(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

Panašūs dokumentai
1 Giesmė apie kryžius

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

Neuro_2010_Nr2.vp

Neuro_2012_Nr1.vp

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

Neuro_2011_Nr4.vp

Neuro_2010_Nr3.vp

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

Neuro_2012_Nr2.vp

JMD_29.indb

Neuro_2011_Nr2.vp

Neuro_2007_Nr4.vp

Neuro_2009_Nr2.vp

B T TAILANDAS

Neuro_2010_Nr4.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

Neuro_2011_Nr1.vp

Neuro_2014_Nr4.vp

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

Lab_Med_2013_Nr1.vp

2012 m. rugpjūčio 6 d. pirmadienį išvykimas iš Lietuvos. Kelionė į Rygos miestą (Latvija). Rygoje susitikimas su projekto partneriu (Latvijos Kalėjimų


Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz )

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr1.vp

PowerPoint Presentation

Neuro_2015_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp

R G viesinimas.pdf

Lab_Med_2009_Nr2.vp

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS Turinys 1 TIES ES IR PLOK TUMOS Plok²tumos ir tieses plok²tumoje normalines lygtys

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo

I TURAS

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

lec10.dvi

On 1 g 00 O -P & > O <N -P C»-> S ;a 3 < P* o = rt «f-4 a d o ' a ccj ) o XJ 0) o ft xi '(i) 0 O C/3 a a ft l ph o c3 Jo M S3 o 2 a _ a1.a.9 < >V5 a <

Lea_LT_web.pdf

knygelė liet.indd

Zona_2009

!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! J. K. C h odke!! Mišri gyvenamoji teritorija g. Gyvenamoji mažaaukštė ir komercijos teritorija! Gyvenamoji daugiaaukšt

Paveldas Pirmasis mūrinis namas Žvėryne ir pirmoji akmenimis grįsta gatvė - Birutės 18. Autentiškas Vilniaus istorinis paveldas 1860 m. Trikotažo fabr

Veikėjai Skaitovai (1, 2, 3) Saulė Tabalai Žvėreliai (1, 2, 3) Žvirbliai (1, 2, 3) Vabalai (1, 2) Spektaklio scenarijus VORO VESTUVĖS (pagal Justiną M

Tyrimu projektas

PDF Documents Complete Click Here & Upgrade Expanded Features Unlimited Pages KLAIP DOS MIESTO SAVIVALDYB S VIE OSIOS BIBLIOTEKOS IR JOS FILIAL 2000 m

UAB AMEA Business Solutions Praktiniai IT Sprendimai smulkioms ir vidutin ms mon ms Direktor, Jurgita Vitkauskait , K

Šiame skyriuje išmoksite Kaip pasisveikinti Labas! Labas rytas! Laba diena! Labas vakaras! Labas! Sveikas! Sveika! Sveiki! Kaip atsisveikinti Viso ger

K.Kubilinskas Ledinukas Ledo rūmuose nuo seno Senis Šaltis sau gyveno. Ir turėjo jis anūką Šaltanosį Ledinuką. Geras buvo tas anūkas Šaltanosis Ledinu

_SGD_SPRENDINIAI TARYBAI_AR SANTRAUKA_12005

2011 m. Administracin našta Informacinis mokomasis leidinys

Microsoft Word - stendas triuksmo I

II-a klasė

Jaunųjų žurnalistų tyrimas Nr. 2 – kūno kultūros mokytoja Oksana Zakarauskaitė – Paplauskienė

Algebra ir geometrija informatikams. Paskaitu¾ konspektas Rimantas Grigutis 7 paskaita Matricos. 7.1 Apibr eµzimas. Matrica A yra m eiluµciu¾ir n stul

(Microsoft Word - PRODUKT\330 KATALOGAS InoWood LT docx)

1 k. BUTAS Vilniaus m. sav., Šnipiškės, Žalgirio g. Tadas Dapkus tel

Snap v1.4.1

V.Jonusio_veiklos programa_2

BIKE PAL Važiuok saugiai! Atmintinė dviratininkui

Žirm n g , Vilnius Tel.: (8~5) ; Faks.: (8~5) Statytojas (užsakovas) Statinio projekto pavadinimas Statinio kategorija

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc

Pilaitės seniūnija

9 Daugybė žingsnių aidi pirmo ir antro aukšto koridoriuose, trinksi varstomos durys, koridoriaus gale garsiai groja muzika. Be perstojo skamba telefon

MOKINTIS SĄLYGOS GERIAUSIOS VAIRAVIMO MOKYMO PASLAUGŲ KATALOGAS PRIEMONĖS, KAD JŪSŲ ĮMONĖS DARBAS NESUSTOTŲ

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS

LIETUVOS LITERATŪROS IR MENO ARCHYVAS

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

PATVIRTINTA Plungės rajono Platelių gimnazijos direktorės 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (1.5)-V1-153 (pataisymai 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. (

Transkriptas:

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi jos praei tį su da bar ti mi su jun gia dva rai p. 8 Vents pi ly je ga li ma pa šau dy ti iš pat ran kos, Lie po jo je per nak vo ti uosto ka lė ji me p. 10 Cėsys Laiko sargo išsaugotas tylos, gamtos ir turtingos istorijos miestas. Madara Zarinia Atostogauk Latvijoje 018 m. birželio 9 d. Val mier muiža. p. 1 Ry gos auto mo bi lių mu zie jus. p. 4 Skrydis lynu Zerglis. p. AB park. p. 11

atostogauk Latvijoje Kaimynai pasiruošė lietuvių su tik tu vėms Lat viai lau kia lie tu vių. Tu ris tau jan čių es tų Lat vi jo je daug, ne ma žai ru sų ir bal ta ru sių. O štai lie tu viai to liau Daug pilio, Lie po jos ar Ry gos re tai nu va žiuo ja. Da bar me tas prabus ti ir nu sib rai žy ti ke lio nės po kai my nų vals ty bę pla ną. Ne da ryk to. Ma no draug a s i šl ip o vo s g yv a s, šiuo tuo ap li pęs. Štai taip ban dė įp ūs ti drąsos ne to lie se stovėję v y r a i, k a i Z ip l i n e i n s t r u k t o r i a i mano ko jas ir ran kas pan čio jo diržais. Ta čiau juk tai Si gul da, prieš akis Gau jos slė nis ir Kri mul dos dva ro kon tū rai, už nu ga ros įmonė s Z ė r g l i s i n s tr u ktor i a i A rt ur a s ir Iva ras, ruo šian tys paukš čio skrydžiui per upę. B et nepaba nd ž iu s sk r ist i nėr a k a ip ir at si kirs ti. Ten ka pa sid rą sin ti tuo, kad vyriau siam Zip li ne skri du siam žmogui bu vo per 80 me tų, o jau niausiam ne bu vo nė ket ve rių. Ir kad lynu virš Gau jos slė nio kuo ra miausiai prask rie jo tu ris tai iš Aust ra lijos, Nau jo sios Ze lan di jos. Va di nasi, nusk ris ir lie tu viai. Vis kas ky lam, stai ga pra tar i a A rt ur a s. I r k aby k l a nu č iu o ž i a l y nu to l y n. Koks tai po jū tis? Kaip sap nuo se, ku riuos sap nuo ja augan tys vai kai. Te rei kia išskleisti spar nus ir su laukt i pr ie š p r ie š i a i s l ynu at sle nk a nč io k e l t u vo -v agonėl io. Tuo me tu, kai gi dė va go nė ly je pasa ko jo apie tai, kaip drą suo liai vaka rais šo ka lauk ir virš Gau jos pak i m b a a nt g u m in i o l yn o, k a žk a s pr a k a l b o l iet uv i šk a i. Čia, ky bant dan gu je tarp vie no ir k i to k r a nto? 7ke liai sep ty ni Lat vi jos vals ty bin gu mo marš ru tai Septyniais keliais pa ke liau ti kvie čia kai my nai latviai, mi nin tys sa vo vals ty bės 100-me tį. Lat vi jos gimta die nio proga ir bu vo su kur ta sep ty nių vals ty bin gumo ke lių tu riz mo kon cep ci ja LV 100. Šie 7 ma ršr uta i, sie ja n t ys praei t į su da ba r t i mi, k v ie čia pa si ži ū rė t i, k a ip buvo į k u rta L atv ijos va lst ybė. Keliauja nt ja is ga l ima sužinot i įva i r ius L at v i jos is to r i jos mo men t us, Baltijos jūra 1 4 5 Liepoja KURŠAS Kolka Ventspilis Kuldyga Tukumas Duobelė D au g k el i a v o m e p o L i e t u v ą, o d a b a r p as ir i nk o m e L a t v i j ą. Tr y s die nos ke ly je tiek lai ko pa ka ko, kad sup ras tu me, ko kia gra ži ši mūsų kai my nė, pa ti ki no Ori lis. K a r t u s u bi č iu l e S i g i t a g e g u ž ė s v i du r y je k el ione i p o L at v i j ą bu vo i š anks to pa si rin kę maršrutą Ryga Jū r m a l a Si g u ld a. Tądien Gau jos upės ki ta me krante ap ži ūrė ję Kri mul dos dva rą ir ten p at e s a nč iu s pi l ie s g r iu vė siu s juo du kel tu vu grį žo į mies tą. Va žia vo me į Jūr ma lą, nes no rėjo me pa si vaikš čioti po Kemerių raistą po aukš ta pel kę, ku rio je pa sižval gy ti spe cia liai nu ties tas ta kas, s a k ė O r i l i s. Ap s k r i t a i L at v i j o j e vie šė jo me pir mą kar tą pa siil gino me sa vait ga lį. Ka dan gi dėl darbų ne tu ri me daug lai ko ke lio nėms, Lat vi ja mums bu vo la bai ge ras pasi r i n k i m a s. Ne nu s i v y lė me. L a t v i a i i š t i e s n e nu v i l i a k e liau to jų. Ši ša lis tu ri vis ko: pr a mo g ų, d v ar ų, pil ių, m i š kų, ne pa lies tos gam tos ir jos stebuk lų. Ke tu riuo se jos re gio nuo se K u r š e, V i d ž e m ė j e, Ž i e m g a l o j e i r L a t g a l oj e g a u s u s e n ą i s t o r i j ą i r k u l t ū ro s t r a d i c i ja s t ur i nč ių m ie st ų, s ve t i n g ų ž mo n ių, i š m i n t i n g ų g i dų ir, ži no ma, gar daus mais to. Bet di džiau sias tur tas, ku ris sukau pia mas ke liau jant po vals ty bing umo 10 0 -met į m i n i n čią L at v i ją, y ra su tik ti ir pra kal bin ti jos žmo nės. Rygos įlanka 4 Ryga 1 Jūrmala 5 Jelgava LIETUVA įsi dė mė t i as me ny bes, v ie tas i r įv y k ius, pa dė ju sius k u r t i vals ty bę ir atsk lei du sius jos na cio na li nę ta pa ty bę. Marš ru tai yra pa rink ti taip, kad jais ke liau jant bū tų ga li ma ap lan ky ti tu ris tams ypač pat rauk lius mies tus, d v a r u s, mu z i e ju s, g a my bi n e s d i r b t u ve s, nu o s t a biu s k r a š to v a i z d ž iu s i r, ž i no m a, p ap r a mo g au t i, p a i l s ė t i i r s k a n i a i p a v a l g y t i. Bauskė VIDŽEMĖ Sigulda LATVIJA Pliavinios ŽIEMGALA Valmiera 6 ESTIJA Maduona 6 Alūksnė Rėzeknė 7 Ludza 7 Daugpilis Susiplanuokite savo kelionę Latvijoje www.latvia.travel/trip-planner Val mie ra ma no na mai, pati ki no Val mie ros mu zie jaus te ri tori jo je ant suo liu ko ties Gau ja poilsio pri sė dęs Muod ris, o ša lia inkšte lė jo jo šuo. Šiam sep ty nias de šimt me čiam vyrui mies tas ge rai pa žįs ta mas, to dėl jis pui kiai me na ir tai, kad Val mieros vai kų mu zi kos mo kyk los pasta te, prie ku rio sė dė da mas jis grož ė j o s i G au j o s s l ė n iu, s o v i e t m e č iu vei kė la bai ge ra pir tis. Ir ne bet ko kia. Jo je bu vo ga li ma n e v a r ž o m a i ge r t i a lų, n e s k i t a m e pasta to ga le bu vo įkur ta mies to blaiv y k l a. Sužinokite daugiau informacijos apie Latvijos turizmo objektus www.latvia.travel/lt LATGALA RUSIJA BALTARUSIJA Kuldygoje esantis krioklys per Ventos upę ilgiausias Europoje. M uod r is ga l i r ne bū t ų su laukęs tu ris tų dė me sio, jei ne i š s k i r t i n i s suo l iu k a s. Ji s, kaip ir dar kelio li ka pa na šių, iš dėlio ti ir Gaujos pakrantėje, ir Valmieros cent re. Juk smal su pa ma ty ti? Be abe jo. Tai mums pa ruoš ta staig me na, link te lė jo pro ša lį einan ti dar vie na lie tu vių po re lė. Mes čia trum pam, pa ti ki no su la ga mi nais ap link Daug pi ly je esantį Mar ko Rot ho me no cent rą be si suk io ja n t y s ba l t a r u sia i Sve t la na K i r i liuk ir Dmit ri jus Fa mi čio kas. Pa siro do, Svet la na ke ra mi kė, ir draugas jai pa dė jo iš Mins ko at vež ti kūri nius į cent re ren gia mą pa ro dą. Ati da vę dar bus į eks po zi ci ją pasi vaikš čio jo me po Daug pi lio tvirtovę, nužingsnia vo me iki Dau guvos, o ta da grį žo me pės čio mis į miestą. Bu vo sek ma die nio va ka ras ramu ir gra žu. Ta čiau pa ra per mažai lai ko. Kai po bie na lės grį šiu pasiim ti dar bų, pa si lik si me Daug pily je nors ke lioms die noms, pa žad ė j o S. K i r i l iu k. Vis garsė jan tis mo to cik lų gau desys? Ne ga li bū ti. Bet stai ga kriokda mi iš už pas ta to, ku ria me XX a. pra džioje būta karininkų namų, išni ro bū rys bai kerių. Ir nusiėmę šalmus ėmė su ki nė tis apie Daug pi lio t v i r to vė s v a rt u s. Jūs iš kur? smal su mas pri vertė at sit rauk ti nuo gi do Ma ri jaus, pas a ko j a nč io apie t v i rtovėj e nut ie s t ą pi r m ą jį D au gpil yj e v a nd e nt iek į. 1 Lais vės ke lias Lie po jos mies tas: eks kur si ja po mies tą, ka ri nio jū rų uos to ka lė ji mas ir šiau ri nis for tas (p. 10) Pie no mu zie jus ir pie no dva ras Berg hof (p. 8). Dau gu vos ke lias Tai li ki mo upe va di na mas van dens ke lias, jun gian tis Ry gą su vaiz din guo ju mies te liu Lat ga los re gio ne ties sie na su Bal ta ru si ja esan čia Kras la va. Daug pi lio lais va lai kio cent ras Zi noo (p. 5) Daug pi lio tvir to vė (p. 5 ) Mar ko Rot ho me no cent ras (p. 5) Pra mo gų par kas AB park (p. 11) Ly va nų stik lo mu zie jus (p. 1) Kuok ne sės pi lies griu vė siai (p. 7) Bal ti jos ke lias Tai 1989 m. rugp jū čio -iąją Lie tu vos, Lat vi jos ir Es ti jos sos ti nes mln. žmo nių ran ko mis su jun gęs ke lias. Run da lės rū mai ir mu zie jus (p. 6) Baus kės pi lis (p. 6) Maz me žuot nės dva ras (p. 8) Val mie ra bei Val mier mui žos alaus da ryk la (p. 5, 1) Si gul da ir Tu rai dos pi lis (p., 7) Cė sys (p. 5) 4 Ly vių ke lias Šis ke lias drie kia si Bal ti jos jū ros pak ran te vie to vė mis, kur X XIII a. gy ve no ly viai. Ši vie ta tai Lat vi jos vals ty bės šak nys. Vents pi lis (p. 10) Kol kos ra gas (p. 9) Ka nie rio eže ro ta kas (p. 9) Jūr ma la (p. 4) Saulk ras tai ir Bal to sios ko pos (p. 10) 5 Jo kū bo ke lias Tai Lat vi jos da lis Kur šas ir Žiemgala, ku rią XVII a. val dė le gen di nis ku ni gaikš tis Jo kū bas, įs tei gęs di de lį lai vy ną ir ak ty viai pre kia vęs su Va ka rų Eu r o p a. Ter ve tės gam tos par kas (p. 9) Jel ga va (p. 6) Kul dy ga (p. 8) 6 Švie sos ke lias Jis per Vi dže mės re gio ną su ka į Šiau rės Lat vi jo je esan čią Al ūks nę. Tai vie ta, ku rio je gy ven da mas pas to rius Erns tas Gluc kas XVII a. iš ver tė Bib li ją į lat vių k a lb ą. Pie bal gos por ce lia no dirb tu vės (p. 1) Al ūks nė (p. 11) 7 Ma ros ke lias Iš Šve dijos, Geteborgo, patiki no El lio tu pri sis ta tęs vy ras. Pa si ro do, kad jis de vy nių vy rų bū r io ve d l y s, nu b r a i ž ę s m a r š r u t o pla ną. Iš Daug pi lio trauk si me į Ventspi lį, po to dvi die nas skir si me Rygai ap ži ūrė ti. O ta da lauks tri jų dienų vieš na gė Vil niu je, iš ku rio pasie kę Klai pė dą kel tu grį ži me na mo Jis drie kia si ypač vaiz din go mis vie to vė mis, kur yra upių ir eže rų. XIII a. įk ūrus Li vo ni jos vals ty bę, Ro mos ka ta li kų baž ny čios po pie žiaus spren di mu Ma ros že mė bu vo pas kir ta Švč. Mer ge lės Ma ri jos gar bei. Kar tu tai se novės pre ky bos ke lio at kar pa, jun gian ti Vil nių su Psko vu bei Var šu vą su Sankt Pe te rb u rg u. Lu dza ir vi du ram žių pi lies griu vė siai (p. 7) Dai nio Raks ti nio alaus darykla (p. 1) Rė zek nės kon cer tų rū mai Gors (p. 5) A gluo nos ba zi li ka (p. 5)

