VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS FIZINIAMS ASMENIMS TEIKIAMŲ KREDITAVIMO PASLAUGŲ LIETUVOJE ANALIZĖ IR VERTINIMAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS Bioekonomikos tyrimų institutas Simona Urbšienė FIZINIAMS ASMENIMS TEIKIAMŲ KREDITAVIMO PASLAUGŲ LIETUVOJE ANALIZĖ IR VERTINIMAS Bakalauro baigiamasis darbas Apskaitos ir finansų studijų programa, valstybinis kodas 612N41, Finansų studijų kryptis Vadovė lekt. Aušra Nausėdienė (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta (Instituto direktorius) (Parašas) (Data) Akademija, 221

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. ŽŪA-22-34, 22 m. gruodžio 16 d.) Pirmininkė dr. D. Zinkevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas Nariai: 1. Doc. dr. G. Gipienė, Vilniaus universitetas 2. Doc. dr. J. Savickienė, Vytauto Didžiojo universitetas 3. Lekt. L. Martirosian, Vytauto Didžiojo universitetas 4. Z. Sinickienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba Mokslinė vadovė lekt. Aušra Nausėdienė, Vytauto Didžiojo universitetas Recenzentas (-ė)..., Vytauto Didžiojo universitetas Instituto direktorė prof. dr. Vilija Aleknevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas 2

3

SUMMARY Simona URBŠIENĖ The analysis and evaluation of credit services provided to individuals in Lithuania Final work of bachelor studies, 44 pages, 12 figures, 1 tables, 28 references, is written in Lithuanian and English languages. Key words: credit services, natural persons, Banks operating in Lithuania, loans provided by banks, evaluation, comparative analysis. Research object credit services provided to natural persons Research aim after analyzing the essence of credit services and the need for credit for individuals, to perform analysis and evaluation of credit services provided to natural persons in Lithuania. Objectives: to analyze the essence of credit services and the factors determining the need for credit for natural persons; to perform an analysis of credit services provided to natural persons in Lithuania; to provide an assessment of credit services provided to natural persons in Lithuania. Research methods: analysis of scientific literature and legal acts, abstraction, generalization and synthesis, comparative analysis (comparison, generalization and graphical representation of statistical data). Research results : The first part of the work analyzes the essence of credit services and the factors determining the need for credit for natural persons; In the second part of the work, a comparative analysis of credit services provided to individuals is performed. The third part of the work presents the evaluation of credit services provided to natural persons in Lithuania. Key findings. The impact of a credit service user's personal characteristics on his or her borrowing decisions is influenced by the following factors: disposable income, age, gender, financial literacy, education, risk tolerance. The characteristics of lending services and their providers that determine the decision-making of borrowers are determined by the following factors: availability of information on the credit service, timing of the loan, need to use the service, accuracy and reliability, mobility and 24/7 capability. 215 219 a comparative analysis of the net worth of the portfolio of credit services provided to individuals has shown that, more and more individuals were provided with credit services, 4

which was reduced due to the economic downturn in 28-21.AB Swedbank, SEB bank and Luminor bank AS Lithuanian Division for Natural Persons in 215 219 provided most credit services.. Home loans are the most common lending service, provided to natural persons by banks operating in Lithuania. A comparative analysis of the indicators of banks operating in Lithuania showed that, that AB Swedbank mainly issues housing loans and consumer loans to individuals. 5

TURINYS ĮVADAS... 7 1. KREDITAVIMO PASLAUGŲ ESMĖ IR KREDITAVIMO POREIKĮ FIZINIAMS ASMENIMS LEMIANTYS VEIKSNIAI... 9 1.1. Kreditavimo paslaugų esmė... 9 1.2. Kreditavimo poreikį fiziniams asmenims lemiantys veiksniai... 15 2. FIZINIAMS ASMENIMS TEIKIAMŲ KREDITAVIMO PASLAUGŲ LIETUVOJE ANALIZĖ... 21 2.1. Lietuvoje veikiančių bankų suteiktų kreditavimo paslaugų fiziniams asmenims lyginamoji analizė... 21 2.2. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų palūkanų normos lyginamoji analizė... 28 3. FIZINIAMS ASMENIMS TEIKIAMŲ KREDITAVIMO PASLAUGŲ LIETUVOJE VERTINIMAS... 33 3.1. Fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje vertinimo metodika... 33 3.2. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų lyginamoji analizė... 34 LITERATŪRA... 42 6

ĮVADAS Per pastarąjį dešimtmetį kreditavimo paslaugų rinka, kaip ir apskritai visa finansų sistema, išgyvena kaitos procesą: ji veikiama naujausių technologijų ir yra pertvarkoma dėl greitai tobulėjančių technologinių inovacijų, jų nuolatinio vystymosi. Pokyčiai pastebimi ne tik tradicinių kredito įstaigų, t. y. bankų, teikiamų paslaugų forma ir turiniu, kurie vis labiau plečia savo internetinių ir mobiliųjų bankų teikimo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys ir į naujo tipo kreditavimo paslaugų teikėjus, kurie teikia novatoriškas kreditavimo paslaugas tiek per esamus, tiek per naujus finansinių paslaugų teikimo kanalus, kurie papildo finansų rinką, todėl vartotojams tampa daug lengviau prieinamos alternatyvios kreditavimo paslaugų galimybės. Rinkos ekonomikos sąlygomis fiziniams ir juridiniams asmenims aktualu naudotis kreditavimo paslaugomis. Kreditavimo paslaugos vertintinos kaip viena dažniausia teikiamų finansų institucijų paslaugų, kuriomis naudojasi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, nes pastarosios tapo svarbus skolinimosi šaltinis. Fiziniams asmenims labai svarbus yra savalaikis kreditavimas, kuris leidžia namų ūkiams patenkinti asmeninius finansinius poreikius. Reikia pabrėžti, kad finansų institucijų fiziniams asmenims teikiamos kreditavimo paslaugos glaudžiai siejasi su gebėjimu vertinti riziką. Kaip žinia, neracionalus naudojimasis kreditavimo paslauga gali turėti neigiamų ekonominio ar socialinio pobūdžio pasekmių, tokių kaip negebėjimas laiku mokėti už prisiimtus finansinius įsipareigojimus finansų institucijai arba fizinio asmens bankrotas. Todėl fiziniams asmenims teikiamos kreditavimo paslaugos itin glaudžiai siejasi su gebėjimu tinkamai pasirinkti kreditavimo paslaugos rūšį, finansų instituciją, bei vertinti visus kriterijus, kuriais remiantis pasirenkama tinkamiausia kredito rūšis ir vertinamos grąžinimo galimybės. Įvairius finansų institucijų gyventojams teikiamų kreditavimo paslaugų klausimus savo darbuose nagrinėja šie mokslininkai: Šoblinskaitė, Zonienė, (22), Harvey (219), Brimble (218), Allgood, Walstad (216), Guest, Xie, Zou, Liu (216) ir kt. Remiantis minėtų mokslininkų atliktais tyrimais, pastebima, kad dažniausiai fiziniai asmenys susiduria su šiomis kreditavimo paslaugų problemomis: kredito neprieinamumas, aukšta palūkanų norma, sudėtingos teisinės procedūros, pernelyg didelis pradinis įnašas, fizinių asmenų negebėjimas grąžinti kreditą, neefektyvus gauto kredito panaudojimas. Minėtas kontekstas suponuoja mintį, kad fiziniams asmenims teikiamos kreditavimo paslaugos yra aktualus tyrimų laukas, reikalaujantis išsamių analizių ir vertinimo. Tyrimo objektas fiziniams asmenims teikiamos kreditavimo paslaugos. Tyrimo tikslas išanalizavus kreditavimo paslaugų esmę ir kreditavimo poreikį fiziniams asmenims, atlikti fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje analizę bei vertinimą. 7

Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti kreditavimo paslaugų esmę ir kreditavimo poreikį fiziniams asmenims lemiančius veiksnius; 2. Atlikti fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje analizę; 3. Pateikti fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje vertinimą. Tyrimo metodai: 1) Analizuojant kreditavimo paslaugų esmę ir kreditavimo poreikį fiziniams asmenims lemiančius veiksnius, naudoti mokslinės literatūros, teisės aktų analizės, abstrahavimo, apibendrinimo ir sintezės metodai. 2) Pateikiant fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje analizę, naudoti statistinių duomenų palyginimo, apibendrinimo ir grafinio vaizdavimo metodai. 3) Atliekant fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje vertinimą, naudoti statistinių duomenų palyginimo, apibendrinimo ir grafinio vaizdavimo metodai. Tiriamasis laikotarpis: tyrimui atlikti pasirinktas 215 219 m. laikotarpis. 8

1. KREDITAVIMO PASLAUGŲ ESMĖ IR KREDITAVIMO POREIKĮ FIZINIAMS ASMENIMS LEMIANTYS VEIKSNIAI Šis skyrius skirtas apibrėžti kreditavimo paslaugų esmę ir nustatyti, kokie yra pagrindiniai kreditavimo poreikį fiziniams asmenims lemiantys veiksniai. Kreditavimo paslaugų esmė aiškinama remiantis mokslininkų pateiktais požiūriais, susijusiais su kreditavimo paslaugomis, taip pat kreipiamas dėmesys, kaip teisės aktuose yra reglamentuojamos kreditavimo paslaugos, kokie reikalavimai yra keliami bankams teikiant kreditavimo paslaugas fiziniams asmenims. 1.1. Kreditavimo paslaugų esmė Remiantis Civilinio kodekso normomis, matyti, kad asmenis galima suskirstyti į fizinių ir juridinių asmenų grupes (LR civilinis kodeksas. Antroji knyga. Asmenys, 22). Fizinis asmuo, kuris stokoja lėšų, norėdamas įsigyti atitinkamą prekę, turi galimybę kreiptis į banką dėl kreditavimo paslaugos suteikimo. Jei pastarasis atitinkama numatytus reikalavimus, kurie keliami kreditavimo paslaugos teikėjo, pvz., banko, jam suteikiama atitinkama kreditavimo paslauga. Tuo tarpu juridiniam asmeniui keliami kitokie reikalavimai, susiję su kreditavimo paslaugomis, pvz.: skiriasi galimo suteikti kredito suma, būtina įkeisti nekilnojamąjį turtą ir pan. Minėtieji reikalavimai nėra privalomi, kai dėl kreditavimo paslaugų kreipiasi fizinis asmuo. Kreditavimo paslaugos traktuojamos kaip neatsiejama visuomenės gerovės diskurso dalis, nes skolinimasis yra laikoma normalia elgsena, neišvengiama daugeliui namų ūkių (Astromskis, 214). Gebėjimas skolintis yra esminis šaltinis investuojant į žmogiškąjį kapitalą, prekes, paslaugas ir sklandų vartojimą. Kai kuriems fiziniams asmenims galimybė gauti kreditą (ir dėl to atsirandančią skolą) suteikia investicijų galimybes, kurios pagerina ekonominę ir socialinę gerovę. Kitiems fiziniams asmenims kredito grąžinimas (arba spaudimas tai daryti) gali sukelti stresą ir sumažinti vartojimą (Berger, Houle, 219). Riboti socialiniai ir ekonominiai ištekliai (mažos pajamos, turto trūkumas, skurdas ir ekonominiai sunkumai) turi neigiamos įtakos fizinių asmenų savijautai (Dahl, Lochner, 212; Duncan, Morris, Rodrigues, 211). Šiandien fiziniai asmenys turi geresnes galimybes naudotis įvairiomis kreditų ir taupymo priemonėmis, kurias teikia įvairūs subjektai nuo bankų, tarpininkavimo įmonių iki bendruomeninių grupių (Thiessen, 214). R. Skirpstaitė, R. Stašys (217) nurodo, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai fiziniams asmenims teikia tokias paslaugas kaip banko sąskaitos ir mokėjimai, mokėjimo kortelės, indėliai, vertybiniai popieriai, kreditas, lizingas, elektroninė, mobilioji bankininkystė ir kt. Minėtieji autoriai taip pat pastebi, kad kai kurie bankai į savo veiklą yra įtraukę ir kitokių funkcijų, kurios tradiciškai nėra priskiriamos komerciniams bankams, pvz.: draudimo paslauga, finansinė nuoma, 9

