LIETUVOS VAIDMUO PASAULIO EKSPORTE

LIETUVOS VAIDMUO PASAULIO EKSPORTE Parengta 2019 m. gruodžio 31 d. 1

SANTRAUKA Nors Lietuva pasauliniame kontekste yra labai maža ir atvira ekonomika, tarptautinėje prekyboje tam tikri žemųjų technologijų Lietuvos apdirbamosios gamybos ūkio sektoriai užima ganėtinai svarbias pozicijas. Maisto pramonės ir žemės ūkio sektorius m. sudarė 0,4 proc. bendrojo sektoriaus pasaulio eksporto dalį, palyginti su gerokai mažesne 0,1 proc. dalimi m. Lietuvos chemijos produktų eksporto dalis pasaulinėje prekyboje ilguoju laikotarpiu padidėjo nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc., plastikų nuo 0,1 proc. iki 0,3 proc. Labiausiai Lietuvos eksporto dalis pasaulio prekyboje didėjo baldų sektoriuje nuo 0,2 proc. m. iki 1 proc. m. Šie sektoriai, o ypač maisto pramonės ir žemės ūkio sektorius bei baldų, Lietuvos eksporto struktūroje sudaro gerokai didesnes eksporto dalis nei vidutiniškai pasaulyje. Kitokios tendencijos vyrauja aukštesniųjų technologijų sektoriuose. Ilguoju laikotarpiu, Lietuvos mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos pramonė bei transporto priemonių sektorius nedidino savo rinkos dalių pasaulio eksporte arba didino jas labai nežymiai. Šių sektorių dalys Lietuvos eksporto struktūroje yra gerokai mažesnės nei vidutiniškai pasaulyje. Taigi, ilguoju laikotarpiu, Lietuvos eksporto struktūra tapo vis labiau orientuota į žemąsias technologijas. Agreguotos ekonomikos lygiu, nuo m. iki m. Lietuvos bendrojo prekių eksporto rinkos dalis pasaulinėje prekyboje išaugo nuo 0,06 proc. iki 0,16 proc. Labiausiai prekių eksporto rinkos dalies didėjimui m. įtaką darė didėjantis Lietuvos prekių eksporto konkurencingumas, o jis sparčiausiai augo ES (be Baltijos šalių) rinkoje. Pagal technologinį intensyvumą konkurencingumo didėjimą labiausiai lėmė žemų technologijų prekės. Tam tikrų Lietuvos ūkio sektorių rinkos dalių pasaulinėje prekyboje didėjimas lemia ir vis didesnę Lietuvos ekonomikos priklausomybę nuo eksporto veiklos. Jei 2000 m. Lietuva eksportavo 22,8 proc. savo pridėtinės vertės į užsienio rinkas, tai m. jau 26,1 proc. m. šis rodiklis padidėjo iki 31,5 proc., o m. iki 36,6 proc. Pridėtinės vertės grandinių tyrimų pagrindu galima teigti, kad ši priklausomybė yra dar didesnė. Pagal juos, 2000 m. Lietuva eksportavo 19,0 proc. savo sukurto BVP į užsienio rinkas, o m. jau 40,3 proc. Taigi, beveik pusė Lietuvoje sukurto BVP yra eksportuojama, kita pusė lieka vidaus rinkoje. Ne tik Lietuva didina savo eksporto rinkos dalį; tai daro ir daugelis kitų naujųjų ES šalių bloko ekonomikų. Tarptautinėje prekyboje taip pat sparčiai auga Azijos šalių vaidmuo, o tai lemia eksporto dalių persiskirstymą tarp pasaulio regionų. Europos dalis pasaulio eksporte sumažėjo nuo 44 proc. m. iki maždaug 38 proc. m. Sumažėjo ir Šiaurės Amerikos regiono šalių eksporto dalis nuo maždaug 19 proc. iki 13 proc. Azijos dalis pasaulio eksporte padidėjo nuo 30 proc. m. iki 41 proc. m. Šią kaitą pasaulio eksporto struktūroje labiausiai nulėmė Kinija, įstojusi į PPO m. Daugelyje pramonės sektorių būtent Kinija m. užėmė didžiausias dalis pasaulio eksporte. 2

I. LIETUVOS PRIDĖTINĖS VERTĖS EKSPORTAS PER LAIKĄ DIDĖJA Ilguoju laikotarpiu m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertė vidutiniškai augo po 9,4 proc. per metus ir m. siekė 13,5 mlrd. eurų. Pasaulio bendrasis eksportas tuo pačiu laikotarpiu augo gerokai lėčiau vidutiniškai po 5,3 proc. per metus. Po m. finansų krizės, prekių eksporto augimo tempai pasaulyje gerokai sulėtėjo pasaulio eksporto vertė m. vidutiniškai didėjo po 4,6 proc. per metus. Lėčiau augo daugelio ES šalių eksporto vertės, tačiau Lietuvos eksporto didėjimas tebebuvo spartus m. jis vidutiniškai augo po 10 proc. per metus. Tai reiškia, kad Lietuvos prekės tarptautinėje rinkoje yra konkurencingos, o Lietuvos pridėtinės vertės eksportas bei eksporto rinkos dalis pasaulyje per laiką turi tendenciją didėti. Iš tikrųjų, Lietuvos ekonominis aktyvumas yra labai priklausomas nuo eksporto veiklos ir jo įtaka per laiką didėja. Jei 2000 m. Lietuva eksportavo 22,8 proc. savo pridėtinės vertės, tai m. jau 26,1 proc. m. šis rodiklis padidėjo iki 31,5 proc., 1 o m. iki 36,6 proc. 2 Šie rezultatai yra gaunami analizuojant nacionalines sąnaudų produkcijos ir išteklių panaudojimo lenteles. Didelę eksporto įtaką Lietuvos ekonominiam augimui patvirtina ir kiti tyrimai. Pridėtinės vertės grandinių (angl. Global Value Chains) tyrimų pagrindu taip pat galima teigti, kad eksporto veiklos daro didelį poveikį šalies ekonomikos aktyvumui. Remiantis šiuo tyrimu, 2000 m. Lietuva eksportavo 19,0 proc. savo sukurto BVP į užsienio rinkas, o m. jau 40,3 proc. (žr. pav. 1). 2000 m. šalies vidaus vartojimas augo maždaug dvigubai lėčiau nei eksportas (žr. pav. 2); itin sparčiai eksportas augo Lietuvai įstojus į ES tarptautinės prekybos suintensyvėjimas ir Lietuvos įsiliejimas į tarptautines pridėtinės vertės grandines padarė didelę teigiamą įtaką Lietuvos BVP augimui. Tai nulėmė labai didelį eksporto dalies Lietuvos BVP padidėjimą bei reikšmingai prisidėjo prie sparčios Lietuvos BVP konvergencijos ES vidurkio link. 3 1 pav. Lietuvos eksportuota pridėtinė vertė 2000 m. 2 pav. Lietuvos pridėtinės vertės augimas pagal komponentes 2000 m. Dalis, procentais 45.0 40.0 35.0 30.0 25.0 20.0 15.0 10.0 5.0 0.0 2000 Eksporto dalis BVP Šaltinis: VŠĮ "Versli Lietuva" skaičiavimai pagal WIOD duomenis. Procentai, proc. p. 40.0 30.0 20.0 10.0 0.0-10.0-20.0-30.0 Suvartota vidaus rinkoje Eksportuota Pridėtinės vertės augimas Šaltiniai: VŠĮ "Versli Lietuva" skaičiavimai pagal WIOD duomenis ir Statistikos departamentas. 1 Versli Lietuva (). Eksporto svarba Lietuvos ekonomikai. https://www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads//12/eksporto-svarba-lietuvos-ekonomikai-angl.- k..pdf 2 Versli Lietuva (2019). Eksporto įtaka Lietuvos ekonomikai: pridėtinės vertės eksporto perspektyva. https://www.verslilietuva.lt/wpcontent/uploads/2019/07/2019.03.29_eksporto-įtaka-lietuvos-ekonomikai.pdf 3 Versli Lietuva (). Lithuania in Global Value Chains: The Role of Exports in Economic Growth 2000. https://www.verslilietuva.lt/wpcontent/uploads//12/.06.30_gvc_final_report_v2.pdf 3

