LMA008.dvi

8 22 m. sausis Lietuvos makroekonomikos apzvalga

pabaiga šalies ekonomikai ir politikai buvo palyginti ramus laikotarpis. Akademinėse ir viešose diskusijose aktualiausi buvo Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą ir NATO, numatomo lito susiejimo su euru, trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto ir einamosios sąskaitos deficito klausimai. Dabartinės vyriausybės politinė padėtis atrodo pakankamai tvirta ir, matyt, tokia bus iki Prezidento rinkimų šių metų pabaigoje. Šiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje išlaikyta ankstesniems leidiniams būdinga struktūra. Pagrindinių ekonominių rodiklių prognozės jame pratęstos iki 23 m., nors vidutinės trukmės prognozėms teikti dabar ne itin palanki aplinka, ypač išorinė. Kai kurių rodiklių prognozės pakoreguotos atsižvelgiant į naujausias tendencijas, o infliacijos, vidutinės paskolų palūkanų normos ir nedarbo lygio prognozės jau nebeaktualios, nes paskelbti faktiniai rezultatai. Leidinį papildėme paskolų ir BVP santykio raidos Lietuvoje bei kai kuriose užsienio šalyse analize. Atsisakėme ekonomikos vidinės ir išorinės rizikos indeksų skaičiavimo, nes pradėjus skelbti ekonominio aktyvumo indeksus jie iš dalies dubliuoja informaciją. Artimiausiuose Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeriuose skaitytojas ras daugiau informacijos apie energetikos sektoriaus restruktūrizavimo ir privatizavimo procesus, kurie bus vieni iš svarbiausių 22 m. šalies ekonomikoje. Tęsime išsamias ekonomikos sričių apžvalgas, stengsimės analizuoti prieš Prezidento rinkimus aktyvėjantį šalies politinį gyvenimą. Rengiant Lietuvos makroekonomikos apžvalgą naudojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Nacionalinės vertybinių popierių biržos, Lietuvos darbo biržos, naujienų agentūros BNS, dienraščių Lietuvos rytas, Verslo žinios ir kiti duomenys. Šio leidinio elektroninę versiją galima rasti Vilniaus banko tinklalapio skyriuje Apžvalgos. AB Vilniaus bankas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą parengė: Valdybos pirmininko patarėjas Tel. (8 22) 68 25 17 soc.m.dr. Gitanas Nausėda Faks. (8 22) 68 25 8 El.p. g.nauseda@vb.lt Vyriausiasis analitikas Tel. (8 22) 68 25 18 prof. Rimantas Rudzkis El.p. r.rudzkis@vb.lt Vyriausiasis analitikas Tel. (8 22) 68 25 21 soc.m.dr. Vadimas Titarenko El.p. v.titarenko@vb.lt Analitikė Tel. (8 22) 68 25 8 Algė Budrytė El.p. a.budryte@vb.lt AB Vilniaus bankas Gedimino pr. 12, LT-26 Vilnius Tel. (8 22) 68 28, faks. (8 22) 62 65 57 www.vb.lt REUTERS: VIBK SWIFT:CBVILT2X

TRUMPA SANTRAUKA Ryškėja Naujosios sąjungos pastangos susitarti su valdančiosios koalicijos partneriais socialdemokratais dėl bendro kandidato kėlimo šalies prezidento rinkimuose. Mainais į A. Paulausko iškėlimą Naujajai sąjungai gali tekti sumokėti savo, kaip partijos, nepriklausomybe. Ir vis dėlto, šis politinis scenarijus socialliberalų lyderiams gali būti naudingas. Patvirtinus 22 m. valstybės biudžetą, didžiausias A. Brazausko vyriausybės galvos skausmas bus energetikos sektoriaus privatizavimas ir Mažeikių naftos darbo normalizavimas. Ne taip kaip deklaruota, pirmieji mokesčių reformos žingsniai padidino gyventojų bei įmonių mokesčių naštą, ir nėra pagrindo teigti, kad ji smarkiai palengvės 23 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas toliau didėja gana sparčiais tempais, o JAV ir Europos Sąjungos ekonomikos sąstingis mažai tepalietė šalies ūkį. Jeigu pasaulio ekonomika atsigaus šių metų viduryje, o vidaus rinka ir toliau palaipsniui plėtosis, tai 22 ir 23 m. šalies BVP augs po 4 5 proc., t. y. panašiai kaip praėjusiais metais. Lito susiejimas su euru 22 m. vasario 2 d. reikš naują status quo daugeliui šalies verslininkų, indėlininkų ir paskolų gavėjų, tačiau prisitaikymas prie pakitusių veiklos sąlygų neturėtų būti skausmingas. Neprognozuojame jokios panikos ar finansų sistemos sutrikimų nei lito kurso perorientavimo išvakarėse, nei iškart po perorientavimo. trečiąjį ketvirtį Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas buvo rekordiškai mažas nuo Nepriklausomybės atkūrimo, puikus bus ir visų metų rezultatas. Tai paskatino smarkiai sušvelninti ankstesnes ESD prognozes. Artimiausiais metais deficitas truputį padidės dėl sulėtėjusių eksporto plėtros tempų, tačiau ESD ir BVP santykis bus kur kas geresnis nei 1998 ir 1999 m. Nors nedarbo lygis pabaigoje dėl sezoninių priežasčių laikinai padidėjo, manome, jog šiais ir kitais metais įtampa darbo rinkoje šiek tiek atslūgs. Įmonės kurs naujas darbo vietas, nes nepajėgs plėsti gamybos tik didindamos darbo našumą. Tai nereiškia, jog bus atsisakyta griežčiausio gamybos sąnaudų taupymo režimo, įvesto po Rusijos krizės.

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA Turinys 1. Bendra politinė ir ekonominė situacija 3 1.1. Trumpas politinės situacijos apibūdinimas 3 1.2. Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas 4 1.3. Aplinkinės rinkos 5 2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 8 3. Bendrojo vidaus produkto struktūra 11 4. Ekonominio aktyvumo indeksai 13 5. Užsienio prekyba 16 6. Mokėjimų balansas 19 7. Užimtumas ir nedarbas 2 8. Kainų indeksai 22 9. Darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos 23 1. Investicijos 25 11. Kai kurių išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės veiklos rūšių apžvalga 27 11.1. Naftos gavyba 27 11.2. Maisto ir gėrimų pramonė 28 11.3. Lengvoji pramonė 3 11.4. Naftos produktų pramonė 31 11.5. Chemijos pramonė 31 11.6. Medienos, baldų ir popieriaus pramonė 32 11.7. Kitų nemetalo mineralinių produktų pramonė 33 11.8 Mašinų ir įrengimų pramonė 34 12. Finansų rinka 34 12.1. Pinigų kiekis ir oficialios tarptautinės atsargos 34 12.2. Kredito įstaigų veikla 36 12.3. Kai kurie paskolų portfelio augimo veiksniai 39 12.4. Tarpbankinė rinka 41 12.5. Prekyba Vyriausybės vertybiniais popieriais 43 12.6. Akcijų birža 44 13. Valstybės skola ir biudžetas 46 Priedas Statistinės lentelės 49 2