faktoringas, investicinės paslaugos, rizikos kapitalo valdymas, investicijų valdymas, elektroninės bankininkystės paslaugos (paslaugos internetu, telefonu, mobiliuoju telefonu), seifo kamerų nuoma ir kt. (Skirpstaitė, Stašys, 217). Kalbant apie Lietuvoje veikiančių komercinių bankų fiziniams asmenims teikiamas kreditavimo paslaugas, galima išskirti tokias pagrindines tai būsto paskolos ir vartojimo paskolos kitiems nei būsto pirkimas tikslams, kredito kortelės su kredito limitu. Kreditas apibrėžiamas kaip išduodamas kredito įstaigos, kuri nereikalauja iš kliento garantijų, nes pastarosios yra apkeičiamos asmenybės garantu, kurį rodo nuolatinės kliento pajamos, pakankama indėlio suma. Pagal šį apibrėžimą kredito sąvoka susiejama su vadinamuoju kreditu be daiktinio garanto. Lygiagrečiai pateikiama ir tokia kredito apibrėžtis, kuri siejama su paskolomis ir kitokiais atidedamojo mokėjimo metodais, įgalinančiais vartotojus ir firmas pirkti prekes, paslaugas, žaliavas ar dalis (Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas, 2). Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (219) nurodomas būsto kreditas, kurį iš dalies gali kompensuoti valstybė. Pagal tokią kredito rūšį valstybė yra apibrėžiama kaip kredito davėja, kuri yra įtraukta į viešąsias kredito paslaugas fiziniams asmenims išduodančių institucijų sąrašą, kuri pasirašo kreditavimo paslaugų sutartį su asmeniu ir šeima, jeigu pastarieji atitinka šiame įstatyme reglamentuotus reikalavimus ir tada skolinami pinigai, kad būtų galima įsigyti nuosavą būstui: arba jį pirkti, arba / ir) statyti, arba nuosavą būstą rekonstruoti. Pagal šį įstatymą iš dalies valstybė savo lėšomis gali suteikti būsto kreditavimo paslaugą ir kompensavimo forma, kai siekiam įsigyti žemės sklypą, kuriame yra arba planuojama statyti būstą. Fiziniams asmenims, siekiantiems gauti paramą nuosavo būsto įsigijimui arba išsinuomojimui, taikomi šie 4 principai: 1) lygiateisiškumas; 2) socialinis teisingumas; 3) pasirinkimas; 4) veiksmingumas ir efektyvumas (vertinama fizinio asmens motyvacija sėkmingai įsitraukti į darbo rinką ir joje veikti tikslingai išnaudojant esamus išteklius). Tokiu atveju kreditavimo paslaugos priskiriamos socialinės apsaugos, užimtumo ir socialinės paramos sritimis, kai prieš tai minėto apibrėžimo turinys tapatinamas su vadybos ir administravimo sritimi (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, 219). Remiantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu (22), kredito sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kurioje turi būti aiškiai nurodyta, kad kreditavimo paslaugą teikianti institucija fiziniam asmeniui sutinka teikti kreditavimo paslaugą tokiomis finansinio susitarimo formomis kaip atidėtasis mokėjimas, paskola arba kita abiem pusėms priimtina forma. Akcentuotina, kad kredito gavėjas turi būti fizinis asmuo, bet ne juridinis asmuo, kurio kredito paslaugos poreikiai siejasi su asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms, kaip tai būtų juridinio asmens atveju (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). Remiantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu (22), su fiziniams asmenims teikiamomis kreditavimo paslaugomis glaudžiai 1

siejasi informavimo poreikis prieš sudarant kredito sutartį, kuriam būdingi atitinkami reikalavimai (1 lent.). 1 lentelė. Fizinių asmenų informavimo kriterijai prieš teikiant su nekilnojamuoju turtu susijusio kreditavimo paslaugas (sudaryta autorės remiantis Lietuvos Respublikos su Eil. Informavimo kriterijus Nr. 1. Standartinė informacija apie kreditavimo paslaugą ir pasiūlymas suteikti kreditavimo paslaugą 2. Bendra kreditavimo paslaugos kaina ir fizinio asmens kreditingumo vertinimas 3. Kreditavimo paslaugų sutarčiai keliami reikalavimai nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu, 22) Informavimo reikalavimai Apsvarstymo laikotarpis. Informavimo reikalavimai kreditavimo paslaugos teikėjui. Tinkami paaiškinimai. Bendros kreditavimo paslaugos kainos metinės normos apskaičiavimas. Pareiga vertinti fizinio asmens kreditingumo galimybes. Informacijos apie fizinį asmenį rinkimas ir tikrinimas. Fizinio asmens nekilnojamojo turto vertinimas. Duomenų teikimas ir tvarkymas. Kreditavimo paslaugos sutarties forma ir turinys. Informavimas apie kredito palūkanų normos pasikeitimus. Kintamoji kredito palūkanų norma. Teisė atsisakyti kreditavimo paslaugos sutarties. Išansktinis kredito grąžinimas, kai dar nėra pasibaigusi kreditavimo paslaugų sutarties galiojimo laikotarpis. Įsipareigojimų pagal kreditavimo paslaugų sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymas. Įsipareigojimų pagal kreditavimo paslaugų sutartį vykdymo atidėjimas. Kreditavimo paslaugų sutarties nutraukimas arba viso kredito grąžinimas, pareikalavus kreditavimo paslaugą suteikusiai institucijai. Kreditavimo paslaugos sutartis kita užsienio valiuta. Kaip matyti iš 1 lentelėje pateiktos informacijos, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme (22) pažymima, kad kreditavimo paslaugomis siekiantį pasinaudoti fizinį asmenį kredito paslaugas teikiančiai institucijai būtina kiek įmanoma aiškesne ir suprantamesne forma informuoti apie teikiamas kreditavimo paslaugas ir galimybes, pateikiant bendro pobūdžio informaciją. Ši informacija kreditavimo paslaugomis siekiančiam pasinaudoti fiziniam asmeniui turi būti prieinama elektronine forma, o jeigu kredito gavėjas prašo, ji taip pat turi būti pateikiama jam raštu ir popierine forma. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad į standartinę informaciją apie kreditą ir įpareigojantį pasiūlymą suteikti kreditą turi būti įtraukta ir tokia informacija, kuri leidžia palyginti skirtingus kredito davėjų pasiūlymus, kurie susiję su teikiamomis kreditavimo paslaugomis, kad kreditą imantis fizinis asmuo galėtų vertinti kreditavimo paslaugų pasekmes ir galiausia priimtų šia informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo arba nesudarymo. Remiantis šiuo įstatymu, išskirtas ir apsvarstymo laikotarpis, kai kredito davėjas privalo kredito gavėjui suteikti ne trumpesnį kaip 3 dienų apsvarstymo laikotarpį, skirtą informacija pagrįstam sprendimui dėl kredito 11

sutarties sudarymo arba nesudarymo priimti (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). Remiantis 1 lentelėje pateiktais duomenimis, išryškėja, kad, teikiant kreditavimo paslaugas fiziniams asmenims, svarbūs ir finansų institucijos tinkami paaiškinimai asmeniui. Remiantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu (22), prieš sudarydami kredito sutartį kredito davėjas ar kredito tarpininkas privalo žodžiu arba raštu popierinėje formoje išdėstyti kreditavimo paslaugas siekiančiam gauti fiziniam asmeniui suprantamus paaiškinimus apie siūlomas kreditavimo paslaugos sutarties sąlygas ir įvardyti, kokios yra papildomos teikiamos kreditavimo paslaugos, kad fizinis asmuo galėtų vertinti, ar banko siūloma kreditavimo paslaugos sutartis ir joje išdėstytos papildomos paslaugos atliepia jo poreikius ir atitinka jo esamą ir numatomą finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). Su kreditavimo paslaugomis fiziniams asmenims siejasi ir bendrosios kredito kainos metinės normos apskaičiavimas. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme (22) nurodoma, kad bendrosios kredito kainos metinė norma apskaičiuojama remiantis prielaida, kad kredito sutartis galios visą banko ir fizinio asmens sutartimi sutartą laikotarpį ir kad tiek kreditavimo paslaugos besinaudojantis fizinis asmuo, ir tiek paskolą teikianti finansų institucija vykdys savo prisiimtus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartyje nustatytas sąlygas ir įvardytus terminus (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). Prieš siekiant sudaryti kreditavimo sutartį, paskolą teikianti finansų institucija, atsižvelgdama į atsakingojo skolinimo principus, turi atlikti išsamų fizinio asmens (ir jo sutuoktinio), kuris siekia gauti atitinkamą kreditavimo paslaugą, kreditingumo vertinimą. Minėtasis fizinio asmens (ir jo sutuoktinio) kreditingumas vertinamas remiantis atsakingojo skolinimo principais, atsižvelgiant į tai, ar kreditavimo paslaugą siekiantis gauti fizinis asmuo iš tiesų per visą nustatytą įsipareigojimo laikotarpį galės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartyje numatytus reikalavimus, todėl vertinamos fizinio asmens pajamos, jo kredito istorija, svarstomos jo pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) galimybės, analizuojami visi jo turimi finansiniai įsipareigojimai. Kreditavimo paslaugą teikianti finansų institucija turi teisę suteikti kreditavimo paslaugą kreditavimo paslaugą siekiančiam gauti fiziniam asmeniui tik tuomet, kai kreditingumo vertinimo rezultatai leidžia daryti įrodymais priimtą išvadą, kad fiziniam asmeniui suteikti kredito įsipareigojimai pagal kreditavimo paslaugų sutartį, labai tikėtina, bus įvykdyti laikantis kreditavimo paslaugų sutartyje išdėstytų sąlygų. Vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, kredito davėjas privalo iš anksto pranešti kredito gavėjui, kad jo pateikta informacija bus tikrinama registruose ir valstybės bei kitose informacinėse sistemose (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). 12

Kalbant apie kreditavimo paslaugas fiziniams asmenims, kredito rinkoje akcentuotina atsakinga praktika visais kredito paslaugų teikimo santykių etapais. Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus (215), kuriais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai ir neatsakingai prisiimamos finansinės naštos, taip mažinti finansų sistemos, o kartu ir visos šalies ekonominės krizės tikimybę iki nulio. Pabrėžiama, kad šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negali peržengti, kai išduoda paskolas fiziniams asmenims ir kai vertina jų mokumą. Remiantis Atsakingojo skolinimo nuostatais (215), Atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito įstaigų skolinimo veiklos plėtra, kai teikiant kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamai įvertinti kredito gavėjo mokumą ir užkertančių galimybę prisiimti pernelyg didelę kredito riziką (p. 1). Teikiant kreditavimo paslaugas fiziniams asmenims svarbus aspektas yra susijęs su poreikiu rinkti informaciją ir ją tikrinti, kurie tiesiogiai yra susijusi su kredito gavėju. Remiantis minėtuoju nutarimu, kreditingumo vertinimas atliekamas atsižvelgiant į tai, ar šios informacijos yra pakankamai, ar ji atitinka proporcingumo ir reikalingumo kriterijus, t. y. ją sudaro fizinio asmens gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų balansas, taip pat atsižvelgiama ir į kitas finansines bei ekonomines aplinkybes, su kuriomis susiduria kredito gavėjas. Kreditavimo paslaugas teikianti finansų institucija turi surinkti informaciją, kuri reikalinga siekiant atlikti fizinio asmens kreditingumo vertinimo procedūrą, kuri atliekama remiantis registrų ir informacinėmis sistemomis bei kitais oficialiai prieinamais informacijos šaltiniais, įskaitant ir kreditavimo paslaugą teikiančią instituciją. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tą informaciją, kurią fizinis asmuo pateikė kredito paslaugą teikiančiai finansų institucijai, kai teikė prašymą gauti atitinkamą kreditavimo paslaugą. Tačiau, Lietuvos banko nuomone, fizinio asmens kreditingumas galėtų būti vertinamas tik vieną kartą (Atsakingojo skolinimo nuostatai, 215). Sudarant kreditavimo paslaugų sutartį su fiziniu asmeniu, kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai pateikta tokia informacija: kredito rūšis, kredito sutarties trukmė, bendra kredito suma ir kokios jos išmokėjimo sąlygos, kredito palūkanų normos rūšis, dydis, apskaičiavimo tvarka, kredito palūkanų normos ir (arba) dydžio keitimo pagrindai kilus poreikiui, taip pat nurodoma tvarka ir įvardijami skolino(si) terminai (Atsakingojo skolinimo nuostatai, 215.) Aiškumas traktuojamas kaip vienas iš esminių atsakingojo skolinimo(si) elementų. Remiantis ekonominio efektyvumo principu, kaip nurodo R. Guest ir M. Brimble (218), kredito gavėjai turi gauti ne tik tinkamą informaciją, bet ir ją suprasti, kad galėtų kreditavimo išlaidas pasverti nauda, kurios tikisi gauti. Tačiau jeigu informacija bus sąmoningai iškraipyta kredito davėjų, o kredito gavėjų klaidingai suprantama, pastarieji neteisingai apskaičiuos naudą, todėl kapitalas ekonomikoje bus netinkamai paskirstytas. Ekonomistai tokį reiškinį vadina rinkos nesėkme, kurią patyrė daugelis fizinių asmenų JAV (Guest, Brimble, 218). 13

