Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. Nr. 34 (1152) LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Alytaus mûðio pristatymas DK Birutës ulonø batalione 1918 1919 metø Lietuvos politinæ, ekonominæ, socialinæ situacijà, Lietuvos kariuomenës formavimà, aptarë 1919 metais Lietuvoje naudotas masinio informavimo priemones, Alytaus infrastruktûrà ir karines pajëgas. Kapitonas Gytis Metlovas pateikë 1919 metø vasario 13 dienos mûðio aplinkos analizæ, aptarë prieðiðkø pajëgø (Lietuvos kariuomenës 1-ojo pëstininkø pulko ir Raudonosios armijos Pskovo divizijos 2-os brigados 3-io ir 4-o pulkø) uþdavinius ir vertinimà, vietovæ, mûðio barus ir priartëjimo kelius, civiliø vertinimà, motyvacijà bei logistikos problemas. Ðiø eiluèiø autorius pristatë praneðimà Karininkas Antanas Juozapavièius (1894 1919): asmenybës bruoþai ir atminimo áamþinimas. Jame paminëjo svarbiausius þymiojo karþygio biografijos faktus. Prieplaukoje prie Nemuno, kur anksèiau stovëjo senasis tiltas, buvo pristatyta mûðio eiga. Kapitonas Gytis Metlovas ir vyresnysis leitenantas Marius Metlovas iðsamiai paaiðkino kautyniø eigà, pulko vado nurodymus mûðio metu ir karininko A. Juozapavièiaus þûties aplinkybes. Ulonø bataliono vadas majoras Darius Bernotas, apibendrindamas Alytaus mûðio pristatymà, nurodë galimas lietuviø pralaimëjimo prieþastis. Tai naujas pulko vadas (nuo 1919 metø vasario 3 dienos), vëluojantis kariø perginklavimas, átempti santykiai su vo- kieèiø águla Alytuje, þiema ir didelis sniego kiekis, trukdæs panaudoti turimà rezervà. Nors kariai buvo silpnai pasirengæ kautis, taèiau labai motyvuoti ginti gimtàjá kraðtà. Diskusijos metu Sausumos pajëgø vadas generolas majoras Almantas Leika paminëjo, kad Alytaus águlos kariðkiai ðiø dienø kariniu poþiûriu jau iðanalizavo tris Dzûkijoje vykusias kautynes su Lietuvos prieðais: 1945 metø gruodþio 15 dienos Merkinës kautynes, 1945 metø geguþës 16 dienos Karininkas Antanas Juozapair 1919 metø vasario 12 13 vièius. 1917 metai dienø Alytaus kautynes. Rugpjûèio 28 dienà LietuMûðio analizavime dalyvavos kariuomenës Sausumos væs Alytaus miesto savivaldypajëgø Didþiosios kunigaikðbës meras Vytautas Grigaravitienës Birutës ulonø bataliono èius padëkojo kariðkiams uþ ramovëje ávyko Alytaus mûðio informatyvius praneðimus. pristatymas 1919 m. vasario Taip pat meras pasidalijo min13 d. kova dël Alytaus. Karitimis apie numatomà Alytuje ninko A. Juozapavièiaus þûstatyti paminklà Antanui Juotis. Renginyje dalyvavo Liezapavièiui. Alytiðkius ragino tuvos kariuomenës Sausumos prisidëti parenkant vietà papajëgø vadas generolas majominklui. Savivaldybë netgi plaras Almantas Leika, Sausumos nuoja ásteigti visuomeniná kopajëgø ðtabo ir Sausumos pamitetà, kuris rûpintøsi ðio pajëgø padaliniø vadai arba juos minklo statymu. Norima pripavaduojantys asmenys. traukti ir lietuviø iðeivijos atdidþiosios kunigaikðtienës stovø ið Jungtiniø Amerikos Birutës ulonø bataliono vadas Valstijø, Kanados ir kitø ðamajoras Darius Bernotas apiliø. Paminklà bûtø galima atibûdino 1919 metø vasario 12 dengti 2019 metø vasará An13-osios Alytaus kautynes ir jø tano Juozapavièiaus þûties tolimesnëms Lietuvos kariuo100-øjø metiniø proga. Iki tol menës kovoms. Ulonø batalioantano Juozapavièiaus barelno karininkai iðnagrinëjo ðio jefas bus atidengtas jo gimtinëmûðio strategijà ir taktikà, vëje Pasvalyje. liau dalyviai vyko á mûðio viepo to renginio dalyviai vyko tà, kur buvo pristatyta jo eiga. á Alytaus miesto Ðv. Angelø SarVyresnysis leitenantas gø baþnyèios ðventoriø. PirmoMarius Metlovas pristatë jo Lietuvos kariuomenës karininko, þuvusio uþ laisvæ, atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Pagarbos gëliø padëta prie paminklø karininkui Antanui Juozapavièiui ir Lietuvos kariuomenës savanoriams, þuvusiems Lietuvos Nepriklausomybës kovose. Gintaras Alytaus Ðv. Angelø Sargø baþnyèios ðventoriuje pagerbiamas A. Juozapavièiaus LUÈINSatminimas KAS * 2015 m. rugsëjo 11 d. * Dirbame dël didvyriø atminimo 2014 metø geguþës 14 dienà Lietuvos Respublikos kultûros paveldo centro (KPC) vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striuþas ir vyresnysis paminklotvarkininkas kartografas Gervaldas Zabarauskas Lazdijø rajono Ðventeþerio miestelio kapinëse nustatë Nepriklausomybës kovø dalyviø Juozo Slaviko ir Antano Gritëno kapø teritorijà ribas su gretimais kapais. Iðsiaiðkino civiliø uþlaidojimo faktà Juozo Slaviko kapavietëje. Po to matavo paminklø dydþius, apvadus, abiejø kapø padëtá kapinëse (vëliau bus perkelta ant oro nuotraukos), ið visø pusiø nufotografavo, ávertino bûklæ, iðsiaiðkino vertingàsias savybes, uþraðus. Kartografas nubraiþë teritorijos planà ir kapo padëtá, nustatë koordinates. Vëliau buvo rengiamas Kapø akto projektas: raðomi istoriniai duomenys, literatûros ðaltiniai, spausdinamos nuotraukos, átraukiamas teritorijos planas. Istorikas Valdas Striuþas, rengdamas projektà, numatë reikðmingumo lygmená, vertingøjø savybiø pobûdá. Parengta projektinë medþiaga 2015 metø pradþioje pateikta Nekilnojamojo kultûros paveldo vertinimo tarybai. 2015 metø geguþës 18 dienà Nekilnojamojo kultûros paveldo vertinimo taryba nusprendë Lietuvos partizano, ðaulio Juozo Slaviko ir Lietuvos kariuomenës kûrëjo savanorio, ðaulio Antano Gritëno kapus átraukti á Kultûros vertybiø registrà. Kapams suteikë teisinæ apsaugà, tuo paèiu ver- tybëmis pripaþino abu paminklus. Vertingøjø savybiø pobûdis istorinis ir memorialinis. Objektø reikðmingumo lygmuo nacionalinis. 2014 metø geguþæ ekspedicijos metu buvo iðaiðkintas iki ðiol neregistruotas ðaulio Taraso Fiodorovo kapas Lazdijø rajono Puodziðkës kaimo senosiose kapinëse. rengiamas jo akto projektas. Kultûros vertinimo tarybai pateiktas iki ðiol neregistruotas kario savanorio Liudviko Staniðausko kapo Alytaus rajono Manèiûnø kaimo kapinëse, projektas. Istoriko Valdo Striuþo teigimu, svarbu raðyti, kas iki ðiol nepadaryta: uþlaidoti, pradingæ, nuversti kryþiai, todël ir neþinomi 2 kariø kapai Lazdijø rajono Kuèiûnø kaimo kapinëse; uþlaidoti, pradingæ, nuversti kryþiais, todël ir neþinomi 2 kariø Motiejaus Skripkos ir Mauðo Zavacko kapai Lazdijø miesto Kauno gatvës kapinëse; iki ðiol neiðaiðkintas, neregistruotas kario savanorio Liudo Veèerkausko kapas Lazdijø rajono Seirijø miestelio kapinëse; iki ðiol neiðaiðkintas kario Adolfo Ðmigelskio kapas Alytaus rajono Uþukalniø kaimo kapinëse; Alytaus miesto kapinëse uþlaidoti, nuversti, pradingæ 26 kariø kapø kryþiai, tad ðie kapai neþinomi (23 miesto kapinëse Savanoriø gatvëje, 3 miesto þydø kapinëse Smëlio ir Medþiotojø gatvëse; Alytaus rajono Daugø miestelio kapinëse þinomi 16 kariø kapai; registruoti 10, 6 rasti nepavyko. (keliama á 7 psl.)
