Neuro_2009_Nr2.vp

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Neuro_2009_Nr2.vp"

Transkriptas

1 Originalûs moksliniai darbai Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai R. Liesienë* V. Liesienë** I. Ulozienë*** M. Þakevièius**** *Kauno medicinos universiteto Vaikø ligø klinikos Intensyvios terapijos skyrius **Kauno medicinos universitetas ***Kauno medicinos universiteto Biomedicininiø tyrimø instituto Neuromokslø laboratorija ****Vilniaus universiteto Biologijos ir biofizikos katedra Adresas: Rûta Liesienë Eiveniø g. 2, Kaunas Mob. tel. (8 686) El. paðtas: hoo.com Santrauka. Tiks las. Ávertinti vaikø, iðtiktø komos, galvos smegenø neurofiziologiniø rodik - liø ki ti mus bei jø ry ðá su sà mo nës at si kû ri mu. Áver tin ti ir pa ly gin ti prog nos ti nes kli ni ki nio ir neu ro vi zu a linio iðtyrimo galimybes bei neurofiziologiniø tyrimø analizës dinaminius rezul - ta tus, ið ti kus komai dël sunkaus trauminio galvos smegenø suþalojimo. Ty ri mo medþiaga ir metodai. Tiriamøjø grupæ sudarë sunkià galvos smegenø traumà pa - ty ræ vai kai, iðtikti komos bei gydyti pagal sunkios galvos smegenø traumos gydymo protoko - là. Kli nið kai sàmonës bûklë vertinta remiantis Glazgo komø skale, smegenø audinio paþeidi - mai áver tin ti re mian tis kom piu te ri nës to mog ra fi jos (KT) duo me ni mis. At lik ti elek tro en ce fa - log ra fi jos (EEG) tyrimai, registruojant galvos smegenø bioelektriná aktyvumà dviejuose eta - puo se: I ûmiu po trau mi niu pe ri odu (24 72 val.) se da ci jos fo ne bei II vë les niu (> 72 val.) at si sta ty mo laikotarpiu be sedacijos. Registruoti smegenø kamieno klausos sukelti potencia - lai (SKKSP). Tai ky ta EEG vi zu a li në ir kie ky bi në kom piu te ri në spek tri në / daþ nu mi në ana li - zë. Vi zu a li në ap þval gi në EEG ana li zë at lik ta, skirs tant pa gal ko mai pri im tus ára ðø vaiz dus: del ta, ið kro va-slo pi ni mas, al fa ko ma, de sin chro ni za ci ja. Kie ky bi në EEG ana li zë at lik ta abiem eta pais at ski rai. Re zul ta tai. Ið tir ti 42 vai kai, pa ty ræ sun kià gal vos sme ge nø trau mà: ið jø 15 mer gai èiø ir 27 ber niu kai 1 17 me tø, am þiaus vi dur kis 10,95 ± 3,91 m. Pa gal Glaz go ko mø ska læ vi sais at ve jais sà mo në áver tin ta 8 balø. Pagal KT duomenis smegenø audinio paþeidimai suskirsty ti á su pra tentorinius ir subtentorinius. Sàmonës atsikûrimas buvo lëtesnis esant supratento - ri niam (21,6 ± 14,4 die nos) nei sub ten to ri niam (9,0 ± 5,4 die nos) ar vien tik ak so ni niam (18,1 ± 13,4 dienos) paþeidimui. Vizualinës apþvalginës EEG analizës rezultatai parodë vy - rau jan tá del ta aktyvumà 33 atvejais, alfa komos vaizdà 3 atvejais, EEG desinchronizacijà 5, ið kro vos-slopinimo vaizdà 1. Patikimai greitesnis sàmonës atsikûrimas stebëtas vyrau - jant del ta aktyvumui be smegenø kamieno laidumo paþeidimo, ávertinto pagal SKKSP duo - me nis. Kie kybinis EEG ávertinimas pagal spektrinës topografinës analizës duomenis parodë di des ná del ta ak ty vu mo ki ti mà svei ko se sme ge nø vie to se ir mak si ma liai ið reikð tà del ta ki ti - mà sen so motorinëse projekcijose abiejuose tyrimo etapuose. Stebëtas EEG reaktyvumo di - dë ji mas ko re lia vo su ge res ne ið ei ti mi trum pes niu sà mo nës at si kû ri mo lai ku. Iðvados. Sàmonës atsikûrimo laikas koreliuoja su smegenø audinio paþeidimo vieta: vë - les nis yra susijæs su smegenø þievës supratentorinës lokalizacijos platesniu paþeidimu. EEG del ta spek tro ki ti mo laips nis svei ka me ne pa þeis ta me sme ge nø au di ny je yra pa ti ki mai ryð - kes nis nei paþeistame audinyje. Sàmonës atsikûrimas, esant trauminei galvos smegenø ko - mai, ko re liuoja su neurofiziologiniø rodikliø pakitimais, stebimais esant ûminei komos bû - se nai: EEG delta aktyvumas ir normalûs galvos smegenø kamieno klausos sukeltøjø poten - cia lø (SKKSP) at sa kai ga li bû ti ver ti na mi kaip ge ros prog no zës ro dik liai. Di dë jan tis EEG del ta spek tro kitimo laipsnis sensomotorinëse smegenø þievës projekcijose ûminës komos bûk lës me tu atspindi sàmonës atsikûrimo galimybes. Neurofiziologiniai smegenø funkcinës bûk lës ro dik liai ga li bû ti sà mo nës at si kû ri mo ga li my biø ver ti ni mo kri te ri jai, de ri nant juos su neu ro vi zu a liniais duomenimis. Rak ta þo dþiai: sunki vaikø galvos smegenø trauma, trauminë koma, elektroencefalografija, vi zu a li në, spektrinë / daþnuminë analizë, galvos smegenø kamieno klausos sukeltøjø poten - cia lø ty ri mas, sà mo nës at si kû ri mas. Neurologijos seminarai 2009; 13(40):

