimas antrinėje rinkoje turėtų padėti pagilinti rinką ir padidinti jos likvidumą bei dar labiau sumažinti skirtumus tarp padengtų obligacijų ir vyriausybės obligacijų pajamingumo. Tai turėtų pagerinti padengtas obligacijas turinčių institucijų rizikos profilį ir taip padėti paskatinti kredito augimą. Be to, padengtų obligacijų pirkimai galėtų paskatinti naujas emisijas pirminėje rinkoje ir padidinti aktyvumą antrinėje rinkoje, kuris tebebuvo prislopintas. Tai papildys ir sustiprins paramą bankų sistemai. Dėl padengtų obligacijų pirkimo detalių buvo susitarta 9 m. birželio 4 d. vykusiame Valdančiosios tarybos posėdyje. 6 mlrd. eurų tiesioginiai pirkimai bus vykdomi tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkose. Pirkimai apims padengtas obligacijas, atitinkančias direktyvą dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius (KIPVPS) ir KIPVPS neatitinkančias struktūrizuotas padengtas obligacijas, kurios yra leidžiamos naudoti pinigų operacijoms ir kurios siūlo panašias apsaugos priemones kaip ir KIPVPS atitinkančios padengtos obligacijos. Leidžiamos naudoti padengtos obligacijos bus prieinamos privačioms įmonėms ir valstybės institucijoms, atsižvelgiant į Europos Bendrijos steigimo sutarties straipsnyje išdėstytus apribojimus. Minimali tinkamų padengtų obligacijų vertė, kaip paprastai, bus apie 5 mln. eurų, tačiau bet kokiu atveju ne mažesnė kaip mln. eurų. Euro zonos institucijų euro zonoje išleistų padengtų obligacijų minimalus reitingas bus AA arba jį atitinkantis reitingas, suteiktas bent vienos iš pagrindinių reitingų agentūrų (Fitch, Moody s, S&P ar DBRS), tačiau bet kokiu atveju ne žemesnis kaip BBB-/Baa3. Pinigų politikos sandorių šalys ir Eurosistemos narių pripažįstamos sandorio šalys eurais denominuotiems investicijų portfeliams bus laikomos tinkamomis sandorio šalimis padengtų obligacijų pirkimui. Pirkimai prasidės 9 m. liepos mėn., o juos baigti tikimasi iki m. birželio pabaigos. Trečia, nuo 9 m. liepos 8 d. Europos investicijų bankas (EIB) taps tinkama sandorio šalimi atliekant Eurosistemos pinigų politikos operacijas, pastarajam taikant tokias pačias sąlygas kaip ir bet kuriai kitai sandorio šaliai. Padidindamas tinkamų sandorio šalių, atliekant Eurosistemos operacijas grupę, pritaikė dar vieną priemonę, padėsiančią skatinti skolinimą euro zonoje. Tai dar labiau padidins EIB Europos pagrindinės kredito institucijos, ypač užsiimančios skolinimu smulkiajam ir vidutiniam verslui euro zonoje indėlį. Išvada Visomis Valdančiosios tarybos patvirtintomis specialiosiomis priemonėmis siekiama palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu ir užtikrinti, kad toliau būtų įtvirtinti stabilias kainas atitinkančios infliacijos lūkesčiai. Priemonės užtikrina anksčiau minėtas finansavimo sąlygas, kurios yra geresnės, negu būtų galima pasiekti sumažinus tik pagrindines palūkanų normas. Kadangi šių priemonių poveikis pasireiškia vėliau, o poveikio kanalui vis didesnį poveikį darė įtampa finansų sektoriuje, praeis šiek tiek laiko, kol pasireikš visas šių priemonių poveikis ekonomikai.

