Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro medaliai lietuviams Kovo 28 balandžio 5 d. Mursijos mieste (Ispanija) vykusioje VII Europos Sąjungos mokslo olimpiadoje (EUSO) abi Lietuvos komandos pelnė sidabro medalius. Šiais metais konkurse dalyvavo: dešimtokai (B komanda) Julija Viltrakytė (Marijampolės marijonų g-ja, mokyt. Jūratė Žiūrienė), Rūtelė Marčiulionytė (Alytaus šv. Benedikto g-ja, mokyt. Erika Makauskienė, Janė Liutkienė, Irena Kliminskienė), Vladas Jurkevičius (Vilniaus licėjus, mokyt. Danutė Aleksienė) bei vienuoliktokai (A komanda) Greta Zaborskytė (Plungės Saulės g-ja, mokyt. Albina Kauliuvienė), Agnė Ulytė (Vilniaus licėjus, mokyt. Virginija Barbaravičiūtė) ir Minijus Laukaitis (Mažeikių Gabijos g-ja, mokyt. Genovaitė Meinorienė). Komandos vadovai: Paulius L. Tamošiūnas, Ramūnas Skaudžius ir Mindaugas Pranaitis (Vilniaus universitetas). Šiais metais mokiniams teko įdomios praktinės užduotys apie šilko gamybą, savybes bei tyrimai, kaip pagaminti ir išlaikyti geriausių biocheminių savybių turinčias vaisių sultis. Mūsų šalies mokiniai olimpiadoje dalyvavo trečią kartą. Pernai Lietuvos mokinių komanda iškovojo aukso ir sidabro, užpernai sidabro medalius. 2009 m. EUSO nugalėtojais paskelbti jaunieji mokslininkai iš Čekijos. Be jų šiemet auksą parsivežė vokiečiai, vengrai ir estai. Mūsų inf. ES parama mokiniams jauniesiems tyrėjams Atnaujintų Bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimas Spren di mus dėl se mi na rų apie at nau jin tas ben drą sias pro gra mas pri ima pa čios mo kyk los...6 Druskininkuose mo kė si mo ky to jai...6 Pa žy ma dėl tei kia mų sta tis ti nių duo me nų pa ti ki mu mo...8 Mo kyk la ir šei ma Svar biau sia bū ti drau ge...15 Kla sės auk lė to jai vi lia si bū ti iš girs ti...19 Meninis ugdymas XVI II vai kų te at rų fes ti va lis Ra ga nė...20 Pradedamas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas. Projektą vykdys Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras kartu su Lietuvos jaunųjų gamtininkų stotimi. Projektui skirta 5,147 mln. litų. Per dvejus metus tiek truks projektas žymiausi Lietuvos mokslininkai 100 Lietuvos mokyklų skaitys paskaitas, demonstruos eksperimentus. Bus sukurtas Jaunųjų tyrėjų klubas ir interneto vartai, pradėtas leisti mokslo populiarinimo periodinis žurnalas. Tikimasi, kad į klubo veiklą įsitrauks 200 mokinių, kurie parengs 60 tęstinių mokslinių darbų. Dėmesys skiriamas ir mokytojams, kurie dirbs su šiais vaikais: projekto metu bus parengta jaunųjų tyrėjų vadovų programa, pagal ją mokysis 60 asmenų. Bus išleisti jiems skirti metodiniai leidiniai, sukurtas konsultacinis centras. Europos Sąjunga skatina valstybes nares aktyviau skleisti mokslo žinias ir populiarinti jas tarp jaunimo, taip pat siekia iš esmės padidinti tyrėjo karjerą pasirenkančių žmonių skaičių. Šis projektas padės populiarinti gamtos mokslus ir technologijas mokyklose, suteiks daugiau savirealizacijos galimybių gabiems vaikams. Daugiau informacijos teikia ŠMM ES paramos koordinavimo departamento vyresn. specialistė Živilė Sabaliauskienė, tel. (8 5) 219 1248, el. p. zivile.sabaliauskiene@smm.lt. ŠMM inf. Ikimokyklinis ugdymas Lie tu va ša le lė ma na...23 Mū sų ta len tai...23 Kon kur sai Žaliasis rūbas...26 Mes esame Kurtieji girdi akimis...30 Muzika jungia tolimų žemynų kurčiuosius...30 Gerb. skaitytojai, pranešame, kad nuo balandžio Švietimo naujienos taupymo sumetimais leidžiamos vieną kartą per mėnesį. Atsiprašome dėl nepatogumų. Pažadame ikimokyklinių įstaigų pedagogų atsiųstas informacijas paskelbti birželį, 9-ojo numerio priede Mokykla ir šeima. Lauksime Jūsų laiškų, kuriuose maloniai dalijatės savo patirtimi, įžvalgomis, idėjomis. Redakcija 1

Vy riau sy bė pa tvir ti no Na cio na li nę li tu a nis ti kos plėt ros pro gra mą Vy riau sy bė pa tvir ti no Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos bei Lietu vos moks lo ta ry bos kar tu pa reng tą Na cio na li nę li tu a nis ti kos plėt ros 2009 2015 m. pro gra mą, lei sian čią su stip rin ti li tu a- nis ti kos moks li nių ty ri mų ko or di na vi mą, pa ge rin ti li tu a nis ti kos moks li nių ty ri mų re zul ta tų sklai dą tarp tau ti nė je erd vė je, už tik rin ti ge res nį šios sri ties moks li nių ty ri mų tarp tau ti nį pri ei na mu mą. Pro gra mos lė šos bus ski ria mos li tu a nis ti kos moks li nių tyri mų pro jek tams reng ti ir įgy ven din ti, li tu a nis ti niams moks lo žur na lams rem ti, mo nog ra fi joms, tęs ti nėms moks lo stu di joms leis ti, li tu a nis ti niams moks li nių ty ri mų iš tek liams skait me nin ti, nau joms li tu a nis ti kos duo me nų ba zėms kur ti bei pa lai ky ti, li tu a nis ti nės moks li nės li te ra tū ros sklai dai lie tu vių ir už sie nio kal bo mis ir t. t. Iki 2015 m. pro gra mai nu ma to ma skir ti apie 34 mln. Lt. Lė šos Na cio na li nės li tu a nis ti kos plėt ros 2009 2015 m. pro gra mos prie mo nėms įgy ven din ti bus ski ria mos at si žvel giant į vals ty bės fi nan si nes ga li my bes. Na cio na li nė li tu a nis ti kos plėt ros 2009 2015 m. pro gra ma lai duos 2007 2008 m. pra dė tų vyk dy ti li tu a nis ti kos moks li nių ty ri mų tęs ti nu mą. Pro gra mos vyk dy mą ad mi nist ruos Lie tu vos moks lo ta ry ba. ŠMM inf. Pagerbti geriausių Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio 21 d. LR Prezidentūros Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau trečius metus. Jaunuosius mokslų daktarus sveikinęs LR Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad šis renginys ne tik tampa gražia tradicija, bet ir atskleidžia būtinybę visuomenei pristatyti aukščiausius mokslo laimėjimus. Anot valstybės vadovo, šis ir kiti panašūs konkursai taps svarbiu žingsniu, padėsiančiu mūsų mokslo sistemai siekti naujų aukštumų, o Lietuvai stoti į valstybių lyderių gretas. LJMS vadovės Vilmos Petrikaitės teigimu, konkurso tikslas atrinkti tas disertacijas, kurios geriausiai atspindėtų ambicingą LJMS viziją Lietuvos mokslininkai pasaulinio lygio mokslo elitas. Šia iniciatyva norime didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės mokslinę veiklą bei atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kuo jau dabar galime didžiuotis, tikina jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė. LJMS konkurso Apdovanojimai už geriausias 2008 m. disertacijas nugalėtoju fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų srityse tapo Biotechnologijos instituto biochemikas Gintautas Tamulaitis, apgynęs disertaciją Restrikcijos endonukleazių Ecl18kI ir EcoRII, sąveikaujančių su pertrauktomis palindrominėmis sekomis, struktūriniai ir funkciniai tyrimai. Jam skirta AB TEO LT įsteigta 5000 litų premija. Trečius metus iš eilės konkursą remiantis DnB Nord bankas įsteigė 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją, kuris paskirtas TSPMI politikos mokslų daktarui Nerijui Maliukevičiui už disertaciją Rusijos informacijos geopolitikos potencialas ir sklaida Lietuvoje. Iškilmingai pagerbti ir į antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslų daktarai. Tai chemikė Reda Jarmalavičienė (VDU), fizikai Vytautas Petrauskas (VU) ir Robertas Grigalaitis (VU), matematikai Paulius Drungilas (VU) ir Vaidotas Zemlys (VU), filosofas Gintaras Kabelka (VDU) ir istorikas Vilius Ivanauskas (KU). Visiems laureatams iškilmių metu įteikti LJMS diplomai ir pažintinio žurnalo GEO prenumeratos. Tvirtai tikiu, kad Lietuvos jaunieji mokslininkai sugebės ir ateityje rodyti naujus kelius visai mokslo bendruomenei, sieks geresnės mokslo kokybės. Nes jau šiandien jaunoji akademinė karta kelia ambicingų tikslų siekia tapti mokslo pasaulio lyderiais, sveikindamas jaunuosius mokslininkus sakė šalies Prezidentas. Todėl, su viltimi žvelgdamas į Jus, drąsiai tariu: jaunieji mokslininkai yra Lietuvos ateitis ir tik nuo jų veiklos priklausys, ar mūsų šalis taps įvairių sričių pasaulinio mokslo centru. Iš viso konkursui buvo pasiūlyta 70 disertacijų. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Daug dėmesio buvo skiriama disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu. Vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas yra apgynę ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene. Antrojo etapo vertintojais kviesti kompetentingi ekspertai didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai: prof. Algis Mickūnas (JAV), prof. Algis Galdikas, prof. Algis Krupavičius, prof. Eugenijus Butkus, prof. Eugenijus Manstavičius, prof. Vida Mildažienė, prof. Vilmantė Borutaitė, prof. Gytis Juška. Geriausių disertacijų autoriai bus kviečiami tapti kitų metų konkurso vertintojais komisijos nariais. Brigita SERAFINAVIČIŪTĖ Pres ti ži nia me me di ci nos žur na le VU moks li nin kų straips nis Vie nas svar biau sių ir įta kin giau sių pa sau lio me di ci nos žur na lų The Lan cet pa skel bė moksli nin kų gru pės, ku rio je dir bo ir Vil niaus uni ver si te to tarp fa kul te ti nė ty rė jų gru pė (va do vas doc. Arū nas Ger ma na vi čius), straips nį Pa tir tos ir lau kia mos (nu jau čia mos) ser gan čių jų ši zof re ni ja dis kri mi na ci jos glo ba lus mo de lis: ti piš kų pa vyz džių ap žval ga ( Glo bal pat tern of ex pe rien ced and an ti ci pa ted disc ri mi na tion against pe op le with schi zoph re nia: a cross-sec tio nal sur vey ). To kio straips nio pa si ro dy mas liu di ja, kad psi chiat ri jos pro ble mos yra ak tu a lios nū die nos medi ci nai. Vals ty bės tu ri ga ran tuo ti su ba lan suo tą pa gal bą psi chiat ri jos pa cien tams eko no mi nio sun kme čio lai kais. Mū sų inf. 2

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Pra de da ma įgy ven din ti moks lo ir stu di jų re for ma Kei čia mi moks lo ir stu di jų fi nan sa vi mo prin ci pai Nuo 2009/2010 m. m., re mian tis įsta tymu, įsto ju sių jų į aukš tą sias mo kyk las studi jas vals ty bė fi nan suos stu di jų krep še lio prin ci pu. Skir tin gai nei iki šiol, vals ty bės fi nan sa vi mas bus ski ria mas ne aukš to jo moks lo ins ti tu ci joms, o stu den tams, to dėl stu di juo jan tie ji stu di jų krep še lį ga lės neštis į bet ku rią Lie tu vos aukš tą ją mo kyk lą. 2009/2010 m. m. bus vi siš kai fi nansuo ja mos 21 tūkst. pir ma kur sių stu di jos: 11 tūkst. uni ver si te tų, 10 tūkst. ko le gi jų stu den tų. Uni ver si te tų pir ma kur sių stu dijų krep še liams 2009 m. pa pil do mai skir ta 15,4 mln. Lt, iš vi so 51 mln. Lt. Ko le gi jų pir ma kur sių stu di joms pa pil do mai skir ta 2,8 mln. Lt, iš vi so 19,4 mln. Lt. Ma gist ro ir dok to ran tū ros stu di jų fi nan sa vi mas bus sie ja mas su aukš tų jų mo kyk lų moks li nės ar ba me ni nės veik los ly giu. Vals ty bės ne fi nan suo ja mi stu den tai mokės aukš to sios mo kyk los nu sta ty tą stu di jų kai ną. Stu den tai ga lės gau ti vals ty bės re mia mas leng va ti nes pa sko las su mo kė ti už stu di jas Lie tu vo je, pra gy ve ni mą bei da li nes tarp tau ti nes stu di jas. Vals ty bės re mia mų pa sko lų ga vi mo sis te mos princi pai bus pa skelb ti iki ge gu žės pa bai gos, o sis te ma pra dės veik ti ne vė liau nei šių me tų lie pą. Sie kiant di din ti moks lo sek to riaus kon ku ren cin gu mą, bus stip ri na mas progra mi nis kon kur si nis moks li nių ty ri mų fi nan sa vi mas. Kei čia mas moks lo ir stu di jų ins ti tu ci jų sta tu sas bei val dy mas Moks lo ir stu di jų įsta ty mas įtvir ti na aukš to sios mo kyk los ta ry bą kaip pa grin di nį sa vi val dos or ga ną. Aukš tų jų mo kyk lų ta ry bos tvir tins stra te gi nius aukš tų jų mo kyk lų tiks lus, aukš to sios mo kyk los vi zi ją ir mi si ją, struk tū ri nių per tvar ky mų pla nus, stu di jų kai nas, nu sta tys mo kyk los lė šų ir tur to val dy mo bei nau do ji mo tvar ką, rinks rek to rių, už tik rins aukš to sios mo kyk los at skai tin gu mą ir ry šį su vi suo me ne bei stei gė jais. Pu sę ta ry bos na rių su da rys aka de mi nės ben druo me nės na riai, pu sę vi suo menės at sto vai, ku riuos pa skirs švie ti mo ir moks lo mi nist ras Aukš to jo moks lo ta ry bos tei ki mu. Dėl vie no ta ry bos na rio švie ti mo ir moks lo mi nist ras tar sis su aukš to sios mo kyk los se na tu. Sie kiant vals ty bi nėms aukš to sioms mo kyk loms ga ran tuo ti au to no mi ją ir nu ma ty ti di des nę at skai to my bę vi suo me nei, su teik ti ga li my bę efek ty viai val dy ti, nau do tis ir dis po nuo ti tur tu, vals ty bi nių aukš tų jų mo kyk lų tei si nė for ma kei čia ma iš biu dže ti nės įstai gos į spe cia laus sta tu so vie šą ją įstai gą. Vie toj šiuo me tu eg zis tuo jan čių vals ty bės moks lo ins ti tu to, uni ver si te to moks lo ins ti tu to bei vals ty bės moks lo įstai gos at si ras moks li nių ty ri mų ins ti tu tai. Stu di jų sis te mos at nau ji ni mas ir ko ky bės lai da vi mas Stu di jų pro gra mos bus ak re di tuo ja mos ne re čiau kaip kar tą per še še rius me tus. Kas še še rius me tus bus iš oriš kai ver ti na ma ir ak re di tuo ja ma aukš tų jų mo kyk lų ir moks li nių ty ri mų ins ti tu tų veik la. Vie toj die ni nių, ne aki vaiz di nių ir va ka ri nių stu di jų įsta ty mas įve da nuo la ti nę ir iš tęs ti nę stu di jų for mas. Pra dės ga lio ti eu ro pi nis stu di jų kre di tas (ECTS eu ro pi nė kre di tų per kė li mo sis te ma, pa leng vi nan ti stu den tų moks lo pa sie ki mų pri pa ži ni mą skir tin go se ins ti tu ci jo se, nau do jant vi suo ti nai su pran ta mus ver ti ni mo vie ne tus kre di tus ir pa žy mius re mia si stu den tų moks lo pa sie ki mais). Bus įsteig ta aka de mi nės eti kos ir pro ce dū rų kon tro lie riaus pa rei gy bė. Nau ja sis Moks lo ir stu di jų įsta ty mas re mia si LR Vy riau sy bės pro gra ma. Jo pagrin das 2007 m. pa si ra šy tas par la men ti nių po li ti nių par ti jų su si ta ri mas dėl moks lo ir stu di jų sis te mos re for mos prin ci pų. Įsta ty mo pro jek to pir mi nis va rian tas pra dė tas svars ty ti LR Sei me 2008 m. ŠMM inf. Nau ji mo kyk lų spor to aikš ty nai iš Eu ro pos ša lių lė šų Prie 27 Lie tu vos mo kyk lų šie met bus at nau jin ti ar įreng ti nau ji spor to aikš ty nai. Eu ro pos eko no mi nės erd vės ir Norve gi jos fi nan si nių me cha niz mų prie žiū ros ko mi te tas mū sų ša lies mo kyk lų spor to aikš te lėms įreng ti ir mo der ni zuo ti sky rė be veik 4,8 mln. eu rų. Pi ni gai ski ria mi iš Nor ve gi jos, Lich tenštei no ir Is lan di jos tri jų ša lių, įei nan čių į Eu ro pos eko no mi nę erd vę, biu dže tų bei Nor ve gi jos vals ty bės biu dže to. Eu ro pos eko no mi nės erd vės ša lys yra įsi pa rei go ju sios rem ti ES ša lis. Su tar tis yra įtvir ti nu si du fi nan si nius me cha niz mus dau gia ša lį Eu ro pos eko no mi nės erd vės fi nan si nį me cha niz mą (lė šos iš Nor ve gi jos, Is lan di jos ir Lich tenš tei no vals ty bių) ir dvi ša lį Norve gi jos fi nan si nį me cha niz mą. Eu ro pos eko no mi nės erd vės fi nan si nio me cha niz mo lė šos ski ria mos 10 ES ša lių, o Nor ve gi ja pa ra mą ski ria tik ša lims, 2004 m. įsto ju sioms į ES. Už šiuos pi ni gus bus at nau jin tos Kel mės, Ak me nės, Alytaus ra jo no mies te lių: Krio kia lau kio, Mi ros la vo, But ri mo nių, Pi va šiū nų, Sim no, Dau gų mo kyk lų spor to aikš te lės. Taip pat įreng ti spor to aikš ty nai prie Uk mer gės ra jo no mo kyk lų, Druski nin kuo se, Kaz lų Rū do je, mo der ni zuo ta Pan dė lio gim na zi jos spor to aikš te lė. Su tar tis dėl fi nan si nės pa ra mos nu ma to ma pa si ra šy ti birže lio mė ne sį ir jau šį ru de nį pra dė ti dar bus. Spor to aikš te lių at nau ji ni mas ir nau jų įren gi mas ne tik pa ge rins kū no kul tū ros pa mo kų ko ky bę, bet taip pat pa dės mo ki niams (ypač ra jo nų) tu ri nin giau pra leis ti lais va lai kį. Ko vo pa bai go je 35 Eu ro pos ša ly se, tarp jų ir Lie tu vo je, prista ty tas tarp tau ti nis al ko ho lio ir ki tų nar ko ti kų ty ri mas Eu ro pos mo kyk lo se ES PAD 2007 la bai aiš kiai at sklei dė, kad mo ki nių psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mui di de lę įta ką da ro tai, kaip jie pra lei džia lais va lai kį. La biau siai psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mą ska ti na daž nas ne or ga ni zuo tas lais va lai kio lei di mas su drau gais: bas ty ma sis gat vė mis, trai nio ji ma sis po pre ky bos cen trus. Al ma VI jei Ky TĖ Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Leidiniai) 3

Dar bą pra dė jo dar bo gru pė Aukš to jo moks lo ta ry bos nuo sta tų pro jek tui reng ti Švie ti mo ir moks lo mi nist ro Gin ta ro Ste po na vi čiaus įsa kymu su da ry ta dar bo gru pė Aukš to jo moks lo ta ry bos nuo sta tų pro jek tui reng ti. Dar bo gru pei va do vau ja švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Ne ri ja Pu ti nai tė. Dar bo gru pė iki bir že lio 1 d. pa rengs ir pa teiks mi nist rui Aukš to jo moks lo ta ry bos nuo sta tų pro jek tą, nu sta tan tį ta ry bos su da ry mo ir vei ki mo prin ci pus. Aukš to jo moks lo ta ry ba at rinks ir teiks švie ti mo ir moks lo mi nist rui tvir tin ti kan di da tus į uni versi te tų ir ko le gi jų ta ry bas. Nuo sta tuo se bus nu sta ty ta pre ten davi mo į uni ver si te tų ir ko le gi jų ta ry bų na rius tvar ka, rei ka la vi mai kan di da tams, ki tos ta ry bos, kaip pa ta rė jos aukš to jo moks lo po li ti kos klau si mais, funk ci jos. Da bar svars to ma me Moks lo ir stu di jų įsta ty mo pro jek te nu ma to ma keis ti aukš tų jų mo kyk lų val dy mo mo de lį, joms sutei kiant spe cia lų tei si nį sta tu są. Aukš to sios mo kyk los tu rės di des nę lais vę spręs ti stra te gi nius plėt ros ir ko ky bės ge ri ni mo, la bo ra to ri jų, ben dra bu čių at nau ji ni mo bei ki tus klau si mus, valdy ti tur tą ir juo dis po nuo ti. Aukš tų jų mo kyk lų ta ry bos nu ma tys stra te gi nius aukš tų jų mo kyk lų tiks lus. Jos tvir tins aukš to sios mo kyk los mi si ją, rek toriaus tei kia mus struk tū ri nių per tvar ky mų pla nus, stu di jų kai nas, nu sta tys mo kyk los lė šų ir tur to val dy mo, nau do ji mo ir dis po navi mo juo tvar ką, rinks rek to rių, rū pin sis aukš to sios mo kyk los at skai tin gu mu ir ry šiu su vi suo me ne bei stei gė jais. Pu sę jų na rių su da rys aka de mi nės ben druo me nės, pu sę vi suo me nės at sto vai, ku riuos pa skirs švie ti mo ir moks lo mi nist ras Aukš to jo moks lo ta ry bos tei ki mu. Dėl dar vie no ta ry bos na rio švie ti mo ir moks lo mi nist ras tar sis su aukš to sios mo kyk los se na tu. Ai da ja NIo Ny TĖ Veik las pra dė jo ES struk tū ri nių fon dų re mia mas pro jek tas Ko vo 27 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Eu ro pos so cia li nio fon do agen tū ra ir Švie ti mo plė to tės cen tras pa si ra šė tri ša lę sutar tį dėl ES struk tū ri nių fon dų re mia mo pro jek to Pa grin di nio ugdy mo pir mo jo kon cen tro (5 8 kl.) mo ki nių es mi nių kom pe ten ci jų ug dy mas vyk dy mo. Pro jek tas truks iki 2012 m. ko vo 27 d. Pro jek to tiks las su kur ti prie lai das mo kyk lo je 5 8 kl. mo ki nių es mi nėms kom pe ten ci joms ug dy ti, re mian tis gam ta moks lės, ko mu ni ka vi mo gim tą ja kal ba ir mo ky mo si mo ky tis kom pe ten ci jų ug dy mo pa vyz džiais. Tai ypač svar bu įgy ven di nant at nau jin tas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas, orientuo tas į mo ki nių es mi nių kom pe ten ci jų ug dy mą. Da ly vau ti šia me pro jek te pa kvie si me 10 mo kyk lų, ku rios bus at rink tos pa gal in ter ne to sve tai nė je www.pe da go gi ka.lt pa skelb tus kri te ri jus. Pir mai siais pro jek to vyk dy mo me tais daug dė me sio skir si me pro jek to da ly vių mo ky mams: bus mo ko ma maž daug 400 mo ky to jų ir mo kyk lų va do vų, 20 elek tro ni nio ug dy mo tu ri nio ren gė jų, 15 kom pe ten ci jų ver ti ni mo už duo čių ren gė jų, pa reng ta 60 kom pe ten ci jų ug dy mo, 25 va do vė lių ir kitos mo ky mo si me džia gos au to rių kon sul tan tų. Pro jek to da ly vius mo kys ir kon sul tuos ša lies ir už sie nio eks per tai. Ne tie sio giai pro jek te da ly vaus ma žiau siai 1000 mo ki nių, ku riuos mo kys pro jek to mo kyk lų mo ky to jai. Kar tu su pro jek to mo kyk lų ko man do mis bus su kur ta ir išban dy ta me to di ka mo ki nių kom pe ten ci joms ug dy ti bei ver tin ti, pa reng tas ver ti ni mo už duo čių kom plek tas. Tai ypač svar bu įgy ven di nant at nau jin tas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo bendrą sias pro gra mas. Pro jek te dau giau sia dė me sio skir si me mo ky mo si mo ky tis, ko mu ni ka vi mo gim tą ja (lie tu vių) kal ba ir gam ta moks li nių kom pe ten ci jų ug dy mui. Bus pa reng ti ir iš leis ti 3 lei di niai: kom pe ten ci jų ug dy mo me to di nis lei di nys su kom pak ti ne plokš te le ir fil muo tais mo ky to jų ge ro sios pa tir ties pa vyzdžiais; mo ki nių mo ky mo si mo ky tis kom pe ten ci jos ver ti ni mo in strumen tas ir jo tai ky mo me to di nės re ko men da ci jos; va do vė lių ir ki tos mo ky mo(si) me džia gos pri tai ky mo es minėms kom pe ten ci joms ug dy ti re ko men da ci jos. Re mian tis 2006 2008 m. ŠPC įgy ven din to pro jek to Ug dymo tu ri nio IKT pa grin du kū ri mas ir die gi mas re mian tis in tegruo to gam tos moks lų kur so 5 6 kla sės mo ki niams pa vyz džiu pa tir ti mi (http://mkp.emo kyk la.lt/gam ta5-6/) bus su kur ti du elek tro ni nių mo ky mo(si) ob jek tų rin ki niai: lie tu vių kal bos ir mo ky mo si mo ky tis ob jek tų rin ki nys 5 6 kla sėms; gam tos moks lų (bio lo gi jos, che mi jos, fi zi kos) ir mo ky mo si mo ky tis ob jek tų rin ki nys 7 8 kla sėms. Kom pe ten ci joms ug dy ti bū ti nos ati tin ka mos mo ky mo(si) prie mo nės. To dėl teks per žiū rė ti esa mus va do vė lius ir ki tas mo ky mo si prie mo nes, iš tir ti ga li my bes juos pri tai ky ti kom peten ci joms ug dy ti, su kur ti re ko men da ci jas nau joms prie mo nėms reng ti. Iš ana li za vus ga li my bes įves ti in teg ruo tą gam tos moks lų kur są 7 8 kl. ir su si pa ži nus su pa sau li ne pa tir ti mi šio je sri ty je bus su kur ta in teg ruo to gam tos moks lų kur so 7 8 kl. va dovė lių kom plek tų kon cep ci ja ir jų ren gi mo me to di ka. Pa reng ti pa vyz džiai bus iš ban dy ti mo kyk lo se, ku rios da ly vaus pro jek to įgy ven di ni me. Jau pra dė ta ana li zuo ti ki tų ša lių pa tir tis. Ne maža idė jų pro jek to dar buo to jai par si ve žė iš Ha no ve ry je vy ku sios švie ti mo pa ro dos Di dac ta 2009. Nu ma ty ta ir pro jek to re zul ta tų sklai da pa reng ti kon sul tantai ir pro jek te da ly vau jan čių mo kyk lų mo ky to jai bei va do vai įsi pa rei go ja iš mo ky ti dar bent 20 mo kyk lų mo ky to jus ir skleis ti sa vo ge rą ją pa tir tį vi soms Lie tu vos mo kyk loms. Tai įgy ven din ti pa dės ir pro jek to lei di niai. Sklai da vyks tie sio giai mo kyk lo se ar ba mo ky to jų švie ti mo cen truo se. Ona VAŠ ČEN KIE NĖ 4

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Brandos egzaminai prasideda Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mo ir bran dos eg za mi nų pa si rin ki mo pa ly gi ni mas Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų ly gi na mo ji sta tis ti ka Bran dos eg za mi nus pa si rin ku sių jų ly gi na mo ji sta tis ti ka Eg za mi nų pa si rin ki mai Eg za mi nas da bar ti niai abi tu rien tai Valstybinis brandos egzaminas buvę mokiniai eksternai iš viso dabartiniai abiturientai Mokyklinis brandos egzaminas buvę mokiniai eksternai Gim to ji kal ba (ru sų) 670 10 0 680 Gim to ji kal ba (len kų) 1598 8 0 1606 Gim to ji kal ba (bal ta ru sių) 8 0 0 8 Lie tu vių kal ba (vals ty bi nė) 2180 2 10 2192 2151 49 2 2202 Lie tu vių kal ba (gim to ji) 22486 40 157 22683 21342 636 6 21984 In for ma ci nės tech no lo gi jos 740 3 14 757 7963 161 14 8138 Už sie nio kal ba (vo kie čių) 712 3 4 719 854 16 2 872 Dai lė 2254 31 10 2295 Ma te ma ti ka 13493 8 110 13611 20765 420 39 21224 Mu zi ko lo gi ja 160 1 10 171 Mu zi ka 307 5 11 323 Už sie nio kal ba (ru sų) 1779 5 5 1789 2845 88 2 2935 Che mi ja 2331 1 76 2408 1263 17 12 1292 Už sie nio kal ba (pran cū zų) 172 0 3 175 91 0 1 92 Už sie nio kal ba (an glų) 15549 17 125 15691 9266 149 16 9431 Bio lo gi ja 4063 5 209 4277 10617 255 21 10893 Fi zi ka 3140 1 15 3156 2415 74 7 2496 Is to ri ja 14303 26 152 14481 14800 305 16 15121 Ge og ra fi ja 7025 124 8 7157 iš viso 5

Atnaujintų Bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimas Spren di mus dėl se mi na rų apie at nau jin tas ben drą sias pro gra mas pri ima pa čios mo kyk los Ka dan gi ky la klau si mų, kaip nuo nau jų moks lo me tų bus įgy ven di na mos at nau jin tos Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo bendro sios pro gra mos, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja iš siun tė pa aiš ki ni mus ap skri čių, sa vi val dy bių švie ti mo pa da li nių, švie ti mo cen trų va do vams, mo kyk lų di rek to riams. Daž niau siai mo ky to jai klau sia, ar pri va lo mi pa si ren gi mo semi na rai apie at nau jin tas ben drą sias pro gra mas, ar jie pri va lo už sa ky ti nau jus va do vė lius, kaip tu rės pla nuo ti dar bą pa gal at nau jin tas ben drą sias pro gra mas. Mi nis te ri ja in for muo ja, kad Pe da go gų pro fe si nės rai dos cen tro ir švie ti mo cen trų or ga ni zuo ja mi se mi na rai apie at nau jin tas ben drą sias pro gra mas mo ky to jams nė ra pri va lo mi. Se mi na rai tai pa gal ba mo ky to jams. Mo ky to jai dirb ti pa gal šias pro gra mas ga li pa si reng ti įvai riais bū dais: mo ky da mie si sa va ran kiš kai, dirb da mi ir tar da mie si mo kyk los me to di nė je gru pė je, ben dra dar biau da mi su ki to mis mo kyk lo mis ar da ly vau da mi se mi na ruo se. Iš pe da go gų, dirb sian čių pa gal at nau jin tas ben drą sias pro gra mas, ne tu ri bū ti rei ka lau ja ma kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa žy mė ji mų. Mo kyk los ga li rink tis va do vė lius iš Ga lio jan čių va do vė lių sąra šo. Mo kyk la, at si žvelg da ma į sa vo po rei kius ir tu ri mas lė šas, pa ti spren džia, pirk ti ar ne pirk ti nau jų va do vė lių. Švie ti mo plė to tės cen tras iki ge gu žės 29 d. pa rengs ir pa skelbs vi są kom plek tą il ga lai kių da ly ki nių me tų pla nų pa vyz džių I, III, V, VII ir IX kl. Juos mo ky to jai ga lės nau do ti sa vo kas die nia me dar be ar rem da mie si jais su si kur ti sa vo planus. Mo ky to jai taip pat ga lės pa si nau do ti ir lei dyk lų siū lo mais pa reng tais pla nais. Ko kie pla nai (il ga lai kiai ar trum pes niam lai kui) tu ri bū ti, ko kia for ma reng ti su si ta ria ma mo kyk lo je. Minis te ri ja re ko men duo ja siek ti, kad pla nai ir do ku men tai bū tų kiek ga li ma pa pras tes ni. At nau jin tas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias progra mas švie ti mo ir moks lo mi nist ras pa tvir ti no be veik prieš me tus, 2008-ųjų rug pjū tį. Prieš tai me tus vy ko dis ku si jos, projek tas tai sy tas at si žvel gus į mo ky to jų pa sta bas. Šie moks lo me tai pa si ren gi mo įgy ven din ti Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas me tai. Siek da ma pa dė ti mo ky to jams pa si reng ti dirb ti pa gal at naujin tas pro gra mas, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja dar 2008 m. pra dė jo įgy ven din ti Pa si ren gi mo įves ti pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas pla ną. Šiais moks lo me tais at nau jin tos ben dro sios pro gra mos iš ban do mos dau giau nei 200 mo kyk lų, o nuo 2009-ųjų rug sėjo pa gal nau jas Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas bus pra dė ta dirb ti vi so se I, III, V, VII ir IX kl. Nau jo sio se ben dro sio se pro gra mo se di des nis dė me sys ski ria mas ne aka de mi nėms ži nioms, o mo ki nio ge bė ji mams, kom pe ten ci joms ug dy ti. Mo ki niams tei kia mos nau jos pasi ren ka mo sios pro gra mos, ku rių li gi šiol ben dro sio se pro gra mo se ne bu vo. Dau giau me džia gos apie pro gra mas mo ky to jai ras in ter ne to sve tai nė je www.pe da go gi ka.lt (čia taip pat bus skel bia mi il galai kių pla nų pa vyz džiai). At si žvel giant į mo ky to jų pa sta bas, šią me džia gą pla nuo ja ma nuo lat pil dy ti bei to bu lin ti. Al ma VI jei Ky TĖ Mo kė si mo ky to jai Drus ki nin kų At gi mi mo vi du ri nė je mo kyk lo je su reng ta respub li ki nė me to di nė-prak ti nė kon fe ren ci ja Veiks min gas at naujin tų pro gra mų įgy ven di ni mas nau do jant ino va ty vius ug dy mo me to dus. Ren gi ny je da ly va vo 250 pe da go gų iš vi sos ša lies bei Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Švie ti mo plė to tės cen tro spe cia lis tai. Ma te ma ti kos me to di nė je gru pė je mo ky to jai svars tė ug dymo tu ri nio pa ki ti mus V, VII, IX kl., pla na vi mą, ver ti ni mą ir IKT nau do ji mą per ma te ma ti kos pa mo kas. Ben dro sio se pro gramo se pa grin di nė nuo sta ta yra ta, kad pa grin di nė je mo kyk lo je kiek vie nas mo ki nys, be si mo ky da mas ma te ma ti kos, tu ri patir ti sėk mę. Tai pa sie kia ma su dė tin gus už da vi nius skai dant į smul kes nius ir nau do jant me to do lo gi jas nuo pa pras tes nio prie su dė tin ges nio pa gal kiek vie no in te lek ti nes ga lias. To dėl V X kl. aki vaiz džiai su siau rin tas ug dy mo tu ri nys. Mo ky to jai prak ti kai nuo gąs tau ja: ma te ma ti ka ga li lik ti la bai pri mi ty vi, o tai, ko ne bus mo ko ma, rei kės su spė ti iš mo ky ti XI XII kl. iš plės ti niame kur se. Mo ky to jai pa gei da vo, kad ben drų jų pro gra mų kū rė jai pa teik tų kon kre tų kiek vie nos kla sės (ne VI I VI II kl.) ug dy mo tu ri nį. Al ter na ty vių va do vė lių yra dau giau nei du, te mos su dė liotos ne ei lės tvar ka. Kon kre taus tu ri nio ne bu vi mas ke lia stre są ir mo ky to jui, ir jo mo ki niams. Juk to kiu at ve ju ne įma no ma bus or ga ni zuo ti ly gia ver čių ma te ma ti kos olim pia dų sa vi val dy bė se, mies tuo se, tuo la biau ša ly je. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ma ry tė Ska kaus kie nė pa ste bė jo, kad stin ga dė me sio ga biesiems mo ki niams. Ne la bai ti kė ti na, kad, įve dus mo du li nes pa mo kas, ši pro ble ma bus iš spręs ta. Daug dė me sio skir ta pla na vi mui šį pro ce są va di nant kū ry ba. Vie nam mo ky to jui pa tin ka ap ra šy ti kiek vie ną žings ne lį, ki tam il ga lai kia me pla ne pa kan ka to kių gra fų: da tos, sky riaus, temos, va lan dų skai čiaus, ver ti ni mo, ga li mų in teg ruo tų pa mo kų ir pa sta bė lių. Pas ta rie siems svar biau sia tu rė ti ša lia ben drų jų pro gra mų spaus din tą ar elek tro ni nį va rian tą (iš sau go si me gy vą me dį), ma ty ti ne iš ran kio tus ge bė ji mus ar kom pe ten ci jas, o jų visu mą. Tai gi de rė tų pa si ti kė ti mo ky to ju ir leis ti jam pa si rink ti. Ma te ma ti kams pa ti ko ge ro sios dar bo pa tir ties sklei di mo pri sta ty mas, ypač Si gi tos Žuk li jie nės, Kau no ra jo no Kar mė lavos Ba lio Bu ra čio gim na zi jos mo ky to jos eks per tės ir Drą su tės Jat ko nie nės, Vil mos Mit ke vi čie nės, Kau no VDU Ra sos gimna zi jos ma te ma ti kos mo ky to jų eks per čių, IKT pa nau do ji mas per pa mo kas. Iš at lik tų ap klau sų ta po aiš ku, kad lie tu vių kal bos mo ky to jai IKT nau do ja daug daž niau nei ki tų da ly kų mo ky to jai. Mo ky to jo li tu a nis to dar bas ki tų pe da go gų veik los kon teks te ypa tin gas. Jie ruo šia vi sus ug dy ti nius pri va lo ma jam eg za mi nui, gim to sios kal bos mo ky to jai tu ri bū ti la bai iš pru sę, lanks tūs ir ge ri ki tų sričių ži no vai. Dis ku tuo da mi apie ne ly gin ti nai sun kes nį li tu a nis tų dar bą, mo ky to jai vy lė si pa gal bos iš ki tų sri čių spe cia lis tų. Pavyz džiui, ruo šiant dvy lik to kus kal bė ji mo įskai tai, jiems ga lė tų tal kin ti ir is to ri kai, eti kos, ti ky bos mo ky to jai, taip pat tech no lo ginės pa krai pos da ly kų mo ky to jai. Kau no San ta ros gim na zi jos di rek to rės pa va duo to jos Dei man tės Ka ra liū tės pa ste bė ji mu, mo kyk lo je tu rė tų keis tis vi si mo ky to jai, na tū ra liai vyk dy da mi da ly kų in teg ra ci ją per pa mo kas ar pro jek tus, ben drau da mi ir ben dra dar biau da mi. Drus ki nin kų Ry to gim na zi jos lie tu vių kal bos mo ky to ja eks per tė I. Ūsie nė, kal bė da ma apie ver ti nimo pe ri pe ti jas šiuo lai ki nia me ug dy mo pro ce se, pa ste bė jo, kad li tu a nis tams ten ka at lik ti be ne dau giau sia dar bų, to dėl, jos po žiū riu, la bai svar bu in teg ruo ti lie tu vių kal bos, li te ra tū- 6

