7 21 m. spalis Lietuvos makroekonomikos apzvalga
Šiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje apžvelgiami naujausi Lietuvos politikos ir ekonomikos įvykiai bei tendencijos, kurių pastaruoju metu buvo apstu. Bene daugiausiai dėmesio sulaukusi ekonomikos problema buvo energetikos sektoriaus privatizavimas ir teroristinės atakos prieš JAV atgarsiai šalies ūkiui, tuo tarpu politikoje vis labiau įsivyravo galimos Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO klausimai. Šie du užsienio politikos nežinomieji skatina vietinių ir užsienio apžvalgininkų diskusijas bei prognozes, tačiau aišku tik viena kol kas negarantuotas šalies įstojimas nei į vieną, nei į kitą organizaciją. Galima kalbėti tik apie didesnę ar mažesnę tikimybę ir, beje, taip pat sunku įvertinti, ar po įvykių JAV ji padidėjo, ar sumažėjo. Leidinyje iš esmės išsaugota susiklosčiusi struktūra, tačiau daugiau nei įprasta nušviečiama energetikos sektoriaus plėtra. Taip pat pakoreguotos kai kurių makroekonomikos rodiklių prognozės. Tęsiamas praėjusiame leidinio numeryje pradėtas svarbiausių šalies ūkio šakų ekonominio aktyvumo indeksų skaičiavimas ir prognozės. Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje panaudoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Nacionalinės vertybinių popierių biržos, Lietuvos darbo biržos, naujienų agentūros BNS, dienraščių Lietuvos rytas, Verslo žinios ir kiti duomenys. AB Vilniaus bankas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą parengė: Valdybos pirmininko patarėjas Tel. (8 22) 68 25 17 Soc.m.dr. Gitanas Nausėda Faks. (8 22) 68 25 8 El.p. g.nauseda@vb.lt Vyriausiasis analitikas Tel. (8 22) 68 25 18 Prof. Rimantas Rudzkis El.p. r.rudzkis@vb.lt Vyriausiasis analitikas Tel. (8 22) 68 25 21 Soc.m.dr. Vadimas Titarenko El.p. v.titarenko@vb.lt AnalitikėTel. (8 22) 68 25 8 AlgėBudrytė El.p. a.budryte@vb.lt AB Vilniaus bankas Gedimino pr. 12, LT-26 Vilnius Tel. (8 22) 68 28, faks. (8 22) 62 65 57 www.vb.lt REUTERS: VIBK SWIFT: CBVI LT 2X
TRUMPA SANTRAUKA Lietuvos socialdemokratų partijos ir jos lyderio premjero A. Brazausko populiarumui kol kas nepakenkė išbandymas valdžia. Svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais socialdemokratams pavyksta susitarti su jaunesniaisiais koalicijos partneriais socialliberalais. Kita vertus, praktiškai nesulaukėme naujosios vyriausybės sprendimų, kurie pateisintų jos socialinę orientaciją. Seimui pristatytas 22 m. valstybės biudžeto projektas pirmiausia yra krašto apsaugos ir žemės ūkio paramos dokumentas, tuo tarpu išlaidas sveikatos priežiūrai, švietimui ir kultūrai numatyta sumažinti absoliučiai arba padidinti mažiau nei vidutiniškai. Patyrusi interesų grupių pasipriešinimą, stringa mokesčių sistemos reforma. Lietuvos Vyriausybė patvirtino AB Lietuvos dujos privatizavimo modelį. Buvo nustatytas minimaliai tenkinantis Rusijos kompanijas strateginiam investuotojui ir dujų tiekėjui parduodamų akcijų santykis, tačiau galutinę sėkmę parodys tik privatizavimo rezultatai. Ir šį kartą akcijos bus parduotos aplenkiant Nacionalinę vertybinių popierių biržą, tačiau duotas pažadas ją prisiminti, kai valstybė pardavinės likusias akcijas. Lietuvos ekonomikos kilimo tempai pirmąjį pusmetį buvo sparčiausi nuo 1998 m. Kita vertus, nerimą kelia ribota eksporto į Vakarus diversifikacija, neigiamos įtakos jo plėtrai turės pasaulinis ekonomikos nuosmukis ir karo veiksmų židinys Artimuosiuose Rytuose. Anksčiau pateiktą 21 m. BVP augimo prognozę padidinome nuo 4,2 proc. iki 5, proc., tačiau tokį vertinimą lėmė pirmosios metų pusės įvykiai, o ne optimizmas dėl šalies ekonomikos raidos artimiausioje ateityje. Šalies užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas yra palyginti nedidelis, tačiau problemų gali atsirasti ateityje, kai tarptautinės konjunktūros pablogėjimas lems Vakarų eksporto rinkos sumažėjimą. Ypač svarbus yra mūsų įmonių lankstumas ir gebėjimas plačiau praskleisti uždangą į Rytų rinką, kuri tampa patraukli dėl kylančios NVS ekonomikos ir rublio atžvilgiu mažėjančio realaus efektyviojo lito kurso.
LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA Turinys 1. Bendra politinė ir ekonominė situacija 3 1.1. Trumpas politinės situacijos apibūdinimas 3 1.2. Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas 4 1.3. Aplinkinės rinkos 5 2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 9 3. Bendrojo vidaus produkto struktūra 12 4. Ekonominio aktyvumo indeksai 14 5. Užsienio prekyba 17 6. Mokėjimų balansas 2 7. Užimtumas ir nedarbas 21 8. Kainų indeksai 23 9. Darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos 24 1. Investicijos 25 11. Kai kurių ekonomikos ir pramonės veiklos rūšių apžvalga 27 11.1. Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė 27 11.1.1. Naftos gavyba 28 11.1.2. Maisto ir gėrimų pramonė 28 11.1.3. Lengvoji pramonė 29 11.1.4. Naftos produktų pramonė 3 11.1.5. Chemijos pramonė 3 11.1.6. Medienos, baldų ir popieriaus pramonė 3 11.1.7. Elektrinės ir optinės įrangos pramonė 31 11.2. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 31 11.3. Statyba 32 11.4. Informacijos technologijos ir telekomunikacijos 33 12. Finansų rinka 35 12.1. Pinigų kiekis ir oficialios tarptautinės atsargos 35 12.2. Kredito įstaigų veikla 36 12.3. Tarpbankinė rinka 4 12.4. Prekyba Vyriausybės vertybiniais popieriais 41 12.5. Akcijų birža 42 13. Valstybės skola ir biudžetas 45 Priedas A. Ekonomikos vidinės ir išorinės rizikos indeksai 47 B. Statistinės lentelės 5 2
Nr. 7, 21 m. SPALIS 1. Bendra politinė ir ekonominė situacija 1.1. Trumpas politinės situacijos apibūdinimas Kol kas šalies politinio gyvenimo dar nepradėjo veikti rinkiminė kova dėl Prezidento posto (rinkimai įvyks 22 m. rudenį). Pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skirta strateginių įmonių privatizavimo ir šalies pasirengimo narystei Europos Sąjungoje (ES) ir NATO klausimams. Gauti vilčių teikiantys signalai iš Europos Komisijos (EK), kuri palankiai įvertino Lietuvos galimybes tapti ES nare per pirmąją plėtros bangą. Kaip pareiškė už ES plėtrą atsakingas EK įgaliotinis G. Verheugenas, visiškai aišku, jog mūsų šalis yra stipri kandidatė patekti į pirmąjį ES plėtros etapą, kuris turėtų prasidėti 24 m. Lietuva jau yra preliminariai baigusi narystės derybas pagal 18 skyrių iš 31. Pirmaisiais A. Brazausko vyriausybės veiklos mėnesiais socialdemokratams neteko patirti karčių nusivylimų. Pagal rugsėjo mėn. pabaigoje Baltijos tyrimų atliktą apklausą, Lietuvos socialdemokratų partija ir toliau turi geriausias galimybes laimėti Seimo rinkimus. Ją palaiko 19,6 proc. apklaustų gyventojų, o šios partijos populiarumas