Pagal eksporto grupes, daugiausia pridėtinės vertės eksporto sukuria lietuviškos kilmės prekių bei paslaugų eksportas. Reeksporto veikos sukuria gerokai mažesnę pridėtinę vertę. Reeksporto veikla yra nukreipta faktiškai į importuotų produktų perpardavimą į trečiąsias šalis, o šios prekės nėra sukuriamos Lietuvoje ir nėra Lietuvos BVP dalis. Kitaip yra su lietuviškos kilmės prekėmis bei paslaugomis nors jų gamybai ir kūrimui naudojamos importuotos prekės, tačiau didžiausia šių prekių ir paslaugų vertė sukuriama Lietuvoje. Lyginant ES šalis, mažųjų ES šalių pridėtinės vertės eksporto dalys yra didesnės, o didžiųjų mažesnės. Pagrindinė to priežastis yra vidaus rinkos dydis. Mažosiose ES ekonomikose vidaus rinka yra maža, todėl jos, norėdamos išlaikyti tvarų ir spartų BVP augimą, yra priverstos nemenką savo sukurtos pridėtinės vertės dalį eksportuoti, o didžiosios ES ekonomikos geba nemenką produkcijos dalį suvartoti vidaus rinkoje, skatinti ekonominį augimą vidaus rinkos pagrindu ir taip pat palaikyti tvarų viso ūkio augimą. m. ES-28 šalių bloke didžiausią dalį pridėtinės vertės eksportavo Liuksemburgas (daugiau nei 60 proc.) ir Airija (daugiau nei 50 proc.). Dideles dalis taip pat eksportavo Malta, Lietuva, Vengrija, Nyderlandai, Čekija, Slovakija, Slovėnija ir Estija (apie 40 proc. ir daugiau). Mažiausiai (apie 20 proc.) eksportuoja didžiosios ES ekonomikos Jungtinė Karalystė, Italija, Prancūzija, Ispanija ir tarp jų pakliuvusi Graikija. Išimtys yra ir Lenkija, kurios, būdamos didelės ES ekonomikos, eksportuoja apie 30 proc. savo sukurtos pridėtinės vertės (žr. pav. 3). Pagal ūkio sektorius, daugiausia pridėtinės vertės Lietuvoje eksportuoja paslaugos ir apdirbamoji gamyba. Šių dviejų sektorių indėlis į pridėtinės vertės eksportą yra labai didelis apie 90 proc. viso pridėtinės vertės eksporto (žr. pav. 4). Paslaugų sektoriaus veiklose dominuoja didmeninė prekyba, sausumos transportas ir sandėliavimo bei saugojimo veikla; apdirbamojoje gamyboje maisto pramonė, baldų, tekstilės ir chemijos produktų sektoriai. Taigi, šie sektoriai gali būti apibrėžiami kaip svarbiausieji Lietuvos eksporto struktūroje. 3 pav. Eksportuota pridėtinė vertė ES-28 šalių bloke m. 70.0 60.0 50.0 40.0 30.0 20.0 10.0 0.0 Dalis nuo visos pridėtinės vertės, procentais Liuksemburgas Airija Malta Lietuva Vengrija Nyderlandai Čekija Slovakija Slovėnija Estija Belgija Bulgarija Latvija Lenkija Danija Austrija Kroatija Švedija Kipras Rumunija Suomija Portugalija Jungtinė Karalystė Italija Prancūzija Ispanija Graikija Šaltinis: VŠĮ "Versli Lietuva" skaičiavimai pagal WIOD duomenis. 4 pav. Lietuvos pridėtinės vertės eksportas pagal ūkio sektorius m. Dalis, procentais nuo viso eksporto 55.5 0.7 Žemės ūkis (A) 5.2 3.3 2.1 33.3 Apdirbamoji gamyba (C) Kita pramonė (B, D, E) Statyba (F) Verslo paslaugos (G-N, R-U) Viešojo sektoriaus paslaugos (O-Q) Šaltinis: VŠĮ "Versli Lietuva" skaičiavimai pagal WIOD duomenis. 4

