APSKAITOS IR FINANSŲ MOKSLAS IR STUDIJOS: PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS SCIENCE AND STUDIES OF ACCOUNTING AND FINANCE: PROBLEMS AND PERSPECTIVES eissn 2351-5597. 2016, vol. 10, no 1: 215-228 Article DOI: https://doi.org/10.15544/ssf.2016.20 ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITOS POLITIKA IR JOS ĮTAKA ŽEMĖS ŪKIO VERSLO SUBJEKTŲ FINANSINIAMS RODIKLIAMS Anotcij Dnutė Zinkevičienė, Nering Stončiuvienė, Lin Mrtirosinienė Aleksndro Stulginskio universitets, Lietuv Ilglikio mteriliojo turto (IMT) pskitos metodų psirinkims šindieninime ekonominių pokyčių, konkurencijos bei integrcinių procesų kontekste siejms su kūrybinės pskitos elementų tikymu. Stripsnyje kelim problem kip suformuoti žemės ūkio verslo subjekto IMT pskitos politiką ir kokią įtką vertinnt ūkio subjekto finnsinę būklę bei priimnt sprendimus ji dro psirinktiems finnsinims rodiklims. Šiuo tyrimu siekim tskleisti IMT pskitos politikos formvimo yptumus ir glims lterntyvs bei nusttyti psirinktų IMT pskitos politikos lterntyvų įtką finnsinims rodiklims. Metodologinį tyrimo pgrindą sudro pozityvioji pskitos teorij bei nkstesnių mokslinių tyrimų nlizė ir sintezė, loginio bstrhvimo, informcijos plyginimo, tvejo nlizės ir išvdų genervimo metodi. Teorinio tyrimo rezultti liudij, kd renkntis IMT pskitos politikos lterntyvs, pgrindinii veiksnii yr šio turto įkinojimo būdo ir nusidėvėjimo skičivimo metodo psirinkims. Atsižvelgint į ti, žemės ūkio verslo subjektuose siūlom formuoti keturis IMT pskitos politikos lterntyvs, kurios siejmos su šio turto vertinimu svikinos r perkinotos vertės būdis bei nusidėvėjimo skičivimu tiesiniu r produkcijos metodis. Alterntyvų įtk vertint pgl psirinktus finnsinius rodiklius, kurie trktuojmi kip reikšmingiusią įtką ūkio subjekto investicinim ptruklumui nuskntys rodiklii. Nudojnt tvejo nlizę pgl psirinktos žemės ūkio bendrovės duomenis nusttyt, kd plnkesnę informciją pie žemės ūkio bendrovės finnsinę būklę glim suformuoti tuomet, ki žemei ir psttms įkinoti psirinkts perkinotos vertės būds, o viss kits IMT vertinms svikin ir turto nusidėvėjims skičiuojms tiesiniu rb produkcijos metodis. Šių IMT pskitos politikos lterntyvų tikyms dro teigimą įtką skolos rodiklims, tčiu neigimi veiki turto pelningumo ir turto pyvrtumo rodiklius. Šis tyrims gli būti tspirties tšks tolesniems tyrimms, siekint vispusiškiu tskleisti IMT pskitos metodų įtką finnsinims rodiklims. Reikšminii žodžii: ilglikio mteriliojo turto pskitos metodi, pskitos politik, žemės ūkio verslo subjekti, finnsinii rodiklii. JEL kodi: M41, Q14. Įvds Žemės ūkio verslo subjekti svo veikloje nudoj dug ir brngus ilglikio mterilus turto (toliu IMT). Vertinnt žemės ūkio verslo subjekto finnsinę būklę ir veiklos rezulttus, yptingi svrbus šio turto pskitos metodų psirinkims, kuris turi įtkos finnsinių tskitų kokybei ilglikėje perspektyvoje. Renkntis IMT pskitos tvrkymo būdus ir metodus, svrbu įvertinti jų poveikį ne tik tskitinio likotrpio, bet ir vėlesnių likotrpių rezulttms, nes suformuot IMT pskitos politik dro įtką finnsinims rodiklims. Formuojnt IMT pskitos politiką šindieninime ekonominių pokyčių, konkurencijos bei integrcinių procesų kontekste pskitos metodų psirinkims siejms su kūrybinės pskitos elementų tikymu. Kūrybiškums, Mckevičius ir Svicko (2015) nuomone, psireiški tuo, kd formuojnt pskitos politiką ieškom skirtingų vrintų, kip iš reglmentuojnčių teisės ktų leidžimų pskitos metodų psirinkti tuos, kuriuos tiknt būtų glim pteikti tokius ūkio subjekto finnsinius rezulttus, kurie prodytų tikslesnę ir objektyvesnę informciją pie ūkio subjekto finnsinę būklę ir veiklos tendencijs. Formuojnt pskitos politiką, žemės ūkio verslo subjekti privlo likytis visuotini pripžintų pskitos principų ir reglmentų, krtu derinnt šios verslo škos yptumus. Žemės ūkio verslo subjekti sunkiu, nei kitą ekonominę veiklą vykdntys subjekti, gli keisti svo veiklos pobūdį, nes lbi sunku persiorientuoti į kitą gmybą, pvz., nuo mėsos į pieno gmybą ir tvirkščii (Sedlcek, 2010). Atsižvelgint į ūkininkvimo tipą, žemės ūkio veikloje nudojms specifinis IMT. Žemės ūkio veiklos sezoniškums lemi ti, kd nemž dlis IMT nudojm ne ištisus metus, todėl investicijos į IMT turi būti pgrįstos ilglike žemės ūkio subjekto veiklos perspektyv, o šio turto pskitos politik siejm su ūkio subjekto veiklos specifik. Psirinkti pskitos metodi turi būti pgrįsti, titikti žemės ūkio verslo sąlygs ir tspindėti būsimą tikėtiną ekonominę nudą bei didinti ūkio subjekto vertę. IMT pskitos politikos formvimo spekti lemi skirtingus rezulttus pgrindinėse finnsinėse tskitose, o ti sąlygoj finnsinių rodiklių pokyčius ir jų suponuojmus informcijos vrtotojų sprendimus. Šindieninėmis sąlygomis yptings susirūpinims yr siejms su siekiu identifikuoti finnsinius rodiklius, kurių teikim informcij būtų reikšming ūkio subjekto rezulttyvus funkcionvimo bei nudos svininkui r investuotojui kūrimo tžvilgiu. Šerėnitės ir Ginevičius (2013) nuomone, ūkio subjekto veiklos rezulttus tspindi dugelis kiekybinių rodiklių, tčiu norint objektyvii įvertinti ūkio subjekto finnsinę būklę ir veiklos rezulttus, svrbu skičiuoti ir vertinti sntykinius finnsinius rodiklius. Choong (2013) teigi, jog šindienos žinių ekonomikoje didelis susirūpinims yr siejms su siekiu rsti geriusius finnsinius rodiklius, kurie identifikuotų teigimus ir neigimus veiksnius, sąlygojnčius ūkio subjekto veiklos efektyvumą. Bker (2011) nuomone, IMT įkinojimo būdo psirinkims svrbus vertinnt skolos, pelningumo ir turto grąžos rodiklius. Delen, Kuzey ir Uyr (2013) pžymi, kd nėr iškus ir visuotini sutrts finnsinių rodiklių, kurie nlizuojmi vertinnt spendimų priėmimo teisingumą, sąršs. Copyright 2016 The Authors. Published by Aleksndrs Stulginskis University. This is n open-ccess rticle distributed under the Cretive Commons Attribution-NonCommercil 3.0 Unported license, llowing third prties to shre their work (copy, distribute, trnsmit) nd to dpt it, under the condition tht the uthors re given credit, tht the work is not used for commercil purposes, nd tht in the event of reuse or distribution, the terms of this license re mde cler.
