Tremt11

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt Nr. 31 (1149) LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Jei yra kokia jëga, galinti iðsaugoti tautos gyvybæ ir iðvesti jà á tikrà laisvæ, tai ta jëga slypi kultûroje. Þmonës ir tautos deda visas pastangas, kad iðlaikytø galimumà kurti. Kûrybingumas yra tautos nemirtingumas. Visos politinës valdymo formos, kurios slopina arba neleidþia individui laisva savo kûryba reikðtis, nukreiptos prieð tautos gyvybæ. (Vytautas K. Jonynas) Lietuviø tautinë kultûra: praeitis, dabartis, ateitis Tai tiesa, pasakyta Lietuvos iðeivio, raðytojo prieð 60 metø. Ji paremta Vydûno, Stasio Ðalkauskio, Antano Maceinos ir Juozo Girniaus tyrimais, skausmingai ir giliai apmàstytais, stebint dramatiðkus mûsø tautos istorijos ávykius, ir turëtø tapti lietuviø tautos likimo vingiø tyrimø atskaitos taðku, nuvalant dabartiná pranaðysèiø sluoksná, kad Lietuva iðsivaikðto ir kad Lietuviø tautos nebeliks jau labai greitai: po 50 60 metø. Èia bus visapusiðkai realizuota sovietinio okupanto M. Suslovo doktrina: Lietuva bus tik be lietuviø, kuri dabar realizuojama jau kito ðeimininko, tik ið Vakarø. Yra, þinoma, toks pavojus. Su tautieèiø iðsivaikðèiojimo problema Lietuva jau susidûrë ne kartà... kai tik bûdavo galima ákvëpti gurkðná politinës laisvës oro. Taèiau toks poþiûris veda á akligatvá, beviltiðkumà ir depresijà. Ne á ðventovæ, kuri vadinasi Lietuvos ateitis. Jauna raðytoja Jûratë Suèylaitë romane Susitikimas su ragana raðë: Lietuva skausmo þemë. Kentëjo tëvai. Kenèia jø vaikai. Vieni dël praradimø ir skaudþiø prisiminimø. Kiti stribø ir enkavedistø vaikai dël savo tëvø niekðybiø ir nuþmogëjimo. Þmonës vaikðto, lyg þemæ pardavæ, suirzæ, niûrûs. Pakeli akis aukðtyn ir virð Lietuvos matai tà patá dangø, kaip ir visoje Europoje..., bet jis kitoks... sunkesnis, slegiantis. Þemëse, kuriose kariaujama su savais, þmonës daugiausia laiko praleidþia, þiûrëdami á Tamsà. Todël svarbiausia áþiebti þiburá... þmoniø sielose. Spindulys perskrodþia Tamsà. Reikia þiûrëti Ðviesos kryptimi, nes tik taip galima apsisaugoti nuo atkrëplinanèiø ðmëklø. Ðviesa eina ið Tremtiniø kanèios sudëtos knygose Ðià vasarà Pakruojyje lankësi Kaiðiadoriø rajono Garbës pilietis, Lietuvos kraðtotyros draugijos garbës narys, raðytojas Jonas Laurinavièius. Juozo Paukðtelio vieðojoje bibliotekoje jis pristatë eilëraðèiø knygas Tylus atodûsis ir Su minuso þenklu, o LPKTS Pakruojo filialo bûstinëje 2014 metais iðleistà apybraiþø, straipsniø, atsiminimø knygà Tremtiniai. Á ðio leidinio pristatymà bei susitikimà su knygos autoriumi susirinko buvæ tremtiniai ir jø ðeimø nariai ið viso Pakruojo rajono. Mat ne vienas jau buvo skaitæs ðià knygà ir þavëjosi ja. Jonas Laurinavièius yra susipaþinæs ir su Pakruojo tremtiniø likimu, redagavo mano (Zitos Burþaitës-Vëþienës) knygas apie tremtá Mûsø darbai ir likimai bei Aðarø laukas. Knygos pristatymà pagyvino Jurgitos Karoblienës ir Ilonos Mieþienës duetas jø dainos susiðaukë su knygos iðtraukomis, kurias skaitë buvusi tremtinë Birutë Navickienë, bei tremtiniø mokytojø Elenos Morkûnienës ir Stasës Èepaitienës mintimis apie perskaitytà knygà, taip pat su raðytojo Jono Laurinavièiaus pasakojimu apie paraðytà knygà susitikimus su Kaiðiadoriø rajono buvusiais tremtiniais. Knyga paraðyta gabaus þurnalisto plunksna. Nors joje nëra nuotraukø, kaip áprasta tokio pobûdþio knygose, jà ádomu ir lengva skaityti. Raðytojas ne tremtinys, tad joje nëra verkðlenimo, ko neiðvengia kurdami nukentëjusieji. Juk ir dabar mes, buvæ tremtiniai, negalime be to apseiti net per paprastà draugiðkà pokalbá, nes mums skauda iki ðiol. Ir knygos pristatymo metu ne vienam ið dalyvavusiøjø nuriedëjo iðdavikë aðara. Jaudinosi ir knygos autorius. Ðios knygos novelë Bliujienë buvo perskaityta visa. Tai kûrybinis perliukas, nugludintas iki spindëjimo. Situacija iðskirtinë parodyta okupanto nuþmogëjimo virðûnë: tremiama 104 metø akla senutë. Bet stebina ne tik okupanto elgesys tai tremtiniams ne naujiena. Þavi ir tremtinës sûnaus elgesys, jo begalinë meilë aklai, bejëgei ðimtametei motinai, kurià * 2015 m. rugpjûèio 21 d. * kartos á kartà su lietuviðkomis dainomis ir sakmëmis, ji plaukia mûsø upiø vandeniu, spindi obelø þieduose ir þvaigþdëse, Èiurlionio paveiksluose ir þmoniø akyse. Ðviesai atsidavæ mes tapsime savimi... Vakarø Europos màstytojø nuomone, ryðkiausiai suformuluota filosofo Mariteno, tautinëje valstybëje, tauta yra visuomet aukðèiau valstybës. Valstybë gali þlugti, bet, jeigu tauta yra sàmoninga, ji nepraþûva: anksèiau ar vëliau ji gali realizuoti savo aukðèiausià politiná idealà atkurti savo valstybæ. Taèiau, jeigu þlunga, nutautëja, iðsibarsto po pasaulá tauta, ji jau niekada nebeatsigauna. Kalbant apie lietuviø tautà ir savo lietuviðkà kilmæ, turime atmintyje tà ilgà protëviø eilæ, ið kurios gimëme ir paveldëjome ne tik tam tikrà psichofiziná genetiná tipà, bet ir perimdami kultûrinius laimëjimus, teigia Juozas Girnius. Todël keistai atrodo mûsø dabartinës nepriklausomos valstybës visø valdþiø trukdymas pasklidusiems po pasaulá lietuviams, norintiems, kad bûtø pripaþintas jø prigimtinis tautiðkumas ir sugràþinta jiems Lietuvos pilietybë. Tai jø prigimtinë teisë, kuri yra Lietuvos valstybës paþeidþiama. Mûsø nepriklausomoje, bet toli graþu ne demokratiðkoje valstybëje, tiek ðurmulio keliama dël taip vadinamos dvigubos pilietybës (jokiu bûdu ne dvigubos, o prigimtinës), matyt ne dël kokiø nors juridiniø neámanomø dalykø, o dël baimës dël kai kuriø mûsø praturtëliø nusavintos iðeiviø nuosavybës, kad nereikëtø jos gràþinti. (keliama á 5 psl.) á vagonà ákëlë neðtuvu. Sûnus negalëjo palikti jos vieniðos puolë vytis traukiná. Tik Èeliabinske já pasivijo... Staiga per vagonus nuvilnijo ðauksmai: Bliujienë, kur Bliujienë? Atsiliepkite, kuriame vagone yra Bliujienë ið Kietaviðkiø. Èia, èia! atëjo þinia ið dvideðmt penkto vagono. Bliujienë pas mus. Visi sukiðo galvas pro vagono duris. Nuo garveþio lëkë vyriðkis, tempdamas apysunká ryðulá. Kas èia toks? Ko jam reikia? Mama! Mama! iðgirdo kietaviðkiai ir visi nustëro, susiþvalgë, në þodþio netardami. Praniuli, tu mano Praniuli, suvirpëjo Bliujienë. Að visà kelià tave ðaukiau ir tu mane iðgirdai. Praniuli, tu mano Praniuli... Verkë ne tik Bliujienë. Verkë visas vagonas. Ir tos abipusës meilës, pagarbos vienas kitam dëka, akla, nebevaikðtanti senolë Sibire gyveno dar kelerius metus, mirë sulaukusi 116 metø. Perskaièiusieji ðià novelæ gal susimàstys, susigës ir tas sûnus ar duktë, kurie savo motinas iðveþa á seneliø namus, á slaugà, joms susirgus, ir pamirðta lankyti. O tokiø, gaila, daugëja. Jono Laurinavièiaus knygà Tremtiniai galima pavadinti politiniø kaliniø, tremtiniø kanèiø antologija. Joje rado vietà ávairiausi kankiniai: prieðkariniai, pokariniai, ûkininkai, mokytojai; lietuviai ir rusai; dvarininkai, vadinamieji sovietiniai aktyvistai, turtingi ir beturèiai; seneliai ir maþameèiai vaikai, kûdikiai, gimæ gyvuliniame vagone... Ávairoviø ávairovë... Iðtremtieji prie Ledjûrio, á Chakasijà, Permæ, Barnaulà, Igarkà... Taèiau kur bebûtø iðtremti, vyrauja ta pati jungtis visur buvo baisu, antihumaniðka, taèiau visi jautë Tëvynës ilgesá, tikëjo, vylësi, kad anksèiau ar vëliau baigsis koðmaras, kad jeigu ne jie, tremtiniai, tai jø vaikai, vaikaièiai sulauks Atgimimo, nepriklausomybës. Ir sulaukë (keliama á 5 psl.)