2 Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai ÁVADAS TI RIA MØ JØ KON TIN GEN TAS IR ME TO DAI Gal vos sme ge nø trau mos vai kø am þiu je yra ga na daþ - nos, sie kia dau giau nei 10% vi sø neu ro lo gi niø su tri ki - mø, kar tais pri ly gi na mos ty lia jai epi de mi jai [1]. Trau ma su ke lia di fu zi ná me cha ni ná ner vi niø làs te liø ak - so nø pa þei di mà, dau ge liu at ve jø ið tin ka ávai rios truk - mës ko ma, sà mo nës at si kû ri mo prog no zë tam pa ne aið - ki. Be to, po trau mi niai struk tû ri niai cen tri nës ner vø sis - te mos (CNS) pa þei di mai daþ nai su ke lia il ga lai kes ve ge - ta ci nes bûk les, le ta lià baig tá iki 40 60% at ve jø [2, 3]. Prog nos ti niø sme ge nø funk ci jos at si sta ty mo ty ri mø në - ra daug, to dël sà mo nës at si kû ri mo prog nos ti niai kri te ri - jai në ra aið kûs. Moks li në je li te ra tû ro je ran da ma ne ma - þai at lik tø ty ri mø, më gi nant nu sta ty ti prog nos ti nius at - si sta ty mo ið ko mos kri te ri jus. Dau gu ma au to riø kli ni ki - niam ko mos bûk lës áver ti ni mui nau do ja Glaz go ko mos ska læ. Ne ma þai ti ria mø jø dar bø sme ge nø funk ci jai áver - tin ti nau do tas elek tro en ce fa log ra mos (EEG) vaiz di nis ver ti ni mas, siû lo ma jos vaiz di në kla si fi ka ci ja pa gal su - tri ki mo laips ná. Siû lo ma EEG krei viø kla si fi ka ci ja pa - gal ban gø for mà ir am pli tu dæ [4, 5] pa si ro dë tu rin ti ri bo - tas ver ti ni mo ga li my bes ir su lau kë ne ma þai kri ti kos. Pa - ti ki mes niais pri pa þin ti ly gia gre tûs EEG ir kli ni ki nës bûk lës ska liø ver ti ni mai, bei sme ge nø re ak ty vu mo laips nio, ið ti kus ko mai, ty ri mai [6]. EEG prog nos ti në ver të pa di dë jo pa nau do jus re gist ra ci jà sti mu lia ci jos me - tu; nu sta tant sme ge nø re ak ty vu mo laips ná esant ko mai [7]. At si ra dus ga li my bei nuo lat mo ni to riuo ti sme ge nø neu ro fi zio lo gi nius ki ti mus, esant ko mai, pra dë ta tai ky ti kie ky bi në EEG ana li zë. Kie ky bi niai EEG ty ri mai bu vo at lie ka mi nau do jant spek tri næ ir to po gra finæ jos ana li zæ. Re mian tis gau tais re zul ta tais, ðiuo se dar buo se pa teik tos prie lai dos apie ga li mà EEG spek tro ko re lia ci jà su sme - ge nø þie vës / po þie vio ry ðiø ki ti mo ir re ak ty vu mo laips - nio su ma þë ji mu, bû din gu ið ny ku siai sà mo nei [8 10]. Kie ky bi në EEG ana li zë pa si ro dë ga lin ti at skleis ti smegenø au di nio dis funk ci jà. Pa ra le liai at lik ti funk ci - nio mag ne ti nio re zo nan so (MR) ir kie ky bi nës EEG ana - li zës ty ri mai nu sta të, kad yra ry ðys tarp elek tro fi zio lo gi - niø ir ana to mi niø CNS au di nio pa ki ti mø [11, 12]. That - cher ap ra ðy ti (1998 m.) funk ci nio MRI ty ri mo duo me - nys ko re lia vo su kie ky bi niais EEG spek tro ty ri mo duo - me ni mis ir at spin dë jo pil ko sios ir bal to sios sme ge nø me dþia gø pa þei di mus. Va di na si, kie ky bi nës EEG ana li - zës me to dai ta po pa grás tais ver ti nant sme ge nø au di nio pa þei di mo laips ná ir sme ge nø funk ci jos at si sta ty mo ga - li my bes esant ko mai. Mû sø ty ri mo tiks las: áver tin ti vai kø, ið tik tø ko mos, sme ge nø funk ci næ bûk læ, sà mo nës at si kû ri mo ið ko mos lai kà at lie kant kli ni ki nius, neu ro vi zu a li nius ir kie ky bi - nius neu ro fi zio lo gi nius (EEG ir SKKSP) ty ri mus ûmiu trau mos pe ri odu bei at lik ti ðiø duo me nø ko re lia ci næ ana - li zæ. Taip pat pa ly gin ti kli ni ki niø bei neu ro fi zio lo gi niø ty ri mø ga li my bes prog no zuo jant sà mo nës at si kû ri mà, ið - ti kus ko mai dël sun kaus trau mi nio gal vos sme ge nø su þa - lo ji mo. Ti ria mø jø gru pæ su da rë Kau no me di ci nos uni ver si te to (KMU) Vai kø li gø kli ni kos Vai kø in ten sy vio sios te ra pi - jos sky riu je (VITS) gy dy ti 42 vai kai, ku riø am þius 1 17 me tø, am þiaus vi dur kis 10,95 ± 3,9 m. Gru pë je bu vo 15 mer gai èiø ir 27 ber niu kai. Vai kai, pa ty ræ sun kià gal vos sme ge nø trau mà, bu vo gy dy ti pa gal sun kiai gal - vos sme ge nø trau mai gy dy ti tai ko mà pro to ko là: pil na se - da ci ja (dia ze pa mu), re lak sa ci ja, opia ti në anal ge zi ja, dirb - ti në plau èiø ven ti lia ci ja, trau ku li nio ak ty vu mo pro fi lak ti - ka (fe ni toi nu), in fu zo te ra pi ja nor mo vo le mi jai uþ tik rin ti bei elek tro li tø ba lan so ko rek ci ja, nor mo ter mi ja ar ðal dy - mas pa gal ðal dy mo pro to ko lo tai ky mo in di ka ci jas. Sun - kios gal vos sme ge nø trau mos diag no zë nu sta ty ta re mian - tis anam ne ze, pir mi nës ap þiû ros ir kli ni ki nio ty ri mo me tu ob jek ty viai ap þiû rint ir pa gal Glaz go ko mø ska læ (GKS 8) ver ti nant sà mo nës bûk læ po pa tir to su þa lo ji mo [13], bei at li kus gal vos sme ge nø kom piu te ri nës to mog ra - fi jos (KT) ty ri mà. Vi siems ti ria mie siems at lik ti KT ty ri - mai, mo ni to riuo tas vi di nis kau ko lës slë gis (VKS), ver tin - tas gal vos sme ge nø per fu zi nis spau di mas (SPS). Áver tin ta ir do ku men tuo ta (KT ty ri mo duo me nys áver tin ti gy dy to - jo ra dio lo go bei neu ro chi rur go) per pir mà já KT ty ri mà ste bë tø pa þei di mø ana to mi në lo ka li za ci ja: kau ko lës kau - lø lû þiai, krau ja vi mas po kie tuo ju sme ge nø dan ga lu, krau ja vi mas virð kie to jo sme ge nø dan ga lo, krau ja vi mas po vo ra tin kli niu sme ge nø dan ga lu, krau ja vi mas á sme ge - nø au di ná ar skil ve lius, sme ge nø ede ma ir di fu zi nis ak so - ni nis sme ge nø pa þei di mas. Re mian tis pa to lo gi niø pa ki ti - mø ap ra ðy mu, gal vos sme ge nø struk tû ri niai su þa lo ji mai su skirs ty ti á su pra ten to ri nius ir sub ten to ri nius, ap ra ðy ta sme ge nø ede ma bei di fu zi nio ak so ni nio pa þei di mo vaiz - das. Ste bë tø sme ge nø struk tû ri niø pa ki ti mø ana to mi në to po gra fija ir pa þei di mo lo ka li za ci ja sta tis ti në se pro gra - mo se ko duo ta nau do jant tuos pa èius tað kus kaip EEG elek tro dø ið dës ty mo po zi ci jos gal vos pa vir ðiu je pa gal tarp tau ti næ 10/20 sche mà. Li gos gy dy mo baig tis ver tin ta pa gal sà mo nës at si kû ri mo lai kà pa ro mis po ið tik tos trau - mos bei sà mo nës ly gis pra ëjus 1 mën. po trau mos. EEG ty ri mai at lik ti dviem eta pais: I anks ty vuo ju po trau mi - niu lai ko tar piu (24 72 val.) bei II at si sta ty mo lai ko tar - piu (po > 96 val.), re gist ruo jant gal vos sme ge nø bio e lek - tri ná ak ty vu mà vie nà va lan dà nuo 16 gal vos pa vir ðiaus tað kø pa gal Tarp tau ti næ 10/20 elek tro dø ið dës ty mo sis te - mà. EEG bu vo re gist ruo ja ma nau do jan tis 16 ka na lø EEG sis te ma ( Sie mens-ele ma sis te ma, Ðve di ja). At si sta ty - mo po trau mos lai ko tar piu bu vo re gist ruo ti ir gal vos sme - ge nø ka mie no klau sos su kel tie ji po ten cia lai (SKKSP). SKKSP bu vo re gist ruo ja mi Bio-Lo gic su kel tø jø po ten - cia lø re gist ra vi mo apa ra tû ra ( Bio-Lo gic Sys tems Corp, JAV). Kai rio ji ir de ði nio ji au sys at ski rai sti mu liuo tos gar - si niu sti mu lu 23,1/s sprag së ji mais. Nau do tas Hz fil tra vi mas, vie no ka na lo ára ðas, re gist ruo - jant ip si la te ra li nës au sies at sa kà. Nau do tas msek truk mës ára ðo lan gas. Neu ro fi zio lo gi niø ty ri mø duo me - nys EEG ir SKKSP, bu vo ana li zuo ja mi ne pri klau so mø 73

3 1 pav. EEG spektrinë analizë panaudojus FFT (fast Fourrier anal y sis) analizës metodà. Iðskiriamos daþnumø juostos: delta, teta, alfa, beta paþymëtos paveikslëlio apaèioje. Elektrodø pozicijos pagal Tarptautinæ 10/20 elektrodø iðdëstymo sistemà X aðyje. 2 pav. Topografinis spektriniø EEG duomenø vaizdas. Skaièiai, matomi elektrodø vietose, atitinka procentiná vaizduojamojo daþnumo (delta, teta, alfa, beta) kieká, analizuojant 4 s trukmës EEG aktyvumo áraðà. eks per tø, tu rin èiø li cen ci juo tà pa tir tá ver tin ti ty ri mø duo - me nis. EEG ana li zë at lik ta dviem bû dais: vi zu a li në ap - ra ðo mo ji, tai kant pri im tus EEG ver ti ni mo ir kla si fi ka ci - jos kri te ri jus pa gal ste bi mus sme ge nø bio ak ty vu mo daþ - nu mus, am pli tu dæ [14, 15], ir kie ky bi në kom piu te ri në EEG ana li zë, nau do jant stan dar ti nes EEG spek tri nës ana - li zës pro gra mas, ku rios lei dþia ið skir ti ke tu rias daþ nu mi - 74 nes bio e lek tri nio ak ty vu mo juos tas (del ta, te ta, al fa, be - ta) ir pa vaiz duo ti jø to po gra - finá ið si dës ty mà skait me ni - niu bei spal vi niu bû dais. EEG spek tro duo me nims áver tin ti bu vo ana li zuo ja mi mi nu tës truk mës lais vi nuo ar te fak tø ára ðai; ap do ro ja mi 4 s truk mës pa rink ti epi zo - dai ir kau pia mi gau ti re zul ta - tai 3 pa si kar to ji mø me tu. Po to bu vo at lie ka ma ðiø duo - me nø su per po zi ci ja 1 val. mo ni to ria vi mo lai ko tar piu. Ver tin ta vy rau jan èio daþ nu - mo to po gra fija bei jø ki ti mai lai ke ávai riuo se sme ge nø pro jek ci niuo se tað kuo se (16 po zi ci jø). Tai kant EEG spek tri næ ana li zæ FFT pro - gra ma (fast Four rier trans - for ma tion) bei to po gra finæ spek tri niø duo me nø ana li zæ, bu vo at lie ka mas au to ma ti - nis EEG spek tro daþ nu mø ið sky ri mas á 4 juos tas (1 pav.). Po to gau tas kie ky - bi nis pro cen ti nis duo me nø ið dës ty mas pa gal re gist ruo - ja mas elek tro dø po zi ci jas. Vi si duo me nys bu vo gau ti kaip vaiz di nis ir skait me ni - nis duo me nø pa vaiz da vi mas pa si rink tu lai ku 1 min. (2 pav.). Gau ti duo me nys bu vo su muo ja mi kas va lan - dà (at lie ka ma au to ma ti në duo me nø su per po zi ci ja), tai lei do áver tin ti pro cen ti nius EEG spek tro duo me nø ki ti - mus kiek vie no je elek tro dø po zi ci jo je (3 pav.). Pe ri - odog ra mos ana li ze (kom - piu te rio pro gra ma) bu vo áver tin tas del ta ak ty vu mo ki ti mas vir ðu gal vio po zi ci - jo se cik lais per mi nu tæ. Vi si EEG ana li zës bû dai bu vo at - lik ti I ty ri mo eta pe, esant pa - cien tams se da ci jo je, ir II eta - pe be se da ci jos. Sta tis ti në duo me nø ana li zë at lik ta nau - do jant pro gra mas Sta tis ti ka, Mic ro soft Ex cel ir WinS TAT for Ex cel. Kli ni ki niø ir neu ro fi zio lo gi niø ty ri mø duo me nø ap do ro ji mas ir ver ti ni mas at lik tas nau - do jant sta tis ti nius ana li zës me to dus: ap ra ðo muo sius, ko - re lia ci nius, Fried ma no, Vil co xon po ri næ ir gru puo tà ana - li zæ, Kol mo go ro vo-smir no vo tes tus.

