Baltijos kelias.p65

www.pilieciai.lt Tretieji leidimo metai ðtá, a r k i la aitæ já kitam k s r Pe t uoki perd Spalio 11-àjà ið studentø, moksleiviø, jø tëvø ir verslo atstovø susibûrusi pilietinë iniciatyvinë grupë Uþ kokybiðkà ir sàþiningà mokslo ir studijø sistemà paskelbë peticijà dël mokslo ir studijø sistemos pertvarkos ir pradëjo peticijos pasiraðymo akcijà. Peticija buvo parengta reaguojant á krizinæ Lietuvos aukðtojo mokslo ir studijø sistemos situacijà. Atlyginimai gali ir padvigubëti Mûsø ðalis maþa, jos ekonomika silpnesnë net uþ jà paèià, bet dabar bûtent ekonomika plëtojasi gan sparèiai. Ekonominës sistemos kûrimo procesas nevyko nei subtiliai, nei meistriðkai. Veikiau gan ðiurkðèiai, iðsityèiojant ið pensininkø ir jaunimo, iðstumiant vienus á skurdà, kitus á bedarbius. Kairieji ar deðinieji buvo valdþioje reforma vyko vienodai, buldozerio principu, patyliukais vis pasidairant á Pinoèeto sëkmes. Ir kai dabar sakome, kad Lietuvos uþsienio ir vidaus politika kiek iðskydo, nes pagrindiniai tikslai ástoti á Europos Sàjungà (ES) ir NATO pasiekti, tai tas pats ávyko ir su ekonomika. Paaiðkëjo, kad ir ekonominëje politikoje prarandama orientacija. Vël atslinko buldozeris Tebegyvenama ásitikinimu, kad ekonomika funkcionuoja taip, kaip paskelbta eilinës vyriausybës programoje. 5 p. Ar ámanomas deðiniøjø blokas? K tendencijø realioje ekonomikoje, vykdo viskà, kas numatyta: ir didina, kà reikia, ir maþina, kà þadëjo, ir pridës ar kompensuos, jei kam ko trûksta. Atrodo, kad valdþiai dël to problemø nëra jei kyla kainos, ji pakels atlyginimus, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija ne per daug vëluos didinti pensijø. Galø gale vis tiek visi pradësim gauti daugiau pinigø. Jei pastebësim, kad ir vël kainos padidëjo pareikalausim dar daugiau pinigø. Kai kainos kyla, ir valdþia, ir verslas pinigø turi vis daugiau gali dalinti vis dosniau. Ðitaip galop skaièiuosim prekiø kainas tûkstanèiais litø, o algas milijonais. Kaip neseniai italai, turkai ir po ðiai dienai baltarusiai. Iðgyventumëm ir su milijonais. Bet èia ne visa istorija. Eksportas á ES maþëja Ávykiai su ásibëgëjanèiu kainø kilimu (metinë infliacija rugsëjo mënesá pasiekë 7,1 proc. ir þada tik didëti) parodë, kad ir algos, ir pensijos gali bûti dar didesnës, nei paþadëjo Vyriausybë. Tarsi ið kaþkur vël atslinko buldozeris ir, nepaisydamas procesø ir Pasiraðyta ir nepasiraðyta sutartys Vytautas RUBAVIÈIUS 2 p. Valdþia sieks, raðoma programoje (tai keturioliktosios Vyriausybës programa 2006 2008 metams), kad iki 2008 metø vidutinis darbo uþmokestis padidëtø iki 1800 litø, minimali mënesio alga iki 800 litø, o vidutinë senatvës pensija bûtø ne maþesnë kaip 650 litø per mënesá. 2007 m. spalio 25 d. Pilieèiø judëjimo KITAS PASIRINKIMAS laikraðtis Pilieèiø iniciatyvinë grupë ragina prisidëti prie peticijos dël mokslo ir studijø sistemos pertvarkos Jonas ÈIÈINSKAS Nr Nr..8 (64) Fundamentali Lietuvos ûkio problema, kuri dar nelabai ir matosi, yra ta, kad jei infliacija ásibëgës, ûkis uþlips ant minos. Ta mina tai fiksuotas lito kursas, dabar patvirtintas ir naryste II valiutø kursø mechanizme. Kol kas mûsø eksportas dar auga (nors jau lëèiau nei importas), nes darbo naðumas tebedidëja (taip pat ir dël teigiamai besikeièianèios eksporto prekiø struktûros). Bet skaitytojai gal jau atkreipë dëmesá, kad pagrindine mûsø eksporto rinka tapo Rusija ir Latvija, vis labiau nustumdamos Vokietijà, o ir visà ES. Nukelta á 4 psl. onservatoriai siûlo jungtis. Politinë aplinka kaista artëja Seimo rinkimai. Taèiau visuomenëje vis labiau ásivyrauja nusivylimas visomis politinëmis partijomis, þinomais politiniais lyderiais, nebetikima nei jø skelbiamomis programomis, nei paþadais. Tapo akivaizdu, jog politikai begëdiðkai naudojasi susikurta valdomos demokratijos sistema, kad ir uþ kà þmonës balsuotø, valdþioje iðliks susicementavæs politinio elito branduolys, nesugebantis nustatyti jokiø strateginiø ðalies socialinës raidos gairiø. Nepaisant visø valdomos demokratijos privalumø valdyti ir turtëti uþ niekà neatsakant, prieð rinkimus politinæ scenà bûtina pagyvinti vienokiais ar kitokiais judesiais bei judëjimais. Vieni ima aiðkinti, kaip jie atsispirsià populizmui, kiti prasitaria apie galimus naujus politinius junginius. Konservatoriø lyderiai iðsakë idëjà, kad prieð rinkimus deðiniosios jëgos turëtø susijungti, nes tik sutelkus jëgas bûtø ámanoma perimti valstybës vairà ið jau pernelyg valdþioje uþsibuvusiø ir gerokai apsunkusiø socialdemokratø. Nukelta á 3 psl. Pajûrio karlsonai ir jø stogai 6 p. Ðoko terapija: kaip ateina kapitalistai 7 p. Urdomos kankinys : misija ávykdyta? 8 p.

2 Nr. 8, 2007 m. spalio 25 d. Pilieèiø iniciatyvinë grupë ragina prisidëti prie peticijos dël mokslo ir studijø sistemos pertvarkos R.Peðkaièio pastebëjimu, studijø finansavimo pakeitimus galima daryti tik tada, kai studentai bus tikri, kad moka uþ kokybiðkas studijas. Akademiko A. Janulaièio (deðinëje) nuomone, siekiant perspektyviø pokyèiø dabartinëje mokslo ir studijø sistemoje gali tekti iðeiti ir á gatves. Redakcijos archyvo nuotr. Vienas ið esminiø peticijos punktø reikalavimas atsisakyti partijø susitarime átvirtintos nuostatos, kad studentø ámokomis grindþiama aukðtojo mokslo finansavimo pertvarka yra svarbiausias bûsimos mokslo ir studijø reformos uþdavinys. Taip pat peticijoje reikalaujama finansiniø ásipareigojimø studijø ámokos studentams, jø tëvams ar globëjams tikslingumo klausimà svarstyti tik atsakingai parengus ir ágyvendinus esminæ, kompleksinæ ir efektyvià povidurinio ðvietimo reformà. Anot vienos ið peticijà rengusiø organizacijø Lietuvos studentø sàjungos (LSS) viceprezidento Dainiaus Dikðaièio, Lietuvos studijø sistemos reformavimo negalima atidëlioti. Taèiau, anot D.Dikðaièio, jos negalima reformuoti pagal tokius principus, kokie yra siûlomi ðiø metø birþelio 14 dienà Lietuvos politiniø partijø pasiraðytame susitarime Dël mokslo ir studijø sistemos pertvarkos principø. Ðiame susitarime átraukta nuostata, ant studentø ir jø tëvø peèiø uþkraunanti studijø ámokà, yra niekinë, kadangi dël jos reforma susikoncentruoja ties problemos pasekmëmis, o ne gydo problemos prieþastis, sakë D.Dikðaitis. Anot D.Dikðaièio, tai, kad studijø ámokos atidëjimà kai kurie politikai ávertino kaip studijø reformos þlugimà, tik árodo, kad reformà ðie politikai grindþia tik studijø ámokos ávedimu. Be to, turi bûti reformuota visa povidurinio ðvietimo profesinio mokymo, universitetinio ir neuniversitetinio aukðtojo mokslo sistema, sukuriant sklandþias grandis, kurios studentams padëtø judëti tarp iðvardintøjø trijø sektoriø. Tai yra politinis uþdavinys. Mums svarbu tai, kad politiniø partijø susitarimo principai bûtø perþiûrëti dar iki Seimo rinkimø, sakë D.Dikðaitis. Lietuvos moksleiviø sàjungos prezidentë Karolina Adelbergytë teigë, kad Lietuvos moksleiviai nëra abejingi savo ateièiai. Gaunu daugybæ Lietuvos moksleiviø laiðkø, kuriuose klausiama, ar jiems, neturtingø tëvø vaikams, bus galimybë studijuoti. Be to, apklausø rezultatai rodo, kad apie 42 procentus moksleiviø studijas ketina tæsti uþsienyje. Ar Lietuva ketina taip lengvai paleisti geriausius savo protus? klausë K.Adelbergytë. Tëvø atstovas Rëdas Peðkaitis teigë manantis, kad politiniø partijø susitarimas numato vykdyti ið esmës neteisingà mokslo ir studijø reformà. Mokslas taps prieinamas tik nedidelei turèiø grupei, ir situacijos nepagerins net sukurta studijø paskolø sistema. Baigus mokslus jauniems þmonëms reikës galvoti apie namø kûrimà, ið kur tada tokiems dalykams rasis lëðø? këlë klausimà R.Peðkaitis. Studijø finansavimo pakeitimus galima daryti tik tada, kai studentai bus tikri, kad moka uþ kokybiðkas studijas. R.Peðkaièiui pritarë UAB Fermentas mokslo direktorius akademikas Arvydas Janulaitis. Ásivaizduokime parduotuvëje stovintá pieno butelá, ant kurio prikabinta etiketë: Pirkite, nes kada nors ðis produktas bus geras. Kas tokiu atveju norës ðá produktà pirkti? klausë A.Janulaitis. Pasak A.Janulaièio, iniciatyvinë grupë Uþ kokybiðkà ir sàþiningà mokslo ir studijø sistemà nëra nusistaèiusi prieð studijø ámokos ávedimà apskritai. Taèiau reforma turi bûti kompleksinë, studijø ámoka gali bûti ávesta tik visuomenei pateikus aiðkius ðià reformà pagrindþianèius teisinius argumentus ir viskà nuodugniai apsvarsèius. Kol kas politiniø partijø susitarime matome tik graþius paþadus, kuriø politikams ágyvendinti nepavyks, sakë A.Janulaitis. Pasak A.Janulaièio, dabartinë mokslo ir studijø sistema yra vidujai ydinga. Universitetø vadovybë renkama slaptu balsavimu, o tai padeda neásileisti á sistemà jaunø, gabiø, ið uþsienio gráþusiø mokslininkø, sakë A.Janulaitis. Tiesa, sistemoje yra numatyta tam tikrø racionaliø, mokslo ir studijø kokybæ turinèiø kontroliuoti instrumentø. Bëda ta, kad ðie instrumentai, galintys bûti efektyvûs, yra apskritai nenaudojami. Pavyzdþiui, Studijø kokybës centrui ávertinus kokià nors studijø programà kaip neatitinkanèià reikalavimø, ði programa vis tiek nëra uþdaroma. Tad á tokià ydingà sistemà galime mesti kiek tik nori pinigø, bet nuo to ji vis tiek nepagerës. Pasak D.Dikðaièio, peticijà pilieèiai galës pasiraðyti dviem bûdais interneto svetainëje www.amokslas.lt/peticija/ arba tiesiogiai paraðø rinkimo lape peticijos tekstà iniciatyvinës grupës nariai paskleis po Lietuvos rajonus. Peticijos iniciatoriai Lietuvos Respublikos pilieèiai uþ kokybiðkà ir sàþiningà mokslo ir studijø sistemà Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei PETICIJA dël mokslo ir studijø sistemos pertvarkos 2007 10 11 Lietuvos mokslo ir studijø sistema taip apleista, kad tokia jos bûklë pradeda kelti grësmæ lietuviø tautos, Lietuvos visuomenës ir kiekvieno pilieèio ateièiai. Dël ðios prieþasties ið esmës pertvarkyti mokslo ir studijø sistemà yra vienas svarbiausiø artimiausio meto Lietuvos politiniø uþdaviniø. Ðiø metø birþelio 14 d. Lietuvos politinës partijos pasiraðë susitarimà Dël mokslo ir studijø sistemos pertvarkos principø. Taèiau, uþuot nubrëþæs gaires, kaip ið pagrindø pertvarkyti ðalies aukðtàjá mokslà, partijø susitarimas atveria galimybæ studentø sàskaita padengti