12 e ko n o m i n ë i r P I N I G Ø A P L I N KO S R A I D A. E u r o z o n o s i ð o r ë s a p l i n k a ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka Nors pasaulio ekonomika vis dar patiria didelį ir labai sinchronišką nuosmukį, naujausi rodikliai rodo lėtesnį mažėjimo tempą, nors dar ir netvirto atsigavimo pradžią. Pastaraisiais mėnesiais sparčiai mažėja infliacijos spaudimas pasaulyje dėl didėjančių laisvų pajėgumų ir mažesnių žaliavų kainų. Tebėra didelis pasaulio ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumas, bet rizika pasauliniam ūkio aktyvumui tapo šiek tiek labiau subalansuota, kaip rodo iš lėto mažėjantis rizikos vengimas pasaulio finansų rinkose... pasaulio ekonomikos raida Nors pasaulio ekonomika vis dar patiria didelį ir labai sinchronišką nuosmukį, naujausi rodikliai rodo lėčiau mažėjantį ekonominio aktyvumo tempą. Po 8 m. ketvirtojo ketvirčio sumažėjimo ekonominis aktyvumas 9 m. pirmąjį ketvirtį visame pasaulyje buvo labai nedidelis. Išsivysčiusiose šalyse krintančios turto kainos ir būtinumas finansų įmonėms ir namų ūkiams koreguoti savo balansus turėjo nepalankų poveikį turtui ir neigiamą įtaką pasitikėjimui, kuris stabdė vartojimą ir investicijas. Nuosmukis išsivysčiusiose šalyse paveikė kylančias rinkas. 8 m. pabaigoje ir 9 m. pradžioje užfiksuotas beprecedentis ir sinchroniškas pasaulinės prekybos smukimas kartu mažėjant ekonominiam aktyvumui pav. Tarpbankiniai kainų pokyčiai (mėnesiniai duomenys; metiniai pokyčiai, procentais) EBPO vartojimo kainos (visų prekių) EBPO vartojimo kainos (visų prekių, neįskaitant maisto ir energijos) Šaltinis: EBPO. Naujausi rodikliais pagrįsti duomenys rodo lėtesnį pasaulio ekonomikos traukimąsi, bet dar ne tvirto atsigavimo pradžią. Pastarąjį pusmetį gamyba, remiantis Pasaulio pirkimų vadybininkų indeksu (PVI), nuolat didėjo po 8 m. lapkričio mėn. buvusio sąstingio. Tačiau šis rodiklis ir toliau yra mažesnis už visų kategorijų didėjimo (mažėjimo) ribą ir rodo, kad pasaulio pramonės šakos tebeturi įtakos aktyvumo mažėjimui. Iš dalies dėl ryžtingų politikos veiksmų, padariusių didinantį poveikį visame pasaulyje pastaraisiais mėnesiais, anksčiau ypač vengę rizikos rinkos dalyviai ėmė jos vengti šiek tiek mažiau, nors finansavimo sąlygos svarbiausiuose rinkos segmentuose apskritai tebebuvo griežtos, nepaisant žemo palūkanų normų lygio. Kartu pastaraisiais mėnesiais sparčiai mažėjo infliacijos spaudimas pasaulyje. 8 m. liepos mėn. buvusi didžiausia skelbiama VKI pagrindu apskaičiuota infliacija EBPO šalyse (beveik 5 %) 9 m. balandžio mėn. sumažėjo iki,6 %. Kai kuriose svarbiausiose išsivysčiusiose ekonomikose metinė infliacija tapo neigiama. Infliacijos mažėjimą pasaulyje daugiausia galima sieti su didėjančiais laisvais pajėgumais dėl pasaulinio ekonominio aktyvumo sumažėjimo ir smukusių žaliavų kainų. Nors pastaruosius tris mėnesius didėjo naftos kainos, tebėra didelis metinis jų mažėjimo tempas. Pavyzdžiui, gegužės mėn. Brent žalios naftos kainų lygis buvo toks pat kaip ir prieš metus. Žaliavų kainų pokyčių svarbą dabartinėms infliacijos tendencijoms parodo ir infliacija, neįskaitant maisto ir energijos, EBPO šalyse. 9 m. balandžio mėn. ji buvo,9 %, taigi artima pastaraisiais metais stebėtiems lygiams. Infliacijos lūkesčiai tebėra teigiami ir rodo, kad infliacijos tempo mažėjimo spaudimas pasaulyje iš esmės suvokiamas kaip laikinas reiškinys

13 JUNGTINėS AMERIKOS VALSTIJOS JAV ekonominis aktyvumas toliau buvo nedidelis. 9 m. pirmąjį ketvirtį ekonomika toliau traukėsi, bet lėčiau negu anksčiau manyta. Išankstiniais vertinimais, į metinį perskaičiuotas realusis BVP sumažėjo 5,7 % (ankstesnį ketvirtį buvo 6,3 %). Dėl mažiau neigiamo atsargų vertinimo ir mažėjančio prekybos atotrūkio šis sumažėjimas buvo ne toks ženklus negu anksčiau paskelbtas išankstinis įvertis ( 6, %). Eksportas, atsargos ir privačios investicijos į pagrindinį kapitalą ir toliau stabdė ekonomiką 9 m. pirmąjį ketvirtį, tai tik iš dalies kompensavo sumažėjęs importas ir padidėjusios vartojimo išlaidos. pav. Labiausiai išsivysčiusių šalių pagrindinių rodiklių kaita euro zona JAV Japonija Jungtinë Karalystë Produkcijos augimas (ketvirtiniai