atostogauk Latvijoje atraski te Lat vi ją! Zerglis skry dis ly nu per Gau ją. 5 Viena lietuvių Orilio ir Sigitos aplankytų vietų Sigulda. Val mie ra ma no na mai, sakė ant dai lininkų išmarginto suo liu ko pri sė dęs Muod ris. Ko ge ro, su si peš tu me gin čy da mie si, ku riam iš mū sų šis par kas la biau siai pa tin ka, sakė Jelena, su šeima AB park praleidusi pusdienį. Baikeriai iš Švedijos prie Daugpilio tvirtovės. Si gul da: ką ver ta pa ži ūrė ti Laz dų skve ras. Su kur tas 007 me tais, jis net ru kus ta po Si gul dos sim bo liu. Tei gia ma, jog dar XIX a. vie tos gy ven to jai at vyks tan tiems žmo nėms įduo da vo laz das, kad jie ga lė tų pa si rams čiuo da mi pa si vaikščio ti ta ke liais po apy lin kes. Vė liau šias laz das pra dė ta puoš ti, ir il gai niui jos ta po pat rauk liu su ve ny ru. Si gul dos pi lies komp lek sas. Jei tik tu ris tai už suk tų į Si gul dos in for ma ci jos cent rą, gau tų pa ta ri mą iš si nuo mo ti elekt ri nius dvi ra čius ir sė dus ant jų ap suk ti ra tą ap link Si gul dos pi lies komp lek są nuo 107 me tų Li vo ni jos or di no sta ty tos tvir to vės griu vė sius, o jei pa no rė tų užkop ti į Šiau rės ir Pag rin di nių var tų bokš tus. Pra mo goms: Skrydis lynu Zerglis per Gau ją. Vie nam kai na 55, dviem 95 eurai. Bun Gee šuo lis pri si ri šus gu ma iš va go no virš Gau jos upės. Kai na 60 105 eurai. Ly nų tra sa per Gau ją ke lio nė va go nė liu 4 met rų aukš ty je. Bi lie to kai na 7 1 eurų. Elekt ri nių dvi ra čių nuo ma. va lan dų kai na 19 eurų, die nai 9 eurai. www.tourism.sigulda.lv, www.siguldaadventures.com Svet la na ke ra mi kė, ir drau gas Dmitrijus jai pa dė jo iš Mins ko at vež ti kū ri nius į Daugpilį. į Šve di ją, ke lio nės taš kus su ri kiavo El lio tas. P a s a k j o, b a i k e r i a i s j o bič iu l i a i bu vo vi są gy ve ni mą, bai ke riais liko ir da bar, su lau kę pen si jos. Kasmet jie sa vo BMW, Triumph ir kito kių markių mo to cik lus išb liz gin a d v ie m t ur a m s p av as ar in i a m i r r u d e n i n i a m. Ta i g i š i e me t ge g u ž ę, anot El lio to, ke lio nėms jie pa si rinko Bal ti jos ša lis. B a i ke r i a m s ga l t a i neį do mu? Jei jie nesk rai dy tų kaip vė jas L at v i jos ke l ia i s, v a ž iuo d a m i į Ry gą juk ga lė jo stab te lė ti prie AB park Lėd ma nė je. Ir il gam įst rig ti. Esa me vie ti niai, bet daug ke liauja me po Lat vi ją. Ir da bar tai pa taria me da ry ti ki tiems, sa kė iš Rygos į pra mo gų par ką su šei ma vyr u S er ge ju m i i r s ūnum i Ni k i t a atv a ž i a v u s i Je le n a. Ko gero, su si peš tu me gin čy damie si, ku riam iš mū sų šis par kas labiau sia i pa t i n k a. E sa me pr ib lok š t i, kad ne kur ki tur, o Lat vi jo je, at si rado toks par kas. va lan das vaikš ti nėjo me su ma žy liu ir dar ne ga na. Taip v is k a s iš mo ni n ga i suk u rta, k ad net sto gą rau na, nu si juo kė mo te ris. Ir iš ties Latvija rau na sto gą. Terei kia vie no pa si rink ti tin ka miausią marš ru tą. Atostogauk Latvijoje 018 REDAKTORĖ Audra Telksnienė ŽURNALISTAI: Audrė Srėbalienė Ernesta Vinevičiūtė DIZAINERĖ Sigita Antanaitytė NUOTRAUKOS: Ramūnas Danisevičius Nickas Bellamy Reinis Hofmanis www.latvia.travel REKLAMOS SKYRIUS Tel. +70 5 74 75 Viršelyje: Latvijos vaizdai Leidžia UAB Lietuvos rytas. Adresas: Gedimino pr. 1A LT-0110 Vilnius. Spausdino Lietuvos ryto spaustuvė. Adresas: Kauno g. 51, Vievis Užsakymo Nr. 540

4 atostogauk Latvijoje Ryga žavi ir dieną, ir naktį. Rygos kanalu galima praplaukti baidarėmis. Jūrmala garsėja medine architektūra. (Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai Net jei Ry go je ar di džiau sia me Lat vi jos ku ror te Jūr ma lo je lan kė tės ne kar tą, ga ran tuo ja me, kad tik rai dar pa ro dy sime jums neat ras tų lo bių. Tad pra dė ki te pla nuo ti sa vaitga lį Lat vi jo je ir per ke lias die nas ap lan ky ki te išs kir ti nes kai my ni nės ša lies sos ti nės ir ša lia esan čio Jūr ma los ku rorto vie tas, ku rias at ra dę nus tem ba net vie tos žmo nės. At nau jin tą in te rak tyvų Ry gos auto mo bilių mu zie jų praėjusiais me tais Euro pos mu zie jų aka de mi ja išrin ko tarp de šim ties ge riau sių. Ir ne be rei ka lo. Net jei apie automobilius išmanote tik tiek, kad ga li te pa sa ky ti gražus ar ne, di džiau sia me ir mo dern iau siame s enųjų auto mo bi l ių muzie ju je Ba lt ijos š alys e nuo bo d ž iau t i ne teks. Kiek vie no eks po na to is to rija ilga. To dėl verta už si sa ky ti gid ą, k u r i s papas akos įdo my bių apie auto mobilius, jais va ži nė ju sius garsius žmo nes ir is to ri nius įvy kius. Mu zie juje ek sp onuo ja ma per 10 0 s e no v i n ių t r a n s p or to pr ie mo n ių, šiuo lai ki nių automobilių ženklų prad i n i n k ų, len k t y n i n ių i r pr ie š k a r io ma šinų, Krem liaus limuzinų. Muziejaus darbuotojai neslepia, kad suma, k u r ios ver t i v i si auto mo bi l i a i, yra mil žiniška. B e ne br a n g i au s i a s e k s p o n a t a s k a lnų len k t y nė m s s k i r t a s pr a ė ju sio a mž i a u s k e tv i rt oj o d eš i m tm eč i o s p ort in i s automobil i s Auto Un ion C D V16. Vis ame p a s au l y j e Si d a b r i ne k u lk a v ad in amų auto mo bi l ių eg zemp lio rių yra vos du. Vie nas jų Ry go je. Dėl jo ir bu vo sup la nuota steig ti šį auto mo bi lių mu zie jų. Įs pū dingas ir vienin te lis pa sau lyje i šl ikę s automobil is K r a st i n. Ja m ten ka išskirtinis dėme sys, nes jo gamin to jas lat vis Augus tas Kras tinis, sie kęs savo automo bi liais už kariau ti JAV. Lux Exp ress Keliaujantiems po Baltijos šalis siūlome rinktis komfortiškus Lux Express autobusus. Kasdien iš Vilniaus į Rygą vyksta 11 autobusų, todėl Jūs galite pasirinkti tinkamiausią išvykimą, o kelionės metu galite laiką naudoti efektyviai ir dirbti arba tiesiog pailsėti, atsilošti patogioje sėdynėje, paskaityti savo mėgstamą knygą arba pažiūrėti patinkantį flmą asmeniškai Jums skirtame ekrane. Keliaudami Lux Express 7 eur į vieną pusę autobusais galite sužinoti aktualiausias naujienas, pasinaudodami nemokamu belaidžio interneto ( Wi-Fi ) ryšiu, yra ir galimybė įkrauti Jūsų elektroninius prietaisus. Profesionalūs vairuotojai garantuos saugią kelionę, kurios metu galėsite pasimėgauti nemokama kava ar arbata iš aparato. Neabejojame, kad kelionė su Lux Express įsimins ilgam, todėl norėsite ją pakartoti. Ypatingi pasiūlymai Lietuvos ryto skaitytojams, planuojantiems kelionę į Rygą: Iš par da vi mo pe rio das: 018 06 9 07 01. Ke lio nės pe rio das: 018 07 05 09 0. Akcijos ko das: RY TA S. Kai na su šiuo ko du 7 Eur (į vie ną pu sę). Bilietais prekiaujama tik internetu Lux Express svetainėje www.ticket.luxexpress.eu/lt Daugiau informacijos rasite www.luxexpress.eu/lt/lietuvas-rytas Bran giau sias Rygos automobilių muziejaus eks po na tas spor ti nis auto mo bi lis Auto Union CD V16 (kairėje). Auto mo bi lių muziejuje eksponuo ja ma ir sau ly gių ne tu rin ti Kremliaus auto mo bi lių ko lek ci ja. Dėl vien o j a i pr i k l au s a n č i o au t o m o bi l i o Rolls -Roy ce auto mo bi lių ga minto jai net no rė jo kreip tis į teis mą. Nuo so vie ti nių lai kų, kai mu ziejus vos tik bu vo ati da ry tas, ko lek cijo je pr i s t a to m a s bu v u sio s S o v ie t ų S ą ju n gos v a do vo L e o n i do Bre ž ne vo (1906 198) 1980-aisiais su dau žyt a s auto mo bi l i s Rol l s -Roy c e Si l ver Sha dow. Pra bangių automobilių gam i n to ju i ta i ne pa t i ko, nes, pa ga l jo ta isykles, Rol ls-roy ce auto mo bi lia i ga l i bū t i ek s po nuo ja m i t i k idea l ios būk lės. Vis dėl to mu zie jaus dar buoto jams ir pra ban gių auto mo bi lių gamin to jams pa vy ko su si tar ti. Išs kir tinėje kolekcijoje ir šarvuo tas So vie tų Są jun gos dik ta to riaus Jo si fo Sta li no (1878 195) ZiS 115S l i mu z i n a s su s e p t y n ių c en t i me t r ų sto rio stik lais ir ne per šau na mo mis pa d a n go m i s. Įs pū dį pa liks ir pap ras tiems žmonėms tuo me tu bu vu sios priei namos trans por to prie mo nės. Įlip kite į tais lai kais va ži nė ju sį ne di de lį oran ži nį auto bu są. Pa to giai įsi taisę ant auto bu so sė dy nės ke liau sit e į pr a ė j u s i o a m ž i au s a š t u n t o j o d e š i mt me č io k o lū k io ve s t u ve s. Už la n go be si kei čia n t ys va i z da i i r per veid ro dė l į ma to mo va i r uo to jo gar saus Lat vi jos ak to riaus ko men tarai pri vers ne kar tą nu si juok ti. Vaizdo į ra še nu si f i l ma vo ne t i k a k to r ia i, bet ir mu zie jaus dar buo to jai. Juos išvys ti ga li ma ir per so vie ti nio ins ceni zuo to dau g ia bu čio, sto v i n čio ša l ia r yš k aus rau do no Mosk v ič, la n g us. Kuk lūs, bet links mi gy ven to jai gerai atsk lei džia tų lai kų kas die ny bę. Į auto mo bi l io d e t a le s nu t a i k y t i plan še ti niai kom piu te riai pa de da iš ar ti su si pa žin ti su me cha niz mu. Mažie siems ypač pa tin ka sė dė ti spor tinia me auto mo bi ly je ir pa jus ti jo greitį. Kiek vie nas ga li įsiamžinti Komunistų partijos lyde rio kab rio le te, riedan čia me Ry gos gat vė mis. Pa kė lę te le fo no ra ge lį so vie ti nėje bū de lė je iš gir si te tų lai kų anekdo tų. Nuo šių me tų vi sa in for ma cija skam ba ir lie tu vių kal ba. K i e k v i e n a s t a i i š b a n d ę s s u tiks žvel giant nuo vandens se no ji Ry ga dar graž e sn ė. To d ė l nebij a nt i e m s i šš ūk ių p a s i p l a u k i o j i m a s b a i d a r e l i k i m o u p e v ad in am a D a ug uv a i r R yg o s k an a lu nu o s t abu s būd a s p až i nt i di din gą Lat vi jos sos ti nę. Irk luo da mi Ry gos ka na lu ne pam i r š k i t e p ak e lt i a k ių į ž al iu oj a nt į K ron v a l do p a r k ą, B a s t io no k a l n ą, L a i s v ė s p a m i n k l ą, g a r s i ą j ą R y go s n a c io n a l i nę op e r ą, a r t d e c o s t i l i au s Ry gos cent ri nį tur gų. Įplaukus į Dau gu vą at si vers nuost a bi pa no r a ma į Ry gos t i l t u s, st i k lo kal ną iš lat vių liau dies pa sa kos prime nan čią Na cio na li nę bib lio te ką, Te le vi zi jos bokš tą Zuikių saloje (Zaķu sa l a), Pre zi dento pilį, Rygos kated rą, se no sios Ry gos bokš tus. Ta č i au ne p a m i r š k i t e p a si s au go t i lai vų. Įp lau kę į Dau gu vą jų su tik site ne vie ną. Bet juk to kie nuo ty kiai, kai šir dis vir pa iš jau du lio, la biausiai ir įst rin ga į at min tį. Pa gal tai, kiek tu ri te jė gų ir lai ko, ga li te rink tis net ke lis marš ru tus. Bene po pu lia riau sias tę sia si 7 ki lo metr u s. Nes k u ba nt juos įvei k t i ga l i ma maž daug per dvi va lan das. Jei gu nori te ro man ti kos ir nuos ta bių sau lė lyd žio va i z dų, ba i d a rė m is išp lau k i te va ka re ar rin ki tės nak ti nį tu rą. Pa sip lau kio ję už su ki te ap tar ti įsp ū d ž i ų į š a l i a b a i d a r i ų n u o m o s punkto esančius madingus restora nus ir ba rus su vaiz du į lai vų uostą ir jach tų klu bą. KĄ ap lan ky ti IR IŠ ban dy ti Ry gos auto mo bi lių mu zie jus Mu zie jus dir ba kas dien nuo 10 iki 18 va l. Bi lie tas suau gu sie siems kai nuo ja 10 eurų, vai kams, stu den tams ir sen jo rams 5 eurus. Vai kams iki 6 me tų įėji mas ne mo ka mas. (S.Eizenš tei na iela 6, Riga; w w w. m oto rm uze js. l v/ i n d e x. p h p/ lt) Bai da rių nuo ma Bai da res ir irk len tes ga li ma iš si nuo mo ti nuo 10 val. ry to iki 1 va l. nak ties. Dvi vie tė bai da rė die nai kai nuo ja 0 eurų. Irk len tė 15 eurų va lan doms. (Eks por ta iela 1A, And re jos ta, Ri ga; www.lu zum punkts.lv/eng/kaya king-in-ri ga/) Daugiau informacijos apie Rygą www.liveriga.com/en/ Jūr ma los mu zie jus po at vi ru dan gu mi Mu zie jus vei kia kas dien, išs ky rus pir ma die nius. Įėji mas ne mo ka mas. (Tik lu iela 1A, Jurmala; www.jbmu zejs.lv/en/) Vi sus Jūr ma lo je vyks tan čius ren gi nius ir vie tas ga li te ras ti čia: w w w.v i sit j u r m a l a. l v/ lt / J ūr ma la ku ror tas tik tur tuol i a m s, mu z i k i n i o k o nk u rs o Novaja vol na ( Nau jo ji banga ) ger bė jams ir tiems, ku rie mėgst a k a i t i n t i s ž m o n ių p e r pi l d y t a m e pap lū di my je. To kia išanks ti nė nuomonė dažniausiai ly di po pu lia riausią Lat vi jos ku ror tą, nuo sos ti nės Ry gos nu to lu sį vos 5 ki lo met rus. Ta čiau, pa si ro do, vis kas yra šiek tiek ki taip. XIX am žiaus pra džio je ofi cialų kurorto statusą gavusi Jūrma la tu ri ką pa si ūly ti vi siems praban gių SPA mė gė jams ir šei moms, a t o s t o g au j a n č i o m s k e m pi n g u o s e, nuo t y k ių ie š ko to ja m s, i š si i l g u siem s ra my bės gam tos prie globs ty je. D id ž i au s i a m e L a t v i j o s k u r or t e, ku ris di džiuo ja si 4 kilometrus besi tę siančiu baltojo smėlio paplūdimiu ir pla čiais pu šy nais, į vi sus pag r i n d i n iu s m ie sto mu z ie ju s ga l im a e i t i n e m o k a m a i. Vy k s t a d au g y b ė n e m o k a mų r e n g i n ių, p a v y z d ž iu i, jogos pa mo kos su tre ne riu pap lūd imyje. Ne t i r s t a t y t i s auto mo bi l iu s Jū r m a loj e n iek o nek a inu oj a. O no r i n t iem s pa b ė g t i nuo m i n ios poil siau to jų rei kia tik šiek tiek nukryp ti nuo pag rin di nių mies to gatv ių i r at r a s t i nep až i nt u s Jū rm alo s l o biu s t u š č iu s Mė l y n ą j a v ė l i a v a į ve r t i n t u s p a p lū d i m iu s, Jū r m a lo s mu zie jų po atviru dangumi, Ragaka pos gam tos par ką ir is to ri nės medi nės arc hi tek tū ros ste buk lus. Bul du rų ra jo ne stūk san tys Ry goje gy ve nu sių tur tin giau sių vo kie čių v a s a r n am i a i, p a s t a t y t i X X a m ž i au s pra džio je, atims žadą. Dėmesio vertas ir XVI am žiu je pir mą kar tą pami nė tas Du bul tų ra jo nas. Net jei g u i r neket inate į Rygą g r į ž ti trau ki niu, bū ti nai už su ki te į Dubultų ge ležinkelio stotį. Čia veikia paro dų sa lė, k ur ioje gal ima susipaži n t i su lat vių menininkų kūriniais. N o r i n t ie ji at r a s t i k i to k ią Jū r ma lą ne tu rė tų ap len k ti ir nuo i s to r i n io c e nt ro nut olus io Lielupės ra jo no, ku ria me ga li ma rasti du že my nus. Pa si ro do, nuo se nų lai kų viena rajono teritorija vadinama Ame ri ka, o ki ta Aust ra li ja. Ato kiau nuo mies to cent ro esančio je Lie lu pė je ir Jūrmalos muziejus po at vi ru dan gu mi. Rum šiš kes pr i me n a n č i a me mu z ie ju je at k u r to s XIX am žiaus žve jų so dy bos, o ke li t ū k s t a n č ia i ek s p o na t ų pa s a ko ja apie ž ve jų a m at ą i r k a sd ien į g yven i m ą Jūr ma loje. Čia ga li ma iš vys ti ir vieną pir mų jų SPA vo nių XX amžiaus pra džio je vie tos žve jų žmo nų su ma nytą būdelę, kurioje pašildyto jū ros van dens ku bi le mau dy davo si ir įvai rių žo le lių kva pais mėgau da vo si į ku ror tą at vy ku sios Rygos tur tuo lių žmo nos. Jei gu ku ror te lan ky si tės rugp jūčio ir rug sė jo mė ne siais, užsukite į