Nr. 8, 22 m. SAUSIS 1. Bendra politinė ir ekonominė situacija 1.1. Trumpas politinės situacijos apibūdinimas Lietuvos politinį gyvenimą paskutinėmis pirmosiomis 22 m. savaitėmis galima vertinti kaip palyginti ramų, jei nelaikysime neramumais tylios pozicinės kovos, vykstančios tarp pagrindinių kandidatų į šalies prezidento postą. Kol kas nė vienas iš trijų realiausių kandidatų V. Adamkus, A. Paulauskas ir A. Brazauskas neatskleidė kortų ir oficialiai nepareiškė apie savo ketinimus siekti prezidento regalijų. Gali būti, kad A. Brazauskas apskritai atsisakys dalyvauti rinkimuose, tačiau net ir šis veiksnys, tinkamai panaudotas socialdemokratų, gali suteikti jiems svarių politinių dividendų. Remiantis neoficialia informacija, Naujoji sąjunga (socialliberalai) veda slaptas derybas su valdančiosios koalicijos partneriais socialdemokratais dėl galimybės kelti bendrą kandidatą į prezidentus dabartinį socialliberalų lyderį Seimo pirmininką A. Paulauską. Už tokį sprendimą socialliberalams gali tekti sumokėti partijų susijungimu. Nors politikai tai paneigė, šios derybos atrodo visiškai logiškos ir net patrauklios abiems pusėms. Susijungus partijoms, socialdemokratai galėtų dar toliau pasistūmėti įgyvendindami savo traukos centro idėją. Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP) pradžioje prisijungus besiblaškančius klasikinius socialdemokratus ir perėmus jų partijos pavadinimą, beje, aiškiau atspindintį ideologines nuostatas, jų rėmėjų bazė prasiplėtė. Tačiau politinės kairės konsolidavimo prasme dar ne viskas padaryta. Panašios krypties politinę jėgą, t. y. socialliberalus, įtraukus į bendrą partiją, būtų sukurta galinga kairiųjų stovykla, kuri galėtų tikėtis sėkmės ir 24 m. Seimo rinkimuose. Kaip rodo kompanijos Vilmorus duomenys, šių metų sausio mėn. socialdemokratai tebebuvo labiausiai visuomenės palaikoma partija, todėl jų, kaip galimo socialliberalų partnerio, patrauklumas nekelia abejonių. Naujajai sąjungai taip pat naudinga apsispręsti artėjant kitiems Seimo rinkimams. Kuo toliau, tuo labiau ši partija visuomenės traktuojama kaip A. Paulausko partija, o jos likimas siejamas su šio politiko likimu. Jeigu A. Paulauskas be socialdemokratų paramos taptų šalies prezidentu (šiuo metu tokia tikimybė atrodo nedidelė) ir suspenduotų savo narystę Naujojoje sąjungoje, tai ši politinė jėga liktų be galvos ir taptų kur kas mažiau atspari vidinėms konkuruojančių grupuočių rietenoms. Vilmorus duomenimis, 22 m. sausio mėn. Naujosios sąjungos reitingas buvo 6,1 proc. ir ji užėmė pagal populiarumą tik penktąją vietą tarp šalies partijų. Kita socialliberalų problema ideologinis amorfiškumas, iš dalies užprogramuotas pačiame organizacijos pavadinime. Net vis labiau ideologiškai supanašėjančių partijų fone socialliberalų visuomenės raidos vizija atrodo neapibrėžta ir panaši į pastangas suderinti juoda su balta. Todėl Naujajai sąjungai ištirpti galingesniame politiniame darinyje nėra toks savižudiškas žingsnis, kaip galbūt atrodo. Socialdemokratams nugalėjus 24 m. Seimo rinkimuose, kai kuriems dabartiniams socialliberalų veikėjams būtų garantuotas ilgesnis politikų gyvenimas. A. Paulausko ambicijos tapti šalies prezidentu yra gerai žinomos, jomis galima pagrįsti ne vieną šio politiko žingsnį. Kitaip nei praėjusiuose prezidento rinkimuose, A. Paulauskui teks būti partiniam, o ne nepriklausomam kandidatui, todėl vien Naujosios sąjungos paramos jam akivaizdžiai nepakaks. Taigi galimybė taikiai eliminuoti iš politinės kovos realiausiu kandidatu į prezidento postą laikomą A. Brazauską ir dar užsitikrinti socialdemokratų palaikymą atrodo labai viliojanti ir verta nemažos politinės kainos. 22 m. sausio 17 2 dienomis atliktos sociologinės apklausos duomenimis, A. Paulauskas pagal populiarumą buvo ketvirtoje vietoje už jį savo balsus atidavė 8,5 proc. apklaustųjų. Apžvalgininkams sutelkus dėmesį į minėtą politikų trikampį, kiti pretendentai atsidūrė tam tikrame šešėlyje. Tarp jų ir konservatorių kandidatas A. Kubilius. Šis politikas akivaizdžiai subrendo eidamas Ministro pirmininko pareigas 1999 ir yra vienas iš nedaugelio Lietuvos politikų, keliančių strateginius visuomenės plėtros ir žinių ekonomikos kūrimo klausimus. Tačiau jo retorika daugiau skirta 2 5 metų rinkėjų auditorijai, tuo tarpu tradiciniam konservatorių elektoratui vyresniojo amžiaus žmonėms ji svetima. Kyla grėsmė prarasti dalį potencialių rinkėjų, o jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių parama gali būti nepakankama. Ne mažiau reikšmingas veiksnys yra ir dešiniųjų politinių jėgų susiskaidymas, trukdantis iškelti stiprų savo kandidatą. Pastaruoju metu žiniasklaidoje daug diskutuojama apie Lietuvos liberalų sąjungą (LLS), deja, ne iš gerosios pusės. Keletą mėnesių šią partiją draskė vidinės rietenos tarp dviejų ryškiausių lyderių E. Gentvilo ir R. Pakso. Nuo 22 m. sausio 12 d. pastarąjį politiką jau tenka vadinti eksliberalu, nes Antakalnio skyriaus taryba nusprendė pašalinti jį iš partijos už įstatų nesilaikymą ir atskiros frakcijos Seime įkūrimą. Liberalų sąjungoje vėl įsigalėjo vienvaldystė, tačiau šis konfrontacijos laikotarpis jai tikrai pakenkė 22 m. sausio mėn. partijos reitingas buvo 6,7 proc. ir LLS užleido antrąją vietą Tėvynės sqjungai (7,9 proc.). Jeigu realiausią liberalų pretendentą į šalies prezidentus E. Gentvilą per rinkimus ištiks nesėkmė, galimi kai kurių jos lyderių ambicijų protrūkiai ir vidaus kovos atsinaujinimas. R. Pakso viltys tapti šalies prezidentu yra nelabai pagrįstos, nors ketinimų dalyvauti rinkimuose jis neatsisakė. Per pastaruosius trejetą metus šis politikas pagarsėjo kaip atsistatydinimų meistras, o iš buvusių visuomenės simpatijų jam beveik nieko nebeliko. Nepriklausomos frakcijos Seime įkūrimas suteiks ekspremjerui šiokią tokią tribūną, tačiau ji neatstos prarastos įtakingos LLS paramos. Praretėjo ir R. Pakso komanda iš gausių šalininkų teliko keletas ištikimiausių bendražygių (buvę ministrai E. Maldeikis, J. Lionginas, H. Žukauskas ir D. Barakauskas, D. Kutraitė-Giedraitienė ir kt.). Todėl 3

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA 1.1 lentelė Pramonės pasitikėjimo rodiklis XII I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII 2 16 9,3 2 1 8 1 5 9 14 13 14 ketinimas įkurti naują Liberalų demokratų partiją, matyt, bus įgyvendinamas sunkiai. 1.2. Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas Metų sandūroje įprasta vertinti ne tik esamą ūkio būklę, bet ir prasidėjusių naujųjų metų perspektyvą. Pastaraisiais mėnesiais buvo apstu įvairių sociologinių apklausų, mėginant apčiuopti gyventojų ir verslininkų nuotaikas, jų lūkesčius. Viešosios nuomonės tyrimų įmonė Baltijos tyrimai apklausė trijų Baltijos valstybių gyventojus, aiškindamasi jų požiūrį į gyvenimo lygio pokyčius 22 m. Apklausos duomenimis, lietuviai, kaip ir ankstesniais metais, tebebuvo didžiausi pesimistai. Geresnių metų tikėjosi 26 proc. lietuvių, 39 proc. latvių ir 33 proc. estų. 4 proc. lietuvių bei latvių ir 39 proc. estų manė, kad metai bus tokie patys, kaip ir, o blogesnių metų tikėjosi 25 proc. lietuvių, 9 proc. latvių ir 17 proc. estų. Per vienerius metus Latvijoje net 14 proc. padidėjo optimistų skaičius, Lietuvoje jų padaugėjo 4 proc., o Estijoje optimistiškai vertinančių šalies raidą liko tiek pat kaip ir prieš metus. Pastangos paaiškinti šią statistiką tradiciniu lietuvių skepticizmu būtų pernelyg vienpusiškos. Ne taip kaip kitose Baltijos valstybėse, Lietuvoje bendrųjų ekonomikos rodiklių gerėjimas beveik neturėjo įtakos namų ūkių finansinei padėčiai, o kai kuriais aspektais ji net pablogėjo. Neužfiksuota teigiamų valstybės biudžeto ir nebiudžetinių fondų pajamų pokyčių, įgalinančių daryti socialiai palankius sprendimus: padidinti minimalų darbo užmokestį, pensijas ar