neefektyviai veikianèios aukðtojo mokslo sistemos iðlaidas ir savaime tampa paskata atidëti bûtinas jos reformas neapibrëþtai ateièiai. Atsiþvelgdami á esamà padëtá, mes, Lietuvos Respublikos pilieèiai, pasiraðydami ðià peticijà, reikalaujame:! atsisakyti partijø susitarime átvirtintos nuostatos, kad studentø ámokomis grindþiama aukðtojo mokslo finansavimo pertvarka yra svarbiausias ketinamos ágyvendinti reformos uþdavinys;! studijø ámokos ar studentø, jø tëvø bei globëjø kitokiø finansiniø ásipareigojimø tikslingumo klausimà svarstyti tik atsakingai parengus ir ágyvendinus esminæ, kompleksinæ ir efektyvià povidurinio ðvietimo reformà;! vykdant reformà vadovautis Visuotinës þmogaus teisiø deklaracijos nuostata (29 straipsnis), kad aukðtasis mokslas privalo bûti vienodai (nepriklausomai nuo turtinës ar socialinës padëties) prieinamas visiems, o asmens galimybës studijuoti aukðtojoje mokykloje turi priklausyti tik nuo jo sugebëjimø ir pasirengimo studijoms;! nustatyti aiðkius aukðtojo mokslo sektoriaus esminës reformos pamatinius principus, remiantis jais parengti reformos gaires ir neatidëliojant pradëti visos povidurinio ðvietimo sistemos reformà;! ágyvendinant reformà, paðalinti kliûtis besimokantiesiems laisvai judëti tarp profesiniø mokyklø, kolegijø ir universitetø áskaityti jiems ankstesnio mokymosi rezultatus;! remiantis kitø ðaliø patirtimi, pertvarkyti mokslo ir studijø sistemos ir atskirø jos institucijø struktûrà, valdymà ir finansavimà, kad jø veikla atitiktø asmens, visuomenës ir valstybës poreikius;! nuosekliai naudoti kitose ðalyse pasiteisinusias priemones, leidþianèias ávertinti mokslo ir studijø kokybæ, ir uþtikrinti, kad ji atitiks tarptautinius standartus. Lietuvos mokslo ir studijø sistemos pertvarka yra neiðvengiama, jà bûtina kuo greièiau ágyvendinti. Taèiau reforma negali bûti palikta tik politikø, valdininkø ir mokslo bei studijø ástaigø vadovø nuoþiûrai. Ji turi bûti rengiama ir vykdoma grieþtai priþiûrint ir kontroliuojant visuomenei. Todël raginame Lietuvos visuomenës narius esamus ir bûsimus studentus, jø tëvus ir globëjus, akademinæ bendruomenæ, darbdavius ir kitus neabejingus þmones savo paraðais ir kitais teisëtais veiksmais paremti ðios peticijos reikalavimus. Peticijà galima pasiraðyti e-svetainëje www.amokslas.lt/peticija pirmieji pasiraðë po peticijos tekstu, taip simboliðkai pradëdami paraðø rinkimo akcijà Anot D.Dikðaièio, paraðai bus renkami vienà mënesá arba tol, kol bus surinktas átikinamas skaièius paraðø. Vëliau pasiraðytos peticijos tekstas bus áteiktas jos adresatams LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei. D.Dikðaitis teigë tikintis, kad mokslo ir studijø reformos vykdytojai atsiþvelgs á peticijos autoriø reikalavimus. Jei vis dëlto á peticijos autoriø reikalavimus nebûtø atsiþvelgta, D.Dikðaitis teigë neabejojantis, kad studentams ir moksleiviams pavyktø susitarti dël radikalesniø veiksmø nei paraðø rinkimas ir mitingai prie Vyriausybës. A.Janulaitis buvo skeptiðkesnis bûsimos politikø reakcijos atþvilgiu. Manau, kad á ðià peticijà politikai greièiausiai neatsiþvelgs, tad vienintele iðeitimi liks ëjimas á gatves. Tiesa, klausimas, ar tada politikai savaip nepasinaudotø tokiais protestais juk jie galëtø sakyti, kad studentai protestuoja prieð studijø ámokos ávedimà, kai kitø studijø finansavimø ðaltiniø nëra, teigë A.Janulaitis. Rasti visà peticijos tekstà ir po juo pasiraðyti galite interneto svetainëje: http://www.amokslas.lt/peticija/. Parengë Milda Bagdonaitë Bernardinai.lt

Nr. 8, 2007 m. spalio 25 d. 3 Ar ámanomas deðiniøjø blokas? Atkelta ið 1 psl. Lietuvos politikoje þodþiø magija Vienijimosi idëjomis Lietuvoje nieko nenustebinsi nei pagàsdinsi. Kas tik su kuo nëra vienijæsi, ypaè dël valdþios ir pinigø. Deðiniøjø blokas ið pirmo þvilgsnio atrodytø patraukliai, tik pirmiausia derëtø iðsiaiðkinti, kas èia tie deðinieji ir koká deðinumà jie skelbtø. Bëda ta, kad Lietuvos politiniame gyvenime vyrauja þodþiø magija, visiðkai nesisiejanti su gyvenimu. Magiðkas yra ir skirstymas á kairiuosius ir deðiniuosius. Pati deðiniausia pagal vykdytà politikà ir prigimtines politines nuostatas yra Socialdemokratø partija, o jau visos kitos á kairæ nuo jos. Taèiau parlamentinës kairës nebuvo ir nëra. Todël niekam iki ðiol neaiðku, koks yra partinis centras ar centrai. Visi centrizmai vien tuðti þodþiø junginiai. Taèiau þodþiø tuðtuma kuo puikiausiai padeda imituoti politiná procesà vaizduoti kairës ir deðinës kovà. Prisidengia socialdemokratø retorika Nëra keblu atsakyti á klausimà, kodël socialdemokratai yra pagrindinë stambøjá kapitalà aptarnaujanti, tad niekaip kairiàja negalinti bûti partija. Nes buvusioji komunistinë nomenklatûra pirmiausiai ir nusavino didþiàjà dalá vadinamojo liaudies turto bei liaudies finansø. Grupë tos nomenklatûros atstovø tapo pirmaisiais didþiaisiais verslininkais, o kita grupë nepriklausomos valstybës politikais, sukûrusiais tokià politinæ sistemà, kuri laiduoja didþiajam verslui kuo geresnes sàlygas. Socialdemokratø ryðys su stambiuoju kapitalu yra prigimtinis nomenklatûrinis. Simboliðkai ðitai galima pavaizduoti kaip Algirdo Brazausko ir Bronislovo Lubio duetà. Aptarnavimo darbas vyksta sklandþiau prisidengus socialdemokratine retorika. Priedangai buvæ komunistais ið Vytenio Andriukaièio ir Aloyzo Sakalo nupirko ne tik simboliná socialdemokratø vardà, bet ir Lietuvos socialdemokratø istorijà. Sandëris buvo toliaregiðkas ir reikðmingas Lietuvos politinei sistemai dabar jau nebegali susikurti jokia reikðmingesnë socialdemokratinës pakraipos partija, nes tokiai partijai reikëtø ið politinës scenos iðstumti socialdemokratus vaizduojanèià buvusios komunistinës nomenklatûros partijà, aiðkinant, kurie ið jø yra tikresni socialdemokratai. Tokiais aiðkinimais rinkëjø ir rëmëjø niekaip nepritrauksi. Juolab kad socialdemokratijos vaizduotojai glaudþiai susijæ su þiniasklaida. O vaizduoti, imituoti ir manipuliuoti komunistinë nomenklatûra buvo gerai iðmokyta. Galime prisiminti, jog komunistai propagandistai taip sumaniai vaizduodavo kovotojus uþ taikà visame pasaulyje, kad sugebëdavo átikinti net dalá vakarieèiø. Tokia pat retorika uþ darbo þmoniø teises kovojo ir Darbo partijos milijonieriai, karjeras pradëjæ anø laikø partiniuose bei vykdomuosiuose komitetuose. Pirmaujama pagal visas blogybes Socialdemokratø politikos kraðtutiná deðinumà rodo socialinës jø ilgameèio valdymo pasekmës niekaip nestabdomas visuomeninius ryðius Jei jau konservatoriai rimtai svarstytø apie deðiniøjø bloko bûrimà ir valdþios ëmimà, tai jiems derëtø pagalvoti, kaip jie ásivaizduoja tikrà, o ne þodinæ deðinæ juk bûti deðiniau uþ socialdemokratus Lietuvos sàlygomis nëra ámanoma. ardantis socialinës atskirties didëjimas, taip pat ávairiausios socialinës bëdos, kuriomis Lietuva vis labiau iðsiskiria tarp Europos Sàjungos ðaliø. Jei jau konservatoriai rimtai svarstytø apie deðiniøjø bloko bûrimà ir valdþios ëmimà, jiems derëtø pagalvoti, kaip jie ásivaizduoja tikrà, o ne þodinæ deðinæ juk bûti deðiniau uþ socialdemokratus Lietuvos sàlygomis nëra ámanoma. Svarbu ir kitas dalykas nuoseklus ávertinimas tos socialdemokratø politikos, kurios rezultatus gana gerai atspindi ávairûs ES institucijø pateikiami duomenys apie socialinæ Lietuvos bûsenà. Pagal visus duomenis Lietuva tarp ES ðaliø paskutinëje vietoje arba dalijasi ðia vieta su dar kokia ðalim, Latvija ar Rumunija. Pirmaujama pagal visas blogybes saviþudybes, keliuose þûstanèius þmones, emigracijà, o atsiliekama pagal socialinës gerovës rodiklius maþiausios pensijos, ðalpos ir pan. Taèiau yra viena sritis, kurioje Lietuva tarp pirmaujanèiø, tai nepaliaujamai didëjanèios valstybës valdymo iðlaidos. Perþvelgæ pastarøjø metø biudþetus galime ásitikinti, kad kultûros, ðvietimo ir socialinëms reikmëms biudþeto dalis nuosekliai maþëja, o valstybës valdymo iðlaidø sparèiai didëja. Kaip ant mieliø auga aukðtosios valdininkijos atlyginimai ir priedai. Kà mano konservatoriai apie naujàjá biudþetà ir koká biudþetà jie galëtø pasiûlyti? Ko tikëtis? Konservatoriams nelengva oponuoti socialdemokratams jau vien dël Kæstuèio Vaièiulio pieð. to, kad strateginiais valstybës valdymo klausimais abi partijos stebëtinai sutaria. Konservatoriai taip pat ilgà laikà piestu stojo prieð realios savivaldos diegimà, pleèiant tiesioginiø rinkimø sritá ir leidþiant savivaldybiø rinkimuose kandidatuoti nepartiniams. Jie nuosekliai gynë partinio principo virðenybæ, kuri laiduoja politinio elito branduolio valdþià nepriklausomai nuo rinkimø rezultatø. Kitaip tariant, gynë valdomos demokratijos sistemà. Nepriimtinas konservatoriams buvo ir pilieèiø teisës tiesiogiai kreiptis á Konstituciná teismà átvirtinimas. O jau ávedant mokestá uþ aukðtàjá mokslà konservatoriai siekë paverþti laurus ið socialdemokratø. Tad kad ir koks deðiniøjø blokas bûtø suburtas visuomenë vargu ar gali tikëtis strateginiø programø, apimanèiø realios savivaldos plëtrà, visuomenës demokratizavimà, pilieèiø teisës suþinoti, kokius duomenis apie juos yra sukaupusios specialiosios tarnybos, átvirtinimà. Pirminis ðaltinis Balsas.lt PO TO, KAI RAÐËME V.Radþvilas, Aukðtojo mokslo reforma : naikinantis globalizmo gûsis, -, Nr. 7 2007 # NIKE: Ko gero, tai pirmas toks iðsamus straipsnis apie paèià opiausià ðiø dienø problemà globalizmà. Sveikinu autoriø uþ narsumà! Istorija rodo, kad daug beproèiø siekë uþvaldyti pasaulá, bet visos jø pastangos subyrëdavo á ðipulius. Subyrës ir ði kartà. Melas pernelyg prastas pamatas, ant jo nieko nepastatysi. Jis gyvas tol, kol juo tikima. Jis sukurptas ið nieko ir á niekà pavirs... O tie, kurie nori kitus padaryt kvailiais, patys jais virs. Toks dvasinis dësnis ir jo nepaisyti negali net materialistai. # KRITIKAS (BISS): Tai, kad pasaulio ir ES vieðàjà erdvæ uþvaldë globalizacijos ir tolerancijos idëjos, nereiðkia, kad dauguma neklysta. Uþ tiesà ne balsuojama, ji atrandama, taip, kaip visuotinis traukos ar matematikos dësniai! Neabejotina, kad tolerancija yra viena ið didþiausiø vertybiø, taèiau ir ji turi savo ribas negalima toleruoti nusikaltimø. Ribai tarp tolerancijos ir nusikaltimø nusakyti yra skirta teisinë