Viktorija Bartkevičiūt LIETUVOS EKONOMIKOS PERKAITIMO ĮVERTINIMAS: PASIŪLOS ASPEKTAS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Viktorija Bartkevičiūt LIETUVOS EKONOMIKOS PERKAITIMO ĮVERTINIMAS: PASIŪLOS ASPEKTAS"

Transkriptas

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA Viktorija Bartkevičiūt LIETUVOS EKONOMIKOS PERKAITIMO ĮVERTINIMAS: PASIŪLOS ASPEKTAS Magistro baigiamasis darbas Makroekonomikos studijų programa, valstybinis kodas 62104S102 Ekonomikos studijų kryptis Vadovas doc., dr. Mindaugas Dapkus Apginta Kaunas, 2008

2 TURINYS SANTRAUKA... 4 ABSTRACT... 5 ĮVADAS... 6 I. EKONOMIKOS PERKAITIMO PROBLEMATIKOS IŠTYRIMO LYGIS... 8 I.1. EKONOMIKOS PERKAITIMO PROCESAS... 8 I.1.1. Ekonomikos perkaitimas ekonomikos ligos simptomas... 8 I.1.2. Teoriniai ekonomikos perkaitimo aspektai I Ekonomikos perkaitimas verslo ciklo kontekste I Ekonomikos perkaitimas ir ekonomikos augimas I Nuosmukio ir gamybos atotrūkių ryšys su ekonomikos perkaitimu I.2. EKONOMIKOS PERKAITIMO PRIEŽASTYS IR PASEKMöS I.2.1. Paklausos įtaka ekonomikos perkaitimui I.2.2. Lūkesčių ir informacijos sklaidos svarba ekonomikos perkaitimui I.2.3. Ekonomikos perkaitimo galimos pasekm s I.3. EKONOMIKOS PERKAITIMO VERTINIMO METODIKOS I.3.1. Ekonomikos piko ir perkaitimo gr sm s nustatymo metodai I.3.2. Perkaitimo vertinimo standartinio nuokrypio metodikos II. LIETUVOS EKONOMIKOS PERKAITIMO RODIKLIŲ M. ANALIZö II.1. BENDRO VIDAUS PRODUKTO IR VARTOJIMO POKYČIAI II.2. TARPTAUTINö PREKYBA IR MOKöJIMŲ BALANSAS II.3. KAINŲ, PINIGŲ KIEKIO IR KREDITAVIMO POKYČIAI II.4. PRAMONöS PRODUKCIJA IR MAŽMENINö PREKYBA II.5. NEDARBO LYGIO IR DARBO UŽMOKESČIO POKYČIAI II.6. BENDRAS EKONOMIKOS PERKAITIMO RODIKLIŲ VERTINIMAS III. LIETUVOS EKONOMIKOS PERKAITIMO GRöSMöS VERTINIMAS KOREGUOTU PASIŪLOS PERKAITIMO METODU III.1. PASIŪLOS ĮTAKA EKONOMIKOS PERKAITIMUI

3 III.2. LIETUVOS EKONOMIKOS PERKAITIMO PASIŪLOS VEIKSNIŲ ANALIZö M III.2.1. Verslo pasitik jimo pokyčiai III.2.2. Materialinių investicijų tendencijos III.2.3. Gamybinių paj gumų išnaudojimas III.2.4. Pelningumo ir likvidumo pokyčiai III.2.5. Bendras ekonomikos perkaitimo veiksnių vertinimas pasiūlos aspektu III.3. LIETUVOS EKONOMIKOS KOREGUOTAS PERKAITIMO INDEKSAS III.3.1. Perkaitimo gr sm s vertinimo metodologija III.3.2. Lietuvos ekonomikos koreguotas perkaitimo indeksas m IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI

4 SANTRAUKA Baigiamojo darbo autorius: Viktorija Bartkevičiūt Pilnas baigiamojo darbo pavadinimas: Lietuvos ekonomikos perkaitimo įvertinimas: pasiūlos aspektas Baigiamojo darbo vadovas: doc., dr. Mindaugas Dapkus Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai: Vytauto Didžiojo universitetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Kaunas, 2008 Puslapių skaičius: 72 Lentelių skaičius: 6 Paveikslų skaičius: 23 Priedų skaičius: 14 Pastaruoju metu ekonomikos perkaitimas tapo daugumos ekonomikos analitikų svarstoma tema. Šio mokslinio darbo pagrindinis tikslas patikslinti ekonomikos perkaitimo apibr žimą ir pasiūlyti prie apibr žimo adaptuotą ekonomikos perkaitimo vertinimo metodiką. Pirmoje šio mokslinio darbo dalyje, remiantis ekonomikos mokslin s literatūros analize, atskleistas nepakankamas ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygis trūksta ekonomikos perkaitimo konkretaus apibr žimo ir jo vertinimo tikslumo. Šios problematikos sprendimo sritys bus tobulinamos tolesniuose šio darbo skyriuose. Antroje šio mokslinio darbo dalyje pagal pirmoje darbo dalyje išanalizuotas ekonomikos perkaitimo metodikas pasirenkami perkaitimo rodikliai, susiję su paklausa, atliekama naujausia jų analiz ir įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo gr sm. Perkaitimo rodiklių analiz s eigoje atskleistas nepakankamas ekonomikos perkaitimo įvertinimas, nes akcentuojami tik paklausos veiksniai, netiriamas pasiūlos vaidmuo. Atsižvelgiant į ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygį ir neįvertintą pasiūlos vaidmenį, paskutin je šio mokslinio darbo dalyje pateikiamas ekonomikos perkaitimo mechanizmas pasiūlos aspektu ir pasiūlomas pakoreguotas ekonomikos perkaitimo metodas, kurio pagalba įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo gr sm. 4

5 ABSTRACT Author of diploma paper: Viktorija Bartkevičiūt Full title of diploma paper: The evaluation of Lithuanian economy overheating: supply dimension Diploma paper advisor: doc., dr. Mindaugas Dapkus Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Economics and Management, Kaunas, 2008 Number of pages: 72 Number of tables: 6 Number of pictures: 23 Number of appendixes: 14 The economic overheating recently became a topic of discussions among majority of economic analysts. The purpose of this scientific work is to present the definition of economic overheating in the aspect of supply and to propose the evaluation methodic of economic overheating. In the first part of this work, referring to the analysis of scientific literature, the insufficient level of investigation of economic overheating topic is revealed there is a lack of concrete economic overheating definition and it s precise evaluation. The fields of solutions for these topics will be developed in further chapters. In the second part of this scientific work according to the analyzed economic overheating methodology in the first part the overheating indexes, bounded to demand, are chosen, the newest analysis of these indexes is implemented and the evaluation of economic overheating risk in Lithuania is done. In the progress of analysis of economic overheating indexes the insufficient evaluation of economic overheating is revealed, because only the demand s factors are being highlighted, the impact of supply was not investigated. Taking into consideration the level of economic overheating problem s evaluation and the fact that the supply s impact was not estimated, in the last part of this scientific work the economic overheating mechanism in the aspect of supply is presented and the improved economic overheating method is offered, with which help the evaluation of economic overheating risk in Lithuania is done. 5

6 ĮVADAS Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomine politika siekiama mažinti, o ateityje ir visiškai panaikinti atsilikimą nuo išsivysčiusių valstybių ekonomikos lygio, tod l spartus ūkio augimas laikomas tarsi jimu link daugiau gerov s atnešančios ateities. Lietuvos politikai neatsižvelgia į tai, kad spartus ekonomikos augimas negali būti begalinis, nes aktyviai besivystančią ekonomiką nuolat lydi perkaitimo gr sm, kurią reikiamu laiku reikia pasteb ti, įvertinti ir neleisti ekonomikai jud ti į perkaitimą ar po perkaitimo į gil jantį nuosmukį. Šiuo metu, vertinant ekonominę situaciją ir šalies vystymosi tendencijas, vis dažniau išgirstama apie ekonomikos perkaitimo pavojų Baltijos regiono šalims. Tai tapo tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonomikos analitikų svarstomu objektu, nes ekonomikos perkaitimo problematika dar n ra pilnai ištirta. Ekonomin s mokslin s literatūros analiz s eigoje paaišk jo, kad pastaruoju metu buvo tam tikrų bandymų įvertinti Lietuvos ekonomikos perkaitimo situaciją, kaip pavyzdžiui Vilniaus banko analitikai sukūr perkaitimo indeksą. Kiti Lietuvos ekonomikos analitikai (V. Kuokštis, 2007; N. Bratčikovien, 2008) band svarstyti ir rasti tam tikrus perkaitimo rodiklius Lietuvos atveju. Užsienio mokslin je literatūroje (P. Hoeller, C. Giorno, C. Maisonneuve, 2002; Švedijos centrinis bankas, 2007) nurodomi tam tikri ekonomikos perkaitimo požymiai, kurie signalizuoja apie art jantį perkaitimą, ir, remiantis šiais požymiais, pateikiamas ekonomikos perkaitimo apibr žimas bei vertinimas. Vis tik mokslin je literatūroje pasigendama tikslaus ekonomikos perkaitimo termino apibr žimo, praktinių įrodymų ir vieningo metodo, kaip šį reiškinį reik tų nustatyti, kaip įvertinti, kada ekonomikoje atsiranda perkaitimo gr sm. Ekonomikoms sparčiai augant gali atsirasti perkaitimo gr sm, o Lietuvos ekonomikos atveju būtent tokia situacija ir egzistuoja, tod l tai gana aktuali, be to neištirta ir reikalaujanti tyrimų sritis. Atsižvelgiant į pasirinktos temos aktualumą, šio mokslinio darbo tyrimo objektas ekonomikos perkaitimas, jo požymiai ir vertinimas. Pagrindinis darbo tikslas patikslinti ekonomikos perkaitimo apibr žimą ir pasiūlyti koreguotą ekonomikos perkaitimo įvertinimo metodiką. Darbe iškeliami tokie uždaviniai: išanalizuoti ekonomikos perkaitimo termino sampratą; apibūdinti ekonomikos perkaitimo mechanizmą; išanalizuoti galimas metodikas perkaitimo įvertinimui; išanalizuoti ekonomikos perkaitimo rodiklius, remiantis perkaitimo vertinimo metodikomis; apibr žti ekonomikos perkaitimo mechanizmą pasiūlos aspektu; pasiūlyti koreguotą ekonomikos perkaitimo vertinimo metodą, remiantis pasiūlos veiksniais; 6