per mėnesį išaugo 2,2 procentinio punkto. Labai smarkiai nuo socialdemokratų atsilieka Lietuvos liberalų sąjunga, kurią palaiko 6,5 proc. apklaustų rinkėjų. Liberalų populiarumas, palyginti su rugsėju, smuktelėjo 1,1 procentinio punkto. Privalomąjį 5 proc. balsų barjerą, siekiant patekti į Seimą, įveiktų ir Lietuvos krikščionys demokratai bei Naujoji sąjunga (socialliberalai). Už krikdemus balsuotų 6 proc. apklaustų gyventojų, o už socialliberalus 5,7 proc. Pagal rinkėjų simpatijas A. Brazauskas tebepirmauja tarp galimų kandidatų į Prezidento postą. Šiek tiek daugiau kaip penktadalis (2,2 proc.) apklaustų gyventojų šalies vadovo pareigose norėtų matyti A. Brazauską, kurio pozicijos, palyginti su rugpjūčiu, sustiprėjo,6 procentinio punkto. Antras pagal populiarumą kandidatas būtų dabartinis prezidentas V. Adamkus, už kurį atiduotų balsus 13,1 proc. apklaustųjų. Įsidėmėtinas V. Adamkų palaikančiųjų skaičiaus šuolis per pastarąjį mėnesį rugpjūčio mėn. už jį būtų balsavę tik 7,5 proc. gyventojų. Analizuojant socialdemokratų ir socialliberalų vadovybės veiksmus, galima padaryti keletą išvadų. Galima teigti, jog Lietuvoje dar labiau išsitrynė skiriamoji riba tarp kairės ir dešinės, nors ji ir anksčiau buvo gana blanki. Politikai mėgino ir tebemėgina palaikyti iliuziją, kad egzistuoja įvairios ideologinės stovyklos: konservatizmo, liberalizmo ir socialdemokratijos, tačiau atėjus į valdžią joms atstovaujančioms jėgoms vykdoma panaši politika, kurioje sunku įžvelgti kokius nors pasaulėžiūros skirtumus. Kol kas bene vienintelis tikrai socialdemokratinis naujosios vyriausybės žingsnis yra ketinimas ateinančiais metais padidinti neapmokestinamąjį fizinių asmenų pajamų minimumą, tačiau paradoksas tas, jog šį pasiūlymą jau buvo pateikusi liberalo R. Pakso vyriausybė. Tiesa, galima įžvelgti tam tikrų partijų užsienio politikos skirtumų, pavyzdžiui, ryšių su Rusija intensyvumo, įsiklausymo į jos interesus, tačiau vargu ar tai gali būti principinis partijų skirstymo kriterijus. Egzistuoja vidinės ir išorinės politinės niveliacijos priežastys. Iš vidinių pirmiausia paminėtini partijų finansavimo struktūros ypatumai. Lietuva kol kas nepajėgi įdiegti valstybinio partijų finansavimo modelio, todėl jų ekonominis pajėgumas prieš rinkimus priklauso nuo riboto skaičiaus į politiką investuojančių juridinių ir fizinių asmenų. Paprastai rėmėjai teikia pinigus ne iš ideologinių įsitikinimų, o tikėdamiesi palankių sprendimų po to, kai jų išsirinktos partijos ateis į valdžią. Pragmatišką ir savotiškai apolitišką verslo požiūrį į šalies partijas patvirtina tas faktas, kad dažniausiai verslininkai remia pagal sociologines apklausas populiariausias politines jėgas, t. y. prieš vienus rinkimus dešiniąsias jėgas, prieš kitus centro arba kairiąsias jėgas. Neretai tuo pat metu remiamos kelios pagrindinės partijos, siekiant diversifikuoti galimą proteguojamo kandidato pralaimėjimo riziką. Nors panašus rinkiminių kovų finansavimo mechanizmas yra daugelyje šalių, vis dėlto gilesnes demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse ideologinių rėmėjų lyginamasis svoris esti didesnis. Kitas veiksnys tam tikras idėjinis partijų išsekimas. Prieš keletą metų dar pasitaikydavo argumentuotų ideologinių ginčų tarp politikų ir specialistų dėl to, kokį raidos kelią turėtų rinktis Lietuva, kokia turėtų būti jos ekonominės politikos koncepcija ir pan. Pastaruoju metu šį dialogą pakeitė įsitikinimas (dažnai klaidingas), kad Lietuva, būdama maža ir atvira valstybė, mažai ką gali pati nuveikti ir yra beveik visiškai priklausoma nuo pasaulinių politikos ir ekonomikos tendencijų. Pastaruoju metu šioje diskusijoje apmirė ir akademiniai sluoksniai, kurie anksčiau intensyviai kūrė ir siūlė vyriausybėms Lietuvos vizijas ir nacionalinės plėtros programas. Būdamos nesusijusios su minėtų verslo grupių interesais, šios programos pakibdavo ore ir visiškai nedomindavo valdančiųjų partijų. Išorinių niveliacijos priežasčių yra dar daugiau. Pirma, toli pažengęs integracijos į transatlantines struktūras ir Europos Sąjungą procesas diktuoja savo valią bet kokios politinės pakraipos šalies įstatymus leidžiančiajai ir vykdomajai valdžiai. Šis veiksnys stiprus ir kol Lietuva neįstojusi į minėtas organizacijas, ir toks pat išliks, kai bus priimta. Be to, mūsų politikai negali nematyti ideologinio partijų supanašėjimo tarptautiniu mastu. Iširus Sovietų Sąjungai ir bankrutavus socializmui fizine bei moraline prasme, Vakaruose beveik neliko klasikinių socialdemokratų, propaguojančių valstybės kontrolę svarbiausiuose ūkio sektoriuose ar maksimalias darbo įstatymų garantijas samdomiems darbuotojams. Socialistai dogmatikai užleido vietą šiuolaikiniams socialdemokratams, o jų retorikoje žodžius nacionalizacija ir socialinė lygybė pakeitė visuotinės konkurencijos ir verslo 3
LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA lankstumo terminai. Nors Lietuvoje kartkartėmis pasitaiko senuosius socialdemokratų užkeikimus tebekartojančių politikų, juos nutildo ne tik opozicija, bet ir partijos kolegos. Grįžtant prie konkrečių A. Brazausko vyriausybės veiklos aspektų, pirmiausia pažymėtina gana stipri koaliciją sudarančių socialdemokratų ir socialliberalų partijų vienybė. Pastaraisiais mėnesiais koalicijai teko atlaikyti nemažai išbandymų (AB Lietuvos dujos privatizavimo schemos paieškos, žemės ūkio ministro K. Kristinaičio atsistatydinimas), kuriuos ji įveikė be didesnių praradimų. Nors AB Lietuvos dujos privatizavimo modelis tikrai nėra toks, kokio tikėjosi socialliberalus remiančios finansinės grupės, šios partijos atstovams teko nuryti nuoskaudą, mat vyriausybės krizė jiems dabar visiškai nereikalinga. Senasis žemės ūkio ministras buvo neskausmingai pakeistas nauju nepartiniu socialliberalų frakcijos nariu J. Kraujeliu. Gana taikus koalicijos partnerių sugyvenimas, žinoma, nereiškia, jog ir ateityje pavyks išvengti nesutarimų. Vis dėlto labiau tikėtina, kad konfliktai kils Seime, o ne Vyriausybėje. Tai parodė žemės ūkio ministro atstatydinimo istorija, kurioje aktyviai dalyvavo ne tik nepatenkinti savo padėtimi žemdirbiai, bet ir kai kurie Seimo nariai socialdemokratai. Priešpriešą koalicijos viduje gali sukelti mokesčių sistemos reformos metmenys, kurie jau buvo kritiškai įvertinti didžiojo verslo atstovų bei finansų ekspertų. Kol kas neišsikristalizavo valdančiųjų Seimo frakcijų požiūris į šį labai reikšmingą tolesnei šalies ekonomikos plėtrai dokumentą. Pavienių politikų, ypač iš socialliberalų stovyklos, pasisakymai mokesčių politikos klausimais prieštarauja kits kitam ir, švelniai tariant, nepadeda kurti pasitikėjimo atmosferos. Artėjant