Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o gal pra si dė jo? At ėjo lai kas im tis at sa ko my bės už tai, kas da ro si Eu ro po je. Ga na pri si verkšle no me į sa vo žaiz das užsižiū rė ję, bir by nes bir bin da mi. Da bar ir Eu ro pa mū sų daržas ir mū sų pu pos. Nors, tie są sa kant, jau se niai tų mū sų pu pų der lius pri klau so nuo tarp tau ti nių orų. Re fe ren du mo re zul ta tų lau ki mas pri mi nė spor to varžybas, ku rios vyks ta taškas į tašką. Pa aiškė jo, kad Kau nas to mis die no mis la biau sir go už narys tę ES nei už Žal gi rį. Re fe ren du mo re zul ta tai bu vo svar bes ni ir ma no šei mai. Sū nus, šią va sa rą bai gian tis ba ka lau ro stu di jas, sa vo at ei tį pri rišo prie re fe ren du mo. At virkščiai vi soms eu ro en tu zias tų ir eu ros kep ti kų progno zėms apie pro tų nu te kė ji mą, jis bu vo nu spren dęs lik ti Lie tu vo je, jei re feren du mas lai mės, ir išvyk ti į Va ka rus lai mės ieško ti, jei ne. O ir man ne tas pat, ko kio je pro vin ci jo je gy ven ti Vil niaus, Lie tu vos ar Eu ro pos Są jun gos. Su re zul ta tais at ėjo tik ru mo jaus mas. Pa ti ki mai įtvir ti no me sie ną Ry tuo se, ku rią pa ga liau gal su pras ir Ru si ja; sim bo liška, kad jau ki tą die ną pa si rašiusi re ad mi si jos su tar tį su Lie tu va. Kad Eu ro pos Są jun go je mums ne gre sia asi mi lia ci ja, aki vaiz du. Vien mano mies te gy ve na ke lios gen tys ir nė pro kur ne ma ty ti jų su si lie ji mo. Jos net sta to si skir tin gus pa min klus. Štai bu vu sio se ka pi nė se, da bar par ke, prie Vy tau to pro spek to sto vi du kryžiai 1941 m. Birželio su ki li mo da ly viams. Vienas mo nu men ta lus An ti nio (sū naus), tik rai pa vy kęs dar bas, ki tas kuklus medi nis, pa puoštas dirb ti nė mis gė lė mis ir šil do mas dažnai čia de gan čių žva ke lių. Penk ta die nį pa ke liui į na mus ke ti nau prie ku rio nors pa lik ti gėlių. Jas, pra ra du si lai ko nuo vo ką, bu vau nu si nešusi į dar bą, ne su mo ju si, kad vi są sa vait ga lį į jas spok so tų tik dul ki nos mo ni to rių (vaiz duok lių) akys. Gė lių taip ir ne pa li kau, nes ne to lie se lai ką žudė tre čios gen ties jau nik liai ir saugiau man pa si ro dė ei ti pro spek tu. Pas ta ro ji gen tis bai gia įsi kur ti ir pačia me mies to cen tre. Jau ba lan dį jie try nė si Lais vės alė jo je, Mer ku ri jaus-media, įga vusios taško sta tu są, pri ei go se, kai tuo me tu vos už ke lių žings nių, Vie ny bės aikštė je, Kau nas Jazz svin ga vo ES sim bo li ka, at rodžiu sia sa va kaip tri spal vės. Re fe ren du mas pri kišamai pa ro dė, kad tu ri me išmok ti vi sų gen čių kal bą, jog ne beužten ka su si kal bė ji mo vien bui ti niu lyg me niu. Kur veši įžūlumas, ten nė ra vie tos iro ni jai (Ches ter to nas). Ypač kai lai kas spaudžia. Jiems mūsų kal bą išmok ti sun kiau, sun kiau ir ras ti tam mo ty va ci ją. Sa vo pa vyzdžio jėga ne ti kiu. Išbandžiau na mie plau da ma in dus. Me tai ei na, o na miškiai tuo pa vyzdžiu ne se ka. Rei ka lau ti at sa ko my bės? Ne veiks min ga. At sa ko my bė yra jaus mas, įky rus lyg sąžinė. Ir kaip mei lė ne pa si duo da ki tų rei ka la vi mams. Bū na, ma ne ap lan kan ti pui ky bė dik tuo ja: ne mė ty ki te per lų kiau lėms, bet šįkart at ro do, kad bran giau sią sve čią šeriu avižomis. Užuot kal bė ju si apie žvaigždes, kal bu apie šiukšles, pražydu sias alė jo je vie to je gė lių. Nes čia jau NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 217

vis kas leis ta. Pra ėju sios ka den ci jos mies to ta ry ba nu si va lė ko jas į Svei ko mies to pro jek tą. O gel to nos ES žvaigždu tės ka bė jo aukštai ant stul pų ir blu ko tik rai ne nuo pra ei vių žvilgs nių. Rašau, nes skau da. Išėju si iš dar bo kar tais su si vo kiu be si dai ran ti žalių uni for mų. Ma niau, bū siu su si ga vu si pa ra no ją, bet po to, kai išgir dau apie Lais vės alė jo je į pil vą peršau tą aštuo nio lik me tį, su pra tau diag no zė ne ta. Iki re fe ren du mo blaškiau si op ti miz mo pe si miz mo ban go se. Ta ne di de lė ap lin ka, ku rio je su kuo si, la bai vie na ly tė ir bet koks žings ne lis į šoną, kad ir į tur ge lį prie sto ties, su kel da vo pa ni ką. Ki ta Lie tu va to kie pa tys sau žmo nės. Jie pa si ti ki sa vi mi ir ne pa si ti ki ki tais, jie ne bi jo par eikšti ka te go rišką ne ir mes jiems pa ro dy sim. Tiems, ku riems jie pa ro dys, tur būt pri klau siau ir aš (pri si mi niau Rau donie ji khme rai nai kin da vo vi sus, nešio jan čius aki nius). Tai Šus taus ko elek to ra tas. Jie ban do pri rišti lai ką prie erd vės, mes erd vę prie lai ko. Be to, ne bu vo pra našų ir pra našys čių. Ne bu vo pra našiškų žen klų. Per TV ma čiau vos vie ną eks tra sen są, ku ris gy rė si žinan tis bal sa vi mo baig tį, bet ka dan gi jam pa čiam, at seit, tai ne įdo mu, tai ir ki tiems ne sa kė. Li kus ke lioms są vai tėms, ko le ga la bai užim tas kom piu te ras tas skun dė si, kad nie kas jo ne agi tuo ja sto ti į ES. Jis bu vo per si dir bęs ir pik tas. Jis žino jo, kiek pi ni gų valdžia bu vo pa sky ru si agi ta ci jai, bet ne tu rė da mas lai ko TV ar spau dai, nie ko už tuos pi ni gus ne ga vo. Jis bu vo už Eu ro pos Są jun gą ir jei bū tų ra dęs pašto dėžutė je nors la pe lį ar ka len do rė lį su žvaigždu čių vė ri niu, bū tų ne be py kęs. Keis ti tie in for ma ci jos ke liai. Jei jos siųs tu vai (sklei dė jai) prog no zuo ja mi, tai im tu vai vei kia ne nu spė ja mai. Tas pats ko le ga bur no jo ant Land sber gio (įpras ta), kad šis pi ke tuo ja prie Bal ta ru si jos am ba sa dos užuot, bū da mas Sei mo pir mi nin ku (ne supran ta ma, at ėjo Land sber gis vi siems lai kams?), pa si rū pi nęs tin ka ma agi ta ci ja. Ma no stu di jų drau gė, gy ve nan ti Kau no pa krašty je, sa kė pa gal vo sian ti, ar bal suo ti už, nes nežinia, kaip bus tam žem dir biui. O ma ne mies čion ę, klau san tis kar je ros žem dir bio Ra mo no kal bų, tas žem dir bys bau gi no. Ne daug trū ko, kad im tu mėm juo gąs din ti vai kus. At ro dė, kad jis ne tu ri Tė vynės, tik kar ves, run ke lius ir žemę, ku rios prašo ne leis ti jam ge rai par duo ti (ne pirk ti). Lyg ir išei tų, kad drau gė už ma ne ge res nė. Jai rū pė jo ne vien sa vi vai kai, bet ir (o gal tik) tas žem dir bys. Aš jai ir gi ne rū pė jau. To dėl įsi skau di nau ir ne su mo ju si, ką pro tin ga pa sa ky ti, te pra ta riau, kad įsto jus į ES su kiš vi sus į gy vu li nius va go nus ir išveš į Šve di ją, o jei ko lū kie čiai neužblo kuos ke lių, tai tiek mes Lie tu vą ir te ma ty sim. Ma ne, kaip pa trio tiškiau sio mies to gy ven to ją, ne ra mi no pa si kei tęs agi ta ci jos tu ri nys. Nuo mūsų ke lio į ES pradžios vy ra vo vals ty bės sau gu mo mo ty va ci ja, o li kus ke liems mė ne siams iki lem tin go vi sa liau di nio ap si spren di mo, ta mo ty va ci ja bu vo ra di ka liai ati dė ta į šalį ir grieb ta si vien eko no minių mo ty vų, im pli kuo jan čių in di vi du a li zuo tą an gažavi mąsi. Tai lė mė ke letas sva rių priežas čių. Vie na jų pa kvie ti mas į NA TO. Gražiai at ro dė tie sio gi nė je TV trans lia ci jo je iškilus sep ty nių nau jų na rių pri ėmi mo į NA TO su tar ties ra ti fi ka vi mas JAV Se na te. Tuo tar pu kai ku rios ES na rės, at ra du sios ben drų in te re sų su Ru si ja, Ira ko ka ro fo ne at ro dė ga na ne pa ti ki mai. Didžiuo ju bro liu jau tę sis Chira cas vė liau ne drį so iškišti no sies į Len ki jos gat ves. Vi sa tai po li ti ka, o po mū sų pre zi den to rin ki mų ne li ko abe jo nių, kad mie li Lie tu vos žmo nės dažniau va do vau ja si emoci jo mis nei pro tu. Bet užkeiki mas bu vo ras tas. Dėl vai kų, dėl anū kų, kar to jo veik vi si žur na lis tų pa kal bintie ji. O pas ku ti nę ofi cia lios agi ta ci jos už/prieš sto ji mą į ES die ną Lie tu vos ra di jas ne si liau jan čiu kal bų apie ES srau tu pil nai įkro vė ete rį. Kai vie na rūšės in for ma ci jos tiek daug, ji ima veik ti emoci jas. Mąs ty da ma apie įfor min tą vals ty bę, vis nu klys tu į dė kin gu mą. Ku rio pa si gen du tiek sa vy je, tiek ki tuo se. Dė kin gu mo Die vui, tė vams, tiems, ku riems ne vis tiek. Dė kin gu mo ir tiems, ku rie re fe rendu mo lip du kus lyg or di nus užsi ka bi nę al kū nė mis stum dė si prie skal bi mo mil te lių. Tik As ta Skaisgi ry tė-liauškie nė iš Pa ryžiaus pri mi nė, jog ke lias į Eu ro pą pra dė tas grįs ti Są jūdžio lai kais. Bet tų, ku rie klo jo pamatus tuo met, at ro dė, neišbren da mo je pel kė je, ge gužės 11 d. LTV stu di jo je ne bu vo. Neišmok tos dė kin gu mo pa mo kos. Kad jų rei kia, ma tau, ste bė da ma sa vo kar tą, ku rią užmiršo tė vai to išmo ky ti. Jie pa tys au go ne dė kin gais lai kais ir mus to kiais (abi pra smės) au gi no. Gal reik tų bent po vie ną pa mo ką per me tus eti kos pa mo ko se? Kad dė kin gu mas ne bū tų našta ar sko la, kad išmok tu mėm džiaug tis, tu rė da mi kam ir už ką dė ko ti. O pa ti, ne mo kė da ma bū ti dėkin ga, sa kau esu sko lin ga visiems, ku rie kal bi no, rašė, dai na vo ir ju di no van gius, pik tus bei įta rius mielus Lie tu vos žmo nes. Kau nas 2003 05 12 218 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Dienoraštis die No raš tis S. Re na ta Dai va Va na gai tė 2003 m. balandžio 1 d. Krau nam mal kas. Me dis kvepia. Sklei džia kaž ko kią pir mykš tę ši lu mą. Pe čiuj ug nis sprag si, ple pa. Už trau kiam se no vi nę gies mę... Ko kie gra žūs tam pa žmo nės ir daik tai, kai į juos žvel gi giedo da mas. Kiek ne daug te rei kia džiaugs mui. Da bar 100 g pri si mi ni mų pa mas ty mų džiaugs mo te ma... Iki au sų lai min gas Pa jū ra lio tė vas Juo za pas OFM. Šal dy tu ve pus ga ba lis ne ty čia su džiū vu sio sū rio. Obuo liai. Val gy kit, vai ke liai... Ar ba kaip aną syk dar va sa rą įgriu vom pur vi ni, ba si, su laz dom į kun. Ro mual do Vė la vi čiaus (tie sa, la bai punk tu a laus) kle boni ją Klai pė do je. Bu vom pa so din ti už sta lo. Bal ta stal tie sė ir suo di ni vei dai... Pa si ju tom kaip abo ri ge nai, pa si klydę am žiuo se. Tie sa, tai bu vo Mė nu lio ėji kų žygis skersai, at si pra šau, iš il gai Lie tu vos pa jū rio. Ak me nys. Gin ta rai. Nu dau žy tos ko jos. Bū tin gės vamz džiai. Juod kran tės šer nai... Smė lis dan ty se. Pa ma rio dai nos. Gies mės. Dau niu ko Juo za pė lio akys, pa džiau tos į ei nan čią gul ti sau lę. Ieško ki ta ne po jū čių. Ieško ki ta Die vo, kaž ka da pa sa kė vie na že mai tė (ne, ne ta, ku ri bu vo ant vie no li to ). Vis tiek ne ma nau, kad Kū rė jas su kly do tver da mas po jū čius. Ke lią į Jį. Ne su tin ku ir su šia min tim: prisi mi ni mai yra tam, kad juos užmirštu me (taip ra dau pa rašyta vie no je pro tin go je kny go je). Balandžio 2 d. Ei nu į in ter na tą. Jau at bė ga. Tuoj mi nia ap sups. Parg riaus... O, kaip jie šlo vi na... Akys užmerk tos, bal sai pa leis ti... (gi ta ros ne si gir di). Vie nas ber niu kas su Dau no sin dro mu pri le kia, at lau žia pu sę sa vo duo nos ga ba lė lio ir pa duo da. Ši kriaukš lė skanes nė už pieniš ką Prin cą su ne smul kin tais... Jie rė kia sa vo gy ve ni mais, kad ne di ser ta ci jos. Ne straips niai. Ne pi ni gai... Ki tur yra lai mė. Ki tur gy ve ni mas. Džiaugsmas. Kaip Vi lius Or vy das sa kė: Šva ru mas gy ven ti yra... Aiš ku, su kakus 18 metų, šie jau nuo liai eis į pensio na tus, gat ves... ka lė ji mus. Ta čiau, kaip sa ko vie nas be na mis Pet ras, vis tiek aš ne ga liu ne si džiaugt: juk Die vas ma ne my li. Įsi vaiz duo ji? Nie kam ne rei ka lin gie ji mums rei ka lin giau si. Die vas mums ati da ro lan gus. O mes įsi tai som lan gi nes. Ar ba gro tas. O, kad kas pa ra šy tų be stse le rį (at leis kit, li tu a nis tai) apie Die vo ir žmo gaus žai di mą slė py nių... Bū tų dau giau nei Ho me ro Odi sė ja. Balandžio 3 d. Pet ra šiū nų nak vy nės na mai. Pa var gę gy ve ni mai. O, kaip no rė tų ir jų dūšios būt lai min gos. Ano ni mi nių al ko ho li kų mal dos gru pė: at vers tas Šv. Raštas. At vers ti gy ve ni mai. Jau ties toks mažas prieš to kius di de lius žmo nes. Va lios milžinus. Štai da ro Dievas žmo gu je. Jis duo da ko pė čias. O mes pi na me vir ves. Nu si broz di nam del nus jo mis ropšda mie si... Ir ga lop nukren tam. Ge rai, kad pa ra šy ta: ne šios ta ve jie (an ge lai) ant ran kų, kad kar tais ko jos į ak me nis ne už si gau tum (Ps 90). Kas tė ra mo ti nos mei lė prieš Die vo rū pes tė lį? Jo pa kan ka. Nie ko ne be rei kia. Nei daik te lių, nei norų didelių, kaip sa ko Vai das iš Kre tin gos. Kas jis, vie nas Die vas su sa vo pa ta rė jais ar chan ge lais ži no: el ge ta, šven ta sis, lai min gas ir be ga lo lais vas (gal tai si no ni mai) žmo gus. Balandžio 4 d. 100 g fi lo so fi jos. Ma nęs dar ne bu vo. Pa sau lis ėjo se na va ga. Ma nęs ne be bus jau, jis eis ir to liau. Žmo gus jos eks ce len ci ja že mės dul kė. Sis me mor oc ca sus so lo ca den te tui (sau lei leidžian tis prisi mink, kad ir ta vo ji nu si leis). Mums skir tas lai kas. Ir vie ta. Esa me pa sko lin ti vie ni ki tiems. Kol bus pa linkė ta am ži no atil sio. Me nu, kaip Gab rie lė Bos sis ra šė: Kaip iš mokt ge rai nu mirt? Reikia daž nai da ryt ge ne ra li nes re pe ti ci jas... Ir ką tu jai pa da ry si? Kaip ne nu si šyp sosi? Ne su sto si plo vęs grin dis, vi ręs ko šę? Ne at si pei kė si. Kaip ne su sto si, kad pažadin tum sa vo dūšią gy ve ni mui. Stip riam gy ve ni mui... Balandžio 5 d. Pro trau ki nio lan gus tro bos. Jų languos se no lės. To kios, kaip Vy tau to Ma čer nio. Tik ros ga bi jos. Sau go ir sklei džia na mų ši lu mą. To kią stiprią, kad pa jun ti ją pro san da rius trau ki nio lan gus. Sau siai, Bal ta miš kė. Ne rei kia No vo si birs ko, nė Kazanės... Am ži ny bėj no rė čiau skriet ir skriet trau ki nu ku pro Ro jaus miš kus... Pa ga liau na mai. Sa vas miš kas. Sa vas bun ke ris. Pa žaislis. At si da ry kit, se no vi nės du rys... Balandžio 6 d. Šešta die nis. Pirš ti nių lo py mo me tas. Me nu, kaip ka dai se ka pu ci nas len kai tis per skai tė Evange li ją: Ne siū ki te nau jo lio po ant se no vy na mau šio... Lo pom, kli juo jam ir sa vo gy ve ni mus. Tik rus vy na NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 219

dienoraštis mau šius. Iš žmo nių, veik lų, po mė gių. Vis kas, prie ko pri si lie čiu, tu ri tap ti mal da (Tho mas Mer to n)... Balandžio 7 d. Sek ma die nis. Nei ta vo tar nas, nei tarnai tė, nei gy vū nas ne tu ri dirb ti (NT). Nei tų ko ji nių lo py ti. Ko šės vir ti. Die no raš čio ra šy ti. Sa vai tės Uo gie nės Die na. Dirb ti ga li ma tik dan timis... Balandžio 8 d. Kur ge o met ri nis vi dur kis tarp lai ko ir am ži ny bės? Kam skam bi na var pai? Tau. Kad at simin tum, jog ir puo do dang ty je reik ieš ko ti Die vo Vei do. Ora et la bo ra. Vi sa, kas ma ne gau bia Die vo žen klai. Jis ne su gal vo jo ki tos kal bos, kaip paukš čio ne mo kami kon cer tai (pasak Vi liaus Or vy do), sau lės karš tis... Leisk man iš mok ti pa mo kas, ku rias pa slė pei kiek viena me la pe, pra šo ma in dė nų mal doj. Ar ba: Pa pra šiau bam bu ko me dį pa pa sa kot man apie Die vą. Ir jis pra žy do (iš ja po nų po ezi jos). Mes ne tu rim ką vie nas ki tam duo ti. Tai duo dam žo džius. O ką my lim, do va no jam ty lą. Koks vi dur kis tarp kal bos ir ty los? Balandžio 9 d. Ko dėl toks liūd nas pa sau lis? Mo čiu tė, el ge tau jan ti po Vals ty bės tur to fon do lan gais. Ei lė prie nak vy nės na mų du rų. Tik am ži ny bėj su pra sim, jog kiekvie na mi nu tė ge riau sia iš ga li mų pa-si-rin ki mų. Balandžio 11 d. Žiū riu pro lan gą į be si brau nan čias inki lė lin var nas... Pats Die vas ko vo ja už ma no bū vį. Tik aš ne mo ku dė ko ti. Ža vė tis... O, kad bū čiau toks gied ras, kaip tie me džiai šal tą ru dens ry tą (iš ja po nų po ezi jos). Balandžio 13 d. Gy ve ni mas dro bė. Mums duo ta daug da žų. Bet la biau siai mėgs tam bal tą ir juo dą spalvą. Ypač kai žvel giam į pa sau lį. Į žmo gų. Sau lė mums ir gi tik karš ta ar ba pa si slė pusi už de be sų... Mėgs tu būd vardžius. Ypač kas die ny bė je. Balandžio 15 d. Bokš te. Įsi vaiz duo ju: at si rė męs į palan gę sto vi Vieš pats. Žiū ri į ma ne. Jo akys iš sau lės, van de nų, dan gaus, miš kų. Liūd nos dėl to, ko ga lė dama ne pa da riau. Kar tu pil nos pa si ti kė ji mo. Sa vai tės darbų pla nas: tvar ky siu šir dies na mus. Iš ne šiu grioz dus. Užtie siu bal tą stal tie sę. Ati da ry siu lan gus, kad įei tų ryti nė vė sa... Į pil kas gat ves žvelg siu am ži ny bės žvilgs niu. Kur ver tin ga tik Mei lė... Balandžio 16 d. Mi li jo nai gė lių, žvaigž džių, žmo nių, an ge lų... tik tru pu tį at spin di, kas yra Die vas (Juo zas Zdebs kis). Oho o o oo... su Kuo tu rim rei ka lą... Balandžio 17 d. Yra Lie tu voj ypa tin gų vie tų. Pa ku tu vėnai. Šar ne lė. Kre tin ga. Pa žais lis. Kiek čia, Pa žais ly, per vi są is to ri ją nuo ka mal du lių lai kų mal dos, gy ve ni mų... Ap griu vu sios sie nos. Gy ve ni mo au ką pri glau džian čios. Nuo se no. Ir tas miš kas. Ir Mons Pa cis sa ko kaž ką, ko šian dien žmo gus jau ne su pran ti. Balandžio 18 d. Ačiū už pie tų vė ją, ku riuo Tu ma ne pa glos tai. Sprogs tan čias ša ke les tar tum ne drą siai taria mus žo džius. Už kiek vie ną žmo ni jos žmo gų. Balandžio 20 d. Grau dūs verks mai, pas da ry kit, širdis mū sų su kra ty kit... Ga vė nia. Gai vė ti, gai vin tis... Gay lis bal tas, švie sus (prū sų k.). Balandžio 21 d. Gė lė. Die ve, koks Tu pokšti nin kas. Tu tik rai netu ri ką veik ti. Vi sas Ta vo lais va lai kis kal bin ti žmo gų... Ši gė lė iš au go be že mės. Be van dens. Ra dau ją nu lū žu sią, sau som šak ny tėm ir ža liais la pe liais. Da bar ji pa lan gės ka ra lie nė... Že mės trau kos jė ga. Sun kio jė ga. Trin ties jė ga... Žo lės jė ga. Balandžio 22 d. Jau sau le lė vėl at kop da ma bu di na svie tą. Vis kas pa sau ly išau ga, pra žys ta ir nu nyks ta. Ir tul pės. Ir svo gū nai. Paukš čiai. Žvė rys... Balandžio 23 d. Bokš te. Ruo šiam vie tą Ra fa e liui. Puo dy nės, skar di nės, lik tar nos, ko pė čios mol ber tai. Po ge ro mė ne sio čia bus bū na ma, pie šia ma, ben drau ja ma. Tur būt di džiau sia do va na gy ve ni me žmo nės. Esa me pa sko lin ti vie ni ki tiems. Kad bū tu me pa kel ti par klu pę ir kitus pa kel tu mėm. Na, ge rai, ga na sva jot. Lau kia sku du rai, ki bi rai, nuo bo džiau ja bokš to dul kės. Balandžio 24 d. Eks kur si jų die na. Bu vo gru pė iš Ru sijos. Įdo mūs yra ke liau jan tys žmo nės: be rods, nenu rims jų dū šia, kol ne pri eis že mės kraš to, te kan čios sau lės vartų ar ba Bet lie jaus, kaip anuo syk Trys Kara liai. Ki ti iš Lie tu vos: Ma žei kių, Vil niaus... Ko kie jaut rūs dva siai yra žmo nės: at ei da mi mes griau nam tą Ty lą sa vo šur mu liu, ba tų kauk šė ji mų, sa ko vie na mo te riš kė... Balandžio 25 d. SIS ME MOR OC CA SUS SO LE CA DEN TE TUI Sau lei lei džian tis pri si mink, kad ir ta vo ji nu si leis (įra šas prie Pa žais lio sau lės laik ro džio). Šian dien so di nam bul ves. Ly giai taip pat prieš pu sę tūks tant me čio čia dir bo ir mel dės ka mal du liai. Jau po ki to šimt me čio čia bus ki ti. Mū sų lai vai jau bus Uos te. 220 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

in memoriam Žur na lis ti kos ir me ce na tys tės pa triar chas Ba lan džio 26 d., eida mas 96-uosius, JAV mi rė pre l. Juo zas Pruns kis žur na lis tas, re dak to rius ir spau dos organi za to rius, at ei ti nin kas bei di dis krikš čio niš ko s spau dos rė mė jas. Jis gi mė Žvil bu čių k. (Za ra sų raj.), mo kė si Ute nos pro gim na zi jo je ir Ro kiškio gim na zi joje, 1927 1932 m. Kau no ku ni gų se mi na ri jo je ir bu vo įšven tin tas ku ni gu. 1934 1936 m. VDU stu di ja vo tei sę. 1940 m. so vietų sau gu mo se ka mas pa si trau kė iš Lie tu vos į JAV. 1945 m. Vašing to no ka ta li kų uni ver si te te ap gy nė baž nyti nės tei sės doktoratą. Nuo 1929 m. ben dra dar bia vo Pane vė žio bal se, Ry te, Skau tų ai de, Tie sos ke ly je, Židi ny je, o JAV Laiškuo se lie tu viams, Lie tuvių dieno se, Žvaigž dė je. Pa ra šė per vienuo li ka tūks tan čių straipsnių, parengė re por ta žų, in ter viu. 1936 1939 m. bu vo XX amžiaus vyr. re dak to rius, 1939 1940 m. Ka ta li kų vei ki mo cent ro in for ma ci jos biu ro vedė jas; 1948 1972 m. dir bo Drau ge, nuo 1953 m. Lie tu vių en cik lo pe di jos žur na lis ti kos sky riu je. 1964 1969 m. Prelatas Juozas Prunskis. Algimanto Kezio nuotr. dar re daga vo ma ri jo nų žur na lą The Ma rian (an glų k.) ir 1972 1974 m. žur na lą Kris taus Ka ra liaus lai vas. Pre l. Pruns kis išlei do apie tris de šimt kny gų, ku rias pa gal te mas ga li ma su skirs ty ti į tris gru pes. 1) Apie žur na lis ti kos teo ri ją ir prak ti ką, spau dos or ga ni za vi mą: Ką ir kaip ra šy ti į laik raš čius (1940), Žur na lis ti ka (1974) tai vienas so li džiau sių iš ei vi jo je žur na lis ti kos va do vė lių. 2) Lei di nius apie ko mu niz mo smur to pa sekmes: 15 Lie tu vo je su šau dy tų ku ni gų (1942), Lie tu va bol še vi kų oku pa ci jo je (1979), Lie tu viai Si bi re (1981) ir kt. 3) Kny gas re li gi nio są mo nė ji mo klau si mais, duodan čias pra smi nę, idė ji nę in jek ci ją į lie tu viš ką tremties or ga niz mą : Mo ti na Gai les tin go ji (1957), Mei lė ir lai mė (1958), Ma no pa sau lė žiū ra (1958), Moks las ir re li gi ja (1964) ir kt. Vaiž gan to pa ly gi ni mas apie vi suo me nės vei kė jus kaip te leg ra fo stul pus, ku rių vie lo mis ei na idė jos, Pruns kiui, ko ge ro, la biau siai tin ka. Jis iš tik ro bu vo ne nau jų idė jų kū rė jas, bet jų meist riš kas per tei kė jas, sklei dė jas, ge ban tis su da ry ti at mos fe rą idė joms reikš tis ir visuome nę su telk ti. Jam va do vau jant XX amžius ta po vie nu po pu lia riau sių dien raš čių Lie tu vo je. Prunskis en tu zias tas, op ti mis tas, jud rus aukštai tis, pui kus apra ši nė to jas re por tažinin kas, in ter viu meis te ris. Or ga ni za to rius taip pat. Jis kiek vie ną su tik tą mo kė jo laik raš čiui su nau do ti, ir jo en tu ziastiš kam nuo šir džiam kvie ti mui re tas kas ga-lė jo at si sa ky ti ben dra dar biavęs, ne pai sant, ko kios ide o lo gi jos jis be bū tų. Jo pa slan ku mui reik tų pri skir ti laik raš čio ge rą in for ma cijos or ga niza vi mą, ku ris grei čiau siai bus pa grindinė prie žas tis, kad laikraš čio ti ra žas pa ki lo aukš čiau už kitus dien raš čius (Juo zas Bra zai tis). Kaip žur na lis tas Pruns kis pa si žy mė jo nau jo viš ko mis tar pu ka rio Lie tu vo je sa vy bė mis: pir ma, re por terio pri valu mais jud ru mu (sten gė si vis ką sa vo aki mis pa ma ty ti), įspū din gu pa sta bu mu, pa sa ko ji mo leng vu mu. Mo kė ir kitus kur ti įtai gų re por ta žą kaip gy ve ni mo fo to gra fi ją rink tis įdo mias te mas, ypa tin gus as me nis, at pa sa ko ti bū din gus pa šne ko vo po sa kius ir po el gius. Kai kas nors vykdavo, Prunskis ne ga lė da vo nu sė dė ti re dak ci jo je. Pvz., 1937 m. So vietų Są jun go je pra si dė jus ka ri nin kų va ly mui (o ten tar navo Vytau tas Put na ir Je ro ni mas Ubo re vi čius), jis, pri sikal bi nęs pa žįs ta mą mo to cik li nin ką, lė kė apie Ute ną ieško ti Put nos gi mi nių. An tra, kė lė ope ra ty vu mo ir tiks lu mo rei ka la vimą (jo pa stan go mis pra dė ta kas dien pra ne ši nė ti in for ma ci ją te le fo nu iš Ber ly no, Pa ryžiaus, Ry gos). Tre čia, jis pa sižy mė jo tam tik ru dva si niu elas tin gumu mo kė jo su bur ti kuo dau giau nau din gų, įdo mių bendra dar bių. Kar tu su Juo zu Ke liuo čiu Pruns kis bu vo svar biau sias žur na lis ti kos spe cia ly bės Lie tu vo je kū rė jas. O kas įvertins Pruns kio, kaip iš skirtinio ka ta li kiš kos kul tū ros me ce na to, nuo pel nus: ir išei vi jo je, ir dabar Lie tu vo je jis rė mė spau dą, mo kyk las, or ga ni za ci jas, sky rė pre mi jas ra šy to jams, žur na lis tams. Už jo pa gal bą nuo lat dė kin gas ir mū sų žur na las. Už tar nys tę žo džiu ir ge ru mu te at ly gi na Die vas amžinuo ju džiaugs mu. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 221

ŽVILGSNIS Pasirinkimo nėra Kęstutis K. Girnius In teg ra ci ja į Va ka rus tę sia si. Gegu žės 8 d. JAV Se na tas vien bal siai pri ta rė Lie tu vos na rys tei NA TO, o po kelių die nų Lie tu vos gy ven to jai re fe ren du me bal sa vo už įsi jun gi mą į ES. Tai ne smul kme nos. NA TO laiduo ja Lie tu vos sau gu mą, ES tu rė tų su kur ti tin ka miau sias są ly gas ūkiui kles tė ti. Lie tu vos pa kvie ti mas tap ti šių or ga ni za ci jų na re reiš kia, jog Lietu va iš lai kė de mok ra ti jos, žmo gaus tei sių ger bi mo ir ūkio per tvar ky mo eg za mi nus. Ir tai pa da rė, pra ėjus vos 13 me tų nuo Ne pri klau so my bės at kūri mo. Lai mė ji mas įspū din gas, bet ne uni ka lus. Lat vi jos ir Es ti jos bei penkių vi du rio Eu ro pos šalių ke lias bu vo ly giai sėk min gas. An tra ver tus, vi sos ki tos bu vu sios so vie ti nės res pub li kos dar tik ne drą siai, jei ap skri tai, žen gia pir muo sius žings nius de mok ra ti jos ir ne re gu liuo ja mo ūkio lin kme. Ne ga li ma nu ver tin ti NA TO ir ES na rys tės reikš mės, kaip ir ne ga li ma ne pa ste bė ti, kad abi or ga ni za ci jos šiuo me tu išgy ve na di de lę kri zę. Pe si mis tai ga lė tų tvir tin ti, kad Lie tuva pa vė la vo ir pa te ko į dvi or ga ni za cijas, ku rių auk so am žius jau pra ei ty je ir ku rių vaid muo men kė ja. ES ūkio kles tė jimas bai gė si prieš de šimt me tį, tad net su ge riau siais no rais Briu se lis ne pajėgs do tuo ti nau jų jų na rių taip, kaip da ry da vo iki šiol. Pa ki to ir Eu ro pos ge o po li ti nė pa dė tis. NA TO lai duos Lietu vos sau gu mą, bet jo kia ša lis Lie tu vai ne gra si na ir ne gra sins. Šiau rės Ry tų Eu ro po je tie siog nė ra po ten cia lių agre so rių. Be to, mū sų lai kais te ri to ri jos už gro bi mas ar ša lies oku pa vi mas nė ra nau din gas iš oku puo tų že mių ne išplė ši nei rek rū tų, nei ja vų, nei, bent iš Lie tu vos, nau dingų jų iš ka se nų. Tarp NA TO ir ES na rių vyks ta pre ce den to ne tu rin tys ne su ta ri mai. JAV san ty kiai su Vo kie ti ja, Pran cūzi ja ir kai ku rio mis ki to mis Eu ro pos šali mis įtemp ti. Eu ro pa da li ja ma į nau jąją ir senąją. Mig lo ta NA TO at ei tis. San tar vė tik rai iš liks, jos na rių saugu mas bus už tik rin tas, bet NA TO kaip or ga ni za ci jos vaid muo vis mažė ja. JAV pla nuo se ją pa kei čia Va šing to no su tel kia mos lai ki nos no rin čių jų ko a lici jos. Bar niai ai di ir Eu-ro pos rū muose. Di džio ji Bri ta ni ja ne kartą pik tai kal ti no Pran cū zi ją, kad ji su ž lug dė JAV ir Bri ta ni jos pa stan gas lai mė ti JTO pri ta ri mą ka ri niams veiks mams prieš Ira ką. Re a guo da mas į Vil niaus de šim tu ko JAV po li ti ką pa lai kan tį pa reiš ki mą, Pran cū zi jos pre zi den tas Chi ra cas drėb te lė jo, kad bū si mos ES na rės pra žio pso jo pui kią pro gą pa ty lėti. Jis da vė su pras ti, jog ši toks iš sišo kimas ga li tu rė ti ne ma lo nių pa sek mių. Eu ro pos kon ven ci jo je, ku rio je ren giama pir mo ji ES kon sti tu ci ja, iš ryš kė jo ta kos ky ra tarp di des nių ir ma žes nių ša lių dėl vyk do mų jų or ga nų vaid mens. Ma žo sios ša lys būgš tau ja, kad kai kurių Pran cū zi jos ir Vo kie ti jos per ša mų pa siū ly mų įgy ven di ni mas pa vers tų jas ant ra eilė mis na rė mis. Ne su ta rimai prin ci pi niai. Es ti ja, pa vyz džiui, aiš ki na, kad vi sos ES ša lys tu ri bū ti lygios, o di des nės vals ty bės pa žy mi, kad ly gy bė jau pa žei džia ma, nes jų pi lie čiai tu ri pro por cin gai ma žes nį bal są, ne gu ma žų jų ša lių gy ven to jai ES spren di muo se. Ne ma žiau svar būs ke li struk tūri niai po ky čiai. Se no sios Eu ro pos gy ven to jai sens ta. Nau jo ji Eu ro pa šiuo at žvil giu nė kiek ne nu si lei džia, bet de mog ra fi niai ES pirm bū vių ša lių poky čiai su kels il ga lai kių pa sek mių. Pen si nin kų ap rū pi ni mas, šuo liuo jančios iš lai dos svei ka tos ap sau gai bei ki toms so cia li nės ge ro vės vals ty bės ele men tams, pi gi ir kva li fi kuo ta Pietry čių Azi jos ša lių bei Ki ni jos dar bo jėga be veik už tik ri na, kad ES ša lių ūkiai augs la bai kuk liais tem pais, net ir įvei kus da bar gresian čią re ce si ją. Ka dan gi ma žiau tur to bus su ku ria ma ir dau giau jo bus var to ja ma sa vo pilie čiams ap rū pin ti, su ma žės tur to perskirs ty mas iš pa situ rin čių ša lių į mažiau iš si vys čiu sias. To dėl ir da bar ti niai vai dai įgy ja di des nės reikšmės. Jei su mažės so li da ru mo jausmai, jei se no sios Eu ro pos vals ty bių, ypač Vo kie ti jos, gy ven to jai įsi ti kins, kad nau jos na rės juos išnau do ja, kad joms rū pi pa šal pos ir do ta ci jos, o ne ben dra pa sau lė žiū ra bei es mi niai poli ti niai prin ci pai, su ma žės ir įna šai į ben drą iž dą. Ir be do ta ci jų Lie tu va daug lai mės, įsi jung da ma į ES. Ji įsi lies į pa sau lio di džiau sią lais vos pre ky bos, ka pi ta lo ir žmo nių ju dė ji mo zo ną. ES teis mai ir ki tos ins ti tu ci jos už tik ri na pi lie čių tei ses, ger bia jų oru mą, se niai pa naiki no mir ties bausmę. Pa trauk li jos kul tū ra ir gy ve ni mo bū das. Bet juo ma žiau do ta ci jų ir pa ra mos, juo il giau Lie tu vai truks pa si vy ti ES sen bu vius, juo il giau ga li ru sen ti nuos kau da. ES jau toks kas die nis reiški nys, kad ne vi sa da pa ste bimi vyks tan tys po ky čiai bei už mirš ta ma, kad jos klestė ji mą aš tuntą ir de vintą dešimt me tį lė mė ypa tin ga kon junk tū ra. Ūkis au go la bai spar čiai. Ga li mos SSRS ag re si jos aki vaiz do je san ty kiai su JAV 222 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

ŽVILGSNIS bu vo šil ti ir drau giški. Su en tu ziazmubu vo nu sigręžia ma nuo se nų tau ti nių gin čų, ug do ma nau ja eu ro pie tiš ka tapa ty bė. Stip rė jo ben dras so li da ru mas, o Vo kie ti ja, no rė da ma įro dy ti sa vo eu ro pie tiš kus kre den cia lus, ne pa prastai dos niai pa lai kė ES pro jek tus. Tos kon junk tū ros ne bė ra, ir jos ny ki mo pa sek mės bus il gai jun ta mos. Il gai niui įtam pa tarp JAV ir Euro pos at slūgs. Vie ši, kar tais vai kiš ki gin čai nė vie nos pu sės ne puo šia. Bet ne iš nyks prin ci pi niai ne su ta ri mai dėl tarp tau ti nių ins ti tu ci jų vaid mens, gin k luo tos jė gos nau do ji mo, JAV išskir ti nu mo, gam tos ter ši mo ir dau ge lio ki tų klau si mų. Ame ri kos neo-kon serva to riai kal ba apie bū ti ny bę for muo ti (sha pe) Eu ro pą, kad ji ati tik tų Vašing to no po rei kius. Sa vo ruož tu kai ku rie eu ro pie čiai būgš tau ja, jog nau jos NA TO ir ES na rės bus Tro jos ark lys, ku ris JAV nu ro dy mu iš vi daus ar dys Eu ro pos vie ny bę, kad Eu ro pa ne kal bėtų vie nu bal su tarp tau ti nė je are no je, ypač jei prie ši na ma si Va šing to nui. JAV mo ka vyk dy ti me duo lio ir laz dos po li tiką. An tai Len ki ja kvie čia ma sa vo ir ki tų ša lių ka riais užtik rin ti treč da lio ar ket vir ta da lio Ira ko te ri to ri jos saugumą. Tai gi NA TO nau jo kei siū lo ma gar bin ga vie ta prie stalo. Ru mu ni ja su JAV pa si ra šė su tartį, įpa rei go jan čią ne iš duo ti JAV pi lie čių Tarp tau ti nių nu si kal ti mų teis mui. Va šing to nas spau džia ki tas ša lis pri si i m ti pa na šius įsi pa rei go ji mus, nors teis mo rėmė jai nu ro do, kad spe cia lių pri vi le gi jų sutei ki mas pa kenks teis mo au to ri te tui ir pres ti žui. ES pa reiš kus ne pa siten ki ni mą, kad Ru mu ni ja pri si ė mė šiuos įsi pa rei go ji mus, ne pa si ta ru si su Briu se liu, Buk a reš tas die va go jo si at ei ty je de rin si ąs vi sus nu ta ri mus su ES ko le go mis. Net ma nan tys, jog Ru mu ni ja per dėm pa tai ka vo Va šingto nui, ga li už jaus ti Ru mu ni ją ir ki tas ša lis, ku rios pa teks į vie no ga lin go patro no ne ma lo nę, jei da rys A, o į ki to jei at si sa ky tų dary ti A. Pa na šių spau di mų jau čia ir Lie tuvos val džia. Pa si ra šy da ma Vil niaus de šim tu ko pa reiš ki mą, Lie tu va įsiri kia vo į JAV rėmė jų gre tas. Tai neste bi na. Dau ge lis lie tu vių drau giš kai nu si tei kę JAV at žvil giu. JAV esą itin tvir tai pa lai kiu sios Lie tuvą per Šal tą jį ka rą, at si sa kė pri pa žin ti jos in kor po ra ci ją į SSRS. Pa ste bi mas instink ty vus pa lan ku mas Ame ri kai, ku ri yra ir pa grin di nė sau gu mo tei kė ja. Kai ku riuo se sluoks niuo se ža vi ma si kieta, tvar ką pa lai kan čia ran ka. Jau per šim tą me tų lie tu viai emig ruo ja į Ame riką, ten ra nda prie glau dą. Ame ri ka už van de ny no, bet dau ge lio vaiz duo tėje ji ar ti mes nė ne gu Šve di ja, juo lab Is pa nija. JAV nė ra reik li part ne rė. Ku rį lai ką ji rei ka laus, kad Lie tu va skir tų 2% BVP gy ny bos išlai doms, kart kar tė mis pa siųs tų ma žą ka rių bū re lį į tai kos palai ky mo da li nius kur nors pa sauly je, pa reikš tų pri ta ri mą už sie nio poli ti kos sie kiams, ypač kon tro ver siš kiems. Kito se sri ty se JAV ten kin sis ste bė to jos vaid me niu. Ji ne teiks para mos, jos ben dro vės su Lie tu va mažai pre kiaus, mažai in ves tuos. Sen ti men tai Ame ri kai ne iš nyks, bet Eu ro pa tu ri sa vo trau ką, ku ri taps dar ga lin ges nė. Lie tu vos įsta ty mai de rina mi su ES nor mo mis. Lie tu va rinks de pu ta tus į Eu ro pos par la men tą, siųs sa vo eu robiu rok ra tus į Briu se lį. Vis dau giau lie tu vių pra dės dirb ti ir studi juo ti Eu ro po je. ES ša lių ir ben dro vių in ves ti ci jos kei čia Lie tu vos eko no mi nį gam to vaiz dį. ES fi nan -suo ja di de lius ir ma žus pro jek tus. Ji skirs per 200 mi li jo nų eu rų Ig na li nos už da ry mui, pa dengs dau ge lį iš lai dų, su sie tų su nau jo mis Ru si jos pi lie čių tran zi to į Kali ning ra dą tai syk lė mis. An tra ver tus, ES pa rei ka la vo, kad Lie tu va už da rytų Ig na li ną ir griež čiau kon tro liuo tų ry ti nes Lie tu vos sie nas. Su Briu se liu ta ria ma si be veik vi sais klau si mais. Bet tai, kaip ir li to su sie ji mas su euru, ro do, jog įsi lie ji mas į Eu ro pą įgy ja pa grei tį. Juk buvo at si sa ky ta do le rio ne dėl to, kad jo ku piū ros es te tiš kai ma žiau pa trauk lios ne gu eu ro, bet dėl to, kad be veik pu sė Lie tu vos pre ky bos apy var tos yra su ES šali mis, ir kad euras il gai niui taps Lie tu vos va liu ta. Pa na šios įcen tri nės jė gos ska tins kitų bū si mų na rių in teg ra ciją į ES. Santy kiai su Eu ro pa jau da bar in ty mūs, su JAV tik pro gi niai. Tai nepa kis. Tie sa, Eu ro pa nė ra po li ti nis mo no litas. Ne tik Di džio ji Bri ta ni ja, bet ir Is pa ni ja bei Ita li ja, net Da ni ja pa lai kė JAV gin če dėl Ira ko, ką ir kalbė ti apie vie nin gą bū si mų na rių pri ta rimą. Bet šis at ve jis yra iš im tis, o ne tais yk lė. ES nuo sta tos dėl Kio to su tar ties, Tarptau ti nio nu si kal ti mų teis mo, Ar ti mų jų Ry tų po li ti kos, ge ne tiš kai mo di fi kuo to mais to im porta vi mo, mir ties baus mės yra vie nin gai prie šin gos Ame ri kos po zi ci jai. Be to, 3/4 eu ro pie čių nepri ta rė JAV kari niams veiks mams, o vy riau sy bės anks čiau ar vė liau būna pri vers tos at si žvelg ti į vie šą ją nuomo nę. Vidiniai Eu ro pos gin čai nu rims ga na grei tai. Kas die nės kon sul ta ci jos po li ti kos, ūkio ir kul tū ros klau si mais, daž ni va do vų su si ti ki mai, ne ati dė lio ti ni spren di mai reiš kia, kad nė ra nei laiko, nei vie tos smul kiems įžei di nė ji mams, kaip an tai nu ta ri mui ne duo ti ran kos nu sižen gu sios šalies ko le gai. Ne suta ri mai su JAV ga li tęs tis il giau, ypač jei ku ri nors pu sė mė gins su ve di nė ti są skai tas. Lie tu vos li ki mas su sie tas su Eu ro pa ne tik dėl to, kad Lie tu va yra Europo je. Sai tų esa ma ne tik ge og ra fi nių, bet ir dva si nių, ne tik ūki nių, bet ir kul tū ri nių. Ir jie tik stip rės, kaip jie tvir tė jo ir per anks tes nį Ne pri klau somy bės lai ko tar pį. Nor ma lio mis są lygo mis įsi jun gi mas į Eu ro pą ne tu-rė tų veik ti san ty kių su JAV, juk abi bu vo to pa ties aljan so da lys. Ma ty t, taip bus ir at ei ty je. Jei įsi žieb tų nau jas kon flik tas, Lie tu va vei kiau siai liktų nuo ša ly je, nors, pa da ri u si re ve ransą vie nai ar ki tai pu sei, gal ir su lauk tų kom pli men tų. Bet kiek vie nu at ve ju Lie tu va yra ir liks Eu ro po je. To ne ga li ir, ti kiu, ne no rės pa keis ti jo kia Lie tuvos vy riau sy bė. Tad Lie tuvos san tykiai su JAV iš es mės pri klau-sys nuo Eu ro pos san tykių su JAV, nors ga li bū ti in di vi du a lių niu an sų. Ne rei kės rink tis tarp JAV ir Eu ro pos, ka dan gi jau pa si rink ta. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 223

tema: Sąjūdžio pradžia Pa bu do me ir kel ki mės Ke li etiu dai apie Są jū džio vai kys tę Ne ri jus Šepe tys Sąjūdžio istorijos suvokimo problemos Nors nuo Lie tu vos Per si tvar ky mo Są jū džio iš lin di mo į is to ri jos švie są te pra ė jo 15 me tų, nors te bė ra jo vardu be si va di nan ti vi suo me ni nė or ga ni za ci ja, Są jū džio istorija, jei taip ga li ma sa ky ti, jau pa ra šy ta. Pir mą syk tai pa da ry ta Są jū džiui dar ne ta pus is to ri ja, nesi bai gus, o juk tik pa si bai gę įvy kiai ar pro ce sai pa gal ne ra šy tas is to ri jos moks lo tai syk les ga li mi is to riš kai ty ri nė ti ir ap ra ši nė ti. Ir vis dėlto Al fre do Eri cho Sen no Lithuanian awakening (1990) 1 bu vo ne tik įvy kių am-ži nin ko su rašy ta Są jū džio gi mi mo, au gi mo ir bren dimo kro ni ka ar įžval gus žur na lis ti nis ty ri mas, bet ir pa ti tik riau sia is to ri jos stu di ja, at sklei džian ti trum pą ir aud rin gą Lietu vos vi suo me nės pa bu di mo ir pa ju dė ji mo lais vės link ke lią. Po Sen no Są jū džio is to ri ja ir sve ti mų jų žur na lis tų, ir sa vų jų is to ri kų są jū di nin kų ar šiaip po-li ti kų ra šyta dau ge lį kar tų, tie sa, daž niau siai ne pre tenduo jant į moks liš ku mą ir ko kia me nors pla tes niame kon teks te SSRS su by rė ji mo, Bal ti jos ša lių iš si lais vi-ni mo, Lietu vos Ne pri klau so my bės at kū ri mo, LKP at si sky ri mo ar tie siog sa vo po li ti nės au to biog ra fi jos. Dėl dau ge lio da ly kų jau se niai be veik ne be si gin či jama: dėl pe rest roi kos lo zun gų ar es tų Liau dies fron to (LF) po vei kio; dėl Ja kov le vo vi zi to, Bra zaus ko iš ki li mo ar LKP su si kū ri mo svar bos; dėl Są jū džio Stei gia mo jo su va žia vi mo, Są jū džio Sei mo 1989 m. Va sa rio 16-osios de kla ra ci jos ar Bal ti jos ke lio reikš mės; ga liau siai dėl Są jū džio nuo pel nų Lie tu vos vals ty bės at kū ri mui. Ir vis dėl to vie nas da ly kas, kal bant apie Są jū dį, nuo lat ke lia aist rų ir ne lei džia pa siek ti bent žen kles nio su ta ri mo: tai klau si mas, kas Są jū dį (kon kre čiu me tu ar ap skri-tai) adek va čiau siai rep re zen tuo ja, kam jis pri klau so, kieno yra sa vas tis. Tau tos, ini cia ty vi nės gru pės (IG), pirmojo Sei mo ta ry bos; Land sber gio, Juo zai čio ar Pet ke vi čiaus; Vil niaus ar Kau no; At ku ria mo jo Sei mo Jung tinės Sąjūdžio frak ci jos ar Ant ro jo, tre čio jo, n-to jo Są-jū džio? Žino ma, ga li ma klaus ti kon struk ty viau, kaip Sąjū dis ga liau siai at si ra do bu vo: 1) są moks liš kai su ma ny tas ir įkur tas KGB (Maskvos, par ti jos, šį mo ky mą ne tik Są jū džio pra džio je dės tė iš ei vi ja ir ra di ka lie ji di si den tai, bet ir da bar tebe pa lai -ko ko kie nors Są jū džio ar Ne pri klau so my bės re zig natai ar sa vo in dė lį į is to ri ją tvir ti nan tys par ti jos eks funkcio nie riai); 2) sti chiš kai pa gim dy tas tau tos (iš au gęs iš 50 ar šim tus me tų tru ku sios re zis ten ci jos, iš ki lęs kaip ne išvengia ma ei li nė pa si prie ši ni mo sve ti mie siems ban ga) ar tiesiog 3) kon kre čio mis ap lin ky bė mis su bur tas gru pės jaunų Vil niaus aka de mi nių en tu zias tų (moks li nin kų, paveldo saugininkų ir gam to sau gi nin kų) su ke lių vy res nių kole gų glo ba ir pa lai mi ni mu. Pa ste bė ti na, kad ši toks Są jū džio kil mės aiš ki ni ma sis ma žiau siai bū din gas moks li niam ar ki to kiam ob jekty vis ti niam dis kur sui. Čia sten gia ma si nu ro dy ti kuo dau giau iš ori nių ir vi di nių, ob jek ty vių ir subjekty vių prie žas čių, ben drų jų są ly gų ir kon kre čių aplin ky bių, ir po to vis ką smul kiai ap ra šy ti chro no lo gi ne tvarka, slap ta re mian tis in te lek ti ne tin gi nys te įtar ti lei džian čio post hoc er go prop ter hoc prin ci po 2. Ta čiau bent Są jū džio kil mės klau si mu kie ky biš kai do mi nuo ja sub jek ty vus (da ly vių, liu dy to jų, ste bė to jų) dis kur sas. Kar tais ving riai me ta fo riš kas: Kaip gims ta po li ti nis ju dė ji mas? Kaip, kur, ka da pra si dė jo Są jū dis? Jis at ro dė kaip upė, ku ri iš te ka iš ne ži nia kur. Kar tais upe liu kas iš te ka iš pel kės miš ke, kar tais iš verdan čio smė lio šal ti nio. Pas kui su si lie ja ir dau giau upe lių, randasi tai, ką ga li ma pa va din ti upe, ir ji jau tu ri sa vo vardą. Sun ko ka iš si aiš kin ti, ku ris iš upe lių bu vo pats svar biausias, nuo kur jau pra si de da upė ir tai ky ti nas pa va di nimas. 1 Liet. vert.: Senn, A. E., Bundanti Lietuva, Vilnius: Moks lo ir enciklo pe di jų leidykla, 1992. 2 Tai ypač pa ste bi ma: Lie tu vos su ve re ni te to at kū ri mas 1988 1991 me tais, ats. red. Česlovas Bauža, Vil nius: Die me dis, 2000. Tik į chronog ra fi ją te pre ten duo ja, pvz.: Bal ti jos kraš tų ke lias į Ne pri klau so my bę. 1987 1989 me tai. Įvy kių kro ni ka, sud. Vy tau tas Skuo dis, Vil nius: LG GRTC, 1997; Kša na vi čius, A., Lie tu vos at gi mi mo die no raštis, Kau nas: Ne mu nas, 1998. 224 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Pa bu do me ir kel ki mės Tas pats ir su Są jū džiu. Be abe jo, Są jū dis at si ra do vi suo me nės su si rin ki mo spren di mu 1988 m. bir že lio 3 d., ta čiau eg zis ta vo jau anks čiau. [...] Jis at si ra do kaip no ras prie šin tis, ki lęs jau 1940 m., o ga li ma įžiū rė ti, kad eg zis ta vo ir ki lo gal prieš šim tą ar prieš tūks tan tį me tų, ka dan gi čia nė ra pra džios ir pa bai gos, nie kad ne bus nė ga lu ti nės per ga lės. 3 Kar tais pla ka tiškai la ko niškas: Są jū džio gi mi mas ne iš gal vo ta ak ci ja, o laik me čio pa dik tuo ta bū ti ny bė 4 ; ar ba: Są jū dis Vil niaus kū dikis 5. Ga li ma ir ne įsi ka bin ti ku rios vie nos kil mės ver si jos ir sam pro tau ti dia lek tiš kai: švel niai do ku men ti nė Są jū džio pra džia bu vo bir že lio 3-iąją, ta čiau Są jū dis yra nuo la ti nė lie tu vio bū se na [...], žva kė vė ju je 6 ; arba griež tai bū ta įku riant Są jū dį ir KGB ak ty vu mo, ir lie tuvių tau tos sa vas ties pro ver žio 7. Ta čiau į to kius aiš ki ni mus ver ta pa žvelg ti ir iš šo no ar net me ta-po zi ci jų. Iš ki lu sis vo kie čių is to ri kas Jo han nas Gus ta vas Dro y se nas sa vo is to ri jos te ori ją grindė aris tote liš kuo ju ke tu rių prie žas čių mo ky mu. Su pap ras tin tai ta riant, bet ko kio do ro vi nio pa sau lio ar te fak to reiš kinio, įvy kio, struk tū ros, pro ce so is to ri nė in terpre ta ci ja (tai gi ge ne zės at sklei di mas, kil mės nu sta ty mas) ga li bū ti la biau ide a lis ti nė (for mos prie žas tys), ma teria lis ti nė, iš ryš ki nan ti ne iš ven gia mas ob jek ty vias są ly gas (me džiagos prie žas tys), psi cho lo gi nė (vei kian čio sios prie žas tys) ar ba prag ma ti nė (tiks lo prie žas tys). Ne iš vengia mas klau si mas ar tai tin ka mū sų, Są jū džio kil mės aiš ki nimų, si tu a ci jai? Ne tik tin ka, bet ir ga li ją nu skaidrinti. An tai su tel kiant dė me sį į IG su kū ri mą iš ryš kina ma veikian čio ji prie žas tis jau nie ji ak ty vis tai. Iš ve dant Są jū dį iš tau tos re zis ten cijos ban ga vi mo, jis trak tuo-jamas ar ba me džia giš kai kaip epo chi nė ne iš ven gia mybė, ar ba for ma liai per poka rio Lais vės ko vų Sąjū džio provaizdį 8 ar pan. Tas pat pa sa ky ti na ir apie KGB ranke lę ne ly gu, ar ma no ma, kad Sau gumo/par ti jos sluoks niuo se gi mė idė ja, kaip ka na li zuo ti gims tan čias tau ti nes jė gas iš an ti ta ry bi nės pro gor ba čio vi ne lin kme, Es ti jos pa vyz džiu par ti jai pe ri mant ini cia ty vą iš ra di kalų 9 ; ar dė me sys su tel kia mas į ini cia ty vinė je gru pė je ar ap link ją knibž dė ju sius Sau gu mo agen tus me džia -gą (ypač jei jai pri klau sė ir bent pu sė jau nų jų ak ty vis tų ), iš ku rios ne va su si kū rė Są jū dis. Vi sų aiš ki ni mų at ve jais sto ko ja ma gal būt svar biau sio da ly ko: tiks lo prie žas ties iš ryš ki ni mo. Pa pras tai ta riant, ar Są jū dis iš syk gi mė kaip Ne pri klau so my bės Sąjūdis, ar to kiu tik il gai niui vir to iš pir map ra diš kai pe rest roi ki nio, pro gorba čio vinio sąjūdžio. Jei taip, tai ar tas vir smas buvo to ly dus, ar čia bū ta es mi nių lū žių ar ba vi di nių transfor ma ci jų; o gal bū ta slap tos vi di nių gru pių ko vos, pa sibai gu sios ne pri klau so my bi nin kų per ga le? Pri si pa žin siu į to kį pa klau si mą ir bu vo nu kreip ti vi si ma no įva di niai iš ve džio ji mai, nes šį klau si mų kom plek są drįs tu lai ky ti svar biau siu, ty ri nė jant ir ra šant Są jū džio ar net Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo 1988 1990 m. is tori ją 10. Iš pir mo žvilgs nio tai ga li pa si ro dy ti ba na lu. Juk vi si są jū di nin kai (ir ne tik) da bar sa ko si vi sa da gal vo ję apie Ne pri klau so my bę, tik klau si mas, nuo ka da apie tai bu vę ga li ma pra dė ti kal bė ti gar siai, ne su si lau kiant val džios rep re si jų. Ki ta ver tus, anuomet dau ge lis Vaka rų ko men ta to rių ma nė Lie tu vo je (Lat vi jo je, Es ti jo je, Už kau ka zė je) bes te bį dau giau ar ma žiau laips niš ką tau ti nių re for mis ti nių (už Gor ba čio vą, prieš vie ti nius par tok ra tus) jė gų vi di nę (tai gi ir są mo nės) bran dą: radi ka li za ci ją ir po li ti za ci ją. Ta čiau pro ble mų čia esa ma ir žvel giant iš vi di nės, įvy kių da ly vių, ir iš išo ri nės, ko men ta to rių/ty ri nė to jų per spek ty vos. Mat tik ro sios Są jū džio ak ty vis tų in ten ci jos, jų po li ti nis są mo nin gumas ir tik rie ji veik los orien ty rai ypač pir mo jo Są jū džio pus me čio lai ko tar piu da bar fak tiš kai ne pa sie kia mi. Pa čiam są jū di nin kui ne svar bu, at ėjęs jis iš par ti nių hu ma nis tų ar pu siau po grin di nės ter pės jo anuo me ti nis gal vo ji mas sun kiai be re konst ruo ja mas per sū ku rin gas lai ko per var tas ir per tek lin gas įvy kių ap na šas. O da barti niai ty ri nė to jai sto ko ja šal ti nių ofi cia lios ano me to pro gra mos, de kla ra ci jos, mi tin gų, dis ku si jų ar po sė džių kal bos, ku rios ga lė jo bū ti įra šy tos/už ra šy tos, vie no dai ga lė jo iš reikš ti tik ruo sius vi di nius įsi ti ki ni mus kaip ir juos už mas kuo ti ne ly gu su kuo, ka da ir ko sie kiant ra šy ta/kal bė ta. Kas ki ta vadi na mie-ji disiden tai ar Lais vės Ly ga: jie ne dvip ras miš kai at si -ri bo jo nuo esa mo re ži mo, jų sie kiai de kla ruo ti aiš kiai, ly giai aiš kiai suvo kiant, kas už tai gre sia. Są jū dis tuo tar pu ne si ren gė bė dai pri spy rus trauk tis į po grin dį, o vi sapu siš kai ėjo į vie šą ją erd vę, at vi rą tie sio gi nę dis ku si ją su val džia, to dėl šalia ge ne ra li nės tak ti kos ras tis ir iš tver ti 11 svar būs bu vo ir in di vi du a lūs bai mės ir at sar gu mo, kal bant apie Lie tu vos at ei tį, iš tek liai. Aiš kiau ga li ma skir ti pe lus nuo grū dų tik nuo 1989 m. pa va sa rio, kai apie oku pa ci ją, Ne pri klau so my bę, vals ty bės at kū ri mą imta kal bė ti vie šai ir pla čiau pir miau sia Są jū džio re 3 Land sber gis, V., Lū žis prie Bal ti jos: po li ti nė au to biog ra fi ja, Vil nius: Va ga, 1997, p. 90, 100. 4 LPS IG nario Juliaus Ju ze liū no interviu, in: Respublika, 1990 01 18. 5 LPS IG na rio Ar vy do Juo zai čio in ter viu, in: Res pub li ka, 1990 01 04. 6 LPS IG nario Justino Marcinkevičiaus interviu, in: Respublika, 1990 01 19. 7 Žr. LPS IG na rio Si gi to Ge dos in ter viu, in: Res pub li ka, 1990 01 07. 8 Plg. Land sber gis, V., op. cit., p. 91. 9 Plg. Štro mas, A., Lais vės ho ri zon tai, Vilnius: Bal tos lan kos, 2001, p. 191; t. p. Lie ven, A., Pa bal ti jo re vo liu ci ja: Es ti ja, Lat vi ja, Lie tu va ke lias į Ne pri klau so my bę, Vil nius: Bal tos lan kos, 1995, p. 234. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 225