7 Lietuvos statistinių duomenų pagrindu patikrinti pasiūlytą vertinimo metodą Lietuvos atvejui. Pirmoje darbo dalyje, remiantis Lietuvos ir užsienio moksliniais straipsniais ekonominio augimo, verslo ciklo ir perkaitimo tematikomis, nustatomas ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygis. Taip pat šioje dalyje pateikiama ekonomikos perkaitimo samprata, šio reiškinio bruožai, veiksniai ir priežastys, apibr žiamas ekonomikos perkaitimo mechanizmas ir nustatoma, kaip jį galima įvertinti. Antroje darbo dalyje pagal pirmoje dalyje išanalizuotas ekonomikos perkaitimo vertinimo metodikas pralenkiančius ir sutampančius indeksus, ekonomikos perkaitimo rodikliais besiremiančias metodikas, standartinio nuokrypio metodikas pasirenkami perkaitimo rodikliai, atliekama naujausia jų analiz Lietuvos ekonomikos atžvilgiu bei įvertinama jos perkaitimo gr sm. Trečioje darbo dalyje pasiūlomas ekonomikos perkaitimo apibr žimas, adaptuojant pasiūlos aspektą. Toliau šioje dalyje, remiantis pasiūlytu apibr žimu ir statistiniais duomenimis, įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo situacija bei pasiūlomas koreguotas ekonomikos perkaitimo indeksas, kurio pagalba įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo gr sm. Tyrimo metodai sistemin mokslin s ekonomin s ir statistin s literatūros analiz, matematiniai palyginimo, apibendrinimo metodai. Šis mokslinis darbas daugiausia remiasi National Bureau of Economic Research, IMF, OECD, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausyb s, Lietuvos banko duomenų bazių šaltiniais, taip pat įvairių šalių bankų (Danske bank, Deutsche bank, Vilniaus bankas, Švedijos centrinis bankas ir kt.) bei įvairių mokslo įstaigų (University of Hull, UK; University of Queensland; Universität der Bundeswehr München ir kt.) ir tyrimų institucijų (Melbourne Institute; Philippine Institute for Development Studies ir kt.) duomenų bazių šaltiniais. D koju doc., dr. R. Krikštolaičiui už suteiktas konsultacijas! 7

8 I. EKONOMIKOS PERKAITIMO PROBLEMATIKOS IŠTYRIMO LYGIS Ekonomikos perkaitimas yra šio mokslinio darbo objektas, tod l pirmosios šios darbo dalies tikslas nustatyti ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygį. Remiantis Lietuvos ir užsienio moksline literatūra ekonominio augimo, verslo ciklo ir perkaitimo tematikomis, pirmoje šio skyriaus dalyje atskleidžiama šio reiškinio samprata ir ryšys su konkrečiomis makroekonomikos teorijomis. Antrame šios dalies poskyriuje ištiriama, kiek rašoma apie galimas ekonomikos perkaitimo priežastis ir kokios tik tinos šio reiškinio pasekm s. Paskutiniame šios dalies poskyryje ištiriama, kaip ekonomikos perkaitimas vertinamas, kokie siūlomi vertinimo metodai ir kaip būtų galima jo išvengti. I.1. Ekonomikos perkaitimo procesas Šio poskyrio tikslas išanalizuoti, kaip suprantamas ekonomikos perkaitimas mokslin je literatūroje. Pirmame šios dalies skyrelyje Lietuvos ir užsienio literatūros pagrindu išanalizuojama ekonomikos perkaitimo sąvokos samprata. Antrame šios dalies skyrelyje ekonomikos perkaitimas adaptuojamas prie konkrečių makroekonomikos teorijų verslo ciklo piko, ekonomikos augimo, nuosmukio ir gamybos atotrūkių ir išanalizuojamas ekonomikos perkaitimo mechanizmas. I.1.1. Ekonomikos perkaitimas ekonomikos ligos simptomas Terminas ekonomikos perkaitimas tai XX a. pab. - XXI a. pr. radinys, tačiau ši sąvoka aiškiai neapibr žta, nurodomi tam tikri rodikliai ar bruožai, kurie veda į šios sąvokos supratimą. Pats terminas perkaitimas yra plačiai vartojamas vis dažniau per televiziją, spaudoje, ekonomistų apžvalgose gird ti, kad ekonomika kaista, įkaito, perkaito. Tačiau tokie posakiai nevartojami mokslin je kalboje. Pats žodis kaisti pagal Lietuvių kalbos žodyną (1959) reiškia šilti, darytis karštam, žodis perkaisti reiškia kažką perkelti virti į kitą vietą. Remiantis medicinos enciklopedija (1991), jei organizmas perkaista, sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas ir tuomet gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla. Tai yra organizmo gynimosi ir prisitaikymo reakcija, kuri panaši į saul s smūgį, kurio metu pakyla temperatūra, atsiranda skausmai, mieguistumas, sutrinka pusiausvyra. Taigi pagal įvairius žodžio perkaisti aiškinimo variantus, galima teigti, kad ekonomikos perkaitimo sąvoka pasirinkta, kad visuomenei būtų suprantamiau ir aiškiau, jog ekonomika gali tiek įkaisti, kad po to jai gali gr sti perkaitimas. Vadinasi, po tokio reiškinio įvyks tam tikri pokyčiai, kurie pakeis esamą pad tį. Paprastas žmogus tai prilygins kaip organizmo perkaitimui, tartum saul s smūgiui kad kyla visa ekonomikos 8

9 temperatūra ir kad ji pasijaus negerai sutriks pusiausvyra, sul t s tam tikri procesai ir po to tai gali tur ti tam tikrų neigiamų pasekmių. Ekonomikai adaptuotas perkaitimo terminas paskutiniu metu vis daugiau girdimas tiek iš politikų, tiek iš ekonomistų lūpų. SEB Vilniaus banko analitikas P. Kudaras (2007) išskiria tokius ekonomikos perkaitimo bruožus inertiška infliacija, kuri silpnina konkurencingumą pasaulin je rinkoje, žemos ar neigiamos realios palūkanų normos, maž jantis taupymas ir did jantis kreditavimas bei vartojimas, nekilnojamo turto rinkos kainų kilimas, didelis einamosios sąskaitos deficitas bei didel trumpalaik s skolos dalis. Ekonomikos perkaitimo reiškinys paveikia beveik visas ekonomikos sritis tiesiogiai ar netiesiogiai. Ši situacija tarsi viesulas sujaukia visos ekonomikos pusiausvyrą ir sukelia nelabai teigiamas pasekmes, kurios paliečia visus rinkos dalyvius. Tai patvirtina ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas V. Kuokštis (2007), kuris išskiria tokius ekonomikos perkaitimo ženklus: sparčiai augantis vartojimas, infliacija, paskolų portfelis, kylančios nekilnojamo turto kainos, darbo našumo tempus viršijantis atlyginimų augimas, einamosios sąskaitos deficito did jimas bei vyraujantis optimizmas d l ateities. Tai pagrindiniai ekonomikos perkaitimo rodikliai, kurie pasireiškia kaistančioje ekonomikos sistemoje ir signalizuoja apie ekonomikos perkaitimo gr smę. Aiškiau ekonomikos perkaitimą apibūdina N. Bratčikovien (2008). Jos teigimu, ekonomikos perkaitimas makroekonominis reiškinys, kai bendra paklausa viršija gamybinius paj gumus, d l ko auga infliacija. Remiantis šiuo požiūriu, ūkio augimas pasiekia savo pusiausvyros lygį ir jau tampa didesnis nei gal tų būti. Visgi nerimą kelia ne spartus bendrojo vidaus produkto augimo tempas, o kaip jis yra sukuriamas remiantis did jančiu kreditavimu ir ūkio nesubalansuotumais. Vadinasi, jokio stabilumo nelieka, nes kreditavimą vis d lto teks kažkada padengti, o ar bus tam sąlygos neaišku. Ekonomikos perkaitimo visi veiksniai galų gale veda prie neigiamų pasekmių, jei nebūna laiku sureguliuojami. Tai labiausiai gresia sparčiai augančioms ekonomikoms. Toks spartus augimas gali tur ti gana skaudžių pasekmių, kai ekonomikos augimo tempai sul t ja arba pradeda maž ti. Taigi, ekonomikos perkaitimą tarsi m ginama apibūdinti per šio reiškinio bruožus ir ekonomikos rodiklius. Ekonomikos analitikas R. Kuodis (2007) ekonomikos perkaitimą vaizdžiai iliustruoja vakar lio įvaizdžiu, kurio metu padauginama g rimų ir persivalgoma, kitą dieną d l to gali skaud ti galvą ir skrandį, sumaž ja darbingumas. Jis teigia, kad ekonomikoje žmon s elgiasi kaip ir vakar lio metu. Tiek vartotojai, tiek gamintojai elgiasi ir vartoja taip tarsi rytojus neateis. Ekonomikai pereinant į spartesnio augimo etapą, maž jant palūkanoms, ger ja gyventojų lūkesčiai, o kartu išauga ir paklausa (pavyzdžiui nekilnojamo turto). Gyventojai bei įmon s gali prad ti skolintis iš bankų ir pirkti bei investuoti daugiausia į ilgalaikį turtą Tačiau gamybai reikia šiek tiek laiko, kad patenkintų išaugusią paklausą. Tod l pasiūla kurį laiką atsilieka nuo paklausos, produktų 9