4 Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai 3 pav. Topografinis EEG spektro kitimo vaizdas. Kiekvienoje elektrodø pozicijoje vaizduojamas procentinis kiekvieno daþnumo pokytis, at lie kant automatinæ duomenø superpozicijà: teigiamas arba neigiamas su þenklu. Lyginti to pa ties paciento EEG duomenys per valandà, apatiniame kampe nurodomas imties laikas T010 ir T004. TYRIMØ REZULTATAI Ty ri mo gru pæ su da rë 42 as me nys, 15 (35,7%) mer gai èiø ir 27 (64,3%) ber niu kai, am þiaus vi dur kis 10,95 ± 3,91 me - tø (nuo 1 iki 17 me tø). Vi du ti në GKS ver të bu vo 5,64 (± 1,67) ba lo, ið gy ve no 39 (92,8%), mi rë 3 (7,1%) vai kai. Sà mo nës at si kû ri mas bu vo ste bë tas 37 (88%) at ve - jais, 13 (30,9%) pa cien tø ko ma tæ së si il giau nei 1 më ne sá po trau mos, 5 (11,9%) ið li ko il ga lai kës ve ge ta ci nës bûk lës sà mo nei ne at si kû rus. Vi du ti nis sà mo nës at si kû ri mo lai kas bu vo 17,85 ± 12,5 pa ros, mi ni ma lus 4 pa ros, mak si ma lus lai kas, ka da ste bë tas sà mo nës at si kû ri mas 76 pa ros. Sà - mo nës at si kû ri mas bu vo grei tes nis tiems as me nims, ku riø ap þval gi në je EEG bu vo del ta ak ty vu mas (80,9%), mir tin - gu mas ðio je gru pë je su da rë 2,9%. Esant al fa ko mos vaiz - dui EEG, mir tin gu mas bu vo 33,3%, esant de sin chro ni zuo - tai, þe mos am pli tu dës EEG 20% (ta èiau pas ta ro sios dvi im tys bu vo ma þos). Ko re lia ci jos tarp ko mos gy lio pa gal GKS ir sà mo nës at si kû ri mo lai ko ne bu vo nu sta ty ta (p < 0,1), sta tis ti nis reikð min gu mas men kas (p > 0,7). Pa - gal KT ty ri mø duo me nis, 27 vai kams (64,3%) nu sta ty tas su pra ten to ri nis ir 11 (26,2%) sub ten to ri nis gal vos sme - ge nø su þa lo ji mai. Krau ja vi mas virð kie to jo sme ge nø dan - ga lo bu vo 9 (21,4%) at ve jais, krau ja vi mas á vo ra tin kli ná sme ge nø dan ga là 13 (30,9%), krau ja vi mas po kie tuo ju sme ge nø dan ga lu 8 (19%), krau ja vi mas á sme ge nø au di - ná 15 (35,7%), krau ja vi mas á skil ve liø sis te mà 6 (14,3%), sme ge nø ede ma su in trak ra ni ji nës hi per ten zi jos po þy miais kaip siau ros ba zi nës cis ter nos bei su ba rach noi - di niai kon vek si ta li niai tar pai 34 (80,9%), di fu zi nis ak so - ni nis pa þei di mas 9 (21,4%) at ve jais. Esant sme ge nø ede - mai, Glazgo komø skalës balø statistinë imties mediana bu vo ly gi 6 ba lams, o ne sant sme ge nø ede mos 7 ba lai. Detaliau analizuojant paþeidimø átakà sàmonës atsikûrimo lai kui, pa ste bë ta, jog pa þei di mai su pra ten to ri në se (vir ðu ti - nës þievës) srityse lemia reikðmingai ilgesná sàmonës atga - vimo laikà (R xy = 0,4; p = 0,01) (1 lent.). SKKSP ty ri mas at lik tas 39 vai kams, 22 at ve - jais (56,4%) ne ras ta jo kiø klau sos lai dø pra lai du mo su - tri ki mø nuo srai gës iki tar pi - niø sme ge nø, sà mo nës at si - kû ri mo vi du ti në truk më bu vo 11,3 ± 5,44 pa ros. Ið 39 ti ria - mø jø 17-ai (43,6%) SKKSP ty ri mas bu vo pa to lo gi nis: ban gø ið ny ki mas vie no je pu - së je 3 (17,6%) at ve jais, 17-ai (43,6%) pail gë jæs tarp - ban gi nis la ten tið ku mas tarp I III ir I V ban gø, 5 (12,8%) atvejais klausos laido pralai - du mo pa ki ti mai bu vo abi pu - siai, 12 (30,8%) at ve jø vien pu siai (pail gë jæs tarp - ban gi nis la ten tið ku mas de ði - në je 5, kai rë je 7 at ve jais). Esant pa to lo gi niams SKKSP duo me nims, sà mo nës at si kû ri mo lai kas bu vo il ges nis: 12 vai kø sà mo në at si kû rë vi du ti nið kai po 15,26 ± 17,58 pa - ros, 5 vai kai ið li ko ve ge ta ci nës bû se nos iki sta cio na ri nio gy dy mo pa bai gos ir sà mo nës at si kû ri mo ne bu vo ste bë ta. Sme ge nø ka mie no klau sos su kel tø jø po ten cia lø ty ri mø re - zul ta tai ro do, jog, esant lai du mo pa þei di mui ka mie no sri ty - je, reikðmingai pailgëja pacientø sàmonës atsikûrimo lai - kas (2 lentelë). Vi sø ti ria mø jø EEG duo me nys bu vo ið ana li zuo ti kie - ky bið kai (I ir II eta puo se), tai kant kom piu te ri næ pro gra mi - næ spektrinæ analizæ. Vertintas daþnumo spektras, atliekant 1 lentelë. Sàmonës atsikûrimo laikas paromis ir anatominë smegenø paþeidimo lokalizacija. Sàmonës atsikûrimo laikas paromis Supratentorinis paþeidimas Subtentorinis paþeidimas Vidurkis 21,6 9,0 Standartinis nuokrypis 14,4 5,4 Skirtumo p = < 0,001 Paþeidimo lokalizacijos ir sàmonës atsikûrimo laiko koreliacija 0,4 (p = 0,01) 0,004 (p = 0,8) 2 lentelë. Smegenø kamieno klausos sukeltøjø potencialø duo me nø ir sàmonës atsikûrimo laiko palyginamieji sta tis ti - niai rezultatai. Sàmonës atsikûrimas paromis Paþeistas laidumas pagal SKKSP Normalus laidumas pagal SKKSP Vidurkis 25,7 9,4 Standartinis nuokrypis 16,5 4,4 Skirtumo p = 0,004 Patologinio laidumo koreliacija su sàmonës atsikûrimo laiku (d.) 0,6 p < 0,001 75

5 3 lentelë. EEG delta aktyvumo kitimo suminiai duomenys I tyrimo etape, sedacijos metu. I etapas F7 T3 T5 Fp1 F3 C3 P3 O1 Fp2 F4 C4 P4 O2 F8 T4 T6 Tiriamøjø skaièius Vidurkis 3,2 4,1 3,1 3, ,5 7,1 4,1 4,4 12,2 12,4 7,0 4,1 4,0 5,5 3,3 Vidurkio standartinë paklaida 0,3 0,4 0,3 0,3 0,8 0,8 0,4 0,4 0,3 0,9 0,9 0,4 0,3 0,4 0,3 0,3 Dispersija 4,5 5,1 4,9 4,7 27,1 30,3 5,4 5,4 4,5 33,0 33,6 8,1 4,9 5,3 4,4 4,0 Standartinis nuokrypis 2,1 2,3 2,2 2,2 5,2 5,5 2,3 2,3 2,1 5,7 5,8 2,8 2,2 2,3 2,1 2,0 Minimumas Maksimumas Mediana ,5 11, , ,5 6 3 Procentiniø pakitimø vidurkis EEG registracijos taðkuose nurodytas virðutinëje eilutëje. Paryðkinta didþiausiø pakitimø projekcinës zonos F ir C elektrodø pozicijose abiejuose smegenø pusrutuliuose. 4 lentelë. EEG delta aktyvumo kitimo suminiai duomenys II tyrimo etape. II etapas F7 T3 T5 Fp1 F3 C3 P3 O1 Fp2 F4 C4 P4 O2 F8 T4 T6 Tiriamøjø skaièius Vidurkis 7,4 7,6 8,0 5,7 9,3 9,8 10,6 9,9 5,9 7,4 9,0 9,4 9,8 7,6 7,4 8,3 Vidurkio standartinë paklaida 1,0 1,0 0,9 0,9 1,1 1,0 1,1 1,1 0,8 0,7 0,8 0,9 0,8 0,7 0,8 0,9 Dispersija 44,7 45,3 34,6 37,7 51,2 39,6 50,4 47,6 26,2 23,0 30,1 31,3 28,6 21,4 26,5 37,8 Standartinis nuokrypis 6,7 6,7 5,9 6,1 7,2 6,3 7,1 6,9 5,1 4,8 5,5 5,6 5,4 4,6 5,2 6,1 Minimumas Maksimumas Mediana , , ,5 Procentiniø pakitimø vidurkis EEG registracijos taðkuose nurodytas virðutinëje eilutëje. Paryðkinta didþiausiø pakitimø projekcinës zonos abiejuose smegenø pusrutuliuose. daþ nu mi næ to po gra finæ ana li zæ kar to gra fijà, t. y. daþ nu - mø pa si skirs ty mà ávai riuo se gal vos pa vir ðiaus tað kuo se bei kar to gra finio vaiz do ki ti mà lai ke. Spek tri nës to po gra - finës EEG ana li zës duo me nys pa ro dë ne to ly gø del ta ak ty - vu mo ki ti mà sme ge nø pro jek ci në se sri ty se. Del ta spek tro ki ti mo to po gra finë ana li zë lei do áver tin ti sme ge nø bio e lek - triná aktyvumà / reaktyvumà visiems tiriamiesiems abie - juo se ty ri mo eta puo se. Su mi nis del ta ak ty vu mo kin ta mu - mo vaizdas kiekviename EEG registracijos taðke (pagrin - 4 pav. EEG delta aktyvumo kitimo sedacijos fone erdvinis vaizdas. Y aðyje (pav. deðinëje) EEG registracijos elektrodø pozicijos (standartiniai nuvedimo taðkai), X aðyje tiriamøjø eilës numeriai. Lentelës apaèioje spalvomis nurodomas procentinis kitimas. 76 diniai statistiniai rodikliai pateikti 3 lentelëje) rodo iðskirti - nai di des ná del ta re ak ty vu mà ties elek tro dais, ku rie at spin - di sen so mo to ri nius lau kus. At li kus Kol mo go ro vo-smir - no vo ir Chi 2 tes tus duo me nø nor ma lið ku mui tik rin ti, bu vo nu sta ty ta, kad duo me nys pa ti ki mai ne si sky rë nuo nor ma - liojo skirsnio, todël tolesnei statistinei analizei taikyti para - metriniai testai. 3 lentelëje tamsesne spalva iðryðkinti la - biau siai kin ta mo del ta ak ty vu mo EEG re gist ra ci jos tað kai. F3-C3 ir F4-C4 elek tro dø po zi ci jo se del ta spek tro kin ta - mumas yra statistiðkai reikð - min gas (p < 0,001). Ryð kus del ta spek tro kin ta mu mas ma - to mas ir P3-P4 elek tro dø pro - jek ci jo se ly gi nant su ki to mis re gist ra ci jos vie to mis, ta èiau yra ma þes nis nei anks èiau ap - ra ðy tuo se F ir C tað kuo se. Del - ta spektro kitimo pasiskirsty - mas gal vos pa vir ðiu je I eta pe (se da ci jos fo ne) pa vaiz duo tas 4 pa veiks le. Aið kiai ma to mi di des niu kin ta mu mu ið si ski - rian tys EEG re gist ra ci jos taðkai F3, F4 ir C3, C4. Ant ra - me ty ri mo eta pe re gist ruo ta EEG ir jos del ta spek tro ak ty - vu mo kin ta mu mas ver tin tas

