ORIGINALŪS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA LIETUVOS GYVENTOJŲ MIRTINGUMO, SUKELTO ALKOHOLIO VARTOJIMO, POKYČIAI M. IR ĮTAKA VIDUTINEI TIKĖTI

Transkriptas

1 LIETUVOS GYVENTOJŲ MIRTINGUMO, SUKELTO ALKOHOLIO VARTOJIMO, POKYČIAI 2016 M. IR ĮTAKA VIDUTINEI TIKĖTINAI GYVENIMO TRUKMEI Žilvinė Našlėnė, Aušra Želvienė Higienos institutas Santrauka Tyrimo tikslas nustatyti alkoholio vartojimo lemiamo mirtingumo pokyčius 2016 m., taip pat įvertinti, kokią įtaką vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei daro alkoholio vartojimas (lyginant bendrąją VGT ir VGT be alkoholio lemtų mirties priežasčių). Tyrimo metodai. Alkoholio vartojimo žala sveikatai skiriama į tris bendras grupes. I grupėje yra ligos ir būklės, kurias tiesiogiai lemia alkoholio vartojimas. II grupė sudaryta iš ligų ir būklių, kurioms atsirasti turi įtakos alkoholinių gėrimų vartojimas, tačiau šiomis ligomis galima susirgti ir nevartojant alkoholio. III grupei priskiriamos išorinės sužeidimų ar mirties priežastys, kurių dalį taip pat lemia alkoholinių gėrimų vartojimas. 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo alkoholio lemtų mirties priežasčių apskaičiuotas panaudojus Mirties priežasčių ir jų atvejų valstybės registro duomenis pritaikant ADP koeficientus. Taikant MINITAB statistinio paketo funkcijas gautos mirtingumo rodiklių pokyčių bei prognozių analizės. VGT rodikliai buvo skaičiuojami remiantis Sullivano metodu. Rezultatai m. 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl alkoholio lemtų mirties priežasčių sumažėjo 9,14 proc.: moterų mirtingumas dėl šių priežasčių sumažėjo 1,5 proc., vyrų 13,3 proc. Prognozuojama, kad jei mirtingumo tendencija per ateinančius kelerius metus nepasikeistų, nuo 2017 m. iki 2020 m. vyrų mirtingumas nuo alkoholio lemtų mirties priežasčių sumažėtų dar 12 proc., moterų 1,9 proc. Jei m. gyventojams būtų pavykę išvengti mirčių nuo visų trijų ligų grupių, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų VGT būtų pailgėjusi beveik 2 metais nuo 74,5 iki 76,4 metų. Reikšminiai žodžiai: alkoholis, mirtingumas, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, Lietuva. ĮVADAS proc. žmonių sveikatos būklė priklauso nuo gyvenimo būdo mitybos įpročių, fizinio aktyvumo, streso, rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo [1]. Žalingas alkoholio vartojimas siejamas su daugeliu ligų (įvairių lokalizacijų vėžiu, insultu, kepenų ciroze, naujagimio įgimtomis ydomis bei proto negalia), taip pat su mirtimis ir neįgalumu dėl transporto eismo įvykių, traumų, užpuolimų, smurto, žmogžudysčių ir savižudybių [2]. Vis dėlto daugelio šių mirčių ir negalių būtų galima išvengti. Dėl alkoholio vartojimo kasmet pasaulyje miršta apie 3,3 mln. žmonių, šios mirtys sudaro 5,9 proc. visų mirčių [3]. Lietuvoje m. dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių mirė 133,6 asm. iš Adresas susirašinėti: Žilvinė Našlėnė Higienos institutas Didžioji g. 22, Vilnius El. p. zilvine.naslene@hi.lt gyv. Tai daugiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių ir 2,5 karto viršija ES vidurkį. Lietuvos mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, m. dėl su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių mirė 731 vyresnis kaip 15 m. asmuo. Viena iš tokių nepalankių rodiklių priežasčių dažnas alkoholio vartojimas. Lietuvoje m. vienam vyresniam kaip 15 m. gyventojui teko 15,2 l grynojo alkoholio. Šis rodiklis viršijo ES vidurkį 1,5 karto ir buvo didžiausias ES šalyse [4]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos prognozėmis, alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje tik didės [5]. Vertinant politinių partijų ir LR Vyriausybės dokumentus (politinių partijų rinkimų programas, LR Vyriausybės programą, LR alkoholio kontrolės įstatymą) galima teigti, kad šalyje egzistuoja politinis sutarimas dėl būtinybės mažinti tabako ir alkoholio sukeliamą žalą, tačiau išsiskiria nuomonės dėl priemonių, kurios padėtų tai pasiekti [6]. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia sumažinti alkoholio vartojimą: vienas iš Vyriausybės programos įgyvendinimo /3(78)

2 plano darbų pagalbos teikimas žalingų įpročių turintiems asmenims, psichoaktyviųjų medžiagų (taip pat ir alkoholio) pasiūlos ir paklausos mažinimas. Šiuo darbu Vyriausybė siekia iki 2020 m. kiekvieno vyresnio kaip 15 m. šalies gyventojo alkoholio suvartojimą sumažinti iki 12,4 l absoliutaus alkoholio per metus [7]. m. šis rodiklis siekė 17,8 l (neperskaičiuoti duomenys). Analizuojant išankstinius perskaičiuotus Lietuvos gyventojų legalių alkoholinių gėrimų suvartojimo duomenis matyti, kad 2016 m. kiekvienas vyresnis kaip 15 m. Lietuvos gyventojas išgėrė po 13,2 l grynojo alkoholio, t. y. nuo m. Lietuvos gyventojų legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas mažėja [8] (1 pav.). Apie 10 proc. jaunų moterų ir apie 25 proc. jaunų vyrų mirčių yra siejamos su alkoholiu, todėl būtent jaunesnio amžiaus žmonės patiria daugiau alkoholio keliamos