MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS (1765 1833) 1
Sergejus Verameièikas MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS (1765 1833) Vilnius 2008 3
UDK 78.071.1(438):929Ogiñski Ve-141 Ñåðãåé Âåðàìåé ûê. Ìèxaë Êëåaôac Aãiícêi. Miícê, BTAA KABAËEP ïaáëiøeðc, 2003 Knygos iðleidimà rëmë: Lietuvos Respublikos kultûros ministerija Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija Kultûros paveldo departamentas Rietavo savivaldybë Prof. Leonas Aðmantas UAB Elgama Elektronika UAB Plungës lagûna UAB Plungës Jonis UAB Sauslaukio statyba ISBN 978-9955-818-07-6 Sergejus Verameièikas Maryja Ðupa Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus Regionø kultûriniø iniciatyvø centras 4
TURINYS Autoriaus þodis 7 Zalesës dvaras Giminës medis Oginskiø giminës herbas Mykolo Kazimiero ðeimos linija Kunigaikðtis Mykolas Kleopas Oginskis (1765 1833) Politikas Sukilëlis Emigrantas Zalesës ðeimininkas Italiðkasis periodas (po 1822 metø) Lyrinis nukrypimas: apie polonezo Nr. 13 A minor likimà Zalesë po Mykolo Kleopo Oginskio mirties 12 15 18 24 41 46 55 62 75 100 106 113 Mykolas Kleopas Oginskis. Priesakai sûnui Vytas Rutkauskas. Polonezo kelio koordinatës 125 130 9 5
Oginskiø giminës herbas 6 6
AUTORIAUS ÞODIS Nuoðirdþiai prisipaþinsiu apie 1989-uosius metus beveik nieko nebuvau girdëjæs apie Mykolà Kleopà Oginská... Apie Zalesæ tada þinojau tik tiek, kad ten gyvena menininkai Los ir Lis (vyras ir þmona), kurie, iðvaþiavæ ið Minsko, kartu su kaimo vaikais atkûrinëja liaudies teatrà Betlejka. Kiek daugiau apie Oginská ir Zalesæ suþinojau, berods, 1981 metais, perskaitæs Arno Maldþio knygà Kelionë á XIX amþiø. Tuomet didesná áspûdá man paliko Ignoto Domeikos (1802 1889) asmenybë jis buvo gimæs prie Miro, Nedzviadkos dvarelyje (taikos teisëjo Antano Ipolito Domeikos (1764 1809) ir Karolinos Ancutaitës (? 1832) ðeimoje. Jaunystëje studijavo Vilniaus universitete, aktyviai dalyvavo filomatø judëjime, 1831 m. sukilime, buvo Adomo Mickevièiaus bendraþygis. Vëliau likimas já nubloðkë á Èilæ. Ten I. Domeika ilgus metus dirbo Santjago universiteto rektoriumi, buvo pirmasis Èilës ðvietimo ministras. Vëliau atëjo ir mano eilë atrasti Amerikà. 1989 metø rugsëjo mënesá meèiau architekto-restauratoriaus darbà ir ið Minsko emigravau á Zalesæ pas Alesá Los ir Þenià Lis. Mes Batlejkos pagrindu ketinome kartu ákurti menø mokyklà Zalesës ir aplinkiniø kaimø vaikams. Mokyklos patalpoms buvome numatæ uþgrobti dalá buvusiø Oginskio rûmø, kurie nepriþiûrimi stûksojo rezidencijos parke ir buvo nuolat restauruojami. Pagrindinis mûsø mokyklos projekto tikslas buvo paminëti buvusio Zalesës ðeimininko M. K. Oginskio gimtadiená (man atvykus á Zalesæ, kitais metais buvo ðvenèiamas jo 225 metø 7 7