10 kainos auga kartu su įmonių pelnais, pritraukiančiais vis daugiau investuotojų. Pasiūla did ja, didindama savo kapitalą, išnaudodama prieinamą darbo j gą, kartu didindama ir darbo užmokesčius. Tačiau prieinama prie ribos, kuomet pl stis pasidaro per daug rizikinga, nes belieka tik didinti gamybinių paj gumų našumą. Tuomet ir pasiekiama gamybos stagnacija, paimtus kreditus reikia prad ti gražinti, o gamybos investicijų padidinti neįmanoma. Interpretuojant šį gražų apibūdinimą, galima teigti, kad ekonomikos perkaitimas atsiranda, kai sparčiai augančios paklausos nebegali patenkinti pasiūlos paj gumai, tod l po staigaus augimo tempo sul t jimo did ja kapitalo spekuliacija, gresia nacionalin s valiutos devalvavimas, apsunkinamos verslo pl tojimo sąlygos. Nepaisant ekonomikos perkaitimo termino populistinio taikymo, jis gali būti siejamas su nuosmukio tarpsniu ar verslo ciklo art jimu prie aukščiausio savo taško. I.1.2. Teoriniai ekonomikos perkaitimo aspektai Atsižvelgiant į tai, jog ekonomikos perkaitimas yra makroekonominis reiškinys ir dažniausiai apibr žiamas jam būdingais bruožais bei rodikliais, šio skyrelio tikslas parodyti ekonomikos perkaitimo ryšį su konkrečiomis makroekonomikos teorijomis. Pirmoje šio skyrelio dalyje ekonomikos perkaitimas siejamas su verslo ciklo piku, toliau analizuojamas ekonomikos augimo kontekste, o galiausiai adaptuojamas prie nuosmukio ir gamybos atotrūkių. I Ekonomikos perkaitimas verslo ciklo kontekste Pagal ekonomikos žodyną (D. Rutherford, 2002), ekonomikos perkaitimas apibr žiamas kaip pernelyg didel ekonomin s veiklos lygio pl tra ir dažnai atsiranda kaip paklausos valdymo rezultatas, didinat paklausą greičiau negu gamybos paj gumus. Tai pernelyg supaprastintas keinsizmo pritaikymas, kuris sunkiai įvertina darnų augimą (angl. sustainable growth) ir perteklinį paj gumų kiekį. Atsižvelgiant į tai, kaip ekonomikos perkaitimas apibr žiamas ekonomikos žodyne, jį būtų galima susieti su verslo ciklu, tiksliau tam tikru jo eigos momentu. Anot F. X. Diebold, G. D. Rudebusch (1994), viename iškiliausių pirmųjų darbų apie ekonomikos ciklus A. Burns ir W. Mitchell studija Verslo ciklų matavimas ( Measuring Business Cycles )), analizuojant empirinius faktus apie verslo ciklus, buvo pateiktas apibendrintas apibr žimas, kad verslo ciklai yra šalių visumin s ekonomin s veiklos svyravimų tipas, kuris susideda iš pl tros (angl. expansion), vykstančios maždaug tuo pat metu daugelyje ekonominių veiklų, ir po jos einančio panašaus bendrojo nuosmukio, l t jimo ir atsigavimo. Taigi verslo ciklai apibr žiami kaip visumin s ekonomin s veiklos svyravimai, vadinasi tai ne kokio nors vieno specifinio ekonominio kintamojo, tokio kaip realus bendras vidaus produktas, svyravimas. 10

11 Visumin s ekonomin s veiklos pl tros priežastys aiškinamos skirtingai. Pagal keinsistus tai paaiškinami išaugusia paklausa arba privačių investicijų lygiu. Perteklin paklausa įtakoja infliacijos lygio bei pagaminamos produkcijos kiekio did jimą. Priešinga keinsistų teorijai klasikin ekonomikos svyravimų teorija aiškina, kad verslo ciklas yra natūrali ir veiksminga ekonomikos reakcija į egzogeninius pokyčius prieinamoms gamybos technologijoms (N. G. Mankiw, 1989). Neoklasikin kryptis, sekdama klasikinę mokyklą, aiškina pl tros laikotarpį, apeliuodama į visumin s pasiūlos pokyčius. Vienas klasikinis požiūris remiasi nepakankama ūkio subjektų informacija (angl. imperfect-information) apie ekonominę sistemą (C. Hellwig, 2006), o kitas technologiniais šokais (realaus verslo ciklo teorija, angl. real business cycle model) (J. Galí ir P. Rabanal, 2004). Šie svyravimai aiškinami kaip pusiausvyros reakcija, t.y. gamybos nukrypimas nuo laukiamo gamybos lygio, į egzogeninius technologinius svyravimus. Remiantis F. X. Diebold, G. D. Rudebusch (1994), visumin s veiklos kintamumas verslo ciklo metu matuojamas per gamybos, vartojimo, investicijų, vyriausyb s pirkimų, grynojo eksporto, pinigų ir kainų kintamumą. J. T. Sargent (1987), analizuodamas JAV verslo ciklą, naudojo tokius rodiklius kaip realus bendras vidaus produktas, nedarbo lygis, palūkanų normos, realių pinigų kiekis, infliacija, produktyvumas, realus darbo užmokestis (F. X. Diebold, G. D. Rudebusch, 1994). Esant ekonomikos perkaitimo gr smei kinta visi iš išvardintų rodiklių: did ja realus bendras vidaus produktas, trūksta darbo j gos, maž ja palūkanų normos, did ja infliacija, darbo užmokestis ir pan. Taigi ekonomikos perkaitimas, kuomet sutrinka ekonomikos pusiausvyra ir ekonomika patiria tam tikrų sukr timų, gal tų būti siejamas su verslo ciklo sampratos tam tikra dalimi pl tra ar bumu (angl. boom) bei aukščiausiu pl tros tašku piku (angl. peak) (1 pav.) Šaltinis: B. C. Daniel (2008). 1 pav. Visumin s ekonomin s veiklos svyravimai 11

12 P. M. Bodman (2002), nagrin damas Australijos darbo rinką ir pasinaudojęs M. H. Pesaran ir S. M. Potter (1997) tyrimais, vartoja perkaitimo terminą sulygindamas jį su aukščiausia riba (angl. ceiling or overheating) ir prilygina verslo ciklo ribai pikui. Remiantis šiuo požiūriu ir ekonomikos perkaitimo bruožais, galima teigti, kad momentas iškart po piko pasiekimo gali būti traktuojamas kaip ekonomikos perkaitimas, kuomet egzistuoja sul t jęs bendrojo vidaus produkto augimo tempas, did jantys gamybos kaštai bei gamybinių paj gumų stygius, did jančios produktų kainos d l did jančio vartojimo, vartotojų optimizmas, maž jančios darbo apimtys. Šios teorijos požiūriu ekonomikos perkaitimo gr sm gali būti išreiškiama kaip pikas tuomet nukrypstama nuo natūralaus augimo tempo (angl. the natural rate of growth arba long run growth rate), kurį lemia gamybos veiksnių, jų produktyvumo augimas, visiškas darbo j gos užimtumas bei technologin s pažangos naudojimo galimyb s užtikrinimas (M. A. León-Ledesma, A. P. Thirlwall, 1998). Egzistuojant ekonomikos perkaitimui, vartojimo tempai yra didesni, nei gamybiniai paj gumai, kurie yra beveik išnaudoti ir keičiamos jų proporcijas. I Ekonomikos perkaitimas ir ekonomikos augimas Ekonomikos perkaitimo reikšmę iš dalies atspind tų ir ekonomikos augimo tam tikras laikotarpis. Pagal A. Kibritcioglu, S. Dibooglu (2001) ekonominis augimas (angl. economic growth) daugelyje šiuolaikin s literatūros studijų apibūdinamas kaip realaus bendrojo vidaus produkto padid jimas, būtent gamybos masto šalyje prapl timas ar efektyvesnis ekonominių resursų panaudojimas gaminant produktus ir paslaugas. A. Kibritcioglu, S. Dibooglu (2001) teigia, kad šis apibr žimas įtraukia tik egzogeninius veiksnius (dažniausiai imamas realus gamybos augimas), įtakojančius ekonominį augimą, ir ignoruoja endogeninius. Apžvelgiant šiuolaikinę literatūrą, galima teigti, kad ekonomikos augimas priklauso ne nuo pasikartojančių rodiklių cikliškumo, bet nuo netik tų ekonomikos šokų, tokių kaip paklausos, pasiūlos, technologiniai, produktyvumo šokai ir pan. (S. Chatterjee, 2000; J. Galí, P. Rabanal, 2004; Y. Wen, 2006). Atsižvelgiant į ekonomikos augimo priklausomybę nuo įvairių ekonomikos šokų, augimas gali būti taip pat išreiškiamas, kaip kompleksinis visumin s veiklos augimas, ilgalaikis gamybinių paj gumų ir gerbūvio pl tojimas, naudojant ribotus ekonominius išteklius. Jei ekonomikos augimas pernelyg spartus ir viršijantis savo galimybes, tai reikštų kad ekonomikos sistema juda link ekonomikos perkaitimo. Čia v l atsispindi ekonomikos ciklo pl tros laikotarpis, kuomet auga tiek pasiūla, tiek paklausa, tiek kartu bendras vidaus produktas per tam tikrą laikotarpį. Galima teigti, kad jud jimas link ekonomikos perkaitimo siejasi su ekonomikos augimu, kuomet realios gamybos augimo tempai l tesni nei vartojimo, tod l to pasekoje did ja infliacija, d l did jančio kreditavimo maž ja taupymas ir d l did jančios gamybos maž ja darbo j gos apimtys. 12