Atsakingojo skolinimo nuostatuose (215) pažymima, kad vartojimo kredito gavėjai privalo turėti visą reikiamą informaciją apie teikiamą kreditavimo paslaugą, kad patys galėtų priimti sprendimą, ar jiems suformuotas kreditavimo paslaugos pasiūlymas yra tinkamumas ar vis dėlto ne. Ši informacija taip pat turi būtų pateikta paprastai ir kartu būti ribota, pvz.: pateikiami keli pavyzdžiai, kaip skiriasi bendra vartojimo kredito kaina pagal skirtingas vartojimo kredito išmokėjimo ir (arba) grąžinimo sąlygas. Esant kredito palūkanų normos pasikeitimams, kredito davėjas, kaip pažymima Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme (22), privalo rašytine ar kitokia forma fiziniam asmeniui suteikti informaciją, kuri susijusi su numatomais kreditavimo paslaugų palūkanų normos kaita. Jei taip nutiktų, apie tai fizinį asmenį reikia informuoti mažiausiai prieš 3 dienas, prieš įsigaliojant kredito palūkanų normos pasikeitimams. Šioje pateiktoje informacijoje taip pat turi būti pateiktas naujas kredito įmokos dydis, kuris pakito dėl pasikeitusios kredito palūkanų normai. Tuo atveju, jeigu atsiranda pokyčių, kurie susiję su kredito įmokų skaičiaus ir mokėjimo periodiškumu, svarbu apie tai informuoti fizinį asmenį, kuris yra sudaręs kreditavimo paslaugų sutartį. Kai kredito sutartyje nustatyta kintamoji kredito palūkanų norma, kreditą išdavusi įstaiga turi užtikrinti, kad indeksas arba kitas rodiklis, kuris yra taikomas apskaičiuoti kintamosios kredito palūkanų normos kintamąją dalį, būtų aiškus, prieinamas, objektyvus ir būtų galimybė jį patikrinti priežiūrą vykdančiai institucijai (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). Remiantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu (22), išskirta taip pat teisė atsisakyti kredito sutarties, t. y. fizinis asmuo gali be svarios priežasties atsisakyti kredito sutarties per 14 dienų nuo jos sudarymo dienos. Kreditą pasiėmęs fizinis asmuo taip pat turi teisę grąžinti kredito sumą ar jo dalį, nors dar ir nepasibaigė kredito sutarties nustatytas galiojimo laikas (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). Pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą (22) yra išskirtinas toks atvejis, kai kredito pasiėmęs fizinis asmuo nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų, kurie pateikti kredito sutartyje. Tokiu atveju kreditą teikianti finansų institucija, atlikusi fizinio asmens vertinimą, remdamasi surinkta informacija apie jį, taip pat atsižvelgia į kreditavimo paslauga besinaudojančio fizinio asmens prašymą siūlo galimus tolesnius kreditavimo paslaugos vykdymo būdų ir / arba priemonių variantus, atsižvelgdama į fizinio asmens norimą kreditavimo paslaugos sutartį. Jeigu nutinka taip, kad fizinis asmuo, gavęs kreditavimo paslaugą, pagal pasirašytą kreditavimo paslaugų sutartį nebegali arba netinkamai ir ne laiku vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, jam būtina bendradarbiauti su kredito paslaugą suteikusia finansų institucija. Tokiu atveju kredito paslaugą suteikusia finansų institucija turi parengti kreditavimo paslaugos sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo valdymo planą, kuriame numatytų atitinkamas procedūras ir 14

priemones tokiam atvejui valdyti. Kredito davėjas, jeigu kredito pasiėmęs asmuo prašo, privalo kreditavimo paslaugos sutarties galiojimo laikotarpiu jam atidėti kredito įmokų, bet ne palūkanų, mokėjimą, bet tai gali būti ne ilgesnis nei 3 mėnesių laikotarpis. Tačiau tokiam atidėjimui yra keliami atitinkami reikalavimai: 1) kreditą gavęs fizinis asmuo išsituokia; 2) miršta kreditą gavusio fizinio asmens sutuoktinis; 3) kreditą gavęs fizinis asmuo arba jo sutuoktinis tampa bedarbis; 4) kreditą gavusiam fiziniam asmeniui yra nustatomas nedarbingumas. Atidėjus kredito įmokų mokėjimą, bendru kredito sutarties šalių sutarimu įvykta pakitimų: perskaičiuojamos atidėtos kredito įmokos, todėl sudaromas atnaujintas kredito įmokų mokėjimo grafikas (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). Akcentuotina, kad kreditą suteikusi finansų institucija turi atitinkamų teisių: 1) vienašališkai nutraukti kreditavimo paslaugų sutartį arba 2) pareikalauti grąžinti visą kreditą nors kreditavimo paslaugos sutarties galiojimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs, bet tik tuomet, kai fiksuojamas esminis kreditavimo paslaugų sutarties pažeidimas. Atkreipiamas dėmesys į kreditavimo paslaugų trukmę: maksimali kreditavimo paslaugų trukmė ne daugiau nei 4 metų (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 22). Apibendrinant galima teigti, kad fiziniams ir juridiniams asmenims keliami kitokie su kreditavimo paslaugomis susiję reikalavimai: skiriasi galimo suteikti kredito suma, yra nevienodos sąlygos dėl būtinybės įkeisti nekilnojamąjį turtą. Vieniai daliai fizinių asmenų kreditavimo paslaugos suteikia investicijų galimybes, kai tuo tarpu kitai daliai kredito grąžinimas gali sukelti stresą ir sumažinti vartojimą. Kreditavimo paslaugas fiziniams asmenims teikia ne tik bankai ir tarpininkavimo įmonės, bet ir bendruomeninės grupės. Fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų svarbiausios dedamosios yra informavimas prieš sudarant kredito sutartį, bendros kredito kainos apskaičiavimas ir kredito gavėjo kreditingumo tikrinimas bei kredito sutarties įforminimas. 1.2. Kreditavimo poreikį fiziniams asmenims lemiantys veiksniai Akcentuotina, kad technologijų plėtra ir skverbimasis į finansų sektorių keičia vartotojų elgesį rinkose ir lūkesčius dėl kreditavimo paslaugų suteikimo greičio ir apskritai jų kokybės. Šiuolaikiniai finansinių institucijų klientai yra taip įpratę prie skaitmeninės erdvės ( Google, Amazon, Facebook, ebay ), todėl tikisi, kad tokia patirtis bus sėkmingai perkelta ir pritaikyta finansinių paslaugų sektoriuje (Bartkevičiūtė, Gaigalienė, Legenzova, 218). Galima pastebėti, kad fiziniai asmenys, prieš kreipdamiesi į finansines institucijas dėl kreditavimo paslaugų, jie renka informaciją apie šias paslaugas internete, vertina kitų atsiliepimus, publikuotus socialinėse medijose, patys aktyviai komunikuoja ir reikalauja būtent jiems pritaikytų kreditavimo paslaugų (Skačkauskienė, Vestertė, 218). 15

Fizinių asmenų gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos ne visada būna tomis pačiomis sąlygomis ar tuo pačiu metu, todėl kreditavimo paslaugos padeda įveikti šį atotrūkį tarp pinigų įplaukų ir išplaukų, taip sprendžiant likvidumo problemas (Liustrovaitė, Martinkutė-Kaulienė, 215). Finansines paslaugas teikiančios institucijos taip pat gali vengti fiziniams asmenims teikti kreditavimo paslaugas tiek dėl galimos moralinės žalos rizikos, tiek ir dėl nepalankios atrankos rizikos. Dėl minėtų kreditavimo problemų fiziniai asmenys ne visada gali gauti kreditą laiku, todėl gali susiaurėti jų galimybės patenkinti asmeninius finansinius poreikius (Skačkauskienė, Vestertė, 218). Siekiant išsiaiškinti kreditavimo poreikį fiziniams asmenims lemiančius veiksnius, pastebima, kad daugeliui fizinių asmenų sudėtinga orientuotis finansų, bankininkystės ir asmeninio biudžeto srityse, o tai lemia finansinę elgseną, kuri susijusi su fizinių asmenų taupymo, skolinimosi, išlaidų ir investavimo sprendimais. Finansinę elgseną veikia finansinis raštingumas ir kiti veiksniai, tokie kaip vertybės, požiūris į riziką, įsitikinimai, patirtis ir kt. Asmens finansinė elgsena turi didelės įtakos jo finansinei gerovei. Siekiant nustatyti kreditavimo poreikį fiziniams asmenims lemiančius veiksnius, visų pirma atkreiptinas dėmesys į klientų finansinę elgseną, susijusią su kreditavimo paslaugų priėmimo sprendimais. Skiriami du pagrindiniai klientų finansinės elgsenos tipai, kurie turi įtakos kreditavimo poreikiui (Thiessen, 214) (1 pav.). KLIENTŲ FINANSINĖS ELGSENOS TIPAI DĖL KREDITAVIMO PASLAUGŲ Kreditavimo paslaugų vartotojo asmeninių savybių poveikis jo skolinimosi sprendimams Kreditavimo paslaugų ir jų teikėjų ypatybės, lemiančios skolininkų sprendimų priėmimą Disponuojamos pajamos. Amžius. Lytis. Finansinis raštingumas. Švietimas. Rizikos tolerancija. Informacijos apie kredito paslaugą prieinamumas. Paskolos suteikimo laikas. Žinių poreikis pasinaudoti paslauga. Tikslumas ir patikimumas. Mobilumas ir galimybė naudotis visą parą 7 dienas. 1 pav. Klientų finansinės elgsenos tipai, turintys įtakos kreditavimo paslaugų poreikiui (sudaryta autorės, remiantis Thiessen, 214) 1. Kreditavimo paslaugų vartotojo asmeninių savybių poveikis jo skolinimosi sprendimams. Asmeninės kreditavimo paslaugomis ketinančio pasinaudoti ar besinaudojančio kliento ypatybės 16