jubiliejus!). Nutarëme Oginskio rûmuose, tarp suskaldytø plytø ir pastoliø, surengti ðventæ. Tada man ir kilo mintis sukurti Oginskiø giminës medá, o Alesis ëmësi giminës herbo. Pirmajame giminës medþio variante buvo aðtuoni personaþai, pavaizduoti ant seno, kalkëmis nubalinto, ið vietinës mokyklos pasiskolinto pasaulio politinio þemëlapio. Pagrindinis mano ðaltinis buvo ta pati A. Maldþio knyga. Be giminës medþio ir herbo, sugalvojome ir M. K. Oginskio sveèiø þaidimà, kurá pavadinome Ðiaurës Atënø pasiansu. Giminës medþio premjera ávyko 1990 metø rugsëjo 25 dienà vadinamojoje rûmø þidinio salëje, pirmà kartà ðvenèiant M. K. Oginskio gimimo jubiliejø (atrodo, kad tàsyk ðá jubiliejø mes ne tik Baltarusijoje paminëjome pirmieji). Pagrindiniai ðventës dalyviai buvo Zalesës mokyklos moksleiviai, mokytojai ir sveèiai ið Minsko, Smurgainiø bei Zabrodës kaimo. Renginyje dalyvavo apie 40 þmoniø. Po ðventës toliau dirbome su Zalesës mokyklos vaikais. Veikë pieðimo dirbtuvës Apalonik, vaikø teatro ir muzikos studijoje Altanka buvo kuriami muzikiniai spektakliai, dvaro sodyboje kasmet rengdavome M. K. Oginskiui skirtas ðventes. Svarbiausias tuo metu mums buvo atradimø troðkimas naujø þiniø apie M. K. Oginská, jo ðeimà ir protëvius paieðka. Senoji Zalesë pamaþu ëmë atgyti, kai mes suradome naujø faktø: kaupiantis jiems, vienas po kito tarsi gyvi prieð mus iðkildavo vis nauji Ðiaurës Atënø personaþai rûmø statybininkai ir architektai, sodininkas Strumila, ispanø smuikininkas Eskudera, italø dainininkas Palijanis, karininkas Pavlovièius, prancûzas Þanas Rolëj ir kiti... Pradëjau kaupti atskiroms temoms skirtus segtuvus: Ðiaurës Atënø ratas, Mykolo kelionës po Europà, Oginskio protëviai, Kunigaikðèio ðeima, Vietiniø gyventojø pasakojimai apie Oginská, Zalesës angliðko stiliaus parko personaþai bei siuþetai ir kt. Ypatingø pastangø informacijai surinkti nereikëjo. Man neteko vaþinëti po bibliotekas, sëdëti archyvuose, nes, laikui einant, vis daugiau mus dominanèios informacijos ëmë pasirodyti spaudoje istoriniuose þurnaluose arba knygose. Be to, draugai ir paþástami, kurie atvykdavo á mûsø organizuojamus renginius, mano papraðyti atveþdavo tà medþiagà, kurià jie turëdavo apie Oginskius. Palaipsniui buvo iðplëtotas ir mûsø sudarytas pir- 8 8
Sergejus Verameièikas. Nuotrauka ið autoriaus archyvo masis kunigaikðèiø Oginskiø giminës medþio variantas, o tradicinëmis tapusiose kasmet mûsø rengiamose M. K. Oginskio gimtadienio ðventëse atsirado naujø personaþø. Medis stiebësi aukðtyn! 