_FR

Finansų rinkų apžvalga 2012 m. Lapkritis Akcijų indekso DJIA (-0,54 proc. lapkritį ir +6,61 proc. 2012 m.) vertė praėjusį mėnesį krito, o indeksų S&P 500 (+0,28 proc. lapkritį ir +12,61 proc. 2012 m.) ir Nasdaq (+1,11 proc. lapkritį ir +15,55 proc. 2012 m.) vertės praėjusį mėnesį kilo. Deryboms dėl ateinančių metų JAV biudžeto lieka vis mažiau laiko Lapkričio mėnesio pradžioje JAV gyventojai antrai prezidento kadencijai išrinko B. Obamą. Paskelbtus rinkimų rezultatus kapitalo rinkos įvertino pesimistiškai. Investuotojai baiminasi, kad prezidento rinkimus laimėjusiam demokratų atstovui bus sunku susitarti su respublikonais dėl ateinančių metų biudžeto, o jo nepatvirtinus grėstų mokesčių didinimas JAV gyventojams. Kongreso biudžeto komiteto duomenimis didesnių mokesčių įsigaliojimas šalies ekonomikai kainuotų apie 0,5 procento bendro ūkio augimo. Kita vertus, padidinti mokesčiai leistų sutaupyti papildomai 607 mlrd. JAV dolerių. Po JAV prezidento rinkimų vyravusias pesimistines nuotaikas dėl biudžeto planavimo šiek tiek išsklaidė gerėjanti šalies nekilnojamojo turto rinkos statistika. Spalio mėnesio senų namų pardavimo mastas išaugo nuo 4,69 iki 4,79 mln. (analitikai prognozavo 4,76 mln.). Palyginus su 2011 metų statistika, pardavimų prieaugis yra 10,9 procento. Pastaruoju metu daug diskutuojama apie ūkio lėtėjimą, tačiau gerėjantys nekilnojamojo turto rinkos duomenys skatina optimizmą, kad ekonomikos lėtėjimas bus mažesnis, negu buvo tikimasi anksčiau. Be to, spalio mėnesį pradėtų naujų namų statybų skaičius išaugo 3,6 proc. iki 894 tūkst. (ekonomistai prognozavo 840 tūkst.), t. y. iki didžiausios vertės nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio. Rekordiškai mažos nekilnojamojo turto paskolų palūkanų normos ir kritusios nekilnojamojo turto kainos daugiausiai lėmė gyventojų pasiryžimą įsigyti būstą, o tai geras ženklas ir visai šalies ekonomikai. Lapkričio mėnesį JAV naujų darbuotų skaičius siekė 146 tūkst. (analitikai prognozavo 89 tūkst. pokytį), o nedarbo lygis sumažėjo nuo 7,9 iki 7,7 proc., t. y. iki mažiausios vertės nuo 2008 metų gruodžio mėnesio. Geresnė, negu buvo prognozuota, darbo rinkos statistika paskatino lūkesčius, kad šalies ūkio padėtis yra geresnė, negu buvo prognozuota anksčiau. Vartojimas sudaro apie du trečdalius šalies ekonomikos, o gerėjanti darbo rinkos statistika leidžia tikėtis ir aktyvesnio gyventojų vartojimo, kuris padėtų atsigauti bendram šalies ūkiui. Akcijų indeksų DJ Stoxx 50 (+1,06 proc. lapkritį ir +7,69 proc. 2012 m.) ir DJ Stoxx 600 (+2,03 proc. lapkritį ir +12,78 proc. 2012 m.) vertės praėjusį mėnesį kilo. ES pavyko išvengti dar vieno Graikijos skolos nurašymo REGIONAS INDEKSAS VALIUTA PER MĖN. PER 2012 M. IŠSIVYSČIUSIOS RINKOS JAV S&P 500 USD +0,28% +12,61% Vakarų Europa DJ Stoxx 600 EUR +2,03% +12,78% Japonija Nikkei 225 JPY +5,80% +11,72% BESIVYSTANČIOS RINKOS Besivystančios rinkos Centrinė Europa Azija (be Japonijos) Lotynų Amerika MSCI EM USD +1,17% +9,89% CETOP 20 EUR +2,83% +18,93% MSCI AC Far East xjp MSCI EM Latin America USD +2,52% +15,08% USD -1,84% -0,61% Rusija RTS USD +0,18% +3,96% Brazilija MSCI Brasil USD -3,11% -9,86% Kinija MSCI China USD +1,86% +13,51% Indija MSCI India USD +4,37% +23,99% ŽALIAVOS Žaliavinė nafta Crude Oil NY USD +2,80% -12,41% Žaliavų indeksas RICI USD +2,22% +3,33% VALIUTOS