40 SKUODO ÞYDØ BENDRUOMENË 1919 1941 M. ÞIVILË SIMUTYTË Istoriniø nuotraukø fotoreprodukcijos ið RKIC, Rymantës Ðmaiþienës ir Ginto Andriekaus archyvo Skuodo miesto aikðtë XX a. pirmoje pusëje Tarpukariu þydai buvo viena didþiausiø Lietuvoje gyvenusiø tautiniø maþumø. Sunkiai rastume Lietuvos miestà, kuriame jø nebuvo. Á þydus Lietuvoje þiûrëta palankiau, negu kai kuriose kitose Europos ðalyse. Tokia tendencija nusistovëjo dar Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës laikais. Lietuvai tapus Rusijos imperijos dalimi, Lietuvos þydø bendruomenë savo skaièiumi gerokai iðaugo. Rusijos imperijoje persekioti þydai masiðkai këlësi á Lietuvà. Tiesa, èia taip pat visais laikais tiek ekonominio, tiek kultûrinio þydø gyvenimo srityse buvo tam tikrø apribojimø. Tai suformavo ir savità þydø gyvenimo bûdà. Rusijos imperijoje nuo 1795 m. buvo ávestas sëslumo ribos statusas, draudæs þydams gyventi kaimuose ir dirbti þemæ, todël dauguma imperijos þydø kûrësi miestuose. Pagrindiniai jø uþsiëmimai buvo prekyba, amatai, pinigø skolinimas. Net ir nustojus galioti ðiam draudimui, dauguma þydø uþsiëmë ankðèiau minëta veikla. Þydai Skuode ëmë kurtis XVI amþiuje. Iki XVIII a. jø veikla buvo ribojama ávairiausiais draudimais. Nepaisant to, Skuodo þydø bendruomenë nuolat augo. XVIII a. þydai Skuode buvo didþiausia tautinë ir religinë maþuma. Èia tuo laikotarpiu, be þydø ir lietuviø, dar gyveno ir vokieèiai, atsikraustæ èia Skuodo ákûrëjo Jono Chodkevièiaus kvietimu, latviai bei rusai. XX a. pradþioje jokiø þydø gyvenimo ir veiklos apribojimø Skuode nebebuvo. Jie kûrësi ir savo ámones steigë visame mieste. Neretai tuo laikotarpiu Skuodas buvo vadinamas þydø miestu. Tarpukariu beveik kas antras miestelio gyventojas buvo þydø tautybës. SKUODO MIESTO ÞYDAI: ISTORINË RAIDA Skuodo miestas raðytiniuose ðaltiniuose pirmà kartà paminimas 1253 m. kaip Kurðo teritorijos dalis. XIII a. ðaltiniuose Skuodo þydai dar neminimi. Tikëtina, kad tuo laikotarpiu èia jø ir nebuvo. Pirmas þinomas raðytinis ðaltinis, kuriame yra minimi Skuodo þy- Nuotraukoje (apaèioje) Skuodo panorama apie 1937-uosius metus.
41 dai, yra 1572 m. dokumentas, liudijantis apie Magdeburgo teisiø suteikimà Skuodui. Jame raðoma: Þydai ir nekrikðèionys neprileidþiami prie savivaldybës reikalø ir neturi teisës nei prekiauti, nei amatu verstis. Tai liudija, kad XVI a. Skuode þydai jau gyveno. [1] Toks draudimas taip pat leidþia daryti iðvadà, kad þydø bendruomenës bûta gana nemaþos. Vëliau ðis draudimas buvo kiek suðvelnintas. Þydai Skuode galëjo uþsiimti amatais, taèiau iki pat XVIII a. jiems buvo uþdrausta kurtis ir verslu uþsiimti naujamiestyje. Yra pagrindo manyti, kad lietuviai, norëdami iðvengti konkurencijos, þydams uþdraudë gyventi naujamiestyje. Tokia tendencija pastebima ir tarpukario metais. Þydai draudimo paisë, tad kûrësi senesnëje miesto dalyje uþ Bartuvos upës. [2] Nors mieste gyveno ir kitø