KLIENTO SAVIREALIZACIJA KAIP SOCIALINIO DARBO TIKSLAS: PAMATINIAI SOCIALIN S PAGALBOS PRINCIPAI Donata Petružyt Vilniaus universitetas vadas Ar mintis, jog socialinio darbo tikslas savirea li za ci ja, su de ri na ma su so cia li nio dar bo pri gim ti mi ir realijomis? Kaip teigia A. Maslow (1993), visiškai save realizavusi, subrendusi asmen, n ra daug. Tod l socialinio darbo kontekste, ypa kal bant apie klien tus, sa vi re a li za ci ja, at ro do, yra ne re a lus tiks las. Vis d lto Kanados socialini darbuotoj etikos kodekse teigiama, kad reikia siekti žmogaus ir visuomen s gerov s bei savirealizacijos. O remiantis Lietuvos socialini darbuotoj etikos kodeksu pagrindin so cialinio darbo id ja yra ginti žmog kaip individualyb, puosel ti jo tei s apsisprendim ir sa vi re a li za ci j. Taigi, savirealizacijos siek pa gr stai galima laikyti vienu iš socialinio darbo praktikos aspekt. Deja, mokslin je literat roje ši tema nagrin jama itin retai bei fragmentiškai. Nepavyko rasti publikacij ar at lik t tyrim, kurie išsamiai nagrin t galimybes socialinio darbo praktikoje siekti socialini problem sprendimo per kliento (ir jo artimiausios aplinkos nari ) savirealizacij. To d l šiuo straipsniu siekiama atskleisti vien iš šios te mos as pek t. Nuo pagalbos specialisto pamatini pasaul ži rini princip, vertybi ir nuostat priklauso jo pagalbos žmogui tikslai ir galimyb s (Ar apsiribojama tik materialine pagalba? Ar orientuojamasi pa vir šu ti niš k socialini problem sprendim? Ar skatinama iš esm s keisti gyvenim, šalinant socialini problem priežastis?). Tyrimo tikslas išsiaiškinti, kokios pamatin s nuostatos, pasaul ži riniai principai yra svarb s sukurti tokiai pagalbai, kuri sudaryt s lygas kliento sa vi re a li za ci jai pa gal bos teikimo me tu. Tyrimo metodai: Mokslin s literat ros analiz, sintez ir interpretacija (šaltiniai susij su stipryb mis paremta socialinio darbo perspektyva, humanistine ir egzistencine teorijomis psichologijoje, psichoterapijoje ir socialiniame darbe). Kompleksinis kokybinis tyrimas (duomen šaltiniai: 1 biografinis interviu 1 ir 3 au to biog ra fi n s kny gos 2 ; 6 pu siau 1 Tai moteris, turinti priklausomyb nuo narkotik ir al koholio. Ta iau jau 10 me t ši mo te ris ne be var to ja svai ga l ir dirba pagalbos priklausomiems asmenims srityje. Tyrimo metu ji studijavo socialin dar b. 2 Trys autobiografi n s kny gos, at sklei džian ios situacijas žmoni, susidurian i su sunkumais ir problemomis, su kuriais tenka dirbti socialiniams darbuotojams: A. Beisser Skry dis be spar n (fizin negali turintis žmogus); T. Gu e nard Stip riau už ne apy kan t (rizikos grup s jaunuolis); C. ir I. Zachert Susutiksime mano rojuje (nepagydoma liga sergan tis vai kas ir jo t vai). 133 strukt ruoti interviu su socialiniais darbuotojais 3 ; 3 or ga ni za ci j 4 dokumentai). Duomen analiz atlikta taikant klasikin s grindžiamosios teorijos metodo prin ci pus (Gla ser, 1978; Gla ser, 1998). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nagrin jama, kaip ga li b ti suprantama ir apibr žiama savirealizacija. Antrojoje pagrindin je straipsnio dalyje, remiantis empirine bei teorine medžiaga, siekiama išsiaiškinti, kokios nuostatos, poži riai socialines problemas ir pagalbos principai yra svarb s sie kiat sudaryti s lygas kliento savirealizacijai pagalbos metu. Atsakymai šiuos klausimus susij su socialinio darbo efektyvumo, geresnio atsiliepimo klien t porei kius bei vi sos visuomen s gerov s problemomis. Bendrieji savirealizacijos bruožai Anot A. H. Mas low, daugelis au to ri vartoja skirtingus terminus tai pa iai vertybei apib dinti: savirealizacija, saviaktualizacija, asmenyb s svei kumas, brandumas, žmogaus tobul jimas, išsiskleidimas, tapimas žmogumi. Visos šios s vokos vardija t pa t reiškin. Tai žmogaus tapimas sveiku, visaver- io funkcionavimo siekimas, vis asmenyb s di mensij (fizin s, psichines, socialin s, dvasin s) išvystymas, savo ypating talent ir pašaukimo atradimas bei gyvendinimas ir, galiausiai, tapimas visiškai žmogišku, viskuo, kuo tik asmuo gali tapti (Maslow, 2006; Ro gers, 2005; Frankl, 2000). Kyla klausimas, ar kiekvienas gali pasiekti toki pilnatv s b sen. A. H. Mas low tei gia, kad sa ve aktualizuoti, bent jau iš principo, gali visi. Tai galutin žmonijos vertyb, to li ma sis jos tiks las, prie ku rio veržiasi visi žmon s (Mas low, 1989, p. 343). Kaip tei gia R. H. Sten srud (2000, p. 1467), sa vi re a li za ci ja yra biologinis ir psichologinis imperatyvas. Ki taip tariant, tai nat ralus žmogaus poreikis, instinktyvi ir 3 Keturi socialiniai darbuotojai praktikai bei du specialistai il g lai k dirbantys socialinio darbo edukacijos srityje. 4 Trys organizacijos, veikian ios socialin je srityje, kurios savo veikloje aiškiai vardija ir klient savirealizacijos siek kaip tiks l : Organizacija Cenacolo tarptautin narkoman reabilitacijos bendruomen su b stine Italijoje. Dukterin s Ce na lo lo or ga ni za ci jos kurtos ir kitose pasaulio šalyse. Tarptautin or ga ni za ci ja Ar ka tai na mai ir dirbtuv s, skirtos žmon ms, turintiems proto negali (centrin b stin Pran c zijoje). Dukterin s organizacijos vei kia ir ki to se pa sau lio ša ly se. Pro gra ma Šv. Jo no vaikai skir ta gat v s vai kams. Ši pro gra ma vyk do ma Lietuvoje.
ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 gimta žmogaus tendencija vystyti savo galimybes, kad ga l t tinkamai atsakyti gy venimo reikalavimus ir pa si lymus. Vis d lto tos gerosios tendencijos, nors ir ins tink ty vios, yra la bai sil pnos ir jas ga lima leng vai pri slo pin ti. Mat, žmo gu je yra ne vie na, o dvi j g gru p s: be spaudimo b ti sveikam, žmogus patiria regresyv spaudim atgal, nesveikumo ir silpnumo link (Mas low, 1989, p. 352). B tent, to d l savirealizacija yra sunkus ir ilgas, vis gyvenim besit siantis procesas. Subrendusi asmenyb tai ilgos metamorfozi, fi zini, psichini ir dva si ni po ky i sekos rezultatas (Co lom be ro, 2008, p. 85). Savirealizacijos veiksniai Žmogaus savirealizacij le mia dvie j ti p veiksniai: susij su žmo gaus sa vy b mis ir vidiniais spren di mais bei su si j su iš ori n s aplinkos poveikiu. Taigi, vidiniai veiksniai, b tent: savirealizaci ja ir sa v s ugdymas, yra paties žmogaus pasirinki mas. Sa v s realizuoti asmuo negali, jei pats to nenori ir nenusprendžia. Tai susij su atsakomyb s už savo gyvenim pri si mimu ir esmin s egzistencin s dilemos sprendimu: arba b t i ir ug dy ti sa vo ga li my bes, ryž tis šiam rai dos tiks lui, ar ba n e b ti, kitaip tariant atsižad ti raidos, pasirinkti psichologin mir t (Plu zek, 1996, p. 93). Ki tas žings nis tai, nepaisant pasitaikan i ne s kmi, atkaklus išlikimas šiame tapimo žmogumi kelyje. Kaip teigia psichologai, ia pa d ti gali sav s pažinimas, siklausymas savo vidinius impulsus, sav s ugdymas, tam skiriamas laikas ir teisingas laiko panaudojimas, patirties kokyb (Mas low, 1998; Ca ta lan, 2003; Fromm, 2007) Kiti veiksniai išoriniai. Aplinkos vaidmuo taip pat yra la bai svar bus. Gyvenimas šeimoje ir kult roje yra absoliu iai b ti nas tam, kad b t aktualizuotos tos psichologin s potencijos, kurios apibr žia žmogiškum (Mas low, 1989, p. 349). Svar bu su prasti, kad ne aplinka, susitikti žmon s teikia, diegia asmeniui jo potencijas ir vairius geb jimus. Aplinka grei iau leidžia, skatina, padr sina arba padeda tapti realiam ir aktualiam tam, kas egzistuoja embrione. Aplinka gali arba pad ti žmogui tobul ti, arba, priešingai, žlugdyti jo vystym si. Pavyzdžiui, tai neteisingos kult rin s nuostatos, traumuojantys atsitikimai, klaidingas aukl jimas ir kt. O parama gali ateiti iš patyrusio profesionalaus pagalbos specialisto (konsultanto, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo ir kt.) ar ba bet ku rio ki to bran daus ir sa ve ug dan io bei realizuojan io žmo gus. ia svarbu suvokti, kad be kito žmogaus artumo ne ma no ma ir as me ny b s raida (Plu zek, 1996, p. 95). Tai gi, kal bant apie sa vi re a li za ci jos sie ki m socialinio darbo kontekste, b tent, pagalbos specialistas socialinis darbuotojas gali b ti tas žmo gus, 134 kuris gali paskatinti kliento ir jo artimiausios aplinkos na ri gi lu mi nius po ky ius bei savirealizacij. Pamatiniai principai prielaidoms siekti kliento savirealizacijos kaip socialin s pagalbos tikslo Socialinio darbo kontekste, ypa kal bant apie klientus, savirealizacija, atrodo, yra nerealus tikslas. T pa tvir ti na ir so cia li ni darbuotoj praktik nuomon s: B na labai sunku. Ir b na daug nu si vy li m, li desi socialiniame darbe, nes socialinis darbas yra vie nas iš t dar b, kur re iausiai pamatai rezulta tus. Dar bas, iš ku rio ne ga li rei ka lau ti re zultat. Kaip teigia socialini paslaug mokyklos konsultant (Leval universitetas, Pranc zija), daug pagalbos srityje dirban i specialist socialini darbuotoj ir ki t mums atvirai sako, kad nebetiki savo klient pasikeitimo galimyb mis (Cote, 1996). Ta iau socialiniam darbui tenka svarbi atsakomyb bandyti siekti socialini problem išsprendimo, ša li nant ar kei iant j priežastis, nesvarbu, kokia j prigimtis, kokios kult rin s, politin s, ekonomin s ar socialin s vertyb s ir organizavimo pob dis, nesvarbu, kokios emocijos ir id jos (Cohen, 1969). Iš tie s, socialiniai darbuotojai dirba su itin sud tingomis kompleksin mis problemomis, kurias patiria labiausiai