neapmokestinamąjį pajamų minimumą. Privačiame sektoriuje nebuvo pakankamai darbo vietų bedarbiams, todėl neatsirado prielaidų vidutiniam darbo užmokesčiui nuolat kilti. Maža to, praėjusių metų pabaigoje dėl sezoninių priežasčių nedarbo lygis net padidėjo. Sudėtinga tarptautinė ekonominė konjunktūra veikiausiai ir šiais metais sutrukdys makroekonomikai kilstelėti gyvenimo lygį. Tai nuvils seniai laukiančią pragiedrulių visuomenę ir smarkiai veiks politinę atmosferą prieš artėjančius šalies Prezidento rinkimus. Praėjusiais metais iš esmės neaugant darbo užmokesčiui ir kitoms gamybos sąnaudoms, buvo galima tikėtis bent jau geresnio įmonių finansinio rezultato, tačiau šimto didžiausių akcinių bendrovių rodikliai tai patvirtino tik iš dalies. trečiąjį ketvirtį vėl pasireiškė įsisenėjusi tendencija verslo gigantai uždirbo pelno liūto dalį, o Mažeikių nafta šturmavo naujus nuostolių rekordus. Šis raidos bruožas rodo didelę šalies ūkio priklausomybę nuo keleto rinkos žaidėjų būklės bei jo pažeidžiamumą. Plačiosios verslo bendruomenės lūkesčius atspindi pramonės pasitikėjimo indeksas (PPI). pabaigoje PPI beveik nekito, tačiau buvo akivaizdžiai neigiamas, pavyzdžiui, gruodžio mėn. minus 14 (žr. 1.1 lentelę). Beje, pastaraisiais mėnesiais pablogėjo labai svarbus PPI veiksnys artimiausių 3 4 mėn. gamybos apimties prognozė. Rugsėjo mėn. 31 proc. įmonių tikėjosi, kad jų gamyba didės, o 2 proc. pranašavo mažėjimą, tuo tarpu gruodžio mėn. tik 11 proc. įmonių tikėjosi gamybos didėjimo, o 28 proc. manė, jog gamyba mažės. Ankstesniaisiais metais gamybos prognozės taip pat pablogėdavo metų pabaigoje, tačiau šį kartą jų pokytis buvo ypač radikalus ir neabejotinai sukeltas rugsėjo 11 d. įvykių JAV bei besikomplikuojančios Vakarų rinkų situacijos. Euro banknotų ir monetų įvedimas nesukėlė mūsų verslininkų ir gyventojų sujudimo, tačiau 22 m. vasario 2 d. numatytas lito susiejimas su euru šiuo metu yra vienas iš labiausiai diskutuojamų klausimų. Valiutų valdybos fiasko ir peso devalvavimas Argentinoje tikriausiai niekaip nepaveiks lito perorientavimo sėkmės Lietuvoje, kadangi abi šalys yra labai skirtingos daugeliu požiūrių. Šalies įmonės gana ramiai pasitinka pinigų politikos pokyčius, nėra ypatingo nerimo ir tarp gyventojų. gruodžio mėn. atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, lito susiejimui su euru pritaria 48 proc., nepritaria 28 proc. ir neturi nuomonės 24 proc. šalies gyventojų, t. y. pritariančiųjų yra 2 proc. punktų daugiau, nei nepritariančiųjų. Panaši yra verslininkų entuziastų persvara prieš skeptikus (jų apklausa buvo atlikta prieš keletą mėnesių). Lito susiejimą su euru palaiko šiek tiek mažiau nei pusė šalies gyventojų, tačiau tai neturėtų trikdyti, nes Lietuva yra viena iš labiausiai dolerizuotų Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Daliai visuomenės kurį laiką bus sunku persilaužti ir atsisakyti prieraišumo doleriui. Ilgainiui euras taps vyraujančia užsienio valiuta šalies ūkio apyvartoje tai skatins ne tik stiprėjantys ekonominiai ryšiai su Europos Sąjunga, bet ir elementarus patogumas (fiksuotas lito ir euro santykis). Aprimus aistroms dėl įgyvendintų kai kurių Vyriausybės mokesčių politikos iniciatyvų, galima daryti preliminarias išvadas. Pirma, pernelyg daug jėgų ir laiko išnaudota ginčams su interesų grupėmis, todėl įstatymų pakeitimai nebuvo 4

Nr. 8, 22 m. SAUSIS papildyti išsamiais poįstatyminiais aktais ir pakibo ore (pvz., pelno mokesčio reforma). Antra, esant varganam valstybės biudžetui, vengiama palengvinti bendrąją mokesčių naštą, t. y. atskirų mokesčių pokyčiai vienas kitą kompensuoja (pvz., dėl neapmokestinamojo pajamų minimumo padidinimo susidariusias papildomas pajamas teks išleisti didesniems kuro akcizo mokesčiams; pelno mokesčio tarifo sumažinimas nuo 24 proc. iki 15 proc. neatpirks verslininkams mokesčio lengvatos reinvesticijoms iš pelno praradimo). Trečia, kol kas neprieita prie esminio mokesčių politikos sprendimo fizinių asmenų pajamų mokesčio sumažinimo, kuris nukeltas į 23 m. Turint omenyje ilgą kelią Lietuvoje tarp idėjos subrandinimo ir įdiegimo, šio kertinio mokesčių sistemos koncepcijos elemento įgyvendinimo perspektyvas reikėtų vertinti santūriai. Padrąsina nebent tai, kad nė viena interesų grupė nesipriešins mokesčių naštą lengvinančiam žingsniui. Vienintelis galimas priešas bloga valstybės biudžeto būklė ir neaiškios jo perspektyvos šių metų antrojoje pusėje. 1.3. Aplinkinės rinkos JAV ekonomikos būklės vertinimas kelia analitikams nemažų problemų. Daugmaž vieningai sutariama, kad šalis jau įžengė į recesijos stadiją, tačiau ginčijamasi dėl jos masto ir ypač trukmės. Viena iš autoritetingiausių konjunktūros tyrimo institucijų Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras paskelbė, kad JAV ūkio recesija prasidėjo kovo mėnesį. trečiąjį ketvirtį BVP sumažėjo 1,1 proc. palyginti su tuo pačiu ankstesniųjų metų laikotarpiu. JAV Federalinių rezervų bankas (Fed) praėjusiais metais federalinių fondų palūkanų normą mažino net 11 kartų nuo 6 proc. iki 1,75 proc. Aktyvios pinigų politikos rezervų beveik nebeliko, nes realiosios (atsižvelgus į infliaciją) ir nominaliosios palūkanų normos visiškai priartėjo prie nulio. A. Greenspan o vadovaujamas centrinis bankas padarė ką galėjo ir dabar privalo perduoti estafetės lazdelę vyriausybei. 21 metais G. Bush o administracija jau ėmėsi žygių ekonomikai pagyvinti: vasarą buvo sumažinta mokesčių našta, o po rugsėjo 11 d. įvykių buvo priimtas paketas priemonių, susijusių su papildomomis valstybės išlaidomis. Kongrese diskutuojama dėl dar vienos 1 mlrd. dolerių fiskalinės injekcijos. JAV ekonomikos situacija tebėra kontroversiška. Mažmeninės prekybos apimtis praėjusiais metais išaugo 3,4 proc. 4,2 procentinio punkto mažiau nei ir mažiausiai nuo 1993 m. Vis dėlto gruodžio mėnesį užfiksuotas tik,1 proc. smukimas po 3 proc. smukimo lapkritį. Šalies pramonė 21 metus blogiausius nuo 1982 m. užbaigė smukdama, o pramonės gamybos indeksas gruodį sumažėjo jau penktą mėnesį iš eilės. Gruodžio mėn. užfiksuota,2 proc. defliacija, per visus praėjusius metus vartotojų kainų indeksas padidėjo 1,6 proc. mažiausiai nuo 1998 m. Infliacijai sumažėjus išaugo lūkesčiai, kad Fed ryšis dar kartą sumažinti palūkanų normas sausio 29 3 d. įvyksiančiame Atvirosios rinkos komiteto posėdyje. Nedarbo lygis toliau didėjo ir lapkričio mėn. pasiekė 5,7 proc., įmonių pelningumas kentėjo nuo silpno vartojimo ir didelių kainų nuolaidų. Tokių niūrių naujienų fone vis dėlto vertybinių popierių rinkoje pakako optimistų, tikinčių, jog JAV ekonomika greitai atsigaus. Dow Jones pramonės vidurkio indeksas greitai atgavo po rugsėjo 11 d. įvykių prarastas pozicijas. Nepamatuotas rinkos dalyvių optimizmas lemia dabartinių akcijų kainų trapumą ir gali sukelti naujų biržos nuopuolių ateityje. Ekonomistai JAV ekonomikos perspektyvas vertina santūriau. Žurnalo The