ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8

Ekonomikos biuletenis 2017 / 8

Turinys Ekonominė ir pinigų aplinkos raida 2 Apžvalga 2 1 Išorės aplinka 5 2 Finansų raida 11 3 Ekonominis aktyvumas 16 4 Kainos ir sąnaudos 21 5 Pinigai ir kreditas 26 6 Fiskalinė raida 33 Intarpai 35 1 Kas lemia metalų kainas? 35 2 Likvidumo sąlygos ir pinigų politikos operacijos nuo 2017 m. liepos 26 d. iki spalio 31 d. 39 3 Naujausių tyrimais pagrįstų rodiklių gerėjimas: ką jis sako apie realiojo BVP augimo gylį ir plotį? 43 4 Ką iš ECB profesionalių prognozuotojų apklausų galima sužinoti apie numanomą euro zonos darbo rinkos kaitą? 47 5 2018 m. biudžeto planų projektų peržiūros vertinimas 51 Straipsniai* Naftos rinka iškilus skalūnų naftos svarbai Pasaulinių vertės grandinių įtaka atliekant euro zonos makroekonominę analizę Statistika S1 *Žr. ECB interneto svetainėje. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Apžvalga 1

Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Apžvalga 2017 m. gruodžio 14 d. posėdyje pinigų politikos klausimais Valdančioji taryba priėjo išvadą, kad vis dar reikalingas aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tam, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Nuo spalio pabaigoje vykusio posėdžio pinigų politikos klausimais gauta informacija, įskaitant naująsias Eurosistemos ekspertų prognozes, rodo spartų ekonomikos augimą ir itin pagerėjusią augimo perspektyvą. Valdančiosios tarybos vertinimu, stiprus ciklinis impulsas ir gerokai sumažėjęs ekonomikos sąstingis suteikia pagrindo užtikrinčiau tikėtis, kad infliacija vėl pasieks norimą lygį. Kita vertus, vidaus kainų spaudimas apskritai tebėra nedidelis ir dar nėra įtikinamų jo stabilaus didėjimo ženklų. Todėl Valdančioji taryba priėjo prie išvados, jog tam, kad spaudimas grynajai infliacijai toliau didėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar būtinas aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Toks skatinimas teikiamas papildomu grynojo turto pirkimu, dėl kurio Valdančioji taryba priėmė sprendimą spalio mėn. posėdyje pinigų politikos klausimais, dideliu įsigyto turto kiekiu ir numatytu jo reinvestavimu, taip pat ir ateities gairėmis dėl palūkanų normų. Ekonominės ir pinigų aplinkos vertinimas laikotarpiu, kai vyko 2017 m. gruodžio 14 d. Valdančiosios tarybos posėdis Valdančiosios tarybos ekonominės aplinkos vertinimas parodė, kad euro zonos ekonomikos augimas tebėra tvirtas ir apima daugelį šalių bei sektorių. Realiojo BVP augimą skatina didėjantis asmeninis vartojimas bei investicijos ir eksportas, kuriam teigimą poveikį daro vis labiau atsigaunanti pasaulio ekonomika. Naujausi duomenys ir apklausų rezultatai patvirtina, kad ekonomika auga sparčiai. Pasaulio ekonomika toliau stabiliai auga, o pastebimas pasaulio ekonomikos atsigavimas tarp šalių yra tolygus.. Euro zonoje finansavimo sąlygos ir toliau buvo labai palankios. Rugsėjo 7 d. euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas šiek tiek sumažėjo. Įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai taip pat sumenko, o ne finansų bendrovių akcijų kainos euro zonoje pakilo. Bendrovių obligacijų ir akcijų kainos vertinimas tebebuvo grindžiamas palankesnėmis ekonomikos perspektyvomis. Pastaraisiais mėnesiais euro kursas užsienio valiutos rinkose iš esmės nepakito. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad metinis realusis BVP 2017 m. padidės 2,4 %, 2018 m. 2,3 %, 2019 m. 1,9 %, o 2020 m. 1,7 %. Palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, BVP augimo prognozė gerokai padidinta. Tikimasi, kad tebesitęsiantį ekonomikos augimą euro zonoje toliau skatins ECB ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Apžvalga 2

pinigų politikos priemonės. Be to, privačiųjų išlaidų ir vartojimo augimą skatino mažesni įsiskolinimo mažinimo poreikiai ir pagerėjusi padėtis darbo rinkoje. Didėjantis įmonių pelningumas ir labai palankios finansavimo sąlygos tebeskatina verslo investicijų atsigavimą, o tebesitęsiantis pasaulio ekonomikos augimas daro teigiamą poveikį eksportui euro zonoje. Pagal išankstinį Eurostato įvertį, lapkričio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 1,5 % (spalio mėn. 1,4 %). Iš dalies dėl specifinių veiksnių pastaruoju metu grynosios infliacijos rodikliai šiek tiek sumažėjo. Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad, remiantis dabartinėmis ateities naftos sandorių kainomis, galima teigti, jog bendrosios infliacijos metinis augimo tempas ateinančiais mėnesiais greičiausiai sulėtės daugiausia dėl energijos kainas veikiančių bazės efektų, o vėliau ims spartėti. Numatoma, kad palaikoma ECB pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo, atitinkamai mažėjančio sąstingio ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu grynoji infliacija euro zonoje ir toliau pamažu didės. Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2017 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,5 %, 2018 m. 1,4 %, 2019 m. 1,5 %, o 2020 m. 1,7 %. Bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė, palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, buvo padidinta, daugiausia dėl didesnių naftos ir maisto produktų kainų. Naujausiose ekspertų prognozėse numatoma, kad prognozių laikotarpiu euro zonos biudžeto deficitas turėtų dar labiau sumažėti tai daugiausia lems gerėjančios ciklo sąlygos ir mažėjantys palūkanų mokėjimai. Prognozuojama, kad euro zonos bendra fiskalinė padėtis iš esmės bus neutrali. Vis dar didelis euro zonos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis turėtų toliau mažėti. Papildant ekonominės aplinkos vertinimą, pasakytina, kad iš pinigų analizės matyti, jog 2017 m. spalio mėn. ir trečiąjį ketvirtį pinigų kiekis vis dar stabiliai augo. Kaip ir nuo 2015 m. vidurio, spalio mėn. plačiųjų pinigų kiekis toliau nuosaikiai didėjo jo augimo tempas buvo 5 %. Tebegerėjo ir paskolų privačiajam sektoriui augimo rodikliai. Vertinama, kad metinis euro zonos ne finansų bendrovių viso finansavimo skolintomis lėšomis srautas 2017 m. trečiąjį ketvirtį didėjo tai susiję su aktyvesne bankų paskolų raida ir spartėjančiu skolos vertybinių popierių leidimu. Pinigų politikos sprendimai Remdamasi reguliaria ekonomine ir pinigų analize, Valdančioji taryba patvirtino, kad reikia ir toliau palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija tvariai grįžtų į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį. Valdančioji taryba nusprendė pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti ir tebemano, kad jos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu kol bus vykdomi grynojo turto pirkimai. Kalbėdama apie nestandartines pinigų politikos priemones, Valdančioji taryba patvirtino savo siekį nuo 2018 m. sausio mėn. tęsti grynojo turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą iki ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Apžvalga 3

