Bankinikystės pagrindai

Transkriptas

1 Bankininkystės pradmenys Parengė dr. Filomena Jasevičienė 1

2 1977 metais Europos Bendrijos Komisija priėmė,,pirmąją bankininkystės direktyvą, kuri nustatė Europos Bendrijos šalims narėms vieningus bankininkystės principus. Svarbiausias jų tai, kad bankai ir finansinės institucijos turi turėti licenziją savo veiklai vykdyti. Šioje direktyvoje duotas toks kredito įstaigos apibrėžimas:,,kredito įstaiga įmonė, kurios veikla yra priimti indėlius ar kitokias grąžintinas lėšas iš visuomenės ir teikti paskolas savo sąskaita Bankų esmė 2

3 Bankininkystė yra sena veiklos rūšis. Paskolas teikiantys bei užsienio valiutas keičiantys bankai egzistavo jau senovės Babilonijoje ir antikinėse civilizacijose, ypač Romoje Bankroto terminas yra kilęs iš italų kalbos ir reiškia tradiciją, kai nebegalinčio išsimokėti kreditoriams bankininko darbo stalas būdavo sulaužomas. Žymiausi Italijos bankininkai buvo Medičiai, šeima, kuri vienu metu valdė Florenciją ir teikė paskolas valdovams ir pirkliams Italijoje ir visoje Europoje. Bankų esmė 3

4 Anglijoje bankininkystė išsirutuliojo iš auksakalių, kurie priimdavo iš klientų saugoti auksą ir sidabrą, tradicijų. Kad tokias operacijas būtų patogiau atlikti, pakvitavimuose buvo rašomos apvalios sumos. Taip tie pakvitavimai tapo privačiais banknotais, tai yra bankininko išleistais ir pareikalavus apmokamais piniginiais ženklais. Bankų esmė 4

5 Amerikoje pirmasis atitinkantis šiuolaikinį supratimą bankas buvo Šiaurės Amerikos bankas, įkurtas 1782 metais. Lietuvos bankų sistema kūrėsi dviem būdais t. y. pertvarkant sovietinę bankinę sistemą ir kuriantys naujiems komerciniams bankams. Lietuvoje komercinės bankininkystės veiklą detaliau ir išsamiau reglamentuojantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, priimtas 2004 m.. Bankų esmė 5

6 Bankai gali sėkmingai veikti tik tuo atveju, jeigu jais pasitiki visuomenė. Bankai ne veltui yra vadinami kredito, t. y. pasitikėjimo įstaigomis (credo lotyniškai tikiu), nes jų veikla yra visų pirma grindžiama iš visuomenės indėlių pavidalu pasiskolintų lėšų pagrindu. Bankai pasiskolintas lėšas perskolina. Banko nuosavas kapitalas tėra tik rezervas tam, kad būtų galima kompensuoti nuostolius, jeigu paskolintos lėšos nesugrįžta. Bankų esmė 6

7 1990 metais nacionalizavus TSRS agropramoninio banko ir TSRS taupomojo banko įstaigas Lietuvoje buvo įsteigti valstybiniai Lietuvos žemės ūkio bankas ir Lietuvos taupomasis bankas. Nacionalizuotas TSRS pramonės ir statybos bei TSRS butų, komunalinio ūkio ir socialinio vystymo bankas Atkūrus nepriklausomybę pradėjo intensyviai steigtis bankai. Bankų kūrimuisi buvo labai palankios sąlygos. Nebuvo sukurta pakankama teisinė bazė, ir banką galėjo steigti beveik bet kas, kas tik panorėjo. Nebuvo nustatyti reikalavimai vadovams. Aukštas infliacijos lygis ir su tuo susijusios didelės palūkanos žadėjo didelį pelną trumpuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui infliacijos lygis 1992 metais buvo 1163 proc., proc. Bankų istorija 7

8 Komercinio banko veiklą parodo jo balansas, kuris susideda iš aktyvų ir įsipareigojimų. Aktyvai(turtas) tai, kas priklauso bankui, jo turto turima vertė. Įsipareigojimai tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams. Bankų balansas 8

9 Komercinis bankas ktyvai (turtas) Pasyvai (įsipareigojimai) Pinigai Indėliai Paskolos Banko kapitalas Vertybiniai popieriai Materialus turtas Bankų balansas 9

10 Rinkos ekonomikoje galima išskirti šiuos pagrindinius komercinės bankininkystės aspektus: - komerciniai bankai vaidina svarbų vaidmenį sumažinant rizikas, laikydami įvairesnių aktyvų paketą, negu tai gali daryti atskiras privatus asmuo, turintis laisvų lėšų.; - individualaus komercinio banko indėlininko rizika komerciniame banke yra toliau mažinama banko akcinio kapitalo sugebėjimu absorbuoti galimus nuostolius komerciniai bankai gali taip pat pasiūlyti savo indėlininkams geresnį likvidumą, nustatyti fiksuoto dydžio palūkanas už įvairius indėlius bei siūlyti atlikti įvairias paslaugas. Komerciniai bankai naudingi ir todėl, kad jie sukuria likvidumą, sudarydami skolintojams galimybes skolinti trumpam laikui, o skolininkams skolintis ilgam laikui. Bankų svarba 10

11 Choundhry išskiria pagrindinius bankų tipus: mažmeniniai, didmeniniai ir investiciniai bankai. Didmeninė bankininkystė aptarnauja stambius klientus.klientais būna daugiašalės bendrovės, o kai kuriose šalyse pilnai ar iš dalies kontroliuojamos vyriausybių. Mažmeninė bankininkystė aprėpia daug dažniausiai smulkių ir vidutinių klientų, tačiau jų sandoriai nebūna labai dideli. Bankų tipai 11

12 Komercinius bankus galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: universalūs ir specializuoti bankai. Universalūs bankai atlieka visas arba beveik visas bankines operacijas, t. y. priima visų rūšių indėlius, suteikia trumpalaikius ir ilgalaikius kreditus, atlieka operacijas su vertybiniais popieriais, tam tikrais atvejais teikia draudimo paslaugas, konsultuoja savo klientus ir t. Bankų tipai 12

13 Specializuoti bankai dar skirstomi į: investicinius bankus, hipotekos bankus, taupomuosius bankus, vartojimo kreditų bankus, pašto ir kt. Bankų tipai 13

