LMA007.dvi

Transkriptas

1 7 21 m. spalis Lietuvos makroekonomikos apzvalga

2 Šiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje apžvelgiami naujausi Lietuvos politikos ir ekonomikos įvykiai bei tendencijos, kurių pastaruoju metu buvo apstu. Bene daugiausiai dėmesio sulaukusi ekonomikos problema buvo energetikos sektoriaus privatizavimas ir teroristinės atakos prieš JAV atgarsiai šalies ūkiui, tuo tarpu politikoje vis labiau įsivyravo galimos Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO klausimai. Šie du užsienio politikos nežinomieji skatina vietinių ir užsienio apžvalgininkų diskusijas bei prognozes, tačiau aišku tik viena kol kas negarantuotas šalies įstojimas nei į vieną, nei į kitą organizaciją. Galima kalbėti tik apie didesnę ar mažesnę tikimybę ir, beje, taip pat sunku įvertinti, ar po įvykių JAV ji padidėjo, ar sumažėjo. Leidinyje iš esmės išsaugota susiklosčiusi struktūra, tačiau daugiau nei įprasta nušviečiama energetikos sektoriaus plėtra. Taip pat pakoreguotos kai kurių makroekonomikos rodiklių prognozės. Tęsiamas praėjusiame leidinio numeryje pradėtas svarbiausių šalies ūkio šakų ekonominio aktyvumo indeksų skaičiavimas ir prognozės. Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje panaudoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Nacionalinės vertybinių popierių biržos, Lietuvos darbo biržos, naujienų agentūros BNS, dienraščių Lietuvos rytas, Verslo žinios ir kiti duomenys. AB Vilniaus bankas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą parengė: Valdybos pirmininko patarėjas Tel. (8 22) Soc.m.dr. Gitanas Nausėda Faks. (8 22) El.p. g.nauseda@vb.lt Vyriausiasis analitikas Tel. (8 22) Prof. Rimantas Rudzkis El.p. r.rudzkis@vb.lt Vyriausiasis analitikas Tel. (8 22) Soc.m.dr. Vadimas Titarenko El.p. v.titarenko@vb.lt AnalitikėTel. (8 22) AlgėBudrytė El.p. a.budryte@vb.lt AB Vilniaus bankas Gedimino pr. 12, LT-26 Vilnius Tel. (8 22) 68 28, faks. (8 22) REUTERS: VIBK SWIFT: CBVI LT 2X

3 TRUMPA SANTRAUKA Lietuvos socialdemokratų partijos ir jos lyderio premjero A. Brazausko populiarumui kol kas nepakenkė išbandymas valdžia. Svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais socialdemokratams pavyksta susitarti su jaunesniaisiais koalicijos partneriais socialliberalais. Kita vertus, praktiškai nesulaukėme naujosios vyriausybės sprendimų, kurie pateisintų jos socialinę orientaciją. Seimui pristatytas 22 m. valstybės biudžeto projektas pirmiausia yra krašto apsaugos ir žemės ūkio paramos dokumentas, tuo tarpu išlaidas sveikatos priežiūrai, švietimui ir kultūrai numatyta sumažinti absoliučiai arba padidinti mažiau nei vidutiniškai. Patyrusi interesų grupių pasipriešinimą, stringa mokesčių sistemos reforma. Lietuvos Vyriausybė patvirtino AB Lietuvos dujos privatizavimo modelį. Buvo nustatytas minimaliai tenkinantis Rusijos kompanijas strateginiam investuotojui ir dujų tiekėjui parduodamų akcijų santykis, tačiau galutinę sėkmę parodys tik privatizavimo rezultatai. Ir šį kartą akcijos bus parduotos aplenkiant Nacionalinę vertybinių popierių biržą, tačiau duotas pažadas ją prisiminti, kai valstybė pardavinės likusias akcijas. Lietuvos ekonomikos kilimo tempai pirmąjį pusmetį buvo sparčiausi nuo 1998 m. Kita vertus, nerimą kelia ribota eksporto į Vakarus diversifikacija, neigiamos įtakos jo plėtrai turės pasaulinis ekonomikos nuosmukis ir karo veiksmų židinys Artimuosiuose Rytuose. Anksčiau pateiktą 21 m. BVP augimo prognozę padidinome nuo 4,2 proc. iki 5, proc., tačiau tokį vertinimą lėmė pirmosios metų pusės įvykiai, o ne optimizmas dėl šalies ekonomikos raidos artimiausioje ateityje. Šalies užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas yra palyginti nedidelis, tačiau problemų gali atsirasti ateityje, kai tarptautinės konjunktūros pablogėjimas lems Vakarų eksporto rinkos sumažėjimą. Ypač svarbus yra mūsų įmonių lankstumas ir gebėjimas plačiau praskleisti uždangą į Rytų rinką, kuri tampa patraukli dėl kylančios NVS ekonomikos ir rublio atžvilgiu mažėjančio realaus efektyviojo lito kurso.

4 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA Turinys 1. Bendra politinė ir ekonominė situacija Trumpas politinės situacijos apibūdinimas Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas Aplinkinės rinkos 5 2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 9 3. Bendrojo vidaus produkto struktūra Ekonominio aktyvumo indeksai Užsienio prekyba Mokėjimų balansas 2 7. Užimtumas ir nedarbas Kainų indeksai Darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos Investicijos Kai kurių ekonomikos ir pramonės veiklos rūšių apžvalga Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė Naftos gavyba Maisto ir gėrimų pramonė Lengvoji pramonė Naftos produktų pramonė Chemijos pramonė Medienos, baldų ir popieriaus pramonė Elektrinės ir optinės įrangos pramonė Elektros, dujų ir vandens tiekimas Statyba Informacijos technologijos ir telekomunikacijos Finansų rinka Pinigų kiekis ir oficialios tarptautinės atsargos Kredito įstaigų veikla Tarpbankinė rinka Prekyba Vyriausybės vertybiniais popieriais Akcijų birža Valstybės skola ir biudžetas 45 Priedas A. Ekonomikos vidinės ir išorinės rizikos indeksai 47 B. Statistinės lentelės 5 2

5 Nr. 7, 21 m. SPALIS 1. Bendra politinė ir ekonominė situacija 1.1. Trumpas politinės situacijos apibūdinimas Kol kas šalies politinio gyvenimo dar nepradėjo veikti rinkiminė kova dėl Prezidento posto (rinkimai įvyks 22 m. rudenį). Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skirta strateginių įmonių privatizavimo ir šalies pasirengimo narystei Europos Sąjungoje (ES) ir NATO klausimams. Gauti vilčių teikiantys signalai iš Europos Komisijos (EK), kuri palankiai įvertino Lietuvos galimybes tapti ES nare per pirmąją plėtros bangą. Kaip pareiškė už ES plėtrą atsakingas EK įgaliotinis G. Verheugenas, visiškai aišku, jog mūsų šalis yra stipri kandidatė patekti į pirmąjį ES plėtros etapą, kuris turėtų prasidėti 24 m. Lietuva jau yra preliminariai baigusi narystės derybas pagal 18 skyrių iš 31. Pirmaisiais A. Brazausko vyriausybės veiklos mėnesiais socialdemokratams neteko patirti karčių nusivylimų. Pagal rugsėjo mėn. pabaigoje Baltijos tyrimų atliktą apklausą, Lietuvos socialdemokratų partija ir toliau turi geriausias galimybes laimėti Seimo rinkimus. Ją palaiko 19,6 proc. apklaustų gyventojų, o šios partijos populiarumas per mėnesį išaugo 2,2 procentinio punkto. Labai smarkiai nuo socialdemokratų atsilieka Lietuvos liberalų sąjunga, kurią palaiko 6,5 proc. apklaustų rinkėjų. Liberalų populiarumas, palyginti su rugsėju, smuktelėjo 1,1 procentinio punkto. Privalomąjį 5 proc. balsų barjerą, siekiant patekti į Seimą, įveiktų ir Lietuvos krikščionys demokratai bei Naujoji sąjunga (socialliberalai). Už krikdemus balsuotų 6 proc. apklaustų gyventojų, o už socialliberalus 5,7 proc. Pagal rinkėjų simpatijas A. Brazauskas tebepirmauja tarp galimų kandidatų į Prezidento postą. Šiek tiek daugiau kaip penktadalis (2,2 proc.) apklaustų gyventojų šalies vadovo pareigose norėtų matyti A. Brazauską, kurio pozicijos, palyginti su rugpjūčiu, sustiprėjo,6 procentinio punkto. Antras pagal populiarumą kandidatas būtų dabartinis prezidentas V. Adamkus, už kurį atiduotų balsus 13,1 proc. apklaustųjų. Įsidėmėtinas V. Adamkų palaikančiųjų skaičiaus šuolis per pastarąjį mėnesį rugpjūčio mėn. už jį būtų balsavę tik 7,5 proc. gyventojų. Analizuojant socialdemokratų ir socialliberalų vadovybės veiksmus, galima padaryti keletą išvadų. Galima teigti, jog Lietuvoje dar labiau išsitrynė skiriamoji riba tarp kairės ir dešinės, nors ji ir anksčiau buvo gana blanki. Politikai mėgino ir tebemėgina palaikyti iliuziją, kad egzistuoja įvairios ideologinės stovyklos: konservatizmo, liberalizmo ir socialdemokratijos, tačiau atėjus į valdžią joms atstovaujančioms jėgoms vykdoma panaši politika, kurioje sunku įžvelgti kokius nors pasaulėžiūros skirtumus. Kol kas bene vienintelis tikrai socialdemokratinis naujosios vyriausybės žingsnis yra ketinimas ateinančiais metais padidinti neapmokestinamąjį fizinių asmenų pajamų minimumą, tačiau paradoksas tas, jog šį pasiūlymą jau buvo pateikusi liberalo R. Pakso vyriausybė. Tiesa, galima įžvelgti tam tikrų partijų užsienio politikos skirtumų, pavyzdžiui, ryšių su Rusija intensyvumo, įsiklausymo į jos interesus, tačiau vargu ar tai gali būti principinis partijų skirstymo kriterijus. Egzistuoja vidinės ir išorinės politinės niveliacijos priežastys. Iš vidinių pirmiausia paminėtini partijų finansavimo struktūros ypatumai. Lietuva kol kas nepajėgi įdiegti valstybinio partijų finansavimo modelio, todėl jų ekonominis pajėgumas prieš rinkimus priklauso nuo riboto skaičiaus į politiką investuojančių juridinių ir fizinių asmenų. Paprastai rėmėjai teikia pinigus ne iš ideologinių įsitikinimų, o tikėdamiesi palankių sprendimų po to, kai jų išsirinktos partijos ateis į valdžią. Pragmatišką ir savotiškai apolitišką verslo požiūrį į šalies partijas patvirtina tas faktas, kad dažniausiai verslininkai remia pagal sociologines apklausas populiariausias politines jėgas, t. y. prieš vienus rinkimus dešiniąsias jėgas, prieš kitus centro arba kairiąsias jėgas. Neretai tuo pat metu remiamos kelios pagrindinės partijos, siekiant diversifikuoti galimą proteguojamo kandidato pralaimėjimo riziką. Nors panašus rinkiminių kovų finansavimo mechanizmas yra daugelyje šalių, vis dėlto gilesnes demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse ideologinių rėmėjų lyginamasis svoris esti didesnis. Kitas veiksnys tam tikras idėjinis partijų išsekimas. Prieš keletą metų dar pasitaikydavo argumentuotų ideologinių ginčų tarp politikų ir specialistų dėl to, kokį raidos kelią turėtų rinktis Lietuva, kokia turėtų būti jos ekonominės politikos koncepcija ir pan. Pastaruoju metu šį dialogą pakeitė įsitikinimas (dažnai klaidingas), kad Lietuva, būdama maža ir atvira valstybė, mažai ką gali pati nuveikti ir yra beveik visiškai priklausoma nuo pasaulinių politikos ir ekonomikos tendencijų. Pastaruoju metu šioje diskusijoje apmirė ir akademiniai sluoksniai, kurie anksčiau intensyviai kūrė ir siūlė vyriausybėms Lietuvos vizijas ir nacionalinės plėtros programas. Būdamos nesusijusios su minėtų verslo grupių interesais, šios programos pakibdavo ore ir visiškai nedomindavo valdančiųjų partijų. Išorinių niveliacijos priežasčių yra dar daugiau. Pirma, toli pažengęs integracijos į transatlantines struktūras ir Europos Sąjungą procesas diktuoja savo valią bet kokios politinės pakraipos šalies įstatymus leidžiančiajai ir vykdomajai valdžiai. Šis veiksnys stiprus ir kol Lietuva neįstojusi į minėtas organizacijas, ir toks pat išliks, kai bus priimta. Be to, mūsų politikai negali nematyti ideologinio partijų supanašėjimo tarptautiniu mastu. Iširus Sovietų Sąjungai ir bankrutavus socializmui fizine bei moraline prasme, Vakaruose beveik neliko klasikinių socialdemokratų, propaguojančių valstybės kontrolę svarbiausiuose ūkio sektoriuose ar maksimalias darbo įstatymų garantijas samdomiems darbuotojams. Socialistai dogmatikai užleido vietą šiuolaikiniams socialdemokratams, o jų retorikoje žodžius nacionalizacija ir socialinė lygybė pakeitė visuotinės konkurencijos ir verslo 3