Tremtinys 2 Nr. 34 (1152) 2015 m. rugsëjo 11 d. Komunistinis genocidas po ástatymo priedanga Dr. Zitos ÐLIÈYTËS praneðimas, skaitytas konferencijoje Lietuvos gyventojø sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, Marionetinës LSSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo ásakymu nuo 1940 metø gruodþio 1 dienos RSFSR Baudþiamasis kodeksas ásigaliojo okupuotos Lietuvos teritorijoje. Okupavus Lietuvà, visi jos pilieèiai, nepriklausomai nuo jø noro ir apsisprendimo, tapo Sovietø sàjungos pilieèiais, todël buvo sukurta teisinë prielaida patraukti juos baudþiamojon atsakomybën uþ tëvyne apsiðaukusios Sovietø sàjungos iðdavimà pagal tos valstybës ástatymus. RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsnis iðvardijo net dvideðimties nusikaltimø, priskiriamø kontrrevoliuciniams nusikaltimams, sudëtá. Uþ visus juos numatyta galimybë taikyti aukðèiausià kriminalinæ bausmæ mirties bausmæ. Tëvynës iðdavikas Pirmosios ðio straipsnio dalies, kurià sudarë net 4 punktai, dispozicija ávardijo tëvynës iðdavimu tokius Sovietø sàjungos pilieèiø veiksmus, kuriais kenkiama jos karinei galiai, valstybinei nepriklausomybei ar teritorijos nelieèiamybei, tai yra: uþ ðnipinëjimà, karinës ar valstybinës paslapties iðdavimà, perëjimà á prieðo pusæ, pabëgimà ar perskridimà á uþsiená. Ið nusikaltimo subjektø iðskirti kariai (58 1b punktas) ir jø ðeimos nariai (58 1c punktas). Pabëgus ar perskridus á uþsiená kariui, pilnameèiai jo ðeimos nariai buvo atsakingi uþ padëjimà rengiamam ar padarytam iðdavimui ir uþ nepraneðimà apie já valdþiai. Taèiau itin reikðminga, kad baudþiamoji atsakomybë numatyta ir kitiems pilnameèiams iðdaviko ðeimos nariams, kartu su juo gyvenusiems ar nusikaltimo padarymo momentu jo iðlaikomiems (58 1c punktas). Ðeimos nariø ávardijimas ðio nusikaltimo subjektais buvo itin áþûlus teisës principø ir teisingumo paneigimas. Uþ ðeimos nario padarytà nusikaltimà kartu gyvenæ ar jo iðlaikomi asmenys galëjo bûti iðtremiami penkeriems metams á tolimuosius Sibiro rajonus, jiems atimama rinkimø teisë. Naujosios Vilnios geleþinkelio stotyje vyrai buvo atskirti nuo savo ðeimø ir iðveþti á Sovietø sàjungos gilumà areðtantø vagonuose. Dauguma jø nugabenti á Krasnojarsko srities Kraslago, Mordovijos ASSR Temlago ir Sverdlovsko srities Severurallago kalëjimus. Ðiø kalëjimø tardytojai daugumai lietuviø pareiðkë kaltinimus pagal RSFSR BK 58 straipsná, o tremtyje atsidûrë ne tik pil- nameèiai jø ðeimø nariai, bet ir vaikai bei senoliai pagal nurodytus poþymius: gyveno kartu su tëvynës iðdavimu kaltinamaisiais, buvo jø iðlaikomi. Teisinis absurdas RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsnio 2 dalis numatë baudþiamàjà atsakomybæ uþ ginkluotà sukilimà, 3 dalis uþ prieðiðkø ryðiø palaikymà su uþsienio valstybëmis. Iðskirtinë 58 straipsnio 4 dalies dispozicija, kurioje nustatyta baudþiamoji atsakomybë uþ pagelbëjimà bet kuriuo bûdu vykdyti prieð Sovietø sàjungà nukreiptà veiklà tai tarptautinës burþuazijos daliai, kuri, nepripaþindama lygiø teisiø komunistinei sistemai, ateinanèiai pakeisti kapitalistinës sistemos, siekia jà nuversti, taip pat tos burþuazijos átakoje esanèioms ar tiesiogiai jos suorganizuotoms grupëms bei organizacijoms. Kaip suprasti 58 straipsnio 4 dalyje apraðytà nusikaltimà? Baudþiamieji ástatymai turi bent minimaliai apibrëþti baudþiamosios veikos sudëtá ir jos teisinius padarinius (konkretumo principas). Nors baudþiamuosiuose ástatymuose nedraudþiama vartoti bendriniø sàvokø ar vertinamøjø poþymiø, taèiau visi baudþiamosios veikos sudëties poþymiai turi bûti apraðyti taip, kad bûtø aiðku, kuris ar kurie yra draudþiami. Ðiuo poþiûriu 58 straipsnio 4 dalis yra abstrakèiø ir neaiðkiø formuluoèiø kratinys apie trukdymà átvirtinti tarptautinæ komunistinæ sistemà, apie bendradarbiavimà su neaiðkia tarptautinës burþuazijos dalimi. Kadangi RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsnis numatë baudþiamàjà atsakomybæ uþ kontrrevoliucinius nusikaltimus, 1927 metø vasario 25 dienà Sovietø sàjungos Centro Vykdomojo komiteto 3 sesija taip suformulavo 58 straipsnio 1 dalá, iðaiðkindama nusikaltimø objektyviàjà pusæ: Kontrrevoliuciniu laikomas kiekvienas veiksmas, nukreiptas á darbininkø bei valstieèiø Sovietø ir jø pagal konstitucijas (SSRS ir sàjunginiø bei autonominiø respublikø) darbininkø bei valstieèiø Vyriausybiø valdþios nuvertimà, pakirtimà ar susilpninimà, arba nukreiptas á Sovietø sàjungos iðorinio saugumo ir pagrindiniø ûkiniø, politiniø ir nacionaliniø proletarinës revoliucijos laimëjimø pakirtimà ar susilpninimà. Nors proletarinës revoliucijos laimëjimø pakirtimu ar susilpninimu galëjo bûti pripaþintas, pavyzdþiui, neþymus darbo moralinis ir teisinis atsakomybës ávertinimas drausmës paþeidimas, toliau ástatymas skelbë: Dël visø darbo þmoniø interesø tarptautinio solidarumo tokie pat veiksmai laikomi kontrrevoliuciniais ir tada, kai jie nukreipti prieð bet kurià kità darbo þmoniø valstybæ, nors ir nesanèià Sovietø sàjungos sudëtyje. Taigi Sovietø sàjunga RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsniu grasino visam pasauliui! Ji skelbë turinti teisæ bausti bet kurios kitos valstybës pilietá ir uþ veiksmus, kurie buvo padaryti ne jos teritorijoje. Tai didþiausias teisinis absurdas! Atviras kelias prokurorø savivalei Susipaþinus su to laikotarpio realijomis, sunku ásivaizduoti, kaip Sovietø sàjungos pilietis galëjo sukurstyti uþsienio valstybæ griebtis blokados, nutraukti diplomatinius santykius ar uþgrobti valstybiná turtà (58 straipsnio 5 dalis). Ðnipinëjimas pakartotinai buvo ávardytas 58 straipsnio 6 dalyje; valstybinës pramonës, transporto, prekybos, pinigø apyvartos ar kredito sistemos, taip pat kooperacijos pakirtimas kontrrevoliucijos tikslais 7 dalyje; atsakomybë uþ teroristiná aktà 8 dalyje. Devintoji 58 straipsnio dalis numatë baudþiamàjà atsakomybæ uþ valstybinio ar visuomeninio turto naikinimà kontrrevoliuciniu tikslu, o plaèiausiai praktikoje taikyta 10 dalis uþ kontrrevoliucinæ propagandà ir agitacijà. Baudþiamoji atsakomybë uþ propagandà ir agitacijà, skatinanèias savo turiniu nuversti, pakirsti ar nusilpninti sovietø valdþià, padaryti atskirus kontrrevoliucinius nusikaltimus, tokio turinio literatûros platinimas, gaminimas ar laikymas buvo baudþiamas net mirties bausme, jeigu padarytas karo aplinkybëmis, panaudojant masiø religinius ar nacionalinius prietarus. Jeigu mirties bausmës taikymà uþ ðio nusikaltimo padarymà karo aplinkybëmis dar galima suprasti, tai masiø religiniø ar nacionaliniø prietarø panaudojimo poþymis tikrai neadekvatus aukðèiausiosios kriminalinës bausmës taikymui. Jis buvo nukreiptas prieð dvasininkijà ir realizuotas praktikoje baudþiant mirties bausme niekuo nenusikaltusiuosius. Kitos RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsnio dalys numatë atsakomybæ uþ dalyvavimà kontrrevoliucinëje organizacijoje (58 11), nepraneðimà apie tikrai þinomà rengiamà ar padarytà kontrrevoliuciná nusikaltimà (58 12), aktyvius veiksmus ar aktyvià kovà prieð darbininkø klasæ ir revoliuciná judëjimà (58 13) bei kontrrevoliuciná sabotaþà (58 14). Anksèiau ávardytu baudþiamosios teisës konkretumo principu nepasiþymëjo në viena RSFSR BK 58 straipsnio dalis, todël prokurorø ir tardytojø savivalë já taikant praktikoje konkretiems asmenims kelia pasibaisëjimà. Susidorojimas Prisidengus RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsniu, 1941 metais suðaudyti buvæ nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybës ministrai, aukðèiausio laipsnio karininkai ir policijos valdininkai, aktyvûs Tautininkø, Krikðèioniø demokratø partijø, Valstieèiø bei Ðauliø sàjungø nariai. Ðiuo poþiûriu charakteringa yra 18 asmenø grupës byla, kurioje kaltinimai pagal RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsnio 4,10 ir 11 dalis pareikðti buvusiam Lietuvos Respublikos Prezidentui, 1918 metø vasario 16 dienos Nepriklausomybës Akto signatarui Aleksandrui Stulginskiui, kuris nuo 1927 metø tiktai ûkininkavo savo Jokûbavo dvare. Ðitoje byloje taip pat buvo kaltinami Stanislovas Ðilingas, buvæs Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Jokûbas Staniðauskas, buvæs susisiekimo ministras, Juozas Tomkûnas, ðvietimo ministras, uþ tai, kad 1934 1938 metais, bûdami Lietuvos faðistinëje Vyriausybëje, teikë pagalbà burþuazinëms Vyriausybëms, taip pat uþ antisovietinæ propagandà ir agitacijà. Analogiðki kaltinimai buvo suformuluoti ir kitiems 18 asmenø grupës nariams: uþ tai, kad praeityje aktyviai dalyvavo prieðrevoliuciniame judëjime, 1919 1940 metais tarnavo Lietuvos kariuomenëje, 1919 1920 metais dalyvavo kovose prieð Raudonàjà armijà, Kraslago lageryje platino prieðiðkus sovietø valdþiai gandus, kad rusø armija pralaimës kare su vokieèiais (kaltinimai Jonui Mateliui, Kaziui Atkoèiûnui, Èeslovui Vabalui, Pranui Vizgirdai, Antanui Poðiûnui, Adolfui Ðalkauskui). Vertinant tokius kaltinimus baudþiamosios teisës teorijos poþiûriu, reikia konstatuoti, kad pagal teritoriná principà (baudþiamosios teisës galiojimà erdvëje) valstybë baudþiamosios teisës normas gali pritaikyti uþ visas baudþiamàsias veikas, padarytas jos teritorijoje. Lietuva á Sovietø sàjungos sudëtá buvo inkorporuota tik 1940 metais, ji nebuvo RSFSR sudëtinë dalis, todël jokia veika jos teritorijoje negali bûti baudþiama pagal sovietinës valstybës RSFSR Baudþiamojo kodekso normas. Taèiau ðá principà paneigë jau aptarta RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsnio 1 dalis. Nors okupavus nepriklausomà Lietuvos Respublikà joje buvo neteisëtai ávestas RSFSR Baudþiamasis kodeksas, taèiau jo normos galëjo bûti taikomos tik tokiems teisiniams santykiams, kurie atsirado po jo ásigaliojimo. Beveik po 50 metø pati okupacinë struktûra pripaþino, kad RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsniu apkaltintø asmenø veikoje nëra nusikaltimo sudëties. Kruvina statistika Lietuviø tautos genocidas 1941 metais paþymëtas 470 politiniø kaliniø suðaudymu, 1941 1943 metais lageriuose mirties nuosprendis ávykdytas dar 595 kaliniams. Ið 150 tûkstanèiø politiniø kaliniø 33 procentai suðaudyti sulaikant, nuþudyti tardant, mirë dël nepakeliamø kalinimo ar darbo sàlygø, dingo be þinios ir mirties bausmës ávykdymo. Tokia yra kruvina RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsnio taikymo okupuotos Lietuvos gyventojams statistika (Vilniaus tribunolo nuosprendis. Vilnius. 2000). Juo paþymëtas ir 1954 metø lapkrièio 26 dienà ketvirtojo Lietuvos Prezidento, Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio prezidiumo pirmininko generolo Jono Þemaièio-Vytauto suðaudymas Maskvos Butyrkø kalëjime. Nors asmenys, nuteisti pagal RSFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsná, yra pripaþinti nekaltais, jiems suteiktas politiniø kaliniø teisinis statusas, manyèiau, kad to nepakanka visapusiðkam ne tik teisiniam, bet ir politiniam represijø pagal já vertinimui. Áþûlus teisës principø ir teisingumo paneigimas 1941 metais Sovietø sàjungos okupuotoje Lietuvoje jau septynis deðimtmeèius laukia principingo tarptautinio politinio bei teisinio ávertinimo. Taèiau þlugusios Sovietø sàjungos teisiø ir pareigø tæsëja Rusija atkakliai neigia karo, genocido bei nusikaltimus þmoniðkumui, padarytus vardan komunistinës sistemos siekio vieðpatauti visame pasaulyje. Galingosios pasaulio ir Europos valstybës, siekdamos su Rusija sau naudingø santykiø, nëra linkusios nuvainikuoti Antrojo pasaulinio karo nugalëtojà, vadovaujasi akivaizdþiai nehumaniðku principu, kad nugalëtojai neteisiami.
Tai per televizijà, tai per radijà nuolat girdime ir matome þinias apie muitininkø ar policininkø sulaikytus ar aptiktus didþiulius kontrabandos kiekius. Daþniausiai tai bûna rûkalai (jie plûsta ið Rusijos arba Baltarusijos) arba narkotinës medþiagos, reèiau svaigalai. Kokiø tik bûdø nesugalvoja kontrabandininkai draudþiamoms prekëms gabenti tai veþa dvigubuose sunkveþimiø këbuluose, tikëdamiesi prasmukti pro sienà, tai paleidþia pasroviui upe arba patys, narø kostiumais apsitaisæ, plukdo neperðlampamas dëþes. Kontrabanda jokia naujiena jau antras deðimtmetis vyksta toks veiksmas, netgi yra pagarsëjusiø ðios veiklos karaliø ir, anokia èia paslaptis, su kontrabandos verslu siejamø politikø, kurie nerausdami garsiai deklaruoja tvarkos ir teisingumo vertybes. Be to, kaip neprisiminti spekuliacijø ðia tema, ið dalies teisinusiø kontrabandos mastø didëjimà ypaè jø nestigo, kai Vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius. Tuomet buvo kalbama, kad, naktinë reforma taip nuskurdino þmones, jog ðie neturi pasirinkimo, kaip tik uþsiimti kontrabanda. Likimo ironija viena ið partijø, kuri tuomet varinëjo tokias kalbas, ðiandien pati priversta dëti pastangas kovoje su kontrabanda, nes ji valstybës iþdo vagis. Liûdna tiesa yra ta, kad dauguma mûsø valstybës pilieèiø nemato nieko blogo, jeigu Kai visa Lietuva paskutinëms vasaros dienoms blëstant ruoðësi sutikti naujus mokslo metus, ðvæsti Rugsëjo 1-àjà rengësi ir Lietuvos lenkø rinkimø akcija. Bet ne taip, kaip visi mûsø pilieèiai LLRA organizavo... streikà! Sprendþiant ið to, kad pamokos nevyko dviejuose rajonuose Ðalèininkø ir Vilniaus padirbëta kaip reikiant. Apgalvota viskas ir tai, kad pagrindinæ streikuotojø dalá sudarë mokiniai (dauguma mokytojø liko darbo vietose), ir kad organizatoriais paskelbti moksleiviø tëvai, na, ir streiko forma pasirinkta ne kokia nors gatviø demonstracija, bet miðios prie Auðros Vartø (na, kas gi iðdrás pasakyti kà nors bloga apie toká ðventà dalykà kaip maldos prie vienos ið garbingiausiø ðventøjø vietø Lietuvoje?). Kad provokacija bûtø svaresnë, pakviesti streikuoti ir rusø mokyklø moksleiviai. 2015 m. rugsëjo 11 d. Tremtinys Nr. 34 (1152) Ávykiai, komentarai Kova su blogiu, kas kieno pusëje? kaþkas uþsiima kontrabanda. Atvirkðèiai jie dþiaugiasi galimybe ásigyti kontrabandiniø rûkalø, kurie yra pigesni nei parduotuvëse. O tai, kad pirkdami kontrabandines prekes jie patys apvagia valstybæ, t. y. jos biudþetà, ið kurio mokami atlyginimai, pensijos ir paðalpos, në motais. (O gal neuþtenka proto suvokti, kad vienadienë nauda ateityje atsigræð prieð juos paèius maþomis pensijomis?) Ko tik nedaro ðalies valdþia, besistengdama áveikti kontrabandininkus didina bausmes, tobulina kovos bûdus ir t. t. Be abejo, neatsilieka ir kontrabandininkai jie sugalvoja dar gudresniø slëptuviø, ásigyja galingesniø automobiliø (gal pastebëjote, kad vienu metu staiga iðpopuliarëjo Subaru automobiliai, pasiþymintys labai geru pravaþumu? kaip tik tokius daþniausiai tenka gaudyti mûsø pasienio pareigûnams), keièia nelegaliø prekiø platinimo bûdus, pavyzdþiui, pastaruoju metu iðryðkëjo gudri platintojø taktika: jie pas save laiko nedidelius kiekius kontrabandiniø cigareèiø, nes uþ maþà kieká gresia tik administracinë, o ne baudþiamoji, atsakomybë. Vis dëlto prieð porà savaièiø tragiðkas ávykis parodë, kad ðioje valstybës - kontrabandininkø kovoje sunkiausia yra pareigûnams, vykdantiems savo pareigas. Gaudydami bëganèius