P ATVIRTINTA Joniskio rajono savivaldybes tarybos 2018 m. rugpjucio d. sprendimu Nr. T- Joniskio Mato Slanciausko progimnazija 2017 M. GRUODZIO 31 D. PASIBAIGUSITJ METTJ FINANSINITJ ATASKAITT) RINKINYS Parengta pagal viesojo sektoriaus apskaitos ir finansines atskaitomybes standartus
2-oto VSAF AS,.,Finansines baklts altibita.. 2,.,..W (f.rnu~s niojo Jyaio 'ldojo sd.1oriauj subjck1aa. ihkyrus mokestlq fondus ir iltcklita fondus, fina.nsin~ bojdts awka.i10!i forma) Jorulkjo Mato Slriausko prommn?zjja ('ictt>jo iebonaus subjtlno 1rba ~.el.:torilu1 ubjd.llf pupa pnad1nimu) Pa!,1tutjog I? LT~84 1,Z JoniDds 190.S6523S (\ielojo scktonaus subjckto. patcngusio finansinci boklt:s atasbi(4 (konsoliduol\i firuuuincs boklcs awk:u~. kodas. adt<:sm) FINANS!Ntli BllKLtli ATASKAITA 2017 m. gruodlio31 d. 2018m..sausio30d. (do1a) Paleiklmo w11i111a rr 11kslmnas e11rais arba 1Qks1antims euru il.nr. Stn.i1Hniai Panabos Nr. -~=:~':;! Pasku1iot pratjwio ataska.itinio lalko1arplo dicna laikotarpio die.no I.I 1.2 1.3 1.4 1.5 u. JU ILGALAlKJ S TURTAS Ncm:11criaJusis1urt.as Ptmos darlm Pr ir jos lioenciios Kitas ncnuitcrinlusis tw'tas Ncbaiati nrnickmi ir i.lankstiniai mokciinw 11.2 Pastatai Il.4 n.5 Matmos ir itt"ncnniai TI.6 Tmnsnnno nricmoncs n. 7 K.ilnoiamosios kulnlros \'Cf1\'bes 11.8 Baldai tr btw'o... Ndciloo1amostOS kulriiros ''Cl't' bes JI.10 Ncb.1iota Stal'tba ir ifanks1iniai mokciunai Ill. ll.:uilaikisfinruts1ms 1unas IV. Mincntliniai i!tckliai ir kitas ilulailcis run.os B. BIOLOGINIS TURTAS C. TRUMPALAIKIS TURTAS I I I 2 Stmtcrnrui.c. Lr nclictiamosios atsareos Mcdliac>M.. f.alaa\'os ir ilk.inii inh:ntoriw 526 270.1' 549 473.21 0.00 0.00 526 270.14 549 473.21 459 452.24 468 611.60 21 164.30 24 021.38 16 662.75 23 247.69 6 987.61 1032954 22 003.24 23 263 00 51 598.03 41 865.73 854.23 819 3(1 854.23 81?.JO IA I.~ fl. UI. Paeaminta nnvtul;csia. atsar20s. skirtos...""ooti (...-uotj") 1Jo1'1aiL':ic nltltcnalusis ir biolotrirns twtas. skutas rn>rriuoti 1'3nkstiniai apmoktiimai Per vicnus mctuj.aurinos sumos 467.61 I 114.10 46 279.17 371183.48 ffi.2 G::sutiru mokcstiai ir sociaw. inw.-:nc lll.3 Go.utinos finansavimo swnos IIJ.--1 Gautinos sumos u! luno n.audoiim DMdllQC.U nn;:kcs, tlll1.a.. oa.. dausrns UI.S Sukanruno; izautinos sumos lll6 Kitos uuainos sumos JV. Tnunnl\l.ail:M Ul\"CSlici"os V. Pinioai ir nini"u ckvfr:ilcntal IS VISO TURTO D. FINANSAVIMO SUMOS L II '-a.im-bes biudleto n. lj U\ivaJdybCs biudfe1o Ill. IJ Eurooos SaiwlROS. 117.sic.nio \'alsh"biu ir tm"dta.utiniu ornanizaeiiu IV. l!kitul31tiniu E. l<jpareigojthlai LI Umlaikiai finansini11i is1oarcu101i.mai 1.2 lllllllaikiai a1idtiinia1 LJ K.iti i1mll.aili:iai "sioareiszounw 11. 1 11'""' 1 1 '="i 11 atidciinin eimmum mctu dillis ir tnunmjaikw abdeiiruai 112 llr.ll4ikiu isin-.rri11oiimu euwnuiu mc1u dotis 46 279.17 37 883.48 3 997.02 21><8.85 577 868.17 591 338.94 531 202.90 552 780.44 5 604.36 8 393.07 512469.42 526 942 25 5 646.23 104l17.38 7 482.89 6 957.74 43335.IS 38051.SI 0.00 0.00 45335.15 3805151 U.S Moketioos sumos i...,.,. Sa1 wu!os bi...- 11.6 Mokd.inos sumos i biucu.ctus ir fondus U.6.1 r-fintinos finansavimo sumos 116.2 Kilos mok~ swnos biudktu.i D. 7 Moki:Unos soclalines ibokos 11.9 Tiekt!!Tams mokclinos swnos U.10 Su dnrbo SMl\ldais susiie lsinruciaojimai It 11 Sukauotos moketinos sumos ll.12 Kiti tn1mn11l ikiai 1c~120unw F. GRYNASIS TURTAS I. Dalinml.."U b.nil41ds IL Rczen-a.i II. I Tikrosios \U1C:s tclcr.'as 112 K.iu rcun... i UL Nuosa,'\bi:s mciodo.!aka IV. Suk4unw ncnirfis ar dcfiei1:1s IV. I fin.. nntiu mcru ocrvirlis ar dcficicls Ankstcsniu mctq DCf'iriis er deficit.as G. MA1.f1MOS DALIS IS VISO FINANSAVIMO SUMV. ISIPAREIGOnMl,I, GRYNOJOTURTO IR MA±UMOS DALIES: --' 0.00 0.00 1351.16 508.6S 10720.17 643.08 33 263.82 36 899 78 1330.12 506.99 0.00 0.00 I 330.12 823.13 419 01 506.99 87.98 577 868.17 591 338.94 Vtolcta Lgmant1cnC,_...,.,vdt)
3-iojo VSAFAS,.Veiklos rezultatq ataskaita" 2 priedas (Zemcsoiojo lygio vidojo sektoriaus subjektq, i skyrus mokes~iq foodus ir i tekliq foodus, veiklos rezultatq ataskaitos forma) Joni~kio Mato S lan~iaysko progimnazija ( ielojo scktoriaus subjclao art>.,;c:lojo scbonaus subjd.1q 8l1IPCs pa adirumas) 190565235 Pa~vitinio g. 19 LT- 84152 Joni$kis (vidojo sel1on11us subjckto, parcngusio 'cldos rczultatq awkai14 Mb11 konsoliduot'-',cik]os rcz:ulta1 11 atasl:aiiit. kod&s, odrcsas) VEIKLOS REZULTATVATASKAJTA PAGAL 2017 m. gruodzio 31 d. D UOMENTS 2018 m. sausio 30 d. (data) Pateikima vafiuta ir 11ksfumas: eurais arba 1Ukstanci01s eufl/ Eil. Nr. Straipsniai Praeji;s Pastabos Ataskaitinis ataskaitinis Nr. A. I. I.I. I.2. L3. 1.4. II. m. ill.i. ru.2. B. PAGRINDINES VEIKLOS PAJAMOS FCNANSA VIMO PAJAMOS l~ valstybes biuc!zeto g savivaldybi11 biudietq l~ ES, uzsienio valstybi11 ir tarptautini11 organizacijq li:~l! I~ kitq finansavimo ~ahiniq MOKESCil,J IR SOCIALINIT) IMOKI) PAJAMOS PAGRINDINES VEIKLOS KITOS PAJAMOS Pagrindines veiklos kilos pajamos Pervestinq pagrindines veiklos kitq pajam11 suma PAGRINDINES VEIKLOS Sl\NAUDOS 721 804,60 689 292,45 447 935,00 227 971,39 4841,15 8 544,91 32 512,15 32 51 2,15 720 970,49 723 252,12 695 451,79 462 759,65 212 163,71 10 47 1,79 10 056,64 27 800,33 27 800,33 722 833,11 I. DARBO UZMOKESCIO LR SOCIALLNIO DRAUDIMO 559 988,13 565 100,89 a. NUSIDbvEJTMO IR AMORTIZACIJOS 23 307,38 30 336,65 LIL IV. V. VI. VII. vm. KOMUNALINII) PASLAUGI) IR RYSII) KOMANDIRUOCru TRANS PORTO KVALIFIKACIJOS KELIMO PAPRASTOJO REMONTO IR EKSPLOATAVIMO NUVERTEllMO IR NURASYTI) SUMT) 59 080,83 3 985,27 I 560,75 7 20 53 013,24 55, 19 4 231,15 I 203,25 140,40 IX. SUNAUDOTl)IR PARDUOTI) ATSARGI) SAVIKAJNA 59 331,82 62 808,63. SOCIALINTI) ISMOK() XI. XII. XIII. NU OM OS FINANSA VIMO KIT!) PASLAUGI) 6 516,3.1 5 943,71 XIV. KIT OS c. PAGRINDJNES VEIKLOS PERVIRSrs AR DEFICITAS 834,11 419,01 D. l. KITOS VElKLOS REZULTATAS KJTOS VEIKLOS PAJAMOS n. PERVESTCNOS I BIUDZETJ\KITOS VEOCLOS PAJAMOS m. KITOS VEIKLOS Sf\NAUDOS E. FINANSINtS m JNVESTICINtS VEIKLOS REZULTATAS -10,98 APSKAITOS POLITIKOS KEITlMO m ESMINlt) F. APSKAITOS KLAIDU TAISYMO ITAKA G. PELNO MOKESTIS GRYNASIS PERVIRSIS AR DEFICITAS PRIES H. NUOSAVYBESMETODO JTAKA 823,13 419,01 I. J. NUOSAVYBESMETODOJTAKA GRYNASIS PERVlRSIS AR DEFICITAS 823,13 419,01 I. TENKANT!S KONTROLfUOJANCIAJAM SUBJEKTUl n. TENKANTIS MAZUMOS DAL!AI / Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas Violeta Zigmantiene ~~ (\iciojo scl.-aoriaus subjd..10 \ado\ as arba JO igaliotas ad:mirustnr:ijos ndo\'u) v 'jr'"f,,,,,-;:- (vardas 1r p3vardcj Vyr. buhaltere (\3Tiaus1;isi.s buha.ltcns (buhahcris) Irena Kanapiene (vardas lf pa\ ardc)