6 Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai 5 pav. Vidutinio EEG delta spektro kitimo palyginimas skir - tin guo se komos tyrimo etapuose (p reikðmingumo lygmuo). 6 pav. EEG delta aktyvumo kitimo II tyrimo etape erdvinis vaizdas. Y aðyje (pav. deðinëje) EEG registracijos elektrodø pozicijos (standartiniai nuvedimo taðkai), X aðy je pacientø eilës numeris. Lentelës apaèioje nurodomas procentinis kitimas. ne sant se da ci jos fo no. Vi sø EEG re gist ra ci jos elek tro dø po zi ci jø duo me nys su ap ra ðo mai siais sta tis ti niais ro dik - liais pateikti 4 lentelëje. Ðiame etape akivaizdþiai didesnis ben dras vi du ti nis del ta spek tro ak ty vu mo kin ta mu mas vi - suo se re gist ra ci jos tað kuo se. Pe ri odog ra mos ana li zës duo - me ni mis, del ta spek tro re ak ty vu mas di dë jo per ei nant ið I ty ri mo eta po á II. I eta po del ta spek tro kin ta mu mo pe ri o - das bu vo 6,4 ± 3,6/min, o II eta po 8,3 ± 1,4/min (skir tu mo tarp eta pø p = 0,06). Kaip ir I eta pe, di des niu re ak ty vu mu ið si ski ria (p = 0,05) so ma to sen so ri nës pro jek ci jos ir gre ti - mi P3, P4 tað kai (5 pav.). Del ta spek tro ak ty vu mo ki ti mo pa si skirs ty mas gal vos pa vir ðiu je II eta pe (be se da ci jos fo - no) pa vaiz duo tas 6 pa veiks le. Ma to mas pla èiau ið pli tæs di - des nis del ta spek tro kin ta mu mas, ta èiau mak si ma lios reikðmës iðlieka somatosensorinëse projekcijose, panaðiai kaip ir I etape. Tæsiant tyrimo duomenø statistinæ analizæ, ver tin tas sà mo nës at si kû ri mo lai ko tar pis pa ro mis ir jo ry - ðys su EEG del ta spek tro re ak ty vu mu bei ki tais pa ra met - rais. At lik ta re gre si në duo me nø ana li zë pa ro dë, kad duo - me nis ge riau siai ap ra ðo laips ni në re gre si jos funk ci ja (ko - reliacijos koeficientas R xy = -0,31, de ter mi na ci jos ko e fi - cientas R 2 = 0,1) (7 pav.). Ieð - ko ta sà mo nës at si kû ri mo lai ko ko re lia ci jos su kiek vie nu EEG registracijos taðku atskirai bei at lie kant ávai riø tað kø de ri - nius. Silpnai, taèiau geriausiai su sà mo nës at si kû ri mo lai ku ko re liuo ja vi du ti nis vi sø tað kø (R xy = -0,31) ir F3 tað ko (R xy = -0,3) del ta spek tro kin - tamumas, bet statistiðkai ne - reikð min gai. Ti ria mø jø pro - cen ti nis del ta spek tro kin ta - mu mas bu vo ne vie no das, sme ge nø pa þei di mø ap im tis ir lo ka li za ci ja bu vo skir tin ga, to - dël nu spræs ta duo me nis pa a na - li zuo ti ti ria mø jø gru pë se pa gal sà mo nës at si kû ri mo truk mæ (< 10 d., d., d. ir > 30 d.). Ana li zuo da mi vi du ti - ná del ta spek tro kin ta mu mà gru pë se, su skirs ty to se pa gal sàmonës atsikûrimo laikà, nustatëme statistiðkai reikðmingà ry ðá: kuo ma þes nis del ta spek tro kin ta mu mas, tuo il ges - nis sà mo nës at si kû ri mo lai ko tar pis (p = 0,03) (8 pav.). Taip pat bu vo pa ly gin tos ana to mið kai svei kos bei pa þeis tos gal - vos sme ge nø zo nos del ta spek tro kin ta mu mas bei pa þei di - mø áta ka sà mo nës at si kû ri mo lai kui. Ið ana li za vus svei kø ir pa þeis tø gal vos sme ge nø vie tø del ta spek tro kin ta mu mà, 7 pav. Sàmonës atsikûrimo laiko ir EEG delta aktyvumo kin - ta mu mo ryðys. Statistinis vertinimas paþymëtas Y ge riau siai duomenis apraðanti regresijos lygtis. 8 pav. Sàmonës atsikûrimo laiko ir vidutinio EEG delta spekt - ro kintamumo ryðys. Koreliacinis vertinimas pagal II tyrimo etapo duomenis, p reikðmingumo lygmuo. 77