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ros, is to ri jos, eti kos da ly kus, ką mo ky to ja daž niau siai ir da ro, pa rink da ma tin ka mus gro ži nių kū ri nių teks tus ir ska tin da ma mo ki nius įsi ver tin ti. Dar bą me to di nė se gru pė se trum pai re ziu ma vu si mo kyk los di rek to rė D. Ča sie nė pa ko men ta vo skir tin gų da ly kų mo ky to jų pa ste bė tas ug dy mo pro ce se iš ky lan čias pro ble mas. Pra di nių kla sių mo ky to jams daug lai ko at ima mo ki nio pa sie ki mų ap ra šai. Li tu a nis tams rei kė tų ge res nės me to di nės ir infor ma ci nės ba zės mo kyk lo se bei ki tų da ly kų mo ky to jų pa ra mos. Dai lės ir tech no lo gi jų mo ky to jai ap gai les ta vo dėl to, kad, dir bant pa gal in teg ruo tas pro gra mas, su dėtin ga su de rin ti skir tin gas te mas. Už sie nio kal bų mo ky to jai iš kė lė klau si mą apie ver ti ni mo bū dus (ar for muo ja ma sis ver ti ni mas ne tam pa svar bes nis už įver ti ni mą pa žy miu?). O ant ro sios už sie nio kal bos mo ky to jai no rė tų tu rė ti dau giau sa vo da ly ko pa mo kų. Ap skri tai vi sų gru pių nuo mo ne, į brandos eg za mi nus bū ti na orien tuo tis jau pa grin di nė je mo kyk lo je. Kad ir kaip ne leng va šian die nos mo ky to jui la vi ruo ti nau jo vių la bi rin tuo se, pa sak At gi mi mo vi du ri nės mo kyk los di rek to rės, de rė tų ne pa mirš ti, kad pra dė jus pūs ti per mai nų vė jams, vie ni sta to užuo vė jas, ki ti vė jų ma lū nus. Kon fe ren ci jos dar bą api ben dri no Švie ti mo ir moks lo mi niste ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji specia lis tė Ma ry tė Ska kaus kie nė. Ji pa ste bė jo, kad apie mo ki nių ge bė ji mus bu vo kal ba ma ir 1988, ir 1985 m. Tai gi tai nė ra jo kia nau jie na mo ky to jui. Gy ve ni mas grei tai kei čia si, nau jų tech no lo gi jų ver ži mo si ne įma no ma iš veng ti. Mo ky to jas visų pirma tu ri bū ti as me ny bė, my lin ti vai kus ir ne abe jin ga sa vo da ly kui, tvir ti no ŠMM spe cia lis tė. Apie pla na vi mą M. Skakaus kie nė kon fe ren ci jo je kal bė jo kaip apie su si ta ri mo rei ka lą. Juk, pa sak jos, dau ge lis mo ky to jų ne šio ja si tą pla ną gal vo je ir va ka re, ei da mi mie go ti, ir ry te, ruoš da mie si į dar bą. Jei moky to jas ge ba rei kia mai im pro vi zuo ti, tai pui ku. Svar bu, kad jo pa mo ko je vy rau tų tvar ka, su si kal bė ji mas ir rim tas dar bas. Anot jos, nau jų va do vė lių reik mė, pa si kei tus ug dy mo pro gra moms, taip pat są ly gi nė. Mo ky to jas ga li pui kiau siai dirb ti su se nais va do vė liais ir tik nuo jo no rų ir mo kyk los fi nan si nių ga li my bių pri klau so, ko kiais va do vė liais jie nau do sis dirb da mi pa gal atnau jin tas pro gra mas. Ra mu nė KAR Lo NIE NĖ Drus ki nin kų At gi mi mo vid. m-klos lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Iš konsultacijų su tvirtesniu pasitikėjimu Kovo gegužės mėnesiais Švietimo plėtotės centras organizuoja konsultacijas mokytojams, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pradėjusiems dirbti pagal atnaujintas Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Konsultacijose jau dalyvavo 105 mokytojai (20 mokomųjų dalykų) iš 30 mokyklų. Mokytojai atvyko iš 16 savivaldybių. Tarp aktyviausiųjų Klaipėdos, Visagino, Pakruojo, Jonavos, Vilniaus mokytojai. Jie norėjo aptarti ugdymo turinio atnaujinimo kryptis, ugdymo proceso ir pamokos kaitą, susipažinti su konkrečia ugdymo planavimo patirtimi, išsiaiškinti vadovėlių pritaikymo darbui pagal atnaujintas bendrąsias programas galimybes. Mokytojai aiškinosi, kaip aprėpti atnaujintą ugdymo turinį nedidinant mokymosi krūvių, kokių susitarimų ir kokiu lygmeniu reikia, kad planavimas būtų veiksmingas, o planuose numatyti mokymosi uždaviniai ir veikla būtų pritaikomi prie mokinio galių ir interesų, kaip motyvuoti mokinį aktyviai mokytis. Individualiose konsultacijose pagal mokomuosius dalykus mokytojai su Švietimo plėtotės centro metodininkais bei Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais detaliau aptarė iškilusias problemas ir klausimus, pasidalijo patirtimi, informacijos šaltiniais, užmezgė ryšius su kolegomis iš kitų mokyklų. Konsultacijos parodė, kad mokytojams dar trūksta pasitikėjimo savo jėgomis ir patvirtinimo, kad jie eina teisinga kryptimi. Jie aiškiai įvardija, kokios nori pagalbos, patvirtina, kad keičiasi ugdymo procesas, nes planuojamas kompetencijų ugdymas, o ne dalyko turinio išdėstymas, kad ugdymo procesas tampa aktyvus, įdomus, motyvuojantis, patrauklus ir naudingas mokiniui. Anketas užpildę mokytojai pageidauja daugiau konsultacijų, ypač gyvo bendravimo, galimybių aptarti gerąją patirtį, išsamesnių metodinių rekomendacijų, kaip individualizuoti ugdymą ir diferencijuoti mokymą, organizuoti šiuolaikinę pamoką. Jie tvirtina, kad į mokyklas grįžta pastiprinę pasitikėjimą savo jėgomis, išplėtę bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes, sulaukę pagalbos visais atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimo klausimais. Irma NESECKIENĖ Švietimo plėtotės centro vyriausioji metodininkė Tarp tra di ci jos ir nau jų iš šū kių: Lie tu vos is to ri jos moks las nau jo jo tūks tant me čio pra džio je II Lie tu vos is to ri kų su va žia vi mas, Klai pė da, 2009 m. rug sė jo 10 12 d. 2005 m. rug sė jį Vil niu je vy ko I Lie tu vos is to ri kų su va žia vimas, ku ris su si lau kė gau saus da ly vių skai čiaus bei is to ri kų ir is to ri jos mo ky to jų ben druo me nės, taip pat vi suo me nės at garsio. Sie kiant ap tar ti svar biau sias is to ri jos moks lo ir is to ri jos di dak ti kos ak tu a li jas, vi suo me nės is to ri nės sa vi mo nės rai dos ten den ci jas, bu vo nu spręs ta ki tus su va žia vi mus reng ti kas ket ve rius me tus. Su va žia vi mą ren gia Lie tu vos na cio na li nis is to ri kų ko mi te tas, vie ni jan tis svar biau sias is to ri ją lie čian čias Lie tu vos mo ky mo ir moks lo ins ti tu ci jas. Ant ro jo su va žia vi mo ren gi mas šven čiant svar bų Lie tu vos var do pa mi nė ji mo tūks tant me čio ju bi lie jų nu lė mė su va žiavi mo te ma ti ką. Be tra di ci nių te mų, skir tų at ski rų lai ko tar pių ty ri mo būk lės ap žval gai, ypa tin gas dė me sys ski ria mas pas ta ruo ju me tu la bai ak tu a liai ir vi suo me niš kai reikš min gai is to ri nės at min ties pro ble ma ti kai, taip su reikš mi nant is to ri ko ir vi suo me nės is to riš ku mo san ty kio klau si mą. Su va žia vi mo struk tū rą su da ro du te ma ti niai blo kai: 1) naujau sios Lie tu vos is to ri kų ty ri mų pro ble ma ti kos pri sta ty mas (vi sų pir ma ski ria ma is to ri kų moks li nin kų ben druo me nei ir is to ri jos mo ky to jams); 2) ple na ri nės dis ku si jos, ku rios ski ria mos ne tik is to ri kų ben druo me nei, bet ir pla tes nei is to ri ja be si domin čiai au di to ri jai. Su va žia vi mo gar bės pra ne šė jas žy mus Vo kie ti jos is to ri kas, ty ri mų apie Va ka rų Eu ro pos di duo me nės žy gius į Prū si ją ir Lie tu vą au to rius Ver ne ris Pa ra vi či nis (Werner Pa ra vi ci ni). Or ga ni za ci nis ko mi te tas 7

LIE TU VOS RES PUB LI KOS ŠVIE TI MO IR MOKS LO MI NIS TE RI ja PA Žy MA DĖL BEN DRo jo LA VI NI MO Mo KYK LŲ TEI KIA MŲ STA TIS TI NIŲ DUo ME NŲ PA TI KI MU MO 2008 m. gruo džio 31 d. Nr. OR1-22(5.1-24) Vil nius Va do vau da mie si Švie ti mo tei kė jų veik los vals ty bi nės priežiū ros 2008 me tų te mi niu pla nu, pa tvir tin tu Lie tu vos Res pub likos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2008 m. sau sio 22 d. įsa ky mu Nr. ISAK-135, ap skri čių vir ši nin kų ad mi nist ra ci jų vals ty bi nės švie ti mo prie žiū ros sky riai iš nag ri nė jo Švie ti mo in for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro nu ro dy tų Jo na vos, Ku piš kio, Laz di jų, Ma žeikių, Mo lė tų, Ro kiš kio, Ši lu tės, Šir vin tų, Šven čio nių, Tau ra gės, Tra kų, Uk mer gės, Va rė nos, Vil niaus ra jo nų, Kau no, Šiau lių mies tų, Elek trė nų, Ma ri jam po lės, Vi sa gi no sa vi val dy bių, 10 ap skri tims pa val džių ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų pa reng tų sta tis ti nių ata skai tų Ben dro jo la vi ni mo mo kyk los 2008 2009 moks lo me tų ata skai ta (mo ki niai) 1-mo kyk la duo me nų ati tik tį fak ti nei pa dė čiai mo kyk lo se iki 2008 m. rug sė jo 1 d. (tik rin tų mo kyk lų są ra šas pri de da mas). Spe cia lis tai nag ri nė jo mo kyk lų In for ma ci nių tech no lo gi jų cen trui (to liau ITC) pa teik tus statis ti nius duo me nis, juos ly gi no su ug dy mo įstai gų do ku mentuo se esan čiais duo me ni mis, ben dra vo su mo kyk lų va do vais, dar buo to jais, at sa kin gais už moks lei vių duo me nų ba zės (to liau MDB) tvar ky mą mo kyk lo se ir sa vi val dy bės ad mi nistra ci jos švie ti mo pa da li niuo se. Mo kyk lo se pa tik rin ti 2008 2009 m. m. Mo ki nių abė cė li niai žur na lai, mo ky to jų ta ry bos po sė džių pro to ko lai, spe cia lių jų po rei kių mo ki nių as mens by los, spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jos (to liau SUK) do ku men tai, spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy mo pro gra mos, Bran dos ates ta tų ir jų prie dų ap skai ta, Mo ky mo si pa sie ki mų pa žy mė ji mų ap skai ta, Pra di nio iš si la vi ni mo pa žy mėji mų ap skai ta, Pa grin di nio iš si la vi ni mo pa žy mė ji mų ap skai ta, di rek to rių įsa ky mai mo kyk los veik los bei mo ki nių klau si mais, kla sių die ny nai. 1. Duo me nų ba zės tvar ky mo ir sta tis ti nių ata skai tų pil dymo or ga ni za vi mo ir ko or di na vi mo tvar ka sa vi val dy bė se Tik rin to se ap skri ty se ir sa vi val dy bė se pa skir ti as me nys, at sa kin gi už duo me nų ba zės ir sta tis ti nių ata skai tų tvar ky mą. Pa skir tų spe cia lis tų vyk do mos funk ci jos nu ma ty tos pa rei gy bių ap ra šy muo se. Ap skri čių vir ši nin kų ir sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų pa da li nių spe cia lis tai MDB ir sta tis ti nių ata skai tų pil dy mą or ga ni zuo ja ir ko or di nuo ja va do vau da mie si Lie tu vos Res pub li kos Vy riausy bės 2001 m. bir že lio 27 d. nu ta ri mu Nr. 785 Dėl Ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų fi nan sa vi mo re for mos prie mo nių įgy vendi ni mo, Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2002 m. bir že lio 28 d. įsa ky mu Nr. 1208 Dėl Lie tu vos mokslei vių/stu den tų duo me nų ba zių lai ki nų jų nuo sta tų tvir ti ni mo, Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos 2001 m. lie pos 5 d. raš tu Nr. 76-15-12-175 Dėl moks lei vių duo me nų ba zės su da ry mo, In for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro nu ro dy mais dėl dar bo su MDB ir sta tis ti nių ata skai tų pil dy mo bei ap skri čių vir ši nin kų, sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų di rek to rių įsa ky mais dėl MDB su da ry mo bei ži ny bi nės sta tis ti kos. Ap skri čių vir ši nin kų ir sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų spe cia lis tai mokyklų MDB tvarkytojams organizuoja seminarus (išskyrus Panevėžio apskritį), kuriuose informuojama apie statistinių MDB tvarkymo ir atsiskaitymo terminus, aptariami aktualūs klausimai apie duomenų bazių atnaujinimą, rengiami mokymai, teikiama informacija telefonu, elektroniniu paštu. Tačiau Telšių apskrityje seminarai mokyklų specialistams, atsakingiems už duomenų bazės tvarkymą ir statistinių ataskaitų pildymą, organizuojami nereguliariai, nepakankamai šiuo klausimu bendradarbiaujama su apskrities švietimo centrų specialistais. 2. Duo me nų ba zės tvar ky mo ir sta tis ti nių ata skai tų pil dymo or ga ni za vi mo ir ko or di na vi mo tvar ka mo kyk lo se Tik rin to se mo kyk lo se di rek to riaus įsa ky mais bu vo pa skir ti as me nys duo me nų su ve di mo ir duo me nų ba zės funk cio navi mui už tik rin ti. Mo kyk los, skir da mos at sa kin gus už mo ki nių duo me nų ba zės tvar ky mą as me nis, iš es mės va do va vo si Mi nis te ri jos 2001 m. lie pos 5 d. raš to Nr. 76-1512-175 Dėl moks lei vių duo me nų ba zės su da ry mo 6 prie de pa teik tais reika la vi mais mo kyk los spe cia lis tams, ku ria me nu ro do ma, kad dar bui su kom po nen to pro gra mi ne įran ga švie ti mo įstai go je rei ka lin gas duo me nų tvar ky to jas, ope ra to rius ir duo me nų ba zės ad mi nist ra to rius. Mo kyk los, įver ti nu sios re a lią pa dė tį (tu ri mus spe cia lis tus, jų kva li fi ka ci ją, mo ki nių skai čių, dar buo to jų skai čių ir pan.), pa sky rė dirb ti su MDB ba ze as me nis, ku rių skai čius yra nuo 1 iki 3 (ke lio se mo kyk lo se pa skir ta iki 4). Iš vi so dar bui su MDB 109 mo kyk lo se pa skir ti 246 as me nys, iš jų 204 tu ri aukš tą jį iš si la vi ni mą. Šven čio nių r. Šven čio nė lių 2-oji vi du ri nė ir Tra kų r. Lent va rio Hen ri ko Sen ke vi čiaus vi du ri nė mo kyk la pa ren gė dar bui su MDB ir pro gra mi ne įran ga tvar kas, ku rio se reg la men tuo tos pa grin di nės MDB dar buo to jų pa rei gos, at sako my bė ir funk ci jos. Iš ana li za vus at sa kin gų as me nų as mens by las ir pa si kal bė jus su mo kyk lų va do vais, mo ky to jais nu sta ty ta, kad at sa kin gi specia lis tai yra bai gę kom piu te ri nio raš tin gu mo kur sus, da ly vau ja sa vi val dy bių ren gia muo se kon sul ta ci niuo se se mi na ruo se. Spe cia lis tams, dir ban tiems su MDB, mo ka mos pa pil do mos mė ne si nės prie mo kos, pa pil do mai ta ri fi kuo ta pa pil do mų va landų, dar bas įtrauk tas į eta ti nį pa rei gy bių ap ra šy mą, fi nan si nių me tų pa bai go je iš su tau py tų mo ki nio krep še lio ir sa vi val dy bės lė šų mo ka mi prie dai. 3. Sta tis ti nių ata skai tų 1 mo kyk la duo me nų pa ti ki mumas 2008 m. rug sė jo 1 d. (Švie ti mo val dy mo in for ma ci nės sis te mos (to liau ŠVIS) pa teik tų duo me nų ly gi ni mas su esan čiai siais mo kyk lo je) ŠVIS pa teik tus sta tis ti nius duo me nis pa ly gi nus su sa vi val dybių mo kyk lo se ras tais duo me ni mis nu sta ty ta, kad tiks liau sius duo me nis ITC pa tei kė tik rin tos Ši lu tės ra jo no mo kyk los. Blogiau sia pa dė tis nu sta ty ta Vil niaus r. Ne men či nės Kon stan to Par čev skio, Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim na zi jo se, Šiau lių Du bijos, San do ros, Elek trė nų sa vi val dy bės Be ižio nių pa grin di nė se mo kyk lo se. Dėl duo me nų ba zė je ne tei sin gai pa teik tų ne iš sa mių duo me nų apie mo ki nius dau giau sia klai dų su si da rė len te lė se Spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ben dro jo la vi ni mo kla sė se ir Mo ki nių kai ta mo kyk lo je per 2007/2008 m. m. ŠVIS pa teik tus sta tis ti nius duo me nis pa ly gi nus su ap skričių mo kyk lo se ras tais duo me ni mis nu sta ty ta, kad tiks liau sius duo me nis ITC pa tei kė Kaz lų Rū dos spe cia lio ji mo kyk la. Blogiau sia pa dė tis nu sta ty ta Skaud vi lės spe cia lio jo je mo kyk lo je. Dėl duo me nų ba zė je ne tei sin gai pa teik tų ne iš sa mių duo me nų apie mo ki nius dau giau sia klai dų su si da rė len te lė se Kla sių kom plek tai ir Nu sta ty ti su tri ki mai. 3.1. Api ben drin ta in for ma ci ja apie mo kyk los tu ri mas kla ses Duo me nų ne su ta pi mų len te lė je Api ben drin ta in for ma ci ja apie mo kyk los tu ri mas kla ses su si da rė dėl duo me nų pil dy mo ne ati du mo. Taip pat klai dų pa da ry ta dėl pro gra mi nės įran gos ne to bu lu mo: spe cia lio sio se mo kyk lo se įve dus duo me nis, dar bi- 8

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) nio mo ky mo kla sės pri skai čiuo ja mos ir prie pro fe si nio mo ky mo, ir prie la vi na mų jų kla sių, to dėl ne be ati tin ka ben dras mo kyk los kla sių ir la vi na mų jų kla sių skai čius. 3.2. Api ben drin ta in for ma ci ja apie mo kyk los tu ri mas ug dy mo pro gra mas Pa grin di nės len te lė se su si da riu sios klai dos: duo me nų ba zė je ne nu ro dy ti mo ki niai, ku rie mo ko si pa gal adap tuo tas ug dy mo pro gra mas; vie toj adap tuo tos pa grin di nio ug dy mo pro gra mos nu ro dy ta spe cia lio ji ug dy mo pro gra ma; ne tiks liai pa skirs ty ti mo ki niai, be si mo kan tys pa gal pra di nio ug dy mo ir pa grin di nio ug dy mo pro gra mas; ope ra to rių duo me nų su ve di mo klai dos. 3.3. Kla sės ir mo ki niai Pa grin di nės len te lė se su si da riu sios klai dos: duo me nų tvarky to jai ap lai džiai su ren ka duo me nis iš veik los do ku men tų (direk to riaus įsa ky mų, die ny nų, mo ki nių pa žan gu mo su ves ti nių, Sa va ran kiš ko mo ky mo si, mo ky mo na muo se ir gy dy mo įstai go je die ny no, Mo ki nių abė cė li nio žur na lo); ope ra to rių duo me nų su ve di mo klai dos. Ma žei kių Ven tos, Pa va sa rio vi du ri nė se, Ma žei kių r. Že malės, Ba lė nų pa grin di nė se mo kyk lo se ne si lai ko ma 2004 m. birže lio 14 d. nu ta ri mo Nr. 746 Dėl Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, pa gal bą mo ki niui, moky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, re or ga ni za vi mo, lik vi da vi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šo pa tvir ti ni mo 6.17.1, 6.17.3, 6.17.4, 6.17.10 punk tų rei ka la vi mų (ben dro jo la vi ni mo kla sių kom plek tuo se pa gal ug dy mo pro gra mas mo ki nių skaičiaus vi dur kis ma žes nis nei nu ma ty ta). 3.4. Kla sių kom plek tai Pa grin di nės len te lė se su si da riu sios klai dos: kla sės jungia mos pa žei džiant Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, pa gal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, re or ga ni za vi mo, lik vi davi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šo 6.5.1 ir 6.13.11 punk to nuo sta tas (dėl kla sių jun gi mo), duo me nų tvar ky to jai ap lai džiai su ren ka duo me nis iš veik los do ku men tų (di rek to riaus įsa kymų, die ny nų). Duo me nų ba zė je nė ra nu ma ty ta ga li my bė pa teik ti be simo kan čių pa gal dar bi nio mo ky mo pro gra mas spe cia lio sio se mo kyk lo se kla sių kom plek tų skai čių. 3.5. Spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ben dro jo la vi ni mo ben drosio se kla sė se Tik ri nant in for ma ci ją apie duo me nų ba zė je fik suo tus spe ciųjų po rei kių mo ki nius bu vo ana li zuo ja ma, ar mo kyk lų pa teik ti sta tis ti niai spe cia lių jų po rei kių mo ki nių duo me nys ati tin ka fakti nę pa dė tį mo kyk lo je, kaip spe cia lių jų po rei kių mo ki niai bu vo pri skir ti spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pėms (to liau SUP gru pės) ir pri ly gin ti dviem tos kla sės mo ki niams pa gal Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, pagal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, re or ga ni za vi mo, lik vi da vi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šą, pa tvir tin tą Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 2004 m. bir že lio 14 d. nu ta ri mu Nr. 746. Pa žei džiant Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro, Lie tu vos Res pub li kos svei ka tos ap sau gos mi nist ro ir Lie tu vos Res pub li kos so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ro 2002 m. lie pos 12 d. įsa ky mu Nr. 1329/368/98 pa tvir tin tos Spe cia lių jų po rei kių as me nų su tri ki mų ir jų laips nių nu sta ty mo ir spe cia liųjų po rei kių as me nų pri sky ri mo spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pei tvar kos 11 punk to nu ro dy mus, Vil niaus r. Ne men či nės Kon stan to Par čev skio gim na zi jo je spe cia lių jų po rei kių mo kiniams ne nu sta ty ta spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pė. Pa žei džiant Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 2004 m. bir že lio 14 d. nu ta ri mu Nr. 746 pa tvir tin to Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų, pa gal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, reor ga ni za vi mo, lik vi da vi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šo 6.3 kri te ri jaus rei ka la vi mus, Vil niaus r. Ru da mi nos Fer di nan do Rušči co, Vil niaus r. Ne men či nės K. Par čev skio, Ma žei kių Ga bi jos, Elek trė nų Ver smės gim na zi jo se, Laz di jų ra jo no sa vi val dy bės Šven te že rio, Vil niaus r. Val čiū nų, Šven čio nių r. Šven čio nė lių ant ro jo je, Uk mer gės Ši lo vi du ri nė se, Uk mer gės r. Dai na vos, Laz di jų ra jo no Būd vie čio, Kros nos, Elek trė nų sa vi val dy bės Be ižio nių, Vil niaus r. Bez do nių Sau lė te kio, Vil niaus r. Ke nos, Vil niaus Šal ti nio, Ma žei kių r. Že ma lės, Ba lė nų pa grin di nė se mokyk lo se spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ne bu vo pri ly gin ti dviem tos kla sės, ku rio je mo ko si, mo ki niams. Laz di jų ra jo no sa vi val dy bės Būd vie čio ir Kros nos pa grin di nės mo kyk los pa tei kė di des nį, nei liu di ja mo kyk lo se tu ri mi do ku men tai, skai čių spe cia lių jų po rei kių tu rin čių mo ki nių, pri ly gin tų dviem tos kla sės mo ki niams. Tik rin tų Mo lė tų ra jo no In tur kės pa grin di nės, Alan tos, Jo niškio vi du ri nių mo kyk lų va do vai do ku men tų, liu di jan čių mo ki nių pri klau sy mą SUP gru pėms, ne pa tei kė. Šių mo kyk lų spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jos SUP gru pes nu sta to rem da mo si PPT iš vado mis, do ku men tuo se tai ne fik suo ja ma. Mi nė to se mo kyk lo se nė ra spe cia lių jų pe da go gų. Mo lė tų ra jo no PPT spe cia lis tai, ver tin da mi mo ki nių spe cia liuo sius ug dy mo si po rei kius, SUP gru pių ne nu ro do. Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim na zi ja, Ma žei kių Pa va sa rio vi duri nė mo kyk la prie spe cia lių jų po rei kių mo ki nių nu ro dė ir tuos, ku riems pa gal gy dy to jo pa žy mas yra nu sta ty ti lė ti niai so ma ti niai ar neu ro lo gi niai, ju de sio ir pa dė ties su tri ki mai. Ta čiau šie moki niai ne tu ri mo kyk los SUK ar PPT pa žy mos Dėl spe cia lio jo ug dy mo sky ri mo spe cia lių jų po rei kių as me niui, kaip to rei kalau ja ma pa gal Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2000 m. rug pjū čio 17 d. įsa ky mą Nr. 1056 Dėl Spe cia lio jo ug dymo sky ri mo tvar kos, ir jiems ne tei kia ma spe cia lis tų pa gal ba. Pri skir da mos mo ki nius spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių grupėms, Tau ra gės ra jo no Skaud vi lės gim na zi jos ir Tau ra gės ra jo no Ba ta kių vi du ri nės mo kyk los spe cia lio jo ug dy mo ko misi jos ne si va do vau ja Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro, Lie tu vos Res pub li kos svei ka tos ap sau gos mi nist ro ir Lie tu vos Res pub li kos so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ro 2002 m. lie pos 12 d. įsa ky mu Nr. 1329/368/98 pa tvir tin ta Specia lių jų po rei kių as me nų su tri ki mų ir jų laips nių nu sta ty mo ir spe cia lių jų po rei kių as me nų pri sky ri mo spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pei tvar ka ne pil do mi spe cia lių jų ug dy mo si po reikių nu sta ty mo pro to ko lai, ne skai čiuo ja mi ben drie ji spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių ko e fi cien tai. Pa grin di nės len te lė se Spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ben dro jo la vi ni mo ben dro sio se kla sė se su si da riu sios klai dos: ne pai so ma Spe cia lių jų po rei kių as me nų su tri ki mų ir jų laipsnių nu sta ty mo ir spe cia lių jų po rei kių as me nų pri sky ri mo specia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pei tvar kos, pa tvir tin tos Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro, svei ka tos ap sau gos mi nist ro, so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ro 2002 m. lie pos 12 d. įsa ky mu Nr. 1329/368/98, 12 punk to rei ka la vi mų, t. y. ne ver ti na ma pa gal vi sus bū ti nus kri te ri jus; ap lai džiai tvar ko mi as me nų spe cia lių jų po rei kių ver ti ni mo do ku men tai: spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių (kal bos ir ko mu nika ci jos su tri ki mų tu rin tiems) mo ki niams ne pil do mi spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių nu sta ty mo pro to ko lai, to dėl ne aiš ku, kuo va do vau jan tis spe cia lių jų po rei kių mo ki niai bu vo pri skir ti specia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pėms; ne pai so ma Ben dro jo la vi ni mo, spe cia lio jo ug dy mo, pro fe sinio mo ky mo mo kyk lų, pa gal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai tei kian čių įstai gų stei gi mo, re or ga ni za vi mo, lik vi da vi mo ir per tvar ky mo kri te ri jų są ra šo, pa tvir tin to Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 2004 m. bir že lio 14 d. nu ta ri mu Nr. 746, rei ka lavi mų; ne vi so se mo kyk lo se spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki nių pri sky ri mą vie nai iš spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių gru pių at lieka spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jos (jei to nė ra pa da riu si PPT), pri sky ri mas nė ra fik suo ja mas SUK pro to ko luo se ar ki taip įformi na mas; 9

kai ku rios mo kyk los, teik da mos duo me nis apie spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin čius mo ki nius, rė mė si tik gy dy to jų pažy mo mis ir mo ki nius, ku rie tu ri lė ti nių so ma ti nių, neu ro lo gi nių, ju de sio ir pa dė ties, klau sos, re gos su tri ki mų, ne tei sin gai pri skyrė spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin tiems mo ki niams; ope ra to rių duo me nų su rin ki mo klai dos. Mo kyk los ne ga li įra šy ti tiks lių duo me nų apie nau jai at vy ku sius mo ki nius, nes tė vai lai ku ne pa tei kia pa žy mos apie sa vo vai kų ug dy mo si po rei kius. Tik ri ni mo me tu nu sta ty ta, kad dau gu ma mo kyk lų spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki nių są ra šus de rino su PPT spe cia lis tais tik ta da, kai duo me nys jau bu vo įves ti į mo ki nių duo me nų ba zę. Pa si gen da ma mo kyk lų glau des nio ben dra dar bia vi mo su PPT spe cia lis tais. Mo kyk los tiks lius duo me nis apie spe cia lių jų po rei kių mo ki nius ga li re a liai pa teik ti tik rug sė jo pa bai go je, kai jau gau tas tė vų su ti ki mas, at lik tas vai ko, tu rin čio ug dy mo si sun ku mų, pra di nis ver ti ni mas, už pil dy ta pa žy ma dėl spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių pra di nio ver ti ni mo, su da ry ti spe cia lių jų po rei kių mo ki nių bei kalbos ir ki tų ko mu ni ka ci jos su tri ki mų tu rin čių mo ki nių są ra šai. 3.6. Nu sta ty ti su tri ki mai Tik rin to se spe cia lio sio se mo kyk lo se nu sta ty ta klai dų, įve dant spe cia lių jų ir la vi na mų jų kla sių mo ki nių pa grin di nių su tri ki mų skai čių pa gal su tri ki mų laips nius. Mo kyk lo se bu vo pa da ry ta klai dų įve dant kom plek si nių su tri ki mų tu rin čių mo ki nių ne pagrin di nius su tri ki mus. Pa ste bė ta, kad ne vi so se pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų iš va do se tiks liai nu ro do ma su tri ki mų gru pė ir laips nis, to dėl mo kyk los pa čios skirs to mo ki nius pa gal pa grin di nio su tri ki mo laips nį. 3.7. Mo ki nių lai dos Pa grin di nės len te lė se su si da riu sios klai dos: pa žy mė ji mai, mo ky mo si pa sie ki mų pa žy mė ji mai iš duo da mi ne si lai kant Pažy mė ji mų ir bran dos ates ta tų iš da vi mo tvar kos ap ra šo, pa tvirtin to švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2007 m. va sa rio 20 d. įsa ky mu Nr. ISAK-236, rei ka la vi mais; duo me nų tvar ky to jai klai din gai per ke lia mo ki nį kaip ant ra me tį į nau jus moks lo me tus, to dėl jis ne ma to mas pa lik tų kar to ti ku so mo ki nių skai čiu je ir kei čia si ben dras mo ki nių, bu vu sių 2007 2008 m. m. pa bai go je, skaičius; pa si tai kė duo me nų su ve di mo klai dų. 3.8. Mo ki nių kai ta mo kyk lo je Pa grin di nės len te lė se su si da riu sios klai dos: iš leis ti di rekto riaus įsa ky mai apie mo ki nių iš vy ki mą iš mo kyk los, ta čiau tai ne už fik suo ta MDB; ne įves ta in for ma ci ja į MDB apie kur so kar to ji mą; mo kyk los MDB ne tiks liai nu ro dė 4, 8 ir 10 kl. moki nių, ga vu sių iš si la vi ni mo pa žy mė ji mus ar pa žy mė ji mus ir per va sa rą (iki 2008 m. rug pjū čio 31 d.) iš vy ku sių iš mo kyklos, iš vy ki mo prie žas tį; da lis gim na zi jų (ar vi du ri nių mo kyk lų) 10 kl. mo ki niams, įgi ju siems pa grin di nį iš si la vi ni mą ir per vasa rą iš vyks tan tiems į ki tas mo kyk las (ar dėl ki tų prie žas čių), taip pat nu ro do iš vy ki mo prie žas tį dėl mo kyk los bai gi mo, o ki tos mo kyk los mi nė tų mo ki nių iš vy ki mo prie žas tį nu ro do dėl mo kyk los kei ti mo ar pan. IŠ VA Dos Ap skri čių vir ši nin kų ir sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jos moks leivių duo me nų ba zės tvar ky mą ir sta tis ti nių ata skai tų pil dy mą or ga ni zuo ja ir ko or di nuo ja va do vau da mo si Lie tu vos Res publi kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos 2001 m. lie pos 5 d. raš tu Nr. 76-15-12-175 Dėl moks lei vių duo me nų ba zės su da ry mo, Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2002 m. birže lio 28 d. įsa ky mu Nr. 1208 Dėl Lie tu vos moks lei vių/stu den tų duo me nų ba zių lai ki nų jų nuo sta tų tvir ti ni mo ir In for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro nu ro dy mais. Tik rin tų mo kyk lų va do vai yra pa sky rę as me nis, at sa kin gus už MDB tvar ky mą ir sta tis ti nių ata skai tų pil dy mą. Dėl duo me nų ba zės ir sta tis ti nių ata skai tų tvar ky mo. Pro gra ma tu ri ma žai sau gik lių (pro gra ma lei džia baig ti dar bą ne įve dus pri va lo mų duo me nų, teik ti iš ra šus esant lo gi nėms klai doms, ne tiks lu mų ne ma to duo me nų tvar ky to jai, tai ma to tik sa vi val dy bių cen tri nės MDB tvar ky to jai); Pro gra ma tik iš da lies yra pri tai ky ta spe cia lio sioms mo kykloms, to dėl ky la pro ble mų su ve dant duo me nis apie kla ses, kla sių kom plek tus, klai din gai su for muo ja ma len te lė apie moki nių kai tą; Pro gra mą at nau jin ti ne su dė tin ga, ta čiau pa si gen da ma paaiš ki ni mų, kam skir tas at nau ji ni mas, kas pa si kei čia duo me nų ba zė je įvyk džius at nau ji ni mą; Per vė lai skel bia mi ir per daž nai kei čia mi ITC tin kla la py je pro gra mi nės įran gos pa kei ti mai; Mo kyk loms sun ku mų ky la dėl ITC trum pų ir skir tin gų at si skaity mo ter mi nų: MDB iš ra šai cen tri nei MDB dėl mo ki nio krep še lio lė šų ap skai čia vi mo pa tei kia mi iki rug sė jo 15 d., 1-mo kyk la sta tis ti nės ata skai tos pa tei kia mos iki spa lio 1 d. Kaip ir vyk dy to je 2007 me tais pa tik ro je dėl duo me nų ba zėje ne tei sin gai pa teik tų ne pil nų ar ba ne iš sa mių duo me nų apie mo ki nius, dau giau sia klai dų su si da rė len te lė se Spe cia lių jų po rei kių mo ki niai ben dro jo la vi ni mo kla sė se. Da lis sa vi val dy bių ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų dar buo to jų, tvar kan čių mo kyk los mo ki nių duo me nų ba zę, ne pa kan kamai pa si ren gę tin ka mai at lik ti jiems pri skir tas tvar ky to jo ir/ar ope ra to riaus funk ci jas, trūks ta ži nių ir įgū džių at kur ti dar bo vie tos funk cio na lu mą at si ra dus pro gra mi nės įran gos ge dimams. Sta tis ti nių ata skai tų ne ati ti ki mo prie žas tis lė mė: tei sės ak tų rei ka la vi mų mo kyk lo se ne pai sy mas; ne tei sin gai su pras ti ITC me to di niai pa aiš ki ni mai; pro gra mi nės įran gos ne tiks lu mai bei tech ni nės kliū tys; trum pas lai ko tar pis, skir tas duo me nims ap do ro ti; at sa kin gų as me nų ži nių, įgū džių ir kom pe ten ci jos trū kumas; mo ki nių duo me nų ba zės tvar ky to jų ne pa kan ka mas ati du mas ap do ro jant duo me nis. Mo ki nių duo me nų ba zių tvar ky to jai ne silai ko dar bo tvar kos ir ne at nau ji na mo kyk lų kla si fi ka to riaus. La bai svar bi prie žas tis yra duo me nų ba zės ad mi nist ra to rių mo kyk lo se kai ta. Nau jai at ėję dirb ti as me nys tie siog ne ži no nuo ko pra dė ti, ne mo ka at pa žin ti klai dų. SIŪ Ly MAI In for ma ci nių tech no lo gi jų cen trui: Dėl pro gra mi nės įran gos. Pro gra mi nės įran gos pa kei ti mus at lik ti iš anks to. Duo me nų ba zės pro gra mi nė da lis tu rė tų bū ti vi siš kai pa reng ta pri im ti ir ap do ro ti duo me nis rug sė jo ir sau sio mė ne siais, kad ne rei kė tų par si siųs ti įvai rių prie dų duo me nų su ve di mo me tu, kai rei kia for muo ti ata skai tas. Stan dar ti zuo ti ir pri tai ky ti MDB ata skai tų ir są ra šų for mas mo kyk lų reik mėms. Tiks lin ga su da ry ti ga li my bę vi są in for ma ci ją apie mo ki nį, su kaup tą duo me nų ba zė je, su for muo ti at ski ro je ata skai to je ir tu rė ti iš spaus di ni mo ga li my bę. Da bar te oriš kai tai yra ga li ma, bet re a liai ne įma no ma iš spaus din ti vie na me la pe (A4) vie no mo ki nio duo me nų, su kaup tų MDB. Įve dus Mo ki nių re gist rą siū lo ma: kad prie duo me nų ba zės pro gra mi nės įran gos at si ras tų nuola ti nio mo ki nių at vy ki mo ir iš vy ki mo į mo kyk lą fik sa vi mo sis te ma, iš ku rios duo me nys nu sta ty tu me tu bū tų per ke lia mi į duo me nų ba zę tai pa ge rin tų mo ki nių mig ra ci jos ap skai tą; mo ki nių duo me nis sau go ti ne kon kre čia me mo kyk los kompiu te ry je, o in te rak ty vio je ap lin ko je (kaip pe da go gų duo me nų ba zė); su da ry ti ga li my bę vi sus pri va lo mus duo me nis įves ti vie no je kor te lė je, klai das ro dy ti pa čio je pro gra mo je (kaip sis te mo je KEL TAS). Sky riu je mo ky mo si for ma nė ra sa va ran kiš ko mo ky mo si žy mos. 10