Kelim mokslinė problem: kip suformuoti žemės ūkio verslo subjekto ilglikio mteriliojo turto pskitos politiką ir kokią įtką vertinnt ūkio subjekto finnsinę būklę bei priimnt sprendimus ji dro psirinktiems finnsinims rodiklims. Tyrimo tiksls išnlizvus ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos formvimo yptumus ir glims lterntyvs, nusttyti IMT pskitos politikos įtką finnsinims rodiklims. Tyrimo uždvinii: 1) išnlizuoti IMT smprtą ir pteikti šio turto pripžinimo kriterijus; 2) išnlizuoti žemės ūkio verslo subjektų IMT pskitos politikos formvimo yptumus ir pteikti glims lterntyvs; 3) įvertinti suformuotos IMT pskitos politikos įtką finnsinims rodiklims. Tyrimo metodik Metodologinį tyrimo pgrindą sudro pozityvioji pskitos teorij. Mokslinių tyrimų nlizė leidži dryti išvdą, kd vdovujntis ši teorij grindžims pskitos metodų psirinkims ir siekim ištirti veiksnius, kurie lemi pskitos metodų psirinkimą. Anlizuojnt IMT smprtą bei pripžinimą, pskitos ir įkinojimo bei nusidėvėjimo skičivimo metodų psirinkimą vdovujmsi mokslinės litertūros ir norminių ktų nlizės ir sintezės metodis. Teorinio tyrimo rezultti ir loginio bstrhvimo metods sudro pgrindą IMT pskitos metodų psirinkimo lterntyvoms formuoti. Suformuotų IMT pskitos politikos lterntyvų įtk finnsinims rodiklims vertinm psitelkus tvejo nlizę ir tiknt informcijos plyginimo bei išvdų genervimo metodus. Tyrimo rezultti 1. Ilglikio mteriliojo turto pibūdinims ir pripžinims Žemės ūkio verslo subjektų turts nevienodi pnudojms uždirbnt pelną, todėl lbi svrbu teisingi turtą priskirti ilglikim ir trumplikim. Pgl Europos Prlmento ir Trybos direktyvą 2013/34/ES ilglikiu turtu pripžįstms įmonės veikli skirts ilglikio nudojimo turts. Lietuvos verslo įmonėse tikoms 2-sis verslo pskitos stndrts Blnss (VAS 2) ilglikio turto pibrėžimą sukonkretin ir nurodo, kd ti turts, kurį įmonė nudoj ekonominei nudi guti ilgiu kip dvylik mėnesių. 16-sis trptutinis pskitos stndrts Nekilnojms turts, įrng ir įrengimi (TAS 16) ilglikį mterilųjį turtą pibrėži kip mterilųjį turtą, kuris ) skirts prekėms gminti, pslugoms teikti, nuomoti r dministrcinims tikslms ir b) numtoms nudoti ilgiu nei vieną tskitinį likotrpį. Tuo trpu 12-jme VAS Ilglikis mterilusis turts dr išskirims ir trečis kriterijus, nuskntis, kd šio turto įsigijimo (psigminimo) svikin turi būti ne mžesnė už įmonės nusisttytą minimlią ilglikio mteriliojo turto vieneto vertę. Minimlios vertės kriterijus išskyrims siejms su pskitos optimlumo principu, siekint, kd ilgą liką nudojmi mžverčii dikti nepgrįsti nepdidintų pskitos tvrkymo sąnudų. Svobod (2007) dro išvdą, kd IMT pnšii suvokims tiek trptutiniuose, tiek ir šlių ncionliniuose pskitos reglmentuose bei pžymi, kd kiekviens ūkio subjekts šį turtą identifikuoj pgl reikšmingumo ir tikro bei teisingo vizdo pteikimo finnsinėse tskitose principus. Dugum mokslininkų svo tyrimuose ilglikį mterilųjį turtą pibūdin gn pnšii. Sticney ir Weil (2000) nuomone, IMT ti žemė, pstti, įrengimi bei įrng, kurie nudojmi įmonės veikloje ilgiu nei metus ir nėr skirti perprduoti. Pnšius kriterijus išskiri ir Hber (2003), teigdms, kd ilglikiu mteriliuoju turtu yr toks turts, kurio nenumtom sunudoti r prduoti per metus ir kuris yr vertings ekonominim subjektui uždirbnt pjms teityje. Listokin (2011) tip pt pžymi, kd IMT yr toks, kuris nėr likvidus rb lengvi prduodms. Tuo trpu VAS 12 nurodoms dr viens kriterijus, t.y. minimli ilglikio mteriliojo turto vieneto vertė. Kondrkov (2012) pstebi, kd be nudojimo trukmės, kin yr viens iš kriterijų, pdedntis tskirti ilglikį turtą nuo trumplikio. Stungurienė ir Christusks (2013) išskiri šiuos ilglikio mteriliojo turto bruožus: turts dugelį krtų nudojms gmybos r pslugų procese, jo vertė didesnė už įmonės nusisttytą minimlią vertę, turts turi svininką, turto nudojimo liks yr ilgesnis nei vieneri meti ir turts turi uždirbti pjms. Apibendrinnt glim dryti išvdą, kd nlizuotuose IMT pibūdinimuose kcentuojms šio turto nudojims įmonės veikloje ekonominei nudi guti ilgiu nei vienerius metus bei šio turto vieneto vertė. Pripžįstnt ir registruojnt pskitoje IMT turi būti vdovujmsi požymiis, kurie nuskyti TAS 16 ir VAS 12. Šiuose reglmentuose bendr ti, kd juose nurodom, jog mterilusis turts turi būti priskirims ilglikim turtui ir registruojms pskitoje, jei: ) įmonė pgrįsti tikisi guti iš turto ekonominės nudos būsimisiis likotrpiis ir b) įmonė gli ptikimi nusttyti turto įsigijimo (psigminimo) svikiną. Tčiu VAS 12 numtyti ir ppildomi požymii: ) įmonė ketin jį nudoti ilgiu nei vienerius metus; b) turto įsigijimo (psigminimo) svikin yr ne mžesnė už minimlią ilglikio mteriliojo turto svikiną, įmonės nusisttytą kiekvieni turto grupei ir c) įmonei yr perduot rizik, susijusi su mteriliuoju turtu. Kitų šlių ncionliniuose reglmentuose, pvz. Vietnmo (Binh, 2014), IMT pripžinimo požymii tip pt yr lbiu detlizuoti, nei TAS 16, ir ppildomi juose kcentuots nudojimo liks bei minimli vertė. Tuo trpu Rumunijoje IMT pripžinimo kriteriji (nudojimo trukmės ir tikslo) titink TAS reiklvimus, o vertės kriterijus tsiskyt (Istrte, 2012). Csősz (2013) nusttė, kd dugum Rumunijos mžų ir vidutinių įmonių, pripžindmos IMT, vdovujsi mokesčių teisės ktuose nusttyt verte ir nudingo trnvimo liku, tčiu krtis tsižvelgim ir į ekonominius požymius. Minimlios vertės požymis siejms su ilglikio mteriliojo turto vieneto ir IMT objekto psirinkimu. Pgl TAS 16 ir VAS 12 IMT objektu, kurio nusidėvėjims skičiuojms, gli būti tskirs turto vienets rb turto vieneto 216
sudedmoji dlis, o pgl VAS 12 tm tikris tvejis tskirus identiškus vienrūšius turto vienetus glim sujungti į vienrūšių turto vienetų grupę ir nusidėvėjimą skičiuoti kip vieno objekto. Išnlizvęs Čekijos ptirtį Svobod (2007) dro išvdą, kd šioje šlyje tskirų turto vienetų sujungims į vieną objektą nėr įprsts ir gli būti sutinkms tik žemės ūkyje, pvz., pgrindinės bndos gyvūni. Tuo trpu Stungurienė ir Christusks (2013) pstebi, kd tm tikro ilglikio turto vieneto skidyms į tskirs sudėtines dlis turi būti ekonomiški pgrįsts, nes kyl problemų nusttnt tskirų sudėtinių dlių įsigijimo svikiną, pdidėj drbo sąnudos. Wood (2014) nuomone, turto vienets (pskitos objekts) pim visus komponentus, kurie yr funkciški trpusvyje susiję, todėl mokesčių tikslis turto vienetą skidnt į tskirus komponentus, kurių nudojimo trukmė skirisi, tos sudėtinės dlys bus tskiris turto vienetis, o tuo pčiu ir tskiris pskitos objektis. Wlkowik (2014), svo tyrimuose nlizvęs Jungtinės Krlystės, Lenkijos ir Vokietijos ptirtį, nusttė, kd vienrūšių turto vienetų grupės nusidėvėjims buvo tikoms tik Vokietijoje ir Jungtinėje Krlystėje, nes ti leidžim vietos mokesčių įsttymis. Tuo trpu Lenkijoje nei viens iš respondentų netikė šio būdo, nes mokesčių tikslis neleidžim skičiuoti vienrūšių turto vienetų grupės nusidėvėjimą, nors pskitos reglmentuose toki glimybė numtyt. Tigi, tik įvertinus konkrečią situciją įmonėje, glim nuspręsti r tiksling tskirus nereikšmingus ilglikio nudojimo objektus sujungti į vieną pskitos objektą rb tm tikrą objektą skidyti į tskirs sudėtines dlis ir jų vertę lyginti su nusisttyt minimli ilglikio mteriliojo turto verte. Mckevičius ir Svicks (2015) svo tyrimuose priėjo prie išvdos, kd ilglikio mteriliojo turto pripžinimo požymių nesilikyms yr viens iš populiriusių mnipulivimo būdų kūrybinėje pskitoje. Apibendrinnt glim teigti, kd pripžįstnt ilglikio mteriliojo turto objektus, būtins profesionlums ir tinkms pripžinimo požymių tikyms. 2. Ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos formvims Ilglikio mteriliojo turto pskitos politik yr sudėtinė ūkio subjekto pskitos politikos dlis. Ji formuoti skirts 16-sis trptutinis pskitos stndrts Nekilnojms turts, įrng ir įrengimi (TAS 16). Ncionliniu lygmeniu šio turto pskit reglmentuojm 12-jme verslo pskitos stndrte Ilglikis mterilusis turts (VAS 12). Formuojnt IMT pskitos politiką remimsi ir kitų pskitos reglmentų nuosttomis, iš kurių tiksling pminėti 17-jį trptutinį pskitos stndrtą Nuom (TAS 17) bei 20-jį verslo pskitos stndrtą Nuom, lizings (finnsinė nuom) ir pnud (VAS 20), 36-ąjį trptutinį pskitos stndrtą Turto vertės sumžėjims (TAS 36) ir 23-ąjį verslo pskitos stndrtą Turto vertės sumžėjims (VAS 23), 13-jį trptutinį finnsinės tskitomybės stndrtą Tikrosios vertės nusttyms (TFAS 13) bei 32-jį verslo pskitos stndrtą Tikrosios vertės nusttyms (VAS 32), finnsinėms tskitoms rengti skirtus stndrtus. Mokslininkų tyrimi, susiję su ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos psirinkimu, skirti šio turto smprtos, klsifikvimo, įkinojimo, pirminio ir vėlesnio registrvimo pskitoje, nusidėvėjimo, remonto, rekonstrukcijos ir eksplotvimo pskitos bei pteikimo finnsinėse tskitose problemoms spręsti. Trptutinii ir ncionlinii pskitos reglmenti numto kip įkinoti ilglikį mterilųjį turtą jį įsigijus ir vėliu pskitnt bei pteikint finnsinėse tskitose. TAS 16, TAS 40 ir VAS 12 nurodyt, kd įsigijus r psigminus IMT ir investicinį turtą, jis pirmą krtą registruojms pskitoje įsigijimo (psigminimo) svikin. Pgl šiuos pskitos stndrus bei Europos Prlmento ir Trybos direktyvą 2013/34/ES įsigijimo svikin pibrėžim kip mokėtin kin ir ppildomos išlidos, tėmus suteikts įsigijimo kinos nuolids. TAS 16 ir VAS 12 įsigijimo svikinos smprt sukonkretint ir išvrdint, kurios išlidos gli būti įskitomos į svikiną ir kurios neįskitomos. Trptutiniuose ir ncionliniuose reglmentuose bendr ti, kd į įsigijimo (psigminimo) svikiną neįskitomos bendrosios ir dministrcinės sąnudos. Pgl VAS 12 nuostts ūkio subjekts pskitos politikoje gli psirinkti vieną iš lterntyvų dėl negrąžinmo pridėtinės vertės mokesčio registrvimo pskitoje: ) negrąžinmą pridėtinės vertės mokestį įskityti į turto įsigijimo svikiną rb b) negrąžinmą pridėtinės vertės mokestį įskityti į tskitinio likotrpio bendrąsis ir dministrcines sąnuds. Negrąžinmo PVM registrvimo pskitoje metodikos psirinkims reikšmingiusią įtką įmonės veiklos rezulttui ir finnsinei būklei dro ilglikio mteriliojo turto pirminio pripžinimo metu, todėl jo įskityms į IMT svikiną didin per tskitinį likotrpį gunmą pelną ir turto vertę. Tuo trpu negrąžinmą PVM įskičius į bendrąsis ir dministrcines sąnuds gunms mžesnis tskitinio likotrpio, kuriuo buvo įsigyts šis turts, pelns ir mžesnė ilglikio mteriliojo turto vertė. Viens reikšmingiusių skirtumų, nusttnt IMT svikiną, pgl ncionlinius ir trptutinius pskitos reglmentus yr IMT įsigyti gutų pskolų plūknų kpitlizvims: pgl VAS šios plūknos turi būti pripžįstmos sąnudomis tą tskitinį likotrpį, už kurį yr pskičiuotos, o pgl TAS kpitlizuojmos kip turto įsigijimo svikinos dlis. Užregistruots ilglikis mterilusis turts vėliu pskitoje gli būti pskitoms įsigijimo svikin rb perkinot verte, o finnsinėse tskitose pteikims svikin rb perkinot verte, tėmus sukuptą nusidėvėjimą ir to turto vertės sumžėjimą. Investicinis turts vėliu gli būti pskitoms įsigijimo svikin rb tikrąj verte. Apskitnt investicinį turtą tikrąj verte, jo nusidėvėjims neskičiuojms. Finnsinėse tskitose jis pteikims svikin, tėmus sukuptą nusidėvėjimą ir to turto vertės sumžėjimą rb tikrąj verte. Mokslininkų tyrimi ilglikio mteriliojo turto įkinojimo klusimu nėr bigtinii ir nepteiki vieningos nuomonės kip teisingiu įkinoti šį turtą (1 lentelė). 217
1 lentelė. Ilglikio mteriliojo turto įkinojimo būdų nlizė mokslininkų drbuose Įkinojimo būds Perkinot vertė Svikin Autorius Richrd (2015) Snhuj (2014) Trifn ir Antonkin (2014), Csősz (2013b) Bker (2011) Tlngiov ir Cern (2011) Beig (2006) Christensen ir Nikolev (2013) Černius (2012) Kondrkov (2012), Rudžionienė (2010) Įkinojimo būdo vertinims Viens iš svrbiusių perkinotos vertės būdo privlumų yr ts, kd sudrom glimybė pteikti tikslesnę ilglikio mteriliojo turto vertę ir glim mtyti turto rinkos kinos kitimo tendencijs. Investuotojų sprendimi siejmi su būsim grąž, todėl perkinotos vertės būdo tikyms gerin jų gebėjimą numtyti būsims pjms ir pinigų srutus. IMT vertinims perkinotos vertės būdu suteiki svrbią svlikę informciją pie įmonės relią ekonominę pdėtį. Vien iš svrbiusių problemų norint tikyti perkinotos vertės būdą yr ktyvios rinkos nebuvims, todėl teisingos tikrosios vertės nusttyms ūkio subjektms brngii kinuoj, pdidėj udito sąnudos, nes uditorims sunku ptikrinti kip nusttytos tikrosios vertės perkinojimo dieną. IMT perkinojims turėtų būti tliekms pknkmi regulirii, kd pskitinė vertė lbi nesiskirtų nuo tos, kuri yr blnso dtą ktyvioje rinkoje. Psisko už įkinojimą tikrąj verte, nes jis prnšesnis už įsigijimo svikinos būdą. Autorės tyrimų rezultti liudij, kd įkinojims įsigijimo svikin pteiki plnkesnę informciją vertinnt pelningumą ir turto grąžą, nes gunms didesnis grynsis pelns, o mžesnės vertės turts sukuri didesnę turto grąžą. Tikrosios vertės būdo tikyms plnkesnis vertinnt skolos rodiklius, nes tikėtin, jog skol bus pskirstyt didesnės vertės turtui. IMT vertinims tikrąj verte turi potencilo suteikti vertingos grįžtmosios informcijos vrtotojms bei gli pkeisti jų lūkesčius, nes turto įkinojims tliekms remintis dbrtinėmis ekonominėmis sąlygomis. Tčiu vertinims perkinot verte yr lbiu rizikings, nes turto tikroji vertė rinkoje ne visd didėj, todėl prktikoje įmonės pirmenybę teiki svikinos būdui. Ilglikio mteriliojo turto perkinojims dugiusii nudos duod, ki jis tliekms didesnės vertės turtui, tokim kip nekilnojmsis turts (žemė, pstti), trnsporto priemonės, mšinos bei įrengimi. Atliktuose tyrimuose priėjo prie išvdos, kd vdovi, kurie tstovuj išorės suinteresuotąsis šlis, nefinnsinim turtui (įskitnt ir IMT) vertinti pprsti psirenk svikinos būdą. Apskitos optimlumo, finnsinės bei mokesčių pskitos suderinimo požiūriis įvertinims svikinos būdu turėtų vyruti ir teityje. Psisko už svikinos būdą, nes perkinot vertė nusttom tsižvelgint į relią turto kiną ir prodo sąlyginę turto vertę, tčiu ji yr netiksli, nes gli skirtis nuo relios sndorio kinos, todėl perkinotos vertės būds prktikoje reti nudojms. Vertinimo svikin būdo pgrindinis tiksls teisingi įkinoti turtą, priskirint turto vertei viss su jo įsigijimu bei psigminimu susijusis pgrindines išlids, tčiu tiknt šį būdą nusttyt turto vertė teiki ribotą grįžtmąją informciją vrtotojms, nes nesikeiči likui bėgnt. Iš 1 lentelės mtyti, kd