tautiniø maþumø atstovø, Skuodo senamiesèio pagrindinë gatvë ilgà laikà vadinosi Þydø gatve. Tai rodo, kad þydai buvo didþiausia ir átakingiausia ðio miesto gyventojø tautiniø maþumø bendruomenë. Vyskupas Motiejus Valanèius 1873 m. Pastabose paèiam sau raðë, kad Skuodo gyventojus sudaro krikðèionys ir þydai. Tame paèiame tekste jis raðo, kad Krikðèioniø ûkininkø yra 40, þydø në nesuskaitysi. Ta tauta paprastai uþsiima prekyba ir karèemø laikymu. Uþsimenama ir apie tai, jog tuo metu viena sinagoga buvo ir Skuodo naujamiestyje. [3] Draudimas þydams kurtis naujamiestyje suformavo savità miesto vaizdà, kuris pastebimas ir dabar. Senamiestis tarsi atskira miesto dalis su savo centrine aikðte, kitoniðkais pastatais. Nëra iðlikæ duomenø, kada nustojo galioti draudimas þydams gyventi tik senamiestyje. XX a. pradþioje þydai jau kûrësi bei savo ámones steigë ir kitose Skuodo miesto dalyse. Miesto þydø bendruomenë nebuvo uþdara. Þydai aktyviai prekiaudavo su lietuviais, latviais bei vokieèiais. Kaip ir daugumoje kitø Lietuvos miestø, taip ir Skuode þydai daugiausia uþsiëmë prekyba ir ávairiais amatais. Pirmojo pasaulinio karo metais ðioje vietovëje buvo ypaè patogu ir pelninga uþsiimti prekyba. Miestas palaikë ekonominius ryðius su Rygos ir Liepojos miestais, nes nebuvo sienos tarp Latvijos ir Lietuvos. Skuodas aprûpindavo ðiuos miestus þemës ûkio produktais ir mësa, o ið Rygos ir Liepojos atsigabendavo bakalëjos prekiø bei kitokiø gaminiø. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo atidaryta geleþinkelio linija, jungusi Klaipëdà ir Liepojà. Tai dar labiau skatino skuodiðkiø prekybà su ðiais Latvijos miestais. Kai buvo uþdaryta siena tarp Latvijos ir Lietuvos, bendradarbiavimas su ðiais miestais nutrûko. 1923 m., prijungus Klaipëdà prie Lietuvos, prekybos apimtys padidëjo. Prekybininkai vykdavo á Klaipëdà kiekvienà savaitæ, ten pirkdavo prekes, kurias vëliau perparduodavo. Tais metais visa miestelio prekyba buvo þydø rankose. [4] Senamiestyje (Laisvës gatvëje) veikë þydo Mejerio miðriø prekiø parduotuvë. Senesnieji miesto gyventojai, atsimenantys ðià parduotuvæ, teigia, kad prekiø kokybë èia buvo nepriekaiðtinga. Jas reklamuodavo ant prekystalio. Gyventojai pasitikëdavo ðiuo verslininku, tad jo verslas klestëjo. Þydai panaðiø parduotuviø turëjo ir naujamiestyje. Skuode veikë D. Dawido knygynas. Be knygø, èia buvo galima ásigyti ir to meto prabangos prekiø, pvz., sieniniø laikrodþiø, patefonø, plokðteliø su þymiø muzikantø áraðais. Mieste veikë net þydø liaudies bankas. [5] Dauguma Skuodo þydø tuo laikotarpiu uþsiëmë smulkiu arba PUBLIKACIJOS AUTORË APIE SAVE Þivilë Simutytë. Nuotrauka ið autorës asmeninio archyvo Esu kilusi ið maþo ir atokaus Þemaitijos miestelio netoli Latvijos sienos Skuodo. Èia 2011 m. baigiau Skuodo Bartuvos vidurinæ mokyklà (dab. Skuodo Bartuvos progimnazija). Visada mëgau istorijà, ja domëjausi. Istorija buvo mëgstamiausias