pažeidžiamos žmoni gru p s, esan ios visuomen s už ri by je. Dar bas yra sun kus ir jo re zultatus, kaip teigia praktikai, labai sunku ap iuopti. Ta- iau, b tent, socialiniai darbuotojai yra tie specialistai, ku rie savo veikla siekia intensyvinti visuomen s [ir žmo gaus] rai d (Lietuvos socialini darbuotoj etikos kodeksas). Galima išskirti kelet po ži ri, pamatini princip, ku rie ga l t pa d ti socialiniams darbuotojams patik ti ir vertinti klient pasikeitimo bei savirealizacijos galimybes ir tokiu b du pa ska tin t profesionalus ieškoti efektyvesni veik los b d. Giluminis poži ris Tai po ži ris socialines problemas kaip gilumini, egzistencini in di vi do ir vi suo me n s problem simptomus. Svarbu neredukuoti žmogaus iki socialin s problemos. Svarbu suprasti, kad kai kurios problemos susijusios su asmenybe, su žmogaus savirealizacijos tr kumu ir turi gilias priežastis. Anot V. E. Frankl, narkotik vartojimas yra aspektas bendresnio masinio reiškinio, kitaip sakant, beprasmiškumo jausmo, kylan io iš ne gyvendint egzistencini poreiki (2009, p. 125). Tam pri ta ria ir narkoman reabilitacijos bendruomen s Cenacolo k r jai, teigdami, kad didžiausia b da yra ne nar ko tikai, bet gyvenimo pažinimo stygius. O tokius pla iai pa pli tu sius reiš ki nius, kaip dep re sija, agresija ir blogi pro iai, suprasime tik pripažin, kad juos su ke lia
egzistencinis vakuumas (Frankl, 2009, p. 100). Egzistencinis vakuumas susij s su gyvenimo ir b ties prasm s praradimu ir giliausi žmogišk poreiki nepatenkinimu 5. Anot V. E. Frankl, tuo aiškintinos ir pensinink bei pa gy ve nu si žmo ni kri z s. [...] Ta pat ma to me ir neu rotiniais atvejais (2009, p. 101). Taigi, galima apibendrinti, kad daugelis problem, su kuriomis susidurian iais žmo n mis tenka dirbti socialiniams darbuotojams, yra susij su gy ve ni mo prasm s praradimu ir giliausi žmogaus poreiki nepatenkinimu (Bogdanova, 2010). Taip pat svarbu neredukuoti socialin s pagalbos iki vien socialini problem sprendimo, arba dar blo giau vien iki pa ra mos ten ki nant ma terialinius poreikius. Remiantis V. E. Frankl (2009, p. 101), galima teigti, kad mums niekad nepavyks pad ti [klientui] veikti savo b kl s, jei [savo veiklos] nepastiprinsime logoterapija. Juk užpildžius egzistencin vakuum, pacientas bus apsaugotas nuo tolesni recidyv. Be abe jo, V. E. Frankl kal ba apie psi cho terapij, ta iau tai taip pat tin ka ir ki toms pa gal bos profesijoms, specialistams, kurie dirba su žmon mis, b tent, ir socialiniams darbuotojams (ypa dirbantiems stipryb mis besiremian ioje, humanistin je, egzistencin je perspektyvose). Socialinio darbo specialistai tu r t ži r ti klien t kaip žmo g, suvokdami jo pilnatv. Rei kia su pras ti, kad daž nai da liniai, materialiniai poreikiai tik maskuoja begalinius asmens troškimus. Kiekvienas žmogus turi aš pilnatv s ir laim s pilnatv s poreik. Anot G. Vittadini (1997, p. 13), tai yra es mi nis žmo gaus troš ki mas ir vi si ki ti poreikiai t ra šio troškimo išraiška. Jei darbuotojas pripaž sta ir suvokia asmens poreiki visum, tai specializuodamasis ties ypatingais, daliniais žmoni poreikiais, gali geriau juos atsiliepti (Petružyt ir kt., 2004, p. 26). Ki taip ta riant, svar bu ar tin tis prie žmogaus, neužmirštant jo giliausi poreiki ir b tinyb s juos at si liep ti, nes, b tent, ši poreiki nepatenkinimas neretai b na vairi socialini, psichologini, materialini ir kt. pro ble m priežastis. A. Beisser (žmogus turintis sunki fizin negali ) tei gia: Tai, k [pagalbos specialistai] dar ar ko ne dar, man ne buvo tik dar bas, man tai bu vo gyvyb s reikalas, ir mano fi zinio k no, ir ma no, kaip as menyb s, po ži riu (Beis ser, 2004, p. 38). Pasikeitimo poži ris Tai po ži ris socialines problemas kaip ypating galimyb aug ti, br sti priimant j metam išš k. L. A. King su kolegomis, atlikusi tyrim ir apklaususi Dauno sindrom tu rin i vai k t vus, mote- 5 Ši min t ga li ma pai liust ruo ti res pon den t s E. pa sakojimu: O kad gin ti sa vi ver t, ga vo si taip, kad sep tin to je klas je atsirado agresyvumas, pyktis. Aš pra d davau daryti visokias išdaigas, kad atkreipti d mes sa ve b tent per išdaigas visokias [alkoholio vartojim, draugavim su chuliganais, agresyv elges ir kt.]. 