230-osioms kunigaikðèio M. K. Oginskio gimimo metinëms buvo parengtas antrasis Oginskiø giminës genealoginio medþio variantas tàsyk jame jau buvo paminëti 32 asmenys. Vienà kartà atsitiktinai surengæs ekskursijà po Zalesës dvarà ir netikëtai iðgarsëjæs kaip gidas, ëmiau jas organizuoti nuolat. Per moksleiviams pritaikytas ekskursijas papasakodavau viskà, kà þinojau apie Oginskius ir dvarà. Daþniausiai pradëdavau nuo giminës medþio ir Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimo, toliau pasakodavau apie jo atvykimà á Zalesæ, Ðiaurës Atënus (rûmus, dvarà, parkus) ir baigdavau kunigaikðèio laidotuvëmis Florencijoje (Italija). Ribotas laikas (ekskursija tæsdavosi apie 1 valandà) lëmë pasakojimo glaustumà. Daug ádomiø istorijø ir faktø likdavo nepaminëta. Mano pasakojimui visada trûkdavo lakoniðkos chronologijos, todël dël sukauptø þiniø gausos pasakojimas bûdavo perkraunamas smulkmenomis legendomis, hipotezëmis ir net anekdotais (esu ásitikinæs, kad bûtent jie visø pirma yra bet kurio istorinio asmens ðlovës pagrindas). Taigi mano ekskursijos turëjo trûkumø... Prisimindamas savo moksleiviðkus áspûdþius ið muziejø ir savo 9 9
poþiûrá á ten dirbusius gidus, kurie mane, tais laikais nelabai gabø ir smalsø, þiniø trokðtantá mokiná, nuobodþiai migdydavo, pateikdami ávairiø datø ir istoriniø ávykiø kratiná, pradëjau kurti naujus bûdus, kaip papasakoti apie M. K. Oginská ir Zalesæ. Norëjau sudominti jaunesnius klausytojus tyrëjo detektyvu, kad ekskursijos metu nereikëtø matyti klausytojø prigesusiø þvilgsniø, abejingumo ir þiovulio. Taip mano pasakojime atsirado máslës ir uþuominos, iðvirkðèios M. K. Oginskio ir J. V. Mocarto gimimo datos, Kinø obuolys Zalesëje, angliðko parko personaþø paieðkos ir daugelis kitø dalykø. Pradëjau á ekskursijas neðtis gitarà kartu su klausytojais parke repetuodavome dainas apie Ðiaurës Atënus. Pats vaisingiausias atradimø apie Mykolà laikotarpis buvo nuo 1996 ir 1998 metø. Tuo laikotarpiu kartu su Zalesës moksleiviais aplankëme M. K. Oginskio gimtinæ Guzovo miestelá Lenkijoje, vëliau guzovieèiai (kunigas Piotras Staniakas, bûrys mokytojø ir moksleiviø) atvyko á Zalesæ ir atveþë mums daug naujø, iki to laiko nematytø dokumentø, susijusiø su M. K. Oginskiu. 1996 m. lapkrièio mënesá Zalesëje lankësi M. K. Oginskio palikuonis Andþejus Zaluskis, vëliau jo brolis Ivo su þmona Pamela. Ivo atveþë ir padovanojo kompaktinæ plokðtelæ, kurioje áraðyti M. K. Oginskio polonezai. Ásimintinas tas laikotarpis ir tuo, kad 1997 m. Anglijoje buvo iðleista A. Zaluskio knyga M. K. Oginskio laikmetis ir muzika, o 1998 m. P. Staniakas Guzove iðleido savàjà Mykolas Kleopas Oginskis. Duomenø apie M. K. Oginská kaupësi vis daugiau ir daugiau, tik trûko laiko juos susisteminti. Svarbiausia nebuvo aiðkaus tikslo, kam tai turëèiau daryti. Neturëjau kur realizuoti savo Oginskio þiniø kapitalo, todël jis dûlëjo... Laikas ëjo, o Zalesës dvaras, kaip ir anksèiau, stûksojo beveik nepasikeitæs lyg negyvas; valstybë vis nerasdavo lëðø jam restauruoti... 2000 m. kovo mënesá man paskambino R. Ulanas Naujojo Smurgainiø laikraðèio ( Novaja hazeta Smarhoni ) redaktorius ir netikëtai pasiûlë kartu sukurti M. K. Oginskiui skirtà interneto svetainæ. Nuo ðio skambuèio ir prasidëjo bandymas sukurti chronologijà, kurià siûlau ir ðios knygos skaitytojams. Ið karto þinojau, kad informacija, kurià pateiksiu, iðsilavinusiems 10 10