JrmiJkio ~1ato Slanliausko progimnnija, 190S65llS, PaJvitinio g. 19. J onil kio m., J oniikio r. Slv. 2017 M. GRUODtlO JI D. pasibaigu s i~ met~ FINANSINll) ATASKAITl,I RINKINYS (Visas sumos: curais, jci ncnurodyta k1taip) Pah1rlmlo ID' -2147436971 DIL: 2018-03-15 14:22:46 C RV NOJO TURTO l'okvcll,i ATASKAJTA PAGAL 2017 M/ GR1!9Dfl0 J I D. DUOM~IS Mb?,ftoeO (dotn) If Nr. mu Tcnh kontroliuojanliajam rubjtktui Pa1a1ki1rto l-'(r/luta ir trblmtias. euraij Eil. Nr. S1raipsniai,...-i-------------i 1 I Likutis: utpr.tjusio laikolaroio pn.skutin4; dicnq 2 I Pcrimto ilg.o.jnikio lurto ii kilo victojo scl1ori:ius subjel:to jtaka Pcrduoto orbn parduoto ilglllaik10 turto kitnm subjcktui itakn Kitos rczcn'q padklc:jimo (suma7-cjimo) sumos K.iti 1udB01i rc1.ervai Kiti pam1udoti rczcr'r'ni D11linink11 (nuosavo) hp11alo p:tdidcj!!!l'? _lsunut>..tjimo) sumos AtasL:aitiNo laiko11rpio gl)msis pcnirits ar def.citas Kiti pok"tioi 10 Likutis prm,iusio fail.:otnrpio paskuli~ dtcnq II Pcrimlo il2alaildo turto ii kilo \ riciojo scl1oriau1 subjckto jtaka 12 Pcrduoto ub.a pnrduolo ilgalaikio turlo kit41n subjck~ui jloku 13 Kilos rel.crni podkicjimo (surnnl.cjimo) sumos 14 Kni sud:uvt1 rc1.crva1 15 Klti panaudoli ru.c.n oi 16 Dn1inink11 (nuo s~wo) knp1t_nlo pndid6jtmo (St1mn:7..cjimo) sumos 17 Atnskaitinio laikotarpio wynasrs pcn-iriis ar dcficitas 18 Kiti~tiDi l'j Likutis n1askni1inio lriikotnrpio pnsku1in~ dicnq PaJtabos Nr. Dalininkq kapitaju 4 Tikrosfos vert(:s reurvas Kit i rtztrvai I NuosavybCI metodo it lui I I I I Sukauptas perviriis ar 1J vijo Malumos d1iu dcficitas prid n uosavyb~ mttodo 'tak 1n 87.98 87,98 419,01 419,01 506,99 506.99 823,13 123.13 1.330,12 1.330.1 2 X pa!)mc1i ol a.ska.ilos l:iukai ncpiktomi.,lfiau ~iasis buhnltcris fbuhallcris). icicu orh'nlomn ooaol teist.s nktus) ll-i: faiki1c~/eiiiawl&t1t.ctlwav? 7:;zr;; 1 ) r~u~uj~ (j ~A fvardas ir oavnrdel
JoniSkio Mato SlaoCiausko progimnazija, 190565235, Paivitinio g. 19, Joniikio m., Joniikio r. SRv. 2017 M. GRUODZl031 D. pasibaigusiq metq FINANSIN!VATASKAIT() RINKINYS (Vi sos sumos eurais, jei nenurodyta kitaip) Patvirtinta ID -2147436971 OIL: 2018-03-15 14:22:46 PINIGV SRAUTQ ATASKAJTA PAGAL 201 7 M. RUODZIO 31 D. DUOMENIS J,.O/it111 J~ NrJ1J'/ (data) Pateikimo l'aliuta ir tikslumas: eurals Eil. Ataskaitinis Prai!j~s atmkaitinis Straipsniai Pastabos Nr. Nr. I 2 3 4 s A PAGRINDlNts VEIKLOS Pl!\1GU SRA\ITAJ 1.948,17 8.110,42 I Jplaukos 718.990,10 730.133 36 I.I Finansavimo sumos: 656.368,96 674.303,24 I. I.I IS valstybes biudzeto 440.632 42 466.952,02 I.I 2 IS savivajdybcs biudzeto 211.80 204.30 1.1.3 IS ES. uisicnio valstybiu If tarotautimu oroani,,.,iiu lt!u 1.1.4 IS kitu 5altiniu 3 936 54 3.05 I.22 1.2 IS:mokcs~1u 1.3 IS socialiniu jmoku l.4 Ui suteiktas oaslaull3s 32.512 15 55.619 40 1.5 Gmnos pajukanos l.6 Kitos iolaukos 210,72 II Pervcstos!Hos -32.403 15-28.019.95 n.1 I valslybes biudieta -57,00-200,88 U.2 I savivaldvbiu biudietus -32.346,15-27 819.07 U.3 ES uisienio vajstvbcms ir tarptautincms or.r811izaci1oms ll.4 l kitus istekliu fondus IL5 Vidoio selctorieus subiektams U.6 Kitiems subiektams 111 l!mokos -684 638,78-694.002.99 ill. I Socialiniu 1smoku Ul.2 Kitu oaslauru isiriiimo -6.582.30-5 855 91 111.3 Sumoketos pa]ukanos ffi4 Kitos ismokos -678.056,48-688.147,08 B INVESTICINEs YEIKLOS PINIGU SRAUTAI -6.497,06 l lh1alaikio turto (is.kvrus finansinil ir bioloainio turto isil>.iiimas -6.497 06 n llralaikio turto (ihkvru.< finansini) ir biolo.uruo turto perleidimas ljl lljutlaikio finansinio tuno isi.lliiimas IV IJS{alaikio finansm10 turto perleidimas v Terminuotuiu indeliu (oadideiimas) sumafciimas VI Gaull d1videndai Vil Kiti investicinc:s veiklos oinip,u srautai c FINANSlN ES VEIKLOS P!NI GU SRAUTAI I lolaukos is ""' oaskolu n Gautu oaskolu tuazinimas 111 K.Jti finansinc:s vciklos omisru srauta1 VALIUTOS KURSV PASIKEITlMO!TAKA PINlG() lr PINIG() D EKVIVALENTI) LIKUCIUI l Pinie.u ir oinie.u ekvivalentu oadidtiimas (sumaieiimas) 1.948,17 1.613,36 n Pini2ai ir oini2u ekvivalentfti ataskaicinio laikotamio oradfioie 2.048,85 435,49 n Pioie.ai ir oinie.u ekvivaleotai ataskaitinio laikotamio oabai2oie 3.997,02 2.048,85 hull.,,, tth' "" 11<1 tf,, hi,,, Jo;,/,,'"" 'e. ;,,,,;/ J,1t/l""Dl'2 t/! f5,,--.ft ~fg 1AiJUA'A L~:.. rr;;t:j/:u..,.,ba io iraliotas administtaciio vad"'/4~r ~ c/jt (vardas~e) ft.ult{ ela d (vynausiasos buhalteris (buhaltens)) 7 (vardas ir oavardi:) /
Joniikio Mato S lanciausko progimnazija, 190565235, Paivitinio g. 19, Joniskio m., J oniskio r. sav. 2017 M. GRUODZlO 31 D. pasibaigusi4 metq FINANSlNflJ ATASKAITIJ RINKINYS (V1sos sumos eurrus, jei nenurodyta kitaip) F'inunsinis ataskaitq ailkinamasis raitas Bendroji informacija Patvininta ID: -2147436971 D!L: 2018-03-15 14:22:46 Jom.fkio Maro S/am,,'fiausko progmmazlja, 190565235, Biudietini! 1s1aiga Adresas: Paivitmio g. 19, JoniSklo m., Joni.fk;o r. sav. Progimnazija yra dicninc bendrojo ugdymo mokykla Joni~kio micste. Progimnazijoje Subjcktas uisiima vykdomos pradinio ugdyrno individuahzuota, veikla pagnndinio ugdyrno pirma dalis, pagrindinio ugdymo pirmos dalies individualizuota. Ataskaiumo laikotarpio pabaigoje viewjo sektoriaus subjekto fihalai ar kit1 struktoriniru padaliniai buvo ~ ie: Eil. Nr. Filialas / struktiirinis padalinys Buvcines adresas Pagrindint veikla 2 3 4 Vidutinis darbuotoj4 skailius per ataskaitmi laikotarp1 buvo: Ataskaitinis Praej~ ataskaitinis 63 64 S:i)ygos, kuriomis paremta veikla IJ' kurios gali pavcikti tolesnc; veikl:i: Ataskaitinio laikotarpio trukmc,jei vcikla nebuvo vykdoma visus ftnansinius metus (data nuo iki):
Patvirtinta: Mato Slanciausko progimnazijos direktoriaus jsakymas 2013 m. sausio 15 d. Nr. V-2d. Mato Slanciausko progimnazijos Apskaitos politika
TURINYS I. BENDROSIOS NUOSTATOS... 3 IL APSKAITOS POLITIKA... 3 Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisykles... 3 Nematerialusis turtas... 4 Ilgalaikis materialusis turtas... 5 Biologinis turtas ir mineraliniai mekliai... 6 Atsargos... 7 Finansinis turtas... 7 Gautinos sumos... 7 Pinigai ir pinigq ekvivalentai...... 7 Finansavimo sumos... 8 Finansiniai isipareigojimai... 9 Atidejiniai... 9 Finansine nuoma (lizingas) ir veiklos nuoma...... 9 Pajamos... 10 S<ll1audos.................................... 10 Sandoriai u:zsienio valiuta...... 10 Turto nuvertejimas... 11 NeapibreZtieji isipareigojimai ir neapibreztasis turtas... 11 Jvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui... 12 Tarpusavio u:zskaitos ir palyginamieji skaiciai... 12 Apskaitos politikos keitirnas... 12 Apskaitiniq iverci q keitimas.... 13 Apskaitos klaidq taisymas... 13 2