Ne ri jus Šepe tys mia mų (tuo jau ir iš rink tų) kan di da tų į SSRS Liau dies de pu ta tų su va žia vi mą. Li gi tol tiek vi so Są jū džio, tiek jo bran duo lio, tiek pa ski rų gru pių tik rasis su vo ki mas ir įsi vaiz da vi mas (ypač jei kal bė si me apie kon kre čius Ne pri klau so my bės idė jos pa vi da lus: iš sto ji mo, at sisky rimo, pak to at šau ki mo, oku pa ci nės ka riuo me nės iš ve di mo, tei si nio vals ty bin gu mo at sta ty mo kon ceptus ir konkre čius jų įgy ven di ni mo ke lius) is to riš kai ne už čiuo pia mas... Šia me ra ši ny je Są jū džio (ar pa ski rų jo ly de rių, ak tyvis tų, jų gru pių) tiks lų laips niš ko iš vie ši ni mo, gel minės trans for ma ci jos ar lū ži nės kai tos klau si mas bus ne ty rinė ji mo ob jek tas, o vei kiau orien ty ras, me tant žvilgsnį į Są jū džio iš ta kas. Ne be svar bu, ko kia bu vo tik ro ji Są jūdžio at si ra di mo prieš 15 me tų is to ri ja, koks Są jū dis bu vo iš tik rų jų sa vo kū di kys tės ir vai kys tės lai ko tar piu, už tat įdo mu, kaip to lai ko Są jū džio rū pes čiai, inten ci jos, iden ti fi ka ci jos re gi si iš da bar su vo kia mos anuo me ti nės min ties žo džio veiks mo ne ati ti ki mo, vė les nės vals tybės at kū ri mo ke lio ir da bar ti nių dis ku si jų dėl Są jū džio au to rys tės ir pri klau so my bės per spek ty vų. Pa ty ri nė ti Są jū dį kaip sa vą tra di ci ją mė gin siu pa sklaidy da mas Sąjūdžio steigiamojo susirinkimo dalyviai. Vilnius. 1988 m. birželio 3 d. Algimanto Žižiūno nuotr. pir mi nius šal ti nius iš po ros jo veik los epi zo dų. Pir mas IG su kū ri mas per su si rin ki mą 1988 m. bir že lio 3 d. LSSR MA kon fe ren ci jų sa lė je, ku rio me džiaga lei džia pa ma ty ti kai ku riuos Są jū džio ra di mo si ir apsi brė ži mo iš šū kius bei orien ty rus. Ant ras IG na rių susi ti ki mas su LSSR KGB va do vais 1988 m. rug pjū čio 30 d., iš ku rio už ra šo ne blo gai re gi si, kaip Są jū dis anuo met at ro dė siste mos sar gų aki mis, ir ko kios anuo met bu -vo Są jū džio žmo nių vie šo sios ta pa ty bės ri bos: kas mes esame ir kas ne sa me, ką ga li me sa ky ti/da ry ti ir ko ne ga lime, ką re a lu pa siek ti ir ko ne. Struk tū ros kūrimasis: etapai ir iššūkiai Bet prieš tai tru pu tis svar biau sių fak tų ir da tų įrėmi ni mo. Tai gi kal bant apie Są jū džio struk tū ra vi mą si 1988 m. pra var tu iš skir ti ke tu ris eta pus: 1) IG su kū ri mą/ iš rin ki mą ; 2) Są jū džio rė mi mo gru pių kū ri mą vi so je Lie tu vo je, pra si dė ju sį nuo Kau no gru pės, kaip tam tikros at sva ros ( raus ves niems ) Vil niaus in te lek tu a lams, su si bū ri mo bir že lio 10 d.; 3) Stei gia mą jį su va žia vi mą spa lio 22 24 d., iš rin ku sį Sei mą ir Ta ry bą; 4) Ta ry bos va do vy bės su for ma vi mą, iš ren kant pir mi nin ką ir pava duo to ją lap kri čio 25 d. Pa ste bė ti na, kad ver ti ka lų struk tū ra vi mą si ir ho rizon ta lų pli ti mą har mo nin gai ly dė jo ėji mas į vie šu mą: ir ku riant/pa nau do jant esa mas vi suo me nės in for ma vimo prie mo nes ( Są jū džio ži nios ir ki tų gru pių leidinė liai; pra si mu ši mas į ofi cia lų jį ete rį ir pri ėmi mas Ame rikos bal so pa gal bos; Atgimi mas, At gi mi mo ban ga ), ir kovo jant su ofi cia li ą ja cen zū ra ir pro pa gan da pir miau sia nu kreip ta prieš Sąjū dį (protes to ak ci jos ir boi ko tai, nukreip ti prieš EL TA, Tie są, Pa no ra mą ir vi są LTV). Bet be ne svar biau sias Są jū džio au gi mo ir bren di mo po žy mis bu vo mi tin gai di džio sios su ei gos iki Stei gia mo jo suva žia vi mo. Dėl nuo sek lu mo ir ap si ri bo jant sos ti ne ga li ma ir gi iš skir ti ke tu ris mi tin gus: 1) par ti nės kon fe ren ci jos dele ga tų pa ly dė tu vės bir že lio 24 d. Ge di mi no aikš tė je; 2) tų pa čių de le ga tų su tik tuvės Vin gio par ke lie pos 9 d.; 3) Mo lo to vo Rib ben t-ro po pak to pa mi nė ji mas ten pat rug pjū čio 23 d.; 4) rugsė jo 29 d. bend ra su LLL akci ja Gedi mi no aikš tė je, pa smer ku si iš vai ky mą ir susi do ro ji mą su iš va ka rė se ten pat LLL su reng tu mi tingu Vo kie tijos SSRS rug sė jo 28 d. su tarčiai pa mi nė ti. Kiek vie nas šis žings nis bu vo tam tik ro bai mės, su si var žy mo laips nio įvei ka, vis nau jų le dų su lau žy mas ir vis lais ves nė tie sosa ka. Kren ta į akį Są jū džio kaip sa va veiks mės for muo tės (anuo me ti nė fra ze o lo gi ja) sa vivo kos stip rė ji mas: nuo rū pes čio sa vos par ti jos su staba rė ji mu ir res pub li kos 226 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Pa bu do me ir kel ki mės in te re sų gy ni mu Mask vo je (pirmų dvi ejų mi tin gų temos ) per ei ta prie il gai nu ty lė to s ir nu me luo to s tiesos apie pra ei tį, ku ri tau tai ir vi suo me nei už dė jo ne laisvės pan čius, at skleidi mo tai pa čiai tau tai ir vi suo me nei. Is to ri jos at ga vi mas ne tik stip ri no au kos sa vi mo nę, bet ir pa dė jo įsi są mo nin ti sa vo, te gul lai ki nai ir pra ras tą jį, veiks niš ku mą, sub jek tiš-ku mą (na cio na linė/vals ty bi nė sim bo li ka, Kons ti tu cijos patai sų rei ka la vimas). Ki ta ver tus, tai stū mė Są jū dį į po zi ci jas ne be gre ta par ti jos, o prie šais ją (iš pra džių prieš va do vy bę, nu vers tą po su si do ro ji mo su rug sėjo 28 d. de monst ran tais, vė liau, po Kon sti tu ci jos pa tai-sų už blo ka vi mo LSSR AS lap kričio 18 d. ir Mo ra li nės Ne pri klau so my bės de kla ra ci jos pa skel bi mo, tie siog tam pant for malia opo zi cija LKP). Tai sa vi tai žen klino ir svar biau sie ji Są jū džio ak ty vistų su si ti ki mai su val džios at sto vais: 1) bir že lio 17 d. įvy ku sį su si ti ki mą su LKP ideo lo gu Lion gi nu Še pe čiu įfor mi no šio ne kaltas siū ly mas są jū di nin kams įsi lie ti į par ti jos nu leis tas re for mų ko mi si jas; 2) bir že lio 23 d. su si ti ki mas su vi sa LKP vir šū nė le jau bu vo tarp dvie jų, te gul dar ne ly gia ver čių part ne rių, ku rie vie nas iš ki to rei ka la vo pri pa ži ni mo; 3) rug pjū čio 12 d. su si tiki mas su vi zi tato riumi iš Mask vos SSKP sek re to riu mi Aleksan dru Jakov le vu pa rodė, kad jė gų ba lan sas bent jau iš si ly gi no: sve čias Są jū džio at sto vų at žvil giu lai kė si po zi ty viau nei esamo sios LKP va do vy bės; 4) rug pjū čio 30 d. (be je, Są jū džio ini ci juotas) su si ti ki mas su ka gė bistais tu rė jo abiem pu sėms paryš kin ti jau be si ku rian čio fron to li ni jas. Žaidi mas tę sėsi... Gi mi mas Vaizdas iš šo no ir iš vi daus Visai įma nu, kad te ori ja apie Są jū džio (IG) įkū ri me sly pin čią tam su mą gi mė jau 1988 m. bir že lio 3-iąją. To kių įta ri mų ga lė jo kil ti žmo nėms, ki taip nei dau gu ma, su si rin ku siems ne pa si žiū rė ti kaž ko svar baus ar daly vau ti LF kū ri me, o tie siog pa si klau sy ti MA ko mi si jos kon sti tu ci jos pa tai soms reng ti na rių min čių ir mokslingų pa svars ty mų. Vie niems, pa lan kiau nu si sta čiu siems, to kie įta ri mai ga lė jo čia pat iš ga ruo ti, o štai ki tiems ne tru ko su stip rė ti. An tai jau bir že lio 8 d. Valdo vų rūmų griu vė siuo se pir mam su si ti ki mui su si rin ku sius IG na rius sa vo at ėji mu pa ger bė LKP CK funk cionierius Steponas Imb ra sas, ku rio in ten ci jų pa si klau sy ti są jū di nin kai ne su pra to ir at vi ru bal sa vi mu sve čią išpra šy di no. Ma tyt, tai ir ta po pre teks tu ar ti miau sia me Va ka ri nių nau jie nų nu me ry je pa si ro dy ti kri tiš kam, įta ri mų ir men ki ni mų pa žen klin tam straips niui apie Są jū dį 12. Anot ko res pon den tės diag no zės, pir ma sis 10 Čia žr. Še pe tys, N., Slap tie ji 1939 m. SSRS Vo kie ti jos susi ta ri mai ir Lie tu vos Ne pri klau so my bės (ne)at kū ri mo vi zi jos bei ke liai (1988 1990), in: Lie tu vos is to ri jos stu di jos, 2003, Nr. 11, p. 47 60. (per si tvar ky mo są jū džio) gy va vi mo žings nis ženg tas lyg ir ne įsi klau sius į šian die nos bal są, lyg sle pian tis še šė lyje, tar si ką nege ro su ma nius. Žur na lis tei (ir re dak cijai straips nio prie ra še) kliu vo ir pri si den gi mas moks li ne dis ku si ja, ir ne de mok ra tiš ki rin ki mai ( ką iš rink ti, ži no jo iš anks to ), ir (sic!) at si sa ky mas ben dra darbiau ti su par ti jos or ga nais. To dėl ir ky la įta ri mas, kad toks są jū dis, užuot kon so li da vęs, skal do vi suo me nę. Iš ties fun da men ta lus ko res pon den tės įžval gu mas: visuo me nės skal dy mas il gam taps pa grin di ne Są jū džio yda par ti jos, vė liau ir Mask vos, aky se ir lū po se (net gi veiksmuo se plg. at sva ros Je dinst vo su kū ri mą). Ta čiau tuomet bū tent toks ap kaltini mas kon spi ra ci ja iš pro vo ka vo Zigmą Vaiš vi lą ir Sau lių La pie nį At vi ru laiš ku duo ti at kir tį ir pa pa sa ko ti Są jū džio at si ra di mo is to ri ją nu švies ti įvy kius prieš Tai ir po To 13. Tai gi pa grin di niai or ga ni za to riai bu vę jau vei kian tys sa vaveiks miai klu bai pa min klo sau gos Tal ka (Gin ta ras Son gai la), gam to sau gos Že my na (Zig mas Vaiš vi la), jau nų jų eko no mis tų (prie MA Al vy das Me da lins kas), pa vyz dį da vę es tų LF ir Es ti jos ūkis kai tos pro pa guo to jai, prieš sa vai tę Vil niu je da li ję si min ti mis su moks li ne ir kū ry bi ne in te li gen ti ja. Aly va į ug nį ta po ne de mokra tiš kas de le ga tų iš rin ki mas į XIX part kon fe ren ci ją (pas ku ti nis la šas bir že lio 2 d. Tie sos in for ma ci ja apie nu ta ri mą plės ti Ma žei kių, Jo na vos ir Kė dai nių pra mo nės gi gan tus), pro ga ge gu žės 30 d. pra ne ši mas apie MA Pre zi diu mo su for muo tą ko mi si ją siū ly mams Kon sti tu ci jos pa tai soms pe rest roi kos dva sia pa reng ti. Su šios ko mi si jos pirmininku Edu ar du Vil ku su si ti kę mi nė tų klu bų va do vai ir su ta rė MA su reng ti fo ru mą, ku rio me tu bū tų pa si da ly ta min ti mis apie per si tvarky mą res pub li ko je. Tie sa, in for muo jant vie šuo me nę apie fo ru mą vie na me klu bų ren gi nių tą pa čią 31 d. pami nė ta, kad jo me tu ga li iš kil ti LF įkū ri mo klau si mas. Ga liau siai re a lia bir že lio 3 d. įvy kių užuo mazga ta po iš va ka rė se Moks li nin kų rū muo se Ver kiuo se su reng ta dis ku si ja Ar įveik si me biu rok ra ti ją, pa ro džiu si, kad žmo nės lau kia re a lių per mai nų... At vi ro laiš ko au to riams bu vo svar bu pa žy mė ti Sąjū džio su si kū ri mą bu vus na tū ra lų, dės nin gą ir tie siog gi mu sį iš vi suo me nės nuo tai kų, tai gi de mok ra tiš kai, ne kaip par ti jos de le ga tų pa rin ki mą, to dėl jiems nebuvo pa ran ku pa mi nė ti tarp bir že lio 2-osios ir 3-iosios ren gi nių vy ku sių pa si ta ri mų (be mi nė tų ak ty vis tų, da ly va vo Ro mu al das Ozo las, Bro nius Gen ze lis, Ar tūras Sku čas ir kt.), kaip or ga ni zuo ti Są jū džio įkū ri mą. Vė lesniu vie no iš jų da ly vio Me da lins ko liu di ji mu, mes dar apta rė me vi sas ga li mas kan di da tū ras į Ini cia ty vi nę gru pę; rin ko me to kius žmo nes, prie ku rių nie kuo ne galė tų prisika bin ti oku pan tų val džia, o kad tai kar tu bū tų Lietu vai ge rai ži no mi ir au to ri te tin gi žmo nės, par ti jos veikė jai... 14 Bu vo smul kiai ap tar ta, kas ku rią kan dida tū rą pra si dė jus rin ki mams siū lys, vi sus nu ma ty tus NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 227

Ne ri jus Šepe tys kan di da tus ir jų tei kė jus steng ta si iš va ka rė se pa kvies -ti į ren gi nį ir in for muo ti, kas su ma ny ta. Ži no ma, ne vi si kal bi na mie ji su ti ko, ne vi si iš rink tie ji da ly va vo, bu vo iš rink ta ir ne są ra ši nių, vie nas ki tas iš są ra šo į gru pę ne pa te ko, bet dau gu ma ren gi nio or ga ni za to rių da bar jau ne sle pia, kad pre li mi na rus są ra šas ir ta po bū si mosios IG bran duo liu. Ži no ma, tik dėl to, kad dau giau nei pen kiems šim tams į sa lę su sig rū du sių jų at ro dė, kad pasiū ly tos kan di da tū ros esan čios tin ka mos Są jū džiui Lie tu vo je iš ju din ti... Pre liu das Kad ir kaip at ro dy tų pa ra dok sa lu, bet per iš va ka rė se Moks li nin kų rū muo se vy ku sią dis ku si ją 15 kur kas daugiau kal bė ta apie LF nei ta da, kai jis bu vo įkur tas. Tą dien po pus an tros va lan dos kal bų apie eko nomi -nę ūkis kai tą, pir mi nin kau jan tis Jo kū bas Min ke vi čius, tar si at liep da mas į Ka zi mie ros D. Pruns kie nės pa siūly mą su kur ti pro ble mi nę res pub li ki nę ko mi si ją sava ran kiš ku mo klau si mams nag ri nė ti, pa mi nė jo, kad ry toj MA tai bus ap ta ria ma: jau for muo ja si tam tik ra gru pė, ir pa kvie tė vi sus at ei ti. To liau kal bė jęs Ozo las pa brė žė, kad at ėjo kri ti nis me tas: bet ku riuo mo men tu ga li įvyk ti vi siš kai ne kon tro liuo ja mi da ly kai, ku rie nenau din gi ab so liu čiai nie kam. Tie kraš tu ti nu mai ar ba vi siš ka apa ti ja, kai šne kos įgrįs ta, ar ba de struk ty vūs psi chi niai ar fi zi niai veiks mai. Ma nan tiems, jog rei kia veik ti, rei kia bur tis ben dram dar bui, nes tai pas ku tinis šan sas iš si gel bė ti, nes... ne bus Ta ry bų Są jun gos. Kon kre ti pro gra ma ryt die nai: rei ka la vi mų parti nei kon fe ren ci jai for mu la vi mas. An tra, tiks lus ap si brė žimas, kas esa me mes, ir tre čias da ly kas ini cia ty vi nės gru pės, ku ri tą mes ju ri di zuo tų maž daug iki spa lio mė ne sio (sic!), su da ry mas. Dis ku si jas tuo pa čiu klausi mu pra tę sė Sta sys Juk ne vi čius, pa a be jo jęs krei pi mo si į par ti nę kon fe ren ci ją pra smin gu mu (avys pas vil ką gin čo iš spręs ti), ir Vaiš vi la, o pa bai go je Ozo las pa kvietė no rin čiuo sius į ap tar tą ją ak ci ją įsi jung ti, pa si lik ti pasita ri mams lau ke. Sce na ir vei kė jai Ki tą die ną 16 at mos fe ra bu vo jau vi sai ki ta. Aka de mi nės ko mi si jos kon sti tu ci jos pa tai soms reng ti pir mi nin kas Vil kas, pa ma tęs, ko kia gau si ir įkai tu si pub li ka su sirin ko į sa lę, iš pat pra džių nu brė žė žai di mo tai syk les:...bus ga na sun ku mums šne kė tis, jei gu mes vi si čia taip rėk si me ir de juo si me. Mū sų rei ka las yra svars ty ti pro ble mas, kad ras tu me ob jek ty vią tie są. Moks li niu po žiū riu svars ty ti. Ir vė liau ref re nu pe ri odiš kai karto -jo: jei gu to ne bus, jei bus mi tin guo ja ma su si rin ki mą rei kia baig ti, iš si skirs ty ti (ši tai per po ra va lan dų jam pa vy ko pa siū ly ti bent 9 kar tus). Or ga ni za to riai ir jų pa kvies to ji pub li kos da lis, gal vo ju si, kad su si rin ki mą pa vyks pa kreip ti LF kū ri mo lin kme (pre li mi na riai bu vo nu ma ty ta, kad pir mi nin ka vi mą pe rims Ozo las), kiek pa si me tė ir pasi da li jo, be to, sa lė je bu vo ir at si tikti nių žmo nių, at ėjusių pa si klau sy ti bū tent dis ku si jos apie kon sti tu ci ją (iš bū si mo sios IG pvz., Mar cin ke vičius, Lands ber gis). Tai gi da lis kal bė to jų ban dė lai ky tis pir mi ninko nu brėž tų kon sti tu ci nių da ly kų svars ty mo rė mų (pre zidiu mo na riai: Bu ra čas, Bu la vas, taip pat Žeb riū nas, Pruns kie nė, Ali šaus kas, Gen ze lis); da lis tie siog į temą ar ne pa si sa kė jiems rū pi mais klausi mais (Rimgau-das Bubelis, Bud riū nas, Bra zas), da lis re zig na vo ir mė gino iš ei ti (Ozo las, Me da lins kas), da lis pro gra miš kai (Aukš ti kal nie nė, Sku čas, Vaiš vi la) ar sa vai min gai (Juo zaitis, Land s ber gis) mė gi no pa kreip ti su si rin ki mą re vo liu ci ne or ga ni za vi mo si ir pra dė ji mo veik ti link-me, ir bū tent ši da lis, ne pai sy da ma pirmi nin kau jan čiojo pro tes tų, tiks lą pa sie kė moks li nė dis ku si ja žlu go, IG bu vo išrink ta. Veiks mas Pa žy mė ti na, kad iš pra džių su si rin ki mo va gą pa kreip -ti mė gin ta le ga liai : at si spir da ma nuo esa mos Konstitucijos straips nių, Auk sė Aukš ti kal nie nė pa tei kė tris rei ka la vi mus Ta ry bų Lie tu vos vy riau sy bei : pa skelb ti netei sė tais vi sus trė mi mus ir rep re si jas nuo 1940 m. ir re a bi li tuo ti jų au kas; at ver ti sau gu mo ar chy vus vi suomenei ir išvie šin ti jo veik lą; šian dien su si kur sian čią IG pri pa žin ti, ju ri diš kai įre gist ruo ti, ati da ry ti są skai tą ban ke, su teik ti ga li my bę lais vai nau do tis ži niask laida, leis ti sa vo laik raš tį ir t. t, Pir mi nin kui nu trau kus kal bė to ją, sa lė je ki lo ir vis stip rė jo triukš mas. Kiek ap ri męs kal bant Bu ra čui, mė gi nu siam kiek at si liep ti į Aukš ti kalnie nės bal są iš apa čios, jis vėl su ūžė per for ma lis ti nį Bula vo pa si sa ky mą, ku ris grei tai bu vo nu plo tas. Po to įsi terp ti mė gi nu siems MA žmo nėms Me da lins kui ir Gen ze liui ne pa vy ko su tai ky ti sa lės ir pre zi diu mo iš da lies dėl to, kad emo ci jas įkai ti no tarp jų ra di ka lų po li ti nį-is to ri nį pa reiš ki mą per skai tęs Bubelis. Po il go Pruns kie nės pa si sa ky mo eko no mi nio su ve re ni te to klausi mu, ji bu vo pri vers ta tie siai at sa ky ti į klau si mą, ar sutik tų bū ti iš rink ta į IG. Tuo met ant sce nos už li po Me da lins kas ir pa mė gino neut ra li zuo ti Vilko pir mi nin ka vi mą bei pa suk ti dis ku si ją apie bū simo jo Są jū džio pro gra mą. Ta čiau si tu a ci ja ne pa si kei tė, kol žo džio ne ta rė Sku čas, vis ką iš dės tęs tie siai: liau dis 11 Land sber gis, V., op. cit, p. 100. 12 Tiš ku tė, I., Pla to nas drau gas, bet tie sa dar di des nis draugas, in: Va ka ri nės nau jie nos, 1988 06 11. 13 Skelb ta: Są jū džio ži nios, 1988 06 13, Nr. 2. 14 Lie tu vių tau ta, sud. Algimantas Lie kis, kn. 3: Są jū džio gimimas, Vilnius: Lietuvos mokslas, 1998, p. 95; pa našiai liu di ja ir Sku čas, ibid., p. 93. 15 Rū mų ar chy ve iš sau go ti jos mag ne to fo ni niai įra šai, ku rių ste nogra ma skelb ta: ibid., p. 54 90. 228 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Pa bu do me ir kel ki mės tu ri ne svars ty ti/vyk dy ti par ti jos pa siū ly tus pla nus, o pa ti pa teik ti pro gra mą ir pa gal ją ko vo ti. Žmo nės čia su sirinko anaip tol ne moks li nei dis ku si jai, ir: Mes tikė jo mės, kad Jūs [Vil kas] pri si jung si te prie mū sų, bet pas ku ti nę mi nu tę... Bai mė yra di de lė, ji Jus nu ga lė jo. Jeigu aš dabar pa klau siu pub li kos, ko ji su si rin ko... Bal sai iš sa lės: Liau dies fron to! Pa skel bęs pla nuo ja mą jo pava di ni mą Per si tvar ky mo Są jū dis, Sku čas pa skleidė po sa lę la pus, kur vi si ga lė jo už si ra šy ti į Są jū džio rė mė jus. Tuomet Pre zi diu mas pra ra do su si rin ki mo kont ro lę ir tu rė jo per ei ti į de fen zy vą. Juo zai tis trak ta vo Sku čo pa siū ly mą kaip au di to ri jos ir pre zi diu mo galimą kom pro mi są, nes tai bū tų veiks mas sklai dant bai mės at mos fe rą, peržengiant jos ri bas. To liau kal bė jęs Land s ber gis at krei pė dė me sį, kad to kios ri bos iš aiš kė ja tik ėmus veik ti, ir čia pre zi diu mas ga lė tų ne nu si ša lin ti, nes tuo met veiks mas įvyks ki tur. Skep tiš ki dėl Są jū džio kū ri mo ar nuo sai kūs Vy tau to Ali šaus ko, Ra mū no Bud riū no ir Bu ra čo bal sai sa lės en tu ziaz mo ne at šal dė, ir į sce ną už li pęs Vaiš vi la ga lu ti nai pe rė mė ren gi nio val dymą, pa skelb da mas rin ki mų į IG pra džią. Siū ly ta daug kan di da tū rų, balsuo ta, plo ta, ir vi so to pa bai go je per skai ty tas IG są ra šas. Ri bos Ko kios kon kre čios min tys, Lie tuvos vi zi jos sklan dė ore, ku rian tis Są jū džiui? Tai daug reikš min giau, nei pre li mi na ri pa ties Są jū džio progra ma 17, nes ne tie sio giai pa ro do pir map ra des su voki mo, kal bos ir veik los ri bas. Jos bu vo ga na siau ros tik kal bė ju siems apie eko no mi nį sa va ran kiš ku mą. Dis ku si jos, kas ge riau ar es tų mo de lis, res publi kinė ūkis kai ta (Pruns kie nė), ar vi suo ti nė įmo nių ūkis kai ta (de fac to = rin kos eko no mi ka, są vo kos ne var to jant Vil kas), nai ki nant ir sąjun gi nį, ir res pub li ki nį ad ministravi mą iš kė lė klau si mą apie su ve renu mo ri bas: ko kia tu ri bū ti konk re ti są jun gi nės val džios ir ins ti tu ci jų kom pe ten cija, ir ko kia Lie tu vos eko no mi nė, po li ti nė, kultū ri nė? (Ali šaus kas). Kal bė to jai buvo lin kę čia iš kiš ti le ni ni nės fe de ra ci jos mo de lį: Są jun gos kom pe ten ci ja kiek vie nu at ve ju yra gy ny bos ir už sie nio po li ti kos [da lies] klausi mai (Vil kas). Arū nas Žeb riū nas čia net gi pa siū lė įra šy ti į TSRS Kon sti tu ci ją, kad TSRS vals ty bi nė 16 Su si rin ki mo ste nog ra ma skelb ta: ibid., p. 96 126. Skelbtoje stenogramoje kai kurie pasisakymai neidentifikuoti arba įvardyti klai dingai. Todėl tolesnės kalbėtojų identifikacijos straipsnio autoriaus. Mitingas Katedros aikštėje po Sąjūdžio suvažiavimo. Vilnius. 1988 m. spalio 22 d. Algimanto Žižiūno nuotr. nuo sa vy bė, iš sky rus gy ny bos sfe rą, su si de da iš vi sų są jun gi nių nuo sa vy bių. Ta čiau ko kią gi po zi ci ją teikian tie ji pa siū ly mus, ke lian tie ji rei ka la vi mus LSSR AS, vy riau sy bei, par ti nei kon fe ren ci jai pa tys ga lė tų už im ti kas jie, su kuo jie ir prieš ką. Pats Žeb riū nas tvir ti no vie na reikš miš kai 100% už Gor ba čio vą, Prunskie nė ant ri no už per si tvar ky mą, ir kar tu su ki to mis res pub li ko mis, tik iš apa čios. Bet kas to kiu at ve ju truk do vir šū nės? Ži no ma, per sitvarkymui trukdo tik tos jos da lys, ku rios su sta ba rė jusios. Gen ze lis bu vo kon kre tus tai biu rok ra ti ja, ku ri pas ku ti niu me tu per ėjo į puo li mą. Jam ant rin da mas Vaiš vi la nu ro dė es tų ko vos su biu rok ra ti ja pa vyz dį kai šie pri ver tė at sista ty din ti mi nist ro pir mi nin ko pava duo to ją. Skučas bu vo ne pa ly gin ti drą ses nis: mes ga lėsi me ko vo ti su biu rokra ti ja tik or ga ni zuo da mie si (rė mi mo gru pės) ir su vok dami, kad yra par ti ja, vyk dan ti ne liau dies, o biu rok ra ti jos nu ro dy mus. Par ti ja iš po grin džio po revo liu ci jos ne iš ėjo... Te gul ji ir ne įvar di ja ma kaip priešas, bet vis dėl -to tai stab dys de mok ra ti jai, veikian tis kon spi ra ci niais me to dais. Pa ties Są jū džio pa dė tį to kio je si tu a ci jo je be -ne aiš kiau siai nu brė žė Lands ber gis: Mes nie ka da ne su ži no si me, ką mes ga lim, kol ne pra dė si me veik ti. Nie ka da kal bos ne iš aiš kins, o tik tai kon kre tūs vi suo me ni niai veiks mai pa ro dys ir mū sų va lią, ir mū sų jė gą, ir mū sų ryš kias ri bas, jei gu ki ta jė ga bus di des nė ir bus ne leis ta ei ti. To ji ki ta jė ga gali bū ti ir vie ti nė Par ti ja, bet ga li bū ti ir vis ką sprendžian ti Mask va. Vie na me pa si sa ky mų kaip tik ir pri si min tas me tas, kai Mask va ir Lie tu va bu vo at ski ri dy džiai. Bubelis NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 229

Ne ri jus Šepe tys vaizdžiai nu pa sa ko jo tarp tau ti nės tei sės pa žei di mą, pa da ry tą sta li nis ti nės SSRS vy riau sy bės [...] lie tu vių tau tai ir jos lais vai su kur tai eg zis ta vi mo for mai sava ran kiškai Lie tu vos vals ty bei. 1940 m. SSRS at li ko veiks mą, tu rėju sį lem tin gų pa sek mių Lie tu vos respub li kos kaip sa va ran kiškos vals ty bės eg zis ta vi mui. Tai bu vo ul ti ma tu mas, gra si nant ag re si ja. Jos, o ne vidi nių ne sklan du mų, ir bu vo nu lem ta įvy kių kai ta Lietu vo je. Iš vada: kiek vie nas tuo me ti nių Lie tu vos pi lie čių pa li kuo nis tu ri tei sę rei ka lau ti so cia lis ti nio tei sė tu mo [...] su da ry mo są lygų Lie tu vos sū nums ir duk roms sa va ran kiš kai tvar ky ti savo gy ve ni mą, kraš tą, ūkį, o svar biau sia po li ti ką ir kul tū rą. Bubelio mintis ra dika li za vo Sku čas, ne su tik da mas, kad dėl vis ko kaltas Stalinas, ne pri pa žįs tant, kad tuo me tu bu vo te ro ris ti nė vals ty bė. Esą ne pa kan ka pri pa žin ti tei sės pa žei di mo (ir rei ka lau ti jos at kū ri mo), ne pri si me nant vi suo me nės, ku ri sto jo gin kluo ton kovon ir ne pa si da vė tai rep re sijai. Dar ne sa ko ma ne pri klau so ma Lie tu vos vals tybė, par ti za nų lais vės ko vos, so vie tų re ži mas, bet aki vaiz du, kad bent da lis su si rin ku sių jų tik rai ne til po pe rest roi kos ra di ka lios So vie tų Są jun gos iš sau go jimo pro gra mos rė muo se. Vie nas to kių ne til pu sių jų, tiesa, pa si sa kęs prieš Są jū džio stei gi mą (nes žmo nės ne su bren dę, sto ko ją po li ti nės kul tū ros pa grin do), apie konsti tu ci nių re for mų pa dė tį pa si sa kiu siam Vil kui pa reiš kė: Tai, ką jūs kal bė jo te, aki vaiz džiai su for muoja, kad Lie tu va ir to liau lie ka Ta ry bų Są jun gos da lis (Ali šaus kas), o, ko men tuo da mas Są jū džio rė mi mo na rių an ke tą (į ku rią dau gu ma sa lė je sė dė ju sių jų, taip pat ir Ali šaus kas, įsi ra šė), re to riš kai pa klau sė, ką reiš kia, an tai es tų LF mi ni mas so cia lis ti nio su ve re ni te to sugra ži ni mas : jei gu ne bu vo so cia lis ti nio su ve re ni te to, tai kas ta da li gi šiol bu vo? Gal so cia lis ti nė oku pa ci ja? Žo dis iš pa vo jin giau sių jų (Bubelis per vi są pa si sa ky mą jo taip ir nepa var to jo), bet iš tar tas hi po te ti nio klau simo for ma ir dar kal bant ne apie sa vo, o ki to su pra ti mą. Nes tuo met kal bant žo džius rei kė jo pa sver ti, ir vie na bu vo ga li ma drą siai sa ky ti su si rin ki me, ki ta vie ša me mi tin ge, tre čia už da ra me po sė dy je, ku rio kas nors veikiau siai pa si klausė, ket vir ta už fik suo ti pro gra mo je. Žodis dar bu vo žvir blis... Išban dy mas Šitai ypač iš ryš kė jo per mi nė tą jį gen. Ed var do Eis munto ir pplk. Ed mun do Bal ti no su si ti ki mą su IG na riais Dai li nin kų s-go je 18. Po kal bis bu vo su reng tas IG ini ciaty va, ir, su pran ta ma, kad są jū di nin kai dau giau no rė jo ką su ži no ti ir pa tir ti iš sau gu mie čių negu at virkš čiai. 17 Jos ap ma tus žr. Są jū džio ži nios, Nr. 1. Sen no ko men ta ras: pagal so vie ti nė je sis te mo je pri im tas po li ti ka vi mo tra di ci jas, gru pė tu rė jo priim ti sa vo pro gra mą ; Senn, A. E., op. cit., p. 40. Klau si nė da mi apie ka gė bis tų po žiū rį į pra ei tį ir da bar tį, trė mi mus, po li ti nius ka li nius, pe rest roi kos mas tus ir tei si nę vals ty bę, są jū di nin kai ga lė jo sau pa si aiš kin ti vie šo jo kal bė ji mo ir vei ki mo ri bas, tiek pra ei ties tie sos, tiek da bar ties tei sių po žiū riu. Bet jau po kal bio pra džio je sau gu mo va do vas nu ro dė, kad ir jam ky la klau si mų IG na riams. Tie klau si mai ne reikš tų pa si aiš ki ni mo, bet bū tų prie mo nė ge riau su pras ti ir pa jus ti Są jū džio veik los kryp tį ir tei sin gai ją ver tin ti. Mes gau na me laiš kų, skam bu čių, ku riuo se rei ka lau ja ma pa aiš kin ti, kuo už si i ma Są jū dis, kiek jis ati tin ka par ti jos kur są, so cia liz mo pa grin dus Lie tu voje. Tad vi sai kaip žur na lis tė Tiš ku tė, drg. Eis mun tas bu vo pir miau sia su si rū pi nęs Są jū džio tiks lų skaid ru mu: Jei gu kam ne pa tin ka ta ry bų val džia, at vi rai sa kykit: ne pa tin ka ta ry bų val džia. Už tai, kad ne pa tin ka nie kas nie ko ne nu bau dė. Už po li ti nius įsi ti ki ni mus ne bau džia ma. Bau džia ma už kon kre čią an ti ta ry bi nę ar anti vals ty bi nę veik lą. Jei gu mes vi si skai tom, kad Są jū dis yra už so cia lis ti nę Lie tu vą, už ta ry bi nę santvar ką dau giau sa vis to vu mo, bet ta ry bų Są jun gos su dė ty, tai ši tai rei kė tų nuo sta tuo se ir pa brėž ti, kad žmo nėms ne kil tų abe jo nių, kas tas yra Są jū dis. Štai są jū di nin kai gi ną iš trem tuo sius už an ti ta ry bi nę veik lą. Vie nas jų Si gi tas Tam ke vi čius. Kas yra Tam ke vi čius, jūs tur būt ži note, skai tė te spau do je. Ku ni gas nau do jo baž ny čią, nau do jo sa kyk lą an ti ta ry bi nei agi ta ci jai ir pro pa gan dai. Ki tas kun. Sva rins kas, lais vai iš leis tas į už sie nį pa si gy dy ti. Jūs tur būt ma tė te do ku men ti nį fil mą: Kas jūs, ku ni ge Sva rins kai?? Aš ma nau, kad čia sė di ta ry bi niai žmo nės, ku rie už ta ry bų val džią, ar ne? Ar yra kas nors prieš? Pa kel ki te ran kas, man bus leng viau dirb ti. Fil me drau gas Sva rins kas vi siems aiškiai pa sa kė: Pa lau ki te, ateis mū sų val džia. Tai ko kią val džią jis tu rė jo ome ny? Šiuo kart są jū di nin kai at si kir to vy ku siai: Bu ra čas nu ro dė, kad Sva rins kas už liau dies val džią, o ir Są jū dis už liau dies ta ry bas. Į Eis mun to klau si mą, ar da bar esą po nų ta ry bos, Gen ze lis at rė žė, kad taip, nes Ja kov le vas sa kė, kad tik ro ji ta ry bų val džia dar tik bus, po me tų (Eis mun tui pa mė gi nus aiš kin ti, kad jis ne taip su pra tęs, Gen ze lis pa ci ta vo pa žo džiui). Kai an ti ta ry biš ku mas ne pri li po Są jū džiui už nu teis tųjų pa gal 68 str. (an ti tary bi nė ir an ti vals ty bi nė veik la) gy ni mą (į tie sų Lau rinkaus klau si mą dėl jo ga lio ji mo, Eis mun tas pri pa ži no, kad da bar jis ne tai ko mas ), mėgin ta jį pri kerg ti ki tu ke liu. Da bar aš tu riu ki tą klau simą, drau gai: Štai Lie tu vos Lais vės Ly ga [...]. Jei gu tie žmo nės pa sa ky tų: ger bia-mie ji Są jū džio da ly viai, [...] mes už Lie tu vą Ta ry bų Są jun gos su dė ty, klau si mų ne kil tų. Bet mes aiš kiai ži nom jie yra prieš tai. Jie yra už tai, kad at kur ti bur žu a zi nę Lie tu vą, bur žu a zi nę san tvar ką. Kas Są jū džio da ly vius ga li riš ti su Lais vės Lyga? Ko dėl at si ran da ben dra dar bia vi mas iš jū sų pusės? Šiuos kal ti ni mus mė gin ta at rem ti ke liais fron tais. 230 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Pa bu do me ir kel ki mės Pir ma, gi nan tis, kad LLL tiks lai są jū di nin kams ma žai ži nomi (Eis mun tas: Tie sos ne skai tot 20, ten vis kas para šy ta), kon trklau siant, ko dėl ne ga li ma su si ti ki nėti ir vis kas se ka ma (Ge da; Eis mun tas: mes dir bam sa vo dar bą ir ži nom, ką da rom ), įro di nė jant, kad kon tak tai bu vo per ba da vi mo ak ci ją, kur Ly ga at li ko de struk ty vų vaid me nį (Juo zai tis), tary bų val džia pa si ro dė vi siš kai be jė gė (Ozo las), o Są jū dis štai vei kęs kon st ruk ty viai, nu lė męs po zi ty vų kri zės su re gu lia vi mą. Jei gu jau pri pa žįs ta ma, kad yra trys jė gos, tarp ku rių Są jū dis vi du ry je, tai gal es ti ir trys Lie tu vos rai dos per spek ty vos: Lie tu va TSRS su dė ty, bur žu a zi nės san tvar kos at kū ri mas ir kas nors per vi du rį. Kas tai ga lė tų bū ti, pre ci ziš kai pra dė jo aiš kin tis Čes lo vas Stan ke vi čius: Konsti tu ci ja de kla ruo ja, kad Lie tu va yra TSR, ir kad ji tu ri tei sę iš sto ti iš TSRS. Kur jū sų nuo mo ne, bai gia si kon sti tu ci nių tei sių sie ki mas ir kur pra si de da an ti vals ty bi nė veik la? Eis mun tas pri pa ži no, kad su kon sti tu ci nės tei sės įgy vendi ni mo lo zun gu to ga li ma siek ti. Bet Ma ry tei Kon tri mai tei pa si tei ra vus, ar ta in ten ci ja gali ma rink ti pa ra šus, Eis mun tas ne iš lai kė: Ko jūs sie kiat? Kaip Lie tu vą įsi vaiz duo jat ne SSRS su dė ty? Sku čui ne drą siai nu ro džius, kad ESPT ir Var šu vos pak to na re, Eis mun tas ap si džiau gė, ir nu ro dęs, kad tai Ke ne džio nu ve di mo te ori ja, pa vaiz da vo, kad toks ke lias baig tų si Va ka rų Vo kie ti jos pa dė ties su kū ri mu. Ge dai žen gus žings ne lį to liau ne kal tu klau si mu: Kaip žiū ri sau gu mo ko mi te tas į Lie tu vos Ne pri klau somy bės idė ją? ( vis apie tuos 1939-uo sius metus ), at sa ky mas bu vo for ma lus: sie kis at kur ti bur žu a zi nę san tvar ką an ti tary bi nė veik la. Bet to liau siai tą syk nu ė jo pir mi nin kau jan tis Pet ke vi čius, pir miau sia tars te lė jęs, kad vals tybin gu mo su kū ri mas kaip 1918 m. va rian tas ga li mas. Jei gu ir to liau taip šei minin kau sim, tai tik rai su birs ta mū sų im pe ri ja (sic!) no rėsim to ar ne no rė sim. O to liau, pa si rė męs Eismun to daug kar ti niu tvir ti ni mu, kad Sau gumo ko mi te tas vei kia tik pa gal įsta ty mą ir jį vykdo, ne va juo kais re pli ka vo: Jei bus pri im tas įstaty mas, kad Lie tu va Ne pri klau so ma vals ty bė, aš ma nau, Ko mi te tas tam ir gi pri tars [...]. O ar bus toks įsta ty mas, ar ne, tai ir nuo mū sų Sąjū džio, ir nuo daug ko pri klau sys. Eismun tui bai giant te mą te li ko kon sta tuo ti: Kaip ko mu nis tas, aš ko vo siu už Ta ry bų Lie tu vą, so cialis ti nę san tvar ką ir jos bu vimą TSRS su dėty. Kaip Sau gu mo ko mi te to va do vas, aš va do vau siuo si įsta ty mais ir jų nepa žei siu. Kaip ga li me re gė ti, jau ta da, 1988 m. rug pjū čio pa baigo je, po zi ci jos bu vo aiš kiai nu žy mė tos, o ir pa grindi niai to les nės Lie tu vos iš si lais vi ni mo is to ri jos kon tū rai bu vo ga na aiš kūs. Sąjūdžio mitingas Kaune. Kalba Česlovas Stankevičius. 1988 m. gruodis. Romualdo Požerskio nuotrauka 18 Mag ne to fo ni nio įra šo me džia ga skelb ta in: Kau no ai das, 1988 08 31, p. 1 18. To liau ci tuo jant pus la piai ne nu ro domi. 20 Tie są nuo lie pos pra džios Są jū dis ir di de lė Lie tuvos žmo nių da lis boi ko tavo. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 231

tema: Sąjūdžio pradžia Sąjūdis kilo kaip banga... Į NŽ-A klausimus atsako Bronislovas Genzelis ir Algirdas Saudargas 1. Kaip, Jū sų ma ny mu, 1988 m. bir že lį at si ra do Sąjū dis? Ar es ti toks da ly kas kaip slap to ji Są jū džio at sira di mo is to ri ja? Kaip pats at si dū rė te Są jū dy je? 2. Kaip su vo kė te anuo met ir kaip su vo kia te da bar vadi na mų jų Vil niaus ir Kau no Są jū džio gru pių prieš prie šą 1988 1989 m.? Dėl ko ne su tar ta ir ko dėl? 3. Są jū džio Ta ry bų veik lai bu vo bū din gos ir pa ski rų as me nų kraš tu ti nės ( kai rės ar de ši nės ) ak ci jos ar reak ci jos: ra di ka lūs pa si sa ky mai, ini cia ty vų gniau ži mai, pro vo ka ci jos ir pan. Kaip da bar at ro do, ar per to kius da ly kus ne ga lė jo pa si reikš ti va di na mo ji KGB įta ka? 1. Bro nis lo vas Gen ze lis: Są jū džio at si ra di mo prie laidos yra pa pras tos. Is to ri ją ga li ma nu ves ti iki senes nių lai kų. Kai 1968 m. bu vo Če kos lo va ki jos įvy kiai, Ži ni jos drau gi jo je vei kė klu bas, ku ria me dis ku tuo ta kul tū ros, po li ti kos klau si mais. Klu bui va do va vo Sla vė nas, da ly vavo ir kai ku rie se nieji in te li gen tai Ce se vi čius, Dauk ša ir kt. Kar tą po įvy kių Če kos lo va ki jo je Sla vė nas at ėjo ir pa sa kė: vy rai, kol mū sų ne iš vai kė, iš si skirs ty kim lais va va lia. Mes ir iš si skirs tėm. Kas ką ga lė jo, da rė kul tū ros sri ty se. Ne ži nau, kaip ver tin ti ki tus da ly kus: da bar daug kalba ma apie Straz de lio uni ver si te tą. Ga li ma jį trak tuo ti kaip di si den ti nį. Ki ta ver tus, tuo me tu bū ta po li ti nio švie ti mo, rei kė jo už si dė ti paukš čiu ką, ir, nors ne buvau nuo la ti nis ši o uni ver si te to lan ky to jas, ke le tą kar tų skai čiau pra ne ši mus, bet nė ne įta riau, kad da ly vau ju po grin di nė je veik lo je. Kai pra si dė jo gor ba čio vi nė pe rest roika, at si ra do vil čių, kad kaž kas kei sis. Se na pa tir tis tar si sa vai me at gi jo. Pir miau sia at gai vi no me Ži ni jos drau gi jos klu bą. Iš pra džių jis su po li ti ka ne tu rė jo nie ko ben dra, rū pino si kul tū ri niu pa li ki mu. Tuo me tu bu vo la bai nio ko ja mas Vil nius, bū ta pla nų nu ties ti pla tų ke lią per Ra sų ka pines. Da lis žmo nių, ku rie lan kė si ir Ži ni jos drau gi joje, ne pri klau so mai įkū rė Tal kos klu bą: Pu tei kis, Radž vilas, Son gai la, jie la biau ko vo jo su vi so kiais grio vi mais. Mes dau giau do mė jo mės te ori niais da ly kais. Ža lie ji kū rė sa vo klu bus Kau ne pra dė jo veik ti Gri ciaus Že my na. Tuo se klu buo se vei kė tie pa tys žmo nės, vie na me ta ry 4. Ka da ir kaip po li ti nė Lie tu vos Ne pri klau so my bė tapo pa grin di niu vi so Są jū džio tiks lu? Ar ga li ma kal bė ti apie ko kį nors psi cho lo gi nį lū žį? 5. Ar ga lė jo taip at si tik ti, kad Lie tu vos Aukš čiau sio ji Ta ry ba ne bū tų pri ėmu si Ko vo 11-osios vals ty bės at sta tymo ak to? Ar, žiū rint iš da bar ti nių po zi ci jų, pa si rink to ji vals ty bės at kū ri mo for ma bu vo tei sin ga? 6. Kas at si ti ko Są jū džiui po Ne pri klau so my bės at gavi mo? Kur jis din go? Ar tai bu vo na tū ra lu, dės nin ga? Ka da ir ko dėl Są jū dis ne te ko sa vo kaip mo ra li nio auto ri teto sta tu so? 1. Al gir das Sau dar gas: Ne, ne ži nau. At ėjo lai kas ir at si ra do. An trą sa vai tę po Są jū džio įsi kū ri mo Vil niu je aš apie jį dar ne ži no jau. Tie so je per skai tė me, kad ten kaž kas vyks ta. Ga liau siai at va žia vo Juo zai tis su Skuču steig ti Są jū dį Kau ne. Na, mes su Ed var du Šiugž da ir nu ė jome pa si žiū rė ti, bu vo ir Egi di jus Klum bys. Perskaitė są ra šą žy mių Kau no žmo nių. Mes ir gi siū lė me kandi da tū ras. Pa siū liau Klum bį, Al gir dą Pa tac ką, ku rio ne bu vo; Šiugž da at si sa kė da ly vau ti. Vie toj Al gir do Pa tac ko iš pra džių įra šė Gin ta rą, ta da aiš ki no mės, tas ar ne, pas kui įra šė ir Al gir dą. Vė liau iš si gan do, kad per daug po li ti nių ka li nių, nes bu vo Liu das Dambraus kas, Vid man tas Po vi lio nis, dar kaž kas. Pas kui Damb raus kas pa siū lė sa vo sū nų. Taip ir bai gė si. Pats ten ne bu vau įtrauk tas. Ki tą die ną su ti kau se na mies čiu ei nan tį Pa tac ką ir aiš ki no mės, ar tai tas Są jū dis, ar ne tas. Pas kui po sa vai tės te ko da ly vau ti su si ti ki me su žmo nė mis, aiš kin tis, kas čia vy ko, ko kia čia in icia ty va, kas ką ir kaip rin ko. At si ra do ne pa ten kin tųjų, tai ta da Kauš pė das juos tie siog įra šė į są ra šą, kad nu ra min tų. Ma ne ir gi taip ko op ta vo. Ir jau tė me, kad tai tas Sąjū dis. Pa ka ko eks per tų Pa tac ko iš va dų. O ko kios jo iš ta kos, ne la bai ir svar bu. Pas kui, kai ėmė kil ti Są jū džio ban ga, at si ra do erd vė veik ti. Ar KGB pri dė jo ran ką, čia ki ta kal ba. Kas ką mąs tė, ko ti kė jo si kur damas, vi sai ne svar bu. Ne tru kus pa aiškė jo, kas tas Są jū dis yra. Mes žiū rė jo me ne į tai, kas Vil niu je vyks ta, bet kaip žmo nės į tai žiū ri. Kai ma tai, kad žmo nės ne be bi jo, 232 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Sąjūdis kilo kaip banga... bo je, ki ta me pir mi nin kas. O Moks lų aka de mi jo je (MA) ne pri klau so mai nuo mū sų kū rė si eko no mis tų klu bas, ku ria me da ly va vo Ra jec kas, Vil kas, Pruns kie nė, šiek tiek An ta na vi čius, Vag no rius. Su juo ne tu rė jo me ry šių. Kai pas mus pa si ro dė Me da lins kas, ku ris bu vo Prunskie nės as pi ran tas, su ži no jo me, kad aka de mi jo je vyks ta įdo mios disku si jos eko no mi niais klau si mais. Pas kui į Ver kių rū mus pa si kvie tė me ana lo giš ko Es ti jos MA klu bo pa skai ti nin kus; Mar tas Ta ar ma kas (jo žmo na yra buvu si ma no stu den tė) pa kvie tė Juo zai tį į pir mą Liau dies fron to su si rin ki mą; Pruns kie nė bu vo pa kvies ta ki tais ka na lais (aka de mi kas Bronš tei nas). Kai Es ti jo je su sikū rė Liau dies fron tas, pas mus vei kė vi so kie klu be liai, ir ta idė ja, at ro do, ki lo spon ta niš kai. Vil kas orga ni za vo nau jos kon sti tu ci jos pro jek to ap ta ri mą Moks lų akade mijos sa lė je. Ki lo min tis tuo pa si nau do ti. Vi sas jau ni mas iš MA, La pie nis ir ki ti as pi ran tai (kai ku rie jų bu vo kom jau ni mo vei kė jai), ėmė kal bė ti, kad akade-mi jo je kas nors įvyks. Bu vo ke lios gru pės, ku rios ta rė si dėl rin ki mų. Vie ni ant Tau ro kal no, ki ti pas ma ne na mie. Rei kė jo su kur ti ben drą va do vy bę. Svars ty ta, kaip ją sufor muo ti jei kas nors iš lįs su są ra šu, tai bus pagal vo ta, kad čia par ti jos ir vy riau sy bės są ra šas, ir psi cholo gi nė re ak ci ja bus ne igia ma. Su tar ta, kad bus pa siū ly ti 25 žmo nės ir pa si skirs ty ta, kas ką pa siū lys. Tai gi Vaiš vi la iš ėjo į tri bū ną ir pa siū lė kur ti Liau dies fron tą. Vil kas prie ši no si, su juo dau giau sia gin či jo si Vaiš vi la, Sku čas ir Me da lins kas. Juo zas Bu la vas, sė dė jęs pir mo je ei lė je, kaip se nas re vo liu cio nie rius, pa lai kė rei kia kur ti! Iš vi sų nu ma ty tų tik du ne bu vo pa siū ly ti Vai tie kūnas ir Mar ti naitis. Ma tyt, dėl cha o so. Bal sa vi mas vy ko taip: kas už vi si už, kas prieš nie kas. Tik prieš du as menis nu bal sa vo prieš : Auk sę Aukš ti kal nie nę, už ku rią bal sa vo tik pen ki, jei tiks liai pa me nu, ir vie ną vai ki ną spor ti nin ką, ku ris ža dė jo spor tu rū pin tis. Jam kaž kas iš sa lės su šu ko tai ir spor tuok. 2. B. G.: Prieš prie ša tarp Vil niaus ir Kau no są jū džio at si ra do po rin ki mų į TSRS AT, kai pa kvi po val džia. Anks čiau jos ne pa ste bė jau. O dėl ko ji ki lo, sun ku pasaky ti. Tik rai ne dėl vie nų nuo sai ku mo ir ki tų ra di ka lumo. Štai, pa vyz džiui, Land sber gis. Jis iki Ne pri klau so my bės bu vo pa kan ka mai nuo sai kus, o po Ne pri klau so my -bės vi sai ki tas. Ak ty viau si prieš prie šos kurs ty to jai bu vo Abi ša la, Ok sas. For ma liai vil nie čių ir kau nie čių ne suta ri mai pra si dė jo iš rin kus Sei mo Ta ry bos pir mi nin ką. Mat iš pradžių bu vo nu tar ta, kad kaip Es ti jo je bus pirminin kau ja ma ro ta ci jos bū du: kiek vie ną sa vai tę ren kamas pir mi nin kas. Pas kui Iz ves ti jo se pa si ro dė tas ne lemtas Ka pe liu ši no straips nis Land sber gis i je go ko man da, kas ta ko man da, ne pa sa ky ta, bet pa grin dinė min tis, kad vi si la bai ge ru čiai, tik Land sber gis juo das. Ta da Če kuo lio ir ki tų ini cia ty va jis bu vo lai ki nai iš rink tas pir mi nin ku. Ir kau nie čiai ši tuo bai siai pa si pik ti no. Tą Bronislavas Genzelis. Algimanto Žižiūno nuotr. Algirdas Saudargas. 1996. Juozo Grikienio nuotr. ku ria Są jū džio gru pes. Žiū ri ne į cen trą, o į ki tą pu sę, ten yra Sąjū dis. 2. A. S.: Sun ku su for mu luo ti. Bu vo šio kia to kia priešprie ša. Bū ta šiek tiek ne pa si ti kė ji mo, vi sa da rei kia tik rin ti, ką tie Vil niaus in te li gen tai da ro, į CK jie ten vaikš to, ži no du ris. Ki tas da ly kas, man li ko toks įspūdis, kad mes, Kau nas, bū si me to kie kie tie čiai, tarp Lie tu vos Lais vės Ly gos ir Vil niaus, o jie ga lės, nu ė ję į CK, sa ky ti mus spau džia. Jei gu ne spaus tų, nie ko ir pa siek ti ne ga lė tų. To kia kom bi na ci ja ir su da rė tą įspū dį. Dar vie nas da ly kas Kau no Są jū džio ak ty vas jau tė si ga na lais vas nuo bet ko kių ga li mų įsi pa rei go ji mų. Bent kri ti nė ma sė, o jei kas ir ne bu vo, tai dė jo si toks esąs. O Vil niu je esan tys po nai bu vo ta aukš to ji in te li gen ti ja, nie ko blo go ne no riu pa sa ky ti, ku ri tie siog nau do jo si kai ku riais no men kla tū ros pa si da li ja mais kąs ne liais. Bu vo kiek la biau su si var žę. O Kau nas bu vo pe ri fe ri ja. Be to, Kau ne iš siug dė dau giau de mok ra ti jos me cha niz mų, vei kė įga lio ti nių su si rin ki mas. Jis iš pra džių rink da vo si Ar chi tek tų są jun go je, pas kui Ši le lio sa lė je, kur susirink da vo ke li šim tai žmo nių. Ir mes vi są lai ką jautėme tų žmo nių nuo tai kas, taip sa kant, pa si tik rin davome. Tai su teik da vo ir ener gi jos, ir ryž to. Vil niu je susifor ma vo toks cen tro fe no me nas. Kaip So vie tų Są jun go je Mask va kaip Są jun gos sos ti nė, o Ru si jos val džia ru di men ti nė. Taip ir Są jū džio Vil niaus ta ry ba bu vo sil pnes nė, nes čia pat bu vo ir cen tri nė val džia In icia ty vi nė gru pė. Be to, Vil nius tuo me tu bu vo sil pnes nis už Kau ną sa vo NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 233