pokyèiai, procentais; ketvirtiniai duomenys),,, -, -, -3, -4, -5, 4 6 8,,, -, -, -3, -4, -5, Kalbant apie kainų pokyčius, metinė VKI pagrindu apskaičiuota infliacija darėsi vis labiau neigiama ir iki 9 m. balandžio mėn. sumažėjo iki,7 % (kovo mėn. buvo,4 %). Sumažėjusią skelbiamą infliaciją daugiausia lėmė bazės efektai, kylantys iš ženkliai smukusių energijos kainų. Metinė infliacija, neįskaitant maisto ir energijos, pakilo iki,9 % balandžio mėn. (kovo mėn. buvo,8 %). JAV ekonominio aktyvumo perspektyvos tebėra miglotos. Prastėjančios darbo rinkos sąlygos ir namų ūkių pastangos atkurti savo santaupas bei sumažinti ankstesniais metais susidariusius skolų lygius turėtų daryti esminį vartojimą mažinantį spaudimą. Verslo investicijos turėtų ir toliau būti nedidelės, turint omenyje suvaržytą Infliacijos lygis (vartojimo kainos; metiniai pokyèiai, procentais; mënesiniai duomenys) Šaltiniai: nacionaliniai duomenys, TAB, Eurostatas ir apskaièiavimai. Euro zonos ir Jungtinës Karalystës duomenys ið Eurostato; JAV ir Japonijos rodikliai apskaièiuoti remiantis nacionaliniais duomenimis. BVP duomenys dël sezoniðkumo pakoreguoti. Euro zonos ir Jungtinës Karalystës SVKI; JAV ir Japonijos VKI. kreditavimą ir ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumą. Be to, dėl mažo pasaulio ekonomikos aktyvumo užsienio paklausos įtaka JAV augimui turėtų ir toliau būti nereikšminga artimiausiu laikotarpiu. Tačiau nuoseklus pastarojo meto duomenų, tokių kaip, pavyzdžiui, vartojimo išlaidos, veikla būsto sektoriuje ir vartotojų pasitikėjimas, stabilizavimasis rodo lėtesnį ekonominės padėties prastėjimo tempą. Vidaus paklausą turėtų palaikyti didelės fiskalinės paskatos, kurias netrukus rengiamasi pradėti taikyti. Be to, po koregavimo sparčiai sumažėjusios sukauptos atsargos gali būti vertinamos kaip teigiamas nuoseklaus atsigavimo perspektyvų ženklas. Kalbant apie kainų pokyčius, bazės efektai, kylantys iš labai smukusių energijos kainų, turėtų laikinai lemti dar labiau neigiamus metinės skelbiamos infliacijos rodiklius negu pastaraisiais mėnesiais stebėti rodikliai. Didelis gamybos pajėgumų vangumas turėtų riboti kainas didinantį spaudimą. Apskritai silpną ekonominę aplinką rodo JAV Federalinio atvirosios rinkos komiteto narių prognozės, paskelbtos kartu su 9 m. balandžio 8 9 d. posėdžio protokolu. Nors Federalinių rezervų sistemos politikos formuotojai pastebėjo tam tikrų ženklų, rodančių ekonomikos stabilizavimąsi, pagrindinė jų prognozių dėl JAV realiojo BVP augimo tendencija yra nuo, %

14 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka iki,3 % (9 m.), nuo, % iki 3, % ( m.) ir nuo 3,5 % iki 4,8 % ( m.) (vertinant kaip visų ketvirčių augimą, palyginti su atitinkamais ankstesnių metų ketvirčiais). Patikslinus, palyginti su sausio mėn. prognozėmis, pastebimas sumažėjimas, t. y. realiojo BVP augimas buvo įvertintas nuo,3 % iki,5 % (9 m.) ir nuo,5 % iki 3,3 % ( m.). JAPONIJA Remiantis pirmaisiais išankstiniais paskelbtais Japonijos vyriausybės duomenimis, 9 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP dar labiau sumažėjo iki 4, %. Tai didžiausias užfiksuotas sumažėjimas, kuris rodo neigiamą augimą ketvirtą ketvirtį iš eilės. Prastus ekonominius rezultatus ketvirtąjį ketvirtį daugiausia lėmė sumažėję eksportas ( 6 % per ketvirtį), privačios investicijos (,4 %), investicijos į būstą ( 5,4 %) ir vartojimas (, %). Be to, vyriausybė patikslinusi sumažino realiojo BVP augimą 8 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, iki 3,8 %, (buvo 3, %), ir tai yra antras didžiausias užfiksuotas sumažėjimas. Šis rezultatas rodo patikslinus sumažėjusius privatų vartojimą, privačias investicijas ir eksportą. Vartojimo kainos toliau mažėjo nuo 9 m. pradžios dėl krintančių energijos kainų ir gilėjančio ekonomikos sąstingio. Apskritai metinė VKI pagrindu apskaičiuota infliacija ir balandžio mėn. buvo neigiama, % (kovo mėn. buvo,3 %). VKI pagrindu apskaičiuota infliacija, neįskaitant maisto ir energijos, balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, sumažėjo iki,4 %, o grynoji VKI pagrindu apskaičiuota infliacija, neįskaitant šviežių maisto produktų, tebebuvo, %. 