I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Apskaitos vadovas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos jstatymu, Lietuvos Respublikos viesojo sektoriaus atskaitomybes jstatymu, Viesojo sektoriaus apskaitos ir finansines atskaitomybes standartais (toliau - VSAF AS) ir kitais teises aktais. 2. Apskaitos vadove pateikti VSAF AS nuostatq praktinio taikymo nurodymai kaip tvarkyti buhalterin<;: apskait~ pagal kaupimo princip~ ir kaip parengti finansiniq ataskaitq rinkinj: 2.1. apskaitos politika, taikytina biudfotinese jstaigose pagal VSAF AS; 2.2. finansiniq ataskaitq rinkinys ir ataskaitq sudarymo reikalavimai; 2.3. buhalterines apskaitos tvarkq aprasai, kuriuose pateikti galimq ukini4 operacijq ir Ukiniq jvyki4 registravimo buhalterineje apskaitoje pavyzdziai. II. APSKAITOS POLITIKA 3. Apskaitos politikos, parengtos pagal VSAFAS, taikymas uztikrina, kad apskaitos duomenys atitiktq kiekvieno taikytino VSAF AS reikalavimus. 4. Jeigu nera konkretaus VSAF AS reikalavimo, tam tikroms iikinems operacijoms ir jvykiams atvaizduoti, vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais 1-ajame VSAF AS,,Finansiniq ataskaitq rinkinio pateikimas". 5. Apskaitos politikoje aprasyta ukini4 jvyki4 ir Ukiniq operacijq registravimo tvarka uztikrina, kad finansinese ataskaitose pateikiama informacija yra: 5.1. svarbi vartotojq sprendimams priimti; 5.2. patikima, nes: 5.2.1. teisingai parodo jstaigos finansinius rezultatus, finansin<;: bllkl<;: ir pinigq srautus; 5.2.2. parodo Ukiniq jvyld4 ir iikiniq operacij4 ekonomin<;: prasm<;:, ne vien teisin<;: form~; 5.2.3. nesaliska, netendencinga; 5.2.4. apdairiai pateikta; 5.2.5. visais reiksmingais atvejais issami. 6. Pasirinkta apskaitos politika taikoma nuolat. 7. Apskaitos politika keiciama tik vadovaujantis 7-uoju VSAFAS,,Apskaitos politikos, apskaitini4 jverci4 keitimas ir klaidq taisymas" ir taikoma vienodai visiems finansini4 ataskaitq straipsniams, kuriems turi jtakos apskaitos politikos keitimas. Apskaitos politika apima Ukini4 operacij4 ir jvykiq pripazinimo, jvertinimo ir apskaitos principus, metodus ir taisykles. Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisykles 8. Tvarkydama apskait! ir sudarydama finansines ataskaitas, jstaiga vadovaujasi VSAF AS. 9. Okines operacijos ir jvykiai registruojami ir finansiniq ataskaitq rinkinys sudaromas taikant siuos bendruosius apskaitos principus: 9.1. kaupimo; 9.2. subjekto; 9.3. veiklos t<;:stinumo; 9.4. periodiskumo; 9.5. pastovumo; 9.6. piniginio mato; 9.7. palyginimo; 9.8. atsargumo; 9.9. neutralumo; 9.10. turinio virsenybes pries form~. 10. Sudarant biudzeto vykdymo ataskaitq rinkinj, vadovaujamasi siais bendraisiais apskaitos principais: 10.1. 10.2. pinigq; subjekto; 3
I 0.3. periodiskumo; 10.4. pastovumo; 10.5. piniginio mato. 11. Paga! subjekto princip'! jstaiga laikoma apskaitos vienetu: atskirai tvarko apskait'b sudaro ir teikia atskirus finansiniq ataskaitq ir biudzeto vykdymo ataskaitq rinkinius. 12. Jstaigos apskaitoje registruojamas tikjos nuosavybes teise jsigytas, patikejimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybes ir savivaldybiq turtas, finansavimo sumos ir jsipareigojimai, pajamos ir SC!naudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisemis, registruojamas nebalansinese SC!Skaitose. 13. Jstaiga vykdo tik tas Ul<ines operacijas, kurios leidziamos vykdyti pagal galiojanciq teises aktq nuostatas. 14. Faktiskai jvykusios iikines operacijos apskaitoje registruojamos pagal jas patvirtinancius dokumentus, pagal turinio virsenybes pries form'! princip'! 15. lstaigos apskaitos politikoje iikiniai jvykiai ir iikines operacijos vertinami ir pripazjstami pagal j4 ekonominy prasmy ir turinj, nepriklausomai nuo to, ar toki'! iikiny operacij'! vykdyti, sandorj sudaryti viefojo sektoriaus subjektui leidziajo veikl'! reglamentuojantys teises aktai. 16. Jstaiga taiko visus VSAF AS nustatytus reikalavirnus isskyrus: 16.l. 9-ajj VSAFAS,,Mokesciq ir socialiniq jmokq pajamos"; 16.2. 26-ajj VSAFAS,,IStekliq fondq apskaita ir finansiniq ataskaitq rinkinys". 17. Visos iikines operacijos ir jvykiai apskaitoje registruojami litais ir centais. 18. Visos iikines operacijos ir jvykiai registruojami jstaigos patvirtinto SC!skaitq piano SC!skaitose, taikant apskaitos politik'b parengt'! pagal VSAF AS reikalavimus, metodus ir taisykles, nustatytus atskiroms iikinems operacijoms ir jvykiams, finansiniq ataskaitq elementams arba straipsniams ir apskaitos procediiroms. Nematerialusis turtas 19. Nematerialiajam turtui priskiriamas neturinis materialios formos nepiniginis turtas, kuriuo jstaiga disponuoja ir naudodama tikisi gauti tiesiogines ar netiesiogines ekonomines naudos. 20. Nematerialusis turtas pripafjstamas ir registruojamas, kai patirtos islaidos atitinka nematerialiojo turto apibrezim'! ir siuos pripazinimo kriterijus: 20.1. yra lengvai atskiriamas nuo kitq nematerialiojo turto vienetq; 20.2. tiketina, kad jstaiga biisimaisiais laikotarpiais is turto gaus ekonomines naudos; 20.3. galima patikimai nustatyti turto jsigijimo ar pasigaminimo savikain'!; 20.4. jstaiga turi teisy tuo turtu disponuoti, naudotis ir jj kontroliuoti arba apriboti teisy juo naudotis kitiems. 21. Nematerialusis turtas apskaitomas pagal I 3-ajame VSAF AS,,Nematerialusis turtas" nustatytus reikalavimus. 22. Nematerialiojo turto nuvertejimas apskaiciuojamas ir registruojamas apskaitoje pagal 22- ajame VSAF AS,,Turto nuvertej imas" nustatytas reikalavimus. 23. Nematerialusis turtas pirminio pripafinimo metu apskaitoje yra registruojamas jsigijimo savikaina. 24. nematerialiojo turto jsigijimo savikain'! tik tais atvejais, kai galima patikimai nustatyti, kad patobulintas nematerialusis turtas teiks didesny ekonominy naud'b t.y. kad atliktas esminis nematerialiojo turto pagerinimas. 25. ISankstiniai apmokejimai uz nemateriah!ii turt'! apskaitoje registruojami nematerialiojo turto s'!skaitose. 26. Po pirminio pripafinimo nematerialusis turtas, kurio naudingo tamavimo laikas ribotas, finansinese ataskaitose yra parodomas jsigij imo savikaina, atemus sukaupt'! amortizacij'! ir nuvertejim'b jei jis yra. 27. Nematerialiojo turto amortizuojamoji verte yra nuosekliai paskirstoma per vis'! nusta~ turto naudingo tarnavimo laik'! tiesiogiai proporcingu metodu. 28. Nematerialiojo turto vieneto amortizacija pradedama skaiciuoti nuo kito menesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos ir nebeskaiciuojama nuo kito menesio, kai naudojamo 4