Economist atliktos periodinės ekspertų apklausos duomenimis, vidutinė 22 m. BVP augimo prognozė sumažėjo nuo 2,6 proc. rugsėjo mėn. (teroristinės atakos išvakarėse) iki,6 proc. gruodžio mėn. Analogiška Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozė birželio mėn. buvo 3,1 proc., metų pabaigoje tik,7 proc. Atsižvelgdami į minėtus veiksnius sumažinome savo ankstesnę 22 m. JAV ekonomikos augimo prognozę nuo beveik 2, proc. iki,8 proc. Ši prognozė grįsta prielaida, kad galingiausios pasaulio valstybės ūkis atsigaus 22 m. viduryje. Manome, kad paskutinį ketvirtį, kaip ir trečiąjį, šalies BVP absoliučiai sumažėjo. Vis dėlto dabartinė JAV ūkio recesija vertintina kaip viena iš švelniausių pokario laikotarpiu. Euro zonos ekonomika turi savitą raidos logiką, nors ir smarkiai priklauso nuo procesų JAV. Priklausomybė pasireiškia ne tik šių regionų prekybiniais ir finansiniais ryšiais, bet ir Amerikos pesimistinių lūkesčių išplitimu į senąjį kontinentą. Namų ūkiai ir įmonės tapo ypač atsargūs po rugsėjo 11 d. įvykių. trečiąjį ketvirtį euro zonos BVP padidėjo tik,1 proc., tačiau ketvirtąjį ketvirtį (negalutiniais duomenimis) galėjo sumažėti,3 proc. Kadangi euro zonos, kaip ir JAV, ekonomika vertintina kaip didelė ir palyginti uždara, jos plėtrai esminės įtakos turi vidaus vartojimas. Pastarojo augimas akivaizdžiai sulėtėjo pabaigoje ir vargu ar paspartės iki 22 m. vidurio, nes Europoje, kitaip nei JAV, neketinama įgyvendinti dosnių ekonomikos skatinimo programų. Didėjantis pagrindinių euro zonos šalių (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos) fiskalinis deficitas tvirtai suriša rankas mokesčių mažinimo arba valstybės išlaidų didinimo entuziastams. Kita vertus, euro zonos ekonomikos duobė neturėtų būti itin gili, nes regiono plėtros tempai iki buvo kur kas lėtesni nei JAV. Vartotojų pasitikėjimo ir vidaus paklausos lygis yra glaudžiai susijęs su padėtimi darbo rinkoje. Užimtumo lygis pramonėje ėmė smukti jau pabaigoje, šiek tiek geresnė situacija yra paslaugų sektoriuje. Prognozuojama, kad 22 m. nedarbo lygis euro zonoje padidės nuo 8,5 proc. iki 9, proc., o privatus vartojimas 5

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA vargu ar išaugs daugiau kaip 1 1,5 proc. Kartu tai reiškia, kad infliacija smarkiai sumažės (prisiminkime trumpalaikę Phillipso kreivę!) ir išsilaikys Europos centrinio banko (ECB) toleruojamose ribose 2 proc. per metus. Be to, infliacijos mažėjimą skatins kritusios naftos ir kitų strateginių žaliavų kainos, lėtai augantis darbo užmokestis ir net euro banknotų bei monetų įvedimas, padidinsiantis kainodaros skaidrumą ir sumažinsiantis VKI maždaug,2 procentinio punkto. Lėtas kainų kilimas ir nedžiuginančios ekonomikos augimo perspektyvos, matyt, padrąsins konservatyvųjį ECB jau 22 m. pradžioje dar kartą sumažinti bazines palūkanų normas bent,25 procentinio punkto. Iki kitų metų pabaigos pagrindinė repo operacijų palūkanų norma gali būti sumažinta iki 2,25 2,5 proc. Matyt, tai bus dugnas, ir palaipsniui atsigausianti ekonomika bei didėjantys infliacijos lūkesčiai vers ECB vėl pakeisti pinigų politiką. Kaip ir JAV atveju, galima tikėtis tam tikro euro zonos ekonomikos lūžio 22 m. viduryje. BVP išaugs ne daugiau kaip 1,3 proc., o 22 m. iki 1, proc. Pastarąją prognozę sumažinome gana radikaliai tai verčia daryti pasaulinės konjunktūros atšalimas ir nepavydėtina regiono lyderio Vokietijos ekonominė padėtis. Vokietijos ekonomika augo lėčiausiai visoje euro zonoje, ne itin šviesios ir šių metų jos perspektyvos. Krintantys apdirbamosios pramonės pardavimo vadybininkų pasitikėjimo indeksai Vokietijoje atspindi pramonės gamybos mažėjimą. Ne ką geresnė situacija ir paslaugų sektoriuje, kurio pasitikėjimo indeksas dabar yra mažiau nei 5, t. y. žemiausio lygio nuo tada, kai buvo pradėtas skaičiuoti. Preliminariais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais išaugo vos,6 proc. 2,4 procentinio punkto mažiau nei G. Schroeder io vyriausybės mokesčių naštos mažinimo programa ir minimalūs BVP augimo tempai praėjusiais metais lėmė fiskalinio deficito padidėjimą iki 2,6 proc. BVP, nors iš pradžių tikėtasi beveik perpus mažesnio deficito. Ši problema taps dar opesnė 22 m., kai fiskalinis deficitas galbūt net priartės prie kritinės 3 proc. BVP ribos, kurią peržengus būtų pažeisti Stabilumo pakto principai ir grėstų finansinės sankcijos. Vyriausybė atsidūrė savotiškame užburtame rate ekonomikos plėtrai skatinti reikėtų mažesnių mokesčių ir didesnių valstybės išlaidų, tačiau tai nesuderinama su Stabilumo pakto reikalavimais. Realiausia išeitis yra mėginti išspausti iš minėto dokumento visa kas įmanoma ir balansuoti ties maksimalia fiskalinio deficito riba. 22 m. Vokietijos ekonomika išaugs dar šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais apie,5 proc. Šalies ekonomika atsigaus vėliau nei kitų euro zonos valstybių, geriausiu atveju tik metų pabaigoje. Rusijos ekonomikos plėtra vis dar palyginti sparti. Spartus ekonomikos kilimas prasidėjo netrukus po 1998 m. rugpjūčio krizės, kai rublio devalvavimas iš esmės pagerino vietinių prekių konkurencingumą. Įspūdingus BVP augimo tempus lėmė smarkiai padidėjusios pasaulinės naftos kainos, tuo tarpu šalies ūkį stūmė į priekį didėjanti vidaus paklausa, suteikianti daugiau atsparumo išoriniam poveikiui. Pavyzdžiui, analizuojant praėjusių metų antrojo ketvirčio BVP struktūrą išlaidų metodu matyti, kad galutinio vartojimo išlaidos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 7,8 proc., bendrosios investicijos 15,8 proc., o grynasis prekių ir paslaugų eksportas net sumažėjo 12,4 proc. Negalutiniais duomenimis, penkios bazinės Rusijos ekonomikos šakos pramonė, žemės ūkis, statybų, transporto ir mažmeninės prekybos, palyginti su, išaugo 5,7 proc. Palanki ūkio plėtra pagerino ir valstybės finansų būklę. Vyriausybė įsipareigojo vykdyti visus skolos įsipareigojimus, net ir 23 m., kai užsienio skolos mokėjimai išaugs iki 19 mlrd. JAV dolerių. spalio mėn. Rusija grąžino dalį (4,8 mlrd. dolerių) skolos Tarptautiniam valiutos fondui anksčiau laiko ir šios organizacijos didžiausių skolininkių sąraše peršoko į penktąją eilutę. Rusijos finansų ministerijos skaičiavimais, net be struktūrinių reformų šalies BVP gali didėti vidutiniškai 2 4 proc. per metus. Manytume, kad tai pernelyg optimistiškas įvertinimas, nes po rugsėjo 11 d. teroro aktų naftos kainos tarptautinėje rinkoje nukrito daugiau nei tikėtasi. OPEC valstybės, siekdamos sustabdyti naftos pigimą, suskubo riboti išgaunamos naftos pasiūlą ir įtraukė į šią kampaniją ir Rusiją. Naftos gavyba šalyje pirmąjį 22 m. ketvirtį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, sumažės apie 1 proc. iki 88,5 mln. tonų. Taigi Rusijai tiesiog būtina tęsti pradėtas reformas, kurias sėkmingai įgyvendinus BVP galėtų vidutiniškai augti po 5 7 proc. per metus (su sąlyga, kad pasaulio ekonomikos nesupurtys nauji kataklizmai). Svarbiausia, kad šalies ūkis tada taptų mažiau priklausomas nuo išorės veiksnių, o skurdo išprovokuotų socialinių neramumų tikimybė sumažėtų. Sėkminga ir pamokoma buvo praėjusių metų mokesčių reforma. Vietoj gremėzdiškos fizinių asmenų pajamų mokesčio sistemos pasirinktas vienodas 13 proc. mokesčio tarifas. sausio rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, mokesčių įplaukos padidėjo nuo 15,3 proc. iki 16,9 proc. BVP. Panašiu keliu nueita ir pertvarkant juridinių asmenų pelno mokesčio sistemą, t. y. atsisakyta įvairiausių mokesčio lengvatų, o jo tarifas sumažintas nuo 35 proc. iki 24 proc. Šią patirtį vertėtų pastudijuoti Lietuvos politikams, klumpantiems prie bet kokių mokesčių naštos mažinimo iniciatyvų. Gana sparčiai įgyvendinama bankų sistemos, žemės nuosavybės, teismų reforma. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad visų reformų garantas yra vienas asmuo dabartinis Rusijos prezidentas V. Putinas. Be jo šalis vėl 6