6 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA lankstumo terminai. Nors Lietuvoje kartkartėmis pasitaiko senuosius socialdemokratų užkeikimus tebekartojančių politikų, juos nutildo ne tik opozicija, bet ir partijos kolegos. Grįžtant prie konkrečių A. Brazausko vyriausybės veiklos aspektų, pirmiausia pažymėtina gana stipri koaliciją sudarančių socialdemokratų ir socialliberalų partijų vienybė. Pastaraisiais mėnesiais koalicijai teko atlaikyti nemažai išbandymų (AB Lietuvos dujos privatizavimo schemos paieškos, žemės ūkio ministro K. Kristinaičio atsistatydinimas), kuriuos ji įveikė be didesnių praradimų. Nors AB Lietuvos dujos privatizavimo modelis tikrai nėra toks, kokio tikėjosi socialliberalus remiančios finansinės grupės, šios partijos atstovams teko nuryti nuoskaudą, mat vyriausybės krizė jiems dabar visiškai nereikalinga. Senasis žemės ūkio ministras buvo neskausmingai pakeistas nauju nepartiniu socialliberalų frakcijos nariu J. Kraujeliu. Gana taikus koalicijos partnerių sugyvenimas, žinoma, nereiškia, jog ir ateityje pavyks išvengti nesutarimų. Vis dėlto labiau tikėtina, kad konfliktai kils Seime, o ne Vyriausybėje. Tai parodė žemės ūkio ministro atstatydinimo istorija, kurioje aktyviai dalyvavo ne tik nepatenkinti savo padėtimi žemdirbiai, bet ir kai kurie Seimo nariai socialdemokratai. Priešpriešą koalicijos viduje gali sukelti mokesčių sistemos reformos metmenys, kurie jau buvo kritiškai įvertinti didžiojo verslo atstovų bei finansų ekspertų. Kol kas neišsikristalizavo valdančiųjų Seimo frakcijų požiūris į šį labai reikšmingą tolesnei šalies ekonomikos plėtrai dokumentą. Pavienių politikų, ypač iš socialliberalų stovyklos, pasisakymai mokesčių politikos klausimais prieštarauja kits kitam ir, švelniai tariant, nepadeda kurti pasitikėjimo atmosferos. Artėjant šalies Prezidento ir Seimo rinkimams, ryškėja smulkių dešiniųjų partijų pastangos konsoliduotis. Čia neapsieinama be tam tikrų partijų ambicijų a priori imtis lyderio vaidmens, o tai žlugdo kompromiso galimybę. Naujausias pavyzdys Lietuvos demokratų partijos, Tėvynės liaudies partijos, Lietuvos laisvės lygos, Nepriklausomybės partijos ir Lietuvos tautininkų sąjungos jungtuvės, kurias aptemdė tautininkų manevrai. Dešinieji turėtų daugiau pagrindo tikėtis sėkmės jei ne Prezidento, tai galbūt 24 m. Seimo rinkimuose, sudarę plačią dešinės ir centro koaliciją, kurioje dalyvautų Lietuvos konservatoriai, liberalai bei centristai, tačiau bent jau artimiausiu metu toks darinys atrodo visiškai nerealus. Dažnokai Lietuvos politikai suvokia bendradarbiavimo būtinybę tik patyrę triuškinantį pralaimėjimą. Prieš keletą mėnesių valdžios skeptrą praradusi Lietuvos liberalų sąjunga pasinėrė į jos lyderių R. Pakso ir E. Gentvilo santykių aiškinimąsi. Spalio pabaigoje įvyksiantis liberalų kongresas rinks naują partijos vadovybę ir bent jau išoriškai užbaigs besivaidijančių grupuočių dvivaldystę, tačiau į naują savo veiklos etapą liberalai įžengs susilpnėję. Partinės rietenos nebuvo įdomios net ir simpatizuojantiems šiai partijai žmonėms, jau nekalbant apie jos oponentus. Pastaraisiais mėnesiais visiškai prislopo liberalų balsas diskutuojant strateginiais šalies plėtros klausimais. Dešiniųjų ir centro jėgų susiskaidymas leidžia socialdemokratų ir socialliberalų koalicijai jaustis pakankamai tvirtai. Iki šiol ji nepadarė didelių politinių klaidų ir tebepelno nemažą šalies gyventojų pasitikėjimą. Moralinės paramos jai suteikia Lenkijos Kairiųjų demokratų sąjungos triumfas parlamento rinkimuose bei netikėtas kairiųjų atstovo A. Riuitelio išrinkimas Estijos prezidentu. Artėjančiuose Lietuvos Prezidento rinkimuose socialdemokratai gali tikėtis jiems palankaus rezultato, tačiau daug kas priklausys nuo to, kuris politikas bus pasirinktas pretendentu į prezidentus. Pagal naujausias sociologines apklausas, tarp galimų kairės arba kairiojo centro kandidatų A. Brazauskas neturi lygiaverčių konkurentų Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas Rudenį prasidėjus aktyviosios politinių ir privačių institucijų veiklos sezonui, iškilo nemažai klausimų, turinčių esminės įtakos šalies ekonomikos raidai. Pirmiausia tai 22 m. valstybės biudžeto projektas, AB Lietuvos dujos privatizavimas, energetikos ūkio restruktūrizacija ir konkrečios nuostatos pradedant įgyvendinti AB Mažeikių nafta bei Rusijos kompanijos Jukos sandorį. Vyriausybė pagaliau apsisprendė dėl Lietuvos dujų privatizavimo modelio. Pagal jį numatyta po 34 proc. akcijų parduoti Vakarų strateginiam investuotojui ir Rusijos dujų tiekėjui, kuris galės sudaryti konsorciumą su savo partneriais Lietuvoje. Atsižvelgiant į Lietuvos integravimą į transatlantines struktūras bei Europos Sąjungą ir Rusijos dujų tiekėjų interesus, pamėginta rasti optimalią formulę, tačiau tik konkurso rezultatai parodys, ar tai pavyko padaryti. Rimčiausiais strateginiais investuotojais į Lietuvos dujas laikomi Prancūzijos Gaz de France ir Vokietijos Ruhrgas, o dujų tiekėju gali tapti Rusijos kompanijos Gazprom arba Itera. Kur kas labiau miglota energetikos sektoriaus pertvarka. Neatmestina galimybė, kad Lietuvos energijos reorganizavimas gali būti nebaigtas iki šių metų pabaigos, nors Vyriausybė patvirtino įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymą tarp suskaidytų energetikos įmonių. Vėluojant energetikos reformai, Pasaulio bankas prieš keletą mėnesių pristabdė Lietuvai antrosios struktūrinio sureguliavimo paskolos (apie 54 mln. eurų) išmokėjimą. Vyriausybė pagaliau viešai pateikė svarstymui svarbiausią ateinančių metų valstybės finansinį dokumentą 22 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą. Planuojamos ateinančių metų valstybės biudžeto pajamos bus 8,726 mlrd. Lt, o išlaidos 9,858 mlrd. Lt. Palyginti su 21 m. biudžetu, 22 m. pajamos didėja 34, proc., išlaidos 34,4 proc. Tačiau šie įspūdingi augimo tempai tėra fikcija, nes nuo ateinančių metų į valstybės biudžetą bus įtrauktas Kelių fondas, be to, valstybė imsis finansuoti funkcijas, kurios anksčiau buvo deleguotos savivaldybėms. Dėl šių 4

7 Nr. 7, 21 m. SPALIS 1.1 lentelė Pramonės pasitikėjimo rodiklis 2 m. 21 m. IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX , pakeitimų valstybės biudžeto pajamos padidės beveik 2mlrd.Lt. Analizuojant valstybės išlaidų politiką, konkrečių išlaidų straipsnių dinamiką reikia nagrinėti ne atskirai, o siejant su nominaliojo BVP augimo tempais. Susidaro įspūdis, kad ateinančių metų biudžeto projektas yra visiškai nesocialdemokratinis didžiausi yra krašto apsaugos ir žemės ūkio išlaidų didėjimo tempai, tuo tarpu socialinės infrastruktūros, sveikatos priežiūros, švietimo išlaidos arba mažėja absoliučiai, arba jų augimo tempai atsilieka nuo bendrųjų biudžeto išlaidų bei BVP augimo. Kol kas stringa mokesčių sistemos pertvarkymas, patekęs į įvairių interesų grupių reikalavimų sankryžą. Šiek tiek mažiau problemų kyla įgyvendinant netiesioginių mokesčių reformą. Tiesa, numatytas dyzelinio kuro akcizų suvienodinimas su Europos Sąjungos standartais be pereinamojo laikotarpio turės neigiamos įtakos jo vartotojams, priešišką pramonininkų reakciją sukėlė kai kurių PVM lengvatų atsisakymas. Vis dėlto šioje srityje Vyriausybė turi tvirtą kontrargumentą narystės Europos Sąjungoje reikalavimus, kurių ignoruoti neįmanoma. Tuo tarpu numatomos tiesioginių mokesčių naujovės, visų pirma nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui panaikinimas, itin smarkiai kritikuojamos verslo sluoksnių. Deja, užuot nustačiusi aiškią mokesčių politikos kryptį ir nuosekliai ją gynusi, Finansų ministerija įsivėlė į abejotiną politinį turgų, mėgindama atpirkti reinvesticijų iš pelno apmokestinimo lengvatos panaikinimą simboliniu pelno mokesčio tarifo sumažinimu (planuojama jį sumažinti nuo 24 proc. iki 23 proc.). Nors daugelis Lietuvos politikų ir verslininkų diskutuoja apie vidaus paklausos pagyvinimą, ypač po teroristinio išpuolio JAV ir karinio konflikto Afganistane, sumažinusio vartojimo optimizmą daugelyje pasaulio šalių, kol kas neskubama palengvinti darbo mokesčių naštą, kuri yra daug sunkesnė nei kapitalo pajamų apmokestinimas. Tai tikrai stebina, ypač turint omenyje, kad dabartinė valdančioji koalicija yra socialdemokratinės pakraipos. Rugsėjo 11 d. teroristinė akcija JAV paskatino kai kuriuos Lietuvos politikus siūlyti litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro anksčiau nei buvo numatyta. Lietuvos bankas neįsitraukė į šias diskusijas, šitaip išlaikydamas finansų rinkos rimtį ir užtikrindamas normalų verslo subjektų pasirengimą planuojamiems valiutos kurso politikos pokyčiams. Juodasis antradienis JAV pablogino psichologinę pasaulio ekonomikos aplinką. Vienaip ar kitaip, tai turės atgarsio ir Lietuvoje. Kol kas pasigirsta tik pavieniai skundai dėl sumažėjusių užsakymų ir išaugusios konkurencijos. Viena iš nukentėjusių įmonių yra praeitų metų šalies ekonomikos lyderė kineskopų gamybos įmonė Panevėžio Ekranas. Sumažėjus rinkai Vakaruose gali tekti persiorientuoti į prekių pardavimą Rytuose, tačiau didelė dalis įmonių net nėra atlikusios ten rinkotyros ar užmezgusios ryšių su tenykštėmis įmonėmis. Todėl bent artimiausioje ateityje intensyvesnę prekybą su Rusija ir kitomis NVS šalimis lems veikiau didėjanti tų rinkų senbuvių apyvarta nei naujokų ekspansija. Nepaisant gerėjančių bendrųjų gamybos ir eksporto rodiklių, daugelio verslininkų lūkesčiai tebėra statiški. Tai atspindi pastarųjų mėnesių pramonės pasitikėjimo rodiklio kaita (žr. 1.1 lentelę, kurioje naujausias rodiklis apskaičiuotas remiantis rugsėjo 1 d. apklausa, t. y. iki Amerikos įvykių). Atsargūs lūkesčiai yra viena iš investicijas ir bankų paskolų portfelio augimą stabdančių priežasčių. Palyginti su vasario gegužės mėn., smarkiai sumažėjo teigiamas gamybos augimą prognozuojančių respondentų balansas ir šiek tiek pablogėjo paklausos situacijos įvertinimas. Artimiausiais mėnesiais pramonės pasitikėjimo rodiklį pablogins teroristinio išpuolio JAV veiksnys. Artėjant lito perorientavimo datai, vis daugiau dėmesio skiriama šio žingsnio padariniams analizuoti. Viešosios nuomonės kompanija Baltijos tyrimai/the Gallup Organisation liepos rugpjūčio mėn. atliko Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie būsimą lito susiejimą su euru. 57 proc. įmonių vadovų pritaria tokiam žingsniui, 38 proc. nepritaria, o 5 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Palyginti didelis nepritariančiųjų skaičius aiškintinas dolerio paplitimu ūkio apyvartoje ir po lito perorientavimo atsirasiančia valiutos kurso rizika tose įmonėse, kurios dabar jos nepatiria. Be to, tyrimo rezultatai rodo, jog lito persiejimui prie euro daugiausia nepritaria vadovai rajonuose veikiančių mažesniųjų įmonių, turinčių mažiau nei 1 darbuotojų ir mažesnę nei 1 mln. Lt metinę apyvartą. Matyt, Lietuvos banko viešojo informavimo politika jų tiesiog nepasiekė, o nežinant lito persiejimo pasekmių natūrali skeptiška nuostata Aplinkinės rinkos JAV ekonomikos raida, kaip ir apskritai naujausioji šios šalies istorija, matyt, bus skirstoma į laikotarpį iki rugsėjo 11 d. ir po jos. Kita vertus, atsiribojus nuo emo- 5