135 SOCIALINIAI MOKSLAI. VADYBA, EKONOMIKA ris, ku rios iš gy ve no sky ry bas po dau giau nei 20 met ve dy bi nio gy ve ni mo bei ki t sunkum patyrusius asmenis, atrado, kad yra ti k tina, jog žmon s at randa lai m netgi po potencialiai traumuojan i gy venimo vyki. Taip pat manoma, kad žmon s vystosi per šias pa tir tis: gi l ja j sa v s supratimas, ple iasi pasaulio suvokimas (King, 2001, p. 53). Šio tyrimo išvad patvirtina ir m s biog ra finio interviu respondent. Ji tei gia, kad liga [priklausomyb ] paskatino eiti pirmyn. Šita liga paskatino mane tobul ti. Šita liga mane privert pasikeisti. Respondent sa ko, kad jau po vie ne ri blaivyb s me t ji džiau g si, kad yra priklausoma nuo alkoholio ir narkotik, nes su si d rimas su šiomis problemomis ir ko va su jo mis j išmok vertinti gyvenim. Per ši pa tir t ji su ži no jo gy ve ni mo sko n 6. Anot res pondent s, Šiandien man atrodo, kad iki mano blaivyb s pradžios aš negyvenau. [...] Tas gyvenimas... aš jo nesuvokdavau, aš nesuprasdavau, kur aš esu, kas esu aš. [...] Šian die n yra ki taip. Ir aš pa sau l ma tau kitaip. Aš matau g r, aš ma tau blo g. Anks iau to neb davo. [...] Aš jau iu, kad k aš ku riu, t aš tu riu, kaip aš da rau, t aš gau siu. Aš su pran tu, kad [...] aš ga liu rink tis. Ir aš tai su ži no jau per tuos da ly kus. Neži rint to, kad aš esu pri klausoma, neži rint tai, kad aš to k tu r jau gyvenim, aš ran duo si aukš iau laipteliu. Res pon den t s ma ny mu, da bar ji yra pa kilusi aukš iau ir savo gyvenimu ji pralenk tuos sa vo draugus, kurie ir neprad jo narkotik vartoti, netur jo to kios pa tir ties kaip ji. Taigi, ypatingai sud tingos, problemiškos ir netgi žalojan ios patirtys gali tapti žmogaus augimo, brendimo ir kartu savirealizacijos paskata, sunkios aplinkyb s gali tapti augimo galimyb mis. Šiuos teigi nius taip pat pa tvir ti na ir 3 au to biog ra fi ni kny g autoriai. Cristel Zachert, šešiolikmet s dukters, susirgusios ypa sun kia ne pa gy do ma v žio forma, mama, taip rašo apie išgyvent laikotarp, tampos, kovos, nenusakomo skausmo, kar i nusivylim ir vil i kupin laikotarp : Ir vis d l to tie me tai mums vi siems buvo žav jimosi metai. M s akyse per vienerius metus linksma, jauna, kukli mergait virto subrendusia moterimi (Za chert, 1998, p. 8). Ji pa ti, Iza be l, paskutiniame savo laiške taip rašo: lig ir man gre sian- ia mir t pri imu kaip Die vo do va n (Zachert, 1998, p. 156), kaip nau j pra dži (Za chert, 1998, p. 144). Arnold Beisser, ne galusis: jaunas gydytojas, sportininkas, susirg s poliomelitu ir visiškai paraly- 6 ia ver t t pasteb ti, kad respondent s patirtis tikrai nebu vo leng va: per 10 me t trukus vartojimo laikotarp ji buvo labai daug patyrusi smurto ir pažeminim, išnaudojimo, te ko gyventi be nam pas vairius žmones, igon tabore, statybose, k sti nepritekli ir al k, užsiimti vagyst mis, narkotik gamyba, j pardavimu, d l ko te ko net gi por kar t ka l ti.
ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 žuo tas (jo kv pavim il g lai k tu r jo palaikyti dirbtiniai plau iai), taip kal ba apie sa vo pa tir t : Jei kas paklaust, ar aš no r iau v l b ti fi ziškai sveikas, mano pirmasis klausimas b t : Ko man rei k t at sisakyti? [...] Iš kiekvieno traumuojan io vykio mes gavome sl pining dovan (Beis ser, 2004, p. 133). Šis žmo gus, 40 me t pra lei d s lovoje ir invalido vežim lyje, kalintas ne galiame k ne, vis d lto suk r šeim, tapo psichoterapeutu, paraš kelet kny g, keliavo po pasaul, skaitydamas paskaitas. Jis anaiptol neneigia savo ligos ir sunkios fizin s negalios skausmingos patirties: Atsitiko dalyk, ku ri nepageidavo me ir su ku ri atsiradimu kovojome, kurie buvo skausmingi ir griaunantys (Beis ser, 2004, p. 132). Ta iau, anot A. Beis ser jie taip pat at v r nau j ne tik t galimybi (Beis ser, 2004, p. 132). Tim Guenard apie savo gyvenim taip kal ba: M s gyvenimams Dievas [sunki, skausming ] praeit panaudoja tarsi m šl kad pa d t mums aug ti (Gu e nard, 2007, p. 264). Da bar Tim Gu e nard bitininkas ir akmenskaldys. Gyvendamas drauge su žmona ir 4 vaikais, savo sodyboje priima tuos, kurie patyr sun ki gyvenimo išbandym (narkomanus, alkoholikus, bandžiusius žudytis, sergan ius depresija, agresyvius jaunuolius ir pan.). Jis yra paraš s po r knyg. Pran c zijoje ir kitose šalyse yra kvie iamas mokyklas, kal jimus, bažny ias, kongresus, konferencijas. Šitaip jam dažnai tenka liudyti tai, k jis yra išgyven s: 3 me t j pa liko motina, 5 met j t vas sumuš taip, kad vai kas pa te ko ko mos b sen ir 2 metus teko gul ti ligonin je. Paskui pamesto vaiko patirtis vaik namuose, glob j šeimose, psichiatrin je ligonin je, kolonijose, benamio gyvenimas Paryžiuje, prostitucija, nusikaltimai, vadovavimas gaujai ir t. t. Jo tei gi mu, bet ku ris ki tas gy v nas negali pakeisti savo užprogramuoto elgesio. Žmogus gali. Žmo gus yra lais vas. Žmo gus lais vai ga li pa kreip ti savo lemt geriausio arba blogiausio link (Guenard, 2007, p. 12). Visos šios situacijos artimos toms, su kuriomis susiduria žmon s, besikreipiantys pagalbos socialinius darbuotojus, ar žmon s, ku ri socialiniai darbuotojai patys ieško, kad gal t suteikti jiems pagalb. Be abe jo, ga li ma teig ti kad šios 4 is to ri jos yra ypatingos, išskirtin s. Tai išimtys tiek kasdienio gyvenimo patirtyje, tiek socialinio darbo praktikoje. Kaip teigia respondent s socialin s darbuotojos: nežinau, ar tai realu, ne ži nau, kiek koks klien tas, kuris iš šiukšlyno ateina, gali pasiekti brandos. Ir ar iš viso gali. Pavyzdžiui, sunku sivaizduoti gatv s vaik, ar t pa t klien t, at jus iš šiukšlyno, pagalbos proceso pabaigoje besidžiaugiant savimi, savo daromu dar bu, jau iant pilnatv ir kartu sugebant sa varankiškai susitvarkyti su vairiomis materialin mis, socialin mis, psichologin mis problemomis. 