traktuotinos kaip svarbūs kriterijai vertinant tiek finansinio elgesio, tiek kreditavimo paslaugų teikimo kontekste (Allgood, Walstad, 216). Disponuojamos pajamos. Laikomasi tos nuomonės, kad kreditavimo paslaugomis besinaudojantiems fiziniams asmenims būdinga pajamų diferenciacija, t. y. kreditavimo paslaugomis naudojasi tie asmenys, kurie pajamos yra mažesnes. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo rezultatai rodo, kad fizinių asmenų pajamų diferenciacija nėra suvokiamas kaip statistiškai reikšmingas veiksnys, kuris gali padėti vertinti skolinimąsi internetu (Harvey, 219). Amžius. Diskriminavimas dėl amžiaus gali reikštis įvairiose gyvenimo sferose, tarp jų ir finansų sferoje, kai taikomi amžiaus apribojimai teikiant tam tikras kreditavimo paslaugas (Mikulionienė, 28). Remiantis H. Oosterbeer ir A. van de Broek (29) atlikto tyrimo duomenimis, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp fizinių asmenų amžiaus ir kreditavimo paslaugų poreikio. Atlikti užsienio mokslininkų tyrimai (Turnerio, 215) rodo, kad aktyviausi kreditavimo paslaugų rinkose yra 26 35 metų fiziniai asmenys, kai tuo tarpu Lietuvos mokslininkų M. Račkausko ir V. Liesionio (213) tyrimai atspindi, kad jaunimas aktyviau naudojasi tradicinėmis banko paslaugomis, o Lietuvos kredito unijų atveju didžiausia klientų dalis yra nuo 31 ir 45 m.. Lytis. Nors dalis užsienio mokslininkų (Chatterjee, 213; Smith, Barboza, 213) tyrimai parodė, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kreditavimo paslaugų poreikio lyties aspektu neišryškėjo, vis dėlto N. Sevimas ir kt. (212) nustatė, kad moterys dažniau skolinasi. Prieita prie išvados, kad lytis yra reikšmingas veiksnys kalbant apie kreditavimo paslaugų poreikį. Finansinis raštingumas. Mokslininkai neturi vieningos nuomonės, ar finansinis raštingumas turi įtakos kreditavimo paslaugų poreikiui. R. Disney ir J. Gathergood (213) teigia, kad aukštesnio lygio finansinį raštingumą turintys asmenys koreliuoja su pigesnių skolinimo paslaugų pasirinkimu, t. y. asmenys, turintys žemesnį finansinį raštingumą, turi mažiau galimybių racionaliai vertinti kredito sąlygas, todėl iš esmės renkasi didesnes palūkanų normas, kurios skolinimosi metu atrodo patrauklesnės. V. Bahovec ir kt. (215) atliktas tyrimas parodė, kad finansinio raštingumo lygis yra statistiškai reikšmingas veiksnys, turintis įtakos kreditavimo paslaugų poreikiui. Laikomasi nuostatos, kad finansinio raštingumo ugdymas padeda gerinti asmeninių finansinių sprendimų priėmimą (Šoblinskaitė, Zonienė, 22). Švietimas. Užsienio mokslininkai (Turner, 215; Disney, Gathergood, 213) atkreipia dėmesį, kad finansinių įstaigų klientų išsilavinimo lygis tai svarbus veiksnys, priimant sprendimus dėl kreditavimo paslaugų poreikio. Fiziniai asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą, gali racionaliau priimti finansinius sprendimus, pavyzdžiui, jie turi galimybę adekvačiau vertinti visas siūlomas kreditavimo paslaugų alternatyvas ir sąlygas ir pasirinkti skirtingą kreditavimo paslaugą nei žemesnį išsilavinimą turintys asmenys. Tai patvirtina atlikti tyrimai: asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą, dažniau naudojasi vartojamų, greitųjų kreditų paskolomis, kurios yra kelis kartus nepalankesnės nei 17

paskolos iš bankų. J. Lee (23) tyrimas apie kreditavimo paslaugų poreikį internetu parodė, kad labiau išsilavinę respondentai dažniau naudojasi alternatyviomis kreditavimo paslaugomis. D. Drummer ir kt. (216) taip pat pažymi, kad kreditavimo paslaugų naujovėmis labiau linkę naudotis tie asmenys, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Rizikos tolerancija. S. Allgood ir W. B. Walstad (216) pabrėžia, kad kreditavimo paslaugų vartotojai yra tolerantiškesni rizikai nei žmonės, kurie nesinaudoja kreditavimo paslaugomis. Todėl galima teigti, kad asmenys, turintys aukštesnį rizikos tolerancijos lygį, turi didesnį kreditavimo paslaugų poreikį, t. y. dažniau skolinasi. 2. Kreditavimo paslaugų ir jų teikėjų ypatybės, lemiančios skolininkų sprendimų priėmimą. Svarbu nustatyti, koks yra tam tikrų kreditavimo paslaugų ypatybių poveikis kreditavimo paslaugų pasirinkimui arba koks poreikis naudotis konkrečia kreditavimo paslauga. Pasak S. Haultain ir kt. (21), daugeliu atvejų požiūris į specifines kreditavimo paslaugų ypatybes gali būti glaudžiai susijęs su asmens požiūriu į kreditavimo paslaugas apskritai. Teigtina, kad asmens požiūris į kreditavimo paslaugas lemia kreditavimo paslaugų poreikį, konkretaus kreditavimo paslaugų teikėjo pasirinkimą. Informacijos apie kredito paslaugą prieinamumas. Šis veiksnys traktuotinas kaip pagrindinis kriterijus renkantis kreditavimo paslaugą finansų rinkoje. Atlikti tyrimai parodė, kad informacijos apie paslaugą prieinamumas turi įtakos fizinių asmenų sprendimui naudotis kreditavimo paslaugomis. Galima teigti, kad tik turėdamas pakankamai informacijos klientas gali vertinti visas kreditavimo paslaugų galimybes ir, atsižvelgdamas į kitus svarbius kriterijus, priimti racionaliausią sprendimą (Sriyalath, 216). Paskolos suteikimo laikas. Šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbus paslaugos teikimo greitį. Vertinant paslaugos greičio svarbą siekiant gauti kreditavimo paslaugas, galima teigti, kad fizinis asmuo bus linkęs pasirinkti tą kreditavimo paslaugos teikėją ir paslaugą, kuri leis jam gauti reikiamą pinigų sumą kuo greičiau, kiek tai yra įmanoma. Šis veiksnys taip pat glaudžiai siejasi su biurokratinių procesų trukme, kreditavimo paslaugos paraiškos trukme ir galutiniu sprendimu dėl kreditavimo paslaugos gavimo laikotarpį (Harvey, 219). Žinių poreikis pasinaudoti paslauga. Q. Yangas ir YC Lee (215) pažymi, kad kreditavimo paslaugos, kurioms gauti reikia aukštesnio lygio kompiuterinių ar technologinių įgūdžių, turi ribotą klientų ratą, nes kai kurie visuomenės nariai neturi reikiamų įgūdžių šioje srityje, todėl jiems labiau patinka paprastesnis skolinimo būdas, pavyzdžiui: jie tiesiogiai naudojasi bankų ar kredito unijų paslaugomis. Tikslumas ir patikimumas. Šis veiksnys traktuojamas kaip reikšmingas kriterijus siekiant vertinti kreditavimo paslaugų kokybę. R. P. dos Santos ir J. L. Antonio (218) nuomone, tikslumą galima išmatuoti atsižvelgiant į finansinių operacijų lūkesčius ir sistemos klaidas. Tačiau pastebima, kad patikimumo aspektas yra svarbus todėl, kad kreditavimo paslaugos siejasi su didelėmis pinigų 18

sumomis ir asmens duomenis. Patikimumas matuojamas konfidencialumu, sandorių ribojimais ir saugumu. A. A. Maiyaki (211) nustatė, kad finansinės įstaigos reputacija ir vartotojų asmens duomenų apsauga yra vienas iš keturių pagrindinių veiksnių, kodėl klientai nepasirenka konkretaus banko ir jo teikiamų kreditavimo paslaugų. K. M. Alqasa ir H. Balhareth (215) atlikti tyrimai parodė, kad paslaugų kokybė daro didelę įtaką fizinio asmens ketinimui naudotis kreditavimo paslauga. Ši kreditavimo paslaugos savybė glaudžiai siejasi su klientų pasitikėjimu. Apskritai didesnis pasitikėjimas finansinėmis institucijomis susijęs su didesne tikimybe, kad asmuo pasirinks kreditavimo paslaugą konkrečioje finansinėje įstaigoje (Alqasa, Balhareth, 215). Pasitikėjimas ypač svarbus įsisavinant naujas finansines technologijas, nes vartotojams būtina užtikrinti jų saugumą, padedant jiems naudotis kreditavimo paslaugomis ir keičiant jau esamus jų skolinimo metodus (Yang, Lee, 216). Turner (215) atkreipia dėmesį, kad nors pasitikėjimas ir vertintinas kaip svarbus veiksnys, tačiau dėl vartotojų prisirišimo prie konkrečios finansinės įstaigos tai gali turėti įtakos mažesniam klientų skaičiui, kurie renkasi kitus kreditavimo paslaugų teikėjus. Mobilumas ir 24 / 7 galimybė. Paprastai kreditavimo paslaugos suteikiamos banko padalinyje ar kredito unijoje, kai klientas ateina ir kreipiasi dėl šios paslaugos. Tačiau tokios kreditavimo paslaugos nėra mobilios, nes: 1) bankų filialai neretai yra tik didesniuose miestuose, todėl kaimo gyventojams sunkiau gauti kreditavimo paslaugas; 2) jų ribotas darbo laikas. Todėl itin svarbus tampa kreditavimo paslaugų prieinamumas ir mobiliosios bankininkystės galimybės. Nors, C. Wen, V. R. Prybutok, C. Blankson ir J. Fang (214) teigimu, tokia kreditavimo paslauga nėra vienas iš lemiančių veiksnių, turinčių įtakos kredito teikėjo pasirinkimui. Tačiau H. Chahal, G. Kaur ir A. Rani (216)pabrėžia, kad kreditavimo paslaugos prieinamumas turėtų būti suprantamas kaip fizinė galimybė vartotojams gauti paskolą bet kur ir bet kada. F. Boons, F. Lüdeke-Freund (213) pabrėžia, kad finansų ir technologijų sričių dermė paskatino naujas paslaugas finansų sektoriuje. Jau atsiranda požymių, kad tokios finansinės technologijos kaip FinTech gali labai paveikti grynųjų pinigų ir dabartinės bankininkystės bei finansinės praktikos naudojimo sritis, taip pat gali suteikti finansinės piramidės apačioje esantiems asmenims įgaliojimus, todėl itin aktualu finansų sektorių nagrinėti pagrindžiant įvairių sričių mokslinių tyrimų duomenimis (Xie, Zou, Liu, 216). Kreditavimo paslaugų rinka ne išimtis, į kurią itin sparčiai yra įtraukiamos finansinės technologijos, kurios teikia alternatyvius skolinimosi metodus ir gali būti vadinamos naujais fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų teikėjais, konkuruojančiais su tradicinių rinkos dalyviais bankais ir kredito unijomis. Manoma, kad dėl novatoriškumo ir galimai trikdančio poveikio finansinėms paslaugoms (Ferreira, Mention, Torkkeli, 215) FinTech turi visapusišką ir ilgalaikį poveikį visam finansų sektoriui (Yuan, Jing, 218), todėl galima teigti, kad klientų ketinimai skolintis ir pasirinkti tam tikrą kreditavimo paslaugą tampa dar svarbesni. 19

Apibendrinant galima teigti, kad išryškėjo pakitęs fizinių asmenų elgesys finansų rinkose ir kitokie lūkesčiai dėl kreditavimo paslaugų suteikimo greičio ir jų kokybės, kuriuos lėmė technologijų plėtra ir jų skverbimasis į finansų sektorių. Šiuolaikiniai finansinių institucijų klientai yra taip įpratę prie skaitmeninės erdvės ( Google, Amazon, Facebook, ebay ), todėl tikisi, kad tokia patirtis bus sėkmingai perkelta ir pritaikyta kreditavimo paslaugų sektoriuje. Asmens finansinė elgsena sąlygoja jo finansinę gerovę, susijusią su kreditavimo paslaugų priėmimo sprendimais. Skiriami du pagrindiniai klientų finansinės elgsenos tipai, turintys įtakos kreditavimo paslaugų poreikiui: 1) kreditavimo paslaugų vartotojo asmeninių savybių poveikis jo skolinimosi sprendimams ir 2) kreditavimo paslaugų ir jų teikėjų ypatybės, lemiančios skolininkų sprendimų priėmimą. Siekta išsiaiškinti veiksnius, kurie daro įtaką ne tik asmens finansinei elgsenai, bet ir lemia fizinių asmenų kreditavimo paslaugų poreikį. Šie kreditavimo paslaugų poreikį fiziniams asmenims lemiantys veiksniai analizuoti, siekiant išsiaiškinti kreditavimo paslaugų vartotojo asmeninių savybių poveikį jo skolinimosi sprendimams, nustatyta, kad tai lemia šie veiksniai: disponuojamos pajamos, amžius, lytis, finansinis raštingumas, švietimas, rizikos tolerancija. Nagrinėjant kreditavimo paslaugų ir jų teikėjų ypatybes, lemiančias skolininkų sprendimų priėmimą, išsiaiškinta, kad jas lemia šie veiksniai: informacijos apie kredito paslaugą prieinamumas, paskolos suteikimo laikas, žinių poreikis pasinaudoti paslauga, tikslumas ir patikimumas, mobilumas ir 24 / 7 galimybė. Nustatyta, kad informacijos apie kredito paslaugas prieinamumo svarba, kredito suteikimo greitis, kredito paslaugos prieinamumas, kredito paslaugos ir kredito teikėjo tikslumas ir patikimumas gali būti skirtingai vertinami besikeičiančioje kreditavimo paslaugų fiziniams asmenims rinkoje. 2