EUR/USD +0,20% +0,21% EUR/JPY +3,60% +7,49% Šaltinis Bloomberg Europos finansų ministrai kartu su TVF ir ECB atstovais lapkričio 26- osios naktį vykusiame posėdyje po sunkių ir eilinį sykį užsitęsusių derybų pasiekė susitarimą dėl 34 mlrd. eurų finansavimo skyrimo Graikijai, kuris turėtų būti suteiktas gruodį. Pratęstas skolų grąžinimo terminas ir nustatytos mažesnės palūkanos yra tarp pagrindinių pasikeitusių paramos sąlygų. Tikimasi, kad iki 2020 metų Graikijos skola sumažės 40 mlrd. eurų iki 124 proc. BVP. Tačiau tai yra vis tiek daugiau, negu reikalauja TVF (120 proc. BVP). Nors ES ir pavyko išvengti dar vieno Graikijos skolos nurašymo, naujos sušvelnintos sąlygos iš dalies reiškia panašią situaciją. Lieka neaiškios grąžinimo sąlygos ir tai, kaip Graikijai pavyks sumažinti skolą nuo 2020 iki 2022 metų net 15 proc. BVP. Visgi rinkoms pastarasis susitarimas turėtų būti teigiamas ženklas bent jau trumpuoju laikotarpiu, tačiau visos naujienos apie skolas yra vertinamos atsargiai, nes problemos dar nesibaigė. Euro zonos ekonomikos pasitikėjimo indeksas lapkritį pakilo iki prieš trejus metus buvusio lygmens. Indekso reikšmė padidėjo nuo 84,3 iki 85,7 punkto ir viršijo prognozuotą 84,5 punkto lygmenį. kurią galite rasti www.seb.lt. Leidinys parengtas pagal SEB, Bloomberg, Reuters, vz.lt, Yahoo!Finance informaciją.

Bedarbių skaičius Vokietijoje lapkritį išaugo, tačiau gerokai mažiau, negu tikėtasi. Per lapkritį jų pagausėjo 5 tūkst. (spalį šis skaičius siekė 19 tūkst.), o ekonomistai laukė 16 tūkst. padidėjimo. Šalies nedarbo lygis lapkritį liko nepakitęs 6,9 procento. Praėjusį mėnesį buvo paskelbtas euro zonos trečio ketvirčio BVP rodiklis. Kaip parodė paskelbti duomenys, trečią ketvirtį euro zonos ūkis smuko 0,1 proc., o regionas žengė į antrą recesiją per ketverius metus. Recesija vadinama situacija, kai ne mažiau kaip du ketvirčius iš eilės BVP augimas yra neigiamas, o tai savo ruožtu sukelia ekonomikos susitraukimą. Tiesa, Prancūzijos ir Vokietijos BVP atsilaikė ir padidėjo 0,2 procento. Tačiau Vokietijoje silpsta investuotojų pasitikėjimas. Apskaičiuojamas ZEW investuotojų nuotaikų indeksas lapkritį gerokai nuvylė lūkesčius. Pablogėjo ir dabartinės būklės, ir lūkesčių vertinimas. Lūkesčių indeksas smuko nuo -11,5 iki -15,7 (analitikai prognozavo -10 punktų). Dabartinės padėties vertinimas pablogėjo nuo 10 iki 5,4, (analitikai buvo prognozavę 8 punktus). Tad panašu, kad euro zonos skolų krizė pradėjo skverbtis ir į Vokietijos ekonomiką, kuri anksčiau gana neblogai laikėsi, tačiau sulėtėjimas pradedamas jausti ir čia. Euro zonos pramonės produkcija rugsėjį sumažėjo 2,5 proc., palyginti su lauktu 2 proc. kritimu. Metinis nuosmukis pagilėjo nuo 1,3 iki 2,3 procento. Europos įmonėms vis sunkiau sekasi palaikyti pardavimą ir pajamas, nes regione ekonominė padėtis blogėja, o nedarbas siekia rekordinius 11,6 procento. Regiono akcijų indekso CETOP 20 (+2,38 proc. lapkritį ir +18,93 proc. 2012 m.) vertė praėjusį mėnesį kilo. Rusijos gamybos sektoriaus nuotaikų indeksas vis dar rodo augimą Lapkričio mėnesį Rusijos gamybos sektoriaus nuotaikų indeksas sumažėjo nuo 52,9 iki 52,3 punkto. Šio indekso vertė, didesnė negu 50 punktų, rodo, kad šalies gamybos sektorius auga. Anot gamintojų, pastaruoju metu yra juntamas pagyvėjimas ir vidaus, ir išorės rinkose. Be to, naftos