7 9 pav. Sveikø ir paþeistø smegenø srièiø delta aktyvumo kitimo palyginimas. Smegenø struktûrinis paþeidimas vertintas pagal KT duomenis, duomenys koduoti pagal EEG standartines elektrodø pozicijas, ko da - vi mas 1 nurodo esamà smegenø audinio paþeidimà, pavaizduotà juoda spalva, kodavimas 0 nurodo nepaþeistà audiná. X aðyje su - mi niai paþeistø smegenø vietø duomenys pagal EEG registracijos taðkus visai tiriamøjø grupei, p statistinis reikðmingumo lygmuo. nustatyti reikðmingi skirtumai: paþeistose zonose delta spek tro kin ta mu mas bu vo pa ti ki mai ma þes nis nei svei ko se (p < 0,01) (9 pav.). DUOMENØ APTARIMAS Ko ma yra sà mo nës bû se na, su si ju si su sme ge nø þie vës dis funk ci ja dël jos pir mi niø pa ki ti mø ar dël ant ri niø, at si - ra du siø pa si kei tus sme ge nø ka mie no áta kai [16]. EEG ty - ri mas sme ge nø funk ci nei bûk lei áver tin ti, ið ti kus ko mai, moks li në je li te ra tû ro je nu ro do mas kaip jaut rus me to das, lei dþian tis at skir ti me ta bo li nius pa þei di mus, áver tin ti dis - funk ci jos laips ná, epi lep si niø pa rok siz mø pa vo jø. EEG at - spin di funk ci nius ner vi nio au di nio pa ki ti mus ir ga li pa pil - dy ti neu ro vi zu a li nius ty ri mus duo me ni mis apie sme ge nø au di nio ar ry ðiø tarp struk tû rø pa þei di mo pa vo jus [17]. Li - te ra tû ro je nau do ja mos ap þval gi nës EEG ver ti ni mo ska lës pa gal daþ nu mø po bû dá ir sta bi lu mà bei spe ci fi nius vaiz - dus, to kius kaip elek tri në ty la ar ið kro va / slo pi ni mas, daþ nai at spin di le ta lià baig tá. Mû sø duo me ni mis, daþ nes - në le ta li baig tis bu vo esant de sin chro ni zuo tam EEG vaiz - dui, ið kro va / slo pi ni mas vaiz dui ar ba al fa ko mai. Di - des nis ið gy ve na mu mas ir grei tes nis sà mo nës at si kû ri mas bu vo ste bë tas pa cien tø gru pë je, esant del ta ko mos EEG vaiz dui. Li te ra tû ro je siû lo ma, ver ti nant sme ge nø funk ci - næ bûk læ, nau do ti in for ma ty ves næ ana li zæ to kià kaip EEG spek tro ty ri mai esant ko mai. Mes at li ko me spek tri - næ / to po gra finæ EEG ana li zæ dviem eta pais: pir mo mis ko - mos pa ro mis esant se da ci jai dia ze pa mu ir II eta pe bûk lë - je be se da ci jos. Rë më mës li te ra tû ros duo me ni mis, kad del ta spek tro duo me nys ne kin ta nuo se duo jan èio pre pa ra - to po vei kio; ke le to au to riø pa skelb ti ly gi na mie ji ty ri mai gru pë se pa ro dë aukð tes nio daþ nu mo spek tro da lies pa di - dë ji mà bar bi tû ra tø ir ben zo dia ze pi nø po vei ky je, ne kin - tant del ta ak ty vu mo po bû dþiui [18 21]. Kli ni ki në je prak - ti ko je in trak ra ni ji nei hi per ten zi jai ma þin ti, esant trau mi - nei ko mai, nau do ja mi hid rok si bu ty ra tø, bar bi tû ra tø pre - pa ra tai su ke lia daþ nes nius EEG de sin chro ni za ci jos pe ri - odus nei ben zo dia ze pi nai, ta èiau ne kei èia del ta daþ nu mo spek tro [22, 23]. Au to riai ap ra ðo bû din gà ko mai EEG di - na mið ku mà, to dël mes at li ko me spe cia lià spek tri næ / to po - gra finæ ana li zæ dviem eta pais bei duo me nø su per po zi ci jà ty ri mo me tu kas va lan dà, no rë da mi áver tin ti bio ak ty vu mo kin ta mu mo / sta bi lu mo laips ná. Li te ra tû ro je nu ro do mas EEG vaiz do sta bi lu mas kaip blo ges nës prog no zës ro dik - lis, ypaè esant de sin chro ni za ci jai [24], to dël dau ge lis au - to riø siû lo ne per trau kia mai vi sà pa rà mo ni to riuo ti bio e - lek tri ná ak ty vu mà. Pa sto vus mo ni to ria vi mas su ke lia ne - pa to gu mø, in fek ci jos pa vo jø, jei yra odos pa þei di mø, ir dau gy bi nius ar te fak tus dël elek tro dø var þos ki ti mo dþiûs - tant elek tro li tui. Mes at li ko me lais vø nuo ar te fak tø EEG duo me nø pa kar to ti næ spek tri næ ana li zæ su to po gra fine duo me nø su per po zi ci ja. Tai lei dþia pa ti ki miau ver tin ti esa mà ak ty vu mo ki ti mo / sta bi lu mo laips ná pro cen tais ir ki ti mo vie tas bei ki ti mo pe ri odà. Au to riai, nag ri në jan tys neu ro bio lo gi nius sà mo nës me cha niz mus, pa tei kë prie lai - dà, kad, esant ko mai, ste bi mi tha la mo-kor ti ka li niø ry ðiø ki ti mai, jø pe ri odi në ak ty va ci ja ga li bû ti su si jæ su sà mo nës laips nio ki ti mu [25, 26]. Mû sø gau ti duo me nys pa tvir ti na ðià prie lai dà, ka dan gi ty ri mo me tu nu sta ty ta, kad del ta spek tro ak ty vu mo ki ti mas su grei tes ne pe ri odi ka yra su si - jæs su grei tes niu sà mo nës at si kû ri mu. Anks tes ni EEG ty ri - 78

8 Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai mai yra nu ro dæ lo ka liø EEG pa ki ti mø ni ve lia ci jà esant gi - les nei ko mai [24, 27] ir jø ið ryð kë ji mà ma þë jant ko mos gy liui. Mû sø at lik ti II eta po ko mos EEG spek tro ty ri mai pa ro dë spek tro ki ti mo skir tu mus nuo pir mo ty ri mo eta po; pa þei di mo vie to je pa gal KT duo me nis bu vo ste bi mas pa ti - ki mai ma þes nis spek tro ki ti mas nei svei ko se sri ty se. Gau ti duo me nys ati tin ka anks tes nius ty rë jø ste bë ji mus apie lo - ka liø pa þei di mø ið ryð kë ji mà EEG, ma þë jant ko mos gy - liui. Ver ti dë me sio gau ti duo me nys apie ið lie ka mà mak si - ma liai ið reikð tà del ta spek tro ki ti mà vir ðu gal vio pro jek ci - jo se tiek I ty ri mo eta pe, tiek II. Be to, ðis pe ri odi nis kin ta - mu mas ma to mai at spin di tha la mo-kor ti ka li niø ry ðiø ki ti - mà, su si ju sá su sà mo nës bû se na [26] ir ga li bû ti prog nos ti - nis ro dik lis. An tro ty ri mo eta po me tu nu sta ty tas ryð kes nis del ta spek tro ki ti mas vi so se elek tro dø pro jek ci jo se bei vir ðu gal vio pro jek ci jo se. Va di na si, spek tri në to po gra finë EEG ana li zë ga li bû ti tai ko ma sme ge nø funk ci nei bûk lei ver tin ti, esant ko mai, ste bint sà mo nës at si kû ri mo prog no - zæ. Gu e rit nuo mo ne [6], neu ro fi zio lo gi niai duo me nys ga li kie ky bið kai áver tin ti sme ge nø funk ci næ bûk læ, ga li pa dë ti ver tin ti re ak ty vu mà ir at sa kà sen so ri niam sti mu lui, ga li bû ti nau do ja mi sme ge nø funk ci joms ste bë ti po trau mi nës ve ge ta ci nës bû se nos me tu gráþ ta miems pa ki ti mams ver - tin ti. Ki tu as pek tu mû sø duo me nys lei dþia pa ste bë ti, kad mo ni to ria vi mas ga li bû ti pa kan ka mas tik dvie juo se elek - tro dø tað kuo se vir ðu gal vio pro jek ci jo se, kur ge riau siai at - si spin di, mû sø duo me ni mis, tha la mo / kor ti ka li niø ry ðiø ak ty vu mas, su si jæs su sà mo nës at si kû ri mu. Toks mo ni to - ria vi mas pa leng vi na ko mos prog no zës ver ti ni mo uþ duo tá ir lei dþia mo ni to riuo ti vi sà pa rà be per trau kos ûmiu ko - mos pe ri odu. Lë ta ki ti mo pe ri odi ka, t. y. apie 6,4 cik lo per mi nu tæ, bu vo bû din ga ti ria mie siems se da ci jos me tu ir di - dë jo iki 8,3 cik lo per mi nu tæ per ei nant á an trà eta pà tiems, ku rie at ga vo sà mo næ ste bë ji mo lai ko tar piu. Tai gi EEG spek tro kin ta mu mo ro dik liai, su spaus tø EEG duo me nø re gist ra ci ja ga li at spin dë ti duo me nø ki ti mo / sta bi lu mo laips ná, esant ko mai, ir to dël ga li bû ti nau do ja mi kaip prog nos ti nis ro dik lis sà mo nei at si kur ti esant ko mai ar ba ve ge ta ci nei bû se nai. IÐVADOS 1. Sà mo nës at si kû ri mo lai kas ko re liuo ja su sme ge nø au - di nio pa þei di mo vie ta: vë les nis yra su si jæs su pla tes niu supratentorinës lokalizacijos þievës paþeidimu. 2. EEG del ta spek tro ki ti mo laips nis svei ka me nuo pa þei - di mo sme ge nø au di ny je yra pa ti ki mai ryð kes nis nei pa - þeistame audinyje. 3. Sà mo nës at si kû ri mas, esant trau mi nei gal vos sme ge nø ko mai, ko re liuo ja su neu ro fi zio lo gi niø ro dik liø pa ki ti - mais, ste bi mais esant ûmiai ko mos bûk lei: EEG del ta ak ty vu mas ir nor ma lûs SKKSP at sa kai ga li bû ti ver ti - na mi kaip ge ros prog no zës ro dik liai. 4. Didëjantis EEG delta spektro kitimo laipsnis sensomoto ri në se sme ge nø þie vës pro jek ci jo se, ið ti kus ko mai, at spin di sà mo nës at si kû ri mo ga li my bes. 5. Neu ro fi zio lo gi niai sme ge nø funk ci nës bû se nos ro dik - liai gali bûti sàmonës atsikûrimo galimybiø vertinimo kri te ri jai, ið ti kus ko mai po trau mi nio sme ge nø pa þei di - mo, juos de ri nant su neu ro vi zu a li niais duo me ni mis. Gauta: Priimta spaudai: Literatûra 1. Goldstein M. Trau matic brain in jury: a si lent ep i demic. Ann Neurol 1990; 27(3): Lipperet-Gruner M, Wedekind Ch, Klug N. Out come of pro - longed coma fol low ing se vere trau matic brain in jury. Brain In jury 2003; 17: Gennarelli TA, Cham pion HR, Sacco WJ, Copes WS, Alwes WM. Mor tal ity of pa tients with head in jury and extra - cranial in jury treated in trauma senters. J Trauma 1989; 29(9): Briccolo A, Turella G. Electroencephalographic pat terns of acute trau matic coma: di ag nos tic and prog nos tic value. J Neuro surg Sci 1973; 17: Synek VM. Value of a re vised EEG coma scale for prog no sis af ter ce re bral an oxia and dif fuse head in jury. Clin Electro - ence phalogr 1990; 21(1): Guerit JM. Evoked po ten tials in se vere brain in jury. Prog ress in Brain re search 2005; 150: Thatcher RW, Can tor DS, McAlaster R, Geisler F, Meyer M, Salcman M. Com par i sons be tween EEG, CT-scan and Glas - gow Coma Scale pre dic tors of re cov ery of func tion in neuro - trauma pa tients. In: Proc. Am. Ass. For Neurol. Surg., San Fransisco, CA, Tucker DM, Roth DL, Bair TB. Func tional con nec tions among cor ti cal re gions: to pog ra phy of EEG co her ence. Electroenceph Clin Neurophysiol 1986; 63: Nuwer MR. Quan ti ta tive EEG: I. Tech niques and prob lems of fre quency anal y sis and top o graphic mapping. J Clin Neuro physiol 1988; 5(1): McDeavitt JT. Electroencephalographic tech nol o gies in trau matic brain in jury. In: Horn LJ, Zasler ND, eds. Med i cal Re ha bil i ta tion of Trau matic Brain In jury. Phil a del phia: Harley and Belfus, 1995; Smith DH, Meaney DH, Lenkinski RE, Alsop DC, Grossman R, Kiaura H. New mag netic res o nance im ag ing tech niques for the eval u a tion of trau matic brain in jury. J Neuro trauma 1995; 12(4): Thatcher RW, Biver C, McAlaster R, Camacho M, Salazar A. Biophysical linkage between MRI and EEG amplitude in closed head in jury. Neuroimage 1998; 7(4): Teasdale G, Jennett B. Assesment of coma and im paired con - scious ness. A prac ti cal scale. Lan cet 1974; 2: Rae-Grant AD, Barbour PJ, Reed J. De vel op ment of a novel EEG rat ing scale for head in jury us ing di chot o mous vari - ables. Electroenceph Clin Neurophysiol 1991; 79: Young GB, Kreeft JH, DeMelo J, McLachlan RS. EEG and clin i cal as so ci a tions with mor tal ity in co ma tose pa tients in a gen eral in ten sive care unit. J Clin Neurophysiol 1999; 16: Kaubrys G. Sàmonë ir kognityviniai sutrikimai. Neu ro lo gi - jos seminarai 2008; 12(36): Young GB. The EEG in coma. J Clin Neurophysiol 2000; 17(5):

