Vidinių veiksnių poveikio įmonės Telia Lietuva, AB pelningumui tyrimas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPĖ Laurynas Visockis Vidinių veiksnių poveikio įmonės Telia Lietuva, AB pelningumui tyrimas Bakalauro baigiamasis darbas Ekonomikos studijų programa, valstybinis kodas 6121JX034 Ekonomikos studijų kryptis Vadovas (-ė) dr. Mantautas Račkauskas Apginta doc dr. Rita Bendaravičienė Kaunas, 2021

Laurynas Visockis. Research of the impact of internal factors on the profitability of Telia Lietuva, AB: Bachelor thesis in Economics / Supervisor dr. Mantautas Račkauskas / Vytautas Magnus University, Faculty of Economics and Management, Economics Department. Kaunas, 2021. 44 p. SUMMARY Relevance of the topic. In a competitive market, all companies have an interest in increasing their profits. It is needed to maintain the company's financial capability and ensure its further development. Profitability analysis allows companies to maximize their profit, and thus also maximizes the opportunities that business can take advantage of in order to keep itself successful and relevant in a very dynamic, competitive, and vibrant market. Continuity of a non-profit company is very short. It is for these reasons that a continuous and comprehensive analysis of the company's profitability indicators and factors that can have both positive and negative effects on a company s performance is required. Research object. Telia Lietuva, AB factors influencing profitability indicators. The aim. To analyze the profitability indicators of Telia Lietuva, AB and to determine the external and internal factors that have the greatest impact on profitability. Research tasks. 1. Analyze the concept of profitability; 2. Examine the factors influencing the company's profitability; 3. Perform analysis of Telia Lietuva, AB profitability indicators; 4. Determine the dependence between Telia Lietuva, AB profitability indicators and the factors influencing them. Research methods. Analysis of scientific literature, comparative and logical analysis, analysis of relative indicators, correlation regression analysis. Research results. Summarazing the results of the study, it can be stated that the greatest positive impact on Telia Lieutva, AB profitability indicators had exchanges rates between euro and dollar changes and number of consumers, while the biggest negative impact had average employees salary and prime cost. Conclusios. Evaluating the analysis of the scientific literature and performed research, it was concluded that some of external and internal factors do have impact on overall company s profitability. Key words. Profitability, company, factor, ratio, correlation. 1

TURINYS SUMMARY... 1 ĮVADAS... 3 1. PELNINGUMĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ TEORINIAI ASPEKTAI... 5 Pelningumo samprata ir jos analizė... 5 Pelningumo rodikliai ir jų analizė... 6 Pelningumą lemiančių veiksnių analizė... 14 2. TELIA LIETUVA, AB PELNINGUMO RODIKLIŲ IR JUOS LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ 16 Pelningumo rodiklius lemiančių veiksnių tyrimo metodologija... 16 Įmonės Telia Lietuva, AB charakteristika... 19 Pelningumo rodiklių kitimo dinamika... 22 Veiksnių, lemiančių įmonės Telia Lietuva, AB pelningumą, ekonometrinis tyrimas... 29 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS... 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 40 PRIEDAI... 44 2

ĮVADAS Darbo aktualumas: Konkurencinėje rinkoje visos įmonės yra suinteresuotos padidinti savo pelną. Įmonės pelningumas paprastai laikomas svarbia išankstine sąlyga ilgalaikiam, tvirtam išlikimui ir sėkmei bei taip pat daro įtaką jos ekonomikos augimui, darbo lygiui ir inovacijoms (Yazdanfar, 2013). (Hofstrandas, 2009) taip pat teigė, kad pelningumo vertinimas yra svarbiausias verslo sėkmės matas. Verslas, kuris nėra pelningas, negali išlikti, ir verslas, kuris yra labai pelningas gali atnešti didelę investicijų grąžą. Pelningumo analizė leidžia įmonėms padidinti savo pelną ir taip išnaudoti visas galimybes. Jeigu įmonė nėra pelninga, jos tęstinumas yra labai trumpas. Būtent dėl šių priežasčių yra svarbu nuolat ir išsamiai analizuoti įmonės pelningumo rodiklius ir veiksnius, kurie gali turėti teigiamą ir neigiamą poveikį įmonės rezultatams. Pelningumo ir jį lemiančių veiksnių analizę atlikau įmonei AB, Telia Lietuva. Darbo objektas. Telia Lietuva, AB pelningumo rodiklius lemiantys veiksniai Darbo tikslas. Išanalizuoti Telia Lietuva, AB pelningumo rodiklius bei nustatyti didžiausią įtaką darančius išorinius ir vidinius veiksnius. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti pelningumo sampratą; Išnagrinėti veiksnius darančius įtaką įmonės pelningumui; Atlikti Telia Lietuva, AB pelningumo rodiklių analizę; Nustatyti priklausomybę tarp Telia Lietuva, AB pelningumo rodiklių bei veiksnių darančių jiems įtaką. Problema. Dauguma įmonių analizuoja pelningumą parodančius rodiklius, tačiau retai kada yra daroma detalesnė mikroaplinkos ir makroaplinkos veiksnių analizė, kurie gali daryti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką įmonės pelningumui. Todėl mano darbo problema yra išanalizuoti pagrindinius įmonės pelningumo rodiklius ir veiksnius darančius jiems įtaką. Darbo metodika. Mokslinės literatūros šaltinių analizė, apibendrinimas, grupavimas, lyginamoji ir loginė analizė, grafiniai metodai, santykinių rodiklių analizė, horizontalioji pelno (nuostolių) analizė, veiksniai darantys įtaką pelningumo rodikliams vertinami remiantis koreliacine regresine analize. Darbe naudojami literatūros šaltiniai. Atliekant bendrovės pelningumo ir jį lemiančių veiksnių analizę, naudota užsienio bei lietuvių autorių literatūra, moksliniai straipsniai, internete rasti duomenys, statistikos departamento duomenys. Darbo struktūra. Bakalauro darbą sudaro dvi dalys: problemos teorinė analizė bei tyrimas. Pirmoje, teorinėje dalyje, naudojantis moksline literatūra apibūdinama pelningumo sąvokos samprata, parodoma kokie yra pelningumo rodikliai, šių rodiklių išsami analizė, skaičiavimo 3

metodika ir išanalizuoti veiksniai lemiantys įmonės pelningumą. Antroje dalyje atlikta išsami bendrovės Telia Lietuva, AB charakteristika, nurodyti metodai, kuriais remiantis apskaičiuojama įmonės pelningumą lemiantys veiksniai. Naudojant koreliacine regresinę analizę apskaičiuojamas ryšys tarp pelningumo rodiklių ir veiksnių. 4

1. PELNINGUMĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ TEORINIAI ASPEKTAI Šioje darbo dalyje apžvelgsiu pagrindinius pelningumo rodiklius bei išorinius ir vidinius veiksnius, kurie gali daryti įtaką įmonės pelningumui. Šiuos rodiklius aktualu analizuoti, kadangi jie parodo kaip pelningai ir efektyviai organizacija vykdo savo veiklą. Veiksniai leidžia nustatyti vietas, į kurias, įmonė labiausiai turėtų atkreipti dėmesį, taip išliekant konkurencinga bendrove rinkoje. Pelningumo samprata ir jos analizė Visos įmonės, nepriklausomai kokiomis konkurencinėmis rinkos sąlygomis veikia, suinteresuotos maksimizuoti pelną. Pelnas reikalingas įmonėms finansiniam pajėgumui palaikyti bei užtikrinti veiklos plėtra ir tęstinumą. Tačiau galutinis pelnas įmonės ataskaitose ne visada tinkamai pasako įmonės veiklos efektyvumą. Kelios įmonės, gaudamos tą patį pelną, gali būti labai skirtingos, vertinant jų gamybinės ar komercinės veiklos efektyvumą. Todėl, norint įvertinti, ar įmonės veikla veiksminga, reikia paskaičiuoti pelningumo rodiklius (Mackevičius, Poškaitė, Villis, 2011). Nors pelnas ir pelningumas atrodo panašios sąvokos, tačiau moksliniuose straipsniuose apibrėžiami kaip du skirtingi dalykai. Užsienio literatūroje pelnas (angl. profit) apibrėžiamas kaip gautos pajamos iš pardavimų ir patirtų kaštų skirtumas (Stahl, Heitmann, Lehmann, Neslin, 2012), o pelningumas (angl. profitability) parodo įmonės stiprumą rinkoje, jos atsparumą nenumatytiems atvejams, ir potencialą plėstis ateityje (Novy-Marx, 2013). O (Trujillo-Ponce, 2012) priduria, kad pelningumas parodo, kokios investicinės grąžos gali tikėtis savininkai. Pelnas yra sėkmės atspindys, įgyvendinant įmonės veiklą ir operacijas, o ne sprendimų priėmimo funkcija (Khaldun, Muda, 2014), tuo tarpu, pelningumas parodo įmonės galimybę gauti pelną išnaudojant visus esamus išteklius, tokius kaip pardavimų augimą, pinigų srautus, kapitalą, darbuotojų skaičių ir kitus (Harahap, 2013). Todėl norint įvertinti ar įmonės veikla efektyvi, reikia apskaičiuoti ne pelno dydį, o pelningumo rodiklius. (Tulsian, 2014) taip pat pritaria autoriams, pažymėdama, jog žodis (angl. profitability) pelningumas susideda iš dviejų žodžių būtent (angl. profit) pelnas ir (angl. ability) sugebėjimas. Terminas gebėjimas rodo verslo subjekto galią uždirbti pelną. Pelningumą galima apibrėžti kaip sugebėjimą, iš tam tikros investicijos, gauti grąžą. Mokslinėje literatūroje, taip pat, yra pateikta ir daugiau pelningumo sąvokos apibrėžimų, tiesa, didžioji dalis šiuolaikinių autorių pelningumo sampratą apibūdina beveik vienodai, štai (Achim, 2010) mano, kad ekonomine prasme, pelningumas reiškia įmonės sugebėjimą generuoti pelną. Pelnas atspindi kaip pelningai įmonė sugeba vykdyti savo veiklą, 5

taip patvirtinantis tinkamą bendrovės veikimą laisvoje konkurencinėje rinkoje. Pelningumas yra esminė sąlyga užtikrinanti verslo sėkmę ir pagal jį galima palyginti įmonės finansinius rezultatus su įdėtomis pastangomis juos pasiekti. Pelningumo rodikliai ir jų analizė Įmonės veiklos pelningumo rodikliai tai santykiniai dydžiai, kurie suteikia pagrindą suprasti ir įvertinti verslo veiklos rezultatus ir parodyti, kaip efektyviai įmonė dirba (Reedy, 2013). Pelningumo rodiklių analitikai sprendžia tolimesnius įmonės veiksmus, atsižvelgdami į dabartinę bendrovės ekonominę padėtį bei bando nuspėti, ko galima tikėtis ateityje. Kitaip tariant, pelningumo rodiklių analizė, gali padėti investuotojams ir valdytojams atsakyti į šiuos klausimus: Ar įmonės pelningumo rodikliai auga ar krenta? Ar pakankamai bendrovei atsiperka investicijos? Ar įmonės rinka auga ar mažėja? Ar pastebėti pokyčiai labiau pastebimi galimybėse ar grėsmėse? Be to, pelningumo rodiklių analizė, sumažina riziką ir neapibrėžtumą priimant sprendimus. Todėl šie rodikliai turi būti naudojami sumažinti riziką, pasinaudojant turimais ištekliais, bei numatyti būsimus bendrovės rezultatus. Mokslinės užsienio literatūros autoriai (Momchilov, 2012) bei (Marak, Chaipoopirutana, 2014) rekomenduoja pelningumo rodiklius lyginti su ankstesnių metų rodikliais arba kitos įmonės rodikliais. Moksliniame straipsnyje (Husain, Sarwani, Sunardi, Lisdawati, 2020) teigia, kad pastovus ir nuoseklus pelningumo rodiklių analizavimas bei jų pokyčių stebėjimas, gali padėti priimant svarbius sprendimus ir sukurti verslo strategijas, kurios padėtų ateityje įmonėms pagerinti veiklos rezultatus ir užtikrintų bendrovės ilgaamžiškumą. Mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių pelningumo rodiklių ir skirtingų jų apskaičiavimo variantų. Tačiau, visuose analizuotuose straipsniuose galima pamatyti, kad autoriai, nors ir skirtingai grupuoja rodiklius, vis tiek analizuoja tuos pačius rodiklius. Lietuvių autorė (Tamulevičienė, 2016) bei Lenkijos mokslininkės (Parkitna, Sadowska, 2011) įžvelgia itin artimą ryšį tarp pajamų ir pelno, kapitalo ir turto, tad pelningumo rodiklius suskirsto į kelias grupes: 1. Turtas, 2. Kapitalas; 3. Pardavimai. Tačiau dalis užsienio autorių tokių kaip (Patel, Sharma, Kumar, 2020) linkę pelningumo rodiklius skirstyti tik į dvi grupes. 1. Maržos rodikliai; 2. Grąžos rodikliai. 6

Taip pat atlikus detalesnę šių dviejų grupių analizę, galima pamatyti, kad skiriasi tik jų įvardinimas lyginant su prieš tai pateiktomis trimis grupėmis. Maržos rodiklius galima priskirti prie pardavimų, o grąžos rodiklius prie turto ir kapitalo. Taip pat kiekvieną šią grupę galima išskaidyti į tikslesnius rodiklius (žr. 1 pav.), tą išskiria tokie autoriai kaip (Burja, 2010), (Reedy, 2013), (Ningsih, 2011), (Momchilov, 2012), (Alviani, 2013), (Fahmi, 2013), kurie taip pat pabrėžia, kad šiuos rodiklius galima apskaičiuoti remiantis pelno (nuostolių) ataskaita ir balanso duomenimis. 1 paveikslas. Pelningumo rodiklių klasifikavimas Šaltinis: (Burja, 2011), (Reddy, 2013) ir kiti moksliniai straipsniai bei internetinis šaltinis https://corporatefinanceinstitute.com/ Analizuotoje mokslinėje literatūroje, autoriai tiksliai neišskiria, kodėl pelningumo rodiklius suskirsto į skirtingas grupes. Tačiau galima teigti, kad jie taip daro todėl, kad suklasifikavus pelningumo rodiklius į atskiras grupes, informacijos vartotojai gali lengviau įsisavinti bei ieškoti sau tinkamos informacijos, tirti tik tuos rodiklius, kuriais jie būtent domisi. Pasak (Ahmed, 2015) pelningumo rodiklių tyrimą reikėtų pradėti nuo maržos rodiklių. Nors kiekvienas rodiklis atspindi skirtingos veiklos rezultatus, tačiau nėra absoliučiai nepriklausomi vienas nuo kito. Vieno rodiklio rezultato pakitimas, gali daryti įtaką kito rodiklio rezultato pasikeitimui. Maržos pelningumo rodikliai, kitaip dar įvardinami kaip pardavimo rodikliai, parodo kaip 7