9 m. gegužės d. vykusiame posėdyje Japonijos bankas nusprendė nekeisti tikslinės vienos nakties paskolų be užstato palūkanų normos (apie, %). Japonijos ekonomikos ateities perspektyvos ir toliau nėra labai palankios, bet tikimasi, kad ekonomika turėtų mažėti lėčiau. Manoma, kad eksportas pirmąjį ketvirtį pasiekė dugną, o ekonomikos atsigavimą turėtų paskatinti vėl didėsianti užsienio paklausa. JUNGTINĖ KARALYSTĖ Jungtinės Karalystės realusis BVP pastaraisiais ketvirčiais sumažėjo, o ankstesniais mėnesiais buvusi šiek tiek padidinta infliacija ženkliai sumažėjo 9 m. balandžio mėn. Išankstiniais Nacionalinės statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, 9 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, realusis BVP sumažėjo,9 %, o ankstesnį ketvirtį,6 %. Ypač sumažėjo apdirbamoji pramonė 6, %. Ateityje realusis BVP turėtų toliau mažėti, nes mažėjantys užimtumas, būsto įsigijimas ir finansinis turtas bei griežtos kreditavimo sąlygos turėtų toliau daryti įtaką vartojimo išlaidoms artimiausiu metu. Būsto kainos krinta nuo finansų krizės pradžios 7 m. viduryje, Halifax būsto kainų indekso metinis pokytis 9 m. balandžio mėn. buvo 7,7 %. 9 m. pradžioje šiek tiek padidėjusi SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija, galbūt dėl didesnio negu tikėtasi valiutos kurso smukimo poveikio vartojimo kainoms, labai sumažėjo balandžio mėn. iki,3 % (kovo mėn. buvo,9 %). Ateityje infliacija turėtų toliau mažėti iki mažesnės už vyriausybės nustatytą tikslinę infliaciją %. Pastaraisiais mėnesiais Bank of England pradėjo vykdyti kiekybinio mažinimo politiką. Kovo mėn. Pinigų politikos komitetas nusprendė pradėti vykdyti 75 mlrd. svarų sterlingų apimties turto pirkimo programą (gegužės mėn. padidintą iki 5 mlrd. svarų sterlingų), finansuojamą iš centrinių bankų atsargų. 3

15 KITOS EUROPOS ŠALYS Daugumoje kitų ne euro zonos ES valstybių narių pastaraisiais mėnesiais mažėjant ekonominiam aktyvumui kartu mažėjo ir infliacija. Švedijoje ir Danijoje BVP toliau mažėjo. Švedijos realusis BVP 9 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, sumažėjo,9 % dėl sugriežtintų finansavimo sąlygų, sumažėjusios išorės paklausos ir vis atsargesnio namų ūkių išlaidų tvarkymo. Šie veiksniai stabdė ekonominį aktyvumą ir Danijoje, kurioje 8 m. ketvirtąjį ketvirtį gamyba sumažėjo,9 %. Trumpalaikiai rodikliai rodo, kad ekonominis aktyvumas abiejose šalyse mažėja. Pastaraisiais mėnesiais SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija sumažėjo iki gana žemų lygių abiejose šalyse: balandžio mėn. Švedijoje iki,8 %, Danijoje iki, %. Balandžio d. Sveriges Riksbank nusprendė sumažinti atpirkimo sandorių palūkanų normą,5 procentinio punkto iki,5 %. 9 m. balandžio d. ir gegužės 7 d. Danmarks Nationalbank nusprendė sumažinti savo pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą iš viso 6 bazinių punktų iki,65 %. Pastaraisiais ketvirčiais labai sumažėjo ir realiojo BVP augimas didžiausiose Vidurio ir Rytų Europos ES valstybėse narėse. Infliacija pastaraisiais mėnesiais mažėjo, nors kai kuriose šalyse ankstesnio valiutų kurso kritimo uždelstas poveikis galėjo daryti spaudimą infliacijos rodiklių didėjimui. Vengrijos realusis BVP 9 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo,3 %. Čekijos realusis BVP 8 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, taip pat sumažėjo,9 %. Manoma, kad pirmąjį ketvirtį jis bus dar labiau sumažėjęs. Pastaraisiais ketvirčiais ekonominis aktyvumas ypač smuko Rumunijoje 9 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP sumažėjo,6 %. Geriausias ekonominis aktyvumas buvo Lenkijoje, t. y. ketvirtinis augimas 9 m. pirmąjį ketvirtį tebebuvo teigiamas,4 % dėl labai didėjusios vidaus paklausos, palyginti su kitomis regiono šalimis. Trumpalaikiai aktyvumo rodikliai rodo, kad ekonominis aktyvumas mažėjo šiose šalyse. Daugumoje šalių pastaraisiais mėnesiais sumažėjo metinė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija, išskyrus Lenkiją, kurioje balandžio mėn. ji padidėjo iki 4,3 %. Tai, be kita ko, buvo susiję su pastaruoju metu smukusio valiutos kurso poveikiu. Vengrijoje ji taip pat šiek tiek padidėjo iki 3, % balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Čekijoje ir