Neuro_2013_Nr1.vp

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Neuro_2013_Nr1.vp"

Transkriptas

1 Originalûs moksliniai darbai Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës V. Jurkuvënas* R. Mameniðkienë** A. Bagdonas*** *Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra **Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir Neurochirurgijos klinika; Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Neurologijos centras ***Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorija Santrauka. Epi lep si ja ser gan tiems as me nims (ESA) bû din gi ne tik pa þi ni mo funk ci jø su tri - ki mai, bet ir as me ny bës po ky èiai ar net su tri ki mai. As me ny bës sa vy biø skir tu mai tarp ESA ir svei kø jø daþ niau siai sie ja mi tiek su svei ka ta, tiek su psi cho so cia li niais veiks niais. Ðio ty ri mo tiks las buvo iðtirti ESA ir sveikøjø asmenybës savybiø skirtumus, ávertinti ESA ir svei kø jø asmenybës savybiø skirtumus, kurie nëra tiesiogiai susijæ su psichikos sutri - ki mu, bei áver tin ti ESA as me ny bës sa vy biø sà sa jas su li gos, de mo gra finiais ir so cia li niais kin ta mai siais. Ty ri me da ly va vo 237 lietuviakalbiai asmenys: 77 vyrai ir 160 moterø, amþiaus vidurkis 36,47 me tø. Ið tir ta 50 bran daus am þiaus (nuo 18 iki 73 me tø) epi lep si ja ser gan èiø as me nø, ge ban èiø per skaityti ir suprasti uþduodamus klausimus, ir 187 sveiki asmenys, kuriems ne - bu vo diag no zuota epilepsija ar tiesiogiai su smegenø paþeidimu susijusi liga. Tiriamøjø as - me ny bës sa vy bës ir kai kurie demografiniai kintamieji buvo vertinti MMPI-2 klausimynu, o sie kiant ið si aið kinti ESA ligos sunkumà, keliamas socialines problemas, buvo naudota spe - cia liai ty ri mui su kur ta an ke ta. Tyrimo rezultatai parodë, kad epilepsija serganèiø asmenø daugumos MMPI-2 skaliø áver èiai bu vo aukðtesni negu sveikøjø, didþiausi skirtumai pasireiðkë Nedaþnumo ir Pabai - gos ne daþ nu mo validumo skalëse, Hipochondrijos ir Ðizofrenijos klinikinëse skalëse, Susirû pi ni mo svei kata ir Neigiamo poþiûrio indikatoriø turinio skalëse. Iðlyginus epilepsijos ir svei kø jø gru pes pagal demografinius kintamuosius ir atmetus serganèiuosius psichiniais sutri ki mais ið epi lep si jos gru pës, ESA MMPI-2 ska liø áver èiai bu vo aukð tes ni tik Dep re si jos kli ni ki në je ir Susirûpinimo sveikata turinio skalëse. MMPI-2 skalës buvo susijusios su pas - ku ti nio prie puolio laiku, priepuoliø daþniu, nuostata á jauèiamà stigmatizavimà, nuostata á gau na mà ið ap linkiniø kasdienæ ar finansinæ paramà, nuostata á epilepsijos sukeltas neigia - mas pa þi ni mo pa sek mes ir ið si la vi ni mu. Rak ta þo dþiai: epilepsija, asmenybës savybës, MMPI-2. Neurologijos seminarai 2013; 17(55): ÁVADAS Epilepsija liga, pasireiðkianti kartotiniais ir savaiminiais epilepsijos priepuoliais [1]. Nors dalis epilepsija serganèiø as me nø (ESA), var to da mi vais tus, ne pa ti ria be veik jo kiø pa sek miø ir vi sið kai kon tro liuo ja prie puo liø pa si reið ki mà, jø problemos gali bûti labai ávairios. ESA neretai lydi kiti lëtiniai susirgimai (vëþys, artritas, ðirdies sutrikimai, ast - ma, dia be tas, mig re na, kak lo, nu ga ros skaus mai ir t. t.), pa - þintiniø funkcijø sutrikimai, subjektyviai patiriamas liûde - sys, ner vin gu mas, be jë gið ku mas, sa væs nu ver ti ni mas, prie - Adresas: Vy tau tas Jur ku vë nas Vil niaus uni ver si te to Fi lo so fi jos fa kul te tas, Ben dro sios psi cho lo gi jos ka ted ra Uni ver si te to g. 9/1, LT Vil nius Tel. (8 617) , el. pa ðtas vy tau tas.jur ku ve nas@fsf.vu.lt puo liø pa si kar to ji mo bai më, ási dar bi ni mo, ðei mi nës pro b - lemos ar stigmatizacija [2 6]. Bene treèdalis ESA turi psi - chi kos su tri ki mø [7]. Ne ri mas [8 10] ir dep re si ja [11 13] pa si reið kia ir ap ra ðo mi daþ niau siai, be to, ESA taip pat daþ - niau nei sveikieji patiria psichozæ ar serga ðizofrenija [14, 15], ob se si niu-kom pul si niu su tri ki mu ar tu ri jam bû din gø po þy miø [16, 17]. ESA svei ka tos, so cia li nës ir psi cho lo gi - nës pro ble mos yra tar pu sa vy je su si ju sios, tad vie nos funk - cio na vi mo sri ties pro ble mos ga li pa veik ti ki tø funk cio na - vi mo sri èiø pro ble mas. As me ny bës po ky èiai ar net su tri ki mai taip pat bû din gi ESA [18 21], ta èiau jie ne re tai ne pa kan ka mai áver ti na mi kli ni ko je [22]. As me ny bë yra bent ið da lies sta bi lios sa vy - bës, kiek vie nam þmo gui su tei kian èios in di vi du a lu mo. As - menybei átakà daro tiek psichologiniai, tiek socialiniai, tiek biologiniai veiksniai. Ðiuo me tu Lie tu vo je, ti riant ESA psi chi nes funk ci jas, pa si tel kia mi dep re si jos ir ne ri mo klau si my nai [23, 24], ta - 17

2 èiau dau gia ma èiai as me ny bës klau si my nai dar ne nau do ja - mi. Nuo pat Mi ne so tos dau gia fa zio as me ny bës klau si my - no (angl. Min ne sota Multiphasic Per son al ity In ven tory, MMPI) su da ry mo ðis in stru men tas bu vo skir tas nau do ti gy dy mo ástai go se. MMPI-2 ant ro ji 1989 m. per þiû rë to klau si my no ver si ja, ku ri bu vo pa pil dy ta nau jo mis ska lë - mis, ið nau jo per þiû rë tas klau si my no va li du mas. Ðiuo me tu Vil niaus uni ver si te tas jau su da rë su tar tá su Mi ne so tos uni - versiteto leidykla, atliktas teiginiø ir vadovo vertimas, tei - gi niø adap ta vi mas, tad pra dë ti ty ri mai. Ka dan gi ren ka mi duo me nys, dar në ra ga lu ti nai su da ry tos klau si my no nor - mos. Ta èiau ly gi na ma jam ty ri mui pa kan ka ir ne stan dar ti - zuo tø ska liø reikð miø. MMPI-2 ska lës yra skir tos as me ny bës psi cho pa to lo gi - jai ir struk tû rai at skleis ti. MMPI-2 yra skir tas pla taus psi - chi niø su tri ki mø ir as me ny bës bruo þø spek tro ty ri mui, ga - li su teik ti daug in for ma ci jos apie pa cien to psi chi næ bû se - nà. Dau gia funk cis in stru men tas yra nau din gas tuo, kad já nau do jant ga li ma at lik ti pir mi næ ga li mø su tri ki mø pa ieð - kà, pla nuo ti gy dy mà, ieð ko ti pro ble mø, ku rios në ra tie sio - giai su si ju sios su pa cien to pa grin di niais nu si skun di mais [25]. MMPI-2 yra daþ niau siai neu ro lo gi nius su tri ki mus tu rin èiø pa cien tø as me ny bës sa vy bëms ir emo ci nei bûk lei tir ti nau do ja mas in stru men tas [26]. Be to, ðis in stru men tas pri tai ky tas ESA ty ri mui. Re zul ta tai ro do, kad MMPI yra tin ka mas ser gan èiø jø as me ny bës bruo þams api bû din ti [27]. Dël skir tin gø kul tû ri niø, vi suo me nës ir ma te ria li niø sà ly gø kas die nis gy ve ni mas su epi lep si ja ga li la bai skir tin gai pa veik ti in di vi do as me ny bæ ir vi sà psi chi kà. To dël, ma tuo jant as me ny bës skir tu mus tarp ESA ir svei - kø jø, la bai svar bu áver tin ti, kaip ávai rûs de mo gra finiai, sub jek ty vaus epi lep si jos pa ty ri mo, so cia li niai ir psi cho - lo gi niai kin ta mie ji sie ja si su ser gan èiø jø as me ny bës sa - vy bë mis. Þi nant, kad aukð tes nius MMPI-2 ska liø áver - èius gau na pa þin ti niø ge bë ji mø su tri ki mais be si skun - dþian tys neu ro lo gi niai li go niai [28], ver ta tir ti, kaip skun - dai dël pa þin ti niø ge bë ji mø su tri ki mø sie ja si su ESA as - me ny be. Kai psichologiniai kintamieji pridedami prie medici - no je ið ski ria mø simp to mø, pa cien tas ne be ga li bû ti ma to - mas kaip vi su ma nu spë ja mø ir pa sto viø simp to mø, ku rie turi bûti ávertinti. Pacientà veikiantys fiziniai, psichosocia - liniai ir asmenybës kintamieji nuolat sàveikauja ir sukuria nuo lat kin tan èià sis te mà. ESA as me ny bës pro fi liø ty ri mai, nau do jant MMPI-2 me to di kà, ro do, kad ga li ma ið skir ti pras min gus ESA as me ny bës bruo þus. Tai reið kia, kad ðis me to das ga lë tø bû ti nau do ja mas pla nuo jant pa gal bà ser - gan tie siems. Ma no ma, kad epi lep si jos ir as me ny bës bruo - þø sà ry ðy je da ly vau ja tam tik ri neu ro lo gi niai ir psi cho so - cialiniai mechanizmai. TY RI MO TIKS LAS At skleis ti ESA as me ny bës ypa tu mus ir jø sà sa jas su li gos, demografiniais ir socialiniais kintamaisiais. TY RI MO UÞ DA VI NIAI 1) Áver tin ti ESA ir svei kø þmo niø as me ny bës sa vy biø skir tu mus, ne tai ka nt pa pil do mø at ran kos kri te ri jø. 2) Áver tin ti ESA ir svei kø þmo niø as me ny bës sa vy biø skir tu mus, at rin kus ti ria muo sius pa gal de mo gra finius kin ta muo sius ir at me tus ti ria muo sius, ser gan èius psi - chiniais sutrikimais. 3) Áver tin ti ESA as me ny bës sa vy biø sà sa jas su li gos, de - mografiniais ir socialiniais kintamaisiais. TY RI MO ME TO DI KA Da ly viai, jø at ran ka ir ty ri mo sà ly gos Ty ri mas at lik tas 2011 m. ba lan dþio 2012 m. ba lan dþio më ne siais Lie tu vos epi lep si ja ser gan èiø jø in teg ra ci jos asociacijoje (LESIA) ir Vilniaus universiteto ligoninës San ta rið kiø kli ni kos (VULSK) Epi lep to lo gi jos ka bi ne te. Ti ria mie ji pa rink ti pa to gio sios im ties su da ry mo prin ci pu. Epi lep si ja ser gan èiø as me nø (ESA) gru pæ su da rë 50 at rink tø lie tu via kal biø ti ria mø jø, bran daus am þiaus (ar - ba su au giu siø) ir ge ban èiø per skai ty ti ir su pras ti uþ duo da - mus klau si mus. Kon tro li næ gru pæ (n = 187) su da rë Vil - niaus universiteto studentai ir jø artimieji, nesergantys nei epilepsija, nei jokia kita tiesiogiai su smegenø paþeidimu susijusia liga. Tiriamieji, turëjæ ryðkiø centrinës nervø sis - te mos su kel tø pa þin ti niø funk ci jø su tri ki mø ar de men ci jà, ne bu vo ap klau sia mi. At li kus gru piø ið ly gi ni mo pro ce dû rà ir at me tus psi chi - kos su tri ki mais ser gan èius as me nis, abie jo se gru pë se li ko po 42 ti ria muo sius. Ðios gru pës ne si sky rë pa gal am þiaus, lyties ar iðsilavinimo rodiklius. Visi tiriamieji savanoriðkai sutiko uþpildyti klausimynus (MMPI-2, Ano ni mi næ an ke tà apie epi lep si jà (pil dë tik ESA). Ty ri mas tru ko vi du ti nið kai dvi va lan das. Ty ri mas vy ko pir mo je die nos pu së je, ta èiau da lis ti ria mø jø klau si my nus pil dë na muo se, tad jiems bu vo nu ro do ma klau si my nus pil - dy ti sa va ran kið kai, pa gal in struk ci jas. Tyrimo instrumentai Ty ri mas at lik tas an ke ta vi mo me to du. Mi ne so tos mul ti fa zi nis as me ny bës ap ra ðas-2 Ti ria mø jø as me ny bës sa vy bës ir kai ku rie de mo gra finiai kintamieji ðiame tyrime buvo vertinami MMPI-2 klausi - my nu [29]. Ðia me ty ri me as me ny bei ver tin ti nau do tos: ðe ðios va li du mo ska lës, ku rios pa de da áver tin ti, ar protokolas yra tinkamas interpretuoti, atsiþvelgiant á gali - mus jo ne va li du mo ðal ti nius; de ðimt kli ni ki niø ska liø, su si ju siø su psi chi kos svei - ka tos su tri ki mais ir sin dro mais (be pa pil do mø áver ti ni mo ðal ti niø ne ga li bû ti in ter pre tuo ja mos kaip kon kre taus su tri - ki mo in di ka to rius); 18