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Pe da go gi nėms psi cho lo gi nėms tar ny boms: Pe da go gi nei psi cho lo gi nei tar ny bai su mo kyk lų spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jų na riais ap tar ti pa žy mo je nu ro dy tus trū kumus Tiks liau reg la men tuo ti mo ki nių, tu rin čių lė ti nių so ma ti nių, neuro lo gi nių, ju de sio, pa dė ties, klau sos, re gos su tri ki mų, pri sky ri mo spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki niams pro ce dū ras. Or ga ni zuo ti mo kyk lų spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jų na riams re gu lia rius mo ky mus spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki nių klau si mais. Ap skri ties vir ši nin ko, sa vi val dy bių ad mi nist ra ci joms: Iš ana li zuo ti ir ap tar ti pa žy mo je mi ni mus trū ku mus ir pro blemas, iš ki lu sias pil dant sta tis ti nę 1-mo kyk la Ben dro jo la vi ni mo mo kyk los 2008 2009 moks lo me tų ata skai tą (mo ki niai). Pa dė ti ben dro jo la vi ni mo mo kyk loms veiks min giau spręs ti dir ban čių mo kyk lo je dar buo to jų su MDB ir pro gra mi ne įran ga, kva li fi ka ci jos to bu li ni mo klau si mus, or ga ni zuo ja miems se mina rams, mo ky mams pa si telk ti ITC dar buo to jus. Pa dė ti or ga ni zuo ti mo kyk lų spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jų na riams re gu lia rius mo ky mus spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki nių klau si mais. Vyk dy ti sis te min gą prie žiū rą ir teik ti pa gal bą mo kyk loms, tvarkant mo ki nių duo me nų ba zę ir pil dant sta tis ti nes ata skai tas. Mo kyk lų va do vams: Iš ana li zuo ti, ap tar ti ir iš tai sy ti pa žy mo je mi ni mus trū ku mus ir pro ble mas, iš ki lu sias pil dant sta tis ti nę 1-mo kyk la Ben dro jo la vi ni mo mo kyk los 2008 2009 moks lo me tų ata skai tą (mo kiniai). Už tik rin ti, kad spe cia lis tai, at sa kin gi už duo me nų ba zės tvar ky mą, va do vau tų si tei sės ak tais, reg la men tuo jan čiais duo me nų ba zės tvar ky mą. Į mo kyk lų, ku rio se nė ra spe cia lių jų pe da go gų, spe cia lio jo ug dy mo ko mi si jų su dė tį įtrauk ti ra jo no PPT spe cia lis tus. Kon sul tuo tis su PPT spe cia lis tais spe cia lių jų ug dy mo si porei kių mo ki nių su tri ki mų klau si mais. Ras ti ga li my bių pa pil do mai mo kė ti as me nims, at sa kin giems už dar bą su moks lei vių duo me nų ba ze. Pa rei gy bių ap ra šy muo se de ta liau api brėž ti spe cia lis tų, dir ban čių su mo ki nių duo me nų ba ze, pa rei gas, tei ses ir atsa ko my bę. Pa žy mą ren gė Aly taus, Kau no, Klai pė dos, Ma ri jam po lės, Pa ne vė žio, Šiau lių, Tau ra gės, Tel šių, Ute nos, Vil niaus ap skri čių vir ši nin kų ad mi nist ra ci jų vals ty bi nės švie ti mo prie žiū ros sky riai (tar ny bos) ir ŠMM Švie ti mo or ga ni za vi mo sky riaus vy res ny sis spe cia lis tas An ta nas Drun gi las. TIK RIN TŲ Mo KYK LŲ SĄ RA ŠAS Laz di jų Mo tie jaus Gus tai čio gim na zi ja Laz di jų r. sa vi val dy bės Šeš to kų vi du ri nė mo kyk la Laz di jų r. sa vi val dy bės Šven te že rio vi du ri nė mo kyk la Laz di jų r. sa vi val dy bės Būd vie čio pa grin di nė mo kyk la Laz di jų r. sa vi val dy bės Krikš to nių pa grin di nė mo kyk la Laz di jų r. sa vi val dy bės Kros nos pa grin di nė mo kyk la Va rė nos r. Mer ki nės Vin co Krė vės gim na zi ja Va rė nos r. Ma tui zų vi du ri nė mo kyk la Va rė nos Ry to vi du ri nė mo kyk la Rud nios spe cia lio ji mo kyk la Kau no Vaiš vy da vos pa grin di nė mo kyk la Kau no Vai do to pa grin di nė mo kyk la Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nė mo kyk la Kau no Sau lės gim na zi ja Kau no Ver smės vi du ri nė mo kyk la Kau no Ža lia kal nio pa grin di nė mo kyk la Kau no Vaiž gan to vi du ri nė mo kyk la Kau no Pi lė nų vi du ri nė mo kyk la Kau no Sar gė nų vi du ri nė mo kyk la Kau no Šan čių vi du ri nė mo kyk la Kau no Pu rie nų vi du ri nė mo kyk la Kau no Alek san dro Puš ki no vi du ri nė mo kyk la Kau no Juo zo Gru šo vi du ri nė mo kyk la Kau no Rad vi lė nų vi du ri nė mo kyk la Jo na vos Je ro ni mo Ra lio vi du ri nė mo kyk la Jo na vos Jus ti no Va rei kio pa grin di nė mo kyk la Jo na vos Se na mies čio gim na zi ja Jo na vos r. Up nin kų vi du ri nė mo kyk la Jo na vos r. Ba tė ga los pa grin di nė mo kyk la Jo na vos r. Bu ko nių pa grin di nė mo kyk la Jo na vos r. Žei mių vi du ri nė mo kyk la Kau no ap skri ties ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo cen tras Ši lu tės pir mo ji gim na zi ja Ši lu tės Vy dū no gim na zi ja Ši lu tės r. Kin tų vi du ri nė mo kyk la Ši lu tės r. Že mai čių Nau mies čio vi du ri nė mo kyk la Ši lu tės Pa ma rio pa grin di nė mo kyk la Ši lu tės r. De gu čių pa grin di nė mo kyk la Sa lan tų spe cia lio ji mo kyk la Ma ri jam po lės Ry giš kių Jo no gim na zi ja Ma ri jam po lės Ry to vi du ri nė mo kyk la Ma ri jam po lės Pet ro Ar mi no vi du ri nė mo kyk la Ma ri jam po lės Sū du vos vi du ri nė mo kyk la Ma ri jam po lės sa vi val dy bės Še šu pės pa grin di nė mo kyk la Ma ri jam po lės sa vi val dy bės Žels vos pa grin di nė mo kyk la Kaz lų Rū dos spe cia lio ji mo kyk la Pa ne vė žio kur čių jų ir ne pri gir din čių jų pa grin di nė mo kyk la Ro kiš kio Ro mu vos gim na zi ja Ro kiš kio Juo zo Tū be lio gim na zi ja Ro kiš kio Juo zo Tu mo-vaiž gan to vi du ri nė mo kyk la Ku piš kio Lau ry no Stuo kos-gu ce vi čiaus gim na zi ja Ku piš kio r. Su ba čiaus gim na zi ja Ku piš kio r. Ska piš kio vi du ri nė mo kyk la Ku piš kio r. Sa la mies čio pa grin di nė mo kyk la Ku piš kio r. An ta ša vos pa grin di nė mo kyk la Ku piš kio r. Še pe tos Al mos Adam kie nės pa grin di nė mo kyk la Da bi ki nės spe cia lio ji mo kyk la Šiau lių Ro mu vos gim na zi ja Šiau lių Ju liaus Ja no nio gim na zi ja Šiau lių Sau lė te kio vi du ri nė mo kyk la Šiau lių Dai nų vi du ri nė mo kyk la Šiau lių Ge gu žių vi du ri nė mo kyk la Šiau lių Si mo no Dau kan to vi du ri nė mo kyk la Šiau lių San do ros pa grin di nė mo kyk la Šiau lių Du bi jos pa grin di nė mo kyk la Šiau lių Ra gai nės pa grin di nė mo kyk la Tau ra gės r. Skaud vi lės gim na zi ja Tau ra gės r. Žy gai čių gim na zi ja Tau ra gės r. Ba ta kių vi du ri nė mo kyk la Tau ra gės Žal gi rių vi du ri nė mo kyk la Tau ra gės Mar ty no Maž vy do pa grin di nė mo kyk la Tau ra gės Auš ros pa grin di nė mo kyk la Ma žei kių Ga bi jos gim na zi ja Ma žei kių Mer ke lio Rač kaus ko gim na zi ja Ma žei kių Ven tos vi du ri nė mo kyk la Ma žei kių Pa va sa rio vi du ri nė mo kyk la Ma žei kių r. Ba lė nų pa grin di nė mo kyk la Ma žei kių r. Že ma lės pa grin di nė mo kyk la Ma žei kių spe cia lio ji mo kyk la Skaud vi lės spe cia lio ji mo kyk la 11

Vi sa gi no At gi mi mo gim na zi ja Vi sa gi no Ver de nės vi du ri nė mo kyk la Mo lė tų gim na zi ja Mo lė tų r. Alan tos vi du ri nė mo kyk la Mo lė tų r. Gied rai čių An ta no Ja ro še vi čiaus vi du ri nė mo kyk la Mo lė tų r. Jo niš kio vi du ri nė mo kyk la Mo lė tų pa grin di nė mo kyk la Mo lė tų r. Vi de niš kių pa grin di nė mo kyk la Mo lė tų r. In tur kės pa grin di nė mo kyk la Du se tų spe cia lio ji mo kyk la Vil niaus r. Ne men či nės Kon stan to Par čev skio gim na zi ja Vil niaus r. Ru da mi nos Fer di nan do Ruš či co gim na zi ja Vil niaus r. Mai šia ga los kun. Ju ze fo Ob rembs kio vi du ri nė mo kyk la Vil niaus r. Vai čiū nų vi du ri nė mo kyk la Vil niaus r. Bez do nių Sau lė te kio pa grin di nė mo kyk la Vil niaus r. Ke nos pa grin di nė mo kyk la Vil niaus r. Pi ke liš kių pa grin di nė mo kyk la Uk mer gės An ta no Sme to nos gim na zi ja Uk mer gės Ši lo vi du ri nė mo kyk la Uk mer gės r. Dai na vos pa grin di nė mo kyk la Tra kų r. Lent va rio Hen ri ko Sen ke vi čiaus vi du ri nė mo kyk la Šven čio nių r. Pa bra dės Ry to gim na zi ja Šven čio nių r. Šven čio nė lių ant ro ji vi du ri nė mo kyk la Šven čio nių r. Svir kų pa grin di nė mo kyk la Šir vin tų r. Gel vo nų vi du ri nė mo kyk la Elek trė nų Ver smės gim na zi ja Elek trė nų sa vi val dy bės Vie vio gim na zi ja Elek trė nų sa vi val dy bės Be ižio nių pa grin di nė mo kyk la Vil niaus Šal ti nio pa grin di nė mo kyk la Po ky čių val dy mo part ne riai Kas yra svar biau si PPRC part ne riai tarp aso cia ci jų? Lie tu vos pe da go gai yra susi bū rę į ke lias de šim tis įvai rių aso cia ci jų, ku rių dau gu mą mes jau se niai glo bo ja me su teik da mi jų ren gi niams pa tal pas ir įran gą, o da ly viams vieš bu čio ir mai tini mo pa slau gas. Da ly kiš ki ir perspek ty vūs ry šiai mus sie ja su Lietu vos mo kyk lų va do vų aso cia ci ja, ku riai jau per 10 me tų va do vau ja Šiau lių Ro mu vos gim na zi jos di rek to rius Vy tau tas Gied rai tis. Šie met at nau jin tos su tar ties es mė yra tiks li nis ben dra dar bia vi mas: Švie ti mo per tvar kos Lie tu vo je me tai pa ro dė ne tik ug dymo sek to riaus pa sie ki mus, bet ir ne iš spręs tas pro ble mas. Švie ti mo do ku men tų įgy ven din to jams daž nai ne pa vyks ta pri si de rin ti prie stra te gų ir švie ti mo po li ti kų su ma ny mų, progra mų bei pro jek tų. Pa si gen da ma der mės ir tarp mo ky to jo bei mo ki nio. Tai gi mo ky to jams rei ka lin ga kon struk ty vi pa galba. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos spe cia lis tai pa ste bi, jog daž nai kū ry bin gų, nau jo viš kai dir ban čių mo ky to jų įžval gos ir bran dūs dar bai taip ir lie ka ne iš nau do ti. Jiems at si skleis ti galė tų pa dė ti glau des nis mo ky to jų ir jų kom pe ten ci jų au gi ni mu su in te re suo tų ins ti tu ci jų ben dra dar bia vi mas. Vie na iš to kių jung čių yra Pe da go gų pro fe si nio ren gi mo cen tras bei jo partne rės įvai rių da ly kų bei pe da go gi nių sri čių aso cia ci jos. Kaip se ka si ši ben dra veik la, žur na lis tė An ge li na Liau dans kie nė tei rau ja si PPRC di rek to riaus Gin tau to RU DZINS KO. pa si ren gė bir že lio mė ne sį vyksian čiai tra di ci nei Bal ti jos ša lių che mi kų mo ky to jų kon fe ren ci jai. Ši aso cia ci ja kas met tei kia pri zus che mi jos olim pia do se pa si žy mintiems mo ki niams. Aso cia ci jos na riai ak ty viai ben drau ja ir su Švie ti mo plė to tės cen tru: tei kia pa siū ly mus dėl re ko men da cijų, kaip įgy ven din ti at nau jin tas pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas. Kon struk ty viai dir ba ir ki tų gam ta moks li nių da ly kų mo kyto jų aso cia ci jos bei jų va do vai. Pa si ra šė me su tar tis su Lie tu vos mo kyk lų di rek to rių ir jų pa va duo to jų bei jau nų ly de rių va dy bi nių kom pe ten ci jų to bu li ni mas, ben drų pro jek tų, pro gra mų įgy ven dini mas, jų tvir ti ni mas bei ak re di ta vi mas na cio na li niu lyg me niu. Mo kyk lų va do vams su da ro me są ly gas skleis ti sa vo va dy bi nę pa tir tį per au to ri nius se mi na rus, PPRC in ter ne to sve tai nę. Jie kvie čia mi eks po nuo ti sa vo dar bus cen tre ren gia mo se edu kaci nės pa tir ties pa ro do se. Mū sų me to di nin kai ir lek to riai asocia ci jos na riams tei kia kon sul ta ci jas kva li fi ka ci jos to bu li ni mo, me to di nės veik los ko or di na vi mo klau si mais. Aso cia ci ja taip pat siū lo sa vo lek to rius, pa de da ver ti nant mo ko mą ją ir me to di nę me džia gą, skir tą mo kyk lų va do vų mo ky mo pro gra moms. Gra žūs ir dar bin gi san ty kiai yra su si klos tę su Lie tu vos ma te ma ti kos mo ky to jų aso cia ci ja. Su jos pre zi den te Re gi na Ru da le vi čie ne pa si ra šė me su tar tį ir prie mo nių pla ną, ku riame nu ma ty ti tęs ti niai se mi na rai ma te ma ti kams, ug dan tiems mo ki nių kū ry biš ku mą, bū re lių pir mi nin kams ug dy mo tu ri nio stra te gi niais klau si mais. Šių me tų rug pjū čio pa bai go je nu maty ta ben dra kon fe ren ci ja Ug dy mo(si) pro ce so or ga ni za vi mas skir tin gų ge bė ji mų mo ki niams. Kur sų ir se mi na rų da ly viams, at li ku siems vi sas mo ky mo pla nuo se nu ma ty tas už duo tis, cen tras iš duo da kva li fi ka ci jos pa žy mė ji mus. Ką la biau siai ver ti na te aso cia ci jų veik lo je? Svar bu, kaip mo ky to jai mo ka dirb ti, tai ky ti in for ma ci nes, edu ka ci nes bei tech no lo gi nes nau jo ves. Sma gu ste bė ti jų orga ni zuo ja mus ren gi nius, per ku riuos jie jau čia si kū rė jais, ana liti kais, eks pe ri men ta to riais ir moks li nin kų ben dra min čiais. An tai Che mi jos mo ky to jų aso cia ci ja, vie ni jan ti 140 na rių (pre zi den tė Ri ta Damb raus kie nė), žie mą su ren gė kon fe ren ci ją Che mi jos mo ky to jo vaid muo ku riant ir įgy ven di nant ug dy mo tu ri nį, su kū rė aso cia ci jos in ter ne ti no sve tai nę ir pa si ra šė su mu mis su tar tį, už mez gė ry šius su Lie tu vos che mi jos pra mo nės įmo nė mis, bio lo gi jos mo ky to jų aso cia ci ja (pre zi den tas Ro mas Do ro fė jus) bei Lie tu vos fi zi kos mo ky to jų aso cia ci ja (pre zi den tė Sau lė Vin ge lie nė). Rei kė tų pa žy mė ti, kad jų glo bo ja moms mo ki nių olim pia doms cen tre su da ro me tin ka mas są ly gas. Gal yra ir ko kių nau jo vių ben dra dar bia vi mo sri ty je? Pir mą kar tą pa si ra šė me ir tri ša lę su tar tį su Res pub li ki ne eko no mi kos mo ky to jų aso cia ci ja (pre zi den tė Ie va Ra fa el) bei VšĮ Lie tu vos Ju nior Achie ve ment (di rek to rius Eu ge ni jus Sa vi čius). Su ta rė me, kad de rin si me pro gra mas ir veiks mus, part ne riš kai ben dra dar biau si me plė to da mi eko no mi kos moky to jų, ver slu mo ug dy mo ko or di na to rių, pe da go gų ir va do vų pa pil do mas kom pe ten ci jas. Ap ta rę te mas ir su de ri nę ter mi nus, įsi pa rei go jo me at lik ti kva li fi ka ci jos to bu li ni mo po rei kių ir efekty vu mo ty ri mus, kad mo ky to jų pa siū ly ti bū si mie ji kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro jek tai ir pro gra mos bū tų vi sa ver čiai nau din gi. Spa lio 16 d. nu ma tė me ben drą kon fe ren ci ją Eko no mi kos ir ver slu mo ug dy mo me to di kos nau jo vės, o ge gu žę ak ty viai da ly vau si me Ju nior Achie ve ment ren gia mo je mo kyk li nių ben dro vių mu gė je sos ti nės pre ky bos ir pra mo gų cen tre Pano ra ma bei eko no mi kos mo ky to jų me to di nė je kon fe ren ci jo je mū sų cen tro ak tų sa lė je. Iš ties daug lau kia ma iš abi pu siš kai nau din gų su tar čių. Tiki ma si ras ti ne ma ža iš ki lių mo ky to jų, ge ban čių reng ti įvai rias mo ky mo si stra te gi jas ir jas įgy ven din ti. Dau ge lis to kių mo ky to jų pri pa žin da mi vai kų in di vi du a lu mą mo ka pui kiai dirb ti su skirtin gų po rei kių vai kais, rū pin tis lanks čiais ug dy mo me to dais, lei džian čiais ug dy mo tu ri nį ge riau pri tai ky ti vai ko pri gim ti nėms ga lioms, jo so cia li nei ir psi cho lo gi nei bei pe da go gi nei ap lin kai. Ma ny čiau, jog PPRC ben dra dar bia vi mas su aso cia ci jo mis, parem tas pa si ti kė ji mu, su stip rins ir mo ky to jo bei mo ki nio ry šius, pa dės jau na jai kar tai bū ti sa va ran kiš kes nei ir at sa kin ges nei už pa si rin ki mus, ver žliau sa vo ži nias tai kan čiai gy ve ni me. 12

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Po dok to ran tū ri nės sta žuo tės Lie tu vo je Pra de da mas įgy ven din ti ES struk tū ri nių fon dų pro jek tas Po dok to ran tū ros sta žuo čių įgy ven di ni mas Lie tu vo je. Pa gal šį pro jek tą moks li nin kai iš Lie tu vos bei už sie nio ša lių ga lės gau ti fi nan sa vi mą po dok to ran tū ri nėms sta žuo tėms. Moks li nin kams per sta žuo tes bus ga ran tuo tos dar bo vie tos moks lo ir moks li nių ty ri mų įstai go se. Tai su ma žins moks li nin kų mig ra ci ją ir at jau nins mū sų moks li nin kų ben druo me nę. Fi nan sa vi mą ga lės gau ti moks li nin kai, ku riems nuo dak ta ro laips nio su tei ki mo yra pra ėję ne dau giau kaip pen ke ri me tai. No rin tie ji gau ti fi nan sa vi mą po dok to ran tū ri nei sta žuo tei taip pat tu ri tu rė ti moks li nį va do vą, o jei gu to kio ne tu ri ga li su si ras ti jį nau do da mie si šiuo pro jek tu. Įgy ven di nant pro jek tą bus su kur ta duo me nų ba zė, ku rio je ga lės re gist ruo tis bū si mi sta žuo to jai ir no rin tys bū ti moks li niais va do vais. Taip pat bus pa reng ta ir išleis ta me to di nė me džia ga, skir ta moks li nin kams sta žuo to jams ir jų moks li niams va do vams. Pa raiš kas dėl fi nan sa vi mo jau nie ji moks li nin kai ga lės teik ti per elek tro ni nę pa raiš kų tei ki mo siste mą (EP PAS). Nu ma to ma, kad fi nan sa vi mą ga lės gau ti 50 moks li nin kų iš visų moks lo sri čių. Po dok to ran tū ri nė sta žuo tė truk tų iki 2 me tų. Tri ša lę su tar tį dėl pro jek to Po dok to ran tū ros sta žuo čių įgyven di ni mas Lie tu vo je pa si ra šė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, pa ra mos fon das Eu ro pos so cia li nio fon do agen tū ra ir Lie tu vos moks lo ta ry ba. Pro jek tui, ku rį vyk dys Lie tu vos moks lo ta ry ba, įgy ven din ti skir ta 8,5 mln. li tų. Pro jek to truk mė dve ji me tai. Dau giau in for ma ci jos tei kia ŠMM ES pa ra mos ko or di na vi mo de par ta men to vy resn. spe cia lis tė Ži vi lė Sa ba liaus kie nė, tel. (8 5) 219 1248, el. p. zi vi le.sa ba liaus kie ne@smm.lt. ŠMM inf. Pe da go gai do mė jo si na cio na li nio sau gu mo klau si mais Va do vau jan tis Švie ti mo ir moks lo ir Kraš to ap sau gos minis te ri jų nuo sta to mis dėl ben dra dar bia vi mo pi lie ti nio ug dy mo sri ty je, ko vo 30 ba lan džio 1 d. Pe da go gų pro fe si nės rai dos cen tre bu vo su reng tas se mi na ras is to ri jos ir pi lie ti nio ug dymo mo ky to jams. Vie na šio se mi na ro dar bo die na bu vo skir ta Vals ty bi nio pi lie ti nio pa si prie ši ni mo ren gi mo cen tro (VPPRC) prie Kraš to ap sau gos mi nis te ri jos pro gra mai, ku rios te ma ti ka Lie tu vos na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos po li ti kos ap žval ga ir šian die nos ak tu a li jos. Apie pa vo jus, ky lan čius de mok ra ti nei vals ty bei sa vo pra ne šime kal bė jo VU Tarp tau ti nių san ty kių ir po li ti kos moks lų ins ti tu to dok to ran tas Žy gi man tas Vai čiū nas. Pa sak jo, de mok ra ti nei valsty bei grės mę ke lia ne tik iš ori niai pa vo jai, ku rių ti ki my bė daž nai ne pri klau so nuo val dy mo san tvar kos, bet ir vi di niai. Mat de mokra ti nė je vals ty bė je ne ri bo ja mos ir ne var žo mos pi lie čių tei sės ir lais vės, ma žiau kon tro liuo ja mos įvai rios or ga ni za ci jos. Ž. Vai čiū nas pri sta tė ir sau gu mo sam pra tų kon cep ci jas. Itin įdo mi yra kon struk ty viz mo sam pra tos kon cep ci ja. Yra vei kė jų, ku rie var to da mi pa vo jaus ir grės mių re to ri ką, mė gi na pro blemoms su teik ti grės mių sta tu są bei sie kia su kur ti iš skir ti nes kovos su to mis grės mė mis prie mo nes. Taip per kal bos ak tą (ku rio ne rei kia su pras ti vien tik siau rą ja pras me) su vo kia ma grės mė. Tuo tar pu tra di ci nė je po zi ty viz mo kon cep ci jo je grės mei at si ras ti ir su vok ti yra rei ka lin gi ob jek ty vūs fak tai. Pas ta ruo ju me tu popu lia rė ja mi nė ta kon struk ty viz mo kon cep ci ja, ta čiau ge riau sia ver ti nant grės mes na cio na li niam sau gu mui ir sie kiant tin ka mo po žiū rio į si tu a ci ją rem tis abiem kon cep ci jo mis. Pra ne ši me ap tar tos ir grės mių gru pa vi mo ga li my bės į tam tik ras ka te go ri jas bei pa teik ti kon kre tūs grės mių ti pai. Grės mės daž niau siai skirs to mos į ka ri nes, po li ti nes, so cia li nes, eko logi nes, eko no mi nes, in for ma ci nes-ko mu ni ka ci nes. Pra ne šė jas ma no, jog ko mu ni ka ci nės grės mės, dėl itin di de lio šiuo lai ki nės vi suo me nės kom piu te ri za vi mo ir nau jau sių ko mu ni ka ci jos techno lo gi jų nau do ji mo val dy mo ir ko or di na vi mo dar buo se, ap ima di džiau sią erd vę, to dėl da bar ti niais lai kais jo kia grės mė ne ga li bū ti ver ti na ma at ski rai, rei kia nu ma ty ti, ko kį po vei kį ji da rys ki tiems sek to riams. Se mi na ro da ly viams ki lo klau si mų dėl ko rup ci jos ly gio ir jos ver ti ni mo Lie tu vo je (ko rup ci ja pri ski ria ma prie po li ti nių grėsmių), Ig na li nos ato mi nės elek tri nės už da ry mo bei su ma žė ju sio ener ge ti nio sau gu mo. Kraš to ap sau gos mi nis te ri jos Gy ny bos po li ti kos ir pla na vimo de par ta men to di rek to riaus pa va duo to jas Žil vi nas Tom kus pro fe sio na liai pri sta tė Lie tu vos gy ny bos po li ti ką. Pra ne šė jas tei gė, kad šią in for ma ci ją sun kiau per duo ti moks lei viams, ta čiau bū ti na. Pra ne ši me ap tar ti ben drie ji gy ny bos po li ti kos prin ci pai, kal bė ta apie Lie tu vos ir jos gy ny bos po li ti kos rai dą sie kiant pri si jung ti prie NA TO bei po ky čius ir to les nę rai dą jau pa sie kus šį tiks lą. Na rys tė NA TO iš es mės pa kei tė Lie tu vos sau gu mo ap lin ką. Ž. Tom kus pa ste bė jo, jog nuo 1994 m., kai bu vo nu spręs ta siek ti įsto ti į NA TO, pa čio je or ga ni za ci jo je ir tarp tau ti nė je ap linko je įvy ko ne ma žai po ky čių: ES plėt ra, rug sė jo 11-osios įvy kiai JAV, po to pa skelb tas glo ba li nis ka ras su te ro riz mu. Šiuo me tu Eu ro pai at si ra do nau jų iš šū kių mo der nios grėsmės (te ro riz mas, ma si nio nai ki ni mo gin klai), ne de mok ra tiš ki Ry tai, pa vo jin gi Ar ti mie ji Ry tai, ta čiau nė ra tie sio gi nių ka ri nių kon flik tų grės mės, į ku rią NA TO ne ga lė tų at sa ky ti. Su vo kiant, jog Lie tu va pri rei kus gins sa vo te ri to ri ją ne vie na, kei čia si ir tradi ci nis ka riuo me nės su pra ti mas bei funk ci jos, t. y. ka ri nė jė ga vis daž niau nau do ja ma ne tra di ci nėms grės mėms stab dy ti, nė ra bū ti ny bės tu rė ti vi sa ap iman čią ka riuo me nę. Kei čia si ir ka rio įvaiz dis jis nė ra tik tė vy nės gy nė jas. Pra ne šė jas ap ta rė ir Lie tu vos ka riuo me nės op ti mi za vi mą bei to kiai ka riuo me nei ke lia mus rei ka la vi mus. Op ti mi zuo jat Lie tuvos ka riuo me nės pa jė gu mus sie kia ma, jog jie bū tų mo der nūs, pui kiai ap gin kluo ti, ap mo ky ti, mo bi lūs, pa jė gos ga lė tų da ly vau ti įvai riau sio se ope ra ci jo se. Api brėž ti ir pa grin di niai prin ci pai, ku rie tai ko mi Lie tu vos ka riuo me nei: efek ty vu mo, per dis lo kavi mo, iš si lai ky mo, pla taus pa nau do ji mo, iš li ki mo, efek ty vaus va do va vi mo ir val dy mo. Se mi na ro da ly vius do mi no su NA TO su tar ti mi ir įsi pa rei goji mais su si ję klau si mai: apie ga li mą Ru si jos pri si jun gi mą prie NA TO, apie su tar ties ša lių įsi pa rei go ji mus pri rei kus gin ti Lietu vą. Ž. Tom kus tei gė, jog jei ne ga lio tų 5-asis NA TO su tar ties straips nis, reg la men tuo jan tis ko lek ty vi nę gy ny bą ag re si jos at ve ju, ne ga lio tų ir vi sa su tar tis. Ži no ma, pa gal ba yra pa si ti kė jimo da ly kas, ta čiau net nė ra svars to ma ga li my bė, kad ag re si jos prieš Lie tu vą at ve ju jos ne gin tų ki tos NA TO su tar ties ša lys. Or ga ni zuo ti prie mo nes, ska ti nan čias vi suo me nės do mė ji mą si vals ty bės sau gu mo ir gy ny bos po li ti ka, yra vie nas iš pa grin di nių Vals ty bi nio pi lie ti nio pa si prie ši ni mo ren gi mo cen tro prie KAM veik los už da vi nių. Džiu gu, kad šias nuo sta tas re mia ir Pe dago gų pro fe si nės rai dos cen tras. Gy tis ja RA ŠIUS VPPRC vyr. spe cia lis tas 13

Švie sos ne šė jų neišsenkančios pro ble mos Šian dien ran ko je spau džiu ma žą vir pan tį duk ters del niu ką. Ti kiuo si jį per duo ti žmo gui, ku rį va din siu Mo ky to ju De gan čiomis Aki mis, to kiais žo džiais į bū si mo sios pir mo kės mo kyk los va do vą krei pė si jau na ma ma. Šiais moks lo me tais ša lies mo kyk lo se pra dė jo dirb ti 553 nau ji mo ky to jai tai be veik du kar tus dau giau nei anks tes niais me tais. Dau gu ma jų jau ni, aukš tą sias mo kyk las bai gę, ab solven tai mo kyk lų slenks tį per žen gė ku pi ni idė jų, en tu ziaz mo, vil ties... Mo kyk la juos pa si ti ko at ver da ma sa vą re a ly bę... Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Mo ky to jų kom pe ten ci jos cen tras, Mo ky to jų to bu li ni mo cen tras bei pro gra ma Ren kuosi mo ky ti! su kvie tė jau nuo sius mo ky to jus pa si da ly ti pa tir tais iš gy ve ni mais, po rei kiais, per me tus su si kau pu sio mis pro blemo mis. Vil niaus mo ky to jų na mų Di džio jo je sa lė je Vil niaus ir Ute nos ap skri čių pra de dan tie ji mo ky to jai ga lė jo iš girs ti to kį pat jau ną, ta čiau jau daug pa ty ru sį, mo ky to ją Jus tą Ma žei ką ir dr. Emi li ją Sa ka dols kie nę abu jie at sklei dė šian die ni nes mū sų mo kyk lų pro ble mas... (mo ky to jas Jus tas Ma žei ka) Daž nai ne pa ten kin ti mo ki niai. Vie na iš mo ki nių ne pa siten ki ni mo pro ble mų sun ki pa dė tis šei mo se. Tė vai daug dir ba ir ma žai dė me sio ski ria vai kams. Vai kai daug lai ko pralei džia kie me, mo ky da mie si iš sa vo ben dra am žių. Iš gat vių jie vis ką at si ne ša į mo kyk las. Dar la biau vai kus žei džia tė vų sky ry bos... (Sky ry bų pro cen tas va ka rų ša ly se itin di de lis.) Vai kai į mo kyk las at ei na ku pi ni bai mės, ne pa si ti kė ji mo suau gu siais, to dėl iš si lie ja ant mū sų mo ky to jų. In ter ne tas, kom piu te ri niai žai di mai. Vi sa tai no ras val dy ti re a ly bę, ku rios vai kai val dy ti ne ga li... Jiems pa sako ma: Tau rei kia mo ky tis, Tu tu ri at lik ti, Tu pri va lai ir pan. Vai kai po tru pu tį virs ta ma rio ne tė mis. Vir tu a li erd vė juos iš lais vi na, ta čiau vi si ge rai ži no me, kiek pa vo jų sly pi in ter ne te... Gau si in for ma ci jos sklai da. Prie šin gai nei Af ri koj... Ten vai kai kaip su ger tu kai, ima iš mo ky to jo vis ką, ką jis duo da. Ir vis rei ka lau ja, duo ti ži nių dar... Mū sų ša ly je vai kai jau yra pri si gė rę in for ma ci jos. Da bar jiems te rei kia iš mok ti su ja su si tvar ky ti. Kad šie skir tu mai tarp tre čių jų ir pa žen gu sių jų pa sau lio ša lių bū tų su pran ta mesni, ga li ma pa sinau do ti psi cho lo go A. H. Mas low po rei kių pi ra mi de. Pavyz džiui, Af ri kos žmo nės vi sų pir ma tu ri pa ten kin ti sa vo es mi nius po rei kius: mais to, sau gu mo, šeimos... Tik ta da jie ga li pra dė ti gal vo ti apie pagal bą gam tai, žmo ni jai, rū pes tį ap lin ka ir ki tais, mums re gis, su pran tamais da ly kais. Mū sų šalies žmo nėms rei kia vi sai ko ki ta... Tai gi psi cho lo go A. H. Mas low po rei kių pi ra mi dės vir šū nė je yra sa vęs re a li za ci ja. Čia yra mū sų, mo ky to jų, užduo tis... Tiems vai kams, ku rie jau yra sau gūs, sotūs, gy ve na šei mo se, yra my lin tys ir my li mi su teik ti ga li my bę kil ti aukš čiau. Ke le tas prie mo nių (pa gal mo ky to ją Jus tą Ma žei ką), pa dė sian čių iš spręs ti mi nė tas pro ble mas: Emo ci jos. At si sto ti prieš kla sę ir nu si šyp so ti sa vo mo kiniams, pa sa ky ti jiems, jog šian dien švie čia sau lė, gra ži, džiu gi die na. Prieš įei nant į kla sę nu si ra min ti, ne svarbu, kad kaž kas su ga di no nuo tai ką, bū ti na steng tis jos ne su ga din ti sa vo mo ki niams. Se mi na rai pui ki sa viug dos prie mo nė. Juo se ga li ma su ži no ti daug įdo mių da ly kų, ku rie pa dės pa keis ti slo gią at mos fe rą kla sė je. Pa vyz džiui, ga li ma su žais ti 5 min. žaidi mą ir taip su ak ty vin ti vai kus. Mo ky to jas tu rė tų mo kė ti iš lais vin ti kiek vie ną už si blo ka vu sį, kom plek suo tą mo ki nį, nes už si da ręs sa vy je, jis tei kia mų ži nių ne pri ims. Pa si ti kė ji mo žai di mas. Vie nas mo ki nys pa ski ria mas ve dan čiuo ju, ki tas tuo, ku rį ves ve dan ty sis. Ve dan ty sis už ri ša akis, tam ku rį ves. Žai di mo es mė vi siš kai ne žiūrė ti ir be są ly giš kai pa si ti kė ti ve dan čiuo ju. Taip ug do mi at sa ko my bės ir pa si ti kė ji mo jaus mai. Žy giai. Žy giuo ti ir nuo lat su vai kais kal bė tis apie gy ve nimą. Bu vi mas kar tu su vie ni ja, su bu ria į ko man dą. To kie vai kai bū da mi drau ge ga li nu veik ti la bai daug... (dr. Emi li ja Sa ka dols kie nė) Pe da go gai at lie ka gau sy bę ne nu ma ty tų funk ci jų. Tie, ku rie šian dien ruo šia bū si mus mo ky to jus, grei čiau siai nesu pran ta, kad juos rei kia ruoš ti įvai ria pu siš kai. Pa vyz džiui, dar bo rin ka rei ka lau ja, kad pe da go gai at lik tų tam tik ras funkci jas, ku rios se niau ati tek da vo so cia li niams part ne riams, po li ti kams, mo ki niams... Vis dau giau auk lė ji mo funk ci jų pri ski ria ma mo kyk lai, ku rias se niau at lik da vo šei ma, bažny čia ar ki ta ins ti tu ci ja. Pra de dan tys mo ky to jai šią pro ble mą tu ri spręs ti sa viug dos bū du. Tė vai pa ti ki sa vo vai kus mo kyk lai. Mo kyk la tu ri juos pri žiū rė ti, mai tin ti, sau go ti, auk lė ti, ug dy ti... Pa ste bi ma ten den ci ja, jog vis dau giau ir dau giau tė vų šias pa rei gas mie lai ati duo da mo kyk lai. Mo kyk la tam pa ben druo me nės pa kai ta lu. Va ka rų pasau ly je žmo nės vis daž niau gy ve na in di vi du a lis ti nius, be są ry šio su ki tais, gy ve ni mus... Vis dau giau žmo nių gy ve na ne su si tuo kę, daug dau giau ski ria si ar ba šei mo je eg zis tuo ja tik vie nas iš tė vų... Ne tik šei mos, bet ir bažny čios bei dar bo vie čių ben druo me niš ku mas yra su ny kęs. Pa gal vo ki te apie sa vo tė vus ar se ne lius... Dau gu ma iš jų vie no je dar bo vie tė je iš dir bo 20 30 me tų. Da bar jau net psicho lo gai pa ta ria dar bo vie tą keis ti kas 7-erius me tus. Kaip ži no me, pri klau so my bės vie nai dar bo vie tei ir net gi vie nai pro fe si jai ne bė ra. Ga li ma var dy ti daug sri čių, kur bendruo me niš ku mas ma žai reikš min gas. Ar tai reiš kia, kad žmo gaus psi chi kai ben druo me niš ku mo ne be rei kia? Ne, šis po rei kis nie kur ne din go... Kas gi už pil do šią spra gą jau no žmo gaus gy ve ni me? Mo kyk la... Ji nai tu ri tap ti ta ben druome ne, ku rios vai kai ne tu ri už mo kyk los ri bų. Imig ra ci ja ir emig ra ci ja. Iš mū sų ša lies dau giau iš va žiuo ja ne gu įva žiuo ja, ta čiau šiuo sun kme čio lai ko tar piu prog nozuo ja ma, kad dau ge lis su grįš į Lie tu vą... Ai ri jo je (kur mū sų tė vy nai nių itin daug) po tru pu tį at si sa ko ma lie tu vių dar bo jė gos. Jie su grįš į gim ti nę su sa vo vai kais, ku rie mo kė si Ai ri jos mo kyk lo je: ne lie tu vių kal ba, ne pa gal mū sų me todus, ne pa gal mū sų va do vė lius... Ar mes esa me pa si ren gę pri im ti Ai ri jo je, Is pa ni jo je ar ki tur be si mo kiu sius vai kus į sa vo kla ses? Ar mes ži no si me kaip su jais elg tis? Ir ne tik dėl to, kad jų mo ky mo si me to dai skir sis... Jų ir mąs ty mas grei čiau siai bus ki toks... Fe mi ni za ci jos reiš ki nys. Lietu vo je la bai daug šei mų, ku rio se yra tik vie nas iš tė vų daž niau siai mo te ris. Mo kyk lo se vai kai taip pat daž niau su si ku ria mo ters įvaiz dį. Nuo se no su si for ma vę nuo sta tos, jog mo ky to jas vy ras tin ka fi zi kai, is to ri jai, ma te ma ti kai, mu zi kai dėsty ti. Šiais lai kais net gi mo kyk lų vado vai (67 proc.) yra mo te rys. Tai gi ber niu kai tu ri įveik ti iš tie sų rim tus iš šū kius. Lie tu vos auk lė ji mo progra mo se be veik ne kal ba ma apie skir tin gą ber niu kų ir mer gai čių auk lė ji mą. Tai itin rim ta ir vis gilė jan ti pro ble ma... Va sa ros atos to gų truk mė. Ty rimai at sklei džia, kad yra vi siš kai netiks lin ga vai kus iš leis ti dviem mė nesiams va sa ros atos to gų, nes tai toks lai ko tar pas, per ku rį mo ki niai vis ką už mirš ta. Šio ti po atos to gos at ėjo iš ag ra ri nių lai kų, kai vai kai pri va lė jo pa dė ti tė vams nuim ti der lių. Da bar mes po tru pu tį žen gia me į 14