II. LIETUVOS EKSPORTO RINKOS DALIS PASAULIO PREKYBOJE DIDĖJA... Lietuva didina ne tik pridėtinės vertės eksportą, bet ir prekių eksporto rinkos dalis pasaulyje. Nuo m. iki m. Lietuvos bendrojo prekių eksporto rinkos dalis pasaulinėje prekyboje išaugo beveik 2,6 karto nuo 0,06 proc. iki 0,16 proc. (žr. pav. 5). To priežastis greičiau nei pasaulio importas augęs eksportas iš Lietuvos, o tai ir lemia rinkos dalies padidėjimą. 4 Labiausiai m. prekių eksporto rinkos dalies didėjimui įtaką darė konkurencingumo efektas, kuris parodo rodo šalies gebėjimą užimti arba didinti užimamas eksportuojamų prekių rinkos dalis. Šis efektas apima tiek kainos konkurencingumo, tiek ir ne kainos konkurencingumo veiksnius. Lietuvos prekių eksporto konkurencingumas sparčiausiai augo ES (be Baltijos šalių) rinkoje ir sudarė daugiau kaip pusę viso efekto, tačiau pagal technologinį intensyvumą jo didėjimą labiausiai lėmė žemų technologijų prekės. Teigiamai prie Lietuvos prekių eksporto rinkos dalies kaitos prisideda prekių bei rinkos adaptacijos efektai, tačiau jų įtaka rinkos dalies augimui yra gerokai mažesnė. Prekės efektas parodo kokia dalimi keičiasi eksporto rinkos dalis dėl to, kad šalis eksportuoja prekes, kurių paklausa importo partnerėse auga santykinai sparčiai. Rinkos adaptacijos efektas rodo kokia dalimi keičiasi eksporto rinkos dalis dėl šalies gebėjimo perorientuoti eksportą į šalis ar regionus, kuriuose paklausa auga sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje. Silpnesnę prekių efekto įtaką rinkos dalies kaitai daugiausia lemia aukšta Lietuvos eksporto specializacija žemų technologijų prekių eksporte. Tai yra dėl to, kad, žemų technologijų prekių pasaulinė paklausa per pastarąjį dešimtmetį augo lėtai palyginti su aukštesnio technologinio intensyvumo prekių grupėmis. Rinkos adaptacijos efektui neigiamą įtaką darė Baltijos, ES ir kitų šalių rinkos, o teigimą poveikį lėmė tik NVS rinka. NVS rinkos plėtrą m. ir m. laikotarpiais sėkmingai išnaudojo Lietuvos įmonės. Rinkos ir prekės adaptacijos efektų įtaka Lietuvos eksporto rinkos dalies kaitai yra silpnai neigiama. Čia, rinkos efektas parodo kokia dalimi keičiasi eksporto rinkos dalis dėl to, kad šalis eksportuoja prekes į regionus, kuriuose paklausa auga sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje. Prekės adaptacijos efektas parodo kokia dalimi keičiasi eksporto rinkos dalis dėl šalies eksporto struktūros gebėjimo prisitaikyti prie prekių pasaulinės paklausos pokyčių. Rinkos efekto neigiamą poveikį labiausiai lemia per didelė Lietuvos eksporto koncentracija ES rinkoje, kurioje prekių paklausa m. augo santykinai lėčiau nei kitų šalių grupėse. Neigiamą prekės adaptacijos efektą lemia didelė Lietuvos specializacija į vidutinių ir žemų technologijų prekių eksportą šių prekių kategorijose Lietuvos eksporto užimamos rinkos dalys pasaulinėje prekyboje augo, o jų dalys pasaulinės prekybos struktūroje m. mažėjo. Lietuvos paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulyje taip pat didėja. Jei m. Lietuvos paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulinėje prekyboje buvo 0,12 proc., tai m. jis padidėjo iki 0,2 proc. Paslaugų eksporto rinkos dalis m. padidėjo 1,7 karto, o prekių per tą patį laikotarpį 1,9 karto, tačiau paslaugų eksporto dalis pasaulio prekyboje m. jau buvo didesnė nei prekių. Paslaugų eksporto rinkos dalis itin padidėjo m. (žr. pav. 6), tai lėmė labai spartus paslaugų, ir nuosaikesnis prekių, eksporto augimo tempas užsienio rinkose. m. Lietuvos prekių rinkos dalis buvo didesnė nei paslaugų, o nuo m. ši tendencija pasikeitė. 4 Versli Lietuva (2019). Lietuvos prekių eksporto pastoviosios rinkos dalies analizė. https://www.verslilietuva.lt/wp-content/uploads/2019/07/pastovios-rinkos-daliesanalizė-final.pdf 5

5 pav. Lietuvos prekių eksporto rinkos dalis pasaulyje m. 6 pav. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulyje m. Procentai 0.200 0.175 0.150 0.125 0.100 0.075 0.050 0.025 0.000 0.200 0.175 0.150 0.125 0.100 0.075 0.050 0.025 0.000 Procentai Prekės Paslaugos Prekės ir paslaugos Šaltinis: Eurostat.... MAŽĖJANT DIDŽIŲJŲ EUROPOS EKONOMIKŲ RINKOS DALIMS Lyginant ES šalis, senojo ES šalių bloko eksporto rinkos dalys pasaulyje turi tendenciją mažėti, o naujojo didėti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių Švedijos, Danijos ir Suomijos, prekių ir paslaugų eksporto rinkos dalys pasaulyje nuo m. turi tendenciją mažėti; labiausiai tai lemia prekių eksporto tendencijos (žr. pav. 7). Didžiųjų ES šalių ekonomikų rinkos dalys taip pat mažėja. Pavyzdžiui, Vokietijos eksporto rinkos dalis mažėjo nuo m. jei m. ji buvo 8,1 proc., tai m. 7,5 proc. Italijos rinkos dalis atitinkamu laikotarpiu mažėjo nuo 3,9 proc. ir 2,7 proc.; Prancūzijos nuo 5,1 proc. iki 3,7 proc.; Jungtinės Karalystės nuo 5,3 proc. iki 3,4 proc. (žr. pav. 8). Nestebina tas faktas, kad senųjų ES šalių bloko ekonomikų rinkos dalys turi tendenciją mažėti. Tokios didžiosios Azijos šalys kaip Kinija ir Indija antrojo tūkstantmečio pradžioje atvėrė savo ekonomikas tarptautinei prekybai. m. pabaigoje Kinija įstojo į PPO ir jos eksportas pradėjo sparčiai augti. m., prasidėjus pasaulinei finansų krizei, Kinijos eksportas krito mažiau, o po krizės atsigavo sparčiau nei daugelyje kitų šalių. Tiek Kinija, tiek ir Indija per ganėtinai trumpą laiką užėmė rinkos dalis, tapo svarbiomis žaidėjomis pasaulio prekyboje ir labai prisidėjo prie tarptautinės prekybos masto augimo. Todėl senojo ES bloko šalys, išsivysčiusios industrinės ekonomikos, su jau gerai išplėtota eksporto veikla, palaipsniui prarado savo rinkos dalis. Jas, be Azijos šalių, taip pat užėmė ir naujosios ES bloko šalys, įskaitant Lietuvą. Šios ekonomikos tapo gerokai svarbesnės tarptautinėje prekyboje, palyginti su jų vaidmeniu antrojo tūkstantmečio pradžioje. Didėjantis Azijos šalių vaidmuo tarptautinėje prekyboje lemia eksporto dalių persiskirstymą tarp pasaulio regionų. Jei m. Europos dalis pasaulio eksporte buvo 44 proc., tai m. ji sumažėjo iki maždaug 38 proc. Taip pat atitinkamu laikotarpiu sumažėjo ir Šiaurės Amerikos regiono šalių eksporto dalis nuo maždaug 19 proc. iki 13 proc. Azijos dalis pasaulio eksporte padidėjo nuo 30 proc. m. iki 41 proc. m. (žr. pav. 9) Taigi, m. pasaulio eksportui augant vidutiniškai 5,3 proc. per metus, Azijos šalių eksporto augimas buvo spartesnis vidutiniškai 7,4 proc. per metus, o tai ir lėmė jų didėjantį svorį tarptautinėje prekyboje. Šiaurės Amerikos regiono šalių vidutinis eksporto augimas atitinkamu laikotarpiu buvo 3,2 proc., o Europos šalių 4,3 proc. Europoje, kaip jau minėta, sparčiau nei vidutiniškai augo naujųjų ES šalių bloko ekonomikų, įskaitant Lietuvą, eksportas, tačiau lėtai augo senųjų ES 6