3 Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës pen kio li ka tu ri nio ska liø, ku rios yra skir tos pa pil dy ti kli ni ki niø ska liø in ter pre ta ci jà, jo mis ap ra ðo mos pa pil do - mos as me ny bës sa vy bës. Vi sos ska lës su da ry tos ið 567 tei gi niø, á ku riuos at sa ko - ma taip ar ba ne. Va li du mo ska lës 1. Ne daþ nu mo ska lë (angl. In fre quency; F) yra su si ju si su fizinëmis problemomis, keistomis idëjomis, antisocia - liu el ge siu ir de vian ti niu po þiû riu. 2. Pa bai gos ne daþ nu mo ska lë (angl. The Back Side F Scale, F B ) pa de da ap tik ti at ve jus, kai ti ria ma sis pro to ko lo ant ro je da ly je pra de da nu kryp ti nuo sa vo anks èiau de - monstruoto poþiûrio ir atsitiktinai, bet kaip atsakinëti á klau si mus. 3. Ne daþ nu mo-psi cho pa to lo gi jos ska lë (angl. In fre - quency-psychopathology Scale, Fp) pa de da nu sta ty ti, ar tiriamasis siekia perdëti savo problemas, ar ið tiesø aukðtus F ska lës áver èius lë më psi cho pa to lo gi ja. 4. Me lo ska lë (angl. The Lie Scale, L) ver ti na ben drà ti - riamojo atvirumà atsakinëjant á testo klausimus. 5. Ko rek ci jos ska lë (angl. Corrrection Scale, K) tar - nau ja ir kaip ne va li du mo in di ka to rius, ir kaip gy ny bið ku - mo ten den ci jos ko re ga vi mas kaip at sva ra tam, ko kià áta - kà gy vy bið kas tes to pil dy mas tu ri jo re zul ta tams. 6. Su per lia ty vaus sa væs pa tei ki mo ska lë (angl. Su per - lative Self-Presentation Scale, S) dar efek ty viau at sklei - dþia gy ny bið ku mà nei ko rek ci jos ska lë. Klinikinës skalës 1. Hi po chon dri jos ska lë (angl. Hypochondriasis; Hs) yra skir ta ma tuo ti hi po chon dri jà (neu ro tið kà su si rû pi ni mà savo fizine sveikata). 2. Dep re si jos ska lë (angl. De pres sion; D) pa de da ap tik - ti simp to mi næ dep re si jà, at spin din èià ben drà màs ty mo ten - den ci jà, su si ju sià su pras ta nuo tai ka, vil ties trû ku mu, ne pa - si ten ki ni mu sa vo pa dë ti mi gy ve ni me, ir su psi cho lo gi niais ir somatiniais depresijos simptomais. 3. Is te ri jos ska lë (angl. Hysteria; Hy) pa gal bi në prie - mo në, diag no zuo jant kon ver si ná su tri ki mà ir ma tuo jant polinká iðsivystyti ðiam sutrikimui (daþniausiai tai ávyksta esant di de lio stre so sà ly goms). 4. Psi cho pa ti nio nu kry pi mo ska lë (angl. Psy cho pathic Deviate; Pd) pa de da ap tik ti sa vy bes, su si ju sias su an ti so - cia liu ar ba psi cho pa ti niu as me ny bës su tri ki mu. 5. Vy rið ku mo-mo te rið ku mo ska lë (angl. Masculinity- Femininity; Mf) yra skir ta ma tuo ti as me ny bës bruo þus, at - spin din èius iden ti fi ka ci jos su ly ties lem tu vaid me niu sun - ku mus. 6. Pa ra no jos ska lë (angl. Para noia; Pa) yra skir ta ap tik - ti tiriamojo poþiûrius ir ásitikinimus, galimai atspindinèius paranoidiná màstymà ir elgesá, arba átarumo ir nepasitikëjimo ten den ci jas, daþ nai ly din èias as me ny bës ir afek ti nius sutrikimus bei ðizofrenijà. 7. Psi chas te ni jos ska lë (angl. Psychasthenia; Pt) su kur - ta kaip pa gal bi në prie mo në diag no zuo jant psi chas te ni jos neu ro ti ná sin dro mà, da bar va di na mà ob se si niu kom pul si - niu su tri ki mu. 8. Ði zo fre nijos ska lë (angl. Schizo phre nia; Sc) jos tu - rinys yra susijæs su socialiniu atsitraukimu, izoliacija, nusi - skun di mais dël ðei mos su sve ti më ji mo, keis tais jaus mais ir po jû èiais, min ti mis apie ið ori ná po vei ká, sa vo tið ko mis kû - no dis funk ci jo mis, ben dru ne adek va tu mu ir ne pa si ten ki ni - mu. 9. Hi po ma ni jos ska lë (angl. Hypomania; Ma) stip rus emo ci nis su si jau di ni mas, pa di dë jæs ak ty vu mas, eks pan sy - vu mas, idë jø ant plû dis, eu fo ri ja, pa ki li nuo tai ka, per ne lyg didelis optimizmas, per didelis veiklø kiekis. 10. So cia li nës in tro ver si jos ska lë (angl. So cial In tro - version; Si) yra skir ta ma tuo ti su si var þy mà ir ne sau gu mà so cia li në se si tu a ci jo se, sa væs nu ver ti ni mà, im pul sø ir po - trau kiø ne igi mà, pa si trau ki mà ið tar pas me ni niø kon tak tø. Turinio skalës 1. Ne ri mo tu ri nio ska lë (angl. Anxiety; ANX) su kur ta áver tin ti ge ne ra li zuo to ne ri mo ly gá, t. y. per di de lá su si rû pi - nimà, nervinæ átampà, prastà miegà bei dëmesio ir koncen - tra ci jos sun ku mus. 2. Bai miø tu ri nio ska lë (angl. Fears; FRS) at spin di ben drà in di vi do bai min gu mà ir spe ci fi nes fo bi jas. 3. Ob se si jos tu ri nio ska lë (angl. Obsessiveness; OBS) skir ta áver tin ti di de lá, ta èiau vi sið kai ne pro duk ty vø kog ni - tyviná aktyvumà, kitaip tariant, negebëjimà apsispræsti ir spren di mà ap sun ki nan èius pro ce sus: ne ri mà, ne pa si ti kë ji - mà savimi, begaliná dëmesá detalëms. 4. Dep re si jos tu ri nio ska lë (angl. De pres sion; DEP) pa - deda ávertinti tiriamojo polinká á disforijà, blogà nuotaikà, nuogàstavimà, pesimizmà, iðsekimà, savikritikà, interesø rato susiaurëjimà, irzlumà, beviltiðkumà, bejëgiðkumà, motyvacijos stokà ir suicidines mintis. 5. Su si rû pi ni mo svei ka ta tu ri nio ska lë (angl. Health Con cerns; HEA) sukurta ávertinti tiriamojo somatinius nusi skun di mus ir jo su si rû pi ni mà svei ka ta. 6. Gro tes kið ko min ti ji mo tu ri nio ska lë (angl. Bi zarre Mentation; BIZ) ver ti na keis tas ir ne ápras tas min tis: kon - tro lës, per se kio ji mo, pa ra no jos. 7. Pyk èio tu ri nio ska lë (angl. An ger; ANG) su kur ta áver tin ti pyk èio epi zo dus ir im pul sus, daþ niau siai ky lan - èius dël el ge sio ir emo ci nës kon tro lës sto kos ir ga lin èius pa si baig ti daik tø lau þy mu ar ap lin ki niø su þei di mais. 8. Ci niz mo tu ri nio ska lë (angl. Cynicism; CYN) at spin - di ási ti ki ni mà, kad ap lin ki niai yra sa va nau dþiai, ne ver ti pa - si ti kë ji mo, ne sà þi nin gi, ne jaut rûs, o ga væ pro gà bû ti nai pa - si nau dos si tu a ci ja sa vo nau dai. 9. An ti so cia liø po el giø tu ri nio ska lë (angl. Antisocial Practices; ASP) yra su si ju si su be jaus mið ku mu ap lin ki niø mo ty vams ir jaus mams, prie lan ku mu nu si sto vë ju sios tvar - kos ir tai syk liø pa þei dë jams, po lin kiu á smur tà. 10. A ti po tu ri nio ska lë (angl. Type A; TPA) yra su si ju si su ne kan tru mu, ver þlu mu, ri gi dið ku mu, po lin kiu á per si - dir bi mà. 11. Þe mos sa vi ver tës tu ri nio ska lë (angl. Low Self-Es - teem; LSE) vertina pasitikëjimo savimi trûkumà, polinká á sa vi kri tikà, nuo la ti ná sa væs kal ti ni mà, ten den ci jà pa si duo ti esant net ne reikð min goms kliû tims. 12. So cia li nio dis kom for to tu ri nio ska lë (angl. So cial Dis com fort; SOD) skirta ávertinti polinká á uþdarumà, keblumo socialinëse situacijose pojûtá, apsikvailinimo baimæ, ty lu mà, ben dra vi mo ven gi mà. 19

