Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ate

Transkriptas

1 Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis Dujų ir elektros energijos rinkų naujienos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ateities sandorių kainos Sausį supanašėjo Estijos ir Suomijos diena-prieš rinkos kainos Po kritimo gruodį, atsigavo elektros energijos ateities sandorių kainos Latvijoje ir Lietuvoje diena-prieš rinkos kainos ūgtelėjo, bet išliko gana žemos Sausį dujų ateities sandorių kainos išliko nestabilios Prie pabaigos artėja EstLink-2 kabelio testavimo darbai Estijos finansų ministerija pritaria dujų viešiesiems pirkimams Elektros energijos sutartis jau pasirašė 78 proc. Estijos vartotojų Prognozuojama, kad Latvijos galutinių elektros energijos vartotojų rinka stokos konkurencijos Dujų ir elektros energijos rinkas veikiantys veiksniai Šalti ir sausi orai antroje sausio pusėje augino elektros energijos ateities ir diena-prieš kainas Dėl Estiją ir Suomiją jungiančių perdavimo kabelių EstLink-1 ir EstLink-2 abiejose zonose supanašėjo elektros energijos kainos Mėnesio pabaigoje itin pabrango taršos leidimai Žaliavinės naftos kaina sausį buvo mažesnė nei gruodį ir išliko nestabili Stiprėjant JAV doleriui pinga žaliavinė nafta MATHIAS VAARMANN AS Eesti Energia rinkos analitikas Sausį dėl žymiai šaltesnių ir sausesnių orų elektros energijos ateities sandorių kainos grįžo į ankstesnį lygį Dėl santykinai aukštos oro temperatūros ir gausių kritulių gruodį stipriai sumažėjo elektros energijos ateities sandorių kainos. Helsinkio kainų zonoje 2015 m. elektros energijos ateities sandorių žemiausia gruodžio (ir apskritai) kaina fiksuota 12 d., kai ateities sandorių kaina nukrito iki 37,36 EUR/MWh. Gruodžio pabaigoje kainos šiek tiek atsitiesė, tačiau sausio pradžioje ir vėl smuko iki rekordiškai žemo lygio 37,28 EUR/MWh. Po to rinka ėmė atsigauti. Per vieną prekybos savaitę ši finansinė priemonė pabrango 3,4 proc. ir sausio 9 d. kaina sudarė 38,88 EUR/MWh. Atšalus orams ėmė kilti ir sandorių kainos. Sausio 17 d m. ateities sandorių kainos Helsinkio zonoje pasiekė aukščiausią mėnesio lygį 39,85 EUR/MWh. Mėnesio pabaigoje buvo prognozuojama, kad netrukus orai atšils, bus daugiau kritulių, tad kainos rinkoje ėmė mažėti. Paskutinę prekybos dieną sausio 31 d. ateities sandorių kainos nukrito iki 38,15 EUR/MWh. Vidutinė mėnesinė 2015 m. ateities sandorių kaina buvo lygi 38,82 EUR/MWh. Tai reiškia, kad vidutinė elektros energijos, kuri bus tiekiama 2015 m., kaina išaugo 1,9 proc. palyginti su gruodžiu, kai vidutinė kaina siekė 38,08 EUR/MWh. Lapkritį vidutinė 2015 m. ateities sandorių kaina sudarė 39,28 EUR/MWh. Rinkos apžvalgos autorius: MATHIAS VAARMANN mathias.vaarmann@energia.ee