14 Taupomieji bankai. Taupomasis bankas tai finansinis tarpininkas, surenkantis smulkius indėlius iš gyventojų ir investuojantis lėšas bendriems tikslams įgyvendinti: kredituoti vyriausybę, savivaldybes bei teikti paskolas gyventojams namų ir butų statybai ir kt. Investiciniai bankai. Investiciniai bankai tai kredito įmonės, kurios specializuojasi tik keletoje bankinių operacijų. Investicinių bankų prioritetinės veiklos sritys yra vertybinių popierių rinkos, privačių asmenų turto valdymas bei konsultacinių paslaugų teikimas susijungimų ir įsigijimų (merger and acquistion) srityse. Bankų tipai 14

15 Hipotekos bankai. Hipotekos bankai tai bankai, kurie specializuojasi teikti ilgalaikes paskolas už nekilnojamo turto (žemės ar pastatų) užstatą. Jiems taip pat priskiriami ir žemės bankai, teikiantys ilgalaikes paskolas užstačius žemę Pirmieji hipotekos bankai atsirado Vokietijoje, Silezijoje 1770 metais. Jie taip pat vykdo ir komerciniams bankams būdingas operacijas. Bankų tipai 15

16 Pašto bankai. Pašto bankai atsirado tuomet, kai labai mažai žmonių turėjo sąskaitas bankuose, todėl pašto įstaigoms teko dirbti su didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kurios buvo persiunčiamos pašto perlaidų forma. Pašto bankai, tai finansinė tarnyba, siūlanti vieną ar keletą pinigų deponavimo ir jų išmokėjimo būdų. Vėliau juose atsirado čekių sąskaitos ir čekių knygelės. Didelis čekinių sąskaitų skaičius paskatino pašto bankus leisti mokėjimo korteles ir jas aptarnauti. Daugelyje šalių pašto bankų įstaigos plėtojo taupomųjų bankų veiklą, konkuruodamos su specializuotų taupomųjų bankų tinklais. Bankų tipai 16

17 Kooperatiniai bankai. Kai kurių profesijų atstovams, būtent amatininkams, žemdirbiams, miško bei žvejybos ūkio darbuotojams, bankai nenorėjo teikti kreditų, kadangi minėtų profesijų atstovai buvo ekonomiškai silpni ir neturėjo pakankamai garantijų paskoloms apdrausti. todėl šių profesijų žmonės nusprendė susijungti ir sukaupti savo santaupas tam, kad galėtų vykdyti savitarpio kreditavimą, paremtą tik tarpusavio pasitikėjimu. Internetiniai arba elektroniniai bankai, tai tokie bankai, kuriuose visos operacijos atliekamos tik kompiuteriais. Pirmasis internetinis bankas buvo įkurtas 1995 m. pabaigoje JAV, Atlantos mieste. Tai Security First Network Bank. Bankų tipai 17

18 Pagal dydį komercinius bankus galima skirstyti į: 1) stambius, 2) vidutinius bei 3) smulkius bankus. Tačiau toks skirstymas yra labai sąlyginis, nes, palyginus didžiausius šalies bankus su Europos, Amerikos ar Japonijos bankais, jie iš karto patektų į smulkiųjų bankų kategoriją Lietuvos komercinė bankininkystė plėtojama universalia kryptimi, nes šalies bankai neapsiriboja vien komerciniu skolinimu, bet vykdo it kt. operacijas. Tarp šalies bankų gali būti tam tikros veiklos specializacijos įvairiuose ekonomikos sektoriuose ar net geografiniu arba teritoriniu požiūriu Bankų tipai 18

19 Finansų rinkoje be komercinių bankų veikia ir nebankinės finansinės institucijos, kurių pagrindinės veiklos yra ne kreditavimo, o bet kokios kitos operacijos. Nebankines finansines institucijas galima suskirstyti į: investicines kompanijas, investicinius fondus, draudimo kompanijas, pensijų fondus, pasitikėjimo (trust) kompanijas ir kt. Nebankinės fin. institucijos 19

20 Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro: 1) balansinė ataskaita; 2) pelno (nuostolio) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas Bankų finansinės ataskaitos 20

21 Banko operacijos skirstomos į : pasyvias ir aktyvias operacijas. Pasyvios operacijos yra labai svarbios banko veikloje, kadangi jos formuoja banko išteklius dėka savo nuosavų bei skolintų lėšų. Pasyvios operacijos leidžia pritraukti esančias apyvartoje pinigines lėšas, pavyzdžiui: terminuotieji indėliai, indėliai iki pareikalavimo. Aktyvios operacijos tai banko operacijos, kuomet laisvi piniginiai resursai (nuosavi ir skolinti) naudojami uždirbti pajamas arba sudaryti sąlygas banko veiklai. Pagrindines aktyvinės operacijos yra: kreditavimo operacijos; operacijos su vertybiniais popieriais; atsiskaitymų-mokėjimų operacijos. Banko operacijos 21

22 1. Finansinės paslaugos yra: 1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas; 2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas); 3) finansinė nuoma (lizingas); 4) mokėjimo paslaugos; 5) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių išdavimas ir administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos paslaugos; 6) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas; Bankų finansinės paslaugos 22

23 7) sandorių sudarymas savo ar kliento sąskaita dėl pinigų rinkos priemonių (čekių, vekselių, indėlių sertifikatų ir t. t.), užsienio valiutos, finansinių būsimųjų ir pasirinkimo sandorių, valiutos keitimo kurso nustatymo ir palūkanų normos nustatymo priemonių, viešosios apyvartos vertybinių popierių, tauriųjų metalų; 8) investicinės paslaugos; 9) finansinis tarpininkavimas (agento veikla); 10) pinigų tvarkymas; 11) kreditingumo vertinimo paslaugos; 12) seifo kamerų nuoma; 13) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais); įstatymai. Bankų finansinės paslaugos 23

24 14) atsiskaitymų tarp kredito įstaigų įskaitymas (kliringas); 15) piniginių lėšų saugojimas ir administravimas; 16) įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu; 17) su vertybinių popierių emisijomis susijusių paslaugų teikimas; 18) elektroninių pinigų leidimas; 19) investicinių fondų, uždaro tipo investicinių bendrovių, pensijų fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymas; 20) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar finansinio užstato valdymas. Bankų finansinės paslaugos 24

25 Licencinės finansinės paslaugos tai: 1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių; 2) Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos; 3) elektroninių pinigų leidimas; 4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją. Licencinės paslaugos 25

26 Banką gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. 2. Netaikoma, jei viena iš banko steigėjų yra Lietuvos ar užsienio finansų įstaiga ar draudimo įmonė ir ji įsigyja daugiau kaip 2/3 balsavimo teisę suteikiančių banko akcijų. 3. Kiekvienas banko steigėjas privalo įsigyti ne mažiau kaip 3 procentus balsavimo teisę suteikiančių banko akcijų. Bankų steigimas 26