8 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA cinio krūvio, slegiančio šios katastrofos analizę, galima teigti, jog ji nepakeitė galingiausios pasaulio valstybės ūkio plėtros trajektorijos, nes dar iki juodosios dienos JAV ekonomika augo lėtai. Kaikuriais aspektais teroro ataka gali sustiprinti nuosmukio tendencijas, pavyzdžiui, pristabdydama gyventojų vartojimą ir skatindama konservatyvias investicijas (į auksą, kitas vertybes), tačiau statybų, informacijos technologijų sektoriuje galimi dideli užsakymai, susiję su nuniokotų objektų atstatymu ir aukštesnių saugumo standartų įdiegimu. Keleto avialinijų ir draudimo kompanijų finansiniai sunkumai kol kas nesukėlė sisteminės rizikos. Nors rugsėjo 11 d. įvykiai ir JAV karinė ataka prieš Afganistano talibų režimą smarkiai supurtė pasaulio finansų rinkas, jie nesukėlė krizės. Kilo problemų padidėjus vertybinių popierių, valiutų, strateginių žaliavų rinkų jautrumui naujienoms, tačiau dėl to situacija netapo nevaldoma. Pirmosiomis savaitėmis po tragedijos itin svarbi buvo pagrindinių pasaulio centrinių bankų reakcija į įvykius. Ji buvo adekvati susiklosčiusiai situacijai, t. y. nacionaliniai bankai ne tik žodžiu, bet ir veiksmu patvirtino esą pasirengę suteikti bankų sistemai daugiau likvidžių lėšų. JAV Federalinių rezervų bankas (Fed) rugsėjo 17 d. ir spalio 2 d. sumažino federalinių fondų palūkanų normą po,5 punkto iki 2,5 proc. Bankas pažadėjo ir toliau didinti finansų sistemos likvidumą, kol rinkos negrįš į normalią būseną. Santykinei valiutų rinkos ramybei turėjo įtakos Fed o, Europos centrinio banko (ECB) ir kitų šalių centrinių bankų pasiryžimas koordinuotoms intervencijoms. Tiesiogine ir perkeltine prasme nusėdus dulkėms po sugriovimų, greičiausiai vėl išryškės tos pačios JAV ekonomikos bėdos: krintantis vartotojų pasitikėjimas, mažėjantis bendrovių pelningumas ir iš dalies pernelyg stiprus doleris. Prezidento G.W. Busho mokesčių mažinimo kampanija gali užkrauti valstybei per didelę fiskalinę naštą, nes jos įtaka valstybės biudžetui buvo įvertinta pernelyg optimistiškai. Be to, pastaruoju metu biudžeto perteklius tirpsta greičiau nei tikėtasi. 21 m. antrąjį ketvirtį JAV ekonomika išaugo tik,2 proc., ir tai tik dėl klestinčios gyvenamųjų namų rinkos ir tebeaugančio namų ūkių vartojimo. Tačiau ir jo plėtros tempai, palyginti su m., sumažėjo beveik dvigubai. Pagal Mičigano universiteto apžvalgą, G.W. Busho mokesčių programos efektyvumas buvo ribotas rugpjūčio mėn. tik maždaug kas penktas iš sumažėjusių mokesčių gautas doleris buvo panaudotas vartojimo tikslais. Kita dalis buvo skirta skoloms grąžinti arba taupyti. Manome, kad rugsėjo 11 d. įvykiai ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose turės poveikį 21 m. šalies BVP kilimo tempams, todėl atitinkamai ir sumažinome savo prognozę 1,2 1,4 proc. (buvo 1,6 2, proc.). Ateinančiais metais BVP augimas bus šiek tiek mažesnis nei 2, proc. Euro zonos ekonomika, atrodo, smuks ilgiau nei tikėtasi, nors, palyginti su JAV ir Japonija, jos būklė ne pati blogiausia. Eurostat skaičiavimais, euro zonos BVP antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo,1 proc., o per metus 1,7 proc. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP padidėjo,5 proc., per metus 2,4 proc. Panašiai kaip ir Amerikoje, Europos Sąjungos ekonomikos plėtrą palaikė namų ūkių aktyvumas: vartotojų išlaidos padidėjo,6 proc. (pirmąjį ketvirtį jos išaugo,8 proc.). Kita vertus, investicijos smuko,8 proc., nors dar pirmąjį ketvirtį jos išaugo,1 proc. Įdomu, jog nepaisant silpno euro, eksportas sumažėjo 1,2 proc., o importas tik,6 proc. Atrodo, Europos politikai jau suvokia, kad Europos centrinis bankas (ECB) neaukos kainų stabilumo siekdamas spartesnės ekonomikos plėtros, t. y. bazinės palūkanų normos bus mažinamos nebent pagerėjus infliacijos rodikliams arba įvykus kataklizmams, destabilizuojantiems pasaulinę finansų rinką. Todėl vis daugiau dėmesio kreipiama į tikrąjį euro zonos ekonomikos Achilo kulną pernelyg reglamentuotą darbo rinką. Europos Komisija paragino šalis ES nares imtis darbo santykių reformos, nepaisant sulėtėjusio ekonomikos augimo. Vokietijai rekomenduojama palengvinti mažai uždirbančių darbuotojų mokesčių naštą, Prancūzijai pažaboti vyresniojo amžiaus dirbančiųjų išstūmimą iš darbo rinkos, Italija turėtų susirūpinti, kad jaunimo problemos susirasti darbą netaptų ilgalaikiu nedarbu. Pastaraisiais mėnesiais euras šiek tiek sustiprėjo dolerio atžvilgiu (sunku įvertinti, ar tai rugsėjo mėnesio teroristų akcijos, ar fundamentalių ekonominių veiksnių rezultatas, matyt, ir viena, ir kita) ir šiek tiek atvėsino vartotojų kainų kilimo tempus. Turint galvoje dar ir užsitęsusį ekonomikos nuosmukį, tebėra tikimybė, kad ECB ryšis dar kartą sumažinti bazines palūkanų normas. Iki šiol ECB palūkanų politikos vingiai dažniausiai užklupdavo rinkos dalyvius nepasirengusius kai sprendimų buvo labiausiai tikimasi, centrinis bankas tylėdavo (išimtis buvo rugsėjo 18 d. pagrindinės refinansavimo palūkanų normos sumažinimas puse procentinio punkto iki 3,75 proc.), o kai lūkesčiai išblėsdavo, jis prabildavo. Todėl ne vienas analitikas priklijavo ECB neprognozuojamos ar sunkiai suprantamos institucijos etiketę. Kadangi pagrindinio euro zonos ekonomikos variklio namų ūkių vartojimas palaipsniui slopsta, teko sumažinti šių metų BVP augimo prognozę nuo 2, 2,2 proc. iki 1,5 1,7 proc. Šiek tiek pakoregavome ir kitų metų regiono ekonomikos plėtros prognozę 22 m. BVP išaugs 2,1 2,3 proc. Kaip ir ankstesnėje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje, teigiame, jog infliacija 21 m. tebeviršys ECB toleruojamą lygį ir sudarys apie 2,5 proc., tačiau kitąmet ji bus mažesnė nei 2 proc. Vokietijos ekonomika yra stagnacijos būklės ir smarkiai veikia pablogėjusį visos euro zonos ūkinį kli- 6

9 Nr. 7, 21 m. SPALIS matą. Neigiamą įtaką tiesiogiai patiria ir daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių, užmezgusių glaudžius prekybinius ryšius su Vokietija, tarp jų ir Lietuva. Antrąjį 21 m. ketvirtį Vokietijos ekonomika nei išaugo, nei sumažėjo, todėl BVP padidėjimas 2 proc. šiais metais jau traktuojamas kaip rožinė svajonė ne tik analitikų, bet ir pareigūnų. Antai Vokietijos finansų ministras H. Eichelis prognozuoja, jog privataus vartojimo augimas antrąją 21 m. pusę tebebus gana spartus, tačiau, nepaisant to, teks sumažinti ne tik šių, bet ir ateinančių metų oficialią ekonomikos augimo prognozę (21 m. 2, proc., 22 m. 2,25 proc.). Kol kas laukiama įplaukų iš mokesčių įvertinimo. Nors Vokietija buvo Europos stabilumo pakto pasirašymo iniciatorė, jai iškilo grėsmė susilaukti sankcijų už jo nuostatų nevykdymą, jeigu ateityje fiskalinis deficitas padidėtų iki 3 proc. BVP. Šių metų faktinis deficitas apie 2 proc. BVP tebėra mažesnis už minėtą limitą, tačiau stabilumo pakto pažeidimo šmėkla sklandys svarstant 22 m. valstybės biudžeto planą. Būtinybė vykdyti griežtą viešųjų išlaidų politiką ekonomikos recesijos metu veiks procikliškai ir stabdys šalies ūkio atsigavimą. Vokietijos ekonomikos BVP kilimo prognozę sumažinome,5 procentinio punkto, t. y. tiek pat, kiek ir euro zonos ekonomikos plėtros prognozę. 21 m. šalies BVP išaugs 1,1 1,3 proc., 22 m. 1,7 1,9 proc. Radikalus euro sustiprėjimas galėtų dar labiau sulėtinti Vokietijos ūkinę raidą. Rusijos ekonomika ir toliau yra palyginti dinamiška, nepaisant blogėjančios pasaulio ekonomikos konjunktūros. Jos gyvybingumą galima paaiškinti palankia situacija vidaus rinkoje, o ir naftos kainos tarptautinėje rinkoje nekrito tiek daug kaip tikėtasi. Penkios pagrindinės Rusijos ekonomikos šakos (pramonė, žemės ūkis, statybų, transporto ir mažmeninės prekybos sektoriai) per aštuonis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2 m. laikotarpiu, padidėjo 5,9 proc. Ypač stipri yra vidaus paklausa, skatinama tiek objektyvių, tiek subjektyvių veiksnių. Sausio liepos mėn. realiosios gyventojų pajamos išaugo 5,4 proc. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi naujoji mokesčių sistema sudarė sąlygas daugelio žmonių disponuojamoms pajamoms augti, sumažėjo ir juridinių asmenų pelno mokestis. Rusijos nacionalinės skolos ir prognozuojamo BVP santykis pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 63,5 proc. iki 51,3 proc. Prezidento V. Putino kabinetas ėmėsi reformuoti ir kitas viešojo gyvenimo sritis: liberalizuota žemės įsigijimo Rusijoje užsieniečiams tvarka; sugriežtinta pinigų plovimo kontrolė, sušvelnintas užsienio valiutos režimas ir kt. Teigiamai vertintini ir sprendimai, suteikę daugiau galios Federacijos valdžiai, palyginti su regionų administracija. Tokio dydžio šalyje kaip Rusija sunku įgyvendinti vieningą ekonominę politiką, kai centras neturi pakankamai valdžios svertų. Be to, valdymo piramidės reforma pristabdys išcentrines jėgas, kėlusias rimtą pavojų valstybės vientisumui paskutiniais prezidento B. Jelcino valdymo metais. Rusijos ekonomikos ir finansų būklei terorizmo akcija JAV neturėjo didesnės įtakos dėl santykinio šalies uždarumo. Tiesa, šaliai nėra naudingas pasaulinių naftos kainų kritimas. Vargu ar šis reiškinys bus dramatiškas, nes OPEC šalys pareiškė esančios suinteresuotos pasaulinės naftos rinkos stabilumu ir pasirengusios prireikus reguliuoti žalios naftos pasiūlą. Rusijos gyventojų perkamosios galios didėjimas vėl pažadino tam tikras Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių viltis įsitvirtinti rinkoje, kuri iš dalies buvo prarasta dėl rublio devalvavimo ir NVS finansų krizės 1998 m. Mūsų įmonių konkurencingumą didina pastaraisiais metais nuolat kylantis realus efektyvusis rublio kursas, pamažu artėjantis prie tokio lygio, koks buvo 1998 m. viduryje (esant gana stabiliam nominaliajam rublio kursui ir dviženklei infliacijai, tas lygis gali būti pasiektas 22 m. arba vėliausiai 23 m.). Atgauti pozicijas Rytuose kur kas sunkiau bus mūsų statybininkams. Atsižvelgdami į optimistiškus pirmojo 21 m. pusmečio Rusijos makroekonomikos rodiklius, padidinome šių metų BVP augimo prognozę nuo 3,5 4, proc. iki 4,5 5, proc., panašūs arba nedaug mažesni augimo tempai išliks ir 22 m. Infliacija šiais metais bus apie 15 proc., ateinančiais metais 1 15 proc. Latvijos ekonomika toliau pasižymi vienais didžiausių augimo tempų visame Vidurio ir Rytų Europos regione ir net pasaulyje. Pasunkėjusios eksporto į Europos Sąjungą sąlygos neturėjo didesnės neigiamos įtakos BVP augimui: 21 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2 m. laikotarpiu, BVP padidėjo 8,2 proc., antrąjį ketvirtį net 9,2 proc. A. Berzinšo vyriausybei kol kas pavyksta sėkmingai manevruoti tarp skirtingų politinių ir interesų grupių. Nors pasigirsta gandų apie galimą dešiniosios vyriausybės kūrimą, dabartinė centro dešinioji koalicija išsaugo savo gretų vienybę ir didėja tikimybė, jog tai jai pavyks iki eilinių parlamento rinkimų 22 m. spalio mėn. Artėjančiuose seimo rinkimuose neblogų galimybių turi Socialdemokratų partija, pirmaujanti pagal sociologinių apklausų rezultatus. Itin įdomus įvykis yra Latvijos banko prezidento E. Repšės atsistatydinimas ir ketinimai aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime kartu su naujai kuriama partija. Tiesa, E. Repšė iš pareigų planuoja pasitraukti ne anksčiau kaip ateinančių metų pradžioje. Pastarieji mėnesiai buvo nelengvi šiam didžiulį pripažinimą pasaulyje pelniusiam centrinio banko vadovui. Ypač nemalonūs buvo kaltinimai abejotinais finansiniais sandoriais ir korupcija. Latvijos pramonės gamybos prieaugis šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2 m. laikotarpiu, buvo 7,8 proc., t. y. šiek tiek didesnis nei Estijoje (6,2 proc.), tačiau gerokai mažesnis nei Lietuvoje (16,4 proc.). Liepos mėn. pramonės produkcijos palygi- 7