Nr. 8, 22 m. SAUSIS galėtų atsidurti neapibrėžtoje padėtyje ir kurį laiką prarasti aiškius politikos orientyrus. Nepaisant to, Moody s agentūra padidino Rusijos kredito reitingą nuo B3 iki B2 ir pakeitė prognozę nuo stabili iki teigiama. Dabartinėmis pasaulinio ekonomikos nuosmukio sąlygomis tai vertintina kaip nemenkas pasiekimas. Kaip ir ankstesniame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje, prognozuojame, kad Rusijos BVP išaugs maždaug 4,5 proc., tačiau 22 m. augimo prognozę mažiname iki 4, proc. Infliacija šiais metais sudarys apie 1 proc., o Rusijos rublis nedaug teatpigs JAV dolerio atžvilgiu. Latvijos ekonomikos plėtros tempai pasaulinio ūkio sąstingio kontekste atrodo daugiau nei įspūdingi. Šalies politinis gyvenimas yra toks pat dinamiškas. Visiškai neseniai susikūrusi partija Naujoji era (Jaunais laiks), kuriai vadovauja buvęs centrinio banko vadovas E. Repšė, iš karto užkopė į populiarumo olimpą. Gruodžio mėn. sociologinės apklausos duomenimis, šios partijos populiarumo reitingas buvo 15,4 proc., socialdemokratų partijos (LSDWP) 12,2 proc., valdančiajai koalicijai priklausančių Tautos partijos (Tautas partija) ir Latvijos kelio (Latvijas celš) 9 11 proc. Beje, Naujoji era net nespėjo pateikti visuomenei išsamios savo veiklos programos, t. y. žmonės išreiškė savo simpatijas ne partijos ideologinėms nuostatoms, o joje esančioms asmenybėms. Vadovų pasikeitimas neturėjo didesnės įtakos Latvijos banko veiklos tęstinumui: atsistatydinus iš prezidento pareigų E. Repšei, jas perėmė buvęs banko viceprezidentas I. Rimševičius. Svarbiausias pastarojo meto centrinio banko sprendimas pinigų rinkoje 22 m. sausio 1 d. nuo 6 proc. iki 5 proc. sumažinta privalomųjų atsargų norma. Realu, kad privalomųjų atsargų norma bus sumažinta iki euro zonos lygio (2 proc.) dar iki Latvijos įstojimo į Europos Sąjungą. Latvijos BVP augimas trečiąjį ketvirtį sulėtėjo ir sudarė 6,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu. Tai lėmė sulėtėjusi transporto bei ryšių, prekybos ir finansinio tarpininkavimo sektorių plėtra. Kita vertus, stabilumu pasižymi apdirbamoji pramonė, išaugusi trečiąjį ketvirtį 9,5 proc. Rygos 8 metų jubiliejus sukėlė tikrą viešbučių ir restoranų veiklos bumą (apyvarta išaugo maždaug penktadaliu). Ketvirtojo ketvirčio BVP kilimo tempai bus panašūs į trečiojo ketvirčio, todėl Latvijos ekonomikos augimo prognozė 7,3 7,5 proc. Tai yra daugiau nei manėme anksčiau, tačiau prieš metus net didžiausi optimistai negalėjo patikėti, kad pirmąjį pusmetį šalies BVP augs tokiais fantastiškais tempais. Šiais metais BVP, kaip ir prognozavome, turėtų padidėti 5, 5,5 proc. Spartūs BVP kilimo tempai ir pagerėjęs konsoliduoto biudžeto pajamų surinkimas padėjo sušvelninti fiskalinio deficito problemą, kuri šiek tiek anksčiau net sukėlė Latvijos valdžios ir Tarptautinio valiutos fondo konfliktą. Tikimasi, kad fiskalinis deficitas bus apie 1,8 proc. BVP. Latvijai kol kas sunkiai sekasi sumažinti einamosios sąskaitos deficitą, kuris praėjusių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 123,7 mln. latų, arba 1,5 proc. BVP. Ypač didelis buvo šalies užsienio prekybos deficitas, kuris per vienuolika praėjusių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 18,3 proc. Latvijos eksportas išaugo 12,7 proc., importas 15 proc. Prastokus užsienio prekybos rezultatus iš dalies lėmė jos geografinė ir prekinė struktūra: ne geriausius laikus išgyvenančiai Europos Sąjungai teko 61,5 proc. viso šalies eksporto ir 52,4 proc. importo, populiariausias eksporto objektas buvo mediena ir jos gaminiai, sudarę daugiau kaip trečdalį viso eksporto. Tikėtina, kad einamosios sąskaitos deficitas sudarys apie 8 proc. BVP, panašus turėtų būti ir šių metų rezultatas. Palyginti su praėjusiais metais, 22 m. infliacija išaugs nuo 3, iki 3,3 proc., o nedarbo lygis truputį sumažės. Estijos ekonomika akivaizdžiai praranda pagreitį, tačiau pastaruoju metu domėjimąsi ja užgožė politinės aktualijos, M. Laaro vyriausybės krizė ir naujos vykdomosios valdžios formavimas. Ankstesnę Tėvynės Sąjungos, Reformų ir Nuosaikiųjų partijų vyriausybę išardė reformatorių sprendimas sudaryti koaliciją su Centro partija Talino miesto taryboje. Naująją mažumos vyriausybę suformavo dvi jėgos Centro ir Reformų partijos, kurios jau pasirašė koalicinę sutartį. Reformų partija ministrų kabinete gavo šešias, o Centro aštuonias vietas. Premjeru paskirtas Reformų partijos pirmininkas S. Kallasas. Po konsultacijų su įvairiomis parlamento frakcijomis šalies prezidentas A. Rüütelis pageidavo, kad naujosios koalicijos prioritetai liktų tie patys Estijos narystė Europos Sąjungoje ir NATO, taip pat visuomenės stabilumas. Būsimųjų politinių partnerių mėginimai derinti principines pozicijas nebus lengvi. Tai parodė pasikeitimas nuomonėmis dėl mokesčių sistemos kontūrų centristai siūlo įvesti progresyvinę mokesčių sistemą, tuo tarpu Reformų partijos atstovai neketina jos keisti. Be to, Centro partijos lyderis E. Savisaaras pasisakė prieš infrastruktūros objektų uostų, geležinkelių, elektrinių privatizavimą. Estijos geležinkelius atsistatydinusi vyriausybė privatizavo jau praėjusios vasaros pabaigoje, sprendimas nutraukti derybas su JAV energetikos koncernunrg Energy dėl 9 proc. elektros energijos Estijoje gaminančių Narvos elektrinių privatizavimo priimtas prieš keletą savaičių, tuo tarpu uostų privatizavimui kol kas nebuvo rengiamasi. Naujoji koalicija ketina nuo 22 m. liepos 1 d. padidinti pensiją 2 kronų per mėnesį. Kitas pensijų didinimo etapas numatytas 23 m. Siekiama, kad per artimiausius trejus metus vidutinis pensijos dydis prilygtų 4 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kitas svarbus pastarojo meto įvykis buvo 22 m. valstybės biudžeto patvirtinimas. Ilgą laiką šis dokumentas kėlė smarkias diskusijas, ypač dėl savivaldybių 7