9 18. Thatcher RW, Walker RA, Gerson I, Geisler FH. EEG discriminant anal y ses of mild head trauma. Electroenceph and Clin Neurophysiol 1989; 73: Chatrian GE, Turella GS. Electrophysiological eval u a tion of coma, other states of di min ished re spon sive ness and brain death. In: Ebersole JS, Pedley TA, eds. Cur rent prac tice of clin i cal elec tro en ceph a log ra phy. Phil a del phia: Lippincott W and W, 2003; Mandel RM, Martinot A, Delepoulle F, Lamblin MD J. Pre - dic tion of outcome af ter hypoxic-ischemic encephalopathy: A pro spec tive clin i cal and electrophysiologic study. J Pediatr 2002; 141(1): Pressler RM, Boylan GB, Mor ton M, Binnie CD, Ren nie JM. Early se rial EEG in hypoxic ischaemic encephalopathy. Clin Neurophysiol 2001; 112: Theilen HJ, Ragaller M, Tschö U, May SA, Schackert G, Albrecht MD. Electroencephalographic si lence ra tio for early out come prog no sis in se vere head trauma. Crit Care Med 2000; 28(10): Zandbergen EG, Haan RJ, Stoutenbeek CP, Koelman JH, Hijdra AA. Sys tem atic re view of early pre dic tion of poor out - come in anoxic-ischemic coma. Lan cet 1998; 352: Young GB. The EEG in coma. J Of Clin Neurophysiol 2000; 17(5): Laureys S, Antoine S, Boly M, Elincx S, Faymonville ME, Berre J. Brain func tion in the veg e ta tive state. Acta Neurologica Belgica 2002; 102: Steriade M, Amzica F. Intracortical and corticothalamic co - her ency mod u la tion of the slow oscilation in neocortical cells. J Neurophysiol 1996; 70: Laureys S, Berre J, Goldman S. Ce re bral func tion in coma, veg e ta tive state, min i mally con scious state, locked-in syn - drome, and brain death. In: Vin cent JL, ed. Year book of in - ten sive care and emer gence med i cine. Berlin: Springer Verlag, 2001; CORRELATION STUDIES OF QUANTITATIVE NEUROPHYSIOLOGICAL VARIATIONS AND RECOVERY OF CONSCIOUSNESS IN CHILDREN S TRAU MATIC BRAIN COMA Summary Ob jec tive. The aim of the study was to eval u ate changes of neuro - physiologic pa ram e ters in coma and its re la tion with re cov ery of con scious ness, to eval u ate and com pare ca pac i ties of prognostic clin i cal in ves ti ga tion and dy namic re sults of neurophysiologic in ves ti ga tion in case of coma due to se vere trau matic brain in jury in chil dren. Material and methods. In ves ti gated group con sisted of chil - dren with se vere trau matic brain in jury in coma and treated ac - cord ing to se vere brain trauma treat ment pro to col. Con scious - ness was eval u ated clin i cally by Glas gow coma scale (GKS) for coma while electroencephalographic (EEG) in ves ti ga tions were done reg is ter ing brain bioelectric ac tiv ity in two stages: I acute posttraumatic pe riod (24 72 hour) in se da tion con di tions and II recovery pe riod later (> 72 hours) with out se da tion. EEG vi - sual mea sures were taken, com put er ised spec tral and fre quency anal y sis were done. Brainstem au di tory evoked po ten tials (BAEP) were reg is tered. Vi sual anal y sis of EEG was done in two stages with re spect to coma re lated pat terns: delta, burstsupression, alfa coma, desynchronised curves. Quan ti ta tive EEG anal y sis was done in the Ist stage in se da tion con di tions and in the IInd stage without sedation separately. Re sults. 42 chil dren with se vere brain in jury treated in pe di at - ric in ten sive care unit were in ves ti gated. 15 of them were girls and 27 boys aged from 1 to 17; av er age age was ± 3.9 years. In all cases con scious ness was eval u ated at 8 score in Glas gow scale. Brain tis sue dam age was cate gor ised in supratentorial and subtentorial after evaluation of CT data. Consciousness recovery was slower in case of supratentotial dam age (21.6 ± 14.4 days) com pared to subtentorial (9.0 ± 5.4 days) or iso lated axonal dam - age (18.1 ± 13.4 days). Vi sual EEG anal y sis showed prev a lence of delta ac tiv ity in 33 cases, 3 cases of alfa coma, EEG desyn - chronisation in 5 cases, burst-sup pres sion in 1 case. Sig nif i cantly faster consiousness re cov ery was mon i tored in case of delta ac - tivity prevalence with normal conductivity of auditory brainstem evoked potentials. Qualitative EEG evaluation and results of spectric top o graphic anal y sis showed higher delta wave ac tiv ity vari a tion in healthy brain zones and max i mum ex pressed delta vari a tion in sensomotoric pro jec tions in both stages of in ves ti ga - tion. It was no ticed that in creased EEG re ac tiv ity was cor re lat ing with better out come shorter pe riod for consiousness re cov ery. Conclusions. Time of con scious ness re cov ery corelated with brain in jury lo ca tion: later re cov ery was re lated with wider dam - age of the cor tex in cases of supratentorial lo cal isa tion. De gree of EEG spec trum changes was sig nif i cantly stron ger in healthy brain tis sue com pared to dam aged tis sue. Con scious ness re cov - ery in cases of trau matic brain in ju ries cor re lated with the changes of neurophysiologic pa ram e ters that were no ticed in acute coma phase: EEG delta ac tiv ity and nor mal au di tory brain stem evoked po ten tials re sponses may be considered as pa ram e - ters of good out come. Ca pac ity of con scious ness re cov ery in acute coma was re flected by in creas ing EEG delta spec trum vari - a tion de gree in sensomotor brain cor tex pro jec tions. Neurophys - iologic pa ram e ters of brain func tional sta tus to gether with neuro - visual data may be sug gested to use as the cri te ria for the eval u a - tion of consciousness recovery possibility. Keywords: se vere brain trauma in chil dren, trau matic coma, elec tro en ceph a log ra phy, vi sual, spec tral/fre quency anal y sis, brainstem auditory evoked potentials, recovery of consiousness. 80

Neuro_2012_Nr1.vp

Neuro_2012_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Iðsëtine skleroze ir epilepsija serganèiø asmenø kognityviniø funkcijø ypatumai R. Margevièiûtë* G. Kaubrys** J. Liutkienë*** R. Mameniðkienë** A. Bagdonas**** *Uni ver sity

Detaliau

1 Giesmė apie kryžius

1 Giesmė apie kryžius Giedrius Kurevičius PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui KLAVYRAS (1969 m., korekcija 1976 m.) PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui

Detaliau

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji iš šū kiai ir po li ti kos gai rės Kal bos pres ti žas

Detaliau

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij ISSN 1648-5874 ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS 2015 7/351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vijeikytės nuotraukos Lituanistinės mokyklos jau veikia

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul tū rai Drau go šimt me čio ke lias tu ri di de lės

Detaliau

Neuro_2010_Nr4.vp

Neuro_2010_Nr4.vp Lengvo kognityvinio sutrikimo diagnostika Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose 2003 2009 metais B. Viesulaitë* G. Kaubrys* E. Audronytë** S. Þalienë** *Vilniaus universiteto Medicinos

Detaliau

Neuro_2010_Nr2.vp

Neuro_2010_Nr2.vp D. Butvilas* A. Kriðèiûnas* M. Endzinienë** G. Jurkevièienë** B. Ðvedaitë-Sakalauskë*** *Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika **Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika ***Vilniaus

Detaliau

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų ap žval ga...2 Pasaulis be sienų...4 XV pa sau lio

Detaliau

Neuro_2012_Nr2.vp

Neuro_2012_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze R. Kizlaitienë V. Budrys G. Kaubrys

Detaliau

Neuro_2011_Nr2.vp

Neuro_2011_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Benzodiazepinø iðraðymo ir vartojimo tendencijos tarp pacientø, hospitalizuotø á Psichiatrijos skyriø A. Deksnytë* V. Danilevièiûtë** R. Aranauskas* G. Keburytë*** *Vilniaus

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa siū ly mas Di dy sis šešta die nis, 1992 m. Ap link

Detaliau

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t 2009 M. 04/472 ISSN 1732-0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 tėvynėje Fo ru mas lie tu vių iš ei vi jos spau dai...