27 Leidimą įsteigti banką išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Banko steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti banką, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų: 1) sudarytą banko steigimo sutartį; 2) banko įstatus; 3) steigiamojo susirinkimo protokolą ir susirinkimo dalyvių sąrašą ir kt. 4) banko veiklos metmenis; Banko steigimas 27

28 Bankas, norėdamas gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą, priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų: 1) įregistruotus banko įstatus; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad bankas turi šio Įstatymo nustatytą minimalų banko kapitalą; 3) banko akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta kiekvieno iš jų įsigyta banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis; 4) įsteigus banką išrinktų (paskirtų) banko vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą; 5) banko veiklos pirmųjų trejų metų planą; 6) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą; 7) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą; 8) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad bankas turi saugią ir patikimą banko veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, personalą, technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą; Banko licencija 28

29 Bankas turi turėti ne mažiau kaip 10 akcininkų Banko akcininkais negali būti: 1) iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomi juridiniai asmenys; 2) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų Smulkieji bankų akcininkai. Stambieji akcininkai Banko akcininkai 29

30 Banke turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas Stebėtojų Taryba: tvirtina banko veiklos planus; nustato skolinimo, kuris gali būti atliekamas tik pritarus banko stebėtojų tarybai, tvarką; užtikrina, kad banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistemair kt. Banko organai 30

31 Banko valdyba yra kolegialus banko valdymo organas. Banko valdyba: 1) renka (skiria) ir atšaukia administracijos vadovą ir jo pavaduotoją; 2) svarsto ar sprendžia klausimus savo kompetencijos ribose. Banke turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas (toliau administracijos vadovai). Administracijos vadovu arba jo pavaduotoju turi būti banko valdybos pirmininkas Banko organai 31

32 Banko vadovai yra: 1) banko stebėtojų tarybos nariai; 2) banko valdybos nariai; 3) administracijos vadovai; 4) vidaus audito tarnybos vadovas; 5) banko filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti banko darbuotojai bei kiti asmenys, kuriems pagal banko įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus. Banko vadovai 32

33 Bent vienas banko administracijos vadovas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko; Banko vadovams reikalavimai. 33

34 2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis ar jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu Banko vadovams reikalavimai 34

35 ES šalių bankų filialai Bankas Ne ES šalių bankų filialai Atstovybės Banko padaliniai 35

36 Banko filialo nuostatai, banko filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. 2. Visi banko padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į banko buveinę realiu laiku. Banko ES filialai 36

37 Užsienio bankas, norėdamas gauti leidimą įsteigti filialą, pateikią prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų: 1) užsienio banko steigimo dokumentus, registracijos pažymėjimą, licenciją ar kitus dokumentus, patvirtinančius teisę verstis kredito įstaigos veikla; 2) užsienio banko organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje; 3) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad užsienio bankas atitinka priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus patikimumo kriterijus; 4) filialo veiklos metmenis; 5) raštišką patvirtinimą, kad užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje, ir šios priežiūros institucijos informaciją apie užsienio bankų, tarp jų ir filialų užsienio valstybėse, priežiūros atlikimo tvarką toje valstybėje ir reikalavimus bankams bei įsipareigojimą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo priežiūrą ir teikti informaciją Lietuvos priežiūros institucijai; Užsienio banko filialai ne ES 37

38 Licencijai išduoti pateikiamas prašymas ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, tarp jų: 1) filialo nuostatai ir registravimo pažymėjimas; 2) po filialo įsteigimo paskirtų filialo vadovų ir kitų asmenų, kuriems rinkti ar skirti privalo būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašas; 3) filialo veiklos pirmųjų trejų metų planas; 4) dokumentai ir duomenys apie filialą, nustatyti šio Įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 6 9 punktuose. 4. Priežiūros institucija turi teisę patikrinti vietoje, ar filialas yra pasirengęs teikti finansines paslaugas. 5. Užsienio banko filialo nuostatai, vadovai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą filialo veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Užsienio banko filialų(ne ES)licencija 38

39 Bankas turi teisę įsteigti atstovybę Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. 2. Banko atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų. 3. Bankas, įsteigęs atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.. Banko atstovybė 39

40 Pagrindinė banko atliekama operacija - indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimas į klientams atidarytas sąskaitas ir jų tvarkymas. Ši operacija yra ypač svarbi bankams, kadangi padeda formuoti banko išteklius. Indėlis teigiamas pinigų likutis sąskaitoje, kuri atidaryta indėlininkui kredito įstaigoje pagal banko indėlio arba banko sąskaitos sutartį. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių lėšų priėmimas iš nenustatytų iš anksto asmenų, kad būtų galima jas valdyti, naudoti ir (arba) jomis disponuoti, įsipareigojant jas sugrąžinti su palūkanomis ar be jų. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių. Indėlių priėmimas paslaugos 40

41 Bankai siūlo platų pasirinkimą įvairių indėlių, priklausomai nuo termino bei palūkanų mokėjimo periodiškumo. Indėliai tarpusavyje skiriasi priklausomai: nuo terminų, lėšų padėjimo, nuėmimo sąlygų, mokamų palūkanų, suteikiamų lengvatų aktyvinėms operacijoms ir kitų charakteristikų. Indėlių priėmimo paslaugos 41

42 Pagal indėlio terminą ir panaudojimo būdą išskiriami: terminuoti, neterminuoti (iki pareikalavimo) taupomieji (kaupiamieji) indėliai, investiciniai indėliai ir kt. Pagal indėlininko statusą- finansinių įnstitucijų, privačių verslo įmonių, fizinių asmenų indėliai. Indėlis gali būti padėtas nacionaline ar užsienio valiuta (eurais, doleriais,rubliais, norvegijos kronomis, svarų sterlingais ir kt.). Indėlių priėmimo paslaugos 42

43 indėlių palūkanų normą, priskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas nustato kiekvienas bankas. Suėjus terminuoto indėlio terminui išmokamos priskaičiuotos palūkanos. Indėlininko pageidavimu indėlis gali būti arba pratęstas arba gražinamas atgal į kliento nurodytą sąskaitą. Indėlio palūkanų norma priklauso nuo indėlio termino. Paprastai kuo ilgesnis terminas, tuo didesnės mokamos palūkanos. Indėlių priėmimo paslaugos 43

44 Kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tikslintųjų teikimu apmokėjimo ir grąžintinumo pagrindais. Paskolų suteikimas yra pagrindinė komercinių bankų veikla duodanti didžiausias pajamas. Panaudodamas išteklius kreditavimui, bankas gauna ne tik pelną, bet patenkina klientų kredito poreikį. Kreditavimo paslaugos 44