10 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA namosiomis kainomis buvo pagaminta 1,6 proc. daugiau nei prieš metus. Gana sparčiai auga ir kitos ūkio šakos, išskyrus žemės ūkį. Artimiausioje ateityje dėl sulėtėjusio pagrindinių pardavimo rinkų Vokietijos ir Didžiosios Britanijos augimo nukentės eksporto plėtra, tuo tarpu importą toliau skatins tvirta vidaus rinkos būklė. Ilgainiui tai gali lemti einamosios sąskaitos deficito problemas, kurios m. nebuvo itin opios. Reikia turėti omenyje ir tai, kad šių metų pabaigoje pradės funkcionuoti naujas Rusijos naftos terminalas Primorske, kuris perims dalį tranzito per Baltijos šalių uostus, tarp jų ir Ventspilį. Stabilizuojant šalies išorines sąskaitas daug kas priklausys nuo Latvijos fiskalinės politikos pobūdžio. Latvijos vyriausybė yra numačiusi ateinančiais metais beveik 2,8 proc. BVP deficitą, tačiau po TVF ir Pasaulio banko kritikos pareiškė esanti pasirengusi sumažinti jį iki 1,7 proc. BVP. Ketinama per ateinančius trejus metus sumažinti juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą nuo 25 proc. iki 15 proc. Šis sprendimas vertintinas kaip atsakas į juridinių asmenų pelno mokesčio transformavimą į pajamų mokestį Estijoje ir stiprėjančios Baltijos šalių konkurencijos mokesčių tarifais požymis. Apskritai šalies vyriausybės pozicija fiskalinės politikos atžvilgiu yra minkštesnė nei, pavyzdžiui, Lietuvos valdžios, kuri sumažino fiskalinį deficitą nuo 8 proc m. iki mūsų prognozuojamo 1,5 proc. BVP šiais metais. Tiesa, Lietuva kur kas sunkiau ir lėčiau įveikė Rusijos krizės padarinius, todėl jai iš esmės neliko kito pasirinkimo kaip tik vykdyti ypač restrikcinę valstybės išlaidų politiką. Nepaisant puikių makroekonominių rodiklių 21 m. pirmąjį pusmetį, antrojoje metų pusėje Latvijos ekonomikos ir pirmiausia eksporto plėtra sulėtės. 21 m. BVP gali išaugti 6 proc. ar truputį daugiau, 22 m. tikėtinas 5, 5,5 proc. ekonomikos kilimas. Estijos politinio gyvenimo klimatą šių metų vasarą ir ankstyvą rudenį lėmė pasirengimas šalies prezidento rinkimams, kurių rezultatas buvo gana netikėtas prezidentu išrinktas buvęs sovietinės Estijos vadovas A. Riuitelis. Rinkimų kampanija išryškino dabartinės rinkimų sistemos trūkumus (aukščiausią valdžios pareigūną renka parlamentas, o nesurinkus 2/3 balsų daugumos rinkėjų kolegija, sudaryta iš parlamento narių ir savivaldybių atstovų) ir paskatino kadenciją baigiantį prezidentą L. Merį inicijuoti tiesioginių prezidento rinkimų idėją. Estijos ekonomika kol kas plėtojasi gana sparčiai antrąjį ketvirtį BVP išaugo 5,2 proc., tačiau vis labiau išsikristalizuoja augimą stabdantys veiksniai. Tam daugiausiai įtakos turėjo pagrindinių Estijos užsienio prekybos partnerių ekonomikos atšalimas, prasidėjęs jau šių metų pradžioje (pavyzdžiui, Suomijos BVP 21 m. išaugs tik apie 1,5 proc.), tačiau pastebima ir naujų reiškinių. Vienas iš jų yra intensyvesnis kapitalo eksportas į aplinkines šalis pirmiausia į Lietuvą ir Latviją. Pagal antrojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, Estijos rezidentų tiesioginės investicijos užsienyje sudarė 1,3 mlrd. Estijos kronų, tuo tarpu užsieniečių tiesioginės investicijos šalyje tik 1,2 mlrd. kronų, t. y. grynasis tiesioginių investicijų srautas buvo neigiamas. Be to, didžioji dalis tiesioginių investicijų Estijoje buvo patronuojančių užsienio bendrovių paskolos dukterinėms įmonėms. Beveik pasibaigus privatizavimo procesui, šalyje kyla užsienio kapitalo pritraukimo problemų, nes potencialias plyno lauko ( green field ) investicijas atbaido labai siaura vidaus rinka. Tiesa, šiuos sunkumus gali iš dalies atsverti tikėtinas šalies pakvietimas tapti Europos Sąjungos nare ir su tuo susijęs užsienio investicijų pagyvėjimas. Estijos rinkos tyrimų kompanija Emor teigia, kad Amerikos tragedija atsilieps šalies vartotojų elgesiui artimiausioje ateityje galima tikėtis intensyvesnio taupymo. Praeityje kilus ekonominiams sunkumams (tarkime, po Rusijos krizės) vartotojai atidėdavo brangesnių prekių įsigijimą, tuo tarpu maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių vartojimui tai neturėdavo didesnės įtakos. Nekasdieninio vartojimo prekių paklausos sumažėjimas gali pristabdyti išperkamosios nuomos rinkos bumą. Vis dėlto 21 m. antrojo ketvirčio mažmeninės prekybos rezultatai dar nerodo jokių pavojaus signalų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninės prekybos apimtis šalyje padidėjo 14 proc., nors tuo pat metu plataus vartojimo prekės Estijoje pabrango 5,7 proc. (maisto net 7,9 proc., pramonės 3,3 proc.). Kaip ir ankstesniame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje, prognozuojame, kad Estijos BVP šiais metais išaugs apie 5, proc. Ateinančiais metais galima tikėtis 4, 4,5 proc. prieaugio. 21 m. infliacija tebebus didžiausia tarp Baltijos valstybių ir sudarys maždaug 5 proc. Lenkijos politinis ir ekonominis gyvenimas šį rudenį buvo paženklintas parlamento rinkimų. Kaip ir tikėtasi, rinkimus laimėjo Kairiųjų demokratų sąjunga, kartu su gimininga Darbo sąjunga surinkusi 41,4 proc. rinkėjų balsų, todėl Lenkijos prezidentas A. Kwasniewskis pavedė naują vyriausybę suformuoti jos lyderiui L. Milleriui. Socialdemokratinei pajamų perskirstymo politikai įgyvendinti Lenkijoje dabar nėra palankus metas, kadangi šalis tebestovi ant finansinės krizės slenksčio. Tai, ar ji išvengs sukrėtimų, priklausys nuo finansinės disciplinos ir ekonomikos (pirmiausia darbo rinkos) reformų tąsos. Bene didžiausias šių metų Lenkijos ūkio pasiekimas yra palyginti lėtas kainų kilimas. Metinė infliacija rugsėjo mėn. sudarė 4,3 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius 12 metų. Tiesa, Kairiųjų demokratų sąjungos atstovai mano, kad kainų augimas buvo sustabdytas pernelyg greitai, todėl optimalus infliacijos dydis m. turėtų būti 6 7 proc. Be to, valdantysis kairysis sparnas norėtų šiek tiek pakirpti sparnus Lenkijos nacionalinio banko nepriklausomybei, reikalaudamos pa- 8

11 Nr. 7, 21 m. SPALIS starojo veiksmų koordinacijos su Vyriausybės sprendimais. Tai ne tik įšaldytų pažangą infliacijos srityje, bet ir sukeltų neigiamą užsienio investuotojų reakciją. Realaus ekonomikos sektoriaus plėtra patyrė smūgių ne tik ir net ne tiek dėl pablogėjusios tarptautinės ekonomikos konjunktūros, kiek dėl vietos rinkos silpnumo. Vidaus paklausa sumažėjo absoliučia išraiška ir, turint omenyje, jog 4/5 lenkų mano išgyvenantys ekonomikos krizę, neatsigaus artimiausiu metu. Ypač sudėtinga problema yra aukščiausias Vidurio ir Rytų Europos regione nedarbo lygis. Naujoji vyriausybė turi ribotą pasirinkimą imtis plačių ekonomikos skatinimo programų neleidžia beveik 5 proc. BVP sudarantis fiskalinis deficitas, o liberalizuoti darbo rinką trukdo ideologiniai principai ir artimi ryšiai su šalies profsąjungomis. Kai kurie ženklai teikia vilčių, kad šalies ekonomika, nors ir lėtai, pradės kilti iš duobės. Sumažėjus nominaliosioms palūkanų normoms ir infliacijai, realiosios palūkanų normos krito iki draugiškesnio investicijoms lygio. Tai savo ruožtu turėtų paskatinti intensyvesnį įmonių ir namų ūkių skolinimąsi. Tiesa, ateityje centrinis bankas, atsižvelgdamas į kontroversišką valdančiosios partijos požiūrį į infliaciją, atsargiai mažins bazines palūkanų normas. Zlotas tebėra pervertintas, todėl mažai tikėtina, jog jis nominaliai sustiprės JAV dolerio ar euro atžvilgiu. Nors Lenkijos ekonomika Vidurio ir Rytų Europoje yra mažiausiai priklausoma nuo eksporto, maždaug 7 proc. užsienyje parduodamų lenkiškų prekių išvežama į Europos Sąjungą, kuri išgyvena ne geriausius laikus. Praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje pateiktą 21 m. Lenkijos BVP augimo prognozės intervalą 2, 2,5 proc. pakeitėme į 2, proc. Ateinančiais metais vargu ar BVP padidės daugiau kaip 2,5 3, proc. Infliacija šių metų pabaigoje priartės prie 5 proc. lygio, tačiau tikriausiai jo nepasieks. Krizės tikimybė kol kas nėra didelė, tačiau būtina atidžiai stebėti, ar naujajai vyriausybei užteks politinės valios priimti nepopuliarius, ekonomiką stabilizuojančius sprendimus. 2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai Per pastaruosius trejetą metų Lietuvos ekonomika išgyveno ir pakilimą, ir absoliutų nuosmukį, tačiau 21 m. antrąjį ketvirtį daugelis makroekonominių rodiklių jau smarkiai viršijo lygį, buvusį iki Rusijos krizės (žr. 2.1 lentelę). Kita vertus, realaus BVP padidėjimas (1 proc.) 1998 m. antrąjį ketvirtį tapo savotišku pavyzdiniu indikatoriumi, rodančiu, kokiais tempais galėtų augti mūsų ekonomika, jeigu išorės ir vidaus veiksniai būtų palankūs. Vienas iš nedaugelio apžvelgiamojo laikotarpio rodiklių, iš esmės nepakitusių palyginti su 1998 m., buvo prekių ir paslaugų importo apimtis. Beje, šis rodiklis netiesiogiai atspindi ir vidaus rinkos talpumą. Vidutinis darbo užmokestis m. šiek tiek išaugo, tačiau šio veiksnio įtaką agreguotai paklausai neutralizavo padidėjęs nedarbo lygis. Be jokių išlygų galima kalbėti apie sumažėjusią nominalią ir realią paskolų kainą, tačiau Lietuvoje centrinis bankas jos nenustato ir ji priklauso tik nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Galima teigti, jog palūkanų normų mažėjimas yra ne ekonomikos augimo veiksnys, o paskolų rinkoje susiklosčiusios situacijos turiu ką skolinti, tačiau neturiu kam atspindys. Kredito išteklių pasiūlą ir pinigų kiekį P2 didino sparčiai didėjantys įmonių ir gyventojų terminuotieji bei taupomieji indėliai. Realaus BVP pokyčius m. antraisiais ketvirčiais atspindi 2.1 diagrama. Visiškai pasitvirtino praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje pateikta prognozė, jog BVP augimo tempai 21 m. antrąjį ketvirtį bus dar didesni nei pirmąjį ketvirtį. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, realus BVP išaugo 5,1 proc. Kaip matome, AB Vilniaus bankas prognozuotas metinis BVP augimas 4,2 proc., paskelbtas dar praėjusių metų vasarą, šiek tiek atsilieka nuo faktinio grafiko. Nors įvykiai JAV jau nepalankiai atsiliepė kai kurių Lietuvos įmonių užsakymams ir verčia atlikti makroekonomikos rodiklių pataisas, vis dėlto ryžomės padidinti savo ankstesnę BVP augimo prognozę nuo 4,2 proc. iki 5, proc. Tai yra veikiau per pirmąjį 21 m. pusmetį įvykusio fakto pripažinimas nei optimizmo dėl šalies ekonomikos raidos artimiausioje ateityje išraiška. Lietuvos ekonomika, palyginti su daugeliu Vidurio ir Rytų Europos šalių, gali lanksčiau prisitaikyti prie dabartinių pasaulinės ekonomikos pokyčių ir atsigręžti veidu į Rytų 2.1 diagrama Realaus BVP pokyèiai per metus (proc.) , m. 1, 1998 m. 2, 1999 m.,9 2 m. 5,7 21 m

12 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA 2.1 lentelė Lietuvos makroekonominiai rodikliai m. antrąjį ketvirtį Rodiklis 1998 m. Metinis pokytis, proc m. Metinis pokytis, proc. 2 m. Metinis pokytis, proc. 21 m. Metinis pokytis, proc. Realus BVP 1, 2,,9 5,7 BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 1,814 17,3 1,939 1,2 11,326 3,5 12,93 6,8 Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės parduota produkcija galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 4,871 5,2 4,742 2,6 5,24 1,5 6,225 18,8 Prekių ir paslaugų eksportas (mlrd. Lt) 5,45 6,2 4,25 22, 4,933 16,1 6,28 25,8 Prekių ir paslaugų importas (mlrd. Lt) 6,591 6,4 5,594 15,1 5,72 1,9 6,567 15,2 Prekių ir paslaugų užsienio prekybos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 1,6 12,3 6,8 3, Einamosios sąskaitos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 1,8 13,8 6,1 4,6 Konsoliduotojo šalies biudžeto fiskalinis balansas (BVP proc.),4* 13,3 3, 2, Infliacija (VKI pokytis per laikotarpį, proc.),7,1,4 1,3 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais) 994,3 25, 163,5 7, 165,5,2 166,7,1 Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (proc.)** 12,6 12,46 12,2 9,97 Nedarbo lygis (proc.)** 5,5 7,5 11,1 12,1 Oficialios tarptautinės atsargos (mlrd. JAV dolerių)** 1,175 11,5 1,342 14,2 1,424 6,2 1,455 2,1 P1 (mlrd. Lt)** 5,161 3,6 5,47 6, 5,118 6,4 5,474 7, P2 (mlrd. Lt)** 7,578 23,5 8,827 16,5 9,335 5,8 1,938 17,2 * 1998 m. deficitas apskaičiuotas kaip vidutinis dydis taikant metinį deficito rodiklį. ** Laikotarpio pabaigoje. rinką, tačiau tai gali padaryti toli gražu ne visos įmonės. Be to, nėra iki galo aiškūs globalinio ekonomikos nuosmukio padariniai pačios Rusijos ir kitų NVS valstybių ūkiui. Atsižvelgdami į neapibrėžtą tarptautinę aplinką ir ribotą Lietuvos vidaus rinkos potencialą, buvome atsargūs dėl 22 metų BVP augimo prognozės ir jos nekeitėme 4,5 proc. Padidinus šių metų BVP prognozę iki 5, proc., ji tapo didesnė už 22 m. laukiamus ekonomikos plėtros tempus, tačiau tai jau nebeturėtų stebinti, turint omenyje didžiausių pasaulio valstybių ūkines tendencijas pastaraisiais mėnesiais. Ypač keblu prognozuoti šių ir ateinančių metų einamosios sąskaitos deficitą, kadangi gerokai komplikavosi jo kitimo veiksniai. Viena vertus, Lietuvos eksportas į Europos Sąjungą didėja daugiausia dėl naftos produktų eksporto, kita vertus, paspartėjo eksporto į NVS augimo tempai. Importą skatina tiek žaliavų ir pusfabrikačių paklausa didėjant gamybai, tiek galutinio vartojimo prekių poreikis pamažu augant namų ūkių vartojimui. Deja, kol kas ankstoka vertinti, kaip rugsėjo 11 d. įvykiai ir jų tąsa atsilieps mūsų šalies vartotojų elgesiui. Taigi prognozuojant Lietuvos mokėjimų balanso tendencijas nežinomųjų atsiranda vis daugiau, atitinkamai didėja ir netikslios prognozės tikimybė. Kol kas nusprendėme nekeisti anksčiau skelbtų 21 m. ir 22 m. ESD bei BVP santykio prognozių atitinkamai 6,5 proc. ir 7, proc., nors, įvertinus 21 m. pirmojo pusmečio faktinį rezultatą (5, proc. BVP), būtų galima tikėtis geresnio šių metų rezultato. Lietuva jau trečius metus vykdo fiskalinę politiką, orientuotą į viešųjų išlaidų minimizavimą. Pastarųjų metų pasiekimai mažinant fiskalinį deficitą buvo įspūdingi (žr. 2.1 lentelę). Tačiau kuo toliau, tuo labiau išlaidų mažinimas artėja prie natūralių ribų, kurių pastūmimas gali turėti nepageidaujamų socialinių pasekmių. 1

