LIETUVOS JUDËJIMO ÈERNOBYLIS LAIKRAÐTIS 2017 m. geguþë liepa. Nr. 2 (108) Leidþiamas nuo 1991 metø Nomenklatûros fokusai Nepastebimai praëjo trisdeðimt pirmosios Èernobylio AE avarijos metinës. Jos buvo paminëtos Vilniuje, Kaune, Pakruojyje, Druskininkuose, Prienuose bei kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Metiniø minëjimas paliko nevienareikðmá áspûdá. Gal labiausiai jos ásiminë kaip negausiausiai paminëtos metinës. Net Vilniuje prie paminklo Èernobylio aukoms atminti dalyvavo iki deðimties èernobylieèiø. Kitur dar maþiau. Kas atsitiko? Ogi nieko. Dabar, mûsø skaièiavimais, ið 7000 èernobylieèiø Lietuvoje liko 3500 3700. Per 2500 èernobylieèiø yra miræ, kiti iðvykæ, yra daug ligotø, senatvës kamuojamø, viskuo nusivylusiø... Aiðku, optimizmo neprideda ir valdþios poþiûris á mus. Balandþio antroje pusëje nusprendëme susitikti su mums labiausiai rûpimø Socialinës apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijø ministrais. Jei valdþioje bûtø likusios tradicinës partijos, tikriausiai nebûtø buvæ tikslo leisti pinigø kelionëms á Vilniø. Susiskambinau su minëtø ministerijø atstovais, iðsiunèiau preliminariø mums rûpimø klausimø bei daly- vausianèiø judëjimo atstovø sàraðà ir laukiau, kada bus paskirta susitikimo data. Jeigu ankstesniais metais papulti pas bet kurá ministrà buvo galima per vienà dienà ar savaitæ, dabar teko laukti daugiau nei mënesá. Buvo galima kreiptis á bet kurá Seimo nará ir patekti greièiau, taèiau buvo ádomu patirti, kaip veikia lietuviðkas biurokratinis aparatas be ávairiø pagreitinimø. Geguþës 23 dienà buvome pakviesti susitikti su Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojomis. Aiðku, ministro nebuvo, nes, kaip supratome, jis tikriausiai apie tai net nebuvo informuotas. Nieko baisaus, nes jis nieko ir nesprendþia viskà valdo ministerijos biurokratai. Po Seimo rinkimø keièiantis vyriausybei reikëtø keisti ir pusæ ministerijos biurokratø, kad rastøsi naujas poþiûris á þmones ir savo darbà. Dabar gi po valandos diskusijø su ministerijos darbuotojomis eiliná kartà suþinojome, kad mes esame kaip ir visi Lietuvos þmonës ir kad mums niekas nepriklauso. Þodþiu, pasiûlë praðyti to, kas nekainuotø biudþetui. Idiotiðkesnio siûlymo dar nebuvau sulaukæs per visà savo gyveni- mà... (Raðtiðkà atsakymà á mûsø klausimus galite perskaityti 2 3 psl.) Ðità ástaigà reikëtø pervadinti á Socialinës nelygybës ir nedarbo ministerijà. Apie vienkartiniø kompensacijø indeksacijà, valstybiniø pensijø dydþio perþiûrëjimà, pensinio amþiaus pakoregavimà (juk apie 85% èernobylieèiø mirðta nesulaukæ pensinio amþiaus), apie lengvatiná pravaþiavimà visuomeniniu transportu ir kitas socialines problemas rimtos kalbos net nebuvo, nes mûsø poþiûriai á Èernobylio AE avarijos pasekmiø likviduotojus skyrësi kardinaliai. Kas mums belieka? Dar turëtume kreiptis á atitinkamus LR Seimo komitetus, á Seimo pirmininkà, LR Vyriausybës ministrà pirmininkà ir paklausti, kodël Lietuva nesilaiko skubos tvarka priimtø Paryþiaus ir Vienos konvencijø? Po gautø atsakymø reikëtø vykti á Briuselá, o jeigu ir ten nieko nepeðtume, be-liktø kreiptis á Dievà, pas ku-rá jau daugelis mûsø nukeliavo... Pajuokauti kartais reikia, bet visai nejuokingai atrodo, kai iðlenda faktai apie kai kuriø Seimo nariø gydymàsi Vilniaus klinikinëje ligoninë- 31-øjø metiniø paminëjimas Vilniuje, Sapiegos parke. je, apie plaunamus milijardus eurø ministerijose (pagal Indræ Makaraitytæ 4 mlrd. per metus), apie naujos atominës elektrinës projektavimus Visagine, apie 9% paskolø kainà biudþetui, apie laisvæ nuo rusiðkø dujø terminale, prie kurio ðvartuojasi SGD laivas-saugykla Independence. Ðie ir kiti postsovietinës nomenklatûros fokusai nemenkai daliai gyventojø atrodo visiðkai nejuokingi, o greièiau liûdni. Ir tikriausiai taip dar ilgai bus, nes liustracijos Lietuvoje nebuvo. Neosovietinë nomenklatûra kiekvienais metais jauèiasi vis geriau jokios atsakomybës, jokios bausmës. Jie net ciniðkai paaiðkina, kad juos nubaus rinkëjai, balsuodami rinkimuose ir pasirinkdami kitas partijas. Ðtai JAV, Ilinojaus valstijoje, per 10 metø yra pasodinama per 1100 ávairiø senatoriø, deputatø, valdininkø ir teisësaugininkø. O pas mus pasodintas vienas per 27 metus. Nenorëdami dalintis loviu, mûsø politikai priëmë ástatymà, kad partijoje gali bûti ne maþiau kaip 2000 nariø, kai tuo tarpu vadinamoje nedemokratinëje kaimynëje Rusijoje (140 mln. gyventojø) partijai ásteigti pakanka 500 þmoniø. Referendumui rengti Lietuvoje reikia surinkti 300 000 gyventojø paraðø per 3 mënesius, o ðtai Ðveicarijoje uþtenka 50 000 paraðø per dvejus metus. Na, o dar pridëjus, kad nuo 1992 metø rinkimø, paþeidþiant LR Konstitucijà, atsirado partiniai sàraðai, apie jokià demokratijà Lietuvoje galime nesvaièioti... Belieka laukti 2021 metø, kai baigsis Europos Sàjungos parama ir patys turësime verstis be treèdalio ðalies biudþeto. Gal tada ir sulauksime priverstiniø pokyèiø ir demokratiðko teisingumo ðiuo metu valdþioje esantiems nelieèiamiesiems. Kæstutis Kazlauskas Geros vasaros! Susitikimas Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje. Kæstuèio Kazlausko nuotraukos
2 puslapis Paminëjo metines Uþdegamos atminimo þvakelës. Balandþio 26-àjà Pakruojyje èernobylieèiai paminëjo 31-àsias Èernobylio atominës jëgainës avarijos metines. Tylos minute pagerbëme iðëjusius mûsø bendraþygius á amþino poilsio vietà. Prie pilkojo paminklinio lauko akmens Pakruojo ligoninës kiemelyje padëjome gëliø, o þybtelëjusi atminimo þvakelë liko kaip þenklas, kad èia stabtelëjo tie, kurie gelbëjo þmonijà nuo pavojingø radionuklidø. Neigiamas avarijos pasekmes èernobylieèiai stengiasi,,gydytis kurdami eilëraðèius arba spausdami deðinæ vienas kitam ir teiraudamiesi:,,sveikas, kaip gyveni, brolau? Organizuojame ekskursijas, rengiame sàskrydþius ir bend- raujame su Lietuvos bei kitø ðaliø èernobylieèiais. Èernobylio avarija negyjanti mûsø tautos ir viso pasaulio þaizda. Tai neturi pasikartoti. Praslinkæ 31-eri metai dar neuþgydë visø atominës elektrinës sopuliø, kuriuos jauèia avarijos pasekmiø likviduotojai, ir primena aplinkà, á kurià jie buvo patekæ. O ta aplinka prilyginama pusës tûkstanèio atominiø bombø sprogimo paliktam radiaktyviøjø medþiagø kiekiui. 2006 metais èernobylieèiai, vadovaujami draugijos pirmininko Juozo Dolombausko, pasodino Linkuvoje àþuolø parkà. J. Dolombauskui, jau iðkeliavusiam á amþino poilsio vietà, tariame didelá aèiû. Èernobylieèiø parku galës pasidþiaugti mûsø vaikai bei anûkai ir tie, kuriems rûpi, kad þemë þydëtø gëlëmis ir þaliuotø medþiais. LJÈ Pakruojo draugijos pirmininkas Vladislovas Ðurna Nuotrauka prisiminimui prie paminklinio akmens. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas Dël jûsø kreipimosi 2017 06 20 Gerb. Pranai Paðkevièiau, Socialinës apsaugos ir darbo ministro pavedimu iðnagrinëjome Jûsø 2017 05 23 kreipimàsi ir teikiame ðià informacijà. Dël ÈAE avarijos padariniø likviduotojø registro sudarymo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybës iðtekliø valdymo ástatymo 17 straipsnio 1 punktà registras steigiamas, kai, reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandanèius sprendþiant ekonomi- nius, socialinius, teisësaugos ar kitus uþdavinius, reikalingas registro objekto áregistravimo faktas, siekiant já prireikus panaudoti prieð treèiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes. Kartu paþymëtina, kad tokio registro steigëjas turi prievolæ uþtikrinti Lietuvos Respublikos asmens duomenø teisinës apsaugos ástatymu nustatytas asmens duomenø tvarkymo sàlygas dël asmens duomenø tvarkymo priemoniø, teisëtumo, saugojimo, perdavimo tretiesiems asme- nims ir kt. Ðiame kontekste pabrëþtina, kad asmens duomenys gali bûti tvarkomi tik ðio ástatymo nustatyta tvarka (pvz., jeigu: duomenø subjektas duoda sutikimà; sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena ið ðaliø yra duomenø subjektas ir kt.). Taigi tiek registro steigimui, kûrimui, tiek jame renkamø, sisteminamø duomenø tvarkymui turi bûti numatytas teisinis pagrindas. Be to, bûtinos lëðos ne tik duomenø bazës sukûrimui, programinës árangos ásigijimui, bet ir re- gistro duomenø banko administravimui, duomenø tikslinimui ir pan. Atkreiptinas dëmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos disponuoja asmenø, dalyvavusiø likviduojant ÈAE avarijos padarinius, duomenimis, kiek jie susijæ su socialinio draudimo iðmokø, nukentëjusiøjø asmenø valstybiniø pensijø ir vienkartiniø kompensacijø skyrimu ir mokëjimu; Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras disponuoja duomenimis, kiek jie susijæ su nukentëjusiojo asmens teisinio statuso pripaþinimu; Specialistø komisija ligø sàsajai su dalyvavimu likviduojant Èernobylio atominës elektrinës avarijos padarinius nustatyti taip pat disponuoja duomenimis, kiek jie galimai susijæ su iðvadø dël asmenø, paveiktø jonizuojanèiosios radiacijos, ligos, ligos paûmëjimo ir mirties sàsajos su dalyvavimu likviduojant ÈAE avarijos padarinius, iðdavimu. Todël esant poreikiui Jûsø atstovaujama organizacija gali kreiptis á ðias institucijas ir ástaigas dël galimybës teisës aktø nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, dalyvavusius, likviduojant ÈAE avarijos padarinius. Dël vienkartiniø kompensacijø indeksavimo. Atsiþvelgiant á tai, kad vienkartiniø kompensacijø, skiriamø asmenims, kuriø sveikatai buvo padaryta þala atliekant bûtinàjà karinæ tarnybà ar kariniø mokymø sovietinëje armijoje metu, kompensacijø uþ iðbûtà laikà laisvës atëmimo vietose ar priverstiniuose darbuose, vienkartiniø paðalpø suþalotiems pasiprieðinimo 1940 1990 metø okupacijoms dalyviams indeksavimas taip pat nëra numatytas, manome, kad klausimas dël vienkartiniø kompensacijø indeksavimo yra svarstytinas kompleksiðkai, visø vienkartinio pobûdþio iðmokø uþ nukentëjimà kontekste. Ávertinus lëðø, reikalingø indeksuoti minëtas iðmokas, poreiká, bus priimtas sprendimas dël galimybës teikti teisës aktø projektus, kuriais bûtø siûlomas vienkartinio pobûdþio iðmokø uþ nukentëjimà indeksavimas. Dël transporto lengvatø. Ðiuo metu yra nemaþai asmenø grupiø, kurioms pagal Lietuvos Respublikos asmenø, nukentëjusiø nuo 1939 1990 metø okupacijø, teisinio statuso ástatymà pripaþástamas nuo okupacijø nukentëjusio asmens teisinis statusas, taèiau transporto lengvatos vien dël jiems pripaþinto teisinio statuso pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatø ástatymà jiems neskiriamos. Tai ne tik asmenys, dalyvavæ likviduojant ÈAE avarijos padarinius, bet ir kiti, kaip antai: buvæ beglobiai vaikai, represuoti asmenys; Antrojo pasaulinio karo metais iðveþti priverstiniams darbams, tapæ invalidais bûtinosios karinës tarnybos ar kariniø mokymø sovietinëje armijoje metu arba vëliau dël ðiø prieþasèiø pripaþinti praradæ darbingumà, bûtinosios karinës tarnybos ar kariniø mokymø sovietinëje armijoje metu atlikæ tarybà Afganistane; perkeltieji asmenys, nuo minø ir sprogmenø nukentëjæ asmenys ir kiti. Taigi transporto lengvatos taikomos tik nedidelei asmenø, turinèiø nukentëjusio asmens teisiná statusà, daliai. Vadovaujantis teisës aktais, reglamentuojanèiais valstybës paramos, lengvatø teikimà, dalis lengvatø ar parama asmenims yra teikiama ne pagal priklausymà vienai ar kitai nukentëjusiøjø asmenø grupei, bet pagal kitus objektyvius kriterijus (pvz.: neágalumas, darbingumo lygis, amþius, ir kt.). Paþymëta, kad Lietuvos Respublikos transporto lengvatø ástatyme nustatyta, kad transporto lengvatomis gali naudotis asmenys, kurie yra pripaþinti ið dalies darbingais (nedarbingais), taip pat asmenys, kuriems nustatytas neágalumo lygis arba specialiøjø poreikiø lygis. Taigi asmenys, dalyvavæ likviduojant ÈAE avarijos padarinius, kurie pripaþinti ið dalies darbingais arba yra sukakæ tam tikrà amþiø, ir ðiuo metu gali naudotis transporto lengvatomis. Atsiþvelgiant á tai, manome, kad siûlymas nustatyti teisæ á transporto lengvatas vienai nukentëjusiø asmenø grupei bûtø nepagrástas kitø nukentëjusiø asmenø, kuriems tokios teisës nesiûloma nustatyti, atþvilgiu. Kartu norëtume atkreipti dëmesá, kad yra nemaþai asmenø, kurie turi nukentëjusio asmens teisiná statusà, taèiau negauna iðvis jokios paramos nei periodinëmis, nei vienkartinëmis iðmokomis ar kitomis lengvatomis. Dël valstybiniø socialinio draudimo senatvës pensijø (toliau senatvës pensija) nemaþinimo. Paþymime, kad senatvës pensijos apskaièiavimo tvarka asmenims, gavusiems iðankstinæ senatvës pensijà, yra nustatyta laikantis lygiateisiðkumo principo. Asmenims, uþ kuriuos buvo mokënukelta á 3 psl.
3 psl. Ið Ignalinos atominës elektrinës istorijos Ignalinos atominæ elektrinæ buvo galima pastatyti saugià, jei nebûtø trukdþiusi Maskva. Kaip ir Èernobylyje, specialaus kevalo Ignalinos atominë elektrinë neturi, todël ávykus nelaimei jà bûtø labai sunku uþkonservuoti, 1986 m. Amerikos balso þurnalistui Romui Sakadolskiui sakë ekologas ir buvæs Lietuvos atominës energetikos komisijos narys Kazys Ëringis. Taèiau, jo teigimu, IAE buvo galima pastatyti saugià, jeigu Maskvos centrinë valdþia nebûtø trukdþiusi ir stengusis didinti elektros gamybos planø. Teigiate, kad pagrindinë ið Èernobylio branduolinës jëgainës iðsiverþusio radioaktyviøjø medþiagø debesies banga aplenkë Lietuvos teritorijà. Kokios prieþastys tai lëmë? Deja, geografinës Lietuvos sàlygos nëra palankesnës nei Rytø Lenkijos, nes atstumas iki Èernobylio yra tas pats. Bet, remdamiesi tam tikrais duomenimis, turime vilties, kad vëjo kryptis buvo ið pietryèiø á ðiaurës vakarus, tik artimesnë vakariui vëjui. Taip pat, kiek þinome, toje Europos dalyje buvo giedras oras, galimas dalykas anticiklonas, todël pirmajam debesiui slenkant per Lenkijà vëjo kryptis pasikeitë ðiaurës rytø ir rytø kryptimi, ir per Pabaltájá perëjo jau kiek apsivaliusi oro banga. Kokie duomenys leidþia daryti tokià iðvadà? Duomenis skelbia tik Lenkija ir Ðvedija, apie Lietuvà þinome labai maþai. Mus palankiau nuteikia lenkø praneðimas, kad Balstogëje buvo tik 20 kartø didesnis radioaktyvumas nei natûralus. Taip pat yra praneðimø ið Lenkijos, kad kai kuriose Rytø Lenkijos srityse radioaktyvumas buvo didesnis net 500 kartø. Ðvedø pirmieji praneðimai teigë, kad radioaktyvumas 5 10 ar net 25 kartus didesnis uþ natûralø. Radijo laidose praneðta, kad ir Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje, radioaktyvumas padidëjo 20 25 kartus, taèiau duomenys nepatikrinti. Romas Sakadolskis (1947 2016) Kazys Ëringis (1921 2006) Atrodytø, kad duomenys ið Balstogës gana svarbûs. Taip, Balstogës praneðimas reikðmingas. Apskaièiavæ, kà tai reikðtø gyvybei, matome, kad ten radioaktyvumas galëjo siekti 3 4 remus, kaip Kaune ir Vilniuje. Kas yra tie remai? Remas yra radioaktyvumo vienetas. Jis prilygsta maþdaug trims krûtinës làstos perðvietimams rentgeno spinduliais. 