skaitytojams bus jau þinoma, nes jokiø iðsamesniø tyrimø skelbti neplanavau; rengdamas tuos leidinius, kaip istorijos mëgëjas pabandþiau susisteminti visà turimà informacijà apie M. K. Oginská á vientisà chronologinæ grandinæ ir jà padaryti ádomià plaèiam skaitytojø ratui, tiems, kas domisi mûsø Tëvynës praeities ávykiais. Nuoðirdþiai dëkoju: Andþejui Zaluskiui uþ atsiøstas M. K. Oginskio atsiminimø rankraðèio kopijas; Valentinui Kalninui uþ nuoðirdþiai perteiktas istorines þinias; profesoriui Arnui Maldþiui uþ patarimus ir pastabas, atsiøstas recenzijoje; kunigui Piotrui Staniakui uþ atsiøstus dokumentus; Tatjanai Kliaðèonak uþ bendradarbiavimà ir dokumentø vertimà ið lenkø á baltarusiø kalbà; Konstantinui Chacianouskiui uþ knygos iðleidimà. Taip pat dëkoju visiems draugams ir paþástamiems, ávairiapusiðkai prisidëjusiems prie mano darbo. Dunda bûgnai, skamba fanfarai, Grieþia altai ir kontrabosas... Prisimenam ðlovingà praeitá Ðiaurës Atënø laikus, Kai Zalesëje gyveno Garsusis Mykolas Kleopas. Sergejus Verameièikas Zalesë, 2003 m. Ið ðlovingos vaivadø Oginskiø giminës Ið tø senø laikø, Kai buvusios Kunigaikðtystës gyventojas Nepamirðdavo esàs litvinas Senø laikø, didingos praeities Ðiaurës Atënø, kai Zalesës ðeimininkà lankydavo sveèiai, Juos kunigaikðtis Oginskis pasitikdavo, nuoðirdþiai pasveikindavo, O per alëjas sklido muzikos aidai Grieþë smuikai, klavikordai ir violonèelë. Ið vaikø muzikinio spektaklio Vakaras Ðiaurës Atënuose, skirto M. K. Oginskio metinëms. 2001 m. lapkrièio 5 d., Zalesë 11 11
ZALESËS DVARAS 1802 metø balandþio 28 dienà iðvykau ið Peterburgo, ketindamas visam laikui ásikurti kaime netoli Vilniaus... Taip apie savo atvykimà á Zalesæ atsiminimuose raðo kunigaikðtis, buvæs Abiejø Tautø Respublikos diplomatas, paskutinis LDK iþdininkas, vienas ið 1794 m. sukilimo vadovø, kompozitorius mëgëjas Mykolas Kleopas Oginskis. Senovëje ði vietovë buvo vadinama Dzerbomis. XVIII a. pirmoje pusëje jà ásigijo Vitebsko vaivada Marcijonas Oginskis (1672 1750), vëliau ji priklausë jo sûnui, Trakø vaivadai Tadui Pranciðkui (1712 1783). Po Tado mirties Zalesë atiteko vienam ið dviejø jo sûnø grafui ir LDK virtuvininkui Pran- Kunigaikðèiø Oginskiø Zalesës dvaro sodyba XIX a. Napoleono Ordos pieðinys 12 12