Rumunijoje metinė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija balandžio mėn. sumažėjo atitinkamai iki, % ir 6,5 %. Gegužės 6 d. Banca Naţională a României sumažino pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą 5 bazinių punktų iki 9,5 %. Gegužės 7 d. Česká národní banka sumažino pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą 5 baziniais punktais iki,5 %. Galiausiai gegužės 7 d. Narodowy Bank Polski sumažino pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą 5 bazinių punktų iki 3 %. Iš mažesnių euro zonai nepriklausančių ES šalių ekonominis aktyvumas ypač ženkliai sumažėjo Baltijos šalyse, tai buvo susiję ir su pasaulinės krizės, ir su vykstančio ekonomikos koregavimo šalių viduje padariniais. 9 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP sumažėjo atitinkamai,5 %,, % ir 6,5 %. Metinė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija pastaraisiais mėnesiais turėjo tendenciją stabiliai mažėti visose mažesnėse euro zonai nepriklausančiose ES šalyse. Gegužės 3 d. Latvijas Banka sumažino savo pagrindinę refinansavimo palūkanų normą nuo 5, % iki 4, %. Rusijos realusis BVP (dėl sezoniškumo pakoreguotas) 9 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 9,5 %. Išankstinis suskirstymas į išlaidų sudėtines dalis rodo, kad išskirtinai sparčiai mažėjo ir privatus vartojimas, ir investicijos. Balandžio mėn. pramonės produkcijos rodikliai rodo, kad ekonominis aktyvumas dar nenustojo mažėti. Nors manoma, kad produkcijos augimas 9 m. toliau bus nedidelis, tačiau žaliavų kainų atsigavimas, fiskalinės 4

16 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka paskatos ir gerėjančios išorės finansavimo sąlygos gali turėti įtakos nuosekliam atsigavimui. Nepaisant gilėjančio ekonominio sąstingio, infliacija tebėra didelė (balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, 3, %), daugiausia dėl 8 m. pabaigoje nuvertėjusio Rusijos rublio ir 9 m. pradžioje uždelsto poveikio. Nuo kovo pradžios mažėja Rusijos rublio kurso kritimui įtakos turintis spaudimas, taigi infliacijos spaudimas vėliau šiais metais turėtų šiek tiek sumažėti. KYLANČIOS EKONOMIKOS AZIJOS ŠALYS Kylančios ekonomikos Azijos šalių ekonominis aktyvumas 9 m. pirmąjį ketvirtį buvo labai mažas. Nuo pasaulio ekonominio nuosmukio ypač nukentėjo mažos atviros ekonomikos dėl jų didelės priklausomybės nuo išorės paklausos. Be nutrūkusios užsienio prekybos, daugelyje šalių buvo maža vidaus privati paklausa. VKI pagrindu apskaičiuota infliacija ženkliai sumažėjo daugelyje šalių. Kinijoje yra ženklų, kad aktyvumas galbūt jau pasiekė dugną. Kaip rodo išankstiniai vertinimai, ketvirtinis produkcijos augimas 9 m. pirmąjį ketvirtį buvo spartesnis negu keletą paskutinių mėnesių 8 m. Tačiau metinis BVP augimas sumažėjo iki 6, % pirmąjį ketvirtį (8 m. paskutinį ketvirtį buvo 6,8 %). 9 m. pirmąjį ketvirtį labai smuko eksportas; pagrindinis ekonomikos augimo atsigavimo veiksnys buvo sparčiai didėjusios valstybės investicijos, kurias didino 8 m. lapkričio mėn. patvirtintas fiskalinių priemonių paketas. Šiame pakete numatyta ir tam tikra parama vartojimui, kuris kol kas, atrodo, nemažėja, nepaisant kylančio nedarbo. Kita vertus, rodikliai rodo, kad privačios investicijos vis dar didėja nedaug. Kalbant apie paskolas, balandžio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, likutis padidėjo beveik 3 %. Taip buvo dėl to, kad didelė dalis naujų valstybės investicijų yra labiau finansuojamos iš valstybinių komercinių bankų paskolų, o ne tiesiogiai iš centrinio biudžeto. Švelnėjant pinigų politikos pozicijai, mažėjo vartojimo kainos, kurios balandžio mėn. buvo,5 % mažesnės negu prieš metus. Lėtesnis ekonomikos augimas ir mažėjantis įmonių pelnas turėjo įtakos mokesčių pajamų sumažėjimui beveik % 9 m. sausio balandžio mėn., palyginti su atitinkamu 8 m. laikotarpiu. Tai prilygsta daugiau kaip 3 % išaugusioms valstybės išlaidoms per metus. Korėjos realusis BVP 9 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, sumažėjo 4,3 % (ankstesnį ketvirtį 3,4 %). Vis dėl to trumpalaikiai duomenys rodo, kad ekonomika jau pasiekė dugną, taip pat teigiamą praėjusių metų pabaigoje pradėtos taikyti fiskalinės paskatos