nematerialiojo turto likutine verte sutampa su jo likvidacine verte, kai turtas perleidziamas, nurasomas arba kai apskaiciuojamas ir uzi"egistruojamas to turto vieneto nuvertejimas, lygus jo likutines vertes sumai, pinnos dienos. 29. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, nustatytas atsizvelgiant i sutartis ar kitas juridines teises, neturi biiti ilgesnis uzjuridinil.j teisiq galiojimo laikotarpj. Ilgalaikis materialusis turtas 30. Ilgalaikiu materialiuoju turtu laikomas turtas skirtas savarankiskoms funkcijoms atlikti, numatomas naudoti ilgiau nei vienus metus ir jo jsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mazesne l1z nustatyt(! minimali(! materialiojo turto vert~. 31. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita tvarkoma pagal 12-ajame VSAF AS,,Ilgalaikis materialusis turtas" nustatytus reikalavimus. 32. Ilgalaikio materialiojo turto nuvertejimas skaiciuojamas pagal - 22-ajame VSAF AS,,Turto nuvertejimas" numatytas nuostatas. 33. Ilgalaikis materialusis turtas pripazjstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto apibrezim(! ir siuos ilgalaikio materialiojo turto pripazinimo kriterij us: 33.1. pagrjstai tiketina, kad jstaiga busimaisiais laikotarpiais is turto gaus ekonornines naudos; 33.2. galima patikirnai nustatyti turto jsigijimo ar pasigaminimo savikain(!; 33.3. jstaiga turi teis(( tuo turtu disponuoti ir jj kontroliuoti. 34. Minimali ilgalaikio materialiojo turto verte, jsigijimo (pasigaminimo)savikaina, nuo kurios turtas pripazjstamas ilgalaikiu materialiuoju turtu 1000 litq. 35. Ilgalaikis materialusis turtas pagal pobudj skirstomas i pagrindines grupes, nustatytas VSAFAS. 36. Jsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirrninio pripazinimo rnomentu apskaitoje registruojamas jsigijimo savikaina. 37. ISankstiniai apmokejimai l1z ilgalaikj materialajj turt'! apskaitoje registruojami tam skirtose ilgalaikio materialiojo turto S(!Skaitose. 38. Po pirminio pripazinimo ilgalaikis materialusis turtas, isskyrus zern(( ir kultfuos vertybes, finansinese ataskaitose rodomas jsigijimo savikaina, atemus sukaupt(! nusidevejim(! ir nuvertejim(!. j ei jis yra. 39. Zeme ir kulturos vertybes po pirminio pripazinimo finansinese ataskaitose rodomi tikraja verte, isskyrus kulturos vertybiq rekonstravimo, konservavimo ir restauravimo islaidas, kurios yra laikomos esminiu turto pagerinimu ir apskaitoje registruojamos 12-ajame VSAFAS,,Ilgalaikis materialusis turtas" nustatyta tvarka. 40. llgalaikio materialiojo turto nudevirnoji verte yra nuosekliai paskirstoma per vis(! turto naudingo tarnavimo 1aik'l. 41. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto nusidevejimas pradedamas skaiciuoti nuo kito menesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos. 42. Nusidevejimas nebeskaiciuojamas nuo kito menesio, kai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutine verte sutampa su jo likutine verte lygia 0, kai turtas perleidiiamas, nurasomas arba kai apskaiciuojamas ir uzregistruojamas to turto vieneto nuvertejimas, lygus jo likutines vertes sumai, pirmos dienos. 43. Ilgalaikio materialiojo turto nusidevejimas skaiciuojamas taikant tiesiogiai proporcing'l (tiesini) metod(! pagal konkrecius materialiojo turto nusidevejimo normatyvus. 44. Kai turtas parduodamas arba nurasomas, jo jsigijimo savikaina, sukauptas nusidevejimas ir, jei yra, nuvertejimas nurasomi. Pardavimo pelnas ar nuostoliai parodomi veiklos rezultatq ataskaitos kitos veiklos straipsnyje. 45. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas, remontas ar kiti darbai pripazjstami esminiu turto pagerinimu, jei padidina turto funkcijq apimtj arba pailgina turto naudingo tarnavimo Jaik(!. arba is esmes pagerina jo nauding'lsias savybes. Siq darbq verte didinama ilgalaikio 5
materialiojo turto jsigijimo savikaina ir, jei reikia, patikslinamas likys turto naudingo tarnavimo laikas. 46. Jei atlikti remonto darbai nepagerina naudingajq ilgalaikio materialiojo turto savybiq, nepadidina turto funkcijq apimties ir nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, sill darbq verte pripazjstama ataskaitinio laikotarpio s~audomis. Biologinis turtas ir mineraliniai i.stekliai 47. Biologinio turto ir mineraliniq istekliq apskaita tvarkoma pagal 16-ajame VSAFAS,,Bio login is turtas ir mineraliniai istekliai" nustatytus reikalavimus.. 48. Biologinis turtas pripazjstamas ir grupuojamas pagal VSAF AS nustatytus kriterijus. 49. Pirminio pripazinimo metu ir kiekvieno velesnio vertinimo metu zemes iikio paskirties biologinis turtas apskaitoje registruojamas tikraja verte, atemus jvertintas pardavimo islaidas. Kai tikroji verte negali biiti patikimai jvertinta, turtas apskaitoje registruojamas Lietuvos Respublikos zemes iikio ministerijos patvirtintomis normatyvinemis kainomis. 50. Pirminio pripa:linimo metu ir kiekvieno velesnio vertinimo metu ne zemes iikio paskirties biologinis turtas apskaitoje registruojamas tikraja verte. 51. Kai tikroj i verte negali biiti patikirnai jvertinta, ne zemes iikio paskirties biologinis turtas apskaitoje registruojamas ir finansinese ataskaitose parodomas: 51.1. verte, kuri yra nustatoma remiantis jstaigos atliekamo vertinimo duomenimis; 51.2. jsigijimo savikaina, jei ji gali biiti patikimai jvertinta. Po pirminio pripaz1mmo turtas finansinese ataskaitose yra rodomas jsigij imo savikaina, atemus nuvertejimo nuostolius; 51.3. simboline vieno lito verte, jei jsigijimo savikainos nera arba ji negali biiti patikimai jvertinta. 52. Kitas biologinis turtas pirminio pripa:linimo momentu apskaitoje registruojamas jsigijimo savikaina. Po pirminio pripazinimo kitas biologinis turtas finansinese ataskaitose yra rodomas jsigijimo savikaina, atemus sukauptl nusidevejimci ir nuvertejimci. 