2 Ateities sandorių kainas Skandinavijos zonoje, kuriai priskiriama Estija, iš esmės nulemia oro temperatūra ir kritulių kiekis Skandinavijoje. Aukštesnė oro tempera- tūra mažina elektros energijos, kuri Šiaurės Europos šalyse plačiai naudojama šildymui, paklausą. Sumažėjusi paklau- sa paskui save žemyn tempia elektros energijos kainas. Padidėjus kritulių kiekiui, prisipildo vandens rezervuarai, kurie yra vienas pagrindinių elektros energijos gamybos šaltinių Skandinavijoje, todėl gausūs krituliai taip pat mažina kainas. Pavyzdžiui, Norvegijoje hidroelektrinėse Vidutinė elektros energijos kaina pagaminama 90 proc. visos elektros energijos. Ilgesnėje perspektyvoje elektros ener- gijos ateities sandorių kainas taip pat lemia taršos leidimų rinkos kainos. Kai pabrangsta taršos leidimai, išauga elektros energijos gamintojų sąnaudos, todėl atitinkamai kyla elektros energijos rinkos kainos. Sausį Europos Sąjungoje smarkiai pabrango taršos leidimai m. taršos leidimų kainų mėnesio pikas buvo 2015 m. ateities sandorių kainos 2015 m. ateities sandorių kainos lapkričio-sausio mėn. EUR/MWh 40 39, , , Birža Vidutinė Pokytis Minimali Maksimali ( /MWh) per mėn. ( /MWh) ( /MWh) Nord Pool Estija 40,97 11,21% 23,45 99,96 Nord Pool Suomija 40,23 12,85% 23,45 99,96 Nord Pool Latvija 42,94 14,57% 25,16 99,96 Nord Pool Lietuva 42,95 14,59% 25,16 99,96 Vidutinė elektros energijos kaina EUR/MWh Estija Suomija Latvija ir Lietuva pasiektas sausio 30 d., kai vienos tonos anglies dioksido išmetimas į aplinką kainavo 5,78 EUR. Iki minėtos dienos kainos nuo mėnesio pradžios išaugo 16,2 proc., tad taršos leidimai tapo viena sparčiausiai brangstančių biržos prekių 2014 metais. Taršos leidimų brangimą nulėmė Europos Sąjungos įsipareigojimas per artimiausius dvejus metus iš rinkos pašalinti 900 mln. leidimų. Supanašėjo Estijos ir Suomijos diena-prieš kainos Nors sausį buvo tęsiami EstLink-2 kabelio testavimo darbai, jungtis veikė beveik visą mėnesį, tad dienaprieš kainos Estijoje ir Suomijoje supanašėjo Sausį vidutinė diena-prieš kaina Estijos rinkos zonoje sudarė 40,97 EUR/MWh ir buvo 11,2 proc. didesnė nei gruodį, kai vidutinė kaina buvo lygi 36,84 EUR/MWh. Iš esmės kaina nuo gruodžio žemumų pakilo dėl sausį prasidėjusių šalčių. Tačiau gruodžio diena-prieš kaina buvo neįprastai žema ir ją nulėmė gana šilti orai bei didelis vėjo jėgainių produktyvumas paskutinį 2013 m. mėnesį. Palyginti su lapkričio ir spalio vidutinėmis kainomis (atitinkamai 42,32 ir 46,76 EUR/MWh), sausio vidutinė kaina buvo gana žema. Naujas perdavimo kabelis EstLink-2, sujungęs Estiją ir Suomiją, veikė beveik visą sausį, nors jo testavimo darbai dar nėra baigti. Kabelis neveikė tik tada, kai buvo atliekamos planinio testavimo procedūros. Kadangi EstLink-2 perdavimo Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis 2

3 pajėgumus tarp Estijos ir Suomijos padidino nuo 650 MW iki 1000 MW, diena-prieš kainos Estijoje ir Suomijoje supanašėjo. Sausį vidutinė rinkos kaina Suomijoje buvo lygi 40,23 EUR/MWh, Estijoje 40,97 EUR/MWh. EstLink-2 testavimo darbai bus baigti vasarį ir prognozuojama, kad, perdavimo kabeliui tapus visiškai stabiliam, rinkos kainos abiejose zonose dar labiau supanašės. Sausį vidutinės diena-prieš rinkos kainos Latvijoje ir Lietuvoje atitinkamai sudarė 42,94 EUR/MWh ir 42,95 EUR/MWh. Rinkos kainose šiose dviejose zonose paprastai yra vienodos, tačiau nežymus skirtumas sausį atsirado dėl trumpalaikio perdavimo tarp abiejų šalių apribojimo. Palyginti su gruodžiu, kaina šiose zonose padidėjo 14,6 proc., tačiau vis tiek išliko gana žema. Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė lapkričio kaina sudarė 47,32 EUR/MWh, o spalį 64,18 EUR/MWh. Paprastai elektros energijos diena-prieš kainas nulemia oro temperatūra, vėjo jėgainių produktyvumas, gedimai elektrinėse ir perdavimo jungčių apribojimai. Sumažėjus oro temperatūrai, elektros energijos kainos auga, o didelis vėjo jėgainių produktyvumas kainas mažina. Vėjo jėgainių produktyvumas yra sunkiai prognozuojamas, visa jų pagaminta energija parduodama iškart, o tai turi mažinamąjį poveikį kainoms. Dėl elektrinių ir perdavimo jungčių veikimo sutrikimų elektros energijos kainos auga. Sausį dujų ateities sandorių kainos išliko nestabilios Dujų ateities sandorių kainas nulėmė sustiprėjęs JAV doleris ir atpigusi žaliavinė nafta Sausį dujų ateities sandorių kainos išliko nestabilios arba staigiai augo, arba krito. Dujų kainų nestabilumą lemia pagrindinių kainų komponenčių gazolio ir mazuto kainų nestabilumas. Dujų kainos komponenčių dydis tiesiogiai priklauso nuo žaliavinės naftos kainos. Sausį barelio Brent žaliavinės naftos kaina svyravo nuo 106 iki 108 JAV dolerių, o vidutinė kaina buvo lygi 107,11 JAV dolerių. Gruodį vidutinė žaliavinės naftos kaina sudarė 110,47 JAV dolerių. Naftos kaina $/bbl EUR ir USD valiutų kursai EUR/USD 1,39 1,385 1,38 1,375 1,37 1,365 1,36 1,355 1,35 1, Naftos kaina $/bbl Dolerių už vieną eurą Žaliavinės naftos kainą nulėmė prasidėjusios Vakarų šalių ir Irano derybos dėl sankcijų šiai šaliai panaikinimo, atnaujintas naftos eksportas iš Libijos, lėtesnė nei tikėtasi Kinijos ūkio plėtra, Europoje ir JAV dominavę šaltesni orai bei sustiprėjęs JAV doleris. Naftos iš Irano ir Libijos pasiūla pasaulinėje rinkoje mažino naftos kainas. Jas taip pat mažino lėtėjantis Kinijos, kuri yra antra pagal dydį naftos vartotoja pasaulyje, ekonomikos augimas. Žymiai stipresnis doleris reiškė, kad žaliavinė nafta buvo daug brangesnė vartotojams, kurių pagrindinė valiuta yra ne doleris, o tai savo ruožtu irgi mažino naftos kainą. Kita vertus, Europoje ir JAV įsismarkavę šalčiai kainą didino, tad naftos rinkos kaina sparčiai keitėsi. Tačiau pasirodė, kad kainą mažinantys veiksniai buvo stipresni, tad sausį vidutinė naftos rinkos kaina buvo žemesnė nei gruodį. Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis 3

4 Sausį labai sustiprėjo dolerio kursas, nuo kurio priklauso žaliavinės naftos ir dujų kaina, todėl žaliavinė nafta pigo. Gruodžio pabaigoje euro ir dolerio santykis buvo 1,3791, t. y. vienas euras kainavo apie 1,38 dolerius, tačiau sausį paskutinę prekybos dieną kursas smuktelėjo iki 1,3516. Stipresnis doleris mažino žaliavinės naftos ir, atitinkamai, dujų kainas. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio sustiprėjo doleris, buvo JAV centrinio banko priimtas sprendimas ir toliau riboti šalies ekonomikos skatinimo programą. Tai reiškia, kad centrinis bankas mažina pinigų, kurie išleidžiami į JAV rinką, kiekį, o tokie veiksmai stiprina dolerio kursą. Naujienos Baltijos šalyse Estijos finansų ministerija pritaria dujų viešiesiems pirkimams Estijos finansų ministerija atkreipė viešojo sektoriaus dėmesį į tai, kad dujos turėtų būti perkamos viešųjų pirkimų tvarka. Dujų pirkimo konkursams tenka svarbus vaidmuo stiprinant konkurenciją Estijos dujų rinkoje. Be to, viešieji pirkimai leidžia valdžios institucijoms reikiamą dujų kiekį įsigyti už palankesnę kainą. suvartojamos elektros energijos dalis jau keletą mėnesių sudaro 7 proc. viso elektros energijos suvartojimo. Šaltinis: Elering Prognozuojama, kad Latvijos galutinių elektros energijos vartotojų rinka stokos konkurencijos Janis Bethers SIA Enefit Valdybos pirmininkas Paskutiniajame ankstesnės vyriausybės posėdyje buvo patvirtintos taisyklės, numatančios Latvijos buitinių vartotojų (HH) rinkos liberalizavimą. Jose nustatyti vartotojams palankūs reikalavimai, taikomi energijos pardavėjams, tačiau, kaip jau yra minėjusi SIA Enefit, taip sukuriamos didelės atėjimo į rinką kliūtys. Dėl to Latvijos buitinių vartotojų rinkoje konkurencija bus labai silpna arba jos apskritai nebus, nes labai tikėtina, kad joje konkuruos vienintelis dalyvis monopolinė telekomunikacijų bendrovė Baltcom TV. Patvirtinus galutinius teisės aktus, bendrovės pateikė viešus pasiūlymus. Latvijos ir Estijos HH kainų palyginimas rodo, kad Latvijos ūkių mėnesinės sąskaitos už elektros energiją išaugs 13 proc. (visų pirma dėl tarpvalstybinių apribojimų). Reguliuojamieji tarifai Latvijoje bus 26 proc. aukštesni nei Estijoje visų pirma dėl subsidijų, mokamų neseniai pastatytai didelei elektrinei, kurių našta, kitaip nei Estijoje, tiesiogiai tenka elektros energijos vartotojams. Be to, PVM Latvijoje yra 1 proc. aukštesnis, todėl bendros elektros energijos išlaidos Latvijoje bus 21 proc. didesnės nei Estijoje. Lietuvoje namų ūkiai turės galimybę elektros energiją pirkti reguliuojamaisiais tarifais bent jau iki 2014 m. pabaigos. Kainų palyginimas rodo, kad Lietuvoje yra taikomi žemiausi perdavimo sistemos operatoriaus tarifai Baltijos šalyse. Apskritai po balandžio 1 d. Lietuvos namų ūkiams teks mažiausia bendra elektros energijos mokesčių našta Baltijos šalyse. Bet kuriuo atveju, HH rinkos liberalizavimas, kurį paprastai lydi kainų augimas, yra sunkus politinis sprendimas, todėl naujai paskirtas Latvijos Ministras Pirmininkas suabejojo ankstesnės vyriausybės priimtais sprendimas ar jie buvo teisingi ir ar būtų galima atidėti rinkos atvėrimą. Nors Elektros energijos sutartis jau pasirašė 78 proc. Estijos vartotojų Estijos perdavimo sistemos operatoriaus Elering duomenimis, šių metų pradžioje elektros energijos sutartis buvo pasirašę vartotojai m. pradžioje buvo pasirašyta mažiau sutarčių 90 tūkst. Duomenys rodo, kad elektros energijos sutarčių nebuvo sudarę vartotojai. Sutarčių nepasirašiusių