sistema, kurios pagrindà daþniausiai padeda Konstitucija arba Tradicija (precedento teisë). Lietuva pasirinko konstituciná kelià, bet savo Konstitucijà nusiraðë nuo kitø. Ðiandien áprasta á pirmà vietà iðkelti þmogaus teises lyginant su visuomenës teisëmis ir poreikiais. Ir tam yra svarus argumentas: bet kokios kûrybos pradas yra laisvas þmogaus. Taèiau gyvenimas vis primygtiniau primena, kad negalima apie teises kalbëti atitrauktai nuo pareigø. Þmogiðkà prigimtá turinti bûtybë tampa þmogumi tik visuomenëje, kûrybiðkai perimdama jos patirtá, þinias ir tradicijas. Sunkiø nusikaltimø plitimas akivaizdþiai árodo, kad þmogiðkà pavidalà turinti bûtybë, ciniðkai neigianti visuomenëje priimtus ástatymus ir tradicijas, tampa baisiu þvërimi, siejanèiu mirtá, kanèias ir skausmà. O mirties bausmës uþ nuþudymus problema susiveda á vienintelá klausimà: ar tokia bûtybë laikytina þmogumi ar þvërimi? Taigi turi bûti optimali pusiausvyra tarp teisiø ir pareigø. Tai galioja ne tik pavieniams asmenims, bet ir bet kuriai þmoniø grupei: lytinei, rasinei, etninei, profesinei, politinei ir t.t. Taip kaip viena pagrindiniø þmogaus teisiø yra turëti savo namus ir ðeimà, uþtikrinanèius autonomiðkumà ir iðlikimà, taip ir kiekviena tokia socialinë grupë turi turëti savo namus, kuriuose jaustøsi autonomiðka ir galëtø laisvai vystytis. Tautai jos namai yra tautinë valstybë. Daugiatautës valstybës susiformuoja dviem bûdais: okupacija ir imigracija. Tarptautinë visuomenë smerkia okupacijà ir tam tikru laipsniu palaiko nacionaliná iðsivaduojamàjá judëjimà tautø apsisprendimo teisæ (Izraelis, Baltijos ðalys, Balkanai jà atgavo, o èeèënai, kurdai, palestinieèiai ir kt. dar ne!). Stambus transnacionalinis kapitalas suinteresuotas nutrinti tautiniø valstybiø nacionalines ribas ir monopolizuoti visà pasaulá, todël skatina migracijà ir menkina nacionalinius ypatumus kaip atgyvenà. Nacionaliniø problemø nepaisymas savo pasekmëmis yra tolygus ekologiniø problemø nepaisymui. Jau supratome, koks svarbus yra ávairiø gyvybës formø genofondas, jau pradedama suprasti ir kultûrinio-nacionalinio genofondo svarbà. Todël juos reikia ginti. O ginti gali tik tautinë valstybë ir tik demokratiðki ástatymai. Taip, kaip net brangiausias sveèias privalo laikytis ðeimininko nustatytos tvarkos, taip ir imigrantai privalo paklusti já priëmusios valstybës ástatymams, tradicijoms. Sveèias ir imigrantas visada turi savo gimtuosius namus, á kuriuos gali sugráþti. (Visur gerai, bet namuose geriausia!) Didþiausios problemos kyla, kai imigrantø vaikai, gimæ naujoje gimtojoje tëvynëje, apeliuodami á asmens laisves, nori laikytis kilmës tëvynës ástatymø, religijos, tradicijø ir paproèiø ir taip tampa kultûriniais okupantais. Net daugiatautëje valstybëje visada yra dominuojanti tautybë. Jei ji neturi kitos tëvynës, á kurià galëtø gráþti, jai reikia gyventi ir iðgyventi èia ir dabar, todël ji turi prisiimti atsakomybæ uþ savo ir kitø ðios valstybës tautø ir þmoniø likimà. Jos prievolë ástatymiðkai uþtikrinti demokratijà tokiu laipsniu, kad ne tik kiekvienas þmogus, bet ir kiekviena tautinë ir socialinë grupë jaustøsi ir vystytøsi patogiai, laisvai ir autonomiðkai. Tai labai sudëtingas uþdavinys, bet tik tokiomis sàlygomis niekas nesielgs kaip okupantas ar faðistas. Tas milþiniðkas uþdavinys yra ta kaina, kurià tauta turi sumokëti uþ praeityje jos ir jos protëviø padarytus nusikaltimus ir klaidas. Ar mums, lietuviams, reikia kartoti kitø klaidas? # A.R. Tiksliai detalizuota panaðumø (skirtumus jau þinom!) sàsaja tarp proletariato ir laisvosios rinkos diktatûrø. Abiem yra bendra: intensyvus smegenø plovimas ir þmogaus, kaip asmenybës, devalvacija. Tarybinis þmogus dabar tapo prekiø vartotoju. Ir niekam tu neádomus, jei nebeperki... Juk tu tesi matuojamas ásigytomis prekëmis, prieðingu atveju esi kaip ir nulis... # SILENTI: Sveikinu autoriø dël pastangø Lietuvos ateièiai. Deja, gyvenimëlis ðalyje dar gerokai ilgai vieniems smarkiai gerës, o kitiems blogës. Spëju, kaþkas pradës keistis tik tada, kai LT gyventojo mentalitetas evoliuciniu poþiûriu perþengs vadinamojo ikifroidistinio þmogaus lygá. Kas yra ikifroidistinis þmogus? Tas, kuris neskiria savo minèiø nuo akyse raibuliuojanèiø miraþø, ypaè sustiprëjanèiø pakvipus dideliø pinigø tvaikui. Tas, kuris NORIMA laiko uþ ESAMA ir niekaip negali suprasti, kad tarp jø gali egzistuoti riba... Ir t. t. Ið èia aferos/miraþai su Maþeikø nafta, Naftos terminalu, þemës reforma, kolchozø griovimais, pinigø (banknotø, monetø) spausdinimu, oranþiniais dviraèiais, greituoju tramvajumi (dar tik planas)... Visko neišvardinsi. Tarp kitko, pasaulyje yra ir kito plauko veikëjø. Sakykim, gerai þinomas Soroðas ir jo fondas. Teko girdëti, kad Malaizijos ministras pirmininkas Mahaèiras, savo ðalies ekonomikà tame regione iðvedæs á pirmaujanèiø gretas, apie kilusià 1997 metø Azijos krizæ atsiliepë taip: Jà sukëlë tokie finansiniai spekuliantai, kaip Soroðas. Dël savo siaurø egoistiniø interesø jie palaidojo ne tik vienos ðalies, bet net iðtiso regiono gerovæ. Vëliau tokie veikëjai savo juodus darbus balina altruistine veikla per visokius fondus, jiems skirdami trupinius nuo prisiplëðto turto. # KITAS M GEDIMINUI: Liberalios visuomenës idëjos patraukë daugelá þmoniø, bet prieð 17 metø. Tuomet jos buvo tiksliai antisovietinës: prieð valstybiná ideologijos ir ekonomikos monopolá. Deja, po 17 nuosekliø liberalios visuomenës kûrimo metø mes vienà po kitos Lotyno-Amerikonizavome savo vieðo gyvenimo sritis. Visuomenë po tokiu presu nesugeba iðgyventi ið èia ir pilietiðkumo stoka, ir profsàjungø stygius. Priëjom prie to, kad liberalûs senukai vienkiemiuose atsiðaudo prieð liberalius pensijø ieðkotojus, o liberali valstybë stebi, kaip gamta ðiuo bûdu padeda iðsivaduoti nuo sunkios pensininkø naðtos. Liberalus jaunimas traukia á neliberalià ES duonos ieðkoti. Þodþiu, liberalizmas, kaip ir komunizmas, puikus, kai jo ne per daug. Didþiajai daliai visuomenës nariø tos idëjos, kaip parodë 17 metø, atneðë skurdà. Atsiliepimai interneto portale Bernardinai.lt

4 Nr. 8, 2007 m. spalio 25 d. Atlyginimai gali ir padvigubëti Atkelta ið 1 psl. ES dalis mûsø eksporte 2005 m. buvo 68,6 proc., o 2007 m. sausiorugpjûèio mën. 65,1 proc.; Rusijos dalis 2003 m. buvo 8,9 proc., 2006 m. jau 12,8 proc., ðiø metø sausiorugpjûèio mën. 14 proc. Natûralu Rusijoje (kaip ir Latvijoje) infliacija spartesnë nei pas mus, taigi sëkmingai eksportuojam. ES ðalyse infliacija maþesnë nei pas mus sëkmingai importuojam. 2006 m. importas ið ES sudarë 62,4 proc. viso mûsø importo, o 2007 m. sausio-rugpjûèio mën. jau 67,2 proc. Kiekvienas gero mums linkintis ekonomistas pasakytø jei norit tapti modernia konkurencinga ekonomika, darykit prieðingai: ið Rusijos importuokit, o á ES eksportuokit. Seimas nesupranta verdamos koðës Infliacija Lietuvoje stabili, sako finansø ministras. Betgi pati Finansø ministerija rugsëjo mënesá ið esmës Romas LAZUTKA Artëjant valstybingumui prie antro deðimtmeèio pabaigos, jau galime pripaþinti, kad tai politinio ir verslo elito sàmoningas pasirinkimas pasikliauti dësniu yra kaip yra. Jeigu tik ið sàmoningo þmogaus burnos tai gali iðsprûsti. Infliacija kyla tuomet, kai á pirkëjø iðaugusias galimybes pardavëjai reaguoja ne prekiø pasiûlos, bet kainø didinimu. Tokia pagunda yra visada. O jà ágyvendinti galima, kai nebijai, kad kiti pardavëjai padidins ne kainas, o pardavimà. Ið kainø augimo bus ne tik dejoniø, bet ir didelio pelno. Bent kiek didesnæ jø dalá valstybë galëtø paimti pelno mokesèio forma. Bûtø iðtekliø infliacijos pasekmëms ðvelninti paremti nuo kainø augimo labiausiai nukentëjusius vargðus. Taèiau, atvirkðèiai negu reikëtø, pelno mokesèio tarifo dalies, vadinamos socialiniu mokesèiu, atsisakoma. Rinkose dominuojantys prekybininkai virðpelniais bus dar labiau gundomi kelti kainas. Esamas maþas pelno mokesèio tarifas galëtø bûti Vyriausybës rankose geras koziris derybose su monopolininkais. Premjeras turi galimybæ pa- pertvarkë savo kovo mënesio prognozes: 2007 m. bendras kainø lygio kilimas (skaièiuojamas kainø indeksas metø pabaigoje lyginant su prieð metus buvusiu kainø indeksu), prognozavo pavasará ministerija, bus 3,9 proc. (2008 m. 3,8, 2009 m. 3,1 proc.). Rudeniop jau teko keisti: infliacija ðámet bus ne 3,9, bet 5,6 proc. (2008 m. 5,5, 2009 m. 4,8 proc.). Kadangi ir prognozëse sekame ávykiams ið paskos, þiemà teks raðyti dar didesnius skaièius. Vyriausybë dabar braukia prakaità nuo kaktos ir nervinasi, nes jai skirta kritikos banga netikëtai plati, stipri ir vis nesiliaujanti. Tuo tarpu Seime net nesuprantama, kokia koðë verdama. Vyriausybë pakankamai profesionali. Be to, ji jau ápratusi uþsakyti ne- Su infliacija kovotume, jei turëtume kuo Lietuvoje auganèios infliacijos akivaizdoje stiprëja visø kova su visais, nes su infliacija kovoti paprasèiausiai nëra kuo. Mûsø valdþios galios susidoroti su infliacija ar bent kiek amortizuoti jos pasekmes visai menkos. Fundamentali Lietuvos ûkio problema, kuri dar nelabai ir matosi, yra ta, kad jei infliacija ásibëgës, ûkis uþlips ant minos. Ta mina tai fiksuotas lito kursas, dabar patvirtintas ir naryste II valiutø kursø mechanizme. metø nepasikeitë. Vietoje reakcijos á rinkø disbalansus bus iðskëstos rankos yra kaip yra, o á reikalavimus kà nors gelbëti biudþeto pinigais pinigø yra tiek, kiek yra. Paprastai laukiama ne kritikos, o patarimø, kà daryti. Daryti reikia tai, kà daro vadinamosios normalios ðasiûlyti taikà jûs nepiktnaudþiaujate kainomis, mes nedidiname pelno mokesèio. Jeigu nepatinka, pasivarþysime, kas kà daugiau pakels. Tokioms deryboms reikia Vyriausybës nugarkaulio. Reikia mûru uþ jos nugaros stovinèio Seimo. Kadangi to nëra, nebus ir derybø, nebus ir kainø tramdymo ið pasiûlos pusës. Kiti infliacijos kontrolës instrumentai galëtø maþinti infliacijà ið paklausos pusës. Vienas ið jø paprastai yra palûkanø normø reguliavimas. Daþnai girdime, kaip atidþiai palûkanomis manipuliuoja Europos centrinis bankas ir eurozonoje sëkmingai iðlaiko nedidelæ infliacijà. Lietuva to instrumento atsisakë ávesdama vadinamàjà valiutø valdybà. Todël komerciniai bankai Lietuvos pinigø