3 4 remai rodo, kad krûtinë bûtø perðviesta 10 12 kartø (jei þmogus visus metus bûtø toje teritorijoje ir radioaktyvumas bûtø pastovus). Taèiau radioaktyvumas kinta, nes tuose terðaluose yra nemaþai stroncio, cezio ir jodo. Stroncio ir cezio suirimo periodas ilgas, o vieno ið jodo izotopø skilimo pusperiodis aðtuonios dienos. Jodo komponentas daug maþiau pavojingas dabar nei pirminëmis aplinkybëmis. Trumpam gráþkime prie terðimo ruoþø. Atrodo, kad pagrindinis ruoþas galëjo bûti kaþkur tarp Varðuvos ir Vilniaus. Ar, jûsø nuomone, pietinis Lietuvos pakraðtys taip pat iðvengë pagrindinio debesies? Atrodytø, kad taip. Iðeina, kad pagrindinis ruoþas buvo kaþkur pieèiau Balstogës, t. y. galimai tarp Balstogës ir Varðuvos. Bet jei meteorologinës sàlygos buvo kitokios, vëjo kryptis buvo ðiauresnë, tada galëjo bûti didelis uþterðimas ir Lietuvoje. Galbût koridorius perëjo per Lietuvà, bet tai turëtø þinoti mûsø specialistai, kurie tyrinëjo ðá klausimà. Jei tai virðijo 20 25 remus, tada blogai. Bet turime vilties galvoti, kad pagrindinis ruoþas praëjo pieèiau Lietuvos. Ar Lietuvai grësë pavojus, jei pagrindinis ruoþas ëjo pieèiau Lietuvos? Jei uþterðtumas bûtø 20 25 kartus didesnis nei natûralus ir veiktø þmogø visus metus, jis nebûtø didesnis, nei leidþiama branduoliniø jëgainiø darbuotojams. Jiems leidþiama dirbti, jei radioaktyvumas nevirðija 5 remø. Vienas Jungtiniø Valstijø senatorius sakë: JAV politika dël Baltijos ðaliø, ðvelniai tariant, neaiðki. Bet man, kaip ekologui, rûpi pasakyti, kad èia, Amerikoje, jei radioaktyvus veikimas virðija 0,5 remo per metus, nëðèioms moterims dirbti branduolinëse jëgainëse neleidþiama. 5 remai, kurie gali bûti Lietuvoje, jau yra þalingi gleþnai gyvybei. Tai veikia ne tik þmogø, bet ir þiedinius augalus, gyvûnus. Suomijos mokslininkø iðvados, kad artimiausiomis savaitëmis po uþterðtumo nereikëtø pradëti naujos gyvybës, yra reikðmingos. Yra ir jodo komponentas, kuris sunyksta per 8 dienas, o per 80 90 dienø lieka tik viena tûkstantoji jo radioaktyvumo dalis. Tas ðiek tiek ramina, nes Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas Atkelta ið 2 psl. tos (arba patys mokëjo) vienodo tarifo socialinio pensijø draudimo ámokos, pensija turi bûti skiriama vienodomis sàlygomis, t. y. taikomi tokie patys staþo ir senatvës pensijos amþiaus reikalavimai. Todël asmeniui pasirinkus anksèiau gauti senatvës pensijà, nei jis sukaks nustatytà senatvës pensijos amþiø, pensija yra maþinama. Jei nebûtø maþinamos senatvës pensijos asmenims, kurie gavo iðankstines senatvës pensijas, jiems bûtø iðmokama daugiau nei tiems pensininkams, turintiems toká pat staþà ir mokëjusiems tokio paties dydþio ámokas, taèiau pasirinkusiems senatvës pensijà gauti nustatytu laiku. Viso dydþio senatvës pensijø mokëjimas asmenims, tam tikrai asmenø grupei, gavusiai iðankstinæ senatvës pensijà, bûtø neteisingas visø kitø socialinio draudimo ámokø mokëtojø ir senatvës pensijø gavëjø atþvilgiu. (Pagarbiai.) Viceministrë Eglë Radiðauskienë Ignalinos AE statybø panorama. Nuotrauka apaèioje: ventiliaciniai energetiniø blokø vamzdþiai. Ið asmeninio tinklalapio ÜÒÎÌÎÐÅÌÕÎÄ laikui slenkant radioaktyvumo lygis þemës. Kadangi Lietuvoje pavasaris vëluoja, gyvuliai dar neganomi laukuose, vaisiai ant vaismedþiø neauga, todël pavojus nedidelis, jei nëra didesnio uþterðimo. Trumpai pakalbëkime apie statomà atominæ jëgainæ Ignalinoje. Juk tai to paties tipo elektrinë kaip ir Èernobylyje. Taip, sovietai tokio tipo elektriniø stato daug, tokia pati statoma Ignalinoje. Þinoma, kol viskas yra gerai ir pats uþterðimas nevirðija 5 remø, radioaktyvumas veikia ten dirbanèius þmones, o aplinka to gauna daug maþiau. Bet yra daug nerimo, kad taip, kaip nutiko Èernobylyje, gali atsitikti ir Lietuvoje. Jei tai atsitiktø grafitiniame reaktoriuje, didelë dalis Lietuvos, o gal net visa Lietuva gali tapti negyvenama ðalimi. Taigi elektrinës pavojus pasyvus, bet jis yra, nes elektrinë prigludusi prie eþeryno, ávairiø upiø pradþios, miestai stovi prie tø upiø, yra rekreacinë zona ir platus þemës ûkio rajonas. Tas pats pavojus galioja ir Latvijai labai liûdna, kad elektrinë vandens baseino poþiûriu yra aukðèiau nei Latvijos sostinë Ryga. Tai labai blogas rodiklis, nes prie Dauguvos yra daug vandens saugyklø jei ávyktø nelaimë, visas vanduo bûtø uþterðtas. Tas pats galioja ir Kijevui, nes jis naudojasi Dniepro upës tvenkiniu, o prie pat to tvenkinio yra Èernobylio branduolinë jëgainë. Vakaruose naujai statomos jëgainës pasiþymi specialiomis apsaugos priemonëmis. Ignalinoje to nëra? Kaip ir Èernobylyje, specialaus kevalo nëra, todël, ávykus nelaimei, bûtø labai sunku uþkonservuoti. O ar bûtø galima patobulinti Ignalinos elektrinæ? Tam tikrus komponentus patobulinti galima. Bet nesu tikras, ar paèiame reaktoriuje galima pastatyti kevalà. Be to, abejoju, ar pats gruntas paruoðtas tam, jei ávyktø nelaimë. Yra daug galimybiø patobulinti branduoliniø atliekø konservavimà, iðgabenimà, kuro pristatymà. Bendradarbiaujant tarptautiniu mastu Ignalinai galima nemaþai padëti. Bet jûs nesiprieðinote Ignalinos AE statybai? Kai ji dar nebuvo pradëta statyti, nebuvau statybos ðalininkas, bet, kai jà pradëjo statyti be Lietuvos mokslininkø pritarimo, prieðininku bûti jau buvo per vëlu. Vis dëlto pasaulis þengia ðiuo keliu ypaè tirðtai apgyvendinta Vakarø Europa irgi pastaèiusi daug tokiø stoèiø. Taigi tapti visiðku prieðininku bûtø nelogiðka. Juk mûsø energetinio ûkio pagrindas atveþtinis kuras, mazutas, kuris gabenamas á Elektrënus ir kitur, o èia yra kito pobûdþio kuras ir didelë jëgainë. Kadangi pasaulis gali tai padaryti tobulai, esant normalioms darbo sàlygoms, galima bûtø daryti prielaidà, kad tai ámanoma ir Lietuvoje, jei Maskvos valdþia mums nemaiðytø, nesistengtø didinti elektros gamybos planø ir perkrauti mûsø gamtinës aplinkos. Pagal Lietuvos centrinio valstybës archyvo medþiagà parengë Jonas Baltakis
4 puslapis KGB Ignalinos rajono skyriaus virðininko raðtas Kai Kovo 11-osios auðra dar neþërëjo, o rajonas skendëjo KGB ðeðëliuose Spausdiname kiek sutrumpintà KGB Ignalinos rajono skyriaus virðininko papulkininkio J. Bradausko raðtà Lietuvos SSR KGB 6-ajam skyriui apie situacijà atominëje elektrinëje ir jos objektuose. Visose SSRS atominëse elektrinëse buvo vykdomas planas Atomas. Ignalinos AE saugumui dirbo bemaþ du treèdaliai visø tuomet rajone uþverbuotø agentø ir informatoriø. Lietuvos TSR KGB 6-ojo skyriaus virðininkui papulkininkiui Miðkiniui V. V. 1986 02 01, Nr. 1629 Apie plano Atomas ávykdymà Ignalinos AE direkcijoje ir AE veikianèiame bloke dabar dirba 4700 þmoniø. AE 2-ojo ir 3-ojo blokø statyboje dirba 8500 civiliø ir apie 11 000 kariniø statybininkø. Beveik visi civiliai specialistai atvyko ið uþdarø miestø ir ypatingo reþimo TSRS vidutiniø maðinø ministerijos ámoniø. Visi darbuotojai disponuoja visiðkai slaptomis þiniomis, kurios yra valstybinë paslaptis. Vykdant kontrþvalgybiná darbà iðaiðkinta, kad IAE ir statybos objektuose dirba 34 darbuotojai, kuriø giminës buvo teisti uþ ypaè pavojingus antivalstybinius nusikaltimus, 33 darbuotojai susiraðinëja su giminaièiais, gyvenanèiais kapitalistinëse ðalyse, dar 11 palaiko ryðius su kitais kapitalistiniø ðaliø gyventojais. Daugiau kaip 10 proc. kariniø statybininkø (apie 1200 asmenø) yra teisti uþ kriminalinius nusikaltimus (1980 1983 m. ataskaitose nurodoma, kad teistø kareiviø strojbate tarnauja apie 20 proc. J. B.), 16 kareiviø dël religiniø ásitikinimø atsisakë priimti karinæ priesaikà. 