industrinių ekonomikų eksportas. Tai nulėmė spartesnį Europos vidutinį metinį eksporto augimo tempą palyginti su Šiaurės Amerikos regionu, tačiau nekompensavo spartesnio Azijos regiono eksporto plėtros. 7 pav. Šiaurės šalių prekių ir paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulyje m. 8 pav. Didžiųjų ES šalių prekių ir paslaugų eksporto rinkos dalis pasaulyje m. 9 pav. Pasaulio eksporto vertės pasiskirstymas pagal regionus m. 1.500 1.250 1.000 0.750 Procentai 9.000 8.000 7.000 6.000 5.000 Procentai Dalis, procentai 100% 5.9 4.9 80% 44.0 37.8 60% 13.3 0.500 4.000 40% 18.7 0.250 0.000 Lietuva Švedija Suomija Danija Latvija Estija Lenkija Šaltinis: Eurostat. 3.000 2.000 Prancūzija Italija Nyderlandai Šaltinis: Eurostat. Jungtinė Karalystė 41.4 20% 29.5 0% 1.9 2.6 Afrika Azija Šiaurės Amerika Europa Kiti regionai III. LIETUVA DIDINA RINKOS DALIS BALDŲ, ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ IR MAISTO, CHEMIJOS IR PLASTIKŲ PRAMONĖJE... Analizuojant atskirų prekių grupes Lietuvos eksporto struktūroje, pastebėtina, kad daugelyje prekių grupių eksportas iš Lietuvos augo sparčiau nei tų pačių prekių grupių pasaulio eksportas; vis dėlto, labiausiai išsiskiria baldų pramonė, maisto pramonė ir žemės ūkis bei chemijos ir plastikų pramonė. Ši išvada yra daroma vertinant Lietuvos eksporto struktūrą pagal šių prekių grupių svorį. Pastarųjų sektorių m. vidutinis metinis augimo tempas gerokai viršijo pasaulio eksporto didėjimą (žr. lentelę 1), o jų dalis Lietuvos bendrojo prekių eksporto struktūroje buvo gerokai didesnė nei pasaulinėje rinkoje (žr. pav. 10-11). Taigi, šie sektoriai labiausiai nulėmė Lietuvos prekių eksporto dalies didėjimą pasaulyje. Baldų pramonės eksportas Lietuvoje m. augo vidutiniškai 14,8 proc. per metus, pasaulyje 5,6 proc.; šio sektoriaus produkcijos dalys Lietuvos ir pasaulio eksporto struktūroje m. atitinkamai buvo 7,5 proc. ir 1,3 proc. Maisto pramonės ir žemės ūkio produktų eksportas Lietuvoje vidutiniškai augo po 12,8 proc. per metus, o pasaulyje 5,9 proc.; dalys eksporto struktūroje atitinkamai buvo 17,4 proc. ir 8,3 proc. Chemijos ir plastikų pramonės eksportas iš Lietuvos augo po maždaug 15 proc. per metus, o pasaulinis apie 6 proc.; ši pramonės šaka Lietuvos eksporto struktūroje sudarė 17 proc. (chemija 10,7 proc., plastikai 6,7 proc.), o pasauliniame eksporte 14 proc. Visi šie sektoriai, išskyrus chemijos pramonę, dažniausiai yra priskiriami žemosioms technologijoms. Chemijos produktai ir plastikų pramonė, nors pagal standartinį apibrėžimą yra priskiriama aukštesniųjų technologijų pramonei, vis dėlto Lietuvoje taip pat gali būti priskirta žemosioms technologijoms, nes jų eksporto struktūroje dominuoja trąšos ir pirminės formos plastikai. 7