efektyviai įmonės vykdoma veikla generuoja pelną. Pasak (Podile, Padmavathy, Bindu Madhavi, 2020) maržos pelningumo rodikliais domisi įmonės verslo analitikai, finansininkai bei vadovai, nes pardavimai yra esminis bendrovės egzistavimo šaltinis, kuris puoselėjimas nuo verslo atsiradimo pradžios bei naudojamas įmonės veiklos plėtrai. Kuo bendrovės pardavimai bus didesni, ir kuo parduotų prekių ir ar paslaugų savikaina, bendrosios, administracinės bei finansinės sąnaudos bus mažesnės, tuo bendrovė gaus kaip įmanoma didesnį grynąjį pelną. Taipogi šią rodiklių grupę tyrinėja išoriniai informacijos vartotojai tokie kaip: bankai, kreditoriai, investuotojai, tiekėjai, klientai ir kiti, kadangi maržos pelningumo rodikliai parodo ar bendrovė yra saugi, patikima, ar turi pakankamą kiekį laisvųjų pinigų atsiskaityti su įvairių paslaugų tiekėjais, tokiais kaip - bankais, lizingo bendrovėmis, komunalinių paslaugų įmonėmis. Taip pat pardavimų tikslas nėra tik atnešti pelną vadovams bei akcininkams, bet ir suteikti papildomos naudos klientams, užtikrinant bei pagerinant kokybišką paslaugų teikimą bei investuoti į darbuotojų kompetencijos ugdymą, naujų darbuotojų mokymams, darbo užmokesčio kėlimui, priedų išmokėjimui ir kitų su faktorių gerinimui, susijusių su įmonės tęstinumu. Todėl siekdami asmeninių tam tikrų tikslų, informacijos vartotojai analizuoja vienus ar kitus maržos pelningumo rodiklius, o jų apskaičiavimo formules pateikiu 1-oje lentelėje. 1 lentelė Maržos pelningumo rodikliai ir jų skaičiavimo formulės Rodiklio pavadinimas Bendrasis pelningumas Veiklos pelningumas EBITDA pelningumas Išlaidų ir pajamų santykio pelningumas Grynasis pelningumas Skaičiavimo formulė Bendrasis pelnas Pardavimo pajamos 100% Veikos pelnas Pardavimo pajamos 100% Veiklos pelnas + Nusidėvėjimas + Amortizacija Pardavimo pajamos Veikos sąnaudos Veiklos pelnas Grynasis pelnas Pardavimo pajamos 100% 100% Pastaba: lentelė sudaryti autoriaus, remiantis (Burja, 2011), (Reddy, 2013) ir kt. moksliniais straipsniais bei internetiniu šaltiniu https://corporatefinanceinstitute.com/ Bendrasis pelningumas yra apskaičiuojamas kaip bendrojo pelno ir pardavimo pajamų santykis, kuris parodo kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų eurui procentine išraiška. Pagal (Brigham, Houston, 2011) bendrasis pelningumas matuoja gautų pardavimo pajamų ir prekių bei paslaugų savikainos skirtumą padalijant iš gautų pajamų. Jeigu įmonė turi aukštą bendrąjį pelningumą tuomet tai yra gerai, nes tai reiškia, kad įmonė patiria mažas prekių ir paslaugų pardavimo 8

išlaidas ir taip maksimizuoja gaunamą pelną. Tam pritaria autorė (Reedy, 2013), kuri teigia, kad bendrasis pelningumas matuoja santykinį įmonės pardavimo pelningumą po to, kai išskaičiuojama pardavimo savikaina. Kuo didesnis bendrasis pelningumas, tuo didesnė yra pelno marža (t.y. maža paslaugų savikaina bei didelis antkainis). Dažniausiai paslaugų savikainai yra priskiriama: žaliavos, reikalingos prekei ar paslaugai sukurti, darbuotojų atlyginimai. Remiantis anksčiau pateiktais apibrėžimais, galima teigti, kad bendrasis pelningumas yra vienas pagrindinių maržos pelningumo rodiklių, kuris parodo bendrovės sugebėjimą valdyti kainodaros bei rinkodaros politiką, konkurenciją, asortimentą, parduodamų paslaugų bei prekių savikainą, o taip pat ir visos organizacijos gebėjimą parduoti savo prekes ir paslaugas galutiniam vartotojui. Kitas maržos pelningumo rodiklis veiklos pelningumas, kuris apskaičiuojamas kaip veiklos pelno ir pardavimo pajamų santykis, išreikštas procentais. Veiklos pelnas nurodo, kiek iš gautų pardavimo pajamų lieka, kai apmokamos visos veiklos išlaidos. Pasak (Rahman, 2017) įmonės, turinčios aukštą veiklos pelningumą, paprastai yra geriau pasirengusios finansiniams iššūkiams, tokiems kaip fiksuotų išlaidų ir palūkanų apmokėjimas už įsipareigojimus, taip pat turi didesnes galimybes išgyventi ekonomikos sulėtėjimą ar nuosmukį ir yra pajėgesnės pasiūlyti mažesnes kainas nei konkurentai, turintys mažą veiklos pelningumą. Veiklos pelningumas yra dažnai naudojamas vertinant įmonės vadovybės tvirtumą ir patikimumą, nes geras veiklos pelno valdymas gali žymiai pagerinti įmonės pelningumą, efektyviai panaudojant veiklos sąnaudas. Tokiam veiklos pelningumo apibrėžimui antrina ir mokslinės literatūros autorė (Tulsian, 2014) pagal ją šis rodiklis atvaizduoja santykį tarp veiklos pelno ir pajamų iš pardavimų procentinę išraišką. Pagrindinis šio rodiklio tikslas parodyti kaip operatyviai dirba įmonės valdžia. Veiklos pelnas apskaičiuojamas pajamas, gautas iš įprastinės veiklos atėmus visas veiklos sąnaudas, neįtraukiant finansinių išlaidų. Veiklos sąnaudos yra ataskaitinio laikotarpio išlaidos, kurios nėra įtrauktos į pardavimo savikainą, tačiau buvo patirtos generuojant pajamas. Į tokias sąnaudas dažniausiai įtraukiama: papildomi motyvaciniai priedai darbuotojams, prekių ir paslaugų pristatymas, reklamos bei administracinės išlaidos. Kuo didesnis yra veiklos pelningumo rodiklis, tuo efektyvesnis yra verslo valdymas. Šio rodiklio padidėjimas ne tik parodo, jog įmonė sugebėjo gauti daugiau pardavimo pajamų, bet ir sugebėjo sumažinti veiklos išlaidas. Dar vienas maržos pelningumo rodiklis EBITDA pelningumas. Pagal šį rodiklį apskaičiuojama kiek įmonė uždirba pajamų procentais prieš palūkanas, mokesčius nusidėvėjimą ir amortizaciją. Pasak (Sui, 2017) EBITDA pelningumo rodiklis, kol kas, yra vienas tiksliausių rodiklių atspindinčių įmonės veiklos efektyvumą, kadangi šis rodiklis nepaiso tokių veiksnių kaip palūkanos, mokesčių, materialaus bei nematerialaus turto nusidėvėjimo ir amortizacijos. Materialus turtas apibrėžiamas kaip dalykas turintis fizinę formą, prie jo galima priskirti: nekilnojamą turtą, biuro įranga, automobilius, akcijas, pinigus ir kita, o nematerialiam turtui, kitaip dar galima įvardinti kaip 9