45 Svarbiausios grupės yra tokios: Namų ūkiai; Privačios verslo įmonės; Valstybės kontroliuoj. įmonės; Valdžios institucijos; Finansinės institucijos. Kreditavimo paslaugos 45

46 Svarbiausi klasifikavimo kriterijai yra šie: 1) susitarimo būdas faktoringas, forfeiftingas, obligacijos, vekseliai, kredito kortelė, overdraftas, kreditinė linija, lizingas, komercinis kreditas; 2) apdraudimo būdas neapdrausti ir apdrausti (laidavimu, draudimu, įkeičiant turtą hipoteka, garantija); 3) kreditų terminai trumpalaikiai, vidutinės trukmės, ilgalaikiai; 4) palūkanų rūšys fiksuotų, kintamųjų; 5) gavėjas ir skolinimosi tikslas valstybinis, tarpbankinis, įmonių, gyventojų; 6) susidarymo vieta vidaus, užsienio. Kreditavimo paslaugų kriterijai 46

47 Vartojimo paskola - tai paskola suteikiama fiziniams asmenims plataus vartojimo bei ilgalaikio naudojimo prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti, pvz.: sumokėti už mokslą, gydymą, kelionę, atnaujinti būtą, nusipirkti naują automobilį ar kokią nors buitinę techniką, atšvęsti gimtadienį, vestuves ir t.t. Iš visų paskolų rūšių vartojimo paskolos išsiskiria tuo, kad pinigus galima pasiskolinti greitai, nereikalingas turto įkeitimas, nedidelis paskolos administravimo mokestis, galimybė pasirinkti kredito grąžinimo įmokų mėnesio dienas bei galimybė vartojimo kreditą grąžinti anksčiau nustatyto termino. Kreditavimo paslaugos 47

48 Būsto paskola yra ilgalaikė paskola ir ji išduodama ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Ši paskola užtikrinama nekilnojamu turtu. Kreditinė linija suteikiama įmonėms trumpalaikiam turtui kredituoti. Kredito limitas nustatomas, įvertinus kliento finansinę būklę ir įkeitus bankui turtą. Kredito liniją bankai suteikia ypač patikimiems klientams, kurių finansinė būklė yra stabili, kurie laiku grąžina paskolas ir sumoka palūkanas. Kreditavimo paslaugos. 48

49 Užtikrinimo priemonės. Užtikrinimo priemonės sumažina kredito įstaigos prisiimamą riziką. Pagrindinės praktikoje taikomos užtikrinimo priemonės yra: laidavimas ir garantija; nekilnojamojo turto įkeitimas ir kt. Užtikrinimo priemonės 49

50 Overdraftas gali būti suteikiamas, trūkstant pinigų atsiskaitomoje sąskaitoje, apmokant kliento mokamuosius dokumentus arba išmokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitomoji sąskaita, turinti debetinį likutį, įgauna paskolinės sąskaitos savybes. Už šį likutį klientas moka bankui nustatyto dydžio palūkanas. Klientas savo atsiskaitomoje sąskaitoje negali turėti didesnio debetinio likučio, nei leidžia overdrafto limitas. overdraftas 50

51 Faktoringas apibūdinamas kaip trumpalaikių mokėjimo reikalavimų, kurių pagrindas prekių arba paslaugų tiekimas pirkėjams, pardavimas kredito institucijai (faktoriui), refinansuojant pirkėjui suteiktą kreditą. Faktoringo metu iš tiekėjų superkamos prekybos skolos, kurios vėliau išieškomos iš pirkėjų. Faktoringo kompanijos vertina kiekvieno kliento (debitoriaus) likvidumą ir suteikia jiems kredito limitą. Jos administruoja gautinas sumas, prisiima pirkėjo (debitoriaus) įsipareigojimų nevykdymo riziką, išmoka savo klientams pinigus iš karto, o pirkėjai (debitoriai) sumoka ateityje tiesiogiai faktoringo kompanijai. Forfeitingas prekybos finansavimo metodas, kai kredito įstaiga (forfeitorius) nuperka iš tiekėjo (daţniausiai eksportuotojo) be regreso teisės garantiją turinčius vekselius arba kitus mokestinius reikalavimus. Komercinis kreditas kreditas, kurį pirkėjui teikia prekių ar paslaugų pardavėjas, atidėdamas mokėjimo terminą arba atsiskaitydamas vekseliais už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas iki sutarto laiko. Faktoringas, forfeitingas, komercinis kreditas 51

52 Pagrindinis skirtumas tarp kreditinės linijos ir overdrafto tas, kad kreditinės linijos atveju klientui atidaroma paskolų sąskaita, iš kurios atliekami kliento pavedimai. Skiriasi ir šių paslaugų suteikimo trukmė. Kreditinė linija gali būti suteikiama vieneriems ir daugiau metų, o overdraftas dažniausiai suteikiamas iki vienerių metų. Overdraftas, kaip ir kreditinė linija, gali būti suteikiamas tiek su apdraudimu, tiek be apdraudimo. Kredito linija 52

53 Svarbiausi uždaviniai siekiant įvert. kreditingumą: 1.Įvertinti paskolos gavėjo teisėtumą; 2.Ištirti išorės ir vidaus veiksnius; 3.Atlikti įmonės veiklos ir finansinės būklės analizę. 4.Įvertinti paskolos apdraudimą. Vertinant teisėtumą reikia įvertinti įmonės įstatus, ar apskaita tvarkoma pagal reikalavimus, ar ataskaitos patikrintos nepriklausomų auditorių ar asmenys turi juridinę teisę derėtis dėl paskolos. Kreditingumas įmonių 53

54 5.Įvertinti galimų nuostolių atsiradimo galimybę; 6.Prisiimti tik tokią rizika kuri išmatuojama; 7.Kredituojant mokius klientus sekti pinigų srautus; 8.Vertinti riziką atsižvelgiant į susij.asm.grupę; 9.Išlaikyti tokį rizikos laipsnį, kad ekonomikos pokyčiai valiutų kursų palūkanų normų svyravimai nesukeltų banko nestabilumo; 10.Kreditingumo įvertinimas-paskolų grąžinimo galimybių nustatymas. Kreditingumas įmonių 54

55 išoriniai įmonės veiksniai: šalies makroekonominė situacija, realizavimo rinka,konkurencija, ekonomikos sektoriaus situacija. vidiniai įmonės veiksniai :išsiaiškinti pranašumus trūkumus, galimybes ir grėsmes,veiklos pastovumas. finansinių rodiklių įvertinimas, ypač likvidumo. paskolos apdraudimas: įkeičiant turtą, garantija, laidavimas. Kreditingumas įmonių 55