2 Nr. 31 (1149) Tremtinys 2015 m. rugpjûèio 21 d. Mirties pavojus nuo Sausio 13-osios iki rugpjûèio 19-osios Áveikus 52 metø maratonà á nepriklausomybæ, liko septyniø mënesiø duobëta atkarpa ir vël palaistyta krauju. Prie Seimo rûmø paliktas barikadø fragmentas liudija, kad ir po kruvinojo Sausio 13- osios iðpuolio okupantas toliau puoselëjo viltá iðlaikyti Lietuvà sukaustæs. Nors Maskvos Kremlius atsiribojo nuo agresijos, suversdamas atsakomybæ Vilniaus águlos vadui generolui V. Uschopèikui, bet ið uþgrobtø objektø ne tik nesitraukë, bet grobë kitus ir toliau plëðikavo. Pas M. Gorbaèiovà Alfredas Smailys ir dar du SSRS liaudies deputatai, kuriø neminiu, nes jie patys gali paskelbti savo atsiminimus, tuoj po sausio kruvinojo sekmadienio Sausio 13-osios, taip vadindamas darau aliuzijà á paèiø okupantø pirmtakø iðprovokuotà ir pavadintà sausio 5- osios sekmadiená 1905-aisiais, nuvyko pas M. Gorbaèiovà pasiaiðkinti teisinius ávykiø motyvus. Juos priëmë. Gal galvojo, kad atsirado protingai màstanèiø, taip kaip jis, politikø. Apie V. Landsbergá skelbë, kad gal ir geras muzikantas, bet politikoje neiðmanëlis. Ðiame susitikime ásitikinæs, kad Lietuvos nepriklausomybës procesas vyksta ne V. Landsbergio, bet tautos valia, kuriai pritaria paðnekovai, mestelëjo: Gal ir duosim jums nepriklausomybæ. Èia pat pridûrë, kad jie sëdi prieð þmogø, kuris iðleido ið butelio dþinà. Pridûrë, kad Lietuva turëtø ávertinti savo valstybës vientisumo klausimà. Jau tada atkreipë dëmesá á Ukrainos galimà skilimà á Rytø ir Vakarø, jei norësianti eiti Lietuvos keliu. Toks tautø skaldymas nuo seno buvo bûdingas Rusijai. Já puoselëjo J. Stalinas, maketavo yranèios Sovietø sàjungos didþiarusiai ðovinistai, kurie tai taiko ir dabar. Kartu reikëtø suprasti, kad M. Gorbaèiovas labai gerai þinojo, kaip Rusijoje galima pakliûti á mirtinà nemalonæ, átariant bandymu paþeisti jos vientisumà ar sumaþinti teritorijà. Petras I nubaudë mirties bausme savo favorità Sibiro kunigaikðtá Gagarinà, ásikûrusá Tobolske, nes patikëjo skundikø laiðkais, kad jis nori atskirti nuo Rusijos Sibirà ir ákurti atskirà valstybæ. Tiesa, já palaidojo garbingai ir dosniai elgësi su artimaisiais. J. Stalino nemalonë ir mirtis þinojusiesiems jo bailumà ir siûlymà A. Hitleriui teritorijas uþ taikà Galbût tai buvo taktikos manevras, bet istoriniai faktai liudija, kad A. Hitlerio þvalgyba mulkino J. Stalinà, neslëpdama bûsimo karo, kad uþ Uralo þemes paliks J. Stalinui valdyti ir ten socializmà kurti. Galima numanyti, kad J. Stalinas norëjo iðsiderëti teritorijø Europoje. Ið dokumentø rinkinio 1941 metai, iðspausdinto 1998 metais Maskvoje, matosi, kad karo pradþioje J. Stalinas davë Berijai nurodymus per Bulgarijos pasiuntiná Stamenovà, kuris bendravo su vokieèiø þvalgyba, iðsiaiðkinti kokiomis sàlygomis Vokietija nutrauktø karà prieð SSRS. Buvo suformuluoti keturi klausimai: kodël Vokietija sulauþë nepuolimo paktà ir pradëjo karà; ko reikia, kad Vokietija nutrauktø karà; ar vokieèius patenkintø sovietiniø þemiø (Baltijos, Ukrainos, Besarabijos, Bukovinos, Karelijos sàsmaukos) perdavimas Vokietijai; jeigu ne, tai á kokias teritorijas Vokietija dar pretenduoja. Berija ðià uþduotá pavedë NKVD ypatingosios grupës vadovui P. Sudoplatovui. Apie jà þinojo V. Molotovas. Ekspertai neabejoja Stalino autoryste. Pagal jam bûdingà klausimø stiliø. Bet net kai generalisimas Stalinas maudësi ðlovëje ir jau buvo paraðyta jo pergalës teisinga, kaip jis ásivaizdavo, karo istorija, norëjo, kad ðios jo bailumo istorijos, kurià þinojo trys þmonës, niekas nesuþinotø. 1950 metais jis MGB ministrui V. Abakumovui nurodë suimti P. Sudoplatovà. V. Molotovas buvo nuðalintas nuo reikalø. L. Berija drebëjo dël savo likimo. Apklausiamas po J. Stalino mirties jis visaip ðvelnino padëtá, bet 1953 metø rugpjûèio12 dienà prokuratûra be kitø kaltinimø dar apkaltino dël ðio epizodo tëvynës iðdavimu ir nuteisë suðaudyti. SSRS pilieèiø komitetas ir raðytojas Ten pat paminëti deputatai paklausë M. Gorbaèiovo, kodël skelbiama, kad lyg tai susidaræs kaþkoks anoniminis SSRS pilieèiø komitetas, tariamai turás tikslà ginti SSRS pilieèius, nors ðiø pilieèiø niekas nepuola ir neskriaudþia. Panaðus darinys buvo Èekoslovakijoje 1958 metais, kai buvo paskelbtas 98 anoniminis pareiðkimas, raginantis ginti Èekoslovakijoje socializmo iðkovojimus. Ðià priedangà okupantas naudojo teisindamas desantininkø su tankais ávedimà. M.Gorbaèiovas patikino, kad toks komitetas Lietuvoje tikrai yra sudarytas. Ir raðytojas ten yra, pridûrë. Mane sudomino raðytojas. Aplankiau Juozà Baltuðá Antakalnio vyriausybinëje ligoninëje. Jis gulëjo palatoje su kitu traumuotu jaunu ligoniu. Su juo kalbëjosi monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Uþëjau, kai pastarasis iðëjo, pasakæs, kad skuba á kità palatà pas Monikà Mironaitæ, J. Baltuðio didþiàjà meilæ ir þmonà. Mes su monsinjoru buvome paþástami nuo pirmosios Gedulo ir Vilties dienos renginio. Jis atstovavo Katalikø Baþnyèiai, að Tremtiniø sàjungai. Prisistaèiau raðytojui ir pasakiau apie minimà komitetà, M. Gorbaèiovà ir raðytojà. J. Baltuðis, gulëdamas jau mirties patale, net nusipurtë nuo þinios, kad gali bûti átariamas tokia veikla. Su anais nepasilikau, su A. Brazausku nenuëjau. Mirsiu lietuvis, pakiliai iðtarë. Ar galiu tai skelbti? dar paklausiau. Ar verta? Gal nereikia, suabejojo jis. Palinkëjæs sveikti buvau beiðeinàs. Palaukite, sustabdë mane tarpduryje. Darykite, kaip jums atrodys tinkama, pridûrë. Esu ásitikinæs, kad J. Baltuðis sakë teisybæ, ypaè kad kalbëjo po monsinjoro apsilankymo. Nemanau, kad ir M. Gorbaèiovas iðsigalvojo apie toká raðytojà. Galima numanyti ir asmená. Vienas raðytojas piktinosi iðridenusiaisiais tankus þmoniø gàsdinimu ir kraujo praliejimu: Mes bûtume juos (suprask, AT ir Vyriausybæ) su traktoriais iðvaikæ. Geguþës 23 dienà jis dalyvavo Þemdirbiø sàjungos ir Lietuvos ateities forumo organizuotame Lietuvos þemdirbiø mitinge Nepriklausomybës Paliø mûðio atminimas gyvas ir po 70 metø Rugpjûèio 9 dienà Rieèiuose prie paminklo Laisvës kovotojams paminëtas Paliø mûðis, prieð 70 metø ávykæs Marijampolës apskrities Gudeliø valsèiuje. Á minëjimà visus sukvietë renginio organizatoriai Lietuvos kariuomenës rezervo kariø asociacijos Marijampolës skyriaus pirmininkas Zenonas Ambraziejus ir Lietuvos atsargos karininkø sàjungos Marijampolës skyriaus pirmininkas Anicetas Varnas. Þuvusiø bendraþygiø atminimu nenuilstamai besirûpinantis buvæs ðiø kovø dalyvis karys savanoris dimisijos vyr. puskarininkis Vincas Kubertavièius apgailestavo, kad po 70 metø iðlikusiø Paliø mûðio dalyviø, jo þiniomis, tëra trys be jo, dar Jurgis Nevulis ir Jonas Janulevièius. Ið 66 sàraðuose buvusiø partizanø mûðyje þuvo 30. Mûðio eigos istorinius faktus susirinkusiesiems priminë virðila Z. Ambraziejus. Vinco Kubertavièiaus iniciatyva prieð 20 metø Rieèiuose pastatytame Þuvinto eþero kautyniø atminimo paminkle áamþinti ðie þuvæ Ðarûno bûrio partizanai: Jonas Kaminskas- Ðarûnas, Juozas Karalius- Giunteris, Juozas Kasperavièius-Strausas, Juozas Laukaitis, Vytautas Lietuvninkas-Sakalas, Jonas Marèiukaitis-Ðermukðnis, Antanas Meðkelevièius-Tigras, Motiejus Overa- Þaibas, Juozas Pûkas-Griausmas, Juozas Stanynas-Vilkas, Jurgis Stanynas-Briedis ir Jurgis Þukauskas-Dagilis. Kituose ðaltiniuose dar nurodomi tomis dienomis þuvæ Vincas Adukauskas ir Vytautas Linionis. Iðkilmingai iðkëlus Lietuvos Trispalvæ, Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø Dainavos apygardos I-osios rinktinës kariai savanoriai, vadovaujami vyr. serþanto Antano Knyzos, Paliø mûðyje þuvusiøjø atminimà pagerbë trimis garbës salvëmis. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos Vinco Kudirkos Marijampolës skyriaus pirmininkas dimisijos majoras Algimas Samuolis, Pasienieèiø aikðtëje, paskui perkeltame á Kalnø parkà. Mitingas ið dalies buvo nukreiptas prieð V.Landsbergá, AT ir Vyriausybæ. Rugpjûèio puèo dienomis ðis raðytojas aplankë vienuolá kapucinà Dobrovolskà, tëvu Stanislovu vadinamà, ir jø pokalbio metu liudytoja iðgirdo pastarojo desperaciná ðauksmà: Ne! Raðytojas skubiai iðvaþiavo. Plebiscitas: Lietuvos valstybë yra nepriklausoma demokratinë respublika. Tai ávyko 1991-øjø vasario 9 dienà. Ði tautos pasirinkta nuostata tapo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1-uoju straipsniu. Ði nuostata gali bûti pakeista tik referendumu, jeigu uþ tai pasisakytø ne maþiau nei trys ketvirtosios Lietuvos pilieèiø, turinèiø rinkimø teisæ, nes buvo priimta dar didesne rinkëjø apimtimi. Ið viso apklausoje dalyvavo 2 652 738 rinkëjai. Uþ balsavo 90,47 procento, prieð 6,56 procento. Dalyvavo daug tarptautiniø stebëtojø, kuriuos lydëjo AT deputatai. Man teko vaþinëti su Norvegijos delegatais Kupiðkio ir Ðvenèioniø rajonuose bei Visagine (Snieèkuje). 1991 metø kovo 17 dienà SSRS bandë surengti savo referendumà. Okupantui talkino Vilniaus ir Ðalèininkø rajonø bei Snieèkaus (dabar Visaginas) gyvenvietës tarybos, bet patyrë þeminantá pralaimëjimà. Net tie, kuriuos vadinamieji Vilnijos autonomijos organizatoriai laikë savo elektoratu (palaikytojais) ignoravo ðá sumanymà. (Bus daugiau) Povilas VARANAUSKAS, Lietuvos valstybës Nepriklausomybës Atkûrimo Akto signataras klubo Marijampolës bûrio vadas Edmundas Pranckevièius, Lietuvos kariuomenës Lietuvos Didþiojo Kunigaikðèio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono kariai, Lietuvos ðauliø sàjungos Marijampolës apskrities ðauliø 4-osios rinktinës ðauliai. Þodá tarë kraðto apsaugos ministras Juozas Olekas, padainavo Marijampolës kultûros centro tremtiniø choras Godos, vadovaujamas Laimos Venclovienës. Rièardas PASILIAUSKAS Mûðio dalyvis Vincas Kubertavièius

Vël prasidëjæ vasaros karðèiai privertë þmones uþsimirðti, kad karðta ne tik po saule, bet ir tarptautinëje arenoje. Tiesà sakant, joje netgi karðèiau, ypaè Europoje. Taip neramu senajame þemyne nebuvo nuo pat ðaltojo karo pabaigos. Visos ðios pavojingos átampos kaltininkas tas pats, tiesa, anàkart tai buvo Sovietø sàjunga, dabar jos teisiø perëmëja Putino valdoma Rusija. Taèiau yra vienas esminis skirtumas: Sovietø sàjunga grasino, bet nedráso pradëti karo, o Putino Rusija uþpuolë savo kaimynæ Ukrainà, aneksavo jai priklausantá Krymo pusiasalá, atplëðë dalá Rytø Ukrainos teritorijos. Taigi dël to jokia Rusijos kaimynë nebegali jaustis saugi. Deja, ne visi tai supranta arba nenori suprasti. Uþtenka tokiø nesusipratëliø ir mûsø valstybëje. Þinoma, vienas dalykas, kai to nesuvokia paprastas þmogelis, ir visai kas kita kai Rusijos grësmës nemato politikas, laikraðèio leidëjas ar populiarus dainininkas. Tokiu atveju lieka tikëtis, jog tai laikinas nenuovokumo priepuolis, o ne sàmoninga, Kremliaus apmokama veikla, nukreipta prieð mûsø valstybæ. 2015 m. rugpjûèio 21 d. Tremtinys Nr. 31 (1149) Ávykiai, komentarai Putinizmo propaganda ne nuomonë Ðtai skaitau rajoninæ spaudà: raðoma apie savivaldybës tarybos darbà, dþiaugiamasi jaunu naujuoju meru, nestokojanèiu iðsilavinimo ir idëjø. Staiga dëmesá patraukia tekstukas po rubrika Mano nuomonë. Pavadinimas skambus Tik nereikia mûsø gàsdinti. Galima pagalvoti, bus raðoma apie kokius nors naujus mokesèius ar kokias nors sankcijas netvarkantiems nuosavø sodybø... Kur tau! Nuomonës autorius kalba apie tarptautinæ padëtá. Paèiu pirmuoju sakiniu jis pareiðkia, kad vis labiau jauèiamas Lietuvos þmoniø ásitikinimas, kad karas neiðvengiamas. Tà pojûtá jam sukëlë radijo laidos, televizija, straipsniø pavadinimai, politikø pasisakymai. Anot autoriaus, pojûtis toks stiprus, jog atrodo kad karas Lietuvoje jau prasidëjo. Pritrenkia nuomonës autoriaus iðvada: Tai yra dirbtinai kurstoma karo isterija. Tiesa, tuoj pat jis pripaþásta, kad geopolitinë padëtis yra sudëtinga, taèiau pripaþinkime, jog realios karo grësmës nëra. Politikus nuomonës reiðkëjas apkaltina atsakomybës stoka dël dirbtinai kurstomos karo isterijos pasekmiø. Já stebina ir mûsø ðalies vadovø trumparegiðkumas, jø pasipiktinimas visuomenës reakcija dël privalomosios karinës tarnybos gràþinimo. Toliau autorius jau prasilenkia su logika, nes reikalauja, kad valdþia pasakytø, jog nevyksta joks specialus naujokø rengimas karui, nesudaromi jokie papildomi kariniai daliniai, o siekiama uþpildyti trûkstamas kariðkiø vietas, kurioms uþimti neatsiranda savanoriø profesionalø. Ir dar jis norëtø, kad visuomenei valdþia paaiðkintø, jog nëra jokio ryðio tarp mobilizacijos Lietuvoje ir mobilizacijos Ukrainoje. Nuomonës pabaigoje autorius iðsako svarbiausià dalykà: su visais kaimynais reikia sugyventi graþiuoju, juos gerbti, neáþeidinëti. Tada ir nereikës kalbëti apie bûsimà karà. Kas tai nuomonë ar proputiniðka propaganda? Jeigu tai nuomonë, tai jà iðsakæs autorius turëtø sudegti ið gëdos, kad yra toks, ðvelniai tariant, mulkis. Bet jeigu jis tokiu savæs nelaiko? O gal jis ið tø, kurie teigia, kad prie ruso buvo geriau ir laukia nesulaukia jo ateinant? Kitaip tariant penktosios kolonos atstovas? Ir netgi tuo atveju, jei straipsnelá paraðæs þmogus ið tikro iðdëstë savo nuomonæ, taip parodydamas visiðkà nesusigaudymà politiniuose ávykiuose ir nesugebëjimà protauti, iðlieka klausimas kodël tokius nusiðnekëjimus publikuoja laikraðèio redaktorius? Nori nenori, prisimeni neseniai Lietuvos valstybës saugumo departamento (VSD) pateiktà pavojø ir grësmiø nacionaliniam saugumui vertinimà, kuriame aiðkiai ávardytas vienas ið Kremliaus vykdomo karo prieð Lietuvà taikiniø regioninë þiniasklaida. Dël nepavydëtinos finansinës padëties ji gali tapti lengvu kàsneliu Kremliaus propagandininkams. Faktas, kad tokios nuomonës skleidëjai patraukia tarptautinës padëties nesuprantanèiø þmoniø dëmesá ir jiems susidaro áspûdis, jog ið tikrøjø Lietuvai niekas negresia, kad prastø santykiø su Rusija prieþastis mûsø valstybës vadovø trumparegiðkumas. O juk karas prieð Lietuvà jau vyksta! Nesigirdi ðûviø, nesproginëja raketos tai dar nereiðkia, kad mûsø ðalis gyvena taikoje ir ramybëje. Iðties, sprogimø negirdëti, taèiau propagandinio karo gausmo gali Branduolinis karas prieð savus 3 negirdëti tik kurèias blaiviam protui þmogus. Vis daþniau paaiðkëja, kokias pinkles rezgë tariami ar tikri verslininkai ið Rusijos, kokias aferas, siekdami pakirsti mûsø ðalies finansiná stabilumà, suko romanovai ir antonovai, kokius ðnipinëjimo aktus vykdë tariami Rusijos diplomatai, kiek pastangø ádëjo rusø specialiosios tarnybos, paskleisdamos Lietuvoje gandus apie pedofilø klanus ir atominës jëgainës pragaiðtingumà, nuolatiná Lietuvos lenkø kirðinimà su lietuviais... O jei paminëtume nuolatines Rusijos ginkluotøjø pajëgø provokacijas (pavyzdþiui, skryþiai ðalia Lietuvos oro erdvës ið anksto nepraneðus, kaip reikalauja tarptautiniai susitarimai), karinius manevrus mûsø pasienyje ir panaðius, taip pat ekonominius karus (dar nebuvo jokiø sankcijø, kai Rusija uþdraudë áveþti Lietuvos ûkio produkcijà) beliktø pripaþinti: nematyti tokio karo prieð Lietuvà nedovanotinas naivumas. Tad komentuoti nuomonës reiðkëjo iðsakytas nesàmones net nesinori uþtenka ásiklausyti á terminà savanoriai profesionalai... Èia jau logikos stokos atvejis. Gintaras MARKEVIÈIUS Rugpjûèio pradþioje pasaulis paminëjo dviejø Japonijos miestø Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo branduolinëmis bombomis tragiðkas 70-àsias metines. 