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) kū ry bos ir ino va ci jų vi suo me nę, kur kū ry ba la biau ver ti nama už ge bė ji mą įsi sa vin ti ži nias, o dvie jų mė ne sių va sa ros atos to gos vi siš kai ne pa de da vys ty tis šiam pro ce sui... Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius pa žadė jo mo ky to jams pa dė ti spręs ti šias opias pro ble mas: Nuo šių me tų pra džios ma ži nant po pie riz mą mo kyk lo se at si sa ky ta ke lias de šimt do ku men tų, taip mo ky to jams su teik ta ga li my bė dau giau lai ko pra leis ti su ug dy ti niais. Sten gia mės iš spręs ti ir kva li fi ka ci jos kė li mo pro ble mą. (Kva li fi ka ci jos kur sai mū sų vals ty bė je ne at spin di mo ky to jo po rei kių, nė ra orien tuo ti į koky bę.) Šian dien mes vi si su vo kia me, kad įgi jus aukš tą jį iš si la vini mą, ne tu ri me tei sės su sto ti... Gy ve ni me pri va lu ju dė ti tik į prie kį... Mū sų inf. Svar biau sia bū ti drau ge Mo kyk la ir šei ma Mo kyk lą ir šei mą su jun gia vai kas. Tik esant nuo la ti niam ryšiui tarp jų ga li ma ge riau su pras ti vai ką, pri rei kus jam pa dė ti. Kiek vie na mo kyk la ku ria sa vo ben dra dar bia vi mo sis te mą, o re zul ta tus le mia nuo šir du mas, abi pu sis pa si ti kė ji mas ir rū pestis vai ko at ei ti mi. Tė vai mo kyk lą ma to sa vo vai ko aki mis, sa kė Vil niaus Va sili jaus Ka čia lo vo gim na zi jos di rek to rė Ro za Di men to va. To dėl la bai svar bu, kad jie pa ma ty tų tik rą mo kyk los ir vai ko mo ky mo si ly gį, ga lė tų įver tin ti sa vo ir ki tų vai kų pa sie ki mus. Vi sa tai ga li ma pa da ry ti tik bū nant kar tu. Di rek to rė pa brė žė, kaip svar bu, kad tė vai di džiuo tų si sa vo vai kais. Mo kyk lo je daž niau siai ver ti na mi mo ky mo si re zul ta tai, ta čiau gy ve ni me eg zis tuo ja ir ki ti da ly kai... Kaip įver TIN TI žmo GŲ? Jau penk tus me tus gim na zi jo je or ga ni zuo ja ma šven tė Ka čia lo vo die nos: me tų no mi na ci ja. Kar tu tai ir gim na zi jos gim ta die nis. Per ren gi nį įtei kia mi ap do va no ji mai mo ki niams, mo ky to jams bei tė vams. Tai ne tik pa dė ka už pa gal bą mo kyklai, bet ir gra ži ska ti ni mo for ma. No ri me, kad kuo dau giau tė vų do mė tų si mo kyk la ir su pras tų, kad čia ne tik mo ko ma si, bet ir ver da įdo mus gy ve ni mas, or ga ni zuo ja mos gra žios šven tės, puo se lė ja mos įvai riau sios tra di ci jos, pa sa ko jo gim na zi jos ta ry bos pir mi nin kė Na ta li ja An ta no vič. Iki tos die nos kau pia ma in for ma ci ja apie vi sus ge rus dar bus, nuo pel nus... Ver ti na mi me tų ta len tas, po el gis, šei ma, tė vas, me tų žmo gus. Ši šven tė ski ria ma ne tik įver tin ti mo ki nį, mo kyto ją, va ly to ją, rū bi nin kę, tė vus, bet ir pa gerb ti vi są gim na zi jos ben druo me nę, sa kė di rek to rė. R. Di men to vos ma ny mu, svar bu, kad tė vai ne bū tų mo kyk lai tik lo ja lūs. Svar bu kad ir jiems rū pė tų, kas čia vyks ta. Jei gu mo kyk lo je nė ra nuo šir du mo, rū pes čio, rei ka la vi mų, tai pa ste bi ne tik vai kai, bet ir tė vai. Draus mė ir tvar ka ne pa grin di nis, bet la bai svar bus da ly kas. Pe da go gų ko lek ty vas sten gia si, kad tė vai lan ky tų si mo kyk lo je, da ly vau tų jos gy ve ni me ir jaus tų si mo kyk los da li mi. Nuo LA TI NIS BEN DRA VI MAS Pra ėju siais me tais at li kus gim na zi jo je iš orės au di tą, kon statuo ta, kad la biau siai ver tin ti nas mo kyk lo je ben dra vi mas su tė vais ir jų įtrau ki mas į ben druo me nės veik lą. Di rek to rės many mu, kuo to liau, tuo sun kiau ben drau ti su tė vais. Jie la bai už im ti žmo nės, be si rū pi nan tys ma te ria li ne ge ro ve. To dėl rei kia įdė ti daug pa stan gų, no ro ir lai ko, ieš ko ti nau jų bū dų, kaip sukvies ti tė vus ak ty viai da ly vau ti mo kyk los gy ve ni me, pa bū ti kar tu su vai kais. R. Di men to va pa brė žė, kad mo kyk la sten gia si vi sus su kvies ti į įvai riau sius ren gi nius bei šven tes. Taip ug do mas pa si di džia vi mas mo kyk la ir vai ku. Tė vai, pa ma tę sa vo vai ką ak ty viai da ly vau jan tį mo kyk los gy ve ni me (vai di nan tį, šo kan tį ar pan.), ki taip ver ti na jo ge bė ji mus ir mo kyk los veik lą. Prieš me tus gim na zi jo je įkur tas tė vų klu bas Lai min gi tė vai. Or ga ni zuo ja mi su si ti ki mai su psi cho lo ge, dis ku tuo ja ma pre venci nė mis nar ko ti kų, al ko ho lio, rū ky mo var to ji mo ir kt. te mo mis. N. An ta no vič pa sa ko jo, kaip ta ry bos at sto vai kal ba si su pra stai Nominaciją Metų šeima laimėjusią gimnazijos mokytoją Nataliją Kosakovskają ir jos dukrą Kseniją sveikino socialinė pedagogė Liucija Stakut be si mo kan čių, ne lan kan čių mo kyk los vai kų tė vais, aiš ki na si prie žas tis. Be dė me sio ne pa lie ka mas nė vie nas vai kas, o be tė vų ži nios mo kyk lo je nie kas ne vyks ta. Kuo ak ty ves ni bus tė vai, tuo dau giau pa da ry si me vai kų ir mo kyk los la bui, tuo gra žiau gy ven si me, tvir ti no tė vų ta ry bos pir mi nin kė. Gim na zis tų tė vai da ly vau ja kur si nių ir pro jek ti nių dar bų gyni me. Te mas mo ki niai pa si ren ka pa gal sa vo po mė gius. Darbas, va do vau jant mo ky to jui, ruo šia mas pus me tį. Į ge riau sių pro jek tų pri sta ty mą kvie čia mi tė vai, kad ga lė tų pa ma ty ti, kaip pa nau do ja mos įvai rios prie mo nės (kom piu te ri nės pro gra mos, in te rak ty vios len tos ir pan.). Jau ke le tą me tų mo kyk lo je vyks ta au to ri nės dai nos kon kursas. Iš pra džių ja me da ly vau da vo tik mo ki niai. Da bar ak ty viai įsi jun gė tė vai, mo čiu tės, te tos. Pa ste bė ta, kad pra dė jo keis tis mo ki nių po žiū ris vie no į ki tą. Vai kai ėmė di džiuo tis, kū ry bin gu tė čiu ar ma ma. Ru de nį or ga ni zuo ja me gy vū nų die nas (kiek vie nas mo ki nys į mo kyk lą at si ne ša sa vo au gin ti nį). Da ly vau ja tė vai, spe cia lis tai, ku rie kon sul tuo ja, kaip vie ną ar ki tą gy vū ną pri žiū rė ti. Mo kyk los te at ro stu di ja Ar le ki nas tė vams sa vo spek tak lius ro do Lie tu vos ru sų dra mos, El fų te at ruo se. Į te at ro pa si ro dy mus bei ki tus ren gi nius kvie čia ma ir Ka ro li niš kių ben druo me nė. Jau ke le tą me tų iš ei lės tė vams, kaip pa dė ka už pa gal bą mo kyk lai, ski ria ma no mi na ci ja Me tų tė vas. Vie ną du kar tus per mė ne sį vyks ta in di vi du a lūs mo ky to jų ir tė vų su si ti ki mai, at vi ros pa mo kos bei sa vai tės. Di rek to rė kal bė jo ir apie pa ra mos fon dą, į ku rį tė vai per ve da 2 proc. sa vo pa ja mų mo kes čio. Va do vės ma ny mu, ne rei kė tų pa mirš ti pa ska tin ti ak ty viau sios kla sės: kar tu su tė vais nu vyk ti į ne mo ka mą eks kur si ją, in for muo ti tė vus apie iš leis tas lė šas. Nau din ga pla tin ti tė vams in for ma ci nius la pe lius, ku riuo se kar tą per mė ne sį pa tei kia ma in for ma ci ja apie tai, kas vyks ta ar vy ko mo kyk lo je. Tė vai, ak ty viai da ly vau jan tys ren gi niuo se, ži nan tys, kas vyks ta gim na zi jo je, vi sa da no riai iš tie sia pa gal bos ran ką. Bet di džiau sias mo kyk los įver ti ni mas, anot R. Di men to vos, kai bu vę mo ki niai čia mo ky tis at ve da sa vo vai kus. El vy ra MA TA ČIŪ NIE NĖ 15

Vie ni ja VAR DAS... Jei var das ta vo žen klas, tai ar ta vo mo kyk los, ku rio je tu pra lei di di de lę jau nys tės me tų da lį, var das ga li bū ti ir gi ta vo žen klu? Tuo met, ką ga li jis kal bė ti? klau sia Ve ro ni ka Kie lie nė, Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los mo ky to ja. Kad ir kas be nu tik tų, vai kai pri va lo lan ky ti mo kyk lą, o mo kykla iš sau go ti ypa tin gą ži nių ir iš min ties bu vei nės jė gą. Mo kyk la net ir po at vi ru dan gu mi iš lie ka mo kyk la. Šio tūks tant me čio pra džio je ša lies mo kyk los, pa si va di nu sios ben drais var dais, pra dė jo ieš ko ti ben dra vi mo idė jų. Ar šias mo kyk las vie ni ja ne tik var das, bet ir ben dri dar bai, sam bū riai, da li ni ma sis pa tir ti mi, lai mė ji mais, rū pes čiais? Štai Za ra sų Ąžuo lo gim na zi ja ban do bur ti drau gėn še šių Ąžuo lų ir Ąžuo ly nų mo kyk lų ben druo me nes. Jau įvy ko su siti ki mai Za ra suo se, Pa ne vė žy je, Va rė no je... Pa ne vė žio Ąžuo lo vi du ri nės mo kyk los mo ky to jai ir mo ki niai tei gia šį var dą pa sirin kę to dėl, kad ga liū nas ąžuo las, vi sų me džių ka ra lius, yra tvir ty bės ir di din gu mo sim bo lis. Gal to dėl ir tiks las siek ti ir pel ny ti pa gar bos, ku rią tik ąžuo las te pel no, at si ran da. Bet, ko ge ro, il giau siai ben drau ja maž vy die čiai. Lie tu vo je yra pen kios Mar ty no Maž vy do var du pa va din tos ben dro jo lavi ni mo mo kyk los. VAR DAS 2002 m. į Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los di rekto rės pa va duo to jos Auk sės Pet ru še vi čie nės siū ly mą su si pa žin ti ir vie ny tis, at si lie pė vi sos Maž vy do mo kyk los. Pro jek to Mes maž vy die čiai da ly viai jau sep ty ne rius me tus su si do mė ję ste bi vie ni ki tų dar bus, džiau gia si lai mė ji mais, gar si na ir po pu lia ri na M. Maž vy do var dą bei nuo pel nus Lie tu vai... Vil niaus Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los di rek to rius Eu ge ni jus Mane lis sa ko: Kiek vie na tau ta tu ri sa vo as me ny bes žmo nes, į ku riuos ly giuo ja si. Mar ty nas Maž vy das lie tu viš kos kny gos pio nie rius, tai reiš kia pir ma sis. Ir kiek vie na mo kyk la, ku ri pa si vadi no jo var du, įsi pa rei go jo ieš ko ti nau jų idė jų, ku rios keis tų gyve ni mą. Mums įdo mu, kaip at ro do ben dra var dės mo kyk los, kuo jos kvė puo ja, ko kio mis są ly go mis gy ve na ir dir ba ko le gos. Kau no Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los di rek to rė Ju zė Gri ga lie nė pa sa ko jo, kaip gi mu si idė ja vie ny tis iš si plė tė iki pra smin gų dar bų. Kas kart su si ti kus pa si da li ja ma nau jo vėmis, pa sie ki mais, pro ble mo mis... Po pen ke rių ben dra vi mo me tų nu spręs ta, kad veik la iš ties pra smin ga ir ją ver ta tęs ti. Taip ki lo idė ja iš leis ti lei di nį Mes Maž vy die čiai. Ja me at spin dė ta ne tik kiek vie nos mo kyk los ge ro ji pa tir tis ir jau nų jų maž vy die čių kū ry ba. Lei di nys iš ke lia vo į sve čias ša lis: Šve di ją, Pran cū zi ją, Grai ki ją, Kip rą. Už sie nio mo kyk los, su si ža vė ju sios šia idė ja, ža da ją pri tai ky ti sau. Su si tin ka me, kad at ras tu me nau jų ben dra dar bia vi mo for mų. Šie met mo kyk la da ly va vo res pub li ki nia me pi lie ti nia me pro jekte Tūks tan tis maž vy die čių dar bų Lie tu vai, į ku rį įtrau kė me ir vi sas M. Maž vy do mo kyk las. Pro jek to idė ja pra smin gais dar bais pa si tik ti Lie tu vos var do pa mi nė ji mo tūks tant me tį. Vi sa tai įam žin ta to pa ties pa va di ni mo lei di ny je (vi sų lei di nių ini ciato rė, pro jek to pra di nin kė ir ko or di na to rė A. Pet ru še vi čie nė). At ei ty je pla nuo ja me į šią veik lą įtrauk ti ir Ka li ning ra do sri ty je, Ra gai nė je (Ne ma ne), prie Maž vy do baž ny čios esan čią pradžios mo kyk lą, sa kė di rek to rė. Jos pa ste bė ji mu, mo ki niai la bai no riai da ly vau ja su si ti ki muo se, sten gia si bū ti ini cia ty vūs, veik lūs, nes pas maž vy die čius iš vyk ti gar bė. ir spor tiš kiau sia ko man da. Pe da go gai svars tė, kaip ben draus ir gar sins Mar ty no Maž vy do var dą at ei ty je. Kiek vie nos mo kyklos at sto vai kū rė (pie šė, ra šė, kar pė, kli ja vo...) įsi vaiz duo ja mą maž vy die tį, ku ria me įpras mi no sa vo at ei ties sie kius. Taip at si ra do 5 ypa tin gi maž vy die čiai. Ir Maž vy do lai kais bu vo itin svar bu ieš ko ti nau jo vių vis ko, kas pa de da įgy vendin ti sva jo nes. Mū sų su kur tas maž vy die tis žmo gus, tu rin tis sa vų lū kes čių, vil čių, ga li my bių ir bai mių, kal bė jo mo ky to ja Zo ja Ru dak. Raš tin giau sia maž vy die čių rin ki mų idė ja tai ne tik raš tingiau sios as me ny bės ieš ko ji mas, bet ir ko man di nis dar bas, ir mo kė ji mas ben dra dar biau ti. Tai pen kių ko man dų, ku rias su da rė du aš tun to kai ir mo ky to jas (ne li tu a nis tas), bu vi mas kar tu. Kaip pa sa ko jo mo ky to ja In ga Ma so nai tė-ka ti lie nė, no rė ta drau giško, bet ne pa pras to kon kur so. Už duo tys bu vo įvai rios, ta čiau sun kiau siai se kė si ne var to ti nas sve ti my bes pa keis ti teik ti nais lie tu viš kais žo džiais. Mo ky to jai ap do va no ti pa dė kos raš tais už lie tu viš ko žo džio glo bą, o mo ki niai už pa gar bą jam. Nu ga lė jo vi si, nes iš mo ko šį tą nau ja, tvir ti no mo ky to ja. Jos ma ny mu, mo ki niams sma gu ben drau ti su ben dra am žiais iš ki tų mo kyk lų, svar bu pa bū ti sa vo mo kyk los šei mi nin kais ir pa si jaus ti svar biais. Bai gę mo kyk lą jie tik rai pri si mins tas iš skir ti nes ben drų su si ti ki mų aki mir kas. Ko DĖL REI KA LIN GI to KIE SU SI TI KI MAI? Maž vy die čių sam bū ris iš ju di na mo ky to ją, tvir ti na Klai pėdos Mar ty no Maž vy do pa grin di nės mo kyk los di rek to rius Vy tau tas Dum čius. Jo ma ny mu, kon ser va ty vūs, at sar gūs ir sun kiai iš ju di na mi mo ky to jai pa si ilgs ta ben dra vi mo ir leng viau at si sklei džia tik tarp to kių pat, kaip jie. Be to, tai vie nas iš bū dų įtrauk ti į ko lek ty vą pra dė ju sius dirb ti mo ky to jus. Ne for ma lus ben dra vi mas for muo ja pa lan kes nį mik ro kli ma tą ko lek ty ve, mo ky to jas mo ki niui tam pa sa ves nis. To rei kia ne va do vams, o ko lek ty vui. Mū sų sam bū ris tai mo kyk los var do ne ši mas ki tiems, tvir ti no di rek to rius. Su si ti ki mai pa ro do, kad mo kyk los gy ve na tuo pa čiu rit mu, ne svar bu, kad jos skir tin gos ir vie no dus daly kus da ro tru pu tė lį ki taip. Vie šint mo kyk lo se ir vaikš čio jant jų ko ri do riais, pa ste bi mi ge ri da ly kai, ku riuos ga li ma pri tai ky ti ir sa vo mo kyk lo se. Gal ne šian dien, gal po me tų... Vi sa da sma gu su si tik ti maž vy die tį, kaip se ną bi čiu lį ir ar ti mą žmo gų, įvai riuo se ša lies ren gi niuo se. At si ran da mo kyk lų ben dru mo jaus mas, ku rį su ku ria M. Mažvy do var das. Tai tie siog gra žu... Ra sei nių ra jo no Ne makš čių pa grin di nės mo kyk los direk to rė Ire na Jan ke vi čie nė kal bė jo: Ma žas mū sų mies te lis, SU SI TI KI MAS Šių me tų su si ti ki mas, ku rio te ma Maž vy die čiai ant ra ja me tūks tant me ty je, vy ko Vil niu je. Kiek vie na mo kyk la pa ren gė pri sta ty mą Ma no mo kyk los var das me na... ir sten dą su rengi nių, skir tų Mar ty nui Maž vy dui pa mi nė ti, nuo trau ko mis bei ap ra šy mais. Bu vo ren ka ma raš tin giau sia maž vy die čių gru pė Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos mokinių prisistatymas Mano mokyklos vardas mena... 16

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) bet mus vi sus vie ni ja šio kraš to tra di ci jos. Pa ti ap lin ka ska ti na or ga ni zuo ti nak ti nius skai ty mus, iš lai ky ti ki tas kul tū ri nes tra di cijas. Džiu gu, kad vi sos M. Maž vy do mo kyk los yra ben dra min tės. Bai gu sie ji mū sų mo kyk lą mo ki niai vi sa da pa brė žia, kad svarbiau sia, kas iš mo kyk los gy ve ni mo iš li ko at min ty je, tra di ci jų puo se lė ji mas, o bu vi mas kar tu su maž vy die čiais di džiau sia ver ty bė. AT EI TIES PLA NAI (AR BA ko KIŲ NAU jų BEN DRA VI Mo BŪ DŲ no RI mo KyK Los) Kiek vie nas siū ly mas, kaip to liau ben dra dar biau ti svarbus. Su si ti ki mus rei kia or ga ni zuo ti taip, kad vai kai ir mo ky to jai pri si min tų jų ši lu mą, ge rą nuo tai ką ir tu rė tų no rą su si tik ti dar kar tą. Šių me tų nau jo vė raš tin giau sio maž vy die čio kon kursas. Rei kia vėl gal vo ti, ko kio je dar sri ty je ga lė tu me drau giš kai var žy tis... svars tė E. Ma ne lis. Kau nie čiai siū lė per ki tą su si ti ki mą pa dis ku tuo ti te ma Jei tik ra sis Maž vy das pa bu vo tų mū sų mo kyk lo se. Ne makš čių pa grin di nės mo kyk los pe da go gai nu si tei kę pa tir ties mai nams, nes kiek vie nų maž vy die čių vis ki toks ta kas. Klai pė die čiai siū lė rink ti ge riau sią, šva riau sią, gra žiau sią maž vy die čio są siu vi nį. Tai svar bu, ak tu a lu ir la bai sie ja si su M. Maž vy du, kny ga ir raš to kul tū ra, ma no pe da go gai. Vil nie čiai kvie tė daž niau bū ti ir veik ti kar tu: or ga ni zuo ti bendras sto vyk las, vaiz do kon fe ren ci jas, kur ti ben drą in ter ne to pus la pį ir, ži no ma, siek ti vien per ga lių skai tant ir per ma nant bei be si mo kant vie niems iš ki tų. El vy ra MA TA ČIŪ NIE NĖ P. S. Jei gu ir Jū sų mo kyk la su ra do ben dra var džių ir pla nuo ja juos su bur ti, ra šy ki te mums. Drau ge su kny ga Pas ta rai siais me tais skai ty mas, kaip lais va lai kio pra lei di mo for ma, at si du ria pas ku ti nė je vie to je. Gal ne kiek vie na šei ma ga li nu pirk ti vai kui kny gą, bet nu ei ti į bib lio te ką ir pa skai ty ti ga li vi si. Bū tų ga li ma džiaug tis, jei kny ga su ar tin tų šei mos na rius, kad bū tų at gai vin ta skai ty mo tra di ci ja šei mo je. 2008-ie ji bu vo pa skelb ti Skai ty mo me tais. 2008/2009 m. m. pra džio je Vil niaus Mar ty no Maž vy do vi du ri nės mo kyk los pir mose ket vir to se kla sė se bu vo im ta si pro jek to Drau ge su kny ga. Pra di nu kai bu vo pa si rink ti to dėl, kad do mė ji ma sis skai ty mu tu ri bū ti ug do mas vos tik iš mo kus skai ty ti. Pa grin di niai šio pro jek to tiks lai pa ža din ti vai ko no rą do mė tis kny ga, Sis te min gas už kla si nio skai ty mo in teg ra vi mas į ug dy mo pro ce są. Taip pat bu vo siek ta: su pa žin din ti mo ki nius su bib lio te ka ir įti kin ti, kad jo je esan čios kny gos yra skir tos skai ty to jams, ne pri klau so mai nuo am žiaus ir su ge bė ji mų; or ga ni zuo ti po kal bius su mo ki niais ir jų tė vais apie skai ty mo svar bą vai ko gy ve ni me; iš mo ky ti vai kus dirb ti su si kau pus, kū ry biš kai ir efek ty viai; steng tis pa ro dy ti mo ki niams, ko kį ma lo nu mą ga li su teik ti spaus din tas žo dis; pra dė ti ug dy ti in for ma ci nių ge bė ji mų pa grin dus; nu veik tą dar bą api ben drin ti ir pri sta ty ti mo kyk los ben druome nei. Me to dai ir bū dai, ku riais bu vo sie kia ma pro jek to įgy ven di nimo, bu vo įvai rūs: skai ty mas, pa sa ko ji mas, at sa ky mai į klau simus, po kal biai, dis ku si jos, iš trau kų mo ky ma sis, ap ta ri mas, inter viu, ap klau sa, api ben dri ni mas, sten dų lei di mas, iliust ra ci jos, ins ce ni za ci jos, in di vi du a lus ir gru pi nis dar bas ir t. t. Gruo džio 16 d. vi so se pra di nė se kla sė se bu vo pa skelb ta Skai ty mo die na. Tą dien vi si skai tė, ap ta ri nė jo ir nag ri nė jo per skai ty tas kny gas. Pir mų ir an trų kla sių mo ki niai da ly va vo su si ti ki me su ra šy to ju Vy tau tu V. Lans ber giu, ga lė jo įsi gy ti jo kny ge lių ir kom pak ti nių plokš te lių. Pir mo se kla sė se di džiau sias dė me sys bu vo ski ria mas pa sa koms. Jos bu vo skai to mos, jų bu vo klau so ma si. Pas kui bu vo at lie ka mos įvai rios už duo tys ir kū ry bi niai dar bai (pvz., pa sa kų iliust ra vi mas). Pir mo kai per pa mo ką bib lio te ko je su ži no jo, kur pa sa kos vie ta len ty no je ir ko kias pa sa kas ga li ma ras ti mo kyk los bib lio te ko je. An trų kla sių mo ki niai nag ri nė jo tau to sa ką: pa tar les, mįs les, prie žo džius. Vy ko po pie tės, pa ro dos, mįs lių iliust ra vi mas. Biblio te ko je ves ta pa mo ka Tau to sa ka ma no gy ve ni me. Rei kė jo su kur ti dar bus pa gal už duo tis. Vai kai ap ta ri nė jo per skai ty tas kny gas. Tre čių kla sių mo ki niai pa si rin ko ra šy to jo Vy tau to Ra čic ko kny gas. Vai kai ra šė laiš kus ra šy to jui ir jo kny gų vei kė jams, iliust ra vo, ren gė in ter viu apie per skai ty tas kny gas, ap ta ri nė jo ku rios skai ty tos kny gos la biau siai su do mi no. Bib lio te ko je vy ko su si ti ki mas su ra šy to ju, čia bu vo ga li ma nu si pirk ti jo kny ge lių. Ket vir to kai da ly va vo su si ti ki me bib lio te ko je su ra šy to ju Kęstu čiu Kas pa ra vi čiu mi. Bu vo pri sta to mos per skai ty tos kny gos, mo ki niai pa tys kū rė kny gas, vai di no. Bu vo pre kiau ja ma lei dyklos Nie ko rim to kny go mis. Kad su si ti ki mas bū tų įsi min ti nes nis, suor ga ni zuo ta K. Kas pa ra vi čiaus kū ry bos li te ra tū ri nė vik to rina, vy ko in teg ruo tos pa mo kos bib lio te ko je, ku rių me tu bu vo su kur tos an ke tos ir at lik tas ty ri mas (an ke ti nė ap klau sa) apie skai ty mą. Su reng ta po ezi jos po pie tė, per ku rią mo ki niai ra šė ra ši nius, pa tei kė sa vo įspū džius iš su si ti ki mo su ra šy to ju, bu vo pa ruoš tas sten das. Ket vir to kai tė ve liams su vai di no mu zi ki nį spek tak lį Gry bų ka ras, o vė liau, pro jek to re zul ta tų pri sta ty mo die ną, pa ro dė jį pir mų an trų kla sių mo ki niams. Prieš pra de dant pro jek to re zul ta tų ap ta ri mą mo kyk lo je vy ko kny gy no Pe ga sas pa ro da-par da vi mas. Pro jek to re zul ta tų ap ta ri mo ren gi nys bu vo pra dė tas eti kos mo ky to jos su kur tu etiu du Mo kyk los var dą me na..., mo kyk los cho ras su dai na vo Maž vy die čių him ną. Ap do va no ti ge riau si mo kyk los bib lio te kos skai ty to jai. Vė liau vi si pro jek te da ly va vę mo ky to jai ir sve čiai susi rin ko bib lio te ko je ap tar ti pro jek to veik los ir pa si da ly ti min ti mis apie ren gi nį. Vi si mo ky to jai ir pro jek to da ly viai ga vo kny gy no Pe ga sas do va nų. Ti ki ma si, kad to kio po bū džio ren gi niai at kreips ir ki tų mo kyk lų dė me sį į skai ty mo pro ble mą bei pa ska tins pa na šius pro jek tus vyk dy ti vi so se Lie tu vos mo kyk lo se. M. Maž vy do vi du ri nės mo kyk los ko lek ty vas mąs to apie pro jek to tę si nį ir to les nius ren gi nius, ku riuos gal būt pa vyks įgy ven din ti dar šiais moks lo me tais. Re gi na VAIT KE VI ČIE NĖ Vil niaus Mar ty no Maž vy do vid. m-klos bib lio te kos ve dė ja Skam biau sios dai nos Lie tu vos tūks tant me čio pro ga Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tro po pu lia rio sios mu zi kos stu di ja Re-mi-do ba lan džio pa bai go je su ren gė VI tarp tau tinį vai kų ir jau ni mo po pu lia rio sios mu zi kos fes ti va lį-kon kur są Pop ko pė čios-2009. Kas met fes ti va lio te ma vis ki ta. Šie me tinė Skam biau sios dai nos Lie tu vai! skir ta Lie tu vos var do pa mi nė ji mo tūks tant me čiui. Pop ko pė čios kas met pri traukia vis dau giau da ly vių so listų, vo ka li nių bei in stru men ti nių an sam blių, dai nos stu di jų. Į de vin tą kart ren gia mą fes ti va lį at vyks ta da ly viai iš Klai pė dos, Kau no, Ro kiš kio, Ute nos, Šiau lių, Uk mer gės, Laz di jų, Gargž dų taip pat Ry gos ir Sei nų mu zi kos mo kyk lų, jau ni mo ar kul tū ros cen trų, klu bų. LVJC inf. 17

Mo ki nių vi suo me nei nau din ga veik la ir so cia li nė to le ran ci ja So cia li nės veik los tiks las pa dė ti eko no mi nių, so cia li nių, psi cho lo gi nių ir ki to kių sun ku mų tu rin tiems ben druo me nės na riams. Kiek daug ga lė tų nu veik ti jau ni žmo nės nu skriaustų jų ge ro vei ir taip iš reikš ti sa vo to le ran ci ją, sa va ran kiš ku mą, pi lie tiš ku mą. De ja, eg zis tuo ja to kia pro ble ma, kaip moks lei vių at si ri bo ji mas nuo bet ko kios veik los, jei ji ne su si ju si su aka demi niu mo ky mu si. No rė da mi įtrauk ti kuo dau giau jau nų žmo nių į so cia li nę (vi suo me nei nau din gą) veik lą, ją or ga ni zuo ja me ke lio mis kryp ti mis, kad kiek vie nas ras tų sa vo šir džiai pa trauklų už si ė mi mą: ka ri ta ty vi nė (pa gal ba naš lai čiams, ne įga liems ir se niems žmo nėms, ben dra dar biau jant su Kar tų na mais, vai kų glo bos na mais At ža ly nas, baž ny čia, Ca ri tu); pi lie ti nė (pi lie ti nių ini cia ty vų or ga ni za vi mas, veik la sa vi valdo je, jau ni mo or ga ni za ci jo se); eko lo gi nė (mo kyk los ap lin kos ir mik ro ra jo no tvar ky mas, da ly va vi mas pro jek tuo se ir ak ci jo se); kraš to ty ri nė (mo kyk los mu zie jaus tvar ky mas, met raš čio ra šy mas, laik raš čio lei dy ba ir t. t.); pa gal bos mo kyk lai (in di vi du a li pa gal ba mo ky mo si sun kumų tu rin tiems mo ki niams; pa gal ba auk lė to jams or ga ni zuo jant ren gi nius, iš vy kas, spor ti nę veik lą; dar bas bib lio te ko je, skaityk lo je, mo kyk los do ku men tų ar chy ve; pa gal ba kla sių va dovams tvar kant kla sės do ku men tus; bu dė ji mas; pa gal ba da ly kų mo ky to jams tvar kant ka bi ne tą, me to di nę me džia gą, lei džiant sten dus; mo kyk los pa tal pų, in ven to riaus re mon tas, mo kyk los in ter je ro at nau ji ni mas; mo ky mo prie mo nių, sve tin gos ap lin kos kū ri mas). Siek da mi iš si aiš kin ti, ar šios veik los yra efek ty vios, at li kome ty ri mą Mo ki nių po žiū ris į vi suo me nei nau din gą veik lą ir so cia li nę to le ran ci ją, ku ria me da ly va vo 292 mo ki niai iš VI XII kla sių. Pa aiš kė jo ke le tas svar bių ir įdo mių da ly kų. Da ly vau da mi ka ri ta ty vi nės kryp ties so cia li nė je veik lo je mū sų mo ki niai dažniau siai tei kia pa gal bą naš lai čiams, vai kų glo bos na mų auk lė tiniams (135) ir se niems žmo nėms (85). Skai čiai įti ki nan tys, nes ben dra dar biau da mi su Kar tų na mais bei vai kų glo bos na mais At ža ly nas, vyk do me do ri nio ug dy mo pro jek tą Pa lai min giau duo ti, ne gu im ti. Ap mau du, bet daž niau siai tei kia ma lab da ra arba ki to kia ma te ria li nė pa gal ba (204), ne ma žai mo ki nių pa de da tvar ky da mi ap lin ką (105), ir tik ke le tas vai kų ben drau ja, lan ko, slau go, do va no ja žo dį, pie ši nį, bu vi mą kar tu... O ar ne tai tu rė tų bū ti mo ki niams pri ei na miau sia? Ar ne tai juo se au gin tų žmo gų ir mo ky tų užuo jau tos? Au ko ti tė vų už dirb tą li tą leng viau sias, bet ne tei sin gau sias ke lias. Pi lie ti nės kryp ties so cia li nę veik lą mo ki niai daž niau siai išreiš kia da ly vau da mi ra ši nių, dai nų, pie ši nių kon kur suo se (127). Šiuo me tu ypač ma din gos Lie tu vos var do 1000-me čio ir ki tos pa na šios pi lie ti nės te mos. Pa na šūs re zul ta tai ir kraš to ty ri nėje-so cia li nė je veik lo je 76 mo ki niai pa žy mė jo, jog da ly vau ja eks pe di ci jo se ir kon kur suo se. Eko lo gi nės kryp ties so cia li nės veik los daž niau sia for ma mokyk los ap lin kos tvar ky mas (230). Ši veik la kiek vie ną pa va sa rį pri va lo ma vi siems, to dėl skai čius ne tu rė tų ste bin ti. O štai kad 65 mo ki niai tvar kė gre ta esan tį Kle bo niš kio miš ką nuo šir džiai džiu gi na. Pa gal bos mo kyk lai veik lo je pa žy mė ti nas pri va lo mas bu dė jimas, pa gal ba auk lė to jui, or ga ni zuo jant ren gi nius, iš vy kas (95) ir pa gal ba mo ky to jui, tvar kant me to di nę me džia gą, ren giant sten dus (79). Dau gu mą mo ki nių da ly vau ti so cia li nė je veik loje ska ti na auk lė to jai bei mo ky to jai. Da lis tė vų taip pat ra gi na da ry ti ge ra. Dau gu ma mo ki nių su tin ka, kad so cia li nė veik la yra rei ka lin ga, bet yra net 20 ma nan čių prie šin gai. Ar gu men tas tuo tu ri rū pin tis vals ty bė ro do, kad šie jau nuo liai ne su si ta pa ti na su vals ty be ir ne lai ko sa vęs pi lie čiais. Kaip pa dė ti jiems su pras ti, kad mes ir esam vals ty bė? Mes, o ne Sei mas, ne Vy riau sy bė. Di džiau sia pro ble ma, kad net 114 (apie 40 proc.) mo ki nių tei gia, jog kla sės drau gai nė ra so cia liai to le ran tiš ki: ty čio ja si iš pra stes nius dra bu žius vil kin čių mo ki nių, jų daik tų, šai po si iš so cia liai rem ti nų vai kų, ne drau giš ki, pri rei kus ne pa de da ir t. t. Ypač ši pro ble ma ak tu a li VI VI II kl. Tik riau siai to dėl, kad to kio am žiaus pa aug liai jaut riau siai iš gy ve na ne tei sy bę, skau džiausiai jau čia ne ly gy bę. Šio se kla sė se rei kia ypa tin go so cia li nio pe da go go ir psi cho lo go dė me sio. Iš ana li za vę ty ri mo re zul ta tus, nu ta rė me: kad so cia li nė veik la bū tų ne tik for ma li, o tik ra ir veiks min ga ug dy mo si prie mo nė, V X kl. ves ti Ge rų dar bų die no raš tį. Kiek vie nos kla sės ge ri dar bai bus įskai čiuo ti su muo jant mo kyk lo je vyks tan čio Ne rea liau sios kla sės kon kur so re zul ta tus. Ne re a liau sios kla sės lau kia ne re a lūs pri zai. Gal svei ka kon ku ren ci ja pa dės su vi lio ti vai kus ge rų dar bų da ry mui?.. Auk sė PET RU ŠE VI ČIE NĖ Kau no Mar ty no Maž vy do vid. m-klos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Pir ma sis auk sas Mat min ti ny je Ge gu žės 4 d. Es ti jo je, Tar tu mies te vy ku sia me min ti no skaičia vi mo kon kur so Mat min ti nis tarp tau ti nia me fi na le de vin to kė Gin ta rė Vai čai ty tė iš Ša kių ra jo no Gel gau diš kio vi du ri nės mokyk los iš ko vo jo pir mą ją vie tą. Aš tun tą kar tą vy ku sio se var žy bo se da ly va vo skai čiuo to jai iš Lie tu vos, Lat vi jos, Es ti jos ir Slo vė ni jos. Iš kiek vie nos ša lies fi na le da ly va vo iki 30 da ly vių, ku rie run gė si pen kio se am žiaus gru pė se. Si dab ru su au gu sių jų gru pė je bu vo ap do va no ta Bi ru tė Na rijaus kai tė iš Kau no. Tre čią vie tą iš ko vo jo Ro ber tas Stan ke vi čius iš Vil niaus ir penk to kas Ab du la Va ro nec kas iš Pa lan gos. Tai pir ma sis Mat min ti ny je lie tu vių iš ko vo tas auk sas. Gin ta rė Vai čai ty tė ne tik už ėmė pir mą ją vie tą sa vo am žiaus gru pė je, bet ir pa gal su rink tus taš kus pa sie kė ge riau sią mokslei vių re zul ta tą, tei gė kon kur są Lie tu vo je pri sta tan čių Ac me kom piu te rių kom po nen tų va do vas Re gi man tas Buo žius. Pa sak Gin ta rės, ku ri jau ant rus me tus pri pa žįs ta ma vie na ge riau sių min ti nai skai čiuo jan čių Lie tu vo je, kon kur se da ly vau ti ją ska ti na mo ky to jų pa lai ky mas bei kon kur so pri zai. Šie met Ginta rė iš ko vo jo jau ant rą jį kom piu te rį, o se ną jį pa do va no jo se sei, ku ri taip pat įsi trau kė į skai čia vi mo min ti nai var žy bas. R. Buo žius vi sus su si do mė ju sius Mat min ti niu ra gi na jau da bar ruoš tis ki tų me tų kon kur sui. Anks čiau pra dė ję tre ni ruo tis iš siug dy si te ge res nius įgū džius, ar gu men tuo ja jis ir kvie čia re gist ruo tis į kon kur są tin kla la py je www.mik si ke.lt. Apie Mat min ti nį. Mat min ti nis į Lie tu vą at ke lia vo iš Es tijos, ku rio je šis skai čia vi mo žai di mas vyks ta jau aš tun tus me tus. Pa grin di nė in ter ne te vyks tan čio kon kur so tai syk lė ne ga li ma nau do tis jo kio mis skai čia vi mo prie mo nė mis, iš sky rus sa vo galvą. Ta čiau suk čiau ti da ly viams ne nau din ga šiek tiek pa si treni ra vus, at sa ky mą su ras ti už trun ka trum piau, ne gu su spau dy ti skai čia vi mo ma ši nė lės kla vi šus. Dau giau in for ma ci jos apie Mat min ti nį www.mik si ke.lt. Li na MOC KU TĖ 18