2018 m. rugsėjo pabaigos arba ilgiau, jei bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol įsitikins, kad infliacijos raida vėl yra tvari ir atitinka siekį. Valdančioji taryba dar kartą patvirtino, kad ypač tuo atveju, jeigu perspektyva taptų mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taptų nesuderinamos su tolesne pažanga grįžtant prie tvarios infliacijos raidos, ji bus pasirengusi padidinti TPP apimtį ir (arba) trukmę. Be to, Valdančioji taryba dar kartą pabrėžė, kad lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Apžvalga 4

1 Išorės aplinka Pasaulio ekonomika toliau stabiliai auga, vis labiau pastebimas tolygus jos atsigavimas. Kalbant apie išsivysčiusios ekonomikos šalių perspektyvą, numatoma sparti plėtra, kuri, įsivyraujant ekonominiam pakilimui, prognozuojamu laikotarpiu turėtų lėtėti. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių perspektyvą palaiko didėjantis žaliavas eksportuojančių šalių aktyvumas. Iš pasaulinės prekybos rodiklių matyti, kad prekyba trečiąjį ketvirtį atsigavo. Kalbant apie ateitį, pažymėtina, jog tikimasi, kad pasaulinė infliacija po truputį didės, pasauliniu mastu mažėjant nepanaudotiems pajėgumams. Pasaulio ekonomikos aktyvumas ir prekyba Tvarus pasaulio ekonomikos augimo tempas apima vis daugiau šalių ir sektorių, tai pasakytina ir apie antrąjį pusmetį. Pastebima tolygaus atsigavimo pasaulyje ženklų, nuo 2016 m. antrojo pusmečio daugėjant šalių, kurių ekonominis aktyvumas didėja sparčiau už vidutinį aktyvumą pastaraisiais metais. Tarp išsivysčiusios ekonomikos šalių trečiąjį ketvirtį stabiliai didėjo JAV ekonominis aktyvumas, nepaisant praūžusių uraganų poveikio. Japonijos realusis BVP taip pat toliau sparčiai augo, o Jungtinėje Karalystėje ekonominis aktyvumas buvo palyginti menkas, iš dalies dėl neigiamos kritusio svaro sterlingo kurso įtakos realiosioms namų ūkių pajamoms ir vartojimui, kuri buvo didesnė už išaugusį konkurencingumą ir teigiamą spartėjančio euro zonos augimo poveikį. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių aktyvumą palaikė Indija ir Kinija, taip pat po gilių nuosmukių atsigaunančios Brazilija ir Rusija, nors pastarosios augimas trumpuoju laikotarpiu, manoma, turėtų būti mažiau dinamiškas. Iš apklausų rodiklių ir apklausų dėl nuotaikų matyti, kad artimiausiu laikotarpiu pasaulinis augimas bus tvarus. Pasaulinio sudėtinio produkcijos pirkimo vadybininkų indekso (PVI), neįskaitant euro zonos, lygis trečiąjį ketvirtį buvo panašus į dviem ankstesniais ketvirčiais fiksuotą lygį, buvo artimas ilgalaikiams vidurkiams ir rodė, kad pasaulinis aktyvumas toliau stabiliai didėja (žr. 1 pav.). Pastaruosius keletą mėnesių gerėjo ir apklausų dėl nuotaikų rodikliai. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Išorės aplinka 5

1 pav. Pasaulinis sudėtinis produkcijos PVI (pasiskirstymo indeksas) 60 pasaulinis, neįskaitant euro zonos pasaulinis, neįskaitant euro zonos, ilgalaikis vidurkis išsivysčiusios ekonomikos šalys, neįskaitant euro zonos BRE šalys 58 56 54 52 50 48 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Šaltiniai: Haver Analytics ir ECB ekspertų skaičiavimai. Pastabos: paskutiniai duomenys 2017 m. lapkričio mėn. Ilgalaikis vidurkis apima laikotarpį nuo 1999 m. sausio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. Matyti tam tikrų pinigų politikos skirtumų, bet pasaulinės finansavimo sąlygos apskritai tebėra palankios. Rinkų vertinimu, JAV ir toliau labai iš lėto griežtins savo pinigų politiką. Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FARK) rugsėjo mėn. posėdyje pinigų politikos palūkanų normos nepakeitė, bet nusprendė pradėti mažinti JAV federalinio rezervo sistemos balansą. Gruodžio mėn., kaip rinkos ir tikėjosi, palūkanų norma pakilo. Jungtinėje Karalystėje infliacijai pakilus aukščiau tikslinio lygio ir dėl pastaruoju metu kritusio svaro sterlingų kurso nuolat kylant kainų spaudimui toliau tvirtėjo lūkesčiai, kad Jungtinė Karalystė griežtins savo pinigų politiką, tai patvirtino padidinta oficiali pinigų politikos palūkanų norma. Japonijoje Japonijos bankas toliau taikė skatinamąją pinigų politiką. Kinijoje Kinijos Liaudies Respublikos bankas, stengdamasis sumažinti finansų sistemos svertą, leido nuo metų pradžios finansinėms sąlygoms griežtėti, padidindamas atvirosios rinkos operacijų palūkanų normas ir leisdamas didėti tarpbankinėms palūkanų normoms. Kitos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys (BRE šalys), įskaitant Indiją ir kai kurias žaliavas eksportuojančias šalis, sumažino pinigų politikos palūkanų normas atslūgus infliaciniam spaudimui ir sutvirtėjus valiutų kursams. Išsivysčiusios ekonomikos šalių finansų rinkos nuotaikos apskritai tebėra geros, akcijų rinkos auga ir toliau mažėja jų kintamumas. Kai kuriose pagrindinėse BRE šalyse sumažėjo palūkanų normos, dėl to šiek tiek sušvelnėjo finansinės sąlygos ir smarkiai išaugo kapitalo įplaukos. Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad pasaulio ekonomikos aktyvumas ir toliau turėtų būti iš esmės stabilus, nors atskirų šalių ir regionų raida ir bus pastebimai skirtinga. Išsivysčiusioms ekonomikoms prognozuojamas spartus augimas, kuris prognozių laikotarpiu lėtės, galutinai atsigavus išsivysčiusių šalių, ypač JAV ir Japonijos, ekonomikoms ir nuosekliai mažėjant gamybos apimties atotrūkiui, o Jungtinės Karalystės augimas, manoma, ir toliau bus vangus. BRE šalių perspektyvą palaiko žaliavas eksportuojančių šalių, ypač Brazilijos ir Rusijos, atsigavimas. Indijos ir Kinijos augimas toliau yra spartus, bet Kinijos ekonomikos augimas, atsižvelgiant į lėtėjantį potencialų jos augimą, manoma, lėtės. Apskritai šios ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Išorės aplinka 6