4 13. Ðei mi niø pro ble mø tu ri nio ska lë (angl. Family Prob lems; FAM) yra skir ta ver tin ti átam pai ir dis har mo ni - jai tiriamojo kilmës ðeimoje, susvetimëjimui ir átampai tarp ðei mos na riø. 14. Dar bo trik dþiø tu ri nio ska lë (angl. Work Interfer - ence; WRK) atspindi tiriamojo darbui neigiamà átakà da - ranèius trikdþius: átampà, baimingumà, pesimizmà, inertiðkumà, iniciatyvos stokà, pasitikëjimo savimi stokà, ir - zlu mà, ten den ci jà pa si duo ti su si dû rus su pro ble ma. 15. Ne igia mo po þiû rio in di ka to riø tu ri nio ska lë (angl. Neg a tive Treat ment In di ca tors; TRT) atspindi beviltiðkumà, ne no rà pla nuo ti ar pri im ti spren di mus, apa ti jà, ir zlu - mà, ne ga ty vø po þiû rá á gy dy to jus. Tik ri nant klau si my no vi di ná su de ri na mu mà, bu vo ap - skai èiuo ti ke tu riø klau si mø gru piø Cron ba cho ko e fi - cien tai (nuo = 0,54 iki = 0,91), ku rie pa tvir ti no klau si - my no pa ti ki mu mà. Vi sos MMPI-2 as me ny bës ap ra ðo ska liø in ter pre ta ci - jos turi bûti atliekamos atsiþvelgiant á tai, kokioje aplinkoje yra atliekamas tyrimas klinikinëje ar ne. Tai reiðkia, kad skaliø áverèiai yra interpretuojami vienaip, kai tiriami tu - rin tys psi chi kos svei ka tos su tri ki mø, ir ki taip ne tu rin tys ti ria mie ji. Nors lie tu við kos MMPI-2 nor mos dar në ra su da - ry tos, ðia me ty ri me rë më mës ty ri mo gru pës pa ly gi ni mu su kon tro li ne gru pe ir at si þvel gë me á tai, kad kai ku rie ti ria - mieji turëjo psichikos sutrikimø. An ke ta apie epi lep si jà Siek da mi ið si aið kin ti ESA li gos sun ku mà, so cia li nes pro - ble mas, su kû rë me an ke tà: bu vo klau sia ma apie pra ëju sá lai kà nuo pas ku ti nio prie puo lio, prie puo liø pa si reið ki mo daþ nu mà, vais tø var to ji mo re gu lia ru mà, per sirg tas ar esa - mas psi chi kos li gas, pra ðo ma ávar din ti diag no zæ, ne ága lu - mo lygá, gaunamà emocinæ ir socialinæ paramà ið ávairiø so cia li niø gru piø, gau na mà kas die næ ir fi nan si næ pa ra mà ið ávairiø socialiniø grupiø; klausëme, ar ávairiø socialiniø gru piø na riai ven gia ben dra vi mo su ESA, ar epilp si ja su ke - lia ilgalaikiø neigiamø paþinimo pasekmiø. Klausimas apie galimus subjektyviai patiriamus paþintinius sutriki - mus su for mu luo tas ið ski riant stan dar ti nes pa þin ti niø funk - ci jø gru pes. So cia li nës ir emo ci nës pro ble mos bu vo ver ti - na mos ti ria mø jø pra ðant áver tin ti pa ra mà, gau na mà ið ávai - riø pa ra mos ir so cia li niø gru piø. Ano ni mi në an ke ta su da ry ta spe cia liai ðiam ty ri mui, re - miantis ávairiais tyrimais ir metodikomis. Dar prieð tyrimà bu vo su da ry tas sà ra ðas klau si mø, ku rie at spin dë tø ESA svar biau sius li gos pa ty ri mo as pek tus. Re mian tis pra di nës ap klau sos re zul ta tais (ap klau sus pen kis ser gan èiuo sius), kai kurie teiginiai buvo keisti ar jø atsisakyta. Rezultatams skai èiuo ti nau do tas tik ga lu ti nis an ke tos va rian tas. Ga lu ti - ná an ke tos va rian tà, nau do tà ðia me ty ri me, su da ro 10 klau - si mø. Tik ri nant klau si my no vi di ná su de ri na mu mà, bu vo ap skai èiuo ti ke tu riø klau si mø gru piø Cron ba cho ko e fi - cien tai (nuo = 0,74 iki = 0,86), ku rie pa tvir ti no klau si - my no pa ti ki mu mà. Ðia an ke ta ma tuo tas tik sub jek ty vus pa þin ti niø pa sek miø, emo ci nës ir so cia li nës pa ra mos, kas - dienës ir finansinës paramos ir stigmatizavimo lygis, tad re zul ta tø ap ta ri me kin ta muo sius ávar di ja me kaip nuo sta - tà pro ce sà, ku ris ga li bû ti re du kuo tas á ele men ta rius vie - netus. Taigi, tai rezultatas daugelio afekto ir paþintiniø procesø, kurie pasitelkiami ar pritaikomi prie situacijos ir mo ty va ci jos ap ri bo ji mø [30]. Da ro ma prie lai da, kad nuo - statø skalës netiesiogiai siejasi su epilepsijos sukeltomis ne igia mo mis pa þi ni mo pa sek më mis, gau na ma emo ci ne ir socialine parama, kasdiene ir finansine parama, jauèiamu stig ma ti za vi mu, ta èiau at spin di ESA sub jek ty vø pa ty ri mà. Duo me nø ap do ro ji mas Sta tis ti niam duo me nø skai èia vi mui bu vo nau do tos SPSS 20.0, Mic ro soft Of fi ce Ex cel 2007 pro gra mos. Statistinei duomenø analizei taikyti ðie metodai: apraðo - moji statistika, Stjudento kriterijus (t), koreliacinë analizë (Pe ar so no, kai skirs ti niai nor ma lûs, o im tis di de lë, duo me - nys in ter va li niai, ar Spe ar ma no, kai skirs ti niai ne nor ma - lûs, im tis ma þa ar duo me nys ka te go ri niai). Svei kø jø ir ESA gru pës ið ly gin tos kiek vie nam ESA pa - ren kant ar ti miau sià ti ria mà já ið svei kø jø gru pës pa gal euk - li do kvad ra to at stu mà ðiuo se mat me ny se: ly tis, am þius, ið - si la vi ni mas. Be to, ið ESA gru pës bu vo pa ða lin ti vi si as me - nys, tu rin tys diag no zuo tà psi chi kos su tri ki mà. Taip gau tas ly gus skai èius ESA ir svei kø jø gru pë se. Gru pës pa si þy mi labai panaðiais amþiaus ir iðsilavinimo parametrais, vyrø ir mo te rø skai èiu mi. Ðiame tyrime skaièiuoti þali MMPI-2 skaliø áverèiai, nes dar në ra su da ry tos Lie tu við ko MMPI-2 va rian to nor - mos, në ra baig tas jo stan dar ti za vi mas, o T-ba lai, ku riais paprastai remiamasi tyrimuose ir klinikiniame darbe, yra skai èiuo ja mi pa gal klau si my no au to riø [29] su da ry tà me - to dà, re mian tis an glið ko MMPI-2 va rian to nor mo mis. REZULTATAI Ti ria mø jø de mo gra finiai duo me nys pa teik ti 1 len te lë je. Ty ri me da ly va vo 237 as me nys: 77 vy rai ir 160 mo te rø. Ti - ria mø jø am þius nuo 16 iki 73 me tø (am þiaus vi dur kis 36,47 ± 13,59 m.). Da lis ti ria mø jø (n = 5) ne átrauk ta á ty ri - mà, nes ne ati ti ko MMPI-2 va li du mo ska liø rei ka la vi mø ar ne uþ pil dë Ano ni mi nës an ke tos apie epi lep si jà. ASMENYBËS SAVYBIØ SKIRTUMAI TARP ESA IR SVEIKØ ASMENØ Ið si kë lë me uþ da vi ná áver tin ti ESA ir svei kø jø as me ny bës sa vy biø skir tu mus. Tai gi, pa ly gi no me ESA ir svei kø jø as - me ny bës sa vy bes, kai gru pës bu vo ne ið ly gin tos pa gal am - þiaus, ly ties, ið si la vi ni mo ro dik lius, ir kai gru pës bu vo ið ly - gintos pagal amþiaus, lyties, iðsilavinimo rodiklius. Be to, psi chi kos su tri ki mø tu rin tys as me nys ne bu vo átrauk ti á ESA gru pæ, kai im tys bu vo ið ly gin tos. Im tys ið ly gin tos re - mian tis euk li do kvad ra to at stu mais, pa ren kant ar ti miau - sius svei kus as me nis tiems, ku rie ser ga EP. Ðià pro ce dû rà atlikus ESA ir sveikøjø imtyse, minëtø rodikliø (amþiaus, 20

5 Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës 1 lentelë. ESA ir sveikøjø pasiskirstymas pagal demografinius duomenis Demografiniai rodikliai ESA n = 50 Sveikieji n = 187 Lytis: vyrai/moterys 23/27 54/133 Amþius (metais) Nuo 18 iki 73 Nuo 18 iki 69 Vidurkis ± Standartinis nuokrypis 40,68 ± 15,62 35,33 ± 12,78 Iðsilavinimas Nebaigtas vidurinis/vidurinis/profesinë mokykla/aukðtesnysis/ Aukðtasis neuniversitetinis/universitetinis Ðeiminë padëtis 7/9/10/10/2/11 15/30/9/21/12/100 Vedæs arba iðtekëjusi/gyvena su partneriu/iðsiskyræs (-usi)/naðlys (-ë)/nevedæs (-usi) 18/3/4/3/22 81/18/14/3/71 Gyvenamoji vieta Didmiestis/Rajono centras/miestelis/kaimas 26/15/6/3 82/34/38/33 Lëtinë liga (be EP) Taip/Ne 10/40 13/174 Veikla ðiuo metu Mokosi, studijuoja/dirba/nedirba, nes yra neágalus (-i)/nedirba, nes neranda darbo/kita 8/8/23/8/4 60/126/5/9/8 lyties, iðsilavinimo) vidurkiai statistiðkai reikðmingai nesi - sky rë (p > 0,05). ESA ir svei kø jø as me ny bës skir tu mai bu - vo ver ti na mi tri jo se ska liø gru pë se: va li du mo ska lë mis (2 lentelë), klinikinëmis skalëmis (3 lentelë) ir turinio ska - lëmis (4 lentelë). Validumo skaliø rezultatai atskleidë, kad neiðlyginto - se im ty se ESA tu ri la biau ið reikð tas sa vy bes, api bû di na - mas Ne daþ nu mo (t = -2,056, p = 0,041), Pa bai gos ne daþ - nu mo (t = -2,042, p = 0,042), Ne daþ nu mo-psi cho pa to lo gi - jos (t = -2,816, p = 0,005) ska lë se. Be to, yra la biau lin kæ me luo ti (t = -2,231, p = 0,027) ar pa ro dy ti per ne lyg daug ge rø sa vo sa vy biø ir no ri pa teik ti sa ve kuo pa lan kiau. Vis dël to ið ly gin to se im ty se ðiø skir tu mø ne bu vo. Re zul ta tai pateikti 2 lentelëje. Klinikiniø skaliø ty ri mas pa ro dë, kad ne ið ly gin to se im ty se ESA tu ri dau giau Hi po chon dri jos (t = -3,223, p = 0,001), Dep re si jos (t = -2,960, p = 0,003), Psi cho pa ti - nio nu kry pi mo (t = -2,081, p = 0,039), Pa ra no jos (t = -2,767, p = 0,006), Psi chas te ni jos (t = -2,965, p = 0,003), Ði zo fre nijos (t = -3,304, p = 0,001) ir Hi po ma - ni jos (t = -3,082, p = 0,002) ska lë se ap ra ðo mø sa vy biø. Di - dþiau sias skir tu mas tarp ESA ir svei kø jø gau tas Hi po chon - drijos ir Ðizofrenijos skalëse, maþiausias Socialinës in - tro ver si jos ir Vy rið ku mo-mo te rið ku mo ska lë se (3 len te lë). Iðlygintose imtyse ESA pasiþymëjo tik labiau iðreikð - to mis Dep re si jos (t =1,987, p = 0,050) ska lë je ap ra ðo mo - mis sa vy bë mis. Nors sta tis tið kai reikð min go skir tu mo ne - bu vo, ESA gru pë su rin ko aukð tes nius áver èius Hi po chon - dri jos (t = 1,739, p = 0,086), Psi cho pa ti nio nu kry pi mo (t = 1,340, p = 0,184), Psi chas te ni jos (t = 0,561, p = 0,576), Ði zo fre nijos (t = 0,224, p = 0,823) ir Hi po ma ni jos (t = 0,102, p = 0,919) ska lë se. Tai gi, ið li ko tos pa èios ten - den ci jos, nors, ið ly gi nant gru pes, skir tu mai su ma þë jo ir pa - siekë statistiðkai nereikðmingà lygá. 2 lentelë. ESA ir sveikøjø grupiø MMPI-2 validumo skaliø vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, iðlyginus imtis ir neiðlyginus imèiø MMPI-2 rodikliai Neiðlygintos imtys Vidurkis (standartinis nuokrypis) Iðlygintos imtys Vidurkis (standartinis nuokrypis) F ESA (N = 50) 14,00* (7,23) ESA (N = 42) 13,03 (6,41) Sveikøjø (N = 187) 11,19* (8,41) Sveikøjø (N = 42) 14,05 (10,32) F B ESA (N = 50) 8,51* (6,29) ESA (N = 42) 7,82 (5,90) Sveikøjø (N = 187) 6,28* (6,78) Sveikøjø (N = 42) 8,38 (7,94) Fp ESA (N = 50) 5,48* (2,67) ESA (N = 42) 5,34 (2,71) Sveikøjø (N = 187) 4,34* (4,53) Sveikøjø (N = 42) 4,83 (4,81) L ESA (N = 50) 5,17* (2,65) ESA (N = 42) 5,03 (2,59) Sveikøjø (N = 187) 4,14* (3,83) Sveikøjø (N = 42) 4,24 (2,70) K ESA (N = 50) 12,88 (4,77) ESA (N = 42) 12,23 (4,68) Sveikøjø (N = 187) 14,01 (4,06) Sveikøjø (N = 42) 13,02 (4,28) S ESA (N = 50) 28,04 (9,30) ESA (N = 42) 27,88 (8,66) MMPI-2 Minesotos multifazinis asmenybës apraðas-2; ESA epilepsija sergantys asmenys; F Nedaþnumo skalë; F B Pabaigos ne - daþ nu mo skalë; Fp Nedaþnumo-Psichopatologijos skalë; L Melo skalë; K Korekcijos skalë; S Superliatyvaus savæs pateikimo ska lë. Paryðkinti statistiðkai reikðmingi skirtumai: **p < 0,01; *p < 0,05 21