atostogauk Latvijoje 5 4 KUR ap sis to ti Park Inn by Ra dis son Ri ga Va l d e m a r a, Ry ga Va ka ri nia me Dau gu vos upės kran te įsi kū ręs sti lin gas vieš bu tis du ris at vė rė prieš me tus. Vi sai ne to li tarp tau ti nis Ry gos oro uos tas ir į UNES CO Pa sau lio paveldo s ąraš ą įtraukt as L at vi jos sos tinės senamiestis. (Kro gus iela 1; www.par kinn.com/ ho tel-val de ma ra-ri ga) Grand Poet, Ryga Ne se niai at nau jin tas vieš bu tis Grand Poet įsi kū ręs is to ri niame Ry gos cent re. Šalia Bas tėjos kal no par kas, o per po rą mi nu čių pės tu te ga li ma pa siek ti gy vy be kun ku liuo jan tį se namies tį. Vieš bu tis Grand Poet yra pri pa žin tas ge riau sia ap gy ven di ni mo įs tai ga Ry go je. (Raina bulvaris 5/6; www. grandpoet.semarahhotels.com) KUR pa val gy ti Aqua Lu na, Ry ga Ke li žings niai nuo is to ri nio Ry gos se na mies čio įsi kū ręs klu bo sti liaus res to ra nas sve čiams si ūlo at si pa lai duo ti gam tos ap sup ty je, mė gau tis se zo ni niais val giais ir gro žė tis sti lin ga ap lin ka. Vie tos žmonių ir turistų pamė gt ame res to ra ne ant Dau gu vos upės kran to su vaiz du į jach tų klu bą pa mai tin si te ir kū ną, ir sie lą. (And re jos tas iela 4; www.aqua lu na.lv/en/) Jūr ma la, Jūr ma la Pri sė dę Ho tel Jur ma la Spa res torano lauko terasoje galė si te ste bė ti šur mu liuo jan čią gar siausią miesto pro me na dą Juo mos (Jomas) gat vę ir mė gau tis ma loniu apt arnavimu b ei di de liu val gių ir vy no rū šių pa si rin ki mu. (Jo mas iela 47/49; www. ho tel jur ma la.com/en/barsres tau rant/res tau rant-jur ma la) mu zie jų ketvirtadienį už sim bo lin į eu ro moke st į gal ima pr isi r a gau t i čia pat seno viniu būdu rūkomų vietos žve jų su gau tų žu vų. Pirmąjį spalio šeštadie nį į muziejų k v ie č i a m i v y no mė gė ja i. Tuo me t č i a re nk asi v ieto s v y nd ar i a i i r v is u s vai ši na nau jo der liaus gė ri mais. Vaikš tinėjant atokiame Ra go kopos par ke leng va už si mirš ti, kad esi di džiausiame Latvijos kuror te. Pušy ne net ir karš čiau sią die ną vė su, ne gir dė ti miesto triukšmo, o žmonių ga li ir nesutikti. Kelis ki lo metr u s be si tę sia n t i s me d i n i s eko lo g i n i s ta kas ve da bal tų jų ko pų link į be veik apy tuš tį laukinį paplūdimį. Net 7 Jūr ma los pap lū di miai yra pa žy mė ti Mė ly ną ja vė lia va ES paplū di mio ko ky bės sim bo liu. Pap lūd i m i a i pr it a ik yt i i r ne įg al ie s ie m s. Mu zi kos ger bė jai čia irgi ne nuo bodžiau ja. Prieš kelerius metus res taur uo to je Dzi n t a r u koncer t ų salėje v yk s ta daug ybė k lasik inių, d žia zo i r po pu liariosios muzikos koncer tų. Ag luo nos ba zi li ka pi lig ri mų trau kos vie ta T y ra gies mė. Tą dien, kai buvau Agluo no je, muzikos mokyk los auk lė ti nė per mi šias gie do jo Švč. Mer ge lės Ma ri jos li tan i j ą mok s le i vė, b e s i mo k a n t i pr ie b a z i l i k o s pr i g lu du s i o v i e nu o l y n o pa tal po se. Bū tent ja me vai kai yra mo ko m i mu z i k o s. Net 6 eže rų su pa ma Ag luo na yra išskir ti nė vie ta, į ku rią trau kia pil ig r i ma i i š L ie t u vos, L en k i jos, k i t ų k a t a l i k i š k ų k r a š t ų. Ba z i l i k a ga r s ė ja X V I I a. su k u r t u š ve nt u p ave i k slu Ag luo nos Ste buk la da rė Die vo Moti na prie jo sa vo kan čias ir maldav i mu s su ne š a t i k i n t ie ji. Dau g iau sia jų sup lūs ta per Švč. Mer ge lės Ma rijos ėmi mo į dan gų at lai dus Žo linę, šven čia mą rugp jū čio 15-ąją. Tai vie ta, ku rio je 199 me tais lankė si po pie žius Jo nas Pau lius II. Jis dar 1980-aisiais baž ny čiai su tei kė ma žo sios ba zi li kos Ba si li ca minor ti tu lą. Šiuo me tu lat ga liai jau ren gia si po pie žiaus Pranciškaus sutik tu vėms: čia jis at ke liaus rug sė jo 4-ąją, po vieš na gės Lie tu vo je. Pa sak Ag luo nos tu riz mo kon sulta n tės Lie nės Ba š k a to vos-jok s tės, i k i A nt ro jo pa sau l i nio k a ro šio je v ie to je sto vė jo do m i ni ko nų X V II a. sta t y ta me di nė baž ny tė lė. Per ka rą ji bu vo su deg i n ta, o ats ta ta nt iš k i lo au k š ta vė ly vo jo ba roko st il iau s ba žnyč ia. Prieš tre jus metus bažnyčios šventoriu je bu vo ati dengtas paminklas kara l iu i M i n d au g u i i r lat ga l ių k i l mės k a ra lie nei Mor ta i, ž ymi nt is Liet uvos ka ra liaus mir ties 15-iaisiais vie tą. www.en.aglona.travel Cė sys pritilusi Ro žių aikš tė ir žiups nis is to ri jos P rieš akis al to rius, už nu garos vai kų žais lai, virš galv o s v o k i š k i 15 0 s e n u m o var go nai. Tai liu te ro nų mal dos nam a i Šv. Si mo no b a ž ny č i a. B ū t e nt nuo jos ge riau sia pra dė ti eks kur siją po Val mie rą ir jos se na mies tį. Pa sak gi dės Da cės Ja sės, 18 metai Val mie ros gim ta die nis, nes būtent tais me tais ir bu vo pas ta ty ta Šv. Si mo no baž ny čia. Ji bei XIII a. pi lies griu vė siai yra šio mies to sim bo liai. Mies tas XIV XVI a. bu vo Hanzos są jun gos na rys, ja me kir to si preky bos ke liai. Val mie ra, ku rio je gyve na apie 6 tūkst. gy ven to jų, ir šiuo me tu yra išs kir ti nė. Jo je la bai maž a s ne d a r b o l y g i s, at v i r k š č i a i, č i a k a s d i e n d i r b t i a tv až i u o j a a p i e 5 tūkst. žmo nių. Dau gy bė kul tū ros ir spor to rengi nių tai šio abi pus Gau jos upės Kur ap sis to ti ir pa val gy ti Cė sy se pa va sa rį du ris at vė rė at nau jin tas vieš bu tis Va na dzi ņa mā ja (Rī gas iela 15), ne di de lis ir ypač jau kus, įkur tas kul tū ros pa vel do pas ta te. Per nak vo jus vieš bu ty je pus ry čių sve čiai kvie čia mi į ki ta pus Ry gos gat vės (Rī gas iela 1) esan čią ka vi nę Vine tas un Al las Kā rum lā de. Pus ry čiai jo je, kaip ir šo ko la di niai py ra gai čiai, yra to bu li. J e i d a r k a r t ą p a v y k t ų i š s i re n g ti į Cė sis, pir miausia stab te lėčiau jų cent ri nė je Ro žių aikštė je iš ger ti ka vos. Ir paval gy ti. Maist a s, k u r į a t n e š a k a v i n ė s P r i e d e p a d av ėj a i, n ep a pr a st a i s k anu s. I r d a r t a s l at v i š k a s d e s e r t a s : du ono s ki sie lius su vy nuo gė mis, rie šu tais, braškėmis, kremu iš mo ca re los. Jaučia te sko nį? C ė s y s bu v u s ių pre k y b o s k e l ių s u s i k i r t i m o v i e t a. K a d a i s e R o ž i ų aikš tė je šur mu liuo da vo turgaus prek e i v i a i, s u st od av o i š Vo k i e t i j o s į Sankt Peterburgą rie dan čios ka rietos. O da bar šis mies tas, skai čiuojan tis sa vo me tus nuo 106-ųjų, yra ap gaub tas ty los. Ypač va ka rais, kai po dar bo die nos na muo s e i š si s lapsto 8 t ū k s t a n č i a i mies to g y ven to jų, o sve čia i pa l ie k a mi su is to ri ja. Aikš tė je jiems prieš akis Šv.Jono ba ž nyč ia, suner t a t a r si iš ga ba lų: sta ty ta XIII a., vė liau pa puošta va r pi nės bok š t u, da r vė l iau t v i r t u mū ru pa rams ty ta iš šo nų. Su Cė sių gide Tat ja na Fi li mo nenko va bū ti na leis tis į ke lio nę po šį sen ą m i e s t ą i r j o i l g a a m ž ę i s t o r i j ą. Tu ri te tik va lan dą? La bai ma žai, nu si mi nė Tat ja na su ži no ju si, kad per tiek lai ko jai teks ap ro dy ti tai, kas se na mies ty je yra svar biau sia. Juk bū ti na praei ti pro vi du ramžių pi lies griu vė sius, už suk ti į greta esan tį di džiu lį par ką. Ja me yra ir tai, ką ap ga vo lai kas: laip tai, pa gul dy ti gū džiu so viet mečiu, o at ro dan tys taip, tar si juos būtų klo ję vi du ram žių vie nuo liai. Tatja na bū t i na i u žsim i n s apie t a i, k a d C ės y s t reč i a s p ag a l s enum ą m i e s t a s L a t v i j o j e, b u v o L i v o n i j o s ma gist ro re zi den ci ja, tai gi ir Li von ij o s ord ino s o s t i n ė. Ji s pr i k l aus ė ir senajai prekybinei Hanzos sąjungai, ir lai kui bė gant nep ra ra do isto ri nės svar bos. Pa s a k T.Fi l i mo nen ko vos, s va r bi vie ta ke liau jan tiems Cė sių is to ri jos i r me no mu zie jus, esa n t is Nau jo jo je Cė sių pilyje. Tai vienas seniausių provin ci jos mu zie jų Lat vi jo je, ku rio kolek ci jos su kur tos taip, kad ats pin dėtų ypa tin gą mies to ir apy lin kių in dėlį į Lat vi jos kul tū ros is to ri ją. Se na m ies č io a k me n i n ių gat ve l ių planas iš li kęs nuo vi du ram žių, iš saugot i i r sen ieji pa s ta ta i su rau do na is čer pių sto ga is, u ždara is k iemel ia is i r at nau jin tais na mų fa sa dais. Pa vyzd žiu i, Ka l v ių gatvėje r ik iavosi įva ir ių ama ti nin kų bei kalvių dirbtuvės. Svar bu ir tai, kad Cė sys yra ta vieta, kur XIII a. at si ra do lat viš ka raudo na-ba l ta-raudona vėl iava. O va i kai? klau siu. Ar jie klau so si is tori jos? Dar ir kaip, pa ti ki no Tat jana. Iš ko Li vo ni jos or di nas sta tė pilį? Kaip sta tė? Ko dėl? Tai klau si mai, į ku riuos bū ti na ras ti at sa ky mus. www.turisms.cesis.lv/en/ Valmieros Naš lių par ke mu zi kos gar sai u ž au g u sio m ie s to r y š k u s br uo ž a s, pa vyz džiui, Šiau rės Vi dže mė je esant i s v ie n i n te l i s pro fe sio na lu s d r a mos teat ras įsi kū ręs bū tent Val mie ro je. Vaikštant po mies tą bū ti na pas i ž v a l g y t i į m e n i n i n k ų s u o l e l iu s. Anot D.Ja sės, tu ris tai, rink da miesi įvai rius marš rutus miestui apžiūrė ti, ga li rink tis ir to kį, ku ris ve da nuo vie no suo le lio iki ki to. Va l m ie r ą puošia Na šl ių pa rk a s, ku rį 191 me tais, su ma nius gy dy tojui Geor gui Api niui, po ros hek ta rų že mės plo te pa so di no aš tuo ni miesto me ce na tai. Jame esantis paviljona s pr ie š p o r ą met ų buvo atnauji n tas pas ta te įreng ta kon cer tų sa lė Gais ma, greta veikia restoranas. www.visit.valmiera.lv/en/ 7 Valmierą puošia Našlių parkas ir kon cer tų sa lė Gais ma. Daug pi lis ne tik Ry gos alė ja P as jus, ko ge ro, la bai di de lės ka tės, kar tą Daug pi lio gi dės Inos Bab rės pak lau sė į svečius at vy ku si lie tu vė. Pa čios papras čiau sios, nus te bo Ina. Ir iš girdo tos mo ters pa sa ko ji mą. Pa si rodo, Vil niu je, kai bu vo klo ja mos gatvės, kiek vie nas, kas tik įva žiuo davo į mies tą, pri va lė jo at vež ti ir katės gal vos dy džio ak me nį. O štai seno sios Daug pi lio gat vės grįs tos gero kai di des niais ak me ni mis. Ta i g i Dau gpil i s y r a v iena s t ų ret ų m ie s t ų, k u r ia me l iet uv ia i u žsis a ko ek s k u r sijų. I r nor ia i sma ls auja apie abie jų valstybių istorines sąsajas. Tv i r to vė. Daug pi lio (Di na bur go) tvir to vė gar siausias Daugpilio kultūrinis istorinis pa mink las. Skir tinga i s i s tor in ia i s la ik a i s į spūd i nga me s t a t i ny je bu vo į si k ū r u sios į v a i r io s a r m i jos. Tv i r to vė s t a t y t a nuo 1810 iki 1878 me tų Di na bur go mies to vieto je. Sta ty bos bu vo pra dė tos ren giant is Na po leo no a r mi jos puo l i mu i. 181 me tais ji dar ne bu vo baig ta, bet sėkmin gai at lai kė ug nies krikš tą. Suma nus in ži ne ri nis sta ti nys li ko pask u t ine p a st at yt a b a st ion in io t ip o tvir to ve Europoje. Zi noo cent r a s. Tai vai kų mokslo cent ras, ku ria me yra dau gy bė įvairių įrenginių, skatinančių jų domėji mą si technologijomis. Centre rengia mos edu ka ci nės pra ty bos pa si telkus nepap ras tus eksperimentus, susi ju sius ir su fi zi ka, ir su che mi ja. Mar ko Rot ho me nų cent ras. Šis c ent r a s į k u r t a s D au g pi l io t v i r to vė s Ar se na lo pastate. Jame galima susi pa žin ti su pa sau ly je gar saus daili nin ko, abst rakčiojo ekspresionizmo pra dininko lat vio M. Rot ho origi na liais kū ri niais. Cent re eks ponuo ja mi įvai rių Lat vi jos bei už sien io men in i nk ų d a rb a i. Šmakovkos muziejus. Šma kov k a tai sa ma nė, kuri Latvijoje verdama le ga l ia i. B e t k ul inar in io pavel do ser t i f i k a tas su tei k ia mas t i k įsi t i k i nus, k a d t a i d arom a p a ga l š i m t a me t e s tra dicijas. Muziejuje demonstruojamas šiuolaikinis degustacijos proces a s, ek s p o nuo ja ma s e no ji s a ma nė s va ry mo įran ga. Trokš tan tys ga li užsi sa ky ti ir šmakovkos degustaciją. www.visitdaugavpils.lv/en/