intelektualinę nuosavybę, mokslinės literatūros autoriai (Osinski, Selig, Matos, Roman, 2017) priskiria: prekinius ženklus, franšizės, autorių teises, įvairias licencijas, patentus, interneto svetaines, socialinius tinklus, klientų duomenų bazės. EBITDA gana tiksliai atspindi įmonės veiklos pelningumą, todėl daugelis analitikų ir investuotojų, atlikdami maržos rodiklių pelningumo analizę, naudoja EBITDA rodiklio pelningumą. Kitas analizuojamas rodiklis yra išlaidų ir pajamų santykio pelningumas (angl. expenses revenue ratio profitability), dar kitur įvardinamas kaip veiklos pelno ir sąnaudų santykio pelningumas (angl. operating expense ratio profitability). Tačiau abiem atvejais skaičiuojamas labai panašiai. Pagal (Burja, 2011) šio rodiklio apskaičiavimo metodas yra veiklos sąnaudų bei veiklos pelno santykis. Sąnaudų ir pajamų santykio pelningumo rodiklis apjungia išlaidas su pajamomis, taip išreiškia efektyvumą, kurį įmonė pasiekia sumažindama savo sąnaudas ir arba padidindama savo pajamas iš pardavimų. Kuo šis rodiklis yra mažesnis arba rodo pastovaus mažėjimo tendenciją, tuo reiškiasi, kad įmonė vis geriau valdo savo išteklius ir ekonominiai rezultatai gerėja. Paskutinis tiriamas maržos pelningumo rodiklis grynasis pelningumas (angl. net profit margin ratio). Šis rodiklis tiria grynojo įmonės pelno ir gautų pajamų iš pardavimo santykį. Tai pateikia galutinį įmonės pelningumo vaizdą, įvertinus visas išlaidas, įskaitant palūkanas ir mokesčius. Pasak (Gitman, 2012) grynasis pelningumas matuoja kiek galutinėje sumoje gaunama grynųjų pardavimo pajamų, įvertinus visas patirtas išlaidas tokias kaip: palūkanos bei mokesčiai. Taigi, jeigu įmonė turi aukštą grynąjį pelningumą, tai reiškia, kad vykdoma veikla yra efektyvi ir pelninga. Taip pačiai grynojo pelningumo sampratą apibūdina ir mokslinės literatūros autorė (Burja, 2011). Svarbiausia priežastis kodėl reikia naudoti grynojo pelningumo rodiklį yra ta, kad į viską atsižvelgiama. Šis rodiklis matuoja įmonės grynąjį pelną, kurį įmonė gauna už kiekvieną piniginį pajamų vienetą, šiuo atveju eurą. Taigi, išanalizavus mokslinę literatūrą, galima teigti, kad maržos pelningumo rodiklius yra labai svarbu analizuoti bei tinkamai viską apskaičiuoti. Juos dažniausiai naudoja verslo analitikai bei investuotojai. Šie pelningumo rodikliai parodo verslo subjekto sugebėjimą sėkmingai generuoti pelną. Pagrindinis įmonės tikslas yra pelno generavimas ir akcininkų nuosavybės maksimizavimas. Pažvelgus į organizacijų finansines atskaitas ir paanalizavus gausų kiekį mokslinės literatūros šaltinių, galima pamatyti, kad pagrindinis bendrovės tikslas yra akcininkų turtų maksimizavimas. (Brigham, Ehdrhardt, 2011) teigia, kad įmonės rinkos vertės padidinimas yra pats svarbiausias uždavinys, kurį išsprendžia tik efektyvus įmonės valdymas. Taigi, grąžos rodiklis, kaip pelningumo rodiklis, akivaizdžiai tampa vienu iš svarbiausių matavimo vienetų, kuris parodo, kaip efektyviai yra valdoma organizacija ir ar šis valdymas kuria piniginę grąžą įmonės akcininkams. Tačiau išsamus grąžos pelningumo rodiklių analizavimus užtrunka daug laiko ir yra sudėtingas procesas. (Padake, 10

Soni, 2015) bei (Herciu, Ogrean, Belascu, 2011) nustatė, kad absoliutus grąžos pelningumo rodiklis neparodo patikimų rezultatų, tad tik analizuojant grupę grąžos pelningumo rodiklių, galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Pelningumo rodiklių analizė yra apibrėžiama kaip sistemingas rodiklių naudojimas, aiškinant finansines ataskaitas, kad būtų galima nustatyti stipriąsias ir silpnąsias įmonės pusės, palyginant bendrovės praeities rezultatus su dabarties (Sahu, Charan, 2013). Reikalingą informaciją, atlikti grąžos pelningumo rodiklių analizei, galima rasti įmonės finansinėse ataskaitose. Grąžos pelningumo rodikliai gali būti interpretuojami kaip užuominos, indikatorius ar pavojaus signalas, parodantis priimtus reikšmingus sprendimus susijusius su organizacijos tikslų vykdymu. Šis grąžos rodiklių analizavimas padeda atsakyti į svarbiausius iškilusius klausimus: ar visi galimi resursai buvo panaudoti efektyviai? Ar įmonės užsibrėžtas pelningumas buvo pasiektas ar netgi viršytas? Ar finansiniai sprendimai buvo padaryti apgalvotai? Pridėtinės vertės kūrimas akcininkams, reikalauja teigiamų rezultatų visose šiose srityse (Kharatyan, Nunes, Lopes, 2016). Jog būtų tai įmanoma išsiaiškinti yra analizuojami grąžos pelningumo rodikliai bei jų skaičiavimo formulės pateikiu 2-oje lentelėje. 2 lentelė Grąžos pelningumo rodikliai ir jų skaičiavimo formulės Rodiklio pavadinimas Viso turto pelningumas Trumpalaikio turto pelningumas Nuosavo kapitalo pelningumas Ilgalaikio turto pelningumas Finansinio sverto rodiklis Skaičiavimo formulė Grynasis pelnas Visas turtas 100% Grynasis pelnas Trumpalaikis turtas 100% Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas 100% Grynasis pelnas Ilgalaikis turtas 100% Visa skola Nuosavas kapitalas 100% Pastaba: lentelė sudaryti autoriaus, remiantis (Burja, 2011), (Reddy, 2013) ir kt. moksliniais straipsniais bei internetiniu šaltiniu https://corporatefinanceinstitute.com/ Viso turto pelningumo rodiklis (angl. return on assets) lygina kiek įmonė yra pelninga lyginant su jos visu turtu, kitais žodžiais tariant, šio rodiklio pagalba galima pamatyti kaip organizacija efektyviai išnaudoja savo turimą turtą generuoti grynajam pelnui. Šis grąžos pelningumo rodiklis yra vienas iš pagrindinių, kuriuos analizuoja vadovai, investuotojai bei verslo analitikai. Mokslinės literatūros autorius (Robinson, 2015) viso turto pelningumo rodiklį apibūdina kaip ryšį tarp grynojo pelno ir įmonės turimo turto ir pabrėžia, kad jeigu šio rodiklio apskaičiuota vertė yra 11

aukšta arba nuosekliai didėja, tai reiškia, kad įmonė efektyviai išnaudoja savo turimą turtą. Tokiam apibrėžimui antrina ir autorė (Reddy, 2013), kurios teigimu viso turto pelningumo rodiklis, dažnai dar vadinamas ir investicijos grąžos rodikliu (angl. return on investment), parodo bendrą vaizdą kaip efektyviai įmonės vadovai sugeba išnaudoti turimą turtą, kad uždirbtų kuo daugiau pelno. Autorės teigimu, kuo viso turto pelningumo rodiklis yra aukštesnis, tuo įmonė išnaudoja savo turtą efektyviau. Šis grąžos pelningumo rodiklis yra apskaičiuojamas įmonės grynąjį pelną padalijant iš bendrovės turimo viso turto ir išreiškiamas procentais. (Kharatyan, Nunes, Lopes, 2016) viso turto pelningumo rodikliui atlieka DuPont analizę, kuri parodo pagrindinius elementus iš kur atsiranda šis pelningumo rodiklis bei leidžia organizacijos vadovams pamatyti silpnąsias ir stipriąsias įmonės puses. Viso turto pelningumas = = Grynasis pelnas Visas turtas Grynasis pelnas Pardavimo pajamos = Pardavimo pajamos Visas turtas Pagal pateiktą DuPont modelį galima matyti, kad esminė vieta yra pardavimo pajamos, tad darant prielaidą, įmonės pardavimo pajamos yra vienas iš kertinių elementų, kad viso turto pelningumo rodiklis būtų kuo geresnis ir, kad įmonė veiktų kuo efektyviau. Dar vienas grąžos pelningumo rodiklis nuosavo kapitalo pelningumas (angl. return on equity). Šis grąžos pelningumo rodiklis yra populiarus ir lengvai suprantamas, kuris parodo ar nuosavas įmonės kapitalas (organizacijos savininkų investuoti pinigai ir turtas) yra efektyviai panaudojamas. (Burja, 2011) šį grąžos pelningumo rodiklį dar įvardina kaip grynojo pelno ir bendrovės savininkų nuosavybės kapitalo santykį (angl. sales to equity ratio), išreikštą procentais. Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis parodo kaip tikslingai įmonė išnaudoja savo turimą kapitalą, kad sugeneruotų kuo daugiau pelno. Kaip ir viso turto pelningumo rodiklis, taip ir nuosavo kapitalo grąžos rodiklis yra svarbus įmonės akcininkams, kadangi jo apskaičiuota reikšmė parodo investuotų pinigų grąžą. Potencialiems investuotojams šis rodiklis yra ne ką mažiau svarbus, kadangi šio rodiklio praeities bei dabarties kitimo dinamika gali parodyti investicijų grąžą. (Reddy, 2013) tokiam nuosavo kapitalo apibrėžimui pritaria. Pagal autorę nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis parodo investuotų pinigų į bendrovę grąžą akcininkams. Grąžos pelningumas apskaičiuojamas grynąjį pelną padalijant iš nuosavo kapitalo bei išreiškiamas procentais. Kuo šis rodiklis yra aukštesnis ir arba pastoviai didėja, tuo investicinė grąža akcininkams yra didesnė. (Kharatyan, Nunes, Lopes, 2016) kaip ir viso turto pelningumo rodikliui, taip ir nuosavo kapitalo pelningumo rodikliui atliko DuPont analizę, kad išsiaiškintų labiausiai pažeidžiamas arba stipriausias organizacijos vietas, taip pat labai glaudžiai sulygino su viso turto pelningumo rodikliu. 12