pstrojo dešimtmečio moksliniuose tyrimuose psiskom už perkinotos vertės būdo tikymą. Ti rgumentuojm tuo, kd šindieninime ekonominių pokyčių, konkurencijos bei integrcinių procesų kontekste perkinotos vertės būds teisingiu tspindi relią ekonominę pdėtį ir būsimą tikėtiną ekonominę nudą už šį turtą. Ši pskitos informcij yr betrpiški susijusi su įmonės vertės kūrimu. Istrte (2012) tlikts tyrims liudij, kd 85 proc. Bukrešto vertybinių popierių biržoje įršytų bendrovių perkinotos vertės būdą tiko psttms, o 54 proc. kitų grupių turtui perkinoti. Šiuos rezulttus ptvirtin ir Csősz (2013b) tlikts tyrims, kuriuo nusttyt, kd pgrindinis nlizuotu likotrpiu perkinojms turts Rumunijos įmonėse buvo pstti. Dugum Csősz (2013) nlizuotų Rumunijos mžų ir vidutinių įmonių IMT vertin mišrii, t.y. tiko ir svikinos, ir perkinotos vertės būdus. Csősz (2013b) nusttė, kd subjektų, kurie nudoj mišrius IMT vertinimo būdus, t.y. svikiną ir perkinotą vertę, IMT vertė didesnė nei tų subjektų, kurie turtą vertin perkinotos vertės būdu. Pgl Lietuvos ūkių pskitos duomenų tinklo duomenis (Ūkių veiklos rezultti, 2015) žemės ūkio subjektuose gmybinii pstti, priklusomi nuo turimo žemės ploto sudro 10-14 proc., o nuo ūkininkvimo tipo 14-20 proc. viso ilglikio mteriliojo turto. Tuo trpu žemė su gmybiniis psttis krtu, priklusomi nuo turimo žemės ploto sudro 39-44 proc., o nuo ūkininkvino tipo 30-65 proc. viso ilglikio mteriliojo turto. Kdngi žemė ir pstti nudojmi gn ilgą liką, o ūkininkvimo tipą žemės ūkyje sudėting pkeisti, todėl perkinotos vertės būdo psirinkims žemei ir psttms įkinoti yr svrbus formuojnt žemės ūkio veiklą vykdnčio subjekto IMT pskitos politiką. Buer (2014) nusttė, kd turto vertei didelės įtkos gli turėti liks ir bnkroto grėsmė. Svikinos metodo tikyms, ki nėr glimybės blnse prodyti didesnę, rinkos vertę titinknčią, turto vertę rb nesugebėjims tinkmi įvertinti turto tikrosios rinkos vertės, sąlygoj ti, kd finnsinėse tskitose pteikt ūkio subjekto finnsinė būklė skirisi nuo relybės. 218
Christensen ir Nikolev (2013) dro prielidą, kd perkinotos vertės būds, vertinnt nelikvidų nefinnsinį turtą, gli būti socilii optimlus tik tuomet, jei pskit pgl tikrąją vertę yr susijusi su teigimis išorės veiksniis, kurie viršij perkinotos vertės būdo tikymo sąnuds. Mogylov (2014), tyrusi IMT perkinojimo problems Ukrinos žemės ūkio bendrovėse, priėjo prie išvdos, kd dėl normtyvinių teisės ktų trūkumo ir jų nesuderinmumo turto perkinojimo prktik žemės ūkio bendrovėse neveiksming, o pirmenybė teikim mokestinės pskitos reiklvimms. Kdngi buhlterii svo drbe įprtę vdovutis griežti reglmentuotomis tisyklėmis, siūlom tlikti vienkrtinį žemės ūkio subjektų ilglikio mteriliojo turto vertės indeksvimą kiekvieni turto grupei tiknt vieningi nusttytus koeficientus. Apibendrinnt glim teigti, kd pteikti mokslinii tyrimi netsko į klusimą, kurį IMT įkinojimo būdą tikyti, nes besikeičinčios ekonominės plinkybės, konkurencij ir globlizcijos procesi iškeli vis nujų klusimų. Norint suprsti šis problems ir surinkti ptikimus įrodymus dėl svikinos r perkinotos vertės būdo tikymo, reiki dugiu išsmesnių mokslinių tyrimų (Snhuj, 2014; Christensen ir Nikolev, 2013). Snhuj (2014) nuomone, priežsčių tyrinėjims sudro prielids išsiiškinti kip vrtotoji interpretuoj svikinos ir perkinotos vertės būdu sudryts finnsines tskits ir yr būtins siekint pgerinti pskitos stndrtus. Autorius siūlo trptutinei pskitos stndrtų vldybi perglvoti, r svikinos ir perkinotos vertės būdų įteisinims stndrtuose duod tą rezulttą, kurio buvo tikimsi. Tigi, psirinkts turto įvertinimo būds turi būti pgrįsts, titikti ūkio subjekto verslo sąlygs ir tspindėti būsimą tikėtiną ekonominę nudą. Nors ilglikio mteriliojo turto vertinims svikin tspindi su jo įsigijimu bei psigminimu susijusis pgrindines išlids, tčiu šio turto vertinims perkinot verte turi potencilo suteikti vertingos grįžtmosios informcijos vrtotojms. Todėl šio tyrimo utorių nuomone, žemės ūkio subjektų žemei, psttms ir kitiems didelės vertės bei ilgą nudojimo liką turintiems objektms tiksling tikyti perkinotos vertės būdą. Perkinojims turėtų būti tliekms pknkmi regulirii, kd turto blnsinė vertė lbi nesiskirtų nuo tos, kuri yr blnso dtą ktyvioje rinkoje. Pgl TAS 16 ir VAS 12 ilglikio mteriliojo turto grupę sudro pnšus pobūdžio ir nudojimo įmonės veikloje turts. VAS 12 pteikti IMT grupių pvyzdžii yr lbiu detlizuoti nei TAS 16. VAS 12 kcentuojm, kd kiekvien verslo orgnizcij svo nuožiūr nustto IMT grupių skičių ir rūšis. Tigi, priklusomi nuo verslo orgnizcijos veiklos pobūdžio IMT grupių skičius ir rūšys gli skirtis. Ducu ir Dim (2012) ilglikį mterilųjį turtą skirsto į tokis grupes: žemė, pstti ir sttinii, techninė įrng, gyvūni ir ugli, įvirūs įrnkii, įrengimi, biuro įrng, bldi. Tiksling pstebėti, kd Lietuvoje iki 2016 m. susio 1 d. pgl 17-ąjį VAS Biologinis turts ir 2-jį VAS Blnss gyvūni ir ugli nebuvo skirstomi į ilglikį ir trumplikį turtą ir blnse buvo pteikimi tskiroje turto grupėje. Nuo 2016 m. susio 1 d. šis turts bus skirtoms į ilglikį ir trumplikį ir blnse pteikims kito ilglikio turto rb tsrgų stripsniuose. Pgl VAS 12 ir TAS 40 yptingą IMT grupę sudro investicinis turts, kurim priskirim žemė, pstti r jų dlis rb žemė krtu su psttis, kurį jo svininks rb jo gvėjs pgl finnsinės nuomos sutrtį liko tik pjmoms iš to turto nuomos ir (rb) to turto vertės pdidėjimo guti. Istrte (2012) Rumunijoje tliktis tyrimis nusttyt, kd šios šlies ūkio subjekti ilglikime mterilijme turte neišskiri investicinio, biologinio r ilglikio turto, likomo prduoti, grupių. Svrbiu ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos elementu yr šio turto nusidėvėjimo pskit. Šindieninėje finnsinėje pskitoje ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimo pskit suvokim kip pskirstymo, o ne kip vertinimo process. Skičiuojnt nusidėvėjimo išlids svrbūs trys kintmieji: 1) nudingo trnvimo liko nusttyms; 2) likvidcinės vertės nusttyms; 3) nusidėvėjimo metodo psirinkims. Păvăloi (2013) nuomone, vertinnt ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimą yptings dėmesys skirims šio turto ekonominio gyvvimo likui. Skirtingų nusidėvėjimo metodų psirinkims lemi skirtumus finnsinėse tskitose. Šių metodų psirinkims turi įtkos vldymo sprendimms ir investuotojų elgseni, nes ti gludžii susiję su sprendimis dėl kpitlo investicijų. Binh (2014), Stungurienė ir Christusks (2013), Smolyk (2012) nusidėvėjimo metodo psirinkimą siūlo sieti su sntykine ekonomine nud, kurią generuoj konkretus IMT. Ekonominės nudos gvimą minėti utorii siūlo sieti su veikl, kurioje nudojms IMT, pvz., metlų pdirbims, produktų perdirbims ir pn. Todėl utorii siūlo įmonėms periodiški peržiūrėti IMT nusidėvėjimo metodiką ir tsižvelgint į reikšmingą turto generuojmos ekonominės nudos psikeitimą, psirinkti įmonei tokius metodus, kurie leistų sutupyti pyvrtines lėšs. TAS 16 ir VAS 12 numtyt, kd ilglikio mteriliojo turto nudėvimosios vertės pskirstymui per jo nudojimo liką gli būti nudojmi skirtingi nusidėvėjimo metodi. Pgl TAS 16 ir VAS 12 gli būti tikomi tiesiogii proporcings (tiesinis), produkcijos