Lietuvos ekonomikos raida: naujausios tendencijos ir iššūkiai Pristato Nerijus Černiauskas Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius Ekonomikos departamentas 2017 m. spalio 16 d.
Turinys I. Realusis sektorius (1) Naujausios ūkio raidos tendencijos (2) Pokyčiai darbo rinkoje II. Kainos ir sąnaudos III. Valdžios sektoriaus finansai 2
I. Realusis sektorius (1) Naujausios ūkio raidos tendencijos 3
Procentiniai punktai 8 6 4 2 0 2 Nuo 2015 m. padėtis toliau gerėja: šiemet - pramonėje ir statyboje Pridėtinė vertė ekonominėse veiklose (palyginamosiomis kainomis) 2012 2013 2014 2015 Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 2016 2017 Pramonė Statyba Prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Finansinė ir administracinė veikla, nekilnojamasis turtas Kitos veiklos Mokesčiai, subsidijos ir statistinė paklaida BVP (skalė dešinėje) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Procentai, pokytis per metus 8 6 4 2 0 2 4
Apdirbamoji gamyba auga rytų ES šalyse Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba (be energetinių produktų) 5
Investicijos pramonėje pastaruoju metu auga daugiausiai per paskutiniuosius penkerius metus Materialinės investicijos apdirbamojoje gamyboje (palyginamosiomis kainomis) Investicijos pramonėje (kaip ir kitose veiklose) itin daug svyruoja, tačiau pastaruoju metu jos auga daugiausiai per paskutiniuosius penkerius metus Investicijos auga ne tik didžiausiose pramonės šakose (maisto, chemijos produktų, plastikinių gaminių, baldų gamyboje), bet ir mažesnėse pramonės šakose, pvz., popieriaus, metalo gaminių gamyboje, todėl prie bendro pramonės augimo nemažai prisideda ir mažesnės pramonės šakos Pastaba: duomenys iki 2017 m. antrojo ketvirčio. 6
Lietuvos eksportuotojai atkovoja vis didesnę rinkos dalį ES je Prekių eksporto rinkos dalis ES je (neįskaitant mineralinių produktų) Per pirmuosius keturis 2017 m. mėnesius visas ES prekių (be mineralinių produktų) importas padidėjo 5,1%, o ES prekių (be mineralinių produktų) importas iš Lietuvos pakilo 10,6%. Tad, Lietuvos prekių eksporto (be mineralinių produktų) rinkos dalis ES je paaugo 7
Statybos darbų pradėjo gausėti, bet statybos auga ne tiek, kiek nukrito pastaraisiais metais Pastaba: duomenys iki 2017 m. antrojo ketvirčio. Statybos darbai (palyginamosiomis kainomis) Kaip žinia, 2016 m. lėšų iš tarptautinės paramos fondų sumažėjo 49,1% Buvo tikimasi, kad 2017 m. šių lėšų srautas nemenka dalimi atsigaus, tačiau per pirmąjį pusmetį šių lėšų gauta netgi 14,0% mažiau nei prieš metus Todėl šios paramos lėšomis finansuojamų statybos darbų kol kas negausėja Statybos darbų apimtis, augant materialinėms investicijoms, vis dėlto po truputį pradėjo didėti 8
I. Realusis sektorius (2) Pokyčiai darbo rinkoje 9
Artimiausiais metais darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės sparčiau nei pastaruoju metu 15 64 m. amžiaus gyventojų skaičius 15 64 m. amžiaus gyventojų grynoji migracija Pastaba: faktiniai duomenys iki 2016 m., prognozės iki 2021 m. Pastaba: faktiniai duomenys iki 2016 m., prognozės iki 2021 m. 10
Skaičiavimuose darome prielaidą, kad gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje aktyvumo lygis toliau didės Aktyvumo lygio padidėjimas per pastaruosius 5 metus ir jo atotrūkis nuo 5 aktyviausių ES šalių Prielaidos dėl agreguoto 15 64 m. amžiaus gyventojų aktyvumo lygio per ateinančius 5 metus Pastaba: faktiniai duomenys iki 2016 m., prognozės iki 2021 m. 11
Darbo jėga artimiausiais metais turėtų gana daug mažėti Darbo jėga 2017 m. darbo jėga turėtų sumažėti gana nemažai dėl labai smarkiai išaugusios emigracijos Vėlesniais metais, net ir priimant labiau optimistiškas prielaidas (juoda linija), darbo jėga toliau turėtų mažėti Per metus darbo jėga turėtų mažėti maždaug 0,5-1 proc. Pastaba: faktiniai duomenys iki 2016 m., prognozės iki 2021 m. 12