1986 m. uþ kriminalinius nusikaltimus nuteisti 162 kariðkiai, ið kuriø dauguma uþ narkotikø vartojimà. Ðalia IAE statybø objektø gyvena 135 þmonës, teisti uþ ypatingai pavojingus antivalstybinius nusikaltimus, 382 gráþæ ið spec. lageriø (buvæ tremtiniai J. B.), 42 repatriantai ir reemigrantai, apie 500 gyventojø susiraðinëja su uþsienieèiais (...). Kontrþvalgybinis darbas Ignalinos AE vykdytas, kad laiku iðsiaiðkintume uþsienio spec. tarnybø diversinæ ir þvalgybinæ veiklà, kad galëtume laiku iðaiðkinti ir likviduoti avarines ir ypatingai pavojingas situacijas, kad grieþtintume paslapèiø saugojimo reþimà. Ið mûsø agentø ir kitø patikimø asmenø ðiais metais gavome 9 signalus apie galimas ypatingas situacijas. Ið jø svarbesnës ðios: ant bloko G-1 neárengta vandenilio, naudojamo generatoriø auðinimui, gaudyklë. Vandenilio koncentracijos perteklius gali sukelti generatoriaus sprogimà; paþeista 3-ojo AE bloko pamatø betonavimo technologija, vëliau, eksploatacijos metu, tai gali sukelti reaktoriaus avarijà (nusëdus ar skilus pamatams); montuojant 2-àjá blokà, blogos kokybës yra technologiniø kanalø suvirinimo siûlës, kas eksploatacijos metu gali sukelti radioaktyviøjø medþiagø iðmetimà á centrinæ IAE salæ; þema reaktoriaus valdymo vyr. inþinieriaus R. Gazetovo kvalifikacija, kurio nekvalifikuoti veiksmai galëjo sukelti avarinæ situacijà. Gazetovas perkeltas á kità darbà; virinant 2-ojo bloko aukðto spaudimo vamzdynus, iðaiðkinti suvirinimo darbø technologijos paþeidimai, kas vëliau galëjo sukelti vamzdynø sprogimà; iðaiðkintas neatsakingas AE kuratoriaus A. Ðkurino poþiûris, kai be defektø akto buvo priimti svarbiø 2-ojo bloko mazgø montavimo darbai, kas vëliau galëjo sukelti avariniø situacijø; iðaiðkinti rimti suvirinimo darbø technologiniai paþeidimai, virinant 2-ojo bloko cirkuliacinius 800 mm vamzdþius, kas vëliau, jø eksploatacijos metu, galëjo sukelti vamzdþiø trûkimà ir didelá radioaktyviøjø medþiagø iðmetimà á aplinkà. Statybinio bataliono armatûrininkai. Ið asmeninio tinklalapio ÜÒÎÌÎÐÅÌÕÎÄ Pagal ðiuos signalus priimtos skubios ir neatidëliotinos priemonës, todël jokiø incidentø Ignalinos AE 1986 m. neávyko. Iðaiðkintas ir uþkardytas brendæs didelis konfliktas nacionaliniu pagrindu tarp kariniø statybininkø. Dël blogo maitinimo ir produktø trûkumo kareiviø valgykloje, grupë k/d 69627 gruzinø ir armënø tautybiø kareiviø rengësi muðtynëms su k/d 54051 uzbekø ir tadþikø tautybiø kareiviais. Problemos svarstytos kariniø statybiniø daliniø valdybos partiniame biure. Dël árangos iðkomplektavimo ir vagysèiø, penkiems k/d 54051 kariðkiams iðkeltos baudþiamosios bylos (...). Nuolat buvo sekami ir stebimi tie IAE, VSV ir kariniø daliniø darbuotojai, kuriø biografijose yra kompromituojanèiø faktø. Stebimi Baèiulis, Ðindinas, Litvinovas, Dûdënas, Ðiaudinis ir kiti nepastebëti vykdæ kenkëjiðkà veiklà. 1986 m. profilaktinës priemonës taikytos 3 asmenims. Tai IAE darbuotojui Jakui uþ nacionalistinio pobûdþio kalbas, Naujo gyvenimo kolûkio traktorininkui Martinkënui uþ panikos eskalavimà dël avarijos Èernobylio AE, kariniam statybininkui Koèeðkovui uþ ideologiðkai prieðiðkos literatûros platinimà tarp kareiviø. Kadangi pastarasis savo ásitikinimø nepakeitë, jam uþvesta stebëjimo byla tema Þodinë antitarybinë agitacija ir propaganda (...). Tikrinti signalai dël Didþiasalio kultûros namø direktoriaus Britvièiaus ir k/d 48370 ûkio tarnybos inspektorës Stanionienës. Pirmasis á Danijà paðtu iðsiuntë átartinà, simboliø kalba paraðytà tekstà, antroji gavo stambià pinigø sumà ið uþsienieèio, átariamo turint ryðiø su uþsienio ideologiniais centrais. Tikrinant ðiuos signalus, kokiø nors duomenø dël ðiø asmenø ryðiø su uþsienio spec. tarnybomis negauta. Ið agentûros gauta operatyviniø signalø dël kai kuriø asmenø, kurie dabar tikrinami. Buvo praneðta, kad: IAE chemijos cecho vyr. operatorius Ovèinikovas traukinyje bendravo su uþsienieèiais; k/d 05369 karinis statybininkas Radionovas pareiðkë ketinimà kreiptis á kurios nors kapitalistinës ðalies pasiuntinybæ Maskvoje dël iðvykimo á Kanadà ar Ðveicarijà nuolat gyventi; k/d 55614 karinis statybininkas Deminovas kursto antirusiðkas nuotaikas, giria duðmanø kovas prieð TSRS kariuomenæ Afganistane; Kucko Snieèkuje skleidþia paniðkas kalbas apie avarijà, neva ávyksianèià IAE 1987 m. sausá. Nustatyta, kad Kucko Ðvenèioniø r., Kaciûnø k., gyventojas psichiðkai nesveikas (...). Per ataskaitiná laikotarpá IAE uþverbuoti 8 agentai, ið viso dabar jø yra 85. Snieèkuje ásigytas vienas konspiracinis butas. Jonas Baltakis Sumontuotas Astravo AE pirmojo reaktoriaus korpusas Pirmasis Astravo AE reaktorius pasipuoðë apsaugine kepure. Sumontuotas statomos atominës elektrinës pirmojo reaktoriaus korpusas, praneðë elektrinës statytojai. Praneðime teigiama, jog 11 m ilgio, 4,5 m skersmens ir daugiau kaip 330 tonø sverianèio reaktoriaus korpuso montavimas sëkmingai baigtas balandþio 1 d. vakare. Tai buvo antras bandymas sumontuoti Astravo AE pirmojo reaktoriaus korpusà. Pirmasis buvo nesëkmingas: pernai liepà montuojant korpusà jis krito ant þemës ið keliø metrø aukðèio. Tuomet skelbta, kad reaktoriaus korpusas nebuvo paþeistas, taèiau jëgainæ statanti Rusijos Rosatom sutiko já pakeisti, bent pusmeèiui atidëjus reaktoriaus montavimo pradþià. Incidentas ávyko ir ið gamyklos Rusijoje gabenant naujà reaktoriaus korpusà. Vienoje Baltarusijos geleþinkelio stoèiø reaktoriaus korpusas uþkliudë geleþinkelio elektros tiekimo atramà. Pasak statybø uþsakovø, per ðá incidentà reaktoriaus korpusas þalos nepatyrë. Lietuvos delegacija, kovo 31-àjà dalyvavusi Branduolinës saugos konvencijos (BSK) apþvalginiame susitikime Vienoje, kur buvo pristatyta Baltarusijos nacionalinë ataskaita, pareikalavo stabdyti Astravo AE statybas. Lietuvos atstovai atkreipë dëmesá, kad Baltarusija jau daug metø vysto Astravo AE projektà paþeisdama Tarptautinës atominës energijos agentûros (TATENA) standartus ir BSK nuostatas, 50 km nuo Vilniaus statomoje branduolinëje jëgainëje numatyta árengti du reaktorius, kuriø kiekvieno galia 1200 megavatø. Pirmàjá reaktoriø planuojama ájungti 2019-aisiais, o antràjá 2020 m. Astravo AE stato Rusijos valstybinë branduolinës energetikos korporacija Rosatom, projektà finansuoja Rusijos vyriausybë. Jonas Baltakis
5 psl. Èernobylio tragedijos pasekmes jauèia ir dabar LJÈ Panevëþio skyriaus pirmininkë Vida Trakelienë. Sekundës nuotr. Balandþio 26-oji ne vienam skaudi data. Prieð trisdeðimt vienerius metus þmonës, dalyvavæ likviduojant Èernobylio elektrinës avarijà, iki ðiol jauèia pasekmes, tai atsiliepia ir jø ðeimoms. 1986 metø balandþio 26-àjà Ukrainoje Èernobylio atominës elektrinës ketvirtajame bloke nugriaudëjæs sprogimas pakeitë daugelio gyvenimus. Apie ðià avarijà valdþia kurá laikà tylëjo, o vëliau apie jos pasekmes begëdiðkai melavo. Tuo metu laikytasi politikos nieko neskelbti, slëpti informacijà. Lietuvos judëjimo Èernobylis (LJÈ) Panevëþio skyriaus pirmininkë Vida Trakelienë sako, kad likviduojant avarijos pasekmes dalyvavo 240 Panevëþio miesto ir rajono gyventojø. Darbas radioaktyviosiomis medþiagomis smarkiai uþterðtoje vietovëje paliko savo pëdsakus. Pasak V. Trakelienës, ðiuo metu gyvø liko daugiau nei pusë èernobylieèiø 140. Daugiausia ið mûsø kraðto á Èernobylá siøsti vairuotojai. Þmonës ten tvarkë aplinkà, dirbo valgykloje, sandëliuose ir kitus darbus. V. Trakelienës teigimu, skaudþiausia, kad siøsti ir bûtinosios karo tarnybos kareiviai jauni vaikinukai. Tokiø buvo ir ið Panevëþio kraðto. Jauni vyrai gavo radiacijos. Gráþæ tuokësi, nieko apie tai nesakë bûsimoms þmonoms, Sekundei pasakojo moteris. Deja, pasekmës pasireiðkia tiek jiems patiems, tiek jø vaikams. Pasak pirmininkës, ne vienas apskritai nesukûrë ðeimos, o daliai ðeiminis gyvenimas nesusiklostë. Èernobylio avarijos padariniø likviduotojus kamuoja ávairios onkologinës ligos, insultas, infarktas, kraujagysliø, nervø ligos. V. Trakelienë sako su jais bendraujanti, juos lankanti, þinanti, kas dedasi jø gyvenime. Avarijos metiniø, pasak jos, nemini nelabai bûtø ir kam susirinkti, nes dauguma yra sunkûs ligoniai. Be to, tokios datos skaudþiai primena tragedijà, o tokie prisiminimai traumuoja. Pasigendama ir valstybës dëmesio. Pasak pirmininkës, iðëjus á pensijà, gaunamas 58 eurø priedas, taip pat priedà gauna ir tie þmonës, kuriems nustatytas tam tikro lygio neágalumas. Moteris pasidþiaugë, kad judëjimo Èernobylis nariai yra pripaþinti nukentëjusiais nuo okupacijø. Jiems padeda Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, skiria vienkartines paðalpas. Sveikatai pablogëjus, mirties, nelaimës ðeimoje atvejais ar mirus kam nors ið artimøjø ðis centras skiria lëðø. Kiek turi lëðø, tiek ir skiria, sako V. Trakelienës ir priduria, kad tokia finansinë parama labai svarbi. Pasak pirmininkës, skiriama ir 60, ir 