mokykloje dëstomas dalykas, todël nenuostabu, kad gana anksti nusprendþiau savo gyvenimà vienaip ar kitaip susieti su istorijos mokslu. Ðiuo metu studijuoju Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 2014 m. vasarà baigiau treèio kurso istorijos bakalauro studijø programà. Mano specializacija Naujieji amþiai. Domiuosi tiek pasaulio, tiek Lietuvos istorija, daugiausiai tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Skuodo miestas turi labai ádomià istorijà. Bûtent dël ðios prieþasties nusprendþiau patyrinëti jà plaèiau. Tarpukariu þydai buvo viena didþiausiø tautiniø ir religiniø maþumø, gyvenanèiø Lietuvoje. Skuode þydai sudarë didþiàjà gyventojø dalá.tai bene seniausia tautinë maþuma, ásikûrusi Skuodo mieste. Kokià átakà jie darë miestelio istorijai, kaip jie gyveno? Á tuos klausimus ir bandau atsakyti ðioje publikacijoje. (Nukelta á 42 p.) Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 3
42 Skuodo turgus 1915 metais. Vokietijoje iðleisti fotografuotiniai atvirukai (Atkelta ið 41 p.) stambiu verslu. Ið viso mieste veikë 204 prekybos ámonës, kuriø dauguma priklausë þydams. Mieste buvo ir keletas avalynës dirbtuviø. Jos taip pat priklausë þydø bendruomenës nariams. Didþiausia avalynës dirbtuvë Konkurencija buvo ásikûrusi pagrindinëje senamiesèio gatvëje Laisvës. Dirbtuvës priklausë verslininkui M. Mines. Su minëtàja dirbtuve konkuravo avalynës fabrikas Kontinent, kuris buvo þinomas visoje Lietuvoje. Fabrikas veikë Vilniaus gatvëje. [6] Avalynës gamyba buvo vienas ið pagrindiniø Skuodo þydø verslo srièiø. Mieste veikë keletas maþesniø avalynës dirbtuvëliø. Oda batams buvo atgabenama ið Ðiauliø. Mieste veikë ir viena valstybinë specializuota gërimø parduotuvë Monopolis, skrybëliø parduotuvë. Skuodo miesto gyventojø atsiminimuose apie þydus raðoma, kad tarpukario metais Skuodo centras buvo pilnas maþø parduotuvëliø, kurios priklausë þydams. Kiekvienos parduotuvës savininkas kviesdavo pirkti bûtent pas já, ávairiais bûdais viliodavo pirkëjus. Þydai, kuriems verslas sekdavosi blogiau, uþsiimdavo iðneðiojamàja prekyba. Tokie prekeiviai þemaièiø bûdavo vadinami kromelninkais. Jie pardavinëdavo maisto ir kai kurias kitas prekes. [7] Þydø ámonëse dirbdavo daug jaunø skuodiðkiø. Miestelis tuo laikotarpiu klestëjo. Tarp lietuviø ir þydø prekybininkø buvo pastebima nemaþa konkurencija. Þydø bendruomenë aktyviai dalyvavo miesto kultûriniame ir sportiniame gyvenime. Skuode veikë keletas þydø sporto organizacijø. Garsi buvo þydø futbolo komanda Y.F.C. 1924 m. mieste buvo ákurtas sporto organizacijos Maccabi filialas. Jo pagrindà sudarë stipri futbolo komanda. Ji dalyvaudavo varþybose su kaimyniniø Lietuvos ir Latvijos miestø komandomis. Varþybos vykdavo bene kiekvienà savaitgalá ir sutraukdavo nemaþai þiûrovø. Mieste veikë þydø orkestras, choras, dramos bûrelis. [8] SKUODO MIESTO ÞYDØ BENDRUOMENËS TARYBA Skuodo þydø bendruomenë turëjo savo valdþios ástaigas. XX a. pradþioje (iki Pirmojo pasaulinio karo) visi Skuodo þydø teisiniai reikalai buvo sprendþiami ið dvylikos renkamø þmoniø sudarytoje taryboje. Ji rûpinosi þydø dvasiniais, teisiniais, ðvietimo reikalais. Nepavykus þydams iðspræsti jiems kylanèiø problemø Skuode, jie vaþiuodavo á Telðius.