žalos. Be to, alkoholio vartojimas prisideda prie vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (toliau VGT) trumpėjimo. Dėl mirčių, sietinų su alkoholio vartojimu, Lietuvoje m. gyventojai prarado 21,5 tūkst. potencialių gyvenimo metų (vyrai 17,2 tūkst., moterys 4,4 tūkst.) [9]. Be žalos sveikatai, daugelis alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių tenka ne tik pačiam geriančiam asmeniui, bet ir kitiems žmonėms. Alkoholio suvartojimas ir su tuo siejamų problemų Lietuvoje nuolat daugėjo, tačiau priėmus keletą efektyvių priemonių, skirtų alkoholio vartojimui ir su juo susijusioms neigiamoms pasekmėms mažinti, sumažėjo alkoholinių gėrimų suvartojimas, taip pat pradėjo gerėti gyventojų sveikatos rodikliai [10]. Litrai 15,0 14,5 14,0 13,5 13,5 13,0 12,5 14,7 14,7 14,5 14,2 14,0 13,2 12, Metai Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 1 pav. Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis kiekvienam vyresniam kaip 15 m. gyventojui (litrais), absoliutaus (100 proc.) alkoholio Lietuvoje m m. duomenys yra išankstiniai. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti alkoholio vartojimo lemiamo mirtingumo pokyčius 2016 m., taip pat įvertinti, kokią įtaką VGT daro alkoholio vartojimas (lyginant bendrąją VGT ir VGT be alkoholio lemtų mirties priežasčių). Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vyrų ir moterų mirtingumą dėl alkoholio lemtų mirties priežasčių ir jo kitimą 2016 m.; 2. Atlikti vyrų ir moterų mirtingumo dėl alkoholio lemtų mirties priežasčių prog nozę; 3. Įvertinti, kokią įtaką VGT turi alkoholio vartojimas. TYRIMO METODIKA Valstybinis psichikos sveikatos centras (toliau VPSC) m. vykdė projektą Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas, kurio metu buvo parengta alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija. VPSC atliktoje studijoje naudota metodika buvo iš dalies pritaikyta ir šiame tyrime. Alkoholio vartojimo žala sveikatai skiriama į tris bendras grupes (visų ligų sąrašas pateikiamas prie tyrimo rezultatų): I grupėje yra ligos ir būklės, kurias lemia alkoholio vartojimas, t. y. šių ligų nebūtų, jei žmonės nevartotų alkoholio. Tokios diagnozės, kaip alkoholinės psichozės (F10), alkoholinės kepenų ligos (K) ir apsinuodijimai alkoholiu (X45), daugelio šalių statistikoje yra kaip alkoholio vartojimo daromos žalos rodikliai. Iš viso visiškai (100 proc.) alkoholio lemtoms priežastims priskiriamos TLK-10 kodais pažymėtos ligos; II grupė sudaryta iš ligų ir būklių, kurioms atsirasti turi įtakos alkoholinių gėrimų vartojimas, tačiau šiomis ligomis galima susirgti ir nevartojant alkoholio. Tokioms ligoms, įvairių tyrimų duomenimis, priskiriama dalis onkologinių, širdies ir kraujotakos bei virškinimo sistemos ligų; III grupei priskiriamos išorinės sužeidimų ar mirties priežastys, kurių dalį taip pat lemia alkoholinių gėrimų vartojimas. APD koeficientas (angl. Alcohol attributable fraction) tai ligų ar būklių proporcija, sudaryta panaudojant Lietuvos statistinius rodiklius ir mokslininkų publikuotų tyrimų rezultatus [11, 12, 13] ir parodanti, kokios mirusių asmenų dalies pagrindinis rizikos veiksnys ar būklės išsivystymo priežastis buvo alkoholio vartojimas. APD koeficientas gali svyruoti nuo 0 (ligos, nepriskiriamos alkoholio vartojimui) iki 1 (ligos, alkoholio 2017/3(78) 39

3 vartojimui priskiriamos 100 proc.) [9]. Analizuojant alkoholio vartojimo lemiamą mirtingumo žalą, I grupei priskirtos tik alkoholio vartojimo lemtos ligos / būklės. Šioje grupėje paprasčiausia metodiškai įvertinti žalą, nes priskiriamų ligų APD koeficientas lygus 1. Kitais atvejais (II, III diagnozių grupės), APD koeficientui svyruojant tarp 0 ir 1, alkoholio vartojimui priskiriama atitinkama proporcija iš bendro visų mirčių skaičiaus. Keliais retais atvejais (išeminė širdies liga, išeminis insultas, tulžies pūslės akmenligė) APD koeficientas gali būti neigiamas. Tai parodo galimą apsauginį alkoholio poveikį, o neigiamus APD pritaikius bendro mirtingumo statistikoje apskaičiuojami galimai išvengti mirtingumo atvejai. Tačiau dėl apsauginio alkoholio poveikio vis dar nėra aiškaus sutarimo mokslinėje literatūroje, nes apsauginio poveikio kiekybinis vertinimas ir jo sugretinimas su žala, atsirandančia epizodiškai dideliais kiekiais vartojant alkoholį, yra nepaprastai komplikuotas. Pavyzdžiui, IŠL santykinė rizika tarp abstinentų ir alkoholį vartojančių žmonių labai išsiskiria, priklausomai nuo alkoholio vartojimo būdo. Anot mokslininkų [14], saikingai alkoholį vartojantiems žmonėms IŠL santykinė rizika yra 0, (lyginant su abstinentais), tačiau jei bent retkarčiais žmonės geria nesaikingai, IŠL santykinė rizika išauga iki 1,1. Tyrimo populiacija 15+ metų amžiaus Lietuvos Respublikos gyventojai 2016 m. Mirtingumas analizuotas pagal šiuos kintamuosius: lytį vyrai, moterys; amžių sudarytos 8 amžiaus grupės: 15 24; 25 34; 35 44; 45 54; 64; 74; 84; 85+ m. Informacijos šaltiniai: 1. Mirusiųjų skaičius 2016 m. pagal amžių, lytį gautas