šalies Prezidento ir Seimo rinkimams, ryškėja smulkių dešiniųjų partijų pastangos konsoliduotis. Čia neapsieinama be tam tikrų partijų ambicijų a priori imtis lyderio vaidmens, o tai žlugdo kompromiso galimybę. Naujausias pavyzdys Lietuvos demokratų partijos, Tėvynės liaudies partijos, Lietuvos laisvės lygos, Nepriklausomybės partijos ir Lietuvos tautininkų sąjungos jungtuvės, kurias aptemdė tautininkų manevrai. Dešinieji turėtų daugiau pagrindo tikėtis sėkmės jei ne Prezidento, tai galbūt 24 m. Seimo rinkimuose, sudarę plačią dešinės ir centro koaliciją, kurioje dalyvautų Lietuvos konservatoriai, liberalai bei centristai, tačiau bent jau artimiausiu metu toks darinys atrodo visiškai nerealus. Dažnokai Lietuvos politikai suvokia bendradarbiavimo būtinybę tik patyrę triuškinantį pralaimėjimą. Prieš keletą mėnesių valdžios skeptrą praradusi Lietuvos liberalų sąjunga pasinėrė į jos lyderių R. Pakso ir E. Gentvilo santykių aiškinimąsi. Spalio pabaigoje įvyksiantis liberalų kongresas rinks naują partijos vadovybę ir bent jau išoriškai užbaigs besivaidijančių grupuočių dvivaldystę, tačiau į naują savo veiklos etapą liberalai įžengs susilpnėję. Partinės rietenos nebuvo įdomios net ir simpatizuojantiems šiai partijai žmonėms, jau nekalbant apie jos oponentus. Pastaraisiais mėnesiais visiškai prislopo liberalų balsas diskutuojant strateginiais šalies plėtros klausimais. Dešiniųjų ir centro jėgų susiskaidymas leidžia socialdemokratų ir socialliberalų koalicijai jaustis pakankamai tvirtai. Iki šiol ji nepadarė didelių politinių klaidų ir tebepelno nemažą šalies gyventojų pasitikėjimą. Moralinės paramos jai suteikia Lenkijos Kairiųjų demokratų sąjungos triumfas parlamento rinkimuose bei netikėtas kairiųjų atstovo A. Riuitelio išrinkimas Estijos prezidentu. Artėjančiuose Lietuvos Prezidento rinkimuose socialdemokratai gali tikėtis jiems palankaus rezultato, tačiau daug kas priklausys nuo to, kuris politikas bus pasirinktas pretendentu į prezidentus. Pagal naujausias sociologines apklausas, tarp galimų kairės arba kairiojo centro kandidatų A. Brazauskas neturi lygiaverčių konkurentų. 1.2. Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas Rudenį prasidėjus aktyviosios politinių ir privačių institucijų veiklos sezonui, iškilo nemažai klausimų, turinčių esminės įtakos šalies ekonomikos raidai. Pirmiausia tai 22 m. valstybės biudžeto projektas, AB Lietuvos dujos privatizavimas, energetikos ūkio restruktūrizacija ir konkrečios nuostatos pradedant įgyvendinti AB Mažeikių nafta bei Rusijos kompanijos Jukos sandorį. Vyriausybė pagaliau apsisprendė dėl Lietuvos dujų privatizavimo modelio. Pagal jį numatyta po 34 proc. akcijų parduoti Vakarų strateginiam investuotojui ir Rusijos dujų tiekėjui, kuris galės sudaryti konsorciumą su savo partneriais Lietuvoje. Atsižvelgiant į Lietuvos integravimą į transatlantines struktūras bei Europos Sąjungą ir Rusijos dujų tiekėjų interesus, pamėginta rasti optimalią formulę, tačiau tik konkurso rezultatai parodys, ar tai pavyko padaryti. Rimčiausiais strateginiais investuotojais į Lietuvos dujas laikomi Prancūzijos Gaz de France ir Vokietijos Ruhrgas, o dujų tiekėju gali tapti Rusijos kompanijos Gazprom arba Itera. Kur kas labiau miglota energetikos sektoriaus pertvarka. Neatmestina galimybė, kad Lietuvos energijos reorganizavimas gali būti nebaigtas iki šių metų pabaigos, nors Vyriausybė patvirtino įstatinio kapitalo ir prievolių paskirstymą tarp suskaidytų energetikos įmonių. Vėluojant energetikos reformai, Pasaulio bankas prieš keletą mėnesių pristabdė Lietuvai antrosios struktūrinio sureguliavimo paskolos (apie 54 mln. eurų) išmokėjimą. Vyriausybė pagaliau viešai pateikė svarstymui svarbiausią ateinančių metų valstybės finansinį dokumentą 22 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą. Planuojamos ateinančių metų valstybės biudžeto pajamos bus 8,726 mlrd. Lt, o išlaidos 9,858 mlrd. Lt. Palyginti su 21 m. biudžetu, 22 m. pajamos didėja 34, proc., išlaidos 34,4 proc. Tačiau šie įspūdingi augimo tempai tėra fikcija, nes nuo ateinančių metų į valstybės biudžetą bus įtrauktas Kelių fondas, be to, valstybė imsis finansuoti funkcijas, kurios anksčiau buvo deleguotos savivaldybėms. Dėl šių 4
Nr. 7, 21 m. SPALIS 1.1 lentelė Pramonės pasitikėjimo rodiklis 2 m. 21 m. IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IX 1 19 17 2 16 9,3 2 1 8 1 5 9 pakeitimų valstybės biudžeto pajamos padidės beveik 2mlrd.Lt. Analizuojant valstybės išlaidų politiką, konkrečių išlaidų straipsnių dinamiką reikia nagrinėti ne atskirai, o siejant su nominaliojo BVP augimo tempais. Susidaro įspūdis, kad ateinančių metų biudžeto projektas yra visiškai nesocialdemokratinis didžiausi yra krašto apsaugos ir žemės ūkio išlaidų didėjimo tempai, tuo tarpu socialinės infrastruktūros, sveikatos priežiūros, švietimo išlaidos arba mažėja absoliučiai, arba jų augimo tempai atsilieka nuo bendrųjų biudžeto išlaidų bei BVP augimo. Kol kas stringa mokesčių sistemos pertvarkymas, patekęs į įvairių interesų grupių reikalavimų sankryžą. Šiek tiek mažiau problemų kyla įgyvendinant netiesioginių mokesčių reformą. Tiesa, numatytas dyzelinio kuro akcizų suvienodinimas su Europos Sąjungos standartais be pereinamojo laikotarpio turės neigiamos įtakos jo vartotojams, priešišką pramonininkų reakciją sukėlė kai kurių PVM lengvatų atsisakymas. Vis dėlto šioje srityje Vyriausybė turi tvirtą kontrargumentą narystės Europos Sąjungoje reikalavimus, kurių ignoruoti neįmanoma. Tuo tarpu numatomos tiesioginių mokesčių naujovės, visų pirma nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui panaikinimas, itin smarkiai kritikuojamos verslo sluoksnių. Deja, užuot nustačiusi aiškią mokesčių politikos kryptį ir nuosekliai ją gynusi, Finansų ministerija įsivėlė į abejotiną politinį turgų, mėgindama atpirkti reinvesticijų iš pelno apmokestinimo lengvatos panaikinimą simboliniu pelno mokesčio tarifo sumažinimu (planuojama jį sumažinti nuo 24 proc. iki 23 proc.). Nors daugelis Lietuvos politikų ir verslininkų diskutuoja apie vidaus paklausos pagyvinimą, ypač po teroristinio išpuolio JAV ir karinio konflikto Afganistane, sumažinusio vartojimo optimizmą daugelyje pasaulio šalių, kol kas neskubama palengvinti darbo mokesčių naštą, kuri yra daug sunkesnė nei kapitalo pajamų apmokestinimas. Tai tikrai stebina, ypač turint omenyje, kad dabartinė valdančioji koalicija yra socialdemokratinės pakraipos. Rugsėjo 11 d. teroristinė akcija JAV paskatino kai kuriuos Lietuvos politikus siūlyti litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro anksčiau nei buvo numatyta. Lietuvos bankas neįsitraukė į šias diskusijas, šitaip