6 atostogauk Latvijoje Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, iš Jau čio krau ju nu da žy tos lubos, nak timis šmi ri nė jan tis moters vai duok lis. Pa na šio mis legen domis apipin tos Lat vi jos pi lys ir rū mai pa ke rės ne tik arc hi tek tū ros ir is to ri jos mė gė jus. Lat v ių pa si d i d ž i a v i ma s Bal tijos Ver sa liu vadi na mi Run da lės rūmai ma žai kuo nus i le i d ž i a P r a n c ū z i j o s k a r a l i š k aj a i rez id e n c i j a i. 7 he k t a rų plo te įsi kū ręs rū mų an samb lis žy miau sias ba ro ko ir ro ko ko arc hitek tū ros pa mink las ša ly je. Ne se niai 18 me tų gy va vi mą atšven tu siuose rūmuo se ga li ma su sipa ži n t i su jų st a t y ba, her co go šei mos pa li kuo niais, įver tin ti XVII XVIII am žiaus tekstilę ir dra bu žius, ry tietiškų vazų kolekciją, fla man dų tapybą. Bū ti nai už su ki te į va ka ri nį rūmų korpus ą, k ur iame re s t au r uo t a s her co gie nės bu dua ras vie nas praban giau sių rū mų kam ba rių. Kai kurie kam bariai palikti nerestau ruo ti, kad bū tų ga li ma įsi vaizduo ti, kaip di din gi rū mai at ro dė po A nt ro jo pa s au l in io k aro, k a i juos e vei kė pra di nė mo kyk la ir svir nas. Pi r ma jame muz ie jau s au k š te at i da ry ta nuo la ti nė eks po zi ci ja Nuo go ti kos iki jugendo sti liaus, ku rioje de monst ruo ja ma, kaip vys tė si Euro pos ir Latvijos deko ra ty vi nė dailė nuo XV iki XX am žiaus. Vaikštinėdami pa gal gar saus rusų arc hi tek to Fran ces co Bar to lome o R a s tre ll i pr oj e k t ą p a s t a t y t u o s e r ū mu os e p ak e lk it e a k i s į lu b a s. P ar a d i n ė s e s a l ė s e Au k s i n ė j e i r Balto jo je jos ati ma ža dą. Ža vingos ir se no sios me di nės kam ba rių grin dys. Ta č i au t u r bū t d i d ž i au s i ą į s pū d į pa lie ka ne rū mai, o įs pū din gas baro ko s t i l i au s pr a n c ū z i š k a s s o d a s s u arc hi tek tū riš kai su for muo tais želdi niais, alė jo mis ir fon ta nais. Jei gu sku ba te arba sunku vaikš čio ti, apž i ū r ėk it e d eš i mt i e s h e kt ar ų p l o t o so dą įsė dę į auto bu siu ką. Pats nuos ta biau sias lai kas lan kyti Run da lės rū mus kai su žy di rož ė s. D id ž i aus i ame r ož yne B a lt ij o s ša ly se be veik pust re čio tūks tančio ro žių rū šių. Jei jau kar tą esa te bu vę r ūmu os e i r no r i t e p a si g ro ž ė t i tik so du, galite įsigy ti ats ki rą 4 eurus kai nuo jan tį bi lie tą. Ši l t u o ju met ų s ez o nu r ū mų p a r k e r e n g i a m o s p a r o d o s p o a t v i r u d a n g u m i, s o d o š ve n t ė s i r į v a i r ū s kon c e r t a i. I š a lk usie ji g a l i p a si s t ip rin ti net keliose rūmuo se vei kianč ios e k a v i nė s e i r re stor ane. Ši ltom i s va sa ros die no mis ma lo nu pa sė dė ti pr a n c ū z i ško s odo k a v i n a i t ė j e. V o s k e l i a s d e š i mt k i l o m e t r ų nuo Lie tu vos sie nos stūk so gar sio ji Baus kės pi lis. Nemun ėl i o i r Mūš o s u pi ų s a n t a k o j e t u o m et u m od e rn i aus i a L iv on ij o s or di no tvir to vė isto ri niuo se šal tiniuo se mi ni ma jau nuo XV am žiaus. Ta čiau po po ros šim tų me tų pi lis bu vo susp rog din ta. Da bar ga li ma ma ty ti tik jos griu vė sius. Res tau ruo ta jaunesnė pilies ansamb lio da lis Kur šo her co gų Ketle rių rezidencija, statyta XVI amžiaus pa bai go je. Ji vie nin te lė iš Latvi jos pi lių atstovauja Renesanso arc h i t e k t ūr a i. Pi ly je galima apži ūrė ti at nau jintus Kur šo ir Žiem ga los her co gų gyve na muo sius kamba rius, rep re zenta ci nes sa les, vir tu vę, vy no rū sį ir var tų sar gy bos pa tal pą, ku rios lubos nu da žy tos jau čio krau ju tokiu pat bū du kaip ir se no vė je, pi lies k le s t ė jimo l a ik a i s. Įs pū din gos įvai rias pal vių gla zūr u o t ų k e r a m i n ių pl y t e l ių g r i n d y s, vis dar vei kian ti tų lai kų kros nis, d r a bu ž ių i r p a pu o š a lų k o le k c i j o s. Č i a t a ip p at ga l i m a su si p a ž i n t i su vi du ram žių tvir to vės ap sau gos sist e mo m i s, ap ž i ū r ė t i pi l ie s p a bū k lų k o l e k c i j ą L i v o n i j o s o r d i n o p i l i e s g r iu vė sių d a l y j e. K a d ger i au į s iv a i zdu ot um ėt e t ų lai kų gy ve ni mą, už si sa ky ki te te mine s pr o gr am a s. P av y zd ž iu i, š ok ių v a l a n d ą, p e r k u r i ą g a lė s i t e i š mok t i R e ne s a n s o š o k ių i r r ū mų m a n ie r ų iš tų lai kų kos tiu mu pa si puo šu sios v a do vė s. Be si do min tiems ma da pa tiks pik a n t i š ko m i s d et alėm i s p a įv a ir i nt a s pa sa ko ji mas apie aukš tuo me nės apran gą, ren gi mo si tvar ką ir dra bužių siu vi mo ypa ty bes. Jūs ir pa tys ga li te pa si puoš ti Renes a ns o l a ik ų d r a bu ž i a i s. Tie s a, t a i u ž t r u k s ger ą v a l a n d ą, ne t jei g u ju m s ir pa dės vi sa šei ma. Smal suo liams ir gur ma nams įspū dį pa liks rū mų kul tū ros prog rama. Jos me tu išgir si te šyps nį ke liančių pa sa ko ji mų iš her co gų gy ve nimo, pa vyz džiui, kad aust rių kriauklės tais lai kais ats to jo tua le ti nį popie rių. Per pust re čios va lan dos trun kančią prog ra mą žai si te tų lai kų sta lo ir lais va lai kio žai di mus, sužinosite, kaip rūkyti olan diš ką pyp kę, rag au s i t e p a t i e k a lų, p a r u o š t ų p a g a l s e nuo siu s re c e p t u s. Ti k v a lg yt i t e k s iš tų lai kų lėkš čių ko pi jų ir pa gal tų lai kų ma nie ras. Tai reiš kia, kad dažniau siai ran ko mis be jo kių sta lo įran kių. Lat vių pa si di džia vi mas Bal ti jos Ver sa liu va di na mi Run da lės rū mai. Bauskės pilyje stebina įs pū din gos dra bu žių ir pa puo ša lų ko lek ci jos, įvai rias pal vių gla zū ruo tų ke ra mi nių ply te lių grin dys. P u s v a l a n d i s ke l io nuo Ru n d a lės ir jūs jau Jel ga vo je, sen o j o j e K u rš o i r Ž i e m g a l o s her co gys tės sos ti nė je. XIII am žiuje įkur tas mies tas da bar yra ket virtas pa gal dy dį Lat vi jo je. Čia sto vinti pi lis di džiau sia ba ro ko pi lis Balti jos ša ly se. Pi lį pro jek ta vo tas pats arc hi tektas, ku ris kū rė ir Run da lės rū mus b e i g a rsiuo siu s Pe t e r ho fo i r Ž ie mo s r ū mu s S a n k t Pet e rbu rge Rus ij oj e. XVIII am žiu je pas ta ty to je pi ly je kadaise šei mi nin ka vo Kur že mės herc o g a s, p r i e g l o b s t į b u v o r a d ę s i r Pran cū zi jos ka ra lius. Ke l i s k a r t u s v i s i š k a i s u d e g u s io s pi l ie s k a m ba r i a i s i r ko r i do r i a i s ši a i s laikais šmi ri nė ja studentai ir mokslei viai. Da bar čia vei kia Že mės ūkio uni ver si te tas, lai ki nai įsi kū ru si ir Jel ga vos vals ty bi nė gim na zi ja. Jei gu pa si seks, prie pi lies jus pasi tiks rū mų da ma. Ji nu si ves į herco gie nės Da ra tos laiš kų ar te lę ir pavaišins hercogo mėg tu karš tu šo kola du su vai siais. Jel ga vos pi lis vie na iš ne dau gelio ka ra liš ko sios di nas ti jos lai do jim o v i e t ų, k u r i ą g a l i m a a p ž i ū r ė t i. Ku r š o her c o g ų k r ip to je pa l a i do t i 4 Ket le rų ir 6 Bi ronų dinastijos atstov a i. R ū mu o s e a tl i kt ų k as in ėj im ų m e t u r a s t o s m o n e t o s, o l a n d i š k o s p y p k u t ė s, k r o s n ių k o k l i a i, k e t au s ko lo nos. Tačiau vi sus la biau siai nust eb i n o k e i s t a s r ad iny s į mū r yt a kau ko lė. Kaip ji ten at si ra do, tiksl i a i než i no n ie k a s. Ta č i au ne v ie n a s čia lan kę sis liu di ja, kad po pi lį kartais vaikš to vai duok lis va di na moji Bal to ji da ma. Sa ko ma, kad Run da lės pi lis yra lai min ga vie ta, o Jel ga vos su tamsia is to ri ja. Ta čiau mes ti ki me, kad stu den tai su sa vo po zi ty via ener gija išsk lai dys vi sus pra keiks mus, sa kė Jel ga vos turiz mo cent ro vie šųjų r y š ių s p e c i a l i s t ė S a nd r a G r i gorj e v a. Ap lan kę rū mus už su ki te ir į Jelga vos Švč.Tre jy bės baž ny čios bokštą. XVI am žiu je pra dė ta sta ty ti pirm o j i m ū r i n ė l i u t e r o n ų b a ž n y č i a E u r o p o j e bu v o s u g r i au t a A nt r o j o pa sau linio karo metu. Tačiau bokštas iš li ko iki šių die nų ir yra la biausiai tu ris tų lan ko mas Jel ga vos obj e k t a s. Už ki lus į de vin ta me bokš to aukšte esan čią apž val gos aikš te lę 7 metrų aukš ty je at si vers mies to pa no rama ir ga lė si te ste bė ti išs kir ti nį vaizdą Pi lies sa lo je tarp Lie lu pės ir Drik sos upių ply tin čio se už lie ja mose pie vo se di de lę be si ga nan čių lauki nių žir gų ban dą. Saulėto mis die no mis iš si nuo moki te val tį, van dens dviratį ar irklent e s i r s u s i p a ž i n k i t e s u Je l g a v a nu o v a nd e n s. M i e s t o c e ntr e, L i elup ė s kai ria ja me kran te, įreng ta ir maud y n ių v ie t a. Daugiau sia tu ris tų į Jel ga vą sug u ž a v a s a r io i r bi r ž e l io m ė ne s i a i s, kai mies te vyks ta le do skulp tū rų ir smė lio skulp tū rų fes ti va liai. Įs pūd i n go d y d ž io s mė l io s k u lp t ū ro m i s, su kur to mis me ni nin kų iš vi so pasau lio, ga li ma gro žė tis vi są va sa rą. Iš ti sus me tus Jel ga vo je gau su kult ū r i n ių i r pr a mo g i n ių re n g i n ių. Ne ve l t u i m ie s t a s v a d i n a m a s fe s t i v a l ių s o s t i ne. V o kiš kai kal ban tis vy ras pasakė: Lipk, o aš pa sė dė siu. Ir pa ro dė sa vo bend ra ke leivei du ris, ve dan čias į pag rin di nį ko ką Nu veik ti Run da lės rū mai Mu zie jus dir ba kiek vie ną die ną nuo 10 iki 17 val. Bi lie tas į mu zie jų ir so dą suau gu sie siems kai nuo ja 1 eurų, vai kams 4,50 euro. Eks kur si ja trun ka apie po rą va lan dų. Pir mą jį kiek vie no mė ne sio sek ma die nį bi lie tams į rū mų so dą tai ko ma 50 pro cen tų nuo lai da. No rin tie ji su šok ti pir mą jį ves tu vi nį šo kį vie no je iš nuos ta bių rū mų sa lių ar rū muo se su reng ti fo to se si ją ga li tai pa da ry ti už pa pil do mą mo kes tį. (Pils run da le, Run da le novads; www.run da le.net/en/) Jel ga vos rū mai Mu zie jus va sa ros se zo nu dir ba: pir ma die niais penk ta die niais nuo 9 iki 17 val., šeš ta die niais iki 18 val., o sek ma die niais nuo 11 iki 16 val. Bi lie tai suau gu sie siems eurai, vai kams 1 euras. Ap lan ky ti Kur šo her co gų krip tą ga li ma kiek vie ną die ną nuo 9 iki 17 val. Suau gu sie siems bi lie tas kai nuo ja eurus, vai kams 1,50 euro. No rė da mi pa ra gau ti karš to šo ko la do rū mų da mų drau gi jo je ar pra mokti ka lig ra fi jos už si sa ky ki te pra mo gi nes prog ra mas iš anks to. (Lie la iela, Jelgava; www.jel ga vas pils.lv/en_us/) Daugiau informacijos apie Jelgavą www.visit.jelgava.lv/en/ Baus kės pi lis Pi lis šil tuo ju me tų se zo nu vei kia kasdie n nuo 9 iki 19 val. Bi lie tas suau gusie siems 4 eurai, vai kams iki 7 me tų ne mo ka mai. Pi lis pri tai ky ta ir neį ga liesiems. Jiems yra įreng tas lif tas. Šiuo me tu pra dė ti cent ri nio pi lies bokš to re mon to dar bai, tad ke le rius me tus į jį ne bus ga li ma už lip ti. (Pils kalns, Baus ka; www.baus kas pils.lv/en/castle-and-museum) Nemokamas apsilankymas rundalės pilies bažnytinio meno ekspozicijoje www.rundale.net Kuponas galioja nuo 018 m. birželio 0 d. iki rugsėjo 0 d.

atostogauk Latvijoje 7 puoselėti sodai, bet ir vai duok liai 5 Tu rai da, iš ver tus iš Gau jos ly vių kal bos, reiš kia Die vo so dą: vie to vę, ku rią puo šia Gau jos sen va gės su kur tas pei za žas. 7 Kuoknesės pilis po Šiaurės karo liko neatstatyta. Labiausiai Ludzą garsina išlikę tvirtovės griuvėsiai. Už ki lus į de vin ta me Jel ga vos Švč.Tre jy bės baž ny čios bokš to aukš te esan čią apž val gos aikš te lę 7 met rų aukš ty je at si vers mies to pa no ra ma. KUR pa val gy ti La Tour de Ma rie Ge riau siu ti tu luo ja mas Jel ga vos res to ra nas, ku riam va do vau ja ku li na ras iš Pran cū zi jos Bru no Cha pe ro nas ir kuris įsi kū ręs Jel ga vos Švč.Tre jy bės baž ny čios bokš to aš tun ta me aukš te. Čia ver ta už suk ti dėl ke lių prie žas čių ska naus mais to, įs pū din gų bokš to laik ro džių, auten tiš kos at mos fe ros ir pro lan gus šmė žuo jan čių is to ri nių Jel ga vos bokš tų. (Aka de mi jas iela 1, Jel ga va, w w w. m arij asto rn is. l v/e n / ) ne 40 met rų aukš čio Tu rai dos vidu ram žių pi lies bokš tą. Jis aukšt a s, o ž monėm s, nuž i ngsn i av u siem s ne vie ną ki lo met rą gam tos pa ži nimo ta kais, esan čiais Tu rai dos muz ie ju j e -rez e rv at e, neret a i pr it r ū k s ta jė gų. Ta vie to vė prie Si gul dos ypač pa mė g t a ke l iaun i nk ų. Tu r a i d a, i š ver t u s i š G aujos ly v ių k a l bos, rei šk ia Dievo s od ą : v ie to vę, ku rią puošia Gaujos senvagės sukurtas pei zažas. Užuo džia te, koks čia gry nas oras, kiek kva pų? Ir kiek čia ul ban čių paukš čių! Juk tai gam tos re zer vatas, gi dė Gun ta Za ki tė paa ki no atk reip ti dė me sį į tai, ko nep ra leisti žval gan tis po ypač sau go mą kult ū ro s i r g a m to s p a m i n k l ą Tu r a i do s dva ro ir pi lies par ką. O jis ne toks ir ma žas uži ma net 4 hek ta rus. Ku riuo ke liu eitu me? užk lausė Gun ta. Jei tie siai į Tu rai dos pi lį pa kaks va lan dos. Jei ap lin kui per 00 me tų se nu mo dva ro par ką ir dai nų slė nį, už su kant į se niau sią 1750 me tais statytą ir iš li ku sią med inę ba ž ny č i ą, i s to r i n iu s dv a ro ū k io pas ta tus, jo vietininkų namus ir apži ūrint juo se eks po zi cijas, ga li nepa kak ti ir po ros. Tebūn ie va la n d a. O ta i reiš k ia, k ad žings nis tu ri bū ti spar tus, bet ir skubant neįmanoma už simer kus praeiti nei pro jau na ve džių pa mėg tą legen d i nę Tu r a i dos Ro ž ė s at m i n i mo vie tą sa vi tą pa mink lą mei lei. Neįma no ma neuž kop ti ant Liau dies dainų par ko kal vos, nu sags ty tos me ninin ko In du lio Ran kos skulp tū romis, ir nežvilgtelėti į šimta me čių medžių ap sup tą ug nia ku rą. O ta da jau Tu rai dos pi lis, buvu si Ry gos ar ki vys ku pi jos tvir to vė. Ji pas ta ty ta XIII a. pra džio je ir, ko gero, la biau siai iš ty ri nė ta iš vi sų isto rijos pa mink lų Bal ti jos ša ly se. Joje gau su įvai rių ekspozicijų, bylojan čių apie sta ty bos eigą, to me to i n ž i ne r i j ą, i s to r i j ą. Net jei ir ne pa kaks jė gų vis kam ap ži ūrė ti (nea be jo ju mo te rys tikrai pa ke liui dar stab te lės prie nuosta bių iš ka se nų eks po zi ci jos si dabri nių ly vių pa puo ša lų), vis tiek tur ė t ų p a k a k t i v a l io s u ž l ip t i į pi l i e s b ok š t ą. O tai pa da rius po Gau jos par ką be sib laš kan tis vėjas išpustys ir sunkias min tis, ir nuo var gį. Mu zie jaus te ri to ri ja yra mil ži niška. Žmo nės pask lin da po ją vie ni pa su ka į gam tos ta kus, ki ti link pilies, tre ti į dva ro par ką. Ir ne be simai šo vie ni ki tiems po ko jo mis, u ž si m i nė G. Z a k i tė. Ir pa čiu lai ku. Mat mu zie jus dirba k iau r a s d ie na s, o t u r i s t au ja n t y s žmo nės ne no ri per atos to gas at si durti mi nio je. KĄ NUVEIKTI Turaidos muziejus-rezervatas Turaidos muziejus vasarą dirba kasdien nuo 10 iki 18 val., ekspozicija po atviru dangumi, pagrindinis pilies bokštas ir pietinis bokšto pavidalo korpusas 9-0 val. Ekskursijos rengiamos apžvalginės ir teminės. Vienos jų po pilį, kitos po ūkinį Turaidos dvaro ūkį. Organizuojamos programos jaunavedžiams, jų kaina 49,8 euro, kiekvienam svečiui įėjimo bilietas kainuoja 1,5 euro. Kitų teminių programų kaina 66,87 euro. Bilietas į muziejų suaugusiems kainuoja 6 eurus, pensininkams 4,5, studentams, moksleiviams 1,5 euro. Keturių asmenų šeimai bilieto kaina 10,7 euro. Mokėti 1,5 euro reikia ir už lengvojo automobilio parkavimą. (Turaidas iela 10, Sigulda; www.turaida-muzejs.lv/home_en1/) L ud z a m ie st a s r yt inėje L atv i jo s d aly je, L at ga lo je, to d ė l brai žy da mi ke lio nių po Latvi ją ke lius mū sų ša lies žmo nės turė tų jo nep ra leis ti. Juk tai ne to li. Ir dar tai pats kraštinis Europos Sąjungos miestas, esan tis ties sie na su Ru si ja. G e og r a f i nė v ie t a i r nu lė mė, k ad per Lu dzą su ko pre ky bos ke liai ir kad šiuo me tu mies te gy ve na įvai rių tau ty bių žmo nės. Dau giau kaip pusė lat ga liai, o ki ti ru sai, bal ta rusiai, uk rai nie čiai, net lie tu viai ir estai. Neat si tik ti nai Lu dzo je yra ke turių kon fe si jų mal dos na mai. Ka ta likai mel džia si Švč.Mer ge lės Ma ri jos ba ž ny č io je, s t a č i a t i k i a i c erk vė je, liu te ro nai tu ri sa vo mal dos na mus. Tu r i me i r si n a go g ą, t a č i au š iu o me tu ji la biau tar nau ja kaip mu ziejus. Ji pa ti se niau sia Bal ti jos ša ly se, sta ty ta apie 1800 me tus. Da bar ji pri me tai, kaip iki ka ro gy ve no ir ką vei kė Lu dzos žy dai, už si mi nė šio mies to gi dė Ani ta Be re zi na. Ir vis dėl to la biau siai Lu dzą garsi na pi lis iki šių die nų iš li kę jos griu vė siai. Ji pir mą kartą pa mi nėta 1177 me tais se no sio se ru sų kron i ko s e k a ip l at ga l ių pi l i s, e s a n t i t a r p Di džio jo ir Ma žo jo Lu dzos eže rų. Vė liau, XIV a. pa bai go je, jos vieto je Kry žiuo čių or di nas pa s ta tė galin gą pi lį, skir tą ry ti nėms Li vo nijos or di no sie noms ap sau go ti. Ma no ma, kad tai bu vo triaukš tė, 6 bokš tus tu rin ti tvirtovė, sumūryta iš pil kų lau ko rie du lių ir rau donų ply tų ir net pa puoš ta juo do mis gla zū ruo to mis ply to mis. Bet štai ką mes su gal vo jo me turis tams, kad jiems bū tų dar įdom i au, s u k ū r ė m e i n t e r a k t y v i ą j ą prog ra mė lę - autogidą Ludza Castle of Li vo nian Or der. Ją ga li ma ats i s ių s t i i r į p l a n š e t i n į k om piu t e r į, ir į iš ma nų jį te le fo ną. P r o g r a m a a t k u r s p il i e s v a i zd ą žvel giant iš tos vie tos, ku rio je esate, paaiš ki no Ani ta. K uok ne s ė s t u r i z mo i n for maci jos cent ro (www.visitkoknese.lv/en/node/) a t s t o v ė Lau ma Arė stab te lė jo ant mo lo ir, at sig rę žu si į vandenyną, lyg sparnu s i š s k l e i d ė r a nk a s : Č i a m an o mėgs tamiausia vie ta. Daž nai ateinu į ją vie na pa bū ti. Tai ne van de ny nas, bet ne papras to gro žio vie ta, kur su si lie ja dvi upės Dau gu va ir Pėr sė. Pasakojama, kad XIII a. pra džioje v y s k u p a s A lb e rt a s s enovė s l atv ių me di nės pi lies vie to je lie pė pas tatyti mūrinę pilį. Ji stovėjo bene penkis šimt me čius, kol Šiau rės ka ro metu, apie 1700-uosius, atsitraukd am i s a ks a i pil į su s progd ino. Ji t a ip i r ne buvo at st at yt a. Pa sak L.Arės, iki 1966 me tų pilies griu vė siai taip ir sto vė jo ant au k š to k a lno nep al ie st i, b e t s t at a nt Pl i a v i n ių h id ro ele k tr inė s u ž tv a n k ą j o s p a m a t u s u žl i ej o D a ug uv o s i r Pėr sės van de nys. Is to ri ja yra mar gu my nų sanklo da, ir tai do mi na žmo nes. Fo tografuo tis prie pi lies griu vė sių trau kia jaunavedžiai. At ly džiu čia daug keliau jan čių po Lat vi ją žmo nių. I r p a p a s a k o ju s i a pi e š i mt m e č ių įvy kius patariu su ras ti tarp griu vėsių sa vo mylimojo laukiančią merge lę, mįs lin gai pra ta rė Lau ma. Ir vėl le gen da, ku rių tu ri vi sos vi du ramžių pilys. Legenda apie pilies val do vą, ne pa no ru sį, kad jo dukr a t e k ė t ų u ž p a p r a s t o s o d i n i n k o. Apie žmogų, duk rą už da riu sį bokšte, o jos my li mą jį už mu šu sį. Tai bu vo spren di mas, iš jo atė męs ir duk terį. Daugy bė žmo nių ne kart ą m at ė t ą mer gelę, sie lv a rt auj a nč i ą Pėr s ė s k r a n te s ė d i n č i ą a nt a k men s i r š u k u oj a nč i ą pl auk u s. Ir aš ją ma čiau, pra ta rė Lauma ir pa ro dė į ar ko je sto vin čią akme ni nę mo te rį. Ji lau kia, kol ją pa ma tys į Kuokne sę at vyks tan tys dau giau ar mažiau Lat vi ją įsi my lė ję lie tu viai.