6 3 lentelë. ESA ir sveikøjø grupiø MMPI-2 klinikiniø skaliø vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, iðlyginus imtis ir neiðlyginus imèiø MMPI-2 rodikliai Neiðlygintos imtys Vidurkis (standartinis nuokrypis) Iðlygintos imtys Vidurkis (standartinis nuokrypis) Hs ESA (N = 50) 13,00** (5,92) ESA (N = 42) 12,21 (5,55) Sveikøjø (N = 187) 10,19** (5,34) Sveikøjø (N = 42) 10,14 (5,36) D ESA (N = 50) 28,08** (5,56) ESA (N = 42) 27,29* (5,10) Sveikøjø (N = 187) 25,32** (5,93) Sveikøjø (N = 42) 25,07* (5,12) Hy ESA (N = 50) 25,32 (7,07) ESA (N = 42) 24,21 (6,61) Sveikøjø (N = 187) 23,86 (6,21) Sveikøjø (N = 42) 22,57 (6,85) Pd ESA (N = 50) 23,24* (6,01) ESA (N = 42) 22,48 (5,53) Sveikøjø (N = 187) 21,34* (5,64) Sveikøjø (N = 42) 20,93 (5,04) (Vyrai) Mf-m ESA (N = 23) 24,41 (4,08) ESA (N = 17) 23,65 (3,81) Sveikøjø (N = 31) 25,06 (4,67) Sveikøjø (N = 17) 23,88 (5,27) (Moterys) Mf-f ESA (N = 27) 30,79 (4,35) ESA (N = 25) 31,00 (4,47) Sveikøjø (N = 69) 32,57 (3,90) Sveikøjø (N = 25) 31,28 (4,59) Pa ESA (N = 50) 14,44* (4,59) ESA (N = 42) 13,81 (4,04) Sveikøjø (N = 187) 12,36* (4,76) Sveikøjø (N = 42) 13,26 (5,23) Pt ESA (N = 50) 22,62* (9,53) ESA (N = 42) 21,93 (8,75) Sveikøjø (N = 187) 18,49* (8,51) Sveikøjø (N = 42) 20,86 (8,74) Sc ESA (N = 50) 27,18* (11,14) ESA (N = 42) 26,05 (9,97) Sveikøjø (N = 187) 21,13* (11,55) Sveikøjø (N = 42) 25,48 (13,19) Ma ESA (N = 50) 21,42* (4,10) ESA (N = 42) 21,45 (4,17) Sveikøjø (N = 187) 19,19* (4,64) Sveikøjø (N = 42) 21,36 (4,43) Si ESA (N = 50) 32,94 (7,99) ESA (N = 42) 32,67 (7,97) Sveikøjø (N = 187) 32,25 (8,19) Sveikøjø (N = 42) 33,17 (7,31) MMPI-2 Minesotos multifazinis asmenybës apraðas-2; ESA epilepsija sergantys asmenys; Hs Hipochondrijos skalë; D Dep re si - jos skalë; Hy Isterijos skalë; Pd Psichopatinio nukrypimo skalë; Mf-m Vyriðkumo-moteriðkumo skalë vyrams; Mf-f Vy rið ku - mo- moteriðkumo skalë moterims; Pa Paranojos skalë; Pt Psichastenijos skalë; Sc Ðizofrenijos skalë; Ma Hipomanijos skalë; Si So cia li nës introversijos skalë. Paryðkinti statistiðkai reikðmingi skirtumai: **p < 0,01; *p < 0,05 At si þvel giant á stan dar ti nius nuo kry pius, ið ly gi ni mo pro ce dû ra ne pa da rë ryð kiø re zul ta tø po ky èiø. Vis dël to dau gu ma skir tu mø tarp svei kø jø ir ESA, ið ly gi nus gru pes, ne bu vo sta tis tið kai reikð min gi. Turinio skalës. Tu ri nio ska liø ty ri mas (4 len te lë) pa ro - dë, kad ne ið ly gin to se gru pë se ESA tu rë jo dau giau Ne igia - mo po þiû rio in di ka to riø (t = -3,180, p = 0,002), Ob se si jos (t = -2,566, p = 0,011), Su si rû pi ni mo svei ka ta (t = -4,272, p = 0,000), Ci niz mo (t = -2,467, p = 0,014), Þe mos sa vi ver - tës (t = -3,097, p = 0,002) ir Ne ri mo (t = -2,124, p = 0,035) ska lë se ap ra ðo mø bruo þø. Tai gi, be veik vi so se tu ri nio ska - lë se ESA áver èiø vi dur kiai bu vo aukð tes ni nei svei kø jø. Di dþiau sias skir tu mas tarp ESA ir svei kø jø gau tas Su si rû - pi ni mo svei ka ta ir Ne igia mo po þiû rio in di ka to riø ska lë se, ma þiau sias A-ti po ir So cia li nio dis kom for to ska lë se. Iðlygintose imtyse ESA pasiþymëjo tik labiau iðreikð - to mis Su si rû pi ni mo svei ka ta (t = 2,143, p = 0,035) ska lë je ap ra ðo mo mis sa vy bë mis. Nors sta tis tið kai reikð min go skir tu mo ne ga vo me, ið ly gi nus gru pes, ESA ið si sky rë aukð - tesniais áverèiø vidurkiais Nerimo, Obsesijos, Cinizmo, Þe mos sa vi ver tës ir Ne igia mo po þiû rio in di ka to riø ska lë - se. Ðie rezultatai sutampa su neiðlygintø grupiø rezultatais. Be to, Bai miø ir Pyk èio ska lë se svei kø jø áver èiø vi dur kiai aukð tes ni tiek ið ly gi nus gru pes, tiek to ne pa da rius, nors ðis skirtumas taip pat nëra statistiðkai reikðmingas. At si þvel giant á stan dar ti nius nuo kry pius, ið ly gi ni mo pro ce dû ra ne pa da rë ryð kiø re zul ta tø po ky èiø. Vis dël to, kaip ir ly gi nant kli ni ki nes ska les, ver ti nant tu ri nio ska les, dau gu ma skir tu mø, ið ly gi nus gru pes, ne bu vo sta tis tið kai reikð min gi. ASMENYBËS SAVYBIØ SÀSAJOS SU DEMOGRAFINIAIS, SOCIALINIAIS IR LIGOS KINTAMAISIAIS Klinikiniø skaliø rezultatai tik ið dalies patvirtina numatytas ESA as me ny bës sa vy biø (kli ni ki niø ska liø) sà sa jas su lai ku nuo pas ku ti nio prie puo lio, prie puo liø daþ niu, su vok - ta stigmatizacija, nuostata á neigiamas paþinimo pasekmes, nuostata á gaunamà emocinæ ir socialinæ ir kasdienæ ir fi - nansinæ paramà ið aplinkiniø, iðsilavinimu ir amþiumi. Pa - aið kë jo, kad ESA gru pë je nuo sta tos á gau na mà emo ci næ ir socialinæ paramà ir amþiaus rodikliai nesusijæ në su vienu ið kli ni ki në mis ska lë mis ma tuo tø as me ny bës bruo þø. Dau gu ma li gà api bû di nan èiø kin ta mø jø ko re lia ci jø su as me ny bës bruo þais yra sil pnos ar vi du ti nës. Lai ko nuo 22