13 Nr. 7, 21 m. SPALIS Atsižvelgdami į tai, pateikėme skeptiškesnę nei oficiali 21 m. ir 22 m. fiskalinio deficito prognozę po 1,5 proc. BVP. Mechaninio išlaidų karpymo žalą suvokė ir Vyriausybė, premjero A. Brazausko lūpomis prabilusi apie galimą didesnį nei anksčiau planuotas 22 m. konsoliduoto biudžeto deficitą. Pristatydama ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą, Vyriausybė kreipėsi į TVF su prašymu leisti padidinti fiskalinį deficitą iki 1,5 proc. BVP. Oficiali priežastis anksčiau pasiūlytieji investicijų mažinimo planai yra pernelyg drastiški. Be to, Vyriausybė nėra tikra ir dėl mokesčių reformos įtakos biudžeto pajamų surinkimui. TVF pritarus šiam pageidavimui, Vyriausybės ir AB Vilniaus bankas prognozuojamo fiskalinio deficito dydis sutapo. Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes, palikome tą pačią 22 m. fiskalinio deficito prognozę 1,5 proc. BVP. Nematėme pagrindo keisti ir šių metų deficito prognozės 1,5 proc. BVP, nors matyti didžiulės valdžios pastangos sumažinti jį iki oficialiai planuojamo lygio 1,3 proc. BVP. Bet kuriuo atveju fiskalinė politika jau senokai nėra šalies ekonomiką ir finansų rinką destabilizuojantis veiksnys. Infliacija šiemet bus didesnė negu 2 m., tačiau, skirtingai nei prieš metus, šį rudenį neprognozuojame šildymo kainų šuolio, o ir pasaulinių naftos kainų kritimas slopins gamintojų ir vartotojų kainų indekso kilimą. Vidaus paklausos įtaka infliacijai ir toliau bus minimali, euro dolerio (lito) kurso pokyčiai bent kol kas neturi didesnės įtakos kainų lygiui. Manome, kad ankstesniuose Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeriuose skelbtos 21 m. ir 22 m. infliacijos prognozės atitinkamai 1,8 proc. ir 2,8 proc. tebėra realios ir nekeistinos. Padidinti prognozuojamą ateinančiais metais VKI paskatino laukiamas laipsniškas vidaus rinkos atsigavimas, kai kurių prekių akcizų padidinimas ir PVM lengvatų panaikinimas. Vidutinio darbo užmokesčio ir nedarbo lygio prognozės yra susijusios; deja, nei vieno, nei kito rodiklio tendencijos nėra aiškios. 2 m. ir 21 m. pradžioje įmonės išnaudojo lengviausiai prieinamas neracionalių išlaidų minimizavimo galimybes. Norint dar labiau sumažinti darbo ir kitas gamybos išlaidas produkcijos vienetui, būtina kur kas daugiau lėšų skirti įrengimų bei technologijų atnaujinimui, tuo tarpu praėjusieji metai nebuvo derlingi tokių investicijų. Kita vertus, atsiranda gamybą ir eksportą plečiančių įmonių, kurios jau nebeišsiverčia be papildomos darbo jėgos. Šie prieštaringi veiksniai egzistuos ir artimiausioje ateityje. 21 m. pabaigoje dar galima tikėtis kuklaus nedarbo lygio padidėjimo iki 12,3 proc., tačiau ateinančiais metais ekstensyvusis pradas darbo rinkoje turėtų nustelbti intensyvųjį, todėl nedarbo lygis pradės mažėti ir metų pabaigoje sudarys apie 11,5 proc. Taigi anksčiau Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje skelbtas prognozes pakoregavome į gerąją pusę. Kiek mažiau optimizmo teikia šių metų vidutinio darbo užmokesčio dinamika. Darbdaviai nesiskubino didinti atlyginimų net ir tuo atveju, kai įmonės finansinė būklė gerėjo. Priežastis vis ta pati rinkoje tebėra daugelio specialybių darbo jėgos perteklius, paliekantis verslininkams pasirinkimo galimybę. Profsąjungos ir kitos samdomųjų darbuotojų organizacijos mūsų šalyje ir taip yra silpnos, tuo tarpu susiklosčiusi darbo rinkos situacija visiškai paralyžiavo jų veiksmus. Ilgą laiką skelbtos vidutinio nominalus darbo užmokesčio augimo 21 m. ir 22 m. prognozės atitinkamai 3,7 proc. ir 4,2 proc. prieaugio šį kartą dar nekeitėme, tačiau ją traktuojame kaip gana optimistišką. Vidutinė paskolų litais palūkanų norma visą vasarą buvo vienaženklė. Didesnis komercinių bankų patikimu- 2.2 lentelė Lietuvos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės 21 m.** Metinis pokytis 21 m., proc. 22 m. Metinis pokytis 22 m., proc. Realus BVP 5,( ) 4,5 BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 47,85( ) 6,5( ) 51,44 7,5 Einamosios sąskaitos deficitas (BVP proc.) 6,5( ) 7, Konsoliduotojo bendro šalies biudžeto fiskalinis 1,5( ) 1,5 balansas (BVP proc.) Infliacija (VKI) 1,8( ) 2,8 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais)* 1113( ) 3,7( ) 116 4,2 Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (proc.)* 9,5( ) 9, Nedarbo lygis* 12,3( ) 11,5 * Laikotarpio pabaigoje. ** Mėginama įvertinti tikėtiną faktinių rezultatų nukrypimą nuo prognozių. Jei šalia prognozės pateikiama į viršų nukreipta rodyklė, tai yra didelė tikimybė, jog faktinis rodiklis gali būti didesnis nei prognozuojama, jeigu rodyklė nukreipta į apačią, faktinis rodiklis gali būti mažesnis. Ženklas ( ) reiškia, kad nelaukiama reikšmingesnio faktinio rezultato nukrypimo nei į vieną, nei į kitą pusę. 11

14 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA 2.3 lentelė Baltijos ir kai kurių CELPS šalių makroekonominiai antrojo 21 m. ketvirčio rodikliai Realaus BVP padidėjimas, palyginti su Vartotojų kainų padidėjimas per metus, Nedarbo lygis laikotarpio pabaigoje (proc.) Einamosios sąskaitos deficitas (BVP proc.) tuo pačiu praėjusių metų periodu (proc.) palyginti su tuo pačiu praėjusių metų periodu (proc.) Lietuva 5,7 1,3 12,1 4,6 Latvija 9,2 2,4 7,8 6,3 Estija 5, 6,7 6,* 4, Čekija 3,9 5, 8,1 4, Lenkija,9 6,6 15,8 4,9 Vengrija 4, 1,5 5,4 3,3 Šaltiniai: Economic Indicators for Eastern Europe. Bank for International Settlements, July 21; centrinių bankų tinklapių svetainės. * Estijos nedarbo lygis darbo biržos duomenimis ir statistikos tarnybų tyrimo duomenimis ženkliai skiriasi. mas ir galimybės pigiau pritraukti kredito išteklius teigiamai atsiliepė paskolų palūkanų normoms. Palūkanų normų mažėjimą taip pat skatino mažėjančios bazinės valiutos JAV dolerio palūkanos, Federalinių rezervų bankui nuosekliai vykdant pigių pinigų politiką. Bazines palūkanas mažino ir Europos centrinis bankas. Paminėtinas ir dar vienas veiksnys Lietuvoje paskolų paklausa tebebuvo ribota ir lėmė perteklinio likvidumo bankų sistemoje susidarymą. Nepanašu į tai, kad artimiausiu metu šioje srityje įvyktų reikšmingų poslinkių, net ir artėjantis lito perorientavimas greičiausiai nesukels esminių palūkanų svyravimų. Todėl sumažinome praėjusiuose Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeriuose skelbtas vidutinių paskolų palūkanų normų 21 m. ir 22 m. pabaigoje prognozes atitinkamai nuo 11, proc. iki 9,5 proc. ir nuo 1, proc. iki 9, proc. Vargu ar ateinančiais metais palūkanų normų kritimo rezervai bus dideli, nes pakeitus inkaro valiutą JAV dolerį į eurą litas bus susietas su palūkanų požiūriu brangesne valiuta (22 m. dolerio palūkanų normos tikriausiai tebebus žemesnio lygio). Kitame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje ketiname pateikti 23 m. pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozes. Lietuvos ekonomikos lyginamąją padėtį, palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, atspindi 2.3 lentelė. 3. Bendrojo vidaus produkto struktūra Išanalizavus pastaruoju metu spartėjančio BVP augimo tendencijas ir struktūrą, peršasi išvada, jog Rusijos krizės padariniai Lietuvoje baigia išblėsti. Antrąjį ketvirtį šalies BVP prieaugis buvo didesnis nei pirmąjį ir sudarė 5,7 proc. Lyderis ir toliau buvo išgaunamoji bei apdirbamoji pramonė, kurios sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis per metus padidėjo net 25,3 proc. Šiam sektoriui teko ketvirtadalis visos sukurtos pridėtinės vertės (žr. 3.1 lentelę). Kaip ir metų pradžioje, pramonės šuolį lėmė prekių eksporto augimas. Šiuo požiūriu antrąjį ketvirtį ypač išsiskyrė naftos produktų gamyba, kuriai po ilgokos pertraukos nestinga žaliavų. Augo ir kitos pagrindinės pramonės šakos. Vidaus prekybos plėtros tempai šiek tiek sulėtėjo. Jos sukurta pridėtinė vertė apžvelgiamąjį ketvirtį buvo 4,7 proc. didesnė nei prieš metus. Pažymėtina, kad didmeninė prekyba augo gerokai sparčiau nei mažmeninė. Dešimtą ketvirtį iš eilės sumažėjo energetikos pridėtinė vertė, nors jos smukimo tempai vis lėtėja. Antrąjį ketvirtį šiame sektoriuje sukurta 1,1 proc. mažiau pridėtinės vertės nei per analogišką 2 m. ketvirtį. Ilgą laiką kartu su energetika išgyvenęs nuosmukį, statybų sektorius pradeda pamažu atsigauti. Tikrovė patvirtino praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje pateiktą prognozę, kad 21 m. antrąjį ketvirtį statybų rodiklis truputį išaugs. Iš tiesų, šio sektoriaus sukurta pridėtinė vertė buvo,4 proc. didesnė nei prieš metus. Tikėtina, kad trečiąjį ketvirtį rezultatas dar pagerės toliau auga materialinės investicijos, be to, abu pirmuosius ketvirčius didėjo išduodamų statybos leidimų skaičius. Transporto ir ryšių sektoriaus veiklai labai sėkmingi buvo 2 metai, tačiau šių metų pradžioje jo plėtra gerokai sulėtėjo, o antrąjį ketvirtį pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis net sumažėjo 5,3 proc. Nevaisingos Lietuvos derybos su Rusija dėl gabenimo geležinkeliais Klaipėdos ir Kaliningrado kryptimis tarifų suderinimo aptemdė šios transporto rūšies perspektyvas. Rusijai pakėlus Klaipėdos kryptimi gabenamų krovinių tarifus, prekių srautai smarkiai sumažėjo, atitinkamai smuko ir Klaipėdos uosto krovos darbų apimtis. Tuo tarpu kelių transporto sukurta pridėtinė vertė per metus padidėjo, o pašto ir ryšių analogiškas rodiklis išaugo net 14,8 proc. 12

15 Nr. 7, 21 m. SPALIS 3.1 lentelė Ekonominės veiklos rūšių sukurta pridėtinė vertė (galiojusiomis kainomis, mln. Lt) 1998 m m. 2 m. 21 m. Lyginamasis svoris 21 m., proc. Metinis pokytis palyginamosiomis kainomis 21 m., proc. Bendroji pridėtinė vertė* 9559,8 9757, , ,7 1, 5,7 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 869,8 724,4 668,5 633,3 5,8 8,9 Išgaunamoji pramonė 63,1 82,2 14,9 149,6 1,4 4, Apdirbamoji pramonė 1832, 1632,6 255,3 2595,3 23,6 24,7 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 336,9 291,9 32,8 33,9 2,8 1,1 Statyba 827,8 853,1 644,7 64,6 5,8,4 Vidaus prekyba 1633,4 153,7 161,1 1692,3 15,4 4,7 Viešbučiai ir restoranai 133,9 141,1 139,2 147,1 1,3,5 Transportas ir ryšiai 929,7 1135,3 1363,5 1336,9 12,2 5,3 Finansinis tarpininkavimas 186,7 244,7 226,1 295,2 2,7 8,7 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 724,8 823,1 851,6 865, 7,9 2,9 Valstybės valdymas ir gynimas, privalomasis soc. draudimas 649,1 711,8 72,8 674,2 6,1 2, Švietimas 713, 873,4 85,9 897,1 8,2,9 Sveikata ir soc. aprūpinimas 356,1 43,2 376,5 387,2 3,5 3,4 Kita veikla 33,4 31,2 355,1 361,8 3,3,8 * BVP gaunamas susumavus bendrąją pridėtinę vertę bei gaminių mokesčius ir atėmus sąlygiškai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugas bei subsidijas. Deja, praėjusiais metais trumpam blykstelėjęs optimizmas dėl žemės ūkio ir miškininkystės perspektyvų vėl išblėso 21 m. antrąjį ketvirtį šios veiklos pridėtinė vertė sumažėjo 8,9 proc., palyginti su tuo pačiu 2 m. ketvirčiu. Šį rezultatą sunkoka suderinti su smarkiai išaugusiu maisto produktų eksportu. Matyt, maisto produktų eksporto plėtra ir šių metų pradžioje išaugusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos padės žemės ūkiui antrojoje metų pusėje įveikti nuosmukį, nors ir spartaus augimo tikimybė yra menka. Po daugiau kaip metus trukusio kritimo pastarąjį ketvirtį pagaliau šiek tiek padidėjo (,5 proc.) viešbučių ir restoranų veiklos sukurta pridėtinė vertė. Tai dėsninga, nes pirmąjį 21 m. pusmetį labai išaugo materialinės investicijos į šį sektorių. Finansinio tarpininkavimo pridėtinė vertė per metus padidėjo 8,7 proc., iš jų draudimo net 16,1 proc. Kita vertus, nekilnojamojo turto, nuomos ir panašios veiklos plėtra buvo daugiau nei kukli tik 2,9 proc. Iš pastarojo sektoriaus šakų dinamiškiausia buvo su kompiuteriais susijusi veikla, patvirtindama puikią informacijos technologijų verslo ateitį. Prasta tradicija tampa ekonominės veiklos, finansuojamos iš šalies biudžeto, stagnacija ar net nuosmukis. Dėl to nukenčia socialinė infrastruktūra ir neatrodo džiuginančios ilgalaikės šalies ūkio raidos perspektyvos. Valstybės valdymo ir gynimo, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitos socialinės veiklos sukurta pridėtinė vertė šių metų antrąjį ketvirtį padidėjo tik,1 proc. BVP galiojusiomis kainomis antrąjį ketvirtį išaugo 6,8 proc., taigi jo augimo tempai paspartėjo. BVP struktūrą analizuojant išlaidų metodu atspindi 3.1 diagrama. Kaip ir pirmąjį 21 m. ketvirtį, apžvelgiamąjį ketvirtį namų ūkių vartojimo išlaidos augo sparčiau nei nominalusis BVP jos padidėjo 8,1 proc. Vyriausybės išlaidos išaugo daug mažiau tik 2,2 proc., taigi patvirtino ankstesnę prognozę, jog A. Brazausko vyriausybė vykdys tą pačią restrikcinę viešųjų išlaidų politiką. Tuo tarpu bendrųjų vidaus investicijų metinis sumažėjimas 11,1 proc. (iš jų investicijų į pagrindinį kapitalą 2,7 proc.) buvo nemaloni staigmena. Vis dėlto manome, kad tai buvo atsitiktinis reiškinys, negalintis numarinti 2 m. pabaigoje ir šių metų pradžioje išryškėjusios investicijų augimo tendencijos. Kaip ir anksčiau, antrąjį ketvirtį augo grynasis eksportas ir atitinkamai mažėjo užsienio prekybos prekių bei paslaugų deficitas, kuris buvo tik 358,4 mln. Lt, t. y. mažiausias nuo 1995 m. pradžios. Galima teigti, kad BVP augo subalansuotai tiek dėl didėjančio eksporto, tiek dėl pagyvėjusios vidaus rinkos. Siekdami nustatyti, kiek šalies ekonomika pažengė į priekį po Rusijos krizės, šių metų antrojo ketvirčio BVP 13