tendencijos iš esmės kompensuoja vienos kitas ir lemia stabilią pasaulio BVP augimo perspektyvą. Daugumos išsivysčiusios ekonomikos šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo potencialas pastaraisiais metais sumažėjo ir, manoma, stabilizuosis ties žemesniu lygiu už prieškrizinį. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse kapitalo poveikis BVP yra sumažėjęs, nes kilus finansų krizei sumažėjo investicijos, o tai lėmė sumažėję lūkesčiai dėl paklausos perspektyvų, taip pat griežtesnės finansavimo sąlygos ir padidėjęs neapibrėžtumas. Investicijos sumažėjo ir besiformuojančios rinkos ekonomikos, ypač žaliavas eksportuojančiose, šalyse. Prastėjanti demografinė padėtis turėjo įtakos mažėjančiam augimo potencialui kai kuriose šalyse. JAV ekonomikos aktyvumas, manoma, turėtų ir toliau būti didelis dėl didelės vidaus paklausos. Atsigavimas tęsis dėl spartaus investicijų ir vartojimo augimo, nes įtemptos darbo rinkos sąlygos laipsniškai persiduoda spartesniam atlyginimų augimui, o palankios finansinės sąlygos didina gerovę. Be to, JAV perspektyvą palaiko didėjanti išorės paklausa ir pastaruoju metu kritęs JAV dolerio kursas. Nuo kitų metų tam tikrą stimulą turėtų suteikti mokesčių reforma ir atitinkamas fiskalinis paketas. Tačiau BVP augimas, prognozuojama, vidutiniu laikotarpiu turėtų laipsniškai lėtėti iki potencialaus. Jungtinės Karalystės realiojo BVP augimas turėtų ir toliau būti palyginti nedidelis dėl didelio šalies ateities neapibrėžtumo. Ekonominės veiklos lėtėjimas pastaruoju metu, kurį lemia asmeninis vartojimas namų ūkiams pradėjus justi kylančios infliacijos ir mažėjančio realiojo darbo užmokesčio augimo poveikį, per artimiausius ketvirčius, manoma, turėtų toliau didėti. Palyginti nedideli augimo lūkesčiai yra susiję su tebesitęsiančiu didelio neapibrėžtumo poveikiu ir po JK referendumo dėl narystės ES smarkiai kritusiu svaro sterlingų kursu. Tikimasi, kad Japonijos augimo tempas ir toliau bus spartus, jį palaikys vidaus ir išorės veiksniai. Nors mažėjanti fiskalinių paskatų parama augimą turėtų stabdyti, manoma, kad ekonominį aktyvumą turėtų palaikyti didėjanti užsienio paklausa, augančios asmeninės investicijos, susijusios su dideliais pelnais, bei didėjantis darbo jėgos ir pajėgumų trūkumas, taip pat palankios finansavimo sąlygos. Tačiau planuojamas PVM didinimas 2019 m. spalio mėn., manoma, turės neigiamo poveikio ekonominiam aktyvumui. Kinijos ekonomikos aktyvumas toliau sparčiai didėjo, palaikomas nemažėjančio vartojimo ir vis dar dinamiškos būsto rinkos. Artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į politikos pereinamąjį laikotarpį, vyraus valdžios dėmesys stabiliam augimui, o prielaida dėl vidutinio laikotarpio yra ta, kad tęsiamos struktūrinės reformos bus nuosekliai įgyvendinamos ir tai lems tolygų ekonomikos lėtėjimą. Rytų ir Vidurio Europos valstybėse ekonominės veiklos aktyvumas artimiausiu laikotarpiu turėtų spartėti dėl atsigaunančių investicijų ir didelio asmeninio vartojimo. Vidaus paklausa ir toliau bus pagrindinis ekonominį augimą lemiantis veiksnys dėl gerėjančios padėties darbo rinkose ir didesnio ES lėšų įsisavinimo. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Išorės aplinka 7

Didžiosios žaliavas eksportuojančios šalys toliau atsigauna po gilių nuosmukių. Pagrindiniai Rusijos rodikliai rodo, kad trumpuoju laikotarpiu atsigavimas lėtės, bet vėliau augimas turėtų spartėti, palaikomas aukštesnių naftos kainų, stipresnio rublio ir mažėjančios infliacijos. Vidutiniu laikotarpiu augimas turėtų toliau būti nedidelis dėl fiskalinių problemų neigiamos įtakos verslo aplinkai ir investicijų į pagrindinį kapitalą bei struktūrinių reformų trūkumo, dėl kurių mažėja Rusijos pasiūlos pajėgumas. Brazilijoje, nors besikartojantis politinis neapibrėžtumas daro nuolatinę įtaką verslo investicijoms ir vartojimo išlaidoms, švelnėjančios finansinės sąlygos kartu su vis labiau skatinamąja pinigų politika bei gerėjančiomis prekybos sąlygomis palaikys ekonomiką vidutiniu laikotarpiu. Pasaulinės prekybos augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo, o artimiausio laikotarpio perspektyvos toliau yra teigiamos. Pasaulinio prekių importo augimas rodo, kad trečiąjį ketvirtį pasaulinė prekyba toliau buvo stabili (žr. 2 pav.). Prekių importo apimtis rugsėjo mėn. padidėjo 1,6 % (3 mėn., palyginti su ankstesniu 3 mėn. laikotarpiu), tai daugiausia lėmė smarkiai atsigavęs importo augimas BRE šalyse, ypač Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse. Iš išsivysčiusios ekonomikos šalių rugsėjo mėn. duomenų, priešingai, matyti, kad JAV ir Japonijos duomenys buvo neigiami ir patvirtino, kad importas (prekių ir paslaugų) pagal paskelbtus nacionalinių sąskaitų duomenis sumažėjo. Pagrindiniai rodikliai, atrodo, patvirtina sparčią pasaulinės prekybos dinamiką, o pirkimo vadybininkų indekso (PVI) naujų eksporto užsakymų lygis ketvirtojo ketvirčio pradžioje tebebuvo aukštas. 2 pav. Pasaulinė prekyba prekėmis (skalė kairėje: 3 mėn. pokyčiai, procentais, palyginti su ankstesniu 3 mėn. laikotarpiu; skalė dešinėje: pasiskirstymo indeksas) pasaulinis prekių importas (skalė kairėje) vidutinė pasaulinė prekyba 1991 2007 m. (skalė kairėje) pasaulinis, išskyrus euro zoną, apdirbamosios gamybos PVI (skalė dešinėje) pasaulinis naujų eksporto užsakymų PVI (skalė dešinėje) 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0-0,5-1,0 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 60 58 56 54 52 50 48 46 44 Šaltiniai: Markit, CPB ir ECB skaičiavimai. Pastaba: paskutiniai duomenys 2017 m. lapkričio mėn. (pasaulinis apdirbamosios gamybos PVI), 2017 m. spalio mėn. (pasaulinis naujų eksporto užsakymų PVI) ir 2017 m. rugsėjo mėn. (prekyba). Vertinant tolesnės ateities perspektyvas, prognozuojama, kad pasaulinė prekyba toliau didės. Remiantis gerais prekybos rodikliais ir apklausų duomenimis, taip pat ir besikartojančiais netikėtais, tačiau palankiais augančios prekybos rezultatais, galima teigti, kad pasaulinės prekybos cikliškumas yra stipresnis, nei prognozuota anksčiau, o tai yra susiję su gerėjančia cikline padėtimi ir atsigaunančiomis investicijomis. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Išorės aplinka 8