ciðkui Ksaverui (1742 1814). Pranciðkus neturëjo vaikø ir Zalesæ paliko sûnënui Mykolui Kleopui Oginskiui, kuris èia su ðeima gyveno apie 20 metø. Netrukus kunigaikðtá pasiekë þinia, kad jam caras Aleksandras I suteikë Rusijos imperijos senatoriaus pareigas. Zalesëje M. K. Oginskis pradëjo raðyti savo literatûrinius kûrinius Laiðkus apie muzikà bei Atsiminimus apie Lenkijà ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metø pabaigos, kuriuose ne kartà pabrëþë savo kilmæ, nurodydamas, kad yra kilæs ið Lietuvos. Zalesëje jis taip pat sukûrë didelæ dalá savo romansø ir polonezø. Paplitusi nuomonë, kad bûtent èia gimë ir þymusis jo polonezas Atsisveikinimas su Tëvyne (klaidinga manyti, kad toká pavadinimà sugalvojo pats autorius tø laikø M. K. Oginskio muzikiniø kûriniø leidimuose polonezas vadinosi tiesiog lia-minor ). Ið kunigaikðèio Mykolo amþininkø atsiminimø suþinome, kad jo Zalesës rezidencija tuo metu buvo vadinama Ðiaurës Atënais. Dabar Zalesë miestelis Gardino srityje, netoli Smurgainiø, beveik pusiaukelëje vaþiuojant geleþinkeliu ið Vilniaus á Minskà. Èia iki mûsø laikø iðliko Kunigaikðèiø Oginskiø dvaro sodyba Zalesëje 2006 m. Danutës Mukienës nuotrauka 13 13
M. K. Oginskio dvaras (jo restauravimas prasidëjo XX amþiaus 8 deðimtmeèio pabaigoje ir tæsiasi iki ðiol). Dvaro sodybà sudaro XVIII XIX a. parkø fragmentai, tvenkinys, nedideli rûmai, jau restauruota koplyèia ir keletas kitø pastatø. Nors dvaro restauravimas uþsitæsë, sodyba jau traukia turistus á Zalesæ kasmet atvyksta moksleiviø, mokytojø ir kitø þmoniø, besidominèiø kraðto praeitimi, ekskursijos. Nuo 1990 m. èia paþymimi buvusio Ðiaurës Atënø ðeimininko M. K. Oginskio gimtadieniai. Kas buvo kunigaikðtis Mykolas Kleopas Oginskis? Aktyvus valstybës veikëjas, muzika susiþavëjæs kompozitorius mëgëjas, Ðvietimo epochos þmogus, XIX a. pradþios romantikas? Kokie buvo jo santykiai su ðeima? Ar jis, kaip ir visi kiti þmonës, iðlaikë ðeimà, auklëjo vaikus ir rûpinosi jø ateitimi? O gal tai buvo sudëtinga, prieðtaringa amþiø sandûros asmenybë, derinusi pragmatizmà ir ágimtà avantiûrizmà? Taigi, kas buvo ðis kunigaikðtis, kurio pavardë mums ðiandien pirmiausia asocijuojasi su þinomu ano meto ðokiu Oginskio polonezu? Norëdami atsakyti á ðiuos klausimus ir suprasti kunigaikðèio M. K. Oginskio gyvenimà, paþvelkime á ðaknis ir atgaivinkime savo atmintyje gilià praeitá Oginskiø giminës istorijà, kurios pradþia siekia Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës iðtakas XIV amþiø. 14 14
GIMINËS MEDIS Ðis giminës medis tai ðios knygutës autoriaus mëgëjiðko susidomëjimo Zalesës dvaro istorija ir jo buvusiu ðeimininku Mykolu Kleopu Oginskiu vaisius. Tyrinëdamas M. K. Oginskio gyvenimà Zalesëje, rinkdamas medþiagà apie jo draugus bei paþástamus, palikuonis, kunigaikðèio gyvenimà iki atvykimo á Zalesæ, jo jaunystæ bei vaikystæ ir, pagaliau, protëviø likimus, buvau priverstas ieðkoti atsakymo ir á klausimà, kur yra Oginskiø giminës pradþia. Mûsø sudarytas Oginskiø giminës medis iðsiskiria ið tradiciniø giminiø medþiø tuo, kad neapima visø kunigaikðèiø Oginskiø, o yra skirtas tik vienam asmeniui buvusiam Zalesës ðeimininkui Mykolui Kleopui Oginskiui. Giminës medis buvo sudarytas 1995 m. kaip mokymo priemonë ið pradþiø