16 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA diagrama BVP komponentai, skaièiuojant iðlaidø metodu (mlrd. Lt) ,617 2,767 6,571 2,718 6,964 1,141 1,344 2,61 2, m m. 2 m. 21 m. Bendros vidaus investicijos Namø ûkiø vartojimas 2,559 7,72,769 2,191 2,616 7,645,358 Vyriausybës vartojimas 12 1 Prekiø ir paslaugø grynasis eksportas dydį palyginome su analogiško 1998 m. laikotarpio rodikliu. BVP palyginamosiomis kainomis per trejus metus išaugo 4,5 proc. Iš esmės šį prieaugį lėmė eksporto plėtra (importo palyginamosiomis kainomis apimtis 21 m. antrąjį ketvirtį buvo beveik tokia pat kaip ir prieš 3 metus). Eliminavus eksportą, BVP palyginamosiomis kainomis beveik nepakito, palyginti su tuo pačiu 1998 m. ketvirčiu. Per trejus metus labiau pasikeitė tik BVP struktūra tiek galiojusiomis, tiek ir palyginamosiomis kainomis namų ūkių vartojimo išlaidų dalis padidėjo, o Vyriausybės vartojimo išlaidų sumažėjo. Preliminarūs trečiojo ketvirčio rezultatai leidžia tikėtis teigiamo BVP augimo rezultato ir šį laikotarpį, pirmiausia dėl vis dar sparčių pramonės augimo tempų Ekonominio aktyvumo indeksai 6-ajame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje pradėjome skelbti ekonominio aktyvumo indeksą VBIX R. Priminsime, kad VBIX R tai rodiklių sistema, atspindinti realiojo Lietuvos ekonomikos sektoriaus plėtros tendencijas bei spartą. Realiojo ekonomikos sektoriaus ir atskirų jį sudarančių veiklos rūšių aktyvumo pokyčiai (pagal laikotarpio pabaigos duomenis) bei prognozės pateikta 4.1 lentelėje ir diagramose. Atlikome dvejopą prognozę: 1) trumpalaikę (kalendorinio ketvirčio); 2) iki metų pabaigos. Be to, 4.1 lentelėje pateiktos prognozės ir faktiniai 21 m. šešių mėnesių rezultatai. Prognozė buvo atlikta pirmojo 21 m. ketvirčio pabaigoje, remiantis pramonės, žemės ūkio, statybos ir transporto rezultatais iki 21 m. kovo mėn. imtinai bei ryšių sektoriaus veiklos rezultatais iki 2 m. pabaigos, nes tuo metu Statistikos departamentas dar nebuvo paskelbęs pirmojo 21 m. ketvirčio šio sektoriaus rodiklių. Gauti rezultatai rodo, kad skirtumai tarp prognozuotų ir faktinių aktyvumo pokyčių visose realiojo sektoriaus veiklos rūšių grupėse yra nedideli, o VBIX R prognozė taip pat yra gana tiksli. 21 m. birželio mėn. pabaigoje pramonės aktyvumo lygis buvo didesnis už prognozuotą (žr. 4.1 diagramą). Antrąjį šių metų ketvirtį didėjo daugumos pramonės šakų aktyvumo lygis. Apžvelgiamąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, labiausiai padidėjo guminių ir plastikinių, medienos ir medinių gaminių, rafinuotos naftos produktų gamyba. Šių veiklos rūšių aktyvumas smarkiai padidėjo ir palyginti su atitinkamu 2 m. ketvirčiu. Geresnių rezultatų pasiekta ir kitose šakose: tekstilės, mašinų ir įrengimų, maisto produktų ir gėrimų, metalo gaminių pramonėje. Baldų pramonės aktyvumas šiek tiek sumažėjo, palyginti su pirmuoju 21 m. ketvirčiu, tačiau gerokai viršijo antrojo 2 m. ketvirčio lygį. Antrąjį ketvirtį akivaizdžiai pablogėjo chemijos pramonės rezultatai. Be šios veiklos rūšies, bendrojo pramonės aktyvumo indekso didėjimą pristabdė neigiami drabužių siuvimo bei pagrindinių 4.1 lentelė Realiojo ekonomikos sektoriaus aktyvumo indeksai (laikotarpio pabaigos duomenys) Realusis sektorius Aktyvumo pokytis, proc. (21 m. birželio mėn., palyginti su 2 m. gruodžio mėn.) Prognozė, proc. (palyginti su 2 m. gruodžio mėn.) Prognozuotas Faktinis iki iki Pramonė 5, 5,5 8,7 11,7 Žemės ūkis,3,7,3 1,3 Statyba,4,9,2 3, Transportas 2,9 3,1 2,,3 Ryšiai 1,2 3,9 5,9 8,4 VBIX R,6,9 2,6 5,1 14

17 Nr. 7, 21 m. SPALIS 4.1 diagrama Pramonës aktyvumo indeksas 1995 m. vieno mënesio vidutinis lygis = , , ,7 141, Faktinis Faktinio prognozë Aktyvumo indeksas Prognozë 4.2 diagrama Þemës ûkio aktyvumo indeksas 1995 m. vieno mënesio vidutinis lygis = , ,5 91,7 1 92, Faktinis Faktinio prognozë Aktyvumo indeksas Prognozë 4.3 diagrama Statybos aktyvumo indeksas 1995 m. vieno mënesio vidutinis lygis = , , , 14, Faktinis Faktinio prognozë Aktyvumo indeksas Prognozë 15

18 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA metalų gamybos šakų aktyvumo pokyčiai. Kaip įprasta, šį ketvirtį sezoniškai sumažėjo elektros, dujų ir vandens tiekimo paslaugų apimtis, tačiau energetikos sektoriaus aktyvumas pradėjo mažėti lėčiau. Žemės ūkio (žr. 4.2 diagramą) aktyvumas sumažėjo šiek tiek labiau nei prognozuota. Didžiausios įtakos indekso dinamikai turėjo nuo 1999 m. pabaigos mažėjantis gyvulių ir paukščių supirkimas. Tačiau antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo pieno supirkimas, todėl bendrojo žemės ūkio aktyvumo indekso kritimas sulėtėjo. Manome, kad antrojo 21 m. pusmečio rezultatai turėtų būti geresni. Ši prognozė siejama su padidėjusiomis gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainomis bei maisto pramonės plėtra. Statybos sektoriuje (žr. 4.3 diagramą) antrojo ketvirčio pabaigoje buvo prognozuojamas nedidelis aktyvumo padidėjimas, tačiau faktinis rezultatas rodo priešingą tendenciją. Vis dėlto, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, ima ryškėti statybų sektoriaus aktyvumas, visų pirma dėl gyvenamųjų namų statybos ir remonto paslaugų plėtros. Atsižvelgiant į vidaus vartojimo tendencijas, valstybės teikiamą paramą būstui įsigyti, užsienio investicijų srautą bei tai, kad statybos darbų apimtis paprastai pasiekia maksimumą antroje metų pusėje (ypač ketvirtąjį ketvirtį), galima tikėtis, kad statybų aktyvumo pokyčio neigiamas ženklas iki šių metų pabaigos bus sukompensuotas. Antrąjį ketvirtį labiausiai smuko transporto sektoriaus aktyvumas (žr. 4.4 diagramą). Esminės įtakos tam turėjo krovinių gabenimo vandens keliu ir keleivių vežimo troleibusais sumažėjimas. Minėti rodikliai sumažėjo tiek palyginti su pirmuoju 21 m. ketvirčiu, tiek su antruoju praėjusių metų ketvirčiu. Krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais bei kelių transportu, krovinių pakrovimas į jūrų laivus ir iškrovimas iš jų, nors ir padidėjo antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, tačiau buvo gerokai mažesnis nei prieš metus. Kita vertus, apžvelgiamuoju laikotarpiu toliau augo naftos ir naftos 4.4 diagrama Transporto aktyvumo indeksas 1995 m. vieno mënesio vidutinis lygis = , ,4 133,1 134, Faktinis Faktinio prognozë Aktyvumo indeksas Prognozë 4.5 diagrama Ryðiø aktyvumo indeksas 1995 m. vieno mënesio vidutinis lygis = , , ,6 14, Faktinis Faktinio prognozë Aktyvumo indeksas Prognozë 16

19 Nr. 7, 21 m. SPALIS 4.6 diagrama Realiojo ekonomikos sektoriaus aktyvumo indeksas VBIX R 1995 m. vieno mënesio vidutinis lygis = , , ,1 132, Faktinis Faktinio prognozë VBIX R VBIX R prognozë produktų tiekimas vamzdynais. Be to, išaugo keleivių srautas oro transportu. Didesnis nei prognozuota buvo ryšių sektoriaus aktyvumas (žr. 4.5 diagramą). Tai lėmė smarkiai išaugusi mobiliojo ryšio paslaugų bei siuntinių gabenimo apimtis. Ryšių aktyvumo indekso didėjimą stabdė tradicinių pašto paslaugų (pavyzdžiui, telegramų) apimties sumažėjimas. Tendencijos, susiklosčiusios realiajame ekonomikos sektoriuje, leidžia prognozuoti, kad šių metų gruodžio mėn. pabaigoje VBIX R bus 5,1 proc. didesnis nei 2 m. pabaigoje (žr. 4.6 diagramą). Šis skaičius beveik sutampa su mūsų pateikta 21 m. BVP augimo prognoze, t. y. įvairių ekonomikos sektorių aktyvumo natūriniai rodikliai gana tiksliai atitinka tų veiklos rūšių sukurtos pridėtinės vertės dydį. Antrojo 21 m. ketvirčio rezultatai patvirtino praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje pateiktą teiginį, kad metų pradžioje sumažėję eksporto augimo tempai dar nereiškia tendencijos lūžio. Apžvelgiamąjį ketvirtį prekių išvežimas padidėjo įspūdingai eksporto apimtis (f.o.b. kainomis) buvo 475 mln. Lt, t. y. 39,5 proc. didesnė nei prieš metus (žr. 5.1 diagramą). Todėl 21 m. pirmojo pusmečio eksporto prieaugis (24 proc.) beveik pavijo atitinkamą 2 m. pirmojo pusmečio rodiklį (25,2 proc.), o skaičiuojant palyginamosiomis kainomis jį net viršijo, kadangi praėjusiais metais naftos produktų kainų šuolis paskatino nominalų eksporto padidėjimą. Importas antrąjį ketvirtį augo lėčiau nei eksportas, tačiau kur kas sparčiau nei prieš metus. Jo apimtis (c.i.f. kainomis) buvo 6165 mln. Lt, t. y. 16,1 proc. didesnė nei per tą patį 2 m. laikotarpį. Praėjusių metų pirmojoje pusėje importo vertės augimą iš esmės lėmė naftos kainų pokyčiai (kitų įvežtų prekių bendroji apimtis beveik nepasikeitė), tuo tarpu šiais metais tiek naftos, tiek kitų prekių importo augimo tempai buvo panašūs. Užsienio prekybos deficitas f.o.b. kainomis šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 1,4 proc. visos prekybos apyvartos tai geriausias rezultatas nuo 1997 m. pradžios. Užsienio prekybos naftos produktais rodiklių kaita kol kas daugiau atspindi ne šios Lietuvos pramonės šakos gamybos pajėgumų plėtrą, o žalios naftos kainų konjunktūrą ir jos tiekimo Mažeikių naftai sąlygas. Kaip ir ankstesniuose leidiniuose, palyginimui pateiksime bendruosiuos užsienio prekybos rodiklius be mineralinių produktų (MP), kurie 21 m. antrąjį ketvirtį sudarė daugiau kaip ketvirtadalį viso eksporto. Apžvelgiamąjį ketvirtį prekių be MP eksportas padidėjo 18,9 proc., palyginti su analogišku 2 m. ketvirčiu. Šis prieaugis buvo gerokai didesnis nei pirmą- 5. Užsienio prekyba diagrama Prekiø eksportas, importas ir uþsienio prekybos balansas (mln. Lt) I ketv. I IV ketv. I ketv. I IV ketv. I ketv m m. 2 m. I Importas Eksportas Uþsienio prekybos balansas IV ketv. I ketv. 21 m