kontrabandininkus, Valstybës sienos apsaugos tarnybos pareigûnai panaudojo ginklà ir vienas ið bëganèiøjø buvo mirtinai suþeistas. Ðis ðûvis á dvi dalis suskaldë ne tik vieðai nuomonæ reiðkianèius pilieèius, bet ir valdþios atstovus. Ðalies vadovë Dalia Grybauskaitë supeikë pareigûnø darbà, pareikðdama nuomonæ, jog buvo persistengta, na, o vidaus reikalø ministras Saulius Skvernelis stojo ginti mirtinà ðûvá paleidusá pareigûnà, ragindamas visus pareigûnus dirbti savo darbà ir nebijoti politikø vertinimø. Tiesà sakant, jokio karo tarp Prezidentës ir vidaus reikalø ministro neávyko (kad ir kaip to norëjo kai kurie þurnalistai, suskubæ skelbti apie ðiø valstybës galvø konfliktà), nes po netrukus ávykusio jødviejø pokalbio buvo padaryta iðvada, kad pareigûnai dirbo savo darbà. Tik iðkeltas kitas klausimas, ar já atliko kokybiðkai. Bet svarbiausia, iðryðkëjo, jog pasiená saugantiems pareigûnams seniai reikëjo ir tobulesnës árangos, ir iðsamesniø ástatymø, ir elementariausios pagarbos. Iðvados, be abejo, bus apsvarstytos, o ar teisus buvo bëglá paðovæs pareigûnas, paaiðkës po policijos tyrimo. Na, o visuomenës atstovai, kaip visuomet, kibo vienas kitam á atlapus. Beje, buvo ádomu stebëti, kaip pareigûnø veiksmais piktinosi þiniasklaidos priemonës, kuriø prokremliðka kryptis nekelia abejoniø. Neverta net spëlioti, kà jos palaikë, þviegdamos apie Kam ðventë, o kam proga politinei provokacijai Kaip teigë mitingo organizatoriai LLRA nariai Renata Cytacka, Valdemaras Tomaðevskis, Rita Tamaðunienë, streikà organizavo tëvai, o jie tik palaikë idëjà. Taèiau vaikai yra vaikai jie prasitarë, kad á miðias juos eiti paragino mokytojai ar patys mokyklø vadovai. O kas juos paragino, galima suprasti ið konferencijos, kurià organizavo LLRA veikëjai streiko iðvakarëse. Ko reikalavo streikininkai? Ogi panaikinti suvienodintà lietuviø kalbos egzaminà, pusantro karto padidinti mokinio krepðelá tautiniø maþumø mokyklose bei ávesti privalomà lenkø kalbos egzaminà lenkiðkose mokyklose. Þinoma, kalbëta ir apie mokyklø reorganizacijà Vilniaus mieste, dël kurios kelios vidurinës mokyklos tapo pagrindinëmis. Kitaip tariant reikalavo iðskirtiniø privilegijø (kaip èia neprisiminsi sovietmeèio, kai rusø kalbà studijuojantys studentai gaudavo didesnæ stipendijà nei studijuojantys kitas disciplinas). Jau ir taip vadinamøjø tautiniø maþumø moksleiviø padëtis lietuviø moksleiviø atþvilgiu yra privilegijuota, nes jiems leidþiama padaryti daugiau klaidø (stojant á aukðtojo mokslo ástaigà tas skirtumas iðryðkëja lenkø moksleiviø naudai), o reikalavimà suteikti iðskirtiná finansavimà kitaip nei siekiu áþeisti lietuviðkø mokyklø mokytojus nepavadinsi. Trumpai tariant, tai buvo eilinë Tomaðevskio ir Co politinë provokacija. Kam jos reikëjo? Atsakymai gali bûti keli: kad bûtø kirðinami lenkiðkai kalbanèio kraðto þmonës su Lietuvos valstybe, kad bûtø áteisintas paniekinantis nenoras mokëti valstybinæ lietuviø kalbà, galbût sukelti lietuviø mokyklø pedagogø pasipiktinimà, kad kaþkas nori gauti iðskirtiná atlyginimà. Neatmestinas ir ekonominës þalos aspektas juk biudþete nenumatyta lëðø tokiam mokinio krepðelio didinimui, vadinasi, tektø ið kaþko atimti dalá lëðø. Be abejo, dar siekiama parodyti Lenkijai, kaip baisiai lietuviai skriaudþia lenkus. Sprendþiant ið visuomenës ir politikø reakcijos, streiko rezultatai minimalûs þiniø dienos spindesys uþgoþë Kremliaus naudai dirbanèiø LLRA veikëjø pastangas. Bet suklusti privertë jau buvome primirðæ, kaip V. Tomaðevskis puikavosi Uþsiprenumeruokite 3 tai, kad ministras pridengia þudikus, nuðovusius á nugarà nepilnametá jaunuolá... Panaðiai visuomenë sutiko ir þinià, kad prasidëjo nuteistøjø bado streikas ákalinimo ástaigose vieni piktinosi nuteistøjø veiksmais, nes jie, kai kuriø manymu, gyvena daug soèiau nei kiti laisvëje, o kita pusë ëmë kalbëti apie nuteistøjø teises ir atjautà. Teisûs ir vieni, ir kiti (koks benamis maitinasi taip, kaip nuteistieji, turi ðiltà guolá ir stogà virð galvos? Kokia laimë gyventi uþ grotø be brangiausio þmogui dalyko laisvës?). Deja, daugeliu atvejø kalbama apie tai, ko neþinome... Ne veltui Kalëjimø departamento pareigûnai informavo, kad toli graþu ne visi nuteistieji ið tikrøjø badauja, mat yra blatnøjø (ðiandien jie vadinami vierchais nuo rusiðko þodþio verch aukðtis), kurie ir taip nesimaitina ákalinimo ástaigos valgykloje, bet perka savo maistà ten pat esanèioje parduotuvëje. Ar reikia klausti, kodël juos labai papiktino Kalëjimø departamento sprendimas ið laisvës atëmimo vietø parduotuviø prekiø sàraðo iðbraukti... mieles? Ne duonà ar sviestà, bet mieles! Ádomu dar ir ar tie, kas lieja aðaras dël paþeistø nuteistøjø teisiø, þino, kad nuteistieji mieles naudoja visai ne pyragams kepti? Ðtai tokie povandeniniai sûkuriai kartais lemia, kieno pusëje yra tiesa. Ir paskutinë pasibaisëtina þinia buvo jaunutës policininkës þûtis vykdant tarnybines pareigas patruliuojanèià kelyje pareigûnæ suvaþinëjo girto vairuotojo vairuojamas sunkveþimis. Vairuotojo bûta labai girto jis nesustodamas nuvaþiavo toliau ir tik pasivytas kitø policijos pareigûnø sustojo (paaiðkëjo, jog ðis vairuotojas jau ne kartà baustas uþ kitus eismo taisykliø paþeidimus). Kaip visuomet, kilo klausimas kas kaltas, kad girti vairuotojai nebijo sësti uþ vairo? Ar bausmës per ðvelnios, ar þmogiðkumo instinktas atrofavosi, ar dar kaþkokios nepaaiðkinamos prieþastys lemia tokius poelgius, pasibaigianèius tragedijomis? Aiðku viena toli graþu ne viskas padaryta, kad girtø vairuotojø sëjamos mirtys keliuose vienà dienà baigtøsi. (Matyt, ir krovinius gabenanèiø verslininkø pasigirdæ pasiaiðkinimai nebuvo atsitiktiniai kaþin, ar jie neuþsimerkia prieð vairuotojø paþeidimus, vien dël to, kad sunkveþimiø vairuotojø labai trûksta.) Tai baisi nelaimë, todël belieka apgailestauti, kad tik tokie tragiðki ávykiai paskatina visuomenës sàmoningumà vis daugiau pilieèiø praneða policijai arba patys sutrukdo girtiems vairuotojams sësti uþ vairo. Bet bûtø dar nuostabiau, jeigu ne nelaimës skatintø sàmoningumà, bet paprasèiausias pilietiðkumas, kurio pritrûksta tiek perkant kontrabandines prekes, tiek uþsimerkiant prieð daromus nusikaltimus. kolorado juostele, kaip reiðkë simpatijas Putino reþimui. Lietuvoje veikia 51 mokykla, kurioje galima mokytis lenkø mokomàja kalba, 32 mokyklos rusø mokomàja kalba. Per 15 metø mokiniø mokyklose lenkø kalba sumaþëjo beveik perpus (48 proc.), lietuviø mokomàja kalba 39 proc. Mokyklø, kuriose mokoma lenkø kalba, sumaþëjo 35 proc., mokyklø lietuviø mokomàja kalba 48 proc. (dienraðèio 15 min. duomenys). Gintaras MARKEVIÈIUS Tremtiná Prenumerata priimama bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. 2,36 euro, 3 mën. 7,08 euro.