8 atostogauk Latvijoje Lat vi jos praei tį su da bar ti mi su jun gia dva rai Ar esa te sva jo ję apie gyve ni mą se na me dva re? Ši sva jo nė bent trum pam ga lė tų iš si pil dy ti Lat vi jo je. Kai my ni nė je ša ly je yra apie tūks tan tį dva rų. Kai ku rie jų me na dar XVI am žių. Res tau ruo tuo se dva ruo se da bar įsi kū rę vieš bu čiai, SPA, kul tū ros ir kū ry bingu mo cent rai. Sma giau sia tai, kad no rint pa gy ven ti po niš kai Lat vi jo je ne rei kia išleis ti mil ži niš kų su mų. Vos per ke l is k i lo met r us nuo gar sio sios Run dalės pi lies nu to lęs Mazmežot nes Muiža dvaras tik ra ra my bės oazė. Pen kiolikos hekta rų plo te tu ristų mi nios ne su tik si te. To dėl čia ge ra iš si ties ti ant di džiulė je dva ro te r a so je su s t a t y t ų g u l t ų i r nie kur neskubant gro žė tis vaiz dingu Lie lu pės slė niu. Po to ap ži ūrė ti di de lį ro žių so dą, a p l i n k d v a r ą i š b a r s t y t ą p e r š i m t ą jau nų jų Lat vi jos me ni nin kų skulpt ū r ų, š al i a e s a nč i ame e ž e re ž ve j o t i up ė t a k iu s a r p a pl au k io t i v a l t i m i s L ie lu p ė s up e. XIX am žiaus dva re is to ri jos gerb ė ja m s į rengt a s ned idel i s muz ieju s, pa sa ko jan tis cuk raus ga my bos isto ri ją. Būtent nuo cuk ri nių run kelių ir iš jų ga mi na mo cuk raus prasi d ė jo š io d v aro i stor ij a. D ab a rt in i s j o s av in i nk a s v i en a s d id ž i aus ių Lat vi jos ūki nin kų. Pra ban gų dva rą pa mė go ves tuv i n i nk a i i r k onfer e nc ij ų r e ng ėj a i. Ta ip p at g u r m a n a i, u ž s u k a n t y s pa si mė gau ti vie nais ska niau sių valgių vi soje Latvijoje. Dva ro res to ranas pa ten ka į Lat vi jos ge riau sių resto r a nų d v ar u os e š eš e t u k ą. A pl od i sm e nt a i d v ar o v i rt uv ėj e vir tuo ziš kai gro jan čiam bu vu siam v ie n a m ge r i au sių g i t a r i s t ų, o d a b a r vie nam po pu lia riau sių Lat vi jos virtu vės va do vų Kar liui Vi soc kiui. M a i s t o g a my b a i n au d o j a m i t i k švie ži mais to pro duk tai iš der lin go L ie lup ė s s lėn io ū k in i n k ų. D au ge l i s pro duk tų sta lą pa sie kia ir iš dva ro so do. Bū ti nai pa ra gau ki te iš dva ro obuo lių pagamintų sul čių, o at mini mui par si vež kite iš sly vų ir obuol ių p a g am i nto d ž emo. Va s a ro s v a k a r a i s d v a re re n g i a m i kon c e r t a i. Ne nu s t e bk it e, j e i g u t u o me t s a vo e le k t r i n ę g i t a r ą i š s i t r au k s i r t i kr a Lat vi jos le gen da K.Vi soc kis. Maz me žot nes Mui ža dva ras vos keli kilometrai nuo garsiųjų Rundalės rūmų. K aip at si ran da pie nas, ko dėl jį ger ti svei ka ir ką iš jo gali ma pa ga min ti? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų Piena muiža Berg hof dva re at sa ko kal banti kar vė. Dau giau nei prieš de šimt me tų Pie no dvare įreng ta me vienintelia me Lat vijoje Pie no mu zieju j e k a rvė, v a rdu Ve n t a, pr a by l a i r l ie t u v i šk a i. Ties a, Ve nt a me d inė. Nė v ieno s gy vos kar vės nei Pie no mu zie ju je, nei vi so je dvaro teri to ri jo je neiš vysi te. Švie žias pie nas, iš ku rio muzie jaus lan ky to jai ga li pa si ga min ti gardžių le dų, at ke liau ja iš vie tos ūkin i n k ų. Nors tik ros kar vės čia ir neiš vysi t e, p a si mo k y t i, k a ip me l ž t i k a r vę, g a l i k ie kv ien a s. Mu zie ju je gau si vai kys tės pri simi ni mus su ke lian ti pie no bu te liukų ko lek ci ja, taip pat įvai rios pie no ūky je nau do tos tech ni kos. V i e n i v e r t i n g i a u s i ų m u z i e j a u s e k s p o n a t ų D i d ž io s io s Br i t a n i j o s k a r a l i e n ė s d o v a n a L a t v i j o s pi e n o pra mo ninin kams už ge riau sią ekspor tuo ja mą svies tą praė ju sio amž i au s k e tv i rt aj a me d e š i mt me t y je i r tų lai kų svies to dė žu tė. Svies to mu zie jaus lan ky to jai patys ga li su si muš ti ir da bar. P i r m ą k a r t ą X V I a m ž iu j e p a m i nė tas Kuršo re gio no cent re esan tis Pie na mui ža Berg hof dva ras bu vu si vo kie čių ba ro no fon Me demo me džiok lės re zi den ci ja. Da bar ant miš ko ap sup tos kal vos stūk so pra ban gus vieš bu tis ir SPA komp lek sas. Čia ir te ni so aikš tynai, ba sei nai, pir tys, ir mi ni zoo logi jos so das su po niais, avi mis ir elniais. Neo ro ko ko sti liaus dva ro res tora ne ga li ma mė gau tis gar džiais valg i a i s i š v i e š bu č i o s o d e au g i n a mų d a r ž o v ių, d i d e le v y no k o le k c i j a. L a n k y d a m i v ie n ą g r a ž i au s ių Lat vi jos mies te lių Kul dy gą u ž s u k i t e į n e t o l i e s e e s a n t į ne di de lį ba ro ko sti liaus Ma ras Manor dva rą. Dau giau kaip prieš deš i mt m e t į l a t vė I n g a Tr u m s i n i a s u su tuok ti niu vo kiečiu nusprendė įsigy ti itin pras tos būk lės dva rą ir pal i k t i t uomeč iu s n a mu s M iu nc he ne, Vo k ie t i j o j e. Vos per pu sant rų me tų su tuok tin i a i d v a r ą re s t au r a vo, sut v a r k ė X V I am žių me nan tį so dą. Da bar ro mantiš ka me dva re, ku ris ka dai se priklausė Li vo ni jos ku ni gaikš čiui, lau kiami ne tik no rin tys pail sė ti gam tos ap sup ty je, bet ir is to ri jos, me no mėgė j a i. In ga gi dė, to dėl su sve čiais mielai da li ja si jau XIII am žiu je pa minė tos ir ka dai se itin šlo vin gus laikus iš gy ve nu sios Kul dy gos pas lapt i m i s. Ku r š o p e r lu v a d i n a m ą m ie s t e l į, k a ip i s to r i nę v ie t ą, ren k a si u ž sie n io k i no k ū r ė j a i. I š s au go t i p o r ą š i m t ų me tų skai čiuo jan tys me di niai is tor i n i a i p a s t a t a i (m ie s t e l y j e ne r a s i t e pas ta tų su plas tiki niais lan gais), ryškios spal vos, siau ros gat ve lės ir nuosta bi gam ta apie ge res nę fil mų sceno g r a f i j ą nė ne re i k i a s v a j o t i. Ma žiau nei 10 tūks tan čių gy vento jų t u r i n č i a me m ie s t e ly je d ė me sio ve r t ų v a i z dų, r o d o s, k i e k v i e n am e ž i n g s ny j e. L a bi au si a i k u l d y g ie č i a i d i d ž iu o ja si raudonų plytų akmeniniu tiltu, sta ty tu Ru si jos ca ro. Tai se niau sias to kio ti po sta ti nys Eu ro po je. Nuo jo tar si ant del no gali ma ma ty ti Ven tos upę su pla čiausiu Euro po je 46 met rų plo čio k r iok l iu. Va s ar ą Ku l d y goj e nu ob od ž i aut i Vie nas ver tin giau sių Pieno mu zie jaus eks po na tų praėjusio amžiaus sviesto dėžutė. nė ra ka da. Čia vyks ta net ke li di deli fes ti va liai ir šven tės. Vie na po pulia riau sių skrai dan čių žu vų šventė balandžio pa bai go je, kai ieš kod a mo s ne r š t a v ie č ių Ve n t a i š jū r o s plau kia la ši šos ir per šo ka kriok lį. G a r sio j o Ku l d y go j e g i mu s io Rusijos vio lon če li nin ko Kar lo Da vido vo gar bei ge gu žės mėnesį ren giamas tarp tau ti nis K. Da vi do vo violon č e l i n i n k ų k on k u r s a s. L ie p o s t re č i ą s a v a i t ę, k a i m i n i m a mies to šven tė, mies tie čiai ir miesto sve čiai links mi na si net ke tu rias die nas ir nak tis. Dau giau sia emoci jų ke lia bė gi mas pro se na mies čio na mus vin giuo jan čiu Alek šu py tės upe liu ap si ren gus pa čiais keis čiausiais šių lai kų fil mų he ro jų ir se novi niais kos tiu mais. Rugp jū čio mėne sį tra di ciš kai mies te ly je kon certuo ja vi sa me pa sau ly je ži no mos senos mu zi kos gru pės. APLANKYKITE BALTIJOS DVARUS Skiriama Latvijos, Lietuvos ir Estijos šimtmečiui. Daugiau nei 10 istorinių dvarų ir pilių trijose Baltijos šalyse atvėrė duris 018 metų vasarą nuo gegužės 4 d. iki rugsėjo 16 d. Daugiau informacijos: www.visistbalticmanors.com, www.facebook.com/ visitbalticmanors Kul dy gos rau do nų ply tų ak me ni nis til tas, sta ty tas Ru si jos ca ro, se niau sias to ks sta ti nys Euro po je. Pie na mui ža Berg hof dva ras bu vu si vo kie čių ba ro no fon Me de mo me džioklės re zi den ci ja. Da bar čia pra ban gus vieš bu tis ir SPA komp lek sas. KUR ap sis to ti Pie na mui ža Berg hof dva ras Gam tos ap sup ty je ra my be dvel kian tis dva ras yra vos va lan da ke lio nuo Lie po jos. Jei gu va žiuo si te iš Ry gos, užt ruk si te dvi va lan das. Dva ro vieš bu ty je pa to giai jau sis ir šei mos su vai kais, ir ro man ti kos ieš ko to jai, ir pra ban gos mė gė jai. Gam tos mė gė jams si ūlo ma ap sis to ti dva ro te ri to ri jo je įreng ta me kem pin ge. (Siek sa te, Rud bar žu pagasts, Skrun das novads, www.pienamuiza.lv/en) Ma ras Ma nor (Tur la vas pagasts, Kul di gas novads; w w w. m arasm an o r. i nf o/ ) Maz me žot nes Mui ža dva ras Ne to li Lie tu vos pa sie nio esan tis dva ras pui kiai tin ka ir ro man tiš kam pa bė gi mui dvie se, ir di de lėms šven tėms. Skir tin guo se dva ro pas ta tuose ga li ap sis to ti per šim tą sve čių. Dva re tei kia mos ir SPA pas lau gos. (Maz me žot ne, Run da les novads, w w w. m a zm ezotn e. l v/e n) Daugiau informacijos www.visit.kuldiga.lv/en/ KUR pa val gy ti Gol din gen Room res to ra nas Jau kia me res to ra ne, ku rį prieš ke le tą me tų ati da rė iš Ita li jos grį žęs emigran tas, vy rau ja ita liš ka dva sia. Vi dur že mio jū ros pa tie ka lai su žiups ne liu lat viš ko sko nio, priei na mos kai nos ir vaiz das į pag rin di nę is to ri nę mies to aikš tę, į ku rią iš ki tos pu sės žvel gia ir Lat vi jos Geor ge u Cloo ney va di na mo gar saus ak to riaus sta tu la, tik ke lios prie žas tys, ko dėl ver ta čia už suk ti. (Baz ni cas iela -, Kul di ga; www.fa ce book.com/gol din gen room/) Ga li ma lai mė ti pri zų Is to ri nis Žiem ga los re gio nas, ku ria me ga li ma pa sig ro žė ti Run da lės rū mais, Baus kės pi li mi ir vaiz din gais dva rais, ke liau to jus kvie čia iš ar čiau pa žin ti ša lia Lie tu vos ir Lat vi jos pa sie nio esan čias įdo mias tu ris ti nes vie tas ir lai mė ti pri zų. Kaip tai pa da ry ti? Ap si lan kius ak ci jo je da ly vau jan čiuo se lan ky ti nuo se ob jek tuo se gau ti ants pau dą ir už pil dy tas an ke tas su bent aš tuo niais skir tin gų ob jek tų ants pau dais pa teik ti Baus kės, Bir žų, Pak ruo jo, Pas va lio ar Jo niš kio tu riz mo in for ma ci jos cent ruo se. Lai min gie ji bus ap do va no ti dvi ra čiais ir ki tais rė mė jų pri zais. Bend ra Lie tu vos ir Lat vi jos ak ci ja PA ŽIN KI ME KAI MY NUS ŽIEM GA LO JE! vyks ta iki 018 m. rug sė jo 5 die nos. Dau giau apie ak ci ją, lan ky ti nus ob jek tus ir ren gi nius ga li te su ži no ti ap si lan kę in ter ne to sve tai nė je w w w. si te s.g o o g l e.co m / v i e w/ ka im in ize mg al e /a kcij a - a kcij o 5 1