70 eurø, o mirties atveju 120 eurø. Nukentëjo dukart Lietuva, sprogus Èernobylio reaktoriui, nukentëjo dvigubai. Nors tiksliø duomenø nëra, taèiau manoma, kad likviduojant avarijos pasekmes ir statant Slavutièiaus miestà dalyvavo 7000 lietuviø. Be to, kaip ir per didelæ dalá Europos, per septyniolika Lietuvos rajonø praslinko radioaktyvus debesis. Árodyta, kad stresinë bûklë, nervinë á- tampa, neþinia sugráþus paveikë radiacija ar ne daugeliui iðprovokavo elementariø somatiniø ligø (kraujagysliø, neurologiniø, virðkinamojo trakto ir kt.) augimà. Tai atskleidë Europos Komisijos finansuotø projektø rezultatai. Nors asociacija Lietuvos judëjimas Èernobylis neturi statistikos, kiek þmoniø mirë dël radiacijos poveikio sveikatai, taèiau manoma, kad mirðtamumas nevirðija arba nedaug virðija bendrà ðalies mirðtamumà. Skirtumas tas, kad avarijos likviduotojai ilgà laikà gyvena kamuojami ávairiø ligø. Likviduodami avarijos pasekmes, þmonës dirbo ávairiu laikotarpiu, tad ir poveikis labai skirtingas. Kiek þinoma, pirmomis dienomis Èernobylyje teko bûti dviem lietuviams, taèiau tokiø, kurie bûtø matæ branduolinæ reakcijà, kiek þinoma, nëra. Faktai Sprogimo metu branduolinis reaktorius buvo visiðkai sunaikintas, o á aplinkà pateko didþiulis kiekis radioaktyviøjø medþiagø. Ði avarija buvo viena didþiausiø tragedijø atominës energetikos istorijoje. Skaièiuojama, kad per keletà metø, likviduojant avarijos pasekmes, dirbo 600 000 likviduotojø ið ávairiø buvusios SSSR respublikø. Lietuvos judëjimo Èernobylis Panevëþio skyriaus pirmininkë V. Trakelienë sako su nariais nuolat bendraujanti, iðklausanti jø praðymø, bëdø. Sekundë.lt, 2017 04 26 Daiva Savickienë Susitikimas su sveiktos apsaugos ministru Mûsø kaimynai smaginasi... Ið deðinës: ministras Aurelijus Veryga, Antanas Turèinas ir Kæstutis Kazlauskas. Juozo Pruðinsko nuotr. Ðiø metø birþelio 7 dienà Lietuvos judëjimo Èernobylis atstovai Antanas Turèinas, Juozas Pruðinskas ir Kæstutis Kazlauskas susitiko su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Turëjo dalyvauti ir judëjimo pirmininkas Pranas Paðkevièius, bet, sugedus automobiliui, jis Vilniaus nepasiekë. Susitikimo metu judëjimo atstovai ministrui iðdëstë dabartinæ Lietuvos èernobylieèiø padëtá sveikatos apsaugos srityje. Kalbëta, kad nuo 2000-øjø sistemingai siaurintos medicininës garantijos Lietuvos Èernobylio AE ava- rijos padariniø likviduotojams: panaikinti nemokami vaistai, ðimtaprocentinis nedarbingumo lapelio apmokëjimas, kasmetiniai sveikatos patikrinimai ir kita. Nemaþai ávairiø medicininiø tyrimø èernobylieèiams tapo mokami, nekalbant jau apie operacijas ar kitus rimtesnius sveikatos sutrikimus. Judëjimo atstovai taip pat kalbëjo apie bûtinybæ sukurti Lietuvos Èernobylio AE avarijos padariniø likviduotojø registrà ir kaip pavyzdá pateikë Latvijoje sukurtà valstybiná registrà Profesiniø ligø ir radiacijos patologijos cent- re (Aroda un radiacijas medicinas centrs) prie Latvijos Respublikos universitetinës klinikinës Paulo Stradinio (Stradiòð) vardo ligoninës. Susitikimo metu SAM ministras A. Veryga daugiau klausë judëjimo atstovø, negu kalbëjo, nes ði problema ministrui, matyt, buvo nauja ir informacijos apie jà jis beveik neturëjo. Susitikimui baigiantis ministrui buvo perduota Latvijos Respublikos ástatymo Dël socialinës Èernobylio AE avarijos pasekmiø likviduotojø bei asmenø, nukentëjusiø nuo Èernobylio avarijos, apsaugos kopija ir Latvijos Respublikos universitetinës klinikinës P. Stradinio vardo ligoninës Profesiniø ligø ir radiacijos patologijos centro kontaktiniai duomenys. Pabaigoje judëjimo atstovai iðreiðkë viltá, kad SAM ir ministras Aurelijus Veryga iðsakys savo nuomonæ bei priims sprendimus, atsakydamas á mûsø raðte iðdëstytas problemas. Kitame laikraðèio numeryje turëtume iðspausdinti SAM ministro atsakymus. Kæstutis Kazlauskas Olgos Kutilinos komentaras po nuotrauka: Paskelbus nepriklausomos Malorosijos valstybës sukûrimo aktà, á naujà sostinæ Doneckà atvyko Malorosijos karalius Zacharas I. Nikolajaus Nikitajevo komentaras: Ákalbinëja neimti Londono. Dmitrijus Devarinas: Su Novorosija nepavyko, su Malorosija jau problemos, teks kurti Mikrorosijà. Su sostine Zacharèenkos garaþe. Klausia Uladzimir Siehianiuk: Klausykite, o vykstant ið Novorosijos á Malorosijà reikalinga tranzitinë viza ar praleidþia su veterinarijos pasu?
6 puslapis Reportaþo karalius Niekas negali pateikti taip gyvai praeities kaip sutiktas amþininkas, ypaè toks savitas ir talentingas, koks buvo Vladimiras Giliarovskis trykðtanèios energijos ir nesuvaldomo gerumo þmogus. Visø pirma priblokðdavo vientisas ir iðraiðkingas Giliarovskio charakteris. Jei gali egzistuoti pasakymas spalvingas charakteris, tada jis visiðkai tinka Giliarovskiui. Konstantinas Paustovskis Dëdë Giliajus Raðytojas, þurnalistas, kasdienybës vaizduotojas Vladimiras Giliarovskis gimë 1855 12 08 Vologdos gubernijoje, grafo Olsufjevo miðko valdos valdytojo padëjëjo ðeimoje. 1860 tëvas gavo valdininko darbà Vologdoje tarnavo nuovados policijos virðininku. 1865 Giliarovskis ástojo á pirmàjà Vologdos gimnazijos klasæ ir liko antriems metams. Gimnazijoje pradëjo raðyti eilëraðèius ir epigramas (trumpas satyrines eiles), kaip pats sakë, biaurybes mokytojams. Besimokydamas kartu studijavo cirko menà: akrobatikà, dþigitovkà, kai jojantis raitelis atlieka gimnastinius ir akrobatinius triukus, ir kt. Taip pat bendravo su iðtremtais liaudininkais (narodnikais), vienas tø tremtiniø davë jam Èernyðevskio knygà Kà daryti? 1871 birþelá po nesëkmingo egzamino Giliarovskis pabëgo ið namø, neturëdamas nei pinigø, nei paso. Jaroslavlyje ásidarbino laivavilkiu, arba burlioku 20 dienø ëjo palei Volgà nuo Kostromos iki Rybinsko. Po to dirbo krovëju (kriuèniku) Rybinsko uoste. Tø paèiø metø rudená ástojo kareiviu savanoriu á Neþino pulkà. 1873 buvo nukreiptas á Maskvos junkeriø mokyklà, ið kurios po mënesio buvo gràþintas á pulkà dël disciplinos paþeidimo. Gráþæs tarnybos nebetæsë. Vëliau dirbo krosniakûriu, pirklio Sorokino daþø fabrike Jaroslavlyje, gaisrininku, Carycine parsisamdë arkliaganiu, Rostove prie Dono ásidarbino jojiku cirke. 1875 priimtas á teatrà aktoriumi. 1877 prasidëjus rusø turkø karui vël nuëjo savanoriu á kariuomenæ, tarnavo Kaukaze. Visà tà laikà raðinëjo. 1881 Giliarovskis apsistojo Maskvoje, dirbo Anos Brenko teatre. Rudená metë teatrà ir uþsiëmë literatûra, taip pat spausdinosi Rusø laikraðtyje, vëliau ëmë dirbti reporteriu laikraðtyje Maskvos lapelis. Raðë tiesius ir atvirus reportaþus, dël to turëjo palikti laikraðtá. 1884 ásidarbino Rusø þiniose, kartu raðë Rusø minèiai, Maskvos balsui, humoristiniams periodiniams leidiniams Þadintuvas, Pramoga ir kt. Tyrinëjant iðvirkðèià gyvenimo pusæ, pasineriant á landyniø pasaulá, kuris já domino, Giliarovskiui reikëjo ágy- ti tø þmoniø pasitikëjimà. Ir jam tai puikiai pavyko. Niekas nesistebëdavo, kai landynëse pasirodydavo praðalaitis, kurá jie vadindavo tiesiog laikraðtininku. O laikraðtininkas tuo metu raðydavo apybraiþà po apybraiþos, aukodamas savo sveikatà, o kartais ir ðeimos. Giliarovskis prisimena:...tekdavo trainiotis po Ardþanovkà ir Chitrovkà. Ten að uþsikrëèiau: prasidëjo roþë, pasireiðkë ant galvos ir veido, temperatûra ðoktelëjo virð 40 laipsniø. Mano pusantrø metø sûnui buvo skarlatina, turbût ir jà atneðiau ið landyniø... utëliø parneðiau, þinoma, taip pat ið Chitrovo turgavietës. 1887 Giliarovskis parengë spaudai pirmàjà knygà Landyniø þmonës, taèiau Cenzûros komitetas jà uþdraudë ir knygos lankai buvo sudeginti policijos nuovadoje. Suprantama, tai já prislëgë. 