Į NŽ-A klausimus atsako Bronislovas Genzelis ir Algirdas Saudargas pa čią nak tį pas ma ne tre čią va lan dą pri sis ta tė But kevi čius ir kal bė jo: ką jūs pa da rė te įsta tai lau žo mi. Aš at sa kiau, kad rei kia ne si skal dy ti. Pra si dė jo kau nie čių ak ci ja prieš vil nie čius, o Land sber gis bu vo cen tre. Ta da ir pra dė jo kil ti Abi ša la, nors ne bu vo nei Kau no tary bo je, nei in icia tyvi nė je gru pė je, ma tyt, at ėjo per kvo tas nuo Moks li nin kų są jun gos. Pra dė jo veik ti Abi ša los gru pė. Kaip prieš prie ša Land sber giui, Są jū džio Sei mo ta ry bos pir mi nin kui, jis bu vo iš rink tas Sei mo se niū nu. 3. B. G.: Aš ma nau, kad taip, bet ne tu riu fak tų. Dalis KGB me džia gos da bar yra iš vež ta į Toms ką. Lie tu voje jos nė ra. Ma nau, bu vo mė gi na ma su kliu dy ti. Bet laikė mės to kios nuo sta tos: kiek vie nas kal ba už sa ve. Ne bu vo taip, kad štai tu at sto vau ji Są jū džiui ir reiški jo nuo mo nę. Ne bū da vo aiš ki na ma si vie šai, dėl ko kas nors ką nors pa sa kė. Ma nau, kad sau gu mas tam ir sau gu mas, kad mė gin tų kliu dy ti. Aiš ku, no rė ta supju dy ti. Štai kad ir tas pats Ka pe liu ši no straips nis. Ne ma nau, kad jis at si tik ti nis. Nors jei kal bė si me apie Ka pe liu ši ną, tai bu vo įdo mus žmo gus, jį ge rai pa ži no jo Če pai tis, su juo šis ben drau da vo kaip ko res pon den tas Lie tu vai. Ka pe liu ši nas pa dė da vo, kad Iz ves ti jos paskelb tų straips nių prieš mū sų val džią pa min klo saugos ir gam to sau gos klau si mais. Kai pa si ro dė mi nė tas jo straips nis, mes la bai nu ste bo me, nes Land sber gio tuo met ra di ka lu mu tik-rai nie kas ne įta rė. Pet ke vi čių bu vo ga li ma kal tin ti ra dika lumu. Če kuo lis pa tei kė ar gu men tą, kad jei ne susi bur si me ap link Land sber gį, vi sus sut var kys po vie ną, nes ne įvar dy ta ko man da; tad pa sa ky ki me, kad mes vi si ta ko man da. Tu riu pa grin do įtar ti, kad straips nis bu vo spe cia liai iš spaus din tas, ir tik rai jis įne šė daug su maiš ties. Nes vis kas bū tų ėję se na va ga pir mi nin kas kiek vie na me po sė dy je bū tų ren ka mas ki tai sa vai tei. 4. B. G.: Lū žio ne bu vo. Ne ga liu apie vi sus kal bė ti, tik apie tą ter pę, ku riai pats pri klau siau. Po įvai ria prie dan ga su si tik da vo me gim ta die niai, ko kios nors šven tės, da ly vau da vo, pa vyz džiui, Juo zas Gir dzi jauskas, Vy tau tas Ku bi lius, Luk šie nė, Mar ti nai tis, Ozo las, pas kui ir Dau nys. Vi są laik bu vo kal ba ma, kad im pe rijoms anks čiau ar vė liau at ei na ga las ir kad gor ba čiovi ne pe rest roi ka rei kia pa si nau do ti. Kai ku rie žmo nės Są jū dį kūrė ta in ten ci ja. Tik svar bu bu vo anks čiau lai ko neiš si ple pė ti. Tai gi bent kiek aš ga liu pa sa ky ti, ne bu vo to kio psi cho lo gi nio lū žio. Vi siems tiks las bu vo aiš kus, bet ka da? Taip bu vo iki Są jū džio. O Są jū džio būs ti nė je vie šai ne dis ku ta vo me, bu vo aiš ku, kad ten ga li bū ti sau gu mie čių Ta ry bos po sė džiai bu vo at vi ri ir nie kas ne tik ri no, kas už ei na. Ki ta ver tus, net ne buvo pri im tas toks spren di mas vie šai ne kal bė ti. O kai įvy ko rin ki mai į TSRS AT, bu vo pa skelb tas tiks las: Ne pri klau so my bė. Kau ne ir Vil niu je per Va sa rio 16- vi suo me ni niu po ten cia lu. Šie fak to riai ir su da rė Kau no Są jū džio gru pės fe no me ną. 3. A. S.: Jo kių nau jes nių duo me nų, ne gu ka da nors turė jau, ne tu riu. Aiš ku, sau gu mas sten gė si ką nors daryti. Ta čiau ku rie fe no me nai bu vo tik ri, o ku rie sure ži suo ti, ne ga liu pa sa ky ti. Be to, įtam pa ne bu vo to kia di de lė, tad sun ku pri si min ti nuo tai kas. Bet juk ga liau -siai bu vo LLL. Tuo at ve ju, jei bū tų pra si dė ju si ag re sy vi sis te mos re ak ci ja, ji bū tų pra si dė ju si prieš LLL, o Kau no gru pė ir pats Są jū dis bu vo tik rai ge rie tis to re ži mo at žvil giu. Tad jei Są jūdy je kas nors iš tri bū nos ką nors pa sa kydavo, tai epizo di nis da ly kas... Tu rė jo me eks per tų: Pa tac kas, ne se niai pa leis tas iš sau gu mo rū sio, Šiugž da, se nas po grin di nin kas. Jau tė me, ko sau gu mas ga li siek ti. O ar kas nors bu vo da ro ma? Ap skri tai bū tų bu vę keis ta, jei pra si dė tų rep re si jos prieš Sąjūdį, o LLL bū tų pa lik ta ra my bė je. Ta da tik rai LLL bū tų tu rė ju si bū ti vi siškas sau gu mo da ri nys, o tai bu vo ne re a lu. 4. A. S.: Jei kal bė tu me apie Są jū dį kaip or ga ni zaciją, tai rei kėtų žiū rė ti do ku men tus. Ka da at si ra do ta frazė. Kau ne vy ko bal sa vi mas: ne pri klau so my bė ar su ve re ni te tas. Žais ti ir ver ba li niai žai di mai. Vi są lai ką bu vo te stuojama, Są jū dis ir vei kė te stuo da mas re ak ci jas. Mes tai stro piai da rė me, už pil dy da vo me vi są spek trą ga li ma pa mė gin ti ir ryž tin giau. Jei ką nors ar da lį Vil nius pa kan ka mai pa grįs tai at mes davo, o da lies ne tai gal jis ge riau jaus da vo, kas ge riau tiks ar kad ne bū tų per ašt riai su for mu luo ta. Tai bu vo nuo sek lus pro ce sas. Ly giai taip pat šis pro ce sas bū din gas ir vei kian tiems as me nims. Aiš ku, da bar vi si pri si pa žins, KPSS na riais pra de dant, kad jie vi są lai ką apie ne pri klau so my bę sva jo jo. Tai jų as me ni nis rei ka las, ką jie ta da jau tė. Bet, ma no gal va, bu vo to kios svars tyk lės: ne pri klau somy bės sva jo nė ant vie nos lėkš te lės ir bai mė ant ki tos lėkš te lės. Ku riam kas nu sve ria, aš ne ži nau. Jei bū tų mane ar vai kus pa sta tę po šau tu vu, nežinau, kur bū tų bai gę sis ma no ryž tas. Są jū dy je tai ne grė sė. Net gi bū ti Są jū dy je ar duo ti drau gui pa skai ty ti Kro ni kos nu me rį bu vo ne pa ly gi na mi da ly kai. Dau ge liui ma no pa žįs tamų bai mė bū ti Są jū dy je ap skri tai ne eg zis ta vo. Ki tiems gal ir eg zis ta vo su si var žy mas, pvz., kaip mi nė jau, in te ligen ti jai, tei si nin kų no men kla tū rai. O jei gu vis kas virs at gal, gal ko nors ir ne tek siu, gal kas taip ir svars tė, tai na tū ra li žmo giš ka sa vy bė. O Są jū dis vi są lai ką te sta vo. Pa me nu, Kau ne, 1989 m. vas a rio 16 d. Mu zi ki nia me te a tre vy ko Są jū džio ren ginys. Stai ga įbė go pa vė la vęs žmo gus ir klau sia gir dė jau, pa skel bė te ne pri klau so my bę? Ži no ma, nei Są jū dis ga lė jo ne pri klau so my bę skelb ti, nei ką, ta čiau nuo tai kos bu vo to kios, ir pa na šios re zo liu ci jos bu vo ren giamos. O Sąjūdžio pro gra mo se bu vo vis ko pri ra šy ta. Pa me nu, kaip 234 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Sąjūdis kilo kaip banga... osios mi nė ji mą. Ko dėl tik ta da? De pu ta tai iki tol dar bu vo re gist ruo ja mi. Tad jei per anks ti pa sa ky si, ga lė jo iš kan di da tų į depu ta tus są ra šo iš brauk ti. Mat nuo Sąjū džio de pu ta tų apy gar do je prak tiš kai bū da vo vie nas, dau giau sia bu vo nuo va di na mų jų dar bo ko lek ty vų. O kai jau kan di da tai už re gist ruo ti, ga li ma pra dė ti kal bė ti vie šai, ir Gor ba čio vui bū tų bu vę sun ku ką nors su jais pa da ry ti tuo met bū tų tu rė jęs pri si pa žin ti, kad žlun ga jo glast nost. Gal vo ju, kad ir jis, ir sau gu mas ne ti kė jo, kad bus vie šai pa skelb ta. O jei ne bū tu me pa skel bę, mus ga lė jo ap kal tin ti, kad iš da vė me rin kė jų in te re sus. Ne tu ri me man da to. O da bar, kai vie šai pa skelb ta ir bal sa vi mu pa tvir tin ta, man da tą tu ri me. 5. B. G.: Ma no su pra ti mu, tai op ti ma lus va rian tas. Lat vi jo je ir Es ti jo je bu vo ki ta si tu a ci ja. AT su dė tis bu vo ki ta. Vi di nės prie šiš kos jė gos pas juos bu vo daug stipres nės. O Lie tu vo je bu vo ab so liu ti dau gu ma. Drįs tu abejo ti, ar tuo at ve ju, jei Lie tu va ne bū tų pa skelb usi ne pri klau somy bės, Lat vi jo je ir Es ti jo je ne pri kla u somy bė bū tų. Bet aš tai sie ju su ben dru ju dė ji mu. Jei ne bū tų Kau ka zo prob lemų, Af ga nis ta no, var gu ar bū tų vis kas taip pa vy kę. Kau ka zas pa kan ka mai su dre bi no tvar ką, Gor ba čio vas ne ži no jo, ką da ry ti vie ną ži di nį mal ši na, o čia ki tas. Ka dan gi ten įvy kiai bu vo kru vini, o Lie tu vo je tai kūs, tai Gor ba čio vui at ro dė, kad čia ga li ma su si tai ky ti. Dėl to aš, gal ir sub jek ty viai, manau, kad kai Bu ro ke vi čius at ski lo ir pa aiš kė jo, jog juos pa lai ko la bai ma ža gru puo tė, su si ju si tik su ka ri niais sluoks niais, ta da pa aiš kė jo, kad Ne pri klau so my bės ne pa skelb -ti nė ra ga li my bių. Kad ir kas bū tų bu vęs iš rink tas ar Land sber gis, ar Ozo las, ar ga liau siai Bra zaus kas, vis tiek bū tų rei kė ję skelb ti, nes jie nebū tų ga lė ję pa si ro dy ti gat vė je. Bū ta ke lių va rian tų ar šian dien skelb ti, ar pa lauk ti, kol baig sis TSRS liau dies de pu ta tų su važiavi mas. Nes tik jis pa gal kon sti tu ci ją ga lė jo įves ti ne pa pras tą ją pa dė tį. Tai gi su va žia vi mas iš kart ga lė jo įvesti, o jei bū tų pa si bai gęs bū tu me laimė ję lai ko. Ne ži nau, gal būt net dau guma bu vo už tai, jog rei kia skelb ti po su va žia vi mo. Bet kai Mo tie ka, gal net be Land sber gio ži nios, iš lin do ir pa skel bė, kad rytoj skelb si me Ne pri klau so my bę, ir kai AT bu vo ma sių ap sup ta, nie kas ne ga lė jo su stab dy ti. 6. B. G.: Są jū dis bu vo su kur tas vie nu tiks lu Ne pri klauso my bei pa siek ti. O in te re sai bu vo la bai skir tingi. Vie ni įsi vaiz da vo Lie tu vą kaip de mok ra ti nę res pub li ką, ki ti no rė jo at kur ti sme to ni nę Lie tu vą. Są jū dis bu vo ju dė ji mas, ku ris tu rė jo ben driau sią tiks lą. Jei ša lis de mok ra ti zuo ja si, jis iš nyks ta ar ba, pvz., kaip Al žy ro Na cio na li nis fron tas, tam pa par ti ja. Su si da ro vien par ti nė sis te ma. Są jū džio pa grin du su si kū rė par ti jos. Jis at li ko sa vo funk ci ją. gin či jo mės su Juo zai čiu dėl le ni ni nės fe de ra ci jos, taip pro gra mo je bu vo įra šy ta. Mes sa kė me brau kiam, kam ji rei ka lin ga, ga li ma ir be jos, o mums at sa kė ne, tai toks žan ras. To kių žai di mų bu vo daug. Da bar į tai kitaip žiū ri. Bet ta da bū ta vis ko, pasi gin čy da vom, lie jo si emo ci jos, bu vo ir iš gąsčio, gas di ni mų tan kais ir pan. Bet mes gal vo jo me, kad jei Vil niui trūks ta ra di ka lių siū ly mų, tai rei kės pa mai tin ti... 5. A. S.: Ne bu vo ki to ke lio. Ma nau, kad nė ra jo kio iš sto ji mo me cha niz mo. Es tai ir lat viai ėjo at sar ges niu ke liu. Bet jie pri ėmė spren di mus jau po mū sų, tai vie na. An tra, ką mes ga lė jo me da ry ti ar ba pri im ti tą pa tį spren di mą vė liau, ar ba ieš ko ti ki to spren di mo va rianto. Jei bū tų su si tel ku si ki ta po li ti nė va lia, gal ir ga lė jo bū ti ki taip. Ga lė jo bū ti lau ki mo re ži mas. Bet kai bu vo toks AT sąs ta tas, nie ko ki ta ne ga lė jo įvyk ti... Ret ros pek ty viai ga li ma pa sa ky ti, ką Lie tu va bū tų pra lai mė ju si. Bū tų pra ra du si ko kį pus me tį, ke lis mėne sius, at si dū ru si Be lo ve že kar tu su NVS stei gė jo mis. Nes ne mes pro gra ma vo me įvy kius Ru si jo je. Ži no ma, pasi rin kę da bar ti nį spren di mą, pa da rė me įta ką. Jel ci nas, Ru si jos val džia iš trau kė So vie tų Są jun gą Gor ba čio vui iš po ko jų. Tad jei bū tu me el gę si kaip lat viai ir es tai, Lie tu va ne bū tų ga vu si pri pa ži ni mo iš kart po pu čo. Mes jau sė dė jom NA TO kon sul ta ci nė je ta ry bo je, kai bu vo nuim ta So vie tų vė lia va. Mes bū tu me at si dū rę Bel o ve žo si tu a ci jo je kar tu su vi sa so vie ti ja. Tai gi mes lai mė jo me, šach ma tų ter mi nais kal bant, ne vie ną tem pą. Ki tas da ly kas, kas pir mie ji pri pa ži no Lie tu vą? Ru sija! Mes tu ri me su tar tį su ta pa čia Ru si ja. Dar iki pu čo pa si ra šy ta su tuo pa čiu sub jek tu. Ir nors Jel ci no Ru si ja pa si kei tė, So vie tų Są jun gos ne bė ra, su tar tis te be ga lio ja. Ir ge ra, pa lan ki su tar tis. Ki tu at ve ju jos ne bū tų, es tai ir lat viai pa si ra šė ge ro kai vė liau. 6. A. S.: Są jū dis ki lo kaip ban ga. Ji at ėjo, o pas kui at slū go. Kai at si ra do vals ty bė, jis tu rė jo at slūg ti. Jis ga lė jo virs ti po li ti ne par ti ja. Toks ke lias įpras tas ša lyse, kur vyks ta pa na šios re vo liu ci jos. Jis iš es mės gal ir ne vir to par ti ja, bet liū to da lį pa si ė mė kon ser va to riai. Pa si ė mė struk tū ras ir dau ge lį Są jū džio iš ug dy tų žmonių. Ko kia pras mė lik ti? Po to bu vo rū pi na ma si kaip Są jū dį iš lai ky ti, kad dar kas nors ne pa im tų Są jū džio pa va di ni mo, ne su kur tų par ti jos ir ne iš gram dy tų puodo iki dug no. Gal kas dar ir li ko. Ši tą po li ti nį žai di mą kon ser va to riai sėkmin gai už bai gė. Da bar, ma no gal va, bū tų ga li ma ir už da ry ti Są jū dį. Dėl mo ra li nio au to ri te to, tai jį tu ri is to ri nis mo mentas. Žmo nės il gė jo si to mo men to, il gi mės da bar, kai visi bu vo me vie nin gi, be ne kažkas pa da rė mus vie nin gus. Po pu lia ri iliu zi ja is to ri jo je. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 235

Aka de my bė Eu ro pos ta pa ty bė Tomas Daugirdas Ba lan džio 9 d. Sei me įvy ko Kul tū ros kon gre so reng tas pa si ta ri mas dėl vals ty bės kul tū ros po li ti kos Lie tu vai sto jant į ES. Ne at si tik ti nai jis sukėlė vie šą kai ku rių vals ty bės kū ry bi nių są jun gų bei or ga ni za ci jų na rių pa sipik ti ni mą. Aki vaiz du, kad šis ren gi nys bu vo ei li nis ko vos dėl įta kos kul tūrai raun das. Vie na iš kul tū ri nin kų gru pių, pa min da ma pa čios ke lia mus eti kos, kul tū ros, lais vos kū ry bi nės raiš kos ide a lus, ne tu rė da ma ki tų grupių at sto vų įga lio ji mų, mė gi na tap ti pa grin di ne vi sos Lie tu vos kul tū ros po li ti kos for muo to ja. Kul tū ros kongre sas pra smu ko į Sei mą, taip sa vo re zo liu ci joms lyg ir už si tik rin da mas po li ti kų pri ta ri mą. Lyg ir įgy da mas tei sę va din tis vi so Lie tu vos kul tū ros pa sau lio at sto vu, jis taip pat gud riai pa si kvie tė žy mių kul tū ros at sto vų, į ku rių nuo mo nę, re gis, net ne si ren gė at si žvelg ti. Į šias per ne lyg žmo giš kas sil pny bes ga li ma bū tų ne kreip ti di delio dė me sio, jei ne aiš kus tiks las, į ku rį nu kreip ta ši veik la. Jį tiks liai iš sa kė vie nas Kon gre so at sto vas Gied rius Ka zi mie rė nas: Sa vo vals ty bė je priva lo me at gai vin ti sa vas kul tū ros verty bes, o tik ta da kal bė ti apie Eu ro pą. Šia kul tū riš kai izo liuo tis ska ti nan čia fra ze išsa ko ma Eu ro pos kul tū ra va di na mo da ly ko bai mė. Ben dra rengi nio nuo tai ka liu di ja, jog ja, įgy jant po li ti nės ga lios, sie kia ma už krės ti ir ki tus Lie tu vos kul tū ros žmo nes bei in te lek tu a lus. Ką ši bai mė at sklei džia apie mū sų kul tū ros būk lę? Eu ro pos bai mė mū sų kul tū ri nin kų pa si sa ky muo se ky la dėl su si kur to bau gi nan čio Eu ro pos vaiz di nio. Europa vaiz duo ja ma kaip iš oriš kai ža vi, o vi du je pa bai siš ka bū ty bė, gun dan ti ir vi lio jan ti vi so kio mis gė ry bė mis, jas ketin da ma iš keis ti į tai, kas mums svar Ta čiau tuo met kul tū ri nės ta pa ty bės gy ni mas liu dy tų vien kul tū ri nį ne įgalu mą bei bai mę keis tis. Dėl ko pas ta ruo ju me tu bu vo labiau siai su si rū pi nę gar siau siai šaukian tys kul tū ri nin kai? Pir miau sia dėl ma si nės kul tū ros bei jos grės min go skver bi mo si į mū sų sa vos kul tū ros už ima mą vie tą. Ta čiau gal būt tai, jog Kul tū ra stai ga di džiau sią kon ku ren tą ima re gė ti ma si nė je kul tū ro je, liu dija ne ma si nės kul tū ros blo gį, o kul tū ros, ku ri jai ne su ge ba at si spir ti, sek lu mą. Vos ėmus kal bė ti apie Eu ro pos kultū rą, tuoj pat ima ma siel var tau ti dėl mus už plū sian čios ir nu šluo sian čios eu ro pie tiš kos ma si nės kul tū ros. Tad gal būt reik tų nuo šir džiai pri pa žin ti, jog mums gra si na ne tiek Eu ro pos kul tū ra, kiek ma si nė kul tū ra, ku ri Eu ro po je yra įvai res nė bei pa traukles nė nei dai nų šven tė mis bei pa ku linė mis ka so mis žen kli na ma sa vo ji. Tai reikš tų, jog mū sų kul tū ro je ne sa ma to kio kū ry bi nio pa grin do, ant ku rio sto vint bū tų ga li ma jaus tis sau giai to kių kū ry biš kai sil pnų da ly kų kaip ma si nė kul tū ra ap lin ko je. Kul tū rinis at si ri bo ji mas nuo Eu ro pos bū tų ne pa pras tai ža lin gas, nes ska tintų mus už si da rius vi sas jė gas nu kreipti į sa vo sios ma si nės kul tū ros va rianto kū ri mą, tai klai din gai ir klai di na mai va di nant sa vą ja kultū ra. Siek da mi at si tverti nuo Eu ro pos, pri sis ta ty tume įvai riau sių kul tū rinių val do vų rū mų, pri sigal vo tu me keis čiau sių, nie kur kitur ne re gė tų kul tū ri nių ri tu a lų, savų kul tū ros ver ti ni mo kri te ri jų bei šią ma sinės kul tū ros mu ta ci ją vi siems ro dy tu me kaip sa vo sios kul tū ri nės tabiau sia ir mie liau sia mū sų dva si n es ver ty bes, tau tiš ku mą ir ne palies tą ta pa ty bę. Jai pri ar tė jus, visi ap kvais nuo jos šyp se nos, bus už hip no ti zuo ti spal vo tų ka ro liu kų žvil gesio, pra ras svei ką pro tą bei taps pa val dūs menkiau sioms jos ma ni pu lia ci joms. Jos bur tai bei ma gi ja ska tins kul tū ri nį už si mir ši mą, pa ni ri mą į bū se ną be sa vo sios kul tū ros bei pa si da vi mą jos ne ša mai kul tū ros ban gai, tai gi ves į kul tū ri nę ni ve lia ci ją. Kas lie ka šią grės mę ma tan čiam kul tū ri nin kui? Jis iš vi sų jė gų tu ri steng tis ne pra ras ti nuo vo kos bei prie šin tis spar čiai sta tyda mas sa vą kul tū ros tvir to vę. Prieš jį iš ky la her ku liš ko žy gio per spek ty va: mat rei kia ne su stip rin ti jau esa mos kul tū ros tvir to vės pa ma tus ar sie nas, o, kaip mi nė ta, da ly kus at gai vin ti. Pir miau sia ten ka ap tik ti ka dai se buvu sios tvir to vės vie tą, jos pa mirš tus pa ma tus bei, su tel kus vi sas kul tū ri nes jė gas, ant jų suręs ti kul tū ri nį pa sta tą. Tuo met leng viau at si kvė pę ga lė si me lauk ti iš kaž kur at ei nan čios Eu ro pos kul tū ros. Jei ji bū tų nu si tei ku si draugiš kai ap ro dy tu me jai sa vą kul tū ros tvir to vę, jei bū tų prie šiš ka tu rė tu me sau gią prie bė gą už jos sie nų. Nuo sta tą Eu ro pos kul tū ros at žvil giu pui kiau siai iliust ruo ja Val do vų Rū mų at sta ty mo is to ri ja. Kaip tik juos, neeg zis tuo jan čių val do vų ne au ten tiš kus na mus, ke ti na ma de monst ruo ti Eu ropai kaip sa vo sios sa vas ties da le lę. Ki ta ver tus, pats Rū mų sta ty bos fak tas ska ti na klaus ti: jei mes pa jė gia me sta ty ti rū mus ne sa miems val do vams, tai gal būt ir žūt bū ti nis kul tūri nės sa vas ties tei gi mas bei ta pa ty bės pa ieš kos liu di ja ne sant kul tū ros? 236 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

pa ty bės ge riau sią įkū ni ji mą. Akty viau sias to kios kul tū ros at ei ties vi zi jos ini cia to rius šian dien, be abe jo, yra Kul tū ros kon gre sas. In ten sy viai klau si nė ja ma apie Lietu vos kul tū ros ta pa ty bę net ne su simąs tant, koks yra Eu ro pos kul tū ros ta pa ty bės pa grin das. O gal būt abi ta pa ty bės au ga iš tos pa čios šak nies? Gal būt mes pa si gen da me sa vo sios kul tū ros kaip tik to dėl, kad prie varta bu vo me at skir ti nuo eu ro pie tiš kos kul tū ri nės ta pa ty bės? Agi ta ci jos dėl sto ji mo į ES įkarš ty je bu vo pa teik ta gau sy bė Eu ro pos mo de lių bei vaiz dinių, ri bo tų, to dėl pa grįs tai gąs di nusių in te lek tu a lus bei kul tū ri nin kus. Eu ro pa esan ti vi so ke rio pos (ins ti tuci nės, ad mi nist ra ci nės, po li ti nės bei eko no mi nės) ge ro vės šal ti nis, vi si pra dė si me daug ge riau gy ven ti. In telek tu a lai ne li ko ne pa ke rė ti šios idė jos. Li te ra tū ro je ir me ne pub li kuo ta me re dak ci jos dar buo to jų po kal by je svars toma apie nau dą kul tū rai, klau siant, ką jai duos pats sto ji mas. Pri ei ta ne la bai džiaugs min ga iš va da, jog, ko ge ro, eko no mi nė-po li ti nė są jun ga kul tū rai ne duos jo kios pa pil do mos ma te ria li nės nau dos. Ki ta ver tus, ne ma žai gau na me ir šian dien: kul tūros žmo nėms už sie nio fon dai duo da ne ma žas sti pen di jas, lie tu vių kū ry ba ver čia ma į už sie nio kal bas. Tad kažin ar ta Eu ro pa ga li duo ti ką nors kokybiš kai dau giau ne gu jau duo da. Ta čiau ar taip, net kul tū riš kai tu ris tau jant po Eu ro pą, pri si lie čia ma prie jos kul tūri nės ta pa ty bės, įvai ria ly pės kul tū ros šal ti nių? Mus gal ir pri pa žįs ta esant Eu ro pos kul tū ros da li mi, ta čiau ar mes pa tys kū ry biš kai bei eg zis ten ciš kai su vo kia me, ką tai reiškia? So viet me tis mū sų kul tū rą pa ver tė eu ro pie tiš ka iš kam ša. Mes tie siog al po me iš pa si ten ki ni mo sa vi mi, kai drau giš kos res pub li kos ofi cia liai ir ne ofi cia liai pri pa žin da vo mū sų regio no eu ro pie tiš ku mą. Kiek ge resnis nei vi so je So vie tų Są jun go je, tad euro pie tiš kas gy ve ni mo stan dar tas. Ru sų ki nuo se mū sų ak to riai vaidin da vo eu ro pie čius, tau tie čiai juos Aka de my bė žiū rė da mi iš gy ven da vo na cio na li nio pa si di džia vi mo aki mir kas. Mums ta po lyg sa vai me su pran ta ma, jog lie tu viai yra eu ro pie čiai, o kul tū ra, ku rią mes ku ria me eu ro pie tiška, net ne su si mąs tant, ką tai reiškia. So vie tų Są jun go je bu vo leng va įsi vaiz duo ti esant eu ro pie čiu, net įti ki nti tuo ki tus, nes pa ly gi ni mui ša lia ne bu vo ori gi na lo. Net ta rė mės esą euro pie tiš kas kul tū ros cen tras, mė gi no me pa lai ky ti sa vą su pra ti mą apie tai, kas yra Eu ro pa, o iš tik rų jų ga lu ti nai ati trū ko me nuo eu ro pietiš kų šak nų. Šian dien tu ri me pro gą įsi ti kin ti, jog mū sų eu ro pie tiš ku mas tė ra ka ri ka tū ra, nė ne mi nint fak to, kad da bar eu ro pie tiš kuo se fil muo se mū sų ak to riai vai di na ru sus. Tad ne nuos ta bu, kad šian dien kultū ri nin kus, tik žvilg te lė jus į Eu ropą, ap ima bai mė bei no ras nuo jos pa si slėp ti už se nų jų sie nų. Re a li Eu ro pa ir jos kul tū ra vi sai ne ati tinka anuo me ti nio vaiz di nio, vadi na si, mes esa me daug to liau nuo Euro pos, ne gu ma nė me iki šiol. Po li ti kams ir vi suo me ni nin kams il gai svars čius apie Eu ro pą, in te lek tu a lams ir kultū ri nin kams ji sklei džia si kaip kultū ri nė ne ži no my bė, tuš čia vi zi ja. O ne ži no my bės ar tė ji mas, ži nia, ska ti na už megz ti su ja sak ra linį san ty kį, nuolan kiai pa si ren gus priim ti vi sa tai, ką ji at neš, ar ba nuo jos nu sig ręž ti, ak ty viai rū pi nan tis ne eg zis tuo jan čių kul tū ri nių da ri nių gai vi ni mu. Mū sų kul tū rai Eu ro pa šian dien iš tie sų me ta iš šū kį. Ta čiau ne grasinda ma, o kvies da ma už megz ti su ja kul tū ri nį san ty kį. Ko kie yra tie žmo gaus gy ve ni mui, tad ir jo kul tūri nei bei in te lek ti nei raiš kai es min gi da ly kai, ku riuos Eu ro pa įkū ni ja? Euro pos kul tū ra, įvai riai reikš da ma si, re mia si į vie ną pa grin dą. Ji sklei džia si iš taš ko, ku ria me am ži ny bė įgau na ap čiuo pia mą, lai ki ną ir žmo giš ką pavi da lą. Eu ro pos kul tū ri nį, kū ry bi nį, po to ir po li ti nį sa vi tu mą kaip tik ir le mia ge bė ji mas ap tik ti pu siau svy rą tarp lai ki nu mo vy ra vi mo ir am ži ny bės sie kio, tarp sie kio reikš tis ne to bu lybėje ir to bu ly bės troš ku lio. Eu ro pa in te lek tu a liai bei kul tū riš kai yra reikš min ga kaip am ži ny bės pa si reiški mo ir sklai dos vie ta. Kaip tik to kia gi liau sios, ra cio na liai sun kiai su vo kiamos įtam pos tarp eg zis ten ci jos ski li mo tra giz mo bei po zi ty vaus kū ry biš ku mo ga li my bės per smelk ta Eu ro pa su tei kia šan są ir mū sų kul tū rai. Mū sų sa vos kul tū ros bran du mas yra ne įsi vaiz duo ja mas ne pri ėmus šio Eu ro pos eg zis ten ci jos pa grin do. Kaip tik jis mus įga li na iš skleis ti sa vą priešta rin gą is to ri nę bei kul tū ri nę pa tir tį, o ne ni ve liuo tis. Mes, kaip ir vi si ki ti eu ro pie čiai, kul tū riš kai bei eg zis tenciš kai ge riau siai ga li me pri im ti tik tą is to ri ją, ku ri mus su for ma vo. Tad pri im da mi tuos kul tū ri nius pra dus, ku riuos mums šian dien (kaip ir vi są mū sų is to ri ją) siū lo Eu ro pa, įgy si me ga li my bę at sig ręž ti į sa ve pa čius bei sa ve pri im ti su vi sa kon kre ty be ir lai ki nu mu. Šis aki sta tos su sa vi mi iš šū kis mū sų kul tū rai ga li pa si ro dyti per ne lyg stip rus bei pa ska tin ti ją iš si bė gio ti, pa ski riems in di vi dams su si ran dant sau gias vie tas eg zis tenci nių iš šū kių ne me tan čio se sve ti mo se is to ri jo se bei kul tū ro se, ar už si da ryti iden ti te to ieš ko to jų kul tū ri niuo se cechuo se. Šimt me čiais kū ry biš kai pa laiko mos Eu ro pos kul tū ros aki vaizdo je mū sų su var gu siai bei pa čios sa vęs bi jan čiai kul tū rai lie ka du pa si rinki mai: grįž ti prie Eu ro pos kul tū ros šak nų bei kar tu kur ti jos sa vas tį ar pa nir ti į ku rią nors la biau ar ma žiau tau ti nę ma si nės kul tū ros sro vę. Kul tū ri nės sie nos tarp Eu ro pos ir Lie tu vos iš ny ki mo ne le mia do kumentai, ofi cia lūs su si ti ki mai ar susi ta ri mai. Iš mo kę šiuo lai kiš kai dirbti, są ži nin gai elg tis kul tū riš kai bei in te lek tu a liai ga li me lik ti be vil tiš kai nu to lę nuo Eu ro pos. Kas die niai reisaitarp Briu se lio ir Vil niaus, eko no minis ak ty vu mas, gau sė jan čios in ves ti ci jos bus tik tuš čio ne pa tva raus su ju di mo ap raiš kos, jei Lie tu vos kul tū ri nin kai bei in te lek tu a lai ne pa jėgs pri im ti Eu ro pos vi sa sa vo min ties, kū ry bi ne eg zis ten ci ja. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 237

Visuomenė Par ti za nų tei sių at kū ri mo klau si mu Bernardas Gailius Gin kluo to pa si prie ši ni mo da ly vių tei sių at kū ri mas 1 vie na iš didžiau sių tei si nių pro ble mų, su si ju sių su po ka rio įvy kiais Lie tu vo je. Vie na ver tus, bu vę par tiza nai ir jų ar ti mie ji ne re tai pik ti na si, kad ne at ku riant tei sių lais vės ko vų da ly viams, de monst ruo ja ma valsty bės ne pa gar ba sa vo gy nė jams. Kai ku rie par ti za nai yra net at si sa kę re a bi li ta ci jos, ma ny da mi, kad pats jos eg zis ta vi mas yra žemi nan tis. Ki ta ver tus, tie, ku rių ar ti mie ji bu vo par ti za nų nu žudy ti ar ki taip nuo jų nu ken tė jo, sa vai me su pran ta ma, lai ko si priešin gos po zi ci jos ir par ti za nus ma no esant ne ko vo to jus už Lie tu vos lais vę ir ne pri klau so my bę, o plė ši kus ir žmog žu džius. To dėl kar tais iš sa ko ma nuo mo nė, kad po ka ris tai gi li se no vė, ku ri šiais lai kais tė ra is to ri nių ty ri mų ob jek tas, nė ra vi siš kai tei sin ga. Par ti za nų re a bi li ta ci jos pro ce sai tę sia si iki pat šių die nų, to dėl bu vu sių re zis ten tų veik los tei si nio įver ti ni mo klau si mai te bė ra ak tu a lūs ir svar būs. Oku pa ci ja ir re zis ten ci ja pa gal Lie tu vos tei sę Pra dė ti kal bą apie par ti za nų re a bi li ta ci ją rei kė tų nuo to, kaip po ka rio įvy kiai trak tuo ja mi tei sės ak tuo se, nes juo se iš reikš ta ofi cia li vals ty bės po zi ci ja, ku ria ir rei kė tų rem tis ver ti nant par ti za nų veik lą. Es mi nis to kios po zi ci jos tei gi nys yra Lie tu vos oku paci jos pri pažini mas ne tei sė ta. Ši nuo sta ta yra įtvir tinta dau ge ly je do ku men tų: As me nų, nu ken tė ju sių nuo 1939 1990 me tų oku pa ci jų, tei si nio sta tu so įsta ty me, Įsta ty me dėl SSRS Vals ty bės sau gu mo ko mi te to (NKVD, NKGB, MGB, KGB) ver ti ni mo ir šios or ga ni za ci jos kad ri nių dar buo to jų da bar ti nės veik los, As me nų, repre suo tų už pa si prie ši ni mą oku pa ci niams re ži mams, tei sių atkū ri mo įsta ty me ir kt. Ne nuos ta bu, kad pri pa ži nus oku pa ci ją ne tei sė ta, kartu pri pa žįs ta ma, jog pa si prie ši ni mas jai ne at ima ma tau tos tei sė. As me nų, rep re suo tų už pa si prie ši ni mą okupa ci niams re ži mams, tei sių at kū ri mo įsta ty mo 1 str. 1 Tei sės ak tuo se var to ja mas ter mi nas tei sių at kū ri mas, ta čiau šne kamo jo je kal bo je vis po pu lia res nis žo dis re a bi li ta ci ja. Šia me straips ny je abu ter mi nai bus var to ja mi kaip si no ni mai. 2 d. skel bia: Lie tu vos Res pub li kos Sei mas pa si prie šini mo da ly vių ko vą ver ti na kaip tau tos tei sės į sa vi gy ną pa si reiš ki mą. Gin kluo to pa si prie ši ni mo (re zis ten ci jos) da ly viai skel bia mi Lie tu vos ka riais sa va no riais ir pri pažįs ta mi jų ka ri niai laips niai bei ap do va no ji mai. To kia nuo sta ta reiš kia ne tik tai, kad Lie tu vo je vy ko tei sė tas pa si prie ši ni mas oku pa ci jai. Iš es mės pa si prie ši ni mo da ly viai pri pa žįs ta mi tei sė tais tau tos at sto vais, įgy vendi nu siais tei sę į sa vi gy ną. Dar aiš kiau tai pa saky ta Pasi prie ši ni mo 1940 1990 m. oku pa ci joms da ly vių tei si nio sta tu so įsta ty mo pre am bu lė je: 1944 1953 m. Lie tu vo je vy ko tau tos gin kluo tas pa si prie ši ni mas par ti za ni nis ka ras prieš So vie tų Są jun gos oku pa ci nę kariuo me nę ir oku pa ci nio re ži mo struk tū ras, o par ti za nų va do vy bė bu vo aukš čiau sio ji tei sė ta Lie tu vos po li ti nė ir ka ri nė val džia, už sie ny je at sto vau ja ma Vy riau sio jo Lie tu vos iš lais vi ni mo ko mi te to. Tai gi Sei mas, kaip aukš čiau sia vals ty bės ins ti tu cija, yra aiš kiai pa sa kęs, kad 1944 m. Lie tu va bu vo oku puo ta So vie tų Są jun gos ir iki 1953 m. vy ko par ti za ni nis karas. So vie ti nės val džios struk tū ros bu vo ne tei sė tos ir jo kių Lie tu vos gy ven to jams pri va lo mų spren di mų pri im ti nega lė jo. Vi sa val džia ša ly je pri klau sė par ti za nų va do vy bei, o tai reiš kia, kad ji ga lė jo nu sta ty ti vi siems pri va lo mą tvar ką ir ją įgy ven din ti. Pa sa ky mas, kad par ti za nams pri klau sė aukš čiau sio ji tei sė ta Lie tu vos po li ti nė ir ka ri nė val džia, kar tu reiš kia ir tai, kad jie ga lė jo dis ponuo ti va di na mą ja vals ty bės prie var tos mo no po lio teise, t. y. tai ky ti prie var tos prie mo nes gy ven to jų at žvil giu. Bū tent iš to kių po zi ci jų, kaip mi nė ta, ir rei kė tų ver tin ti Lie tu vos par ti za nų veik lą tei si niu as pek tu. Vis dėl to ši griež ta ir lo giš ka vals ty bės po zi ci ja nebu vo iš lai ky ta iki ga lo. Pa sa kius, kad Lie tu va bu vo oku puo ta ir kad par ti za nai tei sė tai vyk dė pa si prie ši ni mą okupaci niam re ži mui, šitaip gin da mi vals ty bės ne pri klau somy bę, rei kė jo taip pat griež tai pa sa ky ti, kad kiek vie nas re zis ten tas yra ka ro ve te ra nas, tu ri tei sę į pen si ją, kitas ma te ria li nes leng va tas ir pan. Aiš ku, bū tų te kę nu staty ti ko kią nors šių tei sių įgy ven di ni mo tvar ką, ta čiau toks ter mi nas kaip tei sių at kū ri mas jo kiu bū du ne bu vo var to ti nas. Jau pats to kio žo džių jun gi nio var to ji mas reiš kia so vie tų val džios tei sė tu mo pri pa ži ni mą. Jei to ji val džia bu vo ne tei sė ta, tai ji jo kių tei sių ne ga lė jo at im ti, 238 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Par ti za nų tei sių at kū ri mo klau si mu o jei tei sės ne at im tos, tai jų ne rei kia at kur ti. Va di na si, gink luo to pa si prie ši ni mo da ly vių re a bi li ta ci ja reiš kia ar ba tai, kad so vie tai tei sė tai val dė Lie tu vą, ar ba tai, kad at kū ri nė ja mos tei sės, ku rių ne at ėmė ne tei sė ta valdžia. Pir mu at ve ju išei tų, kad įsta ty mai prieš ta rau ja vie ni ki tiems ir juos rei kia sku biai tai sy ti. Ant ra sis at ve jis tai tei si nis ab sur das ar ba ju ri di nė ne są mo nė. Juos tai sy ti rei kia dar sku biau. Kad ir kaip žiū rė si me, tei sių at kū ri mas vis tiek ne rei ka lin gas. Vei kiau siai jis tė ra keis to ko po li ti nio kom pro mi so tei si nė iš raiš ka. Už bė gant opo nen tams už akių, šio je vie to je no ri si pa sa ky ti, kad par ti za nų įvyk dy ti ka ro nu si kal ti mai ar nu si kal ti mai žmo ni jai (ge no ci das, civi lių gy ven to jų žu dy mas ir kan ki ni mas) tu rė tų bū ti ti ria mi ta pa čia tvar ka, kaip ir vi si ki ti to kie nu si kal ti mai. Ne pai sant to, įsta ty mas yra įsta ty mas ir jo ten ka lai ky tis. To dėl rei kė tų baig ti ga lio jan čios tvarkos kri ti ką ir per ei ti prie jos ana li zės. Ne re a bi li tuo tas, va di na si, nu si kal tęs Ga li ma tik įsi vaiz duo ti, kaip jau čia si žmo gus, jei gu at si sa ko ma jį re a bi li tuo ti. Tai reiš kia, kad ne tik okupa ci nė, bet ir tei sė ta Lie tu vos val džia lai ko jį nu si kaltu siu. Štai čia ir sly pi ne re tai pa miršta ma pro ble ma. Pa grin dai at si sa ky ti re a bi li tuo ti as me nį yra nu ro dy ti As me nų, rep re suo tų už pa si prie ši ni mą oku pa ci niams re ži mams, tei sių at kū ri mo įsta ty mo 2 straips ny je: Šio įsta ty mo 1 straips nio nuo sta ta ne tai ko ma as me nims, da ly va vu siems da rant ge no ci do nu si kal ti mus, taip pat be gin klių ci vi lių žmo nių žu dy nė se ir kan ki ni muo se. Kitaip ta riant, at si sa ky mą re a bi li tuo ti as me nį pa grindžia trys nu si kal ti mai: ge no ci do, vyk dy mas tarp tau ti nės huma ni ta ri nės tei sės sau go mų as me nų, kon kre čiai civi lių gy ven to jų, žu dy mas ar ba tų pa čių as me nų ža lo ji mas, kan ki ni mas ar ki toks ne žmo niš kas el ge sys su jais. Reikia at kreip ti dė me sį, kad at si sa ky mas re a bi li tuo ti kar tu reiš kia pri pa ži ni mą, kad as muo mi nė tus nu si kal ti mus pa da rė. Šia pras me toks spren di mas ga li bū ti pri ly gintas ap kal ti na ma jam nuosp ren džiui. Re zis ten tų tei sė į teis mą Taip jau įpras ta, kad žmo gus ga li bū ti ap kal tin tas nu si kal ti mu ir nu teis tas tik lai kan tis griež tos tvar kos, va di na mos bau džia muo ju pro ce su. Tas pats ga lio ja ir at si sa ky mo re a bi li tuo ti at ve ju. Ži no ma, es ti tam tikra spe ci fi ka ir jos ne ga li ma ig no ruo ti, ta čiau vos tik suabe jo ja ma, ar re a bi li tuo ti par ti za ną, jis tam pa įtaria muo ju ir dėl to pri va lo tu rė ti vi sas tei ses, iš ku rių be ne svar biau sia tei sė į teis mą. Tik teis mas, kaip ne pri klau so ma ir ne ša liš ka ins ti tu ci ja, ga li ap kal tin ti ar ba iš tei sin ti. Vis dėl to ši tei sė su tei kia ma ne vi siems re zis ten tams. As me nų, rep re suo tų už pa si prie ši ni mą oku pa ci niams re ži mams, tei sių at kū ri mo įsta ty me yra nu sta ty ta to kia tvar ka: tuos, ku riuos rep re sa vo teis mi nės ins ti tu cijos, re a bi li tuo ja Aukš čiau sia sis Teis mas, ne teis mi nių ins ti tu ci jų rep re suo tus Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra, ištrem tus Vi daus rei ka lų mi nis te ri ja. Ly giai ta pa čia tvar ka yra ir at si sa ko ma re a bi li tuo ti. To kio spren dimo mo ty vai aiš kūs. Pra šy mų gau na ma ga na daug, to dėl jie pa skirs to mi ke lioms ins ti tu ci joms, kad ne su si da ry tų per ne lyg di de lis dar bo krū vis. Vis kas bū tų ge rai, juk ne itin svar bu, kas iš duos pa žy mė ji mą. Ta čiau at si sa kant re a bi li tuo ti su si klos to vi siš kai ki to kia si tu a ci ja. Nei Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra, nei Vi daus rei ka lų mi nis teri ja ne ga li pri im ti nei ap kal ti na mo jo, nei iš tei si na mojo nuosp ren džio. Tai teis mo pre ro ga ty va. To dėl bū tų logiš ka, jei gu re a bi li ta ci jos pro ce se ky lan čias abe jo nes taip pat spręs tų teis mas. Žino ma, re zis ten tai tu ri ga li my bę pa siek ti teis mi nį spren di mą net ir tuo at ve ju, kai juos at si sa ko re a bi lituo ti Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra ar ba Vi daus rei ka lų mi nis te ri ja. Pir miau sia rei kė tų spren di mą ap skųs ti Ge ne ra li niam pro ku ro rui ar ba Vi daus rei ka lų mi nist rui, o pas kui jau ga li ma kreip tis į Aukš čiau si ą jį Teis mą. Ta čiau ar tai ati tin ka bau džia mo jo pro ce so prin ci pus? Įsi vaiz duo ki te, pa vyz džiui, kad koks nors as muo yra kal ti na mas ty či niu nu žu dy mu. Ir štai Ge ne ra li nės pro ku ra tū ros sky riaus pro ku ro ras pri ima nu ta ri mą: pri pa žin ti as me nį kal tu pa da rius nu si kal ti mą, nu ma ty tą LR BK 129 str. 1 d. Ir to liau prie ra šas: šis nu ta ri mas per to kį ir to kį ter mi ną ga li bū ti ap skun džia mas Ge ne ra li niam pro ku ro rui. Kaip tai at ro dy tų? Ži no ma, tai sam pro ta vi mas ad ab sur dum. Ta čiau kar tais taip pa sam pro tau ti vi sai svei ka, nes tai pa de da aiškiau ma ty ti klai das. Aiš ku, kad to kia tei sių at kū ri mo tvar ka yra ne vi siš kai tei sin ga ir ją rei kė tų keis ti. Kaip jau mi nė ta, ne taip svar bu, kas iš duos pa žy mė ji mą. Ta čiau ki lus abe jo nei dėl as mens re a bi li ta ci jos, tu rė tų bū ti vyk do mas ty rimas, o ga lu ti nį spren di mą tu rė tų pri im ti teis mas. Ne kal tu mo pre zump ci jos reikš mė re a bi lita ci jos pro ce se Jei gu jau pra dė jo me kal bė ti apie bau džia mo jo pro ceso prin ci pų tai ky mą re a bi li ta ci jos pro ce sui, tai rei kia atsi žvelg ti ir į ne kal tu mo pre zump ci ją. Jos es mė to kia: as muo lai ko mas ne kal tu, kol jo kal tė ne įro dy ta ir ne patvir tin ta teis mo nuosp rendžiu. Skir tin guo se šal ti niuo se šis tei gi nys užra šo mas įvai riai, ta čiau pras mė iš lie ka ta pa ti. Ne kal tu mo pre zump ci jos reikš mė yra tre jo pa. Vi sų pir ma, pa rei ga įro di nė ti ten ka ty ri mą at lie kantiems vals ty bės pa rei gū nams, o ne kal ti na ma jam. Jis ga li ty lė ti ar ba net me luo ti. An tra, ty ri mą at lie kan tys vals ty bės pa rei gū nai pri va lo nu sta ty ti vi sas įvy kio NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 239

Bernardas Gailius ap lin ky bes ir pa ša lin ti vi sas abe jo nes dėl kal ti na mo jo kal tės. Pa ga liau, tos abe jo nės, ku rių ne įma no ma pa šalin ti, yra aiški na mos kal ti na mo jo nau dai (va di na ma sis in du bio pro reo prin ci pas). Vi sos šios tai syk lės, kaip sa ko tei si nin kai, mu ta tis mu tan dis, tu rė tų ga lio ti ir re a bi li ta ci jos pro ce se. Vi sų pir ma, tu rė tų bū ti aiš ki ben dra nuo sta ta: re a bi li tuo ja mi vi si as me nys, iš sky rus tuos, ku rie yra pa da rę As me nų, rep re suo tų už pa si prie ši ni mą oku pa ci niams re ži mams, tei sių at kū ri no įsta ty mo str. 2 išvar dy tus nu si kal ti mus ir ku rių kal tė įro dy ta. Iš es mės to kia nuo sta ta ir yra įtvirtin ta mi nė ta me įsta ty me. Pa vyz džiui, str. 3, kalbant apie pa žy mė ji mų iš da vi mą, var to ja mas tei gi nys pa žy mė ji mus iš duo da. Tai la bai griež ta kon struk ci ja. Straips ny je nuro dy tos vals ty bės ins ti tu ci jos ne ga li ar tu ri tei sę iš duoti, o bū tent išduo da re a bi li ta ci jos pa žymė ji mus. Ki taip ta riant, as me niui, sie kian čiam re a bi li taci jos, pa kan ka tik įro dy ti, kad jis bu vo rep re suo tas okupa ci nės val džios struk tū rų už mi nė ta me įsta ty me nu ro dy tą veik lą, ir jam tu ri bū ti iš duo da mas pa žy mė ji mas. Su pran ta ma, yra ir ant ras įsta ty mo straips nis. Pareigū nui, pri va lan čiam iš duo ti pa žy mė ji mą, ga li kil ti įta rimų, kad re a bi li ta ci jos sie kian tis as muo įvyk dė nu si kal timus, su da ran čius pa grin dą at si sa ky ti at kur ti jam tei ses. Ta čiau rei kia dar kar tą pa brėž ti, kad toks įtari mas tai įta ri mas nu si kal ti mo pa da ry mu. Be to, la bai sun kaus nu si kal ti mo. Pa gal Lie tu vos bau džia mą jį ko dek są už tai gre sia net lais vės at ėmi mas iki gy vos gal vos. Ži no ma, ne re a bi li tuo tiems re zis ten tams baus mės ne tu rė tų bū ti ski ria mos. Tie siog to kiu at ve ju anks tes ny sis ne tei sė tas jų įka li ni mas pri pa žįs ta mas tei sė tu. Ta čiau vis dėl to iš lie ka ki ta ne ma žiau svar bi ap kal ti na mo jo nuosp rendžio da lis: pri pa ži ni mas nu si kal tė liu. To dėl įta rus, kad re zis Lietuvos partizanai. Kitoje nuotraukos pusėje NKVD įrašai. Nuotrauka iš buvusio NKVD archyvo. LCVA ten t a i ga lėjo pa da ry ti ko kių nors nu si kal ti mų, bū ti na tir ti ir įro di nė ti taip pat, kaip ir įpras tais kri mi na li niais at ve jais. Te rak ty sre di mir no vo na se le ni ja ir ki ti par ti za nų nu si kal ti mai Be ne dau giau sia me džia gos re a bi li ta ci jos ty ri mams yra gau na ma iš so vie ti nių ar chy vų. Ta čiau ver tin ti to kius duo me nis rei kia la bai at sar giai. At sar giai ne dėl fak tų iš krai py mo (iš es mės ar chy vuo se pa tei kia mi vi siš kai tei sin gi duo me nys), bet dėl jų in ter pre ta vi mo. Mes pri pa žįs ta me par ti za nų va do vy bę bu vus aukš čiausia 1944 1953 m. Lie tu vos po li ti ne bei ka ri ne val džia, o oku pa ci nės val džios ins ti tu ci jas ne tei sė to mis ir ne tu rin čio mis jo kių įga lio ji mų. Mi nė tos ins ti tu ci jos laikė si vi siš kai prie šin gos po zi ci jos. Par ti za nus jos lai kė nu si kal tė liais, o sa ve tei sė ta val džia. To dėl ir ar chyvi niuo se do ku men tuo se vi si par ti za nų veiks mai in terpre tuo ja mi kaip nu si kal ti mai. Su vi sa de ra ma pa gar ba Lie tu vos tei si nin kams rei kia pri pa žin ti, kad pa si tai ko at ve jų, kai nu ta ri muo se at si sa ky ti at kur ti tei ses be veik ci tuo ja mos so vie ti nės kal ti na mo sios iš va dos. Tai skamba maž daug taip: At si sa ky ti tai ky ti Jo nui Pet rai čiui As me nų, rep re suo tų už pa si prie ši ni mą oku pa ci niams re ži mams, tei sių at kū ri no įsta ty mo str. 1 nuo sta tas, nes jis da ly va vo vyk dant te ro ris ti nius ak tus ir pats nu žu dė An ta nai tį, Pra nai tį ir Pet rą Jo nai tį. To kia for mu luo tė klai din ga dėl dvi ejų prie žas čių. Vi sų pir ma, te ro ro aktas yra at ski ras nu si kal ti mas ir jo pa da ry mas ne su da ro pa grin do at si sa ky ti re a bi li tuo ti as me nį. Sovie ti niuo se šal ti niuo se vos ne kiek vie nas par ti za nų įvykdy tas nužu dy mas va di na mas te rakt, ta čiau šiais laikais var gu ar tin ka var to ti to-kį termi ną. An tra, net svar besnė, prie žas tis yra ta, kad to kia for mu luo tė nela bai ati tin ka mo ty vuo -to sprendi mo sam pra tą. Jei gu jau lei džia ma ne teis mi nėms ins ti tu ci joms at sisa ky ti re a bi li tuo ti par ti za nus, tai reik tų pa siek ti bent jau tai, kad toks nu ta ri mas pa nėšė tų į kal ti -na mą jį ak tą ir bū tų su ra šo mas lai kan tis tų pa čių tai syk lių. Rei kė tų išaiškin -ti visas ap lin ky bes ir nu ro dy ti duome nis, ku riais re mian tis pri pa žįs ta ma, kad as muo tik rai pa da rė vie ną iš nusikaltimų, nu ro dy tų Asme nų, rep re suo tų už pa 240 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Par ti za nų tei sių at kū ri mo klau si mu si prie ši ni mą oku pa ci niams re ži mams, tei sių at kū ri no įsta ty mo str. 2. Nes anaip tol ne kiek vie nas veiks mas, ku rį so vie tinės ins ti tu ci jos pri pa ži no nu si kal ti mu, ga li bū ti to kiu laiko mas. Štai kon kre tus pa vyz dys. La bai daž nai par ti za nai bu vo kal ti na mi plė ši mais iš ko lū kių, ban kų, pa što įstai gų ir ki tų vals ty bi nių ins ti tu ci jų. Ta čiau anaip tol ne vi suo met to kius veiks mus ga li ma lai ky ti nu si kal timais. Jei gu pri pa žįs ta me par ti za nų va do vy bę tei sė ta Lie tu vos val džia, tai kar tu su tei kia me jai tei sę vyk dy ti vi sas val džios funk ci jas. Tarp jų sau go ti vals ty bės ir jos gy ven to jų tur tą. To kiu at ve ju mi nė tie ji plė ši mai, jei gu tik jie bu vo vyk do mi su va do vy bės ži nia ir jos nuro dy mu, yra ne kas ki ta, kaip tik tur to, ku rį oku pa ci nės val džios struk tū ros ne tei sė tai pa si sa vi no, pa ė mi mas vals ty bės reik mėms. Ta čiau re a bi li ta ci jai plė ši mai ne tu ri reikš mės. Čia daug svar bes ni tie par ti za ni nės veik los epi zo dai, kurių re zul ta tas žmo gaus mir tis. Bet ir šiuo at ve ju rei kia bū ti at sar giems. Jau mi nė ta, kad so vie ti nės ins ti tu cijos sa ve lai kė tei sė ta val džia, to dėl nie ko keis ta, kad saugu mo struk tū rų ka ri nin kų, liau dies gy nė jų, so vie ti nės ar mi jos ka rių, mi li ci nin kų ir ki tų pa rei gū nų nu žu dy mai bu vo lai ko mi nu si kal ti mais. Vis dėl to Lie tu vos įsta ty mai pri pa žįs ta, kad vy ko par ti za ni nis ka ras. Va di na si, abi pu sės žu dė vie na ki tą. Rei ka las tas, kad dau gu ma parei gū nų bu vo gin kluo ti ir ko vo jo su par ti za nų ju dė ji mu. Liau dies gy nė jų bū riai spe cia liai tam ir bu vo su kur ti. To dėl vi sus epi zo dus, ku riuo se mi ni mas ka rio, mi li cinin ko, sau gu mie čio ar pa na šaus as mens nu žu dy mas, rei kė tų iš kar to at mes ti ir jų nė ne tir ti. Vi si šie įvy kiai ne tu ri nie ko ben dra su re a bi li ta ci ja, nes mi nė ti pa reigū nai ne ati tin ka nei be gin klio, nei ci vi lio požy mių. Rei kia pa sa ky ti, kad taip pa pras tai ir yra da ro ma. Ši as me nų ka te go ri ja ke lia ma žiau siai pro ble mų. At kreip ti nas dė me sys ir į tai, kad ne tik tei sė sau gos, ka ri nių ar su ka rin tų ins ti tu ci jų dar buo to jai bū da vo gin kluo ti. Bi jo da mi par ti za nų už puo li mų, gin klus nešio da vo si ir ki ti ofi cia lūs as me nys. Pa vyz džiui, daž nai juos tu rė da vo ko lū kių pir mi nin kai, apy lin kių sek re toriai ir pa na šūs pa rei gū nai. Kai ku riems val di nin kams gin klai bū da vo iš duo da mi at lie kant tam tik ras už duotis. Pa vyz džiui, 1951 m. ba lan džio 4 d. Prie nų ra jo no vyk domo jo ko mi te to in struk to riai Kos tas La pins kas, Vin cas Verbic kas ir Vy tau tas Ze nius vaikš čio jo po įvairius Prie nų rajo no kai mus, skelb da mi gy ven to jams, kad or ga ni zuo jamas ko lū kie čių su si rin ki mas. La pins kas ir Ze nius bu vo gink luo ti šau tu vais, o Ver bic kas re volve riu Na gan 2. Be to, gin klus tu rė jo agen tai-smo gi kai ir kai ku rie ki ti agentai, o kar tais pa si tai ky da vo ir tokių at ve jų, kai sau gu mo struk tū ros iš duo da vo gin klą 2 LYA, f. K-1, ap. 16, b. 636, l. 420 421. 3 LYA, f. K-1, ap. 15, b. 2399, l. 22 23. sa vigy nai nuo ban di tų ir nie kaip su vals ty bi nė mis ins ti tu ci jo mis ne su si ju siems as me nims. Pa vyz džiui, Prie nų ra jo no Pri en lau kio kai mo gy ven to jas Po vi las Bub nys šiam tiks lui iš LSSR MVD bu vo ga vęs šau tu vą, re vol ve rį Na gan ir gra na tų 3. To dėl aiš ki nan tis ko kio nors as mens nu žu dy mą ir įta riant, kad tai ga lė jo bū ti begin klis ci vi lis, vi sų pir ma rei kia nu sta ty ti, ar to kios ka te go ri jos as me nys gau da vo gink lus ir jei taip tai kokiais at ve jais. Nu sta čius, kad nu žu dy mo me tu as muo bu vo gin kluo tas, to kį epi zo dą taip pat rei kė tų at mes ti ir to liau jo ne be tir ti, nes tuo met at si sa ky ti re a bi li tuo ti ne ga li ma. Šio je vie to je taip pat rei kė tų pa brėž ti, kad re a bi li ta ci jos sie kian tis as muo ne pri va lo įro di nė ti, jog nu žu dė gin kluo tą žmo gų. Prie šin gai, pa rei gū nai, at sisa kan tys at kur ti tei ses, tu ri įro dy ti, kad nu žu dy ta sis bu vo be gin klis. At me tus vi sus šiuos at ve jus lie ka tai, kas ar chy viniuose do ku men tuo se pa pras tai va di na ma te rak ty sre di mir no vo na se le ni ja. Ta čiau ir šie at ve jai ne ga li bū ti au to ma tiš kai pri pa žįs ta mi nu si kal ti mais, nes taikių gy ven to jų taip pat bu vo įvai rių. Ko la bo ran tai ir sau gu mo struk tū rų agen tai Lai kan tis po zi ci jos, kad Lie tu vos vals ty bė bu vo oku puo ta ir so vie ti nės val džios ins ti tu ci jos vei kė netei sėtai, rei kia pri pa žin ti, kad as me nys, ku rie su jomis bend ra dar bia vo, tu ri bū ti lai ko mi nu si kal tė liais. Dau gu mos vals ty bių bau džia mie ji įsta ty mai nu ma to at sa ko my bę už ko la bo ra vi mą pa dė ji mą oku pa ci jos ar anek si jos są ly go mis ne tei sė tos val džios struk tū roms įtvir tin ti oku paci ją ar anek si ją, slo pin ti gy ven to jų pa si prie ši ni mą ar ki to kį tal ki nin ka vi mą ne tei sė tai val džiai. Toks nu sikal ti mas įtvir tin tas ir Lie tu vos bau džia ma ja me ko dekse. 1944 1953 m. ko la bo ran tu iš es mės ga lė jo bū ti pri pažin tas ne tik oku pa ci nės val džios apa ra te dir ban tis asmuo, bet ir kiek vie nas ko mu nis tų par ti jos, kom jau ni mo ar ki tų pa na šių or ga ni za ci jų na rys. Šią ap lin kybę lė mė SSRS eg zis tuo jan ti vien par ti nė sis te ma. Kaip Pran cūzi jos, Len ki jos, Nor ve gi jos ir ki tų Vo kie ti jos oku puo tų vals ty bių pa si prie ši ni mo ju dė ji mai kiek vie ną na cį, taip ir Lie tu vos par ti za nai kiek vie ną ko mu nis tą lai kė iš davi ku ir bau dė. Pa žy mė ti na, kad, skir tin gai ne gu vė lesniais oku pa ci jos me tais, gin kluo tos re zis ten ci jos lai kotar piu sto ji mas į pro ko mu nis ti nes or ga ni za ci jas ne bu vo auto ma ti zuo tas ir kiek vie nas gim na zis tas kom jau nuo liu ne tap da vo. Be to, Lie tu vos par ti za nų va do vy bė, būda ma aukš čiau sia tei sė ta vals ty bės val džia, tu rė jo tei sę rei ka lau ti ir rei ka lau da vo gy ven to jų ne sto ti į to kias organi za ci jas, ne pa dė ti oku pa ci nei val džiai, netar nau ti jos gink luo to sio se pa jė go se ir rem ti pa si prieši ni mo ju dė ji mą. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 241