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA finansavimo, ir iki paskutinio momento buvo neaišku, ar Estijos prezidentas jį pasirašys. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu ketvirčiu, šalies BVP išaugo 5, proc., sausio rugsėjo mėn. rezultatas 5,3 proc. prieaugis. Mūsų prognozės Estijos atžvilgiu nekinta geriausiu atveju ekonomikos kilimas bus apie 5 proc. Šiais metais šalies ūkio plėtra dar labiau sulėtės. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pirmojo pusmečio perspektyvą, kol neatsigaus pagrindinio Estijos užsienio prekybos partnerio Europos Sąjungos ekonomika. Galimybės perorientuoti prekių srautus į erdvią Rytų rinką yra ribotos dėl senokai nutrūkusių prekybinių ryšių su Rusija ir sunkumų per trumpą laiką juos atstatyti. Stringantis eksportas neigiamai atsilieps vidaus rinkai, kuri 2 plėtojosi gana sparčiai. Laukiama, kad BVP augimas ypač sumažės pirmąjį pusmetį, tačiau metų pabaigoje turėtų vėl įsisiūbuoti. Mūsų prognozė tokia pat kaip ir praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje 22 m. Estijos BVP išaugs 4, proc. arba šiek tiek daugiau. Metinė infliacija bus 3,5 4, proc., einamosios sąskaitos deficitas sudarys apie 6,5 proc. BVP. Lenkijos ekonomika išsiskiria vienais lėčiausių plėtros tempų regione. Įvairiomis prognozėmis BVP padidėjo 1,2 1,5 proc., todėl šalis akivaizdžiai neišnaudojo ekonomikos potencialo. Neseniai Eurostat paskelbė, kad Lenkijai prireiks net 33 metų, kad pasiektų 2/3 Europos Sąjungos šalių išsivystymo lygio, tuo tarpu vengrams tai pavyks padaryti po 11, o čekams po 15 metų. Dėl sąstingį patiriančios ekonomikos yra didelis fiskalinis deficitas ir ypač aukštas nedarbo lygis jis jau didesnis nei 16 proc. Kairioji L. Milerio vyriausybė blaškosi tarp darbo rinką liberalizuojančių priemonių, skirtų bedarbių skaičiui sumažinti, ir mokesčių didinimo idėjų, reikalingų valstybės finansų stabilumui išsaugoti. Vyriausybė nusiteikusi ieškoti kompromisų su interesų grupėmis, kad supaprastintų atleidimo iš darbo tvarką, pakoreguotų darbo vietos sanitarines ir saugumo taisykles. Padidintas akcizo mokestis cigaretėms ir kurui. Kol kas atsisakyta įvesti kontroversiškai vertinamą importo mokestį ir privalomąjį mokestį į užsienį vykstantiems Lenkijos piliečiams. Tačiau įvestas 2 proc. mokestis privačių asmenų indėliams. Nutarta dvejiems metams įšaldyti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Nepaisant to, šių metų pirmąjį ketvirtį planuojama didinti skolinimąsi, nes praėjusiais metais gauta mažiau pajamų iš privatizavimo nei buvo tikėtasi. Santykiai tarp vyriausybės ir centrinio banko Lenkijoje tradiciškai yra gana įtempti, tačiau pasikeitus vyriausybei jie dar labiau pablogėjo. Esminis politikų priekaištas Lenkijos nacionaliniam bankui yra didelės palūkanų normos, smaugiančios ekonomikos augimą ir sunkinančios skolinimąsi vidaus rinkoje. Centrinis bankas, reguliuodamas palūkanų normas, orientuojasi į kainų stabilumą, kuris Lenkijoje dar nepasiektas, nors infliacija buvo neįprastai maža tik 3,6 proc. Jeigu ši konfrontacija nesibaigs, ji turės neigiamos įtakos zloto kursui ir kartu skolos vertybinių popierių patrauklumui tarp užsienio investuotojų. Šiais metais Lenkijos ekonomikos perspektyvos neatrodo šviesesnės nei, nors, žinoma, daug priklausys nuo to, kada pradės atsigauti didžiulė Europos Sąjungos rinka. Anksčiau skelbtą 22 m. Lenkijos BVP augimo prognozę 2,5 proc. mažiname iki 1,5 proc. Fiskalinis deficitas šiais metais viršys 5 proc. BVP, o infliacija bus apie 4,5 proc. 2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai Analizuojant svarbiausius Lietuvos ekonomikos rodiklius matyti jos gyvybingumas, tačiau negalima nepastebėti ir eksporto pramonės augimo tempų sulėtėjimo palyginti su Ekonomikos plėtra tebebuvo sparti ir apėmė vis daugiau sektorių. Pavyzdžiui, trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, realus BVP išaugo 5, proc. (prieš metus 6,1 proc.), išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcija galiojusiomis kainomis 8,2 proc. (prieš metus 13,8 proc.), prekių ir paslaugų eksportas 14,6 proc. (prieš metus 22,2 proc.). 1999 m. viduryje pasiektas šalies ūkinio nuosmukio dugnas, todėl 2 metų plėtros rodikliai iš dalies atrodė įspūdingai dėl statistiškai mažos palyginimo bazės. Kita vertus, Lietuvos eksporto kilimo tempų sulėtėjimą lėmė konjunktūrinis Vakarų ekonomikos sąstingis, beje, prasidėjęs gerokai anksčiau nei teroristai atakavo JAV (pastarieji įvykiai dar negalėjo turėti didesnės įtakos trečiojo ketvirčio rezultatams). Rekordiškai mažas buvo Lietuvos užsienio prekybos bei einamosios sąskaitos deficitas. Kaip ir anksčiau, eksportas augo sparčiau nei importas. Tai atspindi dar ne visiškai snaudulio atsikračiusią šalies vidaus rinką, ypač ribotą namų ūkių vartojimą. Didesniam namų ūkių optimizmui nebuvo prielaidų, nes apžvelgiamuoju laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis beveik nedidėjo, o darbo rinkos padėtis tebebuvo įtempta (žr. 2.1 lentelę). Per trečiuosius 1997 ketvirčius realus BVP kito gana plačiose ribose (žr. 2.1 diagramą). Praėjusiame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje realaus BVP augimo prognozę padidinome nuo 4,2 proc. iki 5, proc. Per tris praėjusių metų ketvirčius BVP išaugo 5,1 proc., paskutinį metų ketvirtį ekonomika taip pat plėsis ne mažiau kaip 5 proc., todėl prognozė turėtų nedaug tenukrypti nuo tikrojo rezultato. 22 m. BVP augimo prognozės ir šį kartą nusprendėme nekeisti 4,5 proc. (žr. 2.2 lentelę). Pirmiausia atsižvelgėme į kontroversiškas šalies ekonomikos plėtros aplinkybes, teigiamus ir neigiamus jos veiksnius, kurių balansą šiuo metu 8

Nr. 8, 22 m. SAUSIS 2.1 lentelė Lietuvos makroekonominiai rodikliai 1998 trečiąjį ketvirtį Rodiklis 1998 m. Metinis pokytis, proc. 1999 m. Metinis pokytis, proc. Metinis pokytis, proc. Metinis pokytis, proc. Realus BVP 4,1 6,6 6,1 5, BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 11,759 1,7 11,54 2,2 12,211 6,1 12,745 4,4 Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės parduota produkcija galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 5,15 5,5 4,857 3,2 5,529 13,8 5,98 8,2 Prekių ir paslaugų eksportas (mlrd. Lt) 5,111 7,9 4,469 12,6 5,462 22,2 6,258 14,6 Prekių ir paslaugų importas (mlrd. Lt) 6,581 9,1 5,347 18,7 5,913 1,6 6,379 7,9 Prekių ir paslaugų užsienio prekybos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 12,5 7,6 3,7,9 Einamosios sąskaitos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 12,8 8,6 3,4,4 Konsoliduotojo šalies biudžeto fiskalinis balansas (BVP proc.),4* 4,2 1,8 1,1 Infliacija (VKI pokytis per laikotarpį, proc.),8, 1,,4 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (litais) 129,8 21,7 176,6 4,5 157,5 1,8 167,7 1, Vidutinė paskolų litais palūkanų norma (proc.)** 11,39 12,68 1,66 9,21 Nedarbo lygis (proc.)