ir dvigubi mžėjnčios vertės nusidėvėjimo metodi. Be to, VAS 12 dr numtyts ir metų skičius metods. TAS 16 nurodyt, kd psirinkts nusidėvėjimo skičivimo metods turi būti tikoms nuoseklii kiekvieną tskitinį likotrpį, išskyrus tvejus ki psikeiči lukim iš to turto ekonominė nud. Ncionlinime bei trptutinime stndrtuose pžymim, kd nusidėvėjimo skičivimo metods turi būti periodiški, bet ne rečiu kip metinių finnsinių tskitų dtą, peržiūrims ir jei yr nusttyts reikšmings lukimos iš to turto ekonominės nudos psikeitims, nusidėvėjimo skičivimo metods turi būti pkeists tip, kd titiktų psikeitusią situciją. Tuo trpu De Wegenere ir Wielhouwer (2011) nuomone, optimlu yr tuomet, ki psirinkts nusidėvėjimo metods per nudojimo liką negli būti pkeists. Autorių tliktų tyrimų rezultti liudij, kd norinčių pkeisti nusidėvėjimo metodą būn dugiu tuomet, ki yr glimybė įmonės nuostolius perkelti iš vieno tskitinio likotrpio į kitą, nei tuomet, ki neleidžim nuostolių perkelti. Zuc (2013) nuomone, ki tm pčim ūkinim fktui registruoti pskitos reglmentuose numtytos kelios lterntyvos, tuomet neglim teigti, kd rezultts yr objektyvus. Tokiu tveju jis gli būti tik sntykinis ir 219
netiesiogii dryti įtką pskitos rezulttms. Šii nuomonei pritri Singh ir Shrm (2015), teigdmi, kd kriterijų nebuvims, siekint nusttyti protingą ilglikio turto nusidėvėjimo normą, gli sukurti netikrumą sistemoje. Rdu (2013), tyrusi nusidėvėjimo įtką gmybos išlidoms, pdrė išvdą, kd skičiuojnt nusidėvėjimą ne produkcijos metodu, o visis kitis metodis, ne visd prodomos teisingos ir pgrįstos gmybos išlidos. Autorė siūlo psvrstyti glimybę nusidėvėjimą į gmybos išlids įtrukti tsižvelgint į gmybos pjėgumų pnudojimo mstą. Be to, nusidėvėjims į gmybos išlids turi būti įskitoms tol, kol turts fktiški nudojims, todėl siūlo ksmet perskičiuoti nusidėvėjimo sums pgl dbrtinę turto vertę ir numtomą jo nudojimo trukmę, net jei finnsinėje pskitoje turts yr visiški nudėvėts. Nusidėvėjimo įtką mokesčių lengvtoms, infliciji ir ekonomikos ugimui tyrę Singh ir Shrm (2015) siūlė, kd nusidėvėjimo norm, leidžim mokesčių tikslis, turi būti lygi fktinei ekonominei nusidėvėjimo normi. Autorii pripžino, kd prktiški yr sunku pskičiuoti kiekvieno ilglikio turto objekto tikrąjį ekonominį nusidėvėjimą. Jų nuomone, reiki dugiu mokslinių tyrimų siekint rsti tinkmą vienodą metodą pgrįsti nusidėvėjimo normi pskičiuoti. Schündeln (2013) tyrimi Indonezijoje liudij, kd nusidėvėjimo normos užsienio kpitlo prmonės įmonėse yr didesnės nei vietos kpitlo įmonėse, nes užsienio kpitlo įmonės nudoj pžngesnes technologijs, kurios greičiu nuvertėj. Tiknt tiesinį metodą per visą turto nudingo nudojimo liką priskitom vienod nusidėvėjimo sum. Smolyk (2012) dro išvdą, kd ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimo lipsnis džni vertinms lyginnt fktinį nudojimo liką su nusttytu nudingo nudojimo liku. Šią prktiką, utorius nuomone, titink tiesinis nusidėvėjimo skičivimo metods, todėl šiuo tveju lbi svrbu pgrįsti nusttyti nudingą trnvimo liką ir turto likvidcinę vertę. Autorius pžymi, kd fktinis nudojimo liks gli skirtis nuo pgrįsto nudingo nudojimo liko, nes turts gli būti nudojms ne tip intensyvii, todėl jo būklė titink nujesnį turtą, rb turts gli būti remontuojms ir dėl to jo nudojimo liks tip pt gli pilgėti. Todėl utorius nusidėvėjimui skičiuoti siūlo nudoti mtemtinius modelius. Csősz (2013; 2013b) Rumunijoje tlikti tyrimi liudij, kd dugum tirtų subjektų nudoj tiesinį nusidėvėjimo metodą, todėl nusidėvėjims, dugeliu tvejų, teisingi netsispindi mteriliojo turto teikimos ekonominės nudos. Autorius dro išvdą, kd ilglikio turto nusidėvėjimui didelės įtkos turi mokesčių reiklvimi. Tčiu kiti utorii teigi priešingi. Ibrr (2013), Ben-Shhr, Mrglioth ir Sulgnik (2009 ) pžymi, kd tiesinis nusidėvėjimo metods, indeksuots dėl inflicijos, pgrįsti įvertin fktines nusidėvėjimo sąnuds, nes šis metods vienodi pskirsto turto išlids per visą jo nudingo trnvimo liką, todėl turėtų būti trktuojms kip tspindintis relų ekonominį nusidėvėjimą. Černius (2012) tiesinį metodą rekomenduoj tikyti kip lbiusii tinkmą psttų bei sttinių nusidėvėjimui skičiuoti, nes nusttyti jų ekonominės nudos dinmiką yr gn sudėting. Skičiuojnt nusidėvėjimą produkcijos metodu, ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimo sum prikluso nuo šiuo turtu pgmintos produkcijos r tliktų pslugų kiekio. Dnciu ir Dec (2011) šį metodą siūlo tikyti mšinoms, įrenginims ir technologinims įrengimms, nes nusidėvėjimo sąnudos prikluso nuo turto nudojimo intensyvumo ir siejmos su turto ekonomine nud teityje. Tuo trpu Černius (2012) mšinų bei įrngos nusidėvėjimą siūlo skičiuoti dvigubo blnso (dvigubi mžėjnčios vertės) metodu, nes šis turts didžiusią ekonominę nudą teiki pirmisiis nudojimo metis. Tuo pčiu utorius pžymi, kd šio turto nusidėvėjimui skičiuoti gli būti psirinkts ir tiesinis metods. Dvigubi mžėjnčios vertės ir metų skičius metodis pskičiuot nusidėvėjimo sum ksmet netolygii r tolygii mžėj per visą turto nudojimo liką. Nolnd (2010) nuomone, dvigubi mžėjnčios vertės metods yr lbiu ptruklesnis lyginnt su metų skičius metodu, nes jis yr lnkstesnis, lengviu tikoms dlinims likotrpims. Autorius tlikti tyrimi liudij, jog metų skičius metodą džniusii nudoj bnkininkystės ir reguliuojmos prmonės sektorii. Tčiu VAS 12 pžymim, kd ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimui skičiuoti nerekomenduojm tikyti metų skičius ir dvigubi mžėjnčios vertės metodus, išskyrus tuos tvejus, ki pirmisiis nudojimo metis ilglikis mterilusis turts teiki didesnę ekonominę nudą ir ti reikling norint teisingi prodyti įmonės veiklos rezulttus. Apskitos prktik ir mokslinių tyrimų rezultti liudij, kd pgreitinti nusidėvėjimo metodi finnsinėje pskitoje leidžimi įviriose šlyse. Istrte (2012) teigi, kd pgreitinti nusidėvėjimo metodi Rumunijoje yr tikytini mokesčių tikslis, tčiu tik pie 10 proc. Bukrešto vertybinių popierių biržoje įršytų bendrovių tiko šiuos metodus. Stungurienė ir Christusks (2013) siūlo turtui, kurio technologinė pžng yr didžiulė, tikyti dvigubi mžėjnčios vertės nusidėvėjimo metodą. Greco, Cricelli ir Grimldi (2013), nlizvę ilglikio mteriliojo ir nemteriliojo turto įtką įmonės konkurencinim prnšumui ir investicijoms į įmonę, nusttė, kd informcinės ir telekomunikcijų technologijos yr esminis įmonės konkurencinio prnšumo ir investicijų į ją sėkmės veiksnys. Todėl tikėtin, kd įmonė, siekdm netsilikti nuo tobulėjnčių technologijų, šii objektų grupei nusttys pgreitintus ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimo metodus. Mykolitienės ir kt. (2010) nuomone, prenknt ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimo skičivimo metodą būtin vdovutis ekonomine logik ir kuo objektyviu įvertinti verslo plinką, įmonės veiklos perspektyvs ir vystymosi prielids. Autorės dro prielidą, kd pgreitinti ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimo metodi glėtų būti nudingi pelningi dirbnčioms įmonėms, nes pdidindmos nusidėvėjimo sąnuds einmuoju likotrpiu, jos nukeli pelno mokesčio mokėjimus tm likotrpiui, ki ilglikis mterilusis turts bus relii nudėvėts. Jckson, Liu ir Cecchini (2011) tliktų tyrimų rezultti liudij, kd įmonėse, tiknčiose pgreitintus nusidėvėjimo metodus, kpitlo investicijos yr žymii didesnės, negu tiesiniu metodu nusidėvėjimą skičiuojnčiose įmonėse. De Wegenere ir Wielhouwer (2011) nusttė, kd Olndijoje veiklą prdednčioms įmonėms leidžim rinktis visus ilglikio 220