įtaką. Metinė VKI pagrindu apskaičiuota infliacija dar labiau sumažėjo balandžio mėn. iki 3,6 % (metų pabaigoje buvo 4, %), ją daugiausia lėmė kritusios žaliavų kainos. Ekonominės veiklos aktyvumo tempas šiek tiek sulėtėjo ir Indijoje. Metinis BVP augimas 9 m. pirmąjį ketvirtį buvo 5,8 %, 8 m. iš viso 7,3 %. Pagal didmenines kainas apskaičiuota infliacija (Indijos rezervų banko pagrindinis infliacijos rodiklis) sparčiai mažėjo 9 m. gegužės mėn. iki,6 % (8 m. liepos mėn. buvo didžiausia,5 %). Apskritai ekonominis aktyvumas labai krito daugelyje kylančios ekonomikos Azijos šalių. Nors produkcijos sumažėjimą daugiausia lėmė nukritusi išorės paklausa, bet tokie veiksniai kaip didėjantis nedarbas, sumažėjusios tiesioginės užsienio investicijos, sumažėję kiti kapitalo srautai ir nuosavybės sektoriaus vangumas stabdo vidaus paklausą. Tačiau viso regiono ekonomikos augimas, atrodo, jau atsigauna, ypač tose šalyse, kurios pirmos išgyveno didelį nuosmukį praėjusių metų pabaigoje arba gali pradėti taikyti esmines anticiklines politikos priemones. 5

17 LotynŲ amerika Lotynų Amerikos šalyse 9 m. pirmąjį ketvirtį labai sulėtėjo ekonominio aktyvumo tempas, ypač Meksikoje, o infliacijos spaudimas toliau buvo padidėjęs. Meksikos realusis BVP, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 8, % (8 m. ketvirtąjį ketvirtį,6 %). Vidutinė metinė VKI pagrindu apskaičiuota infliacija pirmąjį ketvirtį buvo 6, % (8 m. paskutinį ketvirtį 5,5 %). Argentinoje ekonominis aktyvumas 9 m. pirmąjį ketvirtį, oficialiais vertinimais, sumažėjo, pramonės produkcija vidutiniškai sumažėjo,3 % per metus (8 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo,7 %). Infliacijos spaudimas šiek tiek sumažėjo, vidutinė metinė VKI pagrindu apskaičiuota infliacija 9 m. pirmąjį ketvirtį buvo 6,6 % (8 m. paskutinį ketvirtį 7,8 %). Brazilijos turimi rodikliai rodo, kad ekonominis aktyvumas pirmąjį ketvirtį buvo nedidelis, pramonės produkcija vidutiniškai sumažėjo beveik 5 % (8 m. ketvirtąjį ketvirtį 6,7 %). 3 pav. Svarbiausi þaliavø rinkø pokyèiai Brent þalia nafta (JAV dol. uþ barelá; skalë kairëje) þaliavos, neáskaitant energijos (JAV dol.; indeksas: m. = ; skalë deðinëje) I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. 8 9 Ðaltiniai: Bloomberg ir HTEI. Apskritai gamybos augimas turėtų būti nedidelis visus 9 m., daugiausia dėl mažos išorės paklausos. Vidaus paklausa taip pat turėtų ir toliau būti nedidelė dėl griežtų finansavimo sąlygų, didėjančio nedarbo ir neigiamo poveikio gerovei... Žaliavų rinkos Pastaraisiais mėnesiais naftos kaina sumažėjus kintamumui svyravo apie 5 JAV dol., bet gegužės mėn. atsirado aiškių jos kilimo ženklų. Brent žalios naftos kaina birželio 3 d. buvo 67,8 JAV dol., t. y. apie 7 % didesnė už 9 m. pradžioje buvusią kainą (skaičiuojant eurais, ji pakilo maždaug 69 %). Rinkos dalyviai tikisi, kad vidutiniu laikotarpiu naftos kainos kils, ateities sandorių kainos m. gruodžio mėn. bus apie 79 JAV dol. Pastarojo meto naftos kainų kilimas siejamas su mažiau pesimistiniais lūkesčiais dėl pasaulio makroekonominės aplinkos ir yra palaikomas atsargų mažėjimo JAV įrodymų. Kalbant apie fundamentalius veiksnius, paskutiniais mėnesiais Tarptautinė energetikos agentūra vėl mažino savo 9 m. paklausos prognozes; numatoma paklausa antrąjį ketvirtį dabar yra 3,5 mln. barelių per dieną mažesnė negu prieš metus. Kalbant apie pasiūlą, OPEC šalys pademonstravo, kad vykdo sutartus mažinimus ir pasaulinė pasiūla šiuo metu yra apie 3 mln. barelių per dieną mažesnė negu prieš metus. Per paskutinius keletą mėnesių ir vėl kilo žaliavų, neįskaitant energijos, kainos. Kinijos vyriausybės pradėtas taikyti paskatų paketas, į kurį įeina didelės investicijos į infrastruktūrą, padeda palaikyti metalų kainas, ypač vario ir cinko. Be to, pakilo žemės ūkio žaliavų, visų pirma sojos pupelių, kainos, kurioms kristi neleidžia socialiniai neramumai Lotynų Amerikoje ir didelė paklausa Kinijoje. 6