7 Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës 4 lentelë. ESA ir sveikøjø grupiø MMPI-2 turinio skaliø vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, iðlyginus imtis ir neiðlyginus imèiø MMPI-2 rodikliai Neiðlygintos imtys Vidurkis (standartinis nuokrypis) Iðlygintos imtys Vidurkis (standartinis nuokrypis) ANX ESA (N = 50) 11,08* (4,34) ESA (N = 42) 10,79 (4,09) Sveikøjø (N = 187) 9,57* (4,49) Sveikøjø (N = 42) 10,48 (3,92) FRS ESA (N = 50) 11,78 (4,57) ESA (N = 42) 11,17 (4,32) Sveikøjø (N = 187) 12,63 (4,72) Sveikøjø (N = 42) 12,48 (4,78) OBS ESA (N = 50) 7,62* (3,65) ESA (N = 42) 7,62 (3,61) Sveikøjø (N = 187) 6,21* (3,39) Sveikøjø (N = 42) 7,60 (3,57) DEP ESA (N = 50) 12,22 (6,30) ESA (N = 42) 11,88 (5,94) Sveikøjø (N = 187) 10,39 (6,06) Sveikøjø (N = 42) 11,31 (6,33) HEA ESA (N = 50) 14,18** (5,77) ESA (N = 42) 13,62* (5,49) Sveikøjø (N = 187) 10,31** (5,67) Sveikøjø (N = 42) 10,95* (5,91) BIZ ESA (N = 50) 5,80 (4,46) ESA (N = 42) 5,45 (3,89) Sveikøjø (N = 187) 4,87 (4,08) Sveikøjø (N = 42) 6,19 (4,72) ANG ESA (N = 50) 10,56 (2,94) ESA (N = 42) 10,71 (3,16) Sveikøjø (N = 187) 11,24 (3,20) Sveikøjø (N = 42) 11,62 (2,96) CYN ESA (N = 50) 14,78* (5,01) ESA (N = 42) 14,98 (4,74) Sveikøjø (N = 187) 13,04* (4,26) Sveikøjø (N = 42) 13,71 (4,32) ASP ESA (N = 50) 10,92 (2,86) ESA (N = 42) 11,17 (2,87) Sveikøjø (N = 187) 10,16 (3,17) Sveikøjø (N = 42) 10,74 (3,10) TPA ESA (N = 50) 9,16 (3,43) ESA (N = 42) 9,55 (3,32) Sveikøjø (N = 187) 9,27 (3,60) Sveikøjø (N = 42) 9,81 (3,98) LSE ESA (N = 50) 10,68* (5,20) ESA (N = 42) 10,40 (5,22) Sveikøjø (N = 187) 8,33* (4,64) Sveikøjø (N = 42) 10,19 (5,70) SOD ESA (N = 50) 9,72 (4,02) ESA (N = 42) 9,24 (3,72) Sveikøjø (N = 187) 9,66 (4,75) Sveikøjø (N = 42) 9,62 (4,43) FAM ESA (N = 50) 9,10 (4,79) ESA (N = 42) 9,12 (4,80) Sveikøjø (N = 187) 8,47 (4,36) Sveikøjø (N = 42) 9,50 (4,47) WRK ESA (N = 50) 13,88 (6,89) ESA (N = 42) 13,79 (6,76) Sveikøjø (N = 187) 12,06 (6,13) Sveikøjø (N = 42) 13,29 (6,71) TRT ESA (N = 50) 11,80** (5,05) ESA (N = 42) 11,60 (5,03) Sveikøjø (N = 187) 9,28** (4,96) Sveikøjø (N = 42) 10,76 (5,19) MMPI-2 Minesotos multifazinis asmenybës apraðas-2; ESA epilepsija sergantys asmenys; ANX Nerimo turinio skalë; FRS Bai - miø turinio skalë; OBS Obsesijos turinio skalë; DEP Depresijos turinio skalë; HEA Susirûpinimo sveikata turinio skalë; BIZ Gro tes kið ko mintijimo turinio skalë; ANG Pykèio turinio skalë; CYN Cinizmo turinio skalë; ASP Antisocialiø poelgiø turinio ska lë; TPA A tipo turinio skalë; LSE Þemos savivertës turinio skalë; SOD Socialinio diskomforto turinio skalë; FAM Ðeiminiø prob le mø turinio skalë; WRK Darbo trikdþiø turinio skalë; TRT Neigiamo poþiûrio indikatoriø turinio skalë. Paryðkinti statistiðkai reikðmingi skirtumai: **p < 0,01; *p < 0,05 pas ku ti nio prie puo lio ro dik lio ry ðys su as me ny bës sa vy bë - mis stip riau sias Hi po chon dri jos (r = 0,525, p = 0,001) ir Psi cho pa ti nio nu kry pi mo (r = 0,373, p = 0,008) ska lë se. Prie puo liø daþ nio ry ðys su as me ny bës sa vy bë mis stip riau - sias Psi cho pa ti nio nu kry pi mo (r = 0,632, p = 0,000) ir Pa - ra no jos (r = 0,450, p = 0,001) ska lë se. Taip pat su asmenybës bruoþais siejasi socialiniai ir nuostatos kintamieji ir demografinis iðsilavinimo kintama - sis. Nuostatos á jauèiamà stigmatizavimà rodiklio sàsaja stip riau sia su Ði zo fre nijos (r = 0,401, p = 0,008) ska le. Nuostatos á gaunamà kasdienæ ir finansinæ paramà sàsaja stip riau sia su Hi po chon dri jos (r = 0,372, p = 0,014) ska le. Nuo sta tos á epi lep si jos su kel tas ne igia mas pa þi ni mo pa - sek mes sà sa ja stip riau sia su Hi po chon dri jos (r = 0,513, p = 0,000) ir Dep re si jos (r = 0,549, p = 0,000) ska lë mis. Ið - silavinimas stipriausiai siejasi su Psichopatinio nukrypimo (r = -0,393, p = 0,006) ir Pa ra no jos (r = -0,455, p = 0,001) skalëmis, ði koreliacija neigiama (5 lentelë). Turinio skaliø rezultatai tik ið dalies patvirtina numa - ty tas ESA tu ri nio ska lë se api bû di na mø as me ny bës sa vy - biø sà sa jas su lai ku nuo pas ku ti nio prie puo lio, prie puo liø daþniu, suvokta stigmatizacija, pasekmëmis paþintiniams gebëjimams, nuostata á gaunamà emocinæ ir socialinæ bei kas die næ ir fi nan si næ pa ra mà ið ap lin ki niø, ið si la vi ni mu ir am þiu mi. Pa aið kë jo, kad ESA gru pë je nuo sta tos á gau na mà emocinæ ir socialinæ paramà ir amþiaus rodiklis nesusijæ në 23

8 5 lentelë. ESA (N = 50) klinikinëmis skalëmis apibûdinamø asmenybës savybiø sàsajos su ligos, demografiniais ir socialiniais kin ta mai siais MMPI-2 rodikliai Amþius Iðsilavinimas Laikas nuo paskutinio priepuolio Priepuoliø daþnis paþinimo pasekmes gaunamà socia li næ pa ra mà finansinæ paramà stig ma ti - zavimà Hs 0,19-0,18 0,53** 0,44** 0,51** 0,14 0,37* 0,23 D 0,16-0,29* 0,35* 0,45** 0,55** -0,04 0,25 0,23 Hy 0,03-0,14 0,33* 0,36** 0,37** -0,01 0,21-0,11 Pd -0,13-0,39** 0,37** 0,63** 0,37** -0,03 0,19 0,29 (Vyrai) Mf-m 0,07-0,15 0,32 0,29 0,1-0,13-0,18 0 (Moterys) Mf-f 0,02-0,16-0,15 0,1-0,29 0,11-0,08-0,43 Pa 0,06-0,46** 0,29* 0,45** 0,27-0,22 0,15 0,27 Pt 0,09-0,25 0,26 0,44** 0,50** 0,05 0,24 0,32* Sc 0,13-0,39** 0,33* 0,44** 0,50** -0,03 0,27 0,40** Ma 0,15-0,23 0,17 0,23 0,19 0,06 0,25 0,29 Si 0,1-0,32* 0,16 0,16 0,40** -0,01 0,26 0,26 MMPI-2 Minesotos multifazinis asmenybës apraðas-2; Hs Hipochondrijos skalë; D Depresijos skalë; Hy Isterijos skalë; Pd Psi cho pa ti nio nukrypimo skalë; Mf-m Vyriðkumo-moteriðkumo skalë vyrams; Mf-f Vyriðkumo-moteriðkumo skalë moterims; Pa Pa ra no jos skalë; Pt Psichastenijos skalë; Sc Ðizofrenijos skalë; Ma Hipomanijos skalë; Si Socialinës introversijos skalë. Paryðkintos statistiðkai reikðmingos koreliacijø reikðmës: **p < 0,01; *p < 0,05 6 lentelë. ESA (N = 50) turinio skalëmis apibûdinamø asmenybës savybiø sàsajos su epilepsijos pasireiðkimo ir kitais kin ta mai siais MMPI-2 rodikliai Amþius Iðsilavinimas Laikas nuo paskutinio priepuolio Priepuoliø daþnis paþinimo pasekmes gaunamà socia li næ paramà finansinæ paramà stig ma ti za - vimà ANX 0,2-0,40** 0,31* 0,44** 0,53** -0,04 0,31* 0,24 FRS 0,21-0,40** 0,35* 0,31* 0,46** -0,05 0,16 0,29 OBS 0,1-0,24 0,26 0,36* 0,33* 0,01 0,16 0,37* DEP 0,1-0,32* 0,29* 0,34* 0,50** -0,1 0,16 0,33* HEA 0,.27-0,18 0,42** 0,40** 0,40** 0,04 0,28 0,23 BIZ 0,28* -0,13 0,31* 0,28* 0,30* -0,11 0,14 0,43** ANG -0,32* -0,26 0,14 0,2 0,26 0,2-0,03-0,31* CYN 0,14-0,04 0,19 0,24 0,23-0,14 0 0,42** ASP 0,04 0 0,03 0,11 0,08 0,02-0,09 0,2 TPA 0 0,06-0,21-0,08 0,14 0,16-0,01-0,16 LSE 0,13-0,26 0,24 0,29* 0,35* 0 0,11 0,47** SOD 0,16-0,23 0,17 0,15 0,28-0,15 0,16 0,14 FAM 0,02-0,28 0,27 0,37** 0,22 0 0,22 0,25 WRK 0,11-0,34* 0,28 312* 0,43** 0,12 0,33* 0,40** TRT 0,16-0,34* 0,33* 0,30* 0,41** -0,0 0,25 0,44** MMPI-2 Minesotos multifazinis asmenybës apraðas-2; ESA epilepsija sergantys asmenys; ANX Nerimo turinio skalë; FRS Bai - miø turinio skalë; OBS Obsesijos turinio skalë; DEP Depresijos turinio skalë; HEA Susirûpinimo sveikata turinio skalë; BIZ Gro tes kið ko mintijimo turinio skalë; ANG Pykèio turinio skalë; CYN Cinizmo turinio skalë; ASP Antisocialiø poelgiø turinio ska lë; TPA A tipo turinio skalë; LSE Þemos savivertës turinio skalë; SOD Socialinio diskomforto turinio skalë; FAM Ðeiminiø prob le mø turinio skalë; WRK Darbo trikdþiø turinio skalë; TRT Neigiamo poþiûrio indikatoriø turinio skalë. Paryðkintos statistiðkai reikðmingos koreliacijø reikðmës: **p < 0,01; *p < 0,05 su vie nu ið kli ni ki në mis ska lë mis ma tuo tø as me ny bës bruo þø. Vis dëlto ligà apibûdinantys kintamieji siejasi su asme - ny bës bruo þais. Lai ko nuo pas ku ti nio prie puo lio ro dik lis stip riau siai sie ja si su Bai miø (r = 0,351, p = 0,013) ir Su si - rû pi ni mo svei ka ta (r = 0,420, p = 0,003) ska lë mis. Prie puo - liø daþnio rodiklis stipriausiai siejasi su Nerimo (r = 0,439, p = 0,001) ir Su si rû pi ni mo svei ka ta (r = 0,397, p = 0,004) ska lë mis. Su as me ny bës bruo þais sie ja si so cia li niai ir nuo sta tos kintamieji bei demografinis iðsilavinimo kintamasis. Nuo - statos á jauèiamà stigmatizavimà rodiklis turi neigiamà ryðá su Pyk èio (r = -0,311, p = 0,042) ska le api bû di na mais as - menybës bruoþais. Be to, Nuostatos á jauèiamà stigmatiza- 24