56 Informacijos šaltiniai yra: Pokalbis su paskolos paraiškos pateikėju, išsiaiškinant priežastys, kliento sąžiningumas Asmeninis duomenų bankas, indeliai, paskolos Išoriniai šaltiniai: mokesčių inspekcijos informacija, žiniasklaida, atsiskaitymai su SODRA. Finansinės ataskaitos; Įmonės tikrinimas vietoje. Kreditingumas įmonių 56

57 Norint gauti paskolą banke reikės pateikti šiuos dokumentus: užpildyta kredito paraiška; savo ir sutuoktinio pasus; savo ir sutuoktinio socialinio draudimo pažymėjimus; Jei kaip kredito grąžinimo šaltinis numatomos ne darbo užmokesčio, o kitos nuolatinės pajamos tas pajamas įrodančius dokumentus (nuomos sutartis, autorines sutartis ir kt.) bei tų pajamų gavimą įrodančius dokumentus (banko sąskaitų išrašus, pažymas ir kt.); sutuoktinio finansinių įsipareigojimų sutarčių (kreditų, išperkamųjų nuomų (lizingų), draudimo ir pan.) kopijas. Fizinių asmenų paskolos gavimas 57

58 Svarbu pateikti be klaidų, tvarkingai užpildytus dokumentus. Daugumos šalių bankai dažniausiai vadovaujasi šiais kriterijais, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant kreditą: Išsilavinimas, profesija, darbo patirtis, amžius, darbo užmokestis, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta ir kt. Remiantis šiais kriterijais, kreditorius įvertina paskolos ar kredito suteikimo riziką ir statistinę nemokumo tikimybę. Fizinių asmenų paskolos gavimas 58

59 Išsilavinimas. Vertinant asmens mokumą atsižvelgiama ir į asmens išsilavinimą. Išsilavinimas vertinamas atsižvelgiant asmens galimybes įsidarbinti praradus darbą, t.y. ar asmens kvalifikacija yra paklausi rinkoje ar neiškils sunkumų ieškant darbo dėl kvalifikacijos stokos. Kreditavimas fizinių asmenų. 59

60 Amžius. Kredito įstaigos laikosi nuomonės, kad mažiausios rizikos klientai yra tie, kurių amžius yra ne mažiau nei 21 metai kredito sutarties sudarymo metu ir ne daugiau nei 65 metai suėjus galutiniam kredito terminui. Amžiaus ribos nustatytos remiantis tam tikrai kriterijais: jaunesni nei 21 metų asmenys dažniausiai neturi pastovaus darbo, jų išdirbto laiko vidurkis vienoje darbovietėje yra labai trumpas, pajamos stipriai svyruoja, todėl yra laikomi rizikingais. Vyresni nei 65 metų asmenys laikomi rizikingais dėl padidėjusios mirties tikimybės, sumažėjusios galimybės gauti darbo užmokestį bei sumažėjusių pajamų vertinant gaunamos pensijos dydį su prieš tai gautu darbo užmokesčiu. Kreditavimas fizinių asmenų 60

61 Turimi finansiniai įsipareigojimai. Asmens finansiniai įsipareigojimai yra apskaičiuojami atsižvelgiant į maksimalią galimą įmoką, kurią asmuo privalo arba privalės mokėti kredito įstaigai. Jeigu asmuo turi įsipareigojimų, kurių grąžinimai šiuo metu nevykdomi (pvz. dėl asmens finansinių problemų kreditorius atidėjo paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą). Labai svarbu, jog asmens prisiimti įsipareigojimai neviršytų asmens galimybių jas padengti ir nesudarytų finansinių sunkumų. Analizuojant asmens riziką yra įvertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į asmens pateiktą ir kredito įstaigai prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos asmens mokumui, ypač tokie, kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas. darbovietėse, išsilavinimas, darbo santykių pobūdis (pastovus, laikinas, nepilna darbo diena ir t.t.) bei laidavimai ir garantijos, susijusios su skolininku. Kreditavimas fizinių asmenų 61

62 Atsakingojo skolinimo nuostatų tikslas skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriais sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, taip pat pernelyg spartaus kredito portfelio augimo ir perteklinės rizikos koncentracijos. Atsakingojo skolinimo nuostatai ir jų reikšmė 62

63 Kredito ir įkeisto turto vertės santykis. Prieš suteikdama kredito, kredito įstaiga turi įvertinti įkeičiamo turto vertę bei kokybę ir gauti turto įvertinimo ataskaitą. Vadovaujantis atsakingojo skolinimo nuostatomis, kreditų, skirtų nekilnojamojo turto įsigijimui/statybai, maksimalus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis negali būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę.. Kreditų, suteikiamų žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, kai planuojama keisti įsigyjamo žemės sklypo naudojimo paskirtį, maksimalus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis negali būti didesnis kaip 40 proc. įsigyjamo žemės sklypo įsigijimo kainos arba rinkos vertės (taikoma mažesnė). Atsakingas skolinimas 63

64 Įmokos dydžio ir pajamų santykis. Kitas svarbus rodiklis, apribojantis kredito įstaigų kreditavimo procesą yra įmokos dydžio ir pajamų santykis. Atsakingojo skolinimo nuostatose yra numatyti šie apribojimai: Kredito gavėjo vidutinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos pagal visus įsipareigojimus dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis. Priimant sprendimą dėl kredito suteikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip pusės metų tvarių pajamų istorijos vidurkį ir įvertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas. Atsakingas skolinimas 64

65 Mokėjimo kortelė tai elektroninė piniginė, raktas į kliento sąskaitą, galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais bei yra viena iš sąskaitos valdymo priemonių, kuri užtikrina saugumą ir greitą atsiskaitymą. Korteles galima skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, technines charakteristikas, paskirtį, funkcijas. Operacijos su mokėjimo kortelėmis 65

66 Mokėjimai debeto kortelėmis yra viena iš labiausiai paplitusių mokėjimo priemonių Lietuvoje ir sudaro daugiau nei trečdalį visų mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičiaus. Mokėjimai kredito kortelėmis atliekami daug rečiau, jie užima tik nedidelę dalį mokėjimų negrynaisiais pinigais rinkos. Mokėjimo kortelės 66

67 Elektronines paslaugas apibūdinčiau kaip paslaugas, kurios remiasi informacinėmis technologijomis ir yra teikiamos elektroniniais kanalais. Tai interaktyvios paslaugos, stipinančios paslaugos teikėjo ir vartotojo tarpusavio ryšius. Būtent į šias paslaugas, suteikiančias daugiau galimybių orientuojasi daugiau klientų. Elektroninė bankininkystė 67