Apskritai prognozuojama, kad prognozių laikotarpiu augimas ir toliau bus iš esmės stabilus. Pagal 2017 m. gruodžio mėn. ECB ekspertų makroekonomines prognozes, pasaulio, neįskaitant euro zonos, realiojo BVP augimas didės nuo 3,7 % (2017 m.) iki 3,9 % (2018 m.), o 2020 m. pamažu grįš iki 3,7 %. Tokią raidą lemia prognozių laikotarpiu nuosekliai lėtėjantis augimas išsivysčiusios ekonomikos šalyse, kuriose ciklas yra brandesnis, kurį atsveria stipresnė BRE šalių, ypač Lotynų Amerikos, augimo dinamika. Euro zonos užsienio paklausa turėtų padidėti 5,5 % (2017 m.), 4,4 % (2018 m.), 3,8 % (2019 m.) ir 3,5 % (2020 m.). Palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, pasaulinio BVP augimo prognozė 2017 2018 m. padidinta tik nežymiai. Euro zonos užsienio paklausos augimas padidintas visam prognozių laikotarpiui, tai susiję su duomenų patikslinimu ir labiau teigiama vidutinio laikotarpio raida. Trumpuoju laikotarpiu pasaulinio aktyvumo rizikų balanso prognozė yra teigiama, tačiau vidutiniu laikotarpiu ekonomikos aktyvumo rizikų balansas išlieka neigiamas. Labiau, nei prognozuota, padidėjo tikimybė, kad pagerėjusios nuotaikos lems didesnį aktyvumo atsigavimą. Didesnės, nei prognozuota, fiskalinės paskatos, kurios šiuo metu aptariamos JAV kongrese, taip pat, nors ir nedaug, tačiau teigiamai prisideda prie JAV ir pasaulinio ekonomikos augimo rizikų balanso. Tačiau yra rizika, kad vidutiniu laikotarpiu augimas gali mažėti, pvz., padidėjęs protekcionizmas prekyboje, staigus pasaulinių finansinių sąlygų sugriežtinimas (dėl kurio gali ypač nukentėti pažeidžiamos BRE šalys), sutrikimai, siejami su Kinijos reformų ir liberalizavimo procesu, taip pat politinis ir geopolitinis neapibrėžtumas, įskaitant neapibrėžtumą dėl derybų dėl būsimų Jungtinės Karalystės santykių su Europos Sąjunga. Pasaulinė kainų raida Lėčiau kilus energijos kainoms, spalio mėn. truputį sumažėjo pasaulinė vartotojų kainų infliacija. Keletą pastarųjų mėnesių didėjusi, metinė vartotojų kainų infliacija EBPO šalyse, sustiprėjus energijos kainų įtakai, spalio mėn. sumažėjo iki 2,2 % (žr. 3 pav.). Tačiau metinė infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, EBPO šalyse pakilo iki 1,9 %, o prieš tai penkis mėnesius buvo stabili 1,8 %. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Išorės aplinka 9

3 pav. EBPO vartotojų kainų infliacija (pokyčiai, procentais, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu; kaitos veiksniai, procentiniais punktais) 3,5 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0-0,5-1,0 energijos veiksnys maisto produktų veiksnys neįskaitant maisto produktų ir energijos veiksnio neįskaitant maisto produktų ir energijos visi veiksniai -1,5 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Šaltinis: EBPO. Pastaba: paskutiniai duomenys 2017 m. spalio mėn. Pastarosiomis savaitėmis toliau kilo naftos kainos. Brent žalios naftos kaina pakilo nuo 50 JAV dolerių (rugpjūčio viduryje) iki daugiau kaip 64 JAV dolerių (pastaruoju metu) už barelį. Aukštesnes kainas lėmė geopolitinė įtampa Vidurio Rytų šalyse ir pastarojo meto įvykiai Venesueloje, kurie sutvirtino lūkesčius, kad bus pratęstas EBPO ir ne EBPO šalių susitarimas dėl pasiūlos mažinimo nuo 2018 m. kovo mėn. tai patvirtina faktinis jo pratęsimas nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. pabaigos, taip pat didelė naftos paklausa. Naftos ateities sandorių kainos leidžia manyti, kad naftos kainų lygis kris iki žemesnio lygio nei dabartinis iki maždaug 61 JAV dolerio (2018 m.) ir 58 JAV dolerių (2019 m.) už barelį. Žaliavų kainos, neįskaitant energijos, per pastarąsias kelias savaites truputį nukrito, nors geležies rūdos biržos kainos pakilo. Metalo kainas lemiantys veiksniai išsamiau nagrinėjami 1 intarpe, išskaidant juos į poveikį paklausai ir pasiūlai. Kalbant apie ateitį, pažymėtina, kad tikimasi, jog pasaulinė infliacija po truputį didės. Nors, atsižvelgiant į dabartinę naftos kainų kreivę, tikimasi, kad naftos kainos prognozių laikotarpiu truputį mažės, nes jos rodo labai ribotą energijos kainų įtaką infliacijai, pasauliniu lygiu po truputį mažėjantys nepanaudoti pajėgumai, manoma, palaikys grynąją infliaciją. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Išorės aplinka 10

2 Finansų raida Po rugsėjo 7 d. vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio pinigų politikos klausimais vyriausybės obligacijų pajamingumas euro zonoje truputį sumažėjo. Įmonių obligacijų pajamingumo skirtumai taip pat sumenko, o ne finansų bendrovių akcijų kainos euro zonoje pakilo sumažėjus numanomai geopolitinei rizikai. Bendrovių obligacijų ir akcijų vertinimas tebebuvo grindžiamas geromis ekonomikos perspektyvomis. Euro kursas užsienio valiutos rinkose iš esmės nepakito. Nuo rugsėjo pradžios šiek tiek sumažėjo euro zonos šalių vyriausybės ilgalaikių obligacijų pajamingumas. Nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki gruodžio 13 d.) 10 m. Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo 2 baziniais punktais ir sudarė 0,32 % (žr. 4 pav.). Tačiau euro zonos šalių pagal BVP pakoreguotas 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas dėl ypač smukusio vyriausybės obligacijų pajamingumo kai kuriose euro zonos šalyse sumažėjo 5 baziniais punktais ir sudarė 0,88 %. JAV ir Jungtinės Karalystės ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo 30 ir 24 baziniais punktais atitinkamai iki 2,34 % ir 1,21 %. Apskritai euro zonos ilgalaikių palūkanų normų kaita nuo rugsėjo pradžios buvo nedidelė ir neatspindėjo jų padidėjimo už euro zonos ribų dėl rinkos lūkesčių dėl euro zonos pinigų politikos. Pajamingumo padidėjimą JAV iš dalies lėmė federalinio mokesčių kodekso reformos, o Jungtinėje Karalystėje būsimosios pinigų politikos naujas vertinimas. 4 pav. 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas euro zonoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje (metinės palūkanų normos, procentais) 3,0 pagal BVP pakoreguotas euro zonos vidurkis Jungtinė Karalystė JAV Vokietija 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0-0,5 2015 01 2015 04 2015 07 2015 10 2016 01 2016 04 2016 07 2016 10 2017 01 2017 04 2017 07 2017 10 Šaltiniai: Bloomberg ir ECB. Pastabos: vertikali pilka linija žymi nagrinėjamo laikotarpio pradžią (2017 m. rugsėjo 7 d.). Paskutiniai duomenys 2017 m. gruodžio 13 d. Daugelyje euro zonos šalių sumažėjo vyriausybės obligacijų ir nerizikingų vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso (OIS) skirtumai. Šis sumažėjimas buvo labai įvairus Vokietijoje jis sudarė 3 bazinius punktus, o Italijoje ir Portugalijoje atitinkamai 20 ir apie 100 bazinių punktų (žr. 5 pav.). Pastarosiose dviejose šalyse geresnis kai kurių svarbiausių reitingų agentūrų vyriausybės ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Finansų raida 11