4 Tr e m t i n y s Nr. 34 (1152) 2015 m. rugsëjo 11 d. Damuðiø ðeimos istorija Damuðiai nuo seno gyveno Aukðtosios kaime, Kiduliø valsèiuje, Ðakiø apskrityje (dabar Slavikø seniûnija, Ðakiø rajonas). 19 amþiaus pabaigoje Jonas ir Antanina turëjo apie 40 hektarø pavyzdingà ûká: dviejø galø, èerpëmis dengtu stogu trobà, 31 metro ilgio tvartà, klëtis, darþines. Kaimo þemë buvo aukðtumëlëje, apsupta durpynëliø ir miðkeliø. Ðeima augino sûnus Jurgá ir Juozà bei dvi dukteris. Juozas 1917 metais buvo paimtas á caro kariuomenæ, iðveþtas á Rusijà ir ten dingo. Seserys Antanina ir Agota iðtekëjo ir iðvyko gyventi á kitas vietoves. Tad Jurgis (1886 1973) tapo ûkio ðeimininku. Pasakoja, kad jaunystëje miðke susiþeidë aká, todël kareiviu bûti netiko. Uþtat buvo geras þemdirbys. Tapæs ûkininku, vyras ëmë ieðkoti þmonos. Vedë jaunà, turtingà ir tvarkingà merginà. Juozas ir Antanina Abromavièiai gyveno netolimame Butviliðkiø kaime, Kiduliø valsèiuje. Turëjo 16 hektarø ûká ir vëjo malûnà. Ðeima puoselëjo darbðtumà, patriotiðku- mà. Augino sûnus Juozà ir Jonà, dukteris Onà, Jadvygà, Marcelæ ir Antaninà. Jurgis Damuðis nusiþiûrëjo Abromavièiø vyriausiàjà dukterá Marcelæ (1898 1992) ir parsiveþë gyventi á savo ûká, kuriame pasaulá iðvydo trys sûnûs: Juozas, gimæs 1928 metais, Jurgis, gimæs 1936 metais, ir Pijus, gimæs 1939 metais. 1944 metø spalio 12 dienà Raudonoji armija áþengë á Slavikø apylinkæ. Okupantai iðtrëmë arba nuþudë nemaþai gyventojø. Tà rudená Kiduliø apylinkëse pradëjo veikti Tauro apygardos Þalgirio rinktinës partizanai. Jie lankydavosi pas Damuðius: tëvai ruoðdavo jiems maistà, o vaikai Juozas, Jurgis ir Pijus, þvalgydavo apylinkes. Kiduliø, Slavikø stribams nesisekë pagauti partizanø, dël to jie labai nirðo. Stribai þinojo, kad Damuðiai maitina partizanus, ir nors nepagautas ne vagis, bet stribams negaliojo jokios þmogiðkosios ir ástatymiðkos gyvenimo normos. Prasidëjo kratos, grasinimai, pasalos, paskui ir tremtis. Apie tas dienas papasakojo Pijus Damuðis, gyvenantis su ðeima Gelgaudiðkyje, Ðakiø rajone. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, dþiaugëmës gyvenimu, manëme, kad viskas baigësi, buvome linksmi ir laimingi. Nereikës sëdëti bunkeryje, kuris buvo iðkastas uþ mûsø tvarto. Iki tol mums, vaikams, buvo aiðku, kad dienas leisime jame, o mûsø jaukiø namø kambariuose saupijus Damuðis tremtyje. Baèelinas, 1952 metai giai ir pato- Padëka Dëkojame knygos Tremties vaikai 2 dalies leidybai paaukojusiems: Juozui Iðganaièiui ir Adelei Iðganaitytei-Judinskienei 50 eurø. LPKTS valdybos pirmininkë Rasa DuobaitëBumbulienë giai gyvens vokieèiø, o jiems atsitraukus, rusø kareiviai. Visgi tyla buvo prieð audrà. Lietuvos kaime prasidëjusi partizaninë kova su sovietø kareiviais ir prorusiðkais kolaborantais stiprëjo. Ji pasibeldë ir á mûsø namø duris. Sovietinæ sistemà ðlovinantiems stribams þodis,,ûkininkas reiðkë liaudies prieðà, sovietinës Lietuvos griovëjà ir iðdavikà. Mûsø ðeima priklausë bûtent tokiems buvome ûkininkai. 1947 metø vasarà suëmë tëtá. Ið pradþiø tardë, muðë, niekino Kiduliuose, vëliau iðveþë á Marijampolës kalëjimà. Ten kankintojø apetitas tik didëjo, o kankinti, niekinti ir þeminti þmogø jiems pareiga ir moralinë vertybë. Tëtá átarinëjo, kad jis yra partizanø ryðininkas. Negráþus tëtei, tai yra jam neprisipaþinus ir neiðdavus kovotojø, ið namø iðvestas ir vyriausias brolis Juozas, kuriam jau buvo aðtuoniolika. Jis taip pat þiauriai ir negailestingai kankintas Ðakiø KGB: jam sulauþë ðonkaulius, plaukus nuo galvos nurovë su oda, sudauþytas veidas buvo praradæs formà ir spalvà. Praëjus dienai po brolio suëmimo, á Kiduliø stribynà, kur buvo kankinamas tëtis, iðveþë ir mamà. Pats baisiausias momentas man ir broliui Jurgiui buvo tada, kai sovietø karininkas mûsø pradëjo klausinëti apie tëvus. Rankoje laikydamas pistoletà, nusivarë prie tvenkinio, pastatë prie kranto ir pradëjo kamantinëti bei gàsdinti: Na, maþi ðunyèiai, pasakykit, ar naktimis tëvai priima á namus banditus? Sakykit, juk þinot viskà! Jeigu papasakosit, atiduosiu jums ðá pistoletà, o jei tylësit nuðausiu ir sumesiu ðtai á ðá prûdà. Nors ir drebëjome ið baimës, ðirdelës vartësi ratais, mes su broliu buvom,,tikri didvyriai ir nepratarëm në þodþio. Juk daug þinojome apie apsilankanèius ir mûsø maitinamus partizanus, taèiau buvome perspëti apie tai niekam ir niekada neprasitarti. Pagaliau jam pabodo mus kankinti, todël paleido. Tada prasidëjo tikras skausmo, nevilties ir neþinomybës kupinas gyvenimas, kuris uþpildë mudviejø mano, aðtuonmeèio, ir dvylikameèio brolio Jurgio ðirdeles. Likome tik dviese dideliuose namuose ir ûkyje: silpni, vieniði, liûdni. Giminës, kaimynai nelankë bijojo. Þinojo, kad priþiûrëti ar bent aplankyti likusius vienus vaikus reiðkë pasiraðyti sau nuosprendá. Mudu nepasidavëm, kiek vaikiðkos jëgos leido priþiûrëjom ûká, tvarkëme namus, kaip sugebëdavome, pasigamindavome valgyti. Taèiau ir ði tariama,,ramybë baigësi. Namus vël ëmë lankyti stribai. Mûsø daiktø pasisavinimas, kitaip sakant, atviras vogimas, jiems buvo normalus ir suprantamas dalykas, o mums, vaikams, atrodë koðmaras. Taip ið mûsø namø iðkeliavo pianinas, didelis pastatomas laikrodis, akordeonas, radijas ir kita. Mes, kaip namø priþiûrëtojai, nusprendëme pasiprieðinti turto vogimui ir ëmëmës drastiðkø prie- Pijus Damuðis tremtyje. Tiumemoniø. Lengvesnius namø në, 1946 metai ûkio apyvokos daiktus, ku- tvirtumà, kai ji pareiðkë: Jeiriuos galëjome pakelti (juk gu nuðovët Juozà, galit ðaumes dar buvome vaikai), pa- dyti mus! Paskui ið jos lûpø slëpëme pas kaimynus. Tai pasigirdo maldos þodþiai, o buvo indai, këdës, patalynë ir rankos vis stipriau spaudë kiti mums, vyrams, pake- mûsø vaikiðkus delniukus. Su liami daiktai. broliu didþiulës baimës sutvarkytis su ûkiu ir priþiû- kaustytomis ðirdelëmis storëti mane broliui Jurgiui buvo vëjom ir laukëm ðûviø. Tuo per sunku. Todël jis papraðë momentu ið kiemo pasigirdo mamos pusseserës dukters sovietø karininko þodþiai: Marcelës Zokaitës, kad ji ma- Palik juos ramybëj, tegul ne nuveþtø pas krikðto mamà ruoðiasi iðveþimui... Staiga Kunigundà Martinaitienæ á skausmà pakeitë begalinis Lenbûdþiø kaimà Ðakiø rajo- dþiaugsmas, kai á kambará ne. Ten buvau dvi savaites. Ið ávedë brolá Juozà. Pasirodo, krikðto mamos mane pasiëmë stribai tik tyèiojosi ið mûsø, mama su broliu, gráþæ ið kanki- bandydami lietuviðkà stiprynimø. Juos pamaèius, mano bæ ir tvirtumà. Tada atsigavuðirdis dþiaugësi. Tà jausmà pri- si mama vël prakalbo: Dasimenu iki ðiol. Norëjau ma- rykit su mumis kà norit, veþmos rankos niekada nepaleis- kit kur norit, svarbu, kad vaiti, jà spaudþiau vis stipriau ir kai gyvi ir að su jais. Dabar jau stipriau, su viltimi ðirdyje, kad niekas nebaisu... niekada daugiau neliksiu viesovietø kareivis leido panas. Að, mama, mano broliai siimti paèius bûtiniausius Jurgis ir Juozas, dþiaugëmës daiktus, kuriø mums galëjo vël bûdami kartu. Tëtës, deja, prireikti. Mama papraðë, kad su mumis nebuvo. Já jau buvo leistø paskersti kiaulæ. Jos kaip reikiant ásukusi KGB nusvilinti laiko nebuvo, tad smurto maðina. Taèiau ramy- pasûdytà mësà sudëjome á bë truko neilgai... kubilà. Pakinkë mûsø arkankstø 1947 metø lapkri- lius, sudëjo á veþimà mantà. èio 14-osios rytà pasigirdo bel- Nevilties ekipaþas pajudëjo dimas á duris. neþinomybës link. NeþinojoÐautuvø buoþëmis duris me, kur vaþiuojame, kas mûdauþë stribai ir sovietø karei- sø laukia, bet buvome tikri, viai. Iðvedë vyriausià brolá Juo- kad esame stiprûs bûdami zà, mums su Jurgiu ir mama lie- kartu. Uþ nugaros liko napë sëdëti kambaryje. Lauke mai, vaikiðkomis kojelëmis pasigirdo ðûvis. Ðis skausmo ir iðlakstytas kiemas, mamos nevilties kupinas garsas giliai puoselëtas gëlynas, tëtës stapervërë mûsø ðirdis, suprato- tyta klëtis ir begalybë saldþiø me mûsø ðeimà uþklupusià ne- vaikiðkø prisiminimø. Pamolaimæ... Pro duris iðkreiptu vei- javome namams, mama dredu, pilnu paniekos ir nesupran- banèia ranka juos perþegnotamo pasitenkinimo, áëjo stri- jo, ir palikome juos tolumoje bas ir iðdidþiai praneðë: Tas vis nykstanèius ir maþëjanbuoþës iðpera jau gatavas, da- èius. Vaþiuodami sutikome bar jûsø eilë. Supratome, kad dëdæ, mamos sesers vyrà, kujis kalbëjo apie mûsø vyriausià- ris paskubomis nusivilko já brolá Juozà. Mums trims, megztiná ir ámetë á mûsø vekupiniems baimës, nevilties, þimà, tarsi suprasdamas, kad skaudanèiomis ðirdimis ir ðiluma mums bus tikrai reidrebanèiomis rankomis, lie- kalinga. Apsauga paskutinës pë iðeiti á laukà ir stotis prie artimo þmogaus dovanos nesienos. Mama atsistojo á vi- dráso atimti. (Bus daugiau) durá, o að su broliu jai ið ðostanislovas nø. Staiga mama prakalbo, ABROMAVIÈIUS jos balse iðgirdau neþemiðkà