1894 Giliarovskis iðleido eilëraðèiø rinkiná Pamirðtas sàsiuvinis. Toliau dirbo reporteriu. Vëliau iðleido apsakymø rinkinius Negatyvai (1900), Tikri nuotykiai (1909), knygas Dëdë Giliajus. Juokai (1912), Maskva ir maskvieèiai (1926), Mano klajonës (1928), Draugai ir susitikimai (1934) ir kt. Giliarovskis buvo pripaþintas Maskvos þinovas: jis puikiai þinojo miesto istorijà ir jo dabartá, architektûrà ir geografijà, aukðtàjá sluoksná ir maskvietiðkà dugnà Chitrovkà, elgetø, valkatø ir atskalûnø prieglaudà. Beje, já vadino reportaþo karaliumi. Kartà Antonas Èechovas, taikliai pastebëjæs bièiulio operatyvumà, nepaprastai intensyvø gyvenimo ritmà ir spëjimà visur, Giliarovskiui pasakë: Tu greitasis traukinys. Pats Giliarovskis prisimindamas raðë: Taip be perstojo blaðkantis ir ëjo visas gyvenimas nestabtelint vie- Iljos Repino paveikslas Zaporoþieèiai raðo laiðkà turkø sultonui, sukurtas 1880 1891. Kvatojantá kazokà su balta papacha pozavo Giliarovskis. noje vietoje. Visi savi, visi draugai, nors nepriklausiau nei vienai kompanijai, nei vienai partijai. Mirë þymusis Maskvos reporteris 1935 10 01. Þemiau spausdiname V. Giliarovskio apsakymà. Vieno vaiduoklio paslaptis Maskvos spiritistai ne juokais sujaudinti þiniø apie paslaptingus riðkinius Fiodoro Ivanovièiaus Ðaliapino* dvarelyje, esanèiame netoli Jaroslavlio Rostovo. Renkasi, posëdþiauja, kalbasi. Iðrinko mediumø** komisijà, kaip tik ðiomis dienomis besiruoðianèià vykti á paslaptingo nutikimo vietà, kuri, kaip jie tikisi, nuðvies nesuprantamo ir paslaptingo pomirtinio pasaulio horizontus bei praturtins spiritistinæ literatûrà nauju ryðkiu faktu. Apie tai jau praneðta uþsienio spiritistø rateliams, pasiûlius atvykti á vietà ir asmeniðkai tuo ásitikinti. Jau ir bulvariniuose Maskvos laikraðèiuose apie tai pasirodë praneðimas, sukëlæs sensacijà. Þinià perspausdino ir Peterburge. Antradiená sutinku dailininkà Konstantinà Aleksejevièiø Korovinà. Vykstu, brol, ðiandien pasivaþinëti ðiaurës pusën, pavargau! tarë jis man. Stebuklus su Ðaliapinu darei? Tai ið tiesø nelengvas darbas! O tu nuspëjai? Aiðku. Dabar tokiais stebuklais nustebinsi nebent pusiau raðtingà juodaðimtá*** arba iðprotëjusá spiritistà... Betgi iðspausdino! Ir dar kiek kalbos visur spiritistai triumfuoja! Ir kas pasiþymëjo? Ðaliapinas? Ðaliapinas. O padaryta tai gudriai! Tarp jo sveèiø buvo vienas spiritistas. Taigi sugalvojome pajuokauti. Pradëjome kalbëti apie vaiduoklius, paleidome gandà, esà ant gretimo pilkapio lygiai vidurnaktá pasirodo vaiduoklis moteris baltais rûbais. Sukurpëme iðtisà legendà, o vienas vietos gyventojas, vardu Ivanas, prikalbëjo spiritistui visokiausiø baisybiø ir reikalas pajudëjo! Ðita paslaptimi apgaubëme tik vienà spiritistà. Tamsià naktá visi patraukëme prie pilkapio ir netoliese susëdome. Laukiame, juokaujame: Kokie dar vaiduokliai! Nesàmonë! Tik vienas Ðaliapinas laikosi perdëtai rimtai ir sako tikás. Nutarëme sulaukti vidurnakèio, o po to gráþti dvarelin. Mes tai þinojome, kad lygiai dvyliktà vaiduoklis pasirodys, ir ið anksto susimokë- me, kà darysime. Visø pirma vaiduokliui pasirodþius visi turi atsisakyti pripaþinti, kad já mato, ir neigti tai, kà turi matyti tik vienas spiritistas. Ðtai ir pusiaunaktis. Ant pilkapio suþibo melsva ugnelë. Tai Ivanas, kuriam buvo patikëtas vaiduoklio vaidmuo, uþdegë gabalëlá sauso spirito. Þiûrëkite, melsva ugnis! iðgàstingai riktelëjo spiritistas. Kur? Mes nieko nematome... Kaip?! Juk ant pilkapio... Pragariðka liepsna. Taigi tau rodosi! juokiamës. Ugnis... Ugnis... Að matau... Vaiduoklis! Moteris baltais rûbais!.. garsiai suriko spiritistas. Tuo metu Ivanas, ásisupæs á baltà marðkà, ið tikrøjø atsistojo ir lëtai ëmë leistis þemyn nuo pilkapio. Niekus tauðki, èia tau rodosi. Ðtai ji! Ðtai!.. ið iðgàsèio dreba spiritisto balsas. O, siaubas! Tai ji! Að atpaþástu jà... Tai ji mane kvieèia... Neisiu... Bijau... Juk tai tu... Kodël, kodël tu atëjai!.. tragiðku bosu subaubë Ðaliapinas ir siaubo apimtas leidosi bëgti. Mes visi paskui. Mûsø priekyje klykdamas lëkë spiritistas. Uþ jo Ðaliapinas, o uþ jø abiejø Ivanas su paklode po paþastimi. Ir ðità komedijà mes pakartojome du kartus. Spiritistas iðvyko ásitikinæs ávykusio fakto tikrumu ir paskleidë tai Maskvos spiritistø rateliuose. Ðá paistalà pasigavo kai kurie bulvariniai laikraðèiai. Átikëjo dauguma stebuklø ir paslapèiø mëgëjø. Dovanokite, spiritistai, kad að suþlugdþiau jûsø viltis. Stebuklø laikai seniai praëjo. Vaiduokliai nebereikalingi. * Fiodoras Ðaliapinas (1873 Kazanëje 1938 Paryþiuje) garsus rusø dainininkas (bosas). Nuo 1899 dainavo Maskvos Didþiajame ir Peterburgo Marijos teatruose, nuo 1890 gyveno uþsienyje, Paryþiuje nuo 1927. ** Taip mistinio tikëjimo sekëjø spiritistø vadinamas tarpininkas, per kurá galima bendrauti su mirusiøjø dvasiomis. Spiritizmas ëmë plisti XIX a. viduryje. *** Juodaðimèiai, arba juodosios ðimtinës nariai. Judëjimui priklausë monarchistinës organizacijos, veikusios 1905 1917, kuriø bene svarbiausia buvo Rusø tautos sàjunga. Nariai buvo dvarininkai, pirkliai, policininkai, popai; vadovavosi baudþiavos laikø lozungu: staèiatikybë, vienvaldystë, tautiðkumas. Parengë Erikas Banys
7 psl. VIENOS KONVENCIJA Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. lapkrièio 30 d. skubos tvarka ratifikavo Paryþiaus ir Vienos konvencijas, kurios ápareigoja visokeriopai padëti branduoliniø incidentø bei avarijø aukoms. Tikimës, kad Lietuvos valdþia pradës laikytis tarptautiniø sutarèiø bei konvencijø ir atsigræð á Lietuvos Èernobylio AE avarijos padariniø likviduotojus. Pradedame spausdinti Vienos konvencijà. Ðiaip jau abi konvencijos yra beveik identiðkos, tik Paryþiaus konvencija priimta 1960, o Vienos 1963 metais. Tiesa, jas pasiraðë ne visai tos paèios ðalys. Èernobylietis Dël civilinës atsakomybës uþ branduolinæ þalà Viena, 1963 m. balandþio 29 geguþës 19 d. SUSITARIANÈIOS ÐA- LYS, PRIPAÞINUSIOS, kad pageidautina nustatyti kai kurias minimalias finansinës apsaugos normas, kurios garantuotø þalos, padarytos naudojant branduolinæ energijà tam tikrais taikiais tikslais, apmokëjimà; LAIKYDAMOS, kad Konvencija dël civilinës atsakomybës uþ branduolinæ þalà padës plëtoti draugiðkus santykius tarp tautø, neatsiþvelgiant á jø skirtingas konstitucines bei socialines sistemas, NUTARË dël to parengti konvencijà ir kartu susitarë: I straipsnis 1. Ðioje Konvencijoje: a) Asmuo reiðkia bet kurá fiziná asmená, draugijà, bet kurià privaèià arba valstybinæ institucijà, nesvarbu, ar tai jis juridinis asmuo, ar ne, bet kurià tarptautinæ organizacijà, esanèià juridiniu asmeniu, pagal atsakingos uþ árengimus valstybës ástatymus, ir bet kurià valstybæ arba bet koká á jà áeinantá valstybiná junginá; b) Susitarianèios ðalies pilietis reiðkia Susitarianèià ðalá arba bet kurá á jà áeinantá valstybiná junginá, draugijà, bet kurià privaèià arba valstybinæ institucijà, ásteigtà Susitarianèios ðalies teritorijoje, nesvarbu, ar tai jis yra juridinis asmuo ar ne; c) Operatorius branduolinio árenginio atþvilgiu reiðkia asmená, valstybës paskirtà to árenginio operatoriumi ar pripaþintà atsakingu uþ já; d) Atsakinga uþ árenginá valstybë branduolinio árenginio atþvilgiu reiðkia Susitarianèià ðalá, kurios teritorijoje yra ðis árenginys arba, jeigu ji nëra bet kurios valstybës teritorijos ribose, Susitarianèià ðalá, kuri eksploatuoja arba kurios leidimu eksploatuojamas ðis árenginys; e) Kompetentingo teismo ástatymas reiðkia ástatymà teismo, turinèio jurisdikcijà pagal ðià Konvencijà, áskaitant bet kokius tokio ástatymo teiginius, susijusius su ástatymø kolizija; f) Branduolinis kuras reiðkia bet kokià medþiagà, galinèià gaminti energijà savaiminio grandininio proceso branduolinio dalijimosi bûdu; g) Radioaktyvûs produktai ir atliekos reiðkia bet kokià radioaktyviàjà medþiagà, pagamintà branduolinio kuro gamybos ar naudojimo procese, arba bet kokià medþiagà, tapusià radioaktyvia nuo spinduliavimo poveikio gaminant ar naudojant branduoliná