1945 metø rugpjûèio 6 ir 9 dienomis JAV panaudojo branduoliná ginklà, kad psichologiðkai palauþtø Japonijà ir ði kapituliuotø besàlygiðkai. Per akimirkà buvo nuþudyta deðimtys tûkstanèiø civiliø þmoniø... Ðis baisus karinis veiksmas buvo teisinamas tuo, jog prieðingu atveju uþsitæsæs karas bûtø pareikalavæs dar daugiau aukø ið abiejø pusiø. Taèiau bûta ir kitø motyvø, kurie buvo grynai politiniai JAV buvo priversta parodyti Stalinui, kad jo apetitui amerikieèiai turi prieðnuodá. Ðiandien galime tik pasvarstyti, kas bûtø nutikæ, jeigu amerikieèiai nebûtø átikinæ Sovietø sàjungos apsiriboti okupuotais kraðtais ir baigti svajoti apie pasaulinæ revoliucijà. Bet nereikia daug fantazijos, kad suprastume, kas bûtø ávykæ civilizuotame pasaulyje, jeigu sovietai atominæ bombà bûtø sukûræ pirmieji... Juk jiems savi pilieèiai nerûpëjo, kodël turëtø rûpëti svetimi? Toká ciniðkà poþiûrá á savus þmones rodo 1954 metø atominës bombos bandymai, kuriuos sovietai atliko su savo ðalies gyventojais. Visam ðiam nusikaltimui vadovavo karo pseudogenijus marðalas Georgijus Þukovas. Taigi tø metø rugsëjo 14 dienà Tocko poligone netoli Orienburgo ið 13 kilometrø aukðèio bomboneðis numetë 40 kilotonø ekvivalento atominæ bombà, kuri sprogo 350 metrø aukðtyje (25 metrus aukðèiau nei Vilniaus televizijos bokðtas, red. past.). Visi þmonës, dalyvavæ ðiame koviniame eksperimente, gavo ávairias radiacijos dozes, o epicentre buvæ gyvûnai (arkliai, avys, karvës, ðunys) virto apanglëjusiø mësgaliø liekanomis... Daugelis kariø, jau nekalbant apie civilius gyventojus (buvo evakuoti tik gyvenæ 5 6 kilometrø atstumu nuo epicentro), apskritai neþinojo, kas vyksta ið tikrøjø, todël net nebandë apsisaugoti nuo radiacijos poveikio. Kai kurie manevruose dalyvavæ kariai dar turëjo ðiokiø tokiø apsaugos priemoniø, taèiau kariniuose daliniuose dirbæ civiliai buvo palikti likimo valiai. Nors praëjo daugiau nei 60 metø po ðio sprogimo, bandymø duomenys iki ðiol laikomi áslaptinti, taèiau paslëpti gyventojø ir manevruose dalyvavusiø kariø sveikatos problemas buvo neámanoma. Nepaisant to, kad visi krauju pasiraðë nepasakoti, kà matë ir patyrë. Deja, nei kiek þmoniø þuvo per manevrus, nei kiek mirë vëliau dël apðvitinimo ir vëþio ir ðiandien neþinoma. Praëjus 55 metams Laisvës Radijui liudininkai pasakojo: Pasigirdo kurtinantis trenksmas, kaþkas pabiro ið virðaus, paskui iðkilo grybas ir ëmë suktis ðonu, 1954 metø rugsëjo 14 dienos ávykius prisimena senolë Lidija Lebedeva. Tuo metu ji buvo 17-metë, mokësi kulinarijos mokykloje ir kartu su kitais bendramoksliais atlikinëjo praktikà Tocko poligono karininkø valgykloje. Joms, nepilnametëms, kaip apsaugos priemonës nuo radiacijos buvo pasiûlytos... vilnonës antklodës! Jie tai buvo ekipuoti, su kombinezonais, dujokaukëmis, o mums liepë antklodes nuo lovø pasiimti. Ðiomis antklodëmis merginos naudojosi dar 40 dienø, ið poligono jas iðveþë tik spalio 25 dienà. Po 8 metø Lidija pagimdë dukterá... Mergaitë gimë labai ligota, fiziðkai nesivystë, pasakojo Lidija. Pragulëjo vaikas lovoje 12 metø, atrodë kaip 4 metukø... Galûnës kaip pusantrø metukø vaiko.... Po trejø metø gimë sûnus, deja, ir jis buvo ligotas jo endokrininë sistema buvo visiðkai suirusi. Tocko radioaktyvumo zonoje gimstamumas nukrito kone tris kartus, apsigimimø skaièius iðaugo 1,6 karto. Onkologinës ligos Orienburgo srityje antroje vietoje po ðirdies-kraujagysliø ligø. Visi, kurie gavo didelæ radiacijos dozæ, numirë greitai, maþdaug per metus, pasakojo gydytojas onkologas Vladimiras Baranovskis. Mûsø teritorijoje sergamumas labai didelis, o Buzuluko rajone ir mieste jis virðija srities vidurká. Buzulukas yra uþ 50 kilometrø nuo sprogimo vietos, Orienburgas uþ 200, Soroèinskas tik uþ 30 kilometrø. Prieð 55 metus niekas net nebandë sutrukdyti vietiniams gyventojams patekti á pavojingà teritorijà. Miðkas po atominio sprogimo labai apdegë, pasakojo Soroèinsko rajono gyventoja Valentina Sotnikova. Þmonës dar bandë ið ðio miðko sau pasistatyti namus, nes miðkas buvo beðeimininkis, niekam jo nereikëjo, todël þmonës pjovë medþius ir rentë trobas. Surentæ pagyvendavo 2 3 metus ir numirdavo... Be 45 tûkstanèiø kariø, dalyvavusiø ðiuose manevruose ir nukentëjusiø nuo radiacijos debesies, nukentëjo ir daugiau nei 10 tûkstanèiø civiliø gyventojø. Ðiandien (kalbama apie 2009 metus, red. past.) branduolinio sprogimo zonoje 58 gyvenvietëse gyvena apie 40 tûkstanèiø þmoniø. Per 55 metus në vienas ið jø nesulaukë ið valstybës jokios realios pagalbos, kuri bent kiek bûtø kompensavusi sveikatos praradimà ar artimøjø þûtá. Dabartiniu laikotarpiu, kai Kremliuje ásigalëjæs putinizmas sugriovë Europoje vyravusià taikà ir pradëjo grasinti branduoliniu ginklu visam Vakarø pasauliui, belieka prisiminti ðià daugiau nei prieð pusæ amþiaus ávykusià Tocko apokalipsæ ir visomis iðgalëmis daryti viskà, kad beprotiðkas Putino reþimas, nebe pagrindo tituluojamas Sovietø sàjungos politikos paveldëtoju, neturëtø jokiø perspektyvø. Jokiø, net paèiø maþiausiø. Parengë Gintaras MARKEVIÈIUS

4 Nr. 31 (1149) Tremtinys 2015 m. rugpjûèio 21 d. Kaunieèiams gerai þinomas istorikas Darius JUODIS Lietuvos istorijos institute apsigynë humanitariniø mokslø srities istorijos krypties disertacijà daktaro laipsniui gauti tema Sovietø saugumo veikla prieð lietuviø iðeivijà 1945 1991 metais (Klaipëdos universitetas, mokslinis vadovas dr. Èeslovas Laurinavièius). Ðia proga pakalbinome naujàjá moksø daktarà. Ar Jums disertacijos tema ádomi ir nauja? Pasirinkta mokslinio tyrimo tema yra sovietø saugumo veikla prieð lietuviø iðeivijà, jos chronologinës ribos apima 1945 1991 metø laikotarpá. Tai gana ilgas laikotarpis, bet tik já nagrinëjant galima pastebëti, kaip bëgant deðimtmeèiams keitësi ðios sovietinës struktûros veikla, saugumieèiø prisitaikymà prie to meto gyvenimo sàlygø ir kita. Stengiausi paþvelgti á ðios struktûros vidø, suprasti, kokià vietà ji uþëmë sovietinës imperijos valdyme. Pavyzdþiui, kas dominavo komunistø partija ar saugumo institucija? Aiðku, ne visada galima rasti vienareikðmius atsakymus kai formuoji iðvadà, reikia nurodyti iðimtis, kai tai netinka. Mano pasirinkta tema skamba labai tiksliai. Nesu istorikas teoretikas, daugiau praktikas ir prisilaikau dar 19 amþiaus vokieèiø istoriko Leopoldo Ranke iðsakytos minties, kad raðyti reikia kaip yra, tiksliau, kaip buvo, neávelkant savo minèiø á kaþkokios iðankstinës teorijos rëmus. Siekiau kiek galima tiksliau dëstyti savo mintis, kad jos bûtø suprantamos ne tik profesionaliems istorikams, bet ir visiems þmonëms, neabejingiems praeièiai, objektyviai jà vertinantiems. Taigi pajuokausiu: norëjau bûti tautos istoriku, kitaip tariant, þmoniø istoriku. Kokios problemos iðkilo atliekant tyrinëjimus pasirinkta tema? Problemø, be abejonës, iðkilo. Pirmiausiai tai archyvi- Prasmingo darbo tarpsnis nës medþiagos trûkumas, nes KGB archyvai iðliko nepilni. Daug bylø paprasèiausiai dingo. Kur jos pranyko, èia jau detektyvinë politinë istorija. Archyvinës medþiagos trûkumas ribojo tyrinëjimà, nes daug faktø liko neþinomi, kai kurie ávykiai iðliko neaiðkûs, neaiðkios ir jø atsiradimo prieþastys ir pasekmës. Kitas svarbus techninis klausimas: vertimas ið rusø kalbos. Sudëtinga kai kada buvo parinkti lietuviðkus atitikmenis biurokratiniams saugumieèiø terminams. Kartais paþodinis vertimas negalimas. Pavyzdþiui, dokumente teigiama, kad vienas ar kitas asmuo naudotas v temnuju, lietuviðkai skambëtø tamsoje. Skaitytojas ið ðalies nesupras, todël reikëjo paaiðkinti, kà ðis terminas reiðkia, kad vienu ar kitu þmogumi buvo naudojamasi jam paèiam neþinant. Jis atlikdavo vienà ar kità veiksmà, kurá jam padiktuodavo, bet tai darydavo tarsi savo noru. Arba yra toks terminas razrabotka, tai gali reikðti tyrimà plaèiàja prasme. Tokiø pavyzdþiø rasèiau ne vienà. Kokios buvo tyrinëjimo iðvados? Jei darbà raðyèiau ið naujo, tai ðiek tiek koreguoèiau. Dabar, kai daugiau pagalvoju, atsiranda naujø faktø, natûraliai kyla naujø minèiø. Visada reikia save vertinti kritiðkai. Populiariai tariant, iðvados bûtø tokios: saugumas buvo sudëtinë sovietø sistemos dalis, glaudþiai susijusi su ðalyje dominavusia ideologija, bet turëjo savà veiklos sritá, tai yra, kuravo slaptus veiksmus, atliko sistemos represinio árankio funkcijas. Aiðku, laikui bëgant, tendencijos kito. Tas pats buvo vykdoma