NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07
Esminiai akcentai iš tarptautinių tyrimų Lygmuo Lytis Socialinis, ekonominis, kultūrinis indeksas (SEK) Nauji iššūkiai Šalies ir regiono švietimo politika Mokyklos vadyba
Mokyklų atotrūkis
Matematinio raštingumo rezultatai skirtingo vietovės tipo mokyklose Aukštesnius rezultatus pasiekusiose šalyse rezultatų skirtumas tarp kaimo ir didmiesčių mokyklų yra nedidelis. Lietuvoje šis skirtumas net 57 taškai.
Mokinių dalis procentais Išsilavinimo netolygumas (mokyklos tipas) 100 Matematinis raštingumas 600 90 80 70 60 50 40 529 402 496 517 432 463 496 420 471 452 440 442 500 400 Mokyklos tipas: 300 Razultatų vidurkis Gimnazija Vidurinė mokykla Pagrindinė mokykla Gimnazija Vidurinė mokykla 30 200 Pagrindinė mokykla 20 100 10 0 Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai ir kaimai 0 5
Išsilavinimo netolygumas (mokyklos tipas) Mokinių dalis procentais 100 Skaitymo gebėjimai 600 90 532 522 80 70 486 437 457 495 423 470 456 430 437 500 400Mokyklos tipas: 60 50 40 30 374 300 200 Razultatų vidurkis Gimnazija Vidurinė mokykla Pagrindinė mokykla Gimnazija Vidurinė mokykla Pagrindinė mokykla 20 100 10 0 Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai ir kaimai 0 6
Mokinių dalis procentais Išsilavinimo netolygumas (mokyklos tipas) Gamtamokslinis raštingumas 100 600 90 538 531 513 80 70 506 468 481 485 440 475 458 468 500 400Mokyklos tipas: 60 50 40 390 300 Razultatų vidurkis Gimnazija Vidurinė mokykla Pagrindinė mokykla Gimnazija Vidurinė mokykla 30 200 Pagrindinė mokykla 20 100 10 0 Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai ir kaimai 0 7
Vilniaus miesto mokyklų kokybė (2010-2014m.) Pradinė Pagrindinė Gimnazija Vidurinė Progimnazija
Palyginimui Kauno miesto mokyklos
Vertinimo lygių sklaida didmiesčiuose pagal Ugdymo ir mokymosi sritį
Lygmens aspektas
Aukščiausius lygmenis pasiekę mokiniai Lietuvoje, dauguma mokinių, pasiekusių aukštus rezultatus skaitymo gebėjimų srityje, juos taip pat pademonstravo ir kituose dalykuose. Tai rodo, kad geresnis raštingumas skaitymo srityje padeda pasiekti aukštesnių rezultatų matematikos ir gamtos mokslų srityse. Bent vienoje srityje aukščiausius lygmenis pasiekė 11,1 proc., bent dviejose 3 proc., o visose trijose 1,7 proc. mokinių.