atostogauk Latvijoje 9 Ka nie rio eže ras pri pa žin tas vie na reikš min giau sių pa sau lio pel kių. 4 4 Kol kos ra gą lat viai vadi na Eu ro pos cent ru. Įs ta bus gam tos lo pi nė lis pel kė se Bet ku rio am žiaus vaikams, ti kin tiems pa sa komis, pri va lu ap si lan ky ti Ter ve tės gam tos par ke ne to li Lie tu vos pa sie nio nuo Jo niš ko Ter ve tę ski ria tik 0 ki lo met rų. Didelį parko plo tą užima pra mo gos akty vaus poil sio aikštė Atlė pau sio pieva, Nykš tu kų miškas, gry bų miš ke lis, svei ka tin gumo kelias, kars ty nių zo na Laimingo sios že mės oro ta kai, til tai ir dar daugybė kitų. Ku riant par ką pa naudo tos na tū ra lios medžiagos medžiai, jų ša kos. Ti k r ų jų š io m i ško š e im in i n k ų n y k š t u k ų m ed in i a i n am el i a i, lentp jū vė, ma lū nas ir ki ti sta ti niai yra jų dy džio, to dėl į juos pa tek ti ga li tik vai kai. Ne pa sik lys ti nykštu kų sta toma me Kan ko rė žių miest e p a d ed a s p ec i alu s ž em ėl a pi s. Jį ga li ma įsi gy ti ir lie tu vių kal ba. Pa s a k ų m i š k e g yve n a i r g a rs io s l a t v i ų r a š y t o j o s A n o s B r i g a d e r ė s p a s a k ų ve ik ėj a i. Ne pa tin gė ki te už kop ti į apž valgos bokš tą. Jis aukš čiau sias vi soj e L at v i j oj e. Ter ve tės gam tos par ke drie kia si maž daug 5 km il gio ta kų tink las. Tie, ku rie ne no ri vaikš čio ti pės čiomis, ga li iš si nuo mo ti dvi ra čius arba pag rin di niais par ko ta kais ried ė t i t r a uk inuk u. A ps i l a n k i u s i e j i gul bių draus ti ny je ga li iš si nuo moti val tį ir paž ve jo ti. Par ke ir už jo ri bų yra įreng tos išky la vie tės. Vei kia ka vi nės. Vieš nagei Ter ve tė s pa r ke pla nuo k i te sk i r t i vi są die ną. Jei Ter ve tė je ap si lan kysi te r ug p jū č io a ntr ąjį še št ad ien į, pr ie Ter ve tės pi lia kal nio ga lė site pasižvalgy ti po Ama ti nin kų tur gų ir da lyvau ti Žiemgalių šven tė je, ku rio je demonst ruo ja mi IX XIII am žiaus gyve ni mo pap ro čiai, ge bė ji mai. V ala nd a nepapr a s t a i va i z d i n go ke lio nuo Vents pi lio ar ba pust re čios va lan dos ke lio pajū riu nuo Ry gos, kol pa siek si te Kolkos ra gą. Kol kos var das kil di na mas i š s e no vė s s uo m ių a r e st ų ž od ž io, reiš kian čio kaž kur la bai to li. Ši au r i au s i a Ku r š o reg io no v ie t a, ku rio je su si tin ka dvi jū ros, vien a s į s p ū d i n g i a u s i ų B a l t i j o s š a l i ų gam tos ste buk lų. Sa ko ma, kad nuost a bi au s i a s v a i z d a s č i a au d r i n g ą d i e n ą, k a i mu š a s i at v i r o s B a l t i j o s jū ros ir Ry gos įlan kos, vie tos žmonių va di na mos Ma žą ja jū ra, bangos. Čia iš vie no taš ko ga li ma mat y t i b e g a l i n į h o r i z o n t ą t i e k r y t ų, t ie k v a k a r ų k r y p t i m i. Tod ė l Kolko s ra gas va di na mas vie ta, kur su si tinka sau lė te kis su sau lė ly džiu. Iš to li ma ty ti 5 6 km nuo Kol kos r a go nu to lę s š v y t u r y s. X I X a m ž i au s pa bai go je pas ta ty tas švy tu rys stovi ant vie nin te lės Lat vi jai prik lausan čios sa los, tie sa, su pil tos dirb tiniu bū du. Su si ta rus su vie tos žvejais ga li ma nup lauk ti iki švy tu rio, t a č i au i š l ip t i į s a l ą d r au d ž i a m a. Ten, kur su si tin ka dvi jū ros, drau džiama ir mau dy tis. Kol k o s r a ge, k u r į l at v i a i v a d i n a Eu ro pos cent ru, ba lan dį ir anks tyvą spalį geriausia stebėti migruojan čius paukš čius. Š a l i a Kolko s r ago p aplūd im io y r a automobilių aikštelė, turizmo centras, tua le tas, ka vi nė su at vi ra di dele te ra sa ant sto go. Ant rą lie pos šešta dienį Kolkos ky šu ly je vyks ta Dviejų jū r ų fe s t i v a l i s. N e a t r a s t u l o b i u l i e t u v i a m s g a l i t a p t i i r 8 t ū k s t a n č i ų hek t a r ų plo t ą u ž i ma n č i a me Ke me rių na cio na li nia me par ke neto li Jūr ma los esan tis Ka nie rio ežeras, pri pa žin tas vie na reikš min giausių pa sau lio pel kių. Ją p a ž i n t i Ke me r ių n a c io n a l i n io p a r k o a t s t o v ė A g n e s ė B a l a n d i n i a r ag i n o v ės e sn ė m i s d i e n o m i s, k a i gulėti ne to lie se esančiame paplūdimy j e nė r a m a lo nu. Sek lus la gū nos ti po eže ras su sid ar ė t r auk i a nt i s s en aj a i L it or ino s jū r a i. Jo p av ad in im a s k i ld in am a s iš ly vių kal bos ir reiš kia žą sų ežeras. Da bar eže ro apy lin kė se gy vena per 00 paukš čių rū šių. Už lip ki te į CE MEX paukš čių stebėji mo bokš tą, esantį Riešutų (Riekstu) pu sia sa ly je. Jei gu įma no ma, pada ry ki te tai la bai anks ti ry te, kai kyla s au lė. Va i z d a s ver t a s m i l i jo no. Dėl į s t a bau s k r a š to v a i z d ž io bok š t ą Ter ve tės gam tos par kas Gam tos par kas yra vos pus va lan dis ke lio nuo Jel ga vos. Par kas vei kia kas dien nuo 9 iki 19 val. Bi lie to kai na suau gu sie siems 5 eurai. Vai kams, stu den tams ir pen si nin kams,5 euro. (Ter ve te, www.mam ma da ba.lv/lt/) Kol kos ra gas Ša lia Kol kos ky šu lio gam tos ap sup ty je vei kia sve čių na mai, įreng tos kem pin gų aukš te lės. Ga li ma ap sis to ti vie na me iš ke lių išs kir ti nės arc hi tek tū ros Sau lės na mų su vaiz du į jū rą. Nak vy nė na me ly je kai nuo ja nuo 50 eurų. Prieš nusp ręs da mi čia ap sis to ti at siž vel ki te į tai, kad pa to gu mai lau ke, o na me liuo se nė ra elekt ros. (Kol ka, Dun da gas novads, www.kol kas rags.lv/en/) Ke me rių na cio na li nis par kas Ke me rių na cio na li nia me par ke ta kai ir apž val gos bokš tai yra ne mo ka mi. Iš si nuo mo ti val čių ar įsi gy ti li cen ci jas žve jy bai ga li te Ka nie rio eže ro val čių ba zė je. Čia ir in for ma ci nis sten das, tua le tas, mo ka ma auto mo bilių sto vė ji mo aikš te lė, iš ky lų vie tos. Val čių ba zė iki vė ly vo ru dens dir ba kas dien nuo 5 iki val. Ke lio se par ko vie to se ga li ma iš si nuo mo ti dvi ra čius. Par ke ga li ma ap sis to ti ir nak čiai. Gam tos ap sup ty je įreng tos sto vyk la vie tės. Ieš kan tys dau giau pa to gu mo ap sis to ti ga li sve čių na muo se. Ke me rių na cio na li nia me par ke iš ti sus me tus vyks ta įvai rūs edu ka ci niai ir pra mo gi niai ren gi niai. (w w w. l at v i a.t ra ve l / lt / l a nk ytin a - v i eta / kem eri u - n aci on al in is- p a rkas) KUR PA VAL GY TI En gu re Ca fe Pu siau ke lė je tarp Lat vi jos sos ti nės ir Kol kos ra go, ma ža me En gu rės žve jų kai me ly je, įsi kū ru si ka vi nė sut rau kia gur ma nus net iš pa čios Ry gos. Die viš kai ska nus mais tas, ma lo nus ap tar na vi mas (at sis vei ki nant vi si dar buo to jai iš ly dės tar da mi lie tu viš ką ači ū ) ir tik ra atos to gų at mos fe ra ga ran tuo ta. So de sū py nės, sta lo te ni sas, sėd mai šiai, o sa vait ga lio va ka rais čia vyks ta gar sių Lat vi jos mu zi kan tų kon cer tai. Be je, ne nus teb ki te, jei gu prie jū sų sta le lio apie val gių sko nį ir ap tar na vi mą pa si tei raus be ne gar siau sios lie tu viš kos mu zi kos gru pės Brains torm būg ni nin kas Kas pa ras Ruo ga. Jis vie nas iš tri jų ka vi nės sa vi nin kų. (Os tas iela 1, En gu re, w w w. fa ce b o o k.co m /e ng urecafe / ) pa mė gę ir lat vių jau na ve džiai. No r ė d a m i p a t e k t i į p a s l a p t i n g ą gam tos pa sau lį pe rei ki te plau kiančiu nend ry no liep tu. Šiek tiek il gesnis nei pu sės ki lo met ro il gio lieptas ju da, to dėl pir mą sias ke lias akimir kas ga li bū ti ne jau ku. Šil to mis va sa ros die no mis eže rą m a lo nu p až i nt i pl auk i a nt v a lt i m i. G a v u s s p e c i a lų l e i d i m ą g a l i m a i š val čių ir žvejoti. Dažniausiai sugauna mos žu vys ly de kos. Per pas taruo sius pen ke rius me tus di džiausia pa gau ta ly de ka svė rė 11,7 kg. Bal to ji ko pa Saulkrastų žve jams ro do ke lią na mo Sau lė ly dis. To k ia y ra Sau l k r a s t ų k urorto pa va d i ni mo reikš mė. Šis prie jū ros prig ludęs mies tas, kaip ir vis a s ne d idel i s to pat ie s pav ad in imo re g io n a s, y r a ne p ap r a s t a s ga m to s kū ri nys, garsėjantis nuostabiais vasa ros saulėlydžiais. Ši s r eg i on a s p a kr a nt e d r i e k i a s i a p i e 17 k il o m e t r ų, o k i e k v i e n o j e pak ran tės at kar po je yra tai, kuo būti na pa sig ro žė ti: ko pų, skar džių, uolų, s m i l t a i n io atod a ng ų. D a l į S au l k r a s t ų ter i tor i jo s u ž i m a K atr ino s l iep o s i r g a mt o s d iz a ino parkas, kurio svarbiausias ak centas ir yra 18 met rų aukš čio Bal to ji ko pa. Žmo gus alks ta gam tos, o besit uo k i a n t y s a mž ino s me ilė s. Ta d ši ko pa yra ir jau na ve džių trau kos vie ta jų san tuo ki nės lai mės simbo lis. Be abe jo, ir tu ris tų. Šiam 400 mln. me tų se nu mo smėlio ir jū ros kūriniui pavadini mą sugalvo jo žvejai. Išplaukę į jūrą jie maty da vo bo luo jan tį kran tą, ir ši aukštai iš ki lu si ko pa jiems bu vo orien tyras, ro dan tis ke lią na mo. O jū ra tebe ku ria tai, ką se niai pra dė jo. Ji nepa l iek a smėl io r a my b ė je i r aud roms įsi bė gė jus apd ras ko ko pos šlai tus. Nuo Bal to sios ko pos apž val gos 4 vie tos drie kia si 4 km il gio Sau lė lydžio ta kas. Jis vin giuo ja pu šy nu, menan čiu XVIII am žių. Tai gi žings niuojant nuo ko pos link Sau lės til to ga lima mė gau tis Vi dže mės pak ran tei būd i n g u k ra š to va i z d žiu. Ir ne pa mirš t i, kad čia bū ti na nuo lat lai ky tis ty los. Kaip nu vyk ti Į Saulk ras tus iš Ry gos pap ras ta at vyk ti auto bu su ar ba trau ki niu. Vi suo me ni nis trans por tas kur suo ja kas va lan dą iš Ry gos tarp tau ti nės auto bu sų sto ties ir Cent ri nės sto ties. Kur ap sis to ti Iš si rink ti vie tą ge riau sia pa siž val gius Saulk ras tų tu riz mo tink la la py je w w w.vi sit saulk rasti.lv/accommodation. Ja me si ūlo ma ir ne di de lių, vos ke le tui žmo nių skir tų poil si nių, ir kai mo tu riz mo so dy bų, ir di des nių vi lų. Kur pa val gy ti Ka vi nė-kon di te ri nė 10 Bal les Ši vie ta gar sė ja gar džio mis ban de lė mis, įvai riais ke pi niais, už kan dė lėmis, keps niais. Jų ga li ma įsi gy ti ir iš si neš ti. (Aina žu iela 9, Saulk ras ti; w w w.visitsaulkrasti. lv/where -to - eat) R e N g i N iai Jie skelbiami internete adres ais: www.visitsaulk ras ti.lv/events, www.saulkrastijazz.lv/?lang=en. Vie nas pat rauk liau sių ir ži no miau sių lie tu viams rugp jū tį vyks tan tis Saulk ras tų džia zo fes ti va lis.