53. Zemes iikio produkcija, gauta is jstaigos valdomo biologinio turto, pirminio :lemes iikio produkcijos pripazinimo momentu vertinama tikraja verte, atemus jvertintas pardavimo islaidas. Nuo to momento zemes iikio produkcija ir po derliaus nuemimo gauta produkcija yra apskaitoje registruojama kaip atsargos ir jai taikomos 8 VSAF AS,,Atsargos" nuostatos. 54. Zemes iikio produkcijos, gautos nuemus derliq, tikroji verte pradinio jos pripa:linimo momentu yra laikomajos jsigijimo savikaina. 55. Pelnas arba nuostoliai, susij~ su biologinio turto tikrosios vertes pasikeitimu, parodomi ataskaitinio laikotarpio, per kuri yra nustatyti, veiklos rezultatq ataskaitoje. Atsargos 56. Atsargq apskaita tvarkoma pagal 8-ajame VSAFAS,,Atsargos" nustatytus reikalavimus. 57. Pirminio pripazinimo metu atsargos jvertinamos jsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas - jsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynaja galimo realizavimo verte, atsizvelgiant i tai, kuri g jq ma:lesne. 58. Atsargos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertes tam, kad jq balansine verte nevirsytq busimos ekonomines naudos ar paslaugq vertes, kurici tikimasi gauti sias atsargas pardavus, ismainius, paskirscius ar panaudojus. 59. Kai atsargos parduodamos, ismainomos ar perduodamos, jq balansine verte pripazjstama S<!naudomis to laikotarpio, kuriuo pripazjstamos atitinkamos pajamas arba suteikiamos viesosios paslaugos. 60. Atsargq sunaudoj imas arba pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolat apskaitomq atsargq bud~ tai yra buhalterineje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargq sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. 61. Prie atsargq priskiriamas neatiduotas naudoti iikinis inventorius. Atiduoto naudoti inventoriaus verte is karto jtraukiama j S<!Ilaudas. 6
62. Naudojamo inventoriaus kiekine ir vertine apskaita tvarkoma nebalansinese s~skaitose. Finansinis turtas 63. Finansinio turto apskaita tvarkoma pagal 14-ajame VSAFAS,,Jungimai ir investicijos i asocijuotuosius subjektus"ir 17-ajame VSAF AS,,Finansinis turtas ir finansiniai jsipareigojimai" nustatyt~ tvark~. 64. Finansinis turtas yra skirstomas ilgalaikj ir trumpalaikj. 65. llgalaikiam finansiniam turtui priskiriama: 65. l. ilgalaikes investicijos j kitq subjektq nuosavybes vertybinius popierius; 65.2. ilgalaikes investicijos j skolos vertybinius popierius; 65.3. po vieneriq metq gautinos sumos; 65.4. kitas ijgalaikis finansinis turtas. 66. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama: 66.1. trumpalaikes investicijos i skolos vertybinius popierius; 66.2. trumpalaikes investicijos j kitq subjektq nuosavybes vertybinius popierius; 66.3. per vienerius metus gautinos sumos; 66.4. pinigai ir jq ekvivalentai; 66.5. kitas trumpalaikis finansinis turtas. Gautinos sumos 67. Gautinos sumos pirminio pripazinimo metu yra jvertinamos jsigijimo savikaina. 68. Veliau ilgalaikes gautinos sumos finansinese ataskaitose parodomos amortizuota savikaina, atemus nuvertejimo nuostolius, o trumpalaikes gautinos sumos - jsigijimo savikaina, atemus nuvertejimo nuostolius. Pinigai ir pinigq ekvivalentai 69. Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko s~skaitose. 70. Pinigq ekvivalentai yra trumpalaikes, likvidzios investicijos, kurios gali buti greitai ir lengvai iskeiciamos i zinom~ pinigq sum~. Tokiq investicijq terminas nevirsija trijq menesiq, o vertes pokyciq rizika yra labai nedidele. Finansavimo sumos 71. Finansavimo sumq apskaitai taikomi 20-ajame VSAFAS,,Finansavimo sumos" nustatyti reikalavimai. 72. Finansavimo sumos pripa.zjstamos, kai atitinka VSAF AS nustatytus kriterijus. 73. Finansavimo sumos - jstaigos is valstybes ir savivaldybiq biudzetq, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitq istekjiq fondq, Europos Sajungos, Lietuvos ir uzsienio paramos fondq gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirtas jstaigos jstatuose nustatytiems tikslams ir programoms jgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir jstaigos gautus arba gautinus pinigus, ir ki~ turt~ pavedimams vykdyti, kitas le5as jstaigos islaidoms dengti ir paramos budu gaut~ turt~. 74. Gautos (gautinos) finansavimo sumos pagal paskirti skirstomos j: 74.1. finansavimo sumas nepiniginiam turtui jsigyti; 74.2. finansavimo sumas kitoms islaidoms kompensuoti. 75. Finansavimo sumoms nepiniginiam turtui jsigyti priskiriamos finansavimo sumos ilgalaikiam turtui ir atsargoms jsigyti, jskaitant ir nemokamai gaut~ ijgalaikj turt~ arba atsargas. 76. Finansavimo sumos kitoms islaidoms dengti yra skirtos ataskaitinio laikotarpio islaidoms (negautoms pajarnoms) kompensuoti. Finansavimo sumomis, skirtomis kitoms islaidoms kornpensuoti, yra laikornos visas finansavirno sumos, kurios nepriskiriarnos finansavimo sumoms nepiniginiam turtui jsigyti. 7
77. Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jq dal is pripaijstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios scµiaudos. 78. Gautos ir perduotos kitiems viesojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos S1lnaudomis nepripazjstamos. Perdavus finansavimo Sumas kitiems subjektams, mazinamos gautos finansavimo sumos. 79. Gautos ir perduotos privataus sektoriaus subjektams finansavirno sumos, jskaitant suteiktas subsidijas, registruojamos kaip jstaigos s~naudos, kartu pripaijstant finansavimo, kuris buvo skirtas siam tikslui, pajamas. 80. Finansavimo S1lnaudomis perduotos finansavimo sumos pripaijstamos tik tuomet, kai jstaiga kitus viesojo sektoriaus subjektus finansuoja savo uzdirbtomis Jesomis. Finansiniai isipareigojimai 81. Finansiniq jsipareigojimq apskaitos principai, metodai ir taisykles nustatyti 17-ajame VSAF AS,,Finansinis turtas ir finansiniai jsipareigoj imai", 18-ajame VSAF AS,,Atidej iniai, neapibreztieji jsipareigojirnai, neapibreztasis turtas ir jvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui", 19-ajame VSAF AS,,Nuoma, finansine nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys" ir 24-ajame VSAFAS,,ISmokos darbuotojams ir pensijq planai". 82. Visi jstaigos jsipareigojimai yra finansiniai ir skirstonti j ilgalaikius ir trumpalaikius. 83. Ilgalaikiams finansiniams jsipareigojimams priskiriama: 83.1. ilgalaikiai atidejiniai; 83.2. ilgalaikes finansines skolos; 83.3. kiti ilgalaikiai jsipareigojimai. 