Tardymas Tardymas. Iðsikasiau sau duobæ, sukalbëjau Tëve mûsø ir uþsimerkiau. Prabëgo visas gyvenimas. Jis toks trumputis: èia bëgiojau po pievà, èia mokiausi raðto, tik vestuviø pirmà dienà pabuèiavau þmonà Elenà, gimë ir mirë vaikai, vaikø vestuvës, vaikaièiai. Kodël negirdþiu ðûvio? Að jau skrendu á Dangø, o gal á pragarà. Staiga pajuntu ðaltá... að gyvas, manæs nenuðovë. Tik skaudþiai muðë per galvà, spardë nugarà, veidu tekëjo kraujas. Tu, vokieèiø pakalike, siurbële, atëjo atpildo valanda... Maþai klausinëjo, daug raðë. Priraðë gal penkis lapus. Reikëjo ant kiekvieno pasiraðyti, skaityti neleido. Reikalavo tik paraðo. Dieve, gal didþiai nusikaltau, kad siuntei man toká tardytojà. Mano kraujas já siutino, nes susikruvino ir savo rankas. Tardë, muðë ir ðypsojosi. Kristau, kentëjai uþ gerus darbus, mano kanèia tik krislelis. Tai tik pradþia. Dar laukia kelias per lagerius, tyliai meldþiausi, þmonës, atleiskite mano klaidas, að visada buvau jûsø tarnas. Tarnavau Lietuvai, tarnavau savo vaikams. Dabar prasidës tarnystë ðëtonui. Treèia diena nevalgæs. Sakë, turiu atgailauti. Septyniese iðsikasëme sau po duobæ. Mus saugojo trys ginkluoti automatais. Tardyti vedë dviese, tardë Pilviðkio kaimo svirne. Teismo, sakë, nebus. Turi teisæ nuteisti mirti be jokio teismo. Nenoriu atgulti Rusijos þemëje. Nenoriu nueiti pësèias savo tëvo takais. Dieve, bûk gailestingas palaidok mane gimtojoje þemëje. Tëvo malda iðsipildë. Po deðimties metø atgulë gimtojo kaimo kapinëse. Lengva Skraièioniø þemë. Já priglaudë iðkankintà, sulauþytomis kojomis ir rankomis, bet tvirta dvasia. Mes ateiname, TËVELI, kasmet pasitarti su Tavimi, paliûdëti ir pasidþiaugti, kad esame Tavo vaikai. Skausmas Kartà tëtë skaudþiai muðë, skaudþiai todël, kad nekaltai. Mane apskundë mylimiausia sesutë. Gal todël skausmas ne tik savas, bet ir svetimas sukaustë mane grandinëmis. Gyvenime neskaudëjo danties, neteko skaudþiai uþsigauti, nebent skausmà patirdavau ákandus ðirðei. Uþ visà gyvenimà teko kentëti didþiulá skausmà enkavedistai mokëjo muðti, maigyti, lankstyti. Atgaudavai 2015 m. rugsëjo 11 d. Tremtinys Nr. 34 (1152) Mûsø kanèia prisidës prie Lietuvos laisvës Apie Juozo Danilevièiaus kelionæ á Potmos lagerá, kuriame kalëjo jo tëvas Juozas Danilevièius, raðëme Tremtinyje Nr. 32 (1151). Juozas Danilevièius Potmos lageryje praleido 10 metø. Skaitytojams pateikiame jo uþraðytas maldas, prisiminimus, pamàstymus apie lageryje praleistas dienas sàmonæ, jie vël ið pradþiø imdavo kankinti. Fizinis skausmas ne toks baisus, ðirdies sopulys didesnis. Kur eis Lietuva po Stalino saule? Man savæs negaila: gyvenimas nugyventas, darbai nudirbti, vaikai uþauginti, tik vienas dar bemokslis. Galiu ir Anapilin nukeliauti. Patys ðviesiausi protai, iðugdyti Lietuvos universitetuose, uþsienyje paliko Lietuvà. Paliko raðytojai, dailininkai, muzikai, artistai, komersantai. Kurie pasitraukë, susëmë raudonasis maras. Jie nori kurti rojø ant plyno lauko. Tardytojas taip ir pasakë: Tavo giminë iðnyks. Mûsø giminæ bandë iðnaikinti rusø caras. Uþ dalyvavimà sukilime þiauriai nubaudë. Tëvas, puikus matematikas, profesoriø numylëtinis, buvo priverstas þemæ knisti. Kas Lietuvoje kurs naujà gyvenimà? Neþinau, nes ims virðø girtuokliai, prisiplakëliai. Á kokià duobæ Stalinas ástûmë Lietuvà... Skaudëdavo, kai tardytojas kankindavo, skaudëdavo, kai veþdavo á miðkus, bet dar labiau skaudëdavo ðirdá, kai suþinodavau, kad Lietuvoje beraðèiai skiriami mokytojais, maþaraðèiai valdo kolûkius, fabrikus. Pûga Rekrûtininkas tëtë (mano senelis) pasakodavo, kaip Uralo kalnuose pûgos iðtisus kaimus palaidodavo per vienà savaitæ. Nesimatydavo namø stogø, sustodavo traukiniai, tik ant elniø galëdavo judëti. Po pûgos dvi savaites atkasinëdavo kelius, sodybas. Þmonës savaitëmis badaudavo. Tik po mënesio gyvenimas sugráþdavo á senas vëþes. Dabar savo akimis visa tai stebiu Mordovijos lygumose. Þiemai ápusëjus, sninga ir sninga kelias dienas, paskui vëtros pradeda sukti sniego debesis. Sniegas purus lyg pûkas. Tie sniego debesys leidþiasi ant mûsø lagerio. Ima kaukti sirenos. Visi, kurie turi ginklà, iðeina sargybauti, kad kaliniai neiðsibëgiotø. Kur tu, þmogeli, bëgsi? Kas tavæs laukia tokià þiemà? Ðiais metais jau treèioji pûga, pati baisiausia. Prieð tai ðaltis varnas nuo medþiø mëtë. Snigo graþiomis snaigëmis, ðvietë saulutë. Visi kalbëjo, kad jau laikas ir pavasariui apie save praneðti. Bet vienà naktá uraganas suneðë toká sniego kalnà ant lagerio, kad valdþios vyrai tik su malûnsparniais atrado lagerá. Tûkstanèiai kareiviø ëmë kasti tunelius, bet nebuvo, kur tà sniegà padëti. Lagerá prislëgë 5 metrø storio sniego pluta. Po dienos sniegas pavirto kietu ledu. Rankomis nepaþarstysi, kastuvu nepakasi. Kareiviai kirto ið peties. Tris dienas kasë tunelá iki upës. Tik tada gavome po puodelá vandens. Vaþiavo fotografai, kino operatoriai, paskui rodë kinà, kaip kaliniai kasa sniegà. Kas valandà skaièiavo kalinius. Tokia pûga jau nepasikartojo, kol ten gyvenau. Ðiaip pûgos per metus kartojasi du tris kartus. Pûgos net laukdavome nereikëdavo eiti kirsti miðko. Alkis Karo metu, kai privertë mus pasitraukti ið namø á miðkus, kaimo þmonës patyrë badà. Greitai baigësi duona, dþiûvësiai. Baigësi ir miltai, baigësi grûdai. Miðke niekas negalëjo iðkepti duonos. Mûsø veþimà iðkratë vokieèiai, ir á miðkà atvaþiavome tuðti. Baisu, kai vaikai praðo valgyti. Mes maitinomës medþiø þieve, ðaknimis, virëme sriubà ið ðaknø. Tais metais miðke radome daug giliø, egliø kankorëþiø Po areðto nedavë valgyti, tik puodukà vandens. Paskui kaliniui priklausë 200 gramø duonos, lëkðtë sriubos. Vakarienei tik kipitokas (virintas vanduo). Mordovijoje, kai dirbome miðkuose, mûsø maistas priklausë nuo to, kiek medþiø sudorodavome. Uþ deðimt medþiø sudorojimà gaudavome pilnà maisto daviná lëkðtæ sriubos, 400 gramø duonos, vakarienei koðës. Mano sveikata silpna, todël niekas nenorëjo su manimi dirbti. Tai ir mano maistas prasèiausias. Tikrà alká patyriau po kaliniø sukilimo. Berijos nurodymu virtuves uþrakino visai savaitei. Tik virintas vanduo. Kaliniai vadino tà savaitæ viduriø valymo savaite. Laimë buvo vasara. Dirbome miðkuose, o miðke vis randi skanëstà. Pelæ sugavai. Kokia laimë. Per tà savaitæ visi susilygino: ir tas, kuris svërë