10 atostogauk Latvijoje Ventspilyje galima pašaudy ti iš pat ran kos, o Lie po jo je per nak vo ti uosto ka lė ji me Gė lių ir fon ta nų sos ti ne vadi na mą Vents pi lį pel ny tai ga li ma va din ti ir pra mo gų šei mai sos ti ne. Ma žie siems pra mo gų čia tiek daug, kad vis ko ap lan ky ti per die ną ar dvi nes pė si te. Vak ar ų Ku r š o re g io ne, Bal tijos jūros pakrantė je, įsi kū ręs Vents pilis, ga vęs per mies tą tekan čios Ven tos upės pa va di ni mą, di džiuo ja si sa va venti nių kal ba, vė lia va, vir tua lia am basa da ir net sa vo pi ni gais ven tais. Jų už si dirb ti ga li ma mies to in terne to sve tai nė je w w w.v i s it ve n s t s p i l s. com. At sis kai ty ti jais ga li ma tu rizmo ob j e kt u os e. Ve nt s pi l i s g a r s ė j a s a vo d au g y b e fon ta nų, gė lių skulp tū ro mis ir, žinoma, k a rvėm i s. Tie s a, ne t i k ro m i s, o su kur to mis gar sių Lat vi jos ir užsie n io men in i nk ų. Jų p a m a t y t i g a li ma pačiose netikėčiau sio se miesto v ie tos e. M a ž ie ji i š si dū k t i ga l i d i d ž iu lė je vai kų žai dimų aikšte lėje Vaikų mieste ly je. Ki to je upės pu sė je, Miš ko parke, įreng tas at rakcionų parkas Fanta zi ja. Į jį, kaip ir į Vai kų mies te lį, vi si ga li patekti nemo ka mai. G e r u or u aps il a nk y k i t e Ru m š i š k e s pr i me n a n č i a me Pa jū r io bu i t ie s mu z ie juj e p o atv ir u d a n g u m i. Č i a galėsit e susip až i nt i su s e no vė s ly v ių ir lat vių žve jų gy ve ni mo bū du, žvejy bos is to ri ja. Ša lia, gam tos ap supty je, vie nas gra žiau sių Bal ti jos šal y s e k e mpi ng ų. Čia pat, Pa jū rio bui ties mu zie juje, sės ki te į siau ru ką, XX a. pra džios ga r ų lo ko mo t y v ą su r y š k i a s p a l v i a i s ke lei vi niais va go nais, ir ki lo metrus be sid rie kian čia siau ra ge le žink e l io l i n ij a k el i auk it e i k i Nu o t y k ių p a r k o. I š l i p ę p a sk u t i n ė j e K a l no s to t e lė j e p am at ysit e s to t y j e į re n g t ą ne d i d e l į muz iejų. Nuo ty kių parke ba tu tai, ka tapu l to s, v a nd e nle nč ių p a r k a s, v ie n a ge r i au sių L at v i jo je BM X t r a s a i r d a r daugybė pramogų ekst re ma lių pojū čių mė gė jams. Vi sai ša lia drie kias i E l n i ų p a r k a s, k u r i a m e i š v y s i t e t au r ių j ų e l n ių, d a n i e l ių, s t i r nų i r š e r nų. P aj ūr i o p a r k e į r e n g t i i n k a r ų i r džiung lių ta kai. Per 150 par ke eksp o nu o j amų m i lž in i š k ų i n k a r ų y r a iš kel ti iš Bal ti jos jū ros. Di džiau sias jų sve ria net 1 to ną. Mė ly ną ja vė lia va, simbolizuojanč i a š v a r i ą ap l i n k ą i r ge r ą v a n d e n s ko k y b ę, p a ž y mė t a me 1 k i lo me t r ų besi tę sian čia me bal to smė lio paplū di my je įreng ti krep ši nio lan kai, ž a i d i mų a i k št elė s, t re n i r u ok l i a i. Šią va sa rą įreng tas spe cia lus paplū di mys ir tiems, ku rie no ri il sė tis su sa vo šu ni mis. M ė g s t a n t y s p r a m o g a s a nt van dens ga li mė gau tis išv y k a l a i v e l iu He rc og a s Jo kūbas. Šiltuoju metų laiku laivelis Ven tos upe iki pat jū ros var tų pluk do 5 7 kar tus per die ną. Kai orai ne pa lan kūs kai tin tis paplū di my je, ga li ma iš ban dy ti vandens at rak cio nus ir pliuš ken tis šild o mu os e b as e inu o s e b e i v o n i o s e v a n den s pr a mo g ų pa r ke Vent s pi l s ar ba ap si lan ky ti vieninteliame skaitm en in i a me pl a ne t a r iu me B a l t i j o s šalyse, jo observa to ri jo je ste bė ti dangaus kū nus. Ma žie siems gud ra galviams pa tiks ir in te rak ty vus Mokslo b e i t e c h no lo g i jų mu z ie ju s. B ū t i n a i u ž s u k i t e į m ie s to c e nt re s t ū ks a n č i ą L i v o n i j o s o r d i n o p i l į, vie ną se niau sių vi du ram žių tvir tov ių L at v i j o j e. Č i a į r e n g t a s m o d e r nu s m i e s t o muziejus, o kie me ga li ma ste bė ti rit e r i ų k o v a s, p a t i e m s p a š au d y t i i š lan ko ir net iš pat ran kos. Tu r i s t a m s d r au g i š k a m e m i e s t e ne mo ka mai ga li ma sta ty ti auto mobi lius. Gra žiau sias mies to vie tas patog u ap ž iū rėt i v a ž i nė ja nt dv i r a č ia i s. Sut var ky ti jų ta kai Vents pi ly je driekia si be veik 60 ki lo met rų. Vent s pilyje pa ga l vo t a apie v i su s, sa kė dau giau kaip 10 me tų čia gidu dir ban tis lie tu vis Vik to ras Vain au s k a s. A š t r e s n i ų p o j ū č i ų m ė g ė j a i Lie po jo je bū ti nai tu ri apla n k y t i K a r uos tos k a lė ji mą, m a ž a i k uo nu si lei d ž i a n t į ga r si a ja m Al kat ra sui San Fran sis ko įlan ko je, Ju n g t i n ė s e A m e r i k o s Va l s t i j o s e. Į bai siau sių pa sau lio vieš bu čių są rašą įt rauk ta me ka ri nia me uos to kalė ji me s ve č i a i i l g i au ne i p o r ą n a k t ų ne u ž si bū n a. Pa to gu mų itin ne jau kia me viešbutyje ne si ti kė kite. Teks užrakint o s e k amer os e g ul ėt i a nt med in ių gul tų ar ba ge leži nė je lo vo je, val gyti ka lė ji mo mais tą. Ypač ekst re malių nuo ty kių mė gė jai tu ri ga li my bę pa tir ti tai, ką jau tė čia ka lė ję ka liniai. Spek tak lis jo da ly viu ga li te tap ti trun ka nuo 1 va lan dos iki 9 valandos ry to. Maž daug 1900-aisiais kaip ka ro l i go n i nė p a s t a t y t a s, b e t n ie k u o me t li goninės funk ci jų neat li kęs Ka ruostos ka lė jimas uždarytas tik 1997-aisiais. Iš jo ne pa bė go nė vie nas ka linys ir bu vo įvyk dy ta maž daug 160 mir ties baus mių. Ka ri nių žai di mų mė gė jai die nos me tu ga li da ly vau ti is to ri nę tik rovę at ku rian čia me va lan dų trukmės rea ly bės šou Už gro tų ar ba komandiniame šni pų žai di me Pabė gi mas iš SSRS. Iš anks to ga li ma u ž s i s a k y t i e k sk u rs ij a s i r l i et uv i ų k a l b a. Pojūč ių l a bi r i n t a s į re n g t a s po že mi niuo se šiau ri nių for tų la birin tuo se. Praal ku sie ji ka lė ji mo bufe te ga li pri si minti sovietinių patieka lų sko nį. K a l b a m a, k a d i k i š i o l k a l ė ji m o sar gy bos būs ti nėje girdėti kaukšintys žings niai, sa vai me iš si su ka elektros lem pu tės ar ne ti kė tai be priež a s t ie s at s i d a r o u žd ar yt ų k amer ų du r y s. Va i du o k l i ų m e d ž i o t o j a i i š JAV Ka ruos tos ka lė ji mą yra pa vad i n ę l a bi au s i a i v a i du ok l ių ap s ė s t a v ie t a p a s au l y j e. D ė me s io ve r t a s v i s a s K a r u o s to s ra jo nas, užimantis maždaug trečda lį vi so Lie po jos mies to. Ka dan gi t a i bu vo v i si š k a i auto no m i nė k a r i n io m ie s t e l io t e r i to r i j a, į j ą p a k l i ūt i bu vo ga li ma tik su spe cia liais lei dimais. Už da ras mies tas tu rė jo sa vo e le k t r i nę, v a n d e n t ie k į, mo k y k l ą i r net gi ba lan džių paš tą. Iki šiol čia iš li kę pil ki ka rei vių dau gia bu čiai. Vie š ė d a m i K a r uo s to j e u ž s u k i t e į šiau ri nį mo lą, skir tą Lie po jos uostui nuo vė jų ir ban gų ap sau go ti. Bevei k k i lo me t r u s į jū r ą nu sid r ie k ę s mo las idea li vie ta gė rė tis sau lė lydžiais. Va ka rų Kur šo re gio ne, Bal ti jos jū ros pak ran tė je, įsi kū ręs Ventspilis garsėja gėlių skulptūromis ir gar sių me ni nin kų kurtomis karvėmis. Ge ru oru ap si lan ky ki te Pa jū rio bui ties muzie ju je. Čia galėsite pasivažinėti ir siauruku. Ka ruos to je, Be ber li nių miš ko parke, įsi kū ręs komp lek sas BB Wa kepark dar vie na vie ta ak ty vaus poilsio ant van dens mė gė jams. Pu šų apsup ty je, gro žin tis bal to smė lio ko pa ka rei vių iš kas ta me tven ki ny je, ga lima plau k io t i i rk len tė m i s, v a l t i m i s, van den len tė mis. Čia taip pat įrengtas pir ma sis mies to kem pin gas, išky la vie tė, pir tis, di de lis me di nis kubi las, tink li nio aikš te lė. N or ėd a m i i š K a r u o s t o s p a s i e kt i L i e p o j o s c e ntr in iu s ra jo nus tu rė si te per va žiuot i v i e n ą s e n i au s i ų m et al in i ų t i lt ų Lat vi jo je. Ke lis kart per die ną jis praleidžia lai vus iš Lie po jos ka na lo pasi suk da mas 90 laips nių kam pu. Kul tū ros ir mu zi kos mėgėjai miesto cent re ne tu rė tų ap lenk ti prieš porą me tų pas ta ty tos di džiau sios Bal tijos ša ly se kon cer tų sa lės Lie lais dzintars (liet. Di dy sis gin ta ras ). Iš išorė s ji v ie n iems pr i me na m i l ži n iš k ą gin ta ro lui tą, ki tiems mo der nų futbo lo sta dio ną, o vi du je di džiu lį aštuo nių aukš tų krui zi nį lai vą. 4 Kai orai ne pa lan kūs kai tin tis pa plū di my je, ga li ma iš ban dy ti van dens pra mo gų par ką. Nep ra leis ki te šių ren gi Nių Venst pi ly je L i ep ą: 14 d. Jū ros šven tė 0 d. Bal ti jos jū ros re gio no ša lių mo to cik li nin kų sąsk ry dis Kur land Bi ke Meet 018 7 9 d. Tarp tau ti nis gat vių kul tū ros ir spor to fes ti va lis Ghet to Ga mes 8 d. Smė lio skulp tū rų fes ti va lis Auk si nis smė lio grū das 018 9 d. Vai kys tės šven tė Vents pi lio kul tū ros cent re R u g p j ū t į : 5 d. Vents pi lio mies to šven tė 1 18 d. Šiuo lai ki nių rit mų mu zi kos fes ti va lis ir meist ro kla sė Vents pils Groo ve 018 4 d. Penk ta die nio pa si vaikš čio ji mas Išeik į va ka ro švie są 5 d. Se no sios ug nies nak tis Stal dze nės pap lū di my je R u g s ė j į : d. Vents pi lio sa vi val dy bės se ni ūni jų die na Pa jū rio bui ties mu zie ju je 7 9 d. Ok to ber fest Dau giau in for ma ci jos apie Vents pi ly je vyks tan čius ren gi nius, lan ky ti nas vie tas ir pra mo gas ga li te ras ti: www.visitvents pils.com/lt/home/ KUR pa val gy ti: Res toranas Os tas Nuo Ven tos pak ran tė je įsi kū ru sio res to ra no te ra sos pa to gu ste bė ti ša lia pri siš var ta vu sius ka ri nius NA TO lai vus (jie čia sto vi la bai daž nai). Vie tos žmo nės ti ki na, kad čia ska niau sias Cre me bru lee vi sa me mies te. (Os tas iela, Vents pils, www.os tas.lv) Mu m s, l ie t u v ia m s, pa si d i d ž ia v i mą kel ia, k ad L ie po jos si m fo n i n ia m or kest rui, kuriam ir buvo numatyta sta ty ti šią kon cer tų sa lę, va do vauja di ri gentas Gintaras Rinkevičius. Pa jū rio par kas vie nas di džiausių pa sodintų parkų Latvijoje, įkurtas XIX a. pa bai go je. 70 hek ta rų plot o p a r k e s t o v i d id ž i a us i L a tv ij o s būg nai vienas iš Lie po jos ap linkos di zai no ob jek tų Lat vi jos mu zikos sos ti nėje. S a vo i s tor ij ą men a i r k onc e rt inė e s t r a d a, k u r i o j e v y k o l e g e n d o m i s api pin tas fes ti va lis Lie pa jas Dzint a r s, pi r m ą k a r t ą s u re n g t a s 19 6 8 me t a i s. Jį g al im a l a ik yt i s en i aus iu ro ko fe st iv al iu S ov iet ų S ąju ngoj e.

atostogauk Latvijoje 11 1 Žvilgs nis į Al ūks nę iš eže ro Ašt res nių po jū čių mė gė jai Lie po jo je bū ti nai tu ri ap lan ky ti Ka ruos tos ka lė ji mą, kuriame buvusiose kamerose galima ir pernakvoti. KUR ap sis to ti: Olym pic Cen ter Ho tel Vents pils Čia ga li ap sis to ti vi si, ieš kan tys pi ges nio būs to. (Lie lais prospekts, Vents pils, www.oc vents pils.lv/en/komp leksi / h o te l - o l y m p i c- ce ntre - ve nt sp i ls) Ka ruos tos ka lė ji mas Jei gu no ri te per nak vo ti Ka ruostos k alėjime, užsiregis truok ite el. paš tu in fo @ka rostascietums. lv. Nakv ynė vienam suaugusiajam kai nuo ja 15 eurų, moks lei viams 9 eurus (mi ni ma lus gru pės dy dis 10 žmo nių). Spek tak lis Ekst re ma lio ji nak tis kai nuo ja 17 eurų vie nam žmo gui, moks leiviams ir pen si nin kams 14 eur. (In va li du iela 4, Lie pa ja, w w w. ka ros tas ci et u ms. l v/ lt / ) Nep ra leis ki te šių ren gi Nių Lie po jo je: L i ep ą: 14 d. Jū ros šven tė 16 d. Aka de mi nės mu zi kos fes ti va lis Sen sus 6 d. U18 Euro pos krep ši nio čem pio na tas 9 d. Bo nie Fields kon cer tas R u g pj ū t į : 1 1 d. Bur len čių čem pio na tas 5 d. Tarp tau ti nis šach ma tų tur ny ras Lie po jos ro ki ruo tė 4 d. Mu zi ki nis fes ti va lis Sum mer Sound Pa jū rio par ke 10 1 d. Tarp tau ti nis vai kų fut bo lo tur ny ras 11 5 d. Lie po jos sim fo ni nio or kest ro fes ti va lis Lie po jos va sa ra 17 5 d. Mu zi kos fes ti va lis Via Bal ti ca 5 d. Se no sios ug nies nak tis R u gs ėj į : 8 d. Spek tak lio Lie po ja Lat vi jos sos ti nė prem je ra 8 d. Tarp tau ti nis var go nų mu zi kos fes ti va lis 15 d. Lie po jos sim fo ni nio or kest ro se zo no ati da ry mo kon cer tas Dau giau in for ma ci jos apie Lie po jo je vyks tan čius ren gi nius, lan ky ti nas vie tas ir pra mo gas ga li te ras ti: www.lie pa ja.tra vel/lt/pradzia/ D i dzis Eg ly tis (nuotr.) yra vienin te lis vy ras iš vi sų Alūksnė s mu ziejau s d a rbuotojų. Nors ma no pareiga sutalpinti infor ma ci ją į tink la la pį in ter ne te, tenk a pa d i r b ė t i i r u ž r i kš ą, š y ptelė jo jis. Didzis leng vai mi na tri ra tį, mat šis elekt ri nis. O tai ži nant ne rei kia nerv i nt i s: bū t ų ne s ma g u d a i r y t i s į m a ž o s io s a rc h i t e kt ūr o s š ed e vr u s Nau jo sios A l ū k snė s pil ie s pa rke, jei r i kš a t uo me t u br au k t ų nuo v a r g io pr a k a i t ą. Šiam pasivažinėjimui reikia skirti ma žiau siai va lan dą, o kar tu ir 15 eurų. Ta čiau ga li ma tą pa tį ke lią įveik ti daug pi giau, bet il giau pėst u t e. Al ūks nės mu zie jus, ku ria me dirba D.Eg ly tis, įsikūręs anglų neogotikos pi ly je, XIX a. vi du ry je pas ta ty toje ba ro no A leksa ndro fon Fit i nghofo u ž sa k y mu. Tame pačiame pasta te vei kia ir ki tas Gam tos mu zie jus, kuriame eks po nuo jama ypač garsi tamso je švie čian čių akmenų kolekcija. Al ūks nė ir pats šiau riau sias Latvi jos mies tas. Nuo jo iki Ru si jos sienos tė ra 0 ki lo met rų, iki Es ti jos tiek pat. Be to, jis Lat vi jo je yra aukščiau siai iš ki lęs virš jū ros ly gio apie 50 met rų. Ir tai da ro po vei kį šio k r a š to g a m t a i. Šis mies tas tam pa dar aukš tesnis įvei kus 15 pa ko pas ir pa ki lus Ką ap lan ky ti ir iš ban dy ti Bib li jos mu zie jus. Tai vie nin telis toks mu zie jus Euro po je. Ja me su kaup ta per tūks tan tį Bib li jų, iš leis tų 8 kal bo mis. Jas do va nojo žmo nės, tu ris tai iš įvai rių pa sau lio vals ty bių taip pat. Pa vyz džiui, mu zie ju je ap si lan kę ja po nai neap ti ko ja me Bib li jos jų kal ba ir net ru kus ją at siun tė. Al ūks nės eže ro pi lies sa la. Jo je yra vi sa tai, ko rei kia ir ra miam, ir ak ty viam poil siui, du pap lū dimiai, vai kų žai di mo aikš te lė, ka vi nė, vie ta iš ky loms, sta dio nas, koncertams skirta estrada. Žvilgs nis iš ka te rio. Pa sak gi dės Unos Za du mi nos, pir miau sia mies tą ver ta ap ži ūrė ti nuo van dens plaukiant plaus tu Kai ja. Ir iš si rink ti vie tas, ku rias no rė tų si ap lan ky ti iš li pus į kran tą. Daugiau informacijos apie Al ūks nę www.visitaluksne.lv/eng/ į 8 met rų aukš čio apž val gos bokšt ą. P r aė ju sį ši mt me t į ji s t a r na vo k a ip pr ie š g a i s r i nė s ap ž v a l go s b ok š t a s, o da bar yra nau jai ats ta ty tas ir ne bijan tiems aukš čio bei ne gai lin tiems bi lie tui vieno euro nesunkiai įveik i a m a s. 6 KĄ Nu veik ti: BB Wa ke park (Li bie šu iela /6, Lie pa ja, w w w. b b wa ke p a rk. l v) Kon cer tų sa lė Lie lais dzin tars (Radio iela 8, Lie pa ja, www.lie lais dzin tars.lv/en) Par kas, iš ku rio išei ti bus sun ku P r a mo g ų pa r ko Av ā r i ja s Br i g ā d e s a v i n i n k a s i r proj e kt ų va dovas Mar ti nis Brezauskis, ro dy da mas į pus mė nu lio formos gu mi nį ba tu tą, pasiūlė : Pa šoki nė ki te. Strykt ir ap si su ko galva. Tuo met pri gul kit ant van dens lo vos, Mar ti nis mos te lė jo ran ka į didžiulį čiužinį, kurio viduje pliuškė jo van duo. Štai nuo jo nu lip ti tikr a i ne si nor ėj o. AB park M.Bre zaus kio suma ny mas. Įsi gi jęs 0 hekta rų apleis tos že mės 60 kilometrų nuo Rygos jis sus ku bo ją iš va ly ti ir pernai jau pak vie tė lan ky to jus į pirmu o siu s atr a kc ionu s. Šiuo me tu ko ne vi sa di džiu lė ter i to r i j a s utv a rk yt a, j oj e g aus u į v a i r i a i vei k l a i s k i r t ų v ie t ų. Pa v y z d ž iu i, į d i d ž iul į t ve nk in į nes en i a i nu le i s t i k a t a m a r a n a i, b a i g i a m a s t a t y t i tvir to vė, ku riai štur muo ti bus paruoš ti ir tam skir ti gink lai. Pa gal ma no su ma ny mą ši vie ta tu ri bū ti pri tai ky ta ne tik vai kams, bet ir suau gu sie siems, nes var bu, kokio am žiaus jie bū tų. To dėl į par ką at va žiuo ja ir sen jo rų, pa si džiaugė š e i m i n i n k a s. M. Bre zaus kis bu vo at vy kęs pasi ž v a l g y t i į D i no z au r ų p a r k ą š a l i a Klai pė dos, ap ži ūrė jo ir ki to se valsty bė se pa na šios pas kir ties par kus, o sa vą jį įren gė ki taip. Jis pa sik vietė į pagal bą kraš to vaiz džio arc hitek tus, to dėl par ke daug vie tos skirt a gėlyna ms i r k i tok iems ž eld in ia ms. Kad pri si vi lio tų lan ky to jų, par kas ėmė pardavinėti sezoninius abo nemen tus. 8 eurai ir par ke vi są sezo ną ga li lan ky tis nors kas dien. AB park Ava ri jas Bri ga de, Led ma nes pagasts, Liel var des novads; www.ab park.lv/en Centrui Gors mu zi kan tų ap lo dis men tai T o bu l a a k u s t i k a. To k į komp l i me n t ą p o kon c e r t o, s u r e n g t o R ėz e kn ėj e e s a nč i a m e k u l t ū r o s, kon fe re n c i jų i r k i no c e nt re G or s, i š t a rė St i n go de ši nią ja ran ka va di na mas gi ta ris tas ir kom po zi torius Do mi ni cas Mil le ris. Jis bu vo ne vie nin te lis at li kėjas, iš gy ręs Gors akus ti ką ir pa tį cent rą vie ną geriau sių kon cer tams skir tų vie tų Bal ti jos ša ly se. Pa sak Gors ats to vės Lau ros Ste pi nios, cent ras yra ver tas pa gy ri mo žo džių, nes jį sta tant bu vo pa nau dotos moderniausios technologijos. To dėl jame vie nu met u g a l i v y k t i p o k e le t ą s k i r t i n g ų re n g i n ių, p a v y z d ž iu i, kon fe re n c i j a, k i no f i l m a s, kon c e r t a s, o m a ž o j o j e 0 vie tų sa lė je spek tak lis vai kams. Jie net ruk do vie nas ki tam, nes pas ta te to bu la ne tik akus ti ka, bet ir gar so i z o l i a c i j a. Jau č i a t e t y l ą? p a k l au s ė L au r a, p a l y d ė ju si į š o k ė j a m s re p e t u o t i s k i r t ą s a lę. A b s o l iu t i t y l a, t e ko pr i pa žin ti už vė rus jos du ris. Ir vi sa tai dėl su dė tin gos garsą su ge rian čios sie nų dan gos. Pa sak L.Ste pi nios, svar bu ir tai, kad pro jek tuo jant pas ta tą bu vo pa gal vo ta apie ar tis tams ir mu zi kan tams skir tas gri ma vi mo bei poil sio pa tal pas ir net apie tai, kur jiems po ke lio nių nu sip raus ti ir už kąs ti. O juk kartais tai bū na kon cer tuo ti at vyks tan tys sim fo ni niai ork e s t r a i. Tuo met, kai 008 me tais bu vo nu tar ta, kad bū tent R ė z e k nė je t u r i at si r a s t i mo d er nu s k u lt ūro s reng in i a m s skir tas cent ras, jį pro jek tuo ti ėmė si Lat vi jos arc hi tekt ų ko m a n d a, v a do v au j a m a U l d ž io B a lu o d ž io i r D a i go s Bik šės. 010 me t a i s pr as id ėj o s t at yb o s, k ur ių d a rb a i bu vo pa ti kė ti Lat vi jos ran go vams, spe cia lis tai iš Šve di jos va do va vo tik pro ce sams, su si ju siems su akustika. Centro ati da ry mo kon cer tas di džio jo je 1000 sė di mų jų vietų tu rin čio je sa lė je (jo je tel pa 500 sto vin čių ži ūro vų) bu vo su reng tas 01 me tais. Vi sas pro jek tas kai na vo apie 0 mln. eurų. 15 0 eurų tiek kai nuo ja bi lie tai į kla si kos kon cer tus. Ką pa ži ūrė ti: kon cer tai ir ren gi niai skel bia mi Gors in ter ne to sve tai nė je w w w. b il ete s. l a tg al e sg o r s. l v/e n. Lat ga lės am ba sa da GORS (Pils iela 4, Re zek ne; www.lat ga les gors.lv/en/events; www.lat via.tra vel/lt/ci ty/re zek ne- 8) 7