kaina, svyruojanti apie 110 JAV dolerių už barelį, taip pat skatina optimizmą. Lapkričio mėnesį Kinijos gamybos sektoriaus nuotaikų indeksas pakilo iki didžiausios vertės per pastaruosius septynis mėnesius. Šis rodiklis išaugo nuo 50,2 iki 50,6 punkto. Primisime, kad šio indekso vertė, didesnė negu 50 punktų, rodo, kad šalies gamybos sektorius auga. Pagerėjusi situacija gamybos sektoriuje rodo, kad verslininkai vis optimistiškiau vertina šalies augimo perspektyvas ir yra pasiruošę aktyviau investuoti į veiklos plėtrą. Tad ekonomistai pradėjo keisti iki šiol buvusias pesimistiškas Kinijos ūkio vystymosi prognozes. Pavyzdžiui, Bloomberg apklausos rodo, kad šiuo metu 2013 metų Kinijos ekonomikos augimo prognozių vidurkis yra 7,5 proc. (anksčiau buvo prognozuojamas 7 proc. ekonomikos augimas). Kinijos komunistų partija išrinko naują šalies lyderį Xi Jinpingą. Anot politologų, artimiausiu metu neturėtų būti didelių politikos ar ekonomikos valdymo pasikeitimų. Tačiau 2013 metais tikimasi kelių dabartinės Kinijos politikos struktūros pokyčių. Juos Xi Jinpingas turėtų įvardinti kovo mėnesį vyksiančiame metiniame partijos suvažiavime. Be to, prognozuojama, kad pastarojo suvažiavimo metu bus pateikta daugiau informacijos ir apie tolesnę ekonomikos politiką. Regiono akcijų indekso MSCI EM Latin America (-1,84 proc. lapkritį ir -0,61 proc. 2012 m.) vertė praėjusį mėnesį krito. Didėja Brazilijos infliacija Lapkričio mėnesį Brazilijos infliacija padidėjo nuo 5,45 iki 5,53 proc. (analitikai prognozavo 5,42 proc.). Maisto, transporto ir tekstilės sektoriuose buvo pastebimas didžiausias kainų augimas. Prieš paskelbiant infliacijos statistiką analitikai tikėjosi kainų augimo stabilizavimosi, tačiau aktyvesnis, negu buvo tikėtasi, gyventojų vartojimas lėmė didesnį kainų šuolį. Be to, dėl Brazilijos centrinio banko smarkiai sumažintų bazinių palūkanų normų taip pat didėja infliacija. Vartotojų kainų statistika sufleruoja, jog šalies centrinis bankas artimiausiu metu nemažins bazinės palūkanų normos. Brazilijos BVP statistika nuvylė investuotojus. Trečią ketvirtį šalies ūkis išaugo 0,6 proc. (antrą ketvirtį prieaugis siekė 0,2 proc.). Nors trečią ketvirtį ekonomika augo daugiau negu antrą, tačiau kapitalo rinkų dalyviai tikėjosi 1,2 proc. prieaugio. Toks BVP augimas rodo, kad Brazilijos ketinimai paskatinti šalies ūkį yra nepakankami, o lėtėjanti pasaulio ekonomika daro vis didesnę įtaką. Trečią ketvirtį žemės ūkio ir pramonės sektoriai buvo tarp stipriausių, t. y. jų augimas atitinkamai siekė 2,5 ir 1,1 procento. Sumažėjusios investicijos ir smarkiai išaugęs importas darė didžiausią neigiamą įtaką bendram ūkio prieaugiui. Rusijos centrinis bankas ir toliau paliko galioti dabartinę 8,25 procento bazinę palūkanų normą. Anot šalies centrinio banko, pastaruoju metu aktyvėjanti gamyba ir vartojimas gali paskatinti didesnę infliaciją, tad bazinė palūkanų norma nebuvo keičiama. Be to, rugsėjo mėnesį bazinė palūkanų norma jau buvo didinama, tad artimiausiu metu bus laukiama, kokią įtaką ji turės šalies ūkiui. Regiono akcijų indekso MSCI Far East ex Japan (+2,52 proc. lapkritį ir +15,08 proc. 2012 m.) vertė praėjusį mėnesį kilo. Toliau mažėja įtampa dėl Kinijos ekonomikos augimo kurią galite rasti www.seb.lt. Leidinys parengtas pagal SEB, Bloomberg, Reuters, vz.lt, Yahoo!Finance informaciją.