20 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA jį ketvirtį (12,9 proc.). Importas be MP išaugo kur kas mažiau 13,1 proc., tuo tarpu pirmąjį ketvirtį jo augimo tempai (17,1 proc.) viršijo eksporto augimą. Eksporto be MP suaktyvėjimą šių metų antrąjį ketvirtį iš esmės lėmė smarkiai padidėjęs reeksportas, ypač į NVS šalis, kurių ūkis tebėra gana geros formos. Reeksportas sudarė 21 proc. viso eksporto (be MP 28,4 proc.) ir, palyginti su tuo pačiu 2 m. laikotarpiu, išaugo 31,5 proc., tačiau buvo 12,9 proc. mažesnis nei 1998 m. antrąjį ketvirtį, t. y. prieš Rusijos krizę. Teigiamai vertinant reeksporto didėjimą, kuris iškelia Lietuvos kaip tranzito šalies reikšmę, vis dėlto pagrindinį dėmesį reikia skirti Lietuvoje pagamintų prekių eksportui, nes būtent jis tiksliausiai atspindi išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės bei iš dalies žemės ūkio perspektyvas. Šių metų antrąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo 34, proc. didesnis nei prieš metus, tačiau be MP jis padidėjo tik 14,5 proc. (pirmąjį ketvirtį atitinkamai 17,2 proc. ir 13,7 proc.). 2 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių be MP eksportas augo šiek tiek sparčiau, o MP eksportas lėčiau nei šiais metais (žr. 5.2 diagramą). Talpiausia Lietuvos prekių rinka pastaraisiais metais tapo Europos Sąjunga, kuriai apžvelgiamąjį ketvirtį teko 48,8 proc. viso eksporto (žr. priedo B.1 lentelę), o lietuviškos kilmės prekių eksporto net 56, proc. Prekių išvežimas į šį regioną per metus išaugo 32 proc. Tai yra beveik tik naftos produktų eksporto nuopelnas (MP eksporto į ES apimtis per metus išaugo 4,3 karto, o jų dalis sudarė 26,7 proc.). Eksportas be MP į ES padidėjo gana kukliai 5,3 proc., beje, tai buvo vienas iš prasčiausių rodiklių pastaraisiais metais (eksportas be MP į ES m. laikotarpiu vidutiniškai augo 11,5 proc. per metus). Kita vertus, džiugino Lietuvos žemės ūkiui ypač svarbus lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto į ES didėjimas šių metų antrąjį ketvirtį jų išvežta net 57,6 proc. daugiau nei prieš metus. Išaugo ir lietuviškos tekstilės gaminių bei baldų eksportas, tuo tarpu chemijos produktų smuko net 21 proc. Eksporto į ES didėjimą pristabdė kelios priežastys sulėtėjusi ES šalių ekonomikos plėtra, euro atžvilgiu vis dar brangus litas bei dinamiška NVS šalių ūkio raida, atgaivinusi Lietuvos prekybą su Rytais. Bendras eksportas į NVS apžvelgiamąjį ketvirtį padidėjo 7,9 proc., į Baltarusiją 88,1 proc., o į Rusiją net 92,7 proc. Reeksportas į šį regioną buvo didesnis nei pusė (56,9 proc.) viso Lietuvos eksporto. Iš visų lietuviškos kilmės prekių, vežamų į Rytus, populiariausi buvo maisto produktai (43 proc. visų prekių), o jų apimtis, palyginti su 2 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 2,6 karto. Kokybiškai svarbus lietuviškų mašinų ir įrengimų eksporto į NVS padidėjimas net dukart, gerokai išaugo popieriaus ir celiuliozės, gumos ir plastikų eksportas. Labai sparčius Lietuvos eksporto plėtros į Rytus tempus lėmė tiek Rusijos bei NVS valstybių ekonomikos pagyvėjimas, tiek ir Rusijos rublio atžvilgiu smunkantis realus efektyvusis lito kursas, gerinantis Lietuvos pre- 5.2 diagrama Pagrindiniai eksporto komponentai (mln. Lt) I ketv. I IV ketv. I ketv. I IV ketv. I ketv m m. 2 m. I IV ketv. Lietuviðkos kilmës prekiø be mineraliniø produktø eksportas Reeksportas I ketv. 21 m. Lietuviðkos kilmës mineraliniø produktø eksportas kių konkurencingumą tenykštėje rinkoje. Nuo praėjusių metų pradžios iki 21 m. birželio mėn. realus efektyvusis lito kursas, palyginti su NVS šalių valiutomis, sumažėjo maždaug ketvirtadaliu ir buvo toks pat kaip 1993 m. birželio mėn., kai buvo įvestas litas. Tiesa, prieš Rusijos krizę šis kursas buvo maždaug 1/3 mažesnis. Lietuviškų prekių eksportas į NVS per metus išaugo dar daugiau nei visas eksportas 77,2 proc. Nepaisant įspūdingų augimo tempų, ši rinka Lietuvos įmonėms toli gražu nebėra tokia gyvybiškai svarbi kaip prieš kelerius metus eksportas į ją sudarė 9,5 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto, į Rusiją 4,3 proc. Po ilgoko smukimo vėl padidėjo Baltarusijos rinkos santykinė reikšmė. Antrąjį ketvirtį į šią šalį eksportuota 3,4 proc. lietuviškos kilmės eksporto be MP, t. y. šiek tiek daugiau nei į Lenkiją. Pastarosios šalies ūkis šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus. Tiesa, naftos produktų eksportas į Lenkiją smarkiai išaugo 39,2 proc. Tačiau rekordininkė šiuo požiūriu buvo Didžioji Britanija, į kurią Lietuvos MP eksportas per metus padidėjo net 14 kartų. Ši prekių grupė užgožė visas kitas, kurių eksportas į Didžiąją Britaniją per metus beveik nepakito. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją sudarė 16,8 proc. viso eksporto, t. y. ši šalis tapo svarbiausia Lietuvos prekybos partnere, tačiau eliminavus MP jos dalis būtų tik 5,6 proc. Antroje vietoje pagal eksporto dalį buvo Latvija 15, proc. ir tik trečiąja vieta tenkinosi Vokietija 12,3 proc. (žr. priedo B.1 lentelę) viso mūsų šalies eksporto. Pagal lietuviškos kilmės prekių eksporto be MP dalį aiškiai vyravo Vokietija 21,1 proc., toliau sekė JAV ir Danija (po 6,8 proc.), Didžioji Britanija (6,6 proc.), Rusija (6,4 proc.), Latvija (6,1 proc.) ir Švedija (5,8 proc.). Lietuviškos kilmės prekių be MP eksportas į Rusiją šių metų antrąjį ketvirtį buvo 53 proc. didesnis nei prieš 18

21 Nr. 7, 21 m. SPALIS diagrama Eksporto struktûra pagal prekiø grupes (proc.) 27, , 18,5 21,9 18, , ,8 1,2 11,6 11, 11,5 1,2 4,8 8, 8,9 8,3 8, 6,7 7,4 7,5 5,6 3,4 4,5 3,9 3,7 4,9 3,8 2,6 3,6 3,4 5, 4,5 3,9 1 5 Mineraliniai produktai Tekstilë ir tekstilës dirbiniai Þemës ûkio ir maisto pramonës produktai Maðinos ir árengimai Transporto priemonës Mediena, popierius ir jø dirbiniai Chemijos pramonës produkcija Baldai Metalai ir jø dirbiniai Plastikai, kauèiukas ir jø dirbiniai Kitos prekës 1999 m. 2 m. 21 m. metus, eksportas į JAV ir Latviją taip pat ženkliai padidėjo atitinkamai 24,7 proc. ir 24,8 proc., į Vokietiją 12,1 proc. Pastarajai šaliai teko apie pusę eksportuotų lietuviškų chemijos produktų, apie trečdalį metalų ir jų dirbinių, transporto priemonių bei baldų, ketvirtadalį tekstilės ir medienos gaminių, nemažai maisto produktų. JAV rinkoje buvo parduota beveik pusė eksportuotų lietuviškos kilmės gumos ir plastikinių dirbinių, beje, šių prekių eksporto į JAV apimtis per metus patrigubėjo. Importo struktūra pagal regionus per metus nedaug tepakito. Antrąjį 21 m. ketvirtį iš ES buvo įvežta 47,4 proc. viso importo, iš NVS 3,3 proc., iš CELPS šalių 8,9 proc. Tarp ES šalių išsiskyrė Vokietija, kurios dalis sudarė 18,7 proc., tačiau tradiciškai pirmavo Rusija, kuriai teko 26,5 proc. viso importo. Nuo šių lyderių gerokai atsiliko Lenkija 6,2 proc. viso importo. 21 m. antrąjį ketvirtį ženkliai pagerėjo Lietuvos užsienio prekybos balansai su visais pagrindiniais regionais ES, NVS, CELPS ir Baltijos šalimis (žr. priedo B.1 lentelę). Kita vertus, Lietuvos užsienio prekybos balansas kol kas yra teigiamas tik su Baltijos šalimis. Padidėjo mūsų šalies užsienio prekybos deficitas su Vokietija ir Danija šalimis, kurių įmonės daug investavo Lietuvoje. Eksporto pagal prekių grupes struktūra m. antraisiais ketvirčiais pateikta 5.3 diagramoje. Apžvelgiamąjį ketvirtį mineralinių produktų dalis padidėjo iki 27,4 proc. tai aukščiausias lygis pastaraisiais metais, maisto produktų dalis iki 11,6 proc., išaugo ir transporto priemonių lyginamasis svoris, tuo tarpu anksčiau pirmavusių tekstilės gaminių dalis sumažėjo iki 14,6 proc., smuktelėjo santykinė chemijos produktų, metalų ir jų gaminių eksporto reikšmė. 21 m. antrąjį ketvirtį smarkiai pagerėjo mineralinių produktų ir maisto produktų užsienio prekybos balansas (f.o.b. kainomis, proc.), palyginti su apyvarta, sumažėjo ir gumos bei plastikų, mašinų ir įrengimų užsienio prekybos deficitas (žr. priedo B.2 lentelę). Tekstilės gaminių, medienos ir baldų užsienio prekybos balansas tebėra teigiamas. Importo pagal prekių paskirtį struktūra m. antraisiais ketvirčiais pateikta 5.4 diagramoje. Labiausiai išaugo lengvųjų automobilių importas, gerokai paskatintas Rusijos ūkio pagyvėjimo ir kylančios diagrama Importo struktûra pagal prekiø paskirtá (proc.) 15, 12,3 11,3 Investicinës prekës 57,8 62,3 62,6 Tarpinio vartojimo prekës 2,8 18,4 18,7 Galutinio vartojimo prekës 4,1 4,5 6,3 Lengvieji automobiliai 2,2 2,5 1,1 Kitos prekës 1999 m. 2 m. 21 m

22 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA šios šalies gyventojų perkamosios galios. Pirmiausia reeksporto tikslais apžvelgiamąjį ketvirtį į Lietuvą buvo įvežta net 6,9 proc. daugiau lengvųjų automobilių nei prieš metus. Tarpinio ir galutinio vartojimo prekių importo lyginamoji dalis beveik nepadidėjo, nors absoliučia išraiška jų buvo importuojama atitinkamai 16,7 proc. ir 18,2 proc. daugiau. Tai atsitiko dėl pagerėjusio žalios naftos tiekimo Mažeikių naftai, šiek tiek atkutusios galutinio vartojimo reikmenų paklausos vidaus rinkoje bei smarkiai išaugusio jų reeksporto į Rytus. Šiek tiek netikėtas buvo menkas investicinių prekių importo padidėjimas 6,8 proc. ir jų lyginamosios dalies visoje importo struktūroje sumažėjimas. Investicinių prekių importo sumažėjimą nulėmė šių metų antrąjį ketvirtį sulėtėjęs materialinių investicijų procesas (žr. sk. Investicijos ). 6. Mokėjimų balansas Šiais metais įsigalėjo teigiamos mokėjimų balanso tendencijos, pradėjusios ryškėti jau 2 m. Tai importo augimą aplenkiantis eksporto augimas ir teigiamo paslaugų balanso didėjimas. Nauja 21 m. antrąjį ketvirtį buvo tai, jog smarkiai išaugo tiesioginės užsienio investicijos. Einamosios sąskaitos deficitas (ESD) apžvelgiamąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo nuo 688,6 mln. Lt iki 551,6 mln. Lt, arba 19,9 proc. Spartūs metiniai BVP augimo tempai lėmė itin gerą ESD ir BVP santykį, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo tik 4,6 proc. (žr. 6.1 diagramą). Tik šį ketvirtį ir 2 m. pirmąjį ketvirtį ESD ir BVP santykis buvo mažesnis nei realaus BVP prieaugio tempai (atitinkamai 4,6 proc. ir 5,6 proc.) to siekti neretai rekomenduoja finansų ekspertai. Tokie palankūs mokėjimų balanso rodikliai pakerta šalies užsienio skolos (palyginti su BVP) didėjimo šaknis ir palengvina jos valdymą. Prekių eksporto ir importo plėtra, jų struktūros pokyčiai aprašyti skyrelyje Užsienio prekyba. Atkreiptinas dėmesys į gerokai išaugusią užsienio prekybos balanso priklausomybę nuo naftos produktų eksporto, dėl to padidėja staigių eksporto svyravimų tikimybė ateityje. Paslaugų balanso perteklius pastebimai išaugo net ir kukliai padidėjus paslaugų eksportui (3,6 proc.), nes apžvelgiamąjį ketvirtį, kaip ir 21 m. pirmąjį ketvirtį, absoliučiai sumažėjo importas (2 proc.). Maždaug pusę paslaugų eksporto sudaro transporto paslaugos, todėl bendra paslaugų balanso būklė itin priklausoma nuo šio sektoriaus plėtros. Konkrečių transporto rūšių rodikliai gana smarkiai svyruoja į abi puses nuo bendrųjų rodiklių. Apžvelgiamąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo jūrų ir geležinkelių paslaugų eksportas, tačiau kelių transporto paslaugų eksportas padidėjo. Beje, pastarasis sektorius patyrė skaudų smūgį dėl Rusijos krizės, tačiau sugebėjo atsitiesti ir, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, turi gana geras perspektyvas (nuolat didės lanksčių, nedidelius krovinius pervežančių transporto priemonių poreikis, be to, kelių transportui ypač teigiamą poveikį padarė vidaus muitinės procedūrų panaikinimas Europos Sąjungos teritorijoje). Skirtingai nei kelių transportas, geležinkelių transporto paslaugų eksporto apimtis ir po Rusijos krizės toliau didėjo, tačiau, nesusitarus su Rusija dėl tranzito krovinių į Kaliningrado sritį bei Klaipėda įkainių, pasiekė plėtros lubas ir netgi absoliučiai sumažėjo šių metų antrąjį ketvirtį. Beje, netyla diskusijos dėl miglotų ilgalaikių šios transporto rūšies perspektyvų. Daugelis Vakarų Europos valstybių pastaraisiais dešimtmečiais negailėjo paramos ir globos geležinkelių infrastruktūrai, ir vis dėlto šis sektorius yra chroniškai nuostolingas. Nieko naujo ir paguodžiančio negalima pasakyti apie statybos paslaugų eksportą, kuris ir apžvelgiamąjį ket- 6.1 diagrama 6.2 diagrama 15 1 Einamosios sàskaitos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 1,5 1,8 13, Tiesioginës uþsienio investicijos, palyginti su einamosios sàskaitos deficitu (proc.) 15, ,1 4, , 48, 41,3 65, m m m. 2 m. 21 m m m m. 2 m. 21 m. 2