2. FIZINIAMS ASMENIMS TEIKIAMŲ KREDITAVIMO PASLAUGŲ LIETUVOJE ANALIZĖ Šiame darbo skyriuje bus pateikta Lietuvoje veikiančių bankų suteiktų kreditavimo paslaugų fiziniams asmenims lyginamoji analizė. Šiai lyginamajai analizei atlikti pasirinktas 215 219 m. tiriamasis laikotarpis. Bus nagrinėjami Lietuvos banko ataskaitose Bankų veiklos apžvalga 215 219 m. pateikti statistiniai duomenys. Fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų lyginamoji analizė bus atliekama pagal šiuos du kriterijus: 1) suteiktų kreditavimo paslaugų tipą ir 2) palūkanų normą. Bus atlikta Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų palūkanų normos lyginamoji analizė. Pasirinktas tiriamasis laikotarpis 215 219 m. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų palūkanų normų lyginamoji analizė bus atliekama atsižvelgiant į suteiktų kreditavimo paslaugų tipą pagal keturis vertinimo kriterijus: 1) paskolos būstui; 2) vartojimo paskolos; 3) paskolos kitiems tikslams ir 4) palūkanų normos kaita. 2.1. Lietuvoje veikiančių bankų suteiktų kreditavimo paslaugų fiziniams asmenims lyginamoji analizė Lietuvos banko 219 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims kreditavimo paslaugas teikė 1 bankų, kurie turėjo banko arba specializuoto banko licencijas, o 8 bankai veikė kaip užsienio bankų filialai. 219 m. specializuotų bankų licencijos buvo išduotos Švedijos kapitalo įmonei UAB General Financing, Norvegijos kapitalo įmonei AB Fjord Bank ir Italijos kapitalo bendrovei UAB PayRay. 219 m. pradžioje buvo baigtas banko LuminorBank AB ir AB Citadele banko padalinių reorganizavimo į filialus procesas. 219 m. pabaigoje pradėjo veikti Estijos banko AS Inbank filialas, kuris Lietuvoje teikia kreditavimo paslaugas fiziniams asmemims. Šis filialas veiklą pradėjo prisijungęs akcinę bendrovę Mokilizingas. 218 m. pabaigoje specializuoto banko licencijos buvo išduotos ir didžiausiai šalies kredito unijai Mano unija, įsteigusiai AB Mano bankas, visame pasaulyje mokėjimo bei kitas paslaugas teikiančiai finansinių technologijų (FinTech) įmonei Revolut UAB Bank ir UAB European Merchant Bank. Besisteigiantys nauji bankai fiziniams asmenims teikia šias kreditavimo paslaugas: vartojimo paskolas, lizingą, paskolas būstui. Specializuoti bankai siejami su FinTech plėtra, todėl laikomasi tokios nuostatos, kad dėl naujų dalyvių finansinių paslaugų rinkoje didės fiziniams asmenims naudinga konkurencija, o jiems teikiamos kreditavimo paslaugos bus gerokai patrauklesnės ir prieinamesnės (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 219 m., 22). 21

Siekiant atlikti fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų lyginamąją analizę, pasirinktas 215 219 m. tiriamasis laikotarpis. Remiantis Lietuvos banko ataskaitose Bankų veiklos apžvalga 215 219 m. pateiktu statistinių duomenų palyginimo, apibendrinimo ir grafinio vaizdavimo metodais, atliekama fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų lyginamoji analizė pagal šiuos kriterijus suteiktų kreditavimo paslaugų tipą ir palūkanų normą. Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 215 m. (216) nurodoma, kad 215 m. itin pagyvėjo skolinimo rinka, t. y. tais metais bankų skolinimo aktyvumas išaugo. 215 m. vertinami kaip sėkmingi kreditavimo paslaugų rinkai: bankų klientų paskolų portfelis grynąja verte (po specialiųjų atidėjinių) išaugo 611 mln. eurų (3,9 %) iki 16,3 mlrd. eurų. Skolinimo aktyvumu itin pasižymėjo 215 m. antrasis ir trečiasis ketvirčiai, nes tik per šį laikotarpį bankų fizinių asmenų kreditavimo paslaugos išaugo 735 mln. eurų. Aktyviai skolinosi fiziniai asmenys - jiems suteiktų paskolų portfelis per metus išaugo 485 mln. eurų (6,9 %). Būstui įsigyti suteiktų paskolų suma per metus taip pat padidėjo 297 mln. eurų (5,2 %) (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 215 m., 216). Kreditavimo plėtra Lietuvoje buvo nuslopusi nuo 28 m., t. y. nuo šlies ekonominės krizės sunkmečio pradžios, bet dėl žemų palūkanų normų, nusistovėjus fizinių asmenų lūkesčiams ir sumažėjusio neapibrėžtumo, susijusio su valiutos pasikeitimu, fiziniai asmenys nusprendė pasinaudoti žemų palūkanų normų teikiama nauda ir ėmė dažniau naudotis bankų teikiamomis kreditavimo paslaugomis. Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 215 m. (216) nurodoma, kad 215 m. paskutinį ketvirtį bendra paskolų suma sumažėjo 211 mln. eurų ( 1,3 %). Nors teigiama, kad metų pabaigoje skolinimosi aktyvumas būna mažesnis, bet, kaip nurodoma Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 215 m., vangesnį paskolų likučio kitimą 215 m. pabaigoje lėmė ne tik sezoniškumas, bet ir reikšmingos paskolos vienam bankui grąžinimas. Jo neįskaitant, bankų sistemos paskolų portfelio pokytis ir ketvirtąjį ketvirtį būtų teigiamas (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 215 m., 216). Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 215 m. (216) nurodoma, kad 215 m. tiek suteiktų paskolų, tiek sudarytų lizingo paslaugų portfelis ir toliau sistemingai augo. Atsižvelgiant į neveiksnių banko skolų rodiklį, pastebima, kad 215 m. pabaigoje šis rodiklis siekė 5,5 proc., jei lyginti su visu portfeliu. Per metus jis pagerėjo,98 proc. punkto, o tam reikšmingos įtakos turėjo neveiksnių paskolų nurašymai. Atskiri namų ūkių neveiksnių paskolų portfelio (be lėšų bankuose ir skolos VP) rodikliai siekė 7,4 proc. ir, palyginti su 214 m., taip pat pagerėjo atitinkamai 1,6 proc. punkto. Gerėjimo tendencijas rodė ir kiti paskolų vertinimo rodikliai, pavyzdžiui, toks vienas iš rodiklių, kai matyti, kad per 215 m. laikotarpį bankai patyrė 16,2 proc. mažesnius paskolų vertės sumažėjimo nuostolius (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 215 m., 216). 22

Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m. (217) pažymima, kad 216 m. laikotarpiu Lietuvos bankų sektoriuje matomi ne tik atitinkami persiskirstymo reiškiniai, bet kartu ir atsiradę nauji bankų rinkos dalyviai, kurie pareiškė savo susidomėjimą specializuoto licencija teikti bankines paslaugas. Nuo 217 m. pradėję galioti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimai sąlygojo naujas galimybes, kurios lėmė, kad į bankų sektorių galėjo įsitraukti iki tol buvę tik periferiniai šios rinkos dalyviai. Prie bankų turto ir įsipareigojimų kaitą lėmusių veiksnių priskirtinas nuoseklus paskolų portfelio didėjimas ir klientų indėlių augimas. Vertinant bankų sektoriaus kapitalo ir likvidumo būklę, kaip matyti iš pateiktų bankų ataskaitų duomenų ir išvadų, 216 m. laikotarpis traktuotinas kaip tvarus, nes atskiri ekonomikos sektoriai, atsižvelgiant į jų būklę, nagrinėjamu laikotarpiu nesudarė prielaidų, kurios leistų teigti, kad skolinimosi rinka rodo silpimo ženklus šiuo trumpuoju laikotarpiu. Pačią skolinimo rinką galima vertinti kaip aktyvią, kurį pagal savo augimą net pralenkė ūkio plėtrą (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 216 m., 217). Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m. (217) 216 m. Lietuvos bankų sektoriuje traktuojami kaip persiskirstymo metai dėl šių dviejų priežasčių: 1) baigtas Danske Bank AS Lietuvos filialo mažmeninių klientų portfelio pardavimas AB Swedbank ; 2) įvyko ASA DNB ir AB Nordea Bank susijungimas, kuris lėmė kad buvo įsteigtas Baltijos šalių bankas. Kita vertus, kaip pažymima Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m. (217), buvo juntamas mažesnių tiek naujų, tiek ir esamų finansų sektoriaus dalyvių susidomėjimas specializuoto banko licencija. Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m. (217) nurodoma, kad tai susiję ir su kredito unijų reforma, dėl kurios iki 217 m. gruodžio 31 d. kredito unijos turi arba burtis į grupes ir formuoti centrines unijas, arba virsti individualiais specializuotais bankais. Šios reformos rezultatas nuo 217 m. sausio 1 d. įsigalioję Bankų įstatymo pakeitimai, numatantys galimybę steigti specializuotą banką paprastesnėmis sąlygomis (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 216 m., 217). Remiantis šiuo kontekstu, matyti, kad nuo 217 m. bankų rinką papildė iki tol buvę tik periferiniai rinkos dalyviai, kurie ėmė teikti ir mokėjimo, ir vartojimo paskolų paslaugų paketus. Todėl galima teigti, kad atsiranda naujų galimybių steigtis periferiniams bankams, kurių privalumas galimybė daugiau dėmesio skirti savo klientams, į kuriuos stambieji bankai nesiorientuoja ir nelaiko prioritetine grupe, pavyzdžiui, teikti vartojimo kreditus fiziniams asmenims. Remiantis Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 216 m. (217), 216 m. laikotarpiu bankų turto pokyčius lėmė augęs paskolų portfelis ir likvidumo atsargų valdymo sprendimai. Bankų turtas 216 m. siekė 25,8 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad per vienerius metus išaugo 2,3 mlrd. eurų (9,9 proc.). 215 m. galima buvo fiksuoti sujudimą skolinimo sektoriuje, o tai lėmė, kad iš esmės išaugo bankų išduodamų paskolų kiekis, t. y. paskolų portfelio grynoji vertė per 23