[9] Oficialios Skuodo þydø bendruomenës ta- Skuodo þydø maldos namø projektas. 1867 metai. KAA. F. I-473, ap.1, b. 3698, l. 10. Skuodo þydø pradinës mokyklos pastato fragmentas
43 rybos ákûrimo data nëra þinoma. Iðlikæ raðytiniai ðaltiniai rodo, kad 1920 m. vasario mën. 2 d. buvo suraðytas pirmasis Skuodo þydø bendruomenës tarybos protokolas. Taryba buvo renkama. Manoma, kad, renkant jà, gyventojams buvo taikomas tam tikras turto cenzas. 1920 m. balandþio mënesá tarybos sudëtis buvo patvirtinta Þydø reikalø ministerijoje. Bendruomenës veiklà reglamentavo 1925 m. Þydø tautiniø bendruomeniø tarybø ástatymas. Jis skelbë, kad visi þydai savo gyvenamosiose vietose yra þydø bendruomenës nariai. Bendruomenës rûpinasi þydø kulto, labdarybës, socialinës pagalbos, mokyklø ir kitais dvasinës kultûros reikalais ir turi teisæ rinkti bendruomeniø tarybas, vadinamuosius Vaadus. Skuodo þydø bendruomenë buvo pavaldi minëtai ministerijai. [10] Skuodo þydø bendruomenës tarybos veikla buvo gana plati ir apëmë daugelá gyvenimo sferø. Ji rûpinosi naujø nariø priëmimu, ávairiø komisijø sudarymu, mokesèiø rinkimu, beglobiø ir beturèiø ðelpimu ir kt. Lietuvos centriniame valstybës archyve yra iðlikæ kvitai, kurie liudija, kad bendruomenë pirkdavo malkas nepasiturintiems bendruomenës nariams. Bendruomenë turëjo þemës, maldos namus, skerdyklà. 1920 m. tuometinis Lietuvos ðvietimo ministras Skuodo þydø bendruomenës tarybai leido perimti progimnazijà, kurios direktorius buvo Michelis Fogelmanas. Taryba sëkmingai tæsë savo veiklà iki 1926 metø (kol buvo pakeistas anksèiau minëtas bendruomeniø ástatymas). Ásigaliojus pakeitimams, Skuodo miesto þydø bendruomenë nebeatitiko þydø bendruomenëms keliamø reikalavimø. Tikëtina, kad viena ið prieþasèiø buvo dideli bendruomenës ásiskolinimai. Tada buvo sudaryta Skuodo þydø bendruomenës likvidacijos komisija, kurios sprendimu didelë dalis bendruomenës turëto turto perduoda socialinës pagalbos ir kultûros draugijai Ezro. Buvo nuspræsta ðiai draugijai perduoti skerdyklà Rojaus gatvëje, mokyklos namus, taip pat skolas juridiniams asmenims. Draugija ásipareigojo iðlaikyti þydø vidurinæ mokyklà ir kino teatrà. Dalis turto tada buvo perduota ir draugijai Ides Israel. [11] SKUODO ÞYDØ MOKYKLOS Vidurinë mokykla XX a. pirmoje pusëje Skuode veikë keletas lietuviø mokyklø. Savo mokyklas turëjo ir latviai, vokieèiai bei þydai. 