ðeðiasdeðimt, ir tas, kuris svërë tik keturiasdeðimt. Buvo dar lengvesniø. Nuo ryto iki nakties radijas plëðë dainas, kalbas, skirtas kaliniams. Amerikoje badas, Anglijoje badas, tik Stalinas Sovietø sàjungoje kuria rojø. Ta pati melodija grauþë, siutino, kankino. Rytas Tardymo metu ryto laukdavai nusiteikæs smûgiams, skausmui, patyèioms. Po teismo ryto laukdavai vël su baime. Lauke ðaltis, paukðèiø medþiuose nematyti, o tu su sena ðimtasiûle ir senais veltiniais, ðimtus kartø lopytais, privalai visà dienà kirviu mojuoti. Kad leistø nors maþà ugnelæ susikurti, bet ne. Kaliniams draudþiama. Meldiesi, kad rankø maitintojø, kad kojø neðiotojø nenuðaltum. Nuðalsi mirsi. Tu niekam toks nereikalingas. Sapnuoji tëviðkæ, vaikus, pavasario þalumà, atlaidø dienas, kai susirenka visa giminë, sapnuoji sotø maistà. Ir gongas visà dþiaugsmà nutraukia. Vertiesi nuo narø, skubi rëdytis, leki duonos gabalëlio. Að visada ið vakaro dar duonos plutelæ saugodavau kitai dienai. Dirbi, pilvas gurgia. Að jam kyðt plutà. Jis virðkina. Að sotus. Apgaudinëju, vagiu nuo vakarienës. Kartais iki rikiuotës dar pas felèerá uþbëgu. Jis mano draugas kyðt termometrà, paskui raðo lapelá, kad á darbà nesiøstø. Porcija tik pusinë, bet ðaltis kaulø nelauþo, nenuðalsi nei rankø, nei kojø. Tas daktarëlis iðsaugojo man gyvybæ. Kai neinu á miðkà, jam peilius galandu, niekas taip nemoka. Tas rytas lyg Dievo palaima. Bet daugiausia einu rikiuotëje uþ lagerio barakø teritorijos, aptvertos aukðta spygliuota viela, medþiø kirsti á miðkà, taip pat aptvertà, iðvalytomis linijomis. Darbas ne mano jëgoms. Pavojingas. Nëra dienos, kad kaþko neuþmuðtø ar nesuþalotø. Penketà metø kirtau miðkus, sakinau medþius. Ðalia manæs dirbo generolai, admirolai, mokslininkai, vyskupai, þinoma, buvæ. Jiems dar sunkiau negu man. Jie taip pat gaudavo sprandø ðautuvo buoþe per galvà. Ten visi laukia kelionës á griová. Kaliniams kapø nëra. Iðkasa gilø griová ir sluoksniais verèia mirusiuosius. Gerasis daktarëlis iðrûpino invalidumà. Tada atsivërë man rojus. Ëjau tik pas já slaugyti kitø kaliniø. Ten ir maistas geresnis, niekas tavæs nedauþo. Tik sako, kad mane iðsiøs á invalidø lagerá. 5 Vakaras Lageryje labiausiai laukiamas laikas. Lauki vakaro ir sulaukti negali. Jau ir normà virðiji, bet prisësti negali, pailsësi tik vakare. Vakare nuveiki visus darbus, ilgai puoselëtus. Gauni adatà drabuþius adai, veltiniams storesnius padus pritvirtini, pirðtines sutvarkai. Mano veltiniams jau daug metø. Radau juos iðmestus, gal karininko buvæ. Po mano adatëlës jie atsigavo ir jau kelinti metai ðildo kojas. Geri veltiniai lageryje tai sveikata, tai gyvybë. Nesu gavæs naujo rûbo, bet mano drabuþiai tvarkingi, ðilti. Yra draugø, kurie vakarais akmenukais þaidþia, ðiaudeliais, sagomis. Kiti ant narø voliojasi, laukia signalo gulti. Mane ðis signalas visada uþklumpa besidarbuojantá. Jei ne savo, tai kaimyno, paþástamo drabuþius tvarkau. Daþnai mano rankø prisireikia ir priþiûrëtojams. Tëtis iðmokë peiliuku droþinëti karietas, vaþius, klumpes. Su juo siuvome ðventinius pakinktus ir bajorø arkliams. Priþiûrëtojams esu paradines uniformas rekonstravæs. Vakarai uþimti, bet ne veltui. Visada po mano pagalve kàsnelis gulëdavo. Nemëgdavau vakarais klausytis garsiakalbio. Ásitaisydavau ausø kamðèius, bet jie maþai padëdavo. Tokiu garsu rëkdavo, kad mano kojos virpëdavo. Vakarais pas mane ateidavo þemaièiai, jie buvo tikri galiûnai, gal nuo Kæstuèio laikø. Ðypsodavosi ir tiek. Kà tu jiems padarysi. Þinoma, juos lageris sutrypë, jau jie niekada nenuveiks dideliø darbø nei sau, nei Lietuvai. Bet sakau, gal jø vaikai tokie pat galingi, nepalauþiami. Jie bus laisvës neðëjai. Negali valstybë iðsilaikyti þudydama, kankindama... Kalëdos Visada Kristø ásivaizdavau kaip pasaulio nuodëmiø Atpirkëjà. Kûèias ðvenèiau kaip didþiausià ðventæ. Lageryje miegojau ðalia vyskupo ið Vilkaviðkio. Vakarais, ilgomis þiemos naktimis, jei neidavome dirbti á miðkus, já taip pat saugojo daktarëlis, vyskupas man aiðkindavo Ðventà Raðtà. Já mokëjo mintinai. Citavo ið bet kurio puslapio. Taip þinojo, kaip að gramatikà. Daþnai per miegus laikydavo ðv. Miðias. Taigi Kûèios virto pasaulio Atpirkëjo, Iðganytojo ðvente. Pirmàsias lagerio Kalëdas ðventëme puotaudami po Stalino nugaiðimo. Gavome siuntinius. Paruoðëme visam lageriui stalus. Nemaèiau taip karðtai besimeldþianèiø rusø, ukrainieèiø, tadþikø, gruzinø, nemaèiau tokiø susikaupusiø veidø Lietuvoje. Keikûnai, plëðikai, suþvërëjæ bandiûgos, palaidûnai meldësi taip karðtai, atgailavo, keitësi, kilo á dangø jø akys. Vyskupo þodis taip visiems giliai á ðirdá krito, kad byrëjo mano aðaros, bet ðirdis krykðtavo. Lagerio vadovybë pamaldoms netrukdë. Ðaltis spaudë, statybos stovëjo. (keliama á 8 psl.)
6 Nr. 34 (1152) Tremtinys 2015 m. rugsëjo 11 d. Sovietinës okupacijos metais man, Tauro partizanø apygardos Vytenio bûrio laisvës kovotojui, teko iðskirtinëmis sàlygomis susipaþinti su buvusiu Lietuvos Respublikos kariuomenës vadu gen. ltn. Juozu Kraucevièiumi. Laisvës kovø metais buvo laikomasi grieþtos drausmës ir konspiracijos. Tekdavo gabenti á Tauro apygardos rinktines pogrindinæ spaudà, ginklus, reèiau sprogmenis bei Tauro apygardos ðtabo dokumentus. Tiesioginiai kontaktai su apygardos vadovybe buvo draudþiami. Laisvës kovos tæsësi visà deðimtmetá ir, nesulaukusios deramos paramos ið demokratinio pasaulio valstybiø, uþgeso, taèiau pilietinis pasiprieðinimas dësningai stiprëjo, nes rëmësi baltø kultûros ir krikðèioniø tikëjimo pagrindu. Þymi asmenybë GULAGo salyne Lietuviai, kaip ir kitø pavergtø ðaliø pilieèiai, niekada nebuvo praradæ vilties nusimesti okupacijos jungà ir atkurti valstybingumà. Okupantas, grobdamas nepriklausomø demokratiniø respublikø þemes, vykdë þiaurià totalinio genocido politikà, dangstydamas jà propagandiniais komu- Tik kà mus pasiekusios atsiminimø apie tremtá knygos Pasikalbëk su manimi autorës yra panevëþietës Teklë Grigienë ir jos dukra Vita Grigaitë-Jokubaitienë. Jos 1941 metø birþelá iðtremtos, devynerius metus iðkentëjo Uþpoliarëje, prie Ledynuotojo vandenyno. Kiti septyneri nelaisvës metai praslinko Sibire. Atðvilps garveþys, sustos traukinys ir visus lyg koks slibinas þmones praris. Iðtuðtës peronas ir stotis. Að tuo ilgai lauktu traukiniu keliausiu toliau: ið Kazachstano plëðiniø á Novosibirsko sritá, á Kulundos stepes. Keliausiu pas mama. Kelionës Kiek jø ilgø ir trumpø buvo per mano neilgà gyvenimà du deðimtmeèius! Kiek stoèiø ir stoteliø, prieplaukø, miestø ir miesteliø, gyvenvieèiø ir kaimø teko pravaþiuoti, sustoti, ilgiau ar trumpiau pragyventi! Ilga kelionë prasidëjo 1941 metø birþelio 14-àjà, o 1942 metais laukë dar ilgesnë. Ir vis á Rytus. Tik tada að buvau maþa ir ne kaþin kà tesupratau. Buvau maþa tremtinë, ketveriø metø liaudies prieðë, taip knygos prologe prisistato maþoji tremtinë Vida Grigaitë. Knygos, kaip biografijos, struktûra tradicinë: Grigø Aviacijos generolas leitenantas Juozas Kraucevièius nizmo utopijos kûrimo ðûkiais. Pasiprieðinimas vyko ne tik sovietø okupuotoje Lietuvoje, bet ir kitose uþgrobtose valstybëse, taip pat ir Sibiro tremtyje bei lageriuose. Vilniaus Lukiðkiø kalëjime ir kiek vëliau Kazachstano Steplage susipaþinau su iðkilia asmenybe pirmuoju Lietuvos Respublikos kariuomenës vadu gen. ltn. J. Kraucevièiumi, kuris buvo maþne puse amþiaus vyresnis uþ mane. Generolas, matydamas, kad esu dar nepatyræs zekas (santrumpa ið rusø k. zakliuèionij kalinys) ramiai ir nuosekliai man paaiðkino, kaip dera bendrauti su kaliniais lietuviais ir kaliniais kitatauèiais, pavyzdþiui, lenkais, uzbekais, vengrais, èekais, rumunais, vokieèiais, suomiais ir kitø tautybiø þmonëmis. Pamokë, kaip dera atsakinëti á èekisto tardytojo klausimus ir ypaè laikytis santûrumo pokalbiuose su bildukais (slaptasis praneðëjas stukaè rusiðkai). Mane ir to meto mano bendro likimo draugus stebino generolo áþvalgumas ir iðprusimas. Jis mokëjo keletà kalbø. Lietuvos karo aviacijos vadas Juozas Kraucevièius gimë 1879 metø kovo 31 dienà Ðiauliø apskrities Linkuvos valsèiaus Sprakðiø kaimo þemdirbiø ðeimoje. 