patikimumo įvertinimas prisidėjo prie skirtumų sumažėjimo, o tai atitiko apskritai gerėjančią euro zonos makroekonominę aplinką. Be to, išskirtinis sumažėjimas Portugalijoje ir Italijoje iš esmės lėmė pagal BVP pakoreguotą 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo euro zonoje sumažėjimą, kuris parodytas 4 pav. 5 pav. Euro zonos vyriausybės obligacijų ir vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso pajamingumo skirtumas (metinės palūkanų normos, procentais) 4,0 3,5 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0-0,5 pagal BVP pakoreguotas euro zonos vidurkis Vokietija Ispanija Prancūzija Italija Portugalija -1,0 2015 01 2015 04 2015 07 2015 10 2016 01 2016 04 2016 07 2016 10 2017 01 2017 04 2017 07 2017 10 Šaltiniai: Thomson Reuters ir ECB skaičiavimai. Pastabos: skirtumas apskaičiuojamas iš vyriausybių obligacijų pajamingumo atimant vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso normą. Vertikali pilka linija žymi nagrinėjamo laikotarpio pradžią (2017 m. rugsėjo 7 d.). Paskutiniai duomenys 2017 m. gruodžio 13 d. Vienos nakties skolinimo eurais palūkanų normų rodiklio (EONIA) išankstinių sandorių palūkanų normų kreivė iš esmės nepakito. Trumpo termino EONIA išankstinių sandorių palūkanų normų kreivė truputį pakilo į viršų, o ilgesnio termino pakrypo truputį žemyn (žr. 6 pav.). Tai, kad ji bus neigiama iki maždaug 2020 m. vidurio, neprieštarauja rinkos dalyvių apklausų, kuriose jie nurodė, jog mano, kad neigiamų EONIA palūkanų normų laikotarpis užsitęs, rezultatams. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Finansų raida 12

6 pav. EONIA išankstinių sandorių palūkanų normos (metinės palūkanų normos, procentais) 2,0 2017 m. gruodžio 13 d. 2017 m. rugsėjo 7 d. 1,5 1,0 0,5 0,0-0,5 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 Šaltiniai: Thomson Reuters ir ECB skaičiavimai. EONIA sudarė vidutiniškai 35 bazinius punktus. Dėl išskirtinių veiksnių lapkričio pabaigoje EONIA padidėjo iki 24 bazinių punktų. Dėl Eurosistemos vykdomos išplėstinės turto pirkimo programos perteklinis likvidumas padidėjo apie 121 mlrd. eurų (maždaug iki 1 898 mlrd. eurų). Likvidumo sąlygos išsamiau aptariamos 2 intarpe. Nagrinėjamu laikotarpiu dar labiau sumažėjo įmonių obligacijų skirtumai. Gruodžio 7 d. investicinio reitingo ne finansų bendrovių išleistų obligacijų pajamingumo skirtumai (atitinkamoje AAA reitingą turinčioje vidutinėje euro zonos šalių pajamingumo kreivėje) buvo vidutiniškai 16 bazinių punktų mažesni negu rugsėjo pradžioje ir maždaug 80 bazinių punktų mažesnio lygio negu 2016 m. kovo mėn., prieš paskelbiant bendrovių sektoriaus pirkimo programą. Taip pat sumažėjo neinvesticinio reitingo ir finansų sektoriaus skolos skirtumai atitinkamai 11 ir 16 bazinių punktų (žr. 7 pav.). Mažas bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumas ir tolesnis jo mažinimas rodo spartėjantį ekonomikos atsigavimą. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Finansų raida 13

7 pav. Euro zonos bendrovių obligacijų pajamingumas (baziniais punktais) 160 finansų bendrovių obligacijų pajamingumas ne finansų bendrovių obligacijų pajamingumas 140 120 100 80 60 40 20 0 2015 01 2015 04 2015 07 2015 10 2016 01 2016 04 2016 07 2016 10 2017 01 2017 04 2017 07 2017 10 Šaltiniai: iboxx indeksai ir ECB skaičiavimai. Pastabos: vertikali pilka linija žymi nagrinėjamo laikotarpio pradžią (2017 m. rugsėjo 7 d.). Paskutiniai duomenys 2017 m. gruodžio 13 d. Pakilo euro zonos akcijų kainos. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje euro zonos ne finansų bendrovių ir bankų akcijų kainos buvo apie 4 % didesnės, iš dalies dėl sumažėjusios numanomos geopolitinės rizikos (žr. 8 pav.). Euro zonos akcijų kainas vis dar palaiko geros ekonomikos perspektyvos ir atitinkamai gerėjantys pelno lūkesčiai. JAV ne finansų bendrovių ir bankų akcijų kainos nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje buvo atitinkamai 7 % ir 19 % didesnės, tai taip pat lėmė palankus rinkos požiūris į JAV įmonių mokesčių reformą. Nedaug sumažėjo euro zonos rinkos lūkesčiai dėl akcijų kainų kintamumo, jie ir toliau buvo žemo lygio, koks vyravo visus 2017 m., o JAV jie apskritai sumažėjo. 8 pav. Euro zonos ir JAV akcijų kainų indeksai (indeksas: 2015 m. sausio 1 d. = 100) euro zonos bankai euro zonos ne finansų bendrovės JAV bankai JAV ne finansų bendrovės 150 130 110 90 70 50 2015 01 2015 04 2015 07 2015 10 2016 01 2016 04 2016 07 2016 10 2017 01 2017 04 2017 07 2017 10 Šaltiniai: Thomson Reuters ir ECB skaičiavimai. Pastabos. vertikali pilka linija žymi nagrinėjamo laikotarpio pradžią (2017 m. rugsėjo 7 d.). Paskutiniai duomenys 2017 m. gruodžio 13 d. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Finansų raida 14

Euro kursas užsienio valiutos rinkose iš esmės nepakito. Vis dėlto skirtingų valiutų porų raida nėra vienoda. Nagrinėjamo laikotarpio pradžioje buvęs aukščiausias, euro kursas smuko 2,0 % JAV dolerio atžvilgiu (žr. 9 pav.). Šį smukimą lėmė tiek lūkesčiai dėl ateities politikos, tiek susijusios makroekonominės naujienos. Euro kursas smuko ir svaro sterlingų atžvilgiu (3,8 %), taip pat daugelio besiformuojančios rinkos ekonomikos Azijos šalių valiutų atžvilgiu. Euro kursas pakilo kai kurių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir išsivysčiusios ekonomikos šalių valiutų, įskaitant Šveicarijos franko (2,1 %), Japonijos jenos (2,0 %) ir Kinijos juanio atžvilgiu, taip pat daugumos ne euro zonos ES valstybių narių, išskyrus Lenkijos zlotą ir Čekijos kroną, atžvilgiu, jis nuvertėjo atitinkamai 0,7 % ir 1,8 %. 9 pav. Euro kurso pokyčiai kai kurių valiutų atžvilgiu (procentais) nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuo 2016 m. gruodžio 13 d. EK38 Kinijos juanis JAV doleris Svaras sterlingų Šveicarijos frankas Japonijos jena Lenkijos zlotas Čekijos krona Švedijos krona Rusijos rublis Turkijos lira Pietų Korėjas vonas Indonezijos rupija Vengrijos forintas Danijos krona Rumunijos lėja Taivano doleris Brazilijos realas Indijos rupija Kroatijos kuna -10-5 0 5 10 15 20 25 Šaltinis: ECB. Pastabos: EK38 tai euro nominalusis efektyvusis kursas 38 svarbiausių euro zonos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Pokytis apskaičiuotas remiantis 2017 m. gruodžio 13 d. galiojusiais užsienio valiutos kursais. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Finansų raida 15