veikiant prieð lietuviø iðeivijà. Sovietinë sistema nelaikë iðeivijos savarankiðku dariniu. Jiems ji buvo tik amerikieèiø ir kitø Vakarø ðaliø specialiøjø tarnybø árankis. Todël pagrindinis jø prieðininkas buvo JAV ir jos sàjungininkai. Stalininiu laikotarpiu veikla buvo puolamojo pobûdþio: buvo planuojamas kai kuriø asmenø pagrobimas, net fizinis susidorojimas. Saugumas periminëjo Laisvës kovotojø ryðius su Vakarais, norëdamas prakiðti dezinformacijà apie padëtá kraðte, þaisti su uþsienio ðaliø þvalgybomis. Ðeðtasis deðimtmetis buvo pereinamasis. Aktyvias priemones keitë propagandinës ir dezinformacinës akcijos, kurios pradëjo dominuoti vëlesniais deðimtmeèiais. Ðios akcijos reiðkë, kad vienu ar kitu veiksmu, pavyzdþiui, straipsniu ar anoniminiu laiðku, bandoma kompromituoti neátikusá asmená ar reiðkiná. Tuo metu saugumas, kaip ir visa sistema, vis labiau biurokratëjo: buvo raðomi planai, ataskaitos, bet realiai nieko uþsienyje nenuveikta. Devintojo deðimtmeèio pabaigoje saugumas pradëjo prarasti savo veiklos orientyrus, vis labiau pasireiðkë bendras sistemos pakrikimas. Kokius darbus planuojate ateièiai? Planuoju iðleisti mokslinæ monografijà ðia tema. Manau, kad knyga savo turiniu bus supantama kiekvienam besidominèiam netolima Lietuvos istorija. Kokius kitus tyrinëjimo darbus esate atlikæs? Tai Lietuvos pasiprieðinimo partizaninio karo istorija ir sovietø saugumo pastangos já nuslopinti. Esu redagavæs Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos leidþiamà istoriná þurnalà Laisvës kovø archyvas. Su istorike Aurelija Malinauskaite parengëme spaudai Prisikëlimo apygardos vado Juozo Paliûno-Ryto prisiminimø knygà Partizano keliu, kartu su Stanislovu Abromavièiumi knygà apie Jonà Misiûnà-Þalià Velnià. Taip pat paraðæs keletà straipsniø ðiomis temomis. Toliau tæsiu ðiø temø tyrinëjimus. Esu neformalioje aplinkoje bendravæs su partizaninio karo dalyviais, kurie paliko neiðdildomø áspûdþiø. Ypaè ásiminë susitikimai su partizanu Viktoru Ðniuoliu- Vytvyèiu, partizanø ryðininkais Vytautu Smitrumi-Gile, Zuzana Bitiniene-Razeta, Petru Pociumi-Berþu ir kitais. Deja, iðvardytø þmoniø jau nëra tarp gyvøjø. Dabar visada malonu susitikti ar bent pasikalbëti telefonu su partizanu Jonu Kadþioniu-Bëda, Stasiu Dovydaièiu, ryðininku Donatu Kvedaru ir kitais. Visada maloniai stebino kai kuriø lagerius ir tremtá iðgyvenusiø þmoniø gera, optimistinë nuotaika. Taigi ateities þmonëms galiu pasakyti: að juos paþinojau, ir tai man buvo tikra garbë. Taip pat malonu, kad istoriko likimas suvedë su partizaninës kovos metraðtininku Romu Kaunieèiu, isto- Sveikiname Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusá tremtiná Antanà JOCIØ ir linkime stiprios sveikatos, ilgø ir laimingø metø, dvasios ramybës ir Aukðèiausiojo globos. Þmona Genovaitë, vaikai ir vaikaièiai Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikiname daugeliui ðilutiðkiø gerai þinomà mokytojà, visuomenës ir politikos veikëjà, buvusá tremtiná, LPKTS Ðilutës filialo valdybos nará Algirdà Juozà ÈERVINSKÀ. Linkime sveikatos, daug daug ðviesiø dienø. LPKTS Ðilutës filialas Padëka Dëkojame knygos Tremties vaikai II tomo leidybai paaukojusiems Stefanijai ir Jonui Kalveliams 100 eurø. LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë riku Laimonu Abariumi ir kitais jaunesniais kolegomis, su kuriais susitikæ visada turime apie kà pakalbëti. Kas Jus skatina ir palaiko? Pirmiausia esu dëkingas savo tëvams Juozui ir Joanai Juodþiams. Jie mane iðleido á mokslus, be jø paramos nieko nebûèiau pasiekæs. Taip pat dëkingas kolegoms ið Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kurie sudaro galimybes tobulëti. Aiðku, niekada nepamirðtu þmoniø ið Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos ir savaitraðèio Tremtinys redakcijos. Visada malonu ten pasisveèiuoti. Ar Jûsø laisvalaikis susijæ su istorija? Be abejo, kitaip ir negali bûti, juk negali apsiriboti sëdëjimu darbo kabinete. Taigi ið dalies mano toks ir gyvenimo bûdas partizanø gyvensenos rekonstrukcija. Ja uþsiimu nuo 2009 metø, su bendraminèiais dalyvaujame Partizanø pagerbimo, tradiciniuose sàskrydþiuose Ariogaloje, Kariuomenës bei visuomenës ðventëse. Dalyvaujam ne tik minëtuose renginiuose. Darius Juodis (centre) bendraminèiø bûryje Pradþia buvo sunki: nelabai kà þinojome, bet reikëjo pradëti veikti. Pradþioje nesisekë kurti darnesnio kolektyvo, netgi buvo minèiø viskà uþbaigti. Bet sutikau kitus rekonstrukcijos entuziastus: Ramûnà Skvireckà ir Jaunuosius Lietuvos patriotus. Tai man buvo naujas postûmis profesionalios rekonstrukcijos link, tai yra kiek galima autentiðkesnës partizanø uniformos ir ekipiruotës atkûrimas. Taigi bëgant metams susibûrë darnesnis mûsø, rekonstruktoriø, kolektyvas. Aiðku, sudëtinga rasti patikimø þmoniø ið jaunesnës kartos, nes kai kada jie nerimtai þiûri á mûsø pastangas. Galvoju, kad mums labai svarbus rezistencinës kovos dalyviø palaikymas ir pritarimas mûsø idëjoms. Per daugelá metø ið jø neiðgirdau në vieno priekaiðto, tik paskatinimus, ypaè kai susirenkame á sàskrydþius Ariogaloje. Visada malonu apsilankyti ir LPKTS Ðilalës filialo renginiuose. Taigi, darbà ðioje srityje tæsiame. Aèiû uþ pokalbá. Kalbëjosi Stanislovas ABROMAVIÈIUS

(atkelta ið 1 psl.) Kultûra suteikia tautai dvasinæ vienybæ ir tokiu bûdu palaiko tautos gyvybæ. Tautinë kultûra yra objektyviausias tautos pagrindas. Kultûra yra tautos forma, tas pradas, kuris ir sukuria ið bendruomenës tautà. Ji sulydo á darnià visumà visus tautos materialiuosius (kilmæ) ir dvasinius (kalbà, istorijà, tradicijas ir paproèius) elementus ir tuo bûdu sukuria tautinæ individualybæ. Etninë bendruomenë iðauga á tautà tik tada, kai ji sukuria bendrinæ kalbà, kuri padeda bendrauti daugeliui etniniø grupiø þmoniø. Taèiau valstybë gali susiformuoti tik tada, kai kai tauta pasiekia pakankamai aukðtà kultûriná lygmená, ir kai jà pradeda vienyti politinis idealas sukurti savo nepriklausomà valstybæ. Bûdama tautinës gyvybës versme drauge kultûra tautai yra ir jos paðaukimas, suteikiàs jos egzistencijai ir jos kûrëjams þmogiðkàjà gyvenimo prasmæ. Tautinëje valstybëje, politinë lais- (atkelta ið 1 psl.) Þurnalistui pavyko atskleisti ir savotiðkà antràjà tremtá nuoskaudà bei paþeminimà tremtiniams sugráþus á Tëvynæ. Manau, ryðkiausiai tai atskleista apybraiþoje Amþinas sargas. Mokytojas Justinas Neverbickas 1945 metø sausio 13 dienà sovietiniø aktyvistø iðvestas ið klasës ir ðeðeriems metams ákalintas neþi- 2015 m. rugpjûèio 21 d. Tremtinys Nr. 31 (1149) Jonas Laurinavièius ir Zita Vëþienë Lietuviø tautinë kultûra: praeitis, dabartis, ateitis vë þmogui suteikia galimybæ laisvai kurti. Laisvas þmogus gali pats save sukurti, priklausomai nuo jo vertybiniø orientacijø, kaip raðë filosofas Erikas Fromas, ko þmogus pats nori bûti ar turëti. Þmogaus siekis bûti, reiðkia siekti realizuoti þmogaus istoriná paðaukimà. Iðlieka tik tai, kas uþraðyta, kas paþymëta kûrybine iniciatyva. Á istorijà tautà áraðo tik jos kûrybingumas. Todël ir sakoma, kad tautos paðaukimas kurti savo kultûrà. Moralinis ir dvasinis tautos vertingumas remiasi á jos nariø doriná ir kultûriná vertingumà. Norëti ir linkëti savo tautai dvasinës didybës tai ryþtis paèiam tobulëti ir savo asmenimi pasitarnauti realia medþiaga savo tautos vertingumo rûmams statyti... Rugpjûèio 6 7 dienomis Lietuvos moterø lygos narës atvertë naujà veiklos ir bendradarbiavimo su Kauno águlos karininkø ramove puslapá surengë pirmà naujo renginiø Tremtiniø kanèios sudëtos knygose nia uþ kà Vorkutoje, po metø, 1946 metø rugsëjo 2 dienà, paleistas kaip neteisëtai nuteistas, atskubëjo á Burbiðkes, susirado þmonà, visas ðvytëjo dþiaugsmu, kad vis dëlto teisybë nugali: nesi kaltas, tai ir paleido... Tuoj eis á mokyklà ir vël dirbs. (...) Bet ðtai Þieþmariø valsèiuje tarsi skuduru per veidà tvojo mokytoju dirbti jis negali... Kaip tai