iš Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro; m. vidutinis Lietuvos gyventojų skaičius pagal lytį ir amžių kiekvienais metais gautas iš Statistikos departamento duomenų bazių. Duomenų tvarkymas Duomenims analizuoti sudaryti 2 MS EXCEL duomenų rinkiniai: vidutinis Lietuvos gyventojų skaičius 2016 m. (stratifikuota pagal amžių, lytį); VGT skaičiuoti skirta duomenų skaičiuoklė, į kurią suvesti bendro mirtingumo bei mirtingumo be alkoholio sąlygotų priežasčių duomenys 2016 m. Statistiniai tyrimo metodai Panaudojant Mirties priežasčių ir jų atvejų valstybės registro duomenis buvo skaičiuojami mirtingumo rodikliai. Pastarųjų dinamikai apskaičiuoti taikyta MINITAB statistinio apdorojimo paketo laiko eilutės analizės funkcija. Prognozei apskaičiuoti pritaikytas tiesinės regresijos modelis (angl. linear trend model), kuris parodė geriausius kreivės išlyginimo parametrus. Prognostinei reikšmei nustatyti panaudotas tendencijos ekstrapoliacijos metodas. Dinaminės kreivės išlyginimo kokybė vertinta remiantis trimis vienas kitą papildančiais tikslumo matais: MAPE (angl. mean absolute percentage error) absoliutinės procentinės paklaidos vidurkis, dinaminės eilutės išlyginimo tikslumą matuojantis procentais, MAD (angl. mean absolute deviation) absoliutinės paklaidos (arba deviacijos) vidurkis, matuojantis išlygintų taškų tikslumą (išreiškiamas tais pačiais vienetais, kaip ir analizuojami rodikliai), MSD (angl. mean squared deviation) tai nuokrypio (arba deviacijos) kvadratų vidurkis [15]. Minėti trys tikslumo matai kartu leidžia palyginti teorines reikšmes, gautas taikant skirtingus modelius. Kuo mažesnės visų trijų rodiklių reikšmės, tuo tinkamesnis prognozės modelis. Apskaičiuotas determinacijos koeficientas R 2, parodantis, kuri atsitiktinio dydžio Y sklaidos dalis apie vidurkį paaiškinama tiesine regresija [16]; taip pat išreikštas vidutinis metinis procentinis pokytis ir vidutinis metinis absoliutus pokytis. VGT rodikliai buvo skaičiuojami remiantis Sullivano metodu [17]. Sullivano metodika įgyvendinama sudarant išgyvenimo (mirtingumo) lenteles (angl. life-tables), kuriose apskaičiuota mirties tikimybė pagal amžių. VGT išgyvenimo lentelės buvo sudaromos naudojant MICROSOFT EXCEL programą. TYRIMO REZULTATAI Mirtingumas 2016 m. Lietuvoje nuo alkoholio lemtų priežasčių mirė (156 atv gyv.) 15 m. ir vyresni asmenys (1 lentelė), iš kurių (218 atv gyv.) buvo vyrai ir (104,4 atv gyv.) moterys. Per nagrinėjamą 2016 m. laikotarpį mirtingumas dėl alkoholio lemtų mirties priežasčių sumažėjo 9,14 proc. Analizuojant, kaip mirtingumo rodiklis dėl alkoholio lemtų priežasčių kito tarp vyrų ir moterų, paaiškėjo, kad šis rodiklis mažėjo tarp abiejų lyčių: moterų mirtingumas dėl šių priežasčių nuo /3(78)

4 m. sumažėjo 1,5 proc., vyrų 13,3 proc. Prog nozuojama, kad jei mirtingumo tendencija nesikeistų, 2020 m. vyrų mirtingumas nuo alkoholio lemtų mirties priežasčių sumažėtų iki 191,7 atv gyv. (2017 m. 209,3; 2018 m. 203,4; 2019 m. 197,6 atv gyv.) (2 pav.). Moterų mirtingumas nuo alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. svyravo tarp 104,0 111,4 atv gyv. rodiklio reikšmių, todėl prog nozuojama, kad jei moterų mirtingumo tendencija nesikeistų, 2020 m. rodiklis pasiektų 106,4 atv gyv. reikšmę (2017 m. 106,7; 2018 m. 106,6; 2019 m. 106,5 atv gyv.) (3 pav.) m. moterų mirtingumas nuo visų alkoholio lemtų mirties priežasčių buvo 2 kartus mažesnis nei vyrų. Didžiausias vidutinis metinis procentinis vyrų mirtingumo pokytis 2016 m. nustatytas tarp mirtingumo, kurį lėmė tiesiogiai alkoholio vartojimo lemtos mirties priežastys (I grupė). Didžiausias vidutinis metinis procentinis moterų mirtingumo pokytis 2016 m. nustatytas tarp mirtingumo rodiklių, kuriuos lėmė iš dalies alkoholio lemtos išorinės mirties priežastys (1 lentelė). 15 m. ir vyresnių Lietuvos vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai alkoholio lemtų mirties priežasčių nuo m. iki 2016 m. sumažėjo 28,4 proc. ir 2016 m vyrų teko 44,7 atvejo. Jei mirtingumo tendencija nesikeistų, prognozuojama, kad šis rodiklis iki 2020 m. sumažėtų dar 26,2 proc. iki 33 atv gyv. (III grupė) (4 pav.) m. moterų mirtingumas tik dėl alkoholio sukeltų mirties priežasčių buvo beveik 4 kartus mažesnis nei vyrų 12,1 atv gyv. Lyginant su m., moterų mirtingumo rodiklis sumažėjo 13 proc. Šis rodiklis turėtų ir toliau mažėti, jei moterų mirtingumo tendencija nesikeistų. Prognozuojama, ,3 240,1 240,2 238,9 223, Rodiklis 218,0 216,2 MAPE 1,05 MAD 3,4576 MS D 16, pav. 15 m. ir vyresnių Lietuvos vyrų mirtingumas gyv. dėl visų alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. ir jo prognozė iki 2020 m., R 2 = 0,89 111, ,7 109,3 106,0 106, ,0 104, Rodik lis MAPE 1, MAD 2,14 0 MSD 6, pav. 15 m. ir vyresnių Lietuvos moterų mirtingumas gyv. dėl visų alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. ir jo prognozė iki 2020 m., R 2 = 0,05 1 lentelė. 