vienerius metus padidėjo net 1,7 mlrd. eurų (1,6 proc.) (Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m., 217). Vertinant 216 m. paskolų portfelio aspektą, matyti, remiantis Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m. (217), kad 216 m. reikšmingai išaugo paskolų portfelio vertė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 216 m. pabaigoje ji didėjo gerokai mažiau. Pagal bankų išduotų paskolų kiekį, jų portfelio grynoji vertė per 216 m. laikotarpį padidėjo iki 18,1 mlrd. eurų. 216 m. didėjo paskolos fiziniams asmenims, įskaitant ir jiems suteiktas būsto paskolas. Paskolų portfelio vertė fiziniams asmenims per tuos metus išaugo iki 522 mln. eurų (6,9 proc.). Šie duomenys rodo, kad 216 m. laikotarpis pagal išduotų būsto paskolų vertę traktuotinas teigiamai, nes bankų portfelio grynoji vertė per analizuojamą laikotarpį išaugo iki 387 mln. eurų (6,4 proc.) (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 216 m., 217). Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m. (217) nurodoma, kad nagrinėjant atskirus ekonomikos sektorius, pastarųjų būklė analizuojamu laikotarpiu nerodė ženklų, kurie leistų teigti, kad fizinių asmenų skolinimosi poreikis mažėja. Paskolų fiziniams asmenims portfelio grynosios vertės didėjimas išlieka stabilus per visą 216 m. laikotarpį. Pastebima, kad fiziniai asmeniai daugiausia naudojosi būsto paskolos paslauga, kurios augimo poreikį sąlygojo didėjančios fizinių asmenų pajamos ir aktyviai veikianti nekilnojamojo turto rinka (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 216 m., 217). Akcentuotina, kad fizinių asmenų skolinimo plėtra, suaktyvėjusi 215 216 m. laikotarpiu, buvo sparti, o skolinimo augimo tempas buvo netgi spartesnis už Lietuvos ekonomikos plėtrą ir buvo vienas iš didžiausių Europoje. Vis dėlto, nepaisant tokio augimo, bankų paskolų portfelio grynoji vertės vis dar negalima vertinti kaip atsistačiusios į prieš krizę buvusį lygį (plg. 28 m. bankų paskolų portfelio vertė siekė 23,6 mlrd. eurų) (Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m., 217). Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 216 m. (217) nurodoma, kad 216 m. bankų paskolų portfelis traktuojamas teigiamai. Tam įtakos turėjo tai, kad neveiksnių skolos priemonių dalis per metus sumažėjo 1,7 proc. punkto ir 217 m. sausio 1 d. sudarė 3,8 proc. Be to, gerėjo fiziniams asmenims suteiktų paskolų vertinimo rodiklis, kuris susijęs su neveiksnių paskolų dalimi, t. y. matyti, kad neveiksnių paskolų per metus sumažėjo atitinkamai 2,5 proc. punkto ir sudarė 4,8 proc. Tokį vertinimo rodiklio pasikeitimą sąlygojo gerėjusi skolininkų būklė, blogų paskolų nurašymas ir AB Swedbank iš A/S Danske bank Lietuvos filialo įsigytas mažmeninių paskolų portfelis (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 216 m., 217). Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 217 m. (218) pažymima, kad Lietuvoje veikiantys bankai 217 m. ir toliau didino fiziniams asmenims teikiamų skolinimo paslaugų apimtį. Daugiausia bankai finansavo fizinių asmenų būsto įsigijimą. Fiksuojamas aktyvus 24

fizinių asmenų kreditavimas ir mažėjusios bankų finansavimosi išlaidos. Nuostoliai dėl pradelstų paskolų ir toliau mažėjo, o neveiksnių paskolų lygis bankuose buvo mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 217 m., 218). Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 217 m. (218) nurodoma, kad fiziniams asmenims suteiktų paskolų portfelio vertė toliau augo, nors, palyginti su ankstesniais metais, augimas jau buvo lėtesnis. Iš viso per 217 m. paskolų portfelio vertės prieaugis siekė 3,2 proc. (569 mln. eurų, eliminavus veiksnius dėl banko AB DNB ir banko AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus susijungimo 516 mln.), nors prieš metus buvo gerokai didesnis (13,8 proc.). 217 m. bankų veiklos rezultatams įtakos turėjo su lizingo paslaugomis susiję sandoriai, kurie atsirado, nes susijungė du bankai AB DNB ir AB Nordea Bank Lietuvos skyrius. Bankų fiziniams asmenims suteiktų paskolų vertė ir toliau padidėjo ir siekė 744 mln. eurų (9,2 proc.) (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 217 m., 218). Remiantis Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 217 m. (218), 217 m. skolinimas labiausiai išaugo dėl fiziniams asmenims teiktų kreditavimo paslaugų, ypač dėl išaugusio būsto paskolų skaičiaus. Per 217 m. laikotarpį fiziniams asmenims išduotų būsto paskolų vertė išaugo iki 586 mln. eurų (9,1 proc.). Toks augimas siejamas su banko AB Nordea Bank filialo fiziniams asmenims išduotomis vartojimo paskolomis (jų vertė siekė 83 mln. eurų), kurios buvo perskirstytos, jas perkeliant prie būsto paskolų banke AB Luminor Bank. Šis faktas lėmė, kad bankų sektoriuje sumažėjo fiziniams asmenims suteiktų vartojimo paskolų vertė, todėl šio sektoriaus metinis prieaugis traktuotinas kaip neigiamas ( 25 mln. eurų) (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 217 m., 218). Kaip matyti iš Lietuvos banko ataskaitos Bankų veiklos apžvalga 217 m. (218), per 217 m. laikotarpį pagal fiziniams asmenims suteiktų neveiksnių paskolų bankuose rodiklį vis dar fiksuojama mažėjimo tendencija, o tai rodo, kad Lietuvoje šis rodiklis yra mažesnis nei kitose ES šalyse. Neveiksnios skolos fiziniams asmenims Lietuvos bankų sektoriuje per metus susitraukė nuo 3,8 iki 3,1 proc., o tai mažiausias rodiklis, lyginant nuo 28 m. Bendrai neveiksnių paskolų likutis per metus sumažėjo 15,3 proc. (14 mln. eurų), nes didžiausią sumažėjimo dalį apėmė paskolų fiziniams asmenims nurašymai. Šie duomenys atskleidžia, kad bankai praktiškai išsprendė krizės metu atsiradusių neveiksnių fiziniams asmenims suteiktų paskolų problemą (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 217 m., 218). Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 218 m. (219) nurodoma, kad 218 m. laikotarpiu Lietuvos bankų sektoriuje siejasi su įvyko nemenkais pokyčiais, kuriuos lėmė šio sektoriaus dalyviai: atsirado trys nauji bankų sektoriaus dalyviai, du dalyviai buvo reorganizuoti. Remiantis minėtaisiais pokyčiais, matyti, kad 218 m. laikotarpio pabaigoje Lietuvos bankų sektoriuje buvo 6 bankai ir 7 užsienio bankų filialai. 218 m. užfiksuotas išaugęs fizinių asmenų 25

kreditavimo paslaugų poreikis lėmė, kad atsirado poreikis padengti didėjantį bankų kapitalo poreikį dėl kilusios kreditavimo paslaugų rizikos. 218 m. laikotarpiu fiksuota kreditavimo paslaugų plėtra ir žemos bankų už indėlius mokamų palūkanų normos (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 218 m., 219). 218 m., kaip ir visais ankstesniais metais, fiksuotas didelis fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų augimo tempas, t. y. vis daugiau fizinių asmenų kreipiasi į bankus dėl poreikio jiems suteikti kreditavimo paslaugas. Fiziniams asmenims išduotų paskolų portfelio metinis augimas išliko nemenkas ir siekė 1,3 mlrd. eurų (6,7 proc.). Paskolos fiziniams asmenims, sudarančios kitą pusę paskolų portfelio (48, proc.), ir toliau reikšmingai augo. Didžiausią dalį fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų segmente sudaro fiziniams asmenims teikiamos paskolos nuosavam būstui įsigyti (79 proc.). Fiziniams asmenims išduodamų paskolų nuosavam būstui įsigyti metinė augimo tendencija tebėra aiškiai matoma, o tai leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto rinka vis dar aktyviai veikia, o ekonominė situacija mūsų šalyje taip pat tam yra palankio (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 218 m., 219). Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 218 m. (219) pažymima, kad ir toliau neveiksnių paskolų dalis 218 m. sistemingai toliau mažėjo, t. y. sumažėjo,61 proc. punkto ir pasiekė 2,44 proc., lyginant su 217 m. laikotarpiu. Dėl palankių ekonominių sąlygų, atsiradusių naujų skolinimo fiziniams asmenims galimybių, fiziniams asmenims išduotų neveiksnių paskolų skaičius 218 m. sumažėjo atitinkamai 1 proc. punktu, o tai sudarė 4,1 proc. bendrosios šių paskolų portfelių vertės (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 218 m., 219). Remiantis Lietuvos banko ataskaitos Bankų veiklos apžvalga 219 m. (22) duomenimis, matyti, kad Lietuvos ekonominė aplinka vertinama kaip itin palanki, kaip ir buvo per analizuojamą 215 218 m. laikotarpį. 219 m. taip pat fiksuojami teigiami bankų sektoriais veiklos rodikliai, kuriuos atspindi auganti tiek bankų veiklos apimtis, tiek atsiradęs naujų dalyvių skaičius (Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 219 m., 22). Vertinant 219 m. fiziniams asmenims suteiktas kreditavimo paslaugas, remiantis Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 219 m. (22), fiziniai asmenys vis dar aktyviai skolinosi, ypač pirkdami nuosavą būstą. Tai rodo tas faktas, kad 219 m. didžiausią bankų turto dalį 66,6 proc. sudarė fiziniams asmenims suteiktos paskolos. 219 m. Bankų veiklos apžvalgoje nurodoma, kad per 219 m. paskolų portfelis grynąja verte išaugo 559 mln. eurų (2,8 proc.). Didžiausią bankų paskolų dalį (49,3 proc.) sudarančios paskolos fiziniams asmenims per metus išaugo iki 1,1 mlrd. eurų (2 pav.). 26

215-1-1 215-4-1 215-7-1 215-1-1 216-1-1 216-4-1 216-7-1 216-1-1 217-1-1 217-4-1 217-7-1 217-1-1 218-1-1 218-4-1 218-7-1 218-1-1 219-1-1 219-4-1 219-7-1 219-1-1 22-1-1 Mlrd. Eur 8,5 8, 7,5 7, 6,5 6, 5,5 5, 9, 7, 5, 3, 1, -1, -3, -5, -7, Būsto paskolų portfelio grynosios vertės pokytis per ketvirti Būsto paskolų portfelio grynoji vertė 2 pav. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims suteiktų būsto paskolų portfelio grynoji vertė ir jos pokytis (Eur) 215-1-1 22-1-1 laikotarpiu (sudaryta autorės remiantis Bankų veiklos apžvalga, 219) Kaip matyti iš 2 paveiksle pateiktų duomenų ir remiantis Lietuvos banko ataskaita Bankų veiklos apžvalga 219 m. (22), galima laikytis tos nuomonės, kad tokį fiziniams asmenims suteiktų paskolų portfelio augimą lėmė išaugęs paskolos būstui poreikis: per metus šis poreikis išaugo,6 mlrd. eurų (8,4 proc.) ir siekė 8,2 mlrd. eurų. Kitos fiziniams asmenims suteiktos kreditavimo paslaugos išaugo 146 mln. eurų (7,8 proc.) ir siekė iki 2 mlrd. eurų. Apibendrinant galima teigti, kad po ekonominės krizės Lietuvoje atsigavusi būsto rinka tapo aktyvi, ekonomikos sąlygos tapo palankesnės, todėl fiziniams asmenims minėtuoju laikotarpiu pradėtos aktyviai teikti kreditavimo paslaugos. Pastarųjų penkerių metų fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų portfelio grynosios vertės lyginamoji analizė parodė nuoseklaus augimo tendenciją, kuri kasmet tik didėjo, t. y. vis daugiau fizinių asmenų buvo teikiamos kreditavimo paslaugos nei ankstesniais metais analizuojamu laikotarpiu. Išaiškėjo, kad bankas pavyko išspręsti neveiksnių fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų problemą, su kuria jie susidūrė ištikus ekonominei krizei 28 m. Pastarųjų penkerių metų fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų analizė atskleidė, kad ne tik kreditavimo paslaugų vartotojų asmeninių savybių poveikis turėjo įtakos jų skolinimosi sprendimams, bet ir kreditavimo paslaugų ir jas teikiančių bankų ypatybės (informacijos apie kredito paslaugą prieinamumas, paskolos suteikimo laikas, žinių poreikis pasinaudoti paslauga, tikslumas ir patikimumas, mobilumas ir 24 / 7 galimybė.) lėmė, kad fiziniai asmenys vis dažniau skolinosi. 27