68 Tačiau nežiūrint į visus privalomus, elektroninės bankininkystės produktai plinta gana lėtai dėl sekančių priežasčių: Baimė atsirandanti dėl operacijų saugumo; Ne visi klientai išprusę bei naudotis bankomatais, kompiuteriu; Klientai labiau pasitiki banko specialistais; Nepakanka informacijos apie šias teikiamas paslaugas; Investuojama per mažai į šių produktų tobulinimą Elektron. bankininkystė 68

69 Kai kurie autoriai išskiria veiksnius skatinančius banką plėtoti elektroninės bankininkystės paslaugas : 1. Mažos išlaidos; 2. Didėjanti interneto paklausa; 3. Interneto prieinamumas; 4. Klientų spaudimas; 5. Efektyvumas ir pelningumas. Elektroninės bankininkystės pranašumai 69

70 elektroniniai pinigai atitinkamos mokėjimo priemonės, kurias naudotojas perka elektronine verte iš asmens, kuris teikia elektroninių pinigų išleidimo paslaugą, o elektroninė vertė privalo būti prilyginama gryniesiems pinigams Elektron. pinigai 70

71 Elektroniniai pinigai elektroninių pinigų leidėjų (jiems gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų) į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, atitinkanti šiuos požymius: laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose; skirta mokėjimo operacijoms atlikti; priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai. Elektroniniai pinigai 71

72 Elektroninius pinigus gali leisti šie elektroninių pinigų leidėjai: kredito įstaigos, įskaitant užsienio valstybių kredito įstaigų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje; elektroninių pinigų įstaigos, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje; pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę leisti elektroninius pinigus; Europos centrinis bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jų vykdoma elektroninių pinigų leidimo veikla nėra susijusi su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis; valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos leidžia elektroninius pinigus, vykdydamos savo funkcijas. Elektroniniai pinigų leidėjai 72

73 Banko kapitalas Banko kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Nuosavas kapitalas 1. Banko nuosavą kapitalą sudaro: 1) įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotųjų akcijų vertės; 2) atsargos kapitalas (atsargos rezervas); 3) kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos; 4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas; 5) nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis; 6) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas; 7) finansinio turto perkainojimo rezervas; 8) specialusis nepaskirstytasis rezervas; 9) privilegijuotosios akcijos ir su jų išleidimu susijusi kapitalo rezervo (emisinio skirtumo) suma; 10) kiti rezervai. Bankas gali sudaryti ir naudoti finansinio turto perkainojimo rezervą, jeigu toks rezervas yra numatytas jo įstatuose ir apskaitos politikoje. Banko kapitalas 73

74 Banko skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias bankas įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį arba išleisdamas ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius Banko kapitalas 74

75 Banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie: 1) banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas; 2) banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas; 3) kitas banko klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas; 4) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis. Banko paslaptis 75

76 1.Vietose, kuriose bankas teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas banko pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti bankas. 2. Prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. 3. Kiekvienam esamam ar galimam klientui, jeigu jis prašo, bankas privalo pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus išvadą, kuriuos pagal teisės aktus bankas turi pateikti visuomenei. 4. Klientų prašymus (skundus) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo ar banko veiksmų, kuriais bankas galėjo pažeisti sutarties su klientu ar teisės aktų reikalavimus, nagrinėja bankas. Bankas privalo išnagrinėti rašytinius kliento prašymus (skundus) ir raštu jam atsakyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. (skundo) gavimo dienos. Klientų interesai 76

77 Kredito rizika - rizika, atsirandanti dėl skolininko nesugebėjimo įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Rinkos rizika - rizika, kad turimo finansinio turto (įsipareigojimų) vertė sumažės (padidės) dėl pokyčių akcijų, skolos vertybinių popierių, valiutų ir žaliavų rinkose. Operacinė rizika - nuostolio rizika, kylanti dėl netinkamo vidinių procesų ar sistemų veikimo, darbuotojų klaidų ir kitų su banko veikla susijusių veiksnių. Likvidumo rizika Sisteminė rizika - rizika, kad nepalankūs veiksniai keliose finansų institucijose dėl tarpusavio sąsajų gali paveikti ir kitas sistemos mastu svarbias finansų institucijas. Bankų pagrindinės rizikos 77

78 Teisinė, Atitikties, Veiklos, Koncentracijos, Reputacinė. Bankų kitos rizikos 78

79 Kredito rizika suprantama kaip konkretaus skolininko rizika, kai skolininkas nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutarties sąlygas, t. y. skolininko paskelbimas nemokiu. Kredito rizika 79

80 Viena pagrindinių banko veiklos krypčių paskolų teikimas. Norėdamas uždirbti kuo daugiau pelno, bankas išduoda daug paskolų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, o kartu prisiima ir riziką, kad paskolos nebus grąžintos. Dėl įvairių nenumatytų priežasčių pablogėjusi skolininko finansinė būklė gali lemti tai, jog jis nebesugebės vykdyti savo įsipareigojimų bankui. Taigi kredito rizika yra reikšminga tuo, kad vos keleto svarbių klientų žlugimas gali nulemti didelius nuostolius, todėl labai svarbu tinkamai suvaldyti kredito riziką ir taip apsisaugoti nuo galimų nuostolių ar netgi bankroto Kredito rizika 80

81 Lietuvos bankas taiko šiuos rodiklius bankų sistemos paskolų portfelio kokybei atskleisti: Neveiksnių paskolų ir paskolų portfelio santykis. Prie neveiksnių yra priskiriamos tos paskolos, kurios yra uždelstos grąžinti ilgiau kaip 60 dienų, tačiau nenuvertėjusios, ir nuvertėjusių paskolos; Nuvertėjusių paskolų, kurioms sudaryti specialieji atidėjiniai, ir paskolų portfelio santykis; Daugiau kaip 60 dienų uždelstų paskolų ir paskolų portfelio santykis.analizuojamos tik tokios daugiau kaip 60 dienų uždelstos paskolos, kurioms individualiai nesudaryti specialieji atidėjiniai; 4.Paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis. Paskolų portfelio kokybės rodikliai 81

82 Europos centrinis bankas (ECB. 2009) likvidumo riziką apibrėžia kaip banko gebėjimą finansuoti aktyvų padidėjimus ir apmokėjimų atlikimą reikiamu metu. T. P. Fitch (2005) bankinių terminų žodyne likvidumą apibūdina kaip institucijos sugebėjimą įvykdyti mokėjimus. Bankininkystėje ši sąvoka apima banko sugebėjimą patenkinti indėlininkų, kurie nori pasiimti lėšas, poreikį ir užtikrinti norinčiųjų pasiskolinti poreikį. Likvidumo rizika 82