15 m. ir vyresnių Lietuvos vyrų ir moterų mirtingumas nuo alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. Faktinis mirtingumas Kintamieji (alkoholio vartojimo lemtos mirties priežastys) Vidutinis metinis pokytis 2016 R 2 MAPE MAD MSD Procentinis Absoliutus Vyrai Visos grupės 251,3 240,2 238,9 240,1 223,4 216,2 218,0 0,89 1,5 3,5 16,7 2,3 5,8 I grupė 62,4 58,6 59,6 57,2 49,7 47,5 44,7 0,92 2,7 1,5 2,9 5,4 3,0 II grupė 79,7 81,6,8,9 81,7 84,9 87,8 0, 1,4 1,2 1,8 1,6 1,1 III grupė 109,8 100,3 98,9 102,4 92,3 83,9 85,5 0,85 2,8 2,7 10,9 4 4,0 Moterys Visos grupės 106,0 106,3 107,7 111,4 104,0 109,3 104,4 0,05 2 2,1 6,1 0,2 0,1 I grupė 13,9 17,3 15,3 16,1 12,2 12,4 12,1 0,46 8,2 1,2 2,0 2,3 0,7 II grupė,9 64,0 67,1,0,0,0 74,2 0,86 1,8 1,2 1,9 2 1,8 III grupė 26,3 25,0 25,3 25,4 21,9 22,0 18,1 0,81 4,5 1,0 1,3 6 1,2 2017/3(78) 41

5 2 lentelė. Alkoholio vartojimo lemtos mirtys 2016 m. Ligos pavadinimas TLK-10 Alkoholio lemtos mirtys Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų Iš viso 2016 I grupė. Tik alkoholio vartojimo lemtos mirtys * ADP Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G Alkoholinė polineuropatija G Alkoholinė kardiomiopatija I Alkoholinis gastritas K Alkoholinė kepenų liga K Lėtinis alkoholinis pankreatitas K Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu X Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Y Iš viso tik I grupėje II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo lemtos mirtys * ADP Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00 C Stemplės C Storosios žarnos C Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų C Gerklų C Krūties C Epilepsija ir epilepsinė būklė G40 G Hipertenzinės ligos I10 I Išeminė širdies liga I20 I Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I47 I Kitos širdies aritmijos I Hemoraginis insultas I I62, I69.0 I Išeminis insultas I63 I66, I69.3 I Stemplės venų mazgai I Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K Lėtinis hepatitas, kepenų cirozė ir fibrozė K73, K Tulžies pūslės akmenligė K Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L Iš viso tik II grupėje III grupė. Išorinės mirties priežastys, iš dalies lemtos alkoholio vartojimo * ADP Pėstieji, žuvę kelių eismo įvykyje V02 V04, V06, V Važiuojantieji transporto priemone, žuvę kelių eismo įvykyje V12 V14, V19 V87, V Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemonėmis V90 V Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transporte V95 V Nukritimai W00 W Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24 W Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32 W Atsitiktinis paskendimas W W Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstrukciją W78 W Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00 X Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatikslintas X X84, Y10 Y34 be X, Y Pasikėsinimai (nužudymai) X85 Y Iš viso tik III grupėje /3(78)

6 kad 2020 m. moterų mirtingumas tik dėl tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltų mirties priežasčių sumažės iki 9,6 atv gyv. (5 pav.). 15 m. ir vyresnių Lietuvos vyrų mirtingumas dėl iš dalies (II grupės) alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. augo ir 2016 m. siekė 87,8 atv gyv. Lyginant su m., rodiklis išaugo 10,2 proc. Prognozuojama, kad jei vyrų mirtingumo tendencija nesikeis, 2020 m. šis rodiklis pasieks 90,5 atv gyv. (6 pav.). Moterų mirtingumas dėl iš dalies (II grupės) alkoholio vartojimo sukeltų mirties priežasčių 2016 m. taip pat augo: nuo m. iki 2016 m. mirtingumo rodiklis padidėjo 12,6 proc., tačiau vis tiek išliko mažesnis už vyrų 74,2 atv gyv. Prognozuojama, kad jei 15 m. ir vyresnių Lietuvos moterų mirtingumo tendencija nesikeis, rodiklis ir toliau didės ir 2020 m. pasieks 81,9 atv gyv. (7 pav.). 15 m. amžiaus ir vyresnių vyrų mirtingumas dėl III grupės alkoholio lemtų mirties priežasčių nuo iki 2016 m. sumažėjo 22,1 proc. ir 2016 m vyrų teko 85,5 mirčių, kurias sukėlė iš dalies alkoholio sąlygotos išorinės mirties priežastys (traumos ar nelaimingi atsitikimai), atvejo. Prognozuojama, kad jei tolesnė mirtingumo tendencija nesikeistų, vyrų mirtingumo dėl III grupės alkoholio lemtų mirties priežasčių rodiklis toliau mažėtų ir 2020 m. pasiektų 68 atv gyv. reikšmę (2017 m.,1; 2018 m. 76,1; 2019 m. 72 atv gyv.) (8 pav.) m. 15 m. ir vyresnių moterų mirtingumas dėl iš dalies alkoholio vartojimo lemtų išorinių mirties 18 17, ,3 16, , , Rodik lis 12,4 12, MAPE 8, MAD 1, MSD 2, pav. 15 m. ir vyresnių Lietuvos moterų mirtingumas gyv. dėl I grupės alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. ir jo prognozė iki 2020 m., R 2 = 0, ,7 81,6,8, Rodiklis 81,7 84,9 87,8 MAPE 1,401 MAD 1, MSD 1, pav. 15 m. ir vyresnių Lietuvos vyrų mirtingumas gyv. dėl II grupės alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. ir jo prognozė iki 2020 m., R 2 = 0, ,4 58,6 59,6 57,2 49,7 47,5 44,7,9,0 67,1 64,0,0,0 74, Rodik lis MAPE 2, MAD 1, MSD 2, pav. 15 m. ir vyresnių Lietuvos vyrų mirtingumas gyv. dėl I grupės alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. ir jo prognozė iki 2020 m., R 2 = 0,92 Rodik lis Fak tinis Tik slumo matai MAPE 1,7 89 MAD 1, MSD 1, pav. 15 m. ir vyresnių Lietuvos moterų mirtingumas gyv. dėl II grupės alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. ir jo prognozė iki 2020 m., R 2 = 0, /3(78) 43