mteriliojo turto nusidėvėjimo metodus tol, kol nusidėvėjimo sąnudos neviršij 50 proc. prdinės turto vertės. Tokiu būdu sktinmos investicijos, gerinm verslo plink. Slvietti ir Smith (2008), Mykolitienė ir kt. (2010), Greco, Cricelli ir Grimldi (2013) svo tliktuose tyrimuose priėjo prie išvdos, kd ilglikio mteriliojo turto įkinojimo ir nusidėvėjimo metodų psirinkims, o tuo pčiu ir nusidėvėjimo sąnudų pskirstyms dro reikšmingą įtką pelnui. Cmpello, Grhm ir Hrvey (2010), nlizvę JAV, Europos ir Azijos regionų įmonių veiklos suvržymo (sulėtėjimo) priežstis ir psekmes psulinės finnsinės krizės likotrpiu, nusttė, kd dėl smunknčios šlies ekonomikos, pdidėjusio nedrbo ir kt. įmonės buvo priverstos mžinti gmybos pimtis r pslugų teikimą, dėl to įvirūs gmybos įrengimi nebeglėjo dirbti pilnu pjėgumu, ki tuo trpu jų nusidėvėjims ir toliu turėjo būti skičiuojms. Sumžėjęs veiklos rezultts nulėmė, kd įmonės buvo priverstos imtis svrnkiškų tupymo priemonių, todėl tikėtin, kd ekonominio nuosmukio metu įmonės tikė pelną mžinnčius ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimo pskitos metodus ir tip siekė sutupyti pyvrtinių lėšų dėl pelno mokesčio mokėjimo tidėjimo. Pgreitinti nusidėvėjimo skičivimo metodi įvrdijmi kip teisėt mokesčių mžinimo priemonė, nes įmonė didžiąj dlimi nudėvėtą turtą nuršo r prduod ir įsigyj nują ilglikį mterilųjį turtą. Tip dugelis įmonių įtrukimos į ekonomikos plėtros procesą, nes siekdmos minimizuoti mokėtiną pelno mokesčio sumą, įmonės tiesiogii suinteresuotos nuolt keisti šį turtą nujesniu. Tuo trpu Inger (2014) nuomone, mokesčių sumos sumžinims, sugeneruots per pgreitinto nusidėvėjimo tskitymus, nėr susijęs su įmonės verte. Grindžim tuo, kd ti yr likino pobūdžio nud ir didėj investuotojų susirūpinims didelėmis investicijomis, susijusiomis su psprtėjusiu nusidėvėjimu. Černius (2012) nuomone, psirenknt nusidėvėjimo skičivimo metodus reiki derinti finnsinės ir mokestinės pskitos reiklvimus bei rinktis tuos metodus, kurie numtyti ir pelno mokesčio įsttyme. Ghosh (2013) siūlo, kd nusidėvėjimo politik įmonėse mokesčių tikslis ir finnsinių tskitų teikimo tikslis glėtų būti bendr, leidžinti nlitikms su mžesnėmis sąnudomis ir geriu įvertinti įmones. Anlogiškos nuomonės yr Juočiūnienė ir Stončiuvienė (2008), siūlnčios pelno mokesčio įsttymo nuostts suvienodinti su finnsinės pskitos reiklvimis. Apibendrinnt glim dryti išvdą, kd įvertinus ekonomines plinkybes ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimo objektu tiksling leisti psirinkti tskirus turto vienetus, turto vieneto sudedmąsis dlis rb vienrūšių turto vienetų grupę. Psirenknt nusidėvėjimo metodą būtin įvertinti verslo orgnizcijų plinką, jų veiklos pobūdį, veiklos perspektyvs ir vystymosi prielids bei siekti, kd psirinkts metods titiktų tm tikros ilglikio turto grupės generuojmą ekonominę nudą. Geriusii generuojmą ekonominę nudą tspindi nusidėvėjimo skičivims produkcijos metodu, nes jis betrpiški siejms su tliktų drbų kiekiu, todėl mšinų ir įrenginių nusidėvėjimą tiksling skičiuoti šiuo metodu. Ti ypč ktulu žemės ūkio verslo subjektms, nes Lietuvos ūkiuose, priklusomi nuo ūkininkvimo tipo toks turts sudro 20-36 proc., o priklusomi nuo žemės ploto 40-44 proc. viso IMT (Ūkių veiklos rezultti.., 2015). Ti suponuoj išvdą, kd įmonė konkrečiomis ekonominėmis sąlygomis gli psirinkti skirtingus nusidėvėjimo skičivimo metodus tskiroms ilglikio mteriliojo turto rūšims. Priklusomi nuo kelimų tikslų, nusidėvėjimo metodi finnsinėje pskitoje ir mokesčių tikslis gli būti derinmi rb tikomi skirtingi nusidėvėjimo metodi. Vdovujntis pozityviąj pskitos teorij ir formuojnt pelną didinnčią r mžinnčią pskitos politiką, lbi svrbu rcionlus ilglikio mteriliojo turto remonto išlidų pskitos metodikos psirinkims. VAS 12 numtyt, kd ilglikio mteriliojo turto rekonstrvimo ir remonto išlidų registrvims pskitoje prikluso nuo tų drbų suteikimo rezultto. Jei ilglikio mteriliojo turto rekonstrvims r remonts pilgin turto nudingo trnvimo liką ir pgerin jo nudingąsis svybes rb tik pgerin nudingąsis turto svybes, rb nepgerin nudingųjų turto svybių, bet pilgin jo nudingo trnvimo liką, šių drbų verte didinm ilglikio mteriliojo turto įsigijimo svikin ir ptikslinms turto nudingo trnvimo liks (ki jis dėl remonto pilgėj). Ki remonto drbi nepgerin nudingųjų turto svybių ir nepilgin jo nudingo trnvimo liko, šių drbų vertė pripžįstm tskitinio likotrpio sąnudomis. Wood (2014) nuomone, jeigu turto remonto ir tobulinimo išlidos pded tkurti turtą, pgerin jo svybes, jos turi būti kpitlizuojmos. Anlogišką nuomonę pteiki ir Shirley (2014) teigdms, kd įrngos remonto išlidos turi būti kpitlizuojmos, jei ptobulinimi tliekmi siekint pdidinti turto vertę, prtęsti jo nudingo trnvimo liką rb pritikyti turtą prie nujų sąlygų. Kdngi pskitos reglmentuose nėr iškii pibrėžt, kurios išlidos turėtų būti trktuojmos kip įprsts remonts, o kurios kip kpitlo išlidos, todėl verslo subjekti, utorius nuomone, turi ptys spręsti kuris išlids pripžinti sąnudomis, o kuris kpitlizuoti. Apibendrinnt glim teigti, kd įmonėms suteikt lisvė psirinkti, kip registruoti remonto išlids. Formuojnt ilglikio mteriliojo turto pskitos politiką svrbu įvertinti įmonės kelimus tikslus bei teikti tikrą ir teisingą informciją dbrtinims ir potenciliems investuotojms, kreditorims ir kitiems finnsinės informcijos vrtotojms. Zinkevičienė ir Višnoritė (2014) priėjo prie išvdos, kd pelną didinnčią ilglikio mteriliojo turto pskitos politiką glim suformuoti šį turtą įkinojnt įsigijimo svikinos būdu, nusisttnt kuo mžesnę minimlią turto vieneto vertę, tiknt tiesinį r produkcijos nusidėvėjimo metodus ir t.t., o pelną mžinnčią ilglikio mteriliojo turto pskitos politiką įkinojnt perkinotos vertės būdu, nusttnt kuo didesnę turto vieneto minimlią vertę; tiknt pgreitintus nusidėvėjimo metodus ir t.t. Ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos reglmentvimo trptutiniuose ir ncionliniuose pskitos stndrtuose, įvirių šlių prktinės ptirties ir mokslinių tyrimų rezulttų nlizė ir kritinis vertinims suponuoj nuomonę, kd ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos formvimo reglmentvims bei trptutinė prktinė ptirtis suteiki įmonėms psirinkimo glimybes. Apibendrinnt tliktos teorinės nlizės rezulttus siūlom ilglikio mteriliojo turto pskitos politiką formuoti vdovujntis 1 pveiksle nurodytis kriterijis ir pteiktu nuoseklumu. 221