išlaikydamas finansų rinkos rimtį ir užtikrindamas normalų verslo subjektų pasirengimą planuojamiems valiutos kurso politikos pokyčiams. Juodasis antradienis JAV pablogino psichologinę pasaulio ekonomikos aplinką. Vienaip ar kitaip, tai turės atgarsio ir Lietuvoje. Kol kas pasigirsta tik pavieniai skundai dėl sumažėjusių užsakymų ir išaugusios konkurencijos. Viena iš nukentėjusių įmonių yra praeitų metų šalies ekonomikos lyderė kineskopų gamybos įmonė Panevėžio Ekranas. Sumažėjus rinkai Vakaruose gali tekti persiorientuoti į prekių pardavimą Rytuose, tačiau didelė dalis įmonių net nėra atlikusios ten rinkotyros ar užmezgusios ryšių su tenykštėmis įmonėmis. Todėl bent artimiausioje ateityje intensyvesnę prekybą su Rusija ir kitomis NVS šalimis lems veikiau didėjanti tų rinkų senbuvių apyvarta nei naujokų ekspansija. Nepaisant gerėjančių bendrųjų gamybos ir eksporto rodiklių, daugelio verslininkų lūkesčiai tebėra statiški. Tai atspindi pastarųjų mėnesių pramonės pasitikėjimo rodiklio kaita (žr. 1.1 lentelę, kurioje naujausias rodiklis apskaičiuotas remiantis rugsėjo 1 d. apklausa, t. y. iki Amerikos įvykių). Atsargūs lūkesčiai yra viena iš investicijas ir bankų paskolų portfelio augimą stabdančių priežasčių. Palyginti su vasario gegužės mėn., smarkiai sumažėjo teigiamas gamybos augimą prognozuojančių respondentų balansas ir šiek tiek pablogėjo paklausos situacijos įvertinimas. Artimiausiais mėnesiais pramonės pasitikėjimo rodiklį pablogins teroristinio išpuolio JAV veiksnys. Artėjant lito perorientavimo datai, vis daugiau dėmesio skiriama šio žingsnio padariniams analizuoti. Viešosios nuomonės kompanija Baltijos tyrimai/the Gallup Organisation liepos rugpjūčio mėn. atliko Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie būsimą lito susiejimą su euru. 57 proc. įmonių vadovų pritaria tokiam žingsniui, 38 proc. nepritaria, o 5 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Palyginti didelis nepritariančiųjų skaičius aiškintinas dolerio paplitimu ūkio apyvartoje ir po lito perorientavimo atsirasiančia valiutos kurso rizika tose įmonėse, kurios dabar jos nepatiria. Be to, tyrimo rezultatai rodo, jog lito persiejimui prie euro daugiausia nepritaria vadovai rajonuose veikiančių mažesniųjų įmonių, turinčių mažiau nei 1 darbuotojų ir mažesnę nei 1 mln. Lt metinę apyvartą. Matyt, Lietuvos banko viešojo informavimo politika jų tiesiog nepasiekė, o nežinant lito persiejimo pasekmių natūrali skeptiška nuostata. 1.3. Aplinkinės rinkos JAV ekonomikos raida, kaip ir apskritai naujausioji šios šalies istorija, matyt, bus skirstoma į laikotarpį iki rugsėjo 11 d. ir po jos. Kita vertus, atsiribojus nuo emo- 5
LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA cinio krūvio, slegiančio šios katastrofos analizę, galima teigti, jog ji nepakeitė galingiausios pasaulio valstybės ūkio plėtros trajektorijos, nes dar iki juodosios dienos JAV ekonomika augo lėtai. Kaikuriais aspektais teroro ataka gali sustiprinti nuosmukio tendencijas, pavyzdžiui, pristabdydama gyventojų vartojimą ir skatindama konservatyvias investicijas (į auksą, kitas vertybes), tačiau statybų, informacijos technologijų sektoriuje galimi dideli užsakymai, susiję su nuniokotų objektų atstatymu ir aukštesnių saugumo standartų įdiegimu. Keleto avialinijų ir draudimo kompanijų finansiniai sunkumai kol kas nesukėlė sisteminės rizikos. Nors rugsėjo 11 d. įvykiai ir JAV karinė ataka prieš Afganistano talibų režimą smarkiai supurtė pasaulio finansų rinkas, jie nesukėlė krizės. Kilo problemų padidėjus vertybinių popierių, valiutų, strateginių žaliavų rinkų jautrumui naujienoms, tačiau dėl to situacija netapo nevaldoma. Pirmosiomis savaitėmis po tragedijos itin svarbi buvo pagrindinių pasaulio centrinių bankų reakcija į įvykius. Ji buvo adekvati susiklosčiusiai situacijai, t. y. nacionaliniai bankai ne tik žodžiu, bet ir veiksmu patvirtino esą pasirengę suteikti bankų sistemai daugiau likvidžių lėšų. JAV Federalinių rezervų bankas (Fed) rugsėjo 17 d. ir spalio 2 d. sumažino federalinių fondų palūkanų normą po,5 punkto iki 2,5 proc. Bankas pažadėjo ir toliau didinti finansų sistemos likvidumą, kol rinkos negrįš į normalią būseną. Santykinei valiutų rinkos ramybei turėjo įtakos Fed o, Europos centrinio banko (ECB) ir kitų šalių centrinių bankų pasiryžimas koordinuotoms intervencijoms. Tiesiogine ir perkeltine prasme nusėdus dulkėms po sugriovimų, greičiausiai vėl išryškės tos pačios JAV ekonomikos bėdos: krintantis vartotojų pasitikėjimas, mažėjantis bendrovių pelningumas ir iš dalies pernelyg stiprus doleris. Prezidento G.W. Busho mokesčių mažinimo kampanija gali užkrauti valstybei per didelę fiskalinę naštą, nes jos įtaka valstybės biudžetui buvo įvertinta pernelyg optimistiškai. Be to, pastaruoju metu biudžeto perteklius tirpsta greičiau nei tikėtasi. 21 m. antrąjį ketvirtį JAV ekonomika išaugo tik,2 proc., ir tai tik dėl klestinčios gyvenamųjų namų rinkos ir tebeaugančio namų ūkių vartojimo. Tačiau ir jo plėtros tempai, palyginti su 1999 2 m., sumažėjo beveik dvigubai. Pagal Mičigano universiteto apžvalgą, G.W. Busho mokesčių programos efektyvumas buvo ribotas rugpjūčio mėn. tik maždaug kas penktas iš sumažėjusių mokesčių gautas doleris buvo panaudotas vartojimo tikslais. Kita dalis buvo skirta skoloms grąžinti arba taupyti. Manome, kad rugsėjo 11 d. įvykiai ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose turės poveikį 21 m. šalies BVP kilimo tempams, todėl atitinkamai ir sumažinome savo prognozę 1,2 1,4 proc. (buvo 1,6 2, proc.). Ateinančiais metais BVP augimas bus šiek tiek mažesnis nei 2, proc. Euro zonos ekonomika, atrodo, smuks ilgiau nei tikėtasi, nors, palyginti su JAV ir Japonija, jos būklė ne pati blogiausia. Eurostat skaičiavimais, euro zonos BVP antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo,1 proc., o per metus 1,7 proc. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP padidėjo,5 proc., per metus 2,4 proc. Panašiai kaip ir Amerikoje, Europos Sąjungos ekonomikos plėtrą palaikė namų ūkių aktyvumas: vartotojų išlaidos padidėjo,6 proc. (pirmąjį ketvirtį jos išaugo,8 proc.). Kita vertus, investicijos smuko,8 proc., nors dar pirmąjį ketvirtį jos išaugo,1 proc. Įdomu, jog nepaisant silpno euro, eksportas sumažėjo 1,2 proc., o importas tik,6 proc. Atrodo, Europos politikai jau suvokia, kad Europos centrinis bankas (ECB) neaukos kainų stabilumo siekdamas spartesnės ekonomikos plėtros, t. y. bazinės palūkanų normos bus mažinamos nebent pagerėjus infliacijos rodikliams arba įvykus kataklizmams, destabilizuojantiems pasaulinę finansų rinką. Todėl vis daugiau dėmesio kreipiama į tikrąjį euro zonos ekonomikos Achilo kulną pernelyg reglamentuotą darbo rinką. Europos Komisija paragino šalis ES nares imtis darbo santykių reformos, nepaisant sulėtėjusio ekonomikos augimo. Vokietijai rekomenduojama palengvinti mažai uždirbančių darbuotojų mokesčių naštą, Prancūzijai pažaboti vyresniojo amžiaus dirbančiųjų išstūmimą iš darbo rinkos, Italija turėtų susirūpinti, kad jaunimo problemos susirasti darbą netaptų ilgalaikiu nedarbu. Pastaraisiais mėnesiais euras šiek tiek sustiprėjo dolerio atžvilgiu (sunku įvertinti, ar tai rugsėjo mėnesio teroristų akcijos, ar fundamentalių ekonominių veiksnių rezultatas, matyt, ir viena, ir kita) ir šiek tiek atvėsino vartotojų kainų kilimo tempus. Turint galvoje dar ir užsitęsusį ekonomikos nuosmukį, tebėra tikimybė, kad ECB ryšis dar kartą sumažinti bazines palūkanų normas. Iki šiol ECB palūkanų politikos vingiai dažniausiai užklupdavo rinkos dalyvius nepasirengusius kai sprendimų buvo labiausiai tikimasi, centrinis bankas tylėdavo (išimtis buvo rugsėjo 18 d. pagrindinės refinansavimo palūkanų normos sumažinimas puse procentinio punkto iki 3,75 proc.), o kai lūkesčiai išblėsdavo, jis prabildavo. Todėl ne vienas analitikas priklijavo ECB neprognozuojamos ar sunkiai suprantamos institucijos etiketę. Kadangi pagrindinio euro zonos ekonomikos variklio namų ūkių vartojimas palaipsniui slopsta, teko sumažinti šių metų BVP augimo prognozę nuo 2, 2,2 proc. iki 1,5 1,7 proc. Šiek tiek pakoregavome ir kitų metų regiono ekonomikos plėtros prognozę 22 m. BVP išaugs 2,1 2,3 proc. Kaip ir ankstesnėje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje, teigiame, jog infliacija 21 m. tebeviršys ECB toleruojamą lygį ir sudarys apie 2,5 proc., tačiau kitąmet ji bus mažesnė nei 2 proc. Vokietijos ekonomika yra stagnacijos būklės ir smarkiai veikia pablogėjusį visos euro zonos ūkinį kli- 6
Nr. 7, 21 m. SPALIS matą. Neigiamą įtaką tiesiogiai patiria ir daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių, užmezgusių glaudžius prekybinius ryšius su Vokietija, tarp jų ir Lietuva. Antrąjį 21 m. ketvirtį Vokietijos ekonomika nei išaugo, nei sumažėjo, todėl BVP padidėjimas 2 proc. šiais metais jau traktuojamas kaip rožinė svajonė ne tik analitikų, bet ir pareigūnų. Antai Vokietijos finansų ministras H. Eichelis prognozuoja, jog privataus vartojimo augimas antrąją 21 m. pusę tebebus gana spartus, tačiau, nepaisant to, teks sumažinti ne tik šių, bet ir ateinančių metų oficialią ekonomikos augimo prognozę (21 m. 2, proc., 22 m. 2,25 proc.). Kol kas laukiama įplaukų iš mokesčių įvertinimo. Nors Vokietija buvo Europos stabilumo pakto pasirašymo iniciatorė, jai iškilo grėsmė susilaukti sankcijų už jo nuostatų nevykdymą, jeigu ateityje fiskalinis deficitas padidėtų iki 3 proc. BVP. Šių metų faktinis deficitas apie 2 proc. BVP tebėra mažesnis už minėtą limitą, tačiau stabilumo pakto pažeidimo šmėkla sklandys svarstant 22 m. valstybės biudžeto planą. Būtinybė vykdyti griežtą viešųjų išlaidų politiką ekonomikos recesijos metu veiks procikliškai ir stabdys šalies ūkio atsigavimą. Vokietijos ekonomikos BVP kilimo prognozę sumažinome,5 procentinio punkto, t. y. tiek pat, kiek ir euro zonos ekonomikos plėtros prognozę. 21 m. šalies BVP išaugs 1,1 1,3 proc., 22 m. 1,7 1,9 proc. Radikalus euro sustiprėjimas galėtų dar labiau sulėtinti Vokietijos ūkinę raidą. Rusijos ekonomika ir toliau yra palyginti dinamiška, nepaisant blogėjančios pasaulio ekonomikos konjunktūros. Jos gyvybingumą galima paaiškinti palankia situacija vidaus rinkoje, o ir naftos kainos tarptautinėje rinkoje nekrito tiek daug kaip tikėtasi. Penkios pagrindinės Rusijos ekonomikos šakos (pramonė, žemės ūkis, statybų, transporto ir mažmeninės prekybos sektoriai) per aštuonis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2 m. laikotarpiu, padidėjo 5,9 proc. Ypač stipri yra vidaus paklausa, skatinama tiek objektyvių, tiek subjektyvių veiksnių. Sausio liepos mėn. realiosios gyventojų pajamos išaugo 5,4 proc. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi naujoji mokesčių sistema sudarė sąlygas daugelio žmonių disponuojamoms pajamoms augti, sumažėjo ir juridinių asmenų pelno mokestis. Rusijos nacionalinės skolos ir prognozuojamo BVP santykis pirmąjį pusmetį sumažėjo nuo 63,5 proc. iki 51,3 proc. Prezidento V. Putino kabinetas ėmėsi reformuoti ir kitas viešojo gyvenimo sritis: liberalizuota žemės įsigijimo Rusijoje užsieniečiams tvarka; sugriežtinta pinigų plovimo kontrolė, sušvelnintas užsienio valiutos režimas ir kt. Teigiamai vertintini ir sprendimai, suteikę daugiau galios Federacijos valdžiai, palyginti su regionų administracija. Tokio dydžio šalyje kaip Rusija sunku įgyvendinti vieningą ekonominę politiką, kai centras neturi pakankamai valdžios svertų. Be to, valdymo piramidės reforma pristabdys išcentrines jėgas, kėlusias rimtą pavojų valstybės vientisumui paskutiniais prezidento B. Jelcino valdymo metais. Rusijos ekonomikos ir finansų būklei terorizmo akcija JAV neturėjo didesnės įtakos dėl santykinio šalies uždarumo. Tiesa, šaliai nėra naudingas pasaulinių naftos kainų kritimas. Vargu ar šis reiškinys bus dramatiškas, nes OPEC šalys pareiškė esančios suinteresuotos pasaulinės naftos rinkos stabilumu ir pasirengusios prireikus reguliuoti žalios naftos pasiūlą. Rusijos gyventojų perkamosios galios didėjimas vėl pažadino tam tikras Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių viltis įsitvirtinti rinkoje, kuri iš dalies buvo prarasta dėl rublio devalvavimo ir NVS finansų krizės 1998 m. Mūsų įmonių konkurencingumą didina pastaraisiais metais nuolat kylantis realus efektyvusis rublio kursas, pamažu artėjantis prie tokio lygio, koks buvo 1998 m. viduryje (esant gana stabiliam nominaliajam rublio kursui ir dviženklei infliacijai, tas lygis gali būti pasiektas 22 m. arba vėliausiai 23 m.). Atgauti pozicijas Rytuose kur kas sunkiau bus mūsų statybininkams. Atsižvelgdami į optimistiškus pirmojo 21 m. pusmečio Rusijos makroekonomikos rodiklius, padidinome šių metų BVP augimo prognozę nuo 3,5 4, proc. iki 4,5 5, proc., panašūs arba nedaug mažesni augimo tempai išliks ir 22 m. Infliacija šiais metais bus apie 15 proc., ateinančiais metais 1 15 proc. Latvijos ekonomika toliau pasižymi vienais didžiausių augimo tempų visame Vidurio ir Rytų Europos regione ir net pasaulyje. Pasunkėjusios eksporto į Europos Sąjungą sąlygos neturėjo didesnės neigiamos įtakos BVP augimui: 21 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2 m. laikotarpiu, BVP padidėjo 8,2 proc., antrąjį ketvirtį net 9,2 proc. A. Berzinšo vyriausybei kol kas pavyksta sėkmingai manevruoti tarp skirtingų politinių ir interesų