7 priežasčių buvo 18,1 atv gyv., t. y. beveik 5 kartus mažesnis nei vyrų. Nuo m. iki 2016 m. moterų mirtingumas dėl šių priežasčių sumažėjo 31,2 proc. Remiantis tyrimo duomenimis prognozuojamas dar didesnis šio rodiklio mažėjimas. Jei nepasikeistų moterų mirtingumo dėl iš dalies alkoholio lemtų išorinių mirties priežasčių tendencija, 2020 m. prognozė yra 14,9 atv gyv. (2017 m. 18,6; 2018 m. 17,4; 2019 m. 16,1 atv gyv.) (9 pav.) ,3 25, ,3 25,4 22,0 21,9 18, Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Jei m. būtų pavykę išvengti visų trijų ligų grupių, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų VGT būtų pailgėjusi beveik 2 metais nuo 74,5 iki 76,4 metų (10 pav.). Tokiu atveju vyrų VGT pailgėtų 2,4 metų nuo iki 71,6 metų, o moterų 1,1 metų: nuo 79,7 iki,8 metų (11 pav.). Nustatyta, kad išvengiant tiesiogiai alkoholio vartojimo lemtų mirčių (I grupė), pvz., alkoholinės kepenų ligos (K), nuo kurios m. mirė 319 Lietuvos gyventojų, VGT pailgėtų 0,9 m. Panašiai VGT būtų pakitusi ir ankstesniais metais. Iš analizuojamo periodo išsiskyrė m., kai VGT nevartojant alkoholio (I grupė) pailgėtų tik 0,5 metų (12 pav.). Dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu (X45) m. mirė 253 asmenys, alkoholinės kardiomiopatijos 87 asmenys. Iš viso tik dėl alkoholio vartojimo lemtų priežasčių m. mirė 6 asmenys. Visų šių mirčių būtų išvengta nevartojant alkoholio. Vyrų VGT m. buvo metų, t. y. 10,6 metų trumpesnė nei moterų. Pastarųjų VGT m. buvo Rodiklis MAPE 4, MAD 1,022 MSD 1, pav. 15 m. ir vyresnių Lietuvos moterų mirtingumas gyv. dėl III grupės alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. ir jo prognozė iki 2020 m., R 2 = 0,81,5 73,2,9 73,7 76,2 76,3 76,7 Rodikliai VGT (bendra) VGT (be alkoholio sąlygotų priežasčių) 76,4 74,5 10 pav. Lietuvos gyventojų bendros VGT ir VGT be alkoholio vartojimo sukeltų ligų (I, II, III grupės) pokytis (metais) m ,8 100,3 98, Rodik lis 102,4 92,3 83,9 85,5 MAPE 2,7735 MAD 2,6645 MS D 10, pav. 15 m. ir vyresnių Lietuvos vyrų mirtingumas gyv. dėl III grupės alkoholio lemtų mirties priežasčių 2016 m. ir jo prognozė iki 2020 m., R 2 = 0,85 85,1 78,8,4 67,5,5 79,2,8 68,0,8 79,6 71,2 68,4,8 79,5 71,3 68,5 Rodikliai Vyrų VGT (bendra) Vyrų VGT (be I, II, III ligų grupių) Moterų VGT (bendra) Moterų VGT (be I, II, III ligų grupių) 81,2,0 71,7,8 79,7 71,6 11 pav. Lietuvos vyrų ir moterų VGT (metais) ir VGT be I, II ir III grupės alkoholio vartojimo lemtų ligų m /3(78)

8 79,7 metų. Nevartojant alkoholio ir išvengus dėl alkoholio vartojimo įvykusių mirčių (I grupės), vyrų VGT pailgėtų 0,5 metų, moterų 0,2 metų (13 pav.). Nustatyta, kad išvengus iš dalies alkoholio vartojimo lemtų mirties priežasčių (II grupė), kurių sąrašas gerokai ilgesnis nei I grupės alkoholio vartojimo lemtų mirties priežasčių, VGT m. gimusių Lietuvos gyventojų būtų pailgėjusi šiek tiek mažiau nei išvengus I grupės mirties priežasčių 0,6 metų ir būtų,1 metų (14 pav.). Šių mirties priežasčių sunkiau išvengti, kadangi į šią ligų / mirties priežasčių grupę patenka dauguma navikinių, širdies, kepenų ligų, kurias tik iš dalies lemia alkoholio vartojimas. Išvengus II grupės alkoholio vartojimo sąlygojamų ligų, vyrų VGT m. būtų buvusi 69,8 metų, t. y. 0,7 metų ilgesnė nei vartojant alkoholį. Moterų VGT pailgėtų šiek tiek mažiau 0,5 metų ir būtų,2 metų (15 pav.). Išvengus III alkoholio vartojimo lemtų ligų grupės, kuriai priklauso išorinės mirties priežastys, mirties priežasčių, VGT pailgėtų 0,8 metų (16 pav.). Vyrų mirčių dėl išorinių priežasčių, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, užregistruota tris kartus daugiau nei moterų, todėl moterų VGT, joms išvengus šių išorinių mirties priežasčių, beveik nepakistų, o vyrų VGT pailgėtų daugiau kaip 1 metais (17 pav.). Didžiausias metinis procentinis pokytis tarp Lietuvos gyventojų nustatytas vertinant mirtingumo dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių rodiklį kasmet šis rodiklis padidėdavo vidutiniškai po 0,45 proc. Didžiausias vyrų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo lemtų mirties priežasčių 79,1 78,8 68,2 67,5 79,5 79,2 68,7 68,0 79,8 79,6 68,4 Rodik liai Vyrų VGT( bendra) Moterų VGT( bendra) Vyrų VGT ( be I ligų grupės) Moterų VGT ( be I ligų grupės) 79,8 79,5 69,2 68,5,2,0 69,7 79,9 79,7 69,7 13 pav. Lietuvos vyrų ir moterų VGT (metais) ir VGT be I grupės alkoholio vartojimo lemtų ligų m. 73,2 73,8 74,3 73,7 Rodik liai VGT( bendra) VGT ( be II grupės ligų),3,1 74,5 14 pav. Lietuvos gyventojų VGT (metais) ir VGT be II grupės alkoholio vartojimo lemtų ligų m. 73,7 73,2 74,8 73,7,2,2,7,4 74,5 79,4 78,8 68,1 67,5 79,8 79,2 68,7 68,0,1 79,6 69,0 68,4,0 79,5 69,2 68,5,6,0 69,8,2 79,7 69,8 Rodik liai VGT( bendra) VGT ( be I ligų grupės) 12 pav. Lietuvos gyventojų VGT (metais) ir VGT be I grupės alkoholio vartojimo lemtų ligų pokytis m. R odikliai Vyrų V GT (bendra) Vyrų V G T (be II ligų grupės) Moterų V GT (bendra) Moterų V G T (be II ligų grupės) 15 pav. Lietuvos vyrų ir moterų VGT (metais) ir VGT be II grupės alkoholio vartojimo lemtų ligų m. 2017/3(78) 45