Naujausi Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys rodo, kad darbo jėga, užimtųjų ir samdomųjų skaičius jau dabar mažėja Darbo jėga, užimtieji ir samdomieji Pastaba: duomenys iki 2017 m. antrojo ketvirčio. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys gana daug svyruoja, tačiau ilgesnėje perspektyvoje užimtumas paprastai sumažėdavo esant išskirtinėms aplinkybėms, pvz., mažesnio ekonominio augimo arba nuosmukio laikotarpiais (pvz., 1999-2001 m., 2008-2010 m.) Tad, dabar stebimas užimtumo mažėjimas, matyt, nėra tik duomenų triukšmas blogėjanti demografinė padėtis pradeda mažinti dirbančiųjų skaičių 13
Alternatyvūs duomenys užimtų darbo vietų duomenys rodo, kad samdomųjų skaičius vis dar auga, bet vis mažiau Užimtų darbo vietų skaičius Pastaba: duomenys iki 2017 m. antrojo ketvirčio. 14
- Įtampa darbo rinkoje lemia spartų DU augimą - Liepos mėn. DU augimas sulėtėjo nemaža dalimi dėl išnykusio tiesioginio MMA didinimo poveikio Darbo užmokesčio raida Darbo užmokesčio metinių pokyčių skirstinys Pastaba: LSD duomenys iki 2017 m. antrojo ketvirčio, SoDra duomenys iki 2017 m. liepos mėn. 15
II. Kainos ir sąnaudos 16
Infliacija viršija 4,6 proc., o grynoji - 3,5 proc. lygį Infliacija Lietuvoje Procentiniai punktai 5 4 3 2 1 0 1 2 3 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Pramonės prekių kainos Paslaugų kainos Degalų ir tepalų kainos Maisto produktų, gėrimų ir tabako kainos Administruojamosios kainos Grynoji metinė infliacija (skalė dešinėje)* Metinė infliacija (skalė dešinėje) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. * SVKI, neįskaitant maisto, degalų ir tepalų bei administruojamųjų kainų, pokytis. Pastaba: duomenys iki 2017 m. liepos mėn. Procentai 5 4 3 2 1 0 1 2 3 17
Šiemet prie infliacijos augimo prisideda daugelio prekių ir paslaugų grupių kainos Infliacija pagal SVKI Infliacijai pradėjus augti, labiausiai ją padidino žaliavų kainų pokyčiai, lėmę degalų ir maisto kainų kilimą, o vėliau vis daugiau pradėjo augti su vidaus ekonomine raida susijusios kainos paslaugų bei pramonės prekių kainos Grynoji infliacija, apimanti paslaugų ir pramonės prekių kainas, dabar lemia maždaug ½ bendrosios infliacijos Kitą dalį bendrosios infliacijos daugiausia lemia augančios maisto (o ypač alkoholinių gėrimų) kainos 18
Šiemet infliaciją išskirtinai daug padidino kilę akcizai ir PVM Infliacija pagal SVKI, apimant ir neapimant mokesčių pasikeitimo įtakos Pastaba: duomenys iki 2017 m. liepos mėn. Š.m. kovo mėn. pakeltų akcizų alkoholiniams gėrimams poveikis bendrajai metinei infliacijai sudaro apie 0,7 p.p. Šis akcizų didinimas bemaž iš karto buvo perkeltas į vartotojų kainas Š.m. kovo mėn. pakeltų akcizų tabakui poveikis bendrajai metinei infliacijai yra minimalus. Paprastai šių akcizų didinimas į vartotojų kainas perkeliamas ne iš karto Š.m. birželio mėn. padidinto PVM tarifo šilumos energijai poveikis bendrajai metinei infliacijai sudaro apie 0,2 p.p. Poveikis vartotojų kainoms pasireiškė iš karto 19
0,6 Alaus poveikis - didžiausias Proc. punktai Metinis poveikis infliacijai produktų, kurie labiausiai prisideda prie infliacijos augimo 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0,0 Alus Pieno produktai Keleivių vežimo oru paslaugos Degalai 2017K3 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
III. Valdžios sektoriaus finansai 21
Palyginti su 2016 m., valdžios sektoriaus balansas 2017 m. iš esmės nepasikeis Valdžios sektoriaus balansas 22
Papildomos skaidrės 23