1 lentelė. Vidutinis metinis - m. bendrojo eksporto augimo tempas Lietuvoje ir pasaulyje; skirtumas tarp Lietuvos ir pasaulio eksporto augimo tempų - m. ir dalių eksporto struktūroje m. Prekių grupė Pasaulinė rinka (augimas) Lietuva (augimas) Skirtumas (augimas) Skirtumas (dalys eksporto struktūroje) Maisto pramonė ir žemės ūkis (KN 01-24) 5,9 12,8 +6,9 +9,1 Mineraliniai produktai (KN 25-27) 7,1 7,6 +0,5 +0,4 Chemijos pramonės produktai (KN 28-38) 6,1 13,9 +7,8 +1,5 Plastikai (KN 39-40) 5,9 16,1 +10,2 +2,3 Odos gaminiai ir kailiai (KN 41-43) 3,2 3,8 +0,6-0,2 Mediena ir jos gaminiai (KN 44-45) 3,3 8,6 +5,3 +3,1 Popieriaus pramonė (KN 46-49) 2,1 11,7 +9,6 +0,1 Tekstilės pramonė (KN 50-63) 3,4 2,8-0,6 +0,4 Avalynė (KN 64-67) 5,2 10,7 +5,5-0,5 Dirbiniai iš stiklo, akmens (KN 68-70) 4,7 11,5 +6,8 +0,3 Taurieji metalai (KN 71) 8,7 16,5 +7,8-3,0 Metalai ir jų dirbiniai (KN 72-83) 5,9 13,9 +8,0-0,7 Mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros 4,6 12,9 +8,3-10,8 įranga (KN 84-85) Transporto priemonės (KN 86-89) 4,5 6,7 +2,2-5,5 Optikos, matavimo prietaisai (KN 90-92) 5,2 16,9 +11,7-0,8 Ginklai ir šaudmenys (KN 93) 4,7 26,1 +21,4 0,0 Baldai (KN 94) 5,6 14,8 +9,2 +6,2 Kitos prekės (KN 95-99) 3,5 16,6 +13,1-1,9 10 pav. Lietuvos bendrojo prekių eksporto struktūra m. Dalis, procentais 11 pav. Pasaulio bendrojo prekių eksporto struktūra m. Dalis, procentais 30 30 27.5 27.5 25 25 22.5 22.5 20 20 17.5 17.5 15 15 12.5 12.5 10 10 7.5 7.5 5 5 2.5 2.5 0 Maisto pramonė ir žemės ūkis Mineraliniai produktai Chemijos pramonės produktai Plastikai Odos gaminiai ir kailiai Mediena ir jos gaminiai Popieriaus pramonė Tekstilės pramonė Avalynė Dirbiniai iš stiklo, akmens Taurieji metalai Metalai ir jų dirbiniai Mašinos ir mechaniniai įrenginiai, Transporto priemonės Optikos, matavimo prietaisai Ginklai ir šaudmenys Baldai Kitos prekės 0 Maisto pramonė ir žemės Mineraliniai produktai Chemijos pramonės Plastikai Odos gaminiai ir kailai Mediena ir jos gaminiai Popieriaus pramonė Tekstilės pramonė Avalynė Dirbiniai iš stiklo, akmens Taurieji metalai Metalai ir jų dirbiniai Mašinos ir mechaniniai Transporto priemonės Optikos, matavimo prietaisai Ginklai ir šaudmenys Baldai Kitos prekės 8

... TAČIAU ATSILIEKA AUKŠTESNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIŲ RAIDA Aukštesniųjų technologijų prekių grupių eksportas iš Lietuvos augo sparčiau nei pasaulyje, tačiau jų dalis eksporto struktūroje yra gerokai mažesnė nei pasaulio eksporte. Mašinų ir mechaninių įrenginių bei elektros įrangos eksporto augimas, nors ir viršijo pasaulio eksporto m. vidutinį metinį augimo tempą, tačiau šio sektoriaus dalis Lietuvos eksporto struktūroje yra labai maža palyginti su jo dalimi pasaulio eksporte. Pasaulio eksporte šis vidutinių-aukštųjų technologijų sektorius m. sudarė 26,0 proc., Lietuvoje vos 15,2 proc. Transporto priemonių gamybos dalis Lietuvos eksporto struktūroje sudarė vos 5,0 proc., o pasaulio eksporte dvigubai daugiau (10,6 proc.). Optikos ir matavimo prietaisų sektoriaus dalys Lietuvos ir pasaulio eksporto struktūroje gan panašios atitinkamai 2,7 proc. ir 3,5 proc. Taigi, Lietuvos eksporto struktūroje dominuojantys sektoriai baldai, maistas ir žemės ūkis bei chemija ir plastikai m. sudarė apie 42 proc. viso bendrojo Lietuvos eksporto, dar 15 proc. sudarė mineraliniai produktai. Mineralinių produktų eksportas yra labai kintantis ir iš esmės priklausomas nuo AB Orlen Lietuva įmonės sprendimų, t. y. mažai priklausomas nuo aplinkos ir rinkos kaitos tendencijų, todėl toliau neanalizuojamas. Nors mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos ir transporto priemonių sektoriai sudaro gerokai mažesnes eksporto dalis palyginus su pasaulio ekonomika, jų dalis Lietuvos eksporto struktūroje yra apie 20 proc.; taigi jie taip pat yra labai svarbūs Lietuvos ūkiui. Visų šių paminėtų sektorių dalis eksporto struktūroje yra beveik 80 proc., todėl nuo jų raidos priklauso Lietuvos bendrojo eksporto augimo perspektyvos. 9