Bernardas Gailius Dėl tų pa čių prie žas čių bu vo drau džia mas ir slap tas ben dra dar bia vi mas su so vie ti niais sau gu mo or ga nais. Toks el ge sys par ti za nų vi siš kai pa grįs tai bu vo lai ko mas šni pi nė ji mu ir už jį bau džia ma. Sun ku tei siš kai ver tin ti ko la bo ran tų ir sau gu mo ins titu ci jų agen tų nu žu dy mus. Vie na ver tus, pa si prie ši ni mo ju dė ji mai vi sa me pa sau ly je smer kia to kius as me nis ir el gia si su jais griež tai. Trum pai lei džiant į tei si nius sam pro ta vi mus įsi terp ti pa pras tiems gy ve ni miš kiems pa svars ty mams, rei kia pa sa ky ti, kad toks par ti za nų elge sys vi siš kai su pran ta mas. Ir ko la bo ran tai, ir sau gu mo agen tai pa tys pa si rin ko ben dra dar bia vi mą su okupa ci ne val džia kaip pa to ges nį ir leng ves nį ke lią, ne re tai dar atne šan tį ir medžia gi nės nau dos. Šia pras me vargu ar juos ga li ma va din ti tai kiais ir ci vi liais, jei su pra sime šiuos žo džius taip, kaip jie su pran ta mi bui tiškai. Tam tik ra pras me ko la bo ran tai da ly va vo ka re, o sa vų jų išda vys tė pa pik ti na net la biau ne gu oku pan tų vyk do ma prie varta. Te rei kia at si min ti, ko kių emo ci jų 1991 m. kelda vo kas per vi zi ja. Ki ta ver tus, tei si ne pras me tai, žino ma, be gin kliai ir ci vi liai as me nys, su ku riais ga li ma ko vo ti tik vie nu bū du teis ti juos už nu si kal ti mus. Čia su si du ria me su dar vie na pro ble ma. Par ti za nų tei sė nė ra pla čiai iš tir ta. Kai kam gin kluo ta re zistenci ja gal aso ci juo ja si su pa kri ku siais, po miškus su šau tu vais laks tan čiais vos ne plė ši kų bū riais, ku riuo se ne bu vo jo kios tvar kos, o ko va už lais vę bu vo tik pre tekstas atim ti iš žmo nių tur tą. Ta čiau to kie vaiz di niai nė ra tei sin gi. Nors vi siš kos vie ny bės ne pa vy ko pa siek ti (ji, kaip rodo Juo zo Mar ku lio is to ri ja, bū tų bu vu si net gi pra žū tin ga par ti za nų są jū džiui), ne ma žo je da ly je Lietu vos te ri tori jos vei kė ga na ge rai or ga ni zuo ti da li niai, pa klu sę tam tik rai tvar kai, ka riai bu vo pa si skirs tę kom pe ten ci ją ir įstei gę įvai rias ins ti tu ci jas, taip pat ir ka ro lau ko teis mus. Ka ro lau ko teis mai bu vo stei gia mi nuo pat par ti za ninio ka ro pradžios. Iš pradžių nuo la ti niai teis mai vei kė prie apy gar dų, vė liau prie rink ti nių. Vien kar ti niai ga lė jo bū ti stei gia mi ir prie kuo pų. 1949 m. įsi ga lio jo Lie tu vos lais vės ko vų są jū džio baudžia ma sis sta tu tas. Mir ties baus mė pa gal šį įsta ty mą ga lė jo bū ti ski ria ma už šni pi nė ji mą, plė ši mą ir kai ku riuos ki tus nu si kal timus. Taip pat bu vo ban dy ta reg la men tuo ti ir kai kuriuos bau džia mo jo pro ce so klau si mus. Pa vyz džiui, bu vo rei ka lau ja ma, kad bū tų bent tri jų liu dy to jų pa ro dy mai ir kal ti na mo jo ap klau sos pro to ko las. Bu vo nu sta ty ta ir tam tik ra baus mių vyk dy mo tvar ka 4. Par ti za nų ka ro lau ko teis mų nuosp ren džius rei kė tų be sa ly giš kai pri pa žin ti ir jų vyk dy to jus re a bi li tuo ti. Teo riš kai, ži no ma, ga li ma dis ku tuo ti dėl to, ar nuospren džiai vi suo met bū da vo pa grįs ti, ar nu si kal ti mai bū davo pa kan ka mai iš ti ria mi, ar baus mės ne bū da vo per griež tos ir t. t. Ta čiau vi sos šios abe jo nės ne ga li bū ti pa grin das at si sa ky ti re a bi li tuo ti as me nis, įvyk džiu sius nuosp ren dį. Už teis mo klai das ne ga li bū ti at sa kin gi vyk dy to jai. Čia pat rei kė tų pa mi nė ti, kad pa si tai ko at ve jų, kai ka ro lau ko teis mo nuosp ren džio ne pa si se ka ap tik ti, ta čiau ran da ma nu žu dy to jo as mens veik los ty ri mo medžia ga (kvo tų pro to ko lai, pra ne ši mai ir pan.). Šių at ve jų, ma tyt, taip pat ne ga li ma lai ky ti nu si kal ti mais, nes iš su rink tų duo me nų aiš ku, kad par ti za nai, tei sė tai vykdy da mi val džios funk ci jas, ty rė tam tik ro as mens veik lą ir pri ėmė spren di mą. La bai ti kė ti na, kad vy ko ir teismas, ta čiau jo do ku men tų ne iš li ko. Iš es mės tai abe jo nė, ku rią rei kė tų aiš kin ti as mens, pra šan čio re abi li ta ci jos, naudai. Žino ma, ne vi sus ko la bo ran tus ir sau gu mo ins ti tuci jų agen tus par ti za nai tei sė. Bu vo daug at ve jų, kai minė tus as me nis tie siog su šau dy da vo. Kai ka da net bū davo su da ri nė ja mi Nai kin ti nų ko mu nis tų są ra šai ir pa na šūs do ku men tai. Su si dū rus su to kiais at ve jais re a bi li ta cijos pro ce so me tu, ky la dau gy bė pro ble mų. Vie na ver tus, rei kia at si žvelg ti į tai, kad ka ro sa ly gomis net ir la bai ope ra ty vūs ka ro lau ko teis mų pro ce sai kar tais ga lė jo bū ti lai ko mi per daug il gu ir su dė tin gu klau si mų spren di mo ke liu. Ben dra dar biau jan tys su oku pa ci ne val džia as me nys, ypač šni pai, kė lė di džiu lį pa vo jų par ti za nams ir kai ku riais at ve jais sku bus jų lik vi da vi mas bū da vo vie nin te lis bū das to pa vo jaus išveng ti. Be to, mi nė tų as me nų bu vo pa ly gin ti daug, ir par ti za nai pa pras čiau siai ne bū tų pa jė gę kiek vie nam su reng ti teis mo pro cesą. Čia rei kia pa sa ky ti, kad rezis ten tai šia pras me el gė si ga na są ži nin gai. Pa pras tai jie įspė da vo ko la bo ran tus apie gre sian tį pa vo jų. Daž nai vie šo se vie to se bu vo ka bi na mi ma si niai įspė ji mai, ra gi nan tys vi sus, ben d radar biau jan čius su oku pa ci ne val džia, nu trauk ti savo nusi kals ta mą veik lą. Įvyk džius šią są ly gą, buvo ga ran tuo ja ma gy vy bė. Pa vyz džiui, vie na me iš įspė ji mų gink luo tiems so vie tų val džios atsto vams bu vo ra šo ma: Pa si trauk su gin klu iš bu de lių tar po, slaps ty kis ir gy venk kaip de ra tau tos sū nui ir ryž kis at pirk ti sa vo kal tes ant iš ga mų ir en gė jų kai lio, ir mes ga ran tuo ja me gy vy bę ir lais vę. Ga ran tuo ja me, kad tik tai kos me tu teis mas ver tins ta vo dar bų ža lą ir nuo pel nus ir tik jis skirs tau at ly gi ni mą 5. Lie tu vos iš lais vi ni mo ko mi te to at sišau ki me į stri bus ir gi bū ta pa našios nuo sta tos: Iš jū sų yra daug sun kiai nu si kaltu sių, bet ne nu baus tų. Te gul toki ne klys ta, ma ny da mi esą ne pa sie kia mi. Ne lie čia me jų tik to dėl, kad ti ki mės 4 Gaš kai tė, N.; Kuo dy tė, D.; Ka šė ta, A.; Ule vi čius, B., Lie tu vos parti za nai 1944 1953, Kau nas: Lie tu vos po li ti nių ka li nių ir trem ti nių sąjun ga, 1996, p. 40 41. 5 Par ti za nai apie pa sau lį, po li ti ką ir sa ve. 1944 1956 m. par ti zanų spau dos pub li ka ci jos, sud. Nijolė Gaš kai tė-že mai tie nė, Vil nius: Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do ir re zis ten ci jos ty ri mo cen tras, 1998, p. 268. 6 Ibid., p. 272. 242 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Par ti za nų tei sių at kū ri mo klau si mu iš ei ti su jais į ben drą lie tu viš ką ke lią. Jų są skai tos atvi ros. Ir tik nuo jų pa čių par eis, kur tos są skai tos bus nu kreip tos 6. Pa ga liau, itin akty vūs ko la bo ran tai, prieš juos su šau dant, bū da vo įspė ja mi ir as me niš kai. Taip, pa vyz džiui, bu vo įspė ti mo kyto ja-ak ty vis tė Ona Su kackie nė ir ko mu nis tai Vla das Žvir blys ir Ka zys Pet roš ka 7. Vi sos šios nuo sta tos ro do par ti za nų pa stan gas ras ti ben drą kal bą net su tais, ku riuos jie lai kė iš da vi kais. Taip pat ga na aiš ki yra ir ten den ci ja baus ti ar tie siog lik vi duo ti tik pa čius pa vo jin giau sius nu si kal tė lius, dauge lį klau si mų pa lie kant spręs ti bū si miems tai kos me to teis mams. Ki ta ver tus, tei sės prin ci pai rei ka lau ja, kad kiek vie nu at ve ju bū tų teis mas, nes tai vie nin te lis bū das tei sė tai val džiai pa smerk ti ir nu baus ti sa vo pa val di nį. Su si dū ręs su to kia pro ble ma, tei si nin kas pa ten ka į labai keb lią pa dė tį, ku rią psi cho lo gi jo je įpras ta va din ti mo ra li ne di le ma. Išei ties čia nė ra jo kios. Spren di mas, de ja, vi suo met bus ša liš kas ir pa grįs tas ne tiek tei sės nor mo mis, kiek pa ties tei si nin ko po žiū riu, nuo mo ne ir įsi ti ki ni mais. Nau Ja ku riai ir ko Lo Nis tai 7 Gir nius, K. K., Par ti za nų ko vos Lie tu vo je, Chi ca go: Į Lais vę fon das lie tu viš kai kul tū rai ug dy ti, 1987, p. 372. 8 LYA, f. K-1, ap. 3, b. 207, l. 266. Yra ge rai ži no ma, kad so vie tų val džia po ka rio me tais Lie tu vo je vyk dė iš buo ži ni mo po li ti ką, ne tei sė tai atimda ma že mę iš ūki nin kų. Iki 1949 m., kai bu vo pra dė ta ma siš kai steig ti ko lū kius, to kia že mė daž nai bū da vo ati duo da ma oku pa ci nę val džią pa lai kan tiems nau jaku riams ar ba, re čiau, ko lo nis tams. Rei kia at si žvelg ti į tai, kad Lie tu vos par ti za nai pirmiau sia rė mė si kai mo gy ven to jais. Iš ūki nin kų jie gau da vo mais tą, dra bu žius, jų so dy bo se įsi reng da vo slėptu ves ir pan. To dėl vi siš kai su pran ta ma, kad rė mėjai bu vo gi na mi vi so mis iš ga lė mis. Ka dan gi di džiau sias ūki nin ko tur tas kaip tik ir yra že mė, tai jos nuo sa vy bę par ti za nai itin sau go jo. Ver ti nant oku pa ci nę val džią kaip ne tei sė tą, rei kia pri pa žin ti, kad ji ne ga lė jo kon fis kuo ti tur to. To dėl že mės at ėmi mas iš ūki nin kų lai ky ti nas nu si kals ta mu. Ly giai to kie pat nu si kals ta mi bu vo ir nau ja ku rių bei ko lo nistų veiks mai. Jie įgy da vo tur tą iš val džios, ne tu rė ju sios tei sės jį per duo ti. Ki ta ver tus, Lie tu vos par ti za nų va do vy bė kaip tei sėta val džia tu rė jo vi sas tei ses nau ja ku rius ir ko lo nis tus baus ti. Ka dan gi baus mių pa si rin ki mas bu vo ri bo tas, ne re tai pa si tai ky da vo at ve jų, kai as me nys, ne tei sė tai įgi ję že mę, bū da vo pa smer kia mi mir ti. Ki ta ver tus, to kį griež tą el ge sį, ma tyt, lė mė jau mi nė ta itin di de lė že mės reikš mė ir no ras at bai dy ti po ten cia lius nau ja ku rius, taip sie kiant so vie tams su truk dy ti vyk dy ti že mės per skirsty mo po li ti ką. Be to, at kreip ti nas dė me sys ir į tai, kad bijant par ti za nų už puo li mų nau ja ku riai ir ko lo nis tai ne re tai bū da vo ap gin kluo ja mi. To dėl bū ti na itin ati džiai tir ti ir to kių as me nų žū ties at ve jus. Net ir tais at ve jais, kai nu sta to ma, kad jie gin klų ne tu rė jo, rei kia at si min ti, jog mir tis ga lė jo bū ti baus mė už nu si kal ti mą. Šei mų žu dy nės Tai bai siau si iš par ti za nams pri ski ria mų nu si kal timų. Iš tie sų vi sos šei mos nu žu dy mas žiau rus ir sukre čian tis ak tas. Vi sų pir ma tai sie ja si su ko lek ty vi nės at sa ko my bės klau si mais. Ko lek ty vi nės at sa ko my bės tai ky mas prieš ta rau ja pa tiems ele men ta riau siems tei sin gu mo prin ci pams. Visos ci vi li zuo tos vals ty bės pri pa žįs ta, kad tik pats as muo yra at sa kin gas už sa vo nu si kal ti mus, to dėl tik jis pats ir ga li bū ti tei sia mas ir bau džia mas. Žmo na ne ga li at sa ky ti už vy ro nu si kal ti mus, vai kas už tė vo ir pa na šiai. Nors so vie ti nė oku pa ci nė val džia ga na plačiai tai kė ko lek ty vi nę at sa ko my bę ir daž nai iš trem da vo vi sus ži no mų par ti za nų šei mų na rius, tai ne su tei kė tei sės par ti za nams elg tis taip pat ir žu dy ti ko la bo ran tų šei mas. Todėl nu sta čius, kad re a bi li ta ci jos pra šan tis as muo da ly vavo šei mų žu dy nė se ir pri si dė jo gru biai pažeidžiant tei sin gu mo prin ci pus, vi siš kai pa grįs tai ga li ma at si sa ky ti at kur ti jam tei ses. Ta čiau esa ma ir ki tos pro ble mos. Šių ei lu čių au to rius il gai bu vo įsi ti ki nęs, kad šei mų žu dy nė se da ly va vę par ti za nai ap skri tai ne ga li bū ti rea bi li tuo ti. Bet ne se niai Lie tu vos ypa tin ga ja me ar chyve pa vy ko ap tik ti do ku men tą, pri ver tu sį iš nau jo per mąsty ti šį klau si mą. 1946 m. lie pos 26 d. Di džio jo Lie tu vos ku ni gaikš čio Kęs tu čio gru pės III ra jo no par ti za nų ka ro lau ko teis mas nu tei sė mir ties baus me vi są Sta sio Rač kaus ko šei mą. Kiek vie no na rio nu si kal ti mai bu vo aiš kiai įvar dy ti: Žmo na Ane lė yra iš da vu si vi so Obelnin kų ir Mac ko nių, Pa pė čių km. be si slaps tan čius nuo ka riuo me nės vy rus. Su sū nu mi Me čis lo vu yra iš da vu si vi sas slėp tu ves jų jų ir po to pa bė go Sei ri jų mies te lin, o sūnus Me čis lo vas yra stri bo kas. Da bar lan ko Kau ne NKVD mo kyk lą. Pats Rač kaus kas Sta sys su vai kais Ane le 18 m. ir sū num Vi tu 14 m. gy ve na kai me ir šnipi nė ja kai mo gy ven to jus ir par ti za nus. Š. m. bir že lio 18 d. pa ste bė ję Sta ciš kės miš ke par tiz. Ka rį ir Ai dą tuo jau pra ne šė Sei ri jų NKVD-is tams, ku rie tuo jau atvy kę da rė kra tas 8. Tai gi net ir tuos at ve jus, kai bu vo nužudy ta vi sa šeima, rei kia itin ati džiai tir ti. Tai vis dėl to pa kan ka mai ar ti mų žmo nių gru pė, ga lin ti tu rė ti pa na šius įsi ti ki ni mus ir ben dri nin kau ti šni pi nė ji mo ar ki tuo se nu si kal ti muo se. Ki ta ver tus, jau mi nė ta abe jo nė ne tai ky ti na tuo met, kai bū da vo nu žu do mi vi sai ma ži vai kai. Mir ties bausmės NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 243

Par ti za nų tei sių at kū ri mo klau si mu pa aug liui sky ri mas itin su dė tin go mis ka ro sa ly go mis gal ir pa tei si na mas, ta čiau pen kia me čiai, še šia me čiai ar dar ma žes ni vai kai ne ga li nei ben dra dar biau ti su oku paci ne val džia, nei šni pi nė ti (jei su pra si me šiuos žo džius kaip sa mo nin gą nu si kal ti mų da ry mą; pa tys to ne su vok dami, vai kai, žino ma, ga li bū ti pa nau do ja mi, ta čiau už tai jie ne at sa ko), nei bū ti už tai bau džia mi, o to kie mo ty vai, kaip liks ma žiau prie šų, tik pa ro do pa čių par ti za nų žiauru mą. Be to, žu dy ti ma ža me čius ir se ny vo am žiaus asme nis drau dė ir LLKS Bau džia masis sta tu tas. Parti za nai net bu vo įpa rei go ja mi per duo ti nu baus tų jų mirties bausme vai kus kai my nams, kad šie pa si rū pin tų naš lai čiais 9. Įsa ky mo vyk dy mas ir ei li nių par ti za nų veik la Įsa ky mo vy kdy mas vie na iš vei kos pa vo jin gu mą ir prie šin gu mą tei sei ša li nan čių ap lin ky bių. Ji įtvir tin ta ir Lie tu vos bau džia ma ja me ko dek se, to dėl re a bi li ta ci jos pro ce se taip pat rei kė tų ją tai ky ti. Ypač svar bu išsiaiškin ti, kaip ši ap lin ky bė tai ko ma ka riams, nes kaip tik to kie par ti za nai ir bu vo. Ly gi nant su ci vi li nė mis, ka ri nės struk tū ros pa si žy mi griež tes ne draus me. Vyk dy ti įsa ky mą pri va lo ma. Maža to, kariams gre sia griež tos sank ci jos už įsa ky mo ne vyk dy mą. Tam tik rais at ve jais tai ga li už trauk ti ir bau džia mą ją at sako my bę. Va di na si, net ir tai kos me tu ne ga li ma reika lauti iš kiek vie no ka rio iš ma ny ti įsta ty mus ir ver tin ti gau na mų įsa ky mų tei sė tu mą. Dar griež tes ni san ty kiai tarp vir ši nin kų ir pa val di nių yra ka ro są ly go mis. Tuo me tu daug veiks mų, ku rie tai kiai gy ve nant bū tų lai komi nu si kals ta mais, yra vi siš kai pri im ti ni. To dėl ka rys daž nai pri va lo vyk dy ti įsa ky mą net ne svars ty da mas ir jau tik rai ne ga li ver tin ti jo tei sė tu mo. Pa ga liau ne ati dė lio ti nas įsa ky mo vyk dy mas yra ir būti na są ly ga ka riuo me nės efek ty vu mui už tik rin ti. Jeigu ga vęs įsa ky mą ka rys dar svars tys, vyk dy ti jį ar ne, ga li smar kiai su lė tė ti ka riuo me nės veik la ir su ma žė ti ga limy bės grei tai re a guo ti į pa si kei tu sią si tu a ci ją. Dėl vi sų šių ap lin ky bių ka riuo me nė je už įsa ky mą dau gu ma at ve jų tu rė tų at sa ky ti jo da vė jas, o ne vykdy tojas. Va di na si, bet ko kio įsa ky mo vyk dy mas ka riui tu rė tų bū ti vei kos pa vo jin gu mą ir prie šin gu mą tei sei ša li nan ti ap lin ky bė. Vis dėl to yra vie na iš im tis iš to kios tai syk lės aiš kiai nu si kals ta mo įsa ky mo vyk dy mas. Tai kon sta ta vo Niurn ber go tarp tau ti nis tri bu no las ir šiuo me tu toks prin ci pas lai ko mas vi suo ti nai pri pa žin tu. Kar tu pri pa žįs ta ma, kad aiš kiai nu si kals ta mo įsa ky mo ne vyk dy mas ne ga li už trauk ti at sa ko my bės. Aiš kiai nu si kals ta mu įsa ky mu pa pras tai lai ko mas toks, ku rio vyk dy mas pa žeis tų tarp tau ti nės tei sės nusta ty tas ka ro tai syk les. Šia pras me įsa ky mą žu dy ti ar kan kin ti be gin klius ci vi lius gy ven to jus, taip pat įsa ky mą vyk dy ti ge no ci dą ir gi rei kė tų lai ky ti aiš kiai nu si kals tamu. Ta čiau rei kia ne pa miršti, kad ka ro tai syk lės visų pir ma skir tos ka rui tarp dvi ejų vals ty bių re gu liuo ti. Pa si prie ši ni mas oku pa ci jai pa si žy mi sa va spe ci fi ka, į ku rią bū ti na at kreip ti dė me sį. Rei ka las tas, kad ne kiek vie nas be gin klio ci vi lio gy ven to jo nužudy mas po ka rio Lie tu vo je ga lė jo bū ti pripa žin tas tarp tau ti nės tei sės nu sta ty tų ka ro tai syk lių pa žei di mu. Kaip jau bu vo mi nė ta, par ti za nų va do vy bė tuo me tu bu vo aukš čiau sia vals ty bės val džia, ku ri tu rė jo tei sę teis ti ir šia tei se nau do jo si. Vi siškai su pran ta ma, kad ka ro, juo lab par ti za ni nio, są ly go mis teis mai vy ko kiek ki taip ne gu esa me įpra tę. Ne re tai kal ti na mų jų ne bū da vo įma no ma pri sta ty ti į teis mą, to dėl pro ce sas bū da vo or ga ni zuo ja mas už akių ar ba, kal bant vis populia rė jan čia lo ty nų kal ba, in ab sen tia. Dėl tų pa čių prie žas čių nuosp ren džių vyk dy mas taip pat at ro dy da vo kiek ne įpras tai. Ne tu rė jo par ti za nai nei ka lė ji mų, nei mir tininkų ka me rų, nei spe cia lių vyk dy to jų. Pa pras tai įvyk dy ti mir ties baus mę bū da vo pa ve da ma ku riam nors par ti za nų bū riui, kon kre čiau jo va dui. Vi siš kai pa grįs tai ga li ma tar ti, kad anaip tol ne kiekvie nas va das iš sa miai aiš kin da vo sa vo bū rio na riams, kad ka ro lau ko teis mas pri ėmė nuosp ren dį ir da bar jį rei kės įvyk dy ti. To kie tei gi niai par ti za nų pa ro dy muo se, kaip: Bū rio va das lie pė su šau dy ti Pet rai tį už tai, kad jis šni pas, ga li reikš ti, kad Pet rai tis bu vo nu teistas, o va dui pa ves ta nuosp ren dį įvyk dy ti, ar ba kad va das pats pri ėmė spren di mą su šau dy ti Pet rai tį ir to kiu būdu sa vi va liau ja. Pir mu at ve ju va do įsa ky mas bu vo tei sėtas, an tru ne. Ta čiau kaip tai ži no ti ei li niam par ti za nui? At si žvel giant į šias ap lin ky bes, ka žin ar ga li ma tvirtin ti, kad įsa ky mas nu žu dy ti be gin klį ci vi lį as me nį ga li bū ti lai ko mas aiš kiai nu si kals ta mu, kai kal ba ma apie Lie tu vos par ti za nų re a bi li ta ci ją. To dėl už ci vi lių be ginklių gy ven to jų žu dy mą ga li at sa ky ti tik par ti za nų va dai, sa va va liš kai pri ėmę to kius spren di mus (ir tai vien tuo at ve ju, jei par ti za nų nuo sta tai, įsta tai ar ki to kie teisės ak tai ne su tei kė ati tin ka mo ly gio va dui to kių įga lio jimų), o ei li nius par ti za nus var gu ar ap skri tai ga li ma at si sa ky ti re a bi li tuo ti. Juk vi sa jų veik la nuo la ti nis va do vy bės įsa ky mų vyk dy mas. Ži no ma, eks ce sų ga li my bė vi suo met iš lie ka. Nė ra jo kios abe jo nės, kad bu vo at ve jų, kai par ti za nai ne paklus da vo va do vy bės nu ro dy mams, plėš da vo, žu dy da vo, ža gin da vo ir ki taip nu si kals da vo. Nė vie nas ka ras be to neap si ei na. Ta čiau kaip įro dy ti, kad kon kre tus par ti zanas Jo nas Pet rai tis to kį eks ce są įvyk dė ir sa va va liš kai ką nors nu žu dė? Au kos kai my nai, gi mi nės, drau gai ir ki ti ar ti mie ji vi so la bo ga lės pa sa ky ti, kad Pet rai tis nužu dė tam tik rą as me nį. Ar hy vi nių do ku men tų ana li zė 9 Gaš kai tė, N.; Kuo dy tė, D.; Ka šė ta, A.; Ule vi čius, B., op. cit., p. 41. 244 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Bernardas Gailius vei kiau siai taip pat ne pa dės nu sta ty ti, ar bu vo ko kių nors va do vy bės nu ro dy mų nu žu dy to jo at žvil giu. Pet raičio bū rio drau gai tik riau siai bus žu vę mū šiuo se, mi rę ar ba steng sis pa leng vin ti gin klo bro lio pa dė tį. Tad ty ri mo re zul ta tai vei kiau siai ir ap si ri bos tuo, kad bus, pa vyz džiui, nu sta ty ta, jog Pet rai tis tris kar tus iš šo vė į nu žu dy tą jį. Ta čiau jis ga lės tvir tin ti, kad tai pa da rė vyk dy da mas įsa ky mą ir šio tei gi nio, ko ge ro, nie kaip ne pa vyks pa neig ti. Ki ta ver tus, ka te go riš kai tvir tin ti, kad vi si ei li niai par ti za nai pri va lo bū ti be są ly giš kai re a bi li tuo ti, taip pat ne ga li ma. Vis dėl to tam tik ri, ypa tin gu žiau ru mu pasi žy min tys įsa ky mai ir tuo me tu ga lė jo bū ti aiš kiai nu si kals ta mi. Pa vyzdžiui, mi nė tie ji vi siš kai ma žų vai kų nu žu dy mo at ve jai. Nei ka ro lau ko teis mų spren di mai, nei jo kie įsa ky mai to kių par ti za nų po el gių pa tei sin ti ne ga li. Pa na šiai ga li ma trak tuo ti ir kan ki ni mo at vejus, nors tuo met su si dur si me su kan ki ni mo api brė ži mo proble ma. Tu rė da mi ri bo tą baus mių ar se na lą, par ti za nai ne veng da vo tai ky ti fi zi nės prie var tos prie mo nių. Juk lai ky tis po zi ci jos, kad mir ties baus me baus ti ga li ma, o, pvz., dvi de šim čia rykš čių ne, var gu ar teisin ga. Pra lai mė ji mo ir il ga me tės oku pa ci jos įtaka re a bi li ta ci jos pro ce sui Pa bai gai no ri si ap tar ti ke le tą ap lin ky bių, ku rios nė ra tei si nės, ta čiau jas nu ty lė ti reikš tų ig no ruo ti svarbų rea ly bės as pek tą. Par ti za nai pra lai mė jo ka rą. To dėl bu vo įvai riai rep re suo ja mi ir per se kio ja mi. Kai ku rie bu vo su šau dy ti, ki ti iš trem ti, dar ki ti il gą lai ką ka lė jo ir net at li kę baus mę ken tė vi so kius su var žy mus. Tie są sa kant, da bar ti nis re a bi li ta ci jos pro ce sas vie nas jų. Ša ly se, kur pa si prie ši ni mo da ly viai lai mė jo, jo kių re a bi li ta ci jų ne bu vo. Štai Pran cū zi jo je po ka ro bu vo spren džia mas tik vie nas svar bus klau si mas: ku ri iš pasi priešini mo sro vių to liau val dys vals ty bę. Bu vę ma quis (pran cū zų par ti za nai)pra dė jo dirb ti žval gy bo je, po li ci joje, ka riuo me nė je ir ki to se sri ty se, kur jų ko vi nė pa tir tis ga lė jo pra vers ti. Visi jie bu vo pri pa žin ti did vy riais ir ap do va no ti įvai rių laips nių or di nais. Te ko skai ty ti apie at ve jį, kai vie nas iš bu vu sių par ti za nų vė liau pra dė jo šni pi nė ti So vie tų Są jun gos nau dai. Vie na iš di džiau sių pro ble mų, iš kilu sių Pran cū zi jos kon tržval gy bai, bu vo ta, kad įta ria ma sis bu vęs pa si prie ši ni mo da ly vis, va di na si, did vy ris, to dėl trau kiant jį at sa ko my bėn neiš ven gia mai kils skan dalas. Įdo mu mo dė lei ga li ma pa ban dy ti trum pam įsi vaizduo ti, kad ir Lie tu vos par ti za nai lai mė jo. Ket vir tuo ju Lie tu vos pre zi den tu tik riau siai bū tų ta pęs Jo nas Žemai tis, Adol fas Ra ma naus kas gal būt bū tų pa skir tas Kraš to ap sau gos mi nist ru, o Juo zas Luk ša tos pa čios mi nis te ri jos II de par ta men to ar ba Vals ty bės sau gu mo de par ta men to va do vu. Ga biau si par ti za nų va dai su dary tų nau jai ku ria mos ka riuo me nės bran duo lį. Ne abejo ti na, kad ne kil tų net klau si mo dėl re a bi li ta ci jos, juo la biau bu vu sių par ti za nų kal ti ni mo nu si kal ti mais. Bau džia mi bū tų ko la bo ran tai. Kaip dau ge ly je Eu ropos ša lių po Ant ro jo pa sau li nio ka ro bu vo per se kio ja mi na ciai, taip Lie tu vo je bū tų per se kio ja mi ko mu nis tai. Ne abe jo ti nai bū tų pri im tas liust ra ci jos įsta ty mas ir vi siems ko mu nis tų par ti jos, kom jau ni mo ir ki tų pa našių or ga ni za ci jų na riams ku rį lai ką, o gal ir iki gy vos gal vos, bū tų už draus ta ei ti vals ty bi nes pa rei gas. Labiau siai pa si žy mė ję bū tų nu teis ti, kai ku rie net ir mir ties baus me. Taip ne at si ti ko. Par ti za nai bu vo nu ga lė ti ir Ne priklau so my bės te ko lauk ti dar ke lias de šimt me tų. Ta čiau pa ga liau ji bu vo at kur ta. Par ti za nams bu vo pri pa žin ti jų laips niai, įteik ti ap do va no ji mai, o bu vęs re zis ten tas Balys Ga jaus kas vie nu me tu net bu vo Vals ty bės saugu mo de par ta men to va do vas. Vis dėl to per ga lė bu vo pa siek ta kiek per vė lai. Itin il gai tru ku si oku pa ci ja pa li ko pėdsa kus žmo nių sa mo nė je. Gy ve ni mas Lie tu vos Ta ry bų So cia lis ti nė je Res pub li ko je pra dė jo at ro dy ti visiš kai nor ma lus. Spa liu kais, pio nie riais ir kom jau nuo liais pa bu vo ab so liu ti dau gu ma moks lei vių ir stu den tų, o ir ko mu nis tų par ti jos na rius nu sto ta lai ky ti ko la bo rantais. Pran cū ziš ka sis c est la vie, ko ge ro, ge riau siai nu sa ko pa ma žu nu si sto vė ju sį po žiū rį į oku pa ci ją. To kio pri si tai ky mo prie oku pa ci jos ir jos su vo ki mo kaip nor ma lios vals ty bės pa dė ties po žy mių ga li ma pa ste bė ti ir šian die nia me gy ve ni me. Pas ta ruo ju me tu, nu ri mus dai nuo jan čiai re vo liu ci jai ir at slū gus tau tinio at gi mi mo ban gai, jie net iš ryš kė jo. Tai ro do net ir to kios smul k me nos, kaip sa ky mas mū sų res pub li ka vie toj mū sų vals ty bė. Ga li ma, ži no ma, nai viai aiškin ti, kad tu ri ma gal vo je Lie tu vos Res pub li ka, ta čiau juk aki vaiz du, jog pir mi nė ter mi no reikš mė Lie tu vos Ta ry bų So cia lis ti nė Res pub li ka. Ne nuos ta bu, kad oku pa ci jos po vei kis at si lie pia ir rea bi li ta ci jos pro ce sui. Tai ro do jau vien pats jo eg zis tavi mas. Be to, efek ty vi so vie ti nė pro pa gan da ir gi pa da rė sa vo. Žmo nėms ką nors pa sa kius la bai daug kar tų, jie pra de da ti kė ti. Šiuo at ve ju ke lias de šimt me tų bu vo kar to ja ma, kad par ti za nai ban di tai. Ne nuos ta bu, kad dau ge lis žmo nių pa na šiai ir ma no. Net tie, ku rie su pranta, kad vy ko pa si priešini mas, ne re tai lai ko si nuo mo nės, kad jis bu vo sil pnas, va do vy bė par ti za nus ne la bai kon tro lia vo, to dėl jie daž nai nu si kals da vo. Kaip jau mi nė ta, šios ap lin ky bės ne tei si nės. Ta čiau tai dar ne reiš kia, kad jos ne reikš min gos. Į jas bū ti na at si žvelg ti pri imant spren di mus dėl re a bi li ta ci jos, nes teisių at kū ri mas gin kluo to pa si prie ši ni mo da ly viams yra vie na iš tų tei si nių, po li ti nių, mo ra li nių pro ble mų, ku rias spren džiant for ma lis tiš kas po žiū ris ypač pa vo jin gas. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 245

Kultūros istorija Musica tota Keletas žvilgsnių į muzikos, filosofijos ir teologijos sąsajas ankstyvaisiais Viduramžiais Auš ra Gri ga ra vi čiū tė AUŠRA GRIGARAVIČIŪTĖ (g. 1977) Viduramžių studijų magistrė (Vidurio Europos universitetas, Budapeštas), filosofijos magistrė (VU), psichologijos bakalaurė (VDU). Šiuo metu studijuoja Praktinėje aukštųjų studijų mo kykloje Sorbonoje (Paryžius) filosofijos ir religijotyros doktorantūroje. Domisi įvairiais Viduramžių religinio gyvenimo bei filo so fi jos klausimais. Vie nas ne ži no mas Vi du ram žių au to rius, pa ra fra zuoda mas gar sų Ani ci jaus Man li jaus Se ve ri no Bo e ci jaus vei ka lą De ins ti tu tio ne mu si ca (apie 500 m.), rašo: Muzi ka sie ti na ne tik su tie sos ieško ji mu ar kon tem plia ci ja (spe cu la tio ni), bet... ir to liau, kaip ir pats Bo e ci jus, kal ba apie mu zi kos įta ką žmo giš kai mo ra lei 1. To kia pri ei ga, kai sie ja ma mu zi ka ir tie sos ieško ji mas, ypa tinga kon tem plia ty vi žiū ra ir mo ra lė, ga li kiek glu min ti. Kal bė ti a pie mu zi ką yra sa vai me keb lu, mat kas die nis pro tas š nabž da, kad kal ba ne įga li adek va čiai išsa kyti vi so var giai su vo kia mo vi di nės pa tir ties raiz gi nio, gims tan čio klau san tis mu zi kos. Mū sų die no mis, re gis, la biau įpras ta kal bė ti apie kompo zi to riaus no va to riš ku mą, at li kė jo pro fe sio na lu mą, jo su ge bė ji mą in ter pre tuo jant at skleis ti au to riaus idė ją ar ga liau siai gi lin tis į klau sy to jo psi chi ką. Mu zi kos es teti ka su ka si ap link kom po zi to riaus at li kė jo klausy to jo tria dą, kur klau si mai apie mu zi kos pras mę ir es mę taip pa va din ki me vi sus iš šios tria dos iš puo lančius yra nu stum ti į pe ri fe ri ją ir mai ti na gal tik jaut rią po eti nę vaiz duo tę. Tuo tar pu Vi du ram žių mu zi ki nis mąstymas sklei džia si mums men kai su pran ta mo mis ir pa žįs ta mo mis ka te go ri jo mis. Ma ža to, kal bė da mi apie Vi du ram žių epo chą, tu ri me 180 o kam pu at gręžti sa vo žvelg seną, au sis pa lenk ti pro tui ir pa si reng ti klau sy tis ne švelnių, gal kiek ir ne įpras tų me lo di jų, o ma te ma ti nių, kos molo gi nių, fi lo so fi nių, te olo gi nių bei eg ze ge ti nių ar gu mentų. Vi du ramžiais su si du ria me su pla tes ne mu zi kos sam p ra ta, kai ne si ri bo ja ma mu zi kos kaip gry nai garsi nio feno me no trak ta vi mu. Vie na ver tus, ji re mia si me ta fi zi niu pa grin du, at ke liau jan čiu iš pi ta go riško sios-pla to niš ko sios tra di ci jos, ku ri pir mi niu vi sa ko prin ci pu skel bia skai čių bei į tie są žvel gia kaip į ana pus ju ti mi nio su vo ki mo glū din čią, lai kui ir kai tai ne pa val džią es mę. Ji su sie ja mu zi ką su svar biau sio mis fi lo so fi jos pa sau lio ir sa vęs pa ži ni mo, tie sos ir mo ralės pro ble mo mis. Tiesa, ši me ta fi zi nė pa ra dig ma, ypač svar bi anks ty vai siais Vi du ram žiais, su nau ju Aris tote lio fi lo so fi jos atra di mu XI II a. nu blanks ta; mu zi kos fi lo so fi ja pa si pil do kitokio po bū džio ar gu men tais ir pa ti įgy ja kiek ki tą po bū dį 2. Ki ta ver tus, mu zi ka su ran da sa vo vie tą spe ci finė je krikš čio niš ko je pa sau lė žiū ro je. Pa si tel kę kai ku rias Šv. Raš to ei lu tes, o ypač psal mių žo džius, kasdie nį sa vo dva sios pe ną, Baž ny čios Tė vai mu zi ki nė mis ale go ri jo mis ug dė ti kin čiuo sius, aiš ki no tvė ri mo, įsi kū ni ji mo bei at pir ki mo slė pi nius, kal bėjo apie krikš čioniš ko jo gy ve ni mo for mas ir ide a lus, ne at mes da mi fi lo sofi nio paži ni mo tei kia mos nau dos. Prie anks ty vai siais Vi dur am žiais iš kel tų vaiz di nių vis grįž da vo vė les ni ko men tuo to jai, pa vers da mi juos ne at sie ja ma Vi du ram žių dva sin gu mo da li mi. To kia me kon teks te mu zi ka, fi lo so fi ja ir te olo gi ja ne skir tin gos glau džiai susi py nu sios sfe ros. Tad pa mė gin ki me mes ti ke le tą žvilgs nių į ne įpras tą anks ty vų jų Vi du ram žių mu zi ki nių ap mąs ty mų sū ku rį, ku ris pa dės su pras ti ki to kio po žiū rio į mu zi ką ga li my bę, prie lai das bei funk ci jas. 1 Anonimas, Lectio de musica (apie 1055 m.), pateikta Smits van Waesberge, Een nog onbekend gebleven verslag..., in: Musiek geschiedenis der Middeleeuwen, 1, 1936, p. 319. 2 Pasak Eriugenos, muzika yra disciplina, proto šviesos galia atrandanti visa ko harmoniją, ką tik įmanoma pažinti judėjime, stabilioje būklėje bei natūraliuose dalykuose ir proporcijose. Čia ak centuojamas racionalus muzikos pobūdis bei, galima numany-ti, kalbama ne apie ausimis girdimą muziką. Tuo tarpu Tomo Akviniečio mokytojas Albertas Didysis pateikia iš principo be siskiriantį, tačiau paprastą ir lakonišką apibrėžimą. Muzika jam tiesiog tai, kas džiugina ausį (delectatio aurium). Gerai apčiuopia-mus pokyčius lemia aristo teliškosios pažinimo teorijos specifika. Jei platoniškoji metafizinė ir epistemologinė paradigma leidžia mu zi kiniams svarstymams būti atsietiems nuo konkrečiai skambančios muzikos, Aristotelio sekėjai daugiau dėmesio skiria ne spekuliacijoms, o konkrečiai musica sonora. 246 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Musica tota NUO GAR SO LINK IŠMIN TIES Mu zi kos ir fi lo so fi jos san ty kį kla si ki nė je ir Vi du ramžių mąs ty se no je ga li ma api brėž ti pa ty ri nė jus fi lo so fijos samp ra tą ir mu zi kos vie tą jo je. Bo e ci jus čia yra be ne palan kiau sias au to rius, mat sa vo trak ta tu De ins ti tu tio ne mu si ca 3 krikš čio niš kie siems Vi du ram žiams per tei kia es min giau sias An ti ki nės mu zi kos fi lo so fi jos te mas bei api brėž tis, kar tu lei džia į jas pa žiū rė ti nau jai, sub spe cie re ve la tio nis. Šia me vei ka le Bo e ci jus pa tei kia Pi ta go ro fi lo so fi jos api brė ži mą. Jis ra šo, jog Pi ta go ras bu vo pir ma sis, iš min ties sie kį (sa pien tiae stu dium) pa va di nęs fi lo so fi ja. Jis ma nė, kad fi lo so fi ja y ra vi sa ko, apie ką tik ga li ma de ra mai ir tei sin gai pa sa ky ti yra, pa ži ni mo sie ki mas. Be to, jis tei gė, kad yra tik tai, kas nei tem piant di dė ja, nei spaudžiant ma žė ja, nei vei kiant ki toms są ly goms ko kiu nors bū du kei čia si. To kie da ly kai yra for mos, dy džiai, ko ky bės, san ty kiai bei ki ta, kas sa vai me ne kin ta, ta čiau su si dū rę su kin tan čiais da ly kais pa ti ria kai tą (De inst. mus., II, 2). Vi sai tei sė tai ga li ma pa klaus ti: ką toks fi lo so fi jos api brė ži mas vei kia trak ta te apie mu zi ką? At sa ky mą patei kia ki tas klau si mas kaip ga li ma pa siek ti pa ži nimą to, kas iš tie sų yra? Bo e ci jus tę sia: Ge o met ri ja svars to apie fik suo tą dy dį, o ast ro no mi ja sie kia pažin ti ju dan tįdy dį. Arit me ti kos ži nio je yra sa vai me abst rak ti kie ky bė, o mu zi ka ti ria kie ky bes, su si ju sias su ki to mis kie kybė mis (II, 3). Tai dis cip li nos, sie kian čios ne kin tan čių da ly kų pa ži ni mo, ir jos, kaip tvir ti na Bo e ci jus, ve da į tie sos pa ži ni mą. Dar bū da mas jau nas, Boe ci jus su manė įvai rių dis cip li nų teks tų ver ti mo pro jektą iš graikų į lo ty nų kal bą. Šiam pro jek tui pri klau siu sio trak ta to De ins ti tu tio ne arit hme ti ca pro lo ge ran da me iš kal bin gą įžval gą, at sklei džian čią mu zi kos ir iš minties san ty kį bei pa tei kian čią ke lio į tik rą pa ži ni mą mo tyvą: Išmin tis džiau gia si pažin da ma da ly kus, tu rin čius tik rą eg zis ta vi mą ir va di na mu s es mė mis. Es mės da li ja mos į dvi da lis: vie nos iš ti si nės [...], joms priklau san čios va di na mos dy džiais. Ki tos su skai dy tos [...]. Joms pri tin kan tis var das yra dau gis. Arit me ti kos ob jek tas yra pats dau gis sa vai me. San ty ki nis dau gis pa žįs ta mas per mu zi ki nes har mo ni jos pro por ci jas. Geo met ri ja su tei kia fik suo to dy džio su pra ti mą; astro no mi jos me nas sie kia jud raus dy džio su pra ti mo. Ty ri nė to jas, ku riam stin ga šių ke tu rių me nų iš many mo, ne ga li pa siek ti tie sos. [...] Tai ke tur ly pis ke lias (quad riui um), ku riuo tu ri ke liau ti kiek vie nas, ku rio aukš tes nio sios ga lios nu tols ta nuo ju ti mi nių da ly kų [...] link tik res nių pro tu pa sie kia mų da ly kų ži no ji mo (De inst. arith., I, 1; kur sy vas ma no, A. G.). Ši iš trau ka reikš min ga is to ri niu po žiū riu jo je pir mą kar tą pa var to tas ter mi nas qu ad riu ium, įvar di jęs jau nuo se no an ti ki nė je kul tū ro je eg zis ta vu sį edu ka ci nį tu ri nį. Tai ma te ma ti niai lais vie ji me nai, ty ri nė jan tys tik ro vę ir tu rin tys pa reng ti pro tą ne re gi mų esi nių kontem plia ci jai, ku riuos vie ni ja ben dras prin ci pas skaičius 4. Bo e ci jus at sklei džia spe ci fi nį iš min ties su pra ti mą ir nu ro do ke lią, ku riuo rei kė tų ei ti idant iš min tis bū tų pa siek ta. Dvi skai čiais reiš kia mos ka te go ri jos dydis ar dau gis nu ro do tik ro vės pa dė tį, jos on to lo gi nę struk tū rą. Bo e ci jus tei gia, jog tik ro ji tie sa yra ana pus kintan čių ju ti mi nių da ly kų, ir šių va di na mų jų ma tema ti nių me nų arit me ti kos, mu zi kos, ge o met ri jos bei ast ro no mi jos tiks las yra sie lą ves ti per sa ve šios tie sos link. Bo e ci jaus vei ka luo se itin ryškus tiek pla to niškas pa ki li mo mo ty vas, tiek ne opi ta go riš ka skai čiaus me tafi zi ka. Se kant pla to niš ka-pi ta go riš ka tra di ci ja, nie kas, kas lai ki na ir ju ti miš ka (o vi sa tai ne pa sto vu), ne ga li bū ti tik ro jo pa ži ni mo ob jek tai, toks pa ži ni mas te bus verti na mas kaip nuo mo nė, ne tie sa. Ga li ma sa ky ti, jog ma te ma ti niai me nai ar dis cip li nos (tai gi ir mu zi ka) apibrė žė pa ži ni mo sri tis, eg zis tuo jan čias be lai kia me bū ties pa sau ly je, ir jie su vok ti ni ne kaip izo liuo ti įgū džių ar in for ma ci jos šal ti niai, bet kaip bū ti nas ir ne iš ven gia mas ke lias į abst rak čių da ly kų pa ži ni mą. Pa sau lis su kur tas pa gal skai čiais pa rem tus prin ci pus, mat toks bu vo kūrė jo su ma ny mas (plg. De inst. arith., I, 2), to dėl vi sais pa vi da lais skai čių ana li zuo jan tis me nas yra ke lias per kū ri ni ją link jo šal ti nio ne ma te ria lia me pa sau ly je, kuria me ir glū di tik ro ji iš min tis ir tie sa. Tai gi ra cio na lios vi sa tos struk tū ros pa ži ni mas, prie ku rio prisi de da ir mu zi ka, ga li žmo gų nuo ap gau lin go jus lių tei kia mo mi ra žo grą žin ti prie tik ro jo ži no ji mo, ku ris sa vu ruož tu ve da pa ties Die vo pa ži ni mo link 5. Bo e ci jaus pri ei ga prie mu zi kos yra spe ku lia ty vi ir ma te ma ti nė. Jis ne kal ba apie kon kre čiai skam ban čią mu zi ką ar mu zi ki nę prak ti ką, ir iš jo svars ty mų net gi ne ga li me su ži no ti, ar pats Bo e ci jus ka da nors gro jo ko 3 Šis VI a. parašytas veikalas tapo muzikos teorijos pagrindu ir Viduramžiais išliko vienu svarbiausių muzikinių veikalų. Karolingų Renesanso metu Boecijaus aritmetikos ir muzikos traktatai buvo vertina-mi šių disciplinų autoritetiniais veikalais, ir populiarumu juos lenkė gal tik Martiano Capella De nuptiis Philologiae et Mercurii ( Filologijos ir Merkurijaus vedybos ). Kuriantis universitetams, Boecijaus De institutione musica buvo pagrindinis muzikos, kaip laisvosios dis ciplinos, tekstas. 4 Mus gali suklaidinti žodžio menas (ars) talpinimas greta matema ti kos. Tačiau tiek Antikoje, tiek Viduramžiais žodis ars vartotas kita prasme nei šiandien. Pirmiausia jis suprastinas kaip epistemologinė kategorija, o ne žmogaus kūrybinės raiškos forma. Tokią prasmę aptinkame artes liberales koncepcijoje. 5 Plg. White, A., Boethius in the Medieval Quadrivium, in: Boethius: His Life, Thought and Influence, red. M. Gibson, Oxford: Basil Backwel, 1981, p. 162 163. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 247

Auš ra Gri ga ra vi čiū tė kiu nor s inst ru men tu. Jo arit me ti ka yra skai čiaus, o ne skai čia vi mo moks las, ir mu zi ka yra har mo ni jos te ori ja, pa grįs ta pi ta go rie tiš ka pro por ci jos ma te ma tika. Tai reiškia, jog Bo e ci jaus De ins ti tu tio ne mu si ca pagrin di nis tiks las žino ji mas. Tai aiškiai ar ti ku liuo ta pir mo jo sky riaus pa bai go je, bai giant iš kal bin gą mu zikos po vei kio žmo gaus gy ve ni mui ap ra šy mą: mu zi ka iš pri gim ties taip su mu mis su si ju si, kad nuo jos at si plėš ti ne ga li me net ir la bai no rė da mi. Dėl šios prie žas ties in te lek to ga lios tu ri bū ti pa jung tos tam, kad šis mums įgim tas me nas ga lė tų bū ti įval dy tas ir su pras tas per žino ji mą (De inst. mus., I, 1). Bo e ci jus nuo lat ak centuo -ja pi ta go rie tiš ką kie ky bi nę gar so pri gim tį. Vei kiau siai dėl to Gvi do nas iš Are co, ku riam tu ri me bū ti dė kin gi kaip vie nam šiuo lai ki nės mu zi ki nės no ta ci jos pirm ta-kų, XI a. bu vo pa reiš kęs, kad Bo e ci jaus De mu si ca ver tin ga ne tiek mu zi kan tams, kiek fi lo so fams 6. Ta čiau sie ki mas pa ži ni mo prin ci pų, ku rie ne kin ta per am žius, kaip tik ga lė jo bū ti šio vei ka lo po pu lia ru mo bei il ga am žiš ku mo prie žas tis 7. Ži no ma, kol ne bu vo su abe jo ta pa grin di nėmis prie lai do mis, ku rio mis toks ieš ko ji mas bu vo grįs tas. Be je, gre ta ma te ma ti nio trak ta to apie mu zi ką pa grin do esa ma ir mi to ele men tų. Pa sak Bo e ci jaus ty ri nė to jo Calwi no Bo we rio, mi ti nio tu ri nio iš ta kos glūdi pi ta go riš ko je trak ta to pri gim ty je, o jo kul ti nė di mensi -ja pui kiai atsi spin di pa sa ko ji muo se apie pa tį Pi ta gorą 8. Pa si dai rius po mu zi ki nę tra di ci ją tiek Va ka ruo se, tiek Ry tuo se, ne sun ku pa ste bė ti, kad mu zi ki nė se spe ku lia-ci jo se ne taip jau re tai su si pi na ma te ma ti nis, mi ti nis, ale go ri nis bei te olo gi nis lyg muo. Tai iliust ruo ja ir Pita go ro le genda, pa sa ko jan ti apie tai, kaip šis at ra do ma te ma ti nius mu zi ki nės in ter va li kos prin ci pus. Kal ba ma, jog kar tą Pi ta go ras, ge bė jęs rit mu, gies mėmis bei ke rė ji mais pa leng vin ti sie los ir kū no kan čias (plg. Por fi ri jus, Vit. Pyth., 30), ne pa si ti kė da mas ju ti mi nio paty ri mo tei kia mu ži no ji mu, vaikš ti nė jo svarsty da mas apie tai, kaip su ras ti kin tan čių ju ti mų spren di mui ne pa val dų mu zi ki nių in ter va lų pa grin dą, ir kažin kokios die viškos va lios ve da mas (De inst. mus., I, 10) at si dū rė ša lia kalvės. Iš jos jis iš gir do sklin dan čius dar niai skam ban čius skir tin go aukš tu mo gar sus. Tar si pa ke rė tas Pi ta go ras ku rį lai ką mąs tė ir nu spren dė, kad gar so aukš tu mas vei kiau siai pri klau so nuo kal vio jėgos, ku ria šis ka la į prie ka lą. Ta čiau, kaip vė liau eks pe rimen tuo da mas Pi ta go ras ga lė jo įsi ti kin ti, gar sų aukš tu mas pri klau sė ne nuo kal vio jė gos, o nuo kū jo ma sės. Ekspe ri men tuoda mas su kū jais, jis su se kė, kad mu zi ki niai in ter va lai pri klau so nuo ma sių san ty kio. Taip jis nusta tė to kius dės nin gu mus: pro por ci ja 12/6 (2:1) su da ro ok ta vą, 9/6 (3:2) kvin tą, 12/9 (4:3) kvar tą, o 8:9 se kun dą. Jubalas ir Pitagoras. Iliustracija iš Franchinus Gafuri knygos Theorica musicae (Milanas, 1492) Grį žęs na mo, Pi ta go ras vėl at li ko eks pe ri men tus, ir pama tė, kad tie pa tys pro por ci jų dės nin gu mai ga lio ja sty goms ir pu čia mie siems in stru men tams (plg. De ins. mus., I, 9 11). Į pa tį pa sa ko ji mą vei kiau de rė tų žiū rė ti kaip į sa vi-tą ale go ri ją (juk, pa vyz džiui, mu zi ki nės pro por ci jos eks peri men tuo jant su ma sė mis ne ga lio ja, ir ne visai aišku, ko dėl į le gen dą įsi ter pia kal vės mo ty vas), ku ri kal ba apie tai, kad ra cio na lūs ma te ma ti niai mu zi kos prin ci pai yra ap reikš ti ir sak ra lūs. Ši mi ti nių ele men tų pri sod rin ta is to ri ja kal ba apie ypa tin gą mu zi kos di men si ją, ku rią reiš kia skai čiai, at ve rian tys ke lią ne tik į mu zi ki nių pro por ci jų, bet ir pa sau lio są ran gos su pra ti mą. Ma temati -nis pa ži ni mas čia tam pa ker ti niu tiesos pa ži ni mo taš ku ir Pi ta go ro se kė jų dė ka su kles tės to kiu mas tu, jog Il set raut Ha dot pa ste bės: skai čių moks las apė mė tiek pa pras tą skai čia vi mą, tiek te olo gi ją 9. Ta čiau kaip ir de ra pla to niško je tra di ci jo je, mes tu ri me grįž ti prie klau si mo apie ju ti mi nio su vo ki mo ir pa ži nimo san ty kį. Pats Bo e ci jus ne at me ta jus li nio su vo ki mo reikš mės, ta čiau pa ta ria nepa si kliau ti ju ti mų ne pa 6 Epistula ad Michelum de Ignoto Cantu, II, 50b. 7 Plg. White, A., op. cit., p. 163. 8 Žr. Bower, C. M., in: Boethius, Fundamentals of Music, transl. Calvin M. Bower, New Haven London, 1989, p. xxi. 9 Hadot, I., Les arts libéraux et philosophie antique, Paris, 1984, p. 123. 248 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Musica tota sto vu mu: Kas no ri pa siek ti tie są, ne tu rė tų pa si ti kė ti ne pa sto viu jus lių spren di mu. [...] Nors be veik kiek vie nos dis cip li nos ir pa ties gy ve ni mo pa grin di niai ele men tai at ke liau ja per jus les, vis tik be pro to įsi ki ši mo jo se nė ra tik ro spren di mo ir tie sos su pra ti mo. Nes ju ti mo ga lia su sil pnė ja tai dėl stip ru mo, tai sil pnu mo per tek liaus (De inst. mus., I, 9). Iš to kios nuos ta tos ky la ir mu zi ko sam pra ta. Tai grai kų ir Vi du ram žių fi lo sofui sa vai me su pran ta mas tvir ti ni mas, kad mu zi kas yra ne mo kan tis gro ti ar dai nuo ti žmo gus ir net gi ne kom pozi to rius, o tas, kas iš ma no tvė ri mo har mo ni ją, pa sau lio są ran gos prin ci pus ir stu di juo da mas ma te ma ti nius mu zi kos pagrin dus ar tė ja p rie tie sos, glū din čios ana pus ju ti mi nio su vo ki mo. Mu zi ko (mu si cus) ir at li kė jo (can tor) sampra tų per sky ra pui kiai de ra prie mū sų sie kio su pras ti Bo e ci jaus pa teik to fi lo so fi nio ke lio į tik rą jį pažini mą ir iš min tį pa ra dig mos. At li ki mas rei ka lau ja fi zi nio įgūdžio, ku ris yra ne kas ki ta kaip ver giš kas už si ė mi mas, ir pro tas čia yra vieš pats, to dėl daug kil niau siek ti pro to tei kia mo ži no ji mo: Rei kia at min ti, kad kiek vie nas me nas ir kiek vie na dis cip li na pro tą ver ti na kaip iš es mės gar bin ges nį už įgū dį, ku riam at lik ti rei ka lin gas ran kų dar bas. To dėl daug ge riau ži no ti apie tai, kaip kas nors ką meist rau ja, nei da ry ti tai, ką ži no kas nors ki tas; juk fi zi nis įgū dis yra ver gas, o pro tas šei mi nin kas. Jei ran kos ne pa klūs ta pro to įsa ky mui, jos vei kia tuš čiai. Tad daug kil niau stu di juo ti mu zi ką kaip ra cio na lią dis cip li ną, nei kom po zi ci ją ir at li ki mą! Tai kil niau tiek, kiek pro tas vir šes nis už kū ną, nes pra ra dus pro to ga lią, pa kliū va ma į ver gys tę. Pro tas va do vau ja ir ve da į tai, kas tei sin ga, ir jei jam ne pa klūs ta ma, veiks mas be ra cio na laus pa grin do ne bus tvir tas. [...] mu zi kas yra tas, ku ris įgi jo ži no ji mą apie at li ki mą ne per dar bo ver giš ku mą, bet vis ką pa sver da mas pro tu, per kon tem plia ci jos vir šu mą (I, 34). Mu zi ko veik la yra su si ju si su ra cio na lia spren di mo ga lia. To kia nuo sta ta pa gim do dar vie ną per sky rą. Boeci jus nu ro do, kad su mu zi ka yra su si jusios trys žmonių kla sės. Dvi iš jų at li kė jai ir kū rė jai to li nuo tik ro sios mu zi kos, mat vie ni tu ri tik įgū džius ir ne tu ri mu zi kinio ži no ji mo, ne nau do ja pro to ir pri ly gi na mi ver gams; ant rie ji taip pat ne si va do vau ja pro tu, o yra ve da mi ka žin ko kio pri gim ti nio ins tink to. Ta čiau tre čia kla sė vi siš kai re mia si pro tu ir mąs ty mu, to dėl bū tent jie ga li bū ti tei sin gai va di na mi mu zi kais. Mu zi kas yra žmo gus, pa si žy min tis ge bė ji mu da ry ti spren di mus kon tem pliaci jos ar ba pro to ga lia (I, 34). Ra cio na lus spren di mas ir pa sau lio są ran go je glū din ti har mo ni ja yra pa sto ves nė ir to dėl tik res nė už bet ko kį kon kre tų mu zi ki nį kū ri nį, to dėl pro tu grįs tas mu zi kos su pra ti mas yra ne pa ly gin ti sva res nis ir ver tes nis už tai, kas at ei na ir pra ei na. MU ZI KA, ŽINO JI MAS IR SIE LOS TE RA PI JA Pažin ti nio mu zi kos as pek to ak cen ta vi mas ne reiškia, kad mu zi ka, kaip ra cio na li dis cip li na, at lie ka tik gry nos in te lek tu a lis ti nės eru di ci jos kau pi mo funk ci ją. Mu zi ka ve da į iš min tį, ku ri nė ra tik eru di ci ja, o ypa tin ga ži noji mo for ma, per kei čian ti pa tį pa žįs tan tį jį. Štai II a. po Kr. vi du ri nio jo pla to niz mo at sto vas Al ki no jas Pla toniz mo va do vė ly je (Di das ka li kon) 10, la ko niš kai ap ta ręs tai, kas yra fi lo so fi ja (tai, jo žodžiais, išmin ties sie kimas ar ba sie los iš si lais vi ni mas iš kū no, at sig rę žus į tai, kas iš tie sų yra; tuo tar pu išmin ti s y ra die viš kų ir žmo giškų da ly kų ži no ji mas; I, 1), iš ski ria dvi fi lo so fi nio gy ve nimo for mas prak ti nę ir kon tem plia ty vi ą ją: Kon tem plia ty vio jo gy ve ni mo iš da va tie sos ži noji mas, tuo tar pu prak ti nio vyk dy mas to, ką pa ta ria pro tas. Kon tem plia ty vu sis gy ve ni mas yra pir mi nės ver tės, o prak ti nio ver tė tik ant ri nė, ja me reiš kia si bū ti ny bė. Kon tem plia ci ja yra in te lek to pro tu su vokia mų da ly kų re gė ji mas, tuo tar pu veik la yra ra ciona lios sie los vei ki mas pa jun giant kū ną. Sa ko ma, jog sie la, įsi trau ku si į die viš kų da ly kų kon tem plia ci ją ir min tis apie juos, yra ge ros būk lės, ir šio ji sie los būk lė va di na ma iš min ti mi (II, 1 2). Mu zi ka pri klau so kon tem plia ty via jai fi lo so fi jai, ku ri ve da sie lą į ge rą būk lę iš min tį, ir pa ti ši fi lo sofija, kalbant jau mū sų ter mi ni ja, yra la bai prak tiš ka. Iš min ties sie ki mas, iš si va duo jant nuo kin tan čių ir pra ei nan -čių da ly kų, idant bū tų pa žin ta die viš ka ir žmo giš ka tik rovė, pa čiam die vė jant toks yra lo cus com mu nis, kurį pri ima ir Bo e ci jus, tei kian tis pir me ny bę abst rak čiam pa ži ni mui; ta čiau to kios pri ei gos už nu ga ry je sle pia si t ra di ci nė fi lo so fi jos bei mu zi kos kaip te ra pi jos sampra ta. Kal bant apie kon cep ci ją, ku ria tei gia mi ben dri fi lo so fi jos, mu zi kos ir pa sau lio są ran gos prin ci pai, ver ta pri si min ti, kad an ti ki nė fi lo so fi ja ne bu vo vien te ori nių spe ku lia ci jų epo cha ar sis te mi nio mąs ty mo struk tū ra ą la He gel, tu rin ti te oriškai pa aiškin ti pa sau lį. Fi lo so fi ja vi -sų pir miau sia bu vo ke lias, ku rio tiks las lai min gas gyve ni mas 11. Kar tu ir ke lias, ku riuo ve da mu zi ka kaip lais vo ji dis cip li na tai ke lias, kaip vė liau sa kys Au gusti nas, į be ata vi ta. Fi lo so fi nis lai min go gy ve ni mo siekis ne įma no mas be pa ži ni mo, o tik ra ja me pa ži ni me, ku ris 10 Alcinoos, Enseignement des doctrines de Platon, introd., texte et comment. par J. Whittaker, trad. P. Louis, Paris: Les Belles Lettres, 1990. 11 Hadot, I., Spiritual Guide, in: Classical Mediteranean Spiritual- ity: Egyptian, Greek, Roman, ed. A. H. Armstrong, New York, 1986, p. 444; t. p. plg. Hadot, P., Exercices spirituels et philosophie antique, Paris, 1987. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 249