136 ia no r t si pamin ti, kad J. C. McMillen (1999), savo straipsnyje apibendrindamas daugelio tyrim, susijusi su ko kios nors nau dos pa si reiš kimu po nelaiming ir ypa tin gai su d ting gyvenimo patir i, re zul ta tus, tei gia, jog po to ki sun ki išgyvenim, kaip seksualin prievarta, smurtas, gamtos stichij sukeltos nelaim s, nepagydomos ligos, ne galaus vaiko gimimas ir pan., neretai pasikei ia žmoni po ži ris gyvenim bei gy ve ni mo struk t ra, sustipr ja asmenyb, o vi sa tai ve da link di des n s psichin s sveikatos, gyvenimo prasm s atradimo ir sa vi re a li za ci jos. Au to rius tei gia, kad so cia li nio darbo specialist veikla labai susijusi su šiomis sud tingomis situacijomis, tod l dr sina socialinius darbuotojus pad ti klientams atrasti ne vardyt sunki, ža lo jan i vyki nau d ir g r bei tai pa nau doti pozityviems pasikeitimams klient gyvenimuose (McMillen, 1999). Po ži ris, jog manoma atrasti tam tikr stiprybi ekstremaliai sud tingose ir tragiškose situacijose bei pasinaudoti šiomis stipryb mis, gali pad ti keisti žmoni po ži r sa ve ir juos su pan t pasaul. Jo teigimu, per pastaruosius 20 30 met socialiniai darbuotojai prad jo vis la biau rem tis šiuo poži riu ir iš jo ky lan iais praktikos modeliais. Vis d lto tokio pob džio tyrimai, kaip žmo n s ga li pa sinaudoti nelaimingais, žalojan iais vy kiais yra nauji. O ši ty ri m atradim taikymas tiesiogin s prak tikos strategijose yra dar naujesnis (McMillen, 1999). Anot J. C. McMillen (1999), rei kia vil tis, kad prak tikai naudos šias koncepcijas, kurdami ir vystydami naujus darbo b dus, stiprinan ius klien t ge b jim atrasti naud, stiprybes patiriamuose sunkumuose ir panaudos šiuos pozityvius problem as pek tus klientams atsigauti, sveikti bei augti. Kaip teigia T. Guenard, rei kia ne vien sa ky ti ki tam, kad jis gra žus, bet ir tai, kad jis ga li iš si kaps ty ti. [...] Tai tas pats, kas sakyti jam: nebijok nei sav s, nei sa vo pra ei ties [...]. Esi laisvas, gali pasikeisti, gali atstatyti savo gyvenim. [Reikia] tik ti, kad kiekvienas žmogus, sužeistos atminties, širdies ar k no, gali t žaiz d paversti gyvyb s šaltiniu (Gu e nard, 2007, p. 215). Mokymosi poži ris Kitas nagrin toje literat roje, interviu bei organizacij dokumentuose socialines problemas, kaip spe ci fin pa tir t, išryšk j s po ži ris, kad galima gyti vairi ži ni, g dži bei ge b jim. V liau šie geb jimai panaudojami pasikeitusio (pozityvi ja linkme) gy ve ni mo si tu a ci jo se. Tai to kie ge b jimai, kuri ne rei kia slo pin ti, prie šin gai juos rei kia ir to liau puosel ti. Ki taip ta riant, ne vis kas, kas api bendrintai su vo kia ma, kaip ne ga ty vi ir ža lo jan ti pa tir tis, iš tie s yra tik ne ga ty vu. Ši pa tir tis tu ri ne ma žai po zi ty vi aspekt, ku ri neverta atsisakyti ar prarasti. Biografinio interviu respondent tei gia, kad
visa, k išmokai per priklausomyb, tie dalykai yra rei ka lin gi ir jais ga li ma pa si nau do ti. Ne vi si, bet kai kurie dalykai. Ji akcentuoja atsiradus tam tik ros gyvenimo dalies supratim, pažinim, žinojim apie pasekmes, geb jim suprasti kitus žmones, panašias maž vaik problemas žvelg ti dar la bai anks ti, kol jos dar ne pra d jo reikštis. Dar vienas aspektas: ištverm ir valia. Respondent vi siš kai ne su tin ka su vy raujan iu sitikinimu, kad narkomanai ir kiti priklausomyb turintys asmenys neturi valios. Jeigu jis netur t va lios, ar jis kel t si ryte su skaudan ia koja, suka rankas, kojas, viskas blogai, snargliuoja ir jis eina kažkur tai, kaž ko kias par duo tu ves, va gia ten kaž k, baim s kel n s pil nos ir jis kaž k da ro, kad jam pa vartoti. Ji su tin ka, kad šie žmo n s veikia instinktyviai, vedami potraukio, ta iau, nepaisant elgesio motyv, jie išsiugdo ištverm ir va li. Aš tie siog ma nau, kad tas žmo gus t va li ne ten nu krei pia. Programos Šv. Jono vaikai k r jai iš dalies patvirtina m s biog ra finio in ter viu res pon den t s nuomon. J programos aprašyme teigiama, jog svarbu