Nuosavo kapitalo pelningumas = Viso turto pelningumas Nuosavo kapitalo pelningumas = Visas turtas Nuosavas kapitalas = Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas Visas turtas Nuosavas kapitalas Grynasis pelnas Pardavimo pajamos Pardavimo pajamos Visas turtas Sudarius DuPont modelį, matome, kad pagrindiniai silpnybės arba stiprybės taškai yra pardavimo pajamos ir turimas bendrovės turtas. Šie abu veiksniai daro didelę įtaką nuosavo kapitalo pelningumo efektyvumui ir augimui. Ilgalaikio turto pelningumo rodiklis (angl. fixed asset turnover) dažniausiai naudojamas verslo analitikų, kad patikrinti kaip efektyviai išnaudojamas materialus ir nematerialus turtas, toks kaip nekilnojamas turtas, automobiliai, interneto svetainės ir kita, kad gauti kuo didesnį pelną organizacijai. Šis rodiklis apskaičiuojamas grynąjį pelną padalijant iš turimo ilgalaikio turto ir išreiškiamas procentais. (Warrad, Omari, 2015) ilgalaikio turto pelningumo rodiklį apibrėžia kaip rodiklį, skirtą patikrinti ar įmonė efektyviai išnaudoja ilgalaikes turto investicijas. Šio rodiklio santykis atspindimo gaunamą grynąjį pelną, kurį sugeneruoja investicijos į veiklos pajėgumus. Ilgalaikio turto pelningumo rodiklis priklauso nuo daugelio veiklų. Pirma, jeigu įmonė sėkmingai vykdo veiklą, pardavimai auga nuolatos, nors ir skirtingais tempais. Tačiau, atsižvelgiant į pardavimų pajamų augimą su juo kartu atsiranda ir naujų išlaidų: naujo nekilnojamo turto įsigijimas, papilomos įrangos pirkimas ir kita. Tad ilgalaikio turto pelningumo rodiklis kai kuriais atvejais gali būti ne visai tikslus ir reali nauda į padarytas ilgalaikes investicijas gali pasimatyti tik po kelerių metų, bet jeigu ir tuomet nesimato gaunamos naudos, tai gali reikšti, kad organizacija nesugebėjo efektyviai panaudoti įsigyto ilgalaikio turto. Tokiai minčiai antrina autorius (Cahyani, 2018), kuris pabrėžia, kad jeigu įmonės ilgalaikio turto pelningumo rodiklis yra žemas, reiškiasi įmonė nesugeba tinkamai išnaudoti savo turto pelnui gauti. Toks reiškinys reikš, kad investuotojai nebus suinteresuoti investuoti į tokią kompaniją ir priešingu atveju, jeigu ilgalaikis turtas bus išnaudotas efektyviai, yra didelė tikimybė pritraukti potencialių investuotojų. Dar vienas grąžos pelningumo rodiklis yra trumpalaikio turto pelningumas (angl. sales to current assets ratio). Šis pelningumo rodiklis parodo kaip efektyviai yra išnaudojamas trumpalaikis turtas, kad gauti pelno (Burja, 2011). Trumpalaikiam turtui priskiriama: pinigai, trumpalaikės investicijos (akcijos, obligacijos), atsargos (pirktos prekės, skirtos perparduoti; reikmenys ir eksploatacinės medžiagos). Šiam pelningumo rodikliui didėjant, parodoma, kad savininkai ir vadovai sugeba efektyviai išnaudoti trumpalaikį turtą, kad padidinti gaunamą organizacijos pelną. Rodiklis yra apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš trumpalaikio turto, išreikštas procentais. 13

Paskutinis analizuojamas grąžos pelningumo rodiklis finansinio sverto rodiklis (angl. financial leverage ratio), kuris parodo kaip gerai organizacija tvarkosi su paskolomis, skirtomis įsigyti, dažniausiai, ilgalaikiam turtui (Burja, 2011). Moksliniuose straipsniuose galima sutikti apibrėžimą - skolos ir nuosavo kapitalo santykis (angl. debt to equity ratio), pasak (Putra, Kindangen, 2016) tai yra rodiklis skirtas įvertinti kokią dalį viso turimo kapitalo sudaro skolos. Šiuo rodiklio parodoma įmonės sugebėjimą laiku apmokėti skolos įsipareigojimus, garantuojant savo nuosavu kapitalu. Finansinio sverto rodiklis yra apskaičiuojamas visas turimas skolas padalijant iš nuosavo kapitalo bei išreiškiamas procentais. Taigi, grąžos pelningumo rodikliai parodo įmonės veiklos efektyvumą. Šiais rodikliai pagrinde domisi investuotojai, kadangi iš jų galima susidaryti bendrą vaizdą apie investicijų pelningumą, įmonės vadovų kompetenciją sėkmingai panaudoti jiems patikėtas lėšas ir užduotis bei potencialą gauti dividendų. Mokslinėje literatūroje buvo analizuojama viso turto ir nuosavo kapitalo pelningumo rodiklių DuPont analizė, kuria siekiama parodyti iš kokių veiksnių susideda galutinis rodiklis, taip leidžiant detaliau pažvelgti į stipriąsias ir silpnąsias įmonės vietas. Pelningumą lemiančių veiksnių analizė Pelningumas parodo įmonės ataskaitinių metų veiklos rezultatus, tačiau neparodo kokie veiksniai tam galėjo daryti įtaką. Todėl apskaičiavus bendrovės pelningumo rodiklius, būtina įvertinti veiksnius, kurie galėjo labiausiai turėti įtakos pelningumo dydžiui. Pradžioje buvo minėta, kad pelnas ir pelningumas yra dvi skirtingos sąvokos, tačiau turi itin glaudų ryšį tarpusavyje. Pelningumas yra tiesiogiai priklausomas nuo pelno, tai yra esminis veiksnys, kurio augimas kitiems veiksniams nekintant didina įmonės pelningumą. Dėl šios priežasties, tiriant pelningumo kitimo dinamiką, būtina analizuoti ir veiksnius, kurie galėjo daryti įtaką tiek pelno, tiek pelningumo dydžiui. Nuo to, kaip įmonės vadovai ir analitikai sugeba vertinti veiksnius, kurie galėjo daryti įtaką organizacijos pelnui ir pelningumui bei planuotis ateities įmonės veiklą, atsižvelgus į padarytas analizes bei išvadas, priklauso kaip efektyviai įmonė dirbs toliau. (Marak, Chaipoopirutana, 2014), (Al-Homaidi, Tabash, Farhan, Almaqtari, 2018), (Johnson, 2021), (Q. Pan, M. Pan, 2014) įmonės pelningumą lemiančius veiksnius skirsto į dvi grupes: vidinius (mikroaplinkos) ir išorinius (makroaplinkos). Mikroaplinkos veiksnius organizacija gali kontroliuoti, tačiau makroaplinkos veiksnių kompanijai paveikti praktiškai neįmanoma, todėl norint efektyviai valdyti organizaciją, reikia stebėti rinkos ekonomiką, bandyti prognozuoti rizikingiausius veiksnius, kurie gali pakenkti įmonės pelningumui ir sugebėti priimti teisingus sprendimus, užtikrinančius sėkmingą veiklos vykdymą. Pagrindiniai įvardinami vidiniai (mikroaplinkos) veiksniai, darantys įtaką įmonės pelningumui, mokslinėje literatūroje pateikiami 3-oje lentelėje. 14