vartotojų Skirstymo tarifas El.enargijos mokestis * Kaina iki 1200 kwh kiekvienais metais Parama atisnaujinančiai energijai Elektros energijos kaina ** Elektros energijos kaina virš 1200kWh Kongeracijos ir kita parama Pridėtinės vertės mokestis 0,1800 0,1373 /kwh 0,1393 /kwh 0,1164 /kwh 0,1515 /kwh 0,1690 /kwh 0,1600 0,0293 0,1400 0,0263 0,1200 0,1000 0,0800 0,0600 0,0400 0,0200 0,0000 0,0238 0,0510 0,0141 0,0066 0,0418 LT reguliuojamieji 0,0232 0,0499 0,0045 0,0077 0,0540 0,0564 0,0564 0,0564 EST Eesti Energia 12M 1 laiko zona 2014 m. 0,0202 0,0129 0,0189 0,0080 LAT Reguliuojamieji pradiniai* 0,0419 0,0189 0,0080 LAT Reguliuojamieji bazinai** 0,0565 0,0174 0,0094 LAT Latvenergo pirminis pasiūlymas Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis 4

5 atidėjimo tikimybė labai maža, laiko tokio veiksmo poveikiui pasireikšti lieka labai mažai, tad netrukus paaiškės, ar bus kokių nors pokyčių. Sąvokos MWh megavatvalandė; 1 MWh = 1000 kwh. Elektros energijos biržos kainų zona elektros energijos rinkos dalis, kurioje elektros energijos kaina yra vienoda. Nord Pool energijos birža, kurią sudaro Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lietuvos, Estijos ir Estijos-Latvijos pasienio kainų zonos. OPEC Naftą eksportuojančių šalių organizacija. Išankstinis sandoris sandoris, kurį sudarydamos šalys įsipareigoja nustatytu laiku ateityje parduoti / pirkti konkretų turtą už sutartą kainą. Brent žaliavinė nafta Šiaurės jūroje išgaunama nafta, kuri naudojama kaip etalonas. Netiesioginis energijos aukcionas (MWh) rinkos dalyvis, veikiantis kaip paskirstymo pajėgumų skirstytojas, surenka visų rinkos dalyvių pasiūlymus. Įvairių zonų elektros energijos kaina nustatoma pagal pasiūlos ir paklausos kreivę. Apskaičiavus perdavimo pajėgumų dydį, jis yra įtraukiamas į kainų nustatymo formulę. Tai užtikrina, kad energijos srautas visada eina iš mažesnių kainų zonų į didesnių kainų zonas. Perdavimo pajėgumai išnaudojami pačiu racionaliausiu būdu. ATSAKOMYBES APRIBOJIMAS Šią rinkos apžvalgą remdamasi geriausia turima informacija paruošė Eesti Energia. Čia pateikta informacija nėra oficiali Eesti Energia nuomonė. Pateikta informacija grindžiama vieša informacija ir apžvalgoje nurodytais šaltiniais. Ši rinkos apžvalga pateikiama kaip informacinė medžiaga, tačiau ji jokiu būdu nepateikiama kaip Eesti Energia pasižadėjimas, įsipareigojimas ar oficiali prognozė. Rinkos apžvalgoje pateiktos nuomonės gali pasikeisti, o jas pa-teikęs asmuo pasilieka teisę jas pakeisti. Dėl greitai vykstančių pokyčių elektros energijos rinkos reguliavimo procese ši rinkos apžvalga ir joje esanti informacija nėra galutinė ir su ja nereikėtų sieti jokių būsimų situacijų. Ši rinkos apžvalga nesukuria, nenutraukia ir nekeičia jokių teisinių santykių (įskaitant ir sutartis). Eesti Energia negali būti laikoma atsakinga už jokius nuostolius ar žalą, kurie gali atsirasti dėl šioje rinkos apžvalgoje esančios informacijos panaudojimo ar taikymo. Eesti Energia Energetikos rinkos apžvalga 2014 m. sausis 5