1 atostogauk Latvijoje Stik lo for mų žais mas Ly va nų mu zie ju je Užsisakius eks kur si ją ga li ma ste bė ti, kaip dar buo ja si A.Log vi nas, ir apžiūrėti muziejų. M a t i nio st i klo įva ir ia spa lvės vaz os g ražu, bet nuo din ga. Ir jo mis pre kiau ja ma? Ne, ne, papur tė gal vą Ly vanų stiklo muziejaus darbuotojos. Jos bu vo ga mi na mos so viet me čiu, ant stik lo puršk ia nt r ūgš t į. Da ba r ta i t i k ek s po na tas mu zie ju je, k u r iame su kaup ti bu vu sio Ly va nų stik lo fab ri ko ga mi niai. O g a l p ag a l NA S A u ž s a k y mu s g a m i n a t e š v ie s o l a i d ž iu s? G a m i n a me, b e t ne me s. Tai da ro ki tos nuo fab ri ko ats ki lu sios į mo nė s, p a t i k i no L at ga lė s me no ir ama tų cent ro va do vė Il za Griez a nė. St i klo f a b r i k a s b a n k r u t a vo 008-aisiais, o jo ga mi niai šiuo me t u e k s p o nu o j a m i Ly v a nų st i k lo muz iejuje. Tai ir pras tos, ir pap ras tos va zos, ir 1988-uo sius me nanč ios k r i štol in ių i ndų ko lek c i jos, ir akvariumai bei švies tu vų gaubtai, ir svaigalams skir tos so viet meč io dv a sios p er s mel k tos au k suo tos tau re lės. Apsk ri tai tai ne bet koks mu zie jus. Mat ja me yra įreng tos stik lo pūti mo dirb tu vės, ku rio se eks kur si ją už si sa kius iš anks to ga li ma ste bė ti, kaip dar buo ja si stik la pū tys 5 me tų Alek sand ras Log vi nas. Esu iš stik la pū čių šei mos. Ga myk lo je dir bo ma no tė vai. Aš taip pat jo je pra dė jau kop ti meist riš ku mo laiptais. Ir jau me tus tai da rau, sa kė A.Log vi nas. Vis gau sė ja tu ris tų, no rin čių pa ži ūrė ti, kaip jis darbuo ja si, suk da mas, pūs da mas, glos ty da mas iki tūkstan čio laips nių karš čio įkai tin tą stik lą tol, kol jis virsta va zo mis, tau rė mis, lėkš tė mis ar suve ny r a i s. Ne p a m a č iu s, k a ip v i s a t a i d a ro ma, neį ma no ma ir įsi vaiz duo ti, kaip iš stik lo mil tų at si ran da įvai rūs daik tai. Šiuo me tu Ly va nai yra vie nin te lė vie ta Lat vij o j e, k u r g a l i m a s t e b ė t i s t i k l a pū č io d a r b ą. Ž mo g u i t a i kai nuo ja eurus, o jei kar tu no ri ma ap ži ūrė ti ir muzie jaus eks po zi ci ją 5 eurus. Mu z i e juj e - d i r bt u vė s e l au k i a m a i r l i et uv ių, m at ji e kol kas re ti sve čiai. Jei jau lie tu viai va žiuo ja pa siž monė ti į Daug pi lį, ver ta pa siek ti ir Ly va nus. Tai nė ra toli, už si mi nė I.Grie za nė. Do mes iela 1, Li va ni; www.livanustikls.lv/en/. Por ce lia no puo de ly je ir ka vos sko nio mįs lės Kvie čia me žmo nes pa si ži ūrė ti, iš ko ir kaip at si ran da porceliano puo de liai, lėkš tės ar ba su ve ny rai, už si mi nė S.Cim di nia. K od ė l i š p orc el i an in i o pu od e l i o ge r i a m a k a v a d au g s k a ne s nė ne i i š v ie n k a r t i n io? Ats ak y m a s su si jęs ir su fi zi ka, ir su che mi ja. Bet gi lin tis į tai per daug su dė tin ga ge riau tie siog mė gau tis gė rimu. Taip pa ta rė ir Ine šių mies te ly je esan čios por ce liano ga my bos įmo nės Ra do ša darb ni ca ats to vė Sa ni ta Cimdinia. Antraip rei kė tų perp ras ti kie tų jų kū nų krista linių gar de lių san da rą, ku ri pa kei čia gė ri mų bei maisto s a v yb e s. Tai gi Piebalgos por ce lia no dirb tu vės vie nin te lė viet a L at v i joje, k u r d a r ga m i na m i por c e l ia n i n ia i i n d a i, o ži nio mis apie šį proce są da li ja ma si su tu ris tais. Tai vadi na me in dust ri niu tu riz mu ir jau šeš tus me tus kviečia me žmo nes pa si ži ūrė ti, iš ko ir kaip at si ran da puode liai, lėkš tės ar ba su ve ny rai, už si mi nė S.Cim di nia. Vis kas, pasirodo, pra si de da nuo bal to jo mo lio plytelių pa čios aukš čiau sios ko ky bės ža lia vos, at ga bena mos iš Ang li jos. Iš jos pa ga min ti por ce lia ni niai indai yra leng vi, bet tvir ti. Pir miau sia tai tė ra bal tas tra pus mo lis. Jei iš jo iš lietas in das ir sus ky la, jis iš tir pi na mas ir vėl nau do ja mas ga my bai liejamas į gip so for mas, pa ruoš tas pa gal daili nin kų su kur tus in dų mo de lius, paaiš ki no Sa ni ta. Juk ga li ma ne tik įsi vaiz duo ti, bet ir pa ma ty ti ir dar pa tiems iš ban dy ti, kaip į gip si nės for mos kraš tus įsiskver bia drėg mė ir ma sė ima sting ti. Kai ji su kie tė ja iki ke lių mi li met rų storio, likusi molio ma sė iš pi la ma, o for ma pa lie ka ma dži ūti. Pak lau sy ki te, kaip skam ba, Sanita palietė šaukšte liu iš gip so for mos ką tik išim tą puo de lį. Barkšt, p a si g i r do ga r s a s, p a n a š u s į pl a s t i ko b a r š k e s į. D z i n g t, lyg me ta las skimb te li puo de lis po to, kai bū na iš degtas per tūks tan tį laipsnių įkaitintoje kros nyje. Dziling, leng vai sus kam bės šis in das, kai bus pa dengtas gla zū ra ir dar kar tą iš kai tin tas. O kas po to? Po to ant por ce lia ni nių in dų dai li nin ko tep tu ko pa ly tė ti pradeda ran gy tis katinėliai, šviesti latviš kos ru nos, įžie džia mi ir dai li nin kų su kur ti gra fi kos dar bai. Ka ti nė liai ant puo de lių yra po pu lia riau si. Tai žmonių nu my lė ti niai, bend rys tės sim bo lis. Ki ta svar bi šių gy vū nė lių at si ra di mo prie žas tis dirb tu vių šei mi ninkas Ja nis Ruo nis, kaip ir jo žmo na, yra gi mę Ka tės metais. O tai neišvengiamai daro įtaką gaminių puošybai, pa ti ki no S.Cim di na. Bū tent J.Ruo nis su kū rė por ce lia no fab ri ke šiuo met u g am in amų i ndų d iz a in ą ji e pr imen a s ul a md yt o bal dų po pie riaus for mas ir vis dar yra ma din gi. Šių ga mi nių, kaip ir su kur tų ki tų dai li nin kų, ga leri jo je ga li ma ir įsi gy ti. Ar ba iš si rink ti ką nors išs kir tinio, pa vyz džiui, va zą, ant ku rios juo duo ja J.Ruo nio bič iu l io d a i l i n i n ko M a r io i š k e ver z o t a s u ž r a š a s : Vi siem s va ba lams už ten ka sau lės, bet ne val džios. Up ma las iela 0, Ine šu pogasts, Vec pie bal gas novads; www.porcelanadarbnica.lv/par_en.html. 6 Aludaris D.Raks ti nis. Alus su dū mų kva pu D ū mų k v a p a s? A lu j e? S a vo so dy bo je Bėrz pi ly je alų verdan tis Dai nis Raks ti nis prita ria mai link te lė jo: Taip. Mat jis ver da šį gė ri mą iš to, ką pats užaug i n a i r p ag am in a. O vie na su de da mų jų alaus da lių y r a s a l y k l a s. J į a lu d a r i s s k r u d i n a spe cia liai tam pas ta ty to je dū mi nėje pir ty je. Joje pakura įrengta pirma me aukš te, ir pro an gą lu bo se į antrą aukštą kylantis karštis bei dūmai sa lyk lui su tei kia sa vi tą sko nį. Taip alų vi rė ma no se ne lis, taip ir tė vas. Jie tai da ry da vo prieš di džiąsias me tų šven tes. O aš tai da rau jau t r is de ši mt met ų. Iš pra džių alų da riau drau gams, po to atsi r a do pr a š a n čių jo pa ga m i n t i šei mos šven tėms, ir tai ta po dar bu. Štai jau pen ke ri me tai, kai ro dau kitiems, kaip alus ver da mas, sa kė D.R a k s t inis. Šis vy ras tautinio paveldo puos e l ė t o j a s. Jo a lu s, ve r d a m a s p a g a l ši mt amete s t r ad i c i ja s, ž en k l i n a m a s Lat vi jos ku li na ri nio pa vel do ženklu. Nors Lat vi jo je yra ir dau giau nedi de lių alu da rių, bet ne tokių, kurie pa tys ga min tų sa lyk lą. D. Raks tinio bra vo ro išs kir ti numas vis kas, ko rei kia alui, jis pats ir pa si ga mi na. Mie žius jis sė ja ir kulia hek ta ruo se že mės, apy nių užsiau gi na ir prisiskina augančių buvu sių so dy bų vie to se, grū dus su sim a l a g i rnom i s. Vien i ntel i s d alyk a s, ku rį ten ka pirk ti, alaus mie lės. Alui ga minti jis yra įren gęs ne dide lę lau ko vir tu vę, o sve čiams priimti ir edu ka ci niams už siė mi mams n au j ą į st i kl i nt ą p avės inę. K iek v ieną k a rt a lus būna k itok s neį ma noma išv i rt i to pat ies skonio. Net to pa t ies v i r i mo jis sk i r t i n go se sta ti nė se kitaip įrūgsta, patikino. Už lit rą alaus mu gė se jis pra šo 1,6 euro, ver da jo ir pa gal už sa ky mus, p a v y z d ž iu i, ve st uvė m s, i r, ž inom a, tu ris tams, tik jie edu ka ci nę progra mą tu ri už si sa ky ti iš anks to. Į de gus ta ci jas daž niau siai at važiuo ja ru sai, bal ta ru siai, tad la bai lauk čiau ir lie tu vių. Kol kas jie reti sve čiai, ap gai les ta vo alu da ris. Sta ci jas iela 4, Berz pi li Pasak Julijos, alaus kokybei didelę įtaką daro ir apyniai, ir salyklas, ir vanduo. A l au s d e g u s t a c i j a i d v i v a lan dos? Ir ką tiek lai ko veikti? Pir miau sia pa siž valg y t i bu v u sio dv a ro s a n d ė l iuo s e, k u r da bar veikia firminė Valmiermuižos alaus da ryk los par duo tu vė bei res to ra nas. O po to leis tis alaus gamy bos ke liu ir pri sės ti jo de gus taci jos, pa ta rė alaus da ryk los svečiais be si rū pi nan ti Ju li ja. Te ri to rija, kurioje šiuo metu veikia bra vo ras, yra is to ri nė. Tai ži nod a m a s Va l m i e r o j e g i m ę s i r au g ę s ver s l i n i n k a s A iga r a s Ru n g i s ne šia ip sau jo je su ma nė vir ti alų. Mat Aigaras ma no, kad alus ne pel ny tai nustum tas nuo šven čių sta lo, to dėl ė m ės i to k io s g a my b o s, k u r i s u t e ik ė ga li my bę alų vir ti pa gal se nuo sius re cep tus nes ku bi nant pro ce so. Ta čiau kai šei mi nin kas prieš 10 me tų pastatė daryklą, Latvijoje nebu vo nė vie no sa lyk lo ga min to jo. Jį te ko pirk ti Vo kie ti jo je iš ne dide lio šei mos ūkio. Ir da bar tai teb e d a rom a, p a a i šk ino Jul ij a. Sv a rbu : k e l i au j a nt p o Va l m i e r ą pr a v a r t u p apiet aut i Va lm iermu iž o s alaus daryklos res to ra ne. Pie tų metu 1 15 va lan do mis čia pa tiek i am i komp le k sin i a i piet ū s : sr iub a, karš ta sis pa tie ka las bei de ser tas kainuo ja 6 eurus. Me niu kei čia mas kasd ie n, p at iek al a i g am in am i i š v ieto s ū k i n i n k ų u ž aug i nt ų pr odu kt ų. Val mier mui žos alaus darykla (Dzir na vu iela, Val mier mui ža, Valmieras pagasts); www.valmiermuiza.lv/en/ 7 Al ūks nės apž val gos bokš tas Vie šė da mi Al ūks nės apž val gos bokš te prieš įsi gy da mi bi lie tus 1+1 nu ro dy ki te ko dą: Lie tu vių vieš na gė Al ūks nė je/ Lit hua nians vi sit Aluks ne, ir iki 018 m. rug sė jo 0 d. bi lie tai bus už 1 kai ną 1 eurą. Ad re sas: Temp la kal na parks, Al ūks ne, Lat via Dar bo va lan dos: ant ra die nį sek ma die nį 11 19 val. Bokš tas yra prie Al ūks nės eže ro, Šven to sios kal vos par ke. Tai vie nas aukš čiau sių bokš tų Lat vi jo je, jo aukš tis sie kia 7,8 m. Iki vir šu ti nės pa ko pos yra 15 laip tai. Tai aukš čiau sias Al ūks nės taš kas 16,7 met ro virš jū ros ly gio. Nuo bokš to at si ve ria gra žūs vaiz dai: dva ro par kas, Al ūks nės eže ras, is to ri nė Li vo ni jos pi lis. Bokš to apa čio je įsi kū ręs Lan ky to jų cent ras, ku ria me ga li te gau ti dau giau in for ma ci jos apie Al ūks nės lan ko mas vie tas. Grand Poet Ho tel, RY ga Spe cia li kai na vieš na gė je vieš bu ty je su ko du L RY TA S Re zer vuo ki te in ter ne tu www.se ma rah ho tels.com ar ba tie sio giai el. paš tu re ser va tions@se ma rah ho tels.com, tel. +71 6611 99. Ap gy ven di ni mas stan dar ti nia me kam ba ry je: 10 eurai vien vie tis, 117 eurų dvi vie tis. Įs kai čiuo ta: ska nūs pus ry čiai, ne ri bo ja mas svei ka tin gu mo cent ro lan ky mas. Ad re sas: Rai na bul va ris 5/6, Ri ga, Lat vi a Pa si ūly mas ga lio ja iki 018 m. rug sė jo 0 d. Val mier mui žos alaus vir tu vė Nu ro dy ki te ko dą: Lat viš kas alus šven ti niam sta lui/lat vian beer for the ce leb ra tion tab le iki 018 m. rug sė jo 0 d. ir gau ki te 15 proc. nuo lai dą alaus da ryk los tu re Val mier mui žo je. Ad re sas: Dzir na vu iela, Val mier mui ža, Lat vi a Su ži no ki te dau giau: www.val mier mui za.lv/en/ v i sit- va l m i e r m u i za / b re we r y - to u r s / 15 % ry gos alaus ra jo nas Nu ro dy ki te ko dą: Lat viš kas alus šven ti niam sta lui/lat vian beer for the ce leb ra tion tab le iki 018 m. rug sė jo 0 d. ir gau ki te 15 proc. nuo lai dą eks kur si jai su pro fe sio na liu gi du po Ry gos alaus ra jo ną ir ga li my bę pa si mė gau ti įvai rio mis Lat vi jos alaus rū ši mis bei gau siais ska niais už kan džiais 5 ba ruo se. Nuo lai da ga lio ja ne ma žiau kaip 10 žmo nių gru pėms! Tu ro truk mė: va lan dos. Tu ro pra džia: 18 val. Tu ras pra si de da nuo Val mier mui žos alaus am ba sa dos, A.Bri na iela 9A, Riga. Eks kur si jos ga li bū ti ve da mos ang liš kai, ru siš kai ar ba lat viš kai. Eks kur si jos alaus ra jo ne vyks ta ant ra dieniais ir tre čia die niais iš anks to už si re gist ra vus tel. +71 06 469 ar ba el. paš tu in fo@val mier mui za.lv. Daugiau informacijos: www.beer dist rict.lv/beer-tours/ 15 %