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Kla sės auk lė to jai vi lia si bū ti iš girs ti Kla sės va do vas ar auk lė to jas pa ti se niau sia pa rei gy bė mo kyk lo je. Ji itin svar bi. Kla sės auk lė to jas va do vas, in forma to rius, or ga ni za to rius, pri žiū rė to jas, psi cho lo gas, so cia li nis pe da go gas... Jis at sa kin gas už mo ki nių lan ko mu mą ir pažan gu mą, ben dra dar bia vi mą su tė vais, pa gal bą vai kui. Be to auk lė to jas pri va lo bū ti gy nė jas, drau gas, glo bė jas, ska tin to jas, pa lai ky to jas ir le ga lus, vai kui pri im ti nas, mo kyk li nių rei ka la vi mų kon tro lie rius... Va di na si jis kla sės (kar tu ir mo kyk los) akys, au sys ir šir dis. Kla sės auk lė to jas pri va lo iš girs ti vi sus. O kas gir di jį? Gal to dėl į Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tro or ga ni zuo tą pirmą jį ša lies pe da go gų fo ru mą Kla sės auk lė to jo veik los ri bos ir ga li my bės iš vi sos Lie tu vos su si rin kę pe da go gai at vi rai iš sa kė su si kau pu sias pro ble mas, po rei kius, rū pes čius, san ty kius su tė vais, vai kais ir mo kyk los ad mi nist ra ci ja. Fo ru mo lek to rės, Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to pro fe sorės dr. Ire nos Le liū gie nės ma ny mu, tai, kas vyks ta šian die ninė je vi suo me nė je (mig ra ci ja, šei mos funk ci jų su sil pnė ji mas, prie var ta, smur tas, nar ko ti kai, nau jos tech no lo gi jos), iš plė tė auk lė to jo veik lą ir funk ci jas. Tė vų už im tu mas, abe jin gu mas ir gi le mia, kad vi sa at sa ko my bė gu la ant kla sės auk lė to jo pe čių. Kaip vie nam žmo gui iš ug dy ti 20 do rų žmo nių ir gar bin gų pilie čių?, klau sė pro fe so rė. Auk lė to jas ir mo ky to jas Šiau lių uni ver si te to Edu ko lo gi jos ka ted ros do cen tė Stasė Dap kie nė sa kė, kad kla sės auk lė to jo pa rei gy bė įtvir tin ta įvai riuo se do ku men tuo se. Ne svar bu, kaip ją pa va din si klasės va do vas ar auk lė to jas. Svar bu, ko kias funk ci jas žmo gus at lie ka. Vi si kla sių auk lė to jai taip pat yra ir da ly ko mo ky to jai, to dėl daž nai lai ky da mi sa ve da ly ko ži no vais, pa mirš ta rū pin tis auk lė ji mu. Jų ma ny mu, pa grin di nis tiks las iš mo ky ti vai ką, pa brė žė do cen tė. Dis ku si jų da ly viai tei gė, jog mo ky to jai, bai gę aukš tą sias mo kyk las, ži no, kaip dės ty ti vie ną ar ki tą da ly ką, bet ne ži no, kaip dirb ti kla sės auk lė to jo dar bą, nes vie nu me tu rei kia tap ti va do vu, in for ma to riu mi, pri žiū rė to ju. O tam trūks ta va dy bi nių, psi cho lo gi nių, pe da go gi nių, tei si nių, ben dra vi mo ir ben dra darbia vi mo su tė vais ži nių. Ko kios auk lė to jo veik los ri bos ir ga li my bės šian dien? Į auk lė to jus vai kai ga li kreip tis pa ta ri mo, pa mo ky mo, pa siū lymų tuo met, kai jiems pri trūks ta pa tir ties ir ži nių. Jei auk lė to jas ge rai pa žįs ta mo ki nį, ga li ma ti kė tis ir ge rų re zul ta tų. Ga li mas ir at virkš ti nis va rian tas, kai auk lė to jo po vei kis ne pa da ro jo kių tei gia mų re zul ta tų ar net gi su ke lia kon flik tą. S. Dap kie nė pa ta rė iš ki lu sias pro ble mas spręs ti pa si tel kiant Auk lė ti nių iš si la vi ni mo ty ri mą. Ne pa žin da mas auk lė ti nio, niekuo ne ga lė si jam pa dė ti. Pa žin ti mo ki nį vie na iš bū ti niau sių kla sės auk lė to jo kom pe ten ci jų. Do cen tė siū lė kū ry biš kai tai ky ti įvai rius ty ri mo prin ci pus ir me to dus, iš si aiš kin ti in di vi du a lias mo ki nio sa vy bes, iš gy ve ni mus, re ak ci jas, nu sa ky ti auk lė ti nių tar pu sa vio san ty kius, po žiū rį, sta tu są, ana li zuo ti san ty kius su ki tais mo ky to jais, nu sta ty ti auk lė ti nių iš si auk lė ji mo ly gį ir pan. Iš ty rus auk lė ti nį, nu ma to mos auk lė ja mo sios per spek ty vos ir su da ro mos są ly gos auk lė ti niui keis tis. La bai svar bu, kad pa tys vai kai da ly vau tų auk lė ji mo tiks lų kū ri me, nes tik jie ži no, kaip jau čia si kla sė je ar tarp ben dra am žių. Kuo įvai res nės ugdo mo sios veik los for mos, bū dai ar pro gra mos tai ko mos, tuo ak ty ves ni bū na mo ki niai. Jei veik lą ver ti na tik mo ky to jas, mo kinys ne si jau čia at sa kin gas. Do cen tė pa brė žė kla sės ben druome nės ir mo ki nių sa vi val dos to bu li ni mą. Ben druo me nė je mo ki niai su mo ky to jais ne tu rė tų bi jo ti vie ni ki tiems pa sa ky ti, kas jiems ne pa tin ka. Per kla sės sa vi val dą ge riau siai pa si reiš kia moki nio no rai, in te re sai, po lin kiai. Jei gu vyk do ma veik la mo ki niui mie la, jis ug do si dau gy bę ge rų sa vy bių. Per kla sės va lan dė les nė ra su da ry tos są ly gos nei vai ko in te re sams, nei po lin kiams, nei ge bė ji mams ug dy ti(s). Vai kas tie siog pri vers tas klau sy tis, bet ne spręs ti, vyk dy ti, bet ne or ga ni zuo ti. Ak ty viai da ly vau da mi kla sės sa vi val do je mo ki niai ug do si at sa ko my bės jaus mą. Auk lė to jas ne ga li vie nas įgy ven din ti nu ma ty tų auk lė ja mų jų tiks lų. To dėl ben dra dar bia vi mas su kla sė je dir ban čiais peda go gais bū ti nas. Vi sus mo ky to jus rei kė tų su pa žin din ti su nu ma ty tais auk lė ja mai siais tiks lais bei su vie no din ti rei ka la vimus. Auk lė to jui bū tų nau din ga lan ky tis ko le gų pa mo ko se, aiški nan tis pras to auk lė ti nių mo ky mo si ir blo go el ge sio pro ble mas. Da ly ko mo ky to jas tu rė tų bū ti auk lė to jo pa dė jė jas, pa ta rė jas ir pla nų įgy ven din to jas. Kla sės auk lė to jo ir tė vų ben dra dar bia vi mas Ša lies pe da go gai da li jo si pa tir ti mi, kaip įtrauk ti tė vus į mokyk los veik lą. Fo ru mo da ly viai pa brė žė, jog dau ge lis tė vų atito lę nuo mo kyk los gy ve ni mo, ma žai do mi si, ką jų vai kai vei kia mo kyk lo je, kaip mo ko si. To dėl auk lė to jas tam pa vai kus, tė vus ir ki tus mo ky to jus vie ni jan čia gran di mi. At sa ko my bės naš ta auk lė to jo pe čius už gu la ir ta da, kai tė vai iš va žiuo ja į už sie nį, o vai kai pa si lie ka vie ni. Kla sės auk lė to jas va dy bi nin kas? I. Le liū gie nė tvir ti no, kad auk lė to jų veik los sri tys la bai iš siplė tė. Kla sės auk lė to jas yra drau gas, psi cho lo gas, so cia li nis dar buo to jas ir įstai gos va do vo de ši nio ji ran ka. Kai ge ra kla sei, ge ra ir mo kyk lai, tvir ti no pro fe so rė. Auk lė to jo veik lo je daug pla na vi mo, or ga ni za vi mo, kon tro lės, val dy mo, kon flik tų sprendi mo ir ki tų funk ci jų, ta čiau daž nai ten ka bū ti ir or ga ni za to riu mi, pa ta rė ju, glo bė ju. Ne se niai at lie kant ty ri mą Kla sės auk lė to jo va dy bi nės veik los raiš ka šiuo lai ki nė je mo kyk lo je, ku ria me da ly va vo daugiau nei 200 Kau no ap skri ties kla sės auk lė to jų, pe da gogai tvir ti no, jog šių die nų mo kyk lo je kla sės auk lė to jams rei kia va dy bi nės kom pe ten ci jos. Tai bū tų te ori nis pa grin das, leidžian tis pa siek ti ge res nius bei efek ty ves nius dar bo kla sė je re zul ta tas, ma no ty rė jai. At lie kant ty ri mą nu sta ty ta, kad kla sės auk lė to jai di džiau sią dė me sį sa vo dar be tu ri skir ti lan ko mu mui, draus mės pa žei dimams, o ki tiems tiks lams įgy ven din ti nė ra lai ko. Net 73 proc. ap klaus tų jų tei gia, kad sun ku pla nuo ti kla sės veik lą il ges niam lai kui, nes rei kia spręs ti ne ati dė lio ti nas, stai giai iš ki lu sias proble mas. At lik da mi kla sės auk lė to jo va dy bi nės veik los įžval gas teisi niuo se do ku men tuo se (Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo įstaty mas (2007 07 04), Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los ben drie ji nuo sta tai (1999 08 23 pa tvir tin ti LR švie ti mo ir moks lo mi nist ro įsa ky mu Nr. 966), Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo Bendro sios pro gra mos (2002), ty rė jai nu sta tė, jog to kios są vo kos, kaip kla sės va do vas, kla sės auk lė to jas, švie ti mo va dy ba, so cia li nis ug dy mas, so cia li nis pe da go gas, ne mi ni mos. Klasės auk lė to jo ins ti tu ci ja lyg ir iš stum ta už įsta ty mo ri bų, tei si nės api brėž ties ne tu rin ti pa rei gy bė. Šią pa dė tį kiek su švel ni na tai, jog kla sės auk lė to jo pa rei gy bė yra įvar din ta ki tuo se do kumen tuo se, tu rin čiuo se po įsta ty mi nio ak to sta tu są, t. y. prieš 9 me tus pa tvir tin tuo se Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los ben druo siuo se nuo sta tuo se (1999). Šio do ku men to 17 skir snis api brė žia kla sės auk lė to jo veik lą, tei gia ty rė jai. Ko no rė tų kla sės auk lė to jas? Su si rin kę kla sės auk lė to jai siū lė tiks liau api brėž ti jų pa rei gas, su ma ži nan ti funk ci jas, pa di din ti ap mo kė ji mą. Dis ku si jų da ly viai pa brė žė, jog da bar kla sės auk lė to jais dirban tys mo ky to jai dau giau sia yra šios sri ties sa va moks liai ir pa gei da vo ko ky biš kes nio stu den tų pa ren gi mo auk lė to jų dar bui, dau giau to bu li ni mo si kur sų, prak ti nių už si ė mi mų, se mi na rų, me to di nės me džia gos. El vy ra MA TA ČIŪ NIE NĖ 19

Meninis ugdymas Meninio ugdymo naujovės Kovo pabaigoje Alytaus muzikos mokykloje vyko metodinių darbų paroda-seminaras Inovacijos meninio ugdymo procese. Metodinė taryba, kurios pirmininkė mokytoja metodininkė Violeta Baronienė, užregistravo ir parengė parodai daugiau nei 100 metodinių darbų, tarp kurių 11 magistro darbų, 22 knygos, gausi skaitmeninių videodiskų (DVD) ir kompaktinių plokštelių (CD) kolekcija. Tai buvo nepaprasta proga Alytaus muzikos, bendrojo lavinimo, Alytaus rajono Krokialaukio, Alovės ir kt. mokyklų muzikos mokytojams pasidalyti patirtimi, paklausyti pranešimų, dalyvauti diskusijose. Kvalifikacinės programos vadovės mokytojos metodininkės Violetos Ligeikienės iniciatyva patyrę mokytojai buvo kviečiami skaityti pranešimų, komentuoti savo metodinius darbus. Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Milkevičienė pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo skleisti inovacijas šalyje bei tarptautinėje erdvėje. Alytaus Dainavos vidurinės mokyklos mokytoja, edukologijos magistrė Violeta Dumbliauskienė seminare priminė, kad bendrojo lavinimo mokyklos mokytojai dirba su klasėmis, kuriose yra ne tik gabių muzikai, bet ir su silpnų gebėjimų bei nemėgstančių muzikuoti mokinių. Kaip juos sudominti? Mokytoja pati kuria ir skatina mokinius kurti įvairias užduotis, kryžiažodžius, naudoja grupinio darbo metodus. Muzikos mokyklos mokytojai kalbėjo, jog itin patrauklus yra projektų metodas, ieškojo muzikalumo ir tautiškumo ugdymo versmės etninėje muzikoje, naujų mokinio savivertės metodų. Pasiklausius buvusių abiturientų atsiliepimų apie mokyklą, mokytoją, susimąstai, kiek daug duoda žmogui muzika ir kokia svarbi mokytojo asmenybė. Apie tai kalbėjo ir edukologijos magistrė mokyt. metod. Violeta Prakapavičienė. Jos atlikto tyrimo duomenys leidžia teigti, jog Muzikos mokyklos absolventai, savo karjerą siejantys su nemuzikinėmis profesijomis, jaučia didelį muzikinio ugdymo indėlį. Muzikos mokykla man suteikė pasitikėjimo savimi. Esu vertėja, dažnai tenka kalbėti prieš auditoriją. Muzikos mokykloje išmokau nejausti scenos baimės, įgijau artistiškumo įgūdžių. Diskutuodami mokytojai išsakė mintis apie naujoves mokant groti instrumentu. Vis didesnis informacijos srautas nauji kūriniai, originali jų interpretacija, instrumentų ansamblinio-tembrinio derinimo galimybės kelia didelius reikalavimus mokytojui. Kita problema improvizacijos mokymas. Ne paslaptis, kad dauguma muzikų buvo mokomi pagal klasikines muzikavimo tradicijas, studijavo klasikinę harmoniją. Noras improvizuoti tai impulsas, kuris atveda dalį mokinių mokytis muzikos. Nors daug išleista literatūros, kaip mokytis improvizuoti, dar tebetrūksta mokytojų, gebančių to mokyti. Individualus mokymas groti instrumentu laikomas tradiciniu. Remiantis Europos šalių muzikos mokyklų patirtimi reikia kurti naujus efektyvius muzikinio ugdymo metodus. Vienas iš jų grupinis mokymas, kuris gali būti vykdomas ankstyvosiose instrumento mokymo stadijose pamokose, įvairiuose ansambliuose. Paroda mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminaras, kuriame drauge su Muzikos mokyklos mokytojais dalyvavo ir bendrojo lavinimo mokyklų muzikos mokytojai, parodė, jog mūsų visų bendras rūpestis vaikas, jo motyvacija, žinios, kūrybiškumas, socialumas. Doc. dr. Aldona VILKELIENĖ Alytaus muzikos m-klos direktorė XVI II vai kų te at rų fes ti va lis Ra ga nė Ko vo pra džio je Len ki jo je, Puns ko lie tu vių kul tū ros na muo se, įvy ko XVI II vai kų te at rų fes ti va lis Ra ga nė. Lie tu vos mo kyk lų pra di nių kla sių mo ki nių te at rų ko lek ty vams at sto va vo Tra kų ra jo no Lent va rio pra di nės mo kyk los vai kų te at ro stu di ja Fė ja. Pra di nu kus į Puns ką ly dė jo ne tik mo ky to jai, bet ir tė vai, gi mi nai čiai. Už šią ke lio nę esa me dė kin gi mū sų rėmė jams Tra kų ra jo no sa vi val dy bei. Ma žie ji Fė jos ak to riai bai gė fes ti va lį spek tak liu Kai var nos dar mar gos bu vo pa gal Edith Schrei ber-wic ke (re ži sie rė An ge lė Ša ka lie nė, dai li nin kas Au ge nis Kas pu tis), prieš tai pa ma tę 9 įdo mius, pra smin gus spek tak lius lie tu vių kal ba. Vai kai iš Lie tu vos bu vo la bai ma lo niai pri im ti: lie tu viš ko je sek ly čio je vai šin ti tra di ci niais Puns ko pa tie ka lais, ap do vano ti pa dė kos raš tu, sim bo li niais fes ti va lio su ve ny rais. Mes ir gi ne li ko me sko lin gi kiek vie nam fes ti va ly je da lyva vu siam ko lek ty vui pa do va no jo me po J. Lau ciaus kny ge lę Ka ra lie nės pa ly da, iliust ruo tą Lent va rio pra di nės mo kyk los kryp tin go me ni nio ug dy mo (dai lės) kla sių mo ki nių (mo kyt. me tod. A. Kas pu tis). Mo ky to jos po etės Al do nos Pet ruš kevi čiū tės-dzis kie nės ir jos sū naus po eto Ema nu e lio Dzis kos do va no tas po ezi jos kny gas taip pat įtei kė me kiek vie nam ko lek ty vui bei pa pil dė me Puns ko bib lio te kos fon dą. Ona RA MA NAUS KIE NĖ Trakų r. Lent va rio pra di nės mo kyk los di rek to rė Mi zans ce nų pi ly je Kai varnos dar margos buvo... Augenio Kaspučio nuotraukos Te at ro die ną, ko vo 27-ąją, Tra kų ra jo no Lent va rio pra di nė mo kyk la de šimt mo kyk li nių te at rų ko lek ty vų iš Lie tu vos sa vival dy bių ir du iš Puns ko bei Sei nų (Len ki ja) su kvie tė į tarp tauti nį vai kų ir jau ni mo te at rų fes ti va lį Mi zans ce nų pi lis. Tai jau ant ras šios mo kyk los or ga ni zuo ja mas tarp tau ti nis mo kyk li nių te at rų fes ti va lis. Šį met jis skir tas Lie tu vos var do tūks tant me- čiui pa mi nė ti. Pir ma sis vy ko prieš dve jus me tus ir bu vo skir tas Vai kų kul tū ros me tams. Žvar bo ką pa va sa rio ry tą po Tra kų ra jo no kul tū ros rū mų salę šmi ri nė jo... spal vo ti var niu kai. Juos gra žiai sce no je ri kia vo ir po sa vo spar nu glo bė ak to rė ir fes ti va lio re ži sie rė An ge lė Ša ka lie nė. Lent va rio pra di nės mo kyk los mo ki nių ir mo ky to jų 20

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Švenčioniškių Nepaprastas gimtadienis svei ki ni mu, sve čių ir ko lek ty vų pri sta ty mu pra si dė jo nuo tai kin ga te at ro šven tė. Su lauk ta gar bin gų sve čių net iš Sei mo fes ti va lį svei ki no Dan gu tė Mi ku tie nė, Tau ti nių ma žu mų ir iš ei vi jos depar ta men to prie LR Vy riau sy bės, Kul tū ros mi nis te ri jos, Tra kų ra jo no sa vi val dy bės, Tra kų švie ti mo cen tro, Tra kų ir Lent va rio se niū nų, vė liau Tra kų me ro ir kt. Dau gu ma mi nė tų įstai gų bu vo fes ti va lio part ne riai ir rė mė jai. O spal vin gie ji var niu kai Lent va rio pra di nės mo kyk los vaikų dra mos stu di jos Fė ja ak to riai la bai įti ki na mai su vai di no is to ri ją apie sa vo links mą gy ve ni mą Kai var nos dar mar gos bu vo. Gra žiuo sius var niu kų dra bu žė lius kū rė pa ti re ži sie rė A. Ša ka lie nė, o spek tak lį api pa vi da lin ti pa dė jo fes ti va lio dai linin kas mo ky to jas me to di nin kas Au ge nis Kas pu tis. Vė liau ren gi nio ve dė jos A. Ša ka lie nės gra žuo lės var nai tės ma my tės pa ra gin ti vie ni pas kui ki tus į sce ną ko pė: Pan čas ir Džu di Kau no Vin co Ku dir kos vi du ri nės mo kyk los te at ro studi jos lė lių ko me di jos vei kė jai (rež. Da rius Ar ma na vi čius), Sei nų vi du ri nės mo kyk los dra mos stu di jos Ša kar ma kar Snie guo lė ir sep ty ni nykš tu kai (rež. Ire na Vai ce kaus kie nė, dail. Ire na Ba lu lie nė), Gri giš kių dar že lio-mo kyk los Pe lė džiu kas te at ro stu di jos Lau mės ver pė jos (rež. Na rū na Gry bie nė), Tra kų Vo kės vi du ri nės mo kyk los dra mos stu di jos Šo ki nė jan ti prince sė (rež. Ire na Jo cie nė, dail. Auš ra Vens ku to nie nė), Ute nos Meninis ugdymas Vy tu rių pa grin di nės mo kyk los te at ro stu di jos Pa lė pė, Lai min ga sis prin cas (rež. Vio le ta De ve lie nė, dail. Ni jo lė Nor kū nie nė). Elek trė nų sa vi val dy bės Vie vio me no mo kyklos vaiz do mi nia tiū rų te at ro jau ni mas at li ko Vi zi ją pa gal Je a no Mi che lio Jar re mu zi ką (rež. Ade lė Kas pu tie nė, dail. Au ge nis Kas pu tis). Ele o no ros Ma tu lai tės Ne pa pras tą gim ta die nį su vai di no Šven čio nių pra di nės mo kyk los lėlių te at ro Vai di lu tė ak to riai (rež. Ha li na Pau liu kė nie nė). Puns ko Ste po no Da riaus ir Sta sio Gi rė no pa grin di nės mo kyk los dra mos stu di jos Klum piu kai jau nie ji ak to riai pa kvie tė į įspū din gus Ryk lio rū mus (rež. Ire na Pe čiulie nė), o Šal či nin kų ra jo no Die ve niš kių Ry to vi du ri nės mo kyk los dra mos stu di jos Ar le ki nas da ly viai pa pa sa ko jo is to ri ją apie Rep ti li ją, ar ba... bū na ir blo giau (rež. Vil ma Ki sie ly tė). Ma žuo sius žiū ro vus (jų tą die ną sa lė je bu vo itin gau su) su ža vė jo Birš to no gim na zi jos vai kų te at ro stu di jos su vai din ta D.Če paus kai tės ly ri nė ko me di ja su ko vos in tarpais Bul vi nė pa sa ka (rež. Ri man tas Ja cuns kas). Bū ta ir at bu los pa sa kos. Snie guo lę ir sep ty nis nykš tu kus at bu lai pa se kė Vil niaus ra jo no Pa ber žės Ver de nės vi du ri nės mo kyklos Ma ža sis te at ras (rež. Li na Mi ku ty tė ir Mar ja na Pru sa kai tė). Vi si vai di ni mai vy ko lie tu vių kal ba. Fes ti va lio da ly viams, ži no ma, įdo miau sia bu vo lauk ti ap dova no ji mų. Jų bud ri ver ti ni mo ko mi si ja, va do vau ja ma fes ti va lio glo bė jo Vil niaus ko le gi jos Me nų fa kul te to dės ty to jo, ak to riaus ir re ži sie riaus Jo no Vai tie kai čio, iš da li jo net try li ka: už au to rinius ge bė ji mus, už gra žią lie tu viš ką kal bą, už plas tiš ką ju de sį, už skam bų bal są, už iš ra din gu mą, už įdo mų per so na žo sukū ri mą, už įdo miau sią lė lės vaid me nį ir t. t. Ta čiau, ko ge ro, ge riau sias ap do va no ji mas jau nie siems te at ro my lė to jams ir jų ug dy to jams bu vo nuo šir dūs ma žų jų ger bė jų plo ji mai: už įti kina mą ir iš raiš kin gą vai dy bą, nuo sta bius dra bu žė lius, skar džius bal se lius ir su teik tą ma lo nu mą kar tu pa ke liau ti po ste buk lin gą pa sa kų ša lį... Su te mus už ge so Mi zans ce nų pi lies švie sos. Iki ki to pa sima ty mo po dve jų me tų! lin kė jo vie ni ki tiems vai kai, jų moky to jai ir fes ti va lio ge ro ji Fė ja pro jek to au to rė ir or ga ni za to rė, Lent va rio pra di nės mo kyk los di rek to rė Ona Ra ma naus kie nė. Te bus tai nau jų kū ry bi nių idė jų bran di ni mo me tas. Vio le ta ŠAL TIE NĖ Teatro dienai Kovo 23 d. Vilniaus lopšelyje-daželyje Rasa prasidėjo kasmetinis Vilniaus ikimokyklinių įstaigų festivalis Rasos lašelis. Jau dešimtus metus rengiamas festivalis skirtas Lietuvos tūkstantmečiui, Vilnius Europos kultūros sostinei 2009 ir Tarptautinei teatro dienai paminėti. Teatro dienai skirtas festivalis pirmą kartą buvo surengtas 1999 m. Tuomet jame dalyvavo septynios Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Norinčių dalyvauti kasmet vis daugiau. Šiemet festivalyje spektaklius rodė 22 Vilniaus miesto darželių teatriukai (dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir rusų bei lenkų darželiai). Renginys vyko visą savaitę. Kiekvieną dieną mažieji žiūrovai matė net po penkis skirtingų darželių rodomus spektakliukus. Vaikai noriai vaidino savo bendraamžiams. Spektaklius režisavo auklėtojos, dekoracijomis ir kostiumais rūpinosi ne tik auklėtojos, bet ir tėveliai, muziką parinko meninio ugdymo mokytojos... Vilniaus lopšeliui-darželiui Rasa tai viena didžiausių metų švenčių. Renginiui pradedama ruoštis iš anksto. Dar- želis pavirsta tarsi didele pasakų šalimi. Mažuosius aktorius, žiūrovus bei svečius prie durų pasitinka pasakų personažais persirengusios darželio auklėtojos. Įstaigos direktorė Alvyda Nirkova ir jos pavaduotoja ugdymui Laima Račickienė pasirūpina, kad mažieji aktoriai po spektaklio gautų prisiminimo dovanėlių. Nors ir sunkus metas, tačiau rėmėjų atsirado. Tai Vilniaus miesto savivaldybė, Mikolajūno prekybos įmonė Žaislai, restoranų tinklas McDonald s, UAB Upartas, UAB Rėmų žaismas, žurnalas Lututė, leidyklos Presvika, Kronta, Šviesa, V. Petronio ūkis, www.urbanzine.lt. Tikimės, kad Vilniaus ikimokyklinių įstaigų festivalis Rasos lašelis ir toliau gyvuos. Žibutė ŽILINSKIENĖ Vilniaus lopšelio-darželio Rasa priešmokyklinio ugdymo vyr. auklėtoja 21

Meninis ugdymas į pra ei tį pa žvel gus Pa ne vė žio Juo zo Mil ti nio vi du ri nė mokyk la bai gė pi lie ti nio ir tau ti nio ug dy mo pro jek tą VII res pub li ki nį jau nų jų drama tur gų kon kur są Į pra ei tį pa žvel gus, skir tą Lie tu vos var do tūks tant me čiui. Kon kur sui 18 ša lies mo kyk lų ir gim na zi jų pa tei kė 34 pje ses. Į bai gia mą ją kon kur so da lį su si rin ko per 50 jau nų jų kū rė jų ir 19 mo ky to jų, dar bų kon sul tan tų. Da ly vių pje ses skai tė ir re cen zi jas pa ruo šė Juo zo Mil ti nio vi du ri nės mo kyk los gimto sios kal bos ir te at ro mo ky to jai, at rink tas pje ses ver ti no ra šy to ja eseis tė Liu da Jo nu šie nė (Ti lė Va ka rė), ak to riai Ele o no ra Ma tu lai tė ir Vid man tas Fi jal kaus kas, gim to sios kal bos mo ky to ja me to di nin kė Ire na Ka čins kie nė. Juo zo Mil ti nio dra mos te at re or ga ni zuo ta mo kyk li nio te atro šven tė, pa gerb ti kon kur so pri zi nin kai ir lau re a tė Pa sva lio P. Vi lei šio gim na zi jos moks lei vė Jus ti na Kat ke vi čiū tė, pje sių Ma rio ne tės ir Žings niai ant sto go au to rė. Jai įteik ta bu vusio Juo zo Mil ti nio vi du ri nės mo kyk los auk lė ti nio, skulp to riaus A. Pa juo džio su kur ta de ko ra ty vi nė skulp tū rė lė Paukš tė. Kon kur so pri zi nin kais ta po Vil niaus Ab ra o mo Kul vie čio vi du rinės mo kyk los moks lei vė, pje sės Ra gų už kal bė ji mas au to rė Jus ti na Ig no tai tė, Ša kių Var po vi du ri nės mo kyk los moks lei vis, pje sės Tik ro ji Ge di mi no ir Ge le ži nio Vil ko is to ri ja au to rius Rokas Bal čiū nas, Pa ne vė žio Juo zo Mil ti nio vi du ri nės mo kyk los moks lei vė, pje sės Kaip Pet riu kas nu ke lia vo į pra ga rą au to rė Gre ta Gri ga liū nai tė. Juo zo Mil ti nio vi du ri nės mo kyk los or ga ni zuo to kon kur so es mė pje sę rei kia ne tik su kur ti, bet ir su vai din ti. Jau nie ji ak to riai, va do vau ja mi te at ro mo ky to jų, re ži sie rių, sce no je paro do ben dra am žių su kur tas pje ses. Su si rin ku siems žiū ro vams su vai din tos pje sės Tik ro ji Ge di mi no ir Ge le ži nio vil ko is to ri ja, Ra gų už kal bė ji mas ir Ma rio ne tės. Mar ty no Ka va liaus ko nuotr. Sce na iš spek tak lio Tik ro ji Ge di mi no ir Ge le ži nio Vil ko is to ri ja Ren gi ny je da ly va vo Lie tu vos Res pub li kos Sei mo na riai Ju lius Dau tar tas ir Pet ras Luo ma nas, jau nie ji ša lies dra ma tur gai ir jų mo ky to jai, Juo zo Mil ti nio vi du ri nės mo kyk los ben druo me nės na riai. Pa ne vė žio ap skri ties Gab rie lės Pet ke vi čai tės-bi tės vie šo jo je bib lio te ko je pas ku ti nę ren gi nio va lan dą jau nie ji dra ma tur gai su si rin ko į kon fe ren ci jų sa lę pa si klau sy ti po ezi jos pos mų. Mo kyk los di rek to rius Vy tau tas Rai šys bib lio te kos di rekto rei, mo kyk los gar bės ga le ri jos na rei Ri mai Ma se ly tei, įtei kė pa dė kos raš tą, pa dė ko jo už ben dra dar bia vi mą, or ga ni zuo jant VII res pub li ki nį jau nų jų dra ma tur gų kon kur są. Svar biau sia ren gi nio da lis Lie tu vos moks lei vių pje sių rink ti nės Bal sai pri sta ty mas. Ja me yra vi sų sep ty nių konkur sų ge riau sios pje sės, pa ra šy tos ša lies jau nų jų kū rė jų. Šis lei di nys pui ki do va na kiek vie nam te at rą my lin čiam žmo gui: ak to riui, dra ma tur gui, re ži sie riui, gim to sios kal bos mo ky to jui. Vir gi ni ja MI LA ŠE VI ČIE NĖ Pa ne vė žio Juo zo Mil ti nio vid. m-klos di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Ikimokyklinis ugdymas Jur gi nių tra di ci jos iš kar tos į kar tą...jur gi, paimk rak tus... Jur gi, ra kink že mę... Jur gi, pa leisk ra są... Jur gi, lais tyk žo lę, žo le lę šil ki nę, ra se lę me duo tą... Jur gi nių ry tą po žie mos į lau kus iš ge na mi gy vu liai. Šven tas Jur gis glo bo ja gy vu lius, pie me nis, ne ša šei mi nin kams ge ro vę, sau go lau kus ir so dy bas nuo ne la bų jų dva sių. Se no vė je ti kė ta, kad at ėjus Jur gi nėms nu ga li mas pik ta sis li gų, ba do ir ne derliaus sli bi nas, at gy ja vi sa gam ta ir žem dir biams pra si de da nau ji me tai. Da bar ši die na daž niau sia pri si me na ma dėl to, kad jai iš au šus so di na me jur gi nus. Ag luo nė nų lop še lio-dar že lio ben druo me nė puo se lė ja Jur gi nių tra di ci jas ir kas met Ag luo nė nų et no gra fi nė je so dy bo je ren gia ryt me tį Iš kar tos į kar tą. Jur gi nės. Šven tės da ly viai ap si rė do pie me nė liais: ke pu rės, skry bė lės, ska re lės, bo ta gė liai... Ryt mečio ve dan tie ji pie me nys ir šei mi nin kai mo ko vai kus liau dies žai di mų, ei na ra te lių. Čia pat, so dy bos kie me, vai di na ma miste ri ja apie šven tą Jur gį: Ar gir dė jo te apie šven tą Jur gį? Ne? Tuo met klau sy ki tės. Gy ve no ka ra lius ir ka ra lie nė. Jie tu rė jo duk te rį. Kai ry tais prie ka ra liaus rū mų su si rink da vo el ge tos, ka ra lie nė iš da lin da vo jiems sa vo do va nas, o ka ra lius su mes da vo pi ni gus į tven ki nį. Il gai jis taip da rė. Pa ga liau tven ki nio pa vir šiu je iš au go gry bas, iš jo kir mė lė, o iš šios de vyn gal vis sli bi nas. Vie ną die ną jis su ėdė vi sus gy vu lius, to dėl žmo nės su py ko ant ka ra liaus. Sli bi nas iš au go toks di de lis, kad ne be til po į tven ki nį, to dėl per šliau žė į ma rias. Ir štai vie ną die ną ka ra lius ga vo ži nią nuo sli bi no: at vežk ka ra lai tę prie ma rių. Nu si gan do ka ra lius, nu ve žė ka ra lai tę prie ma rių. Sė di ka ra lai tė ant ma rių kran to ir ver kia. Ten ją ir už ti ko šven tas Jur gis. Ko dėl tu taip grau džiai ver ki, pa klau sė jis. Kaip aš ne verk siu, kaip ne liū dė siu, esu pa ža dė ta de vyn gal viui sli bi nui, at sa kė jam ka ra lai tė. Su banga vo ma rios, iš jų iš lin do de vyn gal vis sli bi nas ir vi su smar ku mu 22