BALDŲ PRAMONĖ VIENA IŠ LIETUVOS EKSPORTO LYDERIŲ... m. pasaulio baldų eksportas paaugo maždaug 150 proc. arba vidutiniškai po 5-6 proc. per metus. Pastaruosius dvejus metus m. ir m. augimas buvo gan nuosaikus (atitinkamai 1,7 proc. ir 2,6 proc.). Lietuvos baldų eksporto vertė m. augo vidutiniškai po beveik 15 proc. per metus, t. y. gerokai sparčiau nei pasaulio eksportas. Tai, kad Lietuvos baldų pramonės eksporto augimas buvo gerokai spartesnis nei pasaulio (žr. pav. 8), reiškia, kad Lietuvos baldų sektoriaus rinkos dalis pasaulio prekyboje stipriai išaugo. Iš tikrųjų, Lietuvos rinkos dalis baldų pramonėje m. buvo 1 proc., palyginti su vos 0,2 proc. m. Tokiai mažai ekonomikai kaip Lietuva, 1 proc. rinkos dalies dydis yra nemenkas. Pasaulio prekyboje baldų pramonės neabejotina lyderė yra Kinija ji užima beveik 40 proc. pasaulio baldų sektoriaus eksporto rinkos dalį. Nuo m. jos dalis pasaulio baldų prekyboje išaugo 4 kartus (nuo maždaug 10 proc.). m. užėmė 7 proc. rinkos dalį; ji, nuo m. šiek tiek sumažėjo (buvo 8,5 proc.). Lenkija ir Italija taip pat yra pasaulio baldų eksporto lyderės jos užima po maždaug 6 proc. pasaulio baldų rinkos (žr. pav. 9). Lietuva m. užėmė aukštą 21- ą vietą pasaulio baldų pramonės prekyboje. Baldų pramonė visada buvo viena tradicinių ekonomikos šakų Lietuvoje. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje vieną didžiausių eksporto dalių sudarė baldai (apie 14 proc.); per dešimtmetį ši dalis išaugo maždaug 4 proc. punktais. Lietuvos baldų pramonė eksportuoja baldus (pvz. sėdimuosius) ir jų dalis, surenkamuosius statinius, čiužinius, šviestuvus ir apšvietimo įrangą bei kitas prekes. Didžiausi Lietuvos baldų eksportuotojai yra AB Freda, AB Klaipėdos mediena, AB Vilniaus baldai, UAB Narbutas Furniture Company, UAB Theca Furniture", UAB Scapa Baltic, UAB Sakuona, UAB LTP TexDan, UAB Metalas ir mediena, UAB Home Group, taip pat daug smulkaus verslo įmonių. 8 pav. Baldų pramonės eksporto augimas pagal šalis - m. 9 pav. Baldų pramonės eksporto pasiskirstymas pagal šalis m. 1200 1100 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 Indeksas, =100 Lietuva Kinija JAV Pasaulis Dalis, procentai Čekija 2% Kitos šalys 28% Kanada 2% Vietnamas Meksika JAV Italija 6% Lenkija 6% 7% Kinija 38% 10

... KARTU SU CHEMIJOS PRAMONE IR PLASTIKAIS... Chemijos pramonės produktų pasaulio eksportas m. paaugo maždaug 173 proc. arba vidutiniškai po 6,1 proc. per metus. Panašiu tempu augo ir plastikų pasaulio eksportas 165 proc. arba po 5,9 proc. per metus. Pastaruosius dvejus metus m. ir m. chemijos pramonės eksportas augo atitinkamai 6,2 ir 8,2 proc., o plastikų 7,8 proc. ir 4 proc. per metus. Kaip ir daugelyje kitų prekių grupių, Lietuvos chemijos produktų eksportas augo sparčiau nei pasaulyje m. vidutiniškai po beveik 14 proc. metus, o Lietuvos dalis pasaulio eksporte paaugo nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc. Lietuvos plastikų eksportas augo dar sparčiau po vidutiniškai 16 proc. per metus, o tai lėmė Lietuvos dalies padidėjimą nuo 0,1 proc. iki 0,3 proc. Pasaulio chemijos pramonės lyderė yra ji, m., užėmė daugiau nei 11 proc. visos šių produktų rinkos. Dar 10 proc. rinkos priklausė JAV, 8 proc. Kinijai. Vokietijos chemijos pramonė nuo m. rinkos dalies beveik neprarado, JAV dalis sumažėjo beveik 4 proc. punktais, o Kinijos dalis ilguoju laikotarpiu didėjo net 5 proc. punktais. m. nemenkas rinkos dalis chemijos produktų pramonėje užėmė Belgija, Šveicarija ir Airija (po maždaug 6 proc.), šiek tiek mažiau Prancūzija ir Nyderlandai (žr. pav. 10). Lietuva, su 0,2 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 50-ą vietą. Pasauliniame plastikų pramonės eksporte lyderiauja tos pačios šalys, JAV ir Kinija. Šios trys šalys užima beveik trečdalį pasaulio eksporto rinkos (žr. pav. 11). Lietuva, su 0,3 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 43-ą vietą. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje chemijos pramonės gaminiai sudarė 10,2 proc.; plastikai 10,2 proc. Nuo m. iki m. chemijos pramonės dalis eksporto struktūroje padidėjo nedaug (nuo 9,6 proc.), tačiau plastikų nemenkai (nuo 3,6 proc.). Taigi, m. chemijos ir plastikų produktai kartu lietuviškos kilmės eksporto struktūroje sudarė apie 20 proc. eksporto vertės ir buvo viena didžiausių pramonės šakų lietuviškojo eksporto struktūroje. Didžiausi Lietuvos eksportuotojai chemijos pramonėje yra AB Achema, UAB Thermo Fisher Scientific Baltics", UAB Orion Global Pet, AB Lifosa, UAB Neo Group, plastikų UAB Retal Lithuania, UAB Lietpak, UAB Putokšnis, UAB Retal Baltic, UAB Vita Baltic International. Lietuvos chemijos pramonės eksporte dominuoja trąšos, plastikų pirminės formos plastikai, kurie iš esmės taip pat gali būti priskirti chemijos pramonei. 10 pav. Chemijos produktų eksporto pasiskirstymas pagal šalis m. 11 pav. Plastiko gaminių eksporto pasiskirstymas pagal šalis m. Dalis, procentai 11% Dalis, procentai Kinija 12% JAV 10% 10% Kitos šalys 4 Kinija 8% Kitos šalys 41% JAV 9% Belgija 6% Pietų Korėja Nyderlandai Prancūzija Airija 6% Šveicarija 6% Italija Tailandas Prancūzija Nyderlandai Belgija Japonija 11