rinkoje daro kà nori, savo pelnus pusdami ðalies finansinio stabilumo sàskaita. Dar daugiau, èia tinka net liaudiðkas posakis ásileisk kiaulæ á baþnyèià, uþlips ir ant altoriaus. Kai kurie komerciniai bankai per savo patarëjus dalyvauja politikoje. Todël valdþiai ðventvagiðka net mintis tiems patarëjams patarti geriau tvarkytis savo darþuose. maþai tyrimø ekonomikos ir socialinës raidos klausimais, jai patarnauja bûrys kvazi-biudþetiniø tyrimo ástaigø. O Seimas iðmintingas pats ið savæs. Seimo nariø neprofesionalumas didëja beveik su kiekvienais rinkimais. (Vien ko vertas naujausias pasiûlymas ákurti ambasadà Kuboje mat, girdi, ten lankosi kaþkiek mûsø turistø, vienas ar du kasmet pakliûna á kalëjimà ir nëra kam vargðeliø pagloboti.) Neoptimistinis daugelio gyventojø nusiteikimas skatina juos (mus) siøsti á Seimà pilieèius pagal tai, kas daugiau uþsimojo uþtvoti kadencijà baigianèiai valdþiai. Todël galø gale iðeina taip, kad iðrinktas Seimas genetiðkai nelinkæs analizuoti; jis tik svarsto ir sprendþia. Tokiomis aplinkybëmis visa infliacijos naðta lieka ant valstybës biudþeto peèiø. Paklausà, kartu ir kainø augimà, maþinti galima tik daugiau pinigø paimant á valstybës biudþetà ir maþiau ið jo iðleidþiant. Taèiau ir èia pjausime kà sëjome. Gyventojø pajamø mokesèio tarifas algoms infliacijos akivaizdoje net maþinamas, paliekant daugiau pinigø pirkëjø rankose. Kai vadinamosiose normaliose ðalyse kyla kainos ir algos, vis daugiau pajamø patenka á didesnio pajamø mokesèio zonà. Taip perkamosios galios augimas didëja ne proporcingai, bet lëèiau, nei didëja algos. Progresiniai pajamø mokesèio tarifai gali veikti kaip automatiniai paklausos ir drauge kainø augimo gesintuvai. Taèiau kad jie veiktø, pirmiausia turi bûti. Finansiniams galiûnams jie nenaudingi, todël ir nëra. Kaip Vyriausybë gali sumaþinti biudþeto iðlaidas, kai tas biudþetas tokio dydþio, kiek katinas priverkë? Kam Vyriausybë gali nedidinti algø? Mokytojams, policininkams, o gal socialiniams darbuotojams? Gal su paklausos ir kainø augimu kovoti pensijø ar paðalpø vaikams nuvertëjimo sàskaita? Taip, tai neþmoniðka, bet labiausiai tikroviðka. Dar praëjusios krizës metu buvo iðrasta valdþios apsigynimo nuo visokiø praðytojø frazë pinigø yra tiek, kiek yra. Rezultatas keleriems metams áðaldytos biudþetininkø algos ir socialinës iðmokos. Kartu pulkai bedarbiø ir armija emigrantø. Apdovanojimas uþ tai stabilios kainos ir bent keliø mënesiø trukmës euforinës pretenzijos á eurà. Galime bûti tikri, Lietuvos ekonominëje politikoje niekas nuo 2000 Infliacija niekada neveikia visø vienodai. Ji irgi prisideda prie pajamø diferenciacijos didinimo. Èia kaip badmeèiui esant liesieji iðmirðta, storuliai sulieknëja. Redakcijos archyvo nuotr. Seime neiðgirsime diskusijø apie Lietuvos potencialøjá bendràjá vidaus produktà (BVP), darbo naðumo ir darbo uþmokesèio kitimo tendencijas, fiksuoto lito kurso perspektyvas ir jas lemianèià mûsø uþsienio prekybà, pinigø pasiûlos rodikliø P1 ir P2 dinamikà, einamosios sàskaitos deficito kaità. Nors bûtent tokie dalykai yra svarbiausi, kai reikia susigaudyti nacionaliniame ûkyje, áþvelgti jo perspektyvas bei problemas ir daryti adekvaèius strateginio pobûdþio sprendimus. Formuojamos dvi Lietuvos Infliacija niekada neveikia visø vienodai. Ji irgi prisideda prie pajamø diferenciacijos didinimo. Èia kaip badmeèiui esant liesieji iðmirðta, storuliai sulieknëja. Jau dabar pensininkø ir kitø maþas pajamas gaunanèiø þmoniø vartojamø prekiø kainos kyla sparèiau nei visø prekiø. Jei gaunate dideles pajamas, galite bûti kur kas ramesni uþsieniuose, kur daþnai apsiperkate ir kasmet vykstate poilsiauti, kainos beveik nekyla. Ðitaip ir formuosim tas dvi Lietuvas. Jei viena nekels dideliø rûpesèiø, tai kita darysis vis labiau pikta, vis maþiau pasitikinti savo darbu ir valdþios sàþiningumu, vis atkakliau tikinti stebuklais, ieðkanti astrologiniø sprendimø ir laukianti stebukladariø. Pirminis ðaltinis Balsas.lt lys. Kà daro jø centriniai bankai, konkurencijos tarnybos, finansø ministerijos. Daryti tai, kas apraðyta vadovëliuose, o ne tai, kuo pralenktum tokius pat nelaimingus ekonominës politikos keistuolius kaip latviai ar slovakai. LRT Per menkas dëmesys þmonëms ir inovacijoms pasmerkia atsilikimui Centrinës ir Rytø Europos ðalys ekonomiðkai gali niekad nepavyti Vakarø valstybiø, mat kreipia per maþai dëmesio á þmogø ir inovacijas. Tokia iðvada daroma ið Europos þmogiðkøjø iðtekliø indekso ataskaitos, nagrinëjanèios Rytø Europos Sàjungos nariø galimybes plëtoti ir iðlaikyti savo þmogiðkàjá kapitalà, raðoma EU Observer. Tiesa, Lietuva patenka tarp keturiø geriau atrodanèiø ðaliø, kurios Vakarus vis dëlto gali pavyti. Tuo metu Slovakija, Bulgarija ir Lenkija, regis, yra pasmerktos ástrigti santykiniame skurde labai ilgam. Ekonomika turi bûti inovatyvi Griuvus komunizmui, buvusiose sovietinëse respublikose ekonomikos augimas gerokai pranoksta kitø kraðtø ûkio plëtimàsi ir taip atotrûkis tarp Rytø ir Vakarø maþëja. Taèiau dabar ekspertai susikrimtæ, kad toks procesas nutrûks, jei skubiai nebus imamasi spræsti tam tikrø problemø. Studija rodo per pastaruosius metus plyðá besitraukus, taèiau dabar jis gali vël padidëti, teigia ataskaitos vadovas Peeras Edereris. Pasak jo, nebeuþtenka, kad Rytø kraðtø ekonomika bûtø orientuojama vien á veiksmingumà, naudingumà ir naðumà. Jeigu norite konkuruoti su Vakarø Europa ir Azija, turite ekonomikà perorientuoti á inovacijas, mano P.Edereris. Darbingi þmonës primirðtami Ataskaitoje kaip didþiausios bëdos ávardijama retëjanti populiacija, protø nutekëjimas, chroniðkai didelis nedarbas ir neuþtektinos investicijos á ðvietimà bei ágûdþius ypaè á vyresniø kaip 45 metø darbuotojø kompetencijos tobulinimà. Pastaruosius, sudaranèius treèdalá populiacijos, politika atseit yra nuraðiusi á paraðtes, todël ataskaitos autoriai ðiuos þmones vadina prarastàja karta. Demografinë padëtis taip pat nëra ðauni. Rytø Europoje gimstamumas maþiausias. Tad pridëkime dar protø nutekëjimà iðeis labai pilkas ir atðiaurus vaizdas, pridûrë P.Edereris. Tiesa, kiek geresnë padëtis yra Slovënijoje, Èekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, turinèiose maþytæ galimybæ sukurti vakarietiðkà ûká per artimiausius du deðimtmeèius. Pagal LRT informacijà

Nr. 8, 2007 m. spalio 25 d. 5 Pasiraðyta ir nepasiraðyta sutartys Bronius NAINYS S palio pradþioje Vilniuje ávyko tarptautinë energetikos saugumo konferencija. Ádomi ir ðiek tiek keista, nes kartu su valstybiø vadovais prezidentais, premjerais, ministrais buvo pakviesti ir keli didþiøjø energetikos bendroviø vadovai. Taigi verslininkai, o paprastai verslas su politika nesimaiðo. Èia turbût suveikë Rusijos atvejis, kur dujø, naftos ir elektros verslovës, pagal vienà ðmaikðtø þurnalistà, yra demokratiðkai suvalstybintos. Gal ir dël to konferencija neatliko tai, kà ji turëjo atlikti, ir po jos pasigirdo prieðtaringø vertinimø gausa. Konferencijà organizavusi Uþsienio reikalø ministerija, Seimo Uþsienio reikalø komitetas, þymus politologas Raimundas Lopata konferencijà gyrë, taèiau taip pat Lietuvoje plaèiai þinomas politologas Èeslovas Laurinavièius ir keli kiti jo kolegos konferencijà laikë nesëkminga, nes jai nepasisekë pasiekti uþsibrëþtø tikslø. Ir turbût jø vertinimas bûtø arèiau tiesos, ypaè Lietuvos atþvilgiu, nes kaip tik ðeimininkei tø uþsibrëþtø tikslø pasiekti ir nepasisekë. Nesëkmæ Lietuvai ið anksto pranaðavo ir kai kuriø kviestøjø poþiûris ir nenoras dalyvauti konferencijoje. Rusijai atstovavo tik Vilniuje gyvenantis nuolatinis jos ambasadorius, Prancûzijos prezidentas tuo laiku sveèiavosi Maskvoje, nebuvo në aukðtesnio Vokietijos vyriausybës atstovo. Konferencijos metu Lietuvos vyriausybë tikëjosi pasiraðyti dvi jai labai svarbias sutartis, ir tai turëjo bûti konferencijos virðûnë. Pasisekë pasiraðyti tik vienà: Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Azerbaidþano ir Gruzijos ministerijø bei ámoniø susitarimà naftotieká Odesa Brodai pratæsti iki Polocko ir Gdansko, per kurá nafta, siurbiama ið Azerbaidþano ir Kazachstano ðaltiniø, bûtø tiekiama ir Lietuvai. Aiðkus Rusijos apëjimas, vienas ið pagrindiniø Lietuvos siekiø. Taèiau laimëjimà tuojau pat aptemdë konferencijoje dalyvavæs Kazachstano energetikos ministras Sauatas Minbajevas, primindamas, kad jo ðalies naftos tiekimas á uþsiená priklausys nuo Rusijos, su kuria, matyt, kraðtas jau supanèiotas kaþkokiais susitarimais. O Azerbaidþano naftos iðtekliai riboti ir jø neuþteks aprûpinti Lenkijos ir kartu Lietuvos rinkos. Tad ko vertas bus ðis naujas naftotiekis, jeigu jo pripildymas priklausys vël nuo Rusijos malonës? Taip pat, kaip dabar jau daugiau kaip metai lopomas ir vis nepabaigiamas lopyti Maþeikiø naftai þaliavà tiekæs Rusijos vamzdynas Druþba. Todël, primindamas to lopomo vamzdyno atvejá, penkiø valstybiø pasiraðytà susitarimà jau kritikavo ir Financial Times, teigdamas, kad, baigus statyti naujàjá, Rusija, loðdama tais paèiais koziriais, pasiûlys Lietuvai naudotis senuoju, jos tiekiamà naftà perkant net gerokai pigiau. Kà tokiu atveju Lietuva darys? T aèiau tai ðalutiniai, ne pagrindiniai klausimai. Tikëtina, kad sutartá rengæ Lietuvos atstovai derybininkai þinojo ir apie naftos gavimo galimybes Kazachstane, ir ministro S.Minbajevo minimà padëtá, o dar geriau apie Rusijos þaidimus, ir kad ðiø penkiø valstybiø susitarimas, jeigu bus ávykdytas, naftos kozirius, bent jau didþiuosius, Maskvai ið rankø iðmuðtø. Lietuva priklausomybës nuo Rusijos, bent jau geros jos dalies, ðioje srityje bûtø atsikraèiusi. O jeigu ið tikrøjø Rusija pakið kojà Kazachstane, Kaspijos aplinkoje naftai gauti yra dar ir kitø galimybiø. Taèiau ðioje vietoje ir ðiuo laiku iðkyla rimtesnis klausimas: kodël kuria taip labai didþiuojasi ir laimëjimais garsinasi Prezidentas Valdas Adamkus? Ar ne èia turëjo bûti jos pagrindinis darbo laukas? Ir jeigu jame Lietuvos uþsienio politikos kûrëjai bei vykdytojai bûtø pluðæ nuo nepriklausomybës pradþios, ar dabar planuojamø vamzdynø nebûtume turëjæ ir nuo Rusijos priklausomybës nebûtume atsiribojæ? Gal net prieð gerà deðimtmetá? Kodël ðiuo keliu nebuvo einama? K