negali? Juk jis nekaltas, reabilituotas! Vaþiuoja á Kaiðiadoris, á apskritá. Bet iðgirsta tà patá ne, á mokyklà nebepriimsim. Uþsirûstinæs J. Neverbickas vaþiuoja á Vilniø, á ministerijà. Iðveþtøjø pedagoginiam darbui nepriimame. Toks nurodymas. Niekuo padëti negaliu, iðgirsta. (...) Tik per didelá vargà pavyko gauti sargo darbà. Pasigailëjo Kauno 38-osios pradinës mokyklos direktorius, ádarbino já mokykloje. Taip J. Neverbickas ilgiems deðimtmeèiams ir paliko sargu. Amþinu sargu, kaip jis pats sako. Graudu, skaudu. Taèiau tokius ar kitokius skaudulius patyrë kiekvienas sugráþæs á Tëvynæ. Panaðias nuoskaudas patyrë ir tremtiniø vaikai, dirbdami net patá paprasèiausià, juodþiausià darbà. Ðtai Kazë Butkevièiûtë ( Nuslinkæ ðeðëliai ) pirmaujanti rajono melþëja. O pikti lieþuviai lyg juokais postringavo: Plëðykis, plëðykis, Kazyt, bet Lenino ordinà rajone kitoms uþ menkesnius rodiklius duos. Pati þinai, kad Sibiras tau kojà kaiðioja. Kà jau ir bekalbëti: skaudu bûdavo klausytis skaudþiø þodþiø. Syká bendradarbiai pasveikino su áraðymu á rajono garbës lentà, netgi nuotraukà padarë, o vis dëlto jos kandidatûra rajone nepraëjo, apsiribojo tik ûkio darbo pirmûnø stendu. Sujaudino ir apybraiþa Medinis kryþelis. Joje paliestas dar vienas komunistinio reþimo skaudulys þmoniø moralinis luoðinimas. Á tokià moralinio luoðinimo maðinà patekdavo ir ne vienas tremtiniø bei politiniø kaliniø vaikas, mirus tëvams, artimiesiems, perëjæs sovietiniø vaikø namø, saugumo rûsiø auklëjimà. Apybraiþos herojë tremtinë Alytë nusiþudë. Ir ne Sibire, o Lietuvoje! Kad nusiþudytø kaþkuris ið tremtiniø Sibire, neteko girdëti. Paèius baisiausius paþeminimus, sunkumus tremtiniai, politiniai kaliniai iðkentëdavo pakelta galva. Taèiau tëvynës komunistø pareigûnø, kaimynø skriaudos, paþeminimai vien dël to, kad buvai tremtinys, daþnai buvo nepakeliami. Prieð nusiþudymà Alytë raðë laiðkà mamai, kuri Sibire þuvo. Ji buvo viena kaip pirðtas, netgi atsisveikinimo laiðko neturëjo kam paraðyti. Praðë visø atleisti jai, kà ji ne taip darë. Klausë, kà ji padarë valsèiaus saugumo virðininkui, kad jis, atstatæs pistoletà, liepë gerti naminæ ir nusirengti. Klausë, kas jà padarë alkoholike, vaikø invalidø gimdytoja. Ateikite, raðë ji, prie mano kapo ir pasakykite tai man. Tik 5 ciklo Moterys ir kultûra konferencijà. Joje be jau minëtø organizacijø skaitë praneðimus ir dalyvavo diskusijose ne tik kaunieèiai, bet nemaþas bûrys vilnieèiø bei visuomeniniø organizacijø: Tëvynës paþinimo draugijos (Kauno skyriaus vadovë Irena Eigelienë), Lietuvai pagraþinti draugijos (vadovas Juozas Dingelis), Panemunës moterø katalikiø organizacijos (vadovë Alë Jurgaitienë), Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø bendrijos bei Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos nariø. Konferencijoje dalyvavo ir kelios vieðnios ið Baltarusijos, pensininkø organizacijos Naðe pokolenija (Mûsø karta), vadovaujamos Tatjanos Zelko. Jos atvyko, paèiø þodþiais, pasimokyti tautiðkumo ir vienybës, siekiant bendrø tautos tikslø. Konferencijà globojo Seimo narë Vincë Vaidevutë Margevièienë. Konferencijà pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo nariai Vincë Vaidevutë Margevièienë, TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos vadovë, ir Rytas Kupèinskas ið TS-LKD partijos, Lietuvai pagraþinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Kauno miesto savivaldybës atstovas. Konferencijoje praneðimus perskaitë akademikas Romualdas Grigas Lietos kultûra: jos iðtakos, sklaida ir likimas ; prof. Ona Voverienë Tautos gyvybë kultûroje ; dr. Auðra Jurevièiûtë Kultûra prieðkario Lietuvos kariuomenëje ; mjr. Donatas Mazurkevièius Kultûra Lietuvos kariuomenëje ; etnologë Stasë Mickutë Gamtojauta lietuviø etnologijoje ; raðytoja Saulutë Genovaitë Markauskaitë Kultûros vertybës regionuose ; prof. Virginija Jurënienë Lietuvos kultûros politikos ypatumai ; prof. Libertas Klimka Lietuviø tautinë kultûra ; aktorë raðytoja Ina Kazragytë Sceninë kultûra Lietuvoje ; menotyrininkë Onutë Velykienë Tautinës kultûros iðraiðka linø istorijoje ; mokytoja Irena Eigelienë Baltiðkoji kosmologija: lietuviø tautinës kultûros iðtakos ; Eglë Paðkevièiûtë- Kundrotienë Lietuviø mokslo draugijos paveldas Lietuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bibliotekoje. Diskusijose aktyviai dalyvavo tautotyrininkas Rimvydas Þiliukas. Konferencijos praneðimus papildë ir lietuviðkomis patriotinëmis dainomis pakylëjo Aleksoto pedagogiø ansamblis Svaja, vadovaujamas J. Dailydënienës; skaitytoja ir dainininkë Antanina Skaudþiuvienë, dainininkës ir muzikantës Romualda Brunzienë, Onutë Brazauskienë, Danutë Teiðerskienë. Auditorijos atokvëpio minutes uþpildë Lijanos Þiedelytës smuiko garsai. Konferencijos praneðimus apibendrino ir dalyviams padëkojo konferencijos spiritus movens Lietuvos moterø lygos Kauno skyriaus pirmininkë doc. Meilutë Asanavièienë. Prof. Ona VOVERIENË dorai ir sàþiningai, ir tada að jums atleisiu visiems, mano gyvenimo purvintojams. Nors knygoje uþraðyti Kaiðiadoriø kraðto tremtiniø prisiminimai ir istorijos, susitikime dalyvavusiems pakruojieèiams jie atrodë artimi: ne vienam teko patirti toká patá ar net didesná namø ir Lietuvos ilgesá, badà, ðaltá, paþeminimà... Mokytoja Stasë Èepaitienë ið Klovainiø sakë, kad savo mokiniams pasakodama apie tremtiniø dalià nutylëdavo, kad jos ðeima iðtremta, o nuo tëvø atskirta maþa mergaitë buvo ji pati. Mat, kai Èepaitienës tëvus veþë á tremtá, Stasytæ artimieji iðkëlë per vagono langà. Sibiro ji iðvengë. Bet kaip skaudþiai iðgyveno tëvø ilgesá ir dar skaudþiau susitikimà su jais po beveik deðimtmeèio tremties: jie mergaitei atrodë tarsi svetimi þmonës. Dalydamasi prisiminimais mokytoja Elena Morkûnienë sakë, kad ir jai, ir daugeliui panaðaus likimo þmoniø gráþimas á Tëvynæ buvo tarsi antroji tremtis þmonës negalëjo gauti darbo, prisiregistruoti gyvenamoje vietoje, o kai kurie neturëjo teisës mokytis. Mokytoja apgailestavo, kad nebuvo priimtas liustracijos ástatymas, kad nukentëjusiesiems sumaþintos valstybinës pensijos. Tai mûsø valstybës vadovø akibrokðtas visiems nukentëjusiems sovietmeèiu. Zita VËÞIENË, LPKTS Pakruojo filialo pirmininkë

6 Nr. 31 (1149) Tremtinys 2015 m. rugpjûèio 21 d. Liepos 25 dienà Ðilalës rajone ávyko devintasis Medvëgalio menø festivalis, kurio metu buvo pristatyta Vytenio Almonaièio ir Junonos Almonaitienës knyga Ðiaurës Karðuva. Visi mus supantys daiktai ir reiðkiniai turi apibrëþimus, paaiðkinimus þodynuose ir þinynuose. Kiekvienas þmogus kiekvienam daiktui ir reiðkiniui turi savo supratimà ir api- Zigmas Rudys, Justino, gimë 1918 metais. Naciø okupacijos metais buvo Lentvario valsèiaus policijos sekretorius. 1944 metø rugsëjá tapo Didþiosios Kovos rinktinës ðtabo raðtininku, turëjo slapyvardá Smilga. Jo jaunesnysis brolis Jonas, gimæs 1925 metais, ið pradþiø tik slapstësi nuo mobilizacijos, vëliau tapo Klajûno bûrio partizanu, veikë Þilvièio, Þilvyèio, Þebenkðties slapyvardþiais. Þuvo 1945 metø gruodþio 13 dienà netolimame Budeliø kaime. Palaikai niekinti Þasliuose, uþkasti Kliuko puðynëlyje. Artimieji iðkasë ir slapta palaidojo Budeliø kapinëse, Kaiðiadoriø rajone. Jonavoje gyvenanti Regina Sokolova gimusi sovietiniame lageryje, kur buvo kalinama jos motina. Moteris þino vienà skausmingà partizaninës kovos epizodà, kai Didþiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misiûnas-Þalias Velnias su draugais sovietø kareiviø buvo uþpultas Þasliø valsèiaus Budeliø kaime, bunkeryje prie Neries. Be vado bunkeryje tada buvo jo pavaduotojas Aleksas Zapkus-Piliakalnis, Motiejus Bulauka-Kolumbas, Smilga ir jaunas klierikas. Þûti lemta buvo tiktai Smilgai, kurio KGB net tikro vardo ir pavardës nesuþinojo. Tas neávardintas þmogus Smilga buvo Reginos tëvelis Zigmas Rudys. Rudþiø ðeimynoje augo septyni vaikai: Zigmas, Jonas, Vacys, Bronius, Aleksandra, Bronislava ir Marytë. Zigmas mokësi gimnazijoje, turëjo neabejotinø gabumø menui. Graþiai pieðë, grieþë smuiku, dainavo. Prieð tas nelaimes, tai yra prieðkaryje, Skëriuose su jaunimu statë vaidinimus ir pats vaidino. Kurá laikà dirbo Trakø apskrityje raðtininku, todël mokëjo spausdinti raðomàja maðinële. Á partizaninæ kovà ásitraukë ne ið baimës tarnauti sovietinëje kariuomenëje, bet dël ásitikinimø. Buvo devyniø amatø meistras, nepamainomas raðtvedys. Þemaièiai gyveno prie Neries Burniðkiø kaime, Musninkø valsèiuje. Tëvas Jonas Þemaitis turëjo ne tik gabalà þemës, bet ir 20 hektarø miðko. Kadangi sûnø neturëjo, darbymeèiu samdë bernus ir padienius darbininkus. Skyrë Skërius, Padalius, Paparèius nuo Musninkø kraðto tik siaura Neries upës juosta, todël jaunimas draugavo. Janina Þemaitytë, vienturtë duktë, su Zigmu Rudþiu rimtai draugavo nuo 1944 metø. Jø tëvai draugystei neprieðtaravo. 