2.2. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų palūkanų normos lyginamoji analizė Analizuojant Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims suteiktas kreditavimo paslaugas, svarbus atlikti suteiktų kreditavimo paslaugų pagal tipą (paskolos būstui; vartojimo paskolos ir paskolos kitiems tikslams) ir palūkanų normos kaitos lyginamąją analizę. Tiriamasis laikotarpis šiame tyrime yra 215 219 m. Svarbu analizuoti vieną dažniausių bankų fiziniams asmenims suteikiamų kreditavimo paslaugų paskolą nuosavam būstui įsigyti. Fiziniams asmenims bankų suteiktų paskolų būstui įsigyti pokytis 215 219 m. laikotarpiu vaizduojamas 3 pav. 3 pav. Fiziniams asmenims bankų suteiktų paskolų būstui įsigyti pokytis (Eur) 215 219 m. (sudaryta autorės remiantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis) Remiantis 3 pav., išryškėja, kad fiziniams asmenims bankai daugiausia suteikia paskolų, skirtų nuosavam būstui įsigyti, kurių trukmė siekia mažiausia 5 metus ir daugiau metų. Po pasaulinės ekonomikos krizės 28 21 m., per pastaruosius metus matyti sistemingas fiziniams asmenims teikiamų paskolų būstui įsigyti augimas. Tikėtina, kad ši augimo tendencija turėtų išlikti ir artimiausius kelerius metus, nes tam įtakos turi fizinių asmenų skolinimosi sprendimams poveikį darantys šie veiksniai: disponuojamos pajamos, amžius, lytis, finansinis raštingumas, švietimas, rizikos tolerancija, informacijos apie kredito paslaugą prieinamumas, paskolos suteikimo laikas, žinių poreikis pasinaudoti paslauga, tikslumas ir patikimumas, mobilumas ir 24 / 7 galimybė. Nustatyta, kad informacijos apie kredito paslaugas prieinamumo svarba, kredito suteikimo greitis, kredito paslaugos prieinamumas, kredito paslaugos ir kredito teikėjo tikslumas ir patikimumas turi įtakos fiziniams asmenims priimant sprendimą dėl kreditavimo paslaugų poreikio. 28

Fiziniai asmenys be paskolų būstui įsigyti į bankus kreipiasi ir dėl vartojamųjų paskolų, kurios taip pat traktuotinos kaip vienos populiariausių kreditavimo paslaugų, dėl kurių fiziniai asmenys neretai kreipiasi į bankines institucijas (4 pav.). 4 pav. Fiziniams asmenims bankų suteiktų vartojimo paskolų pokytis (Eur) 215 219 m. (sudaryta autorės remiantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis) Kaip matyti iš 4 pav., per 215 219 m. laikotarpį fiziniams asmenims bankų suteiktų vartojimo paskolų augimo tendencija yra nuosaikesnė ir lėtesnė, lyginant su nuosavam būstui įsigyti teikiamomis paskolomis. Vertinant pagal vartojamosios paskolos laikotarpį, priešingai nei būstui įsigyti teikiamomis paskolomis atveju, dominuoja nuo 1 iki 5 metų laikotarpis, nes vartojimo paskolų sumos būna mažesnės apimties nei nuosavam būstui įsigyti. Šiam laikotarpiui fiziniams asmenimis išduodamų vartojamųjų paskolų skaičius saikingai didėja per analizuojamą 5 metų laikotarpį. Ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui arba trumpesniam nei 1 metų laikotarpiui išduodamų vartojamųjų paskolų skaičius 215 219 m. laikotarpiu apytiksliai išlieka panašus, t. y. stabilus. Kitas fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų vertinimo rodiklis paskolos kitiems tikslams. Kaip matyti iš 5 pav., fiziniams asmenims bankų suteiktų paskolos kitiems tikslams pokytis 215 219 m. laikotarpiu fiksuojamas toms paskoloms, kurios išduodamos 5 metų ir ilgesniam laikotarpiui, t. y. ryškėja augimo tendencija, vertinant 5 metų kontekste. Stabili situacija fiksuojama, kai fiziniai asmenys renkasi tokias paskolas nuo 1 iki 5 metų čia matyti stabilus nedidelis augimas (5 pav.). 29

215-1-1 215-5-1 215-9-1 216-1-1 216-5-1 216-9-1 217-1-1 217-5-1 217-9-1 218-1-1 218-5-1 218-9-1 219-1-1 219-5-1 219-9-1 22-1-1 Proc. 5 pav. Fiziniams asmenims bankų suteiktų paskolos kitiems tikslams pokytis (Eur) 215 219 m. (sudaryta autorės remiantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis) Tačiau atkreiptinas dėmesys, remiantis 5 pav., būtent į 1 metų laikotarpį: fiziniai asmenys per pastaruosius 5 metus tokių paskolų tokiam trumpam skolinimosi laikotarpiui ima vis mažiau, t..y. fiksuojama mažėjimo tokios trukmės paskolų išdavimo tendencija. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad fiziniai asmenys, naudodamiesi bankų teikiamomis kreditavimo paslaugomis, renkasi optimalų šios paslaugos mokėjimo laikotarpį, vertindami savo finansines mokėjimo galimybes pagal paskolos mokėjimo laiko trukmę ir savo finansines galimybes, kurios fiziniams asmenims neleidžia per vienerius metus padengti suteikto kredito tam būtinas ilgesnis laiko tarpas. Aiškinantis bankų fiziniams asmenims suteiktas kreditavimo paskolas, taip pat svarbus analizės aspektas fizinių asmenų neveiksnios skolos. Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 219 m. (22) nurodoma, kad 219 m. neveiksnių skolos priemonių dalis sumažėjo,8 proc. punktais iki 1,6 proc. o tokių skolos priemonių likutis buvo 29 proc. mažesnis nei metų pradžioje (6 pav.). 7 6 5 4 3 2 1 Neveiksnios skolos priemonės, palyginti su visu portfeliu 6 pav. Paskolų kokybė (proc.) 211-1-1 22-1-1 laikotarpiu (sudaryta autorės remiantis Bankų veiklos apžvalga, 219) 3

Proc. Remiantis 6 paveiksle nurodytais duomenimis ir Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 219 m. (22) pateikta informacija, 219 m. fiziniams asmenims suteiktų neveiksnių paskolų dalis susitraukė,9 proc. punktais iki 2,1 proc. (iš jų 55 % buvo pradelstos ilgiau kaip 9 d.). 219 m. paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) apimtis per metus sumažėjo 12 proc., tačiau dėl spartesnio neveiksnių paskolų mažėjimo jų padengimo specialiaisiais atidėjiniais rodiklis padidėjo 4,6 proc. punktus ir 219 m. pabaigoje sudarė 3,7 proc. Lietuvos banko ataskaitoje Bankų veiklos apžvalga 219 m. (22) pažymima, kad palanki ekonomikos aplinka dėl mažo naujų probleminių paskolų kiekio, išieškant problemines ir nurašant beviltiškas skolas bankai gebėjo mažinti neveiksnių paskolų likučius, priskirtus fizinių asmenų segmentams. Kitas svarbus aspektas, susijęs su fiziniams asmenims bankų teikiamomis kreditavimo paslaugomis, yra nustatytos teikiamų kreditavimo paslaugų palūkanų normos pagal paskolos tipą, atsižvelgiant į 215 219 m. laikotarpį (7 pav.). 14, 12, 1, 8, 6, 4, 2,, 13,59 12,45 11,59 11,37 1,78 4,57 5,17 3,62 3,42 3,9 1,88 1,95 2,1 2,22 2,37 215 216 217 218 219 Metai Vartojimo paskolų palūkanų norma Būsto paskolų palūkanų norma Kitiems tiklams skirtų paskolų palūkanų norma 7 pav. Bankų teikiamų kreditavimo paslaugų palūkanų normos (proc.) 215 219 m. laikotarpiu (sudaryta autorės remiantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis) Remiantis 7 pav. pateiktais statistiniais duomenis, išryškėjo, kad per analizuojamą 215 219 m. laikotarpį palūkanų normos mažėjimas fiksuojamas fiziniams asmenims teikiamų vartojimo paskolų segmente: jeigu 215 m. vartojimo paskolų metinė palūkanų norma siekė 13,59 proc., tai 219 m. ji buvo 1,78 proc. Tačiau kitokia situacija stebima fiziniams asmenims teikiant kitas populiarias kreditavimo paslaugas būsto paskolas ir kitiems tikslams skirtas paskolas. Fiziniams asmenims teikiamų būsto paskolų segmente matyti metinių palūkanų augimo tendencija: jeigu 215 m. ji siekė 1,88 proc., tai per analizuojamą 5 metų laikotarpį ji išaugo ir 219 m. siekė 2,37 proc. Vertinant kitą fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų sektorių kitiems tikslams teikiamas paslaugas, matyti ženkli metinių palūkanų normos augimo tendencija 31

pastarųjų trejų metų kontekste. Jeigu 216 m. šio segmento paskolų metinė palūkanų norma sumažėjo nuo 3,62 proc. 215 m. iki 3,42 proc. 216 m. tai nuo 217 m. ryškėja tik ženkli augimo tendencija: jeigu 217 m. metinė tokių paskolų palūkanų norma siekė 3,9 proc., tai 219 m. kitiems tikslams teikiamų paskolų palūkanų norma jau siekė 5,17 proc. Taigi fiziniams asmenims teikiamų būsto paskolų ir kitiems tikslams paskolų metinės palūkanų normos pastaraisiais trejais metais auga, ypač kitiems tikslams skirtų paskolų segmente. Remiantis minėtuoju kontekstu, galima daryti prielaidą, kad po krizės atsigavusi ekonomika ir išaugęs fizinių asmenų poreikis kreditavimo paslaugoms suponuoja metinių palūkanų normų augimą. Atlikus fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų lyginamąją analizę, pastebimas nuoseklus ir kasmet vis augantis fizinių asmenų paskolų portfelio augimas bankiniame sektoriuje, kuris buvo sumažėjas dėl ekonominio sunkmečio 28 21 m. laikotarpiu. 215 219 m. laikotarpio lyginamoji analizė atskleidė fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų teigiamą pokytį, kuris susijęs su nuosekliai mažėjančiu neveiksnių skolų dėl bankų suteiktų kreditavimo paslaugų likučiu. 215 219 m. laikotarpio lyginamoji analizė atskleidė, kad naujų probleminių fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų kiekis yra mažas. Tačiau 215 219 m. laikotarpio lyginamoji analizė parodė, kad auga fiziniams asmenims teikiamų būsto paskolų ir kitiems tikslams teikiamų paskolų metinės palūkanų normos. 32