18 ekonominë ir PINIGØ APLINKOS RAIDA Euro zonos iðorës aplinka Bendras žaliavų, neįskaitant energijos, kainų indeksas (išreikštas JAV dol.) gegužės pabaigoje buvo apie 7 % didesnis negu metų pradžioje..3. išorės aplinkos perspektyvos 4 pav. EBPO sudėtinis išankstinis rodiklis (mėnesiniai duomenys; amplitudė pakoreguota) Sumažėjus pasauliniam aktyvumui, beprecedentiškai ir sinchroniškai smuko pasaulinė prekyba (žr. intarpą Prekybos euro zonoje mažėjimas ). Šio nuosmukio mastą didina pasaulio finansų rinkų sutrikimai ir smunkantis pasitikėjimas, o jo sinchroniškumą iš dalies galima sieti su šokų propagavimu per tarpusavyje susijusias pasaulinės pasiūlos grandines. Nors tai rodo santykinai nepalankias sąlygas užsienio paklausai euro zonos prekėms ir paslaugoms, kai kurie rodikliai rodo, kad pasaulinės prekybos augimo tempas keičiasi. Pavyzdžiui, PVI naujų eksporto užsakymų indeksas nuo 8 m. pabaigoje buvusio mažiausio 9 m. gegužės mėn. padidėjo iki 47, nors tebėra žemesnis už didėjimo ir mažėjimo ribą 5. Baltic Dr y indeksas žaliavų pervežimo kainų matas ir pasaulio ekonominio aktyvumo rodiklis gerokai padidėjo nuo 8 m. pabaigoje fiksuoto mažiausio. 9 m. kovo mėn. EBPO šalių sudėtinis išankstinis rodiklis (SIR) ir toliau rodo ženklų lėtėjimą EBPO šalyse, bet mažėjimo tempas ne toks spartus (žr. 4 pav.). Kai kuriose išsivysčiusiose ekonomikose matyti netvirtų, bet bent jau ekonomikos lėtėjimo pertraukos ženklų. Kitų EBPO šalių sudėtiniai išankstiniai rodikliai toliau rodo blogėjantį, bet lėtesnį verslo ciklą. Ne EBPO šalių ekonomikos vis dar susiduria su prastėjančiomis sąlygomis, išskyrus Kiniją, kurioje matyti grįžimo į buvusią padėtį ženklų. Netvirtus pasaulio ekonomikos perspektyvų stabilizavimosi ženklus rodo ir Ifo World Economic Climate rodiklis, kuris 9 m. antrąjį ketvirtį atsigavo dėl palankesnių lūkesčių dėl ateinančio pusmečio, nors dabartinės ekonominės padėties vertinimas vėl pablogėjo. Nors pasaulio ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumas tebėra išskirtinai didelis, rizika pasauliniam aktyvumui tapo šiek tiek labiau subalansuota. Teigiama yra tai, kad gali pasireikšti didesnis negu manyta taikomos didelės makroekonominės paskatos ir kitų politinių priemonių, kurių buvo imtasi, poveikis. Pasitikėjimas taip pat gali pagerėti daug greičiau negu buvo tikėtasi. Tačiau nerimą tebekelia šie potencialūs veiksniai: stipresnis finansinių neramumų poveikis realiajai ekonomikai, nepalankesnė plėtra darbo rinkose, suintensyvėjęs protekcionizmo spaudimas ir galiausiai nepalanki plėtra pasaulio ekonomikoje dėl netvarkingo pasaulio ekonomikos nesubalansuotumo koregavimo EBPO kylančios rinkos Šaltinis: EBPO. Pastaba: kylančios rinkos rodiklis yra Brazilijos, Rusijos ir Kinijos SIR svertinis vidurkis

19 . PINIGØ IR FINANSØ RAIDA.. PINIGAI IR PFI KREDITAI Naujausi pinigø ir kreditø duomenys patvirtina pinigø augimo tempo sulëtëjimà ir palaiko vertinimà, kad infliacijos spaudimas maþëja. Pastarojo meto P3 dinamika ir jos sudedamosios dalys daugiausia yra susijusios su alternatyviøjø sànaudø raida bei dabartiniu ekonominiu ir finansiniu netikrumu. Tai ypaè skatina lëšø perkëlimà á likvidþiausias P3 sudedamàsias dalis, kaip rodo labai padidëjæs P augimas. Kalbant apie priešinius, paskolø srautas á nefinansiná privatøjá sektoriø toliau maþëjo, daugiausia dël labai sumaþëjusios ekonominës veiklos. Finansø sektoriaus skolinimosi maþëjimo procesas, atrodo, tebesitæsia, kadangi toliau maþëjo kredito ástaigø bendras turtas, o tai rodë, kad susitraukia išorës turtas ir, ypaè balandþio mën., kad maþëja kreditas euro zonos privaèiajam sektoriui. PLATUSIS PINIGŲ JUNGINYS P3 Plaèiojo pinigø junginio P3 metinis augimo tempas 9 m. balandþio mën. toliau labai maþëjo nuo 8, % (8 m. ketvirtàjá ketvirtá) ir 6, % (9 m. pirmàjá ketvirtá) iki 4,9 % (þr. 5 pav.). Tam tikrà kintamumà rodë trumpalaikë pinigø dinamika, o augimo tempas balandþio mën., palyginti su ankstesniu mën., buvo aiškiai teigiamas,9 %, po teigiamø ir neigiamø verèiø kaitos ankstesniais mënesiais. Á metiná perskaièiuotas 6 mën. augimo tempas, atvirkšèiai, balandþio mën. toliau maþëjo ir buvo, %, t. y. maþiausias nuo EPS treèiojo etapo pradþios. 