grupių. Nors pasigirsta gandų apie galimą dešiniosios vyriausybės kūrimą, dabartinė centro dešinioji koalicija išsaugo savo gretų vienybę ir didėja tikimybė, jog tai jai pavyks iki eilinių parlamento rinkimų 22 m. spalio mėn. Artėjančiuose seimo rinkimuose neblogų galimybių turi Socialdemokratų partija, pirmaujanti pagal sociologinių apklausų rezultatus. Itin įdomus įvykis yra Latvijos banko prezidento E. Repšės atsistatydinimas ir ketinimai aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime kartu su naujai kuriama partija. Tiesa, E. Repšė iš pareigų planuoja pasitraukti ne anksčiau kaip ateinančių metų pradžioje. Pastarieji mėnesiai buvo nelengvi šiam didžiulį pripažinimą pasaulyje pelniusiam centrinio banko vadovui. Ypač nemalonūs buvo kaltinimai abejotinais finansiniais sandoriais ir korupcija. Latvijos pramonės gamybos prieaugis šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2 m. laikotarpiu, buvo 7,8 proc., t. y. šiek tiek didesnis nei Estijoje (6,2 proc.), tačiau gerokai mažesnis nei Lietuvoje (16,4 proc.). Liepos mėn. pramonės produkcijos palygi- 7
LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA namosiomis kainomis buvo pagaminta 1,6 proc. daugiau nei prieš metus. Gana sparčiai auga ir kitos ūkio šakos, išskyrus žemės ūkį. Artimiausioje ateityje dėl sulėtėjusio pagrindinių pardavimo rinkų Vokietijos ir Didžiosios Britanijos augimo nukentės eksporto plėtra, tuo tarpu importą toliau skatins tvirta vidaus rinkos būklė. Ilgainiui tai gali lemti einamosios sąskaitos deficito problemas, kurios 1999 2 m. nebuvo itin opios. Reikia turėti omenyje ir tai, kad šių metų pabaigoje pradės funkcionuoti naujas Rusijos naftos terminalas Primorske, kuris perims dalį tranzito per Baltijos šalių uostus, tarp jų ir Ventspilį. Stabilizuojant šalies išorines sąskaitas daug kas priklausys nuo Latvijos fiskalinės politikos pobūdžio. Latvijos vyriausybė yra numačiusi ateinančiais metais beveik 2,8 proc. BVP deficitą, tačiau po TVF ir Pasaulio banko kritikos pareiškė esanti pasirengusi sumažinti jį iki 1,7 proc. BVP. Ketinama per ateinančius trejus metus sumažinti juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą nuo 25 proc. iki 15 proc. Šis sprendimas vertintinas kaip atsakas į juridinių asmenų pelno mokesčio transformavimą į pajamų mokestį Estijoje ir stiprėjančios Baltijos šalių konkurencijos mokesčių tarifais požymis. Apskritai šalies vyriausybės pozicija fiskalinės politikos atžvilgiu yra minkštesnė nei, pavyzdžiui, Lietuvos valdžios, kuri sumažino fiskalinį deficitą nuo 8 proc. 1999 m. iki mūsų prognozuojamo 1,5 proc. BVP šiais metais. Tiesa, Lietuva kur kas sunkiau ir lėčiau įveikė Rusijos krizės padarinius, todėl jai iš esmės neliko kito pasirinkimo kaip tik vykdyti ypač restrikcinę valstybės išlaidų politiką. Nepaisant puikių makroekonominių rodiklių 21 m. pirmąjį pusmetį, antrojoje metų pusėje Latvijos ekonomikos ir pirmiausia eksporto plėtra sulėtės. 21 m. BVP gali išaugti 6 proc. ar truputį daugiau, 22 m. tikėtinas 5, 5,5 proc. ekonomikos kilimas. Estijos politinio gyvenimo klimatą šių metų vasarą ir ankstyvą rudenį lėmė pasirengimas šalies prezidento rinkimams, kurių rezultatas buvo gana netikėtas prezidentu išrinktas buvęs sovietinės Estijos vadovas A. Riuitelis. Rinkimų kampanija išryškino dabartinės rinkimų sistemos trūkumus (aukščiausią valdžios pareigūną renka parlamentas, o nesurinkus 2/3 balsų daugumos rinkėjų kolegija, sudaryta iš parlamento narių ir savivaldybių atstovų) ir paskatino kadenciją baigiantį prezidentą L. Merį inicijuoti tiesioginių prezidento rinkimų idėją. Estijos ekonomika kol kas plėtojasi gana sparčiai antrąjį ketvirtį BVP išaugo 5,2 proc., tačiau vis labiau išsikristalizuoja augimą stabdantys veiksniai. Tam daugiausiai įtakos turėjo pagrindinių Estijos užsienio prekybos partnerių ekonomikos atšalimas, prasidėjęs jau šių metų pradžioje (pavyzdžiui, Suomijos BVP 21 m. išaugs tik apie 1,5 proc.), tačiau pastebima ir naujų reiškinių. Vienas iš jų yra intensyvesnis kapitalo eksportas į aplinkines šalis pirmiausia į Lietuvą ir Latviją. Pagal antrojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, Estijos rezidentų tiesioginės investicijos užsienyje sudarė 1,3 mlrd. Estijos kronų, tuo tarpu užsieniečių tiesioginės investicijos šalyje tik 1,2 mlrd. kronų, t. y. grynasis tiesioginių investicijų srautas buvo neigiamas. Be to, didžioji dalis tiesioginių investicijų Estijoje buvo patronuojančių užsienio bendrovių paskolos dukterinėms įmonėms. Beveik pasibaigus privatizavimo procesui, šalyje kyla užsienio kapitalo pritraukimo problemų, nes potencialias plyno lauko ( green field ) investicijas atbaido labai siaura vidaus rinka. Tiesa, šiuos sunkumus gali iš dalies atsverti tikėtinas šalies pakvietimas tapti Europos Sąjungos nare ir su tuo susijęs užsienio investicijų pagyvėjimas. Estijos rinkos tyrimų kompanija Emor teigia, kad Amerikos tragedija atsilieps šalies vartotojų elgesiui artimiausioje ateityje galima tikėtis intensyvesnio taupymo. Praeityje kilus ekonominiams sunkumams (tarkime, po Rusijos krizės) vartotojai atidėdavo brangesnių prekių įsigijimą, tuo tarpu maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių vartojimui tai neturėdavo didesnės įtakos. Nekasdieninio vartojimo prekių paklausos sumažėjimas gali pristabdyti išperkamosios nuomos rinkos bumą. Vis dėlto 21 m. antrojo ketvirčio mažmeninės prekybos rezultatai dar nerodo jokių pavojaus signalų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninės prekybos apimtis šalyje padidėjo 14 proc., nors tuo pat metu plataus vartojimo prekės Estijoje pabrango 5,7 proc. (maisto net 7,9 proc., pramonės 3,3 proc.). Kaip ir ankstesniame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje, prognozuojame, kad Estijos BVP šiais metais išaugs apie 5, proc. Ateinančiais metais galima tikėtis 4, 4,5 proc. prieaugio. 21 m. infliacija tebebus didžiausia tarp Baltijos valstybių ir sudarys maždaug 5 proc. Lenkijos politinis ir ekonominis gyvenimas šį rudenį buvo paženklintas parlamento rinkimų. Kaip ir tikėtasi, rinkimus laimėjo Kairiųjų demokratų sąjunga, kartu su gimininga Darbo sąjunga surinkusi 41,4 proc. rinkėjų balsų, todėl Lenkijos prezidentas A. Kwasniewskis pavedė naują vyriausybę suformuoti jos lyderiui L. Milleriui. Socialdemokratinei pajamų perskirstymo politikai įgyvendinti Lenkijoje dabar nėra palankus metas, kadangi šalis tebestovi ant finansinės krizės slenksčio. Tai, ar ji išvengs sukrėtimų, priklausys nuo finansinės disciplinos ir ekonomikos (pirmiausia darbo rinkos) reformų tąsos. Bene didžiausias šių metų Lenkijos ūkio pasiekimas yra palyginti lėtas kainų kilimas. Metinė infliacija rugsėjo mėn. sudarė 4,3 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius 12 metų. Tiesa, Kairiųjų demokratų sąjungos atstovai mano, kad kainų augimas buvo sustabdytas pernelyg greitai, todėl optimalus infliacijos dydis 22 23 m. turėtų būti 6 7 proc. Be to, valdantysis kairysis sparnas norėtų šiek tiek pakirpti sparnus Lenkijos nacionalinio banko nepriklausomybei, reikalaudamos pa- 8