3 Ekonominis aktyvumas Euro zonos ekonomikos augimas tebėra tvirtas ir apima daugelį šalių bei sektorių. Pasauliniu mastu labiau atsigaunant pasaulio ekonomikai, realiojo BVP augimą skatina didėjantis asmeninis vartojimas bei investicijos ir eksportas. Naujausi duomenys ir apklausų rezultatai patvirtina, kad artimiausiu laikotarpiu ekonomika ir toliau sparčiai augs. 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse, palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė gerokai padidinta. Numatoma, kad euro zonos realusis BVP 2017 m. padidės 2,4 %, 2018 m. 2,3 %, 2019 m. 1,9 %, o 2020 m. 1,7 %. Euro zonos ekonomikos augimas vis dar yra spartus ir apima daugelį šalių bei sektorių. 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP padidėjo 0,6 % (ankstesnį ketvirtį 0,7 %) (žr. 10 pav.). Tai ir toliau labiausiai skatina vidaus paklausa, ypač investicijų į pagrindinį kapitalą išlaidos ir šiek tiek mažiau grynasis eksportas ir atsargų pokyčiai. Vertinant gamybos metodu, pažymėtina, kad buvo pastebimas daugelio sektorių ekonominis aktyvumas, sparčiai didėjo pramonės (neįskaitant statybos) ir šiek tiek mažiau statybos bei paslaugų sektorių pridėtinė vertė. 10 pav. Euro zonos realusis BVP ir jo dedamosios (ketvirtiniai pokyčiai, procentais, ir ketvirtiniai kaitos veiksniai, procentiniais punktais) 1,0 BVP rinkos kainomis asmeninis vartojimas valdžios sektoriaus vartojimas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas grynasis eksportas atsargų pokytis 0,5 0,0-0,5-1,0 I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. ketv. 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Šaltinis: Eurostatas. Pastaba: paskutiniai duomenys 2017 m. trečiojo ketvirčio. Euro zonos darbo rinkos raida ir toliau yra sparti. 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užimtumas padidėjo 0,4 %, o per metus 1,7 %. Užimtumas šiuo metu yra 1,2 % didesnis už aukščiausią prieškrizinį lygį, užfiksuotą 2008 m. pirmąjį ketvirtį. Toliau didėjo bendras dirbtų valandų skaičius, nors vidutinis vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius iš esmės nesikeitė. Nepaisant to, kad tiek dirbantieji visą, tiek ne visą darbo dieną vidutiniškai dirba daugiau valandų per ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Ekonominis aktyvumas 16

savaitę, nes tokį didėjimą kompensavo besikeičianti į daugiau darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, orientuota užimtumo sudėtis 1. 2017 m. spalio mėn. nedarbo lygis euro zonoje sudarė 8,8 % ir buvo žemiausias nuo 2009 m. sausio mėn. (žr. 11 pav.). Šis mažėjimas pasireiškė daugelyje lyties ir amžiaus grupių. Ilgalaikio nedarbo lygis (skaičius žmonių, kurie neturėjo darbo mažiausiai 12 mėnesių išreikštas procentais, palyginti su visa darbo jėga) taip pat toliau mažėjo, tačiau vis dar buvo didesnis nei prieš krizę. Iš turimų apklausų duomenų matyti, kad darbo rinkos sąlygos ir toliau gerės. Tačiau kai kuriose šalyse ir kai kuriuose sektoriuose vis dažniau pastebimas darbo jėgos trūkumas. 11 pav. Euro zonos darbo rinkos raida (skalė kairėje: indeksas: 2008 m. I ketv.=100; skalė dešinėje: procentai) užimtumas dirbančiųjų skaičius (skalė kairėje) užimtumas išdirbtų valandų skaičius (skalė kairėje) nedarbo lygis (skalė dešinėje) 102 14 100 12 98 10 96 8 94 6 92 4 90 2 88 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 0 Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai. Pastaba: paskutiniai duomenys 2017 m. trečiojo ketvirčio (užimtumas ir dirbtų valandų skaičius) ir 2017 m. spalio mėn. (nedarbo lygis). Gerėjanti padėtis darbo rinkose ir toliau skatina pajamų augimą ir vartojimo išlaidas. 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, asmeninio vartojimo augimas šiek tiek sulėtėjo ir sudarė 0,3 % (ankstesnį ketvirtį 0,5 %). Šį augimą, ypač ilgalaikio vartojimo prekių, skatino gerėjančios darbo rinkos sąlygos ir kylantis vieno darbuotojo realusis darbo užmokestis. ECB pinigų politikos priemonės, sušvelninusios finansavimo sąlygas, ir toliau skatino namų ūkių išlaidas. Per paskutinius kelis ketvirčius taupymo norma daugiausia sumažėjo dėl gerėjančios namų ūkių ekonominės ir finansinės padėties bei mažų palūkanų normų aplinkos, mažinančios jų polinkį taupyti. 2017 m. lapkričio mėn. vartotojų pasitikėjimas dar padidėjo dėl optimistiškesnio namų ūkių požiūrio į jų finansinę būklę ateityje ir bendrą euro zonos situaciją. Todėl vartotojų pasitikėjimas beveik pasiekė istoriškai aukščiausią lygį tai reiškia, kad vartojimo dinamika ir artimiausiu laikotarpiu bus didelė. 1 Žr. intarpą Nuo 2008 m. samdomo darbuotojo vidutinio dirbtų valandų skaičiaus pokyčių veiksniai, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2016, Nr. 6. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Ekonominis aktyvumas 17

Tikimasi, kad būsto rinkų atsigavimas ir toliau skatins ekonomikos augimą. 2017 m. antrąjį ketvirtį investicijos į būstą išaugo 1,3 %, tai buvo susiję su tebesitęsiančiu visos euro zonos ir daugelio atskirų euro zonos šalių atsigavimu. Nuo euro zonos krizės pradžios investicijų į būstą ir namų ūkių įsiskolinimo raida vyko skirtingomis kryptimis. 2008 m. namų ūkių įsiskolinimas pradėjo didėti, o investicijos į būstą mažėti. Nuo 2013 m. ši tendencija pasikeitė ir kartu su investavimo atsigavimu mažėjo ir namų ūkių finansinis įsiskolinimas. Ši raida labai skiriasi nuo buvusios laikotarpiu prieš krizę, kai tiek įsiskolinimas, tiek investicijos didėjo (žr. 12 pav.). 12 pav. Įsiskolinimas ir investicijos į būstą (suvestiniai pokyčiai, procentais) 40 namų ūkių įsiskolinimo ir BVP santykis realiosios investicijos į būstą 30 20 10 0-10 -20-30 2003-07 2007-12 2013-17 Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai. Pastaba: paskutiniai duomenys 2017 m. antrojo ketvirčio. Investicijos į būstą ir būsto kainos ir toliau buvo palaikomos palankių finansavimo sąlygų, portfelių restruktūrizavimo (dėl mažo alternatyvių ilgalaikių investicijų pelningumo vis dažniau pasirenkant investicijas į būstą) ir pajamų didėjimo, susijusio su darbo vietų kūrimu. Iš naujausių rodiklių matyti, kad investicijos į būstą sparčiai augs ir toliau. Spalio mėn. verslo pasitikėjimas pastatų statybų segmente toliau didėjo ir tebebuvo tokio lygio kaip paskutinį kartą 2008 m. Trečiąjį ketvirtį taip pat augo statybos produkcija kartu su teigiamu investicijų į būstą augimu, tačiau šiek tiek lėčiau nei ankstesniais šių metų laikotarpiais. Iš dar didesnio spalio ir lapkričio mėn., palyginti su trečiuoju ketvirčiu, Europos Komisijos statybos pasitikėjimo rodiklio atliekamų statybos darbų vertinimo matyti, kad augimas bus teigiamas ir ketvirtąjį ketvirtį. 2017 m. trečiąjį ketvirtį toliau pastoviai didėjo verslo investicijos ir trumpalaikės perspektyvos vis dar buvo geros. 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, investicijos ne į statybas padidėjo 1,9 % (ankstesnį ketvirtį 3,9 %). Iš Europos Komisijos atliktos apklausos duomenų matyti, kad ketvirtąjį ketvirtį pasiūlos apribojimai dar labiau padidėjo, todėl reikės didinti ar racionalizuoti kapitalo atsargas. Be to, nuotaikos investicinių prekių sektoriuje tebėra geros dėl palankių gamybos lūkesčių ir užsakymų gausos. Galiausiai nuosaikus finansavimo skolintomis lėšomis augimas ir pastaraisiais metais stebimas akivaizdus akcijų kainų ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Ekonominis aktyvumas 18