13 Kaip teigia A. Kibritcioglu, S. Dibooglu (2001), augimas apima platų diapazoną reiškinių, kaip darbo ir kapitalo rinka bei pasiskirstymas, technologijų pl tra ir taikymas, investicijų bei žmogiškojo kapitalo formavimas, švietimas, finansin sistema, makroekonominis stabilumas ir panašiai. Atsižvelgiant į ekonomikos augimo procesą, galima teigti, kad bendras ekonominio augimo tikslas yra did jantis vartojimas ir tuo pačiu gerov s kilimas, tačiau tai negali būti begalinis kilimas, tod l pasiekiamas tam tikras ribinis taškas, kuris vaizdžiai ir vadinamas ekonomikos perkaitimu, kuomet netinkamai parenkamos ekonomikos pl tojimo gair s, iškreipiama šalies gyventojų vartojimo struktūra, dalis išteklių išeikvojama nenaudingai ir neįmanoma pasiekti didesn s gerov s lygio. Galima teigti, kad ekonomikos perkaitimas apima tokį patį platų rinkinį reiškinių ir indikatorių kaip ir spartus ekonomikos augimas, tik pasirenkamos ne tos priemon s tų tikslų siekimui, tod l priart jama prie ribinio taško, kuomet ekonomika nebegali normaliai augti ir nustoja augusi arba art ja prie kito ribinio taško dugno. Taigi, ekonomikos perkaitimo reikšmę tam tikra dalimi apibūdina spartaus ekonominio augimo siekimas, tačiau nesubalansuotomis priemon mis. I Nuosmukio ir gamybos atotrūkių ryšys su ekonomikos perkaitimu Ekonomikos perkaitimo prasm siejama su nuosmukio tarpsnio arba nuosmukio atotrūkio (angl recessionary gap) situacija, kuomet realus nacionalinis produktas pasiekia pusiausvyros nacionalinį lygį ir art ja prie potencialaus nacionalinio produkto. Čia bendrosios paklausos kreiv yra žemiau potencialaus nacionalinio produkto lygio. Remiantis keinsistų požiūriu, kad rinkoje kainos n ra lanksčios ir ekonomika gali būti pusiausvyroje ir esant dideliam nedarbui, reali gamyba gali did ti ir jud ti link potencialiojo produkto, jei bus panaudota laisva darbo j ga (taškas A) arba did s bendrosios išlaidos (kartu ir bendroji paklausa) (taškas B). Ši situacija pavaizduota 2 paveiksle pajamų ir išlaidų modelyje, kur 45 laipsnių ties vaizduoja situaciją, kuomet išlaidos lygios pajamoms ir panaudojami visi turimi gamybos veiksniai. Nagrin jant nuosmukio tarpsnį, priešingai keinsistams klasikai pusiausvyrą traktuoja, kaip visiško užimtumo būseną. Čia lemiamą vaidmenį vaidina kainų sistema (K. R. Bhattarai, 2005). Realus darbo užmokestis, kuris sulygina darbo paklausą su darbo pasiūla, lemia užimtumo lygį ir tuo pačiu gamybos lygį. Nedarbo ar darbo pertekliaus klasikin je sistemoje būti negali d l kainų lankstumo. Visumin paklausa visada lygi visuminei pasiūlai. Šiuo požiūriu klasikin pusiausvyra skiriasi nuo keinsistin s pusiausvyros. Klasikiniu požiūriu taškas A (2 pav.) gali būti pasiektas didinat kapitalo apimtis ir didinat darbo našumą. Tuo tarpu taškas B (2 pav.) bus pasiektas jei bus mažinamas taupymas ir didinamos išlaidos. Kapitalo panaudojimas ir taupymas daro ekonomiką dinamišką (K. R. Bhattarai, 2005). Didesnis taupymas reiškia didesnį investavimą, kapitalo kiekį bei gamybą. 13

14 2 pav. Nuosmukio tarpsnis Šaltinis: V. Snieška., D. Baumilien, J. Bernatonyt (2005). Kalbant apie nuosmukio tarpsnio ryšį su ekonomikos perkaitimu, svarbu išskirti potencialaus produkto sampratą. Pagal ekonomikos žodyną (C. Pass, B. Lowes, L. Davies, 1997) potencialus bendras nacionalinis produktas (angl. potential gross national product) maksimalus tikrosios produkcijos apimties lygis, kurią šalies ūkis geba pagaminti per tam tikrą laiką iki galo išnaudodamas visus gamybos veiksnius. Jei remtis šiuo apibr žimu, tai tokioje ekonomikoje tur tų būti išnaudotos visos kapitalo ir darbo j gos apimtys. J. Benes., P. N Diaye (2004), apibr ždami potencialią gamybą (angl. potential output), dar papildo, kad tai gamybos apimtis, kuri gali būti pagaminta ir parduota be infliacijos lygio augimo ar maž jimo sukuriamo spaudimo. Šiame apibr žime potenciali gamyba tai ne tik maksimaliai galima gamyba, bet ir pagamintos produkcijos realizavimas bei suvartojimas. Realioje ekonomikoje visi gamybiniai paj gumai nebūna išnaudojami, vis tiek lieka nepanaudoto kapitalo ar darbo. I. Vetlov (2003), kalb damas ir vertindamas potencialią gamybą, ją apibr ž kaip ilgalaikę visiško užimtumo lygio gamybą. Potencialus gyventojų užimtumas čia suprantamas kaip užimtumas, kuris atitinka natūralų nedarbo lygį (natural unemployment arba nonaccelerating inflation rate of unemployment) : l t = f 1 t ( u ) kur: l t gyventojų užimtumas, atitinkantis natūralų nedarbo lygį; u t natūralus nedarbo lygis, kintantis laiko atžvilgiu; f t darbo j ga. Šiame apibr žime visgi yra trūkumų, nes jei yra natūralus nedarbo lygis ekonomikoje, vis tiek egzistuoja laikinas ir struktūrinis nedarbas. Galima teigti, kad ir pasiekus potencialią gamybą, vis tiek nedarbas bus, kad ir laikinas ar struktūrinis, tod l t 14

15 potencialus gamybos lygis, gali būti traktuojamas, kaip siektina gamybos apimtis, į kurią gali orientuotis kiekviena besivystanti ekonomika. Nuosmukio tarpsnio situacija artima gamybos atotrūkio (angl. output gap, GDP gap) apibūdinimui. J. T. Yap (2003) tai apibr žia kaip šalies potencialaus gamybos lygio ir faktinio gamybos lygio skirtumą, turint egzistuojančius darbo, kapitalo bei technologijų lygius. Trumpu laikotarpiu matuojama potenciali gamybos pad tis ir gamybos atotrūkis suteikia informaciją apie pasiūlos ir paklausos balansą ir leidžia numatyti infliacinį spaudimą ateityje. Ilgu laikotarpiu tai leidžia įvertinti visumin s pasiūlos galimybes (J. Gazda, B. Godziszewski, 2004). Remdamasis OECD šalių duomenimis, D. Turner (1995) įrod, kad jei gamybos apimtis auga aukščiau savo potencialaus produkto, tai infliacija tur tų did ti ir atvirkščiai, jei gamybos apimtis krinta žemiau potencialaus lygio, tada infliacija tur tų maž ti. Tai taikytina išsivysčiusioms šalims. Besivystančiose šalyse, sujungiant šias sąvokas, ekonomikos perkaitimas būtų teigiamas gamybos atotrūkis, kuomet did jant paklausai, pasiūla did ja virš savo pusiausvyros lygio, tačiau nepasiekia potencialaus lygio, kurio metu išnaudojami visi gamybos veiksniai. Nors reali gamyba mažesn už potencialią gamybą, tačiau kyla kainos, išnaudojami beveik visi galimi gamybos paj gumai, ir iš inercijos viršijamas pusiausvyros gamybos lygis, tačiau lieka nepanaudotų gamybos veiksnių. Tai gali būti vienas iš ekonomikos perkaitimo aiškinimų, nes susidarius gamybos atotrūkiui gali būti neatsižvelgiama, kokiomis sąlygomis sparčiai pradeda augti ekonomika ir kas tai skatina. Tod l galima teigti, kad tokiu atveju, art jama prie to ribinio taško ekonomikos perkaitimo. Apibendrinant galima teigti, kad ekonomikos perkaitimas ekonomin je literatūroje apibr žiamas, kaip paklausos augimas, viršijantis esamų pasiūlos paj gumų augimą, tačiau ši situacija analizuojama daugiau iš paklausos pus s. Ekonomikos perkaitimas apima tiek ekonomikos augimo, tiek verslo ciklo, tiek nuosmukio tarpsnio sąvokų tam tikrus aspektus. Visos šios makroekonomikos kategorijos neatsiejamos tarpusavyje ir artimos ekonomikos perkaitimui. Galima daryti išvadą, kad ekonomikos perkaitimas reiškia spartų ekonomikos augimą, kuomet viršijama pusiausvyros augimo riba, pasireiškianti dideliu augimo tempu, beveik išnaudotais galimais gamybiniais paj gumais, kurie išreiškiami kaip galima maksimali gamyba su turimais kapitalo ir darbo veiksniais, did jančiu vartojimu, did jančia infliacija, kurios pasekoje pereinama į nuosmukio tarpsnį. Esant nuosmukio tarpsniui, ekonomika art ja prie savo potencialaus lygio, tačiau negali jo pasiekti d l ne pilnai neišnaudotų paj gumų ir pokyčių ekonomikos sistemoje. Tai taip pat reiškia ir ekonomikos ciklo pl tros momentą, kuomet pasiekimas pikas, o pats persilaužimo taškas ir gal tų būti ekonomikos perkaitimo riba, kurią peržengus ekonomika tampa perkaitusi. Šis mokslinis darbas remiasi požiūriu, jog ekonomikos perkaitimas atsiranda, kuomet sparčiai augant ekonomikai, paklausa auga greičiau nei esami gamybiniai paj gumai. Rinkoje 15