Auš ra Gri ga ra vi čiū tė žvilgs nį nuo kin tamų da ly kų prie ne jus li nių, vien tik pro tui pa sie kia mų es mių. Vais tas čia ma te ma ti nės dis cip li nos, ku rias vie ni ja ben dras prin ci pas skai čius. Pa si tel kus jas, ga li ma iš mok ti mąs ty ti tai, kas yra, ir pa siek ti lai min gą ir ge rą sie los būk lę, ku ri va di na ma iš min ti mi 12. Mu zi kos pa žin ti nės ir mo ra li nės di men si jos są sa ja ver čia at kreip ti dė me sį į tra di ci nį fi lo so fi jos im pe ra tyvą: pažink sa ve. Mu zi kos ele men tų ir fi lo so fi nių da ly kų pa ži ni mas yra vie nas ir tas pats da ly kas, juk, kaip moko pi ta go rie čiai, pa sau lis val do mas pa gal har mo ni jos dės nius, to dėl mu zi ki nių dės nių iš ma ny mas rei ka lingas tiek pa sau liui kaip vi su mai su pras ti, tiek sie los do ro vin gu mui ug dy ti. Pa gal ana lo gi ją tarp mak ro ir mik ro kosmo ga li ma sa ky ti, kad žmo gus kaip ma ža sis pa sau lis pasi žy mi vi so mis pa sau lio sa vy bė mis taip pat ir mu zi ki nė mis. O im pe ra ty vas, rei ka lau jan tis pa žin ti sa ve, kar -tu im pli kuo ja ir pa sau lio, ir mu zi kos pa ži ni mo būti ny bę. Sa vęs pa ži ni mas, at ro dan tis pats pa prasčiau sias daly kas, iš tik rų jų yra pats su dė tin giau sias. [...] Nes sa vęs pa ties pa ži ni mas yra ne kas ki ta kaip vi so pa sau lio pri gim ties pa ži ni mas. O šis ne įma no mas be fi lo so fi jos. 13...BET TU VIS KĄ SU TVAR KEI PAI SY DA MAS MA TO, SKAI ČIAUS IR SVO RIO (Išm 11, 21) Dievas kaip Pasaulio architektas. Rankraščio miniatiūra. 1250. Reimsas bus su pran ta mas kaip to, kas die viška, išma ny mas, at ran da mas lai min gas gy ve ni mas. Ta čiau toks mu zi kos po bū dis reiškia si ne tik pažin ti niu jos as pek tu, bet ir po vei kiu mo ra lei bei do ro vei. Fi lo sofi ja žmo gaus gy ve ni mą pa da ro pro tin gą ir su rėdo sie los aist ras. Mu zi ka pa si žy mi to kiu pa čiu po vei kiu, veik dama, Bo e ci jaus žo džiais, ka žin ko kiu ke rin čiu įtai gu mu. Ji ve da ne pro tin guo sius į pro tą, bai lius pa da ro drą sius, nu ra mi na tuos, ku rie ver da pyk čiu. Ji vei kia mo ra lę ir for muo ja do ro vę, o ši bus įvar di ja ma mu zi ki nė mis są voko mis: Rit mai ir der mės pa sie kia in te lek tą per au sis, jie ne abe jo ti nai jį įta ko ja ir trans for muo ja pro tą pa gal sa vo po bū dį. Mat tiek žmo gaus sie la, tiek jo kū nas yra su de rin ti pa gal tas pa čias mu zi ki nes pro porci jas kaip ir mu zi ki nės me lo di jos (De inst. mus., I, 1). Taip iš ky la dar vie na są sa ja tarp mu zi kos, pa ži ni mo ir eti kos, tarp mu zi kos ir iš min ties. Te ra pi nę pažin ti nę mu zi kos funk ci ją bū tų ga li ma reziu muo ti taip: sie la yra puo lu si (Pla to no se kė jai ir krikš čio nys šią si tu a ci ją, be abe jo, in ter pre tuo tų skirtin gai), ir jai rei kia gy dy to jo. Ji gy do ma ir trans formuo ja ma per fi lo so fi ją, laips niškai ati trau kiant sie los Bo e ci jaus trak ta te apie mu zi ką te olo gi ja vai di na tik nu ma no mo kon teks to vaid me nį, ta čiau pir mu smui ku griežia fi lo so fi niai ar gu men tai. Vis dėl to ir jam, ir kitiems krikš čio nių au to riams svar biau siu fi lo so fi nių-mate ma ti nių ar gu men tų ir te olo gi nių įžval gų su si ti ki mo taš ku taps Iš min ties kny gos ei lu tė, ku rio je kal ba ma apie tvar kin gą ir to bu lą pa sau lio Kū rė jo dar bą, va dovau jan tis ma tu, skai čiu mi ir svo riu. Ši ei lu tė virs ta leit mo ty vu, ku ris daž nai kar to ja mas svars tant pa sau lio kū ri mo pro ce są bei šio, su kur to jo, pa sau lio prin ci pus. Die vo su kur ta me pa sau ly je vieš pa tau ja tvar ka ir harmo ni ja, vi sa pa rem ta ma te ma ti niais prin ci pais, tad vi sas pa sau lis mu zi kuo ja, mu zi ka ap ima vi sus daik tus ir kiek vie na žmo giška veik la yra pri sod rin ta mu zi kos. Ši tvar ka ir jos grožis liu di ja Die vo di dy bę, jo išmin tį ir grožį: Pa žvelk į ne su skai čiuo ja mą žvaigž džių dau gy bę, pa žiū rėk, kiek yra vi so kių au ga lų ir gy vių, plau kian čių van de ny se, šliau žan čių že me, skrie jan čių dan gu je: vi sa tai taip di du, taip švie su, taip gra žu, taip įsta bu! Ir tas, ku ris vi sa tai pa da rė, yra ta vo Die vas, kal ba Au gusti nas 14. Juk vi sa su kū rė Jis ir vi sa at si ra do per Jį, kaip skel bia Raštas: Pra džio je bu vo Žo dis. Tas Žo dis bu vo 12 Tiesa, krikščionių autoriai, kuriems bus svarbiau ne filosofinė argumentacija, o pastoracija, šį terapinį motyvą transformuos pavadindami Kristų gydytoju, o nuodėmių atleidimą, pasitelkdami visa aprėpiančią alegoriją nuostabiausia muzika (pvz., plg. šv. Ambraziejaus De Iacob, II, 9, 39). 13 Anonimas (apie IV a. po Kr.?), Vit. Pyth., 16. 14 En in Ps 145, 5. 15 Garsioje eilutėje De vera religione Augustinas rašo: noli foras ire, 250 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Musica tota pas Die vą, ir Žo dis bu vo Die vas. [...] Vi sa per jį at si ra do, ir be jo ne at si ra do nie ko, kas tik yra at si ra dę (Jn 1, 1 3). Kris to cen tri nė pa jau ta per smel kia ir mu zi ki nius svars ty mus. An tai Au gus ti nui tik ra sis nu me rus ir for ma, pa gal ku ri ą vi sa su tver ta, yra Kris tus. Jis yra vi sa ko pa grin das, tik ro ji išmin tis ir tie sa 15. Jis yra tobu las ir ne su kur tas Tė vo pa veiks las ir kar tu pa veikslas, pa gal sa vo pa na šu mą ku rian tis pa sau lį 16. Po ke le to šimt me čių vie nas vie nuo lis jį pa va dins tik rą ja Tė vo mu zi ka 17. Štai į šios tie sos pa ži ni mą tu ri ves ti mu zi ka, ku riai jau na sis Au gus ti nas pa sky rė at ski rą trak ta tą ir ku riai ne li ko abe jin gas vi są gy ve ni mą. Lais vie ji me nai, pa sak jo, ga li gy dy ti sie lą, ta čiau tik ra sis gy dy to jas ne me nai, o Kris tus 18. Iš da lies ga li ma sa ky ti, jog toks mu zi kos su pra ti mas plė to ja si krikš čio niš kai in ter pre tuo jant an ti ki nę musi ca uni ver sa lis (vi suo ti nės mu zi kos) kon cep ci ją, ku rią pui kiai re ziu muo ja ir ga na aiš kiai ar ti ku liuo ja Bo e cijus mi nė ta me vei ka le De ins ti tu tio ne mu si ca. Čia Bo e ci jus įve da kon cep ci jas, ku rias gy vai pe ri ma vė les ni au to riai. Jis išski ria tris mu zi kos ka te go ri jas. Pir mo ji pa saulio mu zi ka (mu si ca mun da na), ku ri vi sų pir miau sia reiškia si pa čia me dan gu je, per ele men tų der mę ar ba me tų lai kų kai to je (I, 2). Jis pe ri ma pi ta go rie tiš ką sferų mu zi kos sam pra tą ir ar gu men tą, jog be si su kant sferoms sklin da har mo nin gi, ta čiau dėl įvai rių priežas -čių žmo gaus au sims ne gir dimi gar sai. Tie sa, ši be ga lo po etiška ir kar tu griežtai ma te ma tiška kon cepci ja mums ga li kel ti at lai dų juo ką dėl ši to kio nai vaus po žiū rio mums, ku riems dan giš kos sfe ros jau se niai išsisk laidžiu sios... Ant ro ji ka te go ri ja žmo giška mu zi ka (mu si ca hu mana) in tros pek ci jos rei ka lau jan ti mu zi kos ka te go ri ja, mat, pa sak mū sų au to riaus, žmo giš ką ją mu zi ką pati ria kiek vie nas, kas tik įsi skver bia į sa vo sa vas tį (I, 2). Tai ne pa liau jan ti, ta čiau ne gir di ma kū no ir sie los, sie los da lių, kū no da lių bei ele men tų der mė. Žmo gaus do ry bė, jo sie los in te gralumas, šven tu mas bus il gai niui taip pat in ter pre tuo ja ma mu zi ki niais pa vyzdžiais. Galiau siai, tre čio ji ka te go ri ja va di na mo ji in stru men ti nė mu zi ka (mu si ca in stru men ta lis) tai mu zi ka mums įpras ta pras me, gims tan ti su mu zi kos in stru men tųpagal ba 19. Vi sos kar tu jos ap ima re gi mą ir ne re gi mą pa sau lį, o kar tu iš sklin da po vi sas žmo giš kos veik los sfe ras. Gal būt dėl to Ka sio do ras (c. 485 c. 580) vei ka le Ins ti tu tio nes, skir ta me Vi va riu mo vie nuo lių ben druome nei, net apie dva si nį gy ve ni mą kal ba pa si telk da mas mu zi ki nius įvaiz džius bei šlo vi na mu zi ką, val dan čią dan gų ir že mę: Mu zi ka ap ima vi sus mū sų gy ve ni mo veiks mus: pir miau sia, kai vyk do me mū sų Kū rė jo prie sa kus ir ty ro mis min ti mis lai ko mės jo įsta ty mų. Ir vi sa da, kai kal ba me ar gir di me vi di nį gys lų pul sa vi mą, mu zi ki nių rit mų ga lia esa me su sie ti su har mo ni ja. Mu zi ka yra ge ro su re gu lia vi mo (mo du lan di) moks las (scien tia), ir jei mes kal ba me ge rai, esa me vi suo met su sie ti su šia dis cip li na. O kai at si duo da me sil pny bėms, pra ran da me ir mu zi ką. Dan gus ir že mė pa klūs ta jos aukš tes niems dės niams, jų ne bū tų be mu zi kos. Juk ir Pi ta go ras bylo jo, jog šis pa sau lis su kur tas ir val do mas mu zi kos ga lia (Inst., 2, 5, 2). Ka sio do rui svar bu pa ro dy ti ne tik in te lek tu a li nę, bet ir dva si nę bei prak ti nę mu zi kos gel mę, ku ri svar bi vienuo liui, pa sky ru siam vi są sa vo gy ve ni mą Die vo ieš koji mui ir kon tem plia ci jai. Ga li ma ma ny ti, kad mu zi ki niai vaiz di niai čia vi so la bo me ta fo ros, ta čiau ge rai pa sver ta an ti ki nė har mo ni jos kon cep ci ja čia ap si vel ka krikš čioniš ku rū bu. Kiek vė liau gy ve nęs Is pa ni jos vys ku pas Izi do rius Se vi lie tis apie mu zi ką kal ba pa ra fra zuo da mas ir pa pil dy da mas Ka sio do rą: pa sau lis su kur tas re mian tis gar sų har mo ni ja, mu zi ka pa ža di na žmo gaus jaus mus, ko vo to jams su tei kia ryž to, su stip ri na ir nu ra mi na dva sią, pa ke ri žvė ris (dar pa ma ty si me, kad Do vy do mu zi kavi mas ir Or fė jo mi tas įgis dėl ti po lo gi nės ir ale go ri nės Raš to in ter pre ta ci jos kris to lo gi nę di men si ją); mu zi kos rit mai glū di ir žmo gu je ir jo kū ne, ir do ry bė se, to dėl in teipsum redi, in interiorem hominem habitat veritas ( Neik išorėn, grįžk vidun, vidiniame žmoguje gyvena tiesa ). Įdomu pastebėti, kad Augustinas čia parafrazuoja šv. Paulių, kurio lotyniškame laiško Efeziečiams vertime skaitome: in interiorem hominem habitat Christus ( vidiniame žmoguje gyvena Kristus ). Augustinui ir Pauliui svarbu padaryti aiškią perskyrą tarp senojo ir naujojo, vidinio ir išorinio, kitaip tariant tarp tikinčio, apsivilkusio Kristumi ir netikinčio žmogaus. Tačiau mums svarbu ir dar štai kas: ši parafrazė reiškia, kad tiesa Augustinui yra asmuo, o ne kažin kokia beasmenė forma ar idėja. Kristus yra tiesa. Tad jau čia galime matyti labai svarbų krikščioniškos tiesos sampratos aspektą: krikščioniška tiesa nėra vien tik intelektualiais argumentais ar metodais pasiekiama amžina nekintama beasmenė esmė, o, kaip minėjau asmuo, Kristus. Toks tiesos supratimas turi gilių implikacijų dvasingumui, krikščioniško tobulumo idealui, kartu ir muzikinės propedeutikos interpretacijoms. 16 Plg. Ver rel., 11, 21; conf., 1, 7, 12; Serm., 117 ir kt. 17 Rupert von Deutz, De gloria et honore filii hominis super Matheum, IV. 18 Kristaus-gydytojo tema sutinkama, pvz., dešimtoje Augustino Išpažinimų knygoje. 19 Nors, tiesą sakant, čia vėlgi pasireikš specifinis mūsų autoriaus tikslas toliau einantys De institutione musica skyriai analizuoja toli gražu ne muzikos žanrus, stilius ar pan. ko galbūt būtų galima tikėtis, bet skaičiais besiremiančius matematinius intervalikos principus. Įdomu, kad Boecijus savo De inst. mus. išvardija šias tris kategorijas ir, im damasis iš pradžių paskutiniosios, taip ir nesugrįžta prie pirmųjų dviejų. Viena vertus, gali būti, kad tos veikalo dalies, kurioje aptariamos šios dvi muzikos dalys, nepasiekė mūsų dienų arba šis veikalas ne buvo baig tas. Kita vertus, D. S. Chamberlain mano, jog Boecijus vis tik grįžta prie musica mundana ir musica humana, tik kitur ir kitais pavidalais garsiojoje Filosofijos paguodoje, kalbėdamas apie muziką metafizi nė mis ir etinėmis kategorijomis; plg. Chamberlain, D. S., Philosophy of Music in the Consolatio of Boethius, in: Speculum, 1970, 45, p. 80 97. 20 Plg. Etymologiarum siue Originum libri XX, 3, 17, 1. 21 Leclercq, J., Regards monastiques sur le Christ au Moyen Age, Paris, 1993, p. 30. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 251

Auš ra Gri ga ra vi čiū tė joks ži no ji mas ne ga li bū ti pil nas be jos 20. Šie Izi do riaus ir Ka sio do ro mu zi kos pašlo vi ni mai yra sa vo tiška glos sa Bo e ci jaus De ins ti tu tio ne mu si ca pa raš tė se. Trys mu zi kos ka te go ri jos, ga li ma sa ky ti, ap ima viską, ir per jas mums at si ve ria sa vi ta mu si ca uni ver sa lis (vi suo ti nės mu zi kos) kon cep ci ja, ku ri il gai niui vė les nių ko men tuo to jų dė ka pa si pil dys mu si ca co e les tis (dangiško ji mu zi ka) bei mu si ca di vi na (die viško ji mu zi ka) kon cep ci jo mis. Per jas su si du ria me su li tur gi niu mu zi kos as pek tu. Čia li tur gi ja tu ri bū ti su pras ta kiek pla čiau, ne tik kaip žmo gaus at lie ka mas kul to ak tas, o kaip vi sos kū ri ni jos šlo vi ni mo gies mė. Į mu zi ką tiek in stru menti nę, tiek žmo giš ką, tiek kos mi nę žvel gia ma kaip į šlo vi ni mo įran kį ir bū dą bei die viš kos šlo vės liu dy to ją. Nuolat rei kia pri si min ti, jog ir pat ris ti nė je li te ra tū ro je, ir Vi du ram žių in ter pre ta ci jo se ne įma no ma įsi vaiz duo ti mu zi kos, me no ar gro žio kon cep ci jos at sie tai nuo fi lo sofi nio-te olo gi nio kon teks to, nuo tvir ti ni mo, kad pa sau lis yra to bu lai su rė dy tas, o mu zi kos funk ci ja sa vo ruožtu ne at sie ja ma nuo pas ta rų jų prie lai dų. MU ZI KI NĖS ŠV. RAŠ TO PRAS MĖS Op ti mis tiš kas po žiū ris į mu zi ką kaip ke lią į tie są, kaip ypa tin gą ži no ji mo for mą, ga lin čią at skleis ti pa sau lio Kū rė jo už mo jus ir jo su kur to pa sau lio di dy bę sva rios te mos, pa grįs tos fi lo so fi niu at spal viu nu spal vin tų te ologi nių ap mąs ty mų rė muo se, ta čiau yra skir tas tik ge rai pa si kaus čiu siam in te lek tu a lui. Tuo tar pu nežino mo Vi du ramžių vie nuo lio žvilgs nis į Nu kry žiuo tą jį mums at sklei džia vi sai ki tą ke lio di men si ją. Ne tiek fi lo so fi nė spe ku lia ci ja svar bi iš ga ny mo ir krikš čio niš ko jo to bu lu mo ke ly je, kiek Die vo Žo džio, įsi kū ni ju sio, nu kry žiuo to ir pri si kė lu sio, slė pi nio me di ta ci ja ga li iš lais vin ti ir ves ti į krikš čio niš ką jį to bu lu mą. Štai kaip jis kal ba (pa tei kiu Je a no Lec lerc qo pa teik tą dar ne re da guo to ir ne pub likuo to ran kraš čio iš trau kos ver ti mą): Nu kry žiuo ta sis yra to bu lu mo kny ga ir to bu la vienuolių re gu la, at skleis ta taip, jog jo je ga li ma iš skai ty ti aukš čiau sio jo to bu lu mo pa grin dus. [...] Nu kry žiuo tasis Kris tus yra kny ga, iš ku rios kiek vie nas krikš čio nis ga li mo ky tis sep ty nių lais vų jų me nų, ku rių pa de da mas jis iš lais vi na mas iš sep ty nių vel nio ža ban gų. 21 Šis ne ži no mas au to rius tar si atai di ir trans for muoja Au gus ti no gy ve ni mo pa bai go je pa sa ky tus žo džius, ku riais jis gai li si taip pa gar biai žvel gęs į Pi ta go rą ir tiek daug dė me sio sky ręs lais vie siems me nams, ku rių neišma no tiek daug šven tų jų, o tie, ku rie juos iš ma no, nėra šven ti 22. Jau na sis Au gus ti nas sa vo kaip fi lo so fo ir teo lo go kar je ros pra džio je pa ra šė vei ka lą Apie tvarką (De or di ne), ku ria me, pa si telk da mas ne op la to ni nę metafi zi ką, mė gi no at skleis ti vi di nę lais vų jų dis cip li nų, galin čių ver žlioms ir Die vą my lin čioms sie loms 23 paro dyti Die vo tvar ką, bū ti ny bę. Mat, kaip jis ta da manė, be šių dis cip li nų iš ma ny mo ne įma no ma pa siek ti tik ros lai mės, ku ri yra ne kas ki ta, o Die vo pažinimas. Vis dėl to nors vė ly va sis Au gus ti nas ga na skep tiš kai žiū -ri į laisvų jų me nų bū ti ny bę, jis ne nei gia jų nau din gu mo: jie naudoti ni tiek, kiek pa de da ge riau su pras ti Šv. Rašto prasmes 24. Taip lais vie ji me nai tam pa eg ze ge zės pa gal bi nin kais 25, o krikš čio niš ko jo Ap reiš ki mo švie so je mu zi ki niai svars ty mai įgy ja eg ze ge ti nį, kris to cen tri nį ir li tur gi nį po būdį. Gre ta ap tar tos spe ku lia ty vios tra di ci jos sklei džia si ki ta, sim bo li nė-ale go ri nė, be si re mian ti Šv. Rašto, dažniau siai psal mių, žodžiu. Dažnai sim bo liais tap da vo įvai rūs Šv. Rašte su tin ka mi in stru men tai ar ki tos mu zi ki nės re a li jos. Jos vi suo met nu kreip tos į ge res nį at pir ki mo slė pi nio su pra ti mą. Ta čiau šis sim bo li nis-alego ri nis mąs ty mas to li gra žu ne bu vo at sie tas nuo anksčiau mi nė tų mu si ca uni ver sa lis kon cep tų bei nuo kai ku rių mi ti nių ele men tų, ypač kai Kris tus die viš ka sis Lo gos bu vo vaiz duo ja mas kaip vi są vi sa tą t var kin gai su sty guo jan -tis ir har mo ni zuo jan tis dai nius. Kris tus, per ku rį vi sa su kur ta dan giš ka sis mu zi kan tas, tikra sis Do vy das, tik ra sis Or fė jas, ne pa būgs tan tis mir ti iš mei lės ir nu žengti į pra ga rus, su tvar kan tis pa sau lį, sa vo mu zi ka iš ve jan tis pik tuo sius de mo nus ir žmo gų pri ke lian tis naujam gy ve ni mui. Jo su kur ta me žmo gu je es ti ta pa ti visuo ti nė har mo ni ja, pir mi nis gro žis, ku ris at ku ria mas mir ti mi ir pri si kė li mu. Šias te mas vaiz džiai plė to ja Kle men sas Alek san drie tis, ku ris be ne pir ma sis krikš čio nių tra di ci jo je taip pla čiai var to jo mu zi ki nius įvaiz džius: Pa sau lį jis su tvar kė pai sy da mas ma to, o gai va lų di so nan są pa len kė są skam bio dis cip li nai, kad vi sas pa sau lis tap tų dar ni har mo ni ja. [...] Ir ši ty ra gies mė, pa lai kan ti pa sau lį ir su de ri nan ti vi sas bū ty bes, iš dėsčiu si nuo cen tro iki pat pa kraš čių ir nuo pa kraš čių iki pat cen tro, šią vi su mą su tvar kė ne pa gal tra kiš ką mu zi ką, pa na šią į Ju ba lo 26, bet pa gal tą tė viš ką Dievo va lią, ku rios taip ug nin gai sie kė Do vy das. Ir šis Do vy do pa li kuo nis, bu vęs dar prieš Do vy dą, Die vo 22 Retractationes, I, 3. 23 De ordine, II, 7, 24. 24 Plg. De doctrina christiana, II, 18. 25 Panaši ir Kasiodoro laikysena. Jo nuomone, laisvieji menai vertingi tiek, kiek padeda suprasti Šv. Raštą, ir tai gerai atspindi jo Psalmių komentaras, kurio paraštėse jis nuolat nurodo į įvairias laisvųjų menų disciplinas (žr. Hadot, I., Arts liberaux, 191). 26 Trakišką čia kalbama apie Orfėjų Trakiškį; Jubalas protėvis visų grojančių lyra ir trimitu (plg. Pr 4, 21). 252 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

Musica tota Žo dis, pa nie ki nęs ly rą ir ki ta rą, šiuos be dva sius instru men tus, Šven to sios Dva sios pa de da mas sut var kė mū sų pa sau lį ir ypač šį ma žą jį pa sau lį, žmo gų, jo sie lą ir kū ną: šiuo tūks tant bal siu in stru men tu jis gar bi na Die vą ir gie da pats, pri tar da mas šiuo žmo giškuo ju in stru men tu, nes man esi ki ta ra, flei ta ir šven to vė. Ki ta ra dėl ta vo har mo ni jos, flei ta dėl ta vo ato dū sių, šven tyk la dėl pro to. Nes vie na vir pa, ki ta kvė puo ja, o tre čia ja me glau džia si Vieš pats. Taip Do vy das, ka ra lius ir ki ta ris tas, apie ku rį kal bė jo me kiek anks čiau, mus pa kvie tė su ras ti tie są, nu sig ręž ti nuo sta bų. De mo nus jis iš vai kė sa vą ja tie sos mu zi ka: juk ir Sau liui esant ap sės tam, jis gie do jo ir jį iš gy dė. Vieš pats į šį nuosta bų in stru men tą žmo gų įkvė pė sa vo dva sią ir su kū rė jį pa gal sa vo pa veiks lą. Jis [Vieš pats] taip pat yra Die vo in stru men tas, vi sas har mo nin gas, dar nus ir šven tas, ne že miš ko ji iš min tis, dan giš ka sis Žodis ( Pro trep ti kas, 1, 5, 1). Šia me Kle men so Pro trep ti ko frag men te ge rai at sispin di mu si ca uni ver sa lis kon cep ci ja, su ku ria su si dū rėme kiek anks čiau, su si pin da ma su ale go ri niu gi lių jų Šv. Raš to pras mių ieš ko ji mu. Kle men tas ne nei gė fi lo so fi nio pa ži ni mo tei kia mos nau dos ir pri pa ži no pro pe deu ti nę ma te ma ti nių me nų funk ci ją, ta čiau jam daug svar biau bu vo su pras ti krikš čio niš ko jo ap reiš ki mo tie -są ir gyven ti jos švie so je. Dėl to, vie na ver tus, jis kvietė ki taip pa žvelg ti į mu zi ką, ar šiai pa si sa kė prieš pa go niš kas links my bes ir, ki ta ver tus, kū rė mu zi ki nė mi s ale go rijo mis pag rįs tą sim bo lių pa sau lį 27. Tai gi gre ta die viš ko mu zi kan to Kū rė jo ir At pir kė jo mo ty vo, ku ria me su si lie ja mu si ca uni ver sa lis kon cepci -ja ir ti po lo gi niai bib li nės eg ze ge zės pa veiks lai, su si du riame su gau sia ale go ri ne mu zi kos in stru men tų sim bo li ka. Čia tri mi tas tam pa ga lin gu Ge ro sios Nau jie nos skel bi mo bal su, ki ta ra Kry žiu mi, de šimt sty gis psal te riu mas de šim ti mi Die vo įsa ky mų ar nau jo jo ti kė ji mo žmo gu mi 28. Ypač po pu lia rūs ki ta ros ir psal te riu mo vaiz di niai i ma reikš ti anks ti pra dė tas skir ti ak ty vio jo ir kon tem pliaty vio jo gy ve ni mo for mas, kur pir me ny bė vi sa da tei kiama kon tem plia ci jai... O dan giš ko sios Je ru za lės gar bė ir am ži no jo po ky lio sce nos, kur di džiau sio džiaugs mo prie žas tis yra Vieš pa ties ar tu mas, yra, ga li ma sa ky ti, pui kiai or kest ruo ti mu zi ki niai pa veiks lai su to bu la ti kin čių jų san tar ve ir do ry bių der me, su an ge lu ir šventų jų cho rais, nuo la tos gie dan čiais am ži ną ją Die vo šlo vę ir ga ly bę. Sun ku pa mi nė ti vi sus mu zi ki nius įvaiz džius, ku rių ga li ma ras ti Baž ny čios Tėvų ir jų Vi du ram žių se kė jų raš tuo se. Kiek vie na Šv. Raš to ei lu tė tūks tan čius kar tų tūks tan čiais lū pų in ter pre tuo ja ma ir tiek pat kar tų ty liai ap svars to ma sie kiant su pras ti kiek vie ną Iš ga ny mo slė pi nio is to ri nę ir ale go ri nę pras mę. Lie ka tik pa mi nė ti, kad mu zi ki nė sim bo li ka už ima to li gražu ne Jesės medis. Miniatiūra iš XV a. rankraštinio brevijoriaus pas ku ti nę vie tą, at spin dė da ma tam tik rą pa sau lė vo ką, su teik da ma šioms in ter pre ta ci joms gel mės ir žave sio. Kris to cen tri nė pa sau lė vo ka yra Vi du ram žių mu zi kinės min ties (kaip, be je, ir vi sos Vi du ram žių kul tū ros) cent ras. Ta čiau apskritai žiū rint, fi lo so fi nės Vi du ram žių mu zi ki nės spe ku lia ci jos pui kiai de ra prie ben dros Vakarų mu zi kos is to ri jos li ni jos, iš ku rios be ne la biau siai iškren ta Ro man tiz mo epo cha, ak cen tuo jan ti mu zi kos ira cio na lu mą ir aukš čiau vis ko ke lian ti sen ti men ta lu mą. Ro man tiz mas pa da rė di džiu lę įta ką da bar ti niam mu zikos su pra ti mui, ir daž nai kal bant apie mu zi ką ne są monin gai var to ja mos ro man ti nės ver ti ni mo kli šės. Ta čiau pas ta ruo ju me tu vis la biau at sig rę žia ma į iki roman ti nes mu zi kos ra cio na lu mo, ma te ma tiš ku mo te mas, ieš ko ma mu zi kos pras mių, pra noks tan čių gir di mo feno me no ribas. Pa žvel gus į mū sų au to rių ar gu men tus to kia, net gi au sims ne gir di ma mu zi ka, nė ra pa ra doksas. 27 Giesel, H., Studien zur Symbolik der Musikinstrumente im Schriftum der Alten und Mittelalterlichen Kirche, (Von den Anfang bis zum 13. Jahrhundert), Regensburg, 1978, S. 46. 28 Plg. Ambraziejus, Explanatio psalmorum XII, Ps 40, 40, 1. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 253

ceterum censeo... Ar amo ra lu bū ti re ak cio nie riu mi? Mantas adomėnas Vie nas įdo mes nių re gi nių da bar ties in te lek tu a li nia me kraš to vaiz dy je yra ka te go riš ku mas, su ku riuo at vi ru mą bei to le ran ci ją iš pa žįs tan ti pa sau lėžiū ra at me ta kiek vie ną nuo sek les nį iš šū kį nu si sto vė ju sios, do mi nuo jan čios ide o lo gi jos ver ty bėms. Da bar ti nio li be ra laus bei pliu ra lis tinio dis kur so leis ti ny bės ri bas ne sun ku iš mė gin ti, pa vyz džiui, pa si sa kius apie eu ta na zi jos ar klo na vi mo nu si kalsta mu mą, ar ba pa prieš ta ra vus, kad ho mo sek su a lų po roms bū tų su teik tos tos pa čios tei sės kaip ir nor ma lioms šei moms, nes tai ar do pa čią šei mos sam pra tą, ar ba tei giant, kad kon sti tuci nė mo nar chi ja sta bi les nė ir ra ciona les nė san tvar ka ne gu de mok ra ti ja. Iš syk pa si pi la kal ti ni mai fa na tiz mu, obs ku ran tiz mu ir an ti de mok ra ti niais sen ti men tais. Tai tik keli pa dri ki pavyz džiai klau si mų, ku rie au to ma tiš kai ir nuo sek liai iš stu mia mi už dis ku si jos ri bų li be ra lio je ap lin ko je. Bet ku ris ban dy mas kves tio nuo ti da bar ti nę mo ra li nę-po li ti nę san klo dą, bet ku ris mė gi ni mas kri tiš kai ir nuosek liai įver tin ti jo je tvy rančią idė jų, vaiz di nių, są vo kų ir emo cingų šū kių su maiš tį ne iš ven gia mai įvar di ja mas kaip fa šiz mas, re ak ci ja ar dik ta tū ra. Tur būt kiek vie na me diskur se esa ma są vo kų, kurios dis ku si jo je pa si ro do kaip ne atre mia mas, ga lu ti nis ar gu men tas ar nuosp ren dis. Po li ti kos moks luo se, o ir šiaip po li ti ka min tan čio je kal bė se noje, to kios są vo kos yra de mok ra ti ja, lais vė, žmo gaus tei sės, ly gios ga li my bės, ly giai kaip ir ne igia mos ra siz mas, prie var ta, re ak ci ja. Tai pra smių apy kai tos be są ly giš kos ver tės, dis kur so pa sau lio ri bo žen kliai; jų tu ri nys lie ka ana pus dis ku si jos bei po le mi kos. Žmo gaus tei sės vi sa da ge rai, o prie var ta vi suo met žy mi ką nors ne igia ma. Šių są vo kų siste min gas ap ta ri mas drau ge bū tų ir sa vi ta da bar ti nio po li ti nio dis kur so kar tog ra fi ja. Jo re zul ta tas, ko ge ro, ga lė tų pa si ro dy ti vi sai įdo mus, gal net fan tas tiš kas, kaip ir anks ty vie ji pa sau lio že mė la piai, ap gy ven to ir pažįs ta mo pa sau lio pa kraš čiuo se laipsniškai per si lie jan tys į mi tą: pa na šiai ir dau gu mos šių są vo kų var to sena sa vo struk tū ra pri me na mi ti nį At lan tą ar tris že mę lai kan čius ban gi nius. Vie nas po li ti nės fi lo so fi jos už da vi nių bū tų de mi to lo gi zuo ti šias są vo kas. Ta čiau bet koks ban dy mas de mi tolo gi zuo ti (pa vyz džiui, mė gi ni mas išsi aiš kin ti, ko dėl de mok ra tiš ku mas tu rė tų bū ti lai ko mas tie sos kri te ri jumi) ape liuo ja į is to ri nę per spek ty vą, į žmo ni jos pa tir tį, ne iš si ten kan čią ke lių pas ta rų jų de šimt me čių ide o lo gi nė se tik re ny bė se ir ne re tai joms prieš ta raujan čią. Šio je vie to je ima ryškė ti pra ra ja, žio jin ti ne tiek tarp li be ra laus ir kon ser vaty vaus lek si ko no, kiek tarp dvi ejų skir tin gų mąs ty mo bū dų ar žan rų. Vie no je pu sėje pa žan gos ir prag ma tiz mo ide o lo gi ja, ver ti nan ti įvy kius pa gal tai, kiek jie pri ar ti na kaž kur at ei ty je glū din tį tei sin gu mo, ly gy bės ir iš tek liaus ide a lą. Priešais ją kon ser va ty vi mąs ty se na, sie kian ti ap ri bo ti li be ra liz mo he ge mo ni ją ieš koda ma at ra mos pra ei ty je, kur dau ge lis li be ra lių dog mų ne tik ne ga lio jo, bet, jei ga li ma taip sa ky ti, ne ga lio jo itin pro duk ty viai. Pa sak jos, bū tent isto ri nė se žmo ni jos pa tir ties for mo se at si sklei džia tam tik ros uni ver sa lios tie sos apie žmo gų, žmo nių san ty kius bei vi suo me nę. Kon ser va ty vi kri ti ka iš ke lia ir mora li nių ab so liu tų klau si mą. Pa vyzdžiui, mo ra liai ne va neut ra lus ly ti nių ma žu mų tei sių rei ka la vi mas perfor mu luo ja mas kaip klau si mas apie ben drą jį gė rį ir mo ra li nius tų ma žu mų veik los met me nis, o sa pa lio ji mai apie tei sę pa si rink ti orią ir be skaus mę mir tį at me ta mi ape liuo jant į eu tanazi jos mo ra li nę pri gim tį ir eu ta nazi jos prak ti kos pa sek mes vi suo me nės mora li niam au di niui. Kaip ma ty ti iš Olan di jos prak ti kos, pa tys krau piausi eu ta na zi jos kri ti kų per spė ji mai ir nuo gąs ta vi mai jau ima pil dy tis. Ta čiau ape lia vi mas į mo ra li nius abso liu tus ir pra ei ties pa tir tį ne iš ven giamai ap kal ti na mas re ak cin gu mu. Tai, li be ra laus dis kur so po žiū riu, sa vai me amo ra li lai ky se na, ku rios amo ra lu mas nie kais pa ver čia jos ša li nin kų ar gumen tus. Pa kan ka pa žiū ras pa va din ti re ak cin go mis, ir sam pro ta vi mų se ka, te gul ir griež čiau siai su ręs ta, nu sto ja ga lio ju si, kri ti ka at šim pa, o pa žiū rų tu rė to jas ima tei sin tis bu vęs ne teisin gai su pras tas, mat ūmai pa si jun ta esąs kal ti na mas pik ta da ry be, ku rią bui ti nia me lyg me ny je ati tiktų ne bent ne kal tų vai ku čių su spar dy mas. Papras tai dis ku si ja tuo ir bai gia si, nes re ak cin gu mas amo ra li, ne at sa kin ga po zi ci ja au to ma tiš kai at si du ria anapus bet ko kio ra cio na laus bei rim to ap ta ri mo ga li my bių. Čia pa mė gin siu pa ro dy ti, kad yra at virkš čiai re ak cin ga lai ky se na ne tik nė ra amo ra li, maža to, da bar ties są ly go mis ji vie nin te lė at sa kin ga ir nuo sek li kon ser va ty vi po zi ci ja. Re ak cin gos lai ky se nos amo ra lu 254 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

mas ir ne at sa kin gu mas ne va glūdin tis da bar ties at me ti me, ne re a lių pra ei ties ide a lų vai ky me si, at si sa kyme pri pa žin ti is to ri nę lo gi ką bei visiškai nau jos is to ri nės epo chos rei ka lavi mus. Ir iš tie sų ra di ka liai is to ri zuo tos są mo nės išjaud rin tas, vis grei čiau bė gan čių įvy kių ap svai gin tas pro tas jau čia si keis tai pa var gęs ir izo liuo tas, at si li kęs, pra ra dęs ry šį su tikro ve bei dau gu ma jį su pan čių žmo giškų jų bū ty bių, už si spy rė liš kai, be ato dairiš kai tvir tin da mas tas ki ta dos gal ir svar bias, ta čiau nū nai, re gis, bevil tiš kai pa se nu sias ir ne be ak tu a lias suž lu gu sių ti kė ji mų tie sas. Kaip tie Bur bo nai, ku rie per vi sus me tus nuo Re vo liu ci jos iki Res tau ra ci jos nie ko ne pa mir šo ir nie ko ne iš mo ko klasi ki nis egois ti nės is to ri nės sa vi ma nos pa vyz dys. To kia sa vi jau ta tik su stip ri na li bera liz mo trium fą, pa ro dy da ma, kaip gi liai mū sų lai kiš ku mo bei is to riš ku mo sam pra ta per smelk ta pa žan gos ide ologi jos, o mąs ty mui tik ru mą tei kia nebe įsi pa rei go ji mas tie sai, bet dau gu mos pri ta ri mas. Leng vai nu si lei džia ma lo zun gams, pa mirštant, kad ki ta dos to kiais pat šū kiais bū da vo ra gi na ma da ly vau ti na cių eg ze ku ci jo se, sto ti į ko mu nis tų par ti ją ar už si ver buo ti KGB: Ne būk kvai las, ne gy venk praei ti mi, ta vo ide a lai at gy ve nę, nuo šiol vis kas bus vi siš kai ki taip. Ta čiau re ak cin ga nuo sta ta iš tie sų at me ta ne tiek da bar tį, kiek be są lygiš ką da bar ti nės pa dė ties le gi ti mumą. Abi pa sau lė žiū ri nes nuo sta tas ski ria bū tent ne vie no das san ty kis su da bar ti mi, skir tin ga is to ri nių laikų grama ti ka. Li be ra liz mas da bar tį trak tuo ja kaip ga li my bę iš pra ei ties su var žy mų iš trūk ti į at ei tį, da bar tis gi jam yra impe ra ty vi pra ei ties at žvil giu. Ta čiau da bar tis, kaip ma ty ti iš mi nė tų pa vyz džių, kar tais ga li bū ti vi siškai ki to niš ka dar ir to dėl, kad yra ra dika liai de for muo ta. Dar ne ži nia, kaip is to rija iš spręs li be ra liz mo pro jek to by lą ta čiau ypač da bar anaip tol ne aki vaizdu, ar tik rą jį epo chos vei dą ge riau at spin di tie vi suo ti nės ly gybės, tai kos bei ge ro vės vaiz di niai, ar ceterum censeo... da bar ties vi suo me ni nės ten den ci jos, ku rias Po pie žius pa va di no mir ties kul tū ra. Ki ta ver tus, kon ser va tiz mas ir reak ci ja lai ko pra ei tį itin svar bia, net gi pri vi le gi juo ta di men si ja; da bar ties spren di mų iš ta kos glū di žmo giš ko sios eg zis ten ci jos is to riš ku me. Ta čiau juos ski ria tra di ci jos sam pra ta. Bur ke o su for mu luo tas kla si ki nis kon ser va tiz mo mo de lis tu ri dau gy bę pri va lu mų. Jis su si jęs su prie lai da, kad gi liau sios vi suo me ni nės tvar kos lo gi kos ne įma no ma su vok ti, ji aukščiau pa ski ro žmo gaus ir jo is to riš kai ri bo to ra cio na lu mo. Užuot mė gi nus tą su dė tin gą dau ge lio kar tų sta ti nį re for muo ti pa gal pa ski ro in di vi do, asme nų sam bū rio ar net gi vie nos ku rios kar tos su vo ki mą bei įsi vaiz da vi mą, tra di ci ją rei kia ser gė ti ir puo se lė ti, nes tik ji įga li na įpras min ti da bar tį ir veik ti jo je. Tra di ci ja šio je sam pra to je pa si ro do ne ly gi nant go ti ki nė ka ted ra dau gy bės ano ni miš kų kū rė jų veiklos iš da va, kur kiek vie na kar ta šį tą pride da ir pa kei čia, kur kiek vie no staty tojo at sa kas į lai ko iš šū kius įsi lie ja į laips niš ką or ga niš ką rai dą, o sta ti nio pavi da las is to ri jos bū vy je vis to bu lė ja, da ro si bran des nis ir ar tė ja prie te los, ku ris nežino mas nė vie nam sta ty tojų. Sam pra ta la bai pa trauk li. Ta čiau kon ser va ty vi nuo sta ta ne ap sau go ta nuo vi di nės ero zi jos de struk ty vių is to ri jos ga lių aki vaiz do je. Trum pai ta riant, jos sil pny bė ta, kad kla si ki nis kon ser va tiz mas ne iš ven gia mai ar bitra lus ir ne kri tiš kas kon ser vuo ja mos tra di ci jos tu ri nio at žvil giu. Ki taip nė ne ga li bū ti, nes ši sil pny bė su si jusi su vie nu es mi nių kon ser va ty vios nuo sta tos pri va lu mų: kon ser va tiz mas at me ta ga li my bę, kad įma no mas kažin koks ant lai kiškas, an ti sto ri nis po žiū rio taš kas, iš ku rio žvel giant ga li ma bū tų ne klys ta mai įver tin ti tra di ci jos san dų ly gi na mą sias ver tes, ir ap si spręs ti vie nus pa lik ti, o ki tus at mes ti. Ta čiau taip tra di ci ja tam pa it ko kios šven to sios pro se nių tie sos, ku rių pa ti se na tis yra au ten tiš ku mo ir ver tės ga ran tas. Ta čiau kas nu tin ka tuo met, kai tra di ci ja iš kreip ta? Ir kaip ma ty ti, ar tra di ci ja, ku riai tar nau ja ma, yra tei sin ga? Pa sy vus kon ser va tiz mo san ty kis ne tik ne pa jė gus ap sau go ti nuo tradi ci ją iš vi daus ar iš orės de formuo jan čių ten den ci jų, nuo sek liai laikan tis jo prie lai dų, ši to kius klau si mus bū tų sun ku ir iš kel ti. To kiais at ve jais rei ka lin ga tra di ci ją ap mąs tan ti fi lo sofi ja kaip ne pri klau so ma ins tan ci ja, ku ri, net gi pa tvir tin da ma tra di ci jos ga lio ji mą, bū tų jos at žvil giu su ve reni. Šis klau si mas dar aštriau išky la tais at ve jais, kai da bar tis yra ne abejo ti nai iš kreip ta, o tra di ci ja nu trū ku si kaip da bar ti nė Lie tu vos būk lė. Ką kon ser vuos, ko kią tra di ci ją ser gės kon ser va to riai? Ne abe jo ti na, kad šiuo at ve ju jų ver ty bės ir veik los gai rės bus re ak cin gos: vals ty bės ir vi suo me nės at sta ty mas, mo ra li nės ir po li ti nės tra di ci jos at kū ri mas, grą ži ni mas to, kas kar tą jau eg zis ta vo, bet bu vo priešiš kų jė gų at im ta, su griau ta ir leis ta ap žel ti pik tžo lė mis. La bai svar bu su vok ti, kad apie jokį pa sy vų, neut ra lų, or ga niš ką konserva tiz mą mū sų są ly go mis kal bėti ne įma no ma. Kai kon ser va tiz mas su pran ta mas kaip an ti-ide o lo gi nė ide o lo gi ja, o re a liai eg zis tuo jan čios kon ser va tyvių ver ty bių tra di ci jos nėra, jo ta pa ty bė su yra ir pa si da ro at vi ra ar bit ralioms, net gi prieš ta rin goms in ter pre ta ci joms. At si sa ky da mi po zity vių bei presk rip ty vių (ir šia pras me re ak cin gų) po li ti nių bei mo ra li nių ide a lų, kon ser va to riai ri zi kuo ja ne jučio mis per si im ti ki to mis ide o lo gi jo mis, ku rių skir tu mo nuo kon ser va tiz mo ne ma ty ti iš tir pu sios kon ser va tiz mo ta pa ty bės fo ne. Tik taip ga li ma pa aiškin ti, pa vyz džiui, ga ju mą po žiū rio, jog eko no mi nis li be ra liz mas esąs cen tri nė kon ser va tiz mo dog ma. (Be abe jo, turbūt pa grin di nė da bar ti nio lie tu viš ko kon ser va tiz mo pro ble ma yra ta, kad juo itin daž nai pa si va di na ap skri tai ne ap mąs ty tas sin kre tiš kas sve ti mos pa tir ties ir sveti mos ek lek tiš kos ideo lo gi jos pe rėmi mas.) Tra di ci jai at kur ti rei kia mo de lio ta čiau kur ir kaip jį ras ti? Sve timą pa tir tį nu ko pi juo ti daž niau siai NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 255

ne įma no ma dėl ra di ka liai skir tin gų, iš ties uni ka lių kraš to są ly gų. Ta čiau tai ne reiš kia, kad ne ga li ma daug ko pa simo ky ti nors ma ne ža vi tie ino va to riai, ku rie uo liai ima si Ry tų Eu ro po je dieg ti, pa vyz džiui, bri tiš kos mo kyk lų re for mos pa tir tį po to, kai ji vi so mis pra smė mis suž lug dė švie ti mo sis te mą pa čio je Di džio jo je Bri ta ni jo je. Kur ti vi suo me nės mo de lį in abst rac to neleidžia pir miau sia tie su me ti mai, ku rie vi sų pir ma ir pa da rė pa trauk lų kon ser va tiz mą, ne leis da mi pa si duo ti uto pi jų, iš pirš to iš lauž tų vi suo me nės mo de lių bei ra di ka lių per tvar kų ža vesiui. Va di na si, de ra pra dė ti dai ran tis į eg zis ta vu sius vi suo me nės su tvar ky mo mo de lius ir eg zis ta vu sias tra di ci jas. Tad esa me pri vers ti bū ti is to ricis tai pri vers ti ieš ko ti is to ri nės iš raiš kos, is to ri nio pa vi da lo, ku ris bū tų ar ti mes nis sie kia my bei ne gu esa mo ji vi suo me nės pa dė tis. Ta čiau drau ge pri va lu už si im ti ir to pa vida lo kri ti ka bei įver tin ti esa my bės po ten cia lą kaip ir kiek ji ga li bū ti pri ar tin ta prie sie kia my bės ir prie jos grą žin ta. Po li ti nis mąs ty mas tu ri vyk ti per is tori nį mo de lį, ku ris bū tų mū sų ta pa ty bės da lis, ant raip san ty kis su juo ne įma no mas. Tai kon ser va tiz mas aukš tes ne pras me siek ti da bar ty je at kur ti mū sų tik rą ją tra di ci ją, ge res nę ir to bu les nę, ne gu jos gal būt is to riš kai bū ta. Re zul ta tas ne bus pa na šus į tą tra di ci ją, į ku rią žval gė mės, ta čiau pa tys at ku ria mie ji veiks mai gal būt ceterum censeo... pa liks tik ro vė je žy mes, pa dė sian čias at si lai ky ti prieš lau kian čio ne aiš kaus šimt me čio iš mė gi ni mus. Kon kre čiai kal bant, mums tok sai is to ri nis mo de lis duo tas prieš ka rio Lie tu vos tra di ci jo je: jai te be pri klauso me, jai te be sa me vis ką ar be maž vis ką sko lin gi. Kol kas dar te be į mano ma tą gi lu mi nį tęs ti nu mą pa vers ti tik ro vę for muo jan čiu prin ci pu, dar te be gy vi žmo nės, su for muo ti tos santvar kos ar pa šauk ti jos be tar piš ko ai do; mu myse te be gy vi jos ide a lai, kal ba ir ins ti tuci jos. Tai gi iškreip tos tra di ci jos aki vaizdo je bū tent re ak ci ja yra vie nin te lė at sa kin ga ir vie nin te lė įma no ma po zici ja. Jos vei ki mo lau kas yra da bar ty je, is to ri jo je, o ide a las ne kon kre tus pra ei ties is to ri nis pa vi da las, bet kur kas su dė tin ges nis san ty kių komplek sas, ku rio ašis re mia si is to ri jon ir drau ge ją trans cen duo ja. Re ak ci nė nuo sta ta fi lo so fiš kes nė ne gu pa sy vus kon ser vatiz mo san ty kis. Tai vėl gi anaip tol ne reiš kia, kad kon ser va tizmas prak ti ko je daž nai ne įgy ja re akcin gų bruo žų čia mė gi nau ap tar ti ne tiek em pi ri nius po li ti nius fe no me nus, kiek iš gry nin tas te ori nes nuo sta tas. Iš ties lais vi ir at vi ri tie sai ga li me būti tik tuo met, jei fi lo so fi nį ieš ko ji mą pra de da me ne su spen duo da mi Die vo klau si mą, kaip to rei ka lau ja im pe raty viai neut ra li da bar ties pa sau lė žiū ra, bet vei kiau su spen duo da mi pa čią tą da bar ties ide o lo gi nę he ge mo ni ją. Mat nėra už ti kė ji mą anks tes nės lais vos būk lės ar vei kiau ta lais vė nie ko bend ra ne tu ri su pa ža dė tą ja tie sos tei kia ma lais ve. Pra dė ti pa ieš ką suspen da vus ti kė ji mą reiš kia iš anks to ap spręs ti jos re zul ta tą; tai at vi rumas at vi ru mui, ku ris vėl gi at vi ras tik sau pa čiam. Kur kas au ten tiš kes nė nuo sta ta su spen duo ti va di na mą jį pa sau lį, o su juo ir vy rau jan čios dabar ties ide o lo gi jos pri mes tus prie ta rus apie tai, kas su da ro fi lo so fi nių pa žiū rų lais vės pa ma tą. Tai ir bū tų re ak ci nio san ty kio iš raiš ka fi lo so fi nė je plotmė je, o drau ge ir at sa kas į li be ra lų jį po li ti nio ko rek tiš ku mo rei ka la vi mą: re ak cin gą nuo sta tą le gi ti muo ja ne dau gu mos bal sai ar žmo nių no rai, bet at sa ko my bė prieš tą tik ro vę, ku ri pa si ro dė pa sau liui kaip pa pik ti ni mas ir ab sur das, su nai ki nan tis iš min tingų jų iš min tį ir nie kais pa ver čian tis gud rių jų gud ry bę (1 Kor 1, 19). * * * Ar jūs iš tie sų taip la bai pri klauso te l An cien Rйgi me, pa klau sė jis šyp so da ma sis, kad net gi ti ki te la gra ce de Dieu? Dak ta re, pa sa kiau aš, ga liu jums at sa ky ti taip, kaip kad ma no bičiu lis, šve dų ak to rius, at sa kė kai jo pa klau siau, ar ti ki į Die vą: Esu di dis ir bai sus skep ti kas, ta rė ji sai, aš ne ti kiu į nie ką ki ta. Isak Di ne sen (Ka ren Bli xen) Da gu er ro ty pes 256 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

apžvalgėlės Sòtarewicziaus ani ma ci ja Len kų ins ti tu to Vil niu je su reng tos III len kų ki no sa vai tės fo ne iš si sky rė ki no ma gu ti tu luo ja mo Wùa dys ùa wo Sta re wicziaus (1882 1965) ani maci jos ret ros pek ty va ( Skal vi jos ki no te at ras, 04 29 30). Šia pro ga ALF su reng ta moks li nė kon fe ren ci ja, per LTV pa ro dy tas apžval gi nis fil mas. Var šu vos Na cio na li nės fil mo te kos 160 mi nu čių anks ty viau sios erd vi nės ani ma ci jos ko lek ci jo je ir chres to mati niai ( Žiogas ir skruz dė lė, 1912), ir net žino vams mažiau gir dė ti dar bai ( Bel gi jos le li ja (1915) į vabz džių pa sau lį per kel ta Pirmojo pa saulinio ka ro is to ri ja, ar Ki no ope ra to riaus kerštas (1912) fleg ma tiš kų va ba lų at kur ta ko miš ka ne iš ti ki my bės ir pavy do dra ma). Ne ži nia, ar Sta re wi czių nors kiek veikė niū rio ji Kaf kos Me tamor fo zė ; jei to kio povei kio ir bū ta, jį tur būt nu stel bė aist ra en to mo lo gi jai ir pa gar ba gam tai pro tin gai, jaut riai, vai kiš kai be si džiau gian čiai ir ne įky riai mo kan čiai, kad ir smul kiau sias gy vis ver tas dė me sio ar net nuo sta bos. Dar ne to bu las ki no tech no lo gi jas Sta re wiczius jun gė su vabz džių ana to mi jos išma ny mu, suž mo gin da mas ūsuotus, spar nuo tus ir še riuo tus gam tos vai kus, be ironi jos skir da mas jiems rim čiau sius eg zis ten ci nius vaid me nis (vė liau Sta re wi czius rin ko si ir stambes nius gy vū nus ( La pi nas Rei ne kis, 1930 1931), nors jo pir mo ji mei lė vabz džiams davė, ma tyt, ver tin giau sių vai sių). Kark va ba liai, žio gai, skruz dės ir laum žir giai jam nė ra moks lo po pu liari ni mo teks tų iliust ra ci jos; jie at spin di žmo nių pa sau lio aist ras, so cia li nį su siskai dy mą, po li ti nes ak tu a li jas ( Bel gijos le li jos ag re so rių va ba lų va das su im po zan tiš kais ūsais ir alaus boka lu ran ko je vie nos iš ka riau jan čių ša lių val do vo pa ro di ja). Su si do mė ji mą šio kino meist ro kū ry ba šian die nos Lie tu vo je pa kurs to jo lie tu viška (gal la biau LDK sa vi mo nės pras me) kil mė. Pir mi lė lių ani ma ci jos fil mai pasi ro dė 1909 1912 m. Kau ne, tai gi tai ir mū sų kul tū ri nio pa vel do da lis. M. Ž. Mat geroinia grįžta Ba lan dį ke li Sei mo na riai soc de mai pa tei kė Vals ty bės ap do va no ji mų įstaty mo pa pil dy mo pro jek tą, ku riuo siū lo ma or di no Už nuo pel nus Lietu vai me da liu ap do va no ti mo ti nas, pa gim džiu sias, už au gi nu sias ir ge rai iš auk lė ju sias 7 ar dau giau vai kų. Tai pri mi nė so vie ti nių lai kų mo ti ną didvy rę (mat ge roi nia). So vie tai so cia li nę po li ti ką grin dė lenk ty nių prin ci pu. Kas virš nor mos iš ka sa an glių tas sta cha no vec, kas spar čiai dir ba udar nik soc tru da, o kas pa gim do daug vai kų mat geroi nia. Ta čiau to kia po li ti ka var gu ar tin ka šiuo lai ki nei vals ty bei. Be abe jo, vals ty bės pa ra mos šei mai klau si mai šian dien itin ak tu a lūs. Bet pa siū ly mas Sei mui tai simp to mi nis gy dy mas. Pir miau sia rei kė tų rū pin tis pro pa guoti šei mą, kaip vi są gy ve ni mą trun kančią vy ro ir mo ters są jun gą. Tai sun kus dar bas, or di nai čia ne padės. Ta čiau to kią idė ją įtvir ti nus vi suo me nė je, ma žė jan čio gims ta mu mo ir gau sė jančių sky ry bų rū pes čiai at lėg tų sa vai me ir ne rei kė tų or ga ni zuo ti mo ra lės požiū riu abe jo ti nų gim dy mo var žy bų. Be to, pa siū ly mas ke lia rim tų prakti nių pro ble mų. Kaip nu sta ty ti, kuris vai kas ge rai iš auk lė tas? Tu ri aukš tą jį iš si la vi ni mą, ne teis tas? Juk būna ir nu si kal tė lių su aukš tuo ju iš si la vi ni mu, o jo ne tu rin čių as me nų vi sai ne blogai iš auk lė tų. O ka da mo ti nai teik ti or di ną? Kaip ži nia, vai kai auk lė ja mi vi są gy ve ni mą, o ap do va no ji mas po mir ties šiek tiek ne ten ka ak tu a lu mo. Jei įteik si me me da lį mo ti nai, kai jauniau siam vai kui su kaks 18 me tų, tai la bai ri zi kuo si me. O gal pas kui vi si septy ni su si burs į ban kų plė ši kų gau ją ar ki tą pa na šų šei mos ver slą? Pa ga liau, ko dėl ap do va no ja mos tik mo te rys? Juk tai aki vaiz di lyčių dis kri mi na ci ja. Vy rai vai kų gim dy ti ne pra dės. Bet pa gim dy ti ne pa kan ka. Dar rei kia už au gin ti ir gerai iš auk lė ti. Įver ti nus Skan di na vi jos pa tir tį, ga li ma spė ti, kad vy ro vaid muo čia bus vis reikš min ges nis. Be to, ir vie ni ši tė vai ga li už au gin ti bei ge rai iš auk lė ti 7 ar dau giau vai kų. Ar grįš mat ge roi nia į Lie tu vą? Jei taip, tai rei kė tų sek ti so vie tų pa vyzdžiu iki ga lo ir įsteig ti spe cia lų me da lį. Vie ną mo ti noms ir tė vams, kad ne bū tų dis kri mi na ci jos. B. G. Vytautas Ciplijauskas. Marijonos Rakauskaitės ir Liudo Truikio portretas. 1974 Savita saloninio portreto paroda Radvilų rūmuose nuo balandžio 16 d. veikia Vytauto Ciplijausko kūrybos paroda. Lietuvos dailės muziejus paskutiniu metu nelepina savo publi kos XX a. Lietuvos dailės, ypač gyvų ir aktyviai kuriančių autorių darbų, pristatymais. Šįsyk padaryta išimtis, tapytojui, išpopuliarėjusiam dar septintame dešimtmetyje ir po to vis gausinusiam gerbėjų būrį. Ciplijauskas apdovanotas autentišku saloninio dailininko talentu, pasmerkiančiu populiarumui. Nenusi kalstume istorinei tiesai, palyginę jį su Amedeo Modigliani. Beje, panaši ir jų portretų sėkmės formulė: abu su dva sina vaizduojamus asmenis, apgaubda mi juos mąslumo bei svajingo liūdesio skraiste, abu mėgsta išilginti veidą ir rankas, sutaurindami perso nažą. Estetiniu požiūriu paroda būtų laimėjusi, jei dailininkas būtų atsidavęs NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 257