atsigavimas sumažino ne finansų bendrovių sektoriaus finansinio sverto koeficientą (skolos ir viso turto santykį) iki istoriškai žemiausio lygio, todėl įmonės turėtų turėti daugiau išteklių investicinei veiklai. Verslo investicijos vidutiniu laikotarpiu, manoma, turėtų ir toliau didėti. Geresnės investicijų perspektyvos skatinamos įvairių veiksnių. Pajėgumų panaudojimas toliau didėja ir vis dar yra aukštesnio nei vidutinio prieškrizinio lygio, finansavimo sąlygos turėtų ir toliau būti labai palankios, numatoma, kad didės pelno maržos dėl jau dabar daug nuosavų lėšų sukaupusio ne finansų bendrovių sektoriaus. Be to, augant ekonomikai ir esant mažoms palūkanų normoms, manoma, kad įsiskolinimo mažinimo spaudimas turėtų vis dar mažėti ir taip skatinti verslo investicijų augimą. Tačiau numatomas nedidelis potencialus gamybos lygio augimas, bankų tarpininkavimo veiklos ribojimai kai kuriose šalyse, taip pat vis dar esančios struktūrinės kliūtys ir darbuotojų, turinčių konkrečių įgūdžių, trūkumas ir toliau gali daryti neigiamą poveikį verslo investicijų perspektyvai. Euro zonos eksportas ir toliau sparčiai auga. Iš mėnesinių prekybos duomenų matyti, kad trečiąjį ketvirtį eksportas iš ne euro zonos šalių sparčiai augo, jis per metus padidėjo 4,1 %, o tai yra didžiausias metinis padidėjimas per šešerius metus (atsižvelgiant į liepos ir rugpjūčio mėn. duomenis) ir gerokai viršija vidutinį pokrizinį lygį. Tai rodo, kad 2016 m. prasidėjęs atsigavimas tęsiasi ir toliau. Palankūs užsienio paklausos pokyčiai gerokai atsvėrė nepalankų neseniai pakilusio euro kurso daromą poveikį. Eksportas į ES nepriklausančias šalis, ypač į Kiniją ir kitas Azijos šalis, yra pagrindinis raidos veiksnys. Iš didesnio nei vidutinis naujų gamybos užsakymų skaičiaus ir eksporto rinkos sąlygų rodiklių matyti, kad ateinančiais mėnesiais eksportas vis dar sparčiai augs ir kad palanki tarpinio vartojimo ir investicinių prekių eksporto raida (žr. 13 pav.) gali būti susijusi su pasaulinių investicijų atsigavimu. Pastarųjų padidėjimas vidutiniu laikotarpiu gali padėti palaikyti eksportą. 13 pav. Prekių eksportas į valstybes, nepriklausančias euro zonai (metiniai pokyčiai procentais, procentiniais punktais) 6 iš viso investicinės prekės vartojimo prekės tarpinio vartojimo prekės kita 4 2 0-2 -4 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Šaltinis: Eurostatas. Pastabos: prekių eksportas nurodytais kiekiais. Paskutiniai duomenys 2017 m. rugpjūčio mėn. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Ekonominis aktyvumas 19

Iš gautų duomenų matyti, kad 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį ir maždaug metų pabaigoje ekonomikos augimo tempas tebespartės, spartaus ekonomikos augimo tikimasi ir 2018 m. Lapkričio mėn. Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklio (EVR) ir sudėtinio produkcijos pirkimo vadybininkų indekso (PVI) lygis tebedidėjo ir buvo gerokai aukštesnis už vidutinį. Tai rodo, kad 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį augimas buvo toks pat didelis kaip ir praėjusį ketvirtį (žr. šio Ekonomikos biuletenio intarpą Naujausių tyrimais pagrįstų rodiklių gerėjimas: ką jis sako apie realiojo BVP augimo gylį ir plotį? ). Euro zonos ekonomika, manoma, ir toliau augs palaikoma ECB pinigų politikos priemonių, kurių poveikis persiduoda realiajai ekonomikai. Dėl mažesnių įsiskolinimo mažinimo poreikių ir toliau auga privačiosios išlaidos. Gerėjančios darbo rinkos sąlygos, mažos palūkanų normos ir labai palankios finansavimo sąlygos skatina asmeninio vartojimo augimą. Verslo investicijų atsigavimą vis dar skatina didėjantis įmonių pelningumas ir labai palankios finansavimo sąlygos. Be to, euro zonos eksportuotojams teigiamą įtaką daro ir tebesitęsiantis pasaulio ekonomikos augimas. 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse euro zonai numatoma, kad metinis realiojo BVP augimas 2017 m. sudarys 2,4 %, 2018 m. 2,3 %, 2019 m. 1,9 %, o 2020 m. 1,7 % (žr. 14 pav.). Palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė gerokai padidinta. Su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. 14 pav. Euro zonos realusis BVP (įskaitant prognozes) (ketvirtiniai pokyčiai, procentais) 1,0 0,5 0,0-0,5 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 Šaltiniai: Eurostatas ir 2017 m. gruodžio 14 d. ECB svetainėje paskelbtas straipsnis 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Pastabos: ribos aplink pagrindinį prognozių scenarijų yra pagrįstos faktinių rezultatų ir ankstesnių metų prognozių, rengiamų jau daug metų, skirtumu. Ribos yra dvigubai platesnės už šių skirtumų vidutinę absoliučiąją vertę. Ši ribų skaičiavimo metodika, apimanti koregavimą dėl išskirtinių įvykių, aprašyta 2009 m. gruodžio mėn. ECB leidinyje New procedure for constructing Eurosystem and ECB staff projection ranges, paskelbtame ECB svetainėje. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Ekonominis aktyvumas 20