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) puo lė šven tą Jur gį, ta čiau jis ne nu si gan do, nu ka po jo vi sas devy nias sli bi no gal vas. Gy va ir svei ka li ko ka ra lai tė, nes šven tas Jur gis nu ga lė jo vi sas pik tą sias jė gas. Ka ra lys tės gy ven to jai ga lė jo to liau ra miai au gin ti gy vu lius, au ga lus ir bū ti lai min gi. Nuo to lai ko kiek vie ną pa va sa rį žmo nės pri si me na šven tą Jur gį ir pra šo: Jur gi Jur ge li, at ra kink že me lę, kad su ža liuo tų žo le lė, at ra kink dan gų, kad pa ly tų šil tas lie tus, kad su ža liuo tų žo le lė, kad pa ės tų mū sų kar ve lė. Vai kams pa ro do mas vai di ni mas, kaip se no vė je švęs da vo Jur gi nes. Pie me nys ra gi na šei mi nin kus iš ves ti į pie vas kar velę, šei mi nin kė pa de da po slenks čiu du mar gu čius, kad gy vu liai bū tų vi sus me tus svei ki ir rie būs, o šei mi nin kas už ra kin tą spy ną, tar si už ra kin da mas vil kui nas rus, kad šis per vi sus me tus ne pjau tų gy vu lių ga nyk lo se. Šei mi nin kas iš ve da kar vę iš tvar te lio. Šei mi nin kė už de da kar vei vai ni ką, o šei mi nin kas Ikimokyklinis ugdymas duo da pie me niui ža lią ša ke lę kar vei gin ti. Pie me nys gi na karvę ap link so dy bą ra liuo da mi: Ra lio, ra lio, ra lio, kar vy te, ma no ra lio. Po ža lius žo ly nė lius, po bal tus do bi lė lius... Ėsk kar vu te ža lio šie no ir at nešk man bal to pie no, ra lio ra lio... Šei mi nin kė vai ši na vai kus čia pat ant lau žo ke pa ma kiau ši nie ne. Sma gu sau lė tą ry tą ra liuo ti, dai nuo ti, laks ty ti po et no gra fi nės so dy bos kie mą. So dy bos-mu zie jaus di rek to rė vai kams pa pasa ko jo apie šios so dy bos gy ven to jus, mu zie jaus eks po zi ci ją. Ant lau žo kep ta kiau ši nie nė tirp te tir po bur no je. Kas met esame lau kia mi Ag luo nė nų et no gra fi nė je so dy bo je. Svar bu, kad ma žie ji ma ty tų ir pa tir tų, kaip iš kar tos į kar tą tę sia mos gra žios Jur gi nių tra di ci jos. An dže li ka ja SIE NĖ Klai pė dos r. Ag luo nė nų lop še lio-dar že lio Nykš tu kas di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Lie tu va ša le lė ma na Kra kių dar že ly je Va sa rio 16-ąją pra si dė jo pro jek tas Lie tuva ša le lė ma na. Pro jek to va do vė prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Ži vi lė Nau ja lie nė. Tą dien vi sos dar že lio pe da go gės vil kė jo iš Šv. Kot ry nos vie nuo ly no pa si sko lin tais tau ti niais dra bu žiais, vai kai pa si puo šė sa vo ran ke lė mis nu si pin to mis Lie tu vos Tri spal vės juos te lė mis bei ki tais at ri bu tais. Pe da gogės gie do jo Lie tu vos him ną, vai kai de kla ma vo ei les Lie tu vai, su si do mė ję žiū rė jo Egi di jaus Vaš ke vi čiaus (VDU) ir kt. pa reng tą fil muo tą me džia gą iš kom pak ti nės plokš te lės Lie tu vos et nogra fi jos pa vel das vai kams, dai na vo ir žai dė lie tu vių liau dies žai di mus. Iki pat Ko vo 11-osios dar že lio gru pė se vy ko po kal biai, skaity mai, de kla ma vi mai skir ti Lie tu vos ku ni gaikš čiams (įsi gy ta kai ku rių por tre tų), Lie tu vos miš kų ga liū nui ąžuo lui, ža lio sioms rū te lėms, mar go sioms dro be lėms. Kal bė ta apie so dy bas puošian čius kry žius, gan dra liz džius ir kt. Įvy ko su si ti ki mas su po ete Zi ta Gai žaus kai te, eks kur si ja į M. Kat kaus me mo ria li nį mu zie jų, tra di ciš kai šven tė me Už ga vė nes. Pro jek te ak ty viai da ly va vo ir tė vai. Jie su vai kais kū rė, kon stra vo Lie tu vos is tori nes pi lis ir su ren gė dar že ly je nuo sta bią pa ro dą, ku ri veiks iki Lie pos 6-osios. Tė vų ko mi te tas, va do vau ja mas pen kių vai ku čių ma my tės Auš ros Ra čie nės, suor ga ni za vo dar že ly je tra di ci nį Ka zi mie ri nių ker mo šių. Ko vo 11-oji bu vo pui ki šven tė vi sai dar že lio ben druo me nei. Su tė ve liais klau sy ta si Tė vo Sta nis lo vo min čių, ra gin ta gai vin ti lie tu vių puo se lė tas ver ty bes, ap žiū rė tos Lie tu vos pi lių ma ke tų ir vai ku čių pie ši nių Ma no gim ta sis kie mas pa ro dos. Per koncer tą nuo šir du mu spin dė jo vai ku čių akys. Jie iš di džiai mo ja vo tri spal vė mis ir su tė ve liais kar tu trau kė: Gel to na spal va tai sau lė, ža lia tai lau kų spal va... (Šven tės sce na ri jų ren gė vyr. auk lė to jos Ži vi lė Nau ja lie nė ir Dia na Še pe tie nė, vai di lu čių sce ni nius rū bus mo de lia vo ir siu vo vyr. auk lė to jos As ta Juodie nė ir Jo lan ta Še do vie nė, dai ne lių iš mo kė me ni nio ug dy mo pe da go gė San dra Mar tin ku tė, vaiz do bei gar so ope ra to riu mi pa bu vo auk lė to ja D. Še pe tie nė). Ko vo 18 d. su si ti ko me su savo part ne riais iš M. Kat kaus gim na zi jos, ku rie dar že li nu kams su vai di no Ge di mi no sap ną (pa gal Vla do Mo zū riū no kū ri nį Le gen da apie Vil niaus pi lį ), o mū sų dar že lio vai kai su ren gė vik to ri ną. Pa tys ma žiau sie ji, Gė ly čių gru pės vai kai, su dė lio jo tri spal vę ir Ge di mi no pi lį, Bi tu čių gru pė spren dė kry žia žo dį apie Lie tu vos ku ni gaikš čius, Ko riu kų vai kai at rin ko Lie tu vo je gy ve nan čių paukš te lių ir pas mus au gan čių au ga lų pa veiks lėlius, o Avi liu kų gru pės ug dy ti niai auk lė to jų pa reng tus sim bo lius su žy mė jo Lie tu vos že mė la py je ir at sa kė į klau si mus. Ren gi nio tiks las ža din ti mei lę ir pa si di džia vi mą sa vo ša li mi bu vo pa siek tas su kau pu. Vai kai la bai su si kau pę pri sta ti nė jo sa vo ko man das, rim tai at sa ki nė jo į klau si mus ir be ga lo džiau gė si, nes vi siems pa si sek da vo už duo tis at lik ti tei sin gai. Vi sa dar že lio ben druo me nė už si re gist ra vo į tal ką Da rom 2009. Auk lė to jos jau ieš ko ma žų vien kar ti nių pirš ti nai čių, tinka mų mai še lių, nes vai kai no ri su rink ti šiukš les nuo Že mės vei do. Taip be jo kių pa pil do mų lė šų, vien mei le ir at si da vi mu įma no ma pa žy mė ti Lie tu vos var do tūks tant me tį, sa vo mei lę Tė vy nei iš reikš ti ir žo džiais, ir dar bais. Ma ri ja ŠE PE TIE NĖ Kė dai nių r. Kra kių dar že lio di rek to rė Mū sų ta len tai Klai pė dos lop še lio-dar že lio Kregž du tė pe da go gai ir jų auk lė ti niai su ren gė Mūsų ta len tų šven tę, skir tą Lie tu vos var do pa mi nė ji mo tūks tant me čiui. Į šven tę bu vo pa kvies ti ma žie ji ta len tai iš Klai pė dos Vė ri nė lio, Klai pė dos r. Do vi lų Kregž du tės lop še lių-dar že lių, Klai pė dos mo kyk los-dar že lio Šal ti nė lis, Klai pė dos Send va rio bei Sau lė te kio pa grin di nių mo kyk lų. At vy kę sve čiai įspū din gai pri sis ta tė: klau sė mės ei lė raš čių apie gim tą kraš tą, iš traukos iš M. Va lan čiaus Pa lan gos Ju zė, at lie ka mos lie tu vių liau dies dai nos Oi, kai aš, ste bė jo me šo kio im pro vi za ci ją. O li te ra tū ri nė kom po zi ci ja Kaž kas dau giau nei ty la nu tei kė ap mąs ty mams. Ren gi nį ve dė vai kų per so na žai Bar bo ry tė ir Jo nas, su pran ta mai pa sa ko da mi apie Lie tu vos is to ri ją, pa pro čius, bei tra di ci jas. Vi si ma žie ji ta len tai bu vo ap do va no ti di plomais. Šven tė pa si bai gė įspū din gu fe jer ver ku. Ti ki mės, kad gra žūs pri si mi ni mai iš liks dar il gai. An dže li ka PET KE VI ČIE NĖ Klai pė dos lop še lio-dar že lio Kregž du tė di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui 23

Pro fe si nis mo ky mas Pro fe si jos pa ta rė jų veik los api ben dri ni mas Šiau lių ra jo no Ku žių vi du ri nė je mo kyk lo je vy ko res pub li kinė me to di nė-prak ti nė kon fe ren ci ja Pro fe si jos pa ta rė jo veikla mo kyk lo je. Pa tir tis ir per spek ty vos. Kon fe ren ci ją pa dė jo or ga ni zuo ti Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das. Kon fe ren ci jo je pa tir ti mi da li jo si Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do 2008 m. ko kybės kon kur so Ge riau sias pro fe si nio in for ma vi mo spe cia lis tas lau re a tės: Ku piš kio Lau ry no Stuo kos-gu ce vi čiaus gim na zi jos psi cho lo gė K. Jac ke vi čie nė, Kė dai nių At ža ly no vi du ri nės mokyk los so cia li nė pe da go gė V. Pau laus kie nė, Ku žių vi du ri nės mo kyk los di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui E. Bra sie nė, pro fesi jos pa ta rė ja E. Lin gai tė. Šiau lių ra jo no Švie ti mo ir spor to skyriaus vy riau sia sis spe cia lis tas R. Bla dži naus kis pa tei kė iš sa mią ata skai tą apie pro fe si nio in for ma vi mo si tu a ci ją ra jo ne. Kon fe ren ci jo je bu vo kal ba ma apie pro fe si jos pa ta rė jų veik los ak tu a li jas mo kyk lo je. Pro fe si nio in for ma vi mo taš kai pa de da asme nims pa si rink ti sa vo ke lią švie ti mo, mo ky mo bei už im tu mo sri ty se, pla nuo ti pro fe si nę kar je rą. PIT pa slau gos ski ria mos įvai rioms as me nų gru pėms, ta čiau mo kyk lo se pa grin di niai jų klien tai mo ki niai. Pro fe si nio in for ma vi mo taš kuo se yra kau pia mi įvai rūs in forma ci jos šal ti niai apie mo ky mo si ir stu di jų ga li my bes, pro fe sijas, kva li fi ka ci jas, dar bo rin ką ir kt. To kie taš kai yra ap rū pin ti tech ni ne įran ga: kom piu te riais, vaiz do ir gar so apa ra tū ra, nau do ja ma si ske ne riais, ko pi ja vi mo apa ra tais, pro jek to riais. Tei kia mos in di vi du a lios kon sul ta ci jos, lei džia ma nau do tis in ter ne tu pro fe si nio in for ma vi mo tiks lais, su pa žin di na ma su AI KOS duo me nų ba ze. Kiek vie no je mo kyk lo je, ku rio je yra ak re di tuo ti PIT, dir ba kva li fi kuo ti pro fe si jų pa ta rė jai, jiems tal ki na mo kyk los so ciali niai pe da go gai, psi cho lo gai, kla sių auk lė to jai. Mo kyk los tu ri so cia li nių part ne rių tin klus, su ku riais pa lai ko glau džius ry šius. Vie nas iš to kių Šiau lių ra jo no mo kyk lų ben dra dar bia vi mo part- ne rių Šiau lių jau ni mo dar bo cen tras. Šio cen tro kon sul tan tė G. Pa liu lie nė su pa žin di no kon fe ren ci jos da ly vius su tei kia momis pa slau go mis, dar bo for mo mis ir me to dais. Kon fe ren ci jos da ly viai tu rė jo ga li my bę ste bė ti de monst ra cinį se mi na rą su mo ki niais, ku rį ve dė Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do lek to rės. Ja me pa ro dy ta, kaip mo ki niams kva li fi kuo tai su teik ti in for ma ci ją sa vęs pa ži ni mo, kar je ros pla na vi mo klausi mais. Di džiu lio su si do mė ji mo su lau kė Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do EU RO GUI DAN CE pro jek to pri sta ty mas. Jo tiks las teik ti in for ma ci ją apie nau jau sias me to di kas pro fe si nio orien ta vi mo sri ty je, kur ti įvai rius pro duk tus ir prie mo nes pro fe si nio orien tavi mo spe cia lis tams bei vi siems be si do min tiems sa vo kar je ra, or ga ni zuo ti in for ma ci nius ir mo ko muo sius se mi na rus, pla tin ti pa žan gią Eu ro pos ša lių kar je ros pla na vi mo pa tir tį. Tai di de lė me to di nė pa gal ba pro fe si jos pa ta rė jams, nes EU RO GUI DAN- CE in ter ne to sve tai nė je ga li ma ras ti daug nau din gos me džiagos, rei ka lin gos dar bui. Ren gi nio me tu ki lo dis ku si jų apie pro fe si jos pa ta rė jų dar bo už mo kes tį, nes kol kas mo kyk lo se nė ra to kio eta to. Mo kyk lo se PIT dar buo to jų at ly gi ni mo klau si mas spren džia mas įvai riai. Ki ta pro ble ma už pro fe si nį in for ma vi mą at sa kin gi mo ky to jai ne tu ri tin ka mo pa si ren gi mo, o kva li fi kuo tiems pro fe si jų pa ta rė jams ma žai siū lo ma kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ren gi nių. Mo kyk lo se nė ra pro fe si nio in for ma vi mo pa slau gų tei ki mo sis te mos. Kon fe ren ci jos pa bai go je pa si džiaug ta nu veik tais dar bais pro fe si nio in for ma vi mo sri ty je, pe da go gų, ku rie dir ba šį dar bą, en tu ziaz mu ir idė jo mis. Edi ta BRA SIE NĖ Ku žių vid. m-klos di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Edi ta LIN GAI TĖ Pro fe si jos pa ta rė ja Sklai da ku riant sau gią mo kyk lą Kau no mies to sa vi val dy bės Švie ti mo ir ug dy mo sky rius bei Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras ini ci ja vo pa ro dą Sau gi mo kyk la sau gus vai kas. Tai tar si at sa kas į vie ną iš ak tu a liausių mū sų vi suo me nės už da vi nių pa si rū pin ti, kad mo kyk lo je vai kai bū tų svei ki ir sau gūs. Per pa ro dos ati da ry mą su si rin kę Kau no ap skri ties, Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos, Švie ti mo ir ug dy mo sky riaus at sto vai bei pa ro dos da ly viai pasi džiau gė pri sta ty tų dar bų gau sa ir įvai ru mu. Šian die nos mo kyk lo je ma to mi so cio kul tū ri niai po ky čiai: at skirų vi suo me nės sluoks nių, tu rin čių skir tin gus ver ty bių ir mo ra li nių nuo sta tų pri ori te tus, for ma vi ma sis, de struk ty vi me di jų įta ka vai ko psi cho lo gi jai ir elg se nai, var to to jiš ku mas, to le ran ci jos ir em pa ti jos sto ka. Vi sa tai da ro ne igia mą įta ką mo ki nių ben dra vimui. Mo kyk lo se dau gė ja fi zi nio ir psi cho lo gi nio smur to: pa ty čių ir ki to kio ne igia mo ben dra vi mo ap raiš kų. Tei gia mos bei sau gios ug do mo sios ap lin kos kū ri mas, ben dra vi mo po rei kių ten ki ni mas, rū pi ni ma sis vai kų už im tu mu, so cia li nių įgū džių, pa grįs tų mora liu ben dra vi mu ir ben dra dar bia vi mu, pi lie ti nių kom pe ten ci jų ug dy mas vi sos mo kyk los ben druo me nės rei ka las. Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir ug dymo sky rius bei Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras taip pat ne lie ka nuo ša ly je nuo opių šių die nų pro ble mų, or ga ni zuo da mi pa ro dą sten gia si per teik ti ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų ben druome nių pa tir tį. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras ko or di nuoja mies to pe da go gų ge ro sios pa tir ties sklai dą, ini ci juo ja įvai rius pro jek tus, pa ro das, se mi na rus, ku riuo se ug do mos, to bu li na mos mo ky to jų ben dro sios ir pro fe si nės kom pe ten ci jos. Kau no Mi li ko nių vi du ri nė je mo kyk lo je šiais moks lo me tais vyk do mas do ri nio ug dy mo (eti kos) pro jek tas My lėk, pa dėk, už jausk, skir tas mo ki nių ben dra dar bia vi mo, pa gal bos vie ni ki tiems ir ki tų so cia li nių įgū džių, ver ty bių ug dy mui bei sau gios ap lin kos mo kyk lo je kū ri mui. Pro jek te da ly vau ja V X kl. mo kiniai. Jį su da ro trys ren gi niai: My lė ti tai da ry ti ge rus dar bus, Pa dėk drau gui, Smur tui ne! Pro jek te da ly vau jan čių mo kinių veik la grin džia ma jau nes nio jo ir vy res nio jo am žiaus vai kų ben dra dar bia vi mo me to du, ku ris yra vie nas iš efek ty viau sių ir įtai giau sių šiuo lai ki nio ug dy mo, nu ma tan čio hu ma nis ti nį po žiū rį į žmo gų, bū dų. Ko kius re zul ta tus da vė pro jek tas? Bu vo pa teik tos so cia laus ben dra vi mo nuo sta tos. Ar šias nuo sta tas pa ro dys vai kų tar pusa vio ben dra vi mas. Įvai rių so cia li nių veik lų ug do ma pi lie ti nė kom pe ten ci ja Aš mo kyk los ben druo me nės na rys, ku riuo rūpi na si ne tik mo ky to jai, tė vai, bet ir vi si mo kyk lo je be si mo kan tys mo ki niai ta po vai kams su pran ta mes nė, ar ti mes nė, pri ar tin ta prie jų ap lin kos. Svar biau sias pro jek to My lėk, pa dėk, už jausk tiks las vai ko no ras ben drau ti to le ran tiš kai ir em pa tiš kai, saugiai ir drau giš kai, iš ties ti pa gal bos ran ką ar ti mui. Po li na ŽE MAI TIE NĖ Kau no Mi li ko nių vid. m-klos eti kos mo ky to ja me to di nin kė 24

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre Kon fe ren ci ja, skir ta kū no kul tū ros ug dy mo tu ri nio kai tos ak tu a li joms Ba lan džio 16 d. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre vy ko Kau no ap skri ties moks li nė-prak ti nė kon fe ren ci ja Kū no kul tū ros ug dy mo tu ri nio kai tos ak tu a li jos. Pa žan gi pa tir tis. Kon fe ren cijos or ga ni za to riai Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men to Švie ti mo ir ug dy mo sky rius, Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras, Lie tu vos kū no kul tū ros mo ky to jų aso cia ci ja, Kau no mies to kū no kul tū ros mo ky to jų me to di nis bū re lis. Ben dro jo la vi ni mo mo kyk los kū no kul tū ros ug dy mo kai tos stra te gi ja ir da bar ti nis jos tu ri nys tu rė tų pa dė ti at rem ti ap linkos ke lia mus iš šū kius, bū ti pa trauk les nis ir pra smin ges nis, la biau ati tik ti šiuo lai ki nio mo ki nio so cia li nius, ju dė ji mo ir ki tus po rei kius. Sėk min ga kū no kul tū ros kai ta tai ne tik jos tu ri nio at nau ji ni mas, tai nau ji veik los bū dai, ver ty bės, po žiū riai. Tai gi kon fe ren ci ja tie sio giai at lie pė šių die nų ak tu a li jas. Kon fe ren ci jo je kū no kul tū ros mo ky to jai ap ta rė Pra di nio ir pa grin di nio ug dy mo tu ri nio ben drų jų pro gra mų įgy ven di ni mo klau si mus, Olim pi nio ug dy mo pro gra mos kai tą, ver ti ni mo siste mą per kū no kul tū ros pa mo kas, mo ki nių fi zi nį ak ty vu mą moty vuo jan čius veiks nius, svei kos gy ven se nos svar bą. Mo ky to jai prak ti kai pa si da li jo pa tir ti mi, kaip ge riau įgy ven din ti Olim pi nio ug dy mo pro gra mas bei or ga ni zuo ti ne tra di ci nes kū no kul tū ros pa mo kas. Ren gi ny je bu vo pri sta ty ta 18 pra ne ši mų, da ly va vo apie 60 klau sy to jų iš Kau no mies to bei ap skri ties. Kū no kul tū ros moky to jai ak ty viai da ly va vo dis ku si jo se. In ga PU PA LAI GIE NĖ Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tro me to di nin kė Mo kyk la man, aš Lie tu vai Sie kiant ge ros ug dy mo(si) ko ky bės la bai svar bu so cia li niai part ne riai. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras to kių tik rai tu ri. Vie nas jų Kau no ap skri ties kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ugdy mo cen tras, šie met šven čian tis sa vo 70-me tį. Šiai su kak čiai pa mi nė ti skir ti ren gi niai vyks ta Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre. Ba lan džio 2 24 d. vy ku sia pa ro da Mo kyk la man, aš Lie tu vai siek ta pa si da ly ti ge rą ja dar bo pa tir ti mi su ki tų mo kyk lų pe da go gais, spe cia lis tais, tė ve liais. Pa ro dos tiks las skleis ti dar bo pa tir tį, su kaup tą ugdant klau sos su tri ki mų tu rin čius vai kus. Pa ro dai Mo kykla man, aš Lie tu vai bu vo pa teik ta 111 įvai riau sių dar bų, liu di jan čių ge rą ko man di nį dar bą. Daug prie mo nių pa reng ta ben dra dar biau jant pe da go gų ko man doms, sur do pe da go gui, spe cia lia jam pe da go gui, psi cho lo gui, so cia li niam pe da go gui bei va do vams. Ges tų kal ba mo kyk lo je: pra ei tis, da bar tis ir vi zi ja Lie tu vo je yra daug pro ble mų, su si ju sių su mo ky to jų (sur dope da go gų), mo kan čių kur čius vai kus, pa ren gi mu, ges tų kal bos mo ky mu. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras, Lie tu vos sur do pe da go gų drau gi ja ir Kau no ap skri ties kur čių jų ir ne prigir din čių jų ug dy mo cen tras ba lan džio 24 d. or ga ni za vo tarptau ti nę kon fe ren ci ją Ges tų kal ba mo kyk lo je: pra ei tis, da bar tis ir vi zi ja, ku rio je kal bė ta apie lie tu vių ges tų kal bos svar bą, jos vie tą šiuo lai ki nė je kur čių jų mo kyk lo je, bus ban do ma ieš ko ti ke lių kaip spręs ti pro ble mas, su si ju sias su kur čių vai kų ug dy mu ir lie tu vių ges tų kal bos var to ji mu mo kyk lo se. Kon fe ren ci jos da ly viai su pa žin din ti su dvi kal bio kur čių jų ug dy mo me to do tai ky mo prie lai do mis, da li jo si dar bo pa tir ti mi, klau sė si pra ne ši mų, dis ku ta vo, ap ta ri nė jo. Pra ne ši mus skai tė moks li nin kai, Švie ti mo ir moks lo mi nis teri jos spe cia lis tai, sur do pe da go gai. Švie ti mo cen trų funk ci jos Ba lan džio 16 d. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre vy ko Lie tu vos švie ti mo cen trų va do vų pa si ta ri mas Švie ti mo cen trų funk ci jos mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sis te mo je. Švie ti mo cen trų dar buo to jų aso cia ci jos veik lą ir jos per spek tyvas pri sta tė aso cia ci jos pre zi den tė doc. dr. Gied ra Lin kai ty tė. Vy ko švie ti mo cen trų dar buo to jų aso cia ci jos val dy bos rin ki mai, bu vo ana li zuo ja mos mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro blemos bei ap ta ria mos per spek ty vos. Su si ti ki me da ly va vo Švieti mo ir moks lo mi nis te ri jos spe cia lis tai, Pe da go gų pro fe si nės rai dos, Mo ky to jų kom pe ten ci jos, sa vi val dy bių švie ti mo cen trų va do vai bei dar buo to jai. Svars ty ta: kva li fi ka ci jos to bu li ni mo de cen tra li za vi mas ir pa slau gų pri ar ti ni mas prie klien to; nau jas mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sis te mos mo de lis; ben drą jį ug dy mą reg la men tuo jan čių tei sės ak tų ko re ga vi mo prie mo nių pla nas; Eu ro pos Są jun gos struk tū ri niai pro jek tai, švie ti mo centrų vaid muo bei pa gal ba juos įgy ven di nant. Taip pat ap tar tos to les nės švie ti mo cen trų veik los kryp tys bei ben dra dar bia vi mo ga li my bės. Pa si ta ri mą suor ga ni za vo Lie tu vos švie ti mo cen trų dar buo to jų aso cia ci ja. Ge ro ji pa tir tis ir no va ci jos Ba lan džio 27 d. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre vy ko jau tra di ci ne ta pu sios pa ro dos Ge ro ji pa tir tis ir no va ci jos ati da ry mas, ku ria me da ly va vo Kau no mies to švie ti mo ir ugdy mo sky riaus at sto vai, mo kyk lų me to di nės ta ry bos na riai, va do vai, mo ky to jai. Pa ro dos tiks las skleis ti Kau no mies to mo kyk lų ge rą ją patir tį, be si ruo šiant at nau jin to ben dro jo la vi ni mo ug dy mo tu ri nio įgy ven di ni mui. Pa ro dos te ma ti ka: at nau jin tų Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk los ben drų jų pro gra mų die gi mas; in for ma ci nių ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų mo kyk lo je plėt ra; pa gal ba mo ki niui, vys tant mo ky mo si mo ky tis ge bė ji mą. Pa ro do je pri sta ty ti 207 mo ky to jų dar bai iš 42 Kau no mies to švie ti mo ir ug dy mo įstai gų. Gau siau siai dar bų į pa ro dą at siuntė Sau lės, Auš ros, VDU Ra sos gim na zi jos, Pet ro Vi lei šio, Si mo no Dau kan to, Alek san dro Puš ki no, Sta sio Lo zo rai čio, Ka zio Gri niaus, Vy tu rio, Dai na vos, Jur gio Dob ke vi čiaus vidu ri nės mo kyk los. Pa ro dą or ga ni za vo Kau no mies to sa vi val dy bės Švie ti mo ir ug dy mo sky rius, Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras ir Mo kyk lų me to di nė ta ry ba. KPKC inf. 25

Kon kur sai Lie tu vos vai kų ir jau ni mo eko lo gi nės ap lin kot var kos kon kur so Ža lia sis rū bas NUo STA TAI BEN DRo SIOS NUo STA TOS Lie tu vos vai kų ir jau ni mo eko lo gi nės ap lin kot var kos kon kur so Ža lia sis rū bas (to liau kon kur sas) nuo sta tai reg la men tuo ja rei ka la vi mus kon kur so da ly viams, kon kur so or ga ni za vi mo, dar bų ver ti ni mo ir ap do va no ji mo tvar ką. Kon kur są or ga ni zuo ja Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tras. In for ma ci ja apie kon kur są skel bia ma cen tro in ter ne to tin klala py je www.gam ti nin kai.lt ir ša lies spau do je. Kon kur so sie kiai: At si žvel giant į su ba lan suo tos plėt ros prin ci pus, ska tin ti mokyk las kur ti gra žią, sau gią, svei ką mo kyk lų, apy lin kių ir sa vo gy ve na mo sios vie tos ap lin ką. Ug dy ti vai kų ir jau ni mo ge bė ji mus kur ti ir puo se lė ti ap lin kos gro žį, me ni nės iš raiš kos prie mo nė mis at skleis ti žmo gaus ir gam tos dar ną. Ug dy ti prak ti nės veik los įgū džius gy ve na ma jai ap lin kai pažin ti ir gra žin ti. DA Ly VIAI Kon kur se da ly vau ja ša lies ben dro jo la vi ni mo, pro fe si nės ir ne for ma lio jo švie ti mo mo kyk los, šei mos. DAR BŲ TE MA TI KA Kon kur so te ma ti ka: Ža lio sios erd vės. Pri sta to mi par kų, so dy bų, skve rų, kie mų, van dens tel ki nių, al pi na riu mų, gė ly nų, žie mos so dų pro jek tai. Ža lia sis eks ter je ras ir in ter je ras. Pri sta to mi ne sta čių šlai ti nių sto gų, sie nų, bal ko nų, pa lan gių, at ra mų, įė ji mo ko lo nų žel di nimo ir pa tal pų puo šy bos pro jek tai. Gam tos ta kai. Pri sta to mi mo ko mie ji, pa žin ti niai, tu ris ti niai, pra mo gų, svei ka tin gu mo ir kt. ta kai. Ne tra di ci niai žel di ni mo pro jek tai. Ga li bū ti kom pos to vie tų, šiukš lių kon tei ne rių ir ki tų vie tų žel di ni mo pro jek tai. Ma no sva jo nių pro jek tas. Jei nė ra ga li my bių įgy ven din ti šį pro jek tą, ga li ma pa reng ti jo ma ke tą, sten di nį pri sta ty mą, kompiu te ri nį va rian tą. KON KUR SO OR GA NI ZA VI MAS Kon kur sas or ga ni zuo ja mas dviem eta pais. Pir ma ja me kon kur so eta pe pro jek tai nu ro dy to mis te mo mis ku ria mi, įgy ven di na mi mo kyk lo se, šei mo se. Jų ap ra šy mas siun čia mas kar tu su da ly vio pa raiš ka (prie das) iki spa lio 20 d. ad re su: Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tras, Džiaugs mo g. 44, 11302 Vil nius. Kon kur so bai gia ma sis eta pas įvyks lap kri čio 13 d. Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tre. Kvie ti mas da ly vau ti kon kur se siun čia mas ug dy mo įstaigoms da ly vio pa raiš ko je nu ro dy tu au to rių ad re su ar el. pa što ad re su. Pro jek tų pri sta ty mas ga li bū ti žo di nis, sten di nis, kom piute ri nė se laik me no se. Ga li ma nau do ti įvai rius dar bo prie dus (dar bo at li ki mo re gist ra vi mo žur na lą, ma ke tus, brė ži nius, nuo trau kas, pie ši nius, vaiz do fil mus ir kt.). Pri sta ty mui ski riama 10 15 min. PRo jek TŲ VER TI NI MAS Pro jek tus ver ti na Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro di rek toriaus įsa ky mu su da ry ta ir pa tvir tin ta ver ti ni mo ko mi si ja: moks linin kai, mo ky to jai, eko lo gai, den dro lo gai, gė li nin kai. Pro jek tų ver ti ni mo kri te ri jai: Tei kia mo dar bo nuo sta tuo se iš dės ty tų są ly gų ir rei ka la vi mų at li ki mas. Pro jek tų pri sta ty mas, dis ku si ja su ver ti ni mo ko mi si jos nariais. Dar bo sa va ran kiš ku mas, kū ry biš ku mas, eko lo gi nis są monin gu mas, me ni nė iš raiš ka. Pro jek to idė jos ir jo įgy ven di ni mo san ty kis. Pro jek to tęs ti nu mas. Pro jek to re zul ta tai. NU GA LĖ To jų AP Do VA No ji MAS Ko mi si ja iš ren ka ge riau sius kiek vie no te mi nio sky riaus darbus. Jų au to riai ap do va no ja mi Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro pagy ri mo raš tais, or ga ni za to rių ir rė mė jų do va no mis. Ge riau sių pro jek tų va do vai ska ti na mi Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa dė kos raš tais. Kon kur so nu ga lė to jai skel bia mi Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro tin kla la py je www.gam ti nin kai.lt ir ša lies spau do je. FI NAN SA VI MAS Kon kur są da li nai fi nan suo ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Pa ra mą tei kia: Vil niaus uni ver si te to Bo ta ni kos so das, laikraš tis Ža lia sis pa sau lis, žur na las So do spal vos. Kon kur so ko or di na to rė LJGC Bio lo gi nės įvai ro vės sky riaus me to di nin kė In gri da Ažu se ny tė tel. (8 5) 267 0060 el. p. i.azuse ny te@gam ti nin kai.lt. Lie tu vos mo ki nių kū ry bos pa ro dos Di de lio pa sau lio spal vų vė ri nys, skir tos tarp tau ti niams Že mės pla ne tos me tams, NUo STA TAI BEN DRo SIOS NUo STA TOS Lie tu vos mo ki nių kū ry bos pa ro dos Di de lio pa sau lio spalvų vė ri nys, skir tos tarp tau ti niams Že mės pla ne tos me tams (to liau pa ro da), nuo sta tai reg la men tuo ja ren gi nio tiks lus bei ren gi mo ei gą ir tvar ką. Pa ro dos sie kiai: Ug dy ti kū ry bin gą as me ny bę, sie kian čią der mės tarp ge bė ji mų ir ver ty bių nuo sta tų for ma vi mo. Su da ry ti po zi ty vias są ly gas la vė ti vai kų ir jau ni mo ge bė jimams ste bė ti pa sau lį, pa žin ti sa ve ir keis tis, in teg ruo ti tu rimas ži nias į kū ry bi nę veik lą, siek ti es te ti nių ver ty bių sklai dos vi suo me nė je. Puo se lė ti mei lę gam tai, gro žiui, me nui, kul tū ri nėms tra dici joms. PA Ro DOS DA Ly VIAI Pa ro do je da ly vau ja ša lies ben dro jo la vi ni mo, ne for ma lio jo švie ti mo mo kyk lų mo ki niai, pro fe si nių, aukš tes nių jų mo kyk lų, ko le gi jų stu den tai, pa vie niai mo ki niai, šei mos. PA Ro DOS OR GA NI ZA VI MAS Pa ro dą or ga ni zuo ja Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tras. Pa ro da or ga ni zuo ja ma dviem eta pais: I eta pas vyks ta mo kyk lo se, ne for ma lio jo švie ti mo ins ti tu cijo se, ben druo me nė se. II eta pas pa ro da vyks rug sė jo 17 18 d. Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tre. Apie da ly va vi mą pra šo me pra neš ti iki rug sė jo 14 d. (tel.: (8 5) 267 1912, 267 0090, el. p. ljgc@nkm.lt). 26