3. FIZINIAMS ASMENIMS TEIKIAMŲ KREDITAVIMO PASLAUGŲ LIETUVOJE VERTINIMAS Šiame darbo skyriuje siekiama pateikti fiziniams asmenims Lietuvoje teikiamų kreditavimo paslaugų vertinimą. Remiantis pagrindiniais Lietuvos komercinių bankų veiklos rodikliais, atliekama 215 219 m. laikotarpio komercinių bankų fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų (suteiktos paskolos būstui pirkti; išduoti vartojimo kreditai; likusios paskolos, t. y. tos paskolos, kurios nepriskiriamos būstui pirkti ir vartojimo kreditui; išperkamoji nuoma namų ūkiams) palyginimas, remiantis finansų įstaigų oficialiais statistiniais duomenimis. 3.1. Fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje vertinimo metodika 219 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikė šios Lietuvos pinigų finansų įstaigos: AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, UAB Medicinos bankas, AB Swedbank, AB Mano bankas, UAB GF bankas, BIGBANK AS filialas, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas, AS Industra Bank Lietuvos filialas, AB Fjord Bank, UAB European Merchant, UAB Revolut Bank, UAB PayRay Bank, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Akciju sabiedriba Citadele banka Lietuvos filialas, AS Inbank filialas, PayEx Sverige AB filialas Lietuvoje, daugiau nei 6 kredito unijų (Statistiniai Lietuvos finansinių institucijų sąrašai, 22). Lyginamajai analizei pasirinktos šios Lietuvos pinigų finansų įstaigos: Danske Bank A/S, AB DNB bankas (nuo 217 m. Luminor), Lietuvos centrinė kredito unija, Medicinos bankas, Nordea Grupės Lietuvoje duomenys (nuo 217 m. Luminor), AB Citadele bankas, SEB bankas, Swedbank, AB, AB Šiaulių bankas ir Pohjola Bank plc Lietuvos filialas. Šios fiziniams asmenims kreditavimo paslaugas teikiančios institucijos pasirinktos vertinimui dėl statistinių duomenų prieigos. Šie bankai Lietuvos finansų rinkoje veikia mažiausia 5 metus, todėl yra pakankamai duomenų siekiant atlikti išsamų ir patikimą fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų vertinimą, kad vertinimo išvados būtų pagrįstos. Tuo tarpu per analizuojamą laikotarpį atsiradę nauji finansų rinkos dalyviai neturi pakankamai sukaupę duomenų apie fiziniams asmenims teikiamas kreditavimo paslaugas, kuriais būtų galima remtis atliekant fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų vertinimą, t. y. šios įstaigos yra naujokės finansų rinkoje teikiant kreditavimo paslaugas fiziniams asmenims. Analizuojant 215 219 m. laikotarpio komercinių bankų fiziniams asmenims suteiktas įvairias kreditavimo paslaugas, visų pirma akcentuotina, kad per šį 5 metų laikotarpį pakito bankų 33

sektoriaus dalyviai. Jeigu 215 216 m. bankų sektoriaus dalyviai buvo tie patys, tai nuo 217 m. atsirado pokyčių: AB Nordea ir AB DNB bankai susijungė ir tapo Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi; nuo 219 m. nebeliko Danske Bank A/S, kuris iki tol teikia kreditavimo paslaugas fiziniams asmenims. Taigi kreditavimo paslaugas fiziniams asmenims teikiančių bankinių institucijų skaičius analizuojamu laikotarpiu nuo 1 dalyvių susitraukė iki 8 dalyvių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasirinktas vertinimo laikotarpis yra 215 218 m., kai bankų skaičius liko panašus, nepaisant dviejų bankų susijungimo į vieną, t. y. AB Nordea ir AB DNB bankai susijungus, liko Luminor Bank AS Lietuvos skyrius. Nuspręsta, kad 219 m. laikotarpį tikslinga pasirinkti analizuoti atskirai, nes vienas bankas Danske Bank A/S apskritai pasitraukė iš finansinių paslaugų teikimo rinkos, todėl 219 m. laikotarpiu iš esmės keičiasi fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų rinka iškritus vienas iš šias paslaugas teikusių dalyvių. Taigi dėl išskirtinės situacijos 219 m., priešingai nei 215 218 m. laikotarpio atveju, skiriama atskira atvejo analizė. Fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje vertinimas atliekamas remiantis pagrindiniais Lietuvos komercinių bankų veiklos rodikliais: 1. Suteiktos paskolos būstui pirkti; 2. Išduoti vartojimo kreditai; 3. Likusios paskolos, t. y. tos paskolos, kurios nepriskiriamos būstui pirkti ir vartojimo kreditui; 4. Išperkamoji nuoma namų ūkiams. Taigi atliekama 215 218 m. laikotarpio komercinių bankų fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų lyginamoji analizė ir 219 m. komercinių bankų fiziniams asmenims suteiktų kreditavimo paslaugų atvejo analizė, kuri leidžia vertinti Lietuvos bankų fiziniams asmenims teikiamas kreditavimo paslaugas tiek pagal atskiras kredito paslaugas, tiek pagal atskiras finansų institucijas. 3.2. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų lyginamoji analizė 1. Suteiktos paskolos būstui pirkti. Atliekant fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų Lietuvoje vertinimą, visų pirma siekiama išanalizuoti bankų 215 218 m. laikotarpiu fiziniams asmenims išduotas paskolas būstui pirkti, vertinant išduodamų paskolų būstui pirkti pokytį per 4 metus ir atžvelgiant į kiekvieno Lietuvoje veikiančio banko kasmet suteikiamų paskolų būstui pirkti augimo arba kritimo faktorių (8 pav.). 34

Pohjola Bank plc Lietuvos filialas AB Šiaulių bankas 3138 36562 42153 523 Swedbank, AB 164394 2167342 2375948 2741652 SEB bankas 1817779 1979767 2149464 2338593 AB "Citadele" bankas Nordea Grupės Lietuvoje duomenys (nuo 217 m. Luminor) Medicinos bankas 77842 72585 72591 3235341 17114 67186 63968 761758 15534 Lietuvos centrinė kredito unija 219 227 43 692 AB DNB bankas (nuo 217 m. Luminor) 1141465 1243739 2199366 2213181 Danske Bank A/S 57783 14154314714123148 % 1% 2% 3% 4% 5% 6% 7% 8% 9%1% 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 8 pav. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims išduotos paskolos būstui pirkti (Eur) (sudaryta autorės remiantis Lietuvos bankų asociacijos pagrindiniais bankų veiklos rodikliais) Remiantis 8 pav. pateiktais bankų veiklos rodikliais, išduodant paskolas fiziniams asmenims būstui įsigyti, matyti kad bankų sektoriuje dominuoja 3 bankai Luminor bankas, SEB bankas ir AB Swedbank. Šie bankai per analizuojamą laikotarpį fiziniams asmenims suteikė daugiausia paskolų būstui įsigyti. Tuo tarpu Lietuvos centrinė kredito unija, AB Šiaulių bankas ir AB Medicinos bankas priskirtini prie tų bankų, iš kurių fiziniai asmenys mažiausiai pasiskolino lėšų, siekdami įsigyti nuosavą būstą. Medicinos banko kokie arba ką apibrėžiantys rodikliai? Apibrėžiantys rodikliai rodo, kad per analizuojamą laikotarpį iš esmės sumažėjo fiziniams asmenims teikiamų paskolų būstui įsigyti skaičius atitinkamai nuo 3235 mln. eurų 215 m. iki 15534 mln. eurų 218 m. Pastebima, kad AB Swedbank rodikliai pagal fiziniams asmenims išduodamų paskolų būstui įsigyti skaičių iš esmės padidėjo nuo 216 m., jei lyginti su 215 m., ir nuosekliai auga kasmet. Tuo tarpu likę bankų rodikliai rodo, kad pagal fiziniams asmenims išduodamų paskolų būstui įsigyti skaičių matyti nuolatinis stabilus augimas kasmet. 2. Išduoti vartojimo kreditai. Kita fiziniams asmenims teikiamų kreditavimo paslaugų sritis komercinių bankų išduodami vartojimo kreditai, kurie atspindi gyventojų poreikį skolintis kitoms vartojimo reikmės, o ne tik nuosavam būstui įsigyti (9 pav.). 35

Pohjola Bank plc Lietuvos filialas AB Šiaulių bankas 56931 6538 73568 9258 Swedbank, AB 222788 243265 25921 265947 SEB bankas 51566 56694 61997 67745 AB "Citadele" bankas Nordea Grupės Lietuvoje duomenys (nuo 217 m. Luminor) 1431 15532 3663 223 29575 465 Medicinos bankas Lietuvos centrinė kredito unija AB DNB bankas (nuo 217 m. Luminor) 421 5 68899 912 7576 2543 942 86117 Danske Bank A/S 444 1268 837 277 % 1% 2% 3% 4% 5% 6% 7% 8% 9%1% 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 9 pav. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims suteikti vartojimo kreditai (Eur) (sudaryta autorės remiantis Lietuvos bankų asociacijos pagrindiniais bankų veiklos rodikliais) Remiantis 9 pav. pateiktais rodikliais apie Lietuvos bankų fiziniams asmenims suteiktus vartojimo kreditus 215 218 m., išryškėja tokia situacija: AB Swedbank išskiria kaip dominuojantis lyderis tarp komercinių bankų, kuris daugiausia fiziniams asmenims suteikia vartojimo kreditų, lyginant su kitais komerciniais bankais. Šis bankas išskiria nuosekliu tendencingu kilimu, išduodant fiziniams asmenims vartojimo kreditų. Vertinant Medicinos bankas 215 218 m. rodiklius, išryškėjo didžiulis augimo šuolis pagal išduotų vartojimo kreditų fiziniams asmenims būtent 218 m. (plg.: 215 m. 421 mln. eurų ir 218 m. 2543 mln. eurų). Vertinant AB Šiaulių bankas veiklos rodiklius, taip pat fiksuojamas augimo šuolis pagal išduotų vartojimo kreditų fiziniams asmenims taip pat būtent 218 m., kaip ir Medicinos bankas atveju (plg.: 215 m. 56931 mln. eurų ir 218 m. 9258 mln. eurų). Be to, akcentuotina, kad pagal 218 m. bankų veiklos rodiklius AB Šiaulių bankas po AB Swedbank tapo 2-uoju komerciniu banku, kuris lenkia kitus bankus, bet, žinoma, gerokai atsilieka nuo AB Swedbank kaip lyderio pagal išduotų vartojimo kreditų fiziniams asmenims. AB Luminor bankas atveju pagal išduotų vartojimo kreditų fiziniams asmenims rodiklį matyti mažėjimo tendencija 218 m., kai 215 217 m. buvo fiksuotas nuolatinis nuoseklus augimas. Danske Bank A/S atveju išskirtina nestabili situacija analizuojamu laikotarpiu: jeigu 217 m. buvo 36

išduoda vartojimo kreditų tik už 837 mln. eurų (plg.: 215 m. 444 mln. eurų, 216 m. 1268 mln. eurų), tai 218 m. išryškėja augimo šuolis iki 277 mln. eurų, kai iki tol kelis metus iš eilės buvo fiksuojamas tik mažėjimas pagal fiziniams asmenims suteiktus vartojimo kreditus. Lietuvos centrinė kredito unija fiziniams asmenims vartojimo kreditų paslaugos apskritai neteikia, t. y. per analizuojamą laikotarpį nesuteikė nė vieno vartojimo kredito fiziniams asmenims. 3. Likusios paskolos, t. y. tos paskolos, kurios nepriskiriamos būstui pirkti ir vartojimo kreditui. Dar vienas kriterijus, vertinant Lietuvos bankų fiziniams asmenims teikiamas kreditavimo paslaugas, yra likusios paskolos, t. y. tos paskolos, kurios nepriskiriamos būstui pirkti ir vartojimo kreditui (1 pav.). Pohjola Bank plc Lietuvos filialas AB Šiaulių bankas 1336 12264 147798 17925 Swedbank, AB 198396 23838 235877 241499 SEB bankas 23523 21129 21497 249855 AB "Citadele" bankas Nordea Grupės Lietuvoje duomenys (nuo 217 m. Luminor) Medicinos bankas 2613 25983 11798 26876 27423 21789 18768 92659 36276 34459 Lietuvos centrinė kredito unija 1665 296 3111 3439 AB DNB bankas (nuo 217 m. Luminor) 214695 21688 23383 379373 Danske Bank A/S 21668 1158 938 1283 % 1% 2% 3% 4% 5% 6% 7% 8% 9%1% 215 m. 216 m. 217 m. 218 m. 1 pav. Lietuvoje veikiančių bankų fiziniams asmenims suteiktos kitos paskolos (Eur) (sudaryta autorės remiantis Lietuvos bankų asociacijos pagrindiniais bankų veiklos rodikliais) Remiantis 1 pav. pateiktais duomenis apie Lietuvos bankų fiziniams asmenims suteiktas kitas paskolas 215 218 m., ryškėja tokia situacija: pagal fiziniams asmenims suteiktas kitas paskolas dominuoja 4 bankai (SEB bankas, AB Swedbank, AB Šiaulių bankas, Luminor bankas). Susijungus dviem bankams (Nordea ir DNB bankams) ir 217 m. atsiradus Luminor bankui, pasikeitė šio banko fiziniams asmenims suteiktų kitų paskolų skaičius ir vertė. Jeigu Luminor bankas 217 m. fiziniams asmenims suteikė kitų paskolų už 23383 mln. eurų (plg.: 217 m. AB Swedbank 235877 mln. eurų; SEB bankas 21497 mln. eurų), tai 218 m. 379373 mln. eurų. 37