kurà, taèiau èia neáskaitomi radioizotopai, pasiekæ pagaminimo stadijà ir tokiu bûdu tapæ galimais naudoti bet kokiems mokslo, medicinos, þemës ûkio, komercijos ar pramonës tikslams; h) Branduolinë medþiaga reiðkia: i) branduoliná kurà, iðskyrus gamtiná uranà ir neprisodrintà uranà, kuris gali gaminti energijà savaiminio grandininio proceso branduolinio dalijimosi bûdu ne branduoliniame reaktoriuje savarankiðkai arba jungdamasis su kokia nors kita medþiaga; ir ii) radioaktyvius produktus arba atliekas; i) Branduolinis reaktorius reiðkia bet koká árenginá, su branduoliniu kuru, iðdëstytà tokiu bûdu, kad jame gali ávykti savaiminis grandininis branduolinio dalijimosi procesas be papildomo neutronø ðaltinio; j) Branduolinis árenginys reiðkia: i) bet koká branduoliná reaktoriø, iðskyrus reaktoriø, kuris árengtas jûrø ar oro transporto priemonëje naudoti kaip energijos ðaltiná, kad ði transporto priemonë judëtø, arba bet kuriam kitam tikslui; ii) bet kokià gamyklà, naudojanèià branduoliná kurà branduolinei medþiagai gaminti, arba bet kokià gamyklà, apdorojanèià branduolinæ medþiagà, áskaitant bet kurià gamyklà, perdirbanèià apðvitintà branduoliná kurà; ir iii) bet kokià vietà, kur saugoma (laikoma) branduolinë medþiaga, iðskyrus laikymà, susijusá su tokios medþiagos perveþimu, su sàlyga, kad atsakanti uþ árenginá valstybë gali nustatyti, kad keletas vieno operatoriaus branduoliniø árenginiø, kurie yra iðdëstyti vienoje vietoje, laikomi vienu branduoliniu árenginiu; k) Branduolinë þala reiðkia: i) mirtá, bet koká kûno suþalojimà arba bet koká turto praradimà, arba bet kokià þalà turtui, kuri atsiranda arba yra radioaktyviø savybiø rezultatas, arba radioaktyviø savybiø kombinacijø su toksinëmis, sprogiomis arba kitomis pavojingomis branduolinio kuro savybëmis pasekmë, arba radioaktyviø produktø ar atliekø branduoliniame árenginyje, arba branduolinës medþiagos, pateiktos ið branduolinio árenginio, pagaminto jame arba nukreipto á branduoliná árenginá pasekmë; ii) bet koká kità praradimà arba þalà, kurie atsiranda tokiu bûdu arba yra to rezultatas, jeigu tai numatyta kompetentingo teismo ástatymo, ir iii) jeigu tai numatyta atsakingos uþ árenginá valstybës ástatymuose, mirtis, bet koks kûno suþalojimas arba bet koks turto praradimas arba bet kokia þala turtui, kurie atsiranda arba yra rezultatas kito jonizuojanèiojo spinduliavimo, skleidþiamo bet kokio kito spinduliavimo ðaltinio branduolinio árenginio viduje; l) Branduolinis incidentas reiðkia bet koká ávyká arba tos paèios kilmës ávykiø serijà, kurie sukelia branduolinæ þalà. 2. Atsakinga uþ árenginá valstybë gali, jeigu yra nedidelis rizikos laipsnis, iðbraukti bet kokius nedidelius branduolinës medþiagos kiekius ið ðios Konvencijos taikymo sferos su sàlyga, jei: a) maksimalias tokiø kiekiø iðbraukimo normas yra nustaèiusi Tarptautinës atominës agentûros Valdytojø taryba; b) kiekvienas iðbraukimas, kurá padaro atsakinga uþ á- renginá valstybë, nevirðija ðiø nustatytø normø. Tokias maksimalias normas Valdytojø taryba periodiðkai perþiûri. II straipsnis 1. Branduolinio árenginio operatorius yra atsakingas uþ branduolinæ þalà, jeigu árodyta, kad þalà padarë branduolinis incidentas: a) jo branduoliniame árenginyje arba b) susijæs su branduoline medþiaga, patekusia ið tokio árenginio arba pagaminta jo branduoliniame árenginyje, ir jei incidentas ávyko: i) iki tol, kol kito branduolinio árenginio operatorius neprisiëmë atsakomybës dël branduoliniø incidentø, susijusiø su ðia branduoline medþiaga pagal aiðkiai iðdëstytas raðtiðko kontrakto sàlygas; ii) nesant tokiø aiðkiai iðdëstytø sàlygø, iki tol, kol ði branduolinë medþiaga patenka kito branduolinio árenginio operatoriaus þinion; iii) jeigu ði branduolinë medþiaga skirta naudoti branduoliniame reaktoriuje, kuris árengtas transporto priemonëje kaip tos priemonës judëjimo energijos ðaltinis arba kitokiems tikslams, iki tol, kol branduolinë medþiaga pateks asmeniui, ágaliotam nustatytu bûdu eksploatuoti toká reaktoriø; bet iv) jeigu tokia branduolinë medþiaga buvo skirta kokiam nors asmeniui teritorijoje valstybës, kuri nëra Konvencijos dalyvë, iki jos iðkrovimo ið transporto priemonës, kuria ji buvo atgabenta á teritorijà tos valstybës, kuri nëra ðios Konvencijos dalyvë; c) susijæs su branduoline medþiaga, skirta jo branduoliniam árenginiui, ir ávyko: i) po to, kai jis perëmë atsakomybæ ið kito branduolinio árenginio operatoriaus pagal aiðkiai iðdëstytas raðtiðko kontrakto sàlygas dël branduoliniø incidentø, susijusiø su ðia branduoline medþiaga; ii) nesant tokiø aiðkiai iðdëstytø sàlygø, po to, kai branduolinë medþiaga pateko jo þinion; iii) po to, kai ði branduolinë medþiaga pateko jo þinion ið asmens, kuris eksploatuoja branduoliná reaktoriø, árengtà transporto priemonëje kaip energijos ðaltiná, kad ji judëtø arba kitokiais tikslais; bet iv) jeigu ði branduolinë medþiaga pagal raðtiðkà sutikimà to operatoriaus buvo nukreipta nuo kokio nors asmens teritorijoje valstybës, kuri nëra ðios Konvencijos dalyvë, tiktai po to, kai ji pakrauta á transporto priemonæ, su kuria medþiaga turi bûti iðveþta uþ ðios valstybës ribø; jei branduolinæ þalà padarë branduolinis incidentas, ávykæs branduoliniame árenginyje ir susijæs su branduoline medþiaga, laikyta árenginyje dël tokios medþiagos perveþimo, tai ðios dalies a punkto nuostatos netaikomos tuo atveju, kada yra atsakingas tiktai kitas operatorius arba tiktai kitas asmuo pagal ðios dalies punkto papunkèiu b arba c punktø nuostatas. 2. Atsakinga uþ árengimà valstybë gali nustatyti ástatyme, kad pagal jame nustatytas sàlygas, perveþantis branduolinæ medþiagà asmuo, turintis reikalø su radioaktyviosiomis atliekomis, savo praðymu ir suinteresuotojo operatoriaus sutikimu gali bûti paskirtas arba pripaþintas operatoriumi vietoj to operatoriaus, atitinkamai tos branduolinës medþiagos ar tø radioaktyviøjø atliekø atþvilgiu. Tokiu atveju perveþantysis arba toksai asmuo visais ðios Konvencijos tikslais laikomas branduolinio árenginio, kuris yra tos valstybës teritorijoje, operatoriumi. 3. a) Jeigu branduolinë þala susijusi su ne vieno operatoriaus atsakomybe, tai visi operatoriai yra solidariai arba ið dalies atsakingi, kadangi kiekvieno ið jø atsakomybës dalis uþ ðià þalà pagrástai negali bûti iðskirta; b) Jeigu branduolinis incidentas ávyksta veþant branduolinæ medþiagà ta paèia transporto priemone arba kai ði medþiaga laikoma dël perveþimo tame paèiame árenginyje ir padaro branduolinæ þalà, susijusià su daugiau kaip vieno operatoriaus atsakomybe, bendras atsakomybës dydis neturi virðyti didþiausio dydþio, kuris taikomas kiekvienam ið jø pagal V straipsná; c) Në vienu ið atvejø, minëtø ðios dalies a ir b punktuose, kiekvieno operatoriaus atsakomybë neturi bûti didesnë kaip ta, kuri numatyta V straipsnyje. 4. Jeigu buvo laikomasi ðio straipsnio 3 dalies nuostatø ir jeigu keletas to paties operatoriaus branduoliniø árenginiø átraukti á vienà incidentà, tai toks operatorius yra atsakingas uþ kiekvienà branduoliná árenginá iki dydþio, kuris laikomas jo atþvilgiu pagal V straipsná. 5. Iðskyrus ðioje Konvencijoje numatomus atvejus, në vienas asmuo, iðskyrus operatoriø, uþ branduolinæ þalà neatsako. Taèiau tai nëra taikoma bet kuriai kitai tarptautinei Konvencijai dël transporto, kuri galioja ar kurià galima pasiraðyti, ratifikuoti ar prisijungti tà dienà, kada ðià Konvencijà bus galima pasiraðyti. 6. Në vienas asmuo nëra atsakingas uþ nuostolius ar þalà, kurie neáeina á branduolinës þalos sàvokà, pagal I dalies k papunktá, bet kurie gali bûti áskaityti kaip branduolinë þala pagal nurodytos dalies k) ii) punktà. 7. Tiesioginis ieðkinys iðkeliamas asmeniui, kuris pagal VII straipsná finansuoja, jeigu tai numatyta kompetentingo teismo ástatyme. (Tæsinys bus.)