1910 m. Skuode, padedant dvylikos nariø tarybai, buvo ákurta keturmetë rusø pradþios mokykla. Joje dëstydavo rusø kalba. Mokyklà lankë iðskirtinai tik þydø berniukai. Jà baigæ vaikai galëjo mokytis chederiuose t. y. religinëse þydø mokyklose, kuriose berniukai studijuodavo Torà. [12] 1919 m. Skuode buvo ákurta jidið keturklasë mokykla, kurioje dauguma dalykø dëstyta jidið kalba, o ne rusø. Ðià mokyklà kartais vadindavo progimnazija. Mokykla veikë keliuose Ilgosios ir Rojaus gatvës gyvenamøjø namø butuose. Ðiuos butus þydø bendruomenei metø laikotarpiui gyventojai buvo iðnuomojæ. Progimnazijoje nebuvo mokytojø kambario, mokyklos kiemas buvo maþas, mokyklai iðnuomoti butai skirtinguose namuose. Visa tai mokytojams sudarydavo ávairiø nepatogumø. 1920 m. bandyta ið apskrities gauti lëðø naujai mokyklai pastatyti, taèiau sulaukta atsakymo, kad [...] valsèiaus valdyba neatsisako duoti lëðas valdiðkoms mokykloms, bet privatinëms mokykloms negali. [13] Skuodo miesto centras 1937 metais Skuodo þydø progimnazija turëjo privaèios mokyklos statusà. 1920 m. joje ið viso dirbo 8 mokytojai. Vienas ið jø buvo staèiatikis, likusieji septyni iðpaþino judaizmà. Septyni mokytojai turëjo Lietuvos pilietybæ, taèiau në vienas ið jø nebuvo lietuvis pagal tautybæ (septyni buvo þydai ir vienas rusas). [14] Mokyklai vadovavo jos ákûrëjas daktaras Karðtatas. Jis buvo kairiøjø paþiûrø, todël vëliau já deportavo ið Lietuvos. Ið Karðtato mokyklos vadovo pareigas perëmë þymus ir veiklus Skuodo þydø bendruomenës narys M. Fogelmanas. Tada jdið tapo antràja dëstoma kalba, mokykloje buvo privaloma dëstyti lietuviø kalbà. [15] 1920 1921 m. ðioje mokykloje lietuviø kalba nebuvo dëstoma, nes lietuviø kalbos mokytojas buvo mobilizuotas á Lietuvos kariuomenæ. [16] 1921 m. lietuviø kalbà pradëjo dëstyti Jonas Kumpikevièius. Lietuviø kalbos dëstymas nebuvo vienintelë mokyklos problema. 1922 m. mokykloje revizijà atliko B. Kuodaitis. Jos metu siekta iðsiaiðkinti, ar teisingi ðie anonimiðkai pateikti kaltinimai mokyklai: 1. Mokykloje dëstoma tik rusø kalba; 2. Mokytojai negauna atlyginimo uþ darbà; 3. Direktorius mokyklos pinigus naudoja savo reikmëms; 4. Direktorius muða mokinius. [17] Sunku pasakyti, ar kaltinimai buvo teisingi, taèiau akivaizdu, kad tuo metu mokykla buvo áklimpusi á skolas ir nebepatenkindavo bendruomenës poreikiø. Po revizijos buvo nuspræsta mokyklà uþdaryti. Skuodo þydø sinagoga XX a. pradþioje (Nukelta á 44 p.) Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 3
44 Nuoitraukose: kairëje Skuodo mieste centre 1922 metais; virðuje parduotuvëlës Skuodo miesto centre XX a. pirmoje pusëje (Atkelta ið 43 p.) Hebrajø pradinë mokykla 1922 m. jidið mokyklà pakeitë naujai iðkilusiame pastate ásikûrusi hebrajø pradinë mokykla. Ten norëjæ dirbti buvæ jidið mokyklos mokytojai turëjo iðmokti hebrajø kalbà. Dirbdami jie daug dëmesio skyrë tiek Lietuvos, tiek ir þydø kultûrai. [18] Skuodo þydø vidurinë mokykla 1922 m. rugsëjo 1 d. Rojaus gatvëje pradëjusi veikti Skuodo þydø vidurinë mokykla buvo iðlaikoma Skuodo þydø bendruomenës lëðomis; jas parûpindavo Skuodo þydø bendruomenës taryba). Mokykloje