Pripžinimo kriteriji ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS skirts nudoti įmonės veikloje ilgiu nei vienerius metus įsigijimo svikin ne mžesnė už įmonės nusisttytą vertę Klsifikvimo požymii ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO KLASIFIKAVIMAS pgl turto funkcinę pskirtį Įkinojimo būdi ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO ĮKAINOJIMAS svikin perkinot verte žemė ir pstti Nusidėvėjimo objekti Nudojimo liks Likvidcinė vertė Nusidėvėjimo metodi ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS tskiri turto vieneti IMT grupė tskiri turto vieneti tiesinis produkcijos mšinos ir įrenginii dvigubi mžėjnčios vertės mokesčių tikslis Pripžinimo kriteriji ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO REMONTAS remonts nepgerin turto svybių ir nepilgin nudojimo liko remonto išlidų pripžinims sąnudomis remonts pgerin turto svybes ir pilgin nudojimo liką remonto išlidų kpitlizvims Nuvertėjimo požymii TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS tikroji turto vertė tėmus prdvimo išlids Atsiperkmoji vertė turto nudojimo vertė INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE Blnse prodoms įsigijimo svikin r perkinot verte, iš kurios timtos sukupt nusidėvėjimo ir jo vertės sumžėjimo sumos ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITOS POLITIKA 1 pveiksls. Ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos formvimo loginė schem Įvertinus nksčiu ptrtus ilglikio mteriliojo turto įkinojimo, nusidėvėjimo skičivimo ir pteikimo finnsinėse tskitose bei žemės ūkio verslo subjektų veiklos yptumus, siūlomos keturios lterntyvos žemės ūkio subjekto IMT pskitos politiki formuoti (2 lentelė). 2 lentelė. Siūlomos ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos formvimo lterntyvos Įkinojimo būdų psirinkims formuojnt IMT pskitos politikos lterntyvs Nusidėvėjimo metodų psirinkims formuojnt IMT pskitos politikos lterntyvs 1 2 Tiesinis, Tiesinis Produkcijos išskyrus vism mšinoms ir mšins ir turtui įrenginims įrengimus 1. Svikin viss IMT I11 I12 2. Perkinot vertė žemė, pstti ir sttinii, o svikin viss kits IMT I21 I22 Pteikims finnsinėse tskitose Įsigijimo svikin, tėmus sukuptą nusidėvėjimą ir vertės sumžėjimą. Įsigijimo svikin rb perkinot verte, tėmus sukuptą nusidėvėjimą ir vertės sumžėjimą Apibendrinnt 2 lentelės informciją glim teigti, kd pgrindinii veiksnii, renkntis ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos lterntyvs, yr šio turto įkinojimo būdo ir nusidėvėjimo skičivimo metodo psirinkims. Prengt IMT pskitos politikos formvimo loginė schem bei siūlom IMT pskitos politikos lterntyvų psirinkimo mtric gli būti pritikom ir kitose verslo įmonėse. Tuo tikslu svrbu išnlizuoti ir įvertinti įmonės kelimus tikslus bei vykdomos veiklos pobūdį ir specifiką, nes ti gli turėti įtkos pskitos būdų ir metodų psirinkimui. 222
3. Ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos lterntyvų įtk finnsinims rodiklims Pgrindinis informcijos šltinis, glintis ptenkinti informcijos vrtotojų poreikius guti tikrą ir teisingą informciją pie ūkio subjekto finnsinę būklę, veiklos rezulttus ir pinigų srutus, yr finnsinės tskitos. Skirtingos ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos lterntyvos dro įtką pgrindinių finnsinių tskitų stripsnims. Blnse pteikimo ilglikio mteriliojo turto svikin ir perkinot vertė pprsti nesutmp, todėl tiknt skirtingus šio turto įkinojimo būdus, bus skirtingos ilglikio mteriliojo turto stripsnių sumos. Nuo 2016 m. susio 1 d. įsigliojusioje VAS 3 redkcijoje, pteikt pkeist Pelno (nuostolių) tskitos form. Stndrts numto, kd trumpoje tskitos formoje tskiru stripsniu turi būti pteikimos nusidėvėjimo ir turto vertės sumžėjimo sąnudos, ki tuo trpu pilnoje tskitos formoje šios sąnudos tskir eilute nepteikimos. Ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjimą skičiuojnt skirtingis metodis, šioje eilutėje bus pteikimos skirtingos nusidėvėjimo sąnudų sumos. Siekint įvertinti siūlomų ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos lterntyvų įtką žemės ūkio subjektų finnsinių tskitų rodiklims, tikyt tvejo nlizė psirinktoje N žemės ūkio bendrovėje. Išnlizvus N žemės ūkio bendrovėje tikomą IMT pskitos metodiką nusttyt, kd ilglikiu mteriliuoju turtu joje pripžįstms turts, kuris nudojms ilgiu nei vienerius metus ir kurio įsigijimo svikin visoms IMT grupėms iki 2015 m. susio 1 d. buvo ne mžesnė 579.24 Eur, nuo 2015 m. susio 1 d. yr 600 eurų. Ilglikis mterilusis turts vertinms įsigijimo (psigminimo) svikin. Viso bendrovėje turimo riboto nudojimo liko ilglikio mteriliojo turto nusidėvėjims skičiuojms tiknt tiesinį nusidėvėjimo metodą, o likvidcinė vertė sudro 0,29 Eur. IMT objektu, kurio nusidėvėjims skičiuojms, yr tskirs turto vienets. N žemės ūkio bendrovės ilglikio mteriliojo turto pskiti nudojmų būdų ir metodų pristtyms leidži dryti išvdą, kd joje suformuot IMT pskitos politik titink šime drbe siūlomą pskitos politikos lterntyvą I11, todėl vertinnt siūlomos IMT pskitos politikos lterntyvos I11 įtką tirimos bendrovės finnsinims rodiklims immi fktinii jos 201X m. finnsinių tskitų duomenys. Norint įvertinti kitų siūlomų ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos lterntyvų įtką ūkio subjekto finnsinims rodiklims, psirinktos N žemės ūkio bendrovės Blnso ir Pelno (nuostolių) tskitos duomenys buvo perskičiuoti pgl titinkmose lterntyvose siūlomus metodus. Atlieknt lterntyvos I12 vertinimą pgl N žemės ūkio bendrovės duomenis, perskičiuots mšinų ir įrenginių grupei priklusnčių trktorių ir kombinų nusidėvėjims ir jų likutinė vertė 201X m. gruodžio 31 d. Tyrimo pribojimą sudro ti, kd skičivimms tlikti buvo immi ne visi mšinų ir įrenginių grupei priskirti objekti, o tik trktorii ir kombini, nes pgl bendrovės pirminės pskitos duomenis buvo glim nusttyti minėtų ilglikio mteriliojo turto objektų fktiški tlikts drbų pimtis. Trktorių ir kombinų drbs buvo vertinms dirbtomis moto vlndomis. Mksimli trktorių ir kombinų drbų pimtis moto vlndomis nusttyt vdovujntis susiklosčiusi žemės ūkio veiklos prktik bei žemės ūkio technikos techninėmis chrkteristikomis. Vertinnt trečią ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos lterntyvą I21, perkinot N žemės ūkio bendrovės žemė ir pstti bei sttinii, buvę 201X m. gruodžio 31 d. Žemės tikroji vertė perkinojimo dieną nusttyt pgl žemės ir miškų kdstruose pteikims žemės ir miškų rinkos kins. Psttų ir sttinių tikroji vertė nusttyt nudojnt minėto turto drudimo polisų duomenis, kur pstti buvo vertinti tsttomąj verte. Kdngi perkinojims tlikts nlizuojmų finnsinių metų pbigoje, ti nusidėvėjimo sąnudos 201X m. nebuvo perskičiuotos. Nuo kitų metų perkinotų psttų nusidėvėjimo sumos turės būti pkoreguotos tsižvelgint į likusį rb ptikslintą nudingo nudojimo liką. Kit ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos lterntyv yr I22, kuri pgrįst I21 lterntyvoje tliktu turto perkinojimu ir I12 lterntyvoje tikyt nusidėvėjimo skičivimo metodik. Drbe siūlomų IMT pskitos politikos lterntyvų plyginims pgl N žemės ūkio bendrovės 201X m. Blnso bei Pelno (nuostolių) tskitų duomenis ir pgl kits siūloms lterntyvs perskičiuotų bendrovės 201X m. minėtų finnsinių tskitų duomenis pteikts 3 lentelėje. IMT pskitos politikos lterntyvos 3 lentelė. Ilglikio mteriliojo turto pskitos metodų įtk N žemės ūkio bendrovės finnsinių tskitų stripsnims 201X m. Ilglikis mterilusis turts Nusidėvėjimo sąnudos Finnsinių tskitų stripsnii Nepnudotos dotcijos, susijusios su turtu 223 Nuosvs kpitls Atskitinių metų grynsis pelns I11 3 066 563 261686 156808 6 846 196 605746 I12 3 136389 207892 172839 6 899991 659540 I21 6 659838 261686 156808 10 439471 605746 I22 6 729665 207892 172839 10 493267 659540 ± proc. I12 plyginus su I11 ± proc. I21 plyginus su I11 ± proc. I22 plyginus su I11 +2,3-20,6 +10,2 +0,8 +8,9 2,17 krto 0 0 +52,5 0 2,19 krto -20,6 +10,2 +53,3 +8,9 (Šltinis: sudryt utorių pgl N žemės ūkio bendrovės duomenis)