3 lentelė Vidiniai (mikroaplinkos) veiksniai darantys įtaką įmonės pelningumui Vidinis (mikroaplinkos) veiksnys Paaiškinimas Klientų skaičius Dydis, kuris parodo kiek ataskaitinio laikotarpio pabaigoje organizacija turėjo pastovių (viso) klientų Pardavimo savikaina Minimali suma už kurią buvo įsigyta prekių ir ar mažiausia suma, skirta palaikyti paslaugų tiekimą Darbo užmokesčio dydis Visų įmonėje, per ataskaitinį laikotarpį, dirbusių darbuotojų atlyginimų vidurkis Darbuotojų skaičius Darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Pastaba: sudarytas autoriaus, remiantis autorių (Marak, Chaipoopirutana, 2014), (Al-Homaidi, Tabash, Farhan, Almaqtari, 2018), (Johnson, 2021), (Q. Pan, M. Pan, 2014) literatūra Šie 3-oje lentelėje pateikti vidiniai veiksniai, buvo pasirinkti, kadangi juos įmanoma apskaičiuoti ir patikrinti jų daromą įtaką įmonės pelningumui. Tačiau yra daugybė kitų mikroaplinkos veiksnių, kuriuos norint apskaičiuoti reikėtų daryti anketines apklausas įmonės darbuotojams bei išoriniams kanalams ir būtų įmanoma surinkti duomenis tik pagal dabartinę organizacijos situaciją ir nebūtų įmanoma palyginti su buvusiai laikotarpiais. Prie tokių veiksnių būtų galima priskirti: darbuotojų pasitenkinimą įmone, vidinių profsąjungų efektyvumą, darbuotojų kompetencijos lygį ir kita. Pagrindiniai įvardinami išoriniai (makroaplinkos) veiksniai, darantys įtaką įmonės pelningumui, mokslinėje literatūroje pateikiami 4-oje lentelėje. 4 lentelė Išoriniai (makroaplinkos) veiksniai darantys įtaką įmonės pelningumui Išorinis (makroaplinkos) veiksnys Paaiškinimas Rodiklis, kuris parodo šalies ekonomikos BVP išsivystymo lygį Visuotinis kainų lygio kilimas. Pasireiškia tuo, Infliacija kad už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažesnį kiekį produktų. Vienos valiutos kilimas ar kritimas kitos Valiutos kursas valiutos atžvilgiu. Fiksuota arba kintanti suma, kurią skolintojas Palūkanų norma ima už suteiktą paskolą, išreikštą procentais Pastaba: sudarytas autoriaus, remiantis autorių (Marak, Chaipoopirutana, 2014), (Al-Homaidi, Tabash, Farhan, Almaqtari, 2018), (Johnson, 2021), (Q. Pan, M. Pan, 2014) literatūra Taigi, išanalizavus mokslinę literatūra sužinojome kokie yra pagrindiniai vidiniai ir išoriniai veiksniai lemiantys įmonės pelningumą. Siekiant patikrinti šiuo veiksnių daromą įtaką kompanijos pelningumui reikia atlikti matematinės analizės metodą koreliacinę-regresinę analizę. 15

2. TELIA LIETUVA, AB PELNINGUMO RODIKLIŲ IR JUOS LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ Šioje darbo dalyje apžvelgiama pelningumo rodiklius lemiančių veiksnių tyrimo metodologiją. Detaliai išanalizuojama įmonės Telia Lietuva, AB charakteristika. Pelningumo rodiklių kitimo dinamika. Atliekamas ekonometrinis tyrimas, kuris parodo, kurie veiksniai daro didžiausią įtaką organizacijos pelningumo rodikliams. Pelningumo rodiklius lemiančių veiksnių tyrimo metodologija Nuolatinė ir išsami pelningumo rodiklių analizė yra pagrindinis veiksnys, didinantis įmonės pelną. Organizacijos vadovai, nagrinėjantys pagrindinius veiksnius, padariusius įtaką pelno augimui arba smukimui, gali efektyviai kontroliuoti įmonę, plėtoti kompanijos veiklą bei išlikti konkurencinga. Dar daugiau, pelningumo rodiklių analizė gali lengviau padėti priimti verslo valdymo sprendimus. Šiame darbe yra detaliai nagrinėjama maržos ir grąžos pelningumo rodikliai bei vidiniai ir išoriniai veiksniai, galintys daryti įtaką pelningumo rodiklių dydžiui. Prieš atliekant tyrimą, būtina parinkti tinkamus duomenis, pagal kuriuos bus galima apskaičiuoti pelningumo rodiklius, pasižiūrėti jų kitimo dinamiką bei kokie veiksniai tam galėjo daryti įtaką. Apskaičiavus maržos ir grąžos pelningumo rodiklius bus galima įvertint kaip įmonė efektyviai vykdo savo veiklą bei pateikti asmeninių įžvalgų. Skaičiavimams reikalingi duomenys yra paimti iš pelno (nuostolių) ataskaitų, kurios kiekvienais metais yra viešai skelbiamos tiek įmonės internetinėje svetainėje, tiek Nasdaq Baltic puslapyje, pastaroji įmonė viešai prekiauja Telia Lietuva, AB vertybiniais popieriais nuo 2000 metų. Makroaplinkos veiksnių duomenys paimti iš viešai skelbiamose statistikos duomenų bazių. Nagrinėjant mokslinę literatūrą, buvo pastebėta, kad tyrimui naudojama imtis yra iki paskutiniųjų 7 metų, tad šiam tyrimui pasirinkau analizuoti didesnį kiekį duomenų, tai yra paskutiniųjų 10 metų duomenis, nuo 2010 iki 2020 metų. Tyrimo metodikos eiliškumas: 1. Maržos pelningumo rodiklių apskaičiavimas ir analizavimas; 2. Grąžos pelningumo rodiklių apskaičiavimas ir analizavimas; 3. Aprašomosios statistikos, dispersijos ir koreliacinės-regresinės analizės. Pelningumo rodiklių samprata buvo pateikta pirmoje darbo dalyje, o tam, kad būtų galima patikrinti kurie mikroaplinkos ir makroaplinkos veiksniai iš tiesų daro įtaką Telia Lietuva, AB pelningumo rodikliams panaudota tyrimo metodika kuri susideda iš kelių žingsnių: 16