buvo dëstoma hebrajø kalba. Èia ið pradþiø dëstë septyni mokytojai. Tarp jø nubuvo në vieno baigusio aukðtàjá mokslà. Direktoriaus pareigas ëjo ankðèiau minëtos pradinës mokyklos direktorius M. Fogelmanas. [19] 1923 metø pabaigoje mokykloje mokësi 63 mokiniai: pirmoke klasëje 11, antroje 26, treèioje 14, ketvirtoje 12. Mokestis uþ mokslà buvo 24 45 litai per mënesá. Ðalia mokyklos veikë knygynai mokytojams ir mokiniams. Mokykloje buvo dëstoma tikyba, hebrajø kalba ir literatûros teorija, vokieèiø kalba, Lietuvos ir visuotinë istorija, geografija, aritmetika, algebra, geometrija, gamtos mokslas, higiena, buhalterija, fizika, pieðimas, kûno kultûra, dainavimas, dailyraðtis. 1926 m. kovo mënesá Skuodo þydø bendruomenës likvidacijos komisijos nutarimu mokyklos rëmëju tapo Þydø labdarybës, socialinës pagalbos ir kultûros draugijos Ezro Skuodo skyrius. [20] Visus su mokykla susijusius klausimus spræsdavo mokyklos pedagogø taryba. Apie jà daugiausia duomenø galima rasti 1933 / 1934 mokslo metø tarybos protokoluose. Jie buvo raðomi lietuviø kalba (tuo metu mokykloje dirbo keletas gerai lietuviø kalbà mokëjusiø mokytojø). Pedagogø taryba spræsdavo klausimus dël naujø mokiniø priëmimo, sudarydavo pamokø sàraðus, tikrindavo egza- Dimitravo (Kretingos r.) koncentracijos stovyklos mûrinio pastato likuèiai (ðiuo metu memorialas koncentracijos stovykloje nuþudytø þmoniø atminimui pagerbti). Danutës Mukienës nuotrauka
45 minø rezultatus, skirdavo klasiø auklëtojus, spræsdavo su mokyklos finansais susijusius klausimus. Kiekviename susirinkime bûdavo paliekama laiko atviriems mokytojø pasiûlymams. Tai rodo, kad mokytojai nebuvo sustabarëjæ ir mokykloje nebuvo bijoma naujoviø. Tëvai taip pat bûdavo átraukiami á mokyklos gyvenimà. Mokytojams bûdavo rekomenduojama, kad jie ið tëvø suþinotø apie jø vaikø elgesá namuose. Vykdavo Tëvø komiteto susirinkimai. 1933 m. rugsëjo 12 d. buvo nutarta, jog Tëvø komitetas turëtø garantuoti, kad mokytojams bus iðmokamas atlyginimas uþ darbà. [21] Finansinës paramos buvo kreipiamasi á draugijà Ezro, kuri 1926 m. ásipareigojo rûpintis mokykla. Protokoluose raðoma, kad á draugijà buvo kreiptasi su praðymu paskirti tam tikrà sumà neturtingiems vaikams, kad jie galëtø nusipirkti vadovëliø. Buvo kreiptasi ir dël mokyklos inventoriaus atnaujinimo. Mokykloje mokytojø iniciatyva buvo rengiamos ávairios iðvykos. Skuodo þydai ðvæsdavo ir Lietuvos valstybines ðventes. Ið protokolø suþinome, kad iðkilmingai bûdavo minima vasario 16-oji. 1934 m. mokykloje net buvo surengta paskaita Nepriklausomybës reikðmë. Þydø vaikai, baigæ vidurinæ mokyklà, neretai tæsdavo mokslus Skuodo gimnazijoje. SKUODO MIESTO ÞYDØ GENOCIDAS ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, naciø siautëjimams, Skuodo miesto þydus pasiekë þinios ir apie naciø vykdomà þydø genocidà. Tuo metu ávykiai Europoje Skuodo þydus nors ir neramino, bet vis dar atrodë labai tolimi. Viskas pasikeitë 1941 m., prasidëjus karui tarp Sovietø Sàjungos ir Vokietijos. 