** 5,5 8,1 11,7 12,1 Oficialios tarptautinės atsargos (mlrd. JAV dolerių)** 1,561 42,1 1,29 17,4 1,349 4,6 1,598 18,5 P1 (mlrd. Lt)** 5,146 15,6 5,214 1,3 5,322 2,1 5,823 9,4 P2 (mlrd. Lt)** 7,695 13,8 8,813 14,5 9,854 11,8 11,712 18,9 * 1998 m. deficitas apskaičiuotas kaip vidutinis dydis taikant metinį deficito rodiklį. ** Laikotarpio pabaigoje. sunku įvertinti ir dar sunkiau kiekybiškai išmatuoti. Tirščiausias neapibrėžtumo rūkas gaubia galimą pagrindinių užsienio prekybos partnerių Vakaruose Europos Sąjungos ir JAV ekonomikos dinamiką. Kita vertus, džiugina tai, kad kilimo trajektorija būdinga vis didesniam skaičiui Lietuvos ūkio šakų, kurios gali perimti lokomotyvo vaidmenį iš neabejotinos ir pirmojo pusmečio lyderės apdirbamosios pramonės. Remiantis prielaida, kad JAV ir Europos Sąjungos ekonomika atsigaus šių metų viduryje arba antrojoje pusėje, o jos potencialas dar labiau atsiskleis 23 m., ateinančiais metais Lietuvos BVP turėtų augti sparčiau nei šiais metais. Manome, kad laipsniška šalies verslininkų invazija į Rytų rinką, pirmiausia į Rusiją, yra ilgalaikis reiškinys (nebent jį nutrauktų radikalūs politiniai sprendimai, kurių tikimybė yra nedidelė). Atsižvelgiant dar ir į tai, jog perkamoji galia vidaus rinkoje toliau palaipsniui kils, kitąmet ekonomikos plėtra turėtų būti gana gerai subalansuota. Mūsų prognozė tokia: 23 m. realus BVP išaugs 4,8 proc. Šalies ūkis įžengė į raidos etapą, kai užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas nėra tokia problema, kuriai spręsti reikia specialių Vyriausybės programų. Ilgą laiką mokėjimų balanso disproporcija buvo aiškinama nepakankamu mūsų prekių konkurencingumu, kurį savo ruožtu lėmė dolerio ir kitų valiutų atžvilgiu realiai pervertintas litas. 2 patirtis parodė, kad esminis ESD mažinimo svertas yra griežta fiskalinė politika, o nepalankiems lito kurso pokyčiams daugelis įmonių sugeba atsispirti mažindamos gamybos sąnaudas (prireikus ir darbo užmokesčio) ir kainas. Žinoma, nereikėtų suabsoliutinti ypač gerų trečiojo ketvirčio užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito rodiklių ir ekstrapoliuoti jų ateičiai. Bent jau artimiausiais metais Lietuvai, matyt, teks susitaikyti su nedideliu struktūriniu užsienio prekybos deficitu, t. y. prekių ir paslaugų importas viršys eksportą net ir 9

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA 8 6 4 2 2 4 6 8 2.1 diagrama Realaus BVP pokyèiai per metus (proc.) 6,1 1997 m. 4,1 1998 m. IIl ketv. 6,1 1999 m. IIl ketv. 6,1 IIl ketv. 5, IIl ketv. sumažinus fiskalinį deficitą iki nulio. Kur kas svarbiau yra tai, kad šalies išorės sąskaitų disbalansas nepasiektų lygio, žlugdančio pasitikėjimą finansų sistema. Tokio pavojaus tikimybė yra gana nedidelė. Įvertinę nelauktai mažą trečiojo ketvirčio ESD dydį ir nekintamai restrikcinį fiskalinės politikos pobūdį, sumažinome prognozę nuo 6,5 proc. iki 4, proc. BVP. Atitinkamai pakoreguota ir 22 m. bei 23 m. prognozė šiais metais ESD sudarys 6, proc., 23 m. 6,5 proc. BVP. 8 6 4 2 2 4 6 8 Kol kas neįvyko nieko tokio, kas verstų peržiūrėti 22 m. ir 23 m. fiskalinio deficito prognozę. antrojoje pusėje jau buvo truputį geriau surenkamos nacionalinio biudžeto pajamos, ši tendencija turėtų išlikti ir 22 m., nors pirmieji metų mėnesiai paprastai būna sudėtingi. Vyriausybė sukūrė specialią darbo grupę ir ketina imtis priemonių šešėlinės ekonomikos bei kontrabandinio importo mastui apriboti. Jeigu tos priemonės bus veiksmingos, tai pirmiausia palankiai atsilieps netiesioginių mokesčių (PVM, akcizų) surinkimui. ir 22 m. fiskalinio deficito dydis sudarys po 1,5 proc. BVP, tuo tarpu 23 m., atsižvelgiant į planuojamą fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifo sumažinimą, jis tikriausiai sumažės nedaug iki 1,2 proc. BVP. Fiskalinį deficitą prognozuoti keblu dar ir dėl kol kas neaiškios galutinės pensijų reformos koncepcijos ir nenumatytos jos įgyvendinimo datos. pabaigoje, palyginti su pabaiga, infliacija buvo 2, proc., t. y. beveik identiška Vilniaus banko prognozei 1,8 proc. Prognozuojame infliacijos padidėjimą šiais metais iki 2,8 proc., tačiau jos priežastys liks tos pačios: administruojamų kainų pokyčiai ir mokesčių (akcizų ir PVM) politika. Paklausos veiksnio įtaka vartotojų kainų indeksui šiek tiek sustiprės atgyjant vidaus rinkai, tačiau ir 22 m. jo vaidmuo tebebus šalutinis. Toliau kils maisto produktų, ryšių paslaugų kainos, tuo tarpu numatyti naftos ir jos produktų kainų pokyčius yra kur kas sudėtingiau. Tikriausiai ir jų kainos kils. 23 m. infliacija neturėtų labai skirtis nuo šių metų rodiklio 2,8 proc. Beveik aišku, kad vidutinis darbo užmokestis padidėjo mažiau nei prognozavome (3,7 proc.), nors ketvirtojo ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio statisti- 2.2 lentelė Lietuvos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės Metinis pokytis, proc. 22 m. Metinis pokytis 22 m., proc. 23 m. Metinis pokytis 23 m., proc. Realus BVP 5, 4,5 4,8 BVP galiojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 47,85 6,5 51,44 7,5 55,3 7,5 Einamosios sąskaitos deficitas 4, 6, 6,5 (BVP proc.) Konsoliduotojo šalies biudžeto fiskalinis 1,5 1,5 1,2 balansas (BVP proc.) Infliacija (VKI) 2,** 2,8 2,8 Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 189 1,5 1122 3, 1172 4,5 (litais)* Vidutinė paskolų litais palūkanų norma 8,13** 7, 6,75 (proc.)* Nedarbo lygis* 12,9** 12, 11,5 * Laikotarpio pabaigoje. ** Faktinis rezultatas. 1

Nr. 8, 22 m. SAUSIS 2.3 lentelė Baltijos ir kai kurių CELPS šalių makroekonominiai trečiojo ketvirčio rodikliai Realaus BVP padidėjimas, palyginti su Vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su Nedarbo lygis laikotarpio pabaigoje (proc.) Einamosios sąskaitos balansas (BVP proc.) tuo pačiu praėjusių metų periodu (proc.) tuo pačiu praėjusių metų periodu (proc.) Lietuva 5, 1,8 12,,4 Latvija 6,3 3,3 7,6 1,5 Estija 5, 6, 6,2 5,9 Čekija 3,3 5,4 8,5 2,7 Lenkija,8 4,9 16,3 2,2 Vengrija 3,7 8,7 5,3 3,4 Šaltiniai: Economic Indicators for Eastern Europe. Bank for International Settlements, January 22; centrinių bankų tinklalapių svetainės. ka dar nepaskelbta. Matyt, vidutinis darbo užmokestis per metus išaugo 1 2 proc. Tai verčia santūriau žvelgti ir į šių metų perspektyvą bei sumažinti vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę nuo 4,2 proc. iki 3, proc. 23 m. darbo užmokestis augs sparčiau 4,5 proc. Pagrindinė lėto darbo užmokesčio didėjimo priežastis aukštas nedarbolygis. Kaip ir prognozavome septintajame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos numeryje, nedarbo lygis paskutiniais mėnesiais šoktelėjo dėl sezoninių priežasčių. Tačiau dėl to, kad jis metų pabaigoje pasiekė 12,9 proc., iš dalies kaltas ir naujas, sumažintas darbo jėgos rodiklis, kurį imta taikyti nuo spalio mėn. Nedarbo lygis skaičiuojamas kaip bedarbių ir darbo jėgos skaičiaus santykis, todėl pastarąjį sumažinus, tas rodiklis atitinkamai išaugo. Šis vienkartinis