Platinamų investicinių fondų veiklos rezultatai FONDO PAVADINIMAS AKCIJŲ FONDAI VALIUTA VIENETO VERTĖ Vieneto verčių pokyčiai 2012 11 30 2012 10 31 Per mėn. Per 2012 m. Per 5 metus EUR 3,5490 3,3640 +5,50% +31,00% -2,32% SEB Nordic Focus Fund EUR 107,3420 105,6790 +1,57% +25,59% +7,34% 1 SEB Concept Biotechnology Fund EUR 45,1750 43,8940 +2,92% +23,56% +65,17% 2 SEB Listed Private Equity Fund EUR 158,0430 164,0850-3,68% +22,77% +58,04% 3 EUR 2,7260 2,7010 +0,93% +20,69% -32,79% EUR 3,3240 3,2310 +2,88% +18,80% -24,18% USD 8,7350 8,5650 +1,98% +18,72% -21,67% EUR 6,9028 6,7090 +2,89% +16,05% +10,33% USD 4,2890 4,2630 +0,61% +15,47% +9,20% USD 2,6960 2,6820 +0,52% +13,32% -10,07% USD 4,9470 4,8410 +2,19% +12,95% -5,03% LTL (EUR) 0,9255 (0,2680) 0,9177 (0,2658) +0,85% (+0,83%) +12,05% (+12,04%) -17,14% USD 2,9130 2,8150 +3,48% +11,23% +2,88% EUR 2,0850 2,0640 +1,02% +10,35% -8,49% EUR 9,2930 9,3370-0,47% +5,61% -19,59% SEB Eastern Europe Small Cap Fund EUR 2,4730 2,4850-0,48% +3,83% -39,20% EUR 0,4010 0,3990 +0,50% +0,83% -19,37% SUBALANSUOTI FONDAI LTL (EUR) 1,2722 (0,3685) 1,2627 (0,3657) +0,75% (+0,77%) +12,20% (+12,21%) SEB Strategy Growth Fund EUR 102,4600 101,8970 +0,55% - - SEB Strategy Balanced Fund EUR 103,0990 102,8300 +0,26% - - SEB Strategy Opportunity Fund EUR 101,8350 101,6270 +0,20% - - SEB Strategy Defensive Fund EUR 103,8690 103,7390 +0,13% - - ALTERNATYVŪS FONDAI -3,77% EUR 99,2000 98,7900 +0,42% -0,39% -0,97% SEB Asset Selection Defensive Fund EUR 96,3820 96,2980 +0,09% -4,20% -3,62% 4 EUR 13,4620 13,3430 +0,89% -6,31% +15,45% OBLIGACIJŲ FONDAI SEB High Yield Fund EUR 125,7890 125,5380 +0,20% +12,00% +25,79% 5 EUR 1,4930 1,4790 +0,95% +11,57% +26,09% EUR 1,2690 1,2690 +0,00% -0,30% +2,14% USD 2,4530 2,4540-0,04% -0,47% +0,25% 1 nuo fondo įkūrimo datos 2007 12 06 2 nuo fondo įkūrimo datos 2008 09 19 3 nuo fondo įkūrimo datos 2009 05 15 4 nuo fondo įkūrimo datos 2009 06 04 5 nuo fondo įkūrimo datos 2010 01 25 kurią galite rasti www.seb.lt. Investicinių fondų grąža (skaičiuojant Lietuvos nacionaline valiuta) gali padidėti arba sumažėti dėl valiutų kursų svyravimų.