1941m. birþelio 22 d. Skuodo mieste pasklido þinia apie artëjantá frontà. Þmonës kalbëjo, kad vokieèiai jau netoli Darbënø. Tarp Skuodo þydø akimirksniu kilo panika. Kai kurie þydai susirinko visus savo daiktus ir pabëgo ið miesto. Tuo pat metu ðiaurës vakarinëje dalyje buvæ kai kurie Sovietø Sàjungos armijos daliniai, matydami, kad neatsilaikys prieð artëjanèios vokieèiø armijos pajëgas, pasitraukë á Latvijà. Vokieèiø kariuomenës bûrys á Skuodà áþygiavo niekieno netrukdomas. Apie ðimtas kariø liko miestelyje, kiti nuþygiavo á Latvijos Priekulæ, kurioje buvo rusø kariuomenës daliniø. [22] 1941 m. birþelio 23 d. buvo iðleistas ásakymas, draudþiantis civiliams neðiotis ginklà. Ásakymas skelbë, kad Uþ kiekvienà vokietá ðimtas þydø sumokës savo gyvybëmis! Þydus buvo pradëta varyti dirbti sunkiuosius darbus. Dalis lietuviø, kurie iki karo draugiðkai sugyveno su þydais, taip pat ëmë juos terorizuoti. Tuo tarpu Raudonosios Armijos kareiviai, kurie paliko Skuodà ir vël susigrupavo aplinkiniuose miðkuose, atgavo jëgas ir nusprendë perimti miestelá. Jie suþinojo, kad Skuode ásikûræs vokieèiø bûrys nëra didelis, ir ðeðtadiená, birþelio 28- osios, ankstyvà vakarà, gráþo á Skuodà. [23] Tada vokieèiams atsiuntë pastiprinimà ir rusø kariuomenë buvo iðstumta ið Skuodo apylinkiø. Bûtent tada, kaip raðoma þydø atminties knygoje, ir buvo nuspræstas Skuodo þydø likimas. Vokieèiai apkaltino þydus, kad ðie informavo Raudonàjà Armijà apie maþas vokieèiø pajëgas. Vokieèiø kariø iniciatyva ið vietos lietuviø buvo sudaryta gauja, kuri pasivadino pagalbine policija. Vienas ið pagalbinës policijos nariø Alfonsas Bauþys ðitaip apibûdino tuometinæ savo uþduotá: Svarbiausi pagalbinës policijos tikslai buvo naikinti þy- (Nukelta á 46 p.) Genocido aukø atminimo pagerbimas þydø masinio naikinimo vietoje Kuluose (Skuodo miesto teritorija) XX a. viduryje. Fotografijos autorius neþinomas Paminklas þuvusiesiems ir kankiniams buvusios Dimitravo (Kretingos r.) koncentracijos stovyklos teritorijoje. Danutës Mukienës nuotrauka Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 3
46 sporto aikðtelëje, geleþinkelio pervaþoje. 1941 m. liepos mënesá varëme þydus ðaudyti á I Kulus. Dalyvavo visa pagalbinë policija ir dar Partizanai. Pagalbinei policijai buvo ásakyta pasiimti kastuvus [...] Þydams buvo áduoti kastuvai ir jiems buvo liepta eiti kasti duobæ [...]. Paskui, atskaièiavæ po 100 þmoniø, juos varëme prie duobiø... Policininkai buvo atkiðæ ðautuvus, kai kurie su durtuvais, kas nëjo, badë su durtuvais, muðë ðautuvø buoþëmis per galvas ir kur pakliuvo. [25] Skaièiuojama, kad Kuluose tada taip buvo suðaudyta 800 vyrø. Sinagogije uþdarytos moterys ir vaikai, kæsdami pasityèiojimus, kankinimus gyveno neþinioje ir pusbadþiu. Maþdaug po savaitës nuo susidorojimo su þydø vyrais, moterys ir vaikai buvo