apžvalgėlės į rankas dailės istorikams ir leidęs akcentuoti jo klasiką Kazės Zimblytės, Birutės Žilytės, Liudo Truikio ir Marijonos Rakauskaitės, Dzūkijos kaimo dainininkių portretus, kai kurias seniau tapytas figūrines kompozicijas. Dabartinis eklektiškas vaizdas sumenkina meniškumo įspūdį, bet suteikia ekspozicijai kitą vertingą dimensiją paverčia ją margu bei spalvingu mūsų visuomenės skonio, madų, prietarų atspindžiu. Su Ciplijausko imaginaciniais istorinių personažų atvaizdais lan ky tojai susitinka apšepusią kaimo kul tūros namų salę primenančioje pa talpoje. Toliau vaizdas būtų kiek pado resnis, jei lankytojų atkakliai nepersekiotų iš žemutinio aukšto sklindantis stip rus riebių atšildomų patiekalų kvapas. Toks fonas paaštrina jautrumą interjero švarai, priver čia pastebėti ir unikalią kadaise baltų užuolaidų spalvą, ir turbūt iš nuovargio besilupan čią aptrintą kiliminę dangą. Na, o netikrošilko draperijomis intymiai užtam sinta budėtojos alkova, papuošta koketišku samanų spalvos kutu, atmintyje įsirė žia kaip vykęs apsodas butaforinėms Ciplijausko personažų brangenybėms. Apsilankymas Vytauto Ciplijausko kūrybos apžvalgoje su teikia įsimintinų ir originalių išgy ve ni mų. Tačiau rūšiuojant parodos prisi minimus, gimsta aiškus ir elementarus supratimas mūsų visų ir mūsų brangios tėvynės kultūros brandos labui vaizdas galėtų būti ma žiau egzotiškas, bet labiau atitinkantis tai, ką matome nuvykę į kitas šalis. G. J. Mirė Liuteronų vyskupas Balandžio 25 d. Tauragėje eidamas 55-uosius metus mirė Evangelikų Liu te ronų Bažnyčios Konsistorijos pirmi ninkas vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis. Profesionalus gydytojas neurologas ir psichiatras, 1989 m. baigė Rygos evangelikų liu teronų dvasinę seminariją, 1990 m. Tauragėje buvo ordinuotas kunigu ir vys kupo augziliaru, mirus jo tėvui vys ku pui Jonui Viktorui Kalvanui, 1995 m. visuotiniame Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Sinode buvo išrink tas Bažnyčios vyskupu. Atsakydamas į šiuolaikinio pasau lio krikščionybei metamus iššūkius, vyskupas Kalvanas laikėsi dviejų sunkiai suderinamų, tačiau neišvengiamų nuostatų. Jis vedė Lietuvos Liuteronų Bažnyčią atvirumo bei pasirengimo krikščioniškam dialogui keliu. Vysk. Jonas Viktoras Kalvanas Buvo labai konservatyvus Liu te ronų Bažnyčios mokymo bei tikėjimo, jos narių santykio su kintančiu pasauliu atžvilgiu. Kaip Lietuvos ekumeninės Bažnyčių tarybos pre-zidentas, Kalvanas nemažai nuvei kė ska tin damas skirtingų Lietuvos krikš čioniškųjų Bažnyčių bendrystę. Jo dėka Lietuvos Evangelikų Liutero nų Bažnyčia palaikė aktyvius ryšius su kitomis prie Pasaulinės Liuteronų Sąjungos prisijungusiomis liuteroniš komis Bažnyčiomis. Kita vertus, kaip tik vyskupo Kalvano iniciatyva buvo pasirašyta bendros komunijos sutartis su liuteroniškajame ir visame krikščioniškajame pasaulyje kontroversiškai vertinamu JAV Liuteronų Bažnyčios Misūrio Sinodu (2001). Ši Bažnyčia nėra Pasaulinės Liuteronų Sąjungos narė, yra garsi ir griežtomis nuostatomis bendravimo su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis atžvil giu. Sunkioje posovietinėje situacijoje ėmęs vadovauti Bažnyčiai, vyskupas ją išvedė į kelią, kuriame ji šiandien jau gali įžvelgti neprieštaringų pasirinkimų perspektyvą. A. O. Tarp tikrovės ir iliuzijos Kasmetinės pavasarį Vilniaus Dailės akademijos Dailėtyros instituto konferencijos (gegužės 15 16 d.) tema šįkart buvo Istorinė tikrovė ir iliuzi ja: Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai. Renginys ne etapinis, eilinis: įprasti pra nešėjų veidai; tai išryškėjantis, tai nutrūkstantis tikrovės/iliuzijos leitmotyvas (dalis pranešimų niekaip nesusiję su dvasinės kultūros šaltinių tyrimais ); įvairuojantis kalbėjimo būdas siekiant palaikyti gyvą ryšį su audito rija arba skaitant tekstą be ryškesnių into nacijų ir beveik nepakeliant galvos. Eiliniškumas anaiptol ne priekaištas. Reguliarus susibūrimas daugumai jo dalyvių yra paskata pasitempus šį tą nuveikti, pasižvalgius į ko legų dar želius pasi mokyti ir last but not least pasi džiaugti seniau matytais veidais ir maloniu bendravimu. Sykiu tai kone vienintelė progapatekti į kažkodėl šykščiai atve riamą Tamošaičių namų anfiladą. Kadangia) konferencijos vyksmas buvo menkai diskusiškas, b) pranešimų ne ma ža, c) kėdės nepatogios sėdėti, kaip klausytojas ateityje laukčiau trum pes nio (vienos dienos) ir labiau apibrėžto turinio (diskusiš kes nio) renginio. Bene dažniausia tikrovės/iliuzijos leitmotyvo išraiška buvo pakankamai paprasta: istorinės tikrovės atkūrimas remiantis šaltiniais versus iliuzi ją sukūrusi istoriografinė tradicija. Žinia, būta išimčių. Rūta Janonienė atsklei dė istorinę tikrovę kaip prieštaraujančią tam tikriems istorijos faktams (taigi kaip istoriografinę iliu ziją), o Laima Šinkūnaitė mėgino rekonstruoti istorinę tikrovę vizionie riškais metodais. Lietingomis dienomis klausydamas pranešėjų ir žvelgdamas į ekspresyvų Podgaiskio drožtą Prisikėlusįjį išgyvenau kone religinę patirtį. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavi da lu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuometpažin siu, kaip pats esu pažintas (1 Kor 13, 12). Kaži ar savas šio ribo to pažinimo ir tobulumo ilgesio jausmas tikrovės tyrinėtojams ir rekonstruotojams? L. J. 258 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

apžvalga Slap tų san tuo kų at si ra di mas Lie tu vo je Su griu vus ko mu niz mo sie noms, iš ki lo po rei kis ju ri diš kai api brėž ti Baž ny čios ir vals ty bės san ty kius. Įsta ty mų bazės kū ri mas yra nuo la ti nis pro ce sas, nes jį val do vis iš nau jo re flektuo ja ma prak ti ka. Šia me straips ny je no riu pa nag ri nė ti Lie tu vos Res pub li kos ir Lie tu vos Ka ta li kų Baž ny čios po žiū rį į san tuo ką kaip ins ti tu ci ją ir jos re gistra vi mo pe ri pe ti jas. Tai nė ra tei si nis, bet vei kiau te olo gi nis esa mos prak tikos ko men ta ras. 1. Pro ble mos pri sta ty mas 1 Plg. Dec re tum de re for ma tio ne mat ri monii, Ca put I, in: Des hei li gen öku me nis chen Con cils von Trient Ca no nen und Dec re te, hrsg. Passau: Franz Petz, 1877, S. 277 278. kun. Al gir das Ju re vi čius Kar tą pa lai mi nęs Baž ny čio je santuo ką, pa sa kiau jau na vedžiams, kad pa štu jiems at sių siu do ku men tą, reika lin gą ci vi li niam jų san tuo kos įre gist ra vi mui. Tru pu tį nu ste bau išgirdęs at sa ky mą, kad jiems ne reika lin gas joks do ku men tas, nes jie esą ne re gist ruos sa vo san tuo kos civi liš kai. Ko kios prie žas tys pa ska ti na su tuok ti nius taip elg tis? Pa grin di nė ir tik riau siai vie nin te lė prie žas tis te ga li bū ti eko no mi niai in te re sai: vie ni šos mo ti nos ga li pre ten duo ti į di des nes pa šal pas, o našliai pen si nin kai į naš lys tės pen si jas. Prieš Die vą jie jau čia si tei sūs, nes gy ve na su šliū bu, tuo tar pu vals ty bi nėms ins ti tu ci joms jie tė ra vien gun giai ar ba naš liai. Kaip ver tin ti tei siš kai, te olo giš kai ir mora liš kai Baž ny čio je su da ry tą ir nuo vi suo me nės sle pia mą san tuo ką? 2. Slap tai su da ry tos san tuo kos ga li mu mas 2 Plg. Kan. 1116 1117, CIC. 1983. 3 Plg. Kan. 1130 1133, CIC. 1983. 4 Plg. LR Kon sti tu ci ja, 38 str. Kal bant apie slap tai su da ro mą baž ny ti nę san tuo ką, bū ti na pri simin ti Tri den to vi suo ti nį Baž ny čios su si rin ki mą (1545 1563), ku ris uždrau dė va di na mą sias slap tas santuo kas (mat ri mo nium clan des ti num). Tuo met dar ne bu vo įsi tvir ti nu si santuo kos su da ry mo for ma, to dėl santuo kos bu vo suda ro mos be ak ty vaus pa ra pi nės bend ruo me nės bei ku ni go da ly va vi mo. Dek re tas apie san tuokos re for mą pa brė žia, kad slap tai su da ry tos san tuo kos ga lio ja, jei gu tik lais vai yra iš reikš tas su tuok ti nių san tuo ki nis su ti ki mas. Drau ge dek retas įsa ko pri va lo mą vie šą san tuo kos su da ry mo for mą. No rint pa brėž ti vie šu mą, buvo įsa ky ta iki san tuo kos su da ry mo tris kart sek ma die niais per šv. Mi šias skelb ti už sa kius, t. y. in for ma ci ją apie tai, kad du as me nys no ri pri im ti san tuo kos sak ra men tą. Taip krikš čio niš ka san tuo ka jau nega lė jo bū ti su da ro ma pri va čiai, bet ta po vie šu ak tu, ku rio me tu ku ni gas Baž ny čios var du pri ima su tuok ti nių pa si ry ži mą gy ven ti kar tu ir jį palai mi na 1. Už sa kų skel bi mas, ku nigo da ly va vi mas su da rant san tuo ką ir pats san tuo kos su da rymo ak tas Baž ny čios (pa ra pi jos) aki vaiz do je ga ran ta vo san tuo kos vie šu mą. Tie sa, iš li ko ga li my bė esant eks tre ma liai si tu a ci jai su da ry ti san tuo ką ir be ku ni go da ly va vi mo, iš lai kant bažny ti nės tei sės nuo sta tus 2. Bažny ti nė tei sė nu ma to at ve jus, kai Baž ny čio je su da ry ta san tuo ka ga li bū ti sle piama esant svar biai prie žas čiai. To kiu at ve ju rei ka lin gas vie tos vys ku po lei di mas, o vi si san tuo kos su da ry me da ly vau jan tys as me nys pa si ža da apie tai nie kam ne pa sa ko ti. Ta čiau šis įsipa rei go ji mas ne sais to, jei gu šios pa slap ties sau go ji mas su kels di de lį pa pik ti ni mą ir grės san tuo kos sakramen to šventu mui. Slap tai su da ry ta san tuo ka nega li bū ti re gist ruo ja ma pa ra pi jos san tuo kos met ri ko je, bet tik vys ku pi jos ku ri jos slap ta me ar chy ve esan čio je spe cia lio je kny go je 3. 3. Baž ny ti nės san tuo kos re gistra vi mas ci vi li nė je met ri ka ci jo je Pa gal LR Kon sti tu ci ją, vals ty bė pripa žįs ta ir baž ny ti nę san tuo kos registra ci ją 4. Šis straips nis at vė rė ga li my bę su tuok ti niams san tuo ką re gist ruo ti tik Baž ny čio je, kur ga vę ati tin ka mą do ku men tą su tuok ti niai ga li įre gist ruo ti sa vo san tuo ką ci vi linė je met ri ka ci jo je. Ta čiau ir šis proce sas per pas ta ruo sius de šimt me tų ne ma žai pa si kei tė. Iki nau jo jo Ci vi linio Ko dek so įsi ga lio ji mo (2001 07 01) bu vo lai ko ma si to kios tvar kos: jei gu san tuo ka Baž ny čio je bu vo su da ry ta iki 1992 m. lap kri čio 2 d., t. y. iki Konsti tu ci jos įsi ga lio ji mo, ci vi li nės tei sės po žiū riu to kia san tuo ka ne eg zis tuo ja. Po Kon sti tu ci jos įsi ga lio ji mo ir iki nau jo jo Ci vi li nio ko dek so įsi ga lio ji mo vals ty bė pri pa ži no baž ny ti nę san tuoką nuo pat su da ry mo mo men to, nesvarbu, kiek lai ko pra ėjo nuo san tuo kos suda ry mo baž ny čio je iki jos ci vi li nio įre gist ravi mo. To kia nuo sta ta bu vo NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 259

religija ypač naudin ga Baž ny čiai, nes su ta po te olo gi nė ir ju ri di nė san tuokos sak ramen to pra džia. Įsi ga lio jus nau ja jam Ci vi li niam Ko dek sui, yra nu sta ty ta nau ja bažny ti nės san tuo kos įre gistra vi mo ci vi li nė je met ri ka ci joje tvar ka: Hieronymus Bosch. Vestuvės Kanoje. Fragmentas. Roterdamas, Boymans-van Beuningeno muziejus Ati tin ka mos re li gi nės or ga ni za ci jos įga lio tas as muo pri va lo [kur sy vas mano, A. J.] per de šimt die nų po santuo kos su da ry mo baž ny čios nu sta ty ta tvar ka pa teik ti santuo kos su da ry mo vie tos ci vi li nės met ri ka ci jos įstai gai Tei sin gu mo mi nis te ri jos nu sta ty tos for mos pra ne ši mą apie san tuo kos įre gist ra vi mą baž ny čios (kon fe si jų) nu sta ty ta tvar ka 5. Jei gu per nu staty tą de šim ties die nų ter mi ną pra neši mas apie san tuo kos įre gist ra vi mą baž ny čios nu sta ty ta tvar ka civi li nės met ri ka ci jos įstai gai ne pa tei kia mas, san tuo ka lai ko ma su da ry ta nuo tos die nos, kai ji bu vo įtrauk ta į ap skai tą ci vi li nė je met rika ci jo je. O jei gu toks pra ne ši mas vi sai ne bus nu siųs tas, bus lai ko ma, kad san tuo ka nė ra su da ry ta 6. No rint ge riau su pras ti šį straips nį, bū ti na iš si aiš kin ti, ką gali reikš ti ma no iš ryš kin ti žodžiai: a) re li gi nės or ga ni za cijos įga lio tas as muo sponta niš kai tuoj pat iš ky la kuni go le mia mas vaid muo re gist ruo jant san tuo ką. To kia pa dė tis yra Len ki joje, kur ku ni gas pats in formuo ja ci vi li nę met ri ka ci ją apie baž ny čio je pa lai min tą san tuo ką. Lie tu vos vys kupų kon fe ren ci ja nuė jo ki tu ke liu, įga lio tu as me niu pa si rink da ma ne ku ni gą, o pa čius su tuokti nius 7. Kiek anks čiau bu vo apie tai svars to ma ir kaip vienin te lis ar gu men tas to kiai prak ti kai pa teik ta dėl kuni gų se nat vės nu ma no mas tei si nis ne raš tin gu mas (!?): Atsižvel giant į da bar ti nę Ka ta li kų Baž ny čios si tu aci ją Lie tu vo je, ypač kai mo vie to vė se, kai daug ku ni gų yra se ny vo am žiaus, pri im ti nes nė bū tų ga li my bė Tei sin gu mo mi nis teri jos nu sta ty tos for mos pa žy mė ji mą per duo ti su tuok ti niams, kad jie pa tys įre gist ruo tų sa vo san tuo ką ci vi li nės val džios or ga nuo se 8 ; b) pri va lo kal bant apie pa rei gą ci vi liš kai re gist ruo ti baž ny čio je suda ry tą san tuo ką, iš ky la įvai riau sių ne aiš ku mų. San tuo kai jau nuo sius ren gian tys ku ni gai pri va lo su tuok tinius su pa žin din ti ne tik su Baž ny čios mo ky mu apie san tuo kos sak ra men to kil nu mą, jos vie nu mą bei ne iš ar domu mą, bet ir su ci vi li nė mis san tuo kos pa sek mė mis, nu ma ty to mis Lie tuvos Res pub li kos įsta ty muo se, ta čiau ga lu ti nė at sa ko my bė lie ka pa tiems su tuok ti niams 9. Vis dažniau pa si taiko, kad po ros tuo kia si tik bažny čio je no rė da mos gau ti so cia li nes leng va tas, nu ma ty tas ne su si tuo ku siems. 4. Ju ri di nės mįs lės Rem da mo si kon sti tu ci ja, vals ty binės ins ti tu ci jos ga li taip gy ve nan čius jau na ve džius pa trauk ti bau džiamo jon at sa ko my bėn, nu trauk ti jiems ne va pri klau san čias prie mo kas ir pašal pas, ir net pa rei ka lau ti grą žin ti jiems ne tei sė tai iš mo kė tus pi ni gus. Ne no rė da mi tu rė ti to kių pro ble mų, tik baž ny čio je be si tuo kian tys jau nave džiai sten gia si per daug ne si afi šuo ti ir kuo ma žiau at kreip ti ki tų dė me sį. Daž niau siai jie pri ima san tuo kos sak ra men tą ki to je pa ra pi jo je, kar tais da ly vau jant tik liu dytojams ir mažam pa ti ki mų drau gų bū riui. Jei gu vals ty bi nei ins ti tu ci jai (pvz., Sod rai) ky la įta ri mas dėl to, kad kon kre čių as me nų san tuo ka ga lė jo bū ti baž nyčio je suda ry ta, ji krei pia si į pa ra pi ją su užklau si mu. Ku ni gas at si du ria dvi pras miš ko je si tu a ci jo je: iš duoti pa ra pi jiečius pa tei kiant tie są ar iš lai ky ti pa ra pi jie čių pa si ti kė ji mą, ne sa kant tie sos? Šią pa ra dok siš ką si tu a ci ją su švel ni no, bet dvi prasmiš ku mo ne pa nai ki no 2000 m. tarp LR ir Va ti ka no pa si ra šy tos su tar tys. Vie nas iš su tar ties straips nių sa ko, jog Ka no ni nė san tuo ka nuo pat reli gi nio jos su da ry mo mo men to su kels ci vi li nes pa sek mes pa gal Lie tu vos Res pub li kos tei sės ak tus, jei yra iš lai ky ti Lie tu vos Res pub li kos įstaty mų nu ma ty ti rei ka la vi mai 10. Tai reiš kia, kad jo kių ci vi li nių pa sek mių baž ny ti nė san tuoka ne su kels, jei gu 5 Tre čio ji kny ga. Šei mos tei sė 3.304 straipsnis 1, in: Lie tu vos Res pub li kos Ci vi li nis Ko dek sas. Ofi cia lių do ku men tų teks tai su pa kei ti mais ir pa pil dy mais iki 2002 m. liepos 10 d. 6 Plg. Tre čio ji kny ga. Šei mos tei sė 3.304 straips nis, 3, in: Lie tu vos Res pub li kos Ci vili nis Ko dek sas. 7 Plg. Lie tu vos Res pub li kos vy riau sy bės ir Lie tu vos vys ku pų kon fe ren ci jos lai ki nas su si ta ri mas dėl ka ta li kų Baž ny čios nu sta ty ta tvar ka su da ry tų san tuo kų įtrau ki mo į vals ty bi nę ap skai tą, 2001 m. lie pos 11 d. 8 Kon fe ren ci ja Lie tu vos Res pub li kos Šei mos ko dek so pro jek tui ap tar ti, in: Baž ny čios ži nios, 1999, Nr. 10, p. 3 (2 3). 9 Plg. Šven to jo sos to ir Lie tu vos Res pub li kos Su tar tis dėl san ty kių tarp Ka ta li kų Baž ny čios ir Vals ty bės tei si nių as pek tų (2000 05 05), 13 str. Nr. 3. 10 Šven to jo Sos to ir Lie tu vos Res pub li kos Su tar tis dėl san ty kių tarp Ka ta li kų Baž ny čios ir Vals ty bės tei si nių as pek tų (2000 05 05), 13 str. Nr. 1. 260 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

religija ne bus re gist ruo ta pa gal LR įsta ty mų nu ma ty tus rei ka la vi mus, ku riuos nusta to LR kom petentin gos vals ty bi nės ins ti tu ci jos, sude ri nus su Lie tu vos vys ku pų kon fe ren ci ja 11. Bažny ti nės san tuo kos regist ra vi mo ci vi li nė se ins ti tu ci jose tvar ka bu vo nu sta tyta, ta čiau dvipras miš ku mas iš li ko. Baž ny tiš kai san tuo ka eg zis tuo ja, bet civi liš kai ne. To kia si tu a ci ja ne tiesio giai prieš ta rau ja LR Kon sti tu ci jos 38 straips niui 12, nes ne pri pa žįs ta baž ny ti nės san tuo kos re gist ra ci jos. Paly gi nti su anks tes ne baž ny ti nės san tuo kos civili nio re gist ra vi mo prakti ka (nuo 1992 m. lap kri čio 2 d. iki 2001 m. lie pos 1 d.), tarp Va ti ka no ir LR su dary ta su tar tis su men ki na san tuo kos sak ra men to pa da ri nius, tarsi San tuo kos kaip sak ra men to ga lio ji mas pri klau sy tų nuo ci vi li nio įre gist ra vi mo datos. 5. Ga li mos ben dro gy ve ni mo for mos Esant to kiai įdo miai si tu a ci jai, Lietu vo je įsta ty miš kai įsi tei si no pen kios ben dro gy ve ni mo for mos, iš ku rių kai ku rias pa lan kiai ver ti na Baž ny čia, o kai ku rias vals ty bė (pliu sas reiš kia pa lan kiai, o mi nu sas ne pa lan kiai): Baž ny čia Valstybė 1. Tik Baž ny čio je su da ry ta san tuo ka + 2. Tik ci vi liškai re gist ruo ta san tuo ka + 3. Ci vi liš kai nu sta ty ta tvar ka įre gist ruo ta part ne rys tė + 4. Baž ny čio je su da ry ta ir ci vi liš kai re gist ruo ta san tuo ka + + 5. Baž ny čio je su da ry ta san tuo ka, ku ri ci vi liš kai re gist ruo ja ma kaip part ne rys tė + + Iš len te lės aiš ku, kad tik dvi pasku ti nės ben dro gy ve ni mo for mos yra vals ty bės ir Baž ny čios są ly čio taš kai. Nau ja sis Ci vi li nis Ko dek sas (str. 3.229) nu ma to ga li my bę kar tu gy ven ti įsta ty mų nu sta ty ta tvar ka įre gist ravus part ne rys tę. Ši ben dro gy ve ni mo for ma dar nė ra pa pli tu si, nes trūks ta po įsta ty mi nių ak tų. Baž ny čia ofi cia liai ne pri ta ria dvi ejų žmo nių part ne rys tei, t. y. lai ki nam gy ve ni mui kar tu, nors ir tu rint tiks lą ka da nors su si tuok ti, nes dvi ejų žmo nių gy ve ni mas kar tu ne ga li bū ti ne ap gal vo tas ir lai ki nas pa ban dy mas. Part ne rys tė, kaip ben dro gy ve ni mo for ma, yra vi du jai priešta rin ga, ta čiau, esant to kiam spe ci fi niam Baž ny čios ir vals ty bės po žiū riui į san tuo ką, tam pa pri imti na vals ty bei, o Baž ny čiai taip pat ne truk do dėl to, kad yra su da ry ta Baž ny čio je kaip ne iš ar do ma San tuo ka, nors ci vi li niu po žiū riu ji la bai ne sunkiai iš ar do ma. 6. Te olo gi nis įver ti ni mas Baž ny čia pri pa žįs ta, kad ka no niš kai su da ry ta san tuo ka tarp krikš čio nių yra sak ra men tas. Sak ra men tas reiškia re gi mą Kris taus įsteig tą ženk lą, tei kian tį Die vo ma lo nę. San tuokos sak ra men ta lu mas ryškiau sias laiš ke Efe zie čiams: krikš čio niš ka san tuo ka re a liai žen kli na Kris taus kaip sužadė ti nio ir Baž ny čios kaip nuo ta kos su si ti ki mą, mei lę ir iš ti ki my bę vienas ki tam 13. Pri im da mi sak ra men tus ir gy ven da mi pri im tų sak ra men tų teikia mo mis ma lo nė mis, ti kin tie ji paliu di ja sa vo ti kė ji mą ben druo me nės ir vi suo me nės aki vaiz do je. Tik iš im ties tvar ka vie tos vys ku pas ga li leis ti slaptai su da ry ti san tuo ką, re gist ruo jant ją slap ta me vys ku pi jos ar chy ve esan čio je kny go je 14. O šiaip Baž ny čia mo ko, kad joks sak ra men tas ne ga li bū ti pri vati zuo tas, nes iš reiš kia ir iš ryš ki na ben drą Baž ny čios ti kė ji mą. Su tuokti niai, pa si ti kė da mi Die vo pa ža du, ga li kū ry bin gai iš reikš ti Kris taus ir Baž ny čios vie ny bės pa slap tį, pa tys pa vyz din gai gy ven da mi vie ny bė je ir vi siems vi sur ją liu dy ti 15. Sa vo es me san tuo kos sak ra men tas nė ra joks priva tus, bet vie šas rei ka las. Ka ta li kų ka te kiz mas san tuo ką su pran ta kaip ben druo me nei tar na vi mo sak ra men tą, ug dan tį Die vo tau tą 16. Kaip krikš čionys liu dys Die vo ir Baž ny čios mei lę ir kaip ug dys ben druo me nę, slėp da mi nuo ki tų ben druo me nės na rių, jog gy ve na baž ny ti nė je san tuo ko je? Galbūt tie su tuok ti niai, ku rie dar prieš san tuo kos su da ry mą nu sprendę slėp ti sa vo san tuo ką, nu si kals ta, nes de fac to iš anks to ap si spren džia nepripa žin ti san tuo kos sak ra men ta lu mo, t. y. ne liu dy ti pa sau liui per san tuo kos sak ra men tą iš reikš tos Kristaus ir Baž ny čios mei lės pa slap ties? O jei gu iš Baž ny čio je su da ro mos san tuo kos eli mi nuo ja mas es mi nis sak ra men to bruo žas sak ra men ta lu mas, ar ga lioja toks sak ra men tas? Tai klau si mai, į ku riuos dar pri va lo atsa ky ti Baž ny čios tei si nin kai ir te olo gai. 7. Mo ra li nis įver ti ni mas Per se kio ji mo lai kais ti kin tie ji slapta pri im da vo sak ra men tus, bi jo da mi pra ras ti dar bą. To kį slap tu mą ga li ma bu vo pa tei sin ti, ta čiau da bar ti niai laikai ypač rei ka lin gi au ten tiš ko krikščio nių liu di ji mo. Tar pu ka ry je iš leis ti San tuo kos sak ra men to ka no nų komen ta rai taip aiš ki na slap tų san tuo kų už drau di mą Tri den to su si rin ki me: esant slap toms san tuo koms, bu vo atvi ras ke lias sa vi va lėms ir kon flik tams tarp są ži nės ir iš ori nės sri ties, to dėl jos im tos draus ti 17. Gi liau pa nag rinė ję da bar ti nę su si da riu sią si tu a ci ją pa ste bė si me, kad ma žai kas pa si keitė. Ypač skau džiai iš ky la kon flik tas tarp esa mos prak ti kos ir są ži nės: Baž ny čio je su da ry ta san tuo ka tam pa prie mo ne są ži nei nu ra min ti ir gau ti so cia li nes pa šal pas iš mo kes čių mo kė 11 Plg. ten pat. 13 str. Nr. 2. 12 LR Kon sti tu ci ja, 38 straips nis: Valstybė re gist ruo ja san tuo ką, gi mi mą ir mir tį. Vals ty bė pri pa žįs ta ir baž ny ti nę san tuo kos re gist ra ci ją. 13 Plg. Ef 5, 22 33; KBK 1617. 14 Plg. CIC, can. 1130 1133. 15 San tuo kos sak ra men tas. Ro mos apei gy nas, Įva das, Nr. 11, Vil nius, 1997, plg. KBK 1126; Wal ter, K., Zur The o lo gie der christ li chen Ehe, Mainz, 1977, S. 49. 16 Plg. KBK, 1534. 17 Ma la kaus kis, P., Mo te rys tės Tei sės, t. 2, Kau nas, 1926, p. 110. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 261

religija to jų pi ni gų. Šiuo at ve ju Baž ny čia kaip so cia li nio tei sin gu mo skel bė ja pa ti su ku ria prie lai das so cia li nei ne tei sybei at si ras ti. Lie tu vos Res pub li kos ir Baž ny čios tei si niai ak tai nu ma to mora li nę at sa ko my bę už su tuok ti niams ne pri klau san čių pi ni gų grobs ty mą pa tiems slap tiems su tuok ti niams: jie pa tys kal ti, kad ci vi liš kai ne įre gistra vo san tuo kos! Pas ta ruo ju me tu šiuo klau si mu la bai su si do mė jo So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri ja, siū lyda ma įsta ty mo pa tai są, nu ma tan čią, jog so cia li nes pa šal pas ir kom pen saci jas pre ten duo jan čios gau ti vie ni šos mo ti nos tu rės de kla ruo ti sa vo vai kų tė vą bei jo pa ja mas. Juk pir miau sia ne vals ty bė, bet vai ko tė vai pri va lo rū pin tis sa vo at ža lo mis. Mo kant pašal pas ap gau le jas iš si rū pi nan čioms šei moms, blo ges nė je pa dė ty je pa lieka mi ma žas pa ja mas gau nan tys ir vai kus san tuo ko je au gi nan tys žmo nės. Pa sak mi nis te ri jos dar buo to jų, nesu si tuo ku sių žmo nių ga li my bę gau ti so cia li nes pa šal pas ir kom pen sa ci jas bū ti na ri bo ti ir dėl psi cho lo gi nės vai kų 18 Plg. Bus ban do ma ma žin ti ne san tuo kinių vai kų skai čių, BNS agen tū ros pra ne ši mas 2003 03 07, in: www.del fi.lt. Gan drai eu ros kep ti kai? Po etai ir sva jin gai nu si tei kę pi liečiai vaiz duo ja si, kad mei lės rei ka lai smarkiai su si ję su pa va sa riu, kad at bundan ti gam ta pa ža di na jaus mus. Užuo mi nos apie par lė ku sius gan drus įpras tas dro vus nau jos gy vy bės įvar di ji mas, su tam pa žem dir biš kos Gan dri nės ir krikš čio niš ka Vieš pa ties Ap reiš ki mo Švč. M. Ma ri jai iš kil mė. Nuo 1991 m. Jo no Pau liaus II ra ginimu įves ta pa sau li nė Gy vy bės die na Pau lius Su ba čius ge ro vės, nes nuo pat ma žens vai kas to kio je šei mo je mo ko mas ne są ži nin gai pel ny tis iš ki tų 18. Ži nant su dė tin gą tei si nį šios pro ble mos kon teks tą, at ro do su pran ta ma tų ku ni gų po zi ci ja, ku rie at si sa kė Sod rai su teik ti bet ko kią in for ma ciją apie su da ry tas san tuo kas. Esa ma prak ti ka nė ra nau din ga nei vals tybei (fi nan si ne pras me), nei Baž ny čiai (krikš čio niš ko liu di ji mo ne bu vi mas, są mo nin gas san tuo kos sak ra men talu mo ig no ra vi mas). Juk san tuo kos sak ra men tas ne ga li bū ti de gra duo jamas vien tik iki ci vi li nių pa da ri nių, bet tu ri pa si reikš ti vi sa sa vo pil natve, ne ig no ruo jant te olo gi nės bei sak ramen ti nės san tuo kos pu sės. Slap tų san tuo kų at si ra di mas Lietu vo je tė ra tik vie nas ne la bai vy kęs ban dy mas at ras ti tei si nę ben drys tę tarp vals ty bės ir Baž ny čios san tuo kos sri ty je. Vis la biau aiš kė ja, kad esa ma prak ti ka rei ka lau ja gi les nės te olo gi nės re flek si jos, ku ri iš trauk tų san tuo kos sak ra men tą iš slap tu mo še šė lio ir padė tų jai at gau ti sa vo kaip Baž ny čios sak ra men to pil nat vę. taip pat šven čia ma pa va sa rį, pas ku tinį ba lan džio sek ma die nį. Nors sek sologai bei de mog ra fai tei gia, kad lytinis žmo nių ak ty vu mas mažai pri klau so nuo me tų lai ko, ir gims ta mu mas žiemą va sa rą svy ruo ja la bai ne žy miai, į tra di ci nį ka len do rių žval go si ne vien kon ser va ty vūs gy vy bės puo se lė to jai, bet ir mo der nūs jos niekin to jai. Jau ke le rius me tus iš ei lės vos pir mie ji gan drai ima suk ti ra tus virš Lie tu vos, Vy riau sy bė ir Sei mas puola svars ty ti žmo gaus oru mą pami nan čius įsta tymus, reng ti nau jus žu dymo bū dus pro pa guo jan čias kon fe ren ci jas. Pernykš tis pa va sa ris bu vo anks ty vas, ir po le mi ka dėl ra gi ni mų įtei sin ti ap vai si ni mą mė gin tu vė ly je pra si dė jo dar ko vą. Šie met žie ma il giau lai kėsi, bet ba lan dį nu švi to sau lu tė, ir už virė aist ros dėl me di ka men ti nio abor to. Vie na ver tus, po li ti kų ir rep ro dukci jos spe cia lis tų veiks mai kar to jo si, ki ta ver tus, ste bi no pa ki tu si tiek ži niask lai dos, tiek Baž ny čios nuosta ta. Kaip ir per nai, bu vo mė gi na ma nu slėp ti kon tro ver siš kų spren di mų stū mi mo pro ce dū rą, pir muo ju smuiku vėl gro jo val dan čio ji par ti ja. Nors po vie šo ko rup ci nių žy gių sie kiant įtei sin ti mi fep ris to ną de mas ka vi mo avans ce no je pa si ro dė tik so cial demok ra tų kor de ba le tas, jo iš si dės ty mas by lo jo apie bul do ze ri nę AMB re ži sū rą. Ta čiau prieš me tus gy vy bės gy nė jams bu vo ne pa pras tai sun ku paskleis ti sa vo po žiū rį di džiai siais in for ma ci jos ka na lais, dien raš čiai ci niš kai iro niza vo kal ban čius apie už si mez gu sios gy vy bės oru mą, tuo tar pu pas ta rų jų sa vai čių pub li ka ci jų jau nie kaip ne pava din si spar dy mu į tuos pa čius var tus. Vei kiau priešin gai, žur na lis tai įkandin ju dė ji mo Už gy vy bę ak ty vis tų ir kon ser va to rių ly de rių triuš ki no farma ci jos fir mų užsa ky mu at lie ka mus Sei mo na rių pas. Vys ku pai, 2001 m. ge gu žę rūsčiai pa smer kę ma ni pu liaci jas emb rio nais bei vie ni šų mo te rų dirb ti nį ap vai sini mą, ir šie met su teikė po stū mį dis kusi jai apie abor tus, bet baž ny ti nių insti tu ci jų reng to je Gy vy bės die no je vy ra vo ne pro tes tai, o džiaugs mo nuo tai ka. No rė da mi su vok ti, ko dėl vie šo sios nuo mo nės fron te vis daž niau pra laimi va di na mie ji mo der nie ji gy vy bės nai ki ni mo pro pa guo to jai, o krikš čioniš kas po žiū ris įgy ja dau giau svo rio, pa žvel ki me į Sei me vy ku sios kon feren ci jos apie me di ka men ti nį abor tą kon teks tą, už ku li sius ir at gar sius. Kaip pa vie nė is to ri ja, ji var gu ar nusi pel no de ta lios ana li zės, bet lei džia mo de liuo ti vi suo me ni nę prieš prie šą, 262 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

religija ku ri, ma tyt, il gai išliks ak tu a li. Tai pa vyz di nis at ve jis, kai su sig ru mia mo ra li niai prin ci pai ir ne ma ži pi nigai, kai į tra pų įsčio se kiū tan tį žmo gu tį kė si na si ne va mo der niai mąs tan čių nai vu mas bei prie mo nių ne pai san tis gro buo niš kas in te re sas. Pir mie ji lie tu viš kos spau dos at silie pi mai apie žmo ni jos pes ti ci du va di na mą mi fep ris to ną, ku ris su ke lia abor tą, pa si ro dė prieš me tus, ta čiau Vals ty bi nei vais tų kon tro lės tar ny bai ka te go riš kai at si sa kius pre pa ra tą re gist ruo ti Lie tu vo je, svars ty mai nu ti lo. Ir štai ba lan džio vi du ry je pa skli do ži nia, kad Sei me, Kon stitu ci jos salė je, ren gia ma kon fe ren ci ja apie me di ka men ti nį abor tą. Vie toj pa skli do ži nia, ma tyt, de rė tų subti les nis po sa kis, nes kon fe ren ci jos or ga ni za to riai ne si sten gė jos vie šin ti, kvie timus ga vo tik tam tik ri pa rink ti žmonės. Nė žo džiu apie kon fe renci ją ne bu vo už simin ta ini cia to rės Šei mos pla na vimo ir sek su a li nės svei ka tos aso cia ci jos (ŠPSSA) inter ne to tin kla py je. O Seimo sve tainės pa ieš ka (bent pa gal var to to jų už par la men to ri bų už klau są) ne ra do tar ny bi nė se sto ty se in for ma ci jos ne tik apie kon fe ren ci ją, bet ir apie antrą jį jos ren gė ją Vi suo me nės plėt ros, rep ro duk ci nės svei ka tos ir tei sių parla men ti nę gru pę. Ren gi nio slė pi mas by lo ja apie strate gi ją, ku ri jau ne sy kį tai ky ta ren giant dir vą ko rup ci niams spren di mams pub li ka su ren ka ma pa gal vie ną kur pa lį, pa kvie čia mi ap do roti nu ma ty ti par la men ta rai ir pri ei na ma vie nin gų iš va dų. Jo mis it vėz du (pri ta rė kon fe ren ci ja Sei me!) mo juo ja ma stu miant tei sės ak tus, for muo jant vi suo me nės nuo mo nę, nu tei kiant val di nin kus. Šiuo at ve ju svar biau sias tai ki nys bu vo Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri jos spe cia lis tai, at si sa kę re gist ruo ti mi fep ris to ną. To kį spė ji mą pa tvir ti no Sei mo Eti kos ir pro ce dū rų ko mi si ja, ku rios nu ta rime siū lo ma Sei mo val dy bai su si laiky ti nuo ren gi nių, kurie su da ry tų prie lai das da ry ti spau di mą ki toms vals ty bi nėms ins ti tu ci joms 1. Su veik ti ty liai ne pa vy ko. Kon feren ci jos lai kas Di dy sis Penk ta die nis ta po ge ru pre teks tu kar di no lui Audriui Juo zui Bač kiui ir ar kiv. Si gi tui Tam ke vi čiui pa siųs ti pro tes tą or gani za to riams bei Sei mo pir mi ninkui. Kai bu vo nu ma ty ta ki ta kon fe ren ci jos da ta ba lan džio 30-oji, judė ji mo Už gy vy bę va do vai prie kaiš ta vo, kad pa si rink ta sa vai tė tarp Gy vy bės dienos ir Mo ti nos die nos. Re a guo da mas į hie rar chų laiš ką, Ar tū ras Pau lauskas nu ro dė at šauk ti kon fe ren ci ją ir at si pra šė už įvy ku sius ne sklan dumus 2, ta čiau vė liau Sei mo val dy ba da vė lei di mą ren gi niui ir ap mo kė jo jo iš lai das. Iš si duo da mi, kaip ven gia vie šu mos, ŠPSSA va do vai net mė gino įti kin ti EL TA, kad ši ne pla tin tų Baž ny čios va do vų pa reiš ki mo, ta čiau ne tru kus apie jį ra šė vi sa spau da. Mat bu vo pa vie šin ta dar vie na ap lin ky bė po li ti kams ir vi suo me nės vei kėjams or ga ni zuo ja mas svars ty bas apie ne re gist ruo tą me di ka men tą ga li ma trak tuo ti kaip jo re kla mą. O tai draudžia LR Far ma ci nės veik los įsta ty mo 17 straips nis 3 ir Svei ka tos ap sau gos mi nist ro 2000 05 30 įsa ky mas Nr. 298 Dėl vais tų re kla mos tai syk lių pa tvirti ni mo 4. OM NI Lai ke iš keltą įta ri mą dėl ne tei sė tų veiks mų 5 pa tvir ti no Seimo na riams An driui Ku bi liui ir Jur giui Raz mai ad re suotas, į jų pa klau si mą at sa kan tis Vals ty bi nės vais tų kontro lės tar ny bos va do vų raš tas. Ja me ap ta ria mi 6 at ve jai (kon fe ren cijos, straips niai, va do vė liai, pa skai tos), kai mi fep ris to nas ne teisė tai re kla muo tas, ir tei gia ma: Iš kvie ti mo į orga ni zuoja mą Sei me kon fe ren ci ją ma ty ti, kad tai taip pat ga lė tų bū ti su si ję su LR įsta ty mų pa žei di mu. Gyvybės diena Vilniuje. 2003 m. balandžio 27 d. Jūratės Tutlytės nuotr. Nei kal ti ni mai pra si len ki mu su įsta ty mais (dėl ku rio Vil niaus ar kivys ku pi jos ku ri ja at šau kė krikš čionių var du kal bė ti de le guo tą gy dy to ją Vir gi li jų Ru dzins ką), nei įta ri mai vie šų jų ir pri va čių jų in te re sų de ri nimo konfl ik tu, nu skam bė ję per Ire nos De gutie nės su reng tą spau dos kon feren ci ją, ne su stab dė Vi suo me nės plėtros, repro duk ci nės svei ka tos ir tei sių par la men ti nės gru pės pir mi nin ko Jo no Ko ren kos. Iš ki lus grės mei, kad pla nas pra stum ti mi fep ris to ną ga li žlug ti, užkuli siuo se ne be nu sty go už sa ko vai. Prieš kon fe ren ci jos pra džią Kon stitu ci jos sa lės ves ti biu ly je ne gau sius at vyks tan čius svei ki no ir ži niask laidos dė me sį trau kė ne pa tal pų šei minin kas par la men ta ras ar ŠPSSA direk to 1 Žr. LR Sei mo Eti kos ir pro ce dū rų ko mi si jos iš va da dėl Lie tu vos Res pub li kos Sei me su rengtos kon fe ren ci jos Me di ka men ti nis abor tas: po li ti niai, mo ra li niai ir me di ci ni niai as pek tai, 2003 05 12, Nr. 101-I-16, url: http://www3.lrs. lt/pls/in ter/w3_vie wer.view Doc?p_int_tekst_ id=24966&p_int_tv_id=339& p_org=0. 2 Žr. Sei mo pir mi nin ko 2003 04 15 raš tas Nr. 010-S-114 Dėl kon fe ren ci jos Me di ka men ti nis abor tas. Me di ci ni niai as pek tai atšau ki mo. 3 Žr. Vals ty bės ži nios, 2002, Nr. 58-2348. 4 Žr. Vals ty bės ži nios, 2000, Nr. 46-1334. 5 Gar ba ra vi čie nė, B., Įsta ty mo pa žei di mai brau na si į Sei mo Kon sti tu ci jos sa lę, in: OM NI Lai kas, 2003 04 16, url: http://www.om ni.lt/ in dex.php?ba se/z_97497. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 263

religija rė Es me ral da Ku lie šy tė, o Va di mas Gre bins kis Me di sa na ge ne ra li nis di rek to rius ir Mi fe gy ne pa va di ni mu mi fep ris to ną Lie tu vo je mėgi nan čios įre gist ruo ti pran cū zų įmo nės Exel gyn Fran ce at sto vas 6. Le mia mas ar gu men tas, ku rį vers li nin kas pa tei kė ga na ki biai jį tardantiems žur na lis tams, bu vo toks: Eu ro po je me di ka men ti nį abor tą suke lian tys pre pa ra tai re gist ruo ti 7, va di na si, tie, ku rie prie ši na si jų įteisi ni mui Lie tu vo je, no ri ša lį ati to lin ti nuo ES. Tik eu ros kep ti kai prie ši na si me di ka men ti niam abor tui, tei gė prieš TV ka me ras Gre bins kis. Įtares nis žmo gus iš syk bū tų pa ma nęs, kad to kios kal bos eu roin teg ra ci nio re fe ren du mo iš va ka rė se pro ru siš kų jė gų pro vo ka ci ja. Kas ga lė tų pa neig ti, kad į spau dą pra sprū dęs ES ir abor tų ta pa ti ni mas pa gau si no ra tą pi lie čių, be si prie ši nan čių in teg ra ci jai? Vien jau už eu ros kep ti nį kon fe ren ci jos šlei fą, ką ir kal bė ti apie ren gi ny je da ly tas tik rą ja to žo džio pras me re kla mi nes abor ti nio pre pa ra to bro šiū ras, so cialde mok ra tai jos or ga ni za to rių, sa vo frak ci jos na rį Ko ren ką tu rė jo ge ro kai pa pur ty ti. Kur tau. Pla čiai iš gar sė jo Al gir do Bra zaus ko žy giai įtei si nant ap vai si ni mą mė gin tu vė ly je, o soc de mų svei ka tos ap sau gos mi nist ras Juozas Ole kas tik po ži niask lai dos įta ri nė ji mų dėl in te re sų kon flik to at si sta ty di no iš ŠPSSA pir mi nin ko pa rei gų. Tie sa, kai jau ži no me apie Koren kai ne pa lan kų Eti kos ir pro ce dū rų ko mi si jos sprendi mą bei triuš ki nan tį jo pra lai mė ji mą Pra šau žodžio lai do je (2003 05 15), gąs di ni mas ne eu ro pie tiš ku mu pri mena ap gai lė ti ną pa stan gą sau sam iš lip ti iš gi lios ba los. Ir kvie ti me į kon fe ren ci ją, ir įvadi nia me Ko ren kos žo dy je bu vo ypač pa brėž ta, kad ren gi nys skir tas iš imti nai me di ci ni niams as pek tams (tik ko dėl jie tu ri bū ti svars to mi Sei me?). Vie na me iš dvi ejų pra ne ši mų Šei mos pla na vi mo cen tro va do vo Vy tau to Klimo kal bo je me di ci nišku mo ap tik ti ne pa vy ko. Ne bent me di ci niš kai ve rifi kuo ja mu bū tų lai ko mas tvir ti ni mas, kad mo te riai ne pa gei dau ja mas gimdy mas kenks min ges nis svei ka tai nei abor tas ar ba kli ni ki nės ver tės tu rė tų ra gi ni mas po pu lia rin ti sau giau sius mo ters svei ka tai nėš tu mo nu trau kimo bū dus (kur sy vas ma no, P. S.). Ne nu si se kė kon fe ren ci ja ir ki tais požiū riais par la men ta rai pa bū go konser va to rių per spė ji mų, kad da ly vau ti jo je reiš kia pri si dė ti prie įsta ty mo pažei di mo, ir ap len kė sa lę. Ope ra to riams taip pat bu vo įdo miau fil muo ti, o TV ži nioms ro dy ti ne apy tuš tę au di tori ją, bet Ne pri klau so my bės aikš tė je pro tes tuo jan čius Už gy vy bę aso ciaci jos ak ty vis tus stu den tus. Žiniask lai dos re ak ci jos liu di jo: visuo me nė ne pri ta ria sau gaus abor to pro pa gan dai ir su vo kia, kad ta ria mas rū pes tis dėl ne lai mės iš tik tos mo ters oru mo pri den gia aki plė šiš kai gi na mą ma te ria li nį in te re są. Tie sa, Lie tu vos ry te pa skelb to Ra mu nės Sot va rienės straips nio pra džia, skam bė ju si kaip odė mi fep ris to nui 8, liu di ja, kad ga lė jo bū ti pa stan gų pa veik ti žurna lis tus. Sun ku ki taip pa aiš kin ti ir dien raš čio skai ty to jų in ter ne ti nių at si lie pi mų api ben dri ni mą: mo te rys pri ta ria medi ka men ti niam abor tui. Mat juos pa ty ri nė jus pa aiš kė jo, kad iš 78 ko men ta rų 25 pa lai kė mi fep risto no re gist ra ci ją, 30 bu vo ka te go riš kai prieš, o li ku sieji svars tė ki tus da ly kus ar ba svei ki no su Mo ti nos die na 9. Ta čiau dau gu ma kitų pub li ka ci jų konfe ren ci ją ver ti no kri tiš kai, o Ko ren kos ir Svei ka tos ap sau gos mi nist ro žingsnius įta riai. Mi nis te ri jos pa rei gū nai ža da pa skir ti spe cia lis tus, ku rie tir tų mi fep ris to no nau dą ir ža lą. Ne jau gi pa mirš tas anks tes nio Svei ka tos apsau gos mi nist ro 2002 09 23 įsa ky mu Nr. 469 su da ry tos ko mi si jos ab so liučia bal sų dau gu ma pri im tas nu ta ri mas, jog me di ka men ti nį abor tą su ke lian čių vais tų re gist ra ci ja Lie tu vo je ne tiks linga? Gal nau jos ko mi si jos su da ry mas reiš kia soc de mų ža da mą ryž tin gą ir su ba lan suo tą svei ka tos ap sau gos refor mą? O gal Ole ko įsi pa rei go ji mus tiems, ku rie ap mo kė jo jo ke lio nes į me di ka men ti nį abor tą pro pa ga vu sius ren gi nius Pa ry žiu je? Per nai pa na šūs klau si mai apie valdžios vy rų, taip pat ir prem je ro, intere sus bu vo kel ti Vys ku pų Kon fe renci jos spau dos kon fe ren ci jo je, o šie met hie rar chams pa ka ko tik pa viešin ti ŠPSSA pla nus. Su ju do ži niask lai da, par la men ti nė opo zi ci ja, gy dy to jai. Tai aiš kiai liu di ja, kad pri ei ta prie tam tik ros ri bos, ku rios per ženg ti vi suome nė taip leng vai ne leis. Ki ta ver tus, ir Baž ny čiai to kio je si tu a ci jo je leng viau pa keis ti lai kyse ną. Iki šiol Gy vy bės die na bū da vo pa sitin ka ma mo ra li zuo jan čio mis paskaito mis ir niū ro kais pa moks lais, ei ty nė mis prie abor tus at lie kan čių gy dy mo įstai gų, pa min klų ne gi musiems kū di kiams šven ti ni mais. Šie met ka ta li kiš kuo se ren gi niuo se, ypač Vilniuje, Kau ne, Šiau liuo se, gar siau siai skam bė jo džiaugs min ga pa dė kos už gy vy bę mal da. Mar gu čius ri de nančių, vė jo ma lū nė liais žai džian čių, su Te le bim bam dai nuo jan čių vai kų šėl smas, ei lė raš čių No riu bro liu ko, no riu se su tės kon kur sas kū rė gy vy bės trium fą įkū ni jan čią nuo tai ką. Vil niaus ar ki vys ku pi jos Šei mos cen tro va do vas Al gis Pet ro nis Lais vo sios Eu ro pos ra di jui pa aiš ki no: Juk šven čia me Gy vy bės, o ne abor to die ną. 6 Įdo mios p. Gre bins kio vi suo me ni nės pa rei gos Lie tu vos pri va čių me di ci nos įstaigų aso cia ci jos pre zi den tas, Sei mo svei ka tos ko mi te to ne eta ti nis eks per tas, Na cio na li nės svei ka tos ta ry bos vi suo me ni nis pa ta rė jas ir t. t., žr. url: http://www.me di sa na.lt/de fault.asp? DL=L&To pi cid=15. 7 Iš tie sų tik kai ku rio se ES ša ly se, pirmiau sia, tu rin čio se pro ble mų dėl imig ran tų po pu lia ci jos. 8 Sot va rie nė, R., Nau jas vais tas kei kia mas ir gi ria mas, in: Lie tu vos ry tas, 2003 05 03. 9 Žr. url: http://www.lry tas.lt/cgi-bin/ com ments/com ment_show.cgi?81018806 4.817339. 264 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

k u l t ūr a Mūšis dėl žalios spalvos Mil žin ka pių Lie tu vos įžei di mas? Be ne smar kiau siai įsi siū ba vęs ir galu ti nės kul mi na ci jos dar ne pa sie kęs pas ta rų jų mė ne sių kon flik tas, su keltas li te ra tū ros kū ri nio tai Ma riaus Ivaš ke vi čiaus ir po li ti nių ka li nių bei trem ti nių or ga ni za ci jų, taip pat ir ne ma žos da lies vy res nės kar tos in teli genti jos san kir ta dėl ro ma ne Ža li pa teik tos par ti za nų ge ne ro lo Jo no Že mai čio biog ra fi jos in ter pre ta ci jos. Emo ci joms kais tant, iš kal ti nan čios pu sės pa si girs ta ra di ka liau sių pa siūly mų, kaip su tram dy ti įsi siau tė ju sį ra šy to ją pa kvim pa net rep re si jo mis: Ap šmeiž tų jų re zis ten tų gi mi nės priva lo M. Ivaš ke vi čių pa trauk ti tei si nėn at sa ko my bėn. Bū ti na, kad ir Kai mo ra šy to jų są jun gos pa grin du, su kur ti tau tai at sto vau jan čių ra šy to jų są jun gą, ne iš le pin tą če kis tų pri vi le gi jo mis, o išug dy tą jų po grin džių tam sos 1. Aiš ku, sun ko ka dis ku tuo ti su žmo gum, šventai įti kė ju siu, kad at sto vau ja tau tai, kad tu ri pa kan ka mai kom pe ten ci jos nu ro di nė ti, kas bū ti na ir pri va lo ma. To kį kal bos to ną pa tei sin tų gy ve nimiš ko ji pa tir tis, tie sio gi nė san dū ra su to ta li ta ri nio re ži mo pro pa gan da, pri vers ti nė de mok ra ti nių tra di ci jų už marš tis. Tai vox po pu li, pa pras to pro vin ci jos žmo gaus bal sas, ne pa dailin tas, sa vaip su pran ta mą ne tei sy bę de mas kuo jan tis dra ma tiš ko mis in tona ci jo mis. Tu rime nu liū din ti: teis mai ir Ra šy to jų są jungos iš vai ky mas nie ko ne pa dė tų rei kia iš mok ti tie są at ras ti gin čuo se, kad ir kaip sun ku, įti ki nti Man fre das Žvirgždas ar gu men tais. Me tus žvilgs nį ana pus nema to mo fron to li ni jos, aki vaiz dus prie šin gos sto vyk los po zi ci jų sil pnumas. Svai do mos kan do kos pa šai pos strė lės į kon ser va ty vių jų kri ti kų stovyk lą, lai ko ma si aro gan tiš kai, pa si šaipant iš tų, ku rie lėtai slen ka tra di ci jos ke liu au to rius mie liau pa k nops to mis skuo džia pas kui po stmo derniz mo ekspre są. Ra šy to jui pa tinka eks po nuo ti sa ve įvai riais ra kur sais, jis ta ria si įgi jęs pa grei tį per itin trum pą lai ką, per ėjęs nuo jau nuo lio, ku ris pa stirs ta ma ty da mas vi sa, kas va ka rie tiš ka, iki vy ro, ku rį siu tina vis kas, kas men ki na jo oru mą 2. Ma ty ti, jog au to riui ne priklau so mos vals ty bės gy va vi mo pa tirtis at si lie pė as me niš kai jis iš siug dė glo ba laus mas to oru mą, ku ris nė kiek ne kliudo ly gin ti sa ve su Za ra tust ra, kal bė ti kar tos var du, pa lin kė ti kai ku riems skai ty to jams ra maus po il sio mil žin ka piuo se. Są mo nę už bu rian tis tau tos at sto vo sin dro mas ka muo ja abi gin čo pu ses. Per ne lyg ne įsi gi li nus, gal ir ga lima pa ma ny ti, kad nai vus ge ra no ris jau nuo lis Ivaš ke vi čius bu vo už pul tas gau sios, ag re sy vios ir ge rai or ga ni zuotos se nu kų ko man dos, pa si ry žu sios jį su tryp ti, pa nie kin ti tau rias in ten cijas (taip si tu a ci ją nu švie čia pats jos kalti nin kas ) 3. Esą mil žin ka pių Lie tu va pri si kė lė des pe ra tiš kam šuo liui prieš tą, ku ris ne ty čia pa si žiū rė jo į po ka rį ne pro ro ži nius he roiz mo aki nius, pro ku riuos vy res nių jų dė ka įpra to me stebė ti šio lai ko tar pio is to ri nę pa no ra mą, o pro po stmo der nis ti nį žais li nį žiū roną, ku rio vie nas lę šis vaiz dą bai sin gai iš di di na, o ki tas ne įpras tai su ma ži na. Tu rė ki me są ži nės, ne skriaus ki me žaidžian čio ra šy to jo! Ki ta ver tus, rim tų abe jo nių ke lia pats ro ma nas: jei tai nie kam ne įsi pa rei go jan čios pa są monės ko lia žas, kam rei kė jo įvilk ti jį į is to ri jos dra bu žius, ait rin ti ne už giju sias žaiz das? Su pran ta ma, au to riui ne skau da dėl pra ei ties, jis pa te tiš kai pa reiš kia ne no rįs my lė ti rau dan čios Lie tu vos 4. Jei taip, kam im tis te mų, ku rios tokios ne mie los ar iš iner ci jos, kad vi si apie tai ra šo, kad apie tai, ko pats ne matei, ra šy ti leng viau, kad net ir iro niš kai nu spal vin tas šio lai ko tar pio vaiz das at ro dys nu švies tas ro man ti ne au ra, ku rios trūks ta da bar čiai, ap si einan čiai be he ro jų? Ro ma nas eks por tui Sklan do gan dai, kad ro ma nas ra šytas spe cia liai Frank fur to kny gų mu gei, to dėl is to ri nė ap lin ka vaiz duo ta la bai pa vir šu ti niš kai tiek, kiek rei kia eili niam vo kie čiui ar da nui, rū pi nan tis, kad pas ta rie siems ne bū tų nuobo du. Kaip tvir ti na Gin ta ras Be res ne vi čius, tai esąs il gai vi sų lauktas eu ro ro ma nas, gry no sios li te ra tū ros, iš si lais vi nu sios iš vi so kių pa sau lė žiū rų jun go, pa vyzdys. Ro ma no pa sa koto jas anaip tol ne ni hi lis tas, jis net nie kio ne iš ke lia kaip at skai tos taš ko, tik ža viai šyp so da masis trau kia iš iliu zio nis to skry bė lės vis nau jus ra di nius per so na žus, ku rių pa var dės įra šy tos į is to ri nį kon teks tą, ta čiau el gia si su jais taip, lyg is to ri ja jau bū tų ga lu tinai pa si bai gu si: Ni hilis to po zi ci ja per dėm mo ra li zuo jan ti, o Ivaš ke vi čius vie nin te lis sė di sau po aka ci ja ir rašo li te ra tū rą, ku ri yra ne ko vos vė lia va, o li te ra tū ra 5. Manding, mū zų ir pa tran kų prieš prie ša, ku rią Ivaš ke vi čius ro ma ne ta ria mai iš spren džia gryno jo es te ti nio ma lonu mo nau dai, ap skri tai sun kiai pagrin džia ma. Juk bet koks tei gi nys, 1 Var na ga ris, V., Kas Žali?, in: XX amžius, 2003 02 26, Nr. 16, p. 12. 2 Ivaš ke vi čius, M., Ket vir tas kar tas, ar ba Lie tu viš kos me ta mor fo zės, in: Šiau rės At ėnai, 2002 12 07, Nr. 45, p. 11. 3 Ivaš ke vi čius, M., Me no pau zė, in: Šiau rės At ėnai, 2003 03 08, Nr. 9, p. 7. 4 Ibid. 5 Be res ne vi čius, G., Eu ro ro ma nas, in: Lite ra tū ri nė so fa, http://www.neo.lt/so fa/in si de. phtml?se=1&s=69. 6 Ivaške vi čius, M., Žali, Vil nius: Ty to al ba, 2002, p. 8. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 265

k u l t ūr a Mariaus Ivaškevičiaus knygos Žali ketvirtas viršelis. 2002 ku rį au to rius at sklei džia skai ty to jui, liu di ja ir jo pi lie ti nę lai ky se ną. Jei li te ra tū ros pa sau lis bū tų tik bal to se lan ko se ro miai rupš no jan tys juo di avinė liai, juk ne pul tų ra šy to jas at sa ki nė ti sa vo opo nen tams, kal tin da mas juos vi so mis nuo dė mė mis nuo nar ciz mo (gal nar ci siz mo?) iki na ciz mo. Aiš ku, Ivaš ke vi čius ro ma nu ne sie kė spe cia liai įžeis ti par ti za nų at mi ni mo (jis tvir ti na ket ve rius me tus su di džiau sia pa garba gi li nę sis į Jo no Že mai čio biog ra fi ją), ta čiau eu ro pi nio mas te lio jam taip pat ge riau kol kas ne tai ky ti. Iš ly gi nant su pai nio tas Ža lių siuže ti nes li ni jas, ga li mi ne ti kė ti at ra di mai. An tai skai ty to jas iš si žios su ži nojęs, kad prieš ka ri nės Lie tu vos ka ri nėms struktū roms va do va vo ir į Fon ten blo ar ti leri jos kur sus Že mai tį siun tė kaž koks gra fas, gy ve nęs prie jū ros (Tiš ke vi čius?), kad 1938 m. Fon ten blo kur san tas Žemai tis ne vei kė nie ko ki ta, tik va lan dų va lan das lei do kir pyk lo je pas mįs lin gą ją gun dy to ją Na ta li ją. Skai ty to jas su ži nos, kad Lie tu vos par ti za nai ka ria vo verti ka lų ka rą dėl ža lios spal vos, kad svar biau sias Jo no Že mai čio prie šas bu vo vi sai ne so vie tų oku pan tai, o ki tas Jo nas Že mai tis, ku riam su nai kin ti ge ne ro las me tė vi sas ap gai lė ti nas pa jė gas ant ran kos pirš tų su skai čiuo ja mą luo šių kom pa ni ją, ku rią vai ni ka vo ry ši ninkė, pra var de Pie ni nė, hi per sek su a li mo te riš kė, tu rin ti keis tų fi zio lo gi nių su tri ki mų. Aki vaiz du, kad to kie nuo širdu mą žai džian tys vei kė jai, ko kius juos nu lip dė ra šy to jas, nie ka da ne gy ve no, ne lai mė jo nė vie no mū šio, juo lab ne nusi pel nė nė ei lu tės is to ri jo je. Iš Ru si jos gi lu mos at vy kę tvar kos įves ti jau pu sę Eu ro pos va da vę ka riš kiai pa mė gi no prie šin tis šios miš kin gos ša lies pra gaištin gai mis ti kai, ta čiau ga lop at su ko ginklus vie ni prieš ki tus. Ko jie čia at vy ko? Pa si ro do, vos ne hu ma ni ta ri nės mi si jos vyk dy ti: Aš to ru so vie to je, bet jeigu tik bū čiau ru sas, apie nie ką dau giau ne gal vo da mas, su si krau čiau kup ri nę ir va žiuo čiau pri baigt iš si gi mė lių 6. Tai gi kū ri nys su ręs tas pa gal Va ka ruo se pri gi ju sius po li ti nio ko rek tiš ku mo prin ci pus, kai sie kia ma iš girs ti tar pu sa vy je di so nuo jan čius balsus Ivaš ke vi čiui vie no dai sma gu ka riau ti tiek ru sų, tiek ža liųjų pu sė je, nes ka riau ti vis vie na ten ka po pie ri niais šau tu vė liais bu tafo ri nia me pras to fil mo pa viljo ne. Ki ne ma tog ra fi nę sti lis ti ką iš duo da gau sūs, nu ty lė ji mų ir near ti ku liuo tos iš tar mės ku pi ni dialo gai bei mon ta žo žir klių efek tas, kai lygia -gre čiai sujun gia mi to li mi veiks mo pla nai, ne su tai ko mų prie šų sto vyk los, pra ei tis, da bar tis ir net nu ma no ma at ei tis (post mo der nis ti nė aliu zi ja ma žas Mar ce li jus Mar tinai tis ant ge ne ro lo Že mai čio ke lių). Ver ti nant me niš ku mo, įti ki namu mo kri te ri jais, Ža liuo se, ypač ta da, kai pa sa ko ji mas nu kryps ta į re mi nis cen ci jų, ap mąs ty mų ūkanas, yra frag men tų, ku rie kiek ap kar py ti tik tų ge rai no ve lei (pasa ko to jo ta len to ki birkš ti mis blyk si Že mai čio san ty kiams su Ele na skir tas 12 sky rius). Ta čiau dau gu mai veikė jų po el gių pri stin ga mo ty va ci jos, nė ra nie ko, kas leis tų eu ro ro ma no skai ty to jui su pras ti, ko dėl Lie tu vos miš kuo se de šimt me tų ai dė jo šū viai, dėl ko žu vo tie, ku rie ne no rė jo pri sitai ky ti ir kola bo ruo ti. Tik ne rei kia po li ti ka vi mo, su si rauks šian die nis ci ni kas. Ta čiau ar įma no ma gy ven ti ana pus po li ti kos, neat si sto jus po jokia vė lia va? Net ir žais da mi žmo nės pa si ren ka vie ną sto vyk lą, vie ną pu sę, ku ri at ro do tei si. Po ka rio par ti za nų pa si rin ki mas buvo ra di ka les nis: jie ži no jo esą pa smerk ti pra lai mė ti, suvo kė, kad tai to li gražu ne žai di mai. Ir il gai ne pa si da vė. Bet ne ži no jo, kad dėl šio sa vo už si spy ri mo teks ne tie sio giai tei sin tis ne prieš ko la bo ran tus, o prieš kai ku riuos vai kai čius. Gal ne vel tui Že mai tis fi na li nė je tar dy mo sce no je, kan ki na mas psi cho lo gi niais me todais, rė kia bu de liams-li te ra to riams: Gra žiai [...] su ge bė jot at im ti ma ne iš ma nęs pa ties 7. Au to rius mė gi na be si elius he ro jus gai vin ti vie toj dirb ti nio kvė pa vi mo tai ky da mas elek tro šo ką Že mai tį į sa vo pin kles įtrau kia jus lin gos, sek sualiai do mi nuo jan čios mo te rys, kar tais su grįž tan čios iš at min ties (Pa ryžius, Fon ten blo), nu krei pian čios dė me sį nuo vi sai ne ero tiš kos tik ro vės (že minė šal čio, li gų, mir ties, iš ny ki mo, o ne mei lės erd vė). Ne ste bi na, kad be rim tes nio do ku men ti nio pa grin do ge ne ro las Že mai tis au to riaus va lia įstu mia mas į mig lo tas mei lės pe ripe ti jas vien to dėl, kad taip te oriš kai ga lė jo bū ti. Kai ki tų ar gu men tų nė ra, ga li me at si dus ti to kia he ro jaus da lia po stmo der niz mo lai kais bū ti stumdo mam ten, kur au to rius už si no ri: [po stmo der nus] kū ri nys tu ri su kel ti tam tik rą mo ra li nę, psi cho lo gi nę re akci ją, ir vi sai ne svar bu, kad to ji re ak ci ja nė ra es te ti nė 8, tad, li te ra tū ro lo go Vy tau to Ku bi liaus po žiū riu, skai ty to jo pa si pik ti ni mas iš anks to už prog ramuo tas. Pri bloš kian tis pa ties ra šy to jo ar gu men tas, iš reikš tas po le mi nia me straips ny je: Ne už kal nų tie lai kai, kai iš vy si me ir Kęs tu čio ly ti nį ak tą su Bi ru te, ir Min dau go su Mor ta. Ga na lie tu viš kai krūp čio ti ir rau do nuo ti. 7 Ibid., p. 325. 8 Ku bi lius, V., Apie is to rinę sa vi monę, in: Kny gų ai dai, 2003, Nr. 1, p. 3. 266 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