9 Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës vimà rodiklis teigiamai stipriausiai siejasi su Þemos savi - ver tës (r = 0,473, p = 0,001) ir Ne igia mo po þiû rio in di ka to - riø (r = 0,443, p = 0,003) ska lë mis. Nuo sta ta á gau na mà kas die næ ir fi nan si næ pa ra mà ið ap lin ki niø ro dik lis stip riau - siai sie ja si su Dar bo trik dþiø (r = 0,325, p = 0,033) ska le. Nuo sta tos á epi lep si jos su kel tas ne igia mas pa þi ni mo pa - sekmes rodiklis stipriausiai siejasi su Nerimo (r = 0,533, p = 0,000) ir Bai miø (r = 0,456, p = 0,001) ska lë mis. Ið si la - vi ni mas ne igia mai stip riau siai sie ja si su Ne ri mo (r = -0,402, p = 0,005) ir Bai miø (r = -0,401, p = 0,005) ska - lëmis. Amþius siejasi su Groteskiðko mintijimo (r = 0,282, p = 0,047) ska le ir ne igia mai sie ja si su Pyk èio (r = -0,324, p = 0,022) ska lë je api bû di na mais as me ny bës bruo þais (6 lentelë). REZULTATØ APTARIMAS Këlëme uþdaviná ávardinti, kaip skiriasi ESA ir sveikø þmo niø as me ny bës sa vy bës, be to, ty rë me, kaip ðie skir tu - mai pa si reið kia ne pri klau so mai nuo as me ny bës sa vy biø sàsajø su amþiumi, lytimi, iðsilavinimu ar psichiniais sutriki mais. Re zul ta tai pa ro dë, kad, ne ið ly gi nus gru piø, ser gan - tieji EP pasiþymi labiau iðreikðtomis asmenybës savybë - mis: tiek apibûdinamomis klinikinëmis MMPI-2 skalëmis, tiek tu ri nio ska lë mis. Be to, ESA gru pë pa si þy më jo þe mes - niais va li du mo ska liø ba lais. An tra ver tus, ið ly gin to se gru - pë se ið ryð kë jo tik ESA dep re si jos ir su si rû pi ni mo svei ka ta bruo þai, ku rie lei dþia vi sà ðià gru pæ api bû din ti kaip tu rin - èià po lin ká kreip ti daug dë me sio á sa vo fi zi næ bû se nà [31]. Ga li ma da ry ti ið va dà, kad as me ny bës sa vy biø skir tu mus tarp ESA ir svei kø jø nu le mia daug ávai riø kin ta mø jø, tie - siogiai nesusijusiø su epilepsija. Remiantis Depresijos skalës áverèiais, ESA galima api - bû din ti, kaip tu rin èius ben drà màs ty mo ten den ci jà, ku ri su - si ju si su pras ta nuo tai ka, vil ties trû ku mu, ne pa si ten ki ni mu sa vo pa dë ti mi gy ve ni me, ir su psi cho lo gi niais ir so ma ti - niais dep re si jos simp to mais. Ðios as me ny bës sa vy bës ga li bû ti aið ki na mos tiek psi cho lo gið kai, tiek neu ro lo gið kai. Be to, ga li bû ti, kad ESA ben dras po lin kis á dep re sið ku mà ty ri - me pa si reið kia to dël, kad dep re sið ki in di vi dai la biau lin kæ nau do tis gy dy to jø pa slau go mis [32]. Re mian tis Hi po chon dri jos, Psi cho pa ti nio nu kry pi mo, Pa ra no jos, Psi chas te ni jos, Ði zo fre nijos ir Hi po ma ni jos ska liø áver èiais, ESA yra neu ro tið kai su si rû pi næ sa vo fi zi ne svei ka ta, tu ri an ti so cia liø ar ba psi cho pa ti niø sa vy biø, yra átarûs ir nepasitiki kitais, nerimastingi, turi iracionaliø bai - miø, ne ge ba ap si spræs ti, tu ri þe mà sa vi gar bà ir sa ve nu ver - tina, yra socialiai atsitraukæ; turi ðizofrenijai bûdingø as - me ny bës bruo þø; hi po ma nið ki. Hi po chon dri jos, Psi cho pa - ti nio nu kry pi mo, Psi chas te ni jos ir Ði zo fre nijos ska liø ten - dencijos iðlieka ir iðlyginus grupes, taèiau tik Depresijos skalës apibûdinami bruoþai statistiðkai reikðmingai skiria - si. Ðie rezultatai ið dalies patvirtina uþsienio autoriø tyrimus, ku riuo se ran da ma, kad ESA tu ri dau giau psi chi kos pro ble mø [7, 14], la biau ið reikð tus su psi chi kos pro ble mo - mis sie ti nus as me ny bës bruo þus [22] ir la biau ið reikð tus MMPI-2 me to di ka ma tuo ja mus as me ny bës bruo þus [33]. Vis dël to at li ko me gru piø ið ly gi ni mà, ka dan gi MMPI-2 me to di ka yra la bai jaut ri psi chi kos su tri ki mais ser gan èiø jø as me ny bës bruo þams, tad ser gan tie ji psi chi kos li go mis ga - li smarkiai iðkraipyti tiek validumo, tiek klinikinës, tiek tu - rinio skaliø rezultatus. Norëjome palyginti ESA ir sveikø þmo niø as me ny bës sa vy biø skir tu mus, ku rie bû din gi ser - gantiems epilepsija, taèiau tiesiogiai nesusijæ su psichiniu su tri ki mu. Ið ly gi nant gru pes, ser gan tys psi chi kos su tri ki - mais bu vo pa ða lin ti ið ESA gru pës. Ið ly gin tø gru piø skir tu mai Dep re si jos ska lë je su tam pa su ki tø ty ri mø re zul ta tais, ku rie pa tvir ti na ESA ben drà po - lin ká á dep re sið ku mà [11 13]. Ma no ma, kad dep re sið ku - mas, sergant epilepsija, gali bûti susijæs su amþiumi, moteriðka lytimi, prastesne finansine padëtimi, maþesne bendra gy ve ni mo ko ky be, ne ága lu mu, ási dar bi ni mo ir dar bo pro - blemomis, stigma, vaistais vartojamais nuo epilepsijos, ir bene daþniausiai pasireiðkianèia smilkinio skilties epilepsi jos for ma [11 13]. Depresijos skalë yra labai jautri somatiniams ir fizi - niams skun dams, to dël ne ga li ma da ry ti prie lai dos, kad Dep re si jos ska lës bruo þai api bû di na vien dep re sið ku mà, o ne so ma ti nius skun dus. Anot T. Z. King ir ko le gø [33], neu ro lo gi niams li go niams pa pras tai bû din gi Hi po chon dri - jos, Dep re si jos, Is te ri jos, Psi cho pa ti nio nu kry pi mo ir Ði zo - fre nijos ska lë mis api bû di na mi as me ny bës bruo þai tiek dël neu ro lo gi niø simp to mø áta kos ðioms ska lëms, tiek dël li - gos su kel to di stre so. Anot C. S. Gass [34], á MMPI me to di - ka gau na mus ESA ir svei kø jø as me ny bës sa vy biø skir tu - mus rei kia þvelg ti at sar giai, nes MMPI yra skir tas di fe ren - ci juo ti psi chi nius li go nius nuo svei kø jø, ta èiau ska lës sie - jasi su kitais nepsichiniais sutrikimais. Be to, patys klausi - mai ne re tai at spin di kai ku riuos neu ro lo gi nëms li goms bû - din gus simp to mus. Tyrime taip pat këlëme uþduotá atskleisti, kaip ESA ir svei kø jø as me ny bës sa vy bës ski ria si ne tik kli ni ki në mis ar va li du mo ska lë mis, ta èiau ir tu ri nio ska lë mis api bû di na - mais bruoþais. Rezultatai parodë, kad ESA pasiþymi Neri - mo ska le api bû di na mais bruo þais, sie ja mais su ge ne ra li - zuo tu ne ri mu, mie go ar dë me sio su tri ki mais; ESA bû din - gas po lin kis á ob se si ná kom pul si ná su tri ki mà, ávai rius so - ma ti nius skun dus, ku rie ga li bû ti ir neu ro lo gi niai (Su si rû - pinimo sveikata skalë). ESA retai pasitiki kitais þmonëmis (Cinizmo skalë). Þemos savivertës skalës rezultatai leidþia teig ti, kad ESA daþ nai sa ve kal ti na ir ne pa si ti ki sa vo jë go - mis; aukð tes ni Ne igia mo po þiû rio in di ka to riø ska lës re zul - tatai leidþia daryti prielaidà, kad ESA yra gana depresiðki, ne re tai ne pa si nau do ja psi cho lo go pa gal ba [31]. Ðiuos rezultatus ið dalies patvirtina E. Hessen [21] tyrimas, ku ria me ESA, ta èiau ne be pa ti rian èiø prie puo liø MMPI-2 tu ri nio ska liø re zul ta tai pa ro dë, kad ðie as me nys yra linkæ á susirûpinimà sveikata, þemà savivertæ ir neigia - mà po þiû rá á svei ka tà. Ið nag ri në jus vi sø MMPI-2 ska liø sà sa jas su de mo gra - finiais, ligos ir socialiniais kintamaisiais, iðryðkëja dauge - lio ska liø ry ðys su ið si la vi ni mu, prie puo liø pa si reið ki mo ro dik liais (lai kas nuo pas ku ti nio prie puo lio, prie puo liø 25

10 daþ nis), nuo sta ta á epi lep si jos su kel tas ne igia mas pa þi ni mo pasekmes ir nuostata á jauèiamà stigmatizavimà. Amþius ir nuostata á gaunamà emocinæ ir socialinæ paramà pasiþymë - jo la bai sil pnu ry ðiu su as me ny bës ro dik liais (r < 0,33), o nuo sta ta á gau na mà kas die næ ir fi nan si næ pa ra mà vi du ti nið - kai stip riai (r = 0,37) bu vo su si ju si tik su Hi po chon dri jos skale. Mûsø tyrimo metu nustatytos iðsilavinimo sàsajos su Dep re si jos, Psi cho pa ti nio nu kry pi mo, Pa ra no jos, Ði zo fre - nijos, Socialinës introversijos klinikinëmis skalëmis ir ati - tin ka ki tø au to riø gau tus re zul ta tus [35]. Be to, nu sta të me, kad iðsilavinimas siejasi su Nerimo, Baimiø, Depresijos, Dar bo trik dþiø, Ne igia mo po þiû rio in di ka to riø tu ri nio ska - lëmis. Didþiausia sàsaja nustatyta tarp iðsilavinimo ir Paranojos skalës, tai reiðkia, kad þemesná iðsilavinimà turintys ESA ga li bû ti jaut res ni ben drau jant, de kla ruo ja aukð tes - nius moralinius standartus, greièiau ásiþeidþia, neigia savo átarumà, gali bûti ciniðki ir perdëtai racionalûs. Vis dëlto teigti, kad asmenybës savybës tiesiogiai siejasi su iðsilavinimu, negalime ðioje sàsajoje galimai dalyvauja tarpiniai kintamieji. Kaip ir tikëtasi, nagrinëjant MMPI-2 skaliø ryðá su prie puo liø pa si reið ki mo ro dik liais (lai kas nuo pas ku ti nio prie puo lio, prie puo liø daþ nis), nu sta ty tos stip riau sios sà - sa jos su Su si rû pi ni mo svei ka ta tu ri nio ska le ir vi so mis pras tà pri si tai ky mà nu ro dan èio mis kli ni ki në mis ska lë mis (Hi po chon dri jos, Dep re si jos, Is te ri jos, Psi cho pa ti nio nu - kry pi mo, Pa ra no jos, Psi chas te ni jos, Ði zo fre nijos). Ka dan - gi aukðtesni MMPI-2 áverèiai daugumoje skaliø gali reikðti psi cho pa to lo gi jà, ðie duo me nys su tam pa su ki tø au to riø duo me ni mis, kad ávai rûs psi cho lo gi niai ir psi chi kos su tri - ki mai sie ja si su prie puo liø daþ niu [14]. Be to, anot M. F. O Do nog hue [36], prie puo liø daþ nis sie ja si ne tik su psi chi niais su tri ki mais, ta èiau ir su sub jek ty viai su vo kia - ma epi lep si jos áta ka kas die niam funk cio na vi mui. Ádo mu tai, kad ðia me ty ri me stip riau sia sà sa ja, net r = 0,63, prie - puo liø daþ nis sie jo si su Psi cho pa ti nio nu kry pi mo ska le. Ðis rezultatas leidþia kelti hipotezæ apie daugiau priepuoliø pa ti rian èiø as me nø no rà pa si trauk ti ið vi suo me nës. Nuostatos á epilepsijos sukeltas neigiamas paþinimo pa sek mes sà sa jos su Hi po chon dri jos, Dep re si jos, Is te ri jos, Psi cho pa ti nio nu kry pi mo, Psi chas te ni jos, Ði zo fre nijos ir Socialinës introversijos klinikinëmis ir Nerimo, Baimiø, Ob se si jos, Dep re si jos, Su si rû pi ni mo svei ka ta, Gro tes kið - ko min ti ji mo, Þe mos sa vi ver tës, Dar bo trik dþiø ir Ne igia - mo po þiû rio in di ka to riø tu ri nio ska lë mis liu di ja apie pa þin - ti niø nu si skun di mø svar bà as mens psi chi nei svei ka tai. Ðiuos rezultatus patvirtina kitø autoriø gaunami rezultatai, kad sub jek ty viai ávar di ja mi skun dai dël pa þin ti niø ge bë ji - mø sie ja si su MMPI-2 ska lë mis [28]. Paaiðkëjo ir tai, kad nuostata á jauèiamà stigmatizavimà stipriausiai siejasi su Ðizofrenijos, Þemos savivertës ir Nei gia mø po þiû rio in di ka to riø ska lë mis. Tai gi as me nys, kurie ávardija patiriantys daugiau stigmatizacijos, pasiþy - mi atitolimo tendencijomis, áprastø taisykliø nesilaikymu, yra lin kæ abe jo ti sa vo dar bais ir iden ti te tu. Jie taip pat jau - èiasi prastesni, nekompetentingi, taigi ávairiai save nuverti na ir yra dep re sið ki. Ðiems as me nims ga li bû ti sun ku teik - ti pa gal bà, tad stig ma ti za ci ja yra di de lis truk dys pa de dant ESA prisitaikyti prie gyvenimo su ðia liga. Ðio tyrimo re - zultatus galima paaiðkinti ir papildyti G. Scambler prastai pri si tai kiu siø jø prie epi lep si jos ap ra ðu. Anot G. Scam bler [6], ðie as me nys taip daug gal vo ja apie epi lep si jà, jos siau - bà ir reikð mæ, kad toks jø so cia li nis að ið es mës nu sto ja eg zis tuo ti, jie dël stig mos pra ran da kon tro lës jaus mà ir uþ - si da ro. IÐVADOS 1. ESA dau gu mos MMPI-2 ska liø áver èiai bu vo aukð tes ni ne gu svei kø jø, di dþiau si skir tu mai pa si reið kë Ne daþ - nu mo ir Pa bai gos ne daþ nu mo va li du mo ska lë se, Hi po - chon dri jos ir Ði zo fre nijos kli ni ki në se ska lë se, Su si rû - pi ni mo svei ka ta ir Ne igia mo po þiû rio in di ka to riø tu ri - nio ska lë se. 2. Ið ly gi nus ESA ir svei kø jø gru pes pa gal de mo gra finius kin ta muo sius ir at me tus ser gan èiuo sius psi chi niais su - trikimais ið epilepsijos grupës, ESA MMPI-2 skaliø áver èiai bu vo aukð tes ni tik Dep re si jos kli ni ki në je ir Su - si rû pi ni mo svei ka ta tu ri nio ska lë se. 3. MMPI-2 ska lës bu vo su si ju sios su pas ku ti nio prie puo - lio lai ku, prie puo liø daþ niu, nuo sta ta á jau èia mà stig - ma ti za vi mà, nuo sta ta á gau na mà ið ap lin ki niø kas die næ ir fi nan si næ pa ra mà, nuo sta ta á epi lep si jos su kel tas nei - giamas paþinimo pasekmes ir iðsilavinimu. 4. ESA ir svei kø jø as me ny bës sa vy biø skir tu mus nu le mia daug ávai riø psi cho lo gi niø ir so cia li niø bei svei ka tos kintamøjø, tiesiogiai nesusijusiø su epilepsija. PADËKA Tyrimà finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. SIN-11/11/2010). This re search was funded by a grant (No. SIN-11/11/2010) from the Re search Coun cil of Lith u a nia. Gauta: Priimta spaudai: Literatûra 1. Kolb B, Whishaw IQ. Fun da men tals of hu man neuropsy - chology. NY: Worth Pub lisher, Strine TW, Kobau R, Chap man DP, Thurman DJ, Price P, Balluz LS. Psy cho log i cal dis tress, comorbidities, and health be hav iors among U.S. adults with sei zures: re sults from the 2002 Na tional Health In ter view Sur vey. Epilepsia 2005; 46(7): Suurmeijer TPBM, Reuvekamp MF, Aldenkamp BP. So cial functioning, psychological functioning, and quality of life in ep i lepsy. Epilepsia 2001; 42(9): Wirrell EC, Camfield CS, Camfield PR, Dooley JM, Gordon KE, Smith B. Long-term psychosocial out come in typ i cal ab sence ep i lepsy: some times a wolf in sheeps cloth - 26