sugrupuoti ir 1941 m. rugpjûèio 13 d. pësèiomis iðvaryti á netoli Darbënø (Kretingos rajonas) esanèià Dimitravo koncentracijos stovyklà. Skuodo budeliai, kuriems buvo pavesta sunaikinti 500 þmoniø, nuvykæ á Dimitravà, ëmë ieðkoti pagalbininkø. Jø èia atsirado. Suformuotai naciø gaujai vadovavo Vitkus. S. Grikðtas (vienas ið egzekucijoje dalyvavusiø kariø) yra palikæs tokius liudijimus: Vitkus mums paskelbë, kad iki vakaro turime iðkasti keturias duobes þydams, laikomiems stovykloje [...] Uþ dalyvavimà þudynëse paþadëjo atiduoti uþmuðtøjø daiktus [...] Rugpjûèio 15 d. Alkos kalne buvo baigtos kasti duobës: trys didelës ir viena maþesnë. Sutemo. Atsivërë barakø durys. Á kiemà buvo iðvaryta 300 moterø ir vaikø. Visos iðrikiuotos po keturis. Vedame maudytis, melavo Vitkus, kad varomiems þmonëms ðirdþiø neskaudëtø. Moterys suprato, kas jø laukia. Minioje pasigirdo moterø praðymai pasigailëti vaikø... Ið pradþiø ðaudyta deðimtimis, po to po 5 6. [26] Taip baigësi Skuodo þydø bendruomenës istorija, trukusi keletà ðimtmeèiø... Paminklas þuvusiesiems ir kankiniams buvusios Dimitravo (Kretingos r.) koncentracijos stovyklos teritorijoje (Atkelta ið 45 p.) dø tautybës þmones. Mes juos areðtuodavom, varëme ið namø, atëminëjome jø turtà, saugojom prie Ðauliø namø ir sinagogø, varëme á ðaudymo vietas, juos ðaudëme. [24] Þydai vyrai buvo suvaromi á senamiestyje buvusià vadinamàjà Ðauliø salæ, o moterys ir vaikai á vienà ið sinagogø. Birþelio 29 d. vakare grupæ þydø vyrø nuvedë á Zelikovièiaus laukus. Èia jiems paliepë iðkasti dideles duobes. Kai tai buvo padaryta, þydus vyrus grupëmis po penkiasdeðimt pradëjo gabenti prie duobiø. Èia juos suðaudë ir sumetë á duobes. Pagalbinës policijos narys Alfonsas Bauþys toliau savo parodymuose pasakoja: Policijai vadovavo Kostas Vasaris [...] Po keliasdeðimt þmoniø buvo suðaudyta gimnazijos LITERATÛRA: 1. Bronë Ruðinskienë, Þydai Skuodo gyventojø atsiminimuose, Skuodas, 2002, p. 4. 2. Ten pat, p. 4. 3. Ten pat, p. 4. 4. Skuodo atminties knyga (knygos autoriai þydø kilmës buvæ Skuodo gyventoja, Tel Avivas; 1948; p. 3 4. 5. Bronë Ruðinskienë, Þydai Skuodo gyventojø atsiminimuose, Skuodas; 2002; p. 6 7. 6. Ten pat, p. 14. 7. Ten pat, p.14. 8. Skuodo atminties knyga, p. 5. 9. Ten pat. 10. LCVA 1235 fondo apyraðas. 11. LCVA 1235 fondas. 12. Skuodo atminties knyga, p. 5. 13. LCVA 1235 fondo apyraðas. 14. Bugaitis Gediminas, Þydai Skuode, Þemaièiø þemë, 2001, p. 29; LCVA, 391 fondas, 2 apyraðas, 1402 byla. 15. Ten pat. 16. LCVA, 391 fondas, 2 apyraðas, 1402 byla. 17. LCVA, 391 fondas, 2 apyraðas, 1402 byla. 18. LCVA, 391 fondas, 2 apyraðas, 1402 byla. 19. LCVA 769 fondo apyraðas. 20. LCVA 769 fondo apyraðas. 21. LCVA 769 fondas. 22. Skuodo atminties knyga, p. 9. 23. Ten pat, p. 9 10. 24. Bekeris Levas, Tragedija I Kuluose neuþmirðta (fragmentas ið Alfonso Bauþio parodymø), Mûsø þodis, 1990-11-01, Nr. 89 90. 25. Ten pat. 26. Ten pat.