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Pie ši nius ir fo to nuot rau kas da ly viai ga li siųs ti pa štu: Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tras, Džiaugs mo g. 44, 11302 Vil nius iki rug sė jo 10 d. Pa ro dos te mi niai sky riai: Erd vės rė mai. Į šį sky rių pri sta to mi Že mės me no ir ap linkos di zai no kū ri niai, tu rin tys sim bo li nę, eko lo gi nę ar es te ti nę pras mę, iliust ruo jan tys ko kio nors gam ti nio reiš ki nio idė ją, eko lo gi nės ins ta lia ci jos, gam tos iš dai gos, vaiz duo ja mo jo me no kū ri niai, Že mės sim bo lių me ni nė in ter pre ta ci ja, gy vo jo ir ne gyvo jo pa sau lio ry šių žmo giš ko jo trak ta vi mo ver si jos, Že mės ir žmo nių eko lo gi nių kon flik tų spren di mų mo de liai. Fan tas tiš kos spal vų ara bes kos. Į šį sky rių pri sta to mi flo risti kos dar bai, su kom po nuo ti re mian tis Že mė je eg zis tuo jan čiais dės nin gu mais, har mo ni ja, sim bo liais. Tai gy vų, sau sų, dirb tinių gė lių puokš tės bei kom po zi ci jos, mi nia tiū ros, pa veiks lai, flo ris ti kos ko lia žai, py ni mai, vai ni kai, na tiur mor tai, gy vo sios skulp tū ros iš au ga lų, gir lian dos, pa puo ša lai iš gė lių, flo ris ti nis dra bu žių de ko ras. Me nų kal ba. Į šį sky rių pri sta to mi teks ti lės, bi žu te ri jos, papuo ša lų, ke ra mi kos, skulp tū ros, me džio ga mi niai, rank dar biai, lanks ti niai iš po pie riaus, kar pi niai, skiau ti niai, kau kės, tau to dailės dir bi niai, tai ko mo jo me no kū ri niai, at sklei džian tys kul tū ri nio iden ti te to ver ty bes, įvai rių pa sau lio tau tų liau diš kos kū ry bos pa tir tį, mo der nio jo me no ap lin ko je be si vys tan čio mąs ty mo lyg me nį, pa sau lio spal vų pa jau ti mą. Įkvėp ti kur ti. Į šį sky rių pri sta to mi ne ma žes ni kaip A3 for mato pie ši niai, es ki zai, etiu dai, pla ka tai (tech ni ka įvai ri), vaiz duojan tys sa vi raiš ką ska ti nan čią ap lin ką: ar chi tek tū ros ob jek tus ir jų an sam blius, nuo lat kin tan čius mus su pan čius ap lin kos daik tus, žmo nes, gė les, žel dy nus. Ne pri ekaiš tin gi gam tos rit mai. Į šį sky rių pri sta to mos meni nės fo to nuot rau kos (ne ma žes nės kaip 15 21 cm), ku rios vaiz duo ja mū sų pla ne tos gy vy bės pul są, gam to je eg zis tuo jan tį rit mą, pa ste bė tą ste buk lą, aki mir kos uni ka lu mą, kon tras tus, žmo gaus ir gam tos har mo ni ją ar įtam pą ke lian tį vaiz dą, monoch ro ma ti nį ar įvai rias pal vį gam tos reiš ki nių vir smą. Pa gei dau ti na, kad pie ši niai ir fo to nuot rau kos bū tų pa ruoš ti Kon kur sai eks po nuo ti: įrė min ti ar ba pri tvir tin ti ant kie to pa grin do. Į pa ro dą kar tu su eks po na tais da ly viai tu ri pri sta ty ti jų sąra šus. Ant eks po na tų tu ri bū ti pri tvir tin ta eti ke tė su už ra šy tu dar bo pa va di ni mu, mo ki nio var du, pa var de, kla se, mo kyk la ar ki ta mo ky mo įstai ga ar ba ko lek ty vu, mo ki nio dar bo va do vo var du ir pa var de. Da ly vau ti ga li ma vie na me ar ke liuo se pa ro dos te mi niuo se sky riuo se. Pa si bai gus pa ro dai, eks po na tai sau go mi 1 mė ne sį. Vie nas au to rius ga li eks po nuo ti ne dau giau kaip 5 kū ri nius. Vyks tant pa ro dai bus skai to mos pa skai tos, or ga ni zuo ja mi da ly ki niai su si ti ki mai, kon sul ta ci jos, su reng ta mu gė. BAI GIA Mo SIOS NUo STA TOS Pa ro dos eks po zi ci jas ver tins Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro di rek to riaus pa tvir tin ta ver ti ni mo ko mi si ja, su da ry ta iš me ni nin kų, mo ky to jų, flo ris tų. Vi sų te mi nių pa ro dos sky rių ge riau sių dar bų au to riai bus ap do va no ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro pa gy ri mo raš tais, or ga ni za to rių bei rė mė jų do va no mis. Ge riau sių dar bų va do vai bus ska ti na mi Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa dė kos raš tais. Pa ro dos nu ga lė to jai bus skel bia mi Lie tu vos jau nų jų gam ti ninkų cen tro tin kla la py je www.gam ti nin kai.lt ir ša lies spau do je. FI NAN SA VI MAS Pa ro dą iš da lies fi nan suo ja Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Pa ro dą re mia Vil niaus uni ver si te to Bo ta ni kos so das, Lie tu vos flo ris tų aso cia ci ja, žur na lai: So do spal vos, Rank dar bių kraite lė, So do krai tė, laik raš tis Ža lia sis pa sau lis, UAB Lau ko gė li nin kys tės ban dy mų sto tis, UAB Sche te lig Lit, L. Ri bo kienės fir ma Pas Li di ją, pri va tūs as me nys. Pa ro dos ko or di na to rė LJGC Eko lo gi jos ir ap lin ko sau gos sky riaus ve dė ja pa pil do mo jo ug dy mo pe da go gė me to dinin kė Ha li na Gri go ro vič, el. p. h.gri go ro vic@gam ti nin kai.lt, tel. (8 5) 267 1912. Jau nų jų fi lo lo gų kon kur sas Jau nie ji fi lo lo gai ba lan džio 8 9 d. rin ko si Vil niaus uni ver si te to Fi lo lo gi jos fa kul te te čia vy ko kas me ti nis, jau 41-asis, Jau nų jų fi lo lo gų kon kur sas, ku rį or ga ni za vi mo Švie ti mo ir moks lo mi niste ri ja, Vil niaus uni ver si te to Fi lo lo gi jos fa kul te tas ir Lie tu vos moki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras. Dau giau nei 100 at rink tų ga biau sių Lie tu vos moks lei vių tra di ciš kai pa si da li jo į 6 sek ci jas po ezi jos ir pro zos, ku rių dar bų su lauk ta dau giau sia, pub li cis ti kos, li te ra tū ros kri ti kos, kal bos bei tau to sa kos. Vi si jie tu rė jo ne pa kar to ja mą ga li my bę pa ben drau ti su nu si pel niu siais Lie tu vos kul tū ros vei kė jais, ver ti nu siais jau nų jų fi lo lo gų dar bus, pa si klau sy ti dai nuo ja mo sios po ezi jos. Dvi die nas tru ku sį kon kur są pa gy vi no Vil niaus Ab ra o mo Kul vie čio vi du ri nės mo kyk los ir Vil niaus Vy tau to Di džio jo gimna zi jos mo ki nių spek tak liai, drau gėn su py nę mu zi ką, li te ra tū rą ir ak to ri nį meist riš ku mą. NU GA LĖ To jai Po ezi jos sek ci jo je di plo mus pel nė: I laips nio Vil niaus Tus ku lė nų vid. m-klos XII kl. mo ki nė Do vi lė Kuz mins kai tė (mo kyt. Dia na Bui lie nė); II laips nio Vil niaus šv. Kris to fo ro vid. m-klos XII kl. mo ki nė Ie va Gud mo nai tė (mo kyt. Dai no ra Eig mi nie nė), Klai pė dos Edu ar do Bal sio me nų g-jos XII kl. mo ki nys Jur gis Vi nin gas (mo kyt. Ef ro zi na Mi nei kie nė); III laips nio Anykš čių An ta no Vie nuo lio g-jos 4 kl. mo ki nė Faus tina Ra dze vi čiū tė (mo kyt. Re gi na Bur nei kie nė), Ma žei kių Mer ke lio Rač kaus ko g-jos 3 kl. mo ki nė Ie va Sa lat kai tė (mo kyt. Ro mu al da Ži lins kie nė), Uk mer gės Jo no Ba sa na vi čiaus g-jos 2 kl. mo ki nys Ta das Za rons kis (mo kyt. Lai mu tė By tau tie nė). Pro zos sek ci jo je di plo mais ap do va no ti: I laips nio už la bai ge rą pro zą Vil ka viš kio Auš ros vid. m-klos 10 kla sės mo ki nė Gab rie lė Pu me ry tė (mo kyt. Ni jo lė Meš kaus kie nė); II laips nio Vil niaus li cė jaus 3 kl. mo ki nė Unė Kau nai tė (mokyt. Vi li ja Dai li die nė), Vil niaus Ka ro li niš kių g-jos 4 kl. mo ki nys Po vi las Šar ma vi čius (mo kyt. Si gi ta Kon tri mie nė); III laips nio Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to g-jos 4 kl. mo ki nė Ma ri ja An ta na vi čiū tė (mo kyt. Ri ma Lu ko še vi čie nė), Šir vin tų Lau ry no Stuo kos Gu ce vi čiaus g-jos 4 kl. mo ki nė Ug nė Gric ke vi čiū tė (mo kyt. Edi ta Rut kaus kie nė) bei Ra sei nių Kalno vid. m-klos XII kl. mo ki nė Rū ta Zen te ly tė (mo kyt. Lai ma But vi lie nė). Pub li cis ti kos sek ci jo je di plo mais ap do va no ti: I laips nio Anykš čių Jo no Bi liū no g-jos 4 kl. mo ki nė Ai ra Buš ku tė (mo kyt. Da lia An driuš ke vi čie nė); II laips nio Mo lė tų g-jos 3 kl. mo ki nė Vik to ri ja Umb ra sai tė (mo kyt. Li na Krau je lie nė, Jo lan ta Liu bec kai tė), Ma žei kių Mer ke lio Rač kaus ko g-jos 3 kl. mo ki nys Eli jus Knie žaus kas (mo kyt. Ro mu al da Ži lins kie nė); III laips nio Kau no r. Gar lia vos Jo nu čių vid. m-klos XII kl. mo ki nė Sol vi ta Sy ly tė (mo ky to ja Zig ri ta Pet rai tie nė), Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to g-jos 4 kl. mo ki nė Ru gi lė Kaz laus- 27

kai tė (mo kyt. Ri ma Lu ko še vi čie nė), Elek trė nų Ver smės g-jos 3 kl. mo ki nė Ves ti na Stan ke vi čiū tė (mo kyt. Au gu tė Liut ke vi čie nė). Li te ra tū ros kri ti kos sek ci jo je di plo mais ap do va no ti: I laips nio Vil niaus li cė jaus XII kl. mo ki nys Ta das Bug ne vičius (mo kyt. As ta Ka ra liū tė Bre de lie nė); II laips nio Klai pė dos Ąžuo ly no g-jos 4 kl. mo ki nė Mo ni ka Puš ko riū tė (mo kyt. Vio le ta Dum čiu vie nė), Ak me nės g-jos 4 kl. mo ki nė Žie dė Gar be ny tė (mo kyt. Ri ta Rin gie nė); III laips nio Pa lan gos Vla do Jur gu čio vid. m-klos XII kl. moki nė Ag nė Skrip kaus kai tė (mo kyt. Re da Pau li kie nė), Pa lan gos se no sios g-jos 4 kl. mo ki nė Al ma Jo ku žy tė (mo kyt. Jū ra tė Ga li naus kie nė), Ša kių Var po vid. m-klos XII kl. mo ki nys Mindau gas Vai čiū nas (mo kyt. Ri ta En driu kai tie nė). Kal bos sek ci jo je di plo mais ap do va no ti: I laips nio Mo lė tų r. Alan tos vid. m-klos XI kl. mo ki nė Ra sa Ja ku čio ny tė (mo kyt. Ge nė Ja ku čio nie nė), II laips nio Laz dijų Mo tie jaus Gus tai čio g-jos 2 kl. mo ki nės In drė So ro ki nai tė, So na ta Vai naus kai tė (mo kyt. Vi da Kva ra cie jie nė), Tel šių r. Var nių Mo tie jaus Va lan čiaus g-jos 4 kl. mo ki nė Ri ta Stan ku tė (mo kyt. Vla da Veng rie nė); III laips nio Rad vi liš kio Liz dei kos g-jos 4 kl. mo ki nė Ade lė Da gy tė (mo kyt. Lai ma Ver bic kie nė), Uk mer gės Už upio vid. m-klos XI kl. mo ki nės Ag nė Ivaš ke vi čiū tė, Vai da Ro kai tė, (mokyt. Lai ma Ju zė nie nė), Vil niaus r. Pa gi rių g-jos 3 kl. mo ki nė Ie va Pet ruš kai tė (mo kyt. Gied rė Ru si lie nė). Tau to sa kos sek ci jo je di plo mais ap do va no ti: I laips nio Rad vi liš kio r. Grin kiš kio Jo no Po de rio vid. m-klos XII kl. mo ki niai Gi ta Bar kaus kai tė, Ine ta Bar kaus kai tė, An drius Se mio no vas (mo kyt. Aud ra In drė kie nė, Kle mas In drė kus); II laips nio Kel mės r. Kra žių g-jos 4 kl. mo ki nės Ago ta Juoza pai ty tė, So na ta Stat ku tė (mo kyt. Emi li ja Kviet ku vie nė), Uk mer gės Ši lo vid. m-klos X kl. mo ki nės Ka ro li na Pet raš kai tė, Kris ti na Ste po na vi čiū tė (mo kyt. Mil da Pus vaš kie nė) bei tos pa čios mo kyk los IX kl. mo ki nės Ie va Če pai tė, Ne rin ga Ma tulio ny tė (mo kyt. Ja nė Ju zė nie nė); III laips nio Uk mer gės Ši lo vid. m-klos X kl. mo ki nės Lau ryna Ba ne vi čiū tė, Mig lė Vi džiū nai tė (mo kyt. Mil da Pus vaš kie nė), Uk mer gės r. Žel vos vid. m-klos XII kl. mo ki nės Jus ti na Bru žai tė, Skir man tė Ra moš kai tė (mo kyt. Ra sa Po vy lie nė), Rad vi liš kio r. Grin kiš kio Jo no Po de rio vid. m-klos XI kl. mo ki nės Rai mon da Kun dro tai tė, Mil da Le va nai tė (mo kyt. Si gi ta Šegž die nė). Gre ta LI SAUS KAI TĖ Tra di ci nis me ni nio skai ty mo kon kur sas Ba lan džio 18 ir 19 die no mis Klai pė do je vy ko bai gia ma sis tra di ci nio Lie tu vos mo ki nių me ni nio skai ty mo kon kur so eta pas, ku rį su LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja bei Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tru šie met or ga ni za vo Klai pė dos uni ver si te to Me nų fa kul te to Re ži sū ros ka ted ra ir Klai pė dos jau ni mo cen tras. Skai to vų dar bus ver ti no ko mi si ja, ku rią su da rė pa ty rę ke lių ar ti mų sri čių spe cia lis tai (re ži sie riai ir ak to riai pe da go gai, scenos kal bos dės ty to jos ir lie tu vių kal bos mo ko vė). Įver ti nu si ir ap do va no ju si skai to vus, ver ti ni mo ko mi si ja kalbė jo si su mo ky to jais, nu ro dė jų klai das: ne vi sa da tin ka mą kū ri nio pa si rin ki mą, mo ki nio skai ty mą ne žmo nėms, o luboms, iliust ra ty vią ges ti ku lia ci ją, ban dy mus įsi teik ti ko mi si jai, fo ne ti kos, kir čia vi mo tai syk lių ne pai sy mą, ne si skai ty mą su ko le gų ir ko mi si jos lai ku lei džiant sau dvi gu bai ar net tri gu bai vir šy ti są ly go se nu ro dy tą skai ty mo truk mę, ne pa si ti kė ji mą žodžiu, jo stel bi mą kom po zi ci jų efek tais ir pan. Ko mi si jos na riai kvie tė mo ky to jus klaus ti, dis ku tuo ti. Ko mi si jos pir mi nin kė KU Re ži sū ros ka ted ros ve dė ja doc. Da nu tė Vai gaus kai tė pa sa kė, jog ka ted ra tu ri są ly gas rink ti ir mo ky ti spe cia lų stu den tų kur są, ku rio ab sol ven tai ga lės reng ti skai to vus. O kol kas mo ky tojams li tu a nis tams, ren gian tiems me ni nes kom po zi ci jas, siū lė or ga ni zuo ti šeš ta die ni nius se mi na rus, per ku riuos mo ky to jus kon sul tuo tų sce na ris tai, Klai pė dos uni ver si te to ak to rys tės ir re ži sū ros pe da go gai. Ge riau siai kon kur se pa si ro dė ir I laips nio Švie ti mo ir mokslo mi nis te ri jos di plo mus pel nė Ma rius Les ke vi čius (Aly taus Pa ne mu nės vid. m-klos penk to kas, mo kyt. As ta Kil bi die nė), Si mas Ber no tas (Ra sei nių Kal no vid. m-klos abi tu rien tas, mo kyt. Lai ma But vi lie nė), Ei man tas Pa kal ka (Ig na li nos ra jono gim na zi ja, 3 kla sė, mo kyt. Jo lan ta Nar bu tai tie nė, Re gi na Pa na vie nė). Už me ni nes kom po zi ci jas Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos I laips nio di plo mus pel nė Pa ne vė žio Juo zo Mil ti nio vi du ri nės mo kyk los mo ki nių me ni nė kom po zi ci ja Ma no bro li gir di? (mo kyt. Vid man tas Fi jal kaus kas, Al gis Žel vys), Kau no Kal niečių vi du ri nės mo kyk los IX XII kl. mo ki nių me ni nė kom po zi ci ja Oran ži nė lai mė (mo kyt. As ta Mik nie nė, Pau lius Ta mo lė), Va rė nos ra jo no Ma tui zų vi du ri nės mo kyk los mo ki nių me ni nė kom po zi ci ja Tūks tant me čio lie tu viai pa gal Gin ta rą (mo kyt. Gin ta ras Au gus ti na vi čius). Jurgita MAČIOKAITYTĖ Kai šia do rių tech no lo gi jų ir ver slo mo kyk la per duo da iš ba lan so į ba lan są jai ne rei ka lin gą, ne tin ka mą nau do ti tur tą: kul ti va to rių KPZ 9,7, 1992 m. įtam pos kei tik lį, 1989 m. prie tai są Mi kon, 1991 m. šie nap jo vę Ra sa, 1996 m. grėb lį Do bi las, 1996 m. kul ti va to rių PK, 1996 m. kom piu te rį VEC TOR SK-AK, 2005 m. kom piu te ri nę ra di jo ry šio įran gą, 2003 m. in ter ne to ra di jo ry šio įran gą, 2003 m. kom piu te rį su spaus din tu vu, 2003 m. spaus din tu vą Brot her, 2004 m. Di rek to rius kom piu te rį (pro ce so rių, mo ni to rių, pe lę, kla via tū rą, gar so ko lo nė les, pe lės ki li mė lį), 2003 m. dau gia funk ci nį įren gi nį, 2003 m. įran gos kom plek tą Tsu na mi su įren gi niais, an te na, 2005 m. mul ti me di jos pro jek to rių To chi ba, 2001 m. au to bu są KAvZ, 1988 m. mik ro au to bu są RAF, 1988 m. au to mo bi lį GAZ-53, 1990 m. au to mo bi lį GAZ-53, 1988 m. dar bo cen trą, 1998 m. te le vi zo rių Da e woo, 1998 m. Te odo ras KA ZA KE VI ČIUS 28

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Nau jos ga li my bės Tra kų vi du ri nės mo kyk los ben druo me nei Tra kų vi du ri nės mo kyk los ben druo me nė su lau kė gau saus bū rio sve čių iš už sie nio ša lių: Tra kuo se vie šė jo CO ME NIUS dau gia ša lės part ne ry tės pro jek to Pi lys, gy ny bi niai įtvir ti ni mai ir re li gi nės pa skir ties pa sta tai mū sų re gio ne da ly viai iš Ita li jos, Tur ki jos, Ru mu ni jos bei šio pro jek to ko or di na to riai iš Len ki jos Gi žyc ko pa grin di nės mo kyk los. Dve jus me tus truk sian tis Euro pos Ko mi si jos fi nan suo ja mas pro jek tas pra si dė jo 2008 m. rug sė jo 1 d. Tai jau ant ra sis pro jek to part ne rių su si ti ki mas Tra kų vi du ri nė je mo kyk lo je. Per nai lap kri čio 7 9 d. bu vo su reng tas ko or di na ci nis pro jek to pa si ta ri mas, per ku rį mi nė tų ša lių mo ky to jai ap ta rė projek to ei gą, veik lą, nu ma to mus re zul ta tus ir part ne rys tės vi zi tų tvar ka raš tį. Bu vo nu spręs ta pir mą jį mo ki nių su si ti ki mą su reng ti Tra kuo se tur tin gos is to ri jos dau gia tau čia me mies te. Mo ki niai, pa de da mi už sie nio kal bų mo ky to jų Dai vos Ber nata vi čie nės ir Jur gi tos La pu cho vie nės, ruo šė si pro jek to da ly vių su si ti ki mui: pa ren gė kom piu te ri nius žy mių re gio no vie tų prista ty mus, pa ruo šė dvi kal bį an glų-lie tu vių pa si kal bė ji mų žody ną, iš lei do lanks ti nu ką apie mo kyk lą an glų kal ba. Pro jek te da ly vau jan tys mo ki niai sten gia si įam žin ti kiek vie ną pro jek to veik los aki mir ką, ren ka me džia gą, nuo trau kas, nuo lat at nau ji na mo kyk lo je įreng tą CO ME NIUS pro jek to kam pe lį. Jiems pa deda dai lės ir tech no lo gi jų mo ky to ja Da nu ta Je pi fa no va, is to ri jos mo ky to ja Ha li na Sta siu ke vi čie nė, in for ma ci nių tech no lo gi jų mo ky to ja Ali na Špa kaus kie nė. Vi sa mo kyk los ben druo me nė ne kan triai lau kė už sie nio part ne rių: 11 mo ky to jų ir 29 mo ki nių. Sve čiams bu vo pa reng ta pro gra ma: nu spren dė me pa ro dy ti mū sų re gio no įžy my bes, susi pa žin din ti su Tra kų ir Vil niaus pi li mis, baž ny čio mis bei cerk vėmis. Di de lio sve čių su si do mė ji mo su lau kė Tra kuo se gy ve nan ti ir sa vo tau tos kul tū ri nes bei re li gi nes tra di ci jas puo se lė jan ti ne di de lė ka rai mų ben druo me nė. Lan ky da mie si Tra kų ka rai mų ke ne sė je sve čiai su si do mė ję klau sė si įdo maus pa sa ko ji mo apie šios tau tos is to ri ją ir gy ve ni mą Lie tu vo je. Pro jek to part ne riai li ko su ža vė ti Tra kų sa los pi li mi, jos tur tin gu is to ri jos mu zie ju mi bei nuo sta biu Tra kų apy lin kių kraš to vaiz džiu. Už sie nio sve čius ma lo niai su ti ko Tra kų pa ra pi jos kle bo nas Valde ma ras Gir dziu šas bei Tra kų cerk vės šven ti kas Alek san dras Šmai lo vas, ku rių pa sa ko ji mai pri kaus tė mo ki nių bei mo ky to jų dė me sį. Baž ny čio je tu rė jo me pro gą pa ma ty ti ne pa kar to ja mus au ten tiš kus XV a. baž ny čios in ter je ro frag men tus. Pro jek to da ly viams ne ma žiau įdo mu bu vo tai, kad dar prieš ke le tą šimt me čių Tra kai ga lė jo pa si gir ti net ke le tu cerk vių. Vie na die na bu vo skir ta Vil niaus se na mies čio ir sak ra li nės pa skir ties ob jek tų lan ky mui. Sve čius ma lo niai nu ste bi no ir su ža vė jo sos ti nės baž ny čių gau sa ir gro žis. Ap si lan kė me geriau siai ar chi tek tū ri nių sti lių įvai ro vę at spin din čio se baž ny čio se: ba ro ko žie du va di na mo je Šv. Pet ro ir Po vi lo baž ny čio je, go tiki nio sti liaus Šv. Onos baž ny čio je, Ar ki ka ted ro je ba zi li ko je ir jos po že miuo se, iš skir ti nio dė me sio su lau ku sio je Auš ros Var tų kop ly čio je. Fu ni ku lie riu mi pa ki lę į Ge di mi no kal ną, ap lan kė me Vil niaus mies to iš ta kas Ge di mi no bokš tą ir Aukš tu ti nės pi lies griu vė sius, gro žė jo mės mies to pa no ra ma. Da ly va vi mas šia me pro jek te ska ti na mo ky tis ki tų kal bų. Vi si pro jek te da ly vau jan tys mo ki niai pa da rė di de lę kal bi nę pa žangą ben drau da mi su ki tų ša lių mo ki niais ir pa to bu li no sa vo IKT ži nias bei ge bė ji mus. Mo ki niai iš Tur ki jos, Ita li jos ir Ru mu ni jos mo kyk lų, gy ven da mi mū sų mo kyk los mo ki nių šei mo se, su sidrau ga vo, ir ta drau gys tė te be si tę sia, nes moks lei viai su si raši nė ja in ter ne tu, kvie čia si vie ni ki tus į sve čius. Mū sų mo kyk los mo ki niai ir mo ky to jai ba lan džio mė ne sio pa bai go je lan kė si Tur ki jo je, Ada nos mies te, spa lio mė ne sį vyks į Or be te lo mies tą Ita li jo je, o 2010 m. ko vo ir ge gužės mė ne siais nu ma ty ti vi zi tai į Ru mu ni ją ir Len ki ją. Už sie nio mo ky to jai do mė jo si Lie tu vos švie ti mo sis te ma, su ži no jo apie tau ti nių ma žu mų švie ti mą mū sų ra jo ne. Vi siems sve čiams la bai pa ti ko mu zi kos mo ky to jo Al gi man to Doč kaus pa reng tas nuo tai kingas kon cer tas, ku ria me skam bė jo įvairio mis kal bo mis at lie ka mos po pu lia rios dai nos, bu vo šo ka mi links mi šo kiai. Kaip sa vo svei ki ni mo kal bo je sa kė Tra kų vi du ri nės mo kyk los di rek to rius Maria nas Kuz bors kis, šis pro jek tas tai pui ki pro ga pa ska tin ti ben dra dar biau ti mo kinius ir mo ky to jus iš įvai rių Eu ro pos ša lių, su teik ti jiems pro gą pa žin ti ir ge riau su pras ti ki tų ša lių kal bas, kul tū ras, mąs ty mo bū dą bei kas die nį gy ve ni mą. CO ME NIUS pro jek tas iš skir ti nis įvy kis ne tik mū sų mo kyklos, bet ir vi sos mies to ben druo me nės gy ve ni me, pa dė sian tis pa nai kin ti ste re o ti pus apie ki tas ša lis ir tau tas. Bendros pamokos akimirkos svečiai daro Lietuvos trispalvę Dai va BER NA TA VI ČIE NĖ Jur gi ta LA PU CHo VIE NĖ Tra kų vid. m-klos mo ky to jos Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras per duo da iš ba lan so į ba lan są 1982 m. ga my bos au to bu są Mer ce des-benz 303, tin kan tį vež ti 34 ke lei vius. Au to bu sas tech niš kai tvar kin gas, yra ga lio jan tis tech ni nės ap žiū ros ta lo nas. In for ma ci ją tei kia An ta nas Bie li nis, tel. (8 5) 276 6797, mob. 8 614 21244. Di rek to rius Algirdas SAKEVIČIUS 29

Mes esame Kurtieji girdi akimis Sveiki kūdikiai su pasauliu susipažįsta čiupdami, apžiūrinėdami, kišdami į burnytę... Aklieji apie aplinką sužino klausydami, liesdami, uosdami... Ar susimąstėte, kaip girdi kurtieji? Akimis! Kai per kalbos ugdymo pamoką bandžiau nupiešti arklį, vaikai man šaukė: Šuo! O žvelgdami į bulvę, kartojo: Tai akmuo. Tokių anekdotinių situacijų mokant Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos vaikus lietuvių kalbos, buvo ne viena. Laimė, informacinių technologijų pažanga išsprendė šią problemą. Kompiuteris tapo mano pagalbininku, nes atsirado galimybė internete patekti į paveikslėlių galerijas ir, naudojantis jose esančiais paveikslėliais, kurti vaizdines priemones, padedančias klausos negalę turintiems mokiniams pamatyti natūralios išvaizdos daiktus, reiškinius, būsenas, kurių pavadinimus jiems tenka išmokti. Kai MTP dalyviai padovanojo mokyklai interaktyviąją lentą, vieningai buvo nuspręsta ją įkurdinti mano klasėje. Tačiau kad neįprastos baltos spalvos lenta atgytų, jai trūko nemaža brangiai kainuojančių priedų. Teko svajones apie virtualias pamokas atidėti ateičiai, nes pinigų Lietuvą apėmusios krizės metu nebuvo iš kur tikėtis. Ir štai stebuklas! Prieš Velykas sulaukiau penktos klasės mokinės Rūtos mamos Renatos Ramanauskienės skambučio su siūlymu padėti modernizuoti lietuvių kalbos kabinetą. Jos dėka klasei buvo nupirkti projektoriaus lubiniai laikikliai, monitoriaus kabelis, rašikliai interaktyviai lentai, spalvotas lazerinis spausdintuvas ir darbo su interaktyvia lenta kursai visiems mokyklos pedagogams! Kas taip dosniai parėmė mūsų mokyklą? Išeivių iš Lietuvos Bikulčių šeima iš Čikagos nusprendė per laidotuves surinktus pinigus skirti labdarai ir taip įamžinti Algirdo Bikulčiaus atminimą. Klaipėdos kurtieji mokiniai nuoširdžiai dėkoja už suteiką galimybę apie pasaulį ir jame gyvenančius gerus žmones išgirsti akimis. Sigita KOROLIOVĖ Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų m-klos mokytoja Muzika jungia tolimų žemynų kurčiuosius Kovo pabaigoje Vilniuje pradėta edukacinė, vystomojo bendradarbiavimo programa Afrika@LT2009, skirta kultūrų pažinimui bei kurčiųjų mokyklų bendradarbiavimui, įgijo pagreitį. Didelio kurčiųjų susidomėjimo sulaukęs pirmasis programos renginys vyko pasitelkus IT technologijas, todėl Lietuvos kurtieji ir neprigirdintieji vaikai bei jų pedagogai galėjo susitikti, pabendrauti virtualioje erdvėje. Tiesioginė transliacija vyko interneto televizijoje www.internettv.lt. Projekte Afrika Panevėžio kurčiųjų mokyklos perkusininkų grupė Kovo 21 d. Vilniaus Lėlės teatro ir 27 d. Panevėžio kultūros centro Garsas erdvės buvo pripildytos uždegančių afrikietiškų melodijų, ritmų, šokių, būgnelių ir dūdelių skambesio. Šis neįprastų garsų ir melodijų koncertas, tai vilniečio kompozitoriaus, multiinstrumentalisto Tomo Dobrovolskio ir atvykusio iš Togo muzikanto Plazio Halaoui bendras muzikinis projektas Afrika. Šį projektą jie pristatė kartu su Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos perkusininkų grupe. Žiūrovai buvo sužavėti ir nustebinti kurčių ir neprigirdinčių vaikų gebėjimu įsijausti ir išreikšti afrikietiškų garsų skambesį bei atlikti įvairias muzikines kompozicijas. Draugystės ugnį įžiebė akrobatai iš Afrikos Pasak projekto Afrika koordinatorės, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorės Danutės Kriščiūnienės, jos vadovaujamos mokyklos mokiniai su Nairobio (Kenija) kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos Little rock mokiniais ėmė bendrauti nuo praėjusių metų, kai Panevėžyje apsilankė akrobatų grupė Nafsi Afrika Acrobats. Per įspūdingą šios afrikiečių grupės pasirodymą Panevėžio kurčiųjų mokyklos pedagogai pastebėjo, kad mokinius itin sudomino įvairūs afrikietiški muzikos instrumentai. Toks mokinių susidomėjimas įkvėpė mokyklos muzikos ritmikos mokytoją Aldoną Mikolaitienę suburti kurčių vaikų Akimirkos iš įspūdingo koncerto Ritos Kasparienės nuotr. perkusijos grupę. Jaunieji muzikantai entuziastingai ėmėsi darbo ir jau po mėnesio visuomenei pristatė afrikietiškos muzikos programą. Surinktos lėšos kurtiems Afrikos vaikams Baigiantis kovui prasidėjęs muzikinis projektas Afrika visą balandį keliaus po Lietuvą. Per renginius surinktos lėšos bus skirtos Afrikos mokykloms: Kibera lūšnyno kurčiųjų ir specialiosios priežiūros vaikų mokyklai Little rock ( Mažoji uola ) ir Kivuli vaikų centrui (Nairobis) remti. Bendravimas su egzotiško žemyno vaikais plečia mūsų mokyklos mokinių akiratį, suteikia naujos patirties, duoda galimybę pažinti kitų tautų kultūrą. Tikimės su mūsų daugelio projektų partnere viešąja įstaiga Kultūros artelė surengti dar ne vieną akciją ir surinkti lėšų vargingai gyvenantiems ir klausos negalę turintiems vaikams Kenijoje, sakė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė D. Kriščinienė. Laima LAPĖNIENĖ 30

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Buvo mugė, buvo šventė... Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla surengė mugę. (Tradiciškai ji buvo skirta Kaziukui.) Būtent taip tą dieną atrodė mokykla. Rimties ir susikaupimo nelikę nė kvapo. Klasėse šurmuliavo tautiniais rūbais pasipuošę šventės dalyviai, koridoriai tapo mažais jaukiais paviljonais, kuriuose kiekviena klasė reklamavo ir siūlė pirkti įvairius gaminius, suvenyrus bei skanumynus. O pasirinkti buvo iš ko! Šventinę mugę organizavo pradinių klasių auklėtojos Nijolė Morkūnienė ir Nijolė Šepeliovienė (tai jos daro jau ne pirmus metus). Kad mugė taptų įdomesnė, smagesnė, organizatorės pasikvietė kaimynus 1-osios specialiosios mokyklos delegaciją, kuriai vadovavo specialioji pedagogė metodininkė Adelė Šadžiuvienė ir jos kolegė Kazimiera Aleksejienė. Ponia Kazimiera išgelbėjo mugės tradicijas, nes kokia gi šventė be varduvininko. Į mugę atvyko Klaipėdos siuvimo ir verslo paslaugų mokyklos atstovai kartu su gestų kalbos mokytoja Ulijana Petraitiene. Šventę pradėjo N. Morkūnienė, uždavusi klausimą, kokiais rūbais ji vilkinti. Greitai buvo išsiaiškinta, kad mugės šeimininkė pasipuošė Klaipėdos krašto tautiniu kostiumu ir taip išreiškė pritarimą vasario mėnesį mokykloje startavusio projekto Dideli darbai Mažojoje Lietuvoje idėjai. Kostiumui trūko tik vienos detalės delmono, kurį, kaip N. Morkūnienė ir tikėjosi, pavyko nusipirkti Kaziuko mugėje. Tiesa, teko ilgai ir atkakliai derėtis. Tačiau N. Morkūnienė, sugebėjo delmoną, kainavusį net 15 litų, įsigyti tik už du! Šiuo linksmu įvykiu prasidėjo prekyba, kurioje Jaunųjų liaudies meistrų paviljonas ir patyrę liaudies meistrai, ir pardavėjai sugebėjo ne vieną pirkėją pradžiuginti akiai ir širdžiai mielu suvenyru ar pavaišinti liaudiškais gardėsiais. Netrūko šventėje dainų, šokių, žaidimų ir konkursų, kuriuos šauniai organizavo N. Šepeliovienė. Į visas atrakcijas įsitraukė ir suaugusieji. Vyresnieji, apsirūpinę riestainiais, agurkų stiklainiais ir moliniais rakandais, mielai trypė liaudiškos muzikos ritmu ir dėkojo organizatorėms už gerą nuotaiką. O ir už lango skaisčiai švietė saulė, pranešdama, kad į Lietuvą grįžta pavasaris! Sigita KOROLIOVĖ Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokytoja Ru sų kal bos olim pia dos at gar siai Ko vo 27 d. Šiau lių Didž dva rio gim na zi jo je vy ko Lie tu vos moks lei vių ru sų (gim to sios ir už sie nio) kal bos olim pia da. Olim pia dos šū kis Mes iš sau go sim vi sa tai, kas su kaup ta per tūks tant me tį. Į Šiau lius su si rin ko Lie tu vos mies tų ir ra jo nų olim pia dų nu ga lė to jai. Ati da ry mo šven tė je da ly vių lau kė staig me na cho re og ra fi nių ko lek ty vų iš Vol gog ra do ( Vol ža noč ka ) ir Dnep ro pet rov sko ( Ro ves nik ) pa si ro dy mai. Olim pia dos ver ti ni mo ko mi si jos pir mi nin kė doc. dr. Vi da Gu do nie nė (VPU) pri sta tė olim pia dos dar bot var kę ir ko mi si jos na rius. Trum pa ir šmaikš ti jos kal ba nu tei kė mo ki nius dar bui ir tu ri nin gam lais va lai kiui. Tes to klau si mai bu vo ne tik apie Ru si ją ir jos kul tū rą, bet ir apie Lie tu vą. Po li lo gas tai už duo tis, ku ri pa ro dė mo ki nio ora to ri nius ge bė ji mus bei mo kė ji mą ben drau ti su ben dra am žiais ir ko mi si jos na riais. Ko kia lin kme pa si suks po kal bis nie kas ne nu ma nė. Ge riau ir tvir čiau jau tė si tie mo ki niai, ku rie pa tys rin ko si po li lo go te mą, ieš ko jo in for ma ci jos kny go se ir in ter ne te. Kon cer to aki mir kos Raiš kio jo skai ty mo kon kur sas jau ant rus me tus nė ra pri va lo mas, bet mo ki niai ryž tin gai puo lė į šią jaus mų ir emo ci jų jū rą. Pil na sa lė žiū ro vų ne glu mi no mo ki nių. Skai to vai drą siai nuo sce nos skai tė pa si rink tus kū ri nius. Šie met itin po pu lia rūs bu vo ru sų po eto Edu ar do Asa do vo ei lė raš čiai. Kol mo ki niai plu šo kla sė se, mo ky to jams bu vo or ga ni zuo ta pui ki pa skai ta apie tau ti nio kos tiu mo ypa tu mus Šo kis ir tau ti nis kos tiu mas įkū ni ja kar tų kul tū ri nį dia lo gą. Pra ne šė ja nu si pel niu si Ru si jos kul tū ros dar buo to ja ir tau ti nių šo kių ko lek ty vo Vol ža noč ka va do vė Ol ga Anan je va. Pa skai ta bu vo pui ki, mo ky to jai aki mir kai pa mir šo vi sus rū pes čius. Va ka re olim pia dos da ly viai ste bė jo pui kų tri jų tau ti nių šo kių ko lek ty vų kon cer tą. De ri nant ma lo nu mus ir dar bą ne pa ste bi mai pra ėjo dvi olim pia dos die nos. Tre čios die nos ryt me tį vi si su si rin ko Šiau lių Didždva rio gim na zi jos ak tų sa lė je. Be li ko ma lo niau sias dar bas ap do va no ji mai. Ko mi si jos na riai ana li za vo mo ki nių pa da ry tas klai das, skai tė ge riau sias in ter pre ta ci jų iš trau kas. Ke tu ri nu ga lė to jai vyks į eks kur si ją: ap lan kys se no vi nius Ru si jos mies tus, įgis nau jų po ty rių. Ki ti mo ki niai tu rės ga li my bę vyk ti į tarp tau ti nę ru sų kal bos sto vyk lą Mos ko vi ja, kur pa ben draus su vai kais iš įvai rių pa sau lio ša lių, to bu lins ru sų kal bos įgū džius, ap lan kys žy mias Mask vos vie tas. Šiau lių mies to sa vi val dy bės Švie ti mo sky riaus ve dė ja Vio le ta Dams kie nė įtei kė at mi ni mo do va nas ge riau siai pa si ro džiu siems Šiau lių mies to ir ra jo no mo ki niams. Olim pia dos or ga ni za to riai sa vo už da vi nius įvyk dė su kau pu: įveik tos sun kios už duo tys, pra mo gau ta, už megz ta nau jų pa žin čių, pa ro dy ta tur tin ga kul tū ri nė pro gra ma, įteik ti pui kūs pri zai. No rė tų si pa lin kė ti vi siems ge ros klo ties ir to les nio ben dra dar bia vi mo sau gant kul tū ri nes tra di ci jas. Ne lė Man ko Šiau lių Ro mu vos pagr. m-klos ru sų kal bos mo ky to ja 31