1896 metais baigë Mokytojø seminarijà, iðlaikë realinës mokyklos egzaminus ir studijavo Sankt Peterburgo politechnikos institute. 1898 metais savanoriu ástojo á Rusijos kariuomenæ; 1901 metais baigë Vilniaus karo mokyklà. Dalyvavo Rusijos Japonijos kare prie Mukdano Mandþiûrijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais (1914 1918) pulkininkas J.Kraucevièius vadovavo divizionui. 1916 metais ëjo fronto aviacijos inspektoriaus pareigas. 1917 metø pabaigoje ástojo á Rusijos kariuomenæ. Po Spalio perversmo pasitraukë ið Rusijos kariuomenës ir sugráþo á Lietuvà, jau nusimetusià okupacijos jungà. 1920 metø liepos 10 dienà buvo paskirtas Lietuvos karo aviacijos vadu. Jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis; 1921 metø geguþës 29 dienà buvo patvirtintas Oro laivyno vadu. Per trumpà laikà pertvarkë Lietuvos aviacijà. Dalyvavo Nepriklausomybës kovose su lenkais, pats skraidë á frontà atliko 60 koviniø skrydþiø. 1921 metø geguþës 29 dienà 1922 metø Naujos knygos vasario 11 dienà ëjo kariuomenës vado pareigas; 1927 metø sausio 27 dienà buvo paleistas á atsargà. 1929 1942 metais dirbo Èekoslovakijos firmos Ðkoda atstovu Lietuvoje. Artëjant frontui generolas pasitraukë á Èekoslovakijà 1945 metø geguþës 12 dienà Prahoje buvo sovietø suimtas ir nuo 1945 metø birþelio 15 dienos kalinamas lageryje. Po trijø mënesiø buvo paleistas ir mobilizuotas á Raudonosios armijos atsargos divizijà. 1945 metø gruodþio 12 dienà paleistas gráþo á Lietuvà ir ásidarbino inþinieriumi. 1946 metais buvo suimtas NKVD ir þiauriai tardytas Kaune bei Vilniuje. Okupacinis karo tribunolas generolà nuteisë 10 metø lagerio ir 5 metams tremties. Kalëjo Karlage, Kazachstane, kaip ir að. Ten nebuvo sàlygø artimiau pabendrauti. Po diktatoriaus Stalino mirties, lageriø reþimas suðvelnëjo. Daugelis zekø, tarp jø generolas ir að, buvome paleisti ið lageriø ir gráþome á Tëvynæ. Antras susitikimas su generolu Nelengvai áveikæs KGB Knygos autorës motina ir duktë (Stakiø, Podelskiø, Jurkðaièiø) giminës istorija, prieðkario Lietuvos ekonominis ir politinis gyvenimas, sunkûs tremties metai (Altajus, Uþpoliarë, Vakarø Sibiras) ir gyvenimas Lietuvoje, sugráþus ið tremties. Grigø giminës ðaknys Mockënø kaime, Utenos valsèiuje, kur jie turëjo 10 hektarø ûká. Senelis, Antanas, kad iðleistø vaikus á mokslus, kurá laikà gyveno Amerikoje ir dirbo anglies kasykloje. Gráþo á Lietuvà prastos sveikatos. Jam mirus naðlaièiais liko septyni vaikai. Jurkðaièiai gyveno Piktagalio kaime, Anykðèiø valsèiuje. Teklei tebuvo ketveri, kai mirë jos tëvelis, palikæs naðlaièiais jà, brolá ir sesæ. Taèiau, sunkus gyvenimas jai nesukliudë tapti mokytoja. Ásimintini dël iðsakytø graþiø minèiø paskutinieji du knygos skyriai Burbiðkënø prisiminimai ir Epilogas. Burbiðkio kaime, Kupiðkio rajone, gerbiami mokytojai buvo Antanas (1904 1989) ir Teklë (1914 2011) Grigai, jaunimo vakarëliø organizatoriai. Be to, Antanas Grigas 1937 1940 metais buvo Burbiðkiø ðauliø bûrio vadas, organizavo sporto ðventes ir minëjimus. Anot, prof. Antano Tylos, Burbiðkyje kiekvienam atvykusiam ar vietiniui á akis krisdavo du miestelio pastatai baþnyèia ir pradþios mokykla. Já patá á ðià mokyklà palydëjo sesuo Julë, o pirmoji mokytoja buvo Teklë Grigienë. Ji kantrai mokë septynmeèius skaityti pirmuosius þodþius: Mama mala, sula laða, tëtë taðo Tà baisià 1941- øjø naktá Grigas namuose nenakvojo, nes buvo ðaulys, patriotas. Tad á ðiauræ iðveþë Teklæ Grigienæ su dvejø metø sûnumi Algimantu ir dar ketveriø neturëjusia dukrele Vita... Á mokytojø Grigø namus pasibeldë trys vyrai: du rusø kareiviai ir Antanas Kaminskas ið Anykðèiø. Vaikai gulëjo kitame kambaryje. Pradëjo daryti kratà, rausësi stalèiuose, mokiniø sàsiuviniuose. Nors nieko draudþiamo nerado, pasakë, kad jà areðtuoja. Sutrikusiai moteriai dar paaiðkino, kad ji kalta, nes jos vyras Antanas Grigas buvo vietos ðauliø bûrio vadas. Net vaikø nepagailëjo, susodino á veþimà ir iðveþë á Anykðèiø geleþinkelio stotá. Barnaulà Teklë Grigienë pasiekë po dviejø savaièiø. Deja, jaunëlis Algiukas kelionës metu susirgo dizenterija ir 1941 metø dienà mirë. 1942 metø va- kliûtis, ástojau á Kauno politechnikos institutà ir kibau á pramoninæ energetikà. Vienas to meto mano kolegø, kaunietis, juokaudamas pasiðaipë, kad Kaune sargauja generolas, kurio pavardës jis neþinàs. Negaiðdamas nuvaþiavau á Þaliakalná ir ið tiesø pamaèiau prie KPI filialo rûmø sunkiai vaikðèiojantá Juozà Kraucevièiø. Pasilabinome, trumpai ðnektelëjome ir jis papraðë daugiau jo nevarginti klausimais. 1964 metø kovo 4 dienà mirë Kaune, palaidotas Petraðiûnø kapinëse. 1990 metø kovo 20 dienà LR Aukðèiausiojo Teismo reabilituotas. Apdovanotas: 1922 metais 2-os rûðies Vyties Kryþiaus 1-o laipsnio ordinu, 1926 metais Èekoslovakijos baltojo liûto 3-io laipsnio ordinu su kardais; 1929 metais Latvijos iðsivadavimo karo 10-meèio medaliu; Rusijos kariuomenëje Ðv. Anos 2-o, 3-io ir 4-o laipsnio ordinais; Ðv. Stanislovo 2-o ir 3-io laipsnio ordinais; Ðv. Vladimiro 4-o laipsnio ordinu su kardais ir kaspinu; Ðv. Anos 4-o laipsnio ordinu su áraðu Uþ dràsà. Edmundas SIMANAITIS sarà Teklæ su dukrele iðveþë toli á ðiauræ, á Trofimovsko salà. Su jomis ið traukinio iðlipo keturi ðimtai tremtiniø. Visi stovëjo po atviru dangumi. Jiems patiems reikëjo pastatyti barakø gyvenvietæ ið lentø. Mokytojai Teklei Grigienei teko dirbti Lenos deltos þiotyse, prie Laptevø jûros. Deja, jau po karo ir mokytojui Antanui Grigui teko paragauti sovietiniø lageriø duonos. Beje, Antanà Grigà saugumieèiai pirmà kartà suëmë dar 1940 metø spalá. Vyrà iðsivedë, o þmonai ásakë kità dienà pristatyti jiems raðomàjà maðinëlæ, nes miestelyje rasta spausdintø atsiðaukimø. Pusmetá tardæ Utenos kalëjime, saugumieèiai mokytojà Antanà Grigà paleido toliau dirbti. Aiðku, Grigai þinojo, kad tai laikina laisvë. Jie suprato, kad stalinieèiai sumanë iðtremti ðviesiausius lietuvius pas baltas meðkas. Knyga Pasikalbëk su manimi patraukia ne tik nuoðirdþiais pasakojimais, bet ir poetiniais pagraþinimais, motinos ir dukters eilëraðèiais. Ji iliustruota senomis ðeimos nuotraukomis, Parimos Burbaitës pieðtomis miniatiûromis. Tik nuliûdina þinia, kad Teklë Grigienë nesulaukë knygos pasirodymo: jos gyvenimo þvaigþdë uþgeso 2011 metø kovo 6 dienà. Jos duktë, knygos bendraautorë, Vita Grigaitë-Jokubaitienë su ðeima ðiuo metu gyvena Panevëþyje. Stanislovas ABROMAVIÈIUS