k u l t ūr a Vi si jie, kaip ir Jo nas Že mai tis, is tori jos po žiū riu su per žvaigž dės, mū sų tau tos žen klai, o me nas, deja, kaip tik ir min ta tokio mis as me ny bė mis. Toks jau tas menas šlykš tus 9. Apie ko kį me ną ir ko kią is to ri ją kal ba ma? Gal eti nio ir es te ti nio są my šio lai kais ver tė tų nu brėž ti ri bą tarp dė me sį pritrau kian čios as me ny bės ir skan da lų šlei fo ly di mos su per žvaigž dės, ku rios švie sa apa ki na, šo ki ruoja, at stu mia? Ar Kęs tu čio ir Bi ru tės ly ti nis ak tas kokio nors ro ma no pus la piuo se jau vi sai ne iš ven gia mas, ar tai yra kaip tik tai, ko trū ko jų psi cho lo gi niam por tre tui, ar dar ga li ma be ši to ap si ei ti? Be to, juk por nog ra fi ja kaip žan ras ir gi ga li tu rė ti sa vo is to ri ją, kon ven ci jas bei sti lių pe ri odi za ci ją ir net gi sa vo kri tikų sto vyk lą. Net ir trak tuo da mi šios rū šies kū ry bą pa ly gin ti rim tai, ti kėki mės, kad Ivaš ke vi čius į to kį me ną dar ne sio rien tuo ja (nors an tai ki tas po stmo der nis tas Her kus Kun čius šio je ba lo je se no kai pliuš ke na si). Ne pai sant mė gi na mo įžieb ti super žvaigž dės spin de sio, 327 pus la pių kny ga at ro do iš tį su si ir per krau ta: pil na po eti nį kal bė ji mą mėg džio jan čių pa kar to ji mų, vai kų dar že lio skai čiuo tes pri me nan čių pa si šne ku čia vi mų, be formių pa sa žų, ku riuo se su si lie ja idi liš kos prieš ka rio pro me na dos gra fo dva re, neiš si sklai dan tis Pa ry žiu je ger to konja ko kva pas, ab sur diš kos ha liu ci na ci jos, sap nų ske vel dros, pro tar piais iš blaš komos kul kos vai džio ka le ni mo. Žo džiu, ro ma nas tar si išpil do vi du ti nio Va ka rų skai ty to jo pa geida vi mus: jei no ri te netra di ci nės ero ti kos, ra si te pi kan tiš kų mei lės tri se sce nų, jei pa si il go te ko nors ra fi nuo tai prus tiš ko jums tu rė tų tik ti ci ga rą rū kan tis ir net se niai su pil ta me ka pe nuo lat at gy jan tis, vis į tą pa tį pra ras tą lai ką be sigrę žio jan tis, pa moky mus da li jan tis iš min tin gas gra fas. Šiais lai kais ma din gos tik ros is to ri jos, tad ko dėl pa čiam ne pa ban džius iš at sitikti nai pri ran kio tų fak tų su mon tuo ti ką nors pa na šaus, pa ga mintą miš rai nę ap lie jant tirš tu fan ta zi jų pa da žu? Štai 9 Ivaš ke vi čius, M., Me no pau zė, p. 8. 10 Ivaš ke vi čius, M., Ket vir tas kar tas, ar ba Ru si jo je Vik to ras Pe le vi nas pa ra šė provo kuo jan tį ro ma ną apie Čia pa je vą na, ir ką, juk gy vas li ko, dar ir iš gar sė jo. O pa mąs čius, kas ga lė tų tikti į Čia pa je vo vie tą Lie tu vos są ly go mis, aiš ku, perša si Že mai čio kan di da tū ra. Ne svar bu, kad apie jį ne pasa ko ja ma anek do tų jei la bai pa si steng sim, bus ro ma nasanek do tas, skir tas pa links min ti tuos, kurie Lie tu vos ne pa žįs ta ir pra ei ti mi ne si do mi: gal pa si seks ver čian tis per gal vą pri trauk ti žio vau jan čio va ka riečio me ce na to dė me sį (bū tent ku rio nors lei dė jo; skai ty to jas ar juo lab jo re ak ci ja ma žiau svar būs, o kri ti kuo jan čius gali ma lai do ti mil žin ka piuo se). Pra lai mė tas žai di mas Ivaš ke vi čius gre ta ro ma no Ža li ne seniai pa ra šė ir trum pą Lie tu vos is to ri jos kur są, til pu sį švei ca rų dien raš čio Neue Zürcher Zei tung pus la piuo se. Ši publi ka ci ja pa si ro dė 2002 m. Frank fur to kny gų mu gės kon teks te ir pri sta tė va ka rie čiui ne pa žįs ta mą Lie tuvos vals ty bę ko ne zoo lo gi niais ter mi nais. Lie tu va čia šmėkš te li kaip di no zau ras Vi du ram žiais, įsi utęs pin če ris ko vų su len kais lai ko tar piu ir ga lop en ce fa li tinė er kė, pri bai gu si mil ži niš ką SSRS 10. No rė ta šmaikš čiai pokš tau jant su pa žindin ti vo kiš kai kal ban čius skai ty to jus su ne ži nios ūkuo se pa sken du siu kraš tu. Ga li ma pa si gin čy ti, ar ši in ter pre ta ci ja verta tarp tau ti nės vie šu mos: sun kiai nu brė žia ma ri ba, kur bai giasi svei ka au to iro ni ja ir pra si de da pi gūs juo ke liai apie XIX a. lie tu vių en tu zias tų rate lį, mė gi nu sį žais ti tau tinė mis idė jo mis, ar pri mi ty vo aki mis re gi ma XX a. is to ri ja: ne vy kė liai mū sų tau tie čiai 1926 m. pasirin kę tau ti nę ne lais vę, An ta nas Smeto na at si dū ręs vi sai gre ta Stali no Hit lerio Mus so li nio krau ge riš kosios tri ju lės, 1941 m. lie tu viai svy ruo da mi prie nau jo pa si rin ki mo kryž ke lės, va do va vo si... (pin če rio?) uos le ir klus niai nuse kė pas kui ge riau kve pian čius na cių okupan tus. Rep re zen ta ci nis straips nis nepa da rė per ver smo for muo jant vals ty bės Lie tu viš kos me ta mor fo zės, p. 7. įvaiz dį, ta čiau nema žai pa sa kė apie pa tį au to rių, at sklei dė pro ble mą, vis gi liau pra si skver bian čią į kū ry bos erd vę rimto, su in te re suo to kal bėji mo sto ką ar net bai mę ką nors teig ti, aiš kiai iš reikš ti pa sau lė žiū rą. Bi jo ma, kad skai ty to jui, ku ris ži no apie Lie tu vą tik kaip apie krep ši nio ša lį, bus nuo bo du nuo fak tų ir tiks les nių api brė ži mų. Ta čiau juk ir iro ni ja ga li bū ti ne pa trauk li, lėkšta, ne sko nin ga. Lie tu va, be si lais vi nan ti iš so vie ti nio ko mu niz mo en ce fa liti nė er kė, ta čiau jos var du pra bi lęs pi lie tis bū si ma sis Za ra tust ra... Supra tin gai pa link sė ki me: ne si ste bi me, juk tai tik juo kai, jau esam pri pra tę prie to kių pa ly gi ni mų. Bet kaž ko dėl ne labai juo kin ga. Er kė vi suo se ga li muo se kon teks tuo se ne ma lo nus pa da ras, ir do mi ma si ja tik iš rei ka lo, kai no ri ma kuo grei čiau pa ša lin ti. Na cio na li niai sim bo liai ci vi li zuo ta me pa sau ly je re tai pa ten ka į po st moder nios iro ni jos tai kik lį, o jei ir paten ka, tai rašy to jas turi bū ti ne abe jo ti nas in te lek tua li nis au to ri te tas, kad drįs tų pa ju din ti mi tus, įau gu sius į tau tų są mo nę (to kių maiš tau to jų vaid muo lenkų li te ratū ro je te ko Wi tol dui Gomb ro wic ziui, če kų Mi la nui Kun de rai, ru sų Josi fui Brod skiui; vi si jie tu rė jo pro gą emig ra ci jos są ly go mis pa ma tyti tė vynę iš ša lies). Ta čiau ne kon for mis ti nei kūry bai neuž ten ka tik maiš to dva sios, kad kon sta tuo tu me jos ver tę: šo ki ruojan čias idė jas ar įvaiz džius tu rė tų grįs ti sa vi tas ra šy to jo sti lius, ne pri e kaiš tin ga pa sa ko ji mo tech ni ka. Lie tu viš ki mi tai dar nė ra su lau kę pil na me tys tės, parti za nų au kos at mi ni mas ne įsi tvir ti nęs pi lie čių są mo nė je. Pa trio tiz mo ir pi lie tinės sa vi mo nės stu bu ras, ne lei džian tis pa si duo ti am ne zi jai ir ni hi liz mui, dar nesu tvir tė jęs. Mes dar daug ko ne ži no me ir daug ką at ra si me nu va lę dul kes ir me lo purvą, šiuos at ra di mus pa pil dys ir is to rijai ati dūs li te ra tai. Ta čiau bū tina kai ką pa tiks lin ti. Ne dėl ža lios spal vos ir ne dėl nyks tan čių di no zau rų žuvo po ka rio gim na zis tai ir stu den tai, ne dėl to, kad pa tvir tin tų ab sur do per ga lę. Ir dar: me nas, ki taip nei me las, nė ra šlykš tus, o toks, ko kį mes jį su ku ria me. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 267

Geriausieji XX a. lietuvių rašytojai Per paskutinį savo suvažiavimą Lietuvos rašytojų sąjungos nariai išrinko 10 iš kiliausių XX a. lietuvių rašytojų. Kultūros barų ir Naujojo Židinio-Aidų redak cijoms parūpo sužinoti ir skaitytojų vertinimus. Abu žurnalai, taip pat Omni Laiko tinklapis šių metų pradžioje paskelbė 60 rašytojų sąrašą, iš kurio pasiūlė savo skaitytojams atrinkti pagal jų vertinimą 10 geriausiųjų. Skelbiame apklausos rezultatus. Naujojo Židinio-Aidų skaitytojai 153 respondentai 1. MAIRONIS 2. Bernardas BRAZDŽIONIS 3. Salomėja NĖRIS 4. Vincas MYKOLAITIS-PUTINAS 5. Justinas MARCINKEVIČIUS 6. Vytautas MAČERNIS 7. Vincas KRĖVĖ-MICKEVIČIUS 8. Balys SRUOGA 9. VAIŽGANTAS 10. Jonas AISTIS Kultūros barų skaitytojai 180 respondentų 1. MAIRONIS 2. Justinas MARCINKEVIČIUS 3. Salomėja NĖRIS 4. Vincas MYKOLAITIS-PUTINAS 5. Bernardas BRAZDŽIONIS 6. Vytautas MAČERNIS 7. Ieva SIMONAITYTĖ 8. Romualdas GRANAUSKAS 9. Balys SRUOGA 10. Vincas KRĖVĖ-MICKEVIČIUS Omni Laiko skaitytojai 65 respondentai 1. MAIRONIS 2. Justinas MARCINKEVIČIUS 3. Vincas MYKOLAITIS-PUTINAS 4. Salomėja NĖRIS 5. Bernardas BRAZDŽIONIS 6. Vincas KRĖVĖ-MICKEVIČIUS 7. Ieva SIMONAITYTĖ 8. Antanas ŠKĖMA 9. Balys SRUOGA 10. Romualdas GRANAUSKAS Lietuvos rašytojų sąjungos nariai 136 respondentai 1. Justinas MARCINKEVIČIUS 2. Salomėja NĖRIS 3. Vincas MYKOLAITIS-PUTINAS 4. Vincas KRĖVĖ-MICKEVIČIUS 5. Balys SRUOGA 6. Bernardas BRAZDŽIONIS 7. MAIRONIS 8. Sigitas GEDA 9. VAIŽGANTAS 10. Jonas AISTIS 268 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

k u l t ūr a Is to ri ja, po li ti ka ir pa min klai Ra sa Če pai tie nė, Rū ta Šer mukš ny tė Apie kai ku rias is to ri nės kul tū ros for ma vi mo ten den ci jas Lie tu vo je Pas ku ti niai siais me tais įvai rių is to rinių su kak čių ren gi niai ar jų pro gra mos ro do svei kin ti nus po ky čius, kai ne ap siri bo ja ma me da lių tei ki mu ir jubi lie jiniais va ka rais, bet ir užsi i mama kny gų lei dy ba, pa sta tų re no va ci ja, mu zie jų stei gi mu bei kon fe ren ci jų or ga ni za vimu. 2003 m. va sa rio 16-osios ir ko vo 11-osios pro go mis LR Sei me bu vo sureng tos kon fe ren ci jos 1253 2003-ie ji: Lie tu vos is to ri jos ir par lamen ta riz mo eu ro pie tiška sis as pektas bei Is tori nės rai dos įpras mi ni mas Vil niaus mies te. Į kon fe renci jas bu vo pakvies ta po li ti kų, is to ri kų, ar chi tek tų, me ni nin kų bei ki tų kul tū ros ba ruo se dir ban čių ar kul tū ros po li ti ką for muojan čių žmo nių. Gre ta sam pro ta vi mų apie Lie tu vos ėji mą į Eu ro pos po li ti nę sis te mą, iš pra ne šė jų ir dis ku tan tų lū pų nu skambė jo ir sie kiai pa ski riems praei ties įpras mi ni mo veiks mams, da bar Lietu vo je ku ria moms ir re a li zuo ja moms pro gra moms su teik ti kryp tin gu mą 1. Tai pa ska ti no pla čiau ap tar ti pra eities įpras mi ni mo pro gra mų kū ri me ir tu ri ny je įžvelg ti nas tei gia mas ir ne igia mas ten den ci jas, ati džiau pa sižiū rė ti į is to ri nės kul tū ros for ma vi mo pro ble mas. Is to ri kas is to ri nės kul tū ros ty rė jas ir/ar kū rė jas? Apie is to ri nės kul tū ros Lie tu vo je spe ci fi ką bei ak tu a li jas ir kal bė jo kon fe ren ci jo se pa si sa kiu sie ji hab. dr. Al vy das Nikžen tai tis ir prof. Al fre das Bum blaus kas. Šiuo lai ki nia me Va ka rų moks lo dis kur se is to ri nės kul tū ros kate go ri ja ap jun gia is to ri nės at min ties da bar ti nės raiškos for mas (pa min klai, gat vių pa va di ni mai, mu zie jai), sri tis (me nas, po li ti ka, moks las, mo kyk la, kul tū ra) ir stra te gi jas (po li ti nė valdžios ko va, moks li nis ty ri mas, me ni nė kū ry ba, mo kyk li nis ir už mo kyk li nis la vi ni mas, pa vel do sau ga). Į šias sritis, for mas, stra te gi jas is to ri nės kultū ros te ori jo je žvel gia ma kaip į to kią pra ei ties įpras mi ni mo veik lą, ku ria sie kia ma spręs ti da bar iš ky lan čias pro ble mas (iden ti te to pa ieš kų ir stabi li za vi mo, eman ci pa ci jos, tau ti nės sa vi gar bos). Vi sos jos su vo kia mos kaip vie nos men ta li nės ga lios is to ri nės są mo nės pa si reiški mo vie ta. Nikžen tai tis, pra nešime Va sa rio 16-oji ir Lie tu vos is to ri nė kul tū ra di džiau sią dė me sį su tel kęs į Lie tu vos at min ti nų die nų ir vals ty bi nių švenčių są ra šą, pa brė žė, kad is to ri nės kul tū ros for ma vi mas Lie tu vo je ga li grei tai įgau ti iš kreip tą vaiz dą, ku ris ne ati tin ka mū sų is to ri nio pa ži ni mo ly gio [...], men kin ti Lie tu vos įvaiz dį ša lies vi du je ir už jos ri bų. Šven čių ir mi nė ti nų die nų są ra še at si spin din ti an ti is to riška lie tu višku mo sam pra ta lie tu vių tau tą api brė žian ti pa gal kalbi nius požymius, ir šitaip ne pa ste bin ti LDK po li ti nės tau tos, į ku rią įė jo ne tik lie tu vių, bet ir gu dų et no sų at stovai, tad nu ver ti nan ti tam tik rus LDK is to ri jos įvy kius, as me ny bes, reiš kinius. Nik žen tai tis Lie tu vo je mi nė ti nų 1 Be je, kad to kia idė ja nė ra nau ja, liu di ja 1998 m. išleis ta Gy vo sios is to ri jos pro grama: is to ri nė kul tū ra šiuo lai ki nės są mo nės forma vi mui (aut. Alfredas Bum blaus kas, sud. Ginas Dabašinskas, Vil nius: Kultūros paveldo institu tas, 1998), ku ri sie kia dau ge lio kul tū ros sričių veik lai su teik ti kon cep tu a laus kryp tingu mo, patei kia kul tū ros po li ti kos pri ori te tus ir hierar chi jas. Pla čiau žr. Gy vo sios is to ri jos pro gramą. die nų są ra še at ra do net vad. dvi ejų ge no ci dų te ori ją ir at krei pė dė me sį, kad Lie tu va įė jo į Eu ro pos is to ri ją kaip vie nin te lė vals ty bės su nai ki nimo da tą mi nin ti šalis ir pa siū lė sa vų is to ri jos įpras mi ni mo va rian tų, pvz., su ak tu a li no Ge gu žės 3-io sios kon stitu ci jos da tą. Bum blaus kas Ak tu a liau sios is tori nės kul tū ros ak tu a li jas ap ta rė pasi tel kęs LDK Val do vų rū mų pa vyz dį, su telk da mas dė me sį ne į jų at kū rimą, o į pa skir tį. Rū mai esan ti ide a li erd vė is to ri nei kul tū rai pa si reikšti, juo lab kad tai nu ma to ir 2001 m. spa lio 17 d. LR Vy riau sy bės pa tvir tin ta LDK Val do vų rū mų at kū ri mo ir pa skir ties kon cep ci ja. Do ku men te išskleis ta isto ri nės kul tū ros samprata įpa rei go ja nau jai pa teik ti vals ty bin gu mo is tori jos idė ją. Is to ri nės kul tū ros te ori ja ak cen tuo ja da bar ties ver ty biš ku mą, o tra di ci nė is to ri jos sam pra ta pra eitį laiko sa vai mi ne ver ty be. Pa sak is to ri ko, bū tent pri ori te tai nu lems, ar Val do vų rū mai taps pa min klu LDK val do vams ir tra di ci niu mu zie ju mi kaip pra ei ties for mų sau gyk la, ar dau gia funk ciniu is to ri nės kul tū ros cent ru, kur bus įgyven di na mas da barti nės vi suo me nės po rei kis ne tik var to ti is to ri ją, bet ir da ly vau ti ją atkuri ant. Bum blaus kas ir Nikžen tai tis krei pė dė me sį į po li ti kų vaid me nį for muo jant is to ri nę kul tū rą, ta čiau ar jų pa čių pasi sa ky mai, Lie tu vos is to ri jos ins ti tu to pa reng tas pro jek tas dėl Lie tu vos parla men ta riz mo is to ri jos ak tu a li za vi mo Sei mo rū mų in ter je re, ar pa ga liau TV lai dų cik las Bū to vės slė pi niai 2 ne liu di ja, kad is to ri kas ga lų ga le atran da sa vo vie tą is to ri nė je kul tū ro je ne tik kaip jos ty rė jas, bet ir kaip jos kū rė jas? Juk iš tie sų šitoks nau jas žvilgs nis į is to ri ją su tei kia gali my 2 Is to ri kus Gu da vi čių ir Bum blaus ką vi suome nė je iš po pu lia ri nę Bū to vės slė pi niai debiu ta vo 1993 m. Ka dan gi Bū to vės slė pi nių au to riai įsi ti ki nę, jog is to ri ja tai ne mu zieji nis eks po na tas, o at spir ties taš kas, ga lin tis padė ti žmo gui su si vok ti šių die nų cha o se, suteik ti jo gy ve ni mui tam tik ras pra smes, for muluo da mi lai dų te ma ti ką ir pro ble ma ti ką jie orien tuo ja si į šiandie nos is to ri nę są mo nę ir taip moks li nius ty ri mus in teg ruo ja į vi suo me nę. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 269

k u l t ūr a bę is to ri kų ben druo me nei per ženg ti XIX a. su si for ma vu sias pro fe si nės kom pe ten ci jos ri bas. Anot vo kie čių is to ri jos te ore ti ko ir di dak ti ko Jörno Rüse no, ir te ori niai, ir em pi ri niai isto ri nės kul tū ros ty ri mai tu rėtų bū ti ne sa vi tiks liai, o ves ti prie konk re čių už duo čių re a li za vi mo 3. Tad is to ri kui ke lia ma užduo tis ne tik tir ti, vertin ti is to ri nės są mo nės pa si reiški mus kul tū ro je, bet ir už si im ti jos for mavi mu, stra te gi jų nu ma ty mu, spręs ti, ko kie is to ri niai tu ri niai tu rė tų bū ti su reikš mi na mi, idant tap tų ak tu a lūs šian dien. Mi nė tų dvi ejų kon fe ren cijų pa vyz džiai ro do, jog is to ri kai at krei pė dė me sį į esa mus di so nan sus in ter pretuo jant pra ei tį, bū tent į siū ly mų pra eitį įpras min ti pa ra dig mi nes prie lai das, ku rias ga li ma lai ky ti dau giausiai ne įsi są mo nin to mis ir ste re o ti pinė mis (tra di ci nis su sta ba rė jęs lie tu viš ku mo su pra ti mas, ku rio išta kos sie kia XIX a. ir pan.) bei pa minė jo po ten cia lius is to ri jos ak tu a li za vi mo sun ku mus. Jų už čiuo pi mo ir su val dy mo proble ma yra la bai rim ta, nors is to ri nės kul tū ros sri ty je dir ban tys spe cia lis tai bei pla čio ji vi suo me nė ne iki ga lo ją įsi są mo ni na. Bū ti na pa mi nė ti, kad per is to ri nės kul tū ros kate go ri ją fo kusuo tas žvilgs nis į is to ri ją vi suo me nės gy ve ni me, sa vi ta is to rikų eks pan si ja į ki tų moks lų sri tis ar dis cip li nas Vaka ruo se at si ra do ne at si tik ti nai. Dir vą pa ren gė is to ri nės są mo nės ty ri mai, ku riais už si ė mė ir už si i ma šiuo lai ki nė is to ri jos di dak ti ka 4. Lie tu vo je pa ste bi mas is to ri kų suak ty vė ji mas ne reiš kia, kad jie sie kia uzur puo ti vi są is to ri nės kul tū ros kūri mo dar bą, tai tie siog su tei kia jam dau giau kon cep tu a laus kryp tin gu mo, pa grįs tu mo ir są mo nin gu mo. Ta čiau ar to kios pre ten zi jos bus adek va čiai su tik tos ga lią tu rin čių jų, ku rie įpratę nau do tis is to ri kais sa vo po li ti niams tiks lams pa siek ti? Ar Lie tu vos is tori kams įma no ma tap ti vi suo me nės lū kes čių ir po rei kių eks per tais ir įgyven din to jais? Po li ti nė is to ri nės kul tū ros dimen si ja Rüse nas is to ri nė je kul tū ro je įžvelgia po li ti nę, es te ti nę, kog ni ty vią dimen si jas, ku rių tar pu sa vio san ty kiai įtemp ti, ir at krei pia dė me sį, jog vie nai ku riai nors di men si jai vy rau jant, isto ri nė kul tū ra tam pa vien pu siš ka. Es te ti nio mat mens do mi na vi mas ve da prie is to ri nės at min ties es te ti zavi mo, kog ni ty vių įpras mi ni mo stra te gi jų vy ra vi mas prie pa čios is to ri nės kul tū ros ide o lo gi za vi mo, po li ti nės di men si jos vieš pa ta vi mas prie isto ri nės at min ties po li ti za vi mo (pavyz džiui, is to ri jos kaip pro pa gan dos prie mo nės) 5. Pa vo jų per lenk ti laz dą ga li ma įžvelg ti kon fe ren ci jų me tu po li ti kų, ar chi tek tų, dai li nin kų ir ki tų specia lis tų pa teik to se įvai rio se is to ri jos įpras mi ni mo Vil niaus mies te idė jo se. Jų pra ne ši mai pa ro dė, jog pra ei ties ak tu a li za ci ja sos ti nė je su ve da ma dau giau sia į po li ti nę di men si ją; pagrin di nis at min ties raiš kos for mų at ran kos kri te ri jus vals ty bin gu mo tra di ci ja. Kon fe ren ci jo se bu vo pateik ta įvai rių pra ei ties įam ži ni mo pa vida lų: par la men ta riz mo is to ri jos at sklei di mas Sei mo rū mų in ter je re, Lie tu vos kul tū ros cen tras (Tau tos na mai), Lie tu vos Na cio na li nė dai lės ga le ri ja, Jau ni mo rek re a ci nis par kas ir t. t., ta čiau gre ta to itin pa brėž tas po rei kis sta ty ti pa min klus. Vil niu je iki šiol nė ra pa min klo Žal gi rio mū šiui (Vy tau to ir Jo gai los), nė ra pa min klo V. Ku dir kai ir J. Ba sa na vi čiui, L. Sapie gai, M. K. Čiur lio niui, Mai ro niui ir V. My ko lai čiui-pu ti nui ir t. t. Nė ra ir am ži no sios ug nies, ir ne ži no mo karei vio ka po, ir įam žin tų svar biau sių is to ri nių da tų, va sa rio 16-ąją tei gė is to ri kas ir po li ti kas Vy te nis Po vi las An driu kai tis. Per skai čius to kias mintis, ku rio se ga li ma įžvelg ti ai dint dar 1995 m. Ro mo Ba tū ros pro pa guo tas Vil niaus per tvar ky mo idė jas 6, ky la ne vie nas klau si mas. Ko dėl taip pabrė žia mi bū tent pa min klai vie šie ji mo nu men tai, o ne ki tos is to ri nės atmin ties raiš kos for mos, gat vių pa vadi ni mai, pa min kli nės len tos, mu zie jai, ar chy vai, ka pa vie tės? Ar ne dėl to, kad šie at min ties pra mo nės 7 produk tai pa lan kūs reikš tis po li ti niams in te re sams, nes sa vo vi zu a li niais pra nešimais neišven gia mai per tei kia tam tik ras ver ty bes? Šie pa min klai ypač anks tes niais lai kais bu vo skiria mi pi lie ti niam ug dy mui ir drau ge po li ti nio eli to sluoks niuo se pa lai ko mų idė jų po pu lia ri ni mui vi suo me nė je. Sa vai me su pran ta ma, kad kiek vie nai val džios for mai rei kia pri ta ri mo, ir bū tent šiuo po žiū riu di de lę reikš mę įgy ja is to ri nė at min tis, ku ri gre ta ki tų funk ci jų at lie ka po li ti nės le gi ti ma ci jos pa skir tį tra di ci ja pa liu di ja val džios tei sė tu mą. Na cio na li nė is to ri ja ne re tai virs ta po li ti niu re sur su, nau do ja mu ne tik tau ti niams iden ti te tams konstruo ti, bet ir val džios bei pri vi le gi jų for moms pa tei sin ti ir įtvir tin ti. To dėl nė ra at si tik ti nu mas tai, kad po li ti nė val džia są mo nin gai puo se lė ja tam tik rą tra di ci ją, pri sis ta to is to ri ją iš ne šio jan čiuo se sim bo liuo se (geschichtsträchti gen Sym bo len) 8. Mi nė ti An driu kai čio siū ly mai ke lia ir ki tų abe jo nių: ar bū ti na tą pa čią idėją dub liuo ti skir tin go mis for mo mis? Be to, ar pri va lu sos ti nė je įam žin ti su ja ma žai ką ben dra tu rin čias per so na lijas, ku rioms skir tų pa min klų ar ki tų įam ži ni mo for mų Lie tu vo je jau esa ma? An driu kai tis pri me na, kad Vil niu je iki 3 Rüsen, J., His to ris che Orien tie rung. Über die Ar beit des Ges chich tsbe wus stseins, sich in der Zeit zu rech tzu fin den, Köln Wei mar Wien: Böhlau, 1994, S. 235 245. 4 Ibid., S. 212 213. 5 Ibid., S. 219 229. 6 Ba tū ra, R., Sos ti nės is to ri jos pa min klų vi zija, in: Die no vi dis, 1995, Nr. 3, p. 12 13. 7 Me mo ry in dust ry ter mi ną, ma tyt, ne be iro ni jos nu kal tą pa gal ana lo giš ką pa vel do pramo nės są vo ką, var to ja Ker wi nas Lee Klei nas. Anot jo, šiuo me tu Va ka rų is to riog ra fi ja jau svars to pa vel do ir is to ri nės at min ties prob lemų są sa jas de ko lo ni za ci jos, po stko mu nisti nių vi suo me nių trans for ma ci jų (dė me sys eks-ju gosla vi jai), in teg ra ci nių ir dez in teg ra ci nių pro ce sų, re gio na liz mo, lo ka lu mo, po in dustri nės eros kon teks tuo se; žr. Klein, K. L., On the Emergen ce of Me mo ry in His to ri cal Dis cour se, in: Rep re sen ta tions, 2000, Nr. 69, p. 127. 8 Rüsen, J., op. cit., S. 223. 270 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

k u l t ūr a šiol nė ra pa min klo Žal gi rio mū šiui, bet ar Vil nius bu vo tie sio giai su juo su sijęs? 9 Ne są pa mink lo Vin cui Ku dir kai, bet yra pa min klas mies te ly je, pa vadin ta me šio kul tū ros vei kė jo var du (o kiek dar mū sų kul tū ri nin kų bu vo taip įam žin ti?). Jo nas Ba sa na vi čius pa lai do tas Vil niaus Ra sų ka pi nė se, ir šiuo at ve ju pa min klas su tam pa su ant ka piu, Drus ki nin kuo se ir Kau ne Čiur lio niui ir Mai ro niui at min ti skir ti me mo ria li niai mu zie jai ir pa min klai, o My ko lai čio-pu ti no me mo ria li nis butas-mu zie jus įsi kū ręs pa čia me Vil niuje. Ne ži no mo ka rei vio ka pas bei ki ti kla si ki niai na cio na liz mo at ri bu tai dėl Lie tu vos is to ri jos rai dos ap lin ky bių yra at si dū rę Lai ki no jo je sos ti nė je, ir juos dub liuo ti ir gi at ro dy tų ne tikslinga. At si žvel giant į tai, vėl ak tu a li tam pa dar 1998 m. Gy vo sios is to rijos pro gra mo je iš sa ky ta min tis dėl gau sy bės pa min klų idė jų, patei kia mų pagal vie nos ar ki tos gru pės žmo nių is to ri nės at minties pro ver žius, ne įsi gi li nant į sis te mi nę Lie tuvos is to rijos įvy kių ir as me ny bių reikš mę 10. Šio je pro gramoje pa siū ly ti gana griežti at ran kos prin ci pai vie šų jų mo nu men tų Vil niu je sta ty bai pa gal tūks tant me čio, at ski rų epo chų, mies to perspek ty vas. Itin rim tų abe jo nių ke lia An driu kai čio idė ja dėl Šv. Jo kū bo li goni nės kaip na cio nali nės tai ko mo jo me no ga le ri jos juk se nų jų pa vel do ob jek tų, šimt me čiais iš sau go ju sių savą ją pa skir tį, tu ri me ne tiek jau daug. Tam tik rą nuo sta bą ke lia poli ti ko op ti miz mas vi siems šiems pro jek tams ti kė tis fi nan si nės pa ra mos iš Eu ro pos, ku ri pa ti per si so ti nu si kla si ki nė mis na cio na lizmo raiš kos for mo mis. Be je, pats An driu kai tis tei singai pažymė jo, kad ES ger biamas ša lių su ve re ni te tas ir kul tū ri nis iden ti te tas, bet stro piai sau go mas ir pri tai ko mas šiuo lai ki niams porei kiams kul tū ros pa vel das. Ir mes tu ri me taip da ry ti, kad ne būtu me pa na šūs į ba jo rus, pa me tu sius sa vo kil mės do ku men tus. Ta čiau jo paties Vil niaus mies to įam ži ni mo vizi ja liudi ja vei kiau prie šin gą tiks lą ne sau go ti ir šiuo lai ki nėms reik mėms pri tai ky ti bei nau do ti au ten tiš kas kultū ros ver ty bes, o kur ti nau jas. Gal būt šiuo at ve ju ne ver tė tų už si pul ti vien šio po li ti ko. Su si da ro įspū dis, kad tai ga ji mū sų kul tū ros ten den ci ja. Pa našios nuo sta tos reiš kė si ir tar pu ka rio Lie tu vos vi suo me nė je. Ryš kiau sias pa vyz dys po li ti nio eli to su konstruo tas Vy tau to Di džio jo kul tas, ku rį prof. Vo sy lius Se ze ma nas api bū di no taip: daug kal ba ma apie Vy tau tą, Marktkirche portalas. Skulpt. Gerhard Marcks. 1957. Hanoveris bet be veik vi siš kai ne si rū pi na ma tinka ma ano lai ko tar pio ar chi tek tū ros pa mink lų ap sau ga. Be veik vi si, jau ir šiaip ne gau sūs go ti nės ar chi tek tū ros pa min klai, ku rie dar bu vo pir mai siais ne pri klau so my bės me tais Lie tu vo je, yra per pas ku ti nius 20 me tų daugiau ar ma žiau ap ga din ti ne vy ku sių re mon tų, ar ba tie siog nu griau ti 11. At si žvel giant į tai, kad pa vel do apsau gos fi nan sa vi mas šian dien, kaip ir tar pu ka riu, yra itin men kas, ga li ma klaus ti, ar is to ri ja ne si kar to ja? Ar dar rei kia pa min klų? Kon fe ren ci jo se ak cen tuo tas vie šų jų mo nu men tų sta ty bos po rei kis ir po to ki lu si ne vie na reikš mė vi suo me nės, ypač ži niask lai dos, re ak ci ja ska ti na isto ri kus ati džiau pa žvelg ti į šios is to rinės at min ties įam ži ni mo for mos vie tą šiuo lai ki nė je vi suo me nė je. At sa ky mą į klau si mą dėl nau jo pa min klo rei ka lin gu mo le mia ne įvy kio ar as me ny bės nuopel nai pra ei čiai, bet jo svar ba da bar čiai ir at ei čiai, teigė Nikžen tai tis. Ro ber tas Mu si lis vie na me teks te juo kau da mas pa tei kė re cep tą, kaip ga li ma už si tik rin ti di džiųjų is to ri nių vei kė jų, vie tų ar da tų ko lek ty vinę už marš tį te rei kia pasta ty ti jiems pa mink lą. Pa sak jo, šių sta tu lų ir pa sta tų gau sa iš virs ta į sa vo pa čios prie šin gy bę sukur tos, idant bū tų ma to mos, jos tam pa ne re gi mos 12. Pa vel do sau gos spe cia lis tai iš ski ria ke le tą pa grin di nių pamin klų ne po pu lia ru mo prie žasčių, nors pa žy mi, kad kol kas per anks ti pra na šau ti ga luti nę jų mir tį juk mo nu men tas priklau so il ga jam is to ri nio lai ko lyg me niui, to dėl da bar ti nė jo pa dė tis gal būt tė ra mu ta ci ja 13. Pir mo ji tra di ci nio mo nu men 9 Pran cū zų An na les is to ri kų gru pė, 8 9 de šimt me čiais pa ren gu si 7 to mų straips nių rin ki nį At min ties vie tos, at krei pė dė me sį, kad at min ties vie tos ne re tai yra su si ju sios su lo ka liais pra ei ties pėd sa kais da bar ties land šafte; žr. Les lie ux de me moi re, vol. II (La Na tion NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 2), Pa ris, 1984. 10 Gy vo sios is to ri jos pro gra ma, p. 35 36. 11 Se ze ma nas, V., Vals ty bė ir pra ei ties kultū ros ir gro žio ap sau ga, in: Nau jo ji Ro mu va, 1938, Nr. 22 24, p. 512. 12 Mu sil, R., Me moi res pres post hu mes, Paris: Seu il, 1965. 13 Deb ray, R., Tra ce, for me ou mes sa ge?, in: La con fu sion des mo nu ments. Les Ca hiers de médio lo gie, Nr. 7, Pa ris: Gal li mard, 1999, p. 43. 271

k u l t ūr a to nu ny ki mo šiuo lai ki nė je vi suo me nėje prie žas tis vals ty bės, kaip pi liečių auk lė to jos, vaid mens su sil pnė ji mas. Vals ty bė ne be si jau čia tu rin ti tei sę for muo ti ir skleis ti ver ty bes ar pavyz džius vi suo ti niai de mok ra tiza ci jos pro ce sai smar kiai ap ri bo jo jos ga lias ir ji pri vers ta slėp tis už vie šo sios nuo mo nės nu ga ros 14. Be to, pa min klai turi at spin dė ti is to rinius na ci jos nuo pel nus, yra skir ti iliust ruo ti di džiuo sius ko lek ty vi nius pa sa ko ji mus, kurie da bar pra ran da sa vo riš lu mą ir įti ki na mu mą. An tra, pa min klai pri klau so il ga jam is to rinio lai ko lyg me niui, jie su kur ti iš Marktkirche portalo fragmentas. Skulpt. Gerhard Marcks. 1957. Hanoveris pa tva rios ir il ga am žės me džia gos, tuo tar pu šian die nė fast fo od kul tū ra de kla ruo ja lai ki nu mą. Tre čia, bū da mi skir ti ryšiams tarp kar tų užmegz ti ir ko lek ty vi nei ta pa ty bei su stip rin ti, pa min klai šian dien su si du ria su naujais iš šū kiais pa sau ly je, ku rį val do ka ra lius In di vi das ir ka ra lie nė Ekono mi ka šie vieš pa čiai at me ta gru pines ver ty bes ir vis ką ma tuo ja grei tu pel nu (juk pa min klo su kū ri mas ir pa sta ty mas daug kaš tuo ja ir ne tei kia pi ni gais pa ma tuo ja mos nau dos). Ketvir ta, mes gy ve na me post mo der nio je nuo plai šų, frag men tų bri ko liažo epo cho je, o bet koks, te gu ir pats pa sau lie tiškiau sias, pa min klas tu ri sak ra li nio tu ri nio. Šiame kon teks te pa min klas-pra nešimas 15, rei ka laujan tis lai ky tis pa gar bios dis tan ci jos ir iš gy ven ti tam tik rus jaus mus (pasi di džia vi mą, liū de sį ir pan.), yra de konst ruo ja mas, ne ten ka pra s mės, to dėl lie ka sim bo liu, ku rį rei kia dešifruo ti 16. Iškil min gu mui ir pom pas ti kai priešpriešina mas pa pras tu mas ir betar piš ku mas. Penk ta, mė gia miau siu tra di ci nio pa min k lo-pra nešimo per sonažu bu vo di džio sios as me ny bės 17, ku rių tiks las pro pa guo ti tikė ji mo ir tik rą sias ver ty bes. Did vy rių kolek ty vi nis pri pa ži ni mas įma no mas tik pa lai ko mų ver ty bių dė ka, ku rios ir gi ne bė ra uni ver sa lios ste bi mas ver ty bių po li teiz mas. Ple čia si po li ti nių pa žiū rų spek tras, pa brė žian tis as meni nį po li ti nį an ga ža vi mą si, pe ri man tį gru pi nę mi to lo gi ją su lo ka li niais he ro jais (pa vyzdžiui, Ste po nas Kairys im po nuo ja so cial de mok ra tams ir pan.). Viešaja me gy ve ni me vis la biau pa ste bi mas po li ti kos, pra ei ty je tu rėju sios stip rų ga lios au to ri te to krū vį, ir eti kos iš si sky ri mas ( Bū to vės slėpiniai šlo vin guo sius ku ni gaikš čius paver čia Vi du ram žių re ke ti nin kais ). To dėl tra di ci nius did vy rius, kaip elg se nos pa vyzdžius, kei čia ki no, pramo gų ver slo ir spor to žvaigž dės. Li kę be ce re mo ni jų ir ri tu a lų, pa minklai tam pa ne be ak tu a lūs. Ga liau siai spe ci fi nis po ko mu nis tinė se vi suo me nė se ste bi mas polinkis atmesti pa min klus sly pi kom pli kuota me ir skaus min ga me san ty ky je su to ta li ta ri nės mo nu men ta lis ti kos pa li ki mu. Ne pa mirš ki me, kad bū tent mo nu men ta lis ti ka il giau siai iš lai kė to ta li ta ri nio me no prin ci pus ir yra laiko ma kla si ki ne to kių re ži mų apraiška. Pa ra dok sa lu, kad ne se niai nu ver tus ne ken čia mos san tvar kos sim bo lius, po li ti kai siū lo sta ty ti naujus. Gal būt po rei kis iš lai ky ti na cio nali nę vals ty bę kin tan čia me pa sau ly je, ypač at si žvel giant į eu roin teg ra ci nius ir glo ba li za ci jos pro ce sus, ska ti na gy ny bi nio na cio na liz mo ap raiš kas, ver čia grįž ti prie kla si ki nių, lai ko iš ban dy tų pra ei ties įam ži ni mo formų? Vie šie ji pa min klai, kaip vie nas ti piš kų na cio na liz mo ide o lo gi jos vizu a li nių at ri bu tų, gau siai sta ty ti tarpu kario Lie tu vo je ir ne tik Vy tau tui. Šian dien Lie tu vo je la bai maža bė ra mies tų, mies te lių, ku rių aikš tė se nebū tų pa min klo, kon sta ta vo Pau lius Ga lau nė, pa si pik ti nęs to kia ne kontro liuo ja ma ir ne itin aukš to me ni nio ly gio pa min klo ma ni ja 18. Ta čiau šis va jus vei kiai ėmė kel ti pro ble mų, nes ne pai sant pa min klų ma siš ku mo, jie bu vo grei tai už mirš ta mi ir pa lie kami kli ma to kap ri zams. Įsi vaiz duo kim sau, kad pas mus plin ta tu riz mas, mū sų mies te lius lan ko sve tim ša liai; vi si ži no, kad ka ras se no kai pra ūžė, o pas mus, Lie tu vo je, pa min klai be ran kų, be her bų, be ki tų sa vo da lių ir at ri bu tų 19. Pa žy mė ti na, kad šiais lai kais (ypač 14 Ibid., p. 39. 15 Anot Régis Deb ray, pa min klas-pra nešimas (ant ka pis, obe lis kas, krip ta, mo nu men tas ir pan.) nu ro do re a lų ar mi ti nį pra ei ties įvy kį. Jis la biau ne gu ki ti pa min k lų ti pai yra pa žei džiamas dėl kerš to, van da liz mo ar nu grio vi mo, daž nai sto vi ant pje des ta lo ir yra ap tver tas. Pa min klui-pra ne ši mui ne bū din ga nei me ni nė (se ri ji nės ga my bos ant ka piai), nei se no viš ku mo ver tės. Jis at lie ka tik sim bo li nę pa skir tį primin ti, per spė ti, są ly go ti ce re mo ni ją, įkvėp ti jau ną ją kar tą. Be šio pa min klų ti po Deb ray ski ria dar pa min klą-for mą (t. y. tra di ci nį isto ri jos pa min klą) ir pa min klą-pėd sa ką (be eti nės ar es te ti nės mo ty va ci jos mus pa sie ku sią pra ei ties lie ka ną); žr. ibid., p. 31. 16 Ibid., p. 41. 17 Anot Mu si lio, la biau siai ste bi na tai, kad pa min klai iš es mės sta to mi di die siems is tori jos vei kė jams. Ar tai ne bus ap gal vo ta kiau lys tė? Ka dan gi ne ga li ma jiems dau giau pa kenk ti, tai be lie ka pri ri šus me mo ria li nį ak me nį po kak lu įmes ti juos į už marš ties van de ny ną ; ci t. pa gal: Guil lau me, M., Du ste re o ty pe com me art, in: La con fu sion des mo nu ments. Les Ca hiers de me dio lo gie, Nr. 7, Pa ris: Gal li mard, 1999, p. 222. 18 Ga lau nė, P., Tvar ky ti nas pa min klų reikalas, in: Lie tu vos ai das, 1932, Nr. 73, p. 5. 19 Ibid. 272 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

k u l t ūr a Va ka rų vi suo me nė se) la biau links tama ne for muo ti ko lek ty vi nį iden ti te tą nau jai pa sta ty tų pa min klų tei kia mais pra ne ši mais, bet stip rin ti ben druome nės ta pa ty bę per jos dis po nuo ja mą pa vel dą. Tam ypač pa si tar nau ja įvairios ak ty vaus nau do ji mo si pa vel du for mos, pa sie ku sios ir Lie tu vą. Kaip be ne ryš kiau sias šiuo lai kiš kos pa veldo nau dos pa vyz dys ir drau ge vals tybin gu mo įpras mi ni mo for ma Lie tu voje pa mi nė ti nas Ker na vės mu zie jaus or ga ni zuo ja mas fes ti va lis Gy vo sios ar che o lo gi jos die nos, ren gia mas Mindau go ka rū na vi mo pro ga. Šios da tos įpras mi ni mas yra aki vaiz dus is to ri jos da ry mo ir ke le rio pos re konst rukci jos pa vyz dys at ku ria ma ne tik iki/is to ri nių lai kų kas dieny bė, bet, kaip ži nia, pa ti is to ri nė diena bu vo re konst ruo ta prof. Gu da vi čiaus. Tad jei gu tar pu ka rio Lie tu vos vi suo me nėje dėl su si klos čiu sių so cio po li ti nių aplin ky bių ypač su reikš min ta Vy tau to Di džio jo fi gū ra, tai nū nai kara liaus Min dau go as muo nau jai įpras min tas ne tik kaip vals ty bės įkū rė jas, bet ir Lie tu vos po li ti kos eu ropi nės krypties pra di nin kas. Reikš min ga ne tik tai, kad per Gy vo sios ar che o lo gijos die nas re a li zuo ja mos eks pe ri menti nės ar che o lo gi jos idė jos: re mian tis iš li ku sių ar te fak tų kū ri mo tech no logi jo mis, mė gi na ma at gai vin ti se nuosius ama tus ir taip šian die nos žmo gų pri ar tin ti prie ar che o lo gi jos, is to ri jos, ant ro po lo gi jos ži nių. Svar biau sia, mū sų ma ny mu, kad šis rengi nys vaiz di niams ir min tims apie iki mindau gi nius ar Min dau go lai kus ge ba su teik ti to kias di men si jas, kurios ne ga li bū ti at ran da mos per ne gy vas pa min klų for mas. Grįž tant prie kon fe ren ci jų, no ri si kon sta tuo ti, kad šie ren gi niai at skleidžia skir tin gų vi suo me nės po žiū rių į pra ei ties įpras mi ni mo po bū dį trintį. Vie no je pu sė je spe cia lis tai, pa brėžian tys reikš min gų pra ei ties įvy kių ir as me ny bių įam ži ni mą tra di ci nėmis prie mo nė mis (t. p. ir pa min klu), kito je is to ri kai, be si sten gian tys tap ti ak ty viais is to ri nės kul tū ros for muo to jais ir be sie kią šį pro ce są pir miau sia pra dė ti nuo is to ri nės sąmo nės pa ži ni mo. Ta čiau at si žvel giant į po li ti kų įpro tį pa tiems spręs ti praei ties įpras mi ni mo pro ble mas, ky la abe jo nė, ar dar kar tą nepa si tvir tins Nik žen taičio iš sa ky ta min tis, kad prie is to ri nės kul tū ros at si ra di mo be ne ma žiau siai pri si de da pa tys is to ri kai, o pa grin di niai kū rė jai yra Ne to li pie tuo se, prie Vys los Len kų pub li cis ti kos ap žval ga Lie tu vos spau dos skai ty to jas ma to eu roin teg ra ci ją, ma si nės kul tū ros antplū dį, nau jus eko no mi nius pro jek tus, po li ti kų ir val di nin kų ko rup ci ją, va karie tiš kas sta ty bas ir lūš ny nų ne vil tį, gir di gąs di ni mus, kad kaž kas iš pirks mū sų že mę ar iš tvir kins mū sų vai kus, pa vy di kai my nui, au gi na vaikus ar anū kus, slau go li go nius, laido ja mi rusius, be to, kar tais pa ti ria malo nu mą skai ty da mas kny gą ar sė dė da mas prie upės. Len kas ma to ir gir di be veik tą pa tį. Ki ta ver tus, Len ki ja tu ri sa vi tas žur na lis ti kos, li tera tū ros ir hu ma nita ri nių moks lų tradi ci jas. Tur būt ne ver ta pul ti į dien raš čių ak tu a li jų ma sę. Ta čiau kiek vie ną savai tę len kų spau do je ras tu me dau giau pub li cis ti kos, ne gu vie nas žmo gus pa jėg tų per skai ty ti. Pa ban džiau iš šios gau sy bės sub jek ty viai iš rink ti tai, kas man kri to į akį ir kuo trum piau pa teik ti lie tu viš kai. VYTAUTAS DEKŠNYS (g. 1972 m.) VU filosofijos magistras (1996), 2001 m. baigė doktorantūros studijas Socialinių moks lų mokykloje prie Lenkijos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos instituto. Vy tau tas Dekšnys vi sų pir ma po li ti kai? Vis dėl to po liti kų kvie ti mai dis ku tuo ti nu tei kia op ti mis tiš kai. Tad skir tin gi kon feren ci jų da ly vių po žiū riai ati den gia ir gi les nį, da liai vi suo me nės ak tu a lų ne ri mą dėl is to ri nės pa tir ties są lygo to mū sų ta pa ty bės iš sau go ji mo eu roin teg ra ci nių ir glo ba li za ci jos pro ce sų kon teks te. Ba lan dį len kų pub li cis ti ko je dėl su pran ta mų prie žas čių vy ra vo trys te mos Ve ly kos ir Didžio ji Sa vai tė, ka ras Ira ke ir in teg ra ci ja į ES. Be abe jo, len kų vi suo me nė ir spau da gyve no įprastą gy ve ni mą, tad pa ka ko ir kitų te mų. Pa si ro dė nau jų kny gų, kom po zi to riai gin či jo si, kas nu ti ko mu zi kai XX a., vis dar ne ty la iro niš kos pub li cis tų užuo mi nos į ne se nas ko rupci jos afe ras, o is to ri kai ir so cio lo gai pa vy dė ti nai iš ra din gai nars tė so cializ mo lai kų is to ri jos pa tir tį. So li dus žur na las Res Pub li ca No wa prak tiš kai vi sas skir tas ci vi li za ci jų su si dū ri mui, Azi jos ver ty bėms, kon fu cia niz mui ir is la mui. Ta čiau pir miau sia apie tai, ką len kai tu rė jo pa sa ky ti apie di džiąsias te mas. Ira ko ka ras iš sky rė Ry tų ir Va ka rų Eu ro pos in te lek tu a lų po zi ci jas. Be ne žymiau si Ry tų Eu ro pos di si den tai Vac la vas Ha ve las, Ada mas Mich nikas ir Gy or gy Kon ra das vie naip ar ki taip pa rė mė gin kluo tą Ira ko režimo nu vertimą, ir to kia po zi ci ja su kė lė sumaiš tį tarp jų se nų drau gų kai riųjų Va ka rų Eu ro pos in te lek tu a lų. Šio nu ste bi mo ku pi ni ita lų fi lo so fo Pa o lo d Ar cais at vi ras laiškas Mich ni kui ir kai rių jų ra di ka lų ve te ra no Da NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 273

k u l t ūr a nie lio Kohn-Ben di to in ter viu Ga ze ta Wyborc za. Ap skri tai, šio dien raš čio spaus di na mi Va ka rų in te lek tu a lų at si lie pi mai (mi nė ti nas dar in ter viu su bri tų po li to lo gu Ti mot hy Gar to nu As hu ir gar saus ame ri kie čių žur nalis to Nor ma no Mai le rio straips nis) dau giau sia kri tiš ki, at krei pia dė me sį į ne iš naudo tas di plo ma ti nio spau di mo ar spe cia lių jų tar ny bų or ga ni zuoto per ver smo ga li my bes, kri ti kuo ja su ma ny mą įves ti de mok ra ti ją jė ga, JAV ne ryž tin gu mą ki tų su žmo gaus tei sė mis ne si skai tan čių re ži mų akivaiz do je, pa sy vumą ta da, kai Ira ko režimas su si do ro jo su kur dų su kilė liais. Pa tys len kų ap žval gi nin kai, prie šin gai, lin kę pa brėž ti karo veiksmų ne iš ven gia my bę, ašt riau sia kriti ka tenka Pran cū zi jos ir Vo kie ti jos po zi ci jai, nors iro ni jos są jun gi nin kų atžvil giu taip pat pa kanka. Ypač kliū va ko le goms ka ro žur na lis tams. Lei di ny je Pres sa Piot ras Zda nowic zius ra šo: Gy vų tran slia ci jų mados pa da rinys in for ma ci jos pa viršuti nišku mas. Mon tuo tos medžia gos, leidžian čios įsigi lin ti į te mą ir pažvelg ti iš dis tan ci jos, sun kiai pa kliū da vo į ete rį. Maža to, pa tys ko res pon den tai kad re tapda vo pa grin di niais įvy kių da ly viais. Kai ku rie iš tie sų pui kiai įsi jau tė į Termi na to riaus vaid me nį, el gė si tar si da ly vau tų di de lia me žai di me ir da rė re por ta žus it apie fe jer ver kų šou, o ne apie ka rą, rodė sen sa ci jas, au ko da mi ka ro re a ly bę. Blo giau sia, kad žur na lis tai pe rė mė net ar mi jos kal bą ( pen ta žar go ną ): re por ta žai bu vo pil ni ti piš kų ka ri nių eu fe miz mų. Kal ba ta po ma ni pu lia cijos for ma (NBC ko res pon den tui buvo prie kaiš tau ja ma, kad ci vi lių au kas jis re por ta že pa va di no ša lu ti niais nuosto liais ). Žur na lis ti niam ob jek ty vu mui priešta rau ja ir nau jas įpro tis varto ti žo dį mes, kal bant apie ame ri kie čių ka riuo me nę, ir priešas, kal bant apie ira kie čius. Ky la per ne lyg įky rus džiaugs min go sir gi mo už mū sų vy rukus įspū dis (cit. iš Ty god nik Pow szech ny). Ira ko ka rui skir tas ir iro niškas Lietu vo je ne blo gai žino mo rašyto jo Jerzio Pil cho bal sas žur na le Po li ty ka: Vo kiečiai ne ina į ka rą, nes ne tu ri būti niausios šiam ka rui prie mo nės kal bos. Ne įma no ma ka riau ti, jei nega li lais vai kal bė ti apie ka rą ir jo ap rašinė ti. Šia me pa sau ly je nie kas ap skri tai ne įma no ma be tin ka mos ir tikslios kal bos, gal tik Sei mo ko mi si jos ty rimas. Vo kie čiai šia me ka re su pa raly žiuo ti pa čios pa pras čiau sios są vo kos, kaip vo kiečių di vi zi jos vo kie čių bom bo ne šiai vo kie čių nai kin tu vai, įpai nio tos į net ne dvip ras miškas aso cia ci jas. Pran cū zai ap skri tai jau se niai domi si tik sa vi mi pa čiais, tad ne vel tui jų ver dan ti sa vo se sul ty se kul tū ra ir dve sian ti li te ra tū ra pa gim dė de konstruk ty viz mą, taip Pil chas at si lie pia apie Pran cū zi jos vaid me nį kon flik te. Tarp gau sių Di džia jai Sa vai tei ir Ve ly koms skir tų pa moks lų, esė ir medi ta ci jų kun. Ja nas Kra ci kas (Ga zeta Wy borc za) svars to, ko dėl įpras ti nė je ka ta li kų tra di ci jo je vy rau ja Di dy sis Penk ta die nis Grau dūs Verks mai, kry žiaus ke liai, re ko lek ci jos o apie Pri si kė li mo džiaugs mą taip ma žai turima ką pa sa ky ti. Šian die nos Baž ny čios dok tri no je ir li tur gi jo je sten gia ma si kuo la biau sie ti Kan čią ir Pri si kė li mą, bet ei li nė se pa ra pi jo se tai dar la bai sun kiai ski na si ke lią: Jei ne no ri me pa vers ti kry žiaus vien sim bo liu, ku ris ke lia mas ant kan ki nių sie nos, o ne į žmo gaus šir dį, jei neno ri me, kad to je šir dy je kry žius už sklęs tų Die vo ir ki tų žmo nių rei ka lus jau du liuo se, ges tuose ar ne veik lio je at jau to je, ant jo tu ri kris ti švie sa, ku ri su ži bo Ve ly kų nak tį. Bet ši švie sa tu ri nu švies ti ke lią klajo jan tiems, o ne bū ti ro ži nė lem pe lė, po ku ria kvė pi na mos pa sau lio žaiz dos, užuot jas per ri ši nė jus. Ga ze ta Wy borc za spaus di na mi nau jos po eto Ja ros la wo Ma re ko Rym kie wicziaus kny gos apie Bib li ją frag mentai, skir ti Lo zo riaus pri kė li mo pa slap čiai: Ir nu mi rė lis iš ėjo iš kapo. Jo ran kos ir ko jos dar bu vo su vys tytos ap rišalais, o vei das ap vy nio tas dro bu le (Jn 11, 44) nu mi rė lis gy vas, ta čiau jo vei do ne ma to me, ir ši drobu lė ant vei do yra lyg įspė ji mas, kad nie kad ne su ži no sime, ko kiu pa vi da lu ir ka da pri kel tas jo kū nas. To liau randa me: Ten bu vo jam iš kel tos vai šės. Mor ta tar na vo, o Lozo rius kar tu su sve čiais vaišino si prie sta lo (Jn 12, 2). Vėl ne ma to me jo vei do: gal būt vėl yra ap vy nio tas dro bu le? Ar tai pū van tis mi ru sio žmo gaus vei das, ar ste buk lin gai at jau nin tas vei das, ar ne ma to mas mis ti nis vei das? Ar Lo zorius įmes tas į šį lai ką ir eg zis tuo ja tik sė dė da mas už sta lo, ar vie nu me tu sėdi už sta lo, gu li ka pe ir dar ne pa gul dytas į ka pą? At sa ky mo nė ra. Yra krikš čio niš ka le gen da apie Lo zorių pir mą jį Mar se lio vys ku pą. Tačiau Jo no Evan ge li jo je ra šo ma: Aukš tie ji ku ni gai da bar nu spren dė nu žu dy ti ir Lo zo rių, nes dau gy bė žy dų per jį at si trau kė nuo jų ir įti kė jo Jė zų (12, 10 11). Tad Lo zo rius vei kiau siai bu vo už mė ty tas ak me ni mis ar ba nu kry žiuotas. Jo se se rys Mor ta ir Ma ri ja vėl vys to jo ran kas ir kojas tais pa čiais ap rai ša lais ir vėl pa gul do (vei das vėl ap vy nio tas dro bu le) į tą pa tį ka pą. Ten tam su, an ga vėl už ris ta tuo pa čiu ak me niu, ku ris bu vo nu stum tas prieš ke le tą ar ke lio li ka die nų. Lo zo riaus kū nas pra de da ges ti an trą kar tą. Ga ze ta Wy borc za nuo lat spaus di na is to ri kų straips nius ir in ter viu apie so cia liz mo lai kų Len ki jos vi suo menę ir jos kas die nybę. Jer zio Ko cha nows kio in ter viu kal ba ma apie juo dą ją rin ką to me to žmo nių gy ve ni me. Vi suo ti nio de fi ci to me tais kas die nis ei li nio žmogaus gy ve ni mas prak tiš kai ne bu vo įma no mas, ne tu rint rei ka lų su mė sos, ben zi no ar ko ji nių ir marš ki nių spe kulian tais. Į vi sus pla ni nės ekono mi kos ir so cia lis ti nės tei sės kap ri zus juo do ji rin ka re a guo da vo žai biš kai ir tuo jau pat at kur da vo trūks ta mų pre kių pasiū lą. Val džia ir eko no mi nis po grin dis bu vo mir ti ni priešai iš pri gim ties, tai abi pu siais in te re sais su siję part ne riai, tai to je pa čio je re a ly bė je vei kian tys kon ku ren tai. Ko cha nows kio tei gi mu, eks spe ku lian tų vaid mens ku riantis ka pi ta liz mui po ko munis ti nė je Len ki jo je bū ta daug svar bes nio, nei pri va ti za ci jo je da lyva vu sios ko mu nisti nės no men kla tūros juo la biau kad, žlun gant ko mu niz mui, da lis tos pa čios no men kla tū ros se niai bu vo ne mažai in ves ta vu sių į juo dą ją rin ką. 274 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