Neuro_2012_Nr1.vp

Neuro_2012_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Iðsëtine skleroze ir epilepsija serganèiø asmenø kognityviniø funkcijø ypatumai R. Margevièiûtë* G. Kaubrys** J. Liutkienë*** R. Mameniðkienë** A. Bagdonas**** *Uni ver sity

Detaliau

Neuro_2010_Nr2.vp

Neuro_2010_Nr2.vp D. Butvilas* A. Kriðèiûnas* M. Endzinienë** G. Jurkevièienë** B. Ðvedaitë-Sakalauskë*** *Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika **Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika ***Vilniaus

Detaliau

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji iš šū kiai ir po li ti kos gai rės Kal bos pres ti žas

Detaliau

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij ISSN 1648-5874 ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS 2015 7/351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vijeikytės nuotraukos Lituanistinės mokyklos jau veikia

Detaliau

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų ap žval ga...2 Pasaulis be sienų...4 XV pa sau lio

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul tū rai Drau go šimt me čio ke lias tu ri di de lės

Detaliau

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro medaliai lietuviams Kovo 28 balandžio 5 d. Mursijos mieste

Detaliau

1 Giesmė apie kryžius

1 Giesmė apie kryžius Giedrius Kurevičius PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui KLAVYRAS (1969 m., korekcija 1976 m.) PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui

Detaliau

Neuro_2012_Nr2.vp

Neuro_2012_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze R. Kizlaitienë V. Budrys G. Kaubrys

Detaliau

Neuro_2011_Nr2.vp

Neuro_2011_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Benzodiazepinø iðraðymo ir vartojimo tendencijos tarp pacientø, hospitalizuotø á Psichiatrijos skyriø A. Deksnytë* V. Danilevièiûtë** R. Aranauskas* G. Keburytë*** *Vilniaus

Detaliau

Neuro_2010_Nr4.vp

Neuro_2010_Nr4.vp Lengvo kognityvinio sutrikimo diagnostika Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose 2003 2009 metais B. Viesulaitë* G. Kaubrys* E. Audronytë** S. Þalienë** *Vilniaus universiteto Medicinos

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa siū ly mas Di dy sis šešta die nis, 1992 m. Ap link

Detaliau

Neuro_2011_Nr4.vp

Neuro_2011_Nr4.vp Apþvalginiai moksliniai straipsniai A. Jasionis* R. Kaladytë-Lokominienë** * Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ** Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika

Detaliau

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne pa ten kin ti ša lies įvaiz džiu už sie ny je. Iš tik

Detaliau

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 2 šei mos vertybės 3 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS Kaip atskleisti savo vaikų talentus ir gebėjimus, užauginti išmintingus ir stiprius dvasia 4 šei mos vertybės 5 Vers ta

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nuo li jos įsta tuo se yra pa žy mė ta, kad jos na riai tarp ki tų tiks lų rū pi na si ir spau

Detaliau

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t 2009 M. 04/472 ISSN 1732-0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 tėvynėje Fo ru mas lie tu vių iš ei vi jos spau dai...

Detaliau

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks čiau jei ir ne ki ken da vau, tai tik rai už gry ną

Detaliau

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o gal pra si dė jo? At ėjo lai kas im tis at sa ko my bės

Detaliau

Neuro_2007_Nr4.vp

Neuro_2007_Nr4.vp Medicinos istorija ir menas 87-asis þmogënukas aðtuoniamilijoniniame New Yorke, arba kuo sirgo Antanas Garðva? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka.

Detaliau

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 KULTŪROS SAVAITRAŠTIS 2019 02 08 / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio te kos ju bi lie jų švęs ki me kar tu! 1939 m., kai

Detaliau

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 2019 03 08 / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rams skir ta

Detaliau

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the 56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the stagnation all of a sudden changed into freedom of

Detaliau

Neuro_2010_Nr3.vp

Neuro_2010_Nr3.vp Leigh sindromas: mitochondrinë liga dël piruvato dehidrogenazës trûkumo, literatûros apþvalga ir atvejo apraðymas R. Samaitienë* B. Tumienë** D. Palionis*** J. Grikinienë* N. Valevièienë*** J. Songailienë**

Detaliau

Neuro_2014_Nr4.vp

Neuro_2014_Nr4.vp Neatsakyti klausimai apie kritiniø bûkliø neuroraumeniná paþeidimà I. Sereikë* A. Klimaðauskienë* D. Jatuþis* A. Klimaðauskas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos

Detaliau

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) /   ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK / penktadieni / Nr. 36 (4156) / www.antaka.info IN 1648-1895 / KAINA: 0,70 Eur 5PL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽIENYJE BE LIETUVIŠKO PAO LENGVIAU PAMIRŠ LIETUVĄ. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTI Laikrašti leidžiama

Detaliau

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2009_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai R. Liesienë* V. Liesienë** I. Ulozienë*** M. Þakevièius**** *Kauno

Detaliau

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only) Botulino toksino veiksmingumas ir saugumas gydant idiopatinæ kaklinæ distonijà A. Klimaðauskienë* V. Budrys* V. Keris** I. Supe*** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos

Detaliau

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 86 94. Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu Linas Pauliukënas 1 Daiva Andriukaitienë

Detaliau

Neuro_2011_Nr1.vp

Neuro_2011_Nr1.vp Klinikiniai atvejai Galvos smegenø veniniø anèiø trombozë: trys klinikiniai atvejai ir literatûros apþvalga R. Gleiznienë* U. Matyþenok* T. Bagavièius* R. Nylander** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto

Detaliau

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) /   ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J / šeštadieni / Nr. 26 (3747) / www.antaka.info ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI JAM PRIREIKIA JŪSŲ DĖMESIO! VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Laikrašti leidžiama

Detaliau

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only) Erkinio encefalito klinika ir liekamieji reiðkiniai didelio endemiðkumo Lietuvos regione A. Mickienë* A. Laiðkonis* G. Günther** S. Vene*** Å. Lundkvist*** L. Lindquist**** *Kauno medicinos universiteto

Detaliau

Neuro_2015_Nr1.vp

Neuro_2015_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Kvëpavimo sutrikimø miego metu reikðmë naktiniø galvos smegenø infarktø atsiradimui D. Mataèiûnienë* G. Motiejûnas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos

Detaliau

Lab_Med_2009_Nr2.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 29, t. 11, Nr. 2(42), p. 83 92. Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje Auðra Naruðevièienë

Detaliau

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës K. Ryliðkienë* N. Misonis** A. Tumlovskaja*** J. Parastajeva*** A. Liveikienë**** D. Jatuþis*

Detaliau

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2009_Nr2.vp Klinikiniai atvejai Galimai su mikoplazmine infekcija susijæs ûminis skersinis mielitas S. Taroza V. Ðiaudytienë K. Petrikonis Kauno medicinos universiteto klinikø Neurologijos skyrius; Kauno medicinos

Detaliau

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only) Alkoholio vartojimas ir galvos smegenø insulto rizika. Literatûros apþvalga Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka. Al ko ho lio var to ji mas yra pla èiai pa plitæs pa

Detaliau

Lab_Med_2013_Nr1.vp

Lab_Med_2013_Nr1.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2013, t. 15, Nr. 1(57), p. 45 49. Serumo triptazë anafilaksijos ir mastocitozës þymuo (þvalgomasis tyrimas) Gediminas Vaitënas 4 Loreta Bagdonaitë

Detaliau

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j (Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi jos praei tį su da bar ti mi su jun gia dva rai p. 8

Detaliau

Neuro_2009_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr1.vp Retrospektyvinë listeriniø meningitø studija suaugusiesiems ir literatûros apþvalga I. Tumosaitë* J. Pakalnienë** L. Ambraðka** K. Vieþelis*** A. Mickienë**** *Kauno medicinos universiteto Neurologijos

Detaliau

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Tėvynei giedu naują giesmę Lotyniškai Lietuviškai Komentaras

Detaliau

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

IN MEMORIAM   Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet https://doi.org/10.24101/logos.2017.21 Paulius NORMANTAS (1948 06 08 2016 01 07) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet Paulius Mormantas was born in Kalniškės (Akmenė district). In 1974,