84. Trumpalaikiams finansiniams jsipareigojimams priskiriama: 84.1. ilgalaikiq atidejiniq einamqjq metq dalis ir trumpalaikiai atidejiniai; 84.2. ilgalaikiq jsipareigojim4 einamaj4 metq dalis; 84.3. trumpalaikes finansines skolos; 84.4. pervestinos subsidijos ir finansavimo sumos; 84.5. moketinos socialines ismokos; 84.6. pervestinos sumos j biudzetus, fondus ir kitiems subjektams; 84.7. moketinos sumos, susijusios su vykdoma veikla; 84.8. kiti trumpalaikiai finansiniai jsipareigojirnai. 85. Pirminio pripazinimo metu finansiniai jsipareigojimai jvertinami jsigijimo savikaina. Veliau sie jsipareigojirnai jvertinami: 85.1. susijy su rinkos kainomis - tikraja verte; 85.2. is suteiktq garantijq kily finansiniai jsipareigojimai - tikraja verte; 85.3. kiti ilgalaikiai finansiniai jsipareigojimai - amortizuota savikaina; 85.4. kiti trumpalaikiai finansiniai jsipareigojimai - jsigijirno savikaina. Atidejiniai 86. Atidejiniai pripazjstami ir registruojami apskaitoje tik tada, kai del jvykio praeityje jstaiga turi dabartiny teisiny prievoly ar neatsaukiam~ pasizadejim~ ir tiketina, kad jam jvykdyti bus reikalingi istekliai, o jsipareigojimo suma gali biiti patikimai jvertinta. 87. Jei patenkinamos ne visas 92 punkte nurodytos S1llygos, atidejiniai nepripazjstami, tiktai informacija apie susijusj su tiketina sumoketi suma neapibreztajj jsipareigojim1l yra pateikiama finansiniq ataskaitq aiskinamajame rast:e (toliau - ai~inamasis rastas). 88. Atidejiniai yra pe!ziiirimi paskutiny kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dien1l ir koreguojami, atsizvelgiant j naujus jvykius ar aplinkybes, kad parodytq tiksliausi1l dabartini jvertinim1l. Finansine nuoma (lizingas) ir veiklos nuoma 8
89. Nuomos sutartims taikomas turinio virsenybes pries form<! principas. Ar nuoma bus laikoma veil<los nuoma, ar finansine nuoma, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonomines prasmes. 90. Nuomos sandoriai grupuojami j veiklos nuomos ar finansines nuomos (lizingo) sandorius, atsizvelgiant j tai, kiek turto nuosavybes teikiamos naudos ir rizikos tenka nuomotojui ir kiek nuomininkui. 91. Nuoma yra laikoma finansine nuoma, jei is esmes visa su turto nuosavybe susijusi nauda ir didzioji dalis rizikos perduodama nuomininkui. 92. Apskaitoje registruojamos finansines nuomos jmokos yra padalijamos, isskiriant turto vertes dengimo sum'!> paliikanas ir kitas jmokas (kompensuotinas nuomos sumas, neapibreztus nuomos mokescius ir pan., jei jie yra numatyti finansines nuomos sutartyje). 93. Paliikanos priskiriamos finansines ir investicines veiklos S<tnaudoms ir apskaitoje yra registruojamos kaupimo principu, t. y. registruojamos t<t ataskaitinj laikotarpj, u.z kurj apskaiciuojamos ateityje moketinos palukanos. 94. Finansines nuomos biidu jsigyto ilgalaikio materialiojo turto nudevimoji verte paskirstoma per vis~ jo naudingo tamavimo latk4. 95. Nuoma laikoma veiklos nuorna, kai didzioji dalis su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos neperduodama nuomininkui, o lieka nuomotojui. 96. Nuomos jmokos pagal veiklos nuomos sutartj yra registruojamos apskaitoje kaip S<!flaudos tolygiai paskirstant per nuomos laikotarpj. 97. Jei parduotas turtas po pardavimo yra issinuomojamas pagal atgalines finansines nuomos sutartj, pelnas, gautas pardavus tu% ~ laikotarpj, kurj turtas buvo parduotas, Pajamos nepripazjstamas. Pelnas, gautas pardavus turt<t> registruojamas apskaitoje biisimaj4 laikotarpi4 pajamose ir amortizuojamas per likusj atgalines finansines nuomos budu jsigyto turto naudingo tamavirno laik<t> apskaiciuota nusidevejirno suma mazindama nusidevejimo S<!flaudas. Atgalines finansines nuomos sutarties ekonomine prasme prilyginama finansavimui u.z uzstat~, kai finansines nuomos davejas skolina gavejui pinigus, kaip uzstat~ naudodamas nupirkt~ ir isnuomo~ tu~. 98. Pajam4 apskaitos principai, metodai ir taisykles nustatyti, 10-ajame VSAF AS,,Kitos pajamos" ir 20-ajame VSAF AS,,Finansavirno sumos". 99. Pajam4 apskaitai taikomas kaupimo principas. 100. Finansavimo pajamas pripazjstamos tuo paciu laikotarpiu, kai yra patmamos SU siomis pajamomis susijusios S<!flaudos. Registruojant visas su finansavimo pajam4 pripazinirnu susijusias operacijas, biitina nurodyti, kokios valstybes funkcijos ir kurios programos vykdymui buvo pripazintos finansavimo pajamas. 101. Pajamas, isskyrus finansavimo pajamas, pripazjstamos, kai tiketina, kai jstaiga gaus su sandoriu susijusi<t ekonominy naud<t> kai galima patikimai jvertinti pajam4 sum<! ir kai galima patikimai jvertinti SU pajam4 uzdirbimu susijusias S~naudas. 102. Pajamomis laikoma tik pacios jstaigos gaunama ekonomine nauda. 103. Pajamomis nepripaijstamos treciaj4 asmen4 vardu surinktos sumos, kadangi tai nera jstaigos gaunama ekonomine nauda. 104. Teises aktq nustatyta tvarka surinkus sumas, kurios neatlygintinai pervedamos j biudzet<! arba kitam viesojo sektoriaus subjektui, jstaigos apskaitoje registruojamos apskaiciuotos pajamas ir pervestinos sumos, kurios ma.zina apskaiciuotas pajamas. 105. Pajamas registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinese ataskaitose t<t ataskaitinj laikotarpj, kurj yra u.zdirbamos, t. y. kurj suteikiamos viesosios paslaugos, atliekami darbai ar parduodamos prekes ar kt., nepriklausomai nuo pinig4 gavimo momento. Sllnaudos 106. S~naud4 apskaitai taikomi 11-ajame VSAF AS,,S<tnaudos" nustatyti reikalavimai. 9
107. Sl:!flaudq., sus1jus14 su turtu, finansavimo sumomis If jsipareigojimais, apskaitos principai nustatyti jq apskaitci, reglamentuojanciuose VSAF AS. 108. Sci,naudos apskaitoje pripazjstarnos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uzdirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsizvelgiant i pinigq isleidimo laikci,. 109. Jei per ataskaitinj laikotarpj padarytq islaid4 nejmanoma tiesiogiai susieti su tam tikr4 pajam4 uzdirbimu ir jos neduos ekonomines naudos ateinanciais ataskaitiniais laikotarpiais, sios islaidos pripazjstamos Sl:!flaudomis tci, patj laikotarpj, kada buvo patirtos. 110. Sl:!flaud4 dydis jvertinamas sumoketa arba moketina pinigq arba j4 ekvivalentq suma. 111. Jei numatytas ilgas atsiskaitymo ir paliikanos nera isskirtos is bendros moketinos sumos, sci,naud4 dydis jvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumci, taikant rinkos paliikan4 normci,. Sandoriai uisienio valiuta 112. Sandoriai uzsienio valiuta apskaitoje registruojami pagal 21-ajame VSAFAS,,Sandoriai uzsienio valiuta" nustatytus principus. 