Mokinių rezultatų ir ESKS ryšys Lietuvoje miestų mokyklose mokosi aukštesnio socioekonominio statuso mokiniai. Kaimo mokyklose mokinių socioekonominis statusas yra žemesnis. 13
Lietuvos mokyklų ir mokinių rezultatų pasiskirstymas 700 4 lygmuo 600 500 3 lygmuo 2 lygmuo 400 1 lygmuo Žemiau 1 lygmens 300 200 100 Lietuvoje tik 28 mokiniai iš 2756 dalyvavusių pasiekė 4 lygmenį
Mokyklos mokinių surinktų taškų (%) vidurkis IEA ICILS 2013 rezultatai rezultatai pagal mokyklos TIPĄ 100 95 90 85 80 75 70 65 60 55 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Šalies vidurkis (45,05) Gimnazija Progimnazija Tyrime dalyvavusios Lietuvos mokyklos Pagrindinė mokykla Vidurinė mokykla
Mokyklos mokinių surinktų taškų (%) vidurkis IEA ICILS 2013 rezultatai rezultatai pagal pagal VIETOVĖS tipą 100 95 90 85 80 75 70 65 60 55 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Kaimų mokyklos Kitų didžiųjų miestų mokyklos Miestų ir miestelių mokyklos Vilniaus mokyklos Šalies vidurkis (45,05) Tyrime dalyvavusios Lietuvos mokyklos
Mokyklos mokinių surinktų taškų (%) vidurkis IEA ICILS 2013 rezultatai rezultatai pagal PRIKLAUSOMYBĘ 100 95 90 85 80 75 70 65 60 55 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Šalies vidurkis (45,05) Privati mokykla Valstybinė mokykla Tyrime dalyvavusios Lietuvos mokyklos
Lyties aspektas
Skaitymo gebėjimų rezultatų kaita Lietuvoje stebimas rezultatų suprastėjimas 2009 m. palyginus su 2006 m., tačiau 2012 m. rezultatas net 9 taškais statistiškai reikšmingai pakilo. Lietuvoje 2012 m. stebime tiek merginų, tiek vaikinų rezultatų gerėjimą. 51 59 55 Didesnę pažangą padarė vaikinai, nuo paskutiniojo ciklo rezultatus pagerinę 11 taškų.
Lyčių skirtumai Lietuvoje 4 lygmuo 0,5 % 0,5 % 3 lygmuo 8,4 % 5,8 % 2 lygmuo 1 lygmuo 17,4 % 14,8 % 15,9 % 21,8 % Žemiau 1 lygmens 6,5 % 8,3 % Merginos Vaikinai
Mokiniai, kurie patys dažnai tyčiojosi iš kitų mokinių, 2009/2010 m. % Velsas 1,4 Islandija 1,5 Vengrija 1,9 Armėnija 2,0 Norvegija 2,0 Airija 2,2 Danija 2,3 Švedija 2,3 Škotija 2,4 Anglija 2,4 Italija 2,8 Čekijos Resp. 2,9 Kroatija 3,5 Olandija 3,9 Ispanija 4,4 Slovėnija 4,8 Suomija 4,8 Makedonija 5,6 JAV 5,7 Portugalija 5,9 Lenkija 6,1 Belgija Flam. 6,6 Vokietija 7,1 Kanada 7,6 Graikija 8,9 Šveicarija 9,1 Liuksemburgas 9,1 Prancūzija 9,6 Estija 9,8 Slovakija 10,0 Austrija 11,0 Belgija Pranc. 11,3 Grenlandija 11,5 Ukraina 11,9 Rusija 12,9 Lietuva 14,8 Latvija 17,9 Rumunija 20,7 Mergaitės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 Berniukai 30 20 10 0 0 10 20 30 % 3,8 Velsas 4,1 Čekijos Resp. 4,6 Švedija 5,2 Islandija 6,1 Airija 6,8 Anglija 7,1 Škotija 7,3 Italija 7,4 Danija 7,8 Vengrija 7,9 Norvegija 8,7 Kroatija 8,8 Ispanija 8,9 JAV 8,9 Armėnija 9,0 O landija 9,8 Suomija 10,7 Slovėnija 12,1 Makedonija 12,2 Belgija Flam. 12,4 Kanada 13,0 Portugalija 13,4 Vokietija 15,3 Lenkija 15,7 Grenlandija 16,1 Slovakija 16,2 Ukraina 17,0 Prancūzija 18,8 Liuksemburgas 19,9 Rusija 20,5 Latvija 21,5 Šveicarija 21,6 Estija 21,7 Belgija Pranc. 22,9 Graikija 25,3 Austrija 27,6 Lietuva 30,0 Rumunija Prof. Apolinaras Zaborskis