1) Aprašomoji statistika. Aprašomoji statistika tai duomenų sisteminimo ir grafinio vaizdavimo metodas (Čekanavičius, Murauskas, 2000). Vienas iš didžiausių aprašomosios statistikos privalumų yra tai, kad leidžia koncentruotai užrašyti informaciją, esančia dideliuose duomenų masyvuose. Šiame darbe pagrindinės naudojamos aprašomosios statistikos vidurkis ir dispersija. Dispersijai apskaičiuoti naudojama formulė: kur: s 2 imties dispersija; xij imties narys; x empirinis vidurkis n imties dydis. s 2 = (x ij x ) 2 n 1 Dispersiją yra aktualu paskaičiuoti tam, kad būtų galima nustatyti ar vidurkis yra tikslus. 2) Koreliacinė-regresinė analizė. Koreliacinė-regresinė analizė yra naudojama tada, kai norima sužinoti ar keli atsitiktiniai dydžiai yra priklausomi, koks ryšio stiprumas tarp jų. Reikšmė kinta nuo -1 iki 1 ir kuo arčiau šitų skaičių ji yra, tuo ryšys yra stipresnis. Jeigu reikšmė yra arčiau 1, tai ryšys yra teigiamas ir reiškia, kad nepriklausomo kintamojo reikšmėms didėjant, priklausomo kintamojo reikšmės irgi didėja. Atitinkamai kai gauta reikšmė yra arčiau -1, tai ryšys yra neigiamas ir nepriklausomo kintamojo reikšmėms didėjant, priklausomo kintamojo reikšmės mažėja. Norint atlikti koreliacinę analizę pirmiausia reikia išsikelti statistines hipotezes, tuomet reikia atrinkti veiksnius, kurie reikalingi regresinei analizei atlikti. H0 : koreliacijos koeficientas (r) = 0 H0 : koreliacijos koeficientas (r) 0 Koreliacijos koeficientas yra apskaičiuojamas pagal tokią formulę: r = n x i y i x i y i n x i 2 ( x i ) 2 n y i 2 ( y i ) 2 kur: r koreliacijos koeficientas; n imties dydis; 17

xi, yi imties nariai. Kitas žingsnis sprendimo priėmimas. Sprendimas yra priimamas jeigu p-value yra didesnį už 0,05 arba lygi jai, tai koreliacijos koeficientas nėra statistiškai reikšmingas ir nulinė hipotezė nėra atmetama, o tai reiškia, kad koreliacijos koeficientas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio. Toliau yra atliekama regresinė analizė tam, kad būtų galima įvertinti ryšius tarp Y ir kiekvieno X, tai yra įvertinti ryšį tarp pelningumo rodiklių ir išorinių bei vidinių veiksnių, kurie galėtų daryti įtaką organizacijos pelningumui. Atliekant regresinę analizę reikia apskaičiuoti determinacijos koeficientą, kuris parodo priklausomo kintamojo (Y) sklaidos dalį, kurią paaiškiną nepriklausomi kintamieji (X1, X2, X3, X4, X5,...). Determinacijos koeficientas yra apskaičiuojamas pagal formulę: kur: R 2 determinacijos koeficientas; r koreliacijos koeficientas. R 2 = r 2 R 2 priklauso intervalui [0; 1]. Paskutinis žingsnis yra dispersijos mažėjimo daugiklio (VIF) ir Durbin-Watson (DW) kriterijaus skaičiavimas. VIF parodo ar egzistuoja multikolinearumo problema, ar tiriami veiksniai stipriai koreliuoja tarpusavyje. Interpretuoti multikolinearumą galima taip: kai VIF gauta reikšmė 1 nekoreliuoja, kuomet tarp 1 ir 5 vidutinė koreliacija, o kai >5 stipri koreliacija. Dispersijos mažėjimo daugiklis (VIF) yra apskaičiuojamas pagal tokią formulę: VIF = 1/(1 R 2 ) kur: R 2 determinacijos koeficientas; Durbin-Watson kriterijus parodo autokoreliaciją, kuri parodo ar paklaidos koreliuoja su prieš tai buvusia reikšme. Šio kriterijaus reikšmė visada yra tarp 0 ir 4, kuo gauta reikšmė yra arčiau 2, tai reiškia, kad autokoreliacijos nėra arba ji labai minimali, normalia DW reikšme galima laikyti reikšmę intervale tarp 1.5 ir 2.5 (Dodge, 2008). Durbin-Watson kriterijus apskaičiuojamas pagal formulę: DW = T t=2 (e t e t 1 ) 2 T 2 e t t=1 Atliekant regresinę analizę DW kriterijus yra apskaičiuojamas automatiškai, tad rankiniu būdu jo skaičiuoti nereikia. 18

Viską apibendrinus, analizuojant Telia Lietuva, AB pelningumo kitimo dinamiką, išorinius ir vidinius veiksnius, (ne)darančius įtaką įmonės pelningumui, bus naudojami ir analizuojami duomenys iš pelno (nuostolių) ataskaitos bei statistikos duomenų bazių, o išsiaiškinti ryšį tarp pelningumo ir veiksnių pasinaudosiu koreliacine-regresine analize. Įmonės Telia Lietuva, AB charakteristika Telia Lietuva, AB savo veiklą Lietuvoje pradėjo beveik prieš tris dešimtmečius, 1992 m., kuomet buvo žinoma kaip Lietuvos telekomas. 1998 m. kompaniją privatizavo Švedijos įmonės Telia bei Suomijos įmonės Sonera konsorciumas Amber Teleholding A/S. 2006 m. Lietuvos telekomas pakeitė pavadinimą į TEO LT, AB, o 2017 m. įmonės Omnitel, AB, Baltic Data Center, AB ir TEO LT, AB susijungė į bendrą įmonę ir persivadino į Telia Lietuva, AB. Įmonės pagrindinė veikla yra telekomunikacijų, informacinių technologijų bei televizijos paslaugų tiekimas, tiek privatiems, tiek verslo klientams. Pagrindinės įmonės teikiamos paslaugos pateiktos 5-oje lentelėje. 5 lentelė Telia Lietuva, AB teikiamos paslaugos Paslauga Mobilusis ryšys esim Mobilusis internetas Šviesolaidinis internetas Plačiajuostis internetas Hibridinis internetas Išmanioji televizija 19 Aprašymas Skambinimo, SMS, MMS siuntimo, mobiliųjų duomenų paslaugos. esim yra virtualioji SIM kortelė. Šiai dienai ši paslauga suteikia galimybę naudotis mobiliuoju ryšiu tik išmaniajame laikrodyje (skambinti, siųsti ir gauti žinutes, naudotis internetu, programėlėmis) 4G (LTE) ryšys, šiai dienai labiausiai išvystyta mobilaus ryšio technologija, kurios sparta siekia iki 150 Mb/s. Taip pat šiuo metu įmonė aktyviai testuoja naują 5G ryšio technologiją, šios technologijos galimybės dar pilnai nėra ištirtos. Pažangiausia namų interneto technologija, palaikanti interneto spartą iki 1 Gb/s. Duomenys yra perduodami optiniais laidais, kas leidžia užtikrinti stabilų ryšį. Interneto technologija, kuri yra tiekiama varine linija (per stacionarios telefonijos linijas), maksimali sparta su ADSL technologija galima iki 19 Mb/s. Šiai dienai įmonė nemažai investuoja į spartesnę VDSL ir S-VDSL technologiją, kurios pagalba interneto sparta yra padidinama iki 250 Mb/s. Ši technologija apjungia plačiajuostį bei mobilųjį internetą, tokiu būdu suteikdama daug didesnę interneto spartą maksimali teorinė sparta yra iki 400 mbps. Internetinės televizijos paslauga, kurioje galima matyti 14 d. įrašus, prasukti bei sustabdyti transliaciją. Daugiau nei 50 kanalų yra HD raiškos. Neseniai įmonė pristatė naują paslaugą Telia Play, kuri leidžia televiziją matyti išmaniųjų įrenginių ekranuose.