4 Kainos ir sąnaudos Pagal išankstinį Eurostato įvertį, lapkričio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo 1,5 % (spalio mėn. 1,4 %). Pastaruoju metu iš dalies dėl specifinių veiksnių grynosios infliacijos rodikliai šiek tiek sumažėjo. Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad, remiantis dabartinėmis ateities naftos sandorių kainomis, galima teigti, jog bendrosios infliacijos metinis augimo tempas ateinančiais mėnesiais greičiausiai sulėtės daugiausia dėl energijos kainas veikiančių bazės efektų, o paskui ims spartėti. Numatoma, kad palaikoma ECB pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo, atitinkamai mažėjančio sąstingio ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu grynoji infliacija euro zonoje ir toliau pamažu didės. Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2017 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2017 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,5 %, 2018 m. 1,4 %, 2019 m. 1,5 %, o 2020 m. 1,7 %. Bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė, palyginti su 2017 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, buvo padidinta, daugiausia dėl didesnių naftos ir maisto produktų kainų. Bendroji infliacija lapkričio mėn. šiek tiek padidėjo. Pagal išankstinį Eurostato įvertį, spalio mėn. sudariusi 1,4 %, lapkričio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje pakilo iki rugsėjo mėn. fiksuoto lygio ir sudarė 1,5 % (žr. 15 pav.). Pakilimas lapkričio mėn. daugiausia buvo dėl energijos kainų, kurias šiek tiek atsvėrė nedaug sumažėjusios maisto produktų kainos, augimo. Infliacija dėl kylančių energijos kainų išaugo daugiau, nei tikėtasi, tai lėmė pastaruoju metu pakilusios naftos kainos. 15 pav. Sudedamųjų dalių poveikis euro zonos bendrajai infliacijai pagal SVKI (metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais) SVKI maisto produktai energija pramonės prekės, neįskaitant energijos paslaugos 3,5 3,0 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0-0,5-1,0-1,5 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai. Pastaba: paskutiniai duomenys 2017 m. lapkričio mėn. (išankstiniai įverčiai). Pastaruoju metu iš dalies dėl specifinių veiksnių grynosios infliacijos rodikliai šiek tiek sumažėjo. 2017 m. rugsėjo mėn. sudariusi 1,1 %, lapkričio mėn. infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjo ir, kaip ir spalio mėn., sudarė 0,9 % (žr. 16 pav.). Šį bendrą kritimą, stebimą nuo rugsėjo mėn., iš dalies lėmė kai kurių sumažėjusių paslaugų kainų (pvz., mokestis už mokslą Italijoje ir transporto draudimas Vokietijoje) poveikis. Lapkričio mėn. infliacija pagal SVKI, ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Kainos ir sąnaudos 21

neįskaitant energijos ir maisto produktų, sudarė beveik tiek pat, kiek ir praėjusių metų pabaigoje. Apskritai grynosios infliacijos rodikliai dar nerodo įtikinamų stabilaus didėjimo požymių. 16 pav. Grynosios infliacijos rodikliai (metiniai pokyčiai, procentais) 3,0 SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos SVKI, neįskaitant maisto produktų, energijos, su kelionėmis susijusių prekių ir drabužių grynosios infliacijos rodiklių intervalas 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai. Pastabos: grynosios infliacijos rodiklių intervalas apima: SVKI, neįskaitant energijos; SVKI, neįskaitant neperdirbtų maisto produktų ir energijos; SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos; SVKI, neįskaitant maisto produktų, energijos, su kelionėmis susijusių prekių ir drabužių; apkarpytąjį vidurkį (10 %); apkarpytąjį vidurkį (30 %); SVKI medianą ir dinaminių faktorių modeliu pagrįstą rodiklį. Paskutiniai duomenys 2017 m. lapkričio mėn. (SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos, išankstinis įvertis) ir 2017 m. spalio mėn. (visi kiti rodikliai). Pasaulinis kainų spaudimas tebėra stiprus, tačiau dar neturėjo jokio poveikio kainoms vėlesniuose euro zonos kainodaros etapuose. Pastaraisiais mėnesiais metinė infliacija dėl kilusių naftos kainų eurais pastebimai padidėjo, o pasaulinis ne energijos kainų spaudimas tebebuvo didelis (žr. 17 pav.). Nors šį pasaulinį euro zonos importo kainas didinantį spaudimą sumažino šią vasarą sustiprėjęs euro kursas, jis tebėra susijęs su sparčiu importo ir tarpinio vartojimo prekių gamintojų kainų kilimu. Jų metinis augimo tempas spalio mėn. sudarė 3,5 %. Vis dėlto poveikis kainoms vėlesniuose kainodaros etapuose, atrodo, tebėra mažas, nes metinė infliacija dėl kilusių vartojimo prekių, neįskaitant maisto produktų, gamintojų kainų iš esmės nepakito ir spalio mėn. sudarė 0,2 %. Nepaisant didelio kainų spaudimo ankstyvuose gamybos proceso ir kainodaros etapuose, vienas iš galimų mažos infliacijos dėl kilusių vartojimo prekių, neįskaitant maisto produktų, gamintojų kainų paaiškinimų yra mažėjančios pelno maržos. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Kainos ir sąnaudos 22

17 pav. Pasaulinės, tarpinės ir vidaus gamintojų kainos (metiniai pokyčiai, procentais) 10 GKI, pardavimai vidaus rinkoje vartojimo prekės, neįskaitant maisto produktų GKI tarpinio vartojimo prekės pasaulinis GKI, neįskaitant naftos (pagal prekybos apimtį) 8 6 4 2 0-2 -4 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai. Pastaba: paskutiniai duomenys 2017 m. spalio mėn. Darbo užmokestis pastaraisiais ketvirčiais padidėjo nedaug. Atlygio vienam samdomajam darbuotojui metinis augimo tempas pakilo nuo 1,1 % (2016 m. antrąjį ketvirtį) iki 1,7 % (2017 m. trečiąjį ketvirtį). Tam didžiausią įtaką turėjo didesnis darbo rinkos pusiausvyros nulemtas darbo užmokesčio kilimas, kurį ciklo pokyčiai paveikia greičiau nei suderėtą darbo užmokestį. Kaip ir ankstesnį ketvirtį, 2017 m. trečiąjį ketvirtį sutarto darbo užmokesčio vienam samdomajam darbuotojui metinio augimo tempas sudarė 1,4 %, t. y. vidutiniškai tiek pat, kiek ir 2016 m. Vis dar didelis darbo rinkos sąstingis, anksčiau fiksuotas žemas infliacijos lygis, mažai kylantis darbo našumas ir kai kuriose šalyse besitęsiantis krizės metu įgyvendintų darbo rinkos reformų poveikis galimai tebeslopina darbo užmokesčio augimą 2. Rinka ir apklausų duomenimis pagrįsti ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai ir toliau nesikeitė. 2017 m. gruodžio 13 d. 5 m. norma po 5 m. sudarė 1,71 % ir yra šiek tiek didesnė nei rugsėjo pradžioje (žr. 18 pav.). Iš rinka pagrįstų infliacijos lūkesčių matyti, kad maža infliacija užsitęs ir į 2 % artimą lygį grįš tik pamažu. Pagal infliacijos pasirinkimo sandorių rinkų perspektyvą defliacijos tikimybė tebėra maža, o defliacijos rizika nedidelė. Remiantis 2017 m. ketvirtojo ketvirčio ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausos duomenimis, euro zonos ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai sudarė 1,9 %. 2 Taip pat žr. šio Ekonomikos biuletenio intarpą Ką iš ECB profesionalių prognozuotojų apklausų galima sužinoti apie numanomą euro zonos darbo rinkos kaitą?. ECB Ekonomikos biuletenis, 2017 / 8 Ekonominė ir pinigų aplinkos raida Kainos ir sąnaudos 23