113. Sandoriai uzsienio valiuta pirminio pripazinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dienci, galiojusj Lietuvos banko skelbiamci, uzsienio val iutos kursci,. Pelnas ir nuostoliai is sandori4 uzsienio valiuta bei is uzsienio valiuta isreiksto turto ir jsipareigoj im4 likuci4 perkainojimo dienci, yra registruojami fmansines ir investicines veiklos pajam4 ar sci,naud4 sci,skaitose. 114. Valiutini4 straipsniq likuciai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos Lietuvos banko skelbiamci, Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir uzsienio valiutos santykj. Turto nuvertejimas 115. Turto nuvertejimo apskaitos principai, metodai ir taisykles nustatyti 8-ajame VSAF AS,,Atsargos", 17-ajame VSAF AS,,Finansinis turtas ir frnansiniai jsipareigojimai" ir 22-ajame VSAF AS,,Turto nuvertejimas". 116. Nuostoliai de! turto nuvertejimo apskaitoje pripazjstami paga1 nuvertejimo pozymius. Sudarydama finansini4 ataskaitq rinkinj, jstaiga nustato, ar yra turto nuvertejimo pofymi4. Jeigu yra vidiniq ar isoriniq nuvertejimo pofymi4, nustatoma turto atsiperkamoji verte ir palyginama su turto balansine verte. 117. Nuostoliai de! turto nuvertejirno apskaitoje registruojami apskaiciuotq nuostoli4 suma mazinant turto balansiny verty ir ta pacia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindines arba kitos veiklos sci,naudas. 118. Turto nuvertejimas nera tolygus turto nurasymui. Turto nuvertejimo atveju yra mazinama turto vieneto balansine verte, taciau issaugoma inforrnacija apie turto jsigijimo savikainci,, t. y. turto vieneto jsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertejimo nustatyrno, o nuvertejimas registruojamas atskiroje sci,skaitoje. Turto nuvertejimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne verte nei turto balansine verte. 119. Kai velesnj ataskaitinj 1aikotarpj, pasikeitus aplinkybems, atkuriama anksciau pripazinta turto nuvertejimo suma, turto balansine verte po nuvertejimo atkiirimo negali virsyti jo balansines vertes, kuri biitq buvusi, jeigu turto nuvertejimas nebiitq buvys pripazintas. 120. PripaZinus ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto nuvertejimo nuostoli, perskaiciuojamos busimiesiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkancios turto nusidevejimo (amortizacijos) sumos, kad turto nudevimoji (amortizuojamoji) verte po nuvertejimo biitq tolygiai paskirstyta per visci, likusi jo naudingo tamavimo laikci,, t. y. nuvertejimo suma nudevirna per likusi naudingo tamavimo laikci,, mazinant nusidevejimo Sl:!flaudas. 10
Neapibreztieji jsipareigojimai ir neapibreztasis turtas 121. NeapibreZtqj4 jsipareigojimq ir neapibrezt:ojo turto apskaitos princ1pa1 nustatyti 18-ajame VSAFAS,,Atidejiniai, neapibrezt:ieji jsipareigojimai, neapibrezt:asis turtas ir jvykiai pasibaigus ataskaitiniam Jaikotarpiui". 122. NeapibreZt:ieji jsipareigoj imai ir neapibrezt:asis turtas balanso SC!Skaitose neregistruojami, taciau registruojami nebalansinese Sllskaitose. 123. NeapibreZt:ieji jsipareigojimai nerodomi nei finansines bukles ataskaitoje, nei veiklos rezultatq ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama aiskinamajame raste. Kai tikimybe, kad tur1ll reikes panaudoti jsipareigojimui padengti, yra Jabai mafa, informacija apie juos aiskinamajame ra5te nebiitina. 124. Informacija apie neapibrezt:ajj tur1ll ir jsipareigojimus turi bfiti perziurima ne reciau negu kiekvieno ataskaitinio Jaikotarpio paskutiny dienll, siekiant uzt:ikrinti, kad pasikeitimai biitq tinkamai parodyti aiskinamajame raste. 125. NeapibreZt:asis turtas finansinese ataskaitose neparodomas, kol nera aisku, ar jis duos jstaigai ekonomines naudos. Jei ekonomine nauda tiketina, taciau nera tikra, kad ji bus gauta, informacija apie neapibreztajj turt4 pateikiama aiskinamajame raste. Jvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui 126. Ivykiq, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, apskaitos ir pateikimo finansinese ataskaitose taisykles nustatytos 18-ajame VSAF AS,,Atidej iniai, neapibrezt:iej i jsipareigojimai, neapibreztasis turtas ir jvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui". 127. Jvykiai, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie jstaigos finansiny padetj paskutiny ataskaitinio laikotarpio dienll (koreguojantys jvykiai), atsizvelgiant j jq jtakos reiksmy parengtoms finansinems ataskaitoms, yra parodomi finansines biikles, veiklos rezultatq ir pinigq srautq ataskaitose. 128. Nekoreguojantys jvykiai, pasibaigus ataskaitiniam Jaikotarpiui, aprasomi aiskinamajame raste, kai jie reiksmingi. Tarpusavio uiskaitos ir palyginamieji skaiciai 129. Sudarant finansiniq ataskaitq rinkinj, turto ir!s1pareigojim1i, taip pat pajam4 ir Sllflaudq tarpusavio tizskaita negalima, isskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja biitent tokios uzskaitos 130. Palyginamieji skaiciai yra koreguojami, kad atitiktq ataskaitiniq metq finansinius rezultatus. 131. Apskaitos principq ir apskaitini4 jverciq pasikeitimai, sudarant ataskaitinio laikotarpio finansiniq ataskaitq rinkinj, pateikiami aiskinamajame raste. Apskaitos politikos keitimas 132. Apskaitos politikos keitimo principai nustatyti 7-ajame VSAFAS,,Apskaitos politikos, apskaitiniq jverciq keitimas ir klaidq taisymas". 133. Pasirinktll apskaitos politikll jstaiga taiko nuolat arba gana ilgq. laik::i tam, kad biitq galima palyginti jvairiq ataskaitiniq laikotarpiq finansines ataskaitas. 134. Jstaiga pasirenka ir taiko apskaitos politik::i remdamasi nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAF AS,,Finansiniq ataskaitq rinkinio pateikimas". 135. Dkini4 operacij4 ir iikiniq jvykiq pripazinimo, apskaitos ar del jq atsirandancio turto, jsipareigojimq, finansavimo sum4, pajam4 ir (arba) SllOaudq vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu. 136. Apskaitos politika keiciama del VSAFAS pasikeitimo arba,jei kiti teises aktai to reikalauja. 137. Apskaitos politikos keitimas finansinese ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinj biidll, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada butq buvusi naudojama visll laikll, 11