Detaliau

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro medaliai lietuviams Kovo 28 balandžio 5 d. Mursijos mieste

Detaliau

Neuro_2014_Nr4.vp

Neuro_2014_Nr4.vp Neatsakyti klausimai apie kritiniø bûkliø neuroraumeniná paþeidimà I. Sereikë* A. Klimaðauskienë* D. Jatuþis* A. Klimaðauskas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos

Detaliau

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne pa ten kin ti ša lies įvaiz džiu už sie ny je. Iš tik

Detaliau

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 2 šei mos vertybės 3 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS Kaip atskleisti savo vaikų talentus ir gebėjimus, užauginti išmintingus ir stiprius dvasia 4 šei mos vertybės 5 Vers ta

Detaliau

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks čiau jei ir ne ki ken da vau, tai tik rai už gry ną

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nuo li jos įsta tuo se yra pa žy mė ta, kad jos na riai tarp ki tų tiks lų rū pi na si ir spau

Detaliau

Neuro_2011_Nr1.vp

Neuro_2011_Nr1.vp Klinikiniai atvejai Galvos smegenø veniniø anèiø trombozë: trys klinikiniai atvejai ir literatûros apþvalga R. Gleiznienë* U. Matyþenok* T. Bagavièius* R. Nylander** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto

Detaliau

Neuro_2011_Nr4.vp

Neuro_2011_Nr4.vp Apþvalginiai moksliniai straipsniai A. Jasionis* R. Kaladytë-Lokominienë** * Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ** Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika

Detaliau

Neuro_2010_Nr3.vp

Neuro_2010_Nr3.vp Leigh sindromas: mitochondrinë liga dël piruvato dehidrogenazës trûkumo, literatûros apþvalga ir atvejo apraðymas R. Samaitienë* B. Tumienë** D. Palionis*** J. Grikinienë* N. Valevièienë*** J. Songailienë**

Detaliau

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 KULTŪROS SAVAITRAŠTIS 2019 02 08 / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio te kos ju bi lie jų švęs ki me kar tu! 1939 m., kai

Detaliau

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only) Erkinio encefalito klinika ir liekamieji reiðkiniai didelio endemiðkumo Lietuvos regione A. Mickienë* A. Laiðkonis* G. Günther** S. Vene*** Å. Lundkvist*** L. Lindquist**** *Kauno medicinos universiteto

Detaliau

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o gal pra si dė jo? At ėjo lai kas im tis at sa ko my bės

Detaliau

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only) Botulino toksino veiksmingumas ir saugumas gydant idiopatinæ kaklinæ distonijà A. Klimaðauskienë* V. Budrys* V. Keris** I. Supe*** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos

Detaliau

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës K. Ryliðkienë* N. Misonis** A. Tumlovskaja*** J. Parastajeva*** A. Liveikienë**** D. Jatuþis*

Detaliau

Neuro_2007_Nr4.vp

Neuro_2007_Nr4.vp Medicinos istorija ir menas 87-asis þmogënukas aðtuoniamilijoniniame New Yorke, arba kuo sirgo Antanas Garðva? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka.

Detaliau

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the 56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the stagnation all of a sudden changed into freedom of

Detaliau

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës V. Jurkuvënas* R. Mameniðkienë** A. Bagdonas*** *Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra

Detaliau

Lab_Med_2013_Nr1.vp

Lab_Med_2013_Nr1.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2013, t. 15, Nr. 1(57), p. 45 49. Serumo triptazë anafilaksijos ir mastocitozës þymuo (þvalgomasis tyrimas) Gediminas Vaitënas 4 Loreta Bagdonaitë

Detaliau

Neuro_2015_Nr1.vp

Neuro_2015_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Kvëpavimo sutrikimø miego metu reikðmë naktiniø galvos smegenø infarktø atsiradimui D. Mataèiûnienë* G. Motiejûnas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos

Detaliau

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 2019 03 08 / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rams skir ta

Detaliau

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) /   ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J / šeštadieni / Nr. 26 (3747) / www.antaka.info ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI JAM PRIREIKIA JŪSŲ DĖMESIO! VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Laikrašti leidžiama

Detaliau

Lab_Med_2009_Nr2.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 29, t. 11, Nr. 2(42), p. 83 92. Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje Auðra Naruðevièienë

Detaliau

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) /   ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK / penktadieni / Nr. 36 (4156) / www.antaka.info IN 1648-1895 / KAINA: 0,70 Eur 5PL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽIENYJE BE LIETUVIŠKO PAO LENGVIAU PAMIRŠ LIETUVĄ. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTI Laikrašti leidžiama

Detaliau

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 86 94. Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu Linas Pauliukënas 1 Daiva Andriukaitienë

Detaliau

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only) Alkoholio vartojimas ir galvos smegenø insulto rizika. Literatûros apþvalga Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka. Al ko ho lio var to ji mas yra pla èiai pa plitæs pa

Detaliau

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2009_Nr2.vp Klinikiniai atvejai Galimai su mikoplazmine infekcija susijæs ûminis skersinis mielitas S. Taroza V. Ðiaudytienë K. Petrikonis Kauno medicinos universiteto klinikø Neurologijos skyrius; Kauno medicinos

Detaliau

Neuro_2009_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr1.vp Retrospektyvinë listeriniø meningitø studija suaugusiesiems ir literatûros apþvalga I. Tumosaitë* J. Pakalnienë** L. Ambraðka** K. Vieþelis*** A. Mickienë**** *Kauno medicinos universiteto Neurologijos

Detaliau

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Tėvynei giedu naują giesmę Lotyniškai Lietuviškai Komentaras

Detaliau

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j (Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi jos praei tį su da bar ti mi su jun gia dva rai p. 8

Detaliau

Lab_Med_2014_Nr4.vp

Lab_Med_2014_Nr4.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 04, t. 6, Nr. 4(64), p. 8 86. Centrinës nervø sistemos toksoplazmozë þmogaus imunodeficito virusu uþsikrëtusiems pacientams: retrospektyvi klinikiniø

Detaliau

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 65 74. Blastø dauginio atsparumo vaistams tyrimo tëkmës citometru reikðmë diagnozuojant ûminæ leukemijà Miglë Janeliûnienë

Detaliau

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m. Reklaminių pozicijų įkainiai 207 m Srautai Per 206 metus AKROPOLIUOSE pirko ir pramogavo daugiau kaip 48,3 mln žmonių Kodėl verta rinktis AKROPOLIO reklamines pozicijas? 2 3 4 5 6 Kontaktų skaičius yra

Detaliau

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

IN MEMORIAM   Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet https://doi.org/10.24101/logos.2017.21 Paulius NORMANTAS (1948 06 08 2016 01 07) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet Paulius Mormantas was born in Kalniškės (Akmenė district). In 1974,

Detaliau

Neuro_2015_Nr4.vp

Neuro_2015_Nr4.vp Hipofizës adenomos pagrindiniø imunogenetiniø veiksniø analizë E. Zlatkutë* R. Liutkevièienë** B. Glebauskienë*** D. Þaliûnienë*** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto Medicinos akademija **Lietuvos

Detaliau

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik ITC ISSN 2345-0991 LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas 1 2 3 4 5 6

Detaliau

Lab_Med_2014_Nr3.vp

Lab_Med_2014_Nr3.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2014, t. 16, Nr. 3(63), p. 111 115. Eteriniø aliejø poveikis dermatomikoziø sukëlëjams Eglë Gudeliûnaitë 1 Algimantas Paðkevièius 1, 2 1 Gamtos tyrimø

Detaliau

JMD_29.indb

JMD_29.indb KLIENTO SAVIREALIZACIJA KAIP SOCIALINIO DARBO TIKSLAS: PAMATINIAI SOCIALIN S PAGALBOS PRINCIPAI Donata Petružyt Vilniaus universitetas vadas Ar mintis, jog socialinio darbo tikslas savirea li za ci ja,

Detaliau

Lab_Med_2012_Nr3.vp

Lab_Med_2012_Nr3.vp MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA SCIENCE, THEORY & PRACTICE Laboratorinë medicina. 2012, t. 14, Nr. 3(55), p. 154 164. Sepsio laboratorinës diagnostikos metodø apþvalga Raminta Jonikaitë 1 Silvija Kiverytë

Detaliau

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES TEKSTILĖS RAŠTUOSE Keturių pa okų iklas 2018 m. Pare gė Kau o Juozo Grušo e o gi azijos dailės okytoja ekspertė RASA KLINGAITĖ DAILĖTYRINĖ UŽDUOTIS I pa oka Susipaži

Detaliau

Lab_Med_2016_Nr3.vp

Lab_Med_2016_Nr3.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2016, t. 18, Nr. 3(71), p. 118 122. Trumpø de novo iðkritø ir intarpø intensyvumo ávertinimas skirtinguose þmogaus genomo regionuose Laura Pranckënienë

Detaliau

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą: Elektro energetiko įnių apkaito atkyri ir u apkaito atkyrimu uijuių reikalavimų tvarko apraša 1 prieda Duomeny apie ūkio ubjektą: Pavadinima Koda Buveinė adrea Telefona Faka Tinklalapi El. pašta Duomeny

Detaliau

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8 VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas 124110246, V. Kudirkos g. 18, LT-03105 Vilnius-9, tel. (8 5) 268 8202, faks. (8 5) 268 8311, el. p. info@registrucentras.lt, atsisk. s sk.