veiksnys kilstelėjo nedarbo lygį,3,5 proc. punkto, o jį eliminavus faktinis nedarbo lygis gruodžio mėn. pabaigoje sudarytų 12,5 proc. ir beveik atitiktų mūsų prognozuotąjį 12,3 proc. Manome, kad 22 m. ir 23 m. bus sukurta daugiau darbo vietų, nes gamybos augimui garantuoti nepakaks tik didėjančio darbo našumo, o reikės ir papildomos darbo jėgos. Vykstant intensyviam ūkio šakų persitvarkymui, struktūrinis nedarbas tebebus didelis, regioniniai nedarbo lygio skirtumai ne tik nesumažės, bet gali net truputį padidėti. Šių metų pabaigoje prognozuojame 12, proc. nedarbo lygį (taikant pakoreguotą darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus rodiklį), o ateinančių metų pabaigoje jis sumažės iki 11,5 proc. Vidutinė paskolų litais palūkanų norma sumažėjo labiau nei tikėtasi pirmiausia dėl energingos JAV centrinio banko palūkanų normų mažinimo politikos. Yra ryški koreliacija tarp lito bei bazinės valiutos palūkanų lygio pokyčių, ir ji atsiskleidžia per gana trumpą laiką. Skolinimosi nacionaline valiuta kainai teigiamai atsiliepė ir šalies rizikos premijos mažėjimas. Kadangi trumpalaikės euro palūkanų normos yra tik šiek tiek didesnės už JAV dolerio, lito susiejimas su bendrąja Europos Sąjungos valiuta didesnės įtakos palūkanų lygiui šalyje neturės. Galimas privalomųjų atsargų normos sumažinimas šių metų viduryje arba antrojoje pusėje gali suteikti nedidelį impulsą palūkanoms mažėti. Kita vertus, didėjanti paskolų paklausa ir geresnis bankų kredito išteklių panaudojimas šiemet pradės stabdyti paskolų pigimą. Šiaip ar taip, manome, kad palūkanų normų mažėjimo grietinėlė buvo nugriebta, taigi 22 m. ir 23 m. šis procesas sulėtės. Šių ir ateinančių metų vidutinės paskolų palūkanų normos prognozė atitinkamai 7, ir 6,75 proc. Lietuvos ekonomikos būklę, palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, atspindi 2.3 lentelė. 3. Bendrojo vidaus produkto struktūra Praėjusių metų trečiojo ketvirčio BVP dydis ir šakinė struktūra nebuvo netikėti. Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, realus BVP padidėjo 5 proc., išaugo beveik visos ekonominės veiklos sritys. Plėtros lyderis tebėra išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė, kur sukurta 13,3 proc. daugiau pridėtinės vertės palyginamosiomis kainomis nei prieš metus. Tiesa, antrąjį ketvirtį atitinkamas pramonės rodiklis buvo beveik dvigubai didesnis, tačiau tai nereiškia, kad augimo tempai staiga sulėtėjo įspūdingą antrojo ketvirčio rezultatą iš esmės lėmė mažos palyginimo bazės efektas ( antrasis ketvirtis pramonei nebuvo sėkmingas). Pagaliau įvyko lauktasis energetikos lūžis. Dešimt ketvirčių iš eilės smukusi energetika trečiąjį ketvirtį atsitiesė sukurta 4,4 proc. daugiau pridėtinės vertės nei prieš metus. Kadangi didėja elektros energijos eksportas, jos daugiau suvartojama vidaus rinkoje, taip pat didėja materialinės investicijos, galima tikėtis tolesnės sektoriaus plėtros. Apžvelgiamąjį ketvirtį visa šalies pramonė sukūrė 26,7 proc., o apdirbamoji 11

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA 3.1 lentelė Ekonominės veiklos rūšių sukurta pridėtinė vertė (galiojusiomis kainomis, mln. Lt) 1998 m. 1999 m. Lyginamasis svoris, proc. Metinis pokytis palyginamosiomis kainomis, proc. Bendroji pridėtinė vertė* 1 477,9 1 224,7 11 114,3 11 574, 1, 5, Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 1635,5 137,3 1364,5 1324,4 11,4 5,6 Išgaunamoji pramonė 66,2 98,7 128,8 155,4 1,3 34,1 Apdirbamoji pramonė 1861,8 1814, 2333,3 257,2 22,2 12,4 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 343,3 317,6 349,2 366,9 3,2 4,4 Statyba 134,3 936,4 771,4 838,3 7,2 9,2 Vidaus prekyba 1612,6 1474,4 1592,1 1718,7 14,9 7, Viešbučiai ir restoranai 156,4 17,6 155,7 164,8 1,4 2,9 Transportas ir ryšiai 952,9 116,6 1358,2 1422,6 12,3 4,2 Finansinis tarpininkavimas 249, 241,7 246,3 192,2 1,7 7,8 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 758,3 836,8 844, 868,5 7,5 3,5 Valstybės valdymas ir gynimas, privalomasis soc. draudimas 714,1 642,2 69,8 651,1 5,6,2 Švietimas 426,6 511,6 587,2 557,4 4,8,1 Sveikata ir soc. aprūpinimas 355,4 37,6 351,5 385,8 3,3 7,2 Kita veikla 311,6 342,1 341,2 357,6 3,1 3,4 * BVP gaunamas susumavus bendrąją pridėtinę vertę bei gaminių mokesčius ir atėmus sąlygiškai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugas bei subsidijas. pramonė 22,2 proc. šalies ūkio pridėtinės vertės (žr. 3.1 lentelę). Antroji pagal dydį (14,9 proc.) ekonominės veiklos sritis vidaus prekyba per metus išaugo 7, proc. Kaip jau minėta ankstesniuose leidiniuose, pastaruoju metu sparčiai augo didmeninė prekyba ir ypač prekyba automobiliais bei jų degalais, tuo tarpu mažmeninės prekybos plėtra buvo gerokai lėtesnė. Išsipildė praėjusiame Lietuvos makrokeonomikos apžvalgos numeryje pateikta statybos plėtros prognozė trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, jos sukurtoji pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis išaugo 9,2 proc. Didėjančios materialinės investicijos į šalies ūkį teikia pagrindo tikėtis šios pramonės šakos augimo ir pabaigoje bei 22 metais. Transporto ir sandėliavimo veikla taip pat kopia į kalną antrąjį ketvirtį jos sukurta pridėtinė vertė buvo sumažėjusi 9,7 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu, o trečiąjį ketvirtį užfiksuotas jau 3,6 proc. prieaugis. Telekomunikacijų plėtra lėmė pašto ir ryšių sektoriaus pridėtinės vertės padidėjimą trečiąjį ketvirtį 7,1 proc. Toliau sparčiai plėtojosi finansinis tarpininkavimas 7,8 proc. per metus. Įspūdingais augimo tempais pasižymėjo draudimo veikla trečiąjį ketvirtį jos sukurta pridėtinė vertė padidėjo 15,9 proc. Neblogas pastarojo sektoriaus perspektyvas 22 m. lems privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įvedimas. Nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos plėtra apžvelgiamąjį ketvirtį šiek tiek pagyvėjo, tačiau jos tempai tebėra mažesni nei viso šalies ūkio. Kaip jau minėta, šiame sektoriuje sparčiausiai auga su kompiuterija susijęs verslas. Vis dar smunka žemės ūkis, kurio sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis trečiąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 6, proc. Guostis tenka nebent tuo, kad antrąjį ketvirtį nuosmukis buvo dar didesnis. Šiais metais prasidės tam tikra sektoriaus konsolidacija, tačiau spartaus augimo tikėtis neverta. Iš biudžeto finansuojamos ekonominės veiklos sritys pastaraisiais metais, kaip ir anksčiau, atsiliko nuo viso ūkio jų bendra sukurta pridėtinė vertė trečiąjį ketvirtį buvo tik 1,9 proc. didesnė nei prieš metus. Tačiau ir tai jau žingsnis į priekį palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kai biudžetinių įmonių veikla absoliučiai sumažėjo. Trečiąjį ketvirtį įvyko netikėtas sveikatos ir socialinio aprūpinimo veiklos šuolis 7,2 proc., tuo tarpu valstybės valdymo ir gynimo bei švietimo sektoriai tebebuvo sąstingyje. 12