9 73,2 74,3 73,7,0 Rodik liai VGT( bendra) VGT ( be III ligų grupės),1,6,3 74,5 16 pav. Lietuvos gyventojų VGT (metais) ir VGT be III grupės alkoholio vartojimo lemtų ligų m. Metai 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0 0,5 Vyrai I grupė 0,2 Moterys 0,7 Vyrai II grupė 0,5 Moterys 17 pav. Vyrų ir moterų VGT galimas pailgėjimas (metais) nevartojant alkoholio m. 1,1 Vyrai III grupė 0,4 Moterys 2,4 Vyrai Visos grupės 1,1 Moterys 3 lentelė. VGT be alkoholio lemtų mirties priežasčių Kintamieji VGT (be alkoholio vartojimo lemtų mirties priežasčių) Vidutinis metinis pokytis R 2 MAPE MAD MSD Procentinis Absoliutus VGT be Visų grupių,5,9 76,2 76,3 76,7 76,4 0, 0,18 0,14 0,02 0,24 0,20 I grupės 73,7 74,8,2,2,7,4 0, 0,37 0,28 0,09 0,45 0,32 II grupės 73,8 74,3,3,1 0,88 0,20 0,15 0,02 0,35 0,27 III grupės 74,3,0,1,6,3 0,84 0,18 0,13 0,02 0,26 0,22 Vyrų VGT be Visų grupių,4,8 71,2 71,3 71,7 71,6 0,89 0,17 0,12 0,02 0,34 0,25 I grupės 68,2 68,7 69,2 69,7 69,7 0,94 0,16 0,11 0,02 0,43 0,29 II grupės 68,1 68,7 69,0 69,2 69,8 69,8 0,95 0,17 0,11 0,01 0,49 0,33 III grupės 69,0 69,4 69,7 69,9,4,3 0,93 0,14 0,09 0,02 0,37 0,27 Moterų VGT be Visų grupių,1,5,8,8 81,2,8 0,64 0,21 0,17 0,04 0,17 0,16 I grupės 79,1 79,5 79,8 79,8,2 79,9 0,69 0,21 0,17 0,03 0,20 0,17 II grupės 79,4 79,8,1,0,6,2 0,72 0,21 0,17 0,03 0,20 0,18 III grupės 79,3 79,7,0 79,9,4,0 0,67 0,20 0,16 0,03 0,17 0,16 vidutinis metinis procentinis pokytis buvo dėl iš dalies alkoholio lemtų mirties priežasčių 0,49 proc., moterų tiesiogiai ir iš dalies su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių 0,2 proc. (3 lentelė). REZULTATŲ APTARIMAS Žalingas alkoholio vartojimas susijęs su daugeliu ligų ir sveikatos būklių. Išskiriama daugiau nei sveikatos būklių, kurios iš dalies ar visiškai siejamos su alkoholio vartojimu, o 20 iš jų visiškai sąlygojamos alkoholio vartojimo, t. y. tokių būklių iš viso nebūtų registruojama, jei žmonės nevartotų alkoholio [18]. Atliktame tyrime nustatyta, kad mirtingumas dėl alkoholio m. buvo 251,3 atv gyv., o tai sudarė 10,8 proc. bendro mirtingumo Lietuvoje. Mirtingumas nuo alkoholio lemtų priežasčių 2016 m. buvo 218 atv gyv. ir sudarė 9,2 proc. bendro mirtingumo Lietuvoje. Lyginant su kitais Lietuvoje atliktais tyrimais, alkoholio vartojimo lemtos mirtys 2003 m. sudarė mažiausiai 9 proc. visų mirčių Lietuvoje [7]. Suomijoje remiantis šios šalies mirčių registru atlikti skaičiavimai parodė, kad toje šalyje 6 proc. populiacijos mirčių yra susijusios su alkoholio vartojimu (11 proc. visų vyrų mirčių ir 2 proc. visų moterų mirčių). Mūsų atliktame tyrime alkoholio vartojimo lemtų mirčių buvo 3 4 proc. daugiau. Šiame tyrime iš visų su alkoholiu susijusių mirčių tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios mirtys /3(78)

10 sudarė proc., 40 proc. sudarė apsinuodijimai alkoholiu [19]. Vokietijos mokslininkai taip pat nustatė, kad vyrų 22,3 proc. mirčių buvo dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimo susijusių priežasčių, moterų 23,5 proc. [20]. Lietuvoje nustatyta, kad 15 m. ir vyresnių mūsų šalies gyventojų mirtys dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių 2016 m. sudarė 17,3 proc., iš dalies alkoholio lemtos mirtys sudarė 51,5 proc, o iš dalies lemtos išorinės mirties priežastys sudarė 31,2 proc. visų su alkoholiu susijusių mirčių. Analizuojant Lietuvos gyventojų mirtingumą dėl alkoholio lemtų mirties priežasčių nustatytas mirtingumo mažėjimas. Kadangi vyrų mirtingumo rodikliai buvo gerokai didesni, pastarųjų ir mažėjimas ryškesnis vidutinis metinis vyrų mirtingumo mažėjimas buvo 2,3 proc. per metus, moterų 0,2 proc. Analizuojant atskiras ligų grupes, kurioms atsirasti įtakos turi alkoholio vartojimas, per metus labiausiai sumažėjo mirtingumo dėl tiesiogiai alkoholio lemtų mirties priežasčių rodiklis, ypač vyrų per metus vidutiniškai sumažėdavo po 5,4 proc., moterų 2,3 proc. Iš tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltų mirčių daugiausia m. Lietuvos gyventojai mirė dėl alkoholinės kepenų ligos (K) 319 Lietuvos gyventojų, atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu (X45) 253 asmenys. Užsienio tyrimai rodo, kad apie proc. mirčių nuo kepenų fibrozės ir cirozės yra sąlygotos alkoholio vartojimo. Be to, mirtingumas nuo kepenų cirozės jau seniai buvo naudojamas kaip pagrindinis rodiklis, rodantis šalies sveikatos problemas, susijusias su alkoholio vartojimu; jį taip pat lengva palyginti tarp šalių [21]. Pvz., m. Lietuvoje (23,97 atv gyv.) mirtingumas dėl lėtinės kepenų ligos ir cirozės buvo 2 kartus didesnis nei ES vidurkis (11,13 atv gyv.) [22]. Greičiausiai moterų mirtingumo rodiklis mažėjo