Mokiniai, kurie dažnai patyrė patyčias mokykloje, pagal Lietuvos savivaldybes, 2014 m. Proc. Kaunas 16,9 Šiauliai 19,5 Klaipėda 19,9 Alytus 20,4 Kretingos r. 20,9 Šilutės r. 21,5 Kaišiadorių r. 23,4 Kėdainių r. 24,0 Joniškio r. 24,1 Vilnius 24,9 Kauno r. 25,0 Kelmės r. 26,7 Ukmergės r. 26,7 Šalčininkų r. 27,4 Šakių r. 29,2 Lazdijų r. 29,6 Prienų r. 30,0 Plungės r. 30,6 Vilkaviškio r. 33,1 Radviliškio r. 34,0 Utenos r. 34,0 Molėtų r. 34,7 Marijampolės s. 36,3 Širvintų r. 37,3 Zarasų r. 39,0 VIDURKIS 26,4 Mergaitės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 Berniukai 50 40 30 20 10 0 0 10 20 30 40 50 Proc. 24,2 Alytus 24,9 Kretingos r. 26,0 Plungės r. 26,5 Vilnius 26,9 Molėtų r. 28,1 Kauno r. 28,8 Klaipėda 28,8 Radviliškio r. 29,9 Zarasų r. 31,0 Lazdijų r. 32,2 Vilkaviškio r. 32,2 Kaunas 32,3 Utenos r. 32,9 Marijampolės s. 32,9 Šilutės r. 33,1 Kėdainių r. 33,4 Joniškio r. 36,2 Kaišiadorių r. 36,3 Šalčininkų r. 36,8 Ukmergės r. 39,2 Prienų r. 39,3 Kelmės r. 39,6 Šiauliai 39,8 Šakių r. 40,3 Širvintų r. 31,6 VIDURKIS Prof. Apolinaras Zaborskis
Mokiniai, kurie patys dažnai tyčiojosi iš kitų mokinių, pagal Lietuvos savivaldybes, 2014 m. Proc. Kelmės r. 8,7 Kėdainių r. 11,0 Alytus 12,1 Utenos r. 13,4 Kretingos r. 13,7 Vilkaviškio r. 13,9 Šalčininkų r. 14,3 Molėtų r. 14,8 Kaunas 14,8 Kauno r. 14,9 Kaišiadorių r. 15,0 Klaipėda 15,6 Vilnius 15,8 Šiauliai 16,3 Prienų r. 16,4 Radviliškio r. 16,5 Šakių r. 16,6 Plungės r. 18,5 Ukmergės r. 18,5 Joniškio r. 19,8 Šilutės r. 20,4 Lazdijų r. 20,6 Marijampolės s. 22,1 Zarasų r. 22,4 Širvintų r. 28,0 VIDURKIS 16,0 Mergaitės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 Berniukai 50 40 30 20 10 0 0 10 20 30 40 50 Proc. 24,8 Plungės r. 25,1 Prienų r. 25,5 Radviliškio r. 26,2 Klaipėda 26,5 Širvintų r. 26,8 Molėtų r. 27,3 Utenos r. 27,8 Kelmės r. 28,5 Kauno r. 28,7 Kretingos r. 29,5 Marijampolės s. 29,5 Zarasų r. 29,7 Alytus 29,7 Joniškio r. 29,7 Kaunas 31,3 Vilnius 32,3 Vilkaviškio r. 33,7 Šilutės r. 34,3 Lazdijų r. 34,7 Ukmergės r. 34,8 Šiauliai 35,0 Kėdainių r. 36,2 Šalčininkų r. 36,9 Šakių r. 44,3 Kaišiadorių r. 30,1 VIDURKIS Prof. Apolinaras Zaborskis
SEK kontekstas
PISA materialinės šeimos gerovės indeksas Materialinės šeimos gerovės indeksas 0,80 0,60 0,40 0,20 0,00-0,20-0,40-0,60-0,80 Neigiama indekso reikšmė parodo, kad ji yra žemesnė už OECD ša lių vidurkį. -0,22-0,26 Vilnius Kiti didieji miestai -0,34 Miestai -0,63 Miesteliai ir kaimai 25
PISA ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso indeksas (vietovė) PISA ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso indeksas Neigiama indekso reikšmė parodo, kad ji yra žemesnė už OECD šalių vidurkį, teigiama kad didesnė. 0,80 0,60 0,40 0,20 0,00-0,20-0,40-0,60-0,80 0,29 Vilnius 0,11 Kiti didieji miestai -0,13 Miestai -0,65 Miestel iai ir kaimai 26