Nr. 7, 21 m. SPALIS starojo veiksmų koordinacijos su Vyriausybės sprendimais. Tai ne tik įšaldytų pažangą infliacijos srityje, bet ir sukeltų neigiamą užsienio investuotojų reakciją. Realaus ekonomikos sektoriaus plėtra patyrė smūgių ne tik ir net ne tiek dėl pablogėjusios tarptautinės ekonomikos konjunktūros, kiek dėl vietos rinkos silpnumo. Vidaus paklausa sumažėjo absoliučia išraiška ir, turint omenyje, jog 4/5 lenkų mano išgyvenantys ekonomikos krizę, neatsigaus artimiausiu metu. Ypač sudėtinga problema yra aukščiausias Vidurio ir Rytų Europos regione nedarbo lygis. Naujoji vyriausybė turi ribotą pasirinkimą imtis plačių ekonomikos skatinimo programų neleidžia beveik 5 proc. BVP sudarantis fiskalinis deficitas, o liberalizuoti darbo rinką trukdo ideologiniai principai ir artimi ryšiai su šalies profsąjungomis. Kai kurie ženklai teikia vilčių, kad šalies ekonomika, nors ir lėtai, pradės kilti iš duobės. Sumažėjus nominaliosioms palūkanų normoms ir infliacijai, realiosios palūkanų normos krito iki draugiškesnio investicijoms lygio. Tai savo ruožtu turėtų paskatinti intensyvesnį įmonių ir namų ūkių skolinimąsi. Tiesa, ateityje centrinis bankas, atsižvelgdamas į kontroversišką valdančiosios partijos požiūrį į infliaciją, atsargiai mažins bazines palūkanų normas. Zlotas tebėra pervertintas, todėl mažai tikėtina, jog jis nominaliai sustiprės JAV dolerio ar euro atžvilgiu. Nors Lenkijos ekonomika Vidurio ir Rytų Europoje yra mažiausiai priklausoma nuo eksporto, maždaug 7 proc. užsienyje parduodamų lenkiškų prekių išvežama į Europos Sąjungą, kuri išgyvena ne geriausius laikus. Praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje pateiktą 21 m. Lenkijos BVP augimo prognozės intervalą 2, 2,5 proc. pakeitėme į 2, proc. Ateinančiais metais vargu ar BVP padidės daugiau kaip 2,5 3, proc. Infliacija šių metų pabaigoje priartės prie 5 proc. lygio, tačiau tikriausiai jo nepasieks. Krizės tikimybė kol kas nėra didelė, tačiau būtina atidžiai stebėti, ar naujajai vyriausybei užteks politinės valios priimti nepopuliarius, ekonomiką stabilizuojančius sprendimus. 2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai Per pastaruosius trejetą metų Lietuvos ekonomika išgyveno ir pakilimą, ir absoliutų nuosmukį, tačiau 21 m. antrąjį ketvirtį daugelis makroekonominių rodiklių jau smarkiai viršijo lygį, buvusį iki Rusijos krizės (žr. 2.1 lentelę). Kita vertus, realaus BVP padidėjimas (1 proc.) 1998 m. antrąjį ketvirtį tapo savotišku pavyzdiniu indikatoriumi, rodančiu, kokiais tempais galėtų augti mūsų ekonomika, jeigu išorės ir vidaus veiksniai būtų palankūs. Vienas iš nedaugelio apžvelgiamojo laikotarpio rodiklių, iš esmės nepakitusių palyginti su 1998 m., buvo prekių ir paslaugų importo apimtis. Beje, šis rodiklis netiesiogiai atspindi ir vidaus rinkos talpumą. Vidutinis darbo užmokestis 1998 21 m. šiek tiek išaugo, tačiau šio veiksnio įtaką agreguotai paklausai neutralizavo padidėjęs nedarbo lygis. Be jokių išlygų galima kalbėti apie sumažėjusią nominalią ir realią paskolų kainą, tačiau Lietuvoje centrinis bankas jos nenustato ir ji priklauso tik nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Galima teigti, jog palūkanų normų mažėjimas yra ne ekonomikos augimo veiksnys, o paskolų rinkoje susiklosčiusios situacijos turiu ką skolinti, tačiau neturiu kam atspindys. Kredito išteklių pasiūlą ir pinigų kiekį P2 didino sparčiai didėjantys įmonių ir gyventojų terminuotieji bei taupomieji indėliai. Realaus BVP pokyčius 1998 21 m. antraisiais ketvirčiais atspindi 2.1 diagrama. Visiškai pasitvirtino praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje pateikta prognozė, jog BVP augimo tempai 21 m. antrąjį ketvirtį bus dar didesni nei pirmąjį ketvirtį. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, realus BVP išaugo 5,1 proc. Kaip matome, AB Vilniaus bankas prognozuotas metinis BVP augimas 4,2 proc., paskelbtas dar praėjusių metų vasarą, šiek tiek atsilieka nuo faktinio grafiko. Nors įvykiai JAV jau nepalankiai atsiliepė kai kurių Lietuvos įmonių užsakymams ir verčia atlikti makroekonomikos rodiklių pataisas, vis dėlto ryžomės padidinti savo ankstesnę BVP augimo prognozę nuo 4,2 proc. iki 5, proc. Tai yra veikiau per pirmąjį 21 m. pusmetį įvykusio fakto pripažinimas nei optimizmo dėl šalies ekonomikos raidos artimiausioje ateityje išraiška. Lietuvos ekonomika, palyginti su daugeliu Vidurio ir Rytų Europos šalių, gali lanksčiau prisitaikyti prie dabartinių pasaulinės ekonomikos pokyčių ir atsigręžti veidu į Rytų 2.1 diagrama Realaus BVP pokyèiai per metus (proc.) 12 12 1 8 6 4 2 2 4 8,4 1997 m. 1, 1998 m. 2, 1999 m.,9 2 m. 5,7 21 m. 1 8 6 4 2 2 4 9
LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA 2.1 lentelė Lietuvos makroekonominiai rodikliai 1998 21 m. antrąjį ketvirtį Rodiklis 1998 m. Metinis pokytis, proc. 1999 m. Metinis pokytis, proc. 2 m. Metinis pokytis, proc. 21 m. Metinis pokytis, proc. Realus BVP 1, 2,,9 5,7 BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 1,814 17,3 1,939 1,2 11,326 3,5 12,93 6,8 Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės parduota produkcija galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 4,871 5,2 4,742 2,6 5,24 1,5 6,225 18,8 Prekių ir paslaugų eksportas (mlrd. Lt) 5,45 6,2 4,25 22, 4,933 16,1 6,28 25,8 Prekių ir paslaugų importas (mlrd. Lt) 6,591 6,4 5,594 15,1 5,72 1,9 6,567 15,2 Prekių ir paslaugų užsienio prekybos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 1,6 12,3 6,8 3, Einamosios sąskaitos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 1,8 13,8 6,1 4,6 Konsoliduotojo šalies biudžeto fiskalinis balansas (BVP proc.),4* 13,3 3, 2, Infliacija (VKI pokytis per laikotarpį, proc.),7,1,4 1,3 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais) 994,3 25, 163,5 7, 165,5,2 166,7,1 Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (proc.)** 12,6 12,46 12,2 9,97 Nedarbo lygis (proc.)