dėl iš dalies alkoholio lemtų išorinių mirties priežasčių po 6 proc. kasmet. Į šią grupę įtraukti nelaimingi atsitikimai važiuojant transporto priemone, paskendimai, tyčiniai susižalojimai. Lietuvoje pastaruoju metu daug pastangų dedama sprendžiant šias mūsų šalyje opias problemas: stengiamasi mažinti avaringumą keliuose, bandoma spręsti savižudybių problemą, taip pat didelis dėmesys skiriamas alkoholio problemai. Taigi Lietuvoje 2016 m. 26 proc. sumažėjo atsitiktinai apsinuodijusių alkoholiu, 11 proc. apsinuodijusių narkotikais ir psichodisleptikais, 4,5 proc. nusižudžiusių vyrų skaičius. Moterų rodikliai taip pat kinta teigiama linkme: 2016 m., lyginant su m., moterų, mirusių nuo išorinių mirties priežasčių, skaičius sumažėjo 7,6 proc., savižudybių skaičius sumažėjo 23,7 proc. [23]. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė m. buvo 74,5 metų. Tai reiškia, kad tikėtina, jog tik gimęs Lietuvos gyventojas nugyvens 74,5 metų. Daugybė veiksnių veikia mūsų sveikatą ir proc. mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. III alkoholio vartojimo lemtų ligų grupei priklauso išorinės mirties priežastys, tokios kaip nelaimingi atsitikimai keliuose, susižeidimai, paskendimai, savižudybės, sušalimai. 30,6 proc. bendrojo mirtingumo Lietuvoje dėl šių priežasčių sudaro jaunimo (15 24 m.) mirtys. Jaunų žmonių mirtys turi didelės įtakos VGT trumpėjimui. Jiems nevartojant alkoholio ir išvengus šių mirties priežasčių, VGT pailgėtų nuo 74,5 metų iki,3 metų, t. y. 0,8 metų (panašiai kaip ir dėl I grupės alkoholio vartojimo sukeltų mirčių). Apibendrinant galima teigti, kad, išvengus visų su alkoholio vartojimu sąlygojamų mirties priežasčių, pailgėtų ir vyrų, ir moterų VGT. Analizuojant atskiras su alkoholiu siejamų mirčių priežasčių grupes nustatyta, kad vyrų VGT būtų labiausiai ilgėjusi išvengus III grupės alkoholio sukeltų mirčių, kurių daugiausia m. sudarė savižudybės (528 mirtys), moterų VGT išvengus II grupės mirties priežasčių, tiksliau, išeminės širdies ligos, nuo kurios mirė daugiausia moterų šioje ligų grupėje 814. Remdamiesi kitų šalių moksliniais tyrimais, rusų mokslininkai pateikė stiprių įrodymų, kaip alkoholis turi įtakos kraujotakos sistemos ligoms. Tyrime analizuoti m m. amžiaus vyrų mirtingumo dėl kraujotakos sistemos ligų rodikliai ir vertinta, kaip jie koreliuoja su VGT. Šių mirtingumo rodiklių tendencija buvo labai panaši į ūminio apsinuodijimo alkoholiu tendenciją [24]. Taip pat įrodyta, kad alkoholio vartojimas sukelia stiprius svyravimus ir turi įtakos vyrų vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei m. tyrime nagrinėti 15 m. ir vyresnių vyrų mirtingumo dėl apsinuodijimo alkoholiu rodikliai ir įrodyta, kad, pastarajam rodikliui sumažėjus, vyrų VGT šokteldavo į viršų ir, atvirkščiai mirtingumo rodikliui didėjant, vyrų VGT mažėdavo [25]. Antialkoholinių įstatymų poveikį rodo ne tik alkoholio vartojimo (1 pav.), bet ir mirties priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, statistika [26]. Mirtingumo rodikliai dėl alkoholio vartojimo sukeltų 2017/3(78) 47

11 mirties priežasčių palaipsniui mažėja. Taigi einama teisinga kryptimi, nors ir ne taip sparčiai. Todėl norint ir toliau siekti Lietuvos gyventojų sveikatos gerovės svarbu, kad šalyje būtų politinis sutarimas dėl būtinybės mažinti tabako ir alkoholio vartojimo sukeliamą žalą. IŠVADOS m. 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl alkoholio lemtų mirties priežasčių sumažėjo 9,14 proc.: moterų mirtingumas dėl šių priežasčių sumažėjo 1,5 proc., vyrų 13,3 proc. 2. Prognozuojama, kad jei mirtingumo tendencija per ateinančius kelerius metus nepasikeistų, nuo 2017 m. iki 2020 m. vyrų mirtingumas nuo alkoholio lemtų mirties priežasčių sumažėtų dar 12 proc., moterų 1,9 proc. 3. Jei m. gyventojams būtų pavykę išvengti mirčių nuo visų trijų ligų grupių, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų VGT būtų pailgėjusi beveik 2 metais nuo 74,5 iki 76,4 metų. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Perminas A, Galvydienė A. Studentų sveikos mitybos bei streso įveikimo strategijų sąsajos. Tarptautinis psichologinis žurnalas: biopsichosocialinis požiūris. 2008;1: U.S. Department of health, education and welfare. Healthy people: The Surgeon General Report On Health Promotion And Disease Prevention Global status report on alcohol and health, World Health Organization. 4. Lietuvos gyventojų sveikatos būklė Europos Sąjungos šalių kontekste. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2016;(40). 5. Petronytė G, Petraitytė I ir kt. Alkoholinių gėrimų reklamos įtaka jų vartojimui: mokslo įrodymų apžvalga. Higienos institutas, 2017;1(76). 6. The World Health Report 2002: Reducing Risks, Promoting Healthy Life. Geneva: World Health Organisation; 2002 [Internet]. WHO. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 167 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos Įgyvendinimo plano patvirtinimo. 