16 pinigų daug ja greičiau nei prekių ir paslaugų, nes vartojimas skatinamas did jančio kreditavimo, darbo užmokesčio augimo bei emigrantų siunčiamų pinigų. Gamyba auga tol, kol išnaudojami beveik visi galimi realūs gamybiniai paj gumai, tačiau nepasiekiamas potencialus lygis. Augant ekonomikai pasiekiamas pikas momentas iškart po persilaužimo taško traktuojamas kaip ekonomikos perkaitimas, kuomet ekonomika augimo tempai išlieka aukšti d l did jančio vartojimo, kuris daugiausia skatinamas kreditavimo, ir jo augimas sąlygoja realių gamybos paj gumų išnaudojimą bei sparčius importo ir infliacijos augimo tempus. Išsiaiškinus šiame poskyryje ekonomikos perkaitimo sampratą, kitame šio darbo poskyryje svarbu išanalizuoti, kokios galimos priežastys lemia ekonomikos perkaitimo atsiradimą ir kokios gali būti jo pasekm s. I.2. Ekonomikos perkaitimo priežastys ir pasekm s Analizuotoje literatūroje galima rasti apie ekonomikos perkaitimo rodiklius, kurie aštrina tam tikros šalies ekonomikos situaciją, ir užsimenama apie tam tikras priežastis bei pasekmes. Pavyzdžiui, TG Holborn (HK) limited ( firmos atliktų pasaulinio lygio ekonomikų apžvalgose, kalbant apie Indijos ekonomiką, išskiriami tokie ekonomikos perkaitimo rodikliai, kaip aukšta infliacija, kreditų augimas ir valiutos kurso pakilimas. Šio poskyrio tikslas atskleisti galimas ekonomikos perkaitimo priežastis, o toliau išanalizuoti galimas pasekmes. I.2.1. Paklausos įtaka ekonomikos perkaitimui Ekonominių procesų tyrimai dar nepateik galutinio atsakymo į klausimą, kas konkrečiai sukelia ūkin s veiklos masto ir intensyvumo svyravimus. Galima teigti, kad nagrin jamas ekonomikos perkaitimas atsiranda d l sparčiai augančios paklausos, kurios nebegali patenkinti esami pasiūlos paj gumai, nes rinkoje pinigų daug ja sparčiau negu prekių (R Kuodis, 2007, Hansa bankas, 2008). Kitaip tariant gamyba nebesugeba prisiderinti prie paklausos, kurios augimą įtakoja optimistiškos ekonomikos prognoz s, did jantys atlyginimai, ger jančios kreditavimo sąlygos bei iš užsienio emigrantų siunčiamos pajamos. Tuomet ekonomika ima augti virš savo pusiausvyros lygio, išnaudodama beveik visus savo turimus gamybos veiksnius ir pasiekia ribą, kuomet pl totis tokiomis sąlygomis jai pasidaro rizikinga. P. Hoeller, C. Giorno, C. Maisonneuve (2002), V. Kuokštis (2007) teigia, kad egzistuojant ekonomikos perkaitimui tur tų būti valdoma paklausa ir infliacija. Vadinasi, ekonomikos perkaitimo priežastimi laikoma per greitai augantis vartojimas ir prie jo nesp jantys prisitaikyti gamybiniai paj gumai. G. Naus da (2007) pristato ekonomikos perkaitimo rodiklius ir įvardija juos kaip rizikas : inertiška infliacija, silpninanti konkurencingumą; žemos ar net neigiamos realios palūkanų normos; nekilnojamojo turto rinkos bumas; didžiulis einamosios sąskaitos deficitas; 16

17 did janti valstybių užsienio skola; didelis paskolų užsienio valiutomis lyginamasis svoris. Svarbiausia vartojimo varomoji j ga did jantis kreditavimas, darbo užmokesčio kilimas, emigrantų siunčiami pinigai (R. Kuodis, 2007). Sparčiai auganti paklausa gali būti tenkinama importuojant produkciją arba šalies įmon ms didinat savo gamybinius paj gumus. Jei pasirenkamas importo didinimas, ir nedidinamas tuo pat metu eksportas, tur tų did ti einamosios sąskaitos deficitas, o tuo pačiu sunkiau tampa skolintis. Jei pasirenkamas antrasis variantas didinti gamybinius paj gumus, tai tolesnis gamybos augimas reikalauja didesnių investicijų; investicin s išlaidos auga, gerokai padidindamos laisvų pinigų paklausą. Greito augimo investicijos daugiausia padengiamos skolintomis l šomis. Kartu su gamybos did jimu didinamas darbo užmokestis bei investicijos į kapitalą. Pasak A. Kibritcioglu, S. Dibooglu (2001), netgi A. Smith jau teig, kad ekonomikos vystymosi procese pagrindinį vaidmenį vaidina ne tik kapitalo naudojimas, bet ir technologinis procesas, instituciniai bei socialiniai veiksniai. Visgi, daugiausia akcentuojama paklausa ir pabr žiamas jos did jimo vaidmuo ekonomikos perkaitime, bet nesigilinama, kod l negalima didesn gamyba, jog patenkinti paklausą. Kadangi reikalinga didesn gamyba, jog patenkinti did jančią paklausą, tai did jant darbo užmokesčiui, padid ja darbo pasiūla, tuo paskatinamas asmeninių pajamų augimas. Darbuotojai darbo užmokesčio padid jimą traktuoja kaip laikiną reiškinį, tod l stengiasi padidinti savo pajamas daugiau dirbdami. Išaugus kapitalo ribiniam produktyvumui, įmon s didina investicijas, išauga kapitalo atsargos, atitinkamai, gamybinis paj gumas. Tačiau gali atsitikti taip: įmon ms, plečiant savo gamybą, reikia daugiau darbuotojų, tod l kyla įtampa darbo rinkoje, nes atlyginimai pradeda augti greičiau nei darbo našumas. Ypač pradeda trūkti kvalifikuotos darbo j gos. Atsiradus tokiai situacijai, maž ja šalies įmonių ir pačios šalies konkurencingumas. Beje, d l besiplečiančios paklausos ir augančių gamybos kainų, atsiranda produkcijos kainų augimas. Remiantis D. Comin, M. Gertler (2003) ir J. Galí, M. Gertler, J. D. López-Salido (2002), kontraciklinis (angl. countercyclical) kainų, darbo užmokesčio k limo (angl. markup) kitimas yra kaip pagrindinis aukšto dažnumo svyravimų šaltinis. Jei jau art jama prie piko bumo laikotarpyje, tai kainos ir darbo užmokestis kyla pakankamai greitai ir jau signalizuoja apie tam tikrus ekonomikos pokyčius. Tai dar labiau skatina paklausos did jimą. Visgi taip netur tų būti ekonomikoje esant normalioms sąlygoms ir ekonomikai augant normalia augimo trajektorija, kuomet efektyviai vystomi vartojimo ir gamybos procesai. Judant link ekonomikos perkaitimo, svarbų vaidmenį atlieka prekių atsargos. M. Bils, J. A. Kahn (1999) teigia, kad galutinių produktų atsargos palengvina laukiamus pardavimus. Jei pasiūla nebūna pasiruošusi tokiems augimo tempams, tai esant pikui, ji nebesp ja patenkinti paklausos poreikių. Produktų atsargos laikomos daugiau prociklin mis, nes, anot M. Bils, J. A. Kahn (1999), prekių atsargos parduodamos su didesne tikimybe per pikus, tod l manoma, kad esant ceteris 17

18 paribus firmos tur tų prisikaupti daugiau atsargų bumuose, kad sulygintų santykius (vadinamieji sugrįžimai ) per laiką. Jei ekonomika yra augimo stadijoje, ji nesp ja numatyti piko laikotarpio ir neprisigamina pakankamai prekių atsargų paklausos patenkinimui. Tuomet piko metu išnaudodama visus savo gamybinius paj gumus, bando patenkinti did jančią paklausą ir susiduria su neoptimaliu kapitalo ir darbo j gos santykiu, pradeda skolintis l šas investicijoms, didina darbo užmokestį, kapitalą bei kainas ir atsilieka nuo paklausos poreikių augimo. Remiantis ekonomikos perkaitimo bruožais greitai auganti infliacija, gamybos atotrūkis, darbo užmokesčio did jimas, einamosios sąskaitos deficito did jimas, finansų rinkų kredito apimties spartus did jimas, maž jančios palūkanų normos, gyvenamųjų namų kainų augimas (P. Hoeller, C. Giorno, C. Maisonneuve, 2002), galima teigti, kad ekonomikos perkaitimo viena iš priežasčių gali būti pasiūlos negal jimas prisitaikyti prie paklausos, kurią skatina did jantis darbo užmokestis, ger jančios kreditavimo sąlygos ir emigrantų siunčiami pinigai, bei netinkamų priemonių (kaip investicijos į kapitalą iš skolintų l šų, atsargų nekaupimas, produktyvumo nedidinimas, darbo užmokesčio k limas ir pan.) pasirinkimas bandant didinti gamybą. Tai galų gale veda ekonomiką prie perkaitimo, kuomet augimas pasidaro rizikingas d l galimų pasekmių. I.2.2. Lūkesčių ir informacijos sklaidos svarba ekonomikos perkaitimui Ekonomikos perkaitimas su kylančiomis kainomis gali susiformuoti d l per didelių lūkesčių, kuomet optimistinių ekonomikos augimo prognozių skatinami visuomen s nariai didina vartojimo bei investicijų lygį, d l informacijos trūkumo ar net visuomen s masinio vieningumo jausmo. R. Kuodis (2007) nurodo, kad viena iš labiausiai tik tinų ekonomikos perkaitimo priežasčių psichologinis efektas, pasireiškiantis per optimistinę vartotojų ir įmonių nuotaiką. Pagal A. Pigou kintantys verslininkų lūkesčiai ir... niekas daugiau, sudaro neatid liotiną ir tiesioginę priežastį ar pramon s svyravimo pirmtaką (H. O. Melberg, 1998). Vadinasi, čia egzistuoja psichologin s žmogaus savyb s psichologin priklausomyb tarp verslo dalyvių, kuri gali sukurti bandos jausmą (angl. herd-behaviour). Šios lūkesčių priklausomyb s dauginasi ir veikia kartu taip, kad maži jų pokyčiai gali sukurti didelius visumin s veiklos svyravimus. Tai gali atsitikti ir ekonomikos perkaitimo atveju, kuomet suformuojama teigiama ekonomin s būkl s prognoz ir visuomen s dauguma tiki ja, o iš tiesų ekonomika laikosi ant nestabilaus augimo pagrindo. Ekonomika auga, o iš tiesų augimas kuriamas iš skolintų l šų, o paklausa didele dalimi papildoma iš užsienio emigrantų siunčiamais pinigais. Anot H. O. Melberg (1998), jei žmon s tik s, kad jų pasirinkta t km yra geras vadovas (angl. good guide) ateičiai, daugelis nor s investuoti į pramonę, kai pelnas bus didelis. Tai gali vesti prie perteklinių gamybos veiksnių, didel s gamybos ir žemų kainų. Jei ekonomikos dalyviai 18