** 5,5 7,5 11,1 12,1 Oficialios tarptautinės atsargos (mlrd. JAV dolerių)** 1,175 11,5 1,342 14,2 1,424 6,2 1,455 2,1 P1 (mlrd. Lt)** 5,161 3,6 5,47 6, 5,118 6,4 5,474 7, P2 (mlrd. Lt)** 7,578 23,5 8,827 16,5 9,335 5,8 1,938 17,2 * 1998 m. deficitas apskaičiuotas kaip vidutinis dydis taikant metinį deficito rodiklį. ** Laikotarpio pabaigoje. rinką, tačiau tai gali padaryti toli gražu ne visos įmonės. Be to, nėra iki galo aiškūs globalinio ekonomikos nuosmukio padariniai pačios Rusijos ir kitų NVS valstybių ūkiui. Atsižvelgdami į neapibrėžtą tarptautinę aplinką ir ribotą Lietuvos vidaus rinkos potencialą, buvome atsargūs dėl 22 metų BVP augimo prognozės ir jos nekeitėme 4,5 proc. Padidinus šių metų BVP prognozę iki 5, proc., ji tapo didesnė už 22 m. laukiamus ekonomikos plėtros tempus, tačiau tai jau nebeturėtų stebinti, turint omenyje didžiausių pasaulio valstybių ūkines tendencijas pastaraisiais mėnesiais. Ypač keblu prognozuoti šių ir ateinančių metų einamosios sąskaitos deficitą, kadangi gerokai komplikavosi jo kitimo veiksniai. Viena vertus, Lietuvos eksportas į Europos Sąjungą didėja daugiausia dėl naftos produktų eksporto, kita vertus, paspartėjo eksporto į NVS augimo tempai. Importą skatina tiek žaliavų ir pusfabrikačių paklausa didėjant gamybai, tiek galutinio vartojimo prekių poreikis pamažu augant namų ūkių vartojimui. Deja, kol kas ankstoka vertinti, kaip rugsėjo 11 d. įvykiai ir jų tąsa atsilieps mūsų šalies vartotojų elgesiui. Taigi prognozuojant Lietuvos mokėjimų balanso tendencijas nežinomųjų atsiranda vis daugiau, atitinkamai didėja ir netikslios prognozės tikimybė. Kol kas nusprendėme nekeisti anksčiau skelbtų 21 m. ir 22 m. ESD bei BVP santykio prognozių atitinkamai 6,5 proc. ir 7, proc., nors, įvertinus 21 m. pirmojo pusmečio faktinį rezultatą (5, proc. BVP), būtų galima tikėtis geresnio šių metų rezultato. Lietuva jau trečius metus vykdo fiskalinę politiką, orientuotą į viešųjų išlaidų minimizavimą. Pastarųjų metų pasiekimai mažinant fiskalinį deficitą buvo įspūdingi (žr. 2.1 lentelę). Tačiau kuo toliau, tuo labiau išlaidų mažinimas artėja prie natūralių ribų, kurių pastūmimas gali turėti nepageidaujamų socialinių pasekmių. 1
Nr. 7, 21 m. SPALIS Atsižvelgdami į tai, pateikėme skeptiškesnę nei oficiali 21 m. ir 22 m. fiskalinio deficito prognozę po 1,5 proc. BVP. Mechaninio išlaidų karpymo žalą suvokė ir Vyriausybė, premjero A. Brazausko lūpomis prabilusi apie galimą didesnį nei anksčiau planuotas 22 m. konsoliduoto biudžeto deficitą. Pristatydama ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą, Vyriausybė kreipėsi į TVF su prašymu leisti padidinti fiskalinį deficitą iki 1,5 proc. BVP. Oficiali priežastis anksčiau pasiūlytieji investicijų mažinimo planai yra pernelyg drastiški. Be to, Vyriausybė nėra tikra ir dėl mokesčių reformos įtakos biudžeto pajamų surinkimui. TVF pritarus šiam pageidavimui, Vyriausybės ir AB Vilniaus bankas prognozuojamo fiskalinio deficito dydis sutapo. Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes, palikome tą pačią 22 m. fiskalinio deficito prognozę 1,5 proc. BVP. Nematėme pagrindo keisti ir šių metų deficito prognozės 1,5 proc. BVP, nors matyti didžiulės valdžios pastangos sumažinti jį iki oficialiai planuojamo lygio 1,3 proc. BVP. Bet kuriuo atveju fiskalinė politika jau senokai nėra šalies ekonomiką ir finansų rinką destabilizuojantis veiksnys. Infliacija šiemet bus didesnė negu 2 m., tačiau, skirtingai nei prieš metus, šį rudenį neprognozuojame šildymo kainų šuolio, o ir pasaulinių naftos kainų kritimas slopins gamintojų ir vartotojų kainų indekso kilimą. Vidaus paklausos įtaka infliacijai ir toliau bus minimali, euro dolerio (lito) kurso pokyčiai bent kol kas neturi didesnės įtakos kainų lygiui. Manome, kad ankstesniuose Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeriuose skelbtos 21 m. ir 22 m. infliacijos prognozės atitinkamai 1,8 proc. ir 2,8 proc. tebėra realios ir nekeistinos. Padidinti prognozuojamą ateinančiais metais VKI paskatino laukiamas laipsniškas vidaus rinkos atsigavimas, kai kurių prekių akcizų padidinimas ir PVM lengvatų panaikinimas. Vidutinio darbo užmokesčio ir nedarbo lygio prognozės yra susijusios; deja, nei vieno, nei kito rodiklio tendencijos nėra aiškios. 2 m. ir 21 m. pradžioje įmonės išnaudojo lengviausiai prieinamas neracionalių išlaidų minimizavimo galimybes. Norint dar labiau sumažinti darbo ir kitas gamybos išlaidas produkcijos vienetui, būtina kur kas daugiau lėšų skirti įrengimų bei technologijų atnaujinimui, tuo tarpu praėjusieji metai nebuvo derlingi tokių investicijų. Kita vertus, atsiranda gamybą ir eksportą plečiančių įmonių, kurios jau nebeišsiverčia be papildomos darbo jėgos. Šie prieštaringi veiksniai egzistuos ir artimiausioje ateityje. 21 m. pabaigoje dar galima tikėtis kuklaus nedarbo lygio padidėjimo iki 12,3 proc., tačiau ateinančiais metais ekstensyvusis pradas darbo rinkoje turėtų nustelbti intensyvųjį, todėl nedarbo lygis pradės mažėti ir metų pabaigoje sudarys apie 11,5 proc. Taigi anksčiau Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje skelbtas prognozes pakoregavome į gerąją pusę. Kiek mažiau optimizmo teikia šių metų vidutinio darbo užmokesčio dinamika. Darbdaviai nesiskubino didinti atlyginimų net ir tuo atveju, kai įmonės finansinė būklė gerėjo. Priežastis vis ta pati rinkoje tebėra daugelio specialybių darbo jėgos perteklius, paliekantis verslininkams pasirinkimo galimybę. Profsąjungos ir kitos samdomųjų darbuotojų organizacijos mūsų šalyje ir taip yra silpnos, tuo tarpu susiklosčiusi darbo rinkos situacija visiškai paralyžiavo jų veiksmus. Ilgą laiką skelbtos vidutinio nominalus darbo užmokesčio augimo 21 m. ir 22 m. prognozės atitinkamai 3,7 proc. ir 4,2 proc. prieaugio šį kartą dar nekeitėme, tačiau ją traktuojame kaip gana optimistišką. Vidutinė paskolų litais palūkanų norma visą vasarą buvo vienaženklė. Didesnis komercinių bankų patikimu- 2.2 lentelė Lietuvos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės 21 m.** Metinis pokytis 21 m., proc. 22 m. Metinis pokytis 22 m., proc. Realus BVP 5,( ) 4,5 BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 47,85( ) 6,5( ) 51,44 7,5 Einamosios sąskaitos deficitas (BVP proc.) 6,5( ) 7, Konsoliduotojo bendro šalies biudžeto fiskalinis 1,5( ) 1,5 balansas (BVP proc.) Infliacija (VKI) 1,8( ) 2,8 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais)* 1113( ) 3,7( ) 116 4,2 Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (proc.)* 9,5( ) 9, Nedarbo lygis* 12,3( ) 11,5 * Laikotarpio pabaigoje. ** Mėginama įvertinti tikėtiną faktinių rezultatų nukrypimą nuo prognozių. Jei šalia prognozės pateikiama į viršų nukreipta rodyklė, tai yra didelė tikimybė, jog faktinis rodiklis gali būti didesnis nei prognozuojama, jeigu rodyklė nukreipta į apačią, faktinis rodiklis gali būti mažesnis. Ženklas ( ) reiškia, kad nelaukiama reikšmingesnio faktinio rezultato nukrypimo nei į vieną, nei į kitą pusę. 11