5 pav. P3 augimas (pokyèiai, procentais; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota) P3 (metinis augimo tempas) P3 (metinio augimo tempo 3 mën. centruotas slenkamasis vidurkis) P3 (á metiná perskaièiuotas 6 mën. augimo tempas) m. pirmus keturis mënesius pastebëtà sulëtëjusià pinigø dinamikà paaiškina konkreèiø P3 sudedamøjø daliø ir priešiniø raida. Konkreèiau neseniai vël sumaþintos pagrindinës palûkanø normos nulëmë pajamingumo kreivës statëjimà, kuris kartu su padidëjusiu Šaltinis:. netikrumu ir maþëjanèiu pasitikëjimu turëjo tendencijà skatinti perëjimà prie likvidþiausiø P3 sudedamøjø daliø. Kartu statesnë pajamingumo kreivë taip pat turëjo tam tikrà išlyginantá poveiká, kuris skatino lëšø perkëlimà iš P3 á maþiau likvidø ir rizikingesná turtà. Kalbant apie sektorius, sulëtëjæs P3 indëliø augimas rodo gerokai sumaþëjusá tiek ne pinigø finansiniø tarpininkø, tiek nefinansiniø korporacijø turimø P3 indëliø metiná augimo tempà. Pirmøjø indëliø atveju ši raida tikriausiai yra susijusi su portfeliø koregavimu, kurio metu lëšos perkeliamos á didesnio pajamingumo turto kategorijas, o antrøjø indëliø atveju tai tikriausiai susijæ su sumaþëjusia ekonomine veikla ir tuo, kad ekonomines perspektyvas vis dar gaubia didelis netikrumas

20 EKONOMINË IR PINIGØ APLINKOS RAIDA Pinigø ir finansø raida PAGRINDINĖS P3 SUDEDAMOSIOS DALYS 9 m. pirmàjá ketvirtá vykæs P3 sudedamøjø daliø restruktûrizavimas vyko ir balandþio mën. Tiek pirmàjá ketvirtá, tiek balandþio mën. lëtëjantá P3 metiná augimo tempà daugiausia skatino maþëjantis trumpalaikiø indëliø, išskyrus vienadienius indëlius (P P), ir likvidþiø rinkos priemoniø (P3 P) poveikis, o P poveikis toliau didëjo (þr. lentelæ). P metinis augimo tempas 9 m. pirmàjá ketvirtá padidëjo nuo,7 % (8 m. ketvirtàjá ketvirtá) iki 5,3 %. Balandþio mën. jis dar labiau padidëjo iki 8,4 %. Šis didesnis P augimas buvo susijæs su sparèiai didëjusiomis abiem jo sudedamosiomis dalimis. Pinigø apyvartoje metinis augimo tempas ir toliau didëjo ir 9 m. balandþio mën. sudarë 3, % padidëjo nuo,4 % (8 m. ketvirtàjá ketvirtá) iki 3,6 % (9 m. pirmàjá ketvirtá). Vienadieniø indëliø metinis augimo tempas padidëjo nuo,8 % (8 m. ketvirtàjá ketvirtá) iki 3,7 % (9 m. pirmàjá ketvirtá). Vëliau, balandþio mën., jis dar padidëjo ir sudarë 7,4 %. Didelis srautas á vienadienius indëlius 9 m. pirmus keturis mënesius atitinka maþo vartotojø pasitikëjimo ir padidëjusio netikrumo aplinkà. Esant tokiai situacijai vienadieniai indëliai gali bûti panaudoti laikinai laikyti lëšas, kai jos perkeliamos iš kitø turto kategorijø. Be to, padidëjæs pirmenybës teikimas likvidesnëms investicijø formoms atitinka toliau maþëjanèias tokio turto turëjimo alternatyviàsias sànaudas, palyginti su kitu piniginiu turtu. Iš tiesø pagal duomenis apie palûkanø normas iki kovo mën., trumpalaikiø terminuotøjø indëliø (sutarto termino iki m. indëliø) pelningumas gerokai sumaþëjo 9 m. pirmàjá ketvirtá, o skirtumai, palyginti su vienadieniø indëliø ir trumpalaikiø taupomøjø indëliø (áspëjamojo termino iki 3 mën. indëliø) palûkanø normomis, gerokai sumaþëjo. Dël to lëšos buvo perkeliamos iš trumpalaikiø terminuotøjø indëliø á toká turtà kaip vienadieniai indëliai. lentelë. Pinigø junginiø ir prieðiniø suvestinë lentelë (ketvirtiniai vidurkiai; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota) Likuèiai, procentais, palyginti su P3 Metinis augimo tempas II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. 3 4 P 44,3,3,7,7 5,3 5,9 8,4 Pinigai apyvartoje 7,7 7,7 7,5,4 3,6 3,8 3, Vienadieniai indëliai 36,6,3,6,8 3,7 4,4 7,4 P P (= kiti trumpalaikiai indëliai) 4,8 9,6 9, 5,8 9, 6,3 3,4 Sutarto termino iki m. imtinai indëliai 4, 4,5 37,6 9,,8 6,,3 Áspëjamojo laikotarpio iki 3 mën. imtinai indëliai 7,6,,7,5 4,5 6,6 8, P 86,, 9, 8,9 7, 6, 5,9 P3 P (= likvidþios rinkos priemonës) 3,9,4 8,9 4,,9,,9 P3,, 9, 8, 6, 5, 4,9 Kreditas euro zonos rezidentams 9,7 9, 7,4 5,9 5, 4,4 Kreditas valdþiai,3,6,7 5,7 7,7 8, Paskolos valdþiai,8,,9,4,4,3 Kreditas privaèiam sektoriui,,9 8,6 6, 4,7 3,7 Paskolos privaèiam sektoriui,5 9, 7,4 4,6 3,,4 Paskolos privaèiam sektoriui, pakoreguotos dël pardavimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais,6,3 8,7 6,4 5, 4, Ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir atsargø) 4,4 3,3,,8,5,3 Šaltinis:. Paskutinio mënesio, kurio pateikti duomenys, pabaigoje. Apskaièiuoti duomenys gali nesutapti dël apvalinimo. 9