19 nusivils ta pasirinkta t kme ar pasirinks atvirkščią, tai gali vesti prie žemų investicijų, žemos gamybos ir aukštų kainų. Tai, pagal H. O. Melberg (1998), formaliai vadinama voratinklio ciklu (angl. cob-web cycle). Psichologin s tarpusavio priklausomyb s gali taip pat įtakoti ekonomikos perkaitimą. Jei vienas ekonomikos dalyvis pasirenka pam gdžioti kitą ekonomikos dalyvį, tai jis savo pasirinkimą pagrindžia jam patikima informacija. Tokio lyderio pasirinkimas gali būti daugelio sprendimas ir tada nedideli ekonomikos dalyvių elgesio pokyčiai gali atnešti ekonomikai didelių visumin s veiklos svyravimų, tokių kaip pikas ar ekonomikos perkaitimas. Klaidingas informacijos perteikimas skatina neigiamus ekonomin s sistemos trikdymus, kas veda prie kainų mechanizmo trikdymo bei netinkamų lūkesčių skatinimo, nes pernelyg pasitikintys veik jai pervertina gaunamų signalų tikslumą. Galima sakyti, kad lūkesčių šokai gali padidinti verslo svyravimų nepastovumą. Kalbant apie racionalius pasirinkimus, N. Jaimovich, S. Rebelo (2006) išskiria tokias dvi elgesio tendencijas: optimizmas, per didelis pasitik jimas ar pervertinimas. Optimistiškai nusiteikę ekonomikos dalyviai daro teigiamą įtaką rezultatams, tuo tarpu per didelio pasitik jimo veik jai pervertina gaunamų signalų tikslumą, kas gali paskatinti tai daryti ir kitus ekonomikos dalyvius. Pagal N. Jaimovich, S Rebelo (2006) tyrimus nustatyta, kad per didelis pasitik jimas yra potencialiai naudingas pl tojimo mechanizmas. Ši psichologin tendencija sukelia per dideles investicijas (angl. overinvestment) bumo laikotarpiu ir nepakankamą investavimą (angl. underinvestment) nuosmukio laikotarpiu. Taip pat kinta ir vartojimo apimtys. Visgi visumin s veiklos svyravimas yra didesnis kai ekonomin s veiklos veik jai yra per daug pasitikintys situacija. Optimistiškai nusiteikę ekonomikos veik jai tikisi nerealiai aukšto vidutinio investicinio-specifinio techninio (angl. investment-specific technical) pokyčio greičio ir tod l jie nuolatos perinvestuoja. D l šių priežasčių pastovūs kapitalo ir produkcijos lygiai yra aukštesni ekonomikoje su optimistiškai nusiteikusiais veik jais, nei ekonomikoje su racionaliais veik jais. Optimizmas ir per didelis pasitik jimas ekonomikos augimo aspektu gali privesti prie ekonomikos perkaitimo. Optimistiškai nusiteikę ekonomikos dalyviai, didina kreditų apimtis, didina vartojimą bei investicijas. Tuo paskatina ekonomiką dar labiau augti, tačiau neatsižvelgiama, jog ekonomika auga ant skolintų l šų, kurių padengimas ateityje gali komplikuotis. F. L. Sell (2002) priduria, kad ekonominiuose svyravimuose svarbus ne tik optimizmas, bet ir pesimizmas. Pesimistiškai nusiteikę ekonomikos dalyviai nepakankamai įvertina situaciją ir savo veiksmų rezultatus. Jei ekonomikoje egzistavo didelis optimizmas d l ateities bei ūkio prognozių, tai did jantis vartojimas, gamyba, kainos, gali privesti dalyvius prie atvirkštin s reakcijos pesimistinių nuotaikų. Tuomet ekonomikos dalyviai pradeda abejoti optimistin mis ekonomikos 19

20 prognoz mis ateityje ir nepakankamai įvertinant situaciją, tod l perkaitimas gali vesti ekonomiką prie nuosmukio. Tiek optimistiškai, tiek pervertinantys, tiek pesimistiškai nusiteikę ekonomikos dalyviai savaip vertina ekonominę situaciją d l informacijos trūkumo, kuris gali būti dar viena svarbi priežastis, lemianti ekonomikos s km s užtikrinimą. Remiantis C. Hellwig (2006), ekonominio ciklo teorijos, pagrįstos neužbaigta informacija, prasideda nuo prielaidos, kad pagrindiniai ekonominiai sprendimai d l kainų nustatymo, investicijų ar gamybos dažnai priimami netobulos informacijos pagrindu, kuri keičia bendras ekonomines sąlygas. Tokie sprendimai gali lemti ekonominius šokus ir gali tur ti reikšmingus ir ilgalaikius makroekonominių rezultatų padarinius. Informacijos trūkumas sąlygoja, kad namų ūkiai, priimdami įvairius ekonominius sprendimus, atkreipia d mesį į palyginti mažą rodiklių skaičių, tačiau jie neieško arba jiems nepasiekiama informacija apie bendrą ekonominę veiklą. Su netobula informacija, ekonomikos veik jai negali filtruoti kainų ir kiekių dydžių, tod l gali būti daromi netinkami sprendimai, nes jie neatitiks realios pad ties sąlygų. D l netobulos informacijos ar jos trūkumo, gali būti net neprieinamos investicijos arba jų kitimas netolygus esamai pad čiai bei nepakankamai įgyvendinamos technologijos, kurios yra viena svarbiausių varomųjų ekonomikos j gų ir vis dažniau pabr žiamos įvairių autorių. Technologinių žinių pasisavinimas gana sud tingas dalykas, tod l nelengva jas pritaikyti ekonomin je veikloje. Nors egzistuoja daugyb informacijos ir ji yra pasiekiama, tačiau, pasak P. Beaudry, P. Francois (2007), technologinių žinių perk limas gali būti priklausomas nuo nepalankaus pasirinkimo problemos. Daugelyje besivystančių šalių informacija, žinios, įgūdžiai yra įsisavinami prastai ir informacijos išsiskaidymo procesas yra silpnas. P. Beaudry, P. Francois (2007) mano, kad tai turi potencialą paaiškinti nuolatinį žemą produktyvumą, kuris egzistuoja mažiau išvystytose šalyse. Esant tokiai problemai ekonomikos gali nekonverguoti į labiau produktyvios technologijos pilną panaudojimą, net ten, kur taip padaryti efektyvu. Remiantis P. Beaudry, P. Francois (2007), tokios ekonomikos gali reaguoti su pav lavimu ir labiau tik tina, kad technologijos bus panaudotos efektyviai, kur jos nereiškia per didelio pasklidimo per egzistuojančius gamybos metodus. Informacijos trūkumas būtų mažesnis, jei būtų sudaromos sąlygos žinių įsisavinimui ir pasklidimui. Remiantis ekonomikos perkaitimo bruožais greitai auganti infliacija, gamybos atotrūkis, darbo užmokesčio did jimas, einamosios sąskaitos deficito did jimas, finansų rinkų kredito apimties spartus did jimas, maž jančios palūkanų normos, gyvenamųjų namų kainų augimas (P. Hoeller, C. Giorno, C. Maisonneuve, 2002), viena iš ekonomikos perkaitimo priežasčių gali būti per didelis ekonomikos dalyvių pasitik jimas esama situacija, pervertinami rodikliai, teisingai neįvertinama visa ekonomikos būkl ir jos pokyčių priežastys. Tai atsitinka d l informacijos trūkumo. Neteisingai įvertinus situaciją, gali atsirasti tam tikrų neefektyvių vartojimo tendencijų, 20

21 kurios gali sukurti bandos jausmo situaciją, kai tarp dalyvių atsiranda psichologin priklausomyb. Pavyzdžiui, esant šiai situacijai, vartotojai tikisi, kad gal s grąžinti pasiskolintus pinigus ateityje, d l to labai padid ja vartotojų skolinimasis iš bankų ir kitų kredito institucijų. Informacijos netobulumas gali įtakoti ir neteisingų investicijų sprendimus bei neleisti sklisti technologin ms žinioms, kas neleidžia did ti gamybai ir tobul ti gamybos procesui. Tokia situacija gali paskatinti ekonomikos perkaitimo gr sm s atsiradimą, tačiau žmon s d l informacijos trūkumo ar situacijos pervertinimo gali ir toliau didinti vartojimą, kreditavimą, darbo užmokesčius, investicijas į kapitalą, importo tempus. I.2.3. Ekonomikos perkaitimo galimos pasekm s Ekonomikos perkaitimas reiškia spartesnius nei įprastai augimo tempus, kuomet po jo gresia ekonomin s pl tros sul t jimas arba ekonomin s veiklos recesija. Ekonomin veikla pradeda perkaisti tuomet, kai prekių ir paslaugų paklausa viršija pasiūlą, o ūkį į priekį veda vidaus vartojimas bei investicijos, bet ne eksportas. Did jantis vartojimas skatinamas did jančių kreditų, did jančių darbo užmokesčių ir emigrantų siunčiamų pinigų į šalį, tuo tarpu did janti gamyba skatinama, investuojant į kapitalą ir didinant užimtumą, tuo tarpu produktyvumo augimas vis dar yra l tas ir mažesnis nei darbo užmokesčio. Tokiomis sąlygomis sukuriama tolesn s ekonomikos pl tros rizika. Ši situacija gali būti tik trumpalaik, tačiau ilgalaik je perspektyvoje tai gali tur ti neigiamų pasekmių, kuomet augimo tempai pradeda l t ti (tai būtų dar ne blogiausias variantas) arba kai jie tampa neigiamais, o infliacija d l stiprios paklausos ir toliau did ja. Kalbant apie ekonomikos perkaitimo pasekmes, ekonomikos apžvalgose kalbama apie du ekonomikos perkaitimo scenarijus (Hansa bankas, 2008; Danske Bank, 2008; SEB Vilniaus bankas, 2008): kietą nusileidimą ; minkštą nusileidimą. Minkštas nusileidimas atitiktų ekonomin s pl tros sul t jimą, kuomet sul t tų pasiūlos ir paklausos augimo tempai. Po truputį jie art tų prie normalios augimo trajektorijos, tačiau netaptų neigiamais. Tai, kad nedarbas maž ja bei auga bendras vidaus produktas n ra neigiami perkaitimo veiksniai. Tačiau did jantis einamosios sąskaitos deficitas, kreditavimo did jimas bei nepagrįstas kainų augimas gali būti traktuojami kaip neigiami perkaitimo bruožai. Be to, nevaldomą ekonomikos augimą skatina ir didel s užsienio bankų paskolos šalių bankams, finansuojantiems statybas. Tos paskolos skatina nekilnojamojo turto kainas, o jų did jimas dar labiau skatina paskolų apimtis. Užsienio bankai, pasteb ję perkaitusią valstyb s ekonomiką, gali nustoti jai skolinti arba labai padidinti paskolų kainą, nes jiems padid ja rizika d l paskolų susigrąžinimo. Vadinasi, tai gali atsiliepti paklausai, nes negaunant arba mažiau gaunant paskolų, gali sumaž ti vartojimas ir prad ti 21