Iš lentelės mtyti, kd nusidėvėjimo skičivimo metodo pkeitims mšinų ir įrenginių grupės turtui, t.y. trktorims ir kombinms (lterntyv I12), dro gn reikšmingą įtką N žemės ūkio bendrovės šios turto grupės nusidėvėjimui, likutinei vertei ir bendrovės grynjm pelnui. Trktorių ir kombinų nusidėvėjims, pskičiuots produkcijos metodu, 201X m. yr 53 proc. mžesnis, nei pskičiuots bendrovėje, o jų nusidėvėjimo sąnudos mžesnės 54 proc. Didesnį nusidėvėjimo sąnudų skirtumą nulėmė ne tik nusidėvėjimo metodo pkeitims, bet ir dotcijų, susijusių su turtu, pnudotosios dlies psikeitims, kuri 201X m., lyginnt su N žemės ūkio bendrovėje pskičiuot trktorims ir kombinms, sumžėjo 50 proc. Šie nusidėvėjimo skičivimo metodo pkeitimi lėmė ti, kd pgl I12 lterntyvą prengtme Blnse ilglikio mteriliojo turto likutinė vertė, lyginnt su N žemės ūkio bendrovės 201X m. gruodžio 31 d. sudrytme Blnse nurodyt verte, pdidėjo 2,3 proc., o mšinų ir įrenginių grupės turto 5,7 proc. Pelno (nuostolių) tskitoje nusidėvėjimo sąnudos sumžėjo beveik 21 proc., o grynsis pelns (neįvertinus tidėtojo pelno mokesčio įsipreigojimo (supprstinimo dėlei 24 VAS Pelno mokestis nuosttos dėl tidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipreigojimo pripžinimo netikomos) ir neperskičivus produkcijos fktinės svikinos) pdidėjo beveik 9 proc. Tiksling pstebėti, kd 201X m. bendrovėje buvo 14 trktorių, kurių likutinė vertė 201X m. susio 1 d. buvo 0,29 Eur ir jiems nebuvo skičiuojms nusidėvėjims, nors jie 201X m. išdirbo 27,2 proc. viso 201X m. išdirbto moto vlndų skičius. Todėl glim dryti išvdą, kd N žemės ūkio bendrovėje nusidėvėjimą skičiuojnt tiesiniu metodu ir trktorims bei kombinms nustčius 10 metų nudingo nudojimo liką, bendrovė per greiti į sąnuds nuršo šio turto įsigijimo svikiną ir tokiu būdu netikslii prodo Blnse jo vertę bei Pelno (nuostolių) tskitoje nusidėvėjimo sąnuds ir sumžin tskitiniu likotrpiu mokėtiną pelno mokestį. Atlikts N žemės ūkio bendrovės žemės ir psttų bei sttinių perkinojims (lterntyv I21), dro reikšmingą įtką bendrovės finnsinei būklei. Šis nekilnojms turts nlizuojmoje bendrovėje yr yptingi svrbus, nes jis 201X m. gruodžio 31 d. sudrė beveik 58 proc. ilglikio mteriliojo turto bei dugiu nei 23 proc. viso bendrovės turto. Žemės ir psttų bei sttinių perkinojims lėmė, kd bendrovės IMT vertė, lyginnt su N žemės ūkio bendrovės 201X m. gruodžio 31 d. Blnse nurodyt, pdidėjo dugiu nei 2 krtus, o viss turts 47 proc. Dėl turto perkinojimo nuosvs kpitls, lyginnt su 201X m. gruodžio 31 d. bendrovės Blnse nurodyt verte, pdidėjo dugiu nei 52 proc. Pgl I22 lterntyvą tlikti skičivimi rodo, kd perkinojus žemę ir psttus bei sttinius ir perskičivus mšinų ir įrenginių nusidėvėjimą tiknt produkcijos metodą, N žemės ūkio bendrovės finnsinė būklė tik nežymii skyrėsi nuo tų, kurie buvo pgl I21 lterntyvą, o veiklos rezultti sutpo su I12 pskičiuotu (nes I22 lterntyvoje nebuvo perskičiuots perkinotų psttų nusidėvėjims, kdngi perkinojims tlikts 201X - m. gruodžio 31 d.). Skirtingi pskitos politikos formvimo spekti lemi skirtingus rezulttus pgrindinėse finnsinėse tskitose, o ti sąlygoj finnsinių rodiklių pokyčius ir jų suponuojmus informcijos vrtotojų sprendimus. Jnovič (2012) nuomone, verslo sąlygomis lbi svrbu turėti kuo dugiu išsmios informcijos pie ūkio subjekto finnsinę būklę bei veiklos rezulttus, kd būtų glim objektyvii įvertinti dbrtinę ūkio subjekto vietą rinkoje ir jo konkurencines glimybes teityje. Mckevičius ir Vlkusks (2010) pžymi, kd svrbu skičiuoti tiek ir tokius rodiklius, kurie kuo objektyviu prodytų tikrą ūkio subjekto finnsinę būklę ir veiklos rezulttus. Choong (2013) teigi, kd šindienos žinių ekonomikoje didelis susirūpinims yr siejms su siekiu rsti geriusius finnsinius rodiklius, kurie identifikuotų teigimus ir neigimus veiksnius, drnčius įtką įmonės veiklos efektyvumui. Brighm ir Ehrhrdt (2010) nurodo, kd finnsinių sntykinių rodiklių pglb yr įvertinm orgnizcijų finnsinė būklė. Finnsinis veiklos vertinims yr išreiškims likvidumo, mokumo, pelningumo, skolų pdengimo ir efektyvumo rodikliis (Brry, Ellinger, 2012). Kiti mokslininki finnsinius rodiklius skirsto į keturis grupes: likvidumo, efektyvumo, skolos pdengimo ir pelningumo (Ross ir kt., 2007). Delen, Kuzey ir Uyr (2013) pstebi, kd nėr iškus ir visuotini sutrto finnsinių rodiklių, kurie nlizuojmi vertinnt sprendimų priėmimo teisingumą, sąršo. Moksliniuose tyrimuose dominuoj šie sntykinii rodiklii: turto pyvrtums, kpitlo grąž, bendrsis likvidums ir įsiskolinimo koeficienti, turto pelningums, nuosvybės ir turto bei įsipreigojimų sntykių rodiklii, grynsis ir bendrsis pelningumi (Scott ir Colmn, 2008; Lin, Ling ir Chen, 2011; Hung, ir kt., 2012; Delen, Kuzey ir Uyr, 2013). Dugelis nlitikų ir investuotojų lbiusii linkę sutelkti dėmesį į kpitlo grąžą, kip pgrindinę priemonę ūkio subjekto veiklos mtvimui, nes ji orientuot į pprstą koncepciją, t.y. grąžą ūkio subjekto svininkms. Tuo trpu turto grąžos rodiklis, not Ktchov ir Enlow (2013), teisingiu tspindi veiklos rezulttus, nes yr mžiu priklusoms nuo tokių rizikos fktorių kip įsiskolinimo lygio didinimo ir svų kcijų supirkimo. Scott ir Colmn (2008) bei Zeddies (1991) nuomone, dugiusii informcijos investuotojms pie žemės ūkio įmonės finnsinę būklę ir finnsinį stbilumą suteiki mokumo rodiklii. Durguner ir Ktchov (2007) nusttė, kd geriusii įmonės ptruklumą investuotojms tspindi nkstesnių metų pyvrtinio kpitlo sntykis su bendruoju pelnu, skolų ir turto sntykis bei turto grąžos rodiklii. Norint nusttyti ilglikio mteriliojo turto pskitos politikos įtką žemės ūkio verslo subjektų finnsinei būklei, tiksling skičiuoti sntykinius ilglikio mokumo (stbilumo), pelningumo ir pyvrtumo (turto nudojimo efektyvumo) rodiklius. Šie sntykinii finnsinii rodiklii psirinkti kip reikšmingiusią įtką ūkio subjekto ptruklumui nuskntys rodiklii, nes mokslinėje litertūroje nėr vieningos nuomonės, kokių finnsinių rodiklių ibė dekvčiusii įvertin bet kokime sektoriuje veikinčio ūkio subjekto būklę. Psirinktų rodiklių teikim informcij yr reikšming ūkio subjekto rezulttyvus funkcionvimo bei nudos svininkui r investuotojui kūrimo tžvilgiu. Ilglikio mokumo (stbilumo) rodiklii (bendrsis skolos rodiklis, finnsinis sverts) tspindi svininkų dlies svorį kpitlo struktūroje. Jm didėjnt mžėj finnsinė rizik, didėj glimybė pritrukti investuotojus. Pelningumo rodiklii (grynsis pelningums, turto pelningums, nuosvo kpitlo pelningums) yr populiriusi informcijos vrtotojų nudojmi rodiklii, nes tspindi įmonės gebėjimą užtikrinti veiklos plėtrą ir tęstinumą. Apyvrtumo (turto 224