23 Nr. 7, 21 m. SPALIS virtį sumažėjo, o palyginti su analogišku 1998 m. ketvirčiu, buvo net 5 kartus mažesnis. Beje, praėjusioje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje minėjome, kad šiam sektoriui bus nepaprastai sudėtinga vėl užkariauti po Rusijos krizės prarastą eksporto rinką. Dinamiškais plėtros tempais džiugina kompiuterių ir informatikos sektorius, kurio paslaugų eksportas antrąjį ketvirtį buvo beveik 25 mln. Lt, t. y. 64,1 proc. didesnis nei tą patį praėjusių metų ketvirtį. Mūsų informatikos paslaugų teikėjai yra konkurencingi užsienio rinkose pirmiausia dėl kvalifikuotos ir vakarietiškais standartais vertinant labai pigios darbo jėgos. Atsiveriant Europos Sąjungos šalių sienoms, šie atlyginimų skirtumai lemia ir ateityje dar labiau lems protų nutekėjimą. Pajamų balansas, kaip ir anksčiau, tebebuvo neigiamas, nauja tik tai, kad deficitas smarkiai padidėjo. 21 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, nerezidentų investicijų Lietuvoje pajamos padidėjo lygiai dvigubai nuo 32,4 mln. Lt iki 64,9 mln. Lt. Ypač išaugo dividendai ir reinvesticijos. Veikiau kokybiškai nei kiekybiškai svarbus reiškinys buvo gyventojų darbo pajamų užsienyje didėjimas. Matyt, ši tendencija, išryškėjusi 2 metais, išliks ir ateityje. Grynasis finansinės sąskaitos srautas į Lietuvą apžvelgiamąjį ketvirtį radikaliai aptirpo, palyginti su analogiškais pastarųjų metų ketvirčiais (žr. priedo B.3 lentelę). Viena vertus, sumažėjus einamosios sąskaitos deficitui, sumažėjo ir jo finansavimo poreikis, kita vertus, smarkiai pakito finansinių srautų struktūra. Pastebimiausi finansinės sąskaitos pokyčiai yra Lietuvos ūkio subjektų investicijų užsienyje sumažėjimas, užsienio subjektų tiesioginių investicijų Lietuvoje padidėjimas ir dramatiškas portfelinių investicijų mūsų šalyje sumažėjimas. Lietuvos investicijos užsienyje antrąjį ketvirtį sumažėjo 523,7 mln. Lt (pirmąjį ketvirtį jos išaugo šiek tiek daugiau kaip 1 mlrd. Lt). Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje antrąjį ketvirtį sudarė 829, mln. Lt (pirmąjį ketvirtį 453,6 mln. Lt) ir buvo kur kas didesnis už einamosios sąskaitos deficitą. Atitinkamai ESD buvo daugiau nei 1 proc. finansuojamas TUI (žr. 6.2 diagramą), o tai neabejotinai bus palankiai įvertinta ne tik analitikų, bet ir naujų, potencialių užsienio investuotojų. Tiesioginių užsienio investicijų padidėjimą lėmė įplaukos, gautos pardavus jūrų laivininkystės įmonę Lisco ir Lietuvos taupomąjį banką. TUI srautas taps dar reikšmingesnis pradėjus privatizuoti energetikos sektorių. Be to, savo eilės laukia numatytos parduoti AB Lietuvos žemės ūkio bankas ir Lietuvos avialinijos. Kalbant apie TUI plėtros perspektyvas, reikėtų diferencijuoti prognozes pagal laikotarpį: nuo 1 iki 3 metų bei 3 ir daugiau metų. Pirmuoju laikotarpiu bus baigtas numatytų valstybės objektų privatizavimas, bus parengti šalies narystės Europos Sąjungoje namų darbai. Tiesioginės užsienio investicijos augs, tačiau, kaip ir anksčiau, nepadaugės plyno lauko investicijų. Antruoju laikotarpiu susikirs priešingos tendencijos viena vertus, privatizavimo proceso baigtis vers užsienio investuotojus dairytis kitų alternatyvų, be to, juos skatins ir tikėtinas Lietuvos pakvietimas į ES, kita vertus, kuo toliau, tuo labiau ryškės palyginti maža šalies vidaus rinka, mažės ir Lietuvos kaip tramplino į Rytus vaidmuo (tokios tendencijos jau dabar pastebimos Estijoje). Todėl lemiamą reikšmę įgys bendra pasaulio ekonomikos investicijų atmosfera ir konkrečiai pereinamosios ekonomikos šalims skirtas investicijų kiekis. Prognozuoti šiuos dalykus dabar beveik neįmanoma. Oficialios tarptautinės atsargos 21 m. antrąjį ketvirtį padidėjo 71,1 mln. Lt. Oficialių tarptautinių atsargų pokytį lėmė Vyriausybės lėšų Lietuvos banke padidėjimas privatizavus Lisco ir AB Lietuvos taupomasis bankas. Be to, valiutinės iždo sąskaitos buvo perkeltos iš komercinių bankų į centrinį banką (žr. sk. Tarpbankinė rinka ). Antrojo ketvirčio pabaigoje oficialios tarptautinės atsargos be aukso vertės, skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, sudarė 2,6 mėn. 7. Užimtumas ir nedarbas Nors nedarbas tebėra opi Lietuvos problema, darbo rinkos padangė po truputį šviesėja. Pasiekęs maksimumą šių metų vasario kovo mėn., vėliau nedarbo lygis pradėjokristiirspalio1d.buvo12,proc.(žr.7.1diagramą). Šių metų rodiklių dinamika atrodo kur kas geriau, palyginti su praėjusių metų atitinkamais mėnesiais. Pavyzdžiui, 21 m. sausio mėn. nedarbo lygis viršijo praėjusių metų analogišką rodiklį 2,3 proc. punkto, tuo tarpu rugsėjo mėn. jis buvo didesnis tik,2 proc. punkto. Nedarbo lygis sumažėjo padidėjus darbo jėgos paklausai. Nuo metų pradžios užregistruota daugiau nei diagrama Nedarbo lygis (mënesio pabaigoje, proc.) 1,8 13,1 13,2 Sausis 11,2 11,4 13,2 11,2 12,8 11,1 12,3 11,1 12,1 11,6 Vasaris Kovas Balandis Geguþë Birþelis ,1 11,8 12,1 11,8 12, 11,7 Liepa Rugpjûtis 12,1 12,6 Rugsëjis Spalis Lapkritis Gruodis

24 LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA 1 tūkst. laisvų darbo vietų. Nuolatinių darbo vietų skaičius buvo 66 tūkst. ir padidėjo 22 proc., palyginti su tuo pačiu 2 m. laikotarpiu (praėjusiais metais šis skaičius išaugo tik 5 proc.). Spartesnis nuolatinių darbo vietų kūrimas teikia vilties, jog darbo rinkoje jau įvyko persilaužimas. Nors šių metų pabaigoje dar galima laukti prieštaringų pokyčių, per ilgesnį laikotarpį rinka turėtų įtraukti vis daugiau bedarbių. Nedarbo problemą padeda spręsti ir laikinų darbo vietų pasiūla. Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, šių metų sausio rugsėjo mėn. terminuoto darbo vietų skaičius padidėjo nuo 24,3 tūkst. iki 37,4 tūkst., t. y. apie 5 proc. Kitas teigiamas veiksnys aktyvių laikino užimtumo priemonių programos. Lietuvos darbo biržos specialistų vertinimais, įdiegus šias programas nedarbo lygis sumažėjo vidutiniškai 1,3 proc. punkto, kitaip tariant, be jų nedarbo lygis būtų buvęs atitinkamai didesnis. Per tris šių metų ketvirčius užimtumo programų dalyvių skaičius buvo 86 tūkst. ir viršijo atitinkamą praėjusių metų rodiklį 26 proc. Išaugo visų programos sektorių (viešųjų darbų, profesinio mokymo, terminuoto įdarbinimo ir pan.) dalyvių skaičius. Ekspertų prognozuota neigiama liepos 1 d. įsigaliojusios naujos bankroto procedūrų tvarkos įtaka kol kas ženkliai nepablogino nedarbo statistikos. Pagal naujausias darbdavių paraiškas Darbo biržai, darbuotojų planuojama atleisti vis mažiau. Rugsėjo mėn. įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičius buvo 3, t. y. jis sumažėjo 4 proc., palyginti su rugpjūčio mėn. Didžioji dalis darbuotojų atleidimo paraiškų gautos iš įmonių, kurioms iškeltos bankroto bylos. Šių metų spalio gruodžio mėn. nedarbo lygį gali šiek tiek kilstelėti sezoniniai veiksniai. Sezoniniams svyravimams itin jautriose ekonominėse veiklose darbo vietų pasiūla pradėjo mažėti jau rugsėjo mėn. Pavyzdžiui, darbo vietų žemės ūkyje skaičius tą mėnesį sumažėjo 3,8 proc., statyboje 12,3 proc. Šį sumažėjimą visiškai kompensavo padidėjusi darbo jėgos paklausa pramonėje ir paslaugų sektoriuje. Tačiau metų pabaigoje darbo vietų kūrimas gali sulėtėti ir šiuose gyvybinguose sektoriuose. Atšalus orams, sumažėja galimybė organizuoti viešuosius darbus bei taikyti kitas laikino užimtumo programų priemones. Be to, laukiama, jog bedarbiai aktyviau registruosis darbo biržoje, siekdami pasinaudoti šildymo paslaugų lengvatomis. 7.2 diagrama atspindi užimtųjų skaičių atskiruose ekonomikos sektoriuose. 21 m. antrąjį ketvirtį bendras vidutinis užimtųjų skaičius šalyje buvo 1521 tūkst. Daugiausia užimtųjų 27,4 tūkst. užregistruota apdirbamojoje pramonėje, žemės ūkyje dirbo 5 tūkst. mažiau. Dėl struktūrinių ekonomikos pokyčių apdirbamoji pramonė palaipsniui perima iš žemės ūkio pagrindinį darbdavio vaidmenį. Žemės ūkyje nėra daug samdomųjų darbininkų, juo labiau tokių, kurie dirbtų visą darbo dieną. Apžvelgiamuoju laikotarpiu sąlyginis samdomųjų darbuotojų skaičius 7.2 diagrama Uþimtøjø pasiskirstymas 21 m. (proc.) Elektros, dujø ir vandens tiekimas 2% Þemës ûkis, medþioklë ir miðkininkystë 17% Statyba 6% Sveikatos prieþiûra ir socialinis darbas 7% Ðvietimas 11% Kitos veiklos rûðys 9% Apdirbamoji pramonë 18% Transportas, sandëliavimas ir ryðiai 6% Valstybës valdymas ir gynimas, privalomasis socialinis draudimas 5% Nekilnojamasis turtas, Vidaus prekyba nuoma ir kita 16% verslo veikla 3% žemės ūkyje (atspindintis visą darbo dieną dirbančiuosius) buvo tik 29,9 tūkst., arba 3,4 proc. bendro šalies rodiklio, tuo tarpu atitinkami apdirbamosios pramonės rodikliai buvo 186,3 tūkst. ir 21,4 proc. Vidaus prekyboje vienoje svarbiausių paslaugų sektoriaus veiklos sričių antrąjį šių metų ketvirtį buvo užimta 235,9 tūkst. gyventojų. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, ji buvo viena iš nedaugelio veiklos rūšių, kur užimtųjų skaičius padidėjo. Padidėjo ir sąlyginis samdomų darbuotojų skaičius. Per metus jis išaugo 11,2 proc. ir buvo 14,6 tūkst., arba 12, proc. visų sąlyginių samdomų darbuotojų šalyje. Gerėjantys užimtumo rodikliai atspindi sparčią vidaus prekybos plėtrą. Šiame sektoriuje vykdomi plyno lauko investicijų projektai (pvz., sparčiai dygstantys nauji prekybos centrai) padeda sukurti naujų darbo vietų. Praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje statybų sektorių išskyrėme kaip šešėlinio užimtumo židinį. 21 m. antrąjį ketvirtį šio sektoriaus situacija truputį pagerėjo: beveik 7 proc. išaugo materialinės investicijos, nebemažėjo sukurtos pridėtinės vertės dydis, 8,2 proc. padidėjo sąlyginis samdomų darbuotojų skaičius. Gerėjant statybų sektoriaus būklei, mažėja paskatų išsilaikyti nelegaliais būdais, t. y. galbūt pradės mažėti šešėlinis užimtumas. 22 m. nedarbo lygis turėtų pastebimai sumažėti (žr. sk. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai ), tačiau būtų naivu tikėtis radikalių pokyčių. Toliau vykdomas privatizavimas bei restruktūrizacija nevienareikšmiškai atsilieps užimtumo situacijai, nes vienas iš svarbiausių šių procesų tikslų efektyvi veikla. Kol šalyje tebėra privatizuotinų objektų, investicijų plyname lauke motyvacija yra silpnesnė, kartu lėtokai atsiskleidžia ir naujų darbo vietų kūrimo potencialas. Iki šiol nėra parengtas planas, kaip bus sprendžiamos socialinės problemos, kilsiančios uždarius Ignalinos atominę elektrinę. 22