22 maž ti kainos, tuo pačiu mažinant pasiūlą. Minkšto nusileidimo scenarijus išreiškiamas taip: maž ja vidaus paklausos augimas, did ja išorinis deficitas, ger ja eksporto sąlygos bei konkurencingumas, sul t ja importo augimo tempas, nes jau bus susilpn jusi paklausa. Visgi, išlieka pagrindiniai rizikos veiksniai kaip ekspansin fiskalin politika, aukšta infliacija arba didesnis negu tik tasi gyventojų vartojimas d l optimistinių lūkesčių. Minkšto nusileidimo scenarijus reiškia, kad ekonomikos pl tros tempas sul t s iki natūralaus augimo tempo, kurį lemia gamybos veiksnių, jų produktyvumo augimas, technologin s pažangos naudojimo galimyb s užtikrinimas. Jei labai sumaž tų bendras vidaus produktas, tai sukeltų neigiamus lūkesčius, stipriai kristų nekilnojamojo turto kainos, o tai labai padidintų antrojo ekonomikos perkaitimo scenarijaus kieto nusileidimo riziką ir vidaus paklausa nebetur tų galimybių augti. Kietas nusileidimas reiškia recesiją, tod l BVP neauga arba maž ja (Hansa bankas, 2008). Vadinasi, kietas nusileidimas reikštų, kad gamybos lygis tampa mažesnis nei pusiausvyros lygis, prad tų maž ti gamybos tempai. Maž jant gamybos vystymuisi, prad tų did ti nedarbas, did ti nepagaminta produkcija, o tuo pačiu sustotų ir vartojimo augimas, tod l prad tų maž ti infliacija. Prasid jus nuosmukui, did ja ekonomin nelygyb ir maž ja gerov. Visa tai silpnina investicinius motyvus, tod l smarkiai sumaž ja tiek užsienio, tiek ir vidaus investicijos, nes prasid jus recesijai šalies tarptautinis įvaizdis taptų prastas. Jei ekonomika nebūtų laiku sureguliuojama, tai ji pasiektų žemiausią verslo ciklo tašką dugną. Apibendrinant galima teigti, kad ekonomikos perkaitimo gr sm atsiranda, kai vartojimas viršija gamybinius paj gumus ir tokios ekonomin s situacijos vystymas gali sietis net su recesija ir neigiamais augimo tempais, nors dar yra alternatyvus kelias tai minkštas nusileidimas, kurio metu lengviau atstatoma pusiausvyros būkl ir sureguliuojami pokyčiai. Kad ir koks būtų ekonomikos perkaitimo scenarijus, svarbu, kaip į šį procesą reaguoja ekonomikos dalyviai ir ar ko nors imamasi, kad jį suvaldyti. Kitame skyriuje bandoma nustatyti, kaip įvertinti ekonomikos perkaitimo gr smę, kokios galimos vertinimo metodikos ir kokios gal tų būti ekonomikos perkaitimo valdymo priemon s. I.3. Ekonomikos perkaitimo vertinimo metodikos Jei ekonomikos perkaitimas yra nepageidaujamas bet kokios šalies ekonomikoje ir gali baigtis net visos ekonomikos recesija, tai svarbu išsiaiškinti, kaip įvertinti jo gr smę ir kaip galima ją sumažinti. Šio poskyrio tikslas išanalizuoti egzistuojančias ekonomikos perkaitimo vertinimo metodikas. Pirmiausia analizuojamos perkaitimo rodikliais besiremiančios metodikos, o toliau kompleksiniai ekonomikos perkaitimo rodikliai. 22

23 I.3.1. Ekonomikos piko ir perkaitimo gr sm s nustatymo metodai Ypač besivystančiose šalyse siekiama kuo spartesnio ekonominio augimo, norint pasivyti išsivysčiusių šalių ekonomin s gerov s lygį. Tuomet atsiranda ekonomikos perkaitimo rizika, kai patiriamas staigus kainų šuolis, iki natūralaus lygio sumaž jęs nedarbas, žymus pinigų pasiūlos ir kredito padid jimas, realių gamybos paj gumų išnaudojimas, investicinio kapitalo padid jimas ir panašiai. Nereguliuojama ekonominio perkaitimo būkl gali baigtis ekonomin s veiklos stagnacija arba recesija, nes ekonomikai rizikinga pl stis, kadangi ji jau išnaudojusi savo galimybes ir augimas gali būti pasiektas produktyvumo did jimo arba infliacijos, kuri tuo metu iškreipia kainas ir sukelia sąstingį, d ka. Tod l kad taip neatsitiktų tur tų būti augimo proceso valdymas, tačiau pirma reikia nustatyti ekonomikos perkaitimo gr smę. E. A. Boehm, P. M. Summers (1999) parod, kad verslo ciklas (ekonominis aktyvumas) bei augimo ciklas (visumin s veiklos augimas susijęs su ilgo laikotarpio tendencija) yra tarpusavyje susiję. Ir vieno svyravimai sukelia kito lygiagrečius svyravimus. Jei norima sustabdyti kelią ekonomikos perkaitimui, tai reik tų atsižvelgti į verslo ciklo rodiklius pralenkiančius rodiklius (angl. leading indexes), kaip vidutinis darbo laikas, investicijos, vartotojų lūkesčiai ir pan., arba sutampančius rodiklius (angl. coincident indexes), kaip bendras vidaus produktas, asmenin s pajamos, darbo užmokestis ir pan. (1 lentel ). Pralenkiančių rodiklių pakitimą lydi pokyčiai visoje ekonomikoje kartu su sutampančiais rodikliais. Jei pagal šiuos rodiklius nustatomas art jantis ar esantis piko momentas ekonomin je sistemoje, tai tur tų būti vertinama ir ekonomikos perkaitimo gr sm s galimyb, nes ekonomikos perkaitimo momentas eina iškart po piko, jei ekonomika auga, skatinama netinkamų priemonių did jančių skolų, vartojimo, investicijų į kapitalą, o ne į darbo našumo didinimą, importo, o ne eksporto skatinimą. PAGRINDINIAI PRALENKIANTYS IR SUTAMPANTYS EKONOMINIAI RODIKLIAI 1 lentel PRALENKIANTYS RODIKLIAI Vidutinis darbo laikas per savaitę gamybos pramon je Statybų leidimai, naujų namų statyba, investicijos Vertybinių popierių kaina Vartotojų lūkesčių indeksas Nauji pramoniniai užsakymai Pardavimų apimtys Prekybininkų charakteristikos, v luojančių pristatymų SUTAMPANTYS RODIKLIAI Bendras vidaus produktas Asmenin s pajamos minus mokestiniai įsipareigojimai Pramon s produkcijos indeksas Gamybos ir prekybos pardavimai Ne žem s ūkio darbuotojų darbo užmokestis Nedarbo indeksas (procentas nuo darbo j gos) 23

24 indeksas Reali pinigų pasiūla Palūkanų normos Viešų bankrotų skaičius Šaltinis: J. M. Jorrat ir A. M. Cerro (2000), K. C. Arabe (2003) 1 lentel je parodyti pralenkiantys rodikliai gali signalizuoti apie art jantį ekonomikos perkaitimą, nes jie parodo art jantį piko persilaužimo tašką, o iškart po jo seka ekonomikos perkaitimas. Art jant prie ekonomikos perkaitimo did ja vartotojų lūkesčių indeksas, didindamas vartojimą, o pastarasis paskatina statybų leidimų skaičiaus, investicijų, naujų pramoninių užsakymų, pardavimų, darbo laiko did jimą. Vartojimas skatinamas did jančiu kreditavimu, nes mažinamos palūkanų normos, taip pat emigrantų siunčiamais pinigais į šalį, tod l reali pinigų pasiūla šalyje did ja, taip pat did ja akcijų, vertybinių popierių kainos. Pagal 1 lentel je parodytus sutampančius rodiklius galima nustatyti piką, vadinasi tai gali persp ti, kad ekonomikai gali gr sti ekonomikos perkaitimas. Piko metu bendras vidaus produktas, pajamos, pramon s produkcijos, gamybos ir prekybos, darbo užmokestis pasiekia aukščiausią savo tašką, o nedarbo beveik nebelieka. Kiekvienas iš šių rodiklių gali jau rodyti apie art jantį piką bei ekonomikos perkaitimą, nes jei įvyksta vieno rodiklio pokytis, tai jis sąlygoja kito rodiklio pokytį. J. M. Jorrat ir A. M. Cerro (2000) teigia, kad tokie pralenkiantys rodikliai dar prieš penkis m nesius numato sutampančių rodiklių persilaužimo tašką (angl. turning point) su 92 proc. tikslumu. Galima teigti, kad tokių rodiklių pastovus vertinimas gali nustatyti ir ekonomikos kritinius taškus. Panašius rodiklius pateikia ir K. R. Phillips, L. Vargas, V. Zarnowitz (1996), kurie analizuodami 11 šalių rodiklius nustat, kaip tiksliai pralenkiantys ir sutampantys rodikliai gali prognozuoti apie ekonomikos pokyčius (2 priedas). Vadinasi, jei jau atsirado kažkokių pralenkiančių rodiklių pokyčių, ekonomistai tur tų į tai atsižvelgti, prislopinti ekonomikos augimą arba bandyti jį stimuliuoti. Tai aktualu ir ekonomikos perkaitimo atžvilgiu, nes pralenkiantys rodikliai tur tų signalizuoti apie tokio reiškinio pasirodymą ekonomikoje, tod l verta iš anksto pasteb ti ekonomikos perkaitimo gr smę ir bandyti išvengti jos, taikant ekonomikos augimo valdymo priemones, kaip palūkanų normos didinimas, mažinant kreditavimą, vartojimą ir infliaciją, mokesčių susijusių su paklausa, didinimas ir panašiai. Ekonomikos perkaitimo rodikliais besiremiančios metodikos (V. Kuokštis, 2007; N. Bratčikovien, 2008; A. Vanags ir M. Hansen, 2006; Švedijos centrinis bankas, 2007) remiasi rodiklių analize ir/ar prognoz mis. Ekonomikos perkaitimo rizika įvertinama, remiantis rodiklių įtaka augimui ir jų kitimu did jimo ar maž jimo linkme. Pagrindiniai šiose analiz se naudojami rodikliai, susiję su pralenkiančiais arba sutampančiais rodikliais: 24