ita taip pat turëjusi bûti pasiraðyta, bet, deja, likusi nepasiraðyta sutartis su mûsø artimiausia pietø kaimyne Lenkija dël elektros tilto tiesimo ir atominës elektrinës statybos. Þinovai teigia ðià sutartá esant svarbesnæ uþ sutartá dël vamzdynø tiesimo, nes, uþmojá ágyvendinus, elektros gamybos ir gavybos srityje Lietuva taptø visiðkai nebepriklausoma nuo Rusijos. O nebuvo pasiraðyta todël, kad Vilniuje iki gilios nakties trukusiose baigiamosiose derybose pasitvirtino jau anksèiau iðryðkëjæ dideli Lenkijos reikalavimai, kuriø Lietuva patenkinti negalëjo. Nors Prezidentas V.Adamkus ir bandë padëtá glaistyti, sutarties nepasiraðymà teisindamas nesuspëjimu paruoðti visø reikiamø dokumentø, taèiau kai kurie Lietuvos politikai, kartodami Lenkijos vadovybës kai kuriuos kietus pareiðkimus, pradëjo átarinëti Lietuvos ir Lenkijos santykiø paðlijimà. Kokiu paþymiu þymëti tokià veiklà Lietuvos uþsienio politikos vadovø, per aðtuoniolika metø ne tik nesugebëjusiø atsiriboti nuo Rusijos priklausomybës net ir elektros energijos srityje, bet dar arèiau prie jos prisiplojusiø? toks susitarimas pasiraðomas tik dabar, aðtuonioliktaisiais Lietuvos laisvës metais? Kodël taip susitarti nebuvo galima tuojau pat nepriklausomybæ atgavus arba prieð penkiolika ar bent prieð deðimt metø, kai kiekvienas lietuvis, net ir be jokio politinio iðprusimo, þinojo, kad naftà, dujas, net ir elektrà, be kuriø Lietuva negalës apsieiti, Rusija naudos savo politiniams siekiams, kurie, taip pat visiems þinoma, yra susigràþinti Lietuvà po savo sparneliu. Kur per visà tà laikà buvo ir kà veikë mûsø iðgirtoji uþsienio politika, Dël tokiø pareiðkimø Prezidentas V.Adamkus net atðaukë numatytà susitikimà su Lenkijos ekonomikos ministru Piotru Vozniaku. Taèiau netrukus lenkai kaþkodël ðiek tiek suðvelnëjo. Prezidentas Lechas Kaèinskis spaudos atstovams uþtikrintai pareiðkë, kad sutartis bus pasiraðyta, bet tik ne dabar, o spalio pabaigoje po Lenkijos Seimo rinkimø. Tikim? Sunkokai, nes dël ðios sutarties su Lenkija jau tàsomasi ilgokai. Elektros tilto tiesimas tuðèiai bûgnija jau irgi daugiau kaip tuzinà metø. Naftos eros pabaiga P asaulinës naftos gavybos apimtys gerokai anksèiau nei buvo prognozuojama pasiekë savo virðûnæ ir iki 2030 metø sumaþës dvigubai. Ekspertai perspëja, kad dël didëjanèio naftos deficito pasaulis gali áþengti á karø ir socialiniø kriziø laikotarpá, britø dienraðtá The Guardian cituoja interneto portalas Balsas. lt. Vokietijoje veikianti organizacija Energy Watch Group pristatë savo tyrimà, kuriame teigiama, kad pasaulinë naftos gavyba savo aukðèiausià taðkà pasiekë 2006 metais kur kas anksèiau, nei tikëjosi dauguma ekspertø. Tyrimo autoriai prognozuoja, kad naftos gavyba maþës po 7 proc. kasmet. Greitai pasaulis nebesugebës iðgauti bûtino naftos kiekio, nes paklausa didëja, o pasiûla tampa maþesnë. Tai milþiniðka pasaulinës ekonomikos problema, tvirtina Energy Watch Group steigëjas, Vokietijos parlamento narys Hansas Josefas Fellas, prisidëjæs prie sëkmingai ðalyje veikianèios atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø rëmimo sistemos kûrimo. Praneðimo autorius Joergas Schindleris mano, kad didþiausià pavojø kelia staigus naftos gavybos apimèiø sumaþëjimas pasiekus gavybos virðûnæ. O tai, ekspertø teigimu, jau atsitiko. Naujo tyrimo rezultatai prieðtarauja Tarptautinës energetikos agentûros prognozëms, sutinkamai su kuriomis ðiuo metu nëra pagrindo nerimauti dël naftos iðtekliø bûklës, teigia dienraðtis. Taèiau Energy Watch Group praneðimas ið esmës remiasi duomenimis apie realias naftos gavybos apimtis. Teigiama, kad tokie duomenys yra patikimesni nei þemës gelmëse slypinèiø naftos atsargø vertinimai. Oficialiai pasaulinës naftos atsargos vertinamos maþdaug 1,255 gigabareliø atsiþvelgiant á dabartines Redakcijos archyvo nuotr. I r èia vël iðkyla tas pats Lietuvos uþsienio politikos klausimas. Á Europos Sàjungà kelià tiesdamasi Lietuva, Briuseliui keliaklupsèiaudama, Ignalinos atominës jëgainës vienà blokà uþdarë ir antrà uþdaryti paþadëjo iki 2009 metø, nors, þinovø teigimu, ði jëgainë buvo viena ið saugiausiø tarp daugiau kaip ðimtinës sovietø pastatytø Vidurio ir Rytø Europoje. Dël to Maskva, tokià kortà turëdama, gali vël tik delnais paploti. Kà darys Lietuvos uþsienio politikos kûrëjai, jeigu Lenkija sutartá pasiraðyti atsisakys? O taip atsitikti gali, nes pats jos prezidentas L.Kaèinskis dar Vilniuje bûdamas puse lûpø prasitarë, kad lenkai gali iðsiversti ir be to tilto. Po poros metø uþdariusi antràjá blokà ir elektros gavybos srityje Lietuva atsidurs Rusijos kiðenëje. Kokiu paþymiu þymëti tokià veiklà Lietuvos uþsienio politikos vadovø, per aðtuoniolika metø ne tik nesugebëjusiø atsiriboti nuo Rusijos priklausomybës net ir elektros energijos srityje, bet dar arèiau prie jos prisiplojusiø? Ir dar klausimas ar jie þino, kà ðiandien daryti, Lenkijai jiems nugarà atsukus? Kiek tø iðeièiø belieka? Nors iki ðios konferencijos ir nebuvo garsiai skardenama, taèiau jau buvo uþuominø apie pastangas kiek galima ilgiau iðlaikyti bent dabar turimà nepriklausomybæ elektros srityje, iðreikalaujant ið Briuselio pratæsti Ignalinos jëgainës antrojo bloko veiklà. Kol bus surasti kiti energijos tiekimo ðaltiniai. O jø paieðkà paskubinti, sakykim, derybomis su ðiaurës kaimynëmis Latvija ir Estija bei Vakarø kaimyne Ðvedija. Bet dabar, po ðio Lenkijos akibrokðto, jau vieðai ir garsiai apie tai prabilo pats Prezidentas. Manau, kad bus galima átikinti Briuselá leisti Ignalinos jëgainës antrojo bloko uþdarymà atidëti, pasakë jis klausinëjantiems þurnalistams, paþadëdamas pradëti derybas su Ðvedija, kurioje jis ketina lankytis po poros savaièiø. Þinoma, þingsnis reikalingas, gali bûti ir sëkmingas, bet vargu ar kà nors bus galima padaryti skubiai. O ið Briuselio jau net spëta atðauti: jokiø kalbø apie Ignalinos jëgainës veiklos pratæsimà. Tai buvo viena ið Lietuvos narystës Europos Sàjungoje sàlygø ir turi bûti jos laikomasi, vieðai tëðkë konferencijoje dalyvavæs eurokomisaras Andris Piebalgas. Taigi Lietuva jau kietai ásprausta á kampà. Prieþastis daugelio metø neapdairios uþsienio politikos iðdava. vartojimo apimtis jø turëtø pakakti 42 metams. Taèiau Energy Watch Group atstovai mano, kad ið tikrøjø naftos resursø apimtys yra treèdaliu maþesnës, nei teigiama oficialiai. Ðiuo metu pasaulyje iðgaunama apie 81 mln. bareliø naftos per dienà. Energy Watch Group ekspertai teigia, kad iki 2030 m. ðis skaièius sumaþës iki 29 mln. Be to, jie prognozuoja didelá dujø, anglies ir urano atsargø maþëjimà, kai naftos atsargos ims sparèiau sekti. Pasak praneðimo, perspektyva neteikia vilèiø, jei tik poþiûris á energetinius ðaltinius nebus pakeistas ið esmës. Energy Watch Group ekspertai cituoja britø energetikos specialistà ekonomistà Davidà Flemingà: Numatomas tiekimø trûkumas gali lengvai iðprovokuoti gàsdinanèias masiniø neramumø scenas, panaðias á tas, kurias ðá mënesá matëme Mjanmare. Vyriausybë, energetikos sektorius ir gyventojai negalës nekreipti dëmesio á tai, kas vyksta, nes situacija gali tapti nekontroliuojama ir sukelti visiðkà suirutæ visuomenëje. Dienraðèio teigimu, panaðià iðvadà daro ir J.Schindleris: Pasaulis stovi prie struktûriniø ekonominës sistemos pokyèiø slenksèio. Juos iðprovokuos mineraliniø iðtekliø maþëjimas. Ðie pokyèiai atsilieps praktiðkai visiems mûsø kasdienio gyvenimo aspektams. Pasak The Guardian, H.J. Fellas tvirtina, kad pasaulis privalo greitai pereiti prie masinës energijos ið atsinaujinanèiø ðaltiniø gamybos ir stipriai padidinti jos naudojimo efektyvumà. Amerikos lietuvis

6 Nr. 8, 2007 m. spalio 25 d. Pajûrio karlsonai ir jø stogai Spëkite, kas yra bendro tarp Vladimiro Putino pagalbos besipraðanèios Lietuvos parlamentarës, briedþiø medþiotojø, pradingusio jûros laivyno, Vytauto Pociûno þûtá tyrusio prokuroro, stulbinamà karjerà daranèio teistojo Karlsono, Gazprom tarpininkø ir apskrities virðininkø naujøjø Turniðkiø? Ogi svaiginamas Baltijos jûros þavesys ir ne maþiau svaiginama statybø trauka pajûryje. P Dalius STANCIKAS astarieji ávykiai Lietuvoje patvirtino jau seniai bræstanèià iðvadà: nors geografiðkai Klaipëdos kraðtas yra vakarietiðkiausia Lietuvos dalis, savo administravimo lygiu, korumpuotumu, bendrøjø þaidimo taisykliø (teisës aktø) atviru ignoravimu Vakarø Lietuva yra bene artimiausia Kremliaus tradicijoms. Vieða paslaptis tarp pasienieèiø, kad didþiausios kontrabandos, ypaè narkotikø, eina per Nidos pasienio postà ið Kaliningrado srities (èia apie sausumos kelius; ne kà blogesni rezultatai yra ir vandens keliais per Klaipëdos uostà). Vieða paslaptis tarp medþiotojø, kad Klaipëdos teisësaugininkai, valdininkai ir verslininkai yra taip pamëgæ saugoti aplink pajûrá iðskirtas saugomas teritorijas, jog kartais net kontrabandiniu bûdu (pvz., oficialiai neátraukti á medþiotojø sàraðus) jau baigia ten iððaudyti paskutinius briedþius ir stirnas. Vieða paslaptis ir tai, kad medþioklës tradicijos per beveik du laisvës deðimtmeèius veik niekuo nepakito nuo sovietiniø laikø: kaip buvo, taip iðliko nomenklatûriniai (átakingøjø) bûreliai, kuriuose aptariami svarbiausi ávairiø interesø iðsaugojimo klausimai. Todël spræskite patys, ar atsitiktinai viename medþiotojø bûrelyje susitinka tokie, regis, skirtingø sferø atstovai, kaip bene stambiausias Vakarø Lietuvos verslininkas (retkarèiais Seimo narys ir net buvæs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas) Antanas Bosas ir Klaipëdos vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas (kà tik atsistatydinæs, apklaustas kaip átariamasis red. pastaba) akivaizdu, kad ðiuos þmones vienija tik ypatingas rûpestis dël Kurðiø nerijos gamtos iðsaugojimo, ne kitaip. Taèiau ðiame savotiðku administravimu pasiþyminèiame Lietuvos kampelyje, kurá dël jo þaidimo taisykliø kaþkodël taip ir norisi Bendrovës Sabonis ir partneriai skandalingai iðgarsëjæ boteliai Preiloje. vadinti Boso-Gusiatino-Stonio tëvonija (kai kas dar vadina Vakarø pramonës korporacijos valdomis), kur be pëdsakø prapuola ne tik iðskirtinis valstybës turtas briedþiai, nedideli Lietuvos naftos iðtekliai, bet ir iðtisi laivynai (gal jau primirðome, kad