ji naudota Zalesës mokykloje po pamokø vykusiuose istorijos ir kraðtotyros uþsiëmimuose. Dël ðios prieþasties jis nëra iðsamus. Pagrindinis ðio darbo tikslas buvo atgaivinti istorines þinias apie M. K. Oginskio bei jo protëviø gyvenimà, Oginskiø giminæ, kuri darë didelæ átakà mûsø kraðto praeities ávykiams. Kunigaikðèiai Oginskiai sena magnatø giminë, kuri turëjo herbà Oginiec. Jos atstovai ilgà laikà darë didelæ átakà Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos visuomeniniam, politiniam ir kultûriniam gyvenimui. Oginskiams yra priklausæ þemiø ir dvarø Smolensko apylinkëse, Lenkijoje (Guzove, Sakolove ir kt.), Lietuvoje (Vievyje, Kruonyje, Rietave ir kt.), Baltarusijoje (Vitebske, Maladeèinoje, Hanutoje, Zalesëje, Babruose, Mstislave, Bialinièiuose, Slanime, Èeèerske, Pinske). 15 15
Sergejaus Verameièiko sudarytas Mykolo Kleopo Oginskio genealoginis medis Egzistuoja dvi Oginskiø giminës kilmës versijos. Viena skelbia, kad ði giminë kilo ið Riurikaièiø (taip buvo vadinama Èernigovo kunigaikðèiø Kozelsko ðaka). Anot kitos, Oginskiø gimi- 16 16
Ið kairës: Oginskiø giminës atminimo akmuo Zalesës dvaro sodyboje (Baltarusija). Danutës Mukienës nuotrauka, 2006 m.; Oginskiø giminës herbas (Mykolo Kleopo Oginskio antkapinio paminklo Santa Crose bazilikoje (Florencija, Italija) fragmentas. Vyto Rutkausko nuotrauka, 2008 m. nës pradininkai yra Smolensko kunigaikðèiai Hluðonokai. Nepaneigdami pirmosios versijos, apsistokime ties antràja. Mûsø sudarytas giminës medis skirtas tik Oginskiø giminës vyriðkajai linijai, kuri nutrûko XX a. pradþioje. Ateityje mes planuojame Oginskiø giminës medá papildyti jame turëtø atsirasti ir Anglijoje gyvenanti Zaluskiø bei Lenkijoje ásikûrusi Visockiø ðeima. 17 17
OGINSKIØ GIMINËS HERBAS Oginskiø giminës herbas Herbà sudaro dvi dalys. Virðutinëje (raudonoje) pavaizduotas ðv. Jurgis, apatinëje (þydroje) herbas Oginiec, kurá sudaro raudoni karinës palapinës vartai, virð kuriø sidabrinis kryþius su iðsiðakojanèia virðutine dalimi. HLAZINA, HLUÐANOKAS kunigaikðèiø, XIV a. gyvenusiø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje, Smolensko þemëse, pravardës (jos atsirado vëliau, XVII a.). Nelengva atsakyti á klausimà, kokiai tautybei Oginskiø protëviai priklausë lenkø ar baltarusiø... 1 Tuo metu Smolensko þemës buvo etninë baltarusiø teritorija, áëjusi 2 Èia ir tolimesniame tekste autoriaus komentarai bei hipotezës iðskirtos kursyvu. 18 18