25 sparčiai auga vidaus vartojimas, sparčia auga infliacija, sparčiai auga privataus sektoriaus ir įmonių kreditavimas, kyla nekilnojamojo turto kainos, smarkiai did ja darbo užmokestis, auga einamosios sąskaitos deficitas, sparčiai auga bendrasis vidaus produktas, maž ja nedarbo lygis. Šiais rodikliais ekonomikos perkaitimo gr sm vertinama daugelyje makroekonomikos analizių, kurios remiasi paplitusiu požiūriu, kad perkaitimas atsiranda d l sparčiai augančios paklausos, kurios negali patenkinti esami pasiūlos paj gumai, nors Lietuvoje gamybos paj gumai dar n ra išnaudoti. Lietuvos laisvos rinkos instituto analitikas V. Kuokštis (2007) teigia, kad Lietuvoje 2007 m. nagrin jami ekonominiai rodikliai rod, kad egzistuoja perkaitimo gr sm ir kad ji gali egzistuoti ir 2008 m. Priešingai, N. Bratčikovien (2008), remdamasi rodiklių palyginimu su Europos Sąjungos rodikliais ir prognoz mis, teigia, kad Lietuvai tiesiogin ekonomikos perkaitimo gr sm 2008 m. dar negresia, tačiau būtina nuolat steb ti ekonomikos perkaitimo veiksnius. Baltijos tarptautinio ekonomin s politikos studijų centro analitikai A. Vanags ir M. Hansen (2006) atliko 2005 metų Baltijos šalių ir kitų Europos Sąjungos narių infliacijos tendencijų ir veiksnių analizę, kurioje teigiama, kad visos Baltijos šalys yra perkaitusios, lyginant su kitomis Europos Sąjungos nar mis. Vadinasi, Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi jau 2005 m. Tuo tarpu Švedijos centrinis bankas Riksbank vertindamas savo šalies finansinį stabilumą (2007 m.), vertina ir Baltijos šalių ekonominę pad tį, nes šios šalys susijusios finansine prasme (yra Švedijos bankų skolintojos užsienyje). Analiz je teigiama, kad visos Baltijos šalys turi perkaitimo požymių, tačiau rizikingiausia laikoma Latvija. Į šią analizę dar įtraukiamas gyventojų skaičiaus maž jimas, d l kurio šalyje pradeda trūkti darbo j gos, d l to auga darbo užmokestis, sumaž ja nedarbas. Remiantis šiais metodais, galima teigti, kad ekonomikos perkaitimo rizika vertinama pagal pagrindinius šalies ekonomikos rodiklius, susijusius su pralenkiančiais ir sutampančiais rodikliais. Vertinant ekonomikos perkaitimo gr smę, labiausiai išskiriami paklausos stiprumą rodantys rodikliai, kaip importas, prekyba, pinigų kiekis, vidaus kreditas, darbo užmokestis ir panašiai. Analitikai, pasirinkę perkaitimą rodančius rodiklius ir atlikę jų analizę bei prognozes, vertina tų rodiklių tendencijas, įtaką augimui, kainoms, vartojimui ir vertina ekonomikos perkaitimo gr smę. Išnagrin tos metodikos, išskyrus N. Bratčikovien s (2008) analizę, rodo, kad Lietuvos ekonomin je sistemoje 2005 m. ir 2007 m. egzistavo perkaitimo gr sm, tačiau vieningos nuomon s n ra. 25

26 I.3.2. Perkaitimo vertinimo standartinio nuokrypio metodikos Pastaruoju metu ekonomikos perkaitimo tema tapo labai aktuali, tod l vis daugiau ekonomistų stengiasi pasiūlyti ekonomikos perkaitimo gr sm s konkrečius vertinimo metodus, kuriami kompleksiniai ekonomikos perkaitimo indeksai m. SEB Vilniaus bankas pasiūl ekonomikos perkaitimo vertinimo metodą, remiantis vidaus paklausos stiprumą rodančiais ir monetariniais kintamaisiais - prekių importu, mažmenine prekyba, pramon s produkcija, pinigų kiekiu, vidaus kreditu, darbo užmokesčiu. Tai pirmasis Lietuvoje sukurtas ekonomikos perkaitimo indeksas, nustatantis ekonomikos perkaitimo ribą. Jei ekonomikos perkaitimo rodiklis viršija apskaičiuotą perkaitimo ribą, tai ekonomin je sistemoje egzistuoja perkaitimo gr sm. Vilniaus banko analitikai pasirinko slenkančio vidurkio ir standartinio nuokrypio metodą. Perkaitimo riba, pažym ta raudona linija 3 paveiksle, apskaičiuota kaip šių ketvirtinių rodiklių metinių pokyčių trijų ketvirčių slenkantis vidurkis. Perkaitimo indeksas apskaičiuotas remiantis šių rodiklių standartiniais nuokrypiais nuo m. vidurkio. SEB Vilniaus bankas perkaitimo indeksą apskaičiavo Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kaip parodyta 3 paveiksle. Šaltinis: SEB Vilniaus bankas (2007). 3 pav. Lietuvos ekonomikos perkaitimo indeksas m. Remiantis šiuo perkaitimo indeksu, galima teigti, kad Latvija nuo 2004 m. pradžios, o Estija ir Lietuva nuo 2005 m. III ketvirčio yra peržengusios pavojingą perkaitimo ribą ir jog Estija bei Lietuva 1998 m. buvo įkaitusios labiau nei dabar, tuo tarpu Latvija dar niekada nepatyr tokios didel s perkaitimo gr sm s. Pagal šį rodiklį Lietuva prieš 2004 m. ne kartą buvo priart jusi prie ekonomikos perkaitimo ribos, tačiau jau nuo 2004 m. buvo ties perkaitimo riba, o 2005 m. antroje pus je perženg ją ir jau jai egzistavo perkaitimo gr sm. Tačiau šis laikotarpis gana ilgas ir permainingas. Lietuva patyr daug reformų atsigaudama po 1995 m. valiutų kriz s, dar prisid jo 1998 m. Rusijos kriz. Tai gal jo įtakoti ekonomikos perkaitimo gr smę m. ir po jo 26

27 sekusį nuosmukį. Pagal šiuos skaičiavimus, ekonomikos perkaitimo indeksas 2006 m. sumaž jo, vadinasi ekonomikos situacija tur jo v l stabilizuotis, tačiau dabartiniai ekonomikos duomenys nerodo, jog tai vyksta. Šis SEB Vilniaus banko pateiktas perkaitimo indeksas labai panašus į Kinijos perkaitimo indeksą (angl. China overheating indicator, COI) (Deutsche Bank, 2008). Kinijos perkaitimo rodiklis taip pat įtraukia paklausą skatinančius ir monetarinius veiksnius, kurie įtakoja infliaciją: prekių importas, kaip bendros vidaus investicijų ir vartojimo paklausos mastas; mažmeniniai pardavimai, kaip privataus vartojimo mastas; pramonin s produkcijos pardavimai, kaip investavimo veiklos mastas; pinigų pasiūla, kaip infliacin s naštos mastas; finansinių institucijų paskolos, kad įvertinti kreditų ciklo bumų-nuosmukių riziką. Šis perkaitimo rodiklis, kuris parodytas 4 pav. m lyna linija, skaičiuojamas kaip trijų m nesių metinių pokyčių slenkančių vidurkių standartinis nuokrypis nuo istorinio vidurkio ir gali būti naudojamas kaip pralenkiantis (angl. leading) infliacijos rodiklis su apytikriai 3-12 m nesių pirmavimu. Norint šiuo rodikliu patikrinti perkaitimo spaudimo laipsnį, naudojami du nustatyti slenksčiai gintarinis (angl. amber threshold) ir raudonas (angl. red threshold) (4 pav.), kurie nurodo vis aukštesnį perkaitimo rizikos laipsnį. Šaltinis: Deutsche Bank (2008). 4 pav. Kinijos perkaitimo indeksas m. Gintarinis ir raudonas slenksčiai reiškia 1,3 ir 2,0 standartinius nuokrypius nuo istorinio vidurkio, kuris pasirenkamas pradedant laikotarpiu po paskutinio didelio perkaitimo/aukštos infliacijos epizodo Kinijoje ankstyvaisiais 1990-aisiais. Remiantis šiuo istorinio vidurkio pasirinkimo kriterijumi, Lietuvoje ekonomikos perkaitimo istorinis vidurkis gal tų būti skaičiuojamas nuo 1998 m. pradžios, kuomet ekonomikoje buvo pakilimas, kurį jau 1998 m. pabaigoje sek nuosmukis. Kinijos perkaitimo indekso du slenksčiai apibūdinami kaip tinkantys persp jimui apie ekonomikos perkaitimą: jei indeksas perkerta gintarinį slenkstį iš apačios, tai 27