išsaugoti gatv je vaik gytus sugeb jimus: vali, apsukrum, iniciatyvum, solidarum su ki tais vaikais... (Programa Šv. Jono vaikai, 1999) Remiantis J. C. McMillen (1999) straipsnyje aptariamais tyrimais, galima teigti, kad panaš s po zityv s traumuojan i pa tir i apsektai pastebimi ir susiduriant su kitokiomis problemomis. Žinia, patyrus rimt negand, kiti sunkumai nebeatrodo tokie bais s. Su d ting problem sprendimo patirtis užgr dina, padidina ištverm, išugdo geb jim užkirsti keli ateinantiems sunkumams arba efektyviau su jais susitvarkyti. Taip pat pasteb tas išaug s ge b jimas apsaugoti kitus nuo panašios patirties. Nauding, auginan i patirt taip pat ga li ma žvelg ti ir tais at ve jais, kai žmo n s susiduria su tokiomis problemomis kaip negalia. Tai tokios situacijos, kur pa tys klien tai ar j artimieji, juos lydintys asmenys (taip pat socialiniai darbuotojai) dažniausiai nieko nebegali pakeisti. Nieko, išskyrus savo pa i poži r. Susid rus su negalia, apima bej giškumo jausmas. Jean Vanier k r s Ar kos ben druo me ni, skirt protin negali turintiems asmenims, jud jim, šiuo metu paplitus visame pasaulyje, teigia, kad vis aiš kiau ima su vok ti, kok papiktinim iššaukia asmuo su protinio išsivystymo sutrikimu. [...] Tai papiktinimas visuomenei, o dažnai ir pa iai šei mai [...]. Iš tikr j, ar galima laikyti žmon mis b tybes, nesugeban ias nei m styti, nei kalb ti. Kai ku rio se li go nin se juos vadina tiesiog daržov mis (Vanier, 1998, p. 3). Ta iau Ar kos veik l aprašan iuose tekstuose tei gia ma, kad šie žmo n s tu ri la bai stip r ry šio, draugyst s, dabarties, buvimo ia ir da bar jaus m. Jie tu ri dovan apnuoginti kitus, pad ti aplinkiniams nusimesti savo kaukes, išdr sti b ti tokiems, kokie yra, 137 SOCIALINIAI MOKSLAI. VADYBA, EKONOMIKA priimti savo silpnum ir pažeidžiamum. Šie ne gali j ge b jimai (ne gali j, ku rie m s visuomen se besiremian iose j ga, valdžia, konkurencija laikomi nereikalingi ir nenaudingi) gali b ti s kmingai panaudojami socialiniame darbe. A. Beisser, dalydamasis savo patirtimi, teigia: bu vo, ko pa si mo ky ti, o ma no negalia buvo labai atkakli mokytoja (Beisser, 2004, p. 86). Taigi negalia gali pamokyti tiek pat ne gal j, tiek aplinkinius: artimuosius, specialistus ir kt. Be abe jo, ne kiek vienas, kuris susiduria su sunkumais, yra vienodai link s tu r ti naudos iš j (McMillen, 1999). Tai la bai pri klau so nuo pro blemos po b džio, žmogaus patirties, amžiaus, klas s, kult ros, kuriai priklauso, nuo jo asmenyb s ir mo tyva ci jos ir, be abe jo, nuo žmo ni, ku rie sitraukia ši situacij, nes, kaip tei gia T. Gu e nard, labai svarbus kito žmogaus palyd jimas, vedimas, kad v l nepasinertume praeit. (Guenard, 2004, p. 21). Vadinasi, b tent, socialinis darbuotojas gali b ti tas žmo gus, kuris padeda klientui k rybiškai atrasti ir vertinti stiprybes ir, tuo remiantis, kurti naujas stiprybes (Payne, 2010; Hor ner ir kt., 1997). Anot D. Sa le e bey (2003), iš bet ko kios pa tirties ga li ma kaž ko iš mok ti. O kaip tei gia A. L. King, sugeb jimas atrasti kažk pozityvaus pa iuose negatyviausiuose gyvenimo vykiuose yra susij s su di desn s žmo gaus psi chi n s sveikatos ir brandos pasireiškimu (King, 2001, p. 59). Vadinasi, jeigu socialiniai darbuotojai sugeba pasteb ti ar, tiksliau sakant, atrasti, sunkiose savo klient situacijose, problemose kažk pozityvaus, kažk, iš ko galima pasimokyti ir gerai panaudoti, jei sugeba atskleisti šiuos dalykus klientams bei visuomenei, galima kalb ti apie dar b, sukuriant s lygas didesn s pagalbos proceso dalyvi psichin s sveikatos, brandumo ir savirealizacijos siekimui. Išvados 1. Mintis, kad kliento savirealizacija gali b ti socialinio darbo tikslas, skamba kaip nerealus, pernelyg didelis išš kis socialiniam darbuotojui praktikui. Ta iau savirealizacija, kaip socialinio darbo tikslas, minima socialinio darbo etikos kodeksuose. vai rius šios te mos as pek tus ap ta ria socialinio darbo teorijos (stipryb mis besiremianti, humanistin, egzistencin ). Taip pat ga li ma aptik ti or ga ni za ci j, vei kian i socialin je srityje ir sie kian i šio tiks lo. 2. Savirealizacijos, kaip socialinio darbo tikslo, gyvendinimo pagrindas yra 3 nuostatos socialini problem atžvilgiu. 3. Mokymosi poži ris skatina socialinius darbuotojus laikytis nuostatos, kad sud tingos situacijos ir problemos, su kuriomis susiduria klientas, n ra ab so liu iai negatyvios patirtys, nulemian ios
ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 žmogaus gyvenim. Tai yra gyvenimo dalis, iš kurios galima pasiimti naudos, pasimokyti. 4. Pasikeitimo poži ris ragina socialinio darbo specialistus geb ti žvelgti nepalankiose, sunkiose, žlugdan iose ir žalojan iose klient situacijose, kai ka da gal sa vi re a li za ci jai prie šin guo se klient gyvenimo procesuose, pozityvi ir au gi nan i patirt bei ja pa sinaudoti. Ragina suvokti, kad b tent, šios si tu a ci jos kaip tik yra ta vie na, ku ri ga li tapti tramplinu vidiniam poky iui ir socialini problem gelminiam sprendimui. 5. Giluminis poži ris padeda suvokti, kad socialin s problemos t ra gilesni problem simp tomai. Jis skatina socialinius darbuotojus orientuotis dar b su kliento asmenybe kaip visuma (o ne su atskiromis socialin mis problemomis), dirbti sudarant s lygas jo asmenyb s augimui, nes tik to kiu b du so cia li nes pro ble mas ga li ma išspr s ti iš es m s. 6. Ti k tina, kad kliento savirealizacijos kaip socialinio dar bo tiks lo gyvendinimas meta išš k ne tik socialinio darbuotojo asmenybei, bet ir pagalbos sistemai, t. y. reikalauja ne tik specifi ni pasaul ži rini princip laikymosi, bet ir atitinkamos organizacijos, profesionaliai pagalbai teikti. Klausimas, ko kia tai tu r t b ti sistema, kokiais bruožais ji tur t pasižym ti, kol kas lie ka atviras ir reikalingas tolimesni tyrim. Literat ra 1. Beis ser A., 2004, Skrydis be sparn. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 2. Bogdanova N., 2010, Egzistencin paradigma sociali nia me dar be ri bos ir ga li my b s. Acta Paedagogica Vilnensia. Nr. 24. P. 9 19. 3. Ca ta lan J. F., 2003, Dvasin patirtis ir psichologija. Vilnius: Dialogo kult ros institutas. 4. Vittadini G., 1997, Sogetto e bisonio. Educare per educarsi. Milano. 5. Co hen N. E., 1969, A so cial work ap pro ach. So cial work and so cial pro blems. Nr. 6. P. 362 391. 6. Colombero G., 2008, Vidinio išgijimo kelias. Vil nius: Katalik pasaulio leidiniai. 7. Co te C., 1996, Les com pe ten ces des clients et de leurs familles: des resourses a utiliser davantage. Inter ven tion. Nr. 12. P. 52 63. 8. Frankl V. E., 2009, Žmogus ieško prasm s. Vil nius: Katalik pasaulio leidiniai. 9. Frankl V. E., 2000, Nes moningas Dievas. Vil nius: Vaga. 10. Fromm E., 2007, Meil s me nas. Kau nas: Ver ba ve ra. 11. Gurenard T., 2004, Vil tis iš gat v s. Vilnius: Katalik pasaulio leidiniai. 12. Gurenard T., 2007, Stipriau už neapykant. Vil nius: Katalik pasaulio leidiniai. 13. Gla ser B., 1978, Theoretical Sensitivity. Mill Val ley, California: Sociology Press. 14. Gla ser B., 1998, Doing Grounded Theory: Issues and Discussions. Mill Valley, California: Sociology Press. 15. Hor ner N., Kin dred M., 1997, Using Exis ten tial and Hu man The o ries in So cial Work. Lon don: Open le arning foun da tion en ter pri ses. 16. King L. A., 2001, The hard ro ad to the go od li fe: The happy, mature person. Journal of Humanistic Psychology. Vol. 41, Nr. 1. P. 51 72. 17. Lietuvos socialini darbuotoj etikos kodeksas. Prieiga internetu: <www.mru ni.eu/.../socialinio.../lietuvos_socialiniu_darbuotoju_etikos_kodeksas/17socialiniu_darb_etik_kod.doc>. 18. Maslow A., 1989, Psichologiniai duomenys ir vertybi te ori ja. G rio kont rai. Vilnius: Mintis. P. 339 354. 19. Mas low A. H., 1993, The Fart her Re a ches of Hu man Nature. NY: Pen guin. 20. Mal sow A. H., 1998, To ward a Psy cho lo gy of Being. NY: Van Nost rand Rein hold. 21. Maslaw A. H., 2006, Motyvacija ir asmenyb. Vilnius: Apo stro fa. 22. McMillen J. C.,1999, Bet ter for it: How pe ople benefit from adversity. So cial work. Vol. 44. Iss. 5. P. 455 468. 23. Payne M., 2010, Hu ma nis tic so cial work: co re pirnciples in practice. Lon don: Ly ceum bo oks. 24. Pet ru žy t D., Gir dzi jaus kie n S., Gval dai t L., 2004, Subsidiarumo principas socialiniam darbuotojui s vei kau jant su klien tu. Socialinis darbas. Nr. 3 (2). P. 24 34. 25. Plu zek Z., 1996, Pastoracin psichologija. Vil nius: Amžius. 26. Programa Šv. Jono vaikai. 1999. Nepublikuotas rankraštis. 27. Ro gers C. R., 2005, Apie ta pim asmeniu. Vilnius: Via Rec ta. 28. Saleeby D., 2002, The Strengths per spec ti ve in So cial Work Practice. Boston: Allyn and Bacon. 29. So cial Work Co de of etics. Prieiga internetu: <www. socialworkers.org/pubs/code/code.asp>. 30. Sten srud R. H., 2000, Self-ac tualization. The en cyc lopedia of Psychology. T.7. 31. Va nier J., 1998, Bendruomen : atleisti ir šv sti. Vilnius: Ka ta li k pasaulio leidiniai. 32. Za chert C. I., 1998, Susitiksime mano rojuje. Vilnius: Alma Littera. 138