Paslauga Fiksuota telefonija Telemetrija 5 lentelės tęsinys Aprašymas Pirmoji kompanijos paslauga, leidžianti bendrauti tarpusavyje varinės linijos pagalba, taip pat 2005 m. atsirado internetinės telefonijos (angl. VOIP, Voice over IP) technologija, kuri leidžia namų telefoną pajungti per internetinį ryšį. Telemetrijos technologijos panaudojimas šiai dienai yra labai platus: nuo kortelių skaitytuvų iki įrenginių, krovinių ir transporto priemonių judėjimo stebėjimo. Office paketo licencijų pardavimas ir aptarnavimas, Microsoft Microsoft 365 susirinkimų kambarys paruošia susirinkimų sales (įranga, programos, aptarnavimas). Duomenų centrų, debesijos paslaugos, atsarginių kopijų paslauga. Debesijos sprendimai (cloud) Šios paslauga leidžia efektyviai įmonei valdyti savo IT resursus ir neapsikrauti nereikalinga įranga, taip sutaupydama vietą ir laiką. Duomenų saugumas, populiariausios kibernetinės DDoS atakos Kibernetinis saugumas apsauga bei visa kita apsauga susijusi su grėsmėmis internete. Pastaba: lentelė sudaryta, remiantis https://www.telia.lt/ puslapio informacija. Akcinė bendrovė Telia Lietuva savo klientams siūlo platų telefonų, televizorių, nešiojamų kompiuterių bei planšetinių kompiuterių pasirinkimą. Įmonė turi savo fizines klientų aptarnavimo vietas 38-iuose miestuose bei miesteliuose, o išvis veikia 52 fizinės klientų aptarnavimo vietos, o taip pat turi nuosavą skambučių centrą, kuriame klientai yra aptarnaujami visą parą. Šiuo metu įmonėje dirba 2128 darbuotojai (rekvizitai.vz.lt duomenimis, 2021), kurie nuolatos ieško būdų kaip padidinti įmonės pelną bei kliento patirtį. Telia Lietuva, AB darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už 2019 m. ir 2020 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pateikta atitinkamai 6-oje ir 7- oje lentelėje. 6 lentelė Telia Lietuva, AB darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už 2019 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius Vidutinis mėnesinis atlyginimas (Eur) Vadovai 42 7411 Vidurinio lygmens vadovai 153 2848 Specialistai 1506 1755 Viso 1701 1993 Pastaba: lentelė sudaryta, remiantis Telia Lietuva, AB 2019 m. metinės finansinės ataskaitos duomenimis 20

7 lentelė Telia Lietuva, AB darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už 2020 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius Vidutinis mėnesinis atlyginimas (Eur) Vadovai 43 7411 Vidurinio lygmens vadovai 179 2864 Specialistai 1938 1648 Viso 2160 1864 Pastaba: lentelė sudaryta, remiantis Telia Lietuva, AB 2020 m. metinės finansinės ataskaitos duomenimis Iš 6-os ir 7-os lentelės matyti, jog darbuotojų skaičius 2020 m. padidėjo 459 darbuotojais (27 %), tačiau vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo 129 eurais lyginant su 2019 m., taip nutiko dėl to, kad Telia Lietuva, AB 2020 m. liepos 1 d. susijungė su savo dukterine Telia Customer Service LT, UAB įmone, iki 2017 m. vasario 1 dienos žinoma kaip UAB Lintel, kuri aptarnavo Telia skambučių centrą. Telia Lietuva, AB yra laikoma stipriausia telekomunikacijų srityje, tai galima matyti ir iš 2- ame paveiksle pateiktos informacijos. 2 paveikslas. 2020 M. IV KETV. RINKOS PAJAMŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL OPERATORIUS (%) 2 paveikslas. 2020 M. IV KETV. RINKOS PAJAMŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL OPERATORIUS (%) Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaita Iš 2-o paveikslo galima matyti, kad Telia įmonei atitenka didžiausia telekomunikacinių 21

paslaugų rinkos dalis (38.2%), kiek mažesnė dalis tenka įmonei Tele2, ji sudaro 25.3%, beveik dvigubai mažiau atitenka įmonei Bitė (19.2%) ir likusiąją dalį sudaro kiti operatoriai (17.3%). Pagal pateiktus Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, bendrovė Telia šiuo metu yra rinkos lyderis. Atsižvelgiant į įmonę Telia, kaip telekomunikacijų rinkos lyderį, yra aktualu žinoti ir organizacijos vertybes, jos pateiktos 3-iame paveiksle. 3 paveikslas. Telia Lietuva, AB vertybės Šaltinis: Telia Lietuva, AB 2020 m. veiklos rezultatai Kaip matoma iš 3-io paveikslo įmonės pagrindinės vertybės yra kurti naujoves, neprarasti lyderio vaidmens rinkoje, rūpintis savo klientais bei darbuotojais ir viską daryti paprasčiau, kad tiek patiems darbuotojams būtų lengviau dirbti, tiek patiems klientams naudotis paslaugomis bei lengviau rasti reikiamą informaciją. Pelningumo rodiklių kitimo dinamika Maržos pelningumas arba pardavimo pelningumas rodo, kaip įmonės pardavimai generuoja pelną. Pardavimai yra tiesiogiai susiję su pelnu didėjant pardavimo pajamoms, o išlaidoms nekintant, didėja įmonės pelningumas. Analizuojant bendrovės Telia Lietuva, AB pelningumo rodiklius yra naudojama 2010 2020 m. finansinių ataskaitų duomenys. Vienas pagrindinių maržos pelningumo rodiklių yra bendrasis pelningumas, nuo šio rodiklio ir yra pradedama analizė. Bendrojo pelningumo kitimo dinamika pavaizduota 4-ame paveiksle. 22

Bendrasis pelningumas 80.00% 70.00% 60.00% 50.00% 40.00% 30.00% 20.00% 10.00% 0.00% 67.85% 73.92% 74.46% 75.55% 72.83% 70.07% 68.92% 59.94% 57.03% 57.27% 58.95% 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 4 paveikslas. Bendrojo pelningumo kitimo dinamika nuo 2010 m. iki 2020 m. Šaltinis: Telia Lietuva, AB finansinės ataskaitos duomenys Analizuojamame laikotarpyje, įmonės bendrojo pelningumo rodiklis buvo aukščiausias 2013 m. (75.55%), o žemiausias 2018 m. (57.03%). Taip pat 4-ame paveiksle matome, kad 2017 m. bendrojo pelningumo rodiklis žymiai nukrito iki 59.94% lyginant su prieš tai buvusiais laikotarpiais, kuomet bendrasis pelningumas buvo virš 70% arba labai arti to, tam turėjo įtakos Teo LT, AB ir Omnitel, AB susijungimas, galima teigti, kad prieš susijungimą bendrovė Teo LT, AB efektyviau ir pelningiau vykdė savo veiklą nei po susijungimo. Tačiau nors ir bendrasis pelningumas sumažėjo po susijungimo, įmonė toliau išliko konkurencingą ir pelningai vykdė savo veiklą. 2020 m. įmonės bendrasis pelningumas buvo 58.95%, tai reiškia, kad įmonės vienas pardavimo pajamų euras uždirbo 0,58 eurus bendrojo pelno. Bendras pardavimo pelningumas auga didėjant pardavimų pajamoms ir mažėjant savikainai. Tačiau norint apskaičiuoti bendrovės pelningumą įvertinus ne tik pagrindines sąnaudas, bet ir organizacijos veiklos išlaidas, reikia apskaičiuoti veiklos pelningumą, kurio kitimo dinamika pateikta 5-ame paveiksle. Veiklos pelningumas 30.00% 25.00% 20.00% 15.00% 10.00% 5.00% 0.00% 24.05% 23.71% 24.49% 23.70% 22.31% 19.04% 19.62% 14.78% 16.72% 15.38% 16.25% 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 5 paveikslas. Veiklos pelningumo kitimo dinamika nuo 2010 m. iki 2020 m. Šaltinis: Telia Lietuva, AB finansinės ataskaitos duomenys 23