k u l t ūr a 1968 m., len kų ko mer ci nio tu riz mo įkarš ty je, mi li ci ja di džiuo da ma si demonst ra vo kon fis kuo tą spe ku lian to už ra šų kny gu tę su įra šais: Bu ka reš te Du pu di La za re te li go ni nė je par duo ti liet pal čius ir šu kas. Da lį lė jų iš keis ti į ci ga re čių blo kus, kad lai ve tu rė tume ka vai. Li ku sias lė jas vež tis į Be iru tą, ten duo da po 5 do le rius už 100 lė jų. Be iru te kon fis kuo ja mos ciga re tės, nekeis ti nei gat vė je, nei uos te. Pri si pirk ti mau dy mo si kos tiu mų po 1,5 do le rio. Grai kų va liu ta yra drach ma. 1 drachma ly gi 3 zlo tams. Ko rin te už pa ke lį ci ga re čių pa ke lis ra zi nų. Foto juos tas Ag fa par duo ti po 12 drachmų. Ka ro me tais vie nas po pu lia riau sių bū dų sau go ti iš spe ku lia ci jos gau tas pa ja mas bu vo leng vai pa sle pia mi, trans por tuo ja mi, o, esant rei ka lui, ir pra ry ja mi smul kūs bri lian tai. Is to riko tė vas bu vo ma tęs, kaip juo do sios rin kos ryk lys mo kė jo chi rur gui už vai ko ope ra ci ją: Spe ku lian tas py lė iš bu te lio pla čiu kak le liu į gy dy to jo sau ją bri lian tus. Po ku rio lai ko nu sto jo pil ti ir pa si žiū rė jo gy dy to jui į akis. Šis link te lė jo gal va: už teks; ir ėmė ruoš tis ope ra ci jai.` Ne ma žai pub li ka ci jų skir ta ES plėtrai. An na Wollf-Po węs ka (Ty god nik Pow szech ny) net pra de da nuo Gin ta ras Be res ne vi čiaus ci ta tos: Kas mus ten my lės ir ap ta ri nė ja Ry tų eu ro pie čių iš skir ti nu mo kom plek są. Ver ta dėme sio ra šy to jo Ja ce ko Bo chens kio esė (Ga ze ta Wy borc za). Kažkie no su galvotą Len ki jos da bar ti nės in teg ra ci jos pa ly gi nimą su Len ki jos krikštu Mieško I lai kais au to rius at me ta ir ver čiau ima si Lie tu vos iki uni jų pa vyzdžio jau su si dū ru sios su krikš čio ny be ir raš tin ga sta čia ti kių kul tū ra. O kas, jei dar Mieš ko lai kais bū tų or ga ni zuo tas re fe ren du mas? Bū tų triuš ki nan čiai pra lai mė tas, ir bū tu me li kę pa go nys. Mo kė ti de šim ti nę po pie žiams ir ne gauti jo kių tie sio gi nių iš mo kų lais vie siems vals tie čiams? At si sa ky ti Piastų su vere nu mo? Bū ti sve ti mų jų pa ka li kais? Gal dar ra čius re struk tū ri zuo ti ir sužlug dy ti? Ne su lauk sit, gau siai Ro mos ir če kų ap mo ka mi iš da vi kai! Blo giau sia, anot Bo chens kio, kad apie in teg ra ci ją kal ba dau giau sia poli ti kai, ku riuos ete rio lai ko sto ka bū tinai ver čia iš nau do ti bran gias mi nu tes dar ir prie ši nin kams pa ba dy ti. Ką ga li šio je si tu a ci jo je da ry ti žur na lis tas? Jis tu ri laik ro dį, pri va lo pa de monst ruo ti sa vo su ge bė ji mus, be to, yra pa ruo šęs cha o tiš kų, pik tų klausi mų rin ki nį, ku rį tu ri per skai ty ti iki ga lo. Jis yra pro fe sio na las, tad jam mo ka ma už šiuo lai kiš ką ag re sy vią žur na lis ti ką, ir jis ne tu ri pra leis ti pro gos pa ro dy ti po li ti kus kvai liai. Kiek vie ną pa si saky mą, pa vo jin gai ar tė jan tį prie ko kų nors po zi ty vių iš va dų, žur na lis tas tu ri nu trauk ti da ly kiš ku klau si mu. Nie kam ne va lia leis ti su for mu luo ti ar gu men to su lo giš ka pra džia ir pabai ga, vien ti so, riš laus, juo la biau ramaus ar gu men ta vi mo ner vin gu mas bū ti nas be są ly giš kai. Kiek vie nas tu ri karšt li giš kai ir ne riš liai, spring da mas žo džiais pa sa ky ti sa vo tris sa ki nius, rūs čiai ste bint žur na lis tui ir tik sint jo laik ro džiui. Ner vin gu mu pri va lo už si krės ti ir žiū ro vai, nes aist ra po pu lia ru mo mo ti na. Šie, kaip ži nia, nie ka da neturi lais vo lai ko, nė mi nu tės, nors kaip tik sė di ant so fos, įsmei gę at bu ku sius žvilgs nius į te le vi zo rių. Tad dažnas žiū ro vas ir to liau jaučia si stu mia mas į Eu ro pą, net ne siteikiant ar gu men tuo ti. O Eu ro pa glo ba lių kon flik tų akivaiz do je su in te re suo ta ma žin ti atstu mą tarp cen tro ir pa kraš čių, kad ne rei kė tų vė liau rū pin tis skur džiais kai my nais. Tad tu ri me pro gą tie siog prag ma tiš kai įsi trauk ti į ben drą verslą, idanrt ras tu me sau pa to ges nę vie tą pa sau ly je. Vie nas di džiau sių iš šū kių šio je si tua ci jo je san ty kiai su JAV. Bo chens kis ne si jau čia tik ras, ar Len ki ja vi siškai tei si šiuo klau si mu. Ta čiau kai ameri kie čiai ir jų są jun gi nin kai grei tai ir sėk min gai bai gė ope ra ci ją Irake, ky la klau si mas, ar tik rai Len ki ja, o ne, pa vyz džiui, Pran cū zi jos pre zi den tas pra lei do ge rą pro gą pa ty lė ti? Kai Eu ro pos ša lių va do vai fo to grafa vo si At ėnų ago ros ir He fais to šventyk los fo ne, jau nos at ėnie tės jiems įtei kė aly vos, At ėnės me džio, ša ke les. Kad iš min ties dei vė At ėnė už gim tų iš Dzeu so gal vos, sa vo lai ku He faistui te ko trink tel ti Dzeu sui į pa kau šį kirvu ku taip, kad ne pa kenk tų die viš ka jai svei ka tai. Pa gal vo jau, kad He fais to kai my nys tė už plėt ros sig na ta rų nuga rų ge ra pra na šys tė ES. Pats lai kas pa sta boms, ką iš si rinkčiau pa skai ty ti, jei bas ty čiau si po ku rį nors len kų did mies tį su šio kio mis to kio mis pi ni gų at sar go mis (tu ris tus in te lek tu a lus įspė ju kny gos Len kijoje ga na bran gios). Tarp spau do je ap žvel gia mų nau jų kny gų dė me sį pa traukia tre je tas ne se nos Len ki jos is to ri jos stu di jų. Var gu ar jos pa čios pa trauk tų Lie tu vos skai ty to ją, bet už tat lei džia ere tiškai sa vęs klaus ti, kiek at ras tu me pa na šios te ma ti kos Žurnalo Polityka viršelis. 2003 m. balandžio 19 d. kny gų Lie tu vos hu ma ni ta ri nių knygų rin ko je? Jer zio Wąg lew skio Žur na lis tai. Iš Len ki jos Liau dies Res pub li kos is torijos (Dzien ni kar ze. Z his to rii PRL., Isk ry, 2003) pa tei kia pla čią vi so laiko tarpio žur na lis tų ben druo me nės pa no ra mą. Kny go je pra kal bi na mi įvai rių kar tų, įvai rių pa žiū rų žur nalis tai; ne vie no da jų so cia li nė si tu a ci ja ir san ty kis su sis te ma. Ta čiau kiekvie nas jų tu ri sa vą, lai ko su for muotą NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 275

visuomenė po žiū rį į tai, kas yra žur na lis ti ka. Jer zio Bralc zy ko Apie de vin to ir de šim to de šimt me čio len kų po li ti kos kal bą (O ję zy ku pols kiej po li ty ki lat osiem dzie si ą tych i dzie więã dzie si ątych, Trio, 2003), Ga ze ta Wy borc za kny gų ap žval gi nin ko liu di ji mu, dar ir pui kiai pa ra šy ta, tad taip pat įdo mi anaip tol ne vien aka de mi niam skai tyto jui. So cio lo gė Han na Úwi da-ziem ba kny go je Nu trauk tas skry dis (Ur wany lot, Wy daw nic two Li te rac kie, 2003) ana li zuo ja po ka rio jau ni mo, tai gi ir sa vo kar tos pa tir tį ir si tu a ci ją, gausiai ci tuo ja au ten tiš kus do ku men tus, in ter pre tuo ja ir sa vo pa čios iš gy ve nimus bei biog ra fi ją. Vi sa ki ta vers ti nė li te ra tū ra. Lenkai kaip tik iš lei do skan da lin gą ją Mar ti no Wal ze rio Kri ti ko mir tį (kai ku rių ap žval gi nin kų liu di ji mu, tai Sa vi val da ar fe o da liz mas? Pas ku ti niai sa vi val dy bių rin ki mai, su jun gus juos su pre zi den to rin ki mais, vy ko be ne tri mis mė ne siais anksčiau, nei tu rė jo vyk ti įpras ta tvar ka. Dauge lis bi jo jo, kad il gai už si tę sęs tar puval dis sa vi val dy bė je su kels ne tvar ką, dar ke lis mė ne sius for ma liai val dys se no sios ta ry bos, ta čiau ir nau jai iš rink ti de pu ta tai sieks įves ti sa vo tvar ką. Vis dėl to nie kas ne prog noza vo, kad ne tvar ka ga li už si tęs ti dar il giau. Per to kį lai ką ga li ma su si tar ti dėl ko a li ci jų, iš si da ly ti pos tus ir net su kur ti di džiau sias veik los pro gra mas. Pas ku ti nė pa sta ba, ma tyt, yra perne lyg op ti mis ti nė, nes tuo Lie tu vo je nie kas ne už si i ma. Ta čiau ir pa do rioms val džios da ly boms laiko ne už te ko. Iki šiol ke tu rios sa vi val dy bės, tarp jų du iš pen kių di džiau sių mies tų Vil nius Al fre das Kar čiaus kas tie siog la bai ge ra pro za iš Gunt he rio Gras so ir Hein ri cho Böllio drau gi jos), gar sio sios če kų prieš ka rio žur na lis tės, Fran zo Kaf kos bi čiu lės Mi le nos Jesens ky pub li cis ti kos rink ti nę Dau giau nei mes pa jė gia me. Če kai, vo kie čiai ir žy dai, taip pat dar vie no pui kaus pa sa ko to jo če kų pro zi nin ko Jo ze fo Škvo rec kio ap sa ky mų rin ki nį Ge gutės is to ri ja ir ki ti ap sa ky mai. Tad medžia gos apmąsty mams gali me ras ti dau giau nei pa kan ka mai. Ta čiau iš vi sos in for ma ci jos, ap ra šymų, pa sa ko ji mų ir ap mąs ty mų lenkų spau do je la vi nos bet ko kio je ap žvalgo je įma no mas tik at si tik ti nis at spindys. Jei kam šio at spin džio ne pa kaks, siū lau už ei ti bent jau į www.wy borc za. pl ir į www.ty god nik.com.pl ir su sida ry ti sa vo nuo mo nę. Vi sa da ge riau su si vok ti pa čiam. ir Šiau liai, gy ve na be me rų, nes jų įga lio ji mus su stab dė teis mas. Tai pir ma s toks at ve jis nuo 1995 m., kai bu vo re for muo ta sa vi val da ir miestų bei ra jo nų ta ry bas bu vo pra dė ta rink ti pa gal nau jus įsta ty mus. Daug kas ga li sa ky ti, kad ne sta bi lu mo savi val dy bė se vi sa da pa ka ko, ir ro dy ti pirš tu, pa vyz džiui, į Kau ną, ku ria me me rai keis da vo si vos ne kas met. Ir be teis mo spren di mų Kau no sa vi val dy bė re tai dir bo nor ma liai. Ta čiau Kau nas tik rai bu vo iš im tis. Daugu mo je sa vival dy bių ne tik nuo 1995 m., bet ir nuo pat 1990 m. pa si kei tė tik po du tris me rus. Bū tent sa vi val dy bė se ga li ma ras ti tik rų ilga am žiš ku mo po li ti ko je re kor di nin kų. Birš to no me ras An tanas Se ra fi mas Zen ke vi čius va do vau ja mies tui be ne nuo 1966 m. Ki ti ge rai žino mi il ga am žiai Ne rin gos me ras Mi ke lis ir Ig na li nos me ras Ro pė. Dar be ne 12 sa vi val dy bių me rai ne pa si kei tė nuo 1997 m. Lie ka tik pri min ti, kad jei šių sa vi val dy bių me rai iš si lai kys vi są ka den ci ją, o jų vers ti nie kas ne ke ti na ir var gu ar ga lė tų, jie iš bus sa vo postuo se bent po dešimt me tų. Nė ra net kaip ly gin ti su Vy riau sy bės va do vais, ku rie kar tais kei čias, ir daž niau nei Kau no me rai. Iš tie sų 2002 m. rin ki mai šį sta bi lu mą, ku ris šiek tiek pa na šus net į stag na ci ją, tu rė jo įtvir tin ti dar la biau. Iš 60 sa vi val dy bių net 43-o se dau giau sia bal sų ga vo tos par ti jos, ku rioms at sto va vo me rai, 38 me rai li ko sa vo po stuo se. Už si tę sę kon flik tai tu ri vie ną at sitikti nę for ma lią prie žas tį Kon sti tu ci nio Teis mo spren di mą, ku ris sujau kė jau tar si nu si sto vė ju sias tra di ci jas, kad me rai va do vau ja ir sa vi val dy bių tary boms, ir ad mi nist ra cijoms bei kad į ta ry bas ga li bū ti ren ka mi Sei mo na riai bei ap skri čių va do vai. Įgy ven din da mas šį spren di mą, Sei mas nu ta rė ne liū din ti sa vo na rių ir lei do jiems da ly vau ti pirma ja me nau jų sa vi val dy bių po sė dy je. Gal būt ku rį nors de pu ta tą iš rinks me ru ir jis nu tars, kad tai nau din giau nei trin ti kė dę vi sų kei kia ma me Sei me. Vie nas de pu ta tas taip ir pa da rė. Ir bu vo iš rink tas Pa ne vė žio me ru. Praktiš ka. Kon sti tu ci nio Teis mo įga lio ji mai Lie tu vo je taip pat prak tiš ki Konsti tu ci jai prieš ta rau jan čių įsta ty mų ga lio ji mas su stab do mas tik po Teis mo spren di mo, o vi sa, kas vy ko iki sprendi mo tei sė ta. Kar tais prak tišku mas yra ge rai. Juk ne ga li ma pa skelb ti, kad nuo 1995 m. sa vi val dy bių spren di mai bu vo ne tei sė ti (o juk dau ge ly je bu vo de pu ta tų Sei mo na rių). Ta čiau jei kal ba eitų apie įsta ty mus, var žan čius žmo gaus tei ses ar su si ju sius su nuosa vy be? Šiek tiek ne ra mu, kad aš tuonis me tus nie kas ne at kreips dė me sio ar ba tie siog by los lauks sa vo ei lės. Kaip ir da bar lau kia, o sa vi val dy bės gy ve na be re a lios val džios. Juo lab kad tai sy da mas rin ki mų įsta ty mą, Sei mas leido sau ke tu riems me tams pra tęs ti tei si nę ne tvar ką ir ne įgy ven 276 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

visuomenė din ti Kon sti tu ci nio Teis mo spren di mo net ta da, kai jis jau yra pa skelb tas. Įsta ty mo nuo sta ta, jog žmo gus tu ri iš kart ap si spręs ti, ar bus Sei mo, ar sa vi val dy bės de pu ta tas, pri im ta jau da bar, ta čiau įsi ga lios tik po ke tve rių me tų. Ir šiuo me tu, po sa vi val dy bių de pu ta tų skun dų, Kon sti tu ci nis Teismas vėl spren džia, ar tai sy da mas ne kons ti tu ci nį įsta ty mą Sei mas vėl ne pa žei dė Kon sti tu ci jos. Vi sos ke tu rios mi nė tos skun dų teismams is to ri jos šiek tiek skir tin gos, ta čiau tu ri la bai pa na šių bruo žų. Vil niu je, kaip vi si jau tur būt la bai gerai ži no, Len kų rin ki mų ak ci jos atsto vai, be je, iš tik rų jų ėję į rin ki mus su šū kiu Mes re mia me Ar tū rą Zuoką, iš pra džių net pa si ra šė ben dra darbia vi mo su si ta ri mą su li be ra lais, bet rink da mi me rą bal sa vo prieš jį. Zuoko ša li nin kai ta da ap skun dė rin kimų re zul ta tus, nes juo se da ly va vo ke li Sei mo na riai, tarp jų ir Edu ar das Šab linskas, ku ris vė liau te le vi zi jo je gy rė si, kad be jo pla ti Pa vir žį me ru išrin ku si ko a li ci ja nebū tų su for muo ta. Kau no ra jo ne iš anks to lyg ir bu vo su da ry tos dvi aiš kios ko a li ci jos, ta čiau vie nas daugu mos at sto vas, kurio pa vardė į vie šu mą taip iki šiol ir ne iš ki lo, bal sa vo prieš me rą. Ka dan gi po to ši dau gu ma Artūras Zuokas protesto mitinge Rotušės aikštėje. Vilnius. 2003 m. balandžio 12 d. Tomo Vyšniausko nuotr. li ko tik vie no bal so, opo zi ci ja nu ta rė, kad ver ta pa ban dy ti or ga ni zuo ti dar vie nus me ro rin ki mus. Pir mų jų re zul ta tai ir gi bu vo ap skųs ti dėl to, kad rin ki muo se da lyva vo vie nas Sei mo na rys. Kaišia do ry se so cial de mok ra tai taip pat ne bu vo už tik rin ti, kad jų su formuo to je dau gu mo je ne bus iš da vi kų, ir, bent jau opo zi ci jos tvir ti ni mu, pa pras čiau siai pa tik ri no, kas kaip bal suo ja. Dar prak tiš kiau. Tie sa, šiek tiek nu kryps tant į ša lį, iš tik ro ne aišku, ar reik tų daug iro ni zuo ti. Par ti nė draus mė nė ra la bai di de lė yda, iš tie sų pa gal są ra šus ren ka mo se ta ry bo se ji tu rė tų pa dė ti už tik rin ti at skai to mybę prieš rin kė jus. O Lie tu vos po li ti kų bė gio ji mas iš vie nos par ti jos į ki tą dėl vi siš kai kon junk tū ri nių prie žas čių daro si tie siog ne pa ken čia mas. Ge res nė iš ei tis bū tų ne bal sa vi mo biu le te nių tvir ti ni mas, o de mok ra tiš kes nės ir kom pe ten tin ges nės par tijos. Tuo tar pu da bar net vi siš kai su si kom pro mi ta vęs po li ti kas ga li ne sun kiai su si ras ti vietą ki to je par ti jo je, svar bu, kad tu rė tų nors šiek tiek ša li nin kų ir rim tų rė mėjų. Pa na šių pa vyz džių sa vi val dy bė se tik rai daug. Šiau liuo se rin ki mų re zul ta tai tur būt bu vo ap skųs ti iš prin ci po, nors ir ten me rą iš rin ko pats ma žiau sias bū ti nas skai čius ta ry bos de pu ta tų. Šiau liuo se par ti jos tiek kar tų kei tė sa vo po zi cijas, kad da bar jau sun ku su pras ti, kas ką ap ga vo. Ir ne be rei ka lo. Mat šia me mies te kai rie ji ir de ši nie ji ne tik pa si skirs tė po ly giai, bet tarp jų dar įsi sprau dė Min dau go Mur zos na cio nal de mok ra tai, su ku riais bendra dar biau ti ir vie niems, ir ki tiems ne la bai sma gu. To dėl ga liau siai ko ali ci ją tu rė jo su da ry ti so cial de mok ra tai ir kon ser va to riai. Tai gi sa vi val dy bių ta ry bų na riai prin ci pin gai gi na de mok ra ti nes proce dū ras ir Kon sti tu ci jos vir še ny bę. Ga li ma pa žy mė ti, kad tik Kai šia dory se pa tys sa vi val dy bės de pu ta tai ne si lai kė to kių pro ce dū rų, tuo tar pu kiti skun dai at si ra do dėl abe jo ti nų Sei mo pri im tų įsta ty mų pa tai sų. Ta čiau var gu ar prin ci pai su vai di no la bai di de lį vaid me nį, nes pro ble mos kilo tik ten, kur me ro rin ki muo se vis ką lė mė vie nas ar ba ke li bal sai. Sei mo na riai da ly va vo ren kant me rus ir kai ku rio se ki to se sa vi val dy bė se, ta čiau jo se pra lai mė ju sie ji ne bu vo la bai prie ka būs. Var gu ar ga li ma ti kė ti, kad me rų rin ki mų re zul ta tai bus ki to kie ir mi nė to se ke tu rio se sa vi val dy bė se, net jei juos reiks su reng ti iš nau jo. Seimo na rius sa vi val dy bių tary bo se jau pa kei tė jų par ti jų ko le gos, ku rie tu rėtų bal suo ti ly giai taip pat. Vis dar besitę sian tys li be ra lų ry pa vi mai, kad kaž kas skriaudžia jau ną mo der nų Vil niaus me rą Zuo ką, ke lia ne vil ties jaus mą. Zuo kas la bai ne moder niai ne mo ka pra lai mė ti nor ma liuo se de mok ra tiš kuose rin ki muo se. Rin ki muo se li be ra lų gau tų bal sų skai čius ne lei džia kal bė ti apie tai, kad ne pai so ma vil nie čių nuo monės. Šiuo se sa vi val dy bių rinki muo se Vil niu je klau si mas už Zuo ką ar prieš Zuo ką bu vo la bai svar bus. Tai, kad 73% rin kėjų ne bal sa vo už libe ra lus, kalba jo nenau dai. O tai, kad Len kų rin ki mų ak ci ja su lau žė sa vo pa ža dus, ga lės įver tin ti tik jos rin kė jai per ki tus rin ki mus. Au kos įvaiz dis kar tais pa de da Lietu vo je pa da ry ti ge rą po li ti nę kar je rą. Ta čiau Zuo kas ne pa na šus į ne tei singai skriau džia mą. Vei kiau at virkščiai. Po far su vir tu sio ban dy mo an t rą kar tą rink ti me rą ne su lau kus teis mo spren di mo ir da ly vau jant vos pu sei Ta ry bos na rių, jis la biau pa na šus į žmo gų, vi sais bū dais pa si ry žu sį iš si lai ky ti val džio je. Tuo dau giau kenk da mas ir su cen t ris tais be si jungian tiems li be ra lams, ir ki tiems sa vo ko a li ci jos part ne riams Vil niu je. Ne ju čia ky la min tis, kad ši taip NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 277

visuomenė steng tis ga li ma tik dėl pi ni gų. Ta čiau šios hi po te zės to liau plė to ti ne ver ta. Yra la bai daug gan dų ir apie Zuo ko, ir apie jo prie ši nin kų in te re sus, taip pat ir apie Ta ry bos na riams siū lo mas di džiu les pi ni gų su mas už jų bal są per me ro rin ki mus. Ta čiau iki šiol nie kas rim tai ne si ė mė įro dy ti, kad tai tie sa. Ap skri tai ma žai kas do mi si, ką veikia ir kur pi ni gus de da sa vi val dy bės. O iš tik rų jų dau ge lis sa vi val dy bių, ypač anks čiau mi nė tos sta bi liosios, tam pa pa na šios į di de lius ūkius, tėvoni jas, ku rio se me rai ir ki ti ga lin gie ji da ro ką no ri. Kad tai daž nai pa tenki na žmo nes, pa aiš kin tiína tuo so vie ti niu ide a lu, kad ge ras po li ti kas tai iš tik ro tik ge ras ūki nin kas. O val džioje il gai esan tys, jei jie kar tais tė viš kai pa glo bo ja, tu rė tų bū ti ge ri ūki nin kai. Blo giau sia, kad tai tam pa in teg ra lia po li ti nės sis te mos dali mi. Vik to ras Us pas ki chas, tur būt pirma sis su si kū ręs to kią tė vo ni ją, rengia si tai sy ti Kon sti tu ci ją, kad vie tiniams mag na tams bū tų pa pras čiau pa tek ti į Sei mą. Be veik vi sos par tijos taip pat lip do ko a li ci jas iš Vil niaus, no rė da mos įgy ti kuo dau giau įta kos ar ba bent ne leis ti jos įgy ti ypač pavojin giems kon ku ren tams. Ne vel tui ir Vil niaus sa vi val dy bės li ki mas spren džia mas ir Sei me, ir Vy riau sybė je, ir Pre zi den tū ro je. Kaip at ro dys li be ra lai, jei vie ną be dar bį jų pir minin ką pa keis ki tas be dar bis taip ir ne at si ko vo jęs me ro pos to Zuo kas? Ne la bai so li džiai. O ir sa vi val dy bių ad mi nist ra ci niai re sur sai, kaip sa ko ru sai, per rin ki mus tik rai nesu truk dys. Tai gi dar vie na ap lin ky bė, dėl kurios į sa vi val dy bes bu vo at kreip tas toks dė me sys tra pus po li ti nių jė gų ba lan sas po šių sa vi val dos rin ki mų. Par ti joms, ku rios pra de da rengtis ar tė jan tiems Sei mo rin ki mams, da bar tam pa svar būs vi si re sur sai. Me rai, ypač di džių jų mies tų, leng viau paten ka į ži niask lai dos aki ra tį, prieš rin ki mus ga li pa si steng ti mes te lė ti ko kią do va nė lę rin kė jams. Gal to dėl me rų rin ki mų in tri go se ak ty viau siai Apie ply šius ir jų nau dą Pra ėju sių me tų spa lį pre zi den tas Val das Adam kus lan kė si Vo kie ti jos Už sie nio rei ka lų drau gi jo je, kur skai tė pa skai tą apie Lie tu vos at ei tį eu ro atlan ti nė je ben dri jo je. Ta čiau, kitaip negu per anks tes nius pa si sa ky mus šia te ma, aną kart pre zi den tas bu vo pri vers tas ne tik kal bė ti apie Lie tuvos pa žan gą in teg ra ci jos ke ly je, bet ir iš sklai dy ti au di to ri jos būgš ta vi mus, jog ši ben dri ja vis ma žiau pa nė šė ja į vie ny bės ir san tar vės bas tio ną prieštara vi mų dras ko ma me pa sau ly je. Aiš ku, sto vint už Va ka rų vals ty bių po li ti nio klu bo du rų, vi suo met ky la pa gun da žvelg ti į na rys tę NA TO ir ES kaip į leng vai su de ri na mus tikslus. Ta čiau šian dien, kai mes vie na ko ja jau esa me eu ro at lan ti nės bendri jos vi du je, tam pa aki vaiz du, kad vien tei gi niais apie sa vo eu ro pie tiš ką ta pa ty bę čia ne ap si ri bo si. Iš ko vo jus Va ka rų pri pa ži ni mą, at ėjo lai kas prisimin ti, jog Lie tu va taip pat tu ri kasdie nių po rei kių ir il ga lai kių in te re sų, Ar tū ras Du doi tis da ly va vo so cial de mok ra tai, ku rie jau čia ma žė jant sa vo po pu lia ru mą, ir li be ral de mok ra tai, ku riems žūt būt rei kia įsi tvir tin ti Sei me po at ei nan čių rin ki mų. Ta čiau ar nuo to nors vienasa vi val dy bė ims dirb ti ge riau? Šiuo me tu be veik vi sos par ti jos su ta ria, kad rei kia reng ti tie sio ginius me rų rin ki mus. Ir ma to čia vos ne pa na cė ją sa vi val do je ne tvar ka, rei kia kaž ką da ry ti, o štai yra jau seniai pa reng tas pro jek tas, ku rį rei kia tik pa tvir tin ti. Ta čiau net ne dis kutuo ja ma apie tai, kaip sa vi val dy bės funk cio nuos, jei tuo pa čiu me tu bus iš rink tas me ras ir jam prie šiš ka ta ryba. Jei me ras bus ren ka mas pa pras ta bal sų dau gu ma, toks va rian tas la bai ti kė ti nas, kaip ro do da bar ti niai įvykiai Vil niu je. Tuo tar pu Sa vi val dybių aso cia ci ja pa tei kė Kon sti tu ci jos pa tai sos pro jek tą, ku ris tu rė tų grąžin ti se nus ge rus lai kus, ku rie bu vo iki Kon sti tu ci nio Teis mo spren di mų. Tie siog Kon sti tu ci jo je bū tų įra šy ta, kad me ras yra vyk do mo ji val džia, bet kar tu va do vau ja sa vi val dy bės ta ry bai. Net ne ban do ma įgy ven dinti val džios at sky ri mo prin ci po, ku ris bent po ten cia liai ga lė tų pa di din ti sa vi val dy bių veik los skaid ru mą ir efek ty vu mą. ir ieš ko ti bū dų jiems pa ten kinti. Pas ta ruo ju me tu Eu ro pa ir Jung tinės Vals ti jos iš gy ve na to li gra žu ne geriau sią tar pu sa vio san ty kių lai ko tar pį, ir tai aki vaiz du. Daug dau giau ne suta ri mų ky la dėl klau si mo, kiek rim ta tvy ran ti įtam pa? Ro ber tas Ka ga nas, pres ti ži nio Car ne gie o tarp tau ti nės tai kos fon do vy riau sia sis bend ra darbis, pa tei kia vie ną įma nomą at sa kymą. Jo žy mu sis straips nis Ga lia ir sil pny bė pra si de da žo džiais at ėjo lai kas liau tis ap si me ti nė ti, jog eu ropie čiai ir ame ri kie čiai tu ri vieno dą požiū rį į pa sau lį ar net gi kad jie gy ve na ta me pa čia me pa sau ly je 1. Kaga nas aiški na abi pus At lan to ky lan čius nesu ta ri mus per fi lo so fi nę priz mę. Anot jo, Eu ro pa gy ve na po stmo dernio je uto pi jo je, ku ri ar tė ja prie Im ma nuelio Kan to am ži no sios tai kos idea lo. Eu ro pie čių po žiū ris yra ra fi nuotas ir sub ti lus jiems tarp tau ti nė po liti ka yra ne si bai gian tis pro ce sas, jie at laidžiai žiū ri į ne sėk mes ir pro pa guo ja 278 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

visuomenė di plo ma ti nius spren di mus, jie su vo kia eko no mi nių, kul tū ri nių ry šių svar bą ir ti ki tarp tau ti nės tei sės galia. Tuo tar pu JAV vis dar gy ve na hobsiška me pa sau ly je. Vašing to nas mano, kad be jo ka ri nės ga lios ir ryž to įsi kiš ti gy ve ni mas šia me pa sau ly je tap tų vie ni šas, var ga nas, bjau rus, gy vu liš kas ir trum pas. To dėl amerikie čiai la biau pa si ti ki sa vo ka ri nė mis pa jė go mis nei tarp tau ti nė mis su tarti mis, jie mie liau pa ste bi tra di ci nes grės mes nei po stmo der nias ne gan das ir dažnai ap ta ri nė ja rei ka lus prie juodai bal to pa sau lio že mė la pio. Ten, kur eu ro pie čiai ma to nuo la ti nį vyks mą ir su si pi nan čių klau si mų vir ti nę, ameri kie čiai įžiū ri tik at ski ras pro ble mas, ku rias de rė tų iš spręs ti vie ną kar tą ir vi siems lai kams. Ka ga no ir dau ge lio ki tų pe si mis tų nuo mo ne, pra si lenkian tys po žiū riai į tarp tau ti nę po li ti ką il gai niui ža da nu to lin ti Eu ro pą nuo Ame ri kos. Pa sak jų, da bar ti niai ne suta ri mai eu ro at lan ti nė je ben drijo je yra ne iš im tis, kaip ban do teig ti dau ge lis po li ti kų, o vi siš kai nau jos su sve ti mėji mo eros pra džia. Ka ga no min tys iš tik rų jų už čiuo pia da lį tie sos. Ne vel tui Ja vie ras So lana, da bar ti nis ES Ben dro sios už sie nio ir sau gu mo po li ti kos at sto vas, pri myg tinai siū lė sa vo pa val di niams per skaity ti mi nė tą straips nį. Jei gu iš ei si me iš Briu se lio ko ri do rių prie te mos į šur mu liuo jan čias Eu ro pos gat ves, be ki ta ko, iš gir si me nuo šir dų pa si pikti ni mą JAV įsi ve šė ju sia ne ža bo ta gin klų kul tū ra, iš gąs tį dėl ten au gina mų ge ne tiš kai mo di fi kuo tų au ga lų ar nuo šir dų su si rū pi ni mą ame ri kie čių po žiū riu į so cia li nę ap sau gą. La biau ap si skai tęs pra ei vis gal būt pri min tų ir pre ky bos ka rus dėl jau tie nos ar ba na nų. Ta čiau di džiau sias eu ro at lanti nės ben druo me nės ski li mo įro dy mas ta ria mai yra pa čių JAV el ge sys tarptau ti nė je po li ti ko je: tai ame ri kie čiai at si sa ko ra ti fi kuo ti tarp tau ti nes sutar tis (pa vyz džiui, dėl sau su mos mi nų už drau di mo ar ko vos su vi suo tiniu kli ma to atšili mu), tai pra de da kur ti ko kią nors na cio na li nę prieš ra ke tinės gy ny bos sis te mą, tai įsi ver žia į su ve re nų Ira ką. Iš čia ir ne gin či ja ma iš va da Va ka rai sky la! Po li ti ko je pa va di ni mai daž nai klaidi na. Tai, kad JAV ne tu ri už sie nio rei ka lų mi nist ro, dar ne reiš kia, jog ame ri kie čiai ne už si i ma užsie nio po liti ka. Eu ro po je yra prie šin gai: tai, kad tu ri me ben drą už sie nio ir sau gu mo poli ti ką, dar ne reiškia, jog ji tu ri ką nors ben dra su užsie nio po li ti ka ar at spin di vi sų ES na rių nuo mo nę. Net gi po 50 in teg ra ci jos me tų Eu ropa iš lie ka la bai skir tin gų ir sa vi tų vals ty bių ben dri ja. To dėl tei gi niai apie vie nin gą Eu ro pos po žiū rį į JAV yra tiek pat ver ti kiek baro no Miun hau ze no pa sa ko ji mas, kaip jis iš ven gė mirties už plau kų iš trau kęs sa ve iš pel kės. Kas gi pri ver tė Ka ga ną pa ti kė ti to kia pa sa ka? Kan des ni lie žuviai sa ko, kad tai bu vo šlo vės il ge sys ir iš kal bin gas lei dė jas. Ki ta ver tus, JAV užsie nio po li ti ka se mia si idė jų ir stip ry bės iš ke lių skirtin gų mąs ty mo tra di ci jų. JAV Se nate ir Kon gre se ga li me ras ti ir tra di ci nio re a liz mo, ir izo lia cio niz mo, ir Wil sono ide a lis ti nės po li ti kos se kė jų. Vi si sutin ka, kad da bar ti nė JAV po li ti ka yra lin ku si į vie našalius veiks mus ir karinius spren di mus. Vis dėl to da bar tinis vi ce pre zi den tas Ri char das Che ney, dar bū da mas Bus ho vy res nio jo ad mi nistra ci jo je, 1991 m. rug sė jį ra gi no pre ziden tą pa spar tin ti SSRS su skal dy mą 2 ir ves ti vie našalę už sie nio poli ti ką. Be to, da bar ti nės ad mi nist ra ci jos va nagai Do nal das Rums fel das, P. Wol fowit zas, J. R. Bol to nas ir kt. vi suo met gar sė jo sa vo griež to mis pa žiū ro mis. To dėl da bar ti nės JAV po li tikos iš ta kų reikė tų ieš ko ti pa čia me Ge or ge Bus ho ka bi ne te, o ne ne va pa ki tu sia me ameri kie čių po žiū ry je į Eu ro pą. Vie na kregž dė dar ne pa va sa ris, to dėl kal bė ti apie ko ky biš ką JAV ir Eu ro pos san ty kių per ver smą yra per anks ti. Pas ta ro jo me to įvy kiai by loja ne apie stra te gi nį su sve ti mė ji mą euro at lan ti nės ben dri jos gre to se, o apie aiš kiau ir drą siau iš sa ko mus ne sutari mus tam tik rais klau si mais. Bendros ver ty bės, glau dūs eko no mi niai san ty kiai ir ne re tai pa na šūs po žiū riai į ky lan čias pro ble mas reiš kia, kad JAV ir ES ir to liau liks ar ti miau sios part ne rės tarp tau ti nė je are no je. Irako ka rui ju dant į pa bai gą, net Jac ques as Chi ra cas su sku bo pa reikš ti, kad ame ri kie čiai yra mū sų są jun gi nin kai ir drau gai 3. Vis dėl to ne su ta rimų buvo, yra ir bus. To dėl šian dien Lie tu va tu ri aiš kiai ap si spręs ti, ką ji pa rems ta da, kai Briu se lis ir Va šing to nas vėl su kry žiuos sa vo ie tis. Be ne pir mą kar tą Lie tu va pa te ko į to kią si tu a ci ją 2002 m. va sa rą, kai įsi plies kė skan da las dėl Tarp tau ti nio bau džia mo jo teis mo (TBT). Nors visi ap lin kui ži no jo, jog JAV ne pri ta ria idėjai su teik ti šiam teis mui uni versa lią ju ris dik ci ją, 1998 m. pre zi den tas Billas Clin to nas pa si ra šė Ro mos sta tu tą, įstei gian tį TBT. Bus ho ad mi nist ra ci ja pa ban dė iš spręs ti su si da riu sią tei si nę raiz ga ly nę pra šy da ma Ry tų ir Cen trinės Eu ro pos ša lių su teik ti ame ri kie čių ka riams tei si nį imu ni te tą nuo TBT. Šį kart Eu ro pos Ta ry ba re a ga vo nedels da ma ji pa ra gi no bū si mas kandi da tes lai ky tis pa si ra šy tų su tar čių ir ne pa si duo ti JAV spau di mui. Apie tai, kad Lietu va bu vo vi siš kai ne pasi ruo šu si to kiai si tu a ci jai, vaiz džiai by lo ja fak tas, kad pa ski ri po li ti kai ir UR M net ke letą mė ne sių kar to jo, jog Lie tu va kon sul tuo ja si su partne rė mis NA TO ir ES dėl ga lu ti nio spren di mo. Ant ra sis išban dy mas bu vo daug rim tes nis. Šį kart ne su ta ri mai ki lo dėl Bus ho pa si ry ži mo jė ga nu vers ti Sada mą Hu sei ną. Nors di dy sis Eu ro pos tan de mas (kar tu su Bel gi ja) griež tai pa si sa kė prieš ka rą, Vil niaus de šim tukas la bai aiš kiai pa rė mė Bus ho pu sę. Ma ža to, Vil niaus de šim tu ko šalys 1 Ka gan, R., Po wer and We ak ness, in: Po li cy Re view, 2002, Nr. 113, p. 1. 2 Fit zge rald, F., Ge or ge Bush and the world, in: The New York Re view of Bo oks, 2002, Sep tem ber 26. 3 Ven trob, J., Po mne niju Jac ka Chi ra ca trans at lan tičes kije svia zi ne prer va ny, in: Le Fi ga ro, 2003, Ap ril 4. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 279

visuomenė iš pla ti no sa vo pa reiš ki mą dar va sa rio pra džio je, kai di plo ma ti nė kam pa ni ja bu vo tik pra si dė ju si. Pran cū zi jos vado vas to kį el ge sį pa va di no blo gu to nu ir ne su si val dęs pri dė jo, esą bū si mos na rės pra lei do ge rą pro gą pa ty lė ti. Ta čiau ne at ro do, kad Chira co gra sini mai bū tų ką nors įbau gi nę. Net gi prie šin gai, už sie nio rei ka lų mi nist ras An ta nas Va lio nis vie na me in ter viu taik liai pa ste bė jo: mes ne sto ja me į Są jun gą, kur mums sa ko ma, ką da ry ti ir kaip gal vo ti. Kol kas sun ku pa sa ky ti, ar ap sispren di mas dėl ka ro Ira ke sig na li zuo ja apie nau ją Lie tu vos stra te gi ją, ar tė ra dar vie nas jaus min gas pa reiš ki mas. Ta čiau aiš ku, kad ar ti miau sių po rą de šimt me čių Lie tu va daug įdo miau leis tų lai ką su ryž tin gu dė de Se mu, nei su iš min tin gu dė de Pro džiu. Kai gy veni kryž ke lė je tarp Va ka rų ir Ry tų Euro pos, vi suo met ten ka ieš ko tis stip rių są jun gi nin kų. Pažvel gus į pas ta rų jų 50 me tų is to ri ją pa aiš kėja, kad Eu ropos vals ty bės pa pras tai ima si gin ti de mok ra ti ją asam blė jo se ir ta ry bo se. O jei pa žvelg si me į šian dienes iš lai das gy ny bai ES vis dar pri klau so di strofi kams. Tuo tar pu JAV tu ri mo ra li nę vi zi ją ir jū rų lai vy ną, ku rie lei džia apgin ti Va ka rų ver ty bes ne tik opo nen tų, bet ir oku pan tų aki vaiz doje. Sto vint ant ES slenks čio taip pat ver ta pri si min ti, kad net gi de mok ratiš kiau sio se ir lais viau sio se są jun gose vi suo met es ti ly de riai ir do mi nuojan čios vals ty bės. Ši iš min tis ypač tinka ES, kur, at ro do, ma žai kas suge ba ar no ri su val dy ti Pran cū zi jos, Vokietijos ir Bel gi jos po li ti nį trium vira tą. Tenka kon sta tuo ti, kad to kio je si tua ci jo je tie siau sias ke lias į ly gy bę ir bro ly bę ei na per Va šing to ną. Chi racas mėgs ta kal bė ti apie Eu ro pą kaip apie di de lę vals ty bių šei mą, o kas ga li geriau su tvir tin ti bro lių ir se se rų mei lę, jei ne tru pu tis pa vy do? Ne se ni įvy kiai Vil niaus mies to ta ry bo je paro dė, jog po li ti ko je net ma ža frak ci ja ga li lai mėti di de lį pri zą. Svar biau sia yra tei singai ir lai ku pa si rink ti, su kuo drau gauti. Pas ta ruo ju me tu pa ste biu, kad apie tarp tau ti nį pres ti žą drįs ta sva jo ti tik di džiau si ide a lis tai ar tar pu ka rio pri si mi ni mais gy ve nan tys žmo nės. Mes per ne lyg dažnai gir di me, kad kai nė ra už ką pirk ti run ke lių, svajo ti apie pres ti žą ne pa do ru. Ta čiau skep ti kai pa mirš ta, kad tarp tau ti nis pri pa ži ni mas ne nu per ka mas už pini gus, o iš ko vo ja mas ro dant ryž tą ir pri si i mant sa vo at sa ko my bės da lį už pa sau lio tvar kos pa lai ky mą. Iki šiol mū sų ka riai, esan tys Ko so ve, Bos ni joje-herco go vi no je, Af ga nis ta ne ir Ira ke, pri si dė jo prie bran daus Lie tu vos įvaizdžio for ma vi mo ne pa ly gin ti dau giau ne gu bet ko kios hu ma nis ti nės re zoliu ci jos ar di džiad va siai ko men ta rai. De ja, per pas ta ruo sius de šimt me tų ES pa si žy mė jo bū tent šia veik la, tuo met, kai ben dra dar bia vi mas su JAV su tei kė pro gų ir prak ti ko je įro dy ti at si da vi mą va ka rie tiškoms ver ty bėms. Vi sa tai pa sa kius, rei kia pri si min ti ir ki tą afo riz mą šach ma tai nė ra pi gus spor tas, ypač kai žai di prie vie no sta lo su di džio sio mis vals ty bė mis. Ame rikie tiš ko ji ro ki ruo tė taip pat turi sa vo kai ną. Už ten ka pa si žval gy ti po Lie tu vą ir pa ma ty si me, kad šian dien Ru si ja yra gerokai ar čiau nei prieš tre jus me tus. Be Rus sko je Radio dabar jau tu ri me te le vi zi jos 1 Bal tis kyj ka nal; įkan din Ju kos į Lie tu vos energe ti nį sek to rių at ei na Gaz prom; nau ja sis Sno ro šei mi nin kas yra Mask vos Konvers bank. Ru si ja taip pat ar šiai gi na ne var žo mo jos pi liečių tran zi to tei sę ir net gi ES da ly va vi mas de rybo se ne vi suo met lei džia ras ti tin ka mą kompro mi są su ry ti niu kai my nu. Jei gu Lie tu va pa si rink tų plė to ti glau džius san ty kius su Eu ro pa, galbūt ilgainiui bū tų įma no ma su kur ti at sva rą plin tan čiai Ru si jos įta kai. Ta čiau ei da mi su JAV, tu rė si me su si tai ky ti su funk ci niu mū sų pil ko sios zonos pa da li ji mu: po li tiš kai ir stra te giš kai Lie tu va pri klau so Va ka rams, bet ekono miš kai re gio ne vieš pa tauja Ru si ja. Ki taip ta riant, ru siš ką bo tagą kei čia ru siš kas rub lis. Be amžino jo Ry tų klau si mo anks čiau ar vė liau ten ka pri si min ti ir tai, kad Lie tu va yra ma ža vals ty bė. Pa pras tai ma žos vals ty bės ku ria sa vo ge ro vę per dau gia ša lius fo ru mus, tai kią di plo ma tiją ir tei si nius spren di mus. To kia už sienio po li ti ka at ne ša ma žiau re zul ta tų, bet dau giau sta bi lu mo. In ves tuo da mi sa vo lai ką, re sur sus ir di plo ma ti nes pa stan gas į ar ti mų ry šių su Va šingto nu pa lai ky mą, lie tu viai lai mė tų nepa ly gin ti dau giau. Ta čiau kur di de lis Birželio 3 d. (antradienį) 18.10 val. Mažosios studijos pusvalandis Kultūra ir religija skiriamas žurnalo Naujasis Židinys-Aidai 5 numerio pristatymui. LR I programa Dievo Žodis. Kasdieniai skaitymai. Kasdien 5.45 (kartojama 20.45) Kultūra ir religija. Antradieniais 18.10 Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. Šeštadieniais 17.05 18.00 LR II programoje nuo pirmadienio iki penktadienio 14.05 15.00 klausykitės Mažosios studijos laidų: I Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena (kartojimas) II Kultūra ir religija, Poetiniai skaitymai arba Muzikos menas (kartojimas) III Noriu tikėti, Diskusijų klubas IV Poetiniai skaitymai, Muzikos menas V Noriu tikėti, Diskusijų klubas (kartojimas) 280 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5

visuomenė pel nas ten ir rizi ka. To dėl jei gu vie ną die ną ne ti kė tas ka tak liz mas pa keis tų stra te gi nių jė gų san ty kį pa sau ly je arba į Bal tuo sius Rū mus at ei tų pri sie kę izo lia cio nis tai, Lie tu va tap tų pa žei džiames nė ir at vi res nė po li ti niam spau dimui iš sve tur. Lie tu viai su si du ria su pa pras ta di le ma kas ge riau: sta bi lūs ir kuk lūs di vi den dai ar ri zi kin gi ir pelnin gi ver slo su ma ny mai? Iki šiol mū sų ne su ge bė ji mas ap si spręs ti ne re tai at ves da vo prie ri zi kin gų ir tuo pa čiu me tu ma žai pel nin gų in ves ti ci jų. Tad ti kė ki mės, kad bent šį kar tą ne su painio si me di le mos ra gų. Per pas ta ruo sius try li ka me tų Lietu vos už sie nio po li ti ka pa sie kė la bai įspū din gų re zul ta tų ta po me NA TO na riais ir greit tu rė tu me tap ti ES pi lie čiais, už mez gė me drau giš kus san ty kius su kai my nais ir pa ma žu ski na mės ke lią į pa sau lio rin kas. Ta čiau ne su kly siu pa sa kęs, kad vi są Pa si stvė rus Pi cas so ba lan dį Ka ras bai gė si, ta čiau pa sau lio pa bai gos eks per tai vis ne no ri nu til ti. Iki šiol buvo bau gi na ma krau piais ka ro veiks mų pa da ri niais, ku rių to kiu mas tu ne bu vo, o da bar ge ra šir džiui ži niask lai dos žmoge liui rū pi ta ria mai ne tei sin ga bū si mo ji po ka rio tvar ka. Vi si kal ba Ira ko tau tos, ypač vai kų, mo te rų ir ki tų be jė gių vardu, ta ry tum bū tų at ėjęs lai kas iš nau jo iš ra di nė ti Ca ri tas. Ri char d Wag ne r (g. 1952) gimė Ru mu nijoje, dirbo vokiečių k. mokytoju, žur nalistu, vokiečių k. rašė poeziją ir pro zą. Užsitraukęs draudimą dirbti ir skelbti savo kūrybą, 1987 m. emigravo iš Ru mu nijos. Gyvena Berlyne. Iš vo kie čių k. ver tė An ta nas Gai lius. Ri chard Wag ner ši tą lai ką Lie tu va ruo šė di plo ma tinius namų dar bus: mes nar plio jo me iš tar pu ka rio už si li ku sius skau du lius, ban dė me iš tai sy ti ap mau džias Re alpo li tik pa sek mes ir sie kė me grįž ti į lais vų, de mok ra ti nių vals ty bių bendri ją. Tuo tar pu šian dien at ėjo lai kas pra dė ti sa va ran kiš ką ir įžval gią di ploma ti ją. Šios di plo ma ti jos tiks las yra su kur ti są ly gas Lie tu vos kles tė ji mui ir jos sėk mė di de le da li mi pri klau so nuo to, kaip grei tai mes iš mok si me žais ti pa gal ne ra šy tas tarp tau ti nės po li ti kos tai syk les. Juk šian dien mes vis dar ma to me ins ti tu ci jas, nors reikė tų įžvelg ti už jų sto vin čias vals tybes; gi li na mės į tai syk les ir prin ci pus, nors daug svar biau su vok ti tiks lus, ku riems jie tar nau ja; grau di na mės dėl pra ras to ska ti ko, nors lai mi me auk si nį. Tik rai yra apie ką pa mąs ty ti be si rengiant tap ti vi sa tei siais eu ro atlan ti nės ben dri jos na riais. O juk ame ri kie čiai ir bri tai ką tik nu ver tė žiau rų dik ta to rių, ku ris jau ke lis de šimt me čius kė lė grės mę ir sa va jai tau tai, ir dau gu mai kai myni nių ša lių, įskai tant Iz ra e lį. Bet ar gi tai svar bu žmo nėms, ku riems rū pi pa sau lio tai ka. Pa na šu, kad nie kas nesi var gi na pa mąs ty ti, jog šios tai kos ne bu vo įma no ma iš sau go ti taik da riš ko mis prie mo nė mis. Ki taip ne bū tų to kių po li ti kų su si tikimų, koks ne se niai įvy ko Sankt Peter burge, kur bu vo ty lo mis ak cep tuo ja ma Če čė ni jos ka tast ro fa ir ne at sa kin gai ku ria mi aljan sai, ta ry tum Ra pa lo nebū tų tu rė jęs mums vi siems ži no mų pa da ri nių. Be Ra palo ne bū tų bu vę Hit le rio Sta li no pak to, o be Hit le rio Sta li no pak to Vo kie tija ne bū tų 1939 m. už puo lu si Len ki jos. To kiam žmo gui kaip aš, pa ty rusiam Šal tą jį ka rą ir tu rė ju siam kęs ti pa da ri nius, ku riuos XX a. su kė lė di dy sis to ta li ta ri nių na cio nal so cializ mo ir sta li niz mo ga ly bių pa si kė sini mas į de mok ra ti ją, nau jo ji tai kos is te ri ja ir jos in stru men ta li za ci ja, ku rios grie bia si vi daus po li ti kos po žiū riu bank ro tą pri ėju si vy riausy bė, yra šiurkš taus ne ap dai ru mo iš raiš ka: pir mą kartą Vo kie ti jos Fede ra ci nės Res pub li kos is to ri jo je da lis vie šuo me nės drau ge su rau do nų jų ir ža lių jų vy riau sy be pri ver tė pa sau lį su abe jo ti mūsų tvir ta pri klau so mybe Va ka rams. Ko dėl ir ko dėl kaip tik da bar? Kla jo jan tys įvaiz džiai Vie ną pas ku ti nių jų šeš ta die nių, išė jęs iš Kur fiurs ten da mo po že mi nių trau ki nių sto ties, pa ma čiau At mi ni mo baž ny čios pu sėn trau kian čią ne di de lę de monst ra ci ją. Pla ka tuo se, kuriuos ne šė si žmo nės, ga lė jai per skai ty ti: Ša lin me džiok les, Me džiok lė su va ro vais Sta ling ra das žvė rims, Tai ka ne da lo ma. Ne šau dy kit nei į žmo nes, nei į žvė ris, Karui ne, šalin medžiok les. Šio je gy vū nų glo bo to jų de monst raci jo je itin įspū din gai į vie ną daik tą su si jun gė vis la biau is te ri jon puo lančios vo kie čių vie šuo me nės įvaiz džiai: Ant ra sis pa sau li nis ka ras ir Ira kas kaip pro pa gan di nės ak ci jos mo ty vai, gi nant pa vo ju je at si dū ru sius gy vūnus. Nuo to lai ko, kai pra si dė jo deba tai apie oro ka rą ir dis ku si jos apie de por ta cijas, vo kie čiai vė lei ge ba su vok ti sa ve kaip au kas. Kaip au kas ka ro, ku rį ka ria vo są jun gi nin kai, pir miau sia ame ri kie čiai, pra var džiuo ti žode liu Amis. Šis šlykš tus žo dis šian dien vėl gir di mas, kaip tik jauni mas sa ko: Amis. Aki vaizdu, kad daug vo kie čių lai ko sa ve au komis po ka rio dis ku si jų, per ku rias bu vo pa vie šin ta per ne lyg daug vo kie čių nu si kal ti mų. Wal se ris tai tik sliai su for mula vo. Esa ma pakan ka mai daug vo kie čių, ku rie ne NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5 281

visuomenė pa ken čia, kai per daž nai kar to ja mas žo dis Os ven ci mas. Taip nu si tei ku sio je vie šuo me nė je, ka rą su te ro riz mu lai kan čio je sta čiai šio te ro riz mo ska ti ni mu kai kas Protestas prieš karą Irake. Berlynas. 2003 m. kovo 30 d. EPA-ELTA net ma no, kad Bin La de nas yra ameri kie čių iš ra di mas, spon ta niš kai iš pli to ge ra šir džių žmo ge lių, te le vi zijos įžy my bių ir vi so kiau sių at mai nų ak ty vis tų al jan sas, o tas spon ta nišku mas mums juk ge rai pa žįs ta mas. Grie bia ma si nuo penk to de šimt me čio pa bai gos ži no mų tai kos kli šių. Ar šiaip su kio kis, ar taip: tų tai kos žy gių tė vas yra Sta li nas. Liu dytojas per prie var tą Vo kie čių tai kos są jū dis mėgs ta nau do tis kri tiš kais bal sais iš Ame rikos. Taip juk vi sa dos bu vo. Tai se na ge ra 1968 m. tra di ci ja. Anais lai kais buvo Jo an Ba ez ir Bo bas Dy la nas, da bar ši gar bė ten ka Mi cha e liui Moo re ui. Jo fil mas ir kny ga bu vo skir ti Ameri kos vi daus de ba tams. Žie mą do mė ji ma sis fil mu Bow ling For Colum bi ne, ku ria me, vaiz duo jant dviejų mo ki nių su reng tas sker dy nes, nag ri nė ja ma ame ri kie tiš ko jo gin klų fe ti šiz mo te ma, Ber ly ne bu vo ne per di džiau sias. Be je, Vo kie ti jo je to kio fil mo nė ra, nors ne ži nia kuo ki tu būtų ga li ma aiš kin ti Er fur to moks lei vio amo ką. Gal pas mus, Vo kie ti jo je, nė ra ginklų feti šiz mo, nors gin klą tu rė ti ir drau džia ma? O kaip ver tin ti mū siš kių šau lių sąjun gų lo biz mą, ku riam prie šin tis ne drįs ta joks po liti kas? Ar tai nė ra te ma? Tik tuo met, kai Vo kie ti jos vie šuo me nė je ėmė do mi nuoti ka rin ga sis pa ci fiz mas, kai sens te lė ję dai nų kū rė jai atra do Bag da do vai kus ir staiga at si dū rė vi so se te le vi zi jos pa šne ke sių lai do se, pub li ka pul kais plūs te lė jo pa si žiūrė ti šio fil mo. O nau jau sia ma da sto vė ti po že mi nio trau ki nio vago ne, lai kant po pa žas tim kny gą Kvai li baltie ji žmo nės (Stu pid Whi te Men). Tie sa, ne ma čiau dar nė vie no ją skai tant, bet tai ir nė ra svar bu, tai tik nuosta tos de monst ra vi mas. Mo o re as tu ri įtei sinti vo kie čių paci fiz mą. Maž daug taip: žiū rė kit, taip kal ba ame ri kie tis, va di na si, tai teisy bė, ir ne an ti ame ri kie tiš ka. O ir pats fil mo au to rius, ir vi sa jo temati ka mū sų pa ci fis tams nė tru pu čio ne rū pi. Pas ku ti niu lai ku net ne įma no ma ką nors ap kal tin ti an ti ame ri kie tišku mu. Ir vie šuo se pa reiš ki muo se, ir pri va čiuo se pa šne ke siuo se kiek vie nąsyk, aršiai kri ti kuo jant, pir miau sia pa reiš kia ma, gir di, kal bė to jas nė ra an ti ame ri kie tiš kai nu si tei kęs. At rodo be maž taip, ta ry tum no ri ma pa dė ti ame ri kie čiams. Mes, vo kie čiai, ir šįkart vis ką ge riau iš ma no me. Mū sų po mė gis mo ky ti šį syk tai kin gas ir, kaip vi sa dos, sta čiai be ri bis. At ro do, ta ry tum ver mach tas ką tik bū tų nusivil kęs uni for mas ir vie toj jų pa si stvėręs Pi cas so ba lan dį. Pa ci fiz mo ko mer cia li za ci ja Gar si mer gai čių mu zi kos gru pė, re tor to je iš au gin tas dai ge lis, sėkmin gas mū sų pra mo gų pra mo nės, kaip ži nia, to li pra len ku sios mū sų moks lą, klo nas, to ji gru pė, ame rika ni zuo ta iki pat ko jų pirš tų ga liu kų, stai ga pa si ro dė su Ka rui ne (No War) marš ki nė liais. Ar ver ta ste bė tis, kad ta pre ten den tė į di dį jį pri zą, Se nait Me ha ri, vie no je jos rė mė jų lei di nio ko lo nė lė je pa si sku bi no pra neš ti, kad ji esan ti prieš ka rą: Ab so liu čiai prieš. Per kon kur są, tei sy bė, tai jai ne davė daug nau dos, jos dai ne lė Le do šir dis bu vo to kia pat be krau jė kaip ir di džio ji dau gu ma ten at lik tų kū ri nių. Sce no je ge ro to no žen klu ta po be jo kių iš ly gų bū ti prieš ka rą ir, ži no ma, prieš kaubo jų Bus hą. Men kas de vin to de šimt me čio tai kos są jū džio ly gis da bar vė lei at gi mė. Vėl nu bu do mig lo tos bai mės. Anuo met Vo kie ti ja dar ga lė jo bai min tis, kad stip rė jant Ry tų ir Va ka rų kon fliktui, ji ga li tap ti ka ro veiks mų are na. Bet kas gi da bar jau di na žmo nes ir kas gi nė juos į gat ves 1991 m., per Persi jos įlan kos ka rą? Ko dėl gi at gi jo pa si pū tė liš kas šū kis Ne lie ki te krau jo dėl naf tos! Gal mū sų au to mo bi liuo se nau do ja mas rap sų alie jus? Už si tikrin ti re sur sus Vo kie ti ja ly giai taip pat su in te re suo ta kaip ir JAV. Ka žin kuo ren gia si do rie ji pa ci fis tai va žiuo ti į ki tą sa vo de monst ra ci ją? Nau ja sis po pu liz mas Pir mą kar tą pa ci fiz mo klau si mu vy riau sy bė su ta ria su są jū džiu. Pa cifis tai ty li apie vo kie čių ka ro pra mo nės eks por tus, o vy riau sy bė trium fuo da ma skel bia ko ne kas va lan dą at lie ka mų ap klau sų re zul ta tus. Be maž niekur ne ga li ra miai pa bū ti, ne tap da mas tų kvai lų ap klau sų au ka: jūs už ar prieš ka rą? Ta ry tum tai bū tų svars ty ti nas klau si mas! Ly giai taip pat pri mity viai ga lė tum pa klaus ti: jūs už ar prieš Sad a mo nu ver ti mą? Bet niekas ne klau sia. Žo dis tai ka, de ja, ma ža te pa sa ko 282 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2003 / 5