CLIENT S SELF-REALIZATION AS AIM OF SOCIAL WORK: UNDERLYING PRINCIPLES OF SOCIAL HELP Donata Petružyt Summary SOCIALINIAI MOKSLAI. VADYBA, EKONOMIKA Self-re a li za tion as the aim of so cial work is men tio ned in so cial work et hic co des. Ho we ver the re are no scien ti fic re se aself-realization as the aim of social work is mentioned in social work ethical codes. However there is not any wider scientific research on possibilities to accomplish such social work aim (to solve social problems through seeking client s self-realization) neither in Lithuania, nor in other countries. In this paper we present a research, the aim of which was to find out what attitudes and approaches to social problems are important when one seeks to create conditions for client s self-realization during the process of help. To achieve the aim the following research methods have been used: analysis of scientific literature (strengths-based perspective in social work, humanistic and existential theories in psychology, psychotherapy and social work) and analysis of complex qualitative research data (1 biographical interview, 4 autobiographical books, 6 interviews with social workers, documents of 3 organizations working in social sphere and clearly declaring their aim of seeking client s self realization). The results of the research revealed that there are 3 fundamental attitudes on which the implementation of client s self-realization as the aim of social work is based: 1) social problems could become the reason for essential changes in client s life; 2) social problems are extraordinary experience, which could be used later in life and which can be learnt from; 3) the causes of social problems often are deeper than the externally visible difficulties; these causes are related to lack of satisfaction of the essential, deepest needs of a human being. Social work based on such principles can create conditions for seeking true (inner) empowerment of customers and deeper solution of social problems. It is credible that implementation of client s self-realization as the aim of social work not only sets special requirements for the personality of a social worker (for his or her world view and basic principles), but also requires creation of a specific helping system. The characteristics of such a specific helping system remain the object of further scientific research. Keywords: social work, self realization, principles of helping, solutions to social problems, strengths-based theory of social work, humanistic and existential theories in helping professions. KLIENTO SAVIREALIZACIJA KAIP SOCIALINIO DARBO TIKSLAS: PAMATINIAI SOCIALIN S PAGALBOS PRINCIPAI Donata Petružyt Santrauka Savirealizacija, kaip socialinio darbo tikslas, minima Lietuvos ir kit ša li socialini darbuotoj etikos kodeksuose. Ta iau savirealizacijos, kaip socialinio darbo tikslo, gyvendinimo galimyb s pla iau nenagrin tos nei Lie tu vos, nei užsienio autori mokslin se publikacijose. Šiame straipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas išsiaiškinti, kokios nuostatos, poži riai socialines problemas yra svarb s siekiat sudaryti s ly gas klien to sa vi re a li za ci jai pa gal bos pro ce so me tu. Šiam tiks lui pa siek ti bu vo pa si telk ta teorin literat ros analiz (stipryb mis besiremianti socialinio darbo perspektyva, humanistin ir eg zis ten ci n teorijos psichologijoje, psichoterapijoje ir socialiniame darbe), taip pat kompleksinis kokybinis tyrimas (1 biografi nis in terviu; 4 autobiografi n s knygos; 6 socialini darbuotoj in ter viu; 3 so cia li n je srityje veikian i or ga ni za ci j, ku rios sa vo veik loje aiš kiai vardija ir klient savirealizacijos siek kaip tiks l, do kumentai). Iš tyrimo rezultat paaišk jo, kad kliento savirealizacijos, kaip socialinio darbo, tikslo gyvendinimas grindžiamas trimis poži riais: 1) so cialin s problemos gali tapti gili, esmini kliento gyvenimo pasikeitim priežastimi; 2) socialin s pro ble mos yra ypa tin ga pa tir tis, ku ri galima panaudoti tolimesniame gyvenime, iš kurios galima pasimokyti; 3) socialini problem priežastys neretai yra gilesn s nei išoriškai matomi sunkumai, susijusios su pa i gi liau si, esmini žmogaus poreiki nepatenkinimu. Tokiais poži riais besiremiantis socialinis darbas gali siekti tikrojo (vidinio) klient galinimo ir giluminio socialini problem sprendimo. Tik tina, kad kliento savirealizacijos, kaip socialinio darbo tikslo, gyvendinimas kelia ne tik specifi ni rei ka la vi m socialinio darbuotojo asmenybei (jo pasaul ži riniams principams), bet ir reikalauja kitokios (nei prasta) pagalbos sistemos k rimo. Šios kitokios pagalbos sistemos ypatyb s tolimesni mokslini tyrim objektas. Prasminiai žodžiai: socialinis darbas, savirealizacija, pagalbos principai, socialini problem sprendimas, stipryb mis besiremianti socialinio darbo teorija, humanistin ir eg zistencin teorijos pagalbos profesijose. teikta 2010-10-21 139