... BEI MAISTO PRAMONE IR ŽEMĖS ŪKIU m. maisto produktų, gėrimų, tabako gaminių ir žemės ūkio produktų pasaulio eksportas paaugo maždaug 165 proc. arba vidutiniškai po 5,9 proc. per metus. Pastaruosius dvejus metus m. ir m. šių produktų eksporto augimas buvo gan skirtingas m. augo 6,3 proc., o m. sumažėjo 0,5 proc. Lietuvos maisto pramonės ir žemės ūkio produktų eksporto vertė m. augo vidutiniškai po beveik 13 proc. per metus, t. y. gerokai sparčiau nei pasaulio eksportas. m. metinis eksporto augimas buvo 8,9 proc., o m. jis buvo lėtesnis, bet teigiamas 2,5 proc. Tai, vėlgi, reiškia kad Lietuvos maisto ir žemės ūkio produktų eksporto augimas buvo gerokai spartesnis nei pasaulio (žr. pav. 12) ir Lietuvos rinkos dalis pasaulio prekyboje paaugo nuo 0,1 proc. m. iki 0,4 proc. m. Pasaulio maisto pramonės ir žemės ūkio produktų lyderė yra JAV ji užima daugiau nei 9 proc. šio sektoriaus pasaulio eksporto rinkos dalį. Tiesa, nuo m. jos dalis pasaulio prekyboje šiek tiek sumažėjo (nuo maždaug 12 proc.). Nyderlandai m. užėmė 6 proc. rinkos dalį; ji, nuo m. taip pat šiek tiek sumažėjo (buvo 7 proc.)., Brazilija, Kinija ir Prancūzija užima po maždaug 5 proc. pasaulio maisto pramonės ir žemės ūkio produktų rinkos (žr. pav. 13). Pastebėtina, kad, šio sektoriaus eksporto diversifikacija tarp šalių yra didelė, gerokai didesnė nei, pavyzdžiui, baldų sektoriuje, kuriame Kinija, ir Lenkija užima apie pusę visos pasaulio eksporto rinkos. Lietuva m. užėmė 50-ą vietą pasaulio maisto pramonės ir žemės ūkio prekyboje. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje didžiausią eksporto dalį sudarė žemės ūkio ir maisto (beveik 27 proc.); per dešimtmetį ši dalis išaugo beveik 9 proc. punktais. Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonė eksportuoja tabako gaminius, pieno produktus, javus, žuvų gaminius bei kitas prekes. Didžiausi Lietuvos žemės ūkio produktų eksportuotojai yra AB Vilniaus paukštynas, AB Kaišiadorių paukštynas, UAB Baltlanta, UAB Baltic Champs, UAB Idavang, o maisto, gėrimų ir tabako pramonės UAB "Mars Lietuva", AB Rokiškio sūris, AB Roquette Amilina, UAB Norvelita, UAB Marijampolės pieno konservai, AB Kauno grūdai, AB Žemaitijos pienas, AB Vilkyškių pieninė, AB Pieno žvaigždės, UAB Philip Morris Lietuva. 12 pav. Maisto pramonės ir žemės ūkio eksporto augimas pagal šalis - m. 13 pav. Maisto pramonės ir žemės ūkio eksporto pasiskirstymas pagal šalis m. 800 700 Indeksas, =100 Dalis, procentai JAV 9% Nyderlandai 6% 600 500 400 300 200 100 0 Lietuva JAV Nyderlandai Brazilija Kinija Pasaulis Kitos šalys 52% Belgija Italija Brazilija Kinija Prancūzija Ispanija Kanada 12

MEDIENA IR JOS GAMINIAI SUDARO GEROKAI DIDESNĘ LIETUVOS EKSPORTO DALĮ NEI PASAULYJE IR AUGA SPARČIAI... Medienos ir jos gaminių pasaulio eksportas m. paaugo maždaug 74 proc. arba vidutiniškai po 3,3 proc. per metus (žr. pav. 14). Pastaruosius dvejus metus m. ir m. šio sektoriaus eksporto augimas buvo ganėtinai stabilus, t. y. 4 5 proc. per metus. Lietuvos medienos ir jos gaminių eksportas m. augo vidutiniškai po beveik 9 proc. per metus, lemdamas Lietuvos dalies pasaulio eksporte padidėjimą nuo 0,4 proc. m. iki 0,9 proc. m. Vėlgi, mažai ekonomikai, ši rinkos dalis yra ganėtinai didelė. Pasaulio medienos ir jos gaminių pramonės lyderės yra didelės ekonomikos, kurios dažniausiai pasižymi ir miškingomis vietovėmis. Didžiausią rinkos dalį pasaulio eksporte užima Kinija ir Kanada (po 10-11 proc.), taip pat, JAV ir Rusija (po 6-7 proc.), bei Lenkija, Austrija, Indonezija ir Švedija (po 3-4 proc.). Šioms šalims atitenka daugiau nei pusė viso pasaulio eksporto rinkos dalies (žr. pav. 15). Didžiausią rinkos dalį nuo m. prarado Kanada nuo beveik 19 proc. iki 10 proc., o labiausiai savo dalį padidino Kinija (nuo 4 proc. iki 10 proc.). Lietuva, su 0,9 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 30-ą vietą. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje mediena ir jos gaminiai sudarė kiek daugiau nei 6 proc. Nuo m. iki m. ši dalis didėjo nedaug. Vis dėlto, Lietuvos eksporto struktūroje šis sektorius yra svarbus jis sudaro gerokai didesnę eksporto dalį nei vidutiniškai pasaulio prekyboje. Didžiausi Lietuvos medienos ir jos gaminių eksportuotojai yra UAB "Bauwerk Boen", UAB "Stora Enso Lietuva, UAB Juodeliai, UAB Ikea Industry Lietuva, UAB Šilalės mediena, UAB Bageta, UAB F.B. Production", UAB Likmerė", UAB Liskandas, UAB Grigeo Baltwood" ir kiti. Lietuvos medienos ir jos gaminių sektorius daugiausia eksportuoja medienos dirbinių, apdorotos ir neapdorotos medienos, kuro medienos ir kt. gaminių. 14 pav. Medienos ir jos gaminių eksporto augimas pagal šalis - m. 15 pav. Medienos ir jos gaminių eksporto pasiskirstymas pagal šalis m. 800 700 600 500 400 300 200 100 0 Indeksas, =100 Lietuva Kinija Kanada JAV Rusija Pasaulis Dalis, procentai Kitos šalys 4 Švedija Indonezija Kinija 11% Lenkija Austrija Kanada 10% 7% JAV 7% Rusija 6% 13