á LDK sudëtá. Dar ir mûsø laikais ten yra kaimø, kur kalbama baltarusiðkai. Ið Smolensko þemiø yra kilæ þymûs baltarusiø poetai Aleksandras Tvardovskis bei Michailas Isakovskis. KUNIGAIKÐTIS VASILIJUS HLAZINA ið LDK kunigaikðèio Kazimiero Jogailaièio gavo Mstislavo dvarà Smolensko þemëse. Vëliau Kazimiero ásakymu ðis dvaras buvo perduotas Vasilijaus Hlazinos sûnui kunigaikðèiui Ivanui. KUNIGAIKÐTIS IVANAS HLAZINA (Vasilijaus sûnus), be krikðto pavardës Hlazinièius, turëjo ir pravardæ Puzininas. Suprasliaus sinodike yra uþraðyta: Kunigaikðèio Hlazinino bei jo brolio kunigaikðèio Ivano Puzinino giminë. Valdant Kazimierui Jogailaièiui, I. Hlazinièius pabëgo á Maskvà, taèiau jo vaikai ir þmona pakeliui buvo sulaikyti ir pasiliko LDK. 1494 m. Maskvos kunigaikðtis Ivanas III pareikalavo, kad LDK kunigaikðtis Aleksandras iðduotø Ivano Hlazinièiaus þmonà kunigaikðtienæ ir vaikus, taèiau to nebuvo padaryta. Jeigu Ivanas Hlazina nebûtø pabëgæs, o jo vaikai ir þmona nebûtø sulaikyti ir pasilikæ LDK, Oginskiø giminë neegzistuotø. Tolimesnis bëglio likimas Maskvoje yra neþinomas. Be 1496 m. paminëto I. Hlazinièiaus sûnaus Jurijaus, kunigaikðtis Ivanas paliko ir daugiau sûnø: Dimitrà, Ivanà (jo sûnus Timofejus pasivadino pravarde Puzina ir pradëjo Puzinø giminæ), Levà, Mykolà ir Andrëjø, kurie átraukti á Smolensko kunigaikðèiø ir bajorø sàraðà, sudarytà XV a. pabaigoje. Visi jie vadinosi Hluðanakais arba Hluðonakais. KUNIGAIKÐTIS ALIOCHNA HLAZINA (antrasis Vasilijaus sûnus) 1458 m. pasiþymëjo kovoje su kryþiuoèiais. 1486 m. jis tapo Smolensko okolnièiumi, 1492 m. gavo Mamajeuskaje kaimà Smolensko þemëse. LDK kunigaikðtis Aleksandras Jogailaitis paskyrë já vietininku Luèine, kuris pagal susitarimà su Maskva 1494 m. buvo gràþintas LDK. 1496 m. Aliochna gavo Koþuchavo, Vechrø, Razrabovièø, Niamlionavo ir Naskovo kaimus Smolensko þemëje, 1498 m. Ðèarbinø, Kazlovo ir Èulkovo privilegijas, o 1499 m. Davidkovo bei Skavarodno. 1500 m. Maskva uþkariavo Luèinà, o Smolensko vietininkas gavo Apso dvarà Breslaujos paviete. Jis buvo vedæs Sapiegaitæ, turëjo dukrà Fedorà Hlazinaitæ, kuri po tëvø mirties savo dëdës karaliðkojo 19 19
sekretoriaus Ivano Sapiegos padedama iðtekëjo uþ marðalkos Aleksandro Saltanavièiaus. KUNIGAIKÐTIS DMITRIJUS HLUÐONAKAS (Ivano sûnus) 1486 1487 m. gavo smulkias LDK kunigaikðèio dovanas ið Smolensko pajamø. Didysis kunigaikðtis Aleksandras jam padovanojo Þieþmariø pavieto Uogintø privilegijà. Kunigaikðèio Dmitrijaus karjera ir giminës geografija Aleksandro Jogailaièio laikais pajuda á vakarus, link Baltijos jûros. Uogintai yra Kaiðiadoriø rajone, netoli Kruonio, tarp Vilniaus ir Kauno. Dabar ðiame kaimelyje liko vos kelios trobos. Per Antràjá pasauliná karà (1944 m.) viskà pasigvieðë liepsnos. Iðliko tik nedidelë liepø alëja. Á Uogintus atvaþiavus kunigaikðèiui Dmitrijui Hluðonakui, prasidëjo antroji ðios giminës istorija. Akivaizdu, kad 1510 m., po kunigaikðèio Dmitrijaus mirties, LDK kunigaikðtis Þygimantas II patvirtino, kad Uogintai priklauso jo sûnui Bogdanui. KUNIGAIKÐTIS BOGDANAS HLUÐONAKAS (Dmitrijaus sûnus) 1542 m. bylinëjosi su kunigaikðèiu Barovskiu dël namo Uogintai (virðuje, kairëje) Kaiðiadoriø rajono þemëlapyje. Iliustracija ið RKIC archyvo 20 20