8 puslapis Ir iðsiruoðë á ekskursijà ðaunusis doneckietis Ið netolimos praeities: Donecko referendumo agitacinis stendas. Raðo doneckietis, kuris per visà okupacijos laikà në karto nebuvo iðvaþiavæs ið miesto. Ir ðtai susiruoðë jis á ekskursijà po Kijevà. Per tris dienas nemaèiau nei vieno su automatu. Apskritai. Në vieno girto kariðkio. Okupuotas Doneckas nervingai rûko paðalëje. Po 22 valandos mieste tæsiasi gyvenimas. Tiksliau, verda. Labai neáprasta matyti þmones gatvëje devintà vakaro. Donecke tuo metu kaip Pripetëje. Niekaip negalëjau uþmigti, nes maðinos ûþë ir vis á galvà lindo mintys apie vaþiuojanèià vikðrinæ technikà. Po 20 valandos galima vaþiuoti ne taksi, o vieðuoju transportu! Tai baisus ðokas. Netgi po 21-os galima vykti marðrutke. Jausmas þinant, kad tikrai á tavo namà neatskries sviedinys, nerealus. Kijevieèiai, jûs daug ko nevertinate ðiame gyvenime. Uþraðas: Putinizmas amþiams! Vienas ið ichtamnetø. Daug kalbama ukrainietiðkai. Donecke taip kalbëti pavojinga, nes bet kokiu atveju tave arba paskøs, arba ákliûsi. Donecko ðiokiadieniai. 2016 Po galais, visà dienà ðmirinëjau po Kijevà, bet nepamaèiau në vieno amerikieèio. Nei jûrø pëstininkø, nei samdiniø ið Gvadalupës, nieko. Matyt, slepiasi. Visus sutiktus praeivius kijevieèius pribaiginëjau praðymais parodyti man kelià, nes að ið Donecko. Kad nors kartà bûtø pasiuntæ. Beje, pribaiginëjau savo ákyriais praðymais kalbëdamas rusiðkai. Kas kà engia Kijeve? Kartuvës rusakalbiams, auû, kur jûs? Koncentracijos stovyklà Kijeve irgi slepia. Ádomu kur? Daug ukrainietiðkos muzikos per radijà. Tai labai krûta. Beveik negirdëjau ðansono ir sovietiniø hitø apie ðventàjá karà. Kobzonà, èièerinas, gazmanovus, visokius liube, matyt, uþdraudë. Tai kieta. Nusiimu kepuræ prieð valdþià. Veikia bankai. Labai neáprasta. Daug veikia bankø, labai daug. Ne vienas, kaip Donecke. Per tuos okupacijos metus atpratau nuo veikianèiø bankomatø. Treèià dienà ryþausi iðeiti á gatvæ po 22 valandos gëda prisipaþinti. Nesutikau në vieno patrulio. Iðëjau á gatvæ be dokumentø ir ið áproèio ëmiau stoviniuoti. Taèiau niekam, matyt, nebuvau ádomus. Na, arba nepanaðus á ðpionà. Traukiniai atskira tema. Per okupacijos laikà atpratau nuo keleiviniø traukiniø. Labai neáprasta matyti skubanèius ne namo þmones. Trankûs garsai. Greièiausiai tai trauma visam gyvenimui. Girdëdamas ðaiþø garsà instinktyviai ieðkau priedangos ir átraukiu galvà. Aèiû jums, rusai, uþ tai. Gana daug þmoniø dëvi vyðivankas. Tai labai kieta. Okupuotame Donecke uþ tai gali ir uþmuðti. Palyginus su Donecku, Kijevas ðypsenø miestas. Neáprasta regëti gatvëse besiðypsanèius þmones. Rusø okupantai atëmë ið Donecko ðypsenas. Niekada ðito jiems nedovanosiu. Produktø kainos. Þemë ir dangus. Braðkës, kurios Donecke kainuoja 100 grivinø, èia maksimum 45. Visi produktai kokybiðki. Ið ápratimo ieðkojau ne rusiðkos gamybos prekiø. Pastebëjau, kad supermarkete toks að ne vienas. Tai dþiugina. Internetas greitas, o ne þlugæs kaip okupacijoje. Ragelyje niekas neðnypðèia, nëra aido pokalbio metu. Matydamas þmones kamufliaþine uniforma, instinktyviai pasitikrindavau, ar dokumentai vietoje. Bet jiems að buvau pocher. Suprantama, turi savø rûpesèiø. Nemaèiau Kijeve nei vieno girto ukrainieèiø kareivio. Matyt, alkoholikus, apie kuriuos skiedþia Basurinas*, slepia tiesiog uþ konclagerio, skirto rusakalbiams. Nematyti ir tankø pëdsakø asfalte. Keista. Per visà buvimo laikà Kijeve neteko matyti nei vieno Uralo su kariais. Nëra sankryþose ir þmoniø su kaukëmis bei kalaðais, kurie tikrina automobilius, kada tik uþsimano. Tai daro áspûdá. Moralas: niekada neatleisiu rusams to, kà jie padarë su ukrainieèiø miestu Donecku. Vertinkite tai, kà turite, sostinës gyventojai. Pavydþiu jums baltai. Perspausdinta Perelaz ið ukrainieèiø de-facto.cc Konferencija, skirta dvideðimties metø pasiekimams aptarti ir kilusiems iððûkiams prisiminti Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos judëjimo Èernobylis atstovai. Giliau sëdi Juozas Pruðinskas (kairëje) ir Antanas Turèinas. Birþelio 6 dienà Crowne Plaza Vilnius konferencijø centre (M. K. Èiurlionio g. 84, Vilniuje) ávyko Radiacinës saugos centro drauge su Lietuvos radiacinës saugos draugija organizuota konferencija, remiama Sveikatos apsaugos ministerijos. Ji skirta Lietuvos radiacinës saugos infrastruktûros 20-ies metø pasiekimams aptarti ir kilusiems iððûkiams prisiminti. Konferencijos tikslas pasidalyti patirtimi, sukaupta sprendþiant aktualius radiacinës saugos, civilinës, medicininës, profesinës, avarinës apðvitos bei apðvitos, gaunamos ið kitø jonizuojanèiosios spinduliuotës ðaltiniø, vertinimo klausimus; taip pat sprendþiant radioekologijos, radioaktyviøjø atliekø tvarkymo, pasirengimo bei reagavimo á branduolines ir radiologines avarijas, uþterðtumo, paskleisto radiologiniø ir branduoliniø avarijø metu, poveikio gyventojø apðvitai ir kitus klausimus. Konferencijos metu praneðimus skaitë Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Branduolinio saugumo kompetencijø centro, Aplinkos apsaugos agentûros, Lietuvos radiologø asociacijos, Radioaktyviøjø atliekø tvarkymo agentûros, Ignalinos atominës elektrinës, Nacionalinio vëþio instituto, Vilniaus universiteto ligoninës Santaros klinikø, Kauno technologijos universiteto ir Radiacinës saugos centro atstovai ir pasidalijo savo darbo rezultatais, áþvalgomis bei aptarë ðiuo metu radiacinës saugos srity kylanèias aktualiausias problemas. Rsc.lt Redaktorius Kæstutis KAZLAUSKAS Redakcijos adresas: Geguþës g. 5, Prienai, LT-59127 Telefonas +370 670 14033, tel./faksas: +370 684 94470 El.paðtas chernobyl.prienai@gmail.com SL 181 / ISSN 1648-9128 Rinko ir maketavo VðÁ Nemuno ðilas. Spausdino UAB Ignalinos spaustuvë, Laisvës g. 71, LT-30122, Ignalina Tiraþas 500 egz. Rankraðèiai nerecenzuojami ir negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomone.