Lea_LT_web.pdf

LIETUVOS EKONOMIKOS 11 11 LAPKRITIS

ISSN 9-8358 (online)

Turinys EKONOMIN S RAIDOS VERTINIMAS... 3 I. TARPTAUTIN APLINKA... 5 II. REALUSIS SEKTORIUS... 7 Visumin paklausa ir visumin pasi la... 7 Darbo rinka... 9 III. IŠOR S SEKTORIUS... 1 Einamoji s skaita ir jos finansavimas... 1 Užsienio prekyba ir konkurencingumas... 11 IV. KAINOS IR S NAUDOS... 1 Grynoji infliacija... 1 Maisto kainos... 1 Administruojamosios kainos... 13 Degal kainos... 13 V. KREDITAS IR IND LIAI... 14 VI. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI... 16 PRIEDAI... 18 1 PRIEDAS. Galimos rizikos ir j poveikis Lietuvos ekonominei raidai... 18 PRIEDAS. Šalies kio atsigavimas nevykstant aktyviai kreditavimo veiklai: paradoksas ar logiškas d sningumas?

Lenteli s rašas 1 lentel. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida 11 1 m.... 4 lentel. Estijos ir Latvijos makroekonominiai rodikliai... 6 Paveiksl s rašas 1 pav. Realiojo BVP pokytis per metus atskiruose pasaulio regionuose... 5 pav. Pagrindin s centrini bank pal kan normos... 5 3 pav. Pasaulin s žaliav kainos... 5 4 pav. JAV realiojo BVP, vertinto išlaid metodu, metinis pokytis... 6 5 pav. Euro zonos valstybi penkeri met kredito sipareigojim nevykdymo apsikeitimo sandori pal kan normos... 6 6 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaid metodu)... 7 7 pav. Privataus vartojimo ir mažmenin s prekybos tendencijos... 7 8 pav. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kaitos veiksniai... 8 9 pav. Pramon s produkcija... 8 1 pav. Užimt j skai iaus kaita ir nedarbo lygis... 9 11 pav. Jaunimo nedarbo lygis... 9 1 pav. Einamosios s skaitos balanso sudedamosios dalys... 1 13 pav. Einamieji pervedimai Lietuv... 1 14 pav. Einamosios s skaitos deficito finansavimo šaltiniai... 1 15 pav. Eksporto kaitos veiksniai... 11 16 pav. Lietuvos eksporto dalis (ne skaitant mineralini produkt ) ES ir Rusijoje... 11 17 pav. Importo kaitos veiksniai... 11 18 pav. Metin s infliacijos veiksniai... 1 19 pav. Pasaulin s maisto kainos... 1 pav. Administruojam j kain taka metinei infliacijai... 13 1 pav. Pasaulin s naftos kainos ir degal kain Lietuvoje kaita... 13 pav. Bank paskol portfelio kaitos veiksniai sausio rugs jo m n.... 14 3 pav. Paskol nefinansin ms mon s portfelio kaita per ketvirt... 14 4 pav. Paskol nam kiams sandoriai per m nes... 14 5 pav. Nauj paskol priva iajam sektoriui pal kan norm kaitos veiksniai... 15 6 pav. Ind li bank sistemoje kaitos per m nes veiksniai... 15 7 pav. Valdžios sektoriaus pajam kaitos veiksniai... 16 8 pav. Valdžios sektoriaus išlaid kaitos veiksniai... 16 9 pav. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaid kaitos veiksniai... 16 3 pav. Valdžios sektoriaus pajamos, išlaidos ir balansas... 17 31 pav. Valdžios sektoriaus skola... 17 Santrumpos L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s BVP EBF ECB EK ES EURIBOR Eurostatas FRS JAV Lt NVS OPEC PFI proc. proc. p. PVM TUI TVF VILIBOR VMI VRE bendrasis vidaus produktas Europos bank federacija Europos Centrinis Bankas Europos Komisija Europos S junga Europos vidutin tarpbankin s rinkos pal kan norma (angl. euro inter-bank offered rate) Europos S jungos statistikos tarnyba Federalin rezerv sistema Jungtin s Amerikos Valstijos Lietuvos litas Nepriklausom Valstybi Sandrauga Naft eksportuojan i šali organizacija (angl. Organization of Petroleum Exporting Countries) pinig finansin s institucijos procentai procentiniai punktai prid tin s vert s mokestis tiesiogin s užsienio investicijos Tarptautinis valiutos fondas Lietuvos vidutin s tarpbankin s pal kan normos, kuriomis bankai pageidauja (pasireng ) paskolinti l š litais kitiems bankams (angl. Vilnius inter-bank offered rate) Valstybin mokes i inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos Vidurio ir Ryt Europa

EKONOMIN S RAIDOS VERTINIMAS 3 Lietuvos ekonomika toliau atsigauna, ta iau tiek nam ki, tiek moni l kes iai d l tolesn s pl tros pradeda prast ti. Paskutiniu metu realusis Lietuvos BVP augo vis spar iau, per metus padid jo prid tin vert ir užimtumas daugelyje ekonomin s veiklos r ši, sumaž jo nedarbo lygis. Ta iau kai kurie ekonomikos segmentai, o b tent susij su užsienio paklausa, augo l iau. Jau kur laik mažiau did ja užsienio šalyse parduodamos pramon s produkcijos apimtis. Nuosaikiau auga Lietuvos eksportas tiek lietuviškos kilm s preki ir paslaug, tiek visas šalies eksportas. Tokia ekonomini rodikli raida susijusi su mažiau palankia importo paklausa Lietuvai svarbiose prekybos partner se šalyse Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje. Pras iau nei prieš kelet m nesi artimiausio laikotarpio perspektyv vertina Lietuvos nam kiai, taip pat ir pagrindini ekonomin s veiklos r ši pramon s, prekybos, kit paslaug r ši mon s. Tod l prognozuojama, kad netolimoje perspektyvoje Lietuvos realiojo BVP pl tra sul t s. Tikimasi, kad 11 m. BVP padid s 6,, o 1 m. 3,5 proc. Šiuo metu realiojo BVP augim daugiausia didina privataus vartojimo išlaidos. Prad jusios did ti pra jusi met pabaigoje, jos iki šiol auga spart jan iu tempu. Privat vartojim iš pradži skatino ger j nam ki l kes iai, o paskutiniu metu j palankiai veikia atsigaunanti darbo rinka did jantis dirban i j skai ius ir darbo užmokestis. Privataus vartojimo atsigavim rodo ir kylanti mažmenin prekyba daugiau parduodama tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio vartojimo preki. Vis d lto prast janti pad tis pasaulio ekonomikoje ima bloginti nam ki l kes ius d l tolesn s ekonomin s situacijos Lietuvoje ir d l pad ties darbo rinkoje. Tod l jau met pabaigoje privatus vartojimas netur t spart ti, o v lesniais ketvir iais jis prognozuojama, kad augs mažiau. Numatoma, kad privatus vartojimas, 11 m. paaug s 6,3 proc., 1 m. padid s 3,5 proc. Gana reikšmingai did ja investicijos bendr j pagrindin kapital. Jos daugiausia auga priva iajame sektoriuje, kur investuojama transport ir gamybos priemones. Didinti investicijas šiame sektoriuje iki šiol skatino kylantis gamybini paj gum panaudojimo lygis, kuris kai kuriose pramon s šakose (chemijos, medienos, drabuži siuvimo pramon je) pasiek prieš nuosmuk buvus lyg. Išskirtinai dideliu tempu did ja investicijos transport, ta iau to buvo galima tik tis, nes ši investicij krytis ekonomikos nuosmukio metu buvo didžiausias. Auganti Lietuvos ekonomika prisid jo ir prie pastat bei statini statybos. Vis d lto numatoma mažiau palanki kio perspektyva darys tak ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo raidai. Maž siant investicij augim rodo jau bemaž pusmet mažiau did jantis investicini preki importas. Pad tis darbo rinkoje pastaruoju metu yra akivaizdžiai pager jusi. Maž ja nedarbas, krinta nuosmukio metu spar iai did j ilgalaikio ir jaunimo nedarbo lygiai. Užimtumo augim daugiausia lemia paslaug sektorius, ta iau prisideda ir kitos veiklos pramon, statyba. Užimtum labiausiai skatina didesnis privatusis sektorius, ta iau jis jau kelet ketvir i did ja ir valstyb s sektoriuje. Užimtum didina ir darbo rinkos lankstum rodan ios darbo galimyb s darbas ne vis darbo dien ir laikinas darbas. Taigi padid j s užimtumas b dingas ne vienai veiklai ar sektoriui, o did ja pla iu mastu, apimdamas didel kio dal. Prognozuojama, kad 11 ir 1 m. užimtumas did s (atitinkamai 3,1 ir 1,6 %), o nedarbo lygis maž s, ta iau ir toliau bus didesnis nei vidutin jo reikšm nuo duomen skelbimo pradžios. Kei iasi ne tik užimtumo, bet ir darbo apmok jimo rodikliai. Did jant aktyvumui ir kai kuriose ekonomin s veiklos r šyse tr kstant tinkamos kvalifikacijos darbuotoj, šalyje kyla vidutinis darbo užmokestis. Per metus padid jusiam darbo užmokes iui didžiausi tak daro paslaug sektorius, ta iau jis kyla ir kitose veiklose. Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis toliau did s. 11 m. jis tur t padid ti 4,, o 1 m. 3, proc. Paskutiniu metu užsienio prekybos poky ius reikšmingiausiai lemia reeksportas. Jis teb ra didesnis negu prieš metus, ta iau pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis per paskutinius kelis m nesius reeksportas krito. Jis sumenko d l svariai sumaž jusio lengv j automobili pardavimo. Tai tur jo poveik bendroms tiek preki eksporto, tiek preki importo tendencijoms. Lietuviškos kilm s preki eksportas taip pat yra didesnis nei prieš metus. Pastaruoju metu (pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis) šis eksportas vis d lto nekilo daugelio preki eksporto apimtys yra stabilios. Toki eksporto raid, kaip min ta, lemia vangesn importo paklausa užsienio valstyb se. Svarbu pažym ti, kad tuo pat metu Lietuvos eksporto rinkos dalis tebedid ja. Išor s paklausa tur t did ti mažiau, tod l prognozuojama, kad ir eksportas kils mažesniu tempu. 11 m. realusis preki ir paslaug eksportas tur t padid ti 13,, o 1 m. 5,3 proc. Užsienio prekybos deficitas paskutiniu metu keit si mažiau. 11 m. antr j ketvirt tiek prekybos prek mis, tiek prekybos paslaugomis balanso ir nominaliojo BVP santykis buvo panašus kaip ir met pradžioje. Mažai keit si ir pajam balansas. Ta iau einamosios s skaitos deficitas padid jo d l mažesnio einam j pervedim pertekliaus. Pastarasis sumaž jo kritus mok jimams iš ES fond. Šie mok jimai artimiausiais ketvir iais tur t padid ti. Be to, einam j pervedim balans ir toliau tur t palankiai veikti tolygiai did jan ios priva i asmen perlaidos. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s

4 1 lentel. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida 11 1 m. 11 m. lapkri io m n. prognoz 11 m. rugpj io m n. prognoz 1 11* 1* 1 11* 1* Kain ir s naud kaita (procentai, pokytis per metus) Vidutin metin infliacija (apskai iuota pagal suderint vartotoj kain indeks ) 1, 4, 3, 1, 4,4 4,1 BVP defliatorius, 4,6 3,,1 5,6 4, Darbo užmokestis (kompensacija vienam dirban iajam),3 4, 3,,1 3,8 5,3 Importo defliatorius 9,7 1,6,4 9, 13,6,6 Eksporto defliatorius 1,6 11,3,4 1,9 1,6,4 Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis, procentai, pokytis per metus) Bendrasis vidaus produktas** 1,4 6, 3,5 1,3 6, 4,8 Privataus vartojimo išlaidos 4,9 6,3 3,5 4,5 6,1 5, Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 3,3,3, 3,4,4,9 Bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymas 1, 17,7 9,1, 17,7 11,7 Preki ir paslaug eksportas 17,4 13, 5,3 17,4 1, 5,7 Preki ir paslaug importas 17,3 14, 5,6 17,9 14,9 6, Darbo rinka Nedarbo lygis (vidutinis metinis, procentai, palyginti su darbo j ga) 17,8 15,4 13,6 17,8 15,5 13, Užimtieji (procentai, pokytis per metus) 5,1 3,1 1,6 5,1,3,7 Išor s sektorius (procentai, palyginti su BVP) Preki ir paslaug balansas 1,1,7 3,3,7 3, 4, Einamosios s skaitos balansas 1,5 1,3, 1,8 1,5,7 Einamosios ir kapitalo s skaitos balansas 4, 1,1, 4,5,9,6 * Prognoz. ** BVP sud tines dalis ne traukti atsarg pasikeitimai. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s Pasiekusi didžiausi lyg per pastaruosius dvejus metus, metin infliacija šiek tiek sumaž jo, l iau brangstant maistui ir sumaž jus grynajai metinei infliacijai. Per metus pakilusios maisto kainos teb ra svarbiausias infliacijos Lietuvoje veiksnys, ta iau jo poveikis silpsta l iau kylant pasaulin ms maisto žaliav kainoms. Did jant nerimui d l pasaulio ekonomikos perspektyv, naftos kaina per metus pakilo mažiau, tod l sul t jo degal metinis brangimas Lietuvoje ir sumaž jo degal taka infliacijai. Administruojam j kain poveikis, priešingai, did ja, šias kainas labiausiai kelia d l brangstan io importuojamo kuro kylanti šilumin s energijos kaina. Nuo vidaus vartojimo kaitos priklausan ios pramonini preki ir rinkos paslaug kainos, traukiamos apskai iuojant grynosios infliacijos rodikl, daro maž tak infliacijai. Artimiausiu metu ši taka netur t daug pakilti, nes did ja rizika, kad, prast jant pad iai pasaulio ekonomikoje, l iau augs ir Lietuvos kis. Taigi, prast jant užsienio šali ir Lietuvos ekonomin s raidos vertinimui, numatoma mažesn infliacija tiek 11, tiek 1 m., sudarysianti atitinkamai 4, ir 3, proc. Keletas veiksni gali lemti ir kitoki realiojo sektoriaus ir kain raid Lietuvoje. Pagrindin s galimos rizikos ir j poveikis Lietuvos ekonominei raidai prognozuojamu laikotarpiu aptariamos šios apžvalgos 1 priede.

I. TARPTAUTIN APLINKA 5 Tvyrant didelei tampai tarptautin se finans rinkose, pasaulio ekonomikos atsigavimas pastebimai sul t jo. 11 m. pradžioje pasaulio ekonomika augo gana spar iai, ta iau antr j ketvirt pl tra sul t jo, o daugelyje išsivys iusi valstybi ji beveik sustojo. Daug l iau, nei buvo tikimasi pavasar, atsigauna JAV ekonomika, pras iau vertinamos ir Europos valstybi Pranc zijos, Jungtin s Karalyst s bei problemini euro zonos šali ekonomikos pl tros perspektyvos. Daugelyje kylan i ekonomik augimas l t ja, ta iau teb ra spartus. Ypa didel gr sm tiek Europos regiono, tiek ir viso pasaulio ekonomikai kelia užsit susi euro zonos šali viešojo sektoriaus skol kriz. Sustipr jus tampai euro zonos problemini šali skolinimosi rinkose ir užkratui persimetus kitas euro zonos šalis, tokias kaip Italija ir Ispanija, bei paaštr jus bank finansavimo problemoms, lokalizuota kriz met viduryje peraugo sistemin. Buvo imtasi skubi stabilizavimo priemoni : priimti sprendimai d l Europos finansinio stabilizavimo priemoni lankstumo padidinimo, parengta nauja Graikijos ekonomikos stabilizavimo programa, numatant bendr ES ir TVF finansin param bei priva iojo sektoriaus dalyvavim restrukt rizuojant Graikijos skolas. Europos Vadov Tarybos sprendimai laikinai apramino rinkas, ta iau netikrumas d l euro zonos kriz s sprendimo priemoni pakankamumo ir toliau yra didelis. Rizik tolesnei pasaulio ekonomikos pl trai vis labiau didina ir senkan ios makroekonomin s politikos skatinam j svert galimyb s. Siekdamos išsaugoti ilgalaik ekonomikos tvarum, daugelis valstybi imasi fiskalin s politikos griežtinimo. Vis mažiau lieka ir skatinamosios pinig politikos galimybi pal kan normos sumažintos iki minimumo, o papildomos pinig politikos priemon s ribotos. 11 m. tre i j ketvirt pagrindin s centrini bank pal kan normos tebebuvo istoriškai žemos. ECB liepos m n. antr kart šiais metais pagrindines pal kan normas padidino (,5 proc. p. iki 1,5 %), ta iau pabr ž, kad tai atsakas padid jusi infliacij, o vykdoma pinig politika ir toliau yra skatinamoji. 11 m. tre i j ketvirt pasaulin s energijos ir žaliav kainos krito. Tai vis pirma l m sul t j s pasaulio ekonomikos augimas ir didelis perspektyvos neapibr žtumas. Bendras žaliav kain indeksas tre iojo ketvir io pabaigoje buvo apie 1 proc. didesnis nei prieš metus, ta iau per pastar j pusmet nukrito apie proc. Daugiausia krito maisto ir kit žem s kio žaliav kainos. Tam takos tur jo geras ši met derlius. Svarbiu žem s kio ir kit žaliav kain maž jim l musiu veiksniu buvo l iau negu tik tasi atsigaunanti paklausa išsivys iusiose valstyb se bei sumenkusi neprekybini sandori tarptautin se rinkose apimtis. Naftos kainai takos tur jo ir maž janti geopolitin tampa šiaur s Afrikos valstyb se. Vidutin Brent žalios naftos kaina nuo met vidurio buvo gana stabili (svyravo apie 11 115 JAV doleri už barel ), ta iau tre iojo ketvir io pabaigoje nukrito beveik iki 1 JAV doleri už barel. Augimo prognoz s: palyginti su met viduryje skelbtomis, daugelyje valstybi sumažintos. 1 pav. Realiojo BVP pokytis per metus atskiruose pasaulio regionuose Procentai 6 5 4 3 1 1 Pagrindin s pal kan normos ir toliau yra mažos. pav. Pagrindin s centrini bank pal kan normos Procentai 6 5 4 3 1 7 8 9 1 11 ECB Šaltinis: Bloomberg. JAV federalin rezerv sistema Japonijos bankas Nemaž tak infliacijai turin ios žaliav kainos teb ra didel s, ta iau, palyginti su buvusiomis met viduryje, pastebimai sumaž jo. 3 pav. Pasaulin s žaliav kainos 1 1 8 6 4 4 Visas pasaulis Išsivys iusios valstyb s 6 7 8 9 1 11 Šaltinis: Standard & Poor's. Euro zona Bendras žaliav kain indeksas Žem s kio produkt kain indeksas Naftos kain indeksas JAV 1 m. 11 m. (prognozuota 11 m. rugs jo m n.) 1 m. (prognozuota 11 m. rugs jo m n.) Prognozuota 11 m. balandžio m n. Šaltinis: TVF. Japonija VRE Rusija L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s

6 L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s L tas JAV, didžiausios pasaulio ekonomikos, atsigavimas stabdo daugelio šali kio pl tr. 4 pav. JAV realiojo BVP, vertinto išlaid metodu, metinis pokytis Procentai 3 5 15 1 5 5 1 III ketv. 1 IV ketv. 11 I ketv. 11 II ketv. 11 III ketv. Nam ki vartojimo išlaidos Valstyb s išlaidos Pagrindinio kapitalo formavimas Eksportas Importas Realusis BVP Šaltinis: JAV ekonomin s analiz s biuras. Tre i j ketvirt tampa d l Graikijos finansavimo problem labai išaugo. 5 pav. Euro zonos valstybi penkeri met kredito sipareigojim nevykdymo apsikeitimo sandori pal kan normos Baziniai punktai 8 7 6 5 4 3 1 1 7 11 1 11 7 Šaltinis: Bloomberg. Graikija Airija Ispanija Baltijos valstybi ekonomikos, palyginti su kitomis ES šalimis, auga spar iausiai. lentel. Estijos ir Latvijos makroekonominiai rodikliai (procentais) Realiojo BVP metinis pokytis Estija Latvija 11 m. II ketv. 8,4 5,4 11* 6,5 4, 1* 4, 3, SVKI vidutinis metinis pokytis 11 m. rugs jo m n. 5, 3,6 11* 5,1 4, 1* 3,5,3 Šaltiniai: Estijos ir Latvijos statistikos tarnybos, TVF. * Prognoz s. Italija Portugalija Vokietija JAV kio pl tr stabd užbaigiamos valstyb s skatinamosios programos, tamp didino politiniai nesutarimai d l tolesn s fiskalin s konsolidacijos ir finans sektoriaus stiprinimo. 11 m. antr j ketvirt, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, JAV realusis BVP išaugo 1,6 proc. Išankstiniu vertinimu, tre i j ketvirt realusis BVP taip pat augo 1,6 proc. Ekonomik skatino did jantis nam ki vartojimas, investicijos ir teigiama grynojo eksporto taka. L tesn nei pirm j met ketvirt JAV ekonomikos augim l m sumaž jusios valdžios sektoriaus išlaidos. Neigiam poveik realiajam BVP tur jo vis dar maž jusios investicijos b st ir negyvenamos paskirties statinius. Met viduryje nustojus taikyti mokes i lengvatas, b sto pardavimai ir statyb apimtis JAV dar labiau sumaž jo. tamp JAV ekonomikoje didino aukštas nedarbo lygis (didesnis kaip 9 %) ir did janti infliacija (rugs jo m n. metinis VKI pokytis sudar 3,9 %). Sul t jusi euro zonos ekonomikos pl tra atitiko pasaulines tendencijas, ta iau d l užsit susios euro zonos šali skol kriz s perspektyvos neapibr žtumas teb ra didelis. 11 m. antr j ketvirt metinis realiojo BVP augimas tiek euro zonoje, tiek ir visoje ES sul t jo (atitinkamai iki 1,6 ir 1,7 %, pirm j ketvirt buvo,4 %). Euro zonos šalyse pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys buvo grynasis eksportas, o vidaus paklausa dar neigiam tak. Nuosmukis t s si Graikijoje ir Portugalijoje, ta iau ir daugelio kit euro zonos ekonomik, ypa išsivys iusi valstybi grup je, pl tra beveik sustojo. Šiaur s šali grup je spar iausiai augo Švedijos ekonomika. Gil nuosmuk išgyvenusios Baltijos valstybi ekonomikos atsigauna, ypa spar iai auga Estijos ekonomika. 11 m. antr j ketvirt Estijos ekonomik labiausiai skatino did jantis apdirbamosios pramon s aktyvumas. Spar iai augo investicijos renginius ir atsargas, taip pat did jo nam ki vartojimas, grynasis eksportas bei kitos BVP sudedamosios dalys. Estijos ekonomikos tvarum didina griežta fiskalin konsolidacija (1 m. valdžios sektoriaus perviršis sudar, % BVP, numatoma, kad 11 m. valdžios sektoriaus balansas taip pat bus artimas nuliui). Latvijos ekonomika ši met antr j ketvirt taip pat augo spar iau, did jo beveik vis veikl, išskyrus statybos ir nekilnojamojo turto sektorius, aktyvumas. Antr j ketvirt Latvijos BVP augim l m did jantis nam ki vartojimas ir investicijos, ta iau grynojo eksporto taka BVP buvo neigiama, importui augant grei iau už eksport. NVS šalyse ekonomikos pl trai neigiam poveik tur jo tebesit sian- ios problemos finans sektoriuje ir didel infliacija. Situacija atskirose NVS regiono valstyb se skiriasi. Spar iau auga Rusijos ir kit energijos žaliavas eksportuojan i šali ekonomikos. Pagrindin rizika regione siejama su tolesne žaliav kain raida ir neišspr stomis bank sektoriaus problemomis. Ypa tempta pad tis Baltarusijoje, kur d l valiutos kriz s, kapitalo ištek jimo iš šalies ir sumaž jusios vidaus paklausos ekonomika beveik neauga. Svarbus ekonomin s pl tros trukdis visame regione yra ir didel infliacija. Tre dalyje regiono valstybi infliacijos rodikliai yra dviženkliai. Siekdamos pristabdyti kain kilim Rusija ir kai kurios kitos NVS valstyb s k l pagrindines pal kan normas ir griežtino privalom j atsarg reikalavimus.

II. REALUSIS SEKTORIUS 7 VISUMIN PAKLAUSA IR VISUMIN PASI LA Atsigaunant vidaus paklausai, Lietuvos ekonomika ir toliau augo spar iai. BVP augo d l did jusi galutinio vartojimo išlaid ir vidaus investicij, o grynasis eksportas šiek tiek j mažino. Visgi l t janti pasaulio ekonomikos pl tra neaplenkia ir Lietuvos, tod l prognozuojama, kad jau artimiausiu metu Lietuvos BVP did s l iau. 11 m. tre i j ketvirt Lietuvos ekonomika augo truput grei iau nei ankstesn. Išankstiniais duomenimis, realusis BVP per metus padid jo 6,6 proc., augo vis pagrindini ekonomin s veiklos r ši prid tin vert. Panaši ekonomin s veiklos r ši dinamika steb ta ir antr j ketvirt, kai BVP per metus padid jo 6,5 proc. Vertinant išlaid metodu, antr j ketvirt BVP pl tr l m atsigaunanti vidaus paklausa. Ji augo d l didesni galutinio vartojimo išlaid ir vidaus investicij. Atsigaunant vidaus paklausai grei iau did jo ir importas, jau metus augantis spar iau už eksport. Esant tokiai eksporto ir importo dinamikai, grynasis eksportas mažino BVP. Antr j ketvirt Lietuvos BVP labiausiai didino privatus vartojimas. Jis did jo d l ger jusi nam ki l kes i ir palankesn s situacijos darbo rinkoje. Tre i j ketvirt vienkartiniai veiksniai tur t lemti dar spartesn privataus vartojimo augim, ta iau tolesniais ketvir iais d l antr j pusmet prad jusi prast ti nam ki nuotaik augimas l t s. Privataus vartojimo atsigavimas spart jo. Pirm j ketvirt daugiausia aug s d l ger jusi nam ki l kes i, antr j ketvirt privatus vartojimas did jo ir d l palankesn s situacijos darbo rinkoje sumaž jo nedarbo lygis, did jo užimtumas ir darbo užmokestis. Tai leido nam ki pajamoms augti grei iau už infliacij ir didino j perkam j gali. Padid jusi perkamoji galia ir ger j ateities l kes iai mažino nam ki paskatas taupyti. Tre i j ketvirt vienkartiniai veiksniai ir, tik tina, geresni darbo rinkos rodikliai lems dar spartesn privataus vartojimo augim. Visgi d l pranešim apie l t jan- i pasaulio ekonomik antr j pusmet prad jusios blog ti nam ki nuotaikos gali prislopinti tolesn privataus vartojimo atsigavim. Vartotoj nuomoni tyrimo rezultatai rodo, kad nam kiai tikisi mažesnio Lietuvos ekonomikos augimo ir v l prad sian io did ti nedarbo. Kitas vidaus paklausos veiksnys, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, antr j ketvirt did jo l iau nei pirm j, ta iau pl tra tebebuvo sparti. Investicijos daugiausia did jo d l priva iojo sektoriaus išlaid transportui ir gamybos priemon ms. Lietuvos ekonomikos augimas teb ra spartus. 6 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaid metodu) Procentiniai punktai 3 1 1 3 3 4 5 6 7 8 9 1 11 Galutinio vartojimo išlaidos Vidaus investicijos, ne skaitant atsarg poky i Grynasis eksportas Atsarg poky iai BVP (skal dešin je) Ger janti pad tis darbo rinkoje l m spartesn privataus vartojimo atsigavim. 7 pav. Privataus vartojimo ir mažmenin s prekybos tendencijos 1 1 3 5 6 7 8 9 1 11 Privatus vartojimas Mažmenin prekyba, išskyrus variklines transporto priemones 1 1 3 4 Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas antr j ketvirt padid jo,7 proc. Ilgiau kaip metus itin spar iai auga investicijos transporto priemones. Reikšming dal šio spartaus augimo lemia palyginamosios baz s efektas per nuosmuk investicijos transporto priemones buvo bene 7 kartus mažesn s nei 7 m. Prie ši investicij did jimo d l atsigaunan ios tarptautin s prekybos prisid jo Lietuvos transporto moni pl tra. Did jo investicijos ir kitas mašinas ir renginius. 1 m. jas didino valdžios sektoriaus ir valstybini moni vykdomi projektai, o 11 m., vis tvir iau atsigaunant tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybi ekonomikoms, prad jo augti ir priva iojo sektoriaus investicijos. Privatusis sektorius ilgiau kaip dvejus metus buvo iš esm s užšald s didži j investicini projekt dal, o siekdamas kelti konkurencingum ir produkcijos apimtis m atnaujinti turimus gamybos renginius. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s

8 Ger janti pasaulio ekonomikos situacija ir did janti Lietuvos moni gamybos apimtis skatino mones investuoti pl tr. 8 pav. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kaitos veiksniai Procentiniai punktai 6 4 4 6 6 5 6 7 8 9 1 11 Gyvenamieji pastatai Kiti pastatai ir statiniai Transporto priemon s Kitos mašinos ir renginiai Kitos investicijos ir statistiniai nesutapimai Investicijos bendr j pagrindin kapital (skal dešin je) L iau besipl tusi rafinuot naftos produkt gamyba labiausiai mažino pramon s pl tr. 9 pav. Pramon s produkcija (3 m n. slenkamosios sumos) Procentiniai punktai 3 1 1 3 8 9 1 11 Apdirbamoji pramon be naftos produkt gamybos Naftos produkt gamyba Elektros, duj ir vandens tiekimas Kasyba ir karjer ekploatavimas Visa pramon (skal dešin je) 4 3 1 1 3 4 6 Dviženkliu tempu did jo ir investicijos pastatus bei statinius. Gyvenam j pastat statyb grei iausiai skatino pagyv jimas nekilnojamojo turto rinkoje. Visgi pažym tina, kad laikotarpis nuo statybos leidimo gavimo iki b sto pripažinimo tinkamu naudoti dažnai sudaro kelerius metus, tod l tik tina, kad šiuo metu pastatyt nauj but dauguma yra užbaigti pakilimo laikotarpiu prad ti gyvenamojo b sto projektai. Investicijas kitus pastatus ir statinius daugiausia didino apdirbamosios pramon s, transporto ir sand liavimo bei mažmenin s ir didmenin s prekybos moni vykdoma pl tra. Ta iau artimiausiu laikotarpiu, tebesant netikrumui d l euro zonos skol kriz s ir l iau augan ios pasaulio ekonomikos, investicijos did s l iau. Kaip ir privataus vartojimo atveju, l t janti pasaulio ekonomika ir blog jantys vartotoj bei moni l kes iai skatins mones atsargiau vertinti naujus investicinius projektus bei atsisakyti labiau riziking. Tai l tins tiek investicij mašinas ir renginius, tiek investicij statyb augim. L t jant išor s paklausai, maž ja ir pramon s aktyvumas. Jos prid tin vert per metus did jo l iau nei ankstesnius du ketvir ius, nors augimas tebebuvo spartus. Pramon s aktyvumas augo l iau daugiausia d l rafinuot naftos produkt gamybos. Jos prid tin vert, 11 m. pirm j ketvirt per metus padid jusi beveik penktadaliu, antr j ketvirt sumaž jo beveik dešimtadaliu. L iau prid tin vert did jo ir daugelyje kit apdirbamosios pramon s veikl, visgi tolesn j raidos prognoz skiriasi. Tarp didžiausi apdirbamosios pramon s veikl palankiausiai galima vertinti medienos ir bald pramon. Ši pramon s šaka planuoja tolesn gamybos pl tr ir turi laisv gamybini paj gum, leisian i operatyviai didinti gamyb, jei toliau did s paklausa. Tekstil s pramon s mon s nors ir prognozuoja pardavim augim, ta iau turi didel produkcijos atsarg kiek, o gamybos paj gumai iš esm s yra aukš iausio lygio nuo 7 m. Chemijos pramon je aktyvum ribojantys veiksniai skiriasi: chemikal ir chemijos produkt gamyboje pardavimams tak daro pasi los trukdžiai, o gumini ir plastikini gamini gamyboje mažiau auganti paklausa. Ilgiau kaip metus pramon s prid tin vert mažina elektros, duj ir vandens tiekimo aktyvumas. Jis krinta daugiausia d l mažesn s elektros energijos gamybos, kurios s naudas didina gamtini duj kainos. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s Po Ignalinos atomin s elektrin s uždarymo šios ekonomin s veiklos r šies prid tin vert nuolat maž jo. Tai aiškinama tuo, kad kitos Lietuvos elektrin s daugiausia naudoja gamtines dujas energetiniams produktams gaminti, o kylanti gamtini duj kaina lemia Lietuvoje gaminamos elektros energijos keitim importuot. 9 m. pirm j pusmet, dar veikiant Ignalinos atominei elektrinei, importuotos elektros energijos dalis sudar mažiau nei dešimtadal Lietuvos elektros energijos suvartojimo, 1 m. atitinkamu laikotarpiu padid jo ir sudar daugiau kaip pus, o 11 m. daugiau kaip tris ketvirtadalius.

DARBO RINKA Pad tis darbo rinkoje 11 m. antr j ketvirt akivaizdžiai pager jo. Pastebimai sumaž jo nedarbo lygis. Jis sudar 15,6 proc. (pirm j ketvirt 17, %). Jau du ketvir ius iš eil s nedarbas buvo mažesnis nei prieš metus. Užimt j per metus pagaus jo 4,3 proc., daugiau nei spar iausio ekonominio augimo laikotarpiu. Tai labiausiai l m didžiausias pagal užimtum paslaug sektorius, ypa transporto ir saugojimo veikla bei administracin ir aptarnavimo veikla. Pramon ir statyba taip pat prisid jo prie didesnio užimtumo. Ger jan i pad t darbo rinkoje rodo ir per antr j ketvirt sumaž j ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo lygiai. Anks iau, pastaruosius kelerius metus, ilgalaikis nedarbas nuolat did jo. Jaunimo nedarbo lygis ne tik sumaž jo per antr j ketvirt, bet jau antr ketvirt iš eil s buvo mažesnis negu prieš metus. Vis d lto šie rodikliai, palyginti su ES vidurkiu, teb ra itin dideli. Did jo ne tik užimtumas, bet ir darbo užmokestis. Vidutinis bruto darbo užmokestis, gerokai sumaž j s nuosmukio metu, nuo 1 m. pabaigos buvo didesnis negu prieš metus. Antr j ketvirt jis per metus gtel jo,5 proc. daugiausia d l pakilusio paslaug sektoriaus darbuotoj atlygio. Ta iau kitose veiklose žem s kyje, pramon je, statyboje darbo užmokestis taip pat buvo didesnis negu prieš metus. Nors pad tis darbo rinkoje ger jo, ta iau pastaruosius kelet m nesi gyventoj nedarbo l kes iai blog jo. Tai gali b ti susij su prastomis pasaulio ekonomikos naujienomis, gyventojams manant, kad sunkumai euro zonoje paveiks ir ekonomin pad t Lietuvoje. moni darbinimo l kes iai taip pat tapo pesimistiškesni. Darbo rinkos pad tis ger jo daug jo užimt j, maž jo bedarbi. 1 pav. Užimt j skai iaus kaita ir nedarbo lygis 5 5 1 15 5 6 7 8 9 1 11 Nedarbo lygis (skal dešin je) Užimtieji Procentai Jaunimo nedarbo lygis buvo mažesnis negu prieš metus, ta iau kur kas didesnis nei ES ir euro zonoje. 11 pav. Jaunimo nedarbo lygis Procentai 4 35 3 5 15 1 5 5 6 7 8 9 1 11 Šaltinis: Eurostatas. ES Euro zona Lietuva 15 1 5 9 L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s

1 III. IŠOR S SEKTORIUS L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s 11 m. antr j ketvirt einamosios s skaitos deficitas did jo. 1 pav. Einamosios s skaitos balanso sudedamosios dalys Procentai, palyginti su BVP 1 1 3 5 6 7 8 9 1 11 Prek s Paslaugos Pajamos Einamieji pervedimai Einamosios s skaitos balansas Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko apskai iavimai. Emigrant finansin s perlaidos (paveiksle priva i asmen perlaidos ) Lietuv nuosekliai did ja, o ES l š srautas (paveiksle pervedimai valdžios sektoriui ) n ra pastovus. 13 pav. Einamieji pervedimai Lietuv Procentai, palyginti su BVP 1 9 6 3 6 7 8 9 1 11 Pervedimai valdžios sektoriui Priva i asmen perlaidos Kiti pervedimai Einamieji pervedimai 11 m. antr j ketvirt einamosios s skaitos deficitas daugiausia buvo kompensuotas did jan- iu Lietuvos moni skolinimusi iš tiesiogini investuotoj (tai rodo TUI dalis finans s skaitoje). 14 pav. Einamosios s skaitos deficito finansavimo šaltiniai Procentai, palyginti su BVP 3 1 1 3 5 6 7 8 9 1 11 Kapitalo s skaita TUI Investicij portfelis Kitos investicijos Oficialiosios tarptautin s atsargos Klaidos ir praleidimai Einamosios s skaitos deficitas EINAMOJI S SKAITA IR JOS FINANSAVIMAS 11 m. antr j ketvirt Lietuvos einamosios s skaitos deficitas padid jo iki 3, proc. BVP. Vienas iš svarbiausi einamosios s skaitos deficito veiksni preki ir paslaug balanso deficitas antr j ketvirt buvo reikšmingas. Tai kartu su did jusiu pajam balanso deficitu daugiausia l m padid jus einamosios s skaitos deficit. O pat pajam deficit formavo užsienio kapitalo moni dividendai, kurie išmokami met pradžioje (paprastai iki kiekvien met geguž s m n.). Pirm j pusmet užsienio investicij kapitalo gr ža did jo, kaip ir investuotoj pasitik jimas Lietuvos rinka. Šiais metais jie labiau link reinvestuoti uždirbt peln, tod l dividend pirm j pusmet išmok ta 3 proc. mažiau nei prieš metus. ES pervedimai antr j ketvirt buvo mažesni negu por ankstesni ketvir i, o emigrant pervedimai ir toliau stabiliai did ja. Einamuosius pervedimus iš esm s sudaro neinvesticiniai ES fond mok jim srautai ir emigrant pervedimai, taigi prastai jie reikšmingai gerina einamosios s skaitos balans. 11 m. antr j ketvirt buvo sumaž j ES 7 13 m. finansin s programos strukt rin s paramos bei Ignalinos atomin s elektrin s uždarymo programos pervedimai. Ta iau šie poky iai dažniausiai rodo laikinus mok jim atid jimus 1 arba projekt finansavimo grafik netolygumus, tod l per artimiausius ketvir ius tur t kompensuotis. D l to numatoma, kad kit pusmet ES mok jimai bus didesni ir reikšmingai lems einamosios s skaitos balanso kitimo krypt. Be to, pažym tina, kad priva i asmen pervedimai Lietuv ir toliau nuolat did ja. Per antr j ketvirt jie augo 15 proc., t. y. daugiau nei bet kur kit ketvirt nuo 1 m. pradžios. Per antr j ketvirt kapitalo ir finans s skait bendras perviršis did jo. Prie to daugiausia prisid jo oficiali j tarptautini atsarg ir investicij portfelio poky iai, o kapitalo s skaitos perviršis buvo mažesnis negu ankstesniu laikotarpiu. Kadangi einamoji s skaita antr j ketvirt buvo neigiama, susidar s deficitas buvo kompensuotas kapitalo ir finans s skait perviršiu. Reikšming tak kapitalo ir finans s skaitoms dar teigiamas TUI srautas, daugiausia nulemtas Lietuvoje veikian i moni skolinimosi iš tiesiogini investuotoj. Investicij portfelio grynasis srautas iš Lietuvos buvo perpus mažesnis ir tai taip pat tur jo poveik didesniam kapitalo ir finans s skait perviršiui. 11 m. antr j ketvirt šalyje maž jant užsienio valiut atsargoms ir did jant moni sipareigojimams užsienio investuotojams, finansin s skaita buvo perteklin pirm kart per pastaruosius dvejus metus. Kapitalo s skaitos perviršis per antr j ketvirt sumaž jo daugiausia d l kritusi ES fond