todel pakeista apskaitos politika yra pritaikoma iikinems operacijoms ir iikiniams jvykiams nuo jq atsiradimo. 138. Poveikis, kurj daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytq ankstesni4 ataskaitini4 Jaikotarpill informacijai, registruojamas apskaitoje!'! ataskaitinj laikotarpi, kurj apskaitos politika pakeiciama, ir parodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatq ataskaitos eiluteje,,apskaitos politikos keitimo bei esminill klaid4 taisymo jtaka". Sioje eiluteje yra parodoma apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. 139. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinese ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Apskaitiniq jverciq keitimas 140. Apskaitinill jverci4 keitimo principai ir taisykles nustatyti 7-ajame VSAFAS,,Apskaitos politikos, apskaitiniti jverci4 keitimas ir klaidti taisymas". 141. Apskaitiniai jverciai yra perziiirimi tuo atveju, jei pasikeicia aplinkybes, kuriomis buvo remtasi atliekant jvertinim<!, arba atsiranda papildomos informacijos ar kitq jvyki4. 142. Apskaitini4 jverci4 pasikeitimams jvertinti yra sudarmnos atitinkamos komisijos, kurios yra atsakingos u.z tinkamct aplinkybiti ir informacijos, Jemiancios apskaitinj jvertinim(!, taip pat poveikio nustatymct ir parodymct finansinese ataskaitose. 143. Apskaitinio jvercio pasikeitimo poveikis nustatant grynajj pervirsj ar deficiut. priskiriamas: 143.1. laikotarpiui, kada jvyko pasikeitimas, jeijis turi jtakos tik tam laikotarpiui; 143.2. laikotarpiui, kada jvyko pasikeitimas, ir velesniems laikotarpiams, jei pasikeitimas turi jtakos ir jiems. 144. Apskaitinio jvercio pasikeitimo rezultatas jtraukiamas j!'! veiklos rezultatq ataskaitos eilut((, kurioje buvo parodytas pirminis jvertis, nebent pasikeitimas ataskaitiniu Iaikotarpiu turi jtakos tik finansines biikles ataskaitos straipsniams. Informacija, susijusi su apskaitinio jvercio pakeitimu, pateikiama aiskinamajame raste. 145. Apskaitos politika laikomas pasirinktas apskaitos metodas, o apskaitiniu jverciu laikomas pasirinktas apskaiciavimo budas. Apskaitos klaidq taisymas 146. Apskaitos klaidos taisomos vadovaujantis 7-ajame VSAFAS,,Apskaitos politikos, apskaitini4 jverci4 keitimas ir klaid4 taisymas" nustatytais reikalavimais. 147. Ataskaitiniu laikotarpiu pastebetos apskaitos klaidos, padarytos praejusi4 ataskaitinill laikotarpill finansinese ataskaitose, taisomos tame laikotarpyje, jai jos buvo pastebetos. 148. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vienos vertine israiska arba kartu su kitti to ataskaitinio Iaikotarpio klaid4 vertinemis israiskomis yra didesne nei 0,5 procento per finansinius metus gautq finansavimo sum\! vertes arba 0,25 procento turto vertes. 149. Apskaitos klaid4 taisymo jtaka finansinese ataskaitose parodoma taip: 149.1. jei apskaitos klaida nera esmine, jos taisymas registruojamas toje pacioje sctskaitoje, kurioje buvo u.zregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pacioje veiklos rezultatti ataskaitos eiluteje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija; 149.2. jei apskaitos klaida esmine, jos taisymas registruojamas tam skirtoje SC!Skaitoje ir parodomas veiklos rezultatq ataskaitos eiluteje,,apskaitos politikos keitimo bei esmini4 apskaitos klaid4 taisymo jtaka". 150. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansine informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esmines klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiskinamajame raste. 12
AISKINAMASIS RASTAS 2017m. gruodzio 31 d. 2018m. kovo J 9d. Nr.2182 Joni skis Mokykla jkurta 1978 metais. Joniskis, Pasvitinio gatve Nr.19. Keistas pavadinimas. Nuo 2012m rugsejo Id. gimnazija tapo progimnazija. Progimnazijos iroones kodas 190565235. Progimnazija yra dienine bendrojo ugdymo mokykla Joniskio mieste. Progimnazijoje vykdomos pradinio ugdymo, pradinio ugdymo individualizuota, pagrindinio ugdymo pirma dalis, pagrindinio ugdymo pirmos dalies individualizuota. Ataskaitiniu laikotarpiu progimnazijoje dirbo 65 darbuotojai isj4 42 pedagogai. Progirnnazija kontroliuojam4, asocijuotq subjektq ir filial4 neturi. Svarbi4 jvyki4 ar aplinkybi4, kurios galetq paveikti progimnazijos veikl1l, finansini4 ataskaitq sudarymo dienlb nera. VSAFAS 12-ojo standarto "llgalaikis materialusis turtas" po pakeitimo progimnazijos grozine literatiira apskaitoma kitas ilgalaikis materialusis turtas," Bibliotek4 fondai ". NeapibreZt4 jsipareigojim4 ir neapibre.ztojo turto progimnazijoje per ataskaitinj laikotarpj neatsirado. Per laikotarpj, nuo paskutines tarpinio ataskaitinio laikotarpio dienos iki finansini4 ataskaitq sudarymo dienos, reiksmingq jvykiq, kurie turetq jtakos nebuvo. Vidutinis darbuotojq skaicius per ataskaitini laikotarpi Ataskaitinis Praejys ataskaitinis 63 64 Jnformacija apie nematerialiojo turto balansines vertes pagal nematerialiojo turto grupes pasikeitimll per ataskaitinj laikotarpj pagal 13-ojo VSAF AS,,nematerialusis turtas" pirmame priede nustatyta form a. 13
13-ojo VSAFAS,,Nematerialusis turtas" I priedas (Informacijos apie nematerialiojo turto balansines vertes pasikeitim11 per ataskaitinj laikotarpj pateikimo auk tesniojo ir lemesniojo lygi11 finansini11 ataskait11 ai kinamajame ra te forma) NEMATERlALIOJO TURTO BALANSINES VERTES PASIKEJTIMAS PER ATASKAITINT LAIKOTARPJ* Kitas nematerialusis tu11as Nebaigti projektai ir i ankstiniai apmokejimai Eil. Nr. Straipsniai Pletros darbai Program inc patentai ir kitos jranga ir jos literatllros, kitas licencijos (i skyrus licencijos mokslo ir nematerialusis nurodytus 4 meno kliriniai turtas stulpelyje) nebaigti projektai i ankstiniai apmokejimai Prestibs gviso I 2 3 4 5 6 7 8 9 10 II Jsigijimo ar pasigaminimo savikaina 6495,00 I. 6495,00 ataskaitinio laikotarpio pradfioje 2. Jsie:iiimai per ataskaitini laikotarpj o.oo 0 00 0.00 o.oo 0 00 2.1. oirlcto lurto jsigijimo savikaina 0 00 0 00 0 00 o.oo 0 00 2.2. neallygintinai gaulo lurto jsigijimo savikaina 3. Parduoto, perduoto ir nurdyto turto suma per ataskaitini laikotarpj 3. 1. parduoto 0 00 0.00 0 00 0 00 o.oo 3.2. perduoto 0 00 0.00 o.oo 0 00 o.oo 3.3. nura yto 0 00 0 00 0 00 o.oo 4. Per1?rupavimai (+/-) 0 00 Jsigijimo ar pasigaminimo savikaina 6495,00 6495,00 5. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (1+2-3+/- 6. 7. 8. 4) Sukaupta amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradlioie Neatlygintinai gauto turto sukaupta amortizacijos suma** Apskail!iuota amortizacijos suma per ataskaitini laikotarpj Sukaupta parduoto, perduoto ir nura yto 6495,00 6495,00 9. turto amortizaciios suma 9.1. parduoto 9.2. perduolo 9.3. nura vto 0.00 10. Pcrgruoavimai (+/-) 0 00 11. Sukaupta amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio oabail!oie (6+7+8-9+/-10) 6495,00 6495,00