Lietuva valstybës atkûrimo prieðauðriu turëjo visà jûriná laivynà Jûra, kuris buvo taip mikliai suprichvatizuotas, o byla taip ilgai ir sudëtingai tirta, kad dël senaties kaltø dël tokio valstybës turto iððvaistymo neliko), kur þymiausi verslininkai (pvz., Bosas, Stonys) praturtëjo ið Gazprom malonës (kaip dujø tarpininkai tarp Lietuvos ir Kremliaus), kur vyriausieji prokurorai taip ir liko nepamainomi dar nuo sovietmeèio laikø, taigi ðiame graþiame kampelyje, tokiame savotiðkame dujininkø rezervate, yra dar vienas, labiau uþ medþioklæ ar naftà ir net Gazprom dujas svarbesnis traukos centras tai brangioji pajûrio þemë, verslininkams suprantama kalba ðnekant sklypai, arba nekilnojamasis turtas. Þinoma, problema yra ne pats pajûris, ne sklypai ar nekilnojamasis turtas, bet teisës aktø spragos ir nesuderinamumas bei pareigûnø nebaudþiamumas t. y. amþinas ásitikinimas: kad ir kas bûtø, kad ir kas nutiktø, sava medþiotojø bûrelio sistema vis tiek iðtrauks, o pajûris ir toliau gyvens pagal savo iðskirtines taisykles. Todël nereikëtø per daug stebëtis, kad Klaipëdos prokurorai átarimus pareiðkia ne tam, kas tiesiogiai iðduoda leidimus galimoms neteisëtoms statyboms (Klaipëdos apskrities ar Neringos savivaldybës administracijoms), bet Saugomø teritorijø tarnybos (VSTT) direktorei. Þinoma, problema yra ne pats pajûris, ne sklypai ar nekilnojamasis turtas, bet teisës aktø spragos ir nesuderinamumas bei pareigûnø nebaudþiamumas t. y. amþinas ásitikinimas: kad ir kas bûtø, kad ir kas nutiktø, sava medþiotojø bûrelio sistema vis tiek iðtrauks, o pajûris ir toliau gyvens pagal savo iðskirtines taisykles. Ir drásèiau manyti, kad tai susijæ ne tiek su pavieðintais S.Stulpino ir VSTT direktorës Rûtos Baðkytës ryðiais ar galimu ðeimyniniu prokuroro verslu nekilnojamuoju turtu. Tai susijæ su bendra, jau bene deðimtmetá ásigalëjusia tvarka pajûryje, todël sunku patikëti Klaipëdos apygardos prokuroro Igno Lauciaus nuoðirdumu atsipraðant p. R.Baðkytës tarp Klaipëdos prokurorø kalbama, kad taip I.Laucius, paskubëdamas uþglaistyti nenumatytà skandalà, gelbëja savo kailá (ádomi aplinkybë: prokuroro I.Lauciaus sûnus yra Generalinës prokuratûros prokuroras Justas Laucius, tas pats, visai neseniai taip savotiðkai iðtyræs atsitiktinæ pulkininko V.Pociûno þûtá Baltarusijoje ir vëliau graþiai Saugumo departamento apdovanotas). Todël, nepaisant pirmos þinios apie Klaipëdos prokurorø pergalæ (kur jie buvo visà deðimtmetá?) dël neteisëtø statybø Kurðiø nerijoje, labiausiai tikëtina, kad neteisëtø statybø, tiksliau jau pastatytø statiniø bylø likimas bus panaðus á pradingusio Jûros laivyno ar þlugusio Vakarø banko likimà tada irgi buvo pompastiðkai girtasi teisiniais procesais, taèiau, kaip visada, galiausiai nenukentëjo në vienas tikrasis medþiotojø bûrelio narys (pvz., vienas ið skandalingai þlugusio ir klaipëdieèiø indëlius nusineðusio Vakarø banko savininkø A.Bosas), o staiga praturtëjo ne vienas tarp jø ir teisësaugininkai. Tad ir dabar galima laukti, kad dël neesminiø paþeidimø bus pakiðtas koks ieðmininkas arba, kaip rodo R.Baðkytës pavyzdys, koks neátikæs pareigûnas (tie patys prokurorai kalba, kad, jei ne naujojo generalinio prokuroro ákyri prieþiûra, Klaipëdos Vytauto Tavoro nuotr. prokuratûra apskritai jokiø bylø dël neteisëtø statybø iki ðiol nebûtø iðkëlusi) juk reikalas sukasi apie ðimtus milijonø kainuojanèias statybas. Ið kur toks nepatiklumas pergalingø trimitø fone? Remkimës vien faktais: 2005 m. dël visuomenës ir þiniasklaidos spaudimo (nebelaukdama, kada dël daugybiniø tarnybiniø paþeidimø bus atleista) atsistatydina Klaipëdos apskrities virðininkë socialdemokratë V.Lukoðienë (dabar socialdemokratø jau iðsiøsta dirbti á Briuselá); á jos vietà paskiriama jos buvusi kairioji ranka apskrities administracijos sekretorius, socialdemokratas V.Rinkevièius. Dar A.Brazausko vyriausybës nurodymu apskrièiø administracijoms skiriama nemaþai papildomø lëðø geresnei statybø prieþiûrai, taèiau galimai neteisëtø statybø skandalai nei Kurðiø nerijos, nei Pajûrio parkuose nerimsta. Skirtumas tik toks, kad naujasis apskrities virðininkas, matyt, jausdamas stipresnæ naujojo premjero G.Kirkilo paramà, atsipraðau, kovà su korupcija, jauèiasi dràsiau ir áþûliau nei jo pirmtakë. 2006 m. naujasis Klaipëdos apskrities virðininkas statybø prieþiûrai Kurðiø nerijai stiprinti ádarbina A.Vaivadà anksèiau teistà uþ nekilnojamojo turto prievartavimà Karlsonà (taip vadintas nusikaltëliø pasaulyje), po kalëjimo dirbusá privaèioje ámonëje, susijusioje su tuo paèiu nekilnojamuoju turtu (pasak buvusiø klientø, ði ámonë sutvarkydavo tuos nekilnojamojo turto reikalus Klaipëdos apskrityje, pvz., þemës paskirties keitimà, paprastiems mirtingiesiems neákandamà). Po vienø vaisingø darbo metø, kai naujasis Klaipëdos apskrities statybø pastiprinimas nepastebëjo, kaip keli nauji Juodkrantës projektiniai dviaukðèiai virto realiais keturaukðèiais, kaip uþdraustose vietose iðlieti nauji pamatai, kaip remontuojami nesami pamatai, tokia neákainojama patirtis greitai buvo ávertinta: A.Vaivada gavo paaukðtinimà Vilniuje buvæs Karlsonas dabar jau dirba visos Lietuvos statybø prieþiûros inspektoriumi VTPSPI prie Aplinkos ministerijos. Taip sakant, Maþosios Lietuvos tradicijas nutarta perkelti á didþiàjà Lietuvà. Oðtai kita minëtø faktø pusë. Atsistatydinus buvusiai Klaipëdos apskrities virðininkei paaiðkëjo, kad savo ateitimi ji pasirûpino ið anksto buvo ásigijusi prabangø namà Giruliuose, vadinamosiose Klaipëdos grietinëlës Turniðkëse (ypaè svarbiø asmenø namø kvartalas aptvertas neteisëtai, buomu uþdarytas visuomeninis kelias prie jûros). Spëkite, kas gi apskrities virðininkei palaimino sklypà tokioje prestiþinëje vietoje? Ogi pastaruoju metu savo skundais prieð Baltijos valstybes draugui V.Putinui pagarsëjusi Seimo narë Irina Rozova, prieð porà metø dar tebedirbusi deðiniàja V.Lukoðienës ranka, jos pavaduotoja. Spëkite, o kas gi rastas tarp garsiøjø Lukoðienës kaimynø? Ogi jos ápëdinio (buvusios kairiosios rankos), dabartinio apskrities virðininko V.Rinkevièiaus uoðvë. Suprantama, buvæs apskrities sekretorius niekaip iki ðiol negali paaiðkinti, kaip jo 73 metø uoðvë pateko tarp tø septyniolikos pajûrio iðrinktøjø Klaipëdos Turniðkëse aiðkina, kad neþino (pagaliau kodël apskritai turëtø aiðkintis, jei, be þurnalistø, niekas tuo ir nesidomi). Lygiai taip pat niekas nesidomi, kaip buvusio finansø ministro Z.Balèyèio patarëjui S.Treèekauskui pavyko ásigyti net 30 ha þemës Pajûrio regioniniame parke, o vëliau tapti Valstybinës mokesèiø inspekcijos virðininko pavaduotoju. Taèiau turbût visiems ið anksto aiðku, kad mokesèiø inspekcija, tirdama, kaip praturtëja daugelá metø Klaipëdos apskrityje dirbæ virðininkai, jokiø paþeidimø neranda. Nebûkime naivûs: nuo kada normos vadinamos paþeidimais? Kokie gali bûti paþeidimai ten, kur taip viliojamai oðia jûra, kur nuolatinis atostogø kvapas ir kur taip ironiðkai kabo viena nesuvokiama iðkaba: Klaipëdos specialiøjø tyrimø tarnyba? Bernardinai.lt

Nr. 8, 2007 m. spalio 25 d. 7 Ðoko terapija: kaip ateina kapitalistai Kasparas POCIUS Naujàjá Orleanà nusiaubus uraganui Katrina, vienas JAV kongresmenas respublikonas atsiduso: Ko negalëjome padaryti mes, uþ mus padarë Dievas. Buvo kalbama apie socialiniø bûstø statybà mieste, kurá korporacijø lobistai siekë iðvalyti ir reformuoti taip, kad tik galingieji ir turtingieji galëtø dþiaugtis saugiu ir komfortabiliu gyvenimu. Maþa to, tuomet dar gyvas Èikagos ekonominës mokyklos bonza Miltonas Fridmanas (Milton Friedman) pareiðkë, kad vieðosios Naujojo Orleano ðvietimo sistemos griûtis yra gera proga, uþuot rekonstravus senas mokyklas, bandyti privatizuoti ir liberalizuoti ðvietimà ne tik Naujajame Orleane, bet ir visose JAV. Džþ.V.Buðo administracija, didieji laisvosios rinkos ir M.Fridmano garbintojai ðá juodà darbelá atliko per 19 mënesiø. Rezultatas masinis nedarbas, paaugliø neraðtingumas, nusikalstamumas ir daug pastogës netekusiø vargðø. Bûtent karø, stichiniø nelaimiø, valstybiniø perversmø metas, kai visuomenë sutrikusi ir nesusigaudo, kas vyksta, patiria ðokà, yra idealus metas pradëti vykdyti laisvosios rinkos reformas ir privatizacijà, sumaþinti socialines iðlaidas, sumaþinti valstybës kontrolæ taip savo knygoje Ðoko doktrina: katastrofø kapitalizmo iðkilimas raðo garsi JAV aktyvistë Naomi Klein. Pirmoji jos knyga No Logo ( Jokiø etikeèiø ) buvo spausdinama kaip tik tuo metu, kai 1999 m. jauni demonstrantai Sietle rinkosi protestuoti prieð Pasaulio prekybos organizacijos susitikimà. Per vienà naktá jaunatviðkai aistringa Klein tapo pasaulyje ásiþiebusio antiglobalistø judëjimo kalbëtoja ir analitike, o minëtoji knyga tapo parankine prieð laisvosios rinkos kapitalizmà ir uþ socialiná teisingumà pasisakanèiø aktyvistø knyga. Atrodo, kad ðoko terapija taip pat taps bestseleriu apie jà gyvai diskutuojama ne tik tam tikrose grupëse, bet ir oficialiojoje þiniasklaidoje. Knygoje autorë, analizuodama ávairiø ðaliø perëjimà prie rinkos ekonomikos, teigia, kad Vakarø ekonomikos ðoko terapija per pastaruosius 30 metø negalëjo bûti pritaikyta be politinës ðoko terapijos brutaliø represijø ir demokratiniø teisiø suvarþymø. N.Klein mano, kad tokia politika, primesta laissez faire ekonomisto M.Fridmano mokiniø, dirbanèiø ir Amerikoje, ir uþsienyje, tapo klaikaus skurdo ir vargø prieþastimi milijonams pasaulio gyventojø. Tokiø intervencijø pradþia autorë laiko 1973 metø kariná perversmà Èilëje, kai demokratiðkai iðrinktà socialisto Salvadoro Aljendës vyriausybæ nuvertë generolo Augusto Pinoèeto chunta. Skerdyniø ir þiauriø represijø ábaugintai liaudþiai buvo pritaikytas ir ekonominis ðokas Pinoèeto bièiulis, pagrindinis laisvosios rinkos ideologas ir Èikagos ekonomikos mokyklos guru Fridmanas atsiuntë á ðalá ekspertus, patarusius G.G.Markeso romano Patriarcho ruduo personaþà primenanèiam Pinoèetui imtis laisvosios rinkos reformø iðardyti vieðàjá sektoriø, privatizuoti socialines paslaugas ir pan. Tokios reformos Èilëje ir kitose konservatoriø bei neoliberalø valdomose Pietø Amerikos ðalyse ilgam suþlugdë bet kokias viltis, kad bus einama socialinës, ekonominës ir kultûrinës paþangos keliu. Ir tik praëjusá deðimtmetá kilæ politiniai ir socialiniai judëjimai privertë eiþëti korporacijø primestà kapitalistinæ sistemà. anaðiu, daugumai gyventojø, P ðvelniai tariant, netikëtu keliu pasuko ir Rytø Europa. 