Detaliau

Neuro_2015_Nr4.vp

Neuro_2015_Nr4.vp Hipofizës adenomos pagrindiniø imunogenetiniø veiksniø analizë E. Zlatkutë* R. Liutkevièienë** B. Glebauskienë*** D. Þaliûnienë*** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto Medicinos akademija **Lietuvos

Detaliau

JMD_29.indb

JMD_29.indb KLIENTO SAVIREALIZACIJA KAIP SOCIALINIO DARBO TIKSLAS: PAMATINIAI SOCIALIN S PAGALBOS PRINCIPAI Donata Petružyt Vilniaus universitetas vadas Ar mintis, jog socialinio darbo tikslas savirea li za ci ja,

Detaliau

Lab_Med_2014_Nr4.vp

Lab_Med_2014_Nr4.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 04, t. 6, Nr. 4(64), p. 8 86. Centrinës nervø sistemos toksoplazmozë þmogaus imunodeficito virusu uþsikrëtusiems pacientams: retrospektyvi klinikiniø

Detaliau

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m. Reklaminių pozicijų įkainiai 207 m Srautai Per 206 metus AKROPOLIUOSE pirko ir pramogavo daugiau kaip 48,3 mln žmonių Kodėl verta rinktis AKROPOLIO reklamines pozicijas? 2 3 4 5 6 Kontaktų skaičius yra

Detaliau

Lab_Med_2014_Nr3.vp

Lab_Med_2014_Nr3.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2014, t. 16, Nr. 3(63), p. 111 115. Eteriniø aliejø poveikis dermatomikoziø sukëlëjams Eglë Gudeliûnaitë 1 Algimantas Paðkevièius 1, 2 1 Gamtos tyrimø

Detaliau

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 65 74. Blastø dauginio atsparumo vaistams tyrimo tëkmës citometru reikðmë diagnozuojant ûminæ leukemijà Miglë Janeliûnienë

Detaliau

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik ITC ISSN 2345-0991 LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas 1 2 3 4 5 6

Detaliau

Lab_Med_2016_Nr3.vp

Lab_Med_2016_Nr3.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2016, t. 18, Nr. 3(71), p. 118 122. Trumpø de novo iðkritø ir intarpø intensyvumo ávertinimas skirtinguose þmogaus genomo regionuose Laura Pranckënienë

Detaliau

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą: Elektro energetiko įnių apkaito atkyri ir u apkaito atkyrimu uijuių reikalavimų tvarko apraša 1 prieda Duomeny apie ūkio ubjektą: Pavadinima Koda Buveinė adrea Telefona Faka Tinklalapi El. pašta Duomeny

Detaliau

Lab_Med_2012_Nr3.vp

Lab_Med_2012_Nr3.vp MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA SCIENCE, THEORY & PRACTICE Laboratorinë medicina. 2012, t. 14, Nr. 3(55), p. 154 164. Sepsio laboratorinës diagnostikos metodø apþvalga Raminta Jonikaitë 1 Silvija Kiverytë

Detaliau

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2 Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenius Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = 78 1 1 birbynė birbynė birbynė Ten. birbynė Kb. birbynė b Armonika in F Ožragis,

Detaliau

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8 VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas 124110246, V. Kudirkos g. 18, LT-03105 Vilnius-9, tel. (8 5) 268 8202, faks. (8 5) 268 8311, el. p. info@registrucentras.lt, atsisk. s sk.

Detaliau

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES TEKSTILĖS RAŠTUOSE Keturių pa okų iklas 2018 m. Pare gė Kau o Juozo Grušo e o gi azijos dailės okytoja ekspertė RASA KLINGAITĖ DAILĖTYRINĖ UŽDUOTIS I pa oka Susipaži

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas 217 218 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - bendri duomenys - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas -

Detaliau

psichologija-34 galutinis.p65

psichologija-34 galutinis.p65 ISSN 1392 0359. PSICHOLOGIJA 2006 34 IKIMOKYKLINIO AMÞIAUS VAIKØ EMOCIJØ IR ELGESIO SUNKUMØ VERTINIMAS CBCL / 1½-5 IR C-TRF DIAGNOSTIKOS KRITERIJAIS (DSM) PAGRÁSTOMIS SKALËMIS Roma Jusienë Socialiniø mokslø

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc APIBENDRINIMAS DöL ASMENS KODO TVARKYMO PAGAL PATEIKTUS ASMENŲ SKUNDUS I. Apibendrinimo tikslas Asmens kodas pirmiausia yra asmens duomuo. Jis n ra priskiriamas prie ypatingų asmens duomenų, priešingai

Detaliau

2000 kcal mitybos planas moterims nuo 45 iki 65 met amžiaus* I diena Riebalai Angliavandeniai Sumuštiniai su olandišku s riu ir pomidorais Juoda duona 120 6,6 1,08 58,92 271,2 Olandiškas s ris 75 18,45

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai

Detaliau

Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz )

Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz ) Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz ) Sportinink amžius Organizacija Lietuvoje vykdomo se

Detaliau

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ ) ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZö 212/13 M. Šiauliai, 212 Pagal mokyklų visuomen s sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS 2016-2017 M. M. Val vidurin s metodin taryba darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2005 m. rugpj

Detaliau

Zona_2009

Zona_2009 2009 m. oro kokyb s tyrimų zonoje apžvalga Oro kokyb s vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Pagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr

Pagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr 1 klasë 310 Pësèiøjø eismas draudþiamas Draudþiamasis Draudþiama pëstiesiems judëti ta kelio puse, kurioje pastatytas þenklas 412 Pësèiøjø takas Nukreipiamasis Takas skirtas tik pëstiesiems. Kai takas

Detaliau

Priedai

Priedai Priedai Priedas Nr. 3 Įvesti duomenys Na- smūgių dažnumas į 1km' Na= 2 v 4 4 C2= 1 - objekto konstrukcija L- objekto ilgis L= 24 C3= 1 - objekto vertė W- objekto plotis W= 12 C4= 1 - žmonių kiekis objekte

Detaliau

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2)

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2) Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra Psichosocialinės rizikos valdymas Europos darbo vietose. Antrosios Europos įmonių apklausos apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2) duomenys Europos rizikos

Detaliau

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Pusryčiai Pietūs Patiekalas Amžiaus grupė 1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė 4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Tiršta perlinių kruopų

Detaliau

Viesasis_22_tirazui.p65

Viesasis_22_tirazui.p65 ISSN 1648-2603 VIEÐOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2007. Nr. 22. Vaikø dienos centrø administravimo ir vertinimo problemiškumas Irena Sipoviè Vilniaus apskrities valstybinës mokesèiø inspekcijos Vilniaus

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL AL YT AUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ PAGAL PRIEMONĘ "SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ KVALIF

ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL AL YT AUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ PAGAL PRIEMONĘ SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ KVALIF ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL AL YT AUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ PAGAL PRIEMONĘ "SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS" TIKSLINIMO IR KEITIMO 2011 m.

Detaliau

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai, LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius 1 TURINYS I. TYRIMO METODIKA...3 II. TYRIMO REZULTATAI...6 III. APIBENDRINIMAI...12 2 I. TYRIMO METODIKA Visuomenės

Detaliau

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo PASAULIO PAŽINIMAS Ženklai mums padeda Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduojamas situacijas. Užbaik sakinius. Ženklas nepadės, jei.. Kultūringas žmogus niekada... Kaip

Detaliau

knygelė liet.indd

knygelė liet.indd SVEIKI ATVYKĘ Į VALSTYBĖS PAŽINIMO CENTRĄ! 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje atidaryto edukacinio centro vizija Lietuvos ateitimi tikintys ir ją aktyviai kuriantys, atsakomybę

Detaliau

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTIZUOTUS VERTINIMO ĮRANKIUS ATASKAITOS PRIEDAS MOKYKLOMS,

Detaliau

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu

Detaliau

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS KANITERAPINĖS PAGALBOS CENTRAS PADEDAME SVEIKTI Kaniterapijos ištakos Kaniterapijos istorija rašoma nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Kapralas Williamas Wynas karo lauke rado Jorkšyro terjerų kalaitę

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2013 M

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2013 M Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2013 M. SPALIO 15 D. ĮSAKYMO NR. V-957 DĖL TARPVALSTYBINĖS

Detaliau

„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

„This research is  funded by the European Social Fund under  the Global Grant masure“ VERSLUMO KOMPETENCIJOS POREIKIS IR RAIŠKA VEIKLOJE Tarptautinė konferencija - 2015 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ MOKSLINIAI TYRIMAI IR PLĖTRA/ RESEARCH AND DEVELOPMENT OF KEY COMPETENCES FOR ADULTS

Detaliau

Galioja nuo TURINYS P. BENDROSIOS Draudimo apsaugos galiojimas Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendros

Galioja nuo TURINYS P. BENDROSIOS Draudimo apsaugos galiojimas Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendros Galioja nuo 2019-07-01 TURINYS P. BENDROSIOS 1 1 2. Draudimo apsaugos galiojimas 2 2 2 2 6. Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendrosios i lygos 3 raustai rizikai 3 moka 3 4 4 12. Subrogacija

Detaliau

Untitled-1

Untitled-1 ISSN 1392 5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2007 19 NEFORMALAUS UGDYMO EDUKACINIS DISKURSAS Nepamokinë veikla kaip sutrikusio regëjimo paaugliø socialiniø ágûdþiø ugdymo veiksnys Rita Raudeliûnaitë Lektorë,

Detaliau

european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx

european-semester_thematic-factsheet_addressing-inequalities_lt.docx EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ NELYGYBĖS ŠALINIMAS 1. ĮVADAS Pastaraisiais metais paaštrėjo nelygybės problema. Ekonomikos krizė stipriai paveikė Europą ne vienus metus trukęs gyvenimo

Detaliau

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas Tyrimo rezultatai Parengė: Valstybinio psichikos sveikatos Priklausomybės ligų skyriaus Vyriausioji specialistė Lina Ignatavičiūtė 1 Turinys 1. Tiriamųjų tam tikrų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnio vertinimas...

Detaliau

Ataskaita

Ataskaita VšĮ SOPA 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2 VŠĮ SOPA 2008 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Turinys VšĮ SOPA 3 PROJEKTAI Karjeros konsultavimas neįgaliesiems: pažintis su Nyderlanduose taikoma metodika ir praktika 5 Sunkiai

Detaliau

ORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija

ORGINALAS moklso metu  UGDYMO PLANAS - Kopija PATVIRTINTA Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriaus 218 m. rugsėjo 4 d. įsakymu P2-112 V ŠILUTĖS ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO 218-219 MOKSLO METAIS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

Slide 1

Slide 1 H2020 Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra Informacinis renginys, Lietuvos mokslo taryba Živilė Ruželė, zivile.ruzele@lmt.lt 2019 m. birželio 7 d. Turinys 1. Plėtros stipendijos 2. Patarimai Twinning

Detaliau

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių reikšmę bei darybą ir visi

Detaliau

lec10.dvi

lec10.dvi paskaita. Euklido erdv_es. pibr_ezimas. Vektorin_e erdv_e E virs realiuju skaiciu kuno vadinama Euklido erdve, jeigu joje apibr_ezta skaliarin_e sandauga, t.y. tokia funkcija, kuri vektoriu porai u; v

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

Lea_LT_web.pdf

Lea_LT_web.pdf LIETUVOS EKONOMIKOS 11 11 LAPKRITIS ISSN 9-8358 (online) Turinys EKONOMIN S RAIDOS VERTINIMAS... 3 I. TARPTAUTIN APLINKA... 5 II. REALUSIS SEKTORIUS... 7 Visumin paklausa ir visumin pasi la... 7 Darbo

Detaliau

Negalia.pmd

Negalia.pmd PROBLEMOS ANALIZË ÐVIETIMO 2007, rugpjûtis Nr. 4 (15) ISSN 1822-4156 Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: NEGALIÀ TURINTYS STUDENTAI LIETUVOS AUKÐTOSIOSE MOKYKLOSE:

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiek EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 11 11 COM(2015) 563 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2013 m. valstybių narių pastangos pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

Detaliau