1945 metø pradþioje jiedu buvo nutaræ susituokti. Zigmas daþnai lankydavosi pas Þemaièius. Kaimo merginos, tarp jø ir Janina, daþnai padëdavo partizanams nuneðti þinutes, laiðkelius sumaniai paslëpdavo nuo stribø ir kareiviø mergaitiðkose kasose. Dëdë Vacys pasakojo, kad tà lemtingà 1945 metø birþelio 29 dienà á ðtabà buvo atëjæs klierikas su þinia nuo klebono (gal Èiobiðkio, Musninkø ar Þasliø), kad kità dienà mano tëvai kvieèiami á klebonijà tuoktis, pasakojo Regina Rudytë-Þemaitytë-Sokolova. Buvo penktadienis, Þasliø ir Musninkø valsèiuose KGB suruoðë didelá puolimà. Tëvo sesuo Marytë, pamaèiusi kareivius, bëgo praneðti broliui, kad ateina baudëjai su ðunimis, reikia takus palaistyti benzinu, kad tie þmogaus kvapo neuþuostø, taèiau nesuspëjo. Tada mûðyje su sovietø kareiviais þuvo trys vyrai: Zigmas Rudys- Smilga, bûriø vadai Pranas Kacevièius-Dagilis ir Jovaras. Þuvusiøjø kûnus kareiviai nuveþë á Trakus ir numetë aikðtëje. Sako, paskui juos uþkasë netoliese esanèiuose pelkynuose. Apie mano tëvelio þûtá mama suþinojo tà paèià dienà ir buvo didþiausiai sukrësta, nes po ðirdimi buvo uþsimezgusi nauja gyvybë. Að gimiau po septyniø mënesiø po tëvelio þûties, jis manæs niekada nematë. Jonas Rudys-Þilvytis buvo kiek jaunesnis uþ brolá Zigmà, dirbo þemës ûkio darbus, buvo labai darbðtus. Jis su draugu þuvo tø paèiø 1945 metø Maþoji kalinë Zigmas Rudys su seserimi Aleksandra. 1938 metai lapkritá netoli namø. Kûnas buvo numestas Þasliuose, paskui stribai pakasë puðynëlyje. Sesuo Aleksandra su broliu Broniumi naktá, jau lapkrièio gruodui spaudþiant, rankomis iðkasë tà duobæ ir rado abiejø palaikus. Vacys sukalë du puðiniø lentø karstus. Atvaþiavo naktá arkliu ir nuveþæ á tëviðkës kapines, juos palaidojo á vienà duobæ. Niekas apie kità palaidotà jaunuolá neklausinëjo, taèiau þmonës sakë, kad jis buvo kilæs nuo Cineikiø ar Èiviðkiø. Neatsirado savame kaime iðdavikø, nes valdþia taip ir nesuþinojo apie ðá didelá nusikaltimà. Vacys ir Bronius Rudþiai buvo pasidaræ slaptavietæ troboje prie krosnies, paskui iðsikasë bunkerá Padaliø kaime. Partizanø bûriuose nebuvo. Kai pasibaigë karas, gráþo namo ir visà laikà neramiai gyveno, bijojo kiekvieno beldimo á duris. Kaimas buvo vieningas ir savas, neiðdavë... Mano mama sugráþo pas tëvus á Burniðkes Musininkø valsèiuje. Gal ið pavydo kaimynai praneðë NKVD, kad Janina Þemaitytë partizanø ryðininkë. 1945 metø birþelio 18 dienà jà su tëvais suëmë ir iðveþë. Mano senelis Jonas Þemaitis, atskirtas nuo ðeimos, þuvo per trëmimà prekiniame vagone, senelë po metø mirë Krasnojarske viena, nes mamà uþdarë á kalëjimà. Ten 1946 metø vasario 11 dienà að ir gimiau. Dvejus metus su mama kalëjome vienutëje. 1948 metø vasarà iðklausyti nuosprendþio mus sugràþino á Lukiðkes. Mamà uþ tëvynës iðdavimà nuteisë 8 metus kalëti ir dar 5 metus tremties. Mamai pasisekë kokiu tai bûdu duoti þinià Marytei Rudytei, tëvelio seseriai, kuri buvo netekëjusi ir gyveno kaime. Mane ið kalëjimo iðtraukë, ir mes veþimu nudardëjome á neþinomas vietas. Man, temaèiusiai tik grotas ir tamsias kalëjimo sienas, arklys buvo didysis atradimas. Dabar suprantu, kokia tai buvo naðta tetai Marytei, pas kurià iðgyvenau 10 metø ir vadinausi Regina Rudyte, kol mama 1956 metø vasarà atvaþiavo á Lietuvà trumpø atostogø. Po jø iðsiveþë mane á Sibirà, nes ji dar privalëjo gyventi tremtyje. Po daugelio metø tapau Regina Þemaityte. Mama tremtyje iðtekëjo uþ politinio kalinio Igno Levicko-Svirplio, buvusio Jono Aleksandravièiaus-Pirato bûrio partizano. 1944 metø rugsëjá jis buvo mobilizuotas, nugabentas á Jarcevà, o ið ten sausá buvo veþamas á frontà. Svirplys buvo suimtas ir 1945 metø pabaigoje nuteistas lagerio... Vorkuta miestas Komijos ðiaurës rytuose. Èia buvo apie 50 lageriø, kiekviename ið jø kalëjo apie tûkstantá lietuviø politiniø kalniø: þinomø mokslo vyrø, kunigø, pavyzdingø Kelionë po istorinës Ðiaurës Karðuvos þemæ bûdinimà. Perskaièius Junonos ir Vytenio Almonaièiø knygà, mano suvokimas apie þinynus taip pat pasikeitë. Knygos yra nevienodos: vienas perskaitai ir padedi, kitas pradedi skaityti ir nebaigi, dar kitas skaitai, skaitai, gëriesi ir niekada nepadedi. Jos visada yra ðalia. Ðiandien pasakosiu savo, paprastos skaitytojos, áspûdþius apie knygà, kuri yra tarp visada po ranka esanèiøjø. Paimi á rankas Vytenio Almonaièio ir Junonos Almonaitienës knygà, intriguoja pavadinimas Ðiaurës Karðuva. Tik paþvelgus á pavadinimà mintyse sukasi istorijos, tekstai, vaizdai, teritorijos, þemëlapiai ir supranti, kad pavadinimas girdëtas, taèiau neþinomas ir kad neþinai apie kà knyga. Ádëmiau paþiûrëjus á virðelá pamatai paaiðkinimà, kad tai keliautojo po Ðilalës kraðtà þinynas, skiriamas pedagogës, politikës, ádëmios pirmojo leidimo skaitytojos ir nuoðirdþios Junonos ir Vytenio Almonaièiø darbø gerbëjos Zitos Lazdauskienës ðviesiam atminimui. Autoriai paaiðkina, kad knygoje apraðo teritorijas, kurios 13 14 amþiuose buvo Karðuvos þemë, kad tai dalis Þemaitijos, administraciniu ûkininkø. Visi sunkiai dirbo akmens anglies ðachtose, statybose. 1956 1965 metais Regina Rudytë gyveno Vorkutoje, gráþti namo galëjo tik po beveik 20 metø tremties. Nusikelkime á maþosios Reginos tremtá Vorkutoje, kai ji, vienuolikmetë, buvo mamos iðveþta á Sibirà, kur nei medis augo, nei ievos þydëjo... Mama á Lietuvà atvyko trumpam. Vorkutoje kiekvienà treèiadiená ar ketvirtadiená 30-oje ðachtoje turëjo registruotis vietos KGB. Tad ið jø ir gavo leidimà apsilankyti Lietuvoje ir atsiveþti dukrelæ. Þinoma, visais laikais sovietiniø saugumieèiø tikslas ir siekis buvo, kad kuo maþiau lietuviø liktø Lietuvoje, tad leido... Að tuo metu gyvenau Skëriø kaime pas senelius kartu su teta Maryte, atstojusia mamà. Ji buvo pasiðventusi uþauginti mane, varydavo uþ durø pirðlius. Teta þinojo, kad kitaip man bûtø tekæ keliauti á Èiobiðkio ar Kauno vaikø namus. Mûsø namelis buvo nedidelis, tik dviejø kambariø, tad gyvenome susispaudæ, nes vienà kambará uþëmë mano tëvelio brolis Vacys su þmona Leokadija (Lione). Pradëjau lankyti Mikalauèiðkiø pradþios mokyklà, o á ketvirtà klasæ ëjau á naujai pastatytà dviejø aukðtø Eiriogalos septynmetæ, kuri buvo kiek arèiau namø. Mokytis sekësi gerai, seneliai ir teta Marytë mane mylëjo, tad apie tai, kad kaþkur Ðiaurës mieste Vorkutoje gyvena mama, net negalvojau. Juk su ja iðsiskyriau bûdama tik trejø metukø. Kalëjimo, kuriame ji su manimi kalëjo, kamera atmintyje neiðliko. Jà ásivaizdavau aukðtà, graþià, juodais plaukais, taèiau tos vaizduotës nesureikðminau, nes gyvenau vaiko gyvenimà, kuris niekada nepaþino savo tëvelio, o mama gyveno tik pasàmonëje... (Bus daugiau) Parengë Stanislovas ABROMAVIÈIUS poþiûriu didþioji Ðilalës rajono dalis. Ðiandien mes gërimës Medvëgalio didybe ir jo apylinkiø groþiu, kurios priskiriamos kitai istorinei srièiai Medininkams. Ði knyga, skaitoma nuo virðelio iki paskutinio puslapio. Atverèiau ir pamaèiau þemëlapá, akys ieðkojo paþástamø vietovardþiø. (keliama á 8 psl.)