Investicinių fondų vienetų vertės pokyčiai (iki 2012 m. lapkričio 30 d.) Pokytis per mėnesį: SEB Concept Biotechnology Fund SEB Nordic Focus Fund SEB Strategy Growth Fund SEB Strategy Balanced Fund SEB Strategy Opportunity Fund SEB High Yield Fund SEB Strategy Defensive Fund SEB Asset Selection Defensive Fund SEB Eastern Europe Small Cap Fund SEB Listed Private Equity Fund -3,68% -0,04% -0,47% -0,48% 3,48% 2,92% 2,89% 2,88% 2,19% 1,98% 1,57% 1,02% 0,95% 0,93% 0,89% 0.85% +1,07%* 0,75% +1,05%* 0,61% 0,55% 0,52% 0,50% 0,42% 0,26% 0,20% 0,20% 0,13% 0,09% 0,00% 5,50% Pokytis nuo metų pradžios: SEB Nordic Focus Fund SEB Concept Biotechnology Fund SEB Listed Private Equity Fund SEB High Yield Fund SEB Eastern Europe Small Cap Fund SEB Asset Selection Defensive Fund -5,00% -1,00% 3,00% 7,00% -0,30% -0,39% -0,47% -4,20% -6,31% 5,61% 3,83% 0,83% 25,59% 23,56% 22,77% 20,69% 18,80% 18,72% 16,05% 15,47% 13,32% 12,95% 12,20% 14,33%* 12,05% 13,01%* 12,00% 11,57% 11,23% 10,35% * Lyginamųjų indeksų pokyčiai kurią galite rasti www.seb.lt. Investicinių fondų grąža (skaičiuojant Lietuvos nacionaline valiuta) gali padidėti arba sumažėti dėl valiutų kursų svyravimų. 31,00% -10,00% -5,00% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00%

Pokytis per 5 metus: SEB Concept Biotechnology Fund 2 SEB Listed Private Equity Fund 3 SEB High Yield Fund 5 SEB Nordic Focus Fund 1-0,97% -2,32% SEB Asset Selection Defensive Fund 4-3,62% -3,77% -5,03% -8,49% -10,07% -17,14% -19,37% -19,59% -21,67% -24,18% -32,79% SEB Eastern Europe Small Cap Fund -39,20% 26,09% 25,79% 15,45% 10,33% 9,20% 7,34% 2,88% 2,14% 0,25% 58,04% 65,17% -55,00% -35,00% -15,00% 5,00% 25,00% 45,00% 65,00% 1 nuo fondo įkūrimo datos 2007 12 06 2 nuo fondo įkūrimo datos 2008 09 19 3 nuo fondo įkūrimo datos 2009 05 15 4 nuo fondo įkūrimo datos 2009 06 04 5 nuo fondo įkūrimo datos 2010 01 25 Svarbi informacija Šiame dokumente yra pateikta bendra informacinio bei reklaminio pobūdžio informacija apie UAB SEB investicijų valdymas teikiamas investavimo paslaugas. Nors UAB SEB investicijų valdymas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, įmonės nuomone, patikimų šaltinių, tačiau įmonė neatsako už šios informacijos ar išreikštos nuomonės tikslumą ar išsamumą bei nuostolius, kurių gali atsirasti remiantis tokia informacija. priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, inter alia fondų, struktūrizuotų produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt. Jeigu šiame dokumente pateikta nuoroda į investicinį tyrimą, patartina perskaityti visą ataskaitą arba susipažinti su informacija, pateikta www.seb.se/mb/disclaimers. Informacija, susijusi su apmokestinimu, ateityje gali būti keičiama ir netikti jūsų konkrečiu atveju. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Ankstesni geri investavimo rezultatai nereiškia, kad tokie pat jie bus ateityje. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Investuojant į finansines priemones užsienio valiuta, keitimo kursų pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. Šiame dokumente minimos paslaugos nėra skirtos investuotojams, kurie priklauso kitai jurisdikcijai negu paslaugas teikiantys SEB banko padaliniai, o investavimo galimybių sudarymas, leidimas investuoti ir investavimas tam tikrose jurisdikcijose, tarp jų ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje ir Australijoje, gali būti neteisėtas. Prireikus daugiau informacijos prašom kreiptis į savo vadybininką SEB banke arba bet kurį SEB banko skyrių. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal SEB, Bloomberg, Reuters, vz.lt, Yahoo!Finance informaciją.