PISA kultūrinių išteklių namuose indeksas (vietovė) 0,80 0,60 0,40 0,20 0,00-0,20-0,40-0,60-0,80 Kultūrinių išteklių namuose indeksas Neigiama indekso reikšmė parodo, kad ji yra žemesnė už OECD šalių vidurkį, teigiama kad didesnė. 0,49 Vilnius 0,29 Kiti didieji miestai 0,04 Miestai -0,30 Miesteliai ir kaimai 27
PISA informacinių technologijų išteklių namuose indeksas 0,80 0,60 0,40 0,20 0,00-0,20-0,40-0,60-0,80 Informacinių technologijų išteklių namuose indeksas Neigiama indekso reikšmė parodo, kad ji yra žemesnė už OECD šalių vidurkį. -0,01 Vilnius -0,12 Kiti didieji miestai -0,30 Miestai -0,70 Miesteliai ir kaimai 28
Darželio lankymo įtaka rezultatams Beveik visose šalyse mokiniai lankę darželį ilgiau nei metus pasiekia aukštesnių rezultatų nei jų bendraamžiai jo nelankę. Lietuvoje šis skirtumas siekia 36 taškus.
Mokinių pasitikėjimas savo jėgomis Pastebėta, kad daugumoje šalių pasitikėjimas savo jėgomis, sprendžiant matematikos uždavinius, yra stipriai susijęs su matematinio raštingumo rezultatais. Lietuvoje rezultatų skirtumas tarp labiausiai ir mažiausiai savo jėgomis pasitikinčių mokinių yra net 128 taškai.
Mokinių vėlavimas į mokyklą ir pamokų nelankymas Matematinio raštingumo rezultatai, pagal tai, kiek kartų mokiniai vėlavo į mokyklą per paskutines dvi savaites iki tyrimo Nė karto 1-2 kartus 3-4 kartus 5 ir daugiau kartų 487 474 464 441 Matematinio raštingumo rezultatai, pagal tai, kiek kartų mokiniai praleido keletą pamokų be pateisinamos priežasties per paskutines dvi savaites iki tyrimo Nė karto 1-2 kartus 3-4 kartus 5 ir daugiau kartų 490 460 447 416 Daugelyje šalių vėlavimas į mokyklą yra gana dažnas reiškinys. Svarbu pastebėti, kad Lietuvoje mokyklų direktoriai mano, kad tiek vėlavimas į mokyklą, tiek pamokų praleidinėjimas tik nežymiai trukdo mokymui(si).
Mokymui(si) skirtas laikas Lietuva yra viena iš mažiausiai laiko skiriančių matematikos mokymui(si) šalių. Tačiau mes daugiausia laiko skiriame gamtos mokslų mokymui. Daugumoje šalių tėvai padeda vaikams mokytis retai.
Ištekliai tarptautiniame kontekste 90 000 80 000 70 000 60 000 50 000 40 000 30 000 20 000 10 000 0 BVP (matuojant JAV doleriais) Source: OECD, 2013, PISA 2012 Results Volume 1, Table 1.2.27.
Luxembourg Switzerland Norway Austria United States Denmark Australia United Kingdom Belgium Sweden Netherlands Iceland Ireland Slovenia Japan Finland Italy France OECD AVERAGE Spain Germany Canada New Zealand Portugal Korea Poland Israel Estonia Czech Republic Slovak Republic Hungary Latvia LITHUANIA Chile Mexico Turkey Ištekliai tarptautiniame kontekste 200 000 180 000 160 000 140 000 120 000 100 000 80 000 60 000 40 000 20 000 0 Išlaidos vienam 6-15 metų amžiaus mokiniui (matuojant JAV doleriais) Source: OECD, 2013, PISA 2012 Results Volume 1, Table 1.2.27.
NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Mokinių pasiekimai Vilniaus mieste. Tarptautinių tyrimų duomenys Dr. Rita Dukynaitė Vilnius, 2015-10-07