... TAČIAU KITOKIOS TENDENCIJOS YRA AUKŠTESNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIUOSE Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų pasaulio eksportas m. paaugo 116 proc. arba vidutiniškai po 4,6 proc. per metus (žr. pav. 16). Pastaruosius dvejus metus m. ir m. šio sektoriaus eksporto augimas buvo teigimas, eksportas didėjo atitinkamai 8,3 proc. ir 4,4 proc. per metus. Lietuvos mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų eksportas m. augo po beveik 13 proc. per metus, lemdamas Lietuvos dalis pasaulio eksporte padidėjimą nuo 0,03 proc. m. iki 0,1 proc. m., tačiau šio sektoriaus dalis Lietuvos eksporto struktūroje yra gerokai mažesnė nei vidutiniškai pasaulyje. Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų dalis pasaulio eksporto struktūroje m. sudarė 26 proc., o Lietuvos vos 15,2 proc. Pasaulio mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos pramonės lyderės yra, JAV ir Azijos šalys ir teritorijos Kinija, Honkongas, Pietų Korėja, Japonija, Singapūras ir Taivanas. i ir JAV atitenka po 8-9 proc. rinkos dalies, Kinijai 22 proc., Honkongui, Pietų Korėjai, Japonijai, Singapūrui ir Taivanui po 4-7 proc. (žr. pav. 17). Nuo m. labiausiai savo rinkos dalį padidino Kinija (nuo 5 proc.) ir Honkongas (nuo 4 proc.), o didžiausią dalį prarado JAV (nuo 15 proc.). Vokietijos rinkos dalis nuo m. sumažėjo, tačiau nedaug (1 proc. punktu). Lietuva, su 0,1 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 46-ą vietą šio sektoriaus produktų pasaulio prekyboje. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktai sudarė beveik 9 proc. Nuo m. iki m. ši dalis sumažėjo beveik 7 proc. punktais, tačiau didžiausias jos krytis buvo stebimas - m. periode. Pozityvi tendencija yra tokia, kad pastarąjį dešimtmetį, t. y. m. mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų dalis eksporte šiek tiek padidėjo (1 proc. p.). Vis dėlto, apibendrinant šias tendencijas, matoma, kad Lietuvos eksporto struktūroje šio sektoriaus svarba ilguoju laikotarpiu sumažėjo. Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktai yra priskiriami vidutinių aukštųjų technologijų produktams, todėl jų eksporto dalies mažėjimas yra labiausiai susijęs su žemųjų technologijų (pavyzdžiui, baldų, maisto pramonės ir žemės ūkio produktų) sektorių spartesne eksporto plėtra, lemiantį didesnį Lietuvos ekonomikos persiorientavimą link žemųjų technologijų ilguoju laikotarpiu. Didžiausi Lietuvos mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos produktų eksportuotojai yra UAB Kitron, AB Vilma, UAB Teltronika, UAB Komfovent, UAB Systemair, AB Snaigė, UAB Salda, UAB Artilux NMF", UAB LiTak-Tak" ir kitos. Iš eksportuojamų produktų paminėtini tokie gaminiai automatinės duomenų apdorojimo mašinos ir jų dalys, čiaupai, vožtuvai ir kt. dalys, oro kondicionavimo įrenginiai, mašinos ir įrenginiai skirti atlikti specifines funkcijas, izoliuotieji laidai ir kabeliai, įvairi duomenų perdavimo aparatūra, elektrodai ir elektros izoliatoriai ir t. t. 14

16 pav. Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos eksporto augimas pagal šalis ir teritorijas - m. 17 pav. Mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos eksporto pasiskirstymas pagal šalis ir teritorijas m. 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 Indeksas, =100 Lietuva Kinija JAV Honkongas Pietų Korėja Pasaulis Dalis, procentai Taivanas Kitos šalys 36% Singapūras Pietų Korėja Kinija 22% JAV 8% Honkongas 7% Japonija 9% Transporto priemonių pasaulio eksportas m. paaugo 113 proc. arba vidutiniškai po 4,5 proc. per metus (žr. pav. 17). Pastaruosius dvejus metus m. ir m. šio sektoriaus eksporto augimas buvo nedidelis, m. eksportas didėjo 3,9 proc., m. neaugo. Lietuvos transporto priemonių produktų eksportas m. augo 200 proc., t. y. vidutiniškai po beveik 6-7 proc. per metus. Lietuvos dalis pasaulio eksporte nuo iki m. nepakito buvo 0,1 proc. Kaip ir mašinų ir mechaninių įrenginių ir elektros įrangos sektoriuje, transporto priemonių produktų dalis pasaulio eksporto struktūroje m. sudarė 10,6 proc., o Lietuvos dvigubai mažiau (5 proc.). Pasaulio transporto priemonių eksporto lyderės yra, JAV ir Japonija. užima 16 proc. visos pasaulio rinkos, JAV 14 proc., Japonija 8 proc. (žr. pav. 18). Mažesnės dalys tenka Meksikai, Prancūzijai, Kinijai, Pietų Korėjai ir kitoms šalims. Nuo m. labiausiai savo rinkos dalį padidino Kinija, o didžiausią dalį prarado Japonija. Vis dėlto, transporto priemonių rinkos dalys ilguoju laikotarpiu yra ganėtinai stabilios m. Vokietijos ir JAV dalys buvo vos 1 proc. punktu didesnės. Lietuva, su 0,1 proc. rinkos dalimi, m. užėmė 50-ą vietą šio sektoriaus produktų pasaulio prekyboje. m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be naftos produktų) vertės struktūroje transporto priemonės sudarė 2 proc. Nuo m. iki m. ši dalis sumažėjo 1,2 proc. punkto. Taigi, Lietuvos eksporto struktūroje šio sektoriaus svarba ilguoju laikotarpiu taip pat mažėja. Kaip ir mašinų ir mechaninių įrenginių bei elektros įrangos produktų grupė, transporto priemonės yra priskiriami vidutinių aukštųjų technologijų produktams, todėl jų eksporto dalies mažėjimas, vėlgi, rodo kad Lietuva ilguoju laikotarpiu persiorientuoja link žemųjų technologijų. Didžiausi Lietuvos transporto priemonių ir jų dalių eksportuotojai yra UAB Schnitz Cargobull Baltic, UAB AQ Wiring Systems, UAB PKC Group Lithuania, UAB Littelfuse LT, UAB Yazaki Wiring Technologies Lietuva, UAB "Altas komercinis transportas", UAB Carlsen Baltic, UAB Holmbergs Safety System" ir kitos. Iš eksportuojamų produktų paminėtini tokie gaminiai automobiliai, vilkikai ir jų dalys, ir t. t. 15

17 pav. Transporto priemonių eksporto augimas pagal šalis ir teritorijas - m. 18 pav. Transporto priemonių eksporto pasiskirstymas pagal šalis ir teritorijas m. 1200 1100 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 Indeksas, =100 Lietuva JAV Japonija Meksika Kinija Pasaulis Dalis, procentai Kitos šalys 31% Ispanija 16% JAV 1 Japonija 8% Kanada Jungtinė Meksika Karalystė Pietų Korėja 6% Kinija Prancūzija 6% 16