8. Lietuvos statistikos departamentas. Oficialiosios statistikos portalas. Prieiga per internetą: < 9. Štelemėkas M, Veryga A. Alkoholio vartojimo nulemtų prarastų potencialių gyvenimo metų kaita Lietuvoje 2003 metais. Visuomenės sveikata. ;4(59): Veryga A, Prochorskas R, Štelemėkas M. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas. Valstybinis psichikos sveikatos centras, ; Nr. VP1-4.3-VRM-02-V Jones L, Bellis MA, Dedman D, Sumnall H, Tocque K. Alcoholattributable fractions for England (Alcohol-attributable mortality and hospital admissions) Prieiga per internetą: < Data/?parent=4644&child=4911>. 12. Jones L, Bellis MA. Updating England-Specific Alcohol-Attributable Fractions, Liverpool John Moores University, Centre for Public Health,. 13. Alcohol attributable mortality and morbidity: alcohol population attributable fractions for Scotland, National Services Scotland, Bagnardi V, Zatonski W, Scotti L, Vecchia CL, Corrao G. Does drinking pattern modify the eff ect of alcohol on the risk of coronary heart disease? Evidence from a meta-analysis. J Epidemiol Community Health Jul 1;62(7): Minitab Support. What are MAPE, MAD and MSD? Prieiga per internetą: < what- are-mape-mad-and-msd/>. 16. Internetinis Lietuvos HSM duomenų archyvas: < lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/trast/trast.html&course_ file=trast_2_1_4.html>. 17. Sullivan DF. A single index of mortality and morbidity. HSMHA health reports. 1971;86(4): Štelemėkas M, Jaselskytė I, Liutkutė V, Veryga A. Visiškai nuo alkoholio priklausančio ligotumo pokyčiai Lietuvoje 2006 metais. Sveikatos mokslai. ;23(5): Makela P. Alcohol-related mortality by age and sex and its impact on life expectancy, Estimates based on the Finnish death register. European Journal of Public Health. 1998;8(1). 20. John U, Hanke M. Alcohol-attributable mortality in a high per capita consumption country Germany, Alcohol & Alcoholism. 2002;37(6): World Health Organization. International guide for monitoring alcohol consumption and harm. Geneva: WHO, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazė: European health for all database (HFA-DB) WHO/Europe. Prieiga per internetą: < data.euro.who.int/hfadb/barcharts/bar.php?w=16&h=10>. 23. Mirties priežastys 2016 (išankstiniai duomenys). Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Leon AD, Shkolnikov V, McKee M, Kiryanov N, Andreev E. Alcohol increases circulatory disease mortality in Russia: acute and chronic effects or misattribution of cause? Int J Epidemiol. Oct;39(5): Leon D. The enigma of cardiovascular disease in Rusia, London School of Hygiene&Tropical medicine, IEA Course, Vilnius, Lithuania, May. 26. Stumbrys D, Jasilionis D, Ambrozaitienė D, Stankūnienė V. Demografiniai praradimai, susiję su alkoholio vartojimu: Lietuvos Respublikos m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir mirtingumo duomenų jungimo tyrimas. ;53(1): /3(78)

12 Alcohol-related mortality changes in Lithuania from to 2016 and it s influence to life-expectancy Žilvinė Našlėnė, Aušra Želvienė Institute of Hygiene Summary The aim of the study was to evaluate alcohol-related mortality changes in 2016 years and to evaluate how alcohol consumption affects life-expectancy of Lithuanian population (comparing life-expectancy and life-expectancy without alcohol-related deaths). Material and methods. The damage of alcohol consumption is divided into three general groups. Group I includes diseases and conditions that are directly attributable to alcohol consumption. Group II consists of diseases and conditions that are affected by the alcohol consumption, but these diseases can also be acquired without alcohol consumption. Group III includes external causes of injury or deaths, partly due to the consumption of alcoholic beverages. The mortality rates of alcohol-related deaths in Lithuania aged 15 years and over were calculated using data from Causes of Death registry adapting AAF (alcohol attributable fractions) coefficients. The changes of mortality rates and forecasts were estimated using the functions of the Minitab Statistical Package. Lifeexpectancy indicators were calculated based on the Sullivan method. Results. Alcohol-related mortality of Lithuanian 15+ years and over has decreased by 9.14 percent in : for women alcohol-related mortality decreased by 1,5 percent, while men 13.3 percent. If the mortality trends would not change over the next few years, it is predicted that alcohol-related mortality among men would decrease further by 12 percent, among women by 1.9 percent in years. If Lithuanian people would be able to avoid deaths from all three groups of diseases associated with alcohol consumption in years, the life-expectancy of Lithuanian population would be almost 2 years longer from 74.5 to 76.4 years. Keywords: alcohol, mortality, life-expectancy, Lithuania. Correspondence to Žilvinė Našlėnė Institute of Hygiene Didžioji str. 22, LT Vilnius, Lithuania zilvine.naslene@hi.lt Received 4 August 2017, accepted 5 September /3(78) 49