1989-aisiais Lenkijos solidarumas buvo priverstas iðduoti já remianèias grupes darbininkø kooperatyvus (jø idëjos buvo iðties socialistinës, netgi anarchistinës galvota apie tiesioginæ demokratijà, kurioje valdþia turi ginti maþøjø, o ne elito interesus) ir pasiruoðti nenumatytiems atvejams, visuomenës ðokui, kai TVF ir kiti skolintojai pareiðkë neteiksià pagalbos ir kreditø, jei Lenkijoje nebus pritaikyta radikali laisvosios rinkos programa. Tokios iðties radikalios idëjos, kaip reali, visiems atvira demokratija, ekonominë gerovë ir pan., rinkos reformatoriø buvo nuðluotos ne tik Lenkijoje, bet ir Rusijoje. Ten 1993 metais iðvaikæs parlamentà prezidentas Borisas Jelcinas ávedë prezidentiná valdymà ir kartu su laisvosios rinkos ekspertais, vadinamaisiais Èikagos berniukais (Èiubaisu, Gaidaru ir kitais), sukûrë laisvosios rinkos ekonomikà, kai padoriai tegalëjo gyventi tik vienas luomas oligarchai. Be tokios ðoko terapijos neapsiëjo ir Lietuva. Gal kiek politiðkai nekorektiðkos ir ðventvagiðkos atrodo Kultûros barø 2007 m. Nr.9 Virginijaus Savukyno straipsnyje cituotos rusø istoriosofo Sergejaus Kara-Murzos mintys apie sausio 13-osios reikðmæ Lietuvos ir Sovietø Sàjungos politinei ir ekonominei raidai (teigiama, kad apgulties padëtis pasiteisino Lietuvoje sklandþiau vyko laisvosios rinkos reformos, o Sovietø Sàjunga, uþuot, kaip siekë M.Gorbaèiovas, pritaikiusi ðvediðkà modelá, patyrë nirvanà, èia jau raðytojo V.Pelevino mintis). Turbût nereikia uþsikimðti ausø, tokiems svarstymams reikalinga atskira studija. Atrodo, kad antiglobalistø aktyvistës Naomi Klein naujoji knyga Ðoko doktrina: katastrofø kapitalizmo iðkilimas taip pat taps bestseleriu apie jà gyvai diskutuojama ne tik tam tikrose grupëse, bet ir oficialiojoje þiniasklaidoje. Mrittenhouse (Wikipedia) nuotr. Kiti ðoko terapijos þidiniai tai cunamio nuðluotos Ramiojo vandenyno salos, JAV ir jos sàjungininkø okupuotas Irakas, konflikto dël Folklendø salø paliesta Didþioji Britanija, Kinija, kur po Tianamenio aikðtës skerdyniø ðalis pasuko radikalaus komunistinio kapitalizmo keliu. Mes nepralaimëjome mûðio dël idëjø, mëgsta kartoti N. Klein. Alternatyvos laisvajai rinkai buvo numalðintos tankø ir ekspertø. Ðioje knygoje pateikti faktai puikiai árodo, kad laisvosios rinkos plëtra negali vykti be tam tikrø sukrëtimø. Nes ramiai gyvenantys þmonës niekad nesileis prievartaujami nei ekonomiðkai, nei politiðkai. Ir jei ðiandien pasaulinës þiniø agentûros perduoda naujienas apie neramumus kurioje nors pasaulio vietoje, galime bûti tikri toji ðalis nusipelnë gyventi pagal laisvosios rinkos dësnius. Bernardinai.lt Amerikoje kuriamos visuotinio sekimo technologijos Jungtiniø Valstijø vyriausybë kuria itin sudëtingø technologijø prietaisus, kurie padës sekti þmones, BBC News cituoja interneto portalas Delfi. Ðie prietaisai leis atpaþinti þmogø vien ið eisenos, pastatuose aptikti mirusius arba prieðiðkai nusiteikusius þmones, o netolimoje ateityje galbût ir skaityti mintis. Sistema atskirs net minioje Po Rugsëjo 11-osios kai kurie mokslininkai, dirbantys gynybos srityje, savo dëmesá sutelkë ne á branduolinius ginklus, o þmoniø, pavyzdþiui, galimø saviþudþiø sprogdintojø, stebëjimà. Þmonëms sekti skirtas technologijas ðiuo metu tobulina Merilendo universiteto, ásikûrusio netoli Vaðingtono, mokslininkai ir studentai. Pas juos apsilankæs BBC þurnalistas Humphrey is Hawksley is buvo papraðytas pavaikðèioti po susitikimø kambará. To pakako, kad kompiuteriai apdorotø kamerø perduotà vaizdà ir sukurtø tam tikrà þmogaus eisenos kodà. Mokslininkai stengiasi sukurti sistemà, kuri veido atvaizdà susietø su eisena, ûgiu, svoriu bei dar beveik 30 kitø savybiø, kad po to kompiuteris ið karto atpaþintø asmená. Anot profesoriaus Ramos Challapos, tai leistø maðinoms identifikuoti net minioje esantá asmená. Visuotinis sekimas ne fantastika Panaðios sistemos kuriamos ir Pentagone. Paþangiø gynybos tyrimø projektø agentûra (Defence Advanced Research Projects Agency DARPA) turi vienà specialià misijà uþtikrinti, kad atsiradus naujai technologijai JAV visada bûtø þingsniu priekyje. Aðtuntajame dešimtmetyje, kai dar naudojome spausdinimo maðinëles ir kalkiná popieriø, DARPA tobulino internetà. Deðimtajame deðimtmetyje, kol buvome palinkæ virð þemëlapiø, DARPA sukûrë palydovinæ navigacijos sistemà, jà dabar galima rasti daugelyje maðinø. Anot agentûros vadovo Tony Tetherio, ðiuo metu specialistai dirba su kalba. Kadangi kiekvienà JAV pilietá ir kará sunku iðmokyti keliolikos kalbø, norima sukurti technologijà, padësianèià jiems suprasti, kas vyksta aplink, kad ir kokioje ðalyje atsidurtø. Tikiuosi, kad ateityje bus galima net palaikyti pokalbius. Sakykime, prancûziðkai ir angliðkai kalbanèio þmogaus paðnekesys atrodys visiðkai natûraliai. Vertimà atliks kompiuteriai, pasakojo T.Tetheris. Jis pripaþino, kad visuotinis gyventojø sekimas nëra mokslinës fantastikos autoriø iðmonë. Ðiuo metu kuriamas nepilotuojamas lëktuvas, galësiantis ore iðbûti iki penkeriø metø ir specialiomis kameromis stebëti vienà ar kità teritorijà. Panaðus jau naudojamas Bagdade. Stebi ir uþ sienos H.Hawksley atkreipë dëmesá, kad visuomenë tam skiria maþai dëmesio. JAV ir Didþiojoje Britanijoje atliktos visuomenës apklausos parodë, kad trys ið keturiø gyventojø norëtø dar aktyvesnio stebëjimo. Kai kurie Amerikos miestai, pavyzdþiui, Niujorkas ir Èikaga, ketina pasekti britø pavyzdþiu. Jungtinëje Karalystëje kiekvienà þmogaus judesá vieðoje vietoje iðtisà parà stebi 4 mln. kamerø. Kol kas jos nesiþvalgo á bûstus, taèiau ir apie tai galvojama. Ianas Kitajima ið Havajø pademonstravo technologijà, padedanèià stebëti uþ sienos esantá vaizdà. Pakanka nedidelá staèiakampá prietaisà, primenantá nuotolinio valdymo pultà, nukreipti á sienà, ir jis, naudodamas radijo bangas, nustatys, ar patalpoje yra þmoniø. Teigiama, esà prietaisas reaguoja net á kvëpavimà ir ðirdies dûþius. Tai gali ne tik padëti nustatyti, ar po antpuolio þmogus liko gyvas, bet ir áspëti apie prieðiðkai nusiteikusius asmenis. Mat tokiu atveju þmogaus ðirdis pradeda plakti smarkiau. Havajieèio kompanija Oceanit rengiasi ðià technologijà kitàmet iðbandyti Irake. Europos Komisija svarsto sugrieþtinti taisykles, pagal kurias tikrinami á lëktuvus laipinami keleiviai. Manoma, kad taip sumaþëtø teroristiniø iðpuoliø tikimybë, praneða Europos portalas EUobserver. Jei griežtesnei asmens duomenø kontrolei bûtø pritarta, toks modelis pirmiausia bûtø taikomas á Europà skrendantiems treèiøjø ðaliø keleiviams. Kito etapo metu taip bûtø tikrinami ir ið vienos Bendrijos ðalies á kità skrendantys pilieèiai. Ðie siûlymai bus pateikti kaip dalis naujø antiteroristiniø priemoniø, kurias Europos Komisija atskleis lapkritá. Ketinimai grieþtinti asmens duomenø kontrolæ teisingumo komisaro Franco Frattini sumanymas. Taèiau F.Frattini paþymëjo, kad dël Ðengeno zonoje galiojanèiø taisykliø, garantuojanèiø visiðkà judëjimo laisvæ, kiek skubota bûtø tvirtinti, jog tokia kontrolë ES pilieèiams bus ávesta. O po deðimtmeèio, manoma, prietaisai gali net atskleisti, kà þmogus galvoja. Suprantu, kad tai panaðu á Þvaigþdþiø karus, bet tai tikrai mûsø laukia ateityje, tvirtina I.Kitajima. Europa grieþtins lëktuvø keleiviø kontrolæ Ðengeno zonai priklauso 13 senøjø Europos Sàjungos (ES) nariø (iðskyrus Didþiàjà Britanijà ir Airijà) bei Norvegija, Ðveicarija ir Islandija. Ðiø metø pabaigoje Ðengeno zona greièiausiai iðsiplës dar devyniomis ðalimis, prie ES prisijungusiomis 2004 metais (iðskyrus Kiprà). ES pareigûnø svarstomas modelis nusiþiûrëtas ið Jungtiniø Amerikos Valstijø. Ðioje ðalyje jis imtas taikyti po teroristø atakø 2001 metø rugsëjo 11 dienà Niujorke ir Vaðingtone. JAV pareigûnai ið europieèiø surenka 34 skirtingus asmens duomenis, tokius kaip vardas, adresas ir kreditiniø korteliø numeriai. Be to, jie pasilieka teisæ ðiuos duomenis pildyti dar pusketvirtø metø. Taip elgtis JAV valdþios institucijoms leista sutarus Vaðingtonui ir ES ðalims narëms. Tiesa, dël asmens teisës á privatumà paþeidimo ðià tvarkà stipriai kritikuoja Europos Parlamentas. LRT

8 Nr. 8, 2007 m. spalio 25 d. Urdomos kankinys : misija ávykdyta? V.Uspaskichas prisiima jau ðiek tiek nuvalkiotà kankinio vaidmená. Delfi (Kirilo Èachovskio nuotr.) Marius KUNDROTAS Viktoro Uspaskicho gráþimas daugeliui kelia ávairius klausimus. Kas paskatino? Nejau tolimosios Urdomos iðeivis, Lietuvoje pasidaræs puikià verslininko ir politiko karjerà, bûtø toks kvailas, kad gráþtø á laukianèios teisësaugos glëbá be atitinkamo garanto? O gal savo tëvynainio iðsiþadëjo pati Maskva, susitarusi su Lietuvos politiniu elitu? Rusijà valdanèiø struktûrø gebëjimus átikinti gerai þinome ið savo tautos patirties, kita vertus gráþtanèiam V.Uspaskichui laisvai galëjo bûti suteiktas tam tikras paguodos garantas: bëdoje nepaliksime, tu tik mûsø klausyk. Jei neklausysi kaltink patá save. Vis viena sësi, o jei reikës dar ir atgulsi. Darbo partijos ákûrëjas ir vëliava prisiima jau ðiek tiek nuvalkiotà kankinio vaidmená, atimdamas monopolá ið Rolando Pakso. Valstybininkams atsiranda puiki proga susivienyti prieð bendrà grësmæ ðio scenarijaus versijà iðkëlë, rodos, Saulius Stoma. Reikia pripaþinti tikëtina versija. Realu, kad Maskvos tikslas ne paties V.Uspaskicho gráþimas, o mobilizuojantis veiksnys kur kas labiau rafinuotiems Penktosios kolonos eðelonams. Vienok visa tai tik daugiau ar maþiau ámanomos prielaidos. Aðtriausiai á akis rëþiasi net ne tai akivaizdus politinis ðios bylos aspektas. Juridinæ pusæ iðsiaiðkins teismai kas davë, kam davë ir uþ kà. Svarbiausia, kad reikalai eiliná syká liks taip ir neiðspræsti iki galo. Skandalingojo politiko suëmimas pabrëþtinas ir demonstratyvus, lygiai kaip ir Gintaro Petriko. Kaþin, ar ðiø sprendimø sutapimas atsitiktinis. Vienaip ar kitaip, vienu metu sugaunamos dvi stambiausios tarptautiniu mastu gaudytos þuvys. Dar kartà surandamas vienas