Mums ra šo Apie pa va sa rį ir bal tą gan drą At ve ly kis Pre zi den tū ro je Ap žvel gia me re dak ci jos pa štą prieš va sa rą. Kiek įvai riau sių ži nių ir ži nu čių mū sų skai ty to jų, mo ky to jų ir iki mo kyk li nu kų ug dy to jų laiš kuo se. Kiek su many mų ir idė jų. Do va na Vil niui Ba lan džio 24 d. Vil niaus Sau lės pri va čios vi du ri nės mo kyk los ben druo me nė, kar tu su vi sa Lie tu va pažy mė da ma Lie tu vos var do pa mi nė ji mo tūks tant me čio ju bi lie jų, Že mės me tus ir švęs da ma mo kyk los įkū ri mo 15-me tį, pra smin gai pa žy mėjo šiuos tris svar bius įvy kius. No rė da ma pa gra žin ti sa vo mies tą ir for muo ti pi lie ti nes mo ki nių ver ty bes mo kyk la kar tu su part ne riais Vil niaus mies to Vir šu liš kių se niū ni ja, Au gus ti nu Vol de ma ru, Kraš to ap sau gos sa va no rių pa jė go mis, Vil niaus mies to 7-ojo po li ci jos ko mi saria to Vir šu liš kių po li ci jos nuo va da, Vil niaus sta ty bi nin kų cen tru, Vil niaus mies to miš kų urė di ja Vir šu liš kė se, Lū žių par ko te ri to ri jo je, pa so di no dau giau kaip 200 me de lių ąžuo liu kų bei to to ri nių kle vų ir įsi pa rei go jo juos pri žiū rė ti. Mig lės Pu za rie nės nuotr. Drą su čių pagr. m-klos III kl. mo ki nė Ka mi lė Dur šlio kai tė svei ki na po nią Al mą Adam kie nę Drą su čių pa grin di nės mo kyk los mo kiniai de vin tą kar tą da ly va vo pre zi den tū ros kie me ly je su reng to je tra di ci nė je At ve ly kio šven tė je, skir to je Al mos Adam kie nės labda ros ir pa ra mos fon do glo bo ja mų kai mo mo kyk lų vai kams. Drą su čių pa grin di nės mo kyk los at sto vams bu vo įteik tos do vanė lės, o mo kyk lai Til dės biu ro 2009 pro gra mi nės įran gos pa ke tas. Liu da BA KA NAUS KIE NĖ Drą su čių pagr. m-klos di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui O Pa lan gos lop še lio-dar že lio Nykš tu kas prieš mo kyk li nio ug dy mo Gi ri nu kų gru pės pe da go gės pa kvie tė tė ve lius daly vau ti vyk dant pro jek tą, skir tą Lie tu vos var do 1000-me čiui pa mi nė ti. Lop še lio-dar že lio di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Bi ru tė RE MEI KIE NĖ pa ra šė apie pen kias pro jek to sa vai tes. Pir mą ją sa vai tę vai kai stu di ja vo Pa lan gos mies to pla ną, ku riame ra do sa vo dar že lį Nykš tu ką, žy mius pa sta tus, pa min klus, at min ti nas vie tas. Kiek vie na šei ma tu rė jo at lik ti už duo tį kar tu su vai kais tas vie tas ap lan ky ti, nu fo tog ra fuo ti ar ba nu pieš ti, užra šy ti, ką nau ja su ži no jo. Su rink ta me džia ga su dė ta į al bu mą No riu pa žin ti gim tą jį mies tą. O grį žus iš pa si vaikš čio ji mų, ki lo min tis su da ry ti kry žia žo dį Ma no mies tas. Ant rą ją sa vai tę pa va di no me Lie tu viš kai gel to nos pie vos šne ka. Auk lė ti niai su si ti ko su pa lan giš kiu po etu G. Griš ke vičiu mi, ku ris pri sta tė sa vo nau ją ją kny gu tę vai kams Ne iš si gandu si šven tė. Bu vo su vai din ta lie tu vių liau dies pa sa ka Vai kų pa sa ka. Vai di ni mu gė rė jo si vi so dar že lio vai kai, tė ve liai, kaimy nai iš ki tų iki mo kyk li nių įstai gų, pra di nės mo kyk los. Gru pė je daug dė me sio skir ta lie tu vių liau dies pa sa koms, pa da vi mams, pa tar lėms, prie žo džiams, pa juo ka vi mams, kal bi niams žai dimams, juk tai lo by nas, tur ti nan tis vai kų žo dy ną, šne ka mą ją ir ra šy ti nę kal bą. Štai se na ja me Pa kruo jo dva re Lie tu vos mai ro nie čiai, jų da ly va vo per aš tuo nis šim tus, at šven tė Jur gi nes: kon kur so Pa va sa rio bal sai lau re a tui, Ra sei nių Že mai čio gim na zi jos mo ki niui Taut vy dui Mie ži niui įteik ta pro fe so rės Van dos Zabors kai tės pre mi ja, iš leis tas mai ro nie čių laik raš tis San dra va, skir tas Žiem ga los kraš tui, o Pa kruo jo At ža ly no gim na zi jo je pa so din tas Lie tu vos 1000-me čio ąžuo las. Su reng ti šven tę pa dė jo ra jo no me ras Sau lius Ge giec kas, o svei ki ni mą at siun tė Šiau lių vys ku pas Eu ge ni jus Bar tu lis. Tre čio ji sa vai tė bu vo skir ta Li no, me džio, mo lio do va noms. Ka dan gi įstai go je yra įreng ta že mai tiš ka sek ly čia, tai vai kams bu vo pa to gu ap žiū rė ti jo je esan čius se no vi nius dir bi nius, įvar- din ti tau to dai lės rū šis: ke ra mi ka, mez gi mas, siu vi nė ji mas, audi mas. Pa si žiū rė jus, ga li ma ir pa tiems pa mė gin ti. Vai kus su ža vė jo iš vy ka į Klai pė dos kal vys tės mu zie jų, kuria me jie pa ma tė, kad iš me ta lo ga li ma pa ga min ti daug įdo mių ir gra žių daik tų. Pa lan giš kis tau to dai li nin kas A. Žul kus vai kus pri ėmė sa vo dirb tu vė je, no riai pa de monst ra vo, kaip iš me džio gims ta me no kū ri nys. Ket vir ta sa vai tė ati te ko lie tu vių liau dies pa pro čiams, tra dici joms, šven tėms. Penk to ji ap vai ni ka vo vi sus nu veik tus dar bus. Tė ve liams bu vo su ruoš tas iš kil min gas kon cer tas, jie bu vo pa kvies ti į di džiu lę, įvai ria tech ni ka at lik tų vai kų pie ši nė lių pa ro dą Aš da le lė Lie tu vos. Vi si li ko pa ten kin ti pra smin gu ben dra vi mu. Tau tiš ku mo grūdas bu vo pa sė tas. 32

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Mums ra šo Štai Vil niaus ra jo no Eit mi niš kių vi du ri nės mo kyk los Ažu lau kės sky riaus vy res nio ji pra di nių kla sių mo ky to ja Rai mon da Lio Gy TĖ mums pa ra šė apie sėk min gą ban dy mą su si drau gau ti su kai mo, ku ria me yra mo kyk la, gy ven to jais. Klau si mas, kaip pra dė ti ben dra dar biau ti daž nai iš ky la mo kyto jams, dir ban tiems Ry tų Lie tu vos mo kyk lo se. To dėl Eit mi niš kių vi du ri nės mo ky kos Ažu lau kės sky rius ra do vie ną iš ben dra dar bia vi mo bū dų pradė jo reng ti pro jek tus, ku rie ska ti na kai mo gy ven to jų ir lie tu viš kos mo kyklos ben dra vi mą. Šiais moks lo me tais mo kyk los sky riu je suor ga ni zuo ti du pro jek tai. Pro jek tą Už ga ve nės or ga ni za vo mo ky to ja In ga Šid laus kie nė. Už ga vė nių ry tą mo ki niai ir mo ky to jos, pa si puo šę tra di ci nė mis šios šven tės kau kė mis, dai nuo da mi, šok da mi ke lia vo nuo tro bos prie tro bos pra šy da mi bly nų, sal du my nų ir kvie tė pri si jung ti. Iš dai gi nin kus ypač nu ste bi no lan ky tų na mų šei mi nin kų ge ra no riš ku mas ir pui ki nuo tai ka. Vi si kai mo žmo nės bu vo pa kvies ti į mo kyk los kie me lį kar tu at švęs ti Už ga vė nių. At ėju sie ji il gai dar kal bė jo, kad la bai pa ti ko ir ki tą kar tą pa ža dė jo pa si kvies ti kai my nus. Tai mums įro dė, kad to kie pro jek tai rei ka lin gi. Pas kui mo ky to jos pra tę sė šią veik lą, suor ga ni zuo tas dar vie nas pro jektas Rie da rie da kiau ši niai (mo kyt. R. Lio gy tė). Pro jek tas skir tas Šv. Vely koms, jo kul mi na ci ja ve ly ki nis ren gi nys, į ku rį at ėję da ly va vo kiau ši nių ri de ni mo var žy bo se, ap žiū rė jo mo ki nių riš tų ver bų pa ro dą ir t. t. Tai gi Ažu lau kės mo kyk los pe da go gės pa ta ria vi soms ma žoms mo kykloms, ku rioms iš ky la ben dra vi mo su kai mo gy ven to jais pro ble mų, or ga nizuo ti kuo dau giau ren gi nių, pro jek tų ar ki to kių veik lų, ku rios ska tin tų šil tą, drau giš ką ben dra dar bia vi mą su kai mo ar mies te lio ben druo me ne. La bas ry tas! Šiais žo džiais pasi tin ka ma ne kiekvie ną ry tą vai kai, ku rie lan ko Vil niaus vai kų lop še lį-darže lį Rak te lis. Jų aku tė se džiaugsmas, pa si di džiavi mas, kad ge ba pa si svei kin ti ir lietu viš kai....mes my lim Lie tu vą. Mes čia gy ve na me, auga me. Mes mo komės su pras ti ir kal bė ti lie tu viš kai, o svar biau sia, pa mil ti lie tu vių kal bą. Kas mes? Mes ru sų ir len kų tau ty bės vai ku čiai, da li ja si kas die ny bės įspū džiais Vil niaus lop še lio-dar že lio Rak te lis di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui Ag nė ŠČE BE DIE NĖ. Be abe jo, dar že ly je, kur vi si vai kai ir su au gu sie ji kal ba gim tą ja vai ko kal ba, jis jau čia si sau giau, mo ko si sa vo kal bos, sa vo kul tū ros ir tra di ci jų, ta čiau, iš ėjęs iš dar že lio, jis gir di ir lie tu vių kal bą, ku rią tu ri iš mok ti, kad jaus tų si vi sa ver tis Lie tu vos pi lie tis. Per lie tu vių kal bos pa mo kė les mo ko mės ne tik žo džių jun gi nių, trum pų sa ki nių, rei kalin gų kas die ni nė je vai ko kal bo je, bet ir ei lė raš čių, dai nų. Sie kia me kal bos mo ky ti per ju de sį, emo ci jas. La bai tin ka pa sa kos be ga lo, lie tu vių liau dies ra te liai, dai ne lės, kur ne su dė tin gus žo džius ga li ma pa vaiz duo ti ju de siu. Vai kai, ko iš mo kę, pa ro do vie ni ki tiems su si rin kę į sa lę Va sa rio 16-ąją. Šią šven tę va di na me Lie tu vos gim ta die niu, ir jos lau kia vi si mū sų vai kai. Lie tu vos var do tūks tant me čiui pa mi nė ti Rak te ly je vy ko pi lie tiš ku mo ug dy mo pro jek tas Vil nius ma no mies tas. Ja me da ly va vo vi si dar že lio vai kai: nuo anksty vo jo am žiaus iki prieš mo kyk li nio, taip pat pe da go gai, auk lė to jų pa dė jė jos ir tė vai. Tai gi šio pro jek to veik los paro do je net 176 vai kų kū ry bi niai su ma ny mai. Vie ni pie šė na mus, gat ves, upes, lip dė Ge di mi no pi lies, te le vi zi jos bokš to ap li ka ci jas, ki ti pa tys ma žiau si puo šė miestą sa vo pė du tė mis, brūkš ne liais, taš ke liais. Kiek vie ną kar tą, ei da mi pro sa vo dar bus vai kai stab te li ir da li ja si įspū džiais. O vie na mer gai tė, pra ei da ma pro ša lį, sa kė: Ir aš čia gy ve nu... Šal či nin kų ra jo no Ei šiš kių lop še lio-dar že lio Žibu rė lis di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Va len ti na KoS MAN pa si džiau gė nuo sta bia gam ta, ku ri su pa jų dar že lį. To dėl ne nuos ta bu, jog Ži bu rė ly je di de lis dė me sys ski ria mas gam tos sau go ji mui, svei ka tos stipri ni mui, pa sau lio pa ži ni mui. Pe da go gė ra šo: Sie kiant su pa žin din ti vai kus su juos su pan čia ap lin ka, iš mo kyti kul tū rin go el ge sio gam to je, su teik ti ži nių apie svei ką mi ty bą, pa si tel kia mi įvai rūs pro jek tai. Kiek vie nos gru pės ug dy ti niai vyk do sa vo gru pės pro jek tą pa gal auk lė to jų pa rink tas, vai kams nau din gas ir įdo mias ug dy mo te mas. Gru pių veik los api ben dri ni mas rengi nys At vė rė me du ris pa va sa riui..., ku ris tru ko vi są sa vai tę. Štai Bo ru žė lių gru pės ma žie ji kar tu su auklė to jo mis pri sta tė nuo tai kin gos pa sa kos Pa va sa rio su ti ki mas im pro vi za ci ją, ku rio je parsk ri dęs gan dras iš šil tų jų kraš tų ne lai min gai įsi my lė jo var lę... Pa sa kos vei kė jai džiu gi no žiū ro vus sa vo žais min ga ap ran ga. Dar že ly je vy ko vai kų ir auk lė to jų ner tų, pin tų, ap likuo tų ir t. t. dar be lių pa ro da Pa si ti ki me paukš te lius, ki tą die ną spor ti nės rung ty nės, kur ne trū ko įvai rių es ta fe čių, žai di mų, o kar tu ir tei gia mų emo ci jų. Šios tu ri nin gos sa vai tės gy ve ni mą vai ni ka vo dar že lio darbuo to jų ir vai kų Šva ros ak ci ja, per ku rią vi si tvar kė dar že lio te ri to ri ją. Sma gu bu vo vi siems. O į Klai pė dos lop še lį-dar že lį Kregž du tė ba lan džio 20 d. at skri do bal ta sis gan dras. Ką tai ga lė tų reikš ti? Juk dar ne pa mir šo me, kad mūsų kraš te gan dras yra my li miau sias paukš tis, ne šan tis lai mę na mams, do va no jan tis ma žus vai ke lius. Jis ran dąs, bu vo sa ko ma, ma žus vai kelius upė je, ku ri yra to li to li, ten kur sau lė kiek vie ną ry tą te ka... Tai gal bal ta sis gan dras ir į lop še lį-dar že lį dar dau giau ma žy lių pri neš? To kią mie lą pa va sa ri nę ži nu tę mums at siun tė lop še lio-dar že lio direk to riaus pa va duo to ja ug dy mui An že li ka PET KE VI ČIE NĖ. Mū sų inf. 33

Kal bos at ve ria du ris į pa sau lį Še du vos gim na zi jos mo ki niams ir mo ky to jams ge riau pa žin ti Pran cū zi ją, jos kul tū rą, is to ri ją bei pa si to bu lin ti sa vo pran cū zų kal bos ži nias pa dė jo gim na zi jo je sa vai tę sve čia vę sis Stras bū ro aso cia ci jos Je par le français en Li tu a nie pre zi den tės pa vaduo to jas po nas Fran cis Ha e ne lis. Mo ki niai kas dien klau sė si sve čio pa sa ko ji mų apie Pran cū zi ją, pa tys jam pa sa ko jo apie Lie tu vą. Bai gian tis F. Ha e ne lio vieš na gei su ren gė me res pub li kinį pran cū ziš kų dai nų fes ti va lį Pour toi mon amour, skir tą Fran ko fo ni jos die nai bei ar tė jan čiam gim na zi jos 90-me čiui pa mi nė ti. Fes ti va lis pra si dė jo įspū din go mis dai no mis. Sveiki ni mo žo džius ta rė pran cū zų kal bos mo ky to ja me to di nin kė Vir gi ni ja But vi lie nė, gim na zi jos di rek to rius Ka zi mie ras Au gu lis, Pran cū zi jos am ba sa dos ata šė švie ti mo ir ling vis ti nio ben dradar bia vi mo klau si mais Lau ren tas Gui do nas ir kt. Sa lė je ai dė jo pran cū zų kal ba, skam bė jo mu zi ka ir dai nos, vil ni jo de kla muoja mos ei lės. Fes ti va lio Pour toi mon amour pran cū ziš kų dai nų kon kur so nu ga lė to jais ta po: Še du vos gim na zi jos abi tu rien tė Gre ta But vi lai tė I vie ta; Lin ku vos gim na zi jos vo ka li nė-in stru men ti nė gru pė II vie ta; Si dab ra vo vi du ri nės mo kyk los mo ki nys Pau lius Ma si liū nas ir Rad vi liš kio Liz dei kos gim na zi jos du e tas Chan te! da li jo si III vie ta. Pri si min ti ir pa si džiaug ti tuo, kas jau pa siek ta anks čiau. Abitu rien tas Ai nis Se le nas yra už ėmęs II vie tą ra ši nių kon kur se apie ry to jų ir lai mė jo ke lio nę į Pa ry žių bei IV vie tą res pub li ki nė je pran cū zų kal bos olim pia do je. Ra sa Vil kai tė lai mė jo I vie tą ra šinių kon kur se apie ry to jų jau nes nių jų gru pė je. Abi tu rien tė Mil da Gu džiū nai tė lan kė si le van do mis kve pian čia me Pro van se, o Gre ta But vi lai tė eu ro pie tiš kiau sios as me ny bės pri sta ty me Pran cū zų kul tū ros cen tre. Kai ku riems mo ki niams gim na zi jo je įgy ti pran cū zų kal bos įgū džiai la bai pra ver tė stu di juo jant, gi lintos ži nios Pran cū zi jo je. Mo kan tis, ben drau jant, ben dra dar biau jant ga li ma pa siek ti už si brėž tų tiks lų, su si kur ti įdo mes nį, pra smin ges nį gy ve ni mą. Kal bų mo ky ma sis at ve ria du ris į pa sau lį... Au re li ja Ro Po LAI TĖ Rad vi liš kio r. Še du vos g-jos 1b kl. gim na zis tė Doras pilietis sveika tauta Kauno Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje balandžio mėnesį vyko respublikinė pilietinio-socialinio ugdymo konferencija Doras pilietis sveika tauta, skirta pilietiškumą puoselėjantiems ir socialines problemas sprendžiantiems mokytojams bei vyresniųjų klasių mokiniams. Ją organizavo Kauno Martyno Mažvydo vidurinė mokykla ir Kauno pedagogų kvalifikacijos centras. Pastaruoju metu visuomenėje atsiradęs nepasitikėjimas institucinėmis struktūromis sumenkino jaunimo pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis bei jų norą dalyvauti viešajame gyvenime ir daryti įtaką visuomenei, kai reikia apsispręsti. Būtina atnaujinti nuomonės reiškimo būdus, struktūrą ir mechanizmus. Kaip spręsti šias problemas, buvo kalbama konferencijoje. Mokyklos socialinis gyvenimas ir psichologinis klimatas yra labai panašus į plačiosios visuomenės gyvenimą. Tokia pati yra ir demokratinių teisių situacija. Mūsų visuomenėje kyla vis naujų reiškinių, į kuriuos privalo reaguoti ir švietimo sistema: vis mažiau jaunimo (ir suaugusiųjų) įsitraukia į demokratines ir pilietines akcijas, o mokyklų bendruomenės neturi plano, kaip tokio pasyvumo išvengti ateityje. Kitas liūdinantis faktas, būdingas visoms Europos mokykloms, vis daugiau moksleivių smurtauja, tampa narkomanais, žudosi. Vis dažniau vyrauja individualistinis, komercinis, egoistinis moksleivių mąstymas, tarpusavio pasitikėjimo stoka. Privalu kalbėti apie konkurenciją mokyklos gyvenime, kuri taip padidėjo, kad moksleiviai nebepadeda vienas kitam, todėl būtina juos mokyti bendradarbiavimo. Tokioje situacijoje turėtų būti priimtinos visos iniciatyvos, kurios stengiasi mažinti šiuos simptomus mokyklose. Pamatiniai akmenys, ant kurių stovi sveika tauta Dievas, šeima ir tėvynė. Tik mylėdamas, gerbdamas ir puoselėdamas šias vertybes žmogus užauga doru piliečiu. Šia tema konferencijos plenariniame posėdyje kalbėjo garbūs žmonės, kurie savo darbu ir gyvenimu moko mylėti Lietuvą, kuriuos galima vadinti tėvynės sąžine bei protu: krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė priminė istorinį doro piliečio pavyzdį generolo Žemaičio gyvenimą; Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius kalbėjo apie Bažnyčios indėlį rūpinantis doro piliečio ugdymu; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė kvietė mąstyti, kaip puoselėti žmogiškąsias vertybes mokyklos bendruomenėje; Seimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos Konferencijos svečiai ir pranešėjai komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Markevičienė kalbėjo apie mokytojo pašaukimą ir misiją; Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo II šaulių rinktinės vadas vyr. leitenantas Minvydas Mikalauskas kvietė visomis dvasinėmis jėgomis ginti tėvynę nuo bet kokio blogio. Pagal diskusijų ir pranešimų temas dirbo keturios darbo grupės: pilietinė-socialinė projektinė veikla; pagalbos mokiniui sistema: dabartis ir rytojus; pilietiškumo ir socialinių įgūdžių puoselėjimas įvairių dalykų pamokose; netradiciniai popamokiniai renginiai pilietinio-socialinio ugdymo tema. Buvo išklausyti 53 pranešimai, veikė stendinių pranešimų ir metodinių darbų paroda. Pagrindinė konferencijos idėja tai bandymas giliau pažvelgti į šiandieninio pasaulio vertybes, pasidalinti gerąja patirtimi, iškelti pilietinio ir socialinio ugdymo problemas bei paieškoti jų sprendimo būdų (kaip įdomiau, originaliau, naujoviškiau ugdyti dvasines vertybes, priešpastatant jas masinei nužmogėjimo kultūrai). Ačiū visiems konferencijos dalyviams už produktyvų darbą, gražų norą dalintis gerąja patirtimi, tobulėti patiems ir padėti tobulėti savo mokiniams. Auksė Petruševičienė Kauno Martyno Mažvydo vid. m-klos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Saulė ŠERĖNIENĖ Mokyklos socialinė pedagogė 34

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Zi pio drau gai Lie tu vo je šven čia 10- me tį Pe da go gų so cia li nių ir emo ci nių įgū džių ug dy mo pro gra mos Zi pio drau gai sa va no rių ini cia ty va pro gra mo je da ly vau jantiems vai kams, jų tė ve liams, pe da go gams vi suo se ap skri čių cen truo se bei Ma žei kiuo se ir Tra kuo se ge gu žės 14 d. or ga nizuo ja mi šven ti niai ren gi niai. Idė ją sma giai at švęs ti pro gra mos Zi pio drau gai de šimt me tį iš kė lė Vil niaus pro gra mos sa va no rių klu bas. Per de šim tį me tų pro gra ma Zi pio drau gai nu vei kė daug. 2000 m. pro gra ma pra dė ta ke lio se Vil niaus iki mo kyk li nio ugdy mo įstai go se, da bar Lie tu vo je ji įgy ven di na ma vi so se apskri ty se, vi sų ti pų ug dy mo įstai gų prieš mo kyk li nė se gru pė se ir pir mo sio se kla sė se (lie tu vių ir len kų kal bo mis). Be veik 63 tūkst. pen kia me čių sep tyn me čių mo kė si at pa žin ti ir pa va din ti ne tik ge rus, bet ir blo gus jaus mus liū de sį, bai mę, pyk tį, kal tę, sun kias bū se nas ne ri mą, jau du lį, kt. Ieš ko jo būdų, kaip pa leng vin ti slo gią emo ci nę bū se ną ir pa si jus ti ge riau. Kal bė jo si apie kas die ni nius sun ku mus, mė gi no ras ti iš ei tį iš keb lių si tu a ci jų, mo kė si pa si rink ti tin ka miau sius spren di mus, ku rie pa dė tų iš spręs ti su dė tin gą si tu a ci ją ar pa ge rin ti sa vi jau tą su dė tin go mis ap lin ky bė mis. 2,5 tūkst. pe da go gų įgi jo pro gra mos Zi pio drau gai pe da gogo kva li fi ka ci ją. Dau gu ma pro gra mą įgy ven di na kas kart dirbda mi su 5 7 m. vai kais. Il ga me tė pa tir tis ro do, kad pro gra ma Zi pio drau gai pa de da pe da go gams to bu lin ti dar be rei ka lin gas so cia li nę, so cio e du ka ci nę bei mo ki nių mo ty va vi mo ir pa ra mos kom pe ten ci jas. Sie kiant sėk min gai įgy ven din ti ir už tik rin ti ko ky biš ką progra mos Zi pio drau gai plėt rą, daug dė me sio ski ria ma ne tik pro gra mos pe da go gų bet ir kon sul tan tų (psi cho lo gų) ren gi mui, kva li fi ka ci jos pa lai ky mui ir to bu li ni mui. Vi so se ap skri ty se yra pa reng ti 59 pro gra mos kon sul tan tai, iš ku rių 37 ak ty viai dir ba pro gra mo je. Siek da mi pa dė ti pro gra mos vyk dy to jams pe da go gams, kon sul tan tų pa dė jė jams ir kon sul tan tams ge riau per pras ti progra mą, jos tiks lus ir fi lo so fi ją, Lie tu vos pro gra mos Zi pio draugai spe cia lis tai su kū rė nau jų lei di nių se ri ją. Juo se pa tei kia ma Ne tik skai čiai Nau jas mo ko ma sis lei di nys pa dės dis ku tuo ti su moks lei viais apie mig ra ci ją ir prie globs tį Ba lan džio mė ne sį pe da go gams, švie ti mo, rea bi li ta ci jos, pi lie ti nių ini cia ty vų cen trų at sto vams bei Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos dar buo to jams bu vo pri sta ty tas no va to riš kas lei di nys apie mig raci ją ir prie globs tį Ne tik skai čiai. Tai mo ko mų jų prie mo nių rin ki nys, iš leis tas Jung ti nių Tau tų vyriau sio jo pa bė gė lių ko mi sa ro (JTVPK) ir Tarp tau ti nės mig ra ci jos (TMO) or ga ni za ci jų. Lei di nys su tei kia jau ni mui ži nių apie svarbiau sias su mig ra ci ja ir prie globs čio su tei ki mu ES ša ly se su siju sias pro ble mas bei ska ti na at vi res nį po žiū rį į ki ta tau čius. Nors Lie tu vo je gy ve nan čių už sie nie čių ne daug, ta čiau apklau sos ro do, jog ša ly je vy rau ja ne igia mas po žiū ris į imig ran tus. Lei di nys Ne tik skai čiai moks lei vius su pa žin di na su mig ra cija ir prie globs čiu su si ju sio mis są vo ko mis, pa dės su pras ti, ką iš gy ve na mig ran tai, pa te kę į tam tik ras si tu a ci jas. Mo ko mą ją me džia gą su da ro: nuo tai kin gai iliust ruo ta kny ga, ku rio je pa teikia mos trum pos is to ri jos, įvai rios už duo tys mo ki niams, kom pakti nės plokš te lės su fil mu kais, ku riuo se mig ran tai ir pa bė gė liai pa sa ko ja sa vo is to ri jas. Mo ky to jams siū lo mi įvai rūs pra ti mai, pa aiš kin tos są vo kos bei mig ra ci jos si tu a ci jos kon teks tas. Jas ga li ma nau do ti per pa mo kas, už kla si nius ren gi nius ar ruo šian tis pro jek tams, kon kur sams. Ren gi nio da ly viams te ko at lik ti kai kurias lei di ny je pa teik tas in for ma ci ja apie pro gra mos at si ra di mą, svar biau sius vyk dy tus pro gra mos ver ti ni mus. Mo ko mės įveik ti sun ku mus. Sie kiant įsi ti kin ti, ar pro gra ma Zi pio drau gai yra nau din ga, at lik tas pro fe sio na lus jos įver ti ni mas. Tarp tau ti niai ly gi na mie ji pro gra mo je da ly va vu sių ir ne da ly va vu sių vai kų ty ri mai pa ro dė, kad pro gra ma la bai pa dė jo vai kams: iš au go jų pa si ti kė ji mas sa vi mi, sa vo ge bė ji mais, jie ta po at spa res ni ne igia mai ap lin kos įta kai, vai kai ta po drau giš kes ni, ge ban tys ras ti ben drą iš ei tį, su si tar ti, su si val dy ti. Su ma žė jo ag re sy vaus, ne val do mo el ge sio at ve jų, vai kai ta po dė me sin ges ni. Ypač svar bus pa sie ki mas vai kų su ge bė ji mai įveik ti kas die nius sun ku mus. Lie tu vo je bu vo at lik ta ir dau giau pro gra mos ver ti ni mų. Tikrin tas jos iš lie ka ma sis po vei kis. Vai kų ge bė ji mai tir ti po me tų pa bai gus pro gra mą: nu sta ty ta, kad įgy ven di nant pro gra mą už fik suo ta pa žan ga iš li ko. Pro gra mą Zi pio drau gai ini ci ja vo ir su kū rė, o da bar tarp tauti niu mas tu ko or di nuo ja or ga ni za ci ja Part ners hip for Chil dren, ku rios būs ti nė įkur ta Lon do ne (šiai or ga ni za ci jai pri klau so progra mos au to ri nės tei sės). Lie tu vo je pro gra mą Zi pio drau gai įgy ven di na VšĮ Vai ko la bui, tu rin ti iš im ti nę Part ners hip for Chil dren li cen ci ją ir yra pa si ra šiu si ben dra dar bia vi mo su tar tį su Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja dėl pro gra mos įgy ven di ni mo Lie tu vos ug dy mo įstai go se. ŠMM įgy ven di na Na cio na li nę smur to prieš vai kus pre ven ci jos ir pa gal bos vai kams 2008 2010 me tų pro gra mą, to dėl iš da lies fi nan suo ja pro gra mos Zi pio drau gai įgy vendi ni mą. Ge ne ra li nis pro gra mos rė mė jas pre ky bos tin klas IKI. Šven ti nius ren gi nius ap skri ty se or ga ni zuo ja sa va no riš kai vei kian tys pro gra mos Zi pio drau gai me to di niai cen trai bei pro gra mos pe da go gai-sa va no riai. Jų pa dė jė jas ir ko or di na torius VšĮ Vai ko la bui. Iš sa mes nė in for ma ci ja apie pro gra mą Zi pio drau gai VšĮ Vai ko la bui tin kla la py je www.vai ko la bui.lt/, tel. 8 699 20223, in fo@vai ko la bui.lt. Au re li ja oku NAUS KIE NĖ prak ti nes už duo tis: pa pa sa ko ti pa bė gė lio ir mig ran to is to ri ją, dis ku tuo ti apie žmo nių, atvyks tan čių į sve čias ša lis, pro ble mas. Po to vi si drau ge pa si žiū rė jo trum pą fil mu ką apie mig ran to iš Kon go isto ri ją, bu vo ap ta ria mos jo iš sa ky tos min tys apie in teg ra ci ją ir ra siz mą Pran cū zi jo je. TMO Vil niaus biu ro va do vė Audra Si pa vi čie nė tei gė, jog mig ran tai daž nai tam pa pre ky bos žmo nė mis au ko mis, yra iš nau do ja mi darb davių ir su si du ria su dis kri mi na ci ja. Lie tu vo je TMO ak ty viai vei kia pre ky bos žmo nė mis pre ven ci jos, sa va no riš ko mig ran tų grą ži nimo, dar bo mig ra ci jos ir už sie nie čių in teg ra ci jos sri ty se. JTVPK at sto vė Re na ta Ku leš taip pat in for ma vo, kad yra su kur tas in ter ne ti nis žai di mas Kliū čių įvei ki mas: pa bė gė lio gy ve ni mo sko nis, ku rio tiks las pa ro dy ti jau ni mui, ką reiš kia bū ti pa bė gė liu. Kol kas žai di mas yra an glų kal ba, jį ga li ma ras ti ad re su www.pla y a gains tal lodds.com. Ne tik skai čiai pro jek tą fi nan sa vo Eu ro pos Ko mi si ja iš 2006 m. Eu ro pos pa bė gė lių fon do. Lei di nys iš vers tas į 20 kalbų. Lie tu viš ką elek tro ni nę lei di nio ver si ją ga li ma par si siųs ti iš TMO in ter ne ti nės sve tai nės (www.iom.lt). Ti ki ma si, jog Lie tu vos pe da go gai no riai nau dos šį lei di nį dirbda mi su jau ni mui, aiš kin da mi jiems apie tai kų sam bū vį. Dau giau in for ma ci jos apie lei di nį ir pri sta ty mą jur ga@iom.lt. TMO ir JTVPK inf. 35

Vilniaus universitetui 430 metų Seniausioji Lietuvos Alma Mater Vilniaus universitetas paminėjo savo 430-metį. Ta proga vyko gausybė šventinių renginių. Vienas iš jų Mažojoje auloje surengtas jungtinis VU Tarybos ir Senato posėdis, per kuį rektorius akad. Benediktas Juodka pristatė metinę ataskaitą, taip pat buvo atidengti trys buvusių rektorių Jono Bučo, Kazimiero Bieliuko ir Juozo Bulavo portretai. Sukakties minėjimas Šv. Jonų bažnyčioje Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras savo privilegijoje rašė: Universitetas bus tarsi aikštė Šiaurėje, į kurią, tarytum į geriausią mokslų mugę, rinktųsi aplinkinių kraštų studentai mokslo ir katalikiškojo tikėjimo semtis. Taip ir įvyko. Vilniaus universitetas tapo daugelio europiečių studijų vieta, sakė VU rektorius. B. Juodka priminė universiteto bendruomenei, jog VU Strategijoje įtvirtintas nacionalinio universiteto statuso siekis. Šį siekį stengiamasi įgyvendinti. Iškilmėse Šv. Jonų bažnyčioje dalyvavo ir VU Teisės fakulteto auklėtinis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Sveikindamas universiteto bendruomenę, jis priminė VU 400 metų jubiliejaus minėjimą, kuris buvo laisvo oro gūsis tuometinei mūsų visuomenei. Universitetas, kuris šimtmečiais didžiuojasi savo istorija, buvo ir bus diskusijai, tiesos ieškojimui, pažinimo džiaugsmui ir judėjimui į priekį vieta, sakė G. Steponavičius ir išreiškė viltį, jog Vilniaus universitetas sugebės sėkmingai prisitaikyti prie dinamiškų pokyčių, kurie ateina kartu su aukštojo mokslo reforma. Linkiu, kad noras pirmauti vestų mus į priekį, o tokios pasididžiavimo akimirkos kaip ši mus džiugintų ir ateityje bei leistų tvirtinti, jog universitetai visuomenės pažangos variklis, linkėjo ministras. Istorinę universiteto patirtį savo pranešime Vilniaus universitetas amžiaus tėkmėje apmąstė Istorijos fakulteto prodekanas prof. dr. Alfredas Bumblauskas. Jis tvirtino, jog savo kelyje universitetas vis patekdavo į kraštutines, ekstremalias situacijas. Prieš 200 metų jis buvo ryčiausias vakarietiškų universitetų tinklo taškas, o sovietmečiu tapo kraštutiniu totalitariniu napoleoninio universiteto variantu, kai viskas buvo pajungta valstybei ir svetimai karinei bei kosminei Maskvos pramonei. A. Bumblauskas pažymėjo, jog kiekviena Vilniaus universiteto sukaktis verčia pamąstyti apie tai, iš kur ateina jo bendruomenė, kur eina, kokiomis idėjomis gyvena... Universiteto istorinį vaidmenį kiekviena karta permąsto iš naujo, todėl tai ir yra nesibaigiantis procesas, žadantis vis naujų istorinių atradimų ateityje. Profesorius linkėjo, kad kitos aukštosios mokyklos VU nenuskandintų ir jis išliktų nors ne vieninteliu, bet primus inter pares (pirmas tarp lygiųjų). VU patirtis neįkainojama VU Senato pirmininkas prof. hab. dr. Vygintas Bronius Pšibilskis teigė, jog VU sukaktis bus minima ištisus metus. Pasak jo, jubiliejiniai akcentai turėtų nuskambėti tradiciniuose universiteto renginiuose Finis semestri, Initium semestri bei specialiuose minėjimuose. Kitas svarbus renginys bus rugpjūčio mėnesį Vilniaus universitete vyksianti VU 430 metų jubiliejui skirta 31-oji Europos universitetų tarybos metinė konferencija Siekiant harmonijos: studentai, visuomenė, akademija. Pagrindinį renginio scenarijų teikia Europos universitetų taryba, tačiau ir mes Vilniaus universiteto jubiliejui rengiame specialią programą. Savo aukštojoje mokykloje priimti Europos universitetų tarybos metinę konferenciją mums yra didelė garbė. Kasmet dėl šios teisės varžosi įvairios aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas šių metų konferencijai buvo pasirinktas neatsitiktinai mūsų Alma Mater jubiliejus paskatino pakviesti šią konferenciją į Vilnių, pasakojo V. B. Pšibilskis. Kalbėdamas apie VU ateitį Senato pirmininkas pabrėžė, jog dabar universitetas gyvena konkurencijos sąlygomis, tačiau ir toliau išlieka patraukliausia aukštąja mokykla Lietuvoje. Viktoras DenisenkA Tau tos is to ri ja spal vų pa le tė je Ko vo 27 d. Kau ne, Šv. My ko lo Ar kan ge lo (Įgu los) baž ny čio je, vy ko Ma žei kių ra jo no Ži di kų Ma ri jos Peč kaus kai tės vi du ri nės mo kyk los mo ki nių dai lės dar bų pa ro dos Tau tos is to ri ja spal vų pa le tė je, skir tos Lie tu vos šau lių są jun gos 90-me čiui pa mi nėti, ati da ry mas. Per žo dį ir dai ną Ži di kų Ma ri jos Peč kaus kai tės vi du ri nės mo kyk los mo ki niai pri sta tė sa vo kraš tą, mo kyk lą. Di din go je, tu rin čio je ne pa pras tą is to ri ją, Šv. My ko lo Ar kan ge lo baž ny čio je mo ki niai kal bė jo apie Ži di kų kraš to is to ri ją, kul tū ros pa vel dą. Šv. Mi šias au ko jo baž ny čios rek to rius ku ni gas To mas Karklis. Vi si tą dien da ly va vę šv. Mi šių au ko je bu vo su ža vė ti ku ni go dė me siu, nuo šir džiu ben dra vi mu su mo kiniais ir vi sa baž ny čios ben druo me ne. Šven tė je da ly va vo Šau lių są jun gos va das Juozas Šir vins kas, šau liai iš Tel šių ir Kau no ap skri čių, LR Sei mo na rė Auk sė Ra ma naus kai tė-sko kaus kie nė, Ži di kų se niū nė Sta nis la va Va lat ke vi čie nė. Mo ki niai, ruoš da mie si kū ry bi nių dai lės dar bų pa ro dai Tau tos is to ri ja spal vų pa le tė je, gi li no si į Šau lių są jun gos, Lie tu vos is tori ją, sa vo kraš to tra di ci jas bei da bar tį. Dar bų te ma ti ka skir tin ga. Čia ir Ži di kų kraš to ar chi tek tū ros pa min klai (ra šy to jos Ma ri jos Peč kaus kai tės ka pas-kop ly čia), ir liau dies bui ties pa veiks lai su kop ly tė lė mis, ma lū nais, gam ta. Pie ši niuo se gau su sim bo lių, tarp jų ir re li gi nių bei tau ti nių. Jais iš reiš kia mi slap čiau si žmogaus są mo nės vaiz di niai, at sklei džia mi vai kų no rai, sva jo nės, lū kes čiai, vil tys. An ge las į žmo gų pa na ši bū ty bė, yra tar pi ninkas tarp ma te ria laus ir dva si nio pa sau lio. Bal tos ro žės Ma ri jos Peč kaus kai tės mėgs ta miau sios gė lės, ku rios mo ki nių dar buo se virs ta vi zi jo mis, iš reiš kia mei lę ar ti mui, ti kė ji mą gra žiu ir ge ru pa sau liu. Paukš tis žmo gaus li ki mo, at ei ties, lais vės ir tai kos sim bo lis. Pa ro da pir ma sis ren gi nys, pra dė sian tis Lie tu vos šau lių są jun gos 90-me čiui skir tų ren gi nių cik lą. Mo kyk los direk to rė Ri ma Šir vins kie nė dė ko jo Šau lių są jun gos va dui Juozui Šir vins kui, ku ni gui To mui Kar kliui, šau liams, sve čiams už pa ro dy tą dė me sį, pui kų pa ro dos įver ti ni mą. Džiu gu, kad po baž ny čios skliau tais skam bė jo sak ra li nė muzi ka, gies mės, o pa bai go je vi sus su vie ni jo mo kyk los him nas. Lai ma BART KU VIE NĖ Ma žei kių r. Ži di kų Ma ri jos Peč kaus kai tės vid. m-klos di rek to rės pa va duo to ja 36