83 Likvidumo rizikos pasekmė gali būti banko nesugebėjimas laiku įvykdyti mokėjimų įsipareigojimus indėlininkams bei paskolų gavėjams. Ekonomikos nuosmukio metu bankas ypatingą dėmesį turi skirti likvidumo rizikos valdymui, nes banko likvidumas yra vienas iš banko finansinio stabilumo garantų, teikiantis klientų pasitikėjimą. Likvidumo rizika 83

84 Galima išskirti svarbiausias likvidumo reikalingumo priežastis: Kasdieniams mokėjimams atlikti. Bankui likvidumas yra reikalingas, kad galėtų vykdyti kasdienius mokėjimus. Dėl šios priežasties bankas turi laikyti žymią savo turto dalį likvidžia forma, t. y. grynaisiais pinigais arba jų ekvivalentais. Pakankamo likvidaus turto užtikrinimas yra reikalingas sklandžiam ir greitam mokėjimų ir atsiskaitymų vykdymui.. Turėti likvidumo atsargas.bankas negali tiksliai prognozuoti klientų paskolų poreikių. Vadinasi, bankas turi būti pasirengęs tenkinti ne tik numatomus likvidumo poreikius, bet ir nenumatomus likvidumo poreikius. Bankas visuomet turi turėti likvidumo atsargų. Spekuliuoti. Bankas gali laikyti grynuosius pinigus, norėdamas juos investuoti po laukiamo palūkanų normų pakilimo. Likvidumo rizika 84

85 Lietuvos bankas komerciniams bankams yra nustatęs likvidumo normatyvą. Likvidumo normatyvas banko likvidžiojo turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis negali būti mažesnis negu 30 procentų. L = LT : EĮ 100%, L 30%, Bazelis III nustatyti du likvidumo reikalavimai. Likvidumo rizika 85

86 Lietuvos bankas taip pat nustatė: Likvidumo atsargą (angl. liquidity buffer) likvidusis turtas, pakankamas papildomam likvidžiojo turto poreikiui, atsiradusiam banko nustatytu išgyvenimo laikotarpiu nepalankiomis sąlygomis labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, padengti.. Apibrėžė išgyvenimo laikotarpį (angl. survival period) banko nustatytas trumpasis laikotarpis, kuriuo bankas gali užtikrinti veiklos tęstinumą ir laiku vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal numatytus nepalankių sąlygų scenarijus, nepritraukdamas papildomų pinigų srautų. Apibrėžė kas tai yra grynoji finansavimo spraga (angl. net funding gap) neigiamas skirtumas, gaunamas iš numatomų pinigų įplaukų sumos atėmus numatomų pinigų išmokų sumą. Likvidumo rizika 86

87 Rinkos rizika susidaro dėl rinkos kainų kitimo. Tai rizika susijusi su palūkanų normos prekybinei knygai kitimo, užsienio valiutos kurso bei biržų prekių kainos rizikos.(ghosh 2012). Taigi rinkos rizikos yra praradimų galimybės, atsirandančios dėl nepalankių rinkos Bendrai priimta rinkos riziką skaidyti į keturias pagrindines sudėtines dalis: Rinkos rizika 87

88 Užsienio valiutos rizika Nuosavybės vertybinių popierių rizika Rinkos rizika Palūkanų normos rizika Biržos prekių rizika Rinkos rizikos struktūra 88

89 Užsienio valiutos kurso rizika rizika, kad bankas,turintis grynąją atvirą poziciją užsienio valiuta, susidariusią dėl prekybinių operacijų užsienio valiuta ir dėl jo turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba kursų svyravimo. Palūkanų normos rizika rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normų svyravimo.. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl turimų nuosavybės vertybinių popierių kainų svyravimo. Biržos prekių riziką dėl prekiavimo biržoje metalu, nafta, auksu ir kt. Rinkos rizika 89

90 Operacinė rizika (angl. operational risk) tai rizika patirti nuostolių dėl netinkamų arba neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ir (ar) neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų veiklos sutrikimų arba dėl išorės įvykių įtakos Pagrindiniai operacinės rizikos šaltiniai: informacinės sistemos (techninės ir programinės įrangos, telekomunikacinių sistemų sutrikimai ir kt.); žmogaus įtaka: neteisėti veiksmai: banko darbuotojų neteisėti veiksmai (sąmoningas neteisingos informacijos pateikimas; piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais; vagystė; prekyba, pasinaudojus banko vidaus informacija; neteisėtos išmokos darbuotojams; konfidencialios informacijos netinkamas panaudojimas; pinigų plovimas; draudžiamų paslaugų teikimas ir kt.),ne banko darbuotojų neteisėti veiksmai (plėšimas, klastojimas, įsilaužimas į kompiuterines sistemas ir kt.); darbo sąlygos (saugių darbo sąlygų pažeidimas ir kt.); klaidos (neteisingų duomenų įvedimas, netinkamas įkeisto turto valdymas, netinkami teisiniai dokumentai ir kt.); materialiojo turto netekimas (stichinės nelaimės, gaisras, terorizmas ir kt. Operacinė rizika 90

91 Vienas pagrindiniu paskolos portfelio rizikos šaltinių paskolų koncentracija. Paskolų koncentracijos rizika vertintina įvairiais požiūriais: pagal skolininkus (didelės paskolos), susijusius skolininkus, su banku susijusius skolininkus vidaus paskolas pagal ekonominės veiklos rūšis, užsienio šalis, susijusios su banko grupe, paskolos rūšis, paskolos užtikrinimo priemones ir kt. Banke turi būti nustatomi paskolų koncentracijos rizikos šaltiniai ir, atsižvelgiant į įvarius ekonominius scenarijus, vertinamas tokios koncentracijos kitimas. Pavyzdžiui, esant reikšmingai vienos ekonominės veiklos rūšies paskolų koncentracijos rizikai, būtina tą veiklą stebėti. Koncentracijos rizika 91