Detaliau

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2 Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenius Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = 78 1 1 birbynė birbynė birbynė Ten. birbynė Kb. birbynė b Armonika in F Ožragis,

Detaliau

Priedai

Priedai Priedai Priedas Nr. 3 Įvesti duomenys Na- smūgių dažnumas į 1km' Na= 2 v 4 4 C2= 1 - objekto konstrukcija L- objekto ilgis L= 24 C3= 1 - objekto vertė W- objekto plotis W= 12 C4= 1 - žmonių kiekis objekte

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas 217 218 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - bendri duomenys - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas -

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai

Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai: LML taps išgydoma? Neringa Gailiūtė 2012.07.21 LML išgydoma? Pacientui: viltis, kad galima išgyti nėra šalutinio vaistų poveikio Visuomenei: gydymo kaina Pasveikimas

Detaliau

Zona_2009

Zona_2009 2009 m. oro kokyb s tyrimų zonoje apžvalga Oro kokyb s vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).

Detaliau

AVK SUPA PLUS COUPLING 621/61 Tensile, for PE and PVC pipes, NF approved EPDM sealing 001 AVK Supa Plus is a range of tensile couplings, flange adapto

AVK SUPA PLUS COUPLING 621/61 Tensile, for PE and PVC pipes, NF approved EPDM sealing 001 AVK Supa Plus is a range of tensile couplings, flange adapto AVK SUPA PUS COUPING 1/61 Tensile, for PE and PVC pipes, NF approved EPM sealing AVK Supa Plus is a range of tensile couplings, flange adaptors and end caps dedicated for PE and upvc pipes. Supa Plus couplings

Detaliau

HIGIENOS INSTITUTAS HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE M. PROGRAMA HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪR

HIGIENOS INSTITUTAS HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE M. PROGRAMA HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪR HIGIENOS INSTITUTAS HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2007 2011 M. PROGRAMA HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA REANIMACIJOS - INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE 2008

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

2000 kcal mitybos planas moterims nuo 45 iki 65 met amžiaus* I diena Riebalai Angliavandeniai Sumuštiniai su olandišku s riu ir pomidorais Juoda duona 120 6,6 1,08 58,92 271,2 Olandiškas s ris 75 18,45

Detaliau

Microsoft Word - The features of Amantadine use for severe traumatic brain injury at the Neurosurgery Intensive Care Unit of Lithuanian University of

Microsoft Word - The features of Amantadine use for severe traumatic brain injury at the Neurosurgery Intensive Care Unit of Lithuanian University of Medical sciences (2019) 1 10 The features of Amantadine use for severe traumatic brain injury at the Neurosurgery Intensive Care Unit of Lithuanian University of Health Sciences hospital Kaunas Clinics

Detaliau

Bioness

Bioness Inovatyvus Bioness (FES) poveikis judėjimui po insulto Bioness kompetencijų centras UAB Vilniaus sveikatos namai Saulius Eidukevičius klinikinis instruktorius 2004 m. Izraelio ir JAV specialistų jungtinė

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos miestams ir miesteliams vertinimo rezultatų pristatymas Neringa Viršilienė, ESTEP vertinimo grupės vadovė, vertinimo ekspertė Mindaugas Sereičikas,

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai

Detaliau

lec10.dvi

lec10.dvi paskaita. Euklido erdv_es. pibr_ezimas. Vektorin_e erdv_e E virs realiuju skaiciu kuno vadinama Euklido erdve, jeigu joje apibr_ezta skaliarin_e sandauga, t.y. tokia funkcija, kuri vektoriu porai u; v

Detaliau

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo PASAULIO PAŽINIMAS Ženklai mums padeda Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduojamas situacijas. Užbaik sakinius. Ženklas nepadės, jei.. Kultūringas žmogus niekada... Kaip

Detaliau

KP 2012 m. ataskaita

KP 2012 m. ataskaita PATVIRTINTA Var nos rajono savivaldyb s tarybos 2013 m. geguž s 28 d. sprendimu Nr. T-VII-712 VARöNOS RAJONO SAVIVALDYBöS 2010 2012 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

Detaliau

Specialus pasiūlymas Specialus pasiūlymas! Įsigijus vadovėlius visai klasei* mokytojams dovanojame vertingas dovanas 1. Kodėl sukūrėme šį pasiūlymą? N

Specialus pasiūlymas Specialus pasiūlymas! Įsigijus vadovėlius visai klasei* mokytojams dovanojame vertingas dovanas 1. Kodėl sukūrėme šį pasiūlymą? N Specialus pasiūlymas Specialus pasiūlymas! Įsigijus vadovėlius visai klasei* mokytojams dovanojame vertingas dovanas 1. Kodėl sukūrėme šį pasiūlymą? Norėdami maksimaliai patenkinti mokytojų ir mokyklų

Detaliau

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ ) ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZö 212/13 M. Šiauliai, 212 Pagal mokyklų visuomen s sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis

Detaliau

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Pusryčiai Pietūs Patiekalas Amžiaus grupė 1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė 4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Tiršta perlinių kruopų

Detaliau

Žirm n g , Vilnius Tel.: (8~5) ; Faks.: (8~5) Statytojas (užsakovas) Statinio projekto pavadinimas Statinio kategorija

Žirm n g , Vilnius Tel.: (8~5) ; Faks.: (8~5) Statytojas (užsakovas) Statinio projekto pavadinimas Statinio kategorija Žirm n g.9 -, 9 Vilnius Tel.: (8~5) 7 8 ; Faks.: (8~5) 8 Statytojas (užsakovas) Statinio projekto pavadinimas Statinio kategorija Statinio grup UAB ARGINTA INVESTMENT DIDMENIN S PREKYBOS PASTATO, NALŠIOS

Detaliau

Atranka į 2019 m. Pasaulinę ir Vidurio Europos matematikos olimpiadas Sprendimai Artūras Dubickas ir Aivaras Novikas 1. Mykolas sugalvojo natūraliųjų

Atranka į 2019 m. Pasaulinę ir Vidurio Europos matematikos olimpiadas Sprendimai Artūras Dubickas ir Aivaras Novikas 1. Mykolas sugalvojo natūraliųjų Atranka į 019 m. Pasaulinę ir Vidurio Europos matematikos olimpiadas Sprendimai Artūras Dubickas ir Aivaras Novikas 1. Mykolas sugalvojo natūraliųjų skaičių seką a 1, a, a 3,..., o tada apibrėžė naują

Detaliau

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių reikšmę bei darybą ir visi

Detaliau

ORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija

ORGINALAS moklso metu  UGDYMO PLANAS - Kopija PATVIRTINTA Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriaus 218 m. rugsėjo 4 d. įsakymu P2-112 V ŠILUTĖS ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO 218-219 MOKSLO METAIS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

Lea_LT_web.pdf

Lea_LT_web.pdf LIETUVOS EKONOMIKOS 11 11 LAPKRITIS ISSN 9-8358 (online) Turinys EKONOMIN S RAIDOS VERTINIMAS... 3 I. TARPTAUTIN APLINKA... 5 II. REALUSIS SEKTORIUS... 7 Visumin paklausa ir visumin pasi la... 7 Darbo

Detaliau

viewPublishedDoc.aspx

viewPublishedDoc.aspx AGROPLUS Kukurūzams Pro Reglamentas (EB) Nr. 453/2010 ir Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 Formatas:ES Produkto Kodas (-ai) Produkto pavadinimas NP-0149-2-A AGROPLUS Kukurūzams Pro Rekomenduojama paskirtis:

Detaliau

1

1 Puslapis: 1 1. SKIRSNIS Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1 Produkto identifikatorius Pavadinimas Veiklioji medžiaga Linuronas Preparato forma Koncentruota suspensija (SC)

Detaliau

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS 2016-2017 M. M. Val vidurin s metodin taryba darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2005 m. rugpj

Detaliau

viewPublishedDoc.aspx

viewPublishedDoc.aspx AGROPLUS Stimul Reglamentas (EB) Nr. 453/2010 ir Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 Formatas: ES Produkto Kodas (-ai) Produkto pavadinimas NP-0061-1-A AGROPLUS Stimul Rekomenduojama paskirtis: Naudojimo apribojimai.

Detaliau

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas DOCUMENT NO 1. LAW ON LEGAL STATUS OF ALIENS Įstatymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 73-2539 Neoficialus įstatymo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DöL UŽSIENIEČIŲ TEISINöS PADöTIES 2004 m. balandžio

Detaliau

Neiškiliojo optimizavimo algoritmas su nauju bikriteriniu potencialiųjų simpleksų išrinkimu naudojant Lipšico konstantos įvertį

Neiškiliojo optimizavimo  algoritmas su nauju bikriteriniu potencialiųjų simpleksų išrinkimu naudojant Lipšico konstantos įvertį Neiškiliojo optimizavimo algoritmas su nauju bikriteriniu potencialiųjų simpleksų išrinkimu naudojant Lipšico konstantos įvertį. Albertas Gimbutas 2018 m. birželio 19 d. Vadovas: Prof. habil. dr. Antanas

Detaliau

Elektronu igreitejimo stipriame elektriniame lauke itaka fotolaidžios terahercu antenos savybems

Elektronu igreitejimo stipriame elektriniame lauke itaka fotolaidžios terahercu antenos savybems Elektronu igreitejimo stipriame elektriniame lauke itaka fotolaidºios terahercu antenos savybems Gediminas lekas 2019 05 07 VGTU Matematinio Modeliavimo Katedros seminaras 1 / 42 Padeka Podoktorant uros

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

knygelė liet.indd

knygelė liet.indd SVEIKI ATVYKĘ Į VALSTYBĖS PAŽINIMO CENTRĄ! 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje atidaryto edukacinio centro vizija Lietuvos ateitimi tikintys ir ją aktyviai kuriantys, atsakomybę

Detaliau

Printing triistr.wxmx

Printing triistr.wxmx triistr.wxmx / Triįstrižainių lygčių sistemų sprendimas A.Domarkas, VU, Teoriją žr. []; [], 7-7; []. Pradžioje naudosime Gauso algoritmą, kuriame po įstrižaine daromi nuliai. Po to grįždami į viršų virš

Detaliau