atpirkimo oþys, atsakysiantis uþ visà draugijà. EBSW byloje G.Petrikas tampa pagrindiniu ir vieninteliu kaltininku, tuo tarpu Gintaras Furmanavièius vidaus reikalø ministru. Politinës korupcijos bylose prie kryþiaus kalamas V.Uspaskichas, tuo tarpu Abonento byla graþiai uþglaistyta, AMB ir Draugystës istorija uþtildyta, Tarandës tvoros tebestovi savose vietose. Uþmirðti ir paties V.Uspaskicho kolegos Antanas Bosas su neaiðkiomis verslo operacijomis ir Þilvinas Padaiga su genocidinëmis sveikatos apsaugos reformomis. Kam klibinti iðtisà tinklà, kai uþtenka vienos ar dviejø parodomøjø bylø? Persistengus juk ir savus galima uþkabinti, o kas gali bûti baisiau ðvogerinëje nomenklatûrinëje sistemoje? Jei tik pavyks, bus taip pat uþèiaupti teisybës ieðkotojai paslaptingai þuvusiø Juozapo Paliako, Gintaro Beresnevièiaus, Vytauto Pociûno bylose. Kai suèiumpami baisiausi Lietuvos bëdø kaltininkai, kas beiðdrástø suabejoti puikiu saugumo, policijos ir teismø darbu? Dël viso pikto sulaikomas net vienas þymiausiø Lietuvos rezistentø lietuviðko ðaunamojo ginklo Vytis kûrëjas Algirdas Petrusevièius, vieðøjø ryðiø erdvëje prilygintas vos ne Osamai bin Ladenui. Dirba struktûros, oi, dirba. Urdomos kankinys èia pasitaikë paèiu laiku. Struktûrø balinimosi operacijai tai labai á naudà. Deja, viskà tuo siekiama ir uþbaigti. Kadaise suþlugdytas desovietizacijos ástatymas virto liûdnu precedentu parodomiesiems ir pavirðutiniðkiems problemø sprendimams ateityje. Jei visuomenë oriai nutylës, viskas analogiðkai baigsis ir ðá kartà. Asmuo bus nuteistas, problemos liks. Uþ sekimà susimokësime patys Netrukus kiekvieno pilieèio laukia nemaloni staigmena. Prisidengiant kovos su terorizmu ðydu, bus fiksuojami telefoniniai pokalbiai, SMS þinutës ir elektroniniai laiðkai, raðë Klaipëda. Uþ tai turësime ir susimokëti. Europos Parlamento patvirtinta Duomenø saugojimo, visuomenëje geriau þinoma kaip Sekimo direktyva, turëjo ásigalioti jau nuo rugsëjo 15 dienos. Tarptautinio teisës akto nespëta perkelti á ðalies ástatymus. Ðiuo metu Seimui pateiktos svarstyti Elektroniniø ryðiø ástatymo pataisos, kurios turëtø ásigalioti nuo gruodþio pirmosios. Tuomet visi Lietuvos þmonës bus sekami. Po dviejø mënesiø stacionaraus ir mobiliojo ryðio telefono paslaugas teikianèios bendrovës bus ápareigotos metus saugoti visø pilieèiø asmeninius duomenis. Bus fiksuojama, kada, kur, kiek laiko ir su kuo þmogus kalbëjo telefonu, kam ir kada raðë trumpàsias þinutes, vadinamuosius SMS us. Bendrovës taip pat privalës kaupti informacijà apie abonento buvimo vietà ryðio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambuèius. Á Lietuvos ástatymus perkelta tarptautinë direktyva taip pat áteisins ir informacijos apie tai, kaip þmogus naudojasi internetu, rinkimà. Bus kaupiama informacija, ið kokio kompiuterio ir kam þmogus raðo elektroninius laiðkus, kuriame interneto portale ir kiek laiko narðë. Lietuvoje tokie duomenys bus imti kaupti nuo 2009 metø pradþios. Europos Parlamentas tik ápareigojo sekti visus pilieèius, taèiau neparûpino pinigø uþ ðá darbà sumokëti. Todël uþ tai sekamieji privalës mokëti ið savo kiðenës. VALDÞIOS STABDO LIUSTRACIJOS ÁSTATYMO ÁSIGALIOJIMÀ Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas atsiliepë á 30-ies parlamentarø praðymà stabdyti priimto naujo Liustracijos ástatymo ásigaliojimà. Uþuot perdavæs ástatymà pasiraðyti Prezidentui, nurodë Seimo Etikos ir procedûrø komisijai iðtirti parlamentarø pastabas dël galimø procedûriniø paþeidimø já priimant. Naujasis liustracijos procedûras nustatantis ástatymas priimtas spalio 11- àjà. Jis apibrëþia ir KGB rezervo karininko sàvokà. Rezervo karininkas yra asmuo, átrauktas á buvusios Sovietø Sàjungos specialiøjø tarnybø rezervà, kuris buvo KGB mobilizacinë dalis, skirta karo grësmës, jo pradþios, stichiniø nelaimiø ar masiniø riauðiø metu, taip pat karo atvejais. Rezervininkai kartu su kadriniais sovietø specialiøjø tarnybø darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turëtø bûti átraukti á specialià áskaità. Jos sàraðe atsidûræs asmuo bûtø pavieðintas, jei norëtø tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisëju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybës saugumui jautrias pareigas. Pakeistasis ástatymas numato ir kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. VSD NESIIMA TYRIMO Valstybës saugumo departamentas (VSD) nesiima tirti galimø kai kuriø diplomatø ryðiø su sovietø KGB, nes tai yra ne VSD, o Liustracijos komisijos kompetencija. Toká atsakymà á Seimo Uþsienio reikalø komiteto paklausimà pateikë VSD vadovas Povilas Malakauskas. Liustracijos komisija, kurià ðiuo atveju nurodo VSD vadovas, ðiuo metu neveikia. M.LAURINKUS PANORO TEISTIS Lietuvos ambasadorius Ispanijoje buvæs Valstybës saugumo departamento (VSD) vadovas Meèys Laurinkus apskundë teismui dël ðmeiþto liberaldemokratà buvusá disidentà Antanà Terleckà, Seimo liberaldemokratø frakcijos nará Petrà Graþulá ir buvusá VSD kontrþvalgybos vadovà Vytautà Damulá. Liberaldemokratø frakcijos narys Petras Graþulis pareiðkë turás informacijos ið buvusiø aukðtø pareigûnø, esà dabartinis ambasadorius Ispanijoje M.Laurinkus, taip pat ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas ir ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas galimai bendradarbiavæ su KGB. P.Graþulis teigë raðtu kreipæsis á VSD vadovà Povilà Malakauskà, kad ðis patvirtintø arba paneigtø tokià informacijà. Ið VSD atleistas buvæs kontrþvalgybos vadovas V.Damulis yra vieðai pareiðkæs, esà dalis Lietuvos uþsienio reikalø ministerijos pareigûnø, ðiuo metu uþimanèiø ambasadoriø postus Europos Sàjungos, NATO ðalyse, liustracijà perëjo tuometiniø VSD vadovø kabinetuose. Panaðiø liudijimø bûta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tiriant VSD veiklà. URM MATO TIK SPEKULIACIJAS Uþsienio reikalø ministerija (URM) atmetë vieðai reiðkiamas prielaidas, esà kai kurie Lietuvos diplomatai galëjo nuslëpti savo bendradarbiavimà praeityje su sovietø slaptosiomis tarnybomis. KANKANAS URM nëra gavusi jokiø duomenø ið kompetentingø institucijø apie diplomatus, nuslëpusius savo bendradarbiavimà su KGB, buvo teigiama ministerijos praneðime spaudai, kuriame tokios prielaidos vadinamos spekuliacijomis. URM atkreipë dëmesá, kad ji nëra ágaliota vykdyti liustracijà patikrinimà, ar aukðtas pareigas einantys asmenys neturëjo ryðiø su sovietinio laikotarpio slaptosiomis tarnybomis. IÐLIKO VADOVAUTI ETIKOS KOMISIJAI Uþ tai, kad Darbo partijos narë Romualda Kðanienë, be Seimo valdybos leidimo vykusi á Viktoro Uspaskicho spaudos konferencijà Maskvoje, bûtø atleista ið komisijos vadovës pareigø, balsavo 67 Seimo nariai, 12 buvo prieð, 9 biuleteniai negaliojantys. R.Kðanienei atstatydinti ið Etikos komisijos vadovës posto reikëjo ne maþiau kaip 71 balso. Balsavime dalyvauti atsisakë liberaldemokratø bei Darbo partijos frakcijos, o Valstieèiø liaudininkø ir pilietinës demokratijos frakcija nusprendë balsuoti laisvai. BANDË PALENGVINTI DALIÀ Darbieèiai, mojuodami Konstitucija, bandë átikinti Vyriausiàjà rinkimø komisijà tarpininkauti siekiant panaikinti ar suðvelninti á Seimo narius kandidatavusiam Viktorui Uspaskichui skirtà kardomàjà priemonæ namø areðtà. Finansinëmis machinacijomis átariamas Darbo partijos ákûrëjas V.Uspaskichas spalio 21 dienà Dzûkijos rinkimø apygardoje vykusiame antrajame Seimo nario rinkimø ture rungësi su konservatoriø iðkeltu teisininku Kæstuèiu Èilinsku ir pralaimëjo. L.GRAUÞINIENÆ ÁVERTINO 5 TÛKSTANÈIØ LITØ BAUDA Darbo partijos vicepirmininkei, Seimo narei Loretai Grauþinienei uþ per arti eþero Labanoro regioniniame parke pastatytà mobilø namelá-vagonëlá skirta 5 tûkst. litø bauda. Seimo narë ápareigota nelegalø statiná perkelti toliau nuo vandens. Politikë ne tik nelegaliai pasistatë namelá-vagonëlá, bet, kaip privalo, Vyriausiajai tarnybinës etikos komisijai nedeklaravo ásigijusi þemës sklypà Molëtø rajone. Prezidentas V.Adamkus viename interviu politikæ paragino atsistatydinti. PAÞEIDË ÁSTATYMÀ Net keturi Trakø rajono savivaldybës tarybos nariai paþeidë Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymà nenusiðalindami, kai Taryboje buvo svarstomi su jø bendrovëmis susijæ klausimai. Taip nusprendë Vyriausioji tarnybinës etikos komisija (VTEK). Trakø politikai interesø konfliktà sukëlë vienu metu sumaþindami nekilnojamojo turto mokestá keliolikai ámoniø: ilgame sàraðe pasitaikë ir keletas savø bendroviø. VTEK teigimu, ástatymà paþeidë Trakø rajono savivaldybës tarybos nariai Henrikas Jankovskis, Adelë Gedminienë, Èeslovas Þukauskas, Kæstutis Ramanauskas. Pagal Baltijos kelio, Delfi, Bernardinai.lt informacijà!$$!$$!$$!$$!$$!$$!$$! Dieve, saugok mus, kad mes saugotume vieni kitus, o visi kartu saugotume Lietuvà $$$$$!$$!$$!$$!$$!$$!$$!$$! Draudþiama laikraðtyje paskelbtà informacijà ir straipsnius be leidëjø sutikimo panaudoti kitose þiniasklaidos priemonëse. Autoriø nuomonë nebûtinai sutampa su redakcijos nuomone. $ - ðiuo þenklu paþymëti komentarai, nuomonës, vertinimai. Redakcija pasilieka teisæ rankraðèius trumpinti ir redaguoti. Rankraðèiai negràþinami ir nerecenzuojami. Pageidautina, kad straipsnius siøstumëte internetu arba spausdintus raðomàja maðinële. Laikraðèio redakcija keièiasi straipsniais su internetiniu laikraðèiu www.delfi.lt. Jei nepageidaujate, kad jûsø straipsnis ten bûtø publikuojamas, praðytume apie tai mus áspëti.. ISSN 1822-0495. Bûstinës adresas: Trakø g. 12A, Vilnius. Adresas korespondencijai: Vilnius 1, Nr.536. Telefonai informacijai: Vilniuje - Eduardas Daujotis, tel. 865051658, Kaune - Milda Steponavièienë, tel. 837741945, Klaipëdoje - Virgis Palionis, tel. 863785393, Radviliðkyje - Kæstutis Pakðtas, tel. 867117422. El. paðtas: pilieciai@pilieciai.lt. Interneto svetainë: www.pilieciai.lt. Leidëjas: pilieèiø judëjimas KITAS PASIRINKIMAS. Redaktorius Vytautas TAVORAS. Redakcinë kolegija: Vytautas DAUJOTIS, Edvardas GUDAVIÈIUS, Arvydas JANULAITIS, Jonas KRON- KAITIS, Èeslovas LAURINAVIÈIUS, Vytautas PAULAITIS, Petras PLUMPA, Nijolë PRANCKEVIÈIÛTË, Vytautas RADÞVILAS, Reda SOPRANAITË, Arûnas SVITOJUS. Spaudë AB Panevëþio spaustuvë. Tiraþas 15000 egz.