92 Veiklos rizika yra rizika susijusi su veiklos proceso aspektais. Jie yra susiję su visomis verslo proceso fazėmis, nuo produkto atsiradimo iki vykdymo ir pristatymo, įtraukiant visų lygių pareigūnus Teisinė rizika yra rizika, kad sutartys nebus vykdomos.teisinė rizika tai tokia riziką, kai nepakankami sutvarkoma dokumentacija, kai pastebimas sąlygų nesilaikymas ar nepatvirtinamas teisėtumas, ir rizika, kad nebus įvykdyti sutartyje numatyti garantijų reikalavimai, tokie kaip užstato įkeitimas ar kas mėnesį atliekamos tarpusavio skolų užskaitos. Teisinė rizika apima mokestinės aplinkos bei norminių aktų kaitos riziką. Reputacijos rizika yra banko įvaizdžiui padarytos žalos rizika ir prestižas atsiranda dėl neigiamos reklamos ar klaidingiems gandams apie banko patikimumą ir veiklos vientisumą. Kitos rizikos 92

93 Vidinio ir išorinio vertinimo sistemos yra: Riziką ribojančių normatyvų vykdymas Skelbiamų rodyklių analizė. Istoriniai duomenys Banko informacijos viešumas ir komentarai Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai Banko įvaizdžio kūrimas Banko reklamavimasis Akcininkų ir vadovų reputacija Reitingo agentūrų reitingai Audito kompanijų išvados Tarptautinių finansinių institucijų vertinimai Bankų patikimumas 93

94 Lietuvai prisijungus prie Bankų sąjungos (pradžioje prie vieno iš jos komponentų - Bendro priežiūros mechanizmo) ECB perims trijų didžiausių (sistemiškai svarbių) Lietuvoje registruotų bankų - AB SEB bankas, Swedbank, AB ir AB DNB bankas - priežiūrą. Mažesniųjų bankų priežiūra būtų palikta Lietuvos bankui, tačiau ECB turėtų teisę bet kada perimti ir jų kontrolę bei gauti reikiamą informaciją apie svarbius Lietuvos banko priežiūros sprendimus Bankų sąjunga 94

95 PAGRINDINIAI PLIUSAI: bus harmonizuotas priežiūros standartų taikymas ES mastu; sudarytos prielaidos veiksmingesnei nacionalinių bankų prisiimamos rizikos kontrolei, tuo pačiu sumažinant rizikas viešajam sektoriui; siekiama spręsti nacionalinių finansų rinkų priežiūros sistemų fragmentacijos problemą bei užtikrinti bendros finansinių paslaugų rinkos funkcionavimą. Pagrindiniai pliusai Bankų Sąjungos 95

96 PAGRINDINIAI MINUSAI (NEAIŠKUMAI): svarbu, kad bendra priežiūra nebūtų atskirta nuo kitų dviejų Bankų sąjungos elementų bendros finansavimo sistemos gaivinant ar pertvarkant bankus ir bendrų indėlių garantijos sistemos principų įgyvendinimo, kadangi priešingai būtų pažeidžiamas nacionalinis balansas tarp priežiūrinės atsakomybės ir įsipareigojimo finansuoti bankų gaivinimą ir pertvarkymą; nėra visiškai aiškūs ECB ir nacionalinių priežiūrų darbų ir atsakomybės pasidalijimo klausimai; bankų, turinčių patronuojančius bankus šalyse, kurios artimiausiu metu neketina jungtis prie Bendro priežiūros mechanizmo, priežiūra dėl pasikeitusio modelio (atsiranda daugiau banko grupės prižiūrėtojų su skirtingais interesais) gali tapti labiau komplikuota.; kol nauja sistema bus suformuota, bankų kaštai tuo laikotarpiu gali išaugti. Pagrindiniai minusai 96

97 Bankų sąjungos šalys (euro zonos narės ir jai nepriklausančios ES šalys, norinčios dalyvauti bankų sąjungoje) įpareigotos per 8 metus sukurti 55 mlrd. eurų dydžio pertvarkos fondą, kurį finansuos bankai. Iš jo bus apmokami bankų patirti nuostoliai, kai bus išnaudotos akcininkų ir obligacijų savininkų lėšos. Euro zonai nepriklausančios ir bankų sąjungoje nedalyvaujančios šalys įpareigotos per 10 metų sukurti savo fondus, kurių dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1 proc. šalies garantuojamų indėlių. Finansinio stabilumo užtikrinimas 97

98 Indėlių garantijų sistemos direktyva, kuri gali įsigalioti 2016 m. Direktyvoje nustatytas indėlių garantijų sistemų fondų tikslinis lygis 0,8 proc. nuo garantuojamų indėlių. Kadangi Lietuvoje visa draudžiamų indėlių suma 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 41,78 mlrd. Litų (Lietuvos respublikos vyriausybė, 2014), tad bankams reikėtų sukaupti 334 mln. Lt.. Finansinio stabilumo užtikrinimas 98

99 ES parlamentas atnaujino indėlių garantijų taisykles, įpareigojančias kiekvienoje ES šalyje sukurti indėlių iki 100 tūkst. eurų apsaugos sistemas, finansuojamas bankų. apdrausti indėliai (iki 100 tūkst. eurų) žlugusių bankų klientams būtų išmokami greičiau: 2019 m. - per 15 darbo dienų, 2021 m. - iki 10 darbo dienų, 2024 m. - iki 7 darbo dienų, o per 5 darbo dienas pragyvenimui reikalingą sumą, kurią nustatys kiekviena ES valstybė. Atsižvelgta į europarlamentarų siūlymą apsaugoti ne tik indėlius iki 100 tūkst. eurų, bet ir laikinus didesnius indėlius. Pavyzdžiui, už namo pardavimą gautos lėšos, dėl kurių asmens sąskaita viršija 100 tūkst. eurų, bus apsaugotos mažiausiai tris mėnesius. Finansinio stabilumo užtikrinimas 99

100 Nedarant poveikio ECB įgaliojimams nuolat galės tiesiogiai gauti arba turėti tiesioginę prieigą prie prižiūrimų subjektų pateiktos informacijos, NKI, visų pirma, pateikia ECB laiku ir tiksliai visą informaciją, reikalingą ECB vykdant jam BPM reglamentu pavestus uždavinius. Tokia informacija apima informaciją, gautą iš NKI atliktų patikrinimų ir veiklos vietoje.. Laikantis Sąjungos teisės, gali būti reikalaujama, kad šalis dalyvautų ECB priežiūros procedūroje ir suteiktų pagalbą tikslinant faktus. ECB ir NKI nedelsdami keičiasi informacija, susijusia su svarbiais prižiūrimais subjektais, jeigu yra aiškių požymių, jog nebegalima tikėtis, kad tie svarbūs prižiūrimi subjektai įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, o ypač kai jie nebesuteikia garanto už turtą, kurį jiems patikėjo jų indėlininkai, arba jeigu yra aiškių požymių, jog esama aplinkybių, leidžiančių nustatyti, kad atitinkama kredito įstaiga nebegali grąžinti indėlių Informacijos teikimas 100