Rugpjûèio 23 d. (sekmadiená) Raseiniuose bus atidengtas paminklas Plauginiø miðke þuvusiems Kæstuèio apygardos Gintaro rinktinës partizanams atminti. 12.30 val. ðv. Miðios Raseiniø baþnyèioje. 14 val. paminklo atidengimas ir paðventinimas Plauginiø miðke (vyksime autobusu). Dalyvaus Raseiniø rajono kultûros centro folkloro ansamblis. Teirautis A. Ðapokos tel. 8 687 90244. Kvieèiame dalyvauti. Rugpjûèio 23 d. (sekmadiená) LPKTS Kauno filialas kvieèia paminëti Juodojo kaspino arba stalininës Sovietø sàjungos ir nacistinës Vokietijos vadovø pasiraðytas Molotovo-Ribentropo pakto 76-àsias metines, taip pat ir Baltijos kelio 26-metá. 10 val. ðv. Miðios Kauno Ðv. Mykolo Arkangelo (Águlos) baþnyèioje. 12 val. minëjimas Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje. Gëliø padëjimas prie Neþinomojo kario ir Laisvës paminklø. Kvieèiame gausiai dalyvauti. Dëmesio! Praneðame, kad Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga baigia rinkti medþiagà knygos Tremties vaikai antrajai daliai. Jau apraðyta 50 tremties vaikø ir jø ðeimø istorijø, pateikta per 200 nuotraukø. Aktyviausiais talkininkais buvo LPKTS Pakruojo, Kauno, Birþø, Kaiðiadoriø filialai. Savo atsiminimus ar pasiûlymus apraðyti knygos herojus iki rugsëjo vidurio siøskite Tremtinio redakcijai arba knygos autoriui Stanislovui Abromavièiui el. paðtu laisve@kovaz.net arba tel. 8 611 54 324. Norintieji paaukoti lëðø knygos leidybai, pinigus perveskite á Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos sàskaità DNB LT86 4010 0425 0156 6754. Aukotojø pavardës bus skelbiamos naujoje knygoje ir Tremtinio laikraðtyje, taip pat per knygos pristatymus. Be to, kiekvienas aukotojas gaus vardinæ knygà su autoriø autografais. Nuoðirdþiai dëkojame uþ jûsø gerumà. Rasa DUOBAITË- BUMBULIENË, LPKTS valdybos pirmininkë 2015 m. rugpjûèio 21 d. Tremtinys Nr. 31 (1149) Skelbimai Rugsëjo 12 d. (ðeðtadiená) kvieèiame á þygá Dainavos apygardos partizanø takais. 9 val. ðv. Miðios Seirijø baþnyèioje. 9.50 val. iðvykimas á Bestraigiðkës miðkà prie bunkerio. 10.20 val. minëjimas Bestraigiðkës miðke prie bunkerio. 11 val. iðvykimas á Liðkiavà. 11.40 val. perlaidotø partizanø pagerbimas Liðkiavos kapinëse. Apsilankymas Liðkiavos baþnyèioje ir vienuolyno aplinkos apþvalga. 12.50 val. iðvykimas á Liepiðkiø kaimà. 13 val. sustojimas prie Juozo Vitkaus-Kazimieraièio paskutinës vadavietës. Pietø pertrauka (kareiviðka koðë ir arbata). 14.10 val. iðvykimas á Merkinæ. 14.40 val. Mekinës Kryþiø kalnelio aplankymas. 15.40 val. iðvykimas á Perlojà. 16 val. þygá uþbaigsime aplankydami Perlojos istorines vietas. Dainuos choras Atmintis, dalyvaus etnografinis ansamblis, moksleiviai, kaimo muzikantai, Perlojos kaimo jaunimas. 17.30 val. renginio pabaiga. Rugsëjo 26 d. (ðeðtadiená) 11 val. Ðiauliø universiteto Baltojoje salëje (Vilniaus g. 88) ávyks á Sibiro Alma Mater 6-ojo tomo pristatymas. Maloniai kvieèiame dalyvauti. Uþjauèiame Dël buvusio politinio kalinio Jono Èiûro (1928 2015) mirties nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, dukterá ir artimuosius. Buvæ bendraþygiai Antanas Palionis ir Kazimieras Dûda Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. 2,36 Eur (8,16 Lt), 3 mën. 7,09 Eur (24,48 Lt). ILSËKITËS RAMYBËJE Zofija Raudonienë 1933 2015 Gimë Tauragës aps. Kvëdarnos valsè. Sodulës k. ûkininkø ðeimoje, auginusioje penkias atþalas. 1949 m. ðeima iðtremta á Irkutsko sr. Taiðeto r. Suetichos gyv. Á Lietuvà gráþo 1956 m. Apsigyveno tëviðkëje Sodulës k., Pajûralyje. Palaidota Pajûralio parapijos kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, vaikaièius, jø ðeimas ir artimuosius. LPKTS Ðilalës filialas Sofija Valiukienë 1936 2015 7 Tëvai iðtremti 1946 m. á Irkutsko sr. 1955 m. ten Sofija sukûrë ðeimà su tremtiniu Antanu Valiuku. Á Lietuvà sugráþo tik 1968 m. Apsigyveno Kaune. Palaidota Kauno Seniavos kapinëse. Uþjauèiame vyrà Antanà ir artimuosius. LPKTS Kauno filialas Eugenijus Barniðkis 1937 2015 Gimë Kaune. Eugenijui buvo ketveri, kai sovietø valdþia 1941 m. ðeimà iðtrëmë ið Panevëþio. Mokësi Jakutijos Trofimovsko, Kisiûrio mokyklose, Jakucko miðkø technikume. Á Lietuvà gráþo 1956 m. Baigë Vilniaus miðkø technikumà, vëliau LÞÛA MÛF neakivaizdiná skyriø, Maskvos Timiriazevo þemës ûkio akademijos aspirantûrà. Dirbo Lietuvos miðkø ûkio mokslinio tyrimo instituto Plateliø miðkø tyrimo punkto vedëju, Plungës þemës ûkio mokyklos direktoriaus pavaduotoju, Plungës miðkø urëdijos miðkø urëdu, miðkø apsaugos inspektoriumi. Paraðë per 40 moksliniø straipsniø miðkininkystës tema. Susituokë, uþaugino du sûnus. Padvelkus Atgimimo vëjams aktyviai ásiliejo á Sàjûdþio veiklà. Jo ir grupës sàjûdieèiø iniciatyva Plungëje ákurtas buvusiø tremtiniø klubas ir choras. Jis buvo pirmasis ðios organizacijos pirmininkas. Kadangi mylëjo muzikà, daug metø dainavo chore Tëvynës ilgesys. Aktyviai dalyvavo visuomeninëje veikloje. Palaidotas Plungës r. Plateliø sen. Berþoro kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, sûnus, vaikaièius. LPKTB Plungës skyrius Petras Poteliûnas 1938 2015 Gyvenime patyrë daug vargo. Anksti liko be tëvelio politinio kalinio. Uþaugino dvi dukteris. Buvo aktyvus LPKTS Alytaus filialo tarybos narys, ilgametis vëliavneðys. Visus pavestus darbus atlikdavo be priekaiðtø. Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius. LPKTS Alytaus filialas Irena Jurkutë-Aðmantienë 1931 2015 Gimë Kretingos aps. Skuodo valsè. Kaukolikø k. ûkininkø ðeimoje, auginusioje keturias dukteris ir vienà sûnø. 1948 m. septyniolikmetë Irena ir vyresnioji sesuo buvo iðtremtos á Irkutsko sr. Ðamankos k. Uþ patriotines dainas buvo nuteista 10 m. kalëti lageryje, taèiau po 6 m. byla buvo perþiûrëta ir paskirta tremtis. 1955 m. susituokë su likimo draugu Adolfu Aðmantu. 1957 m. su maþameèiu sûneliu gráþo á Lietuvà ir apsigyveno Ðiauliuose. Ðeima uþaugino penkis sûnus. 1994 m. persikëlë gyventi á Kurðënus. Tapo LPKTS nare ir abu su vyru pradëjo dainuoti chore Tremties varpai. Be Irenos deklamuojamø eiliø ir dainuojamø dainø nepraeidavo në vienas minëjimas ir renginys. Palaidota Ðiauliø miesto Ginkûnø kapiniø tremtiniø sektoriuje. Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá, vyrà, sûnø ðeimas, vaikaièius ir provaikaièius. LPKTS Kurðënø filialas, choro Tremties varpai kolektyvas ISSN 2029-509X Leidëjas LPKTS Tremtinys Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë, Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas Ámonës kodas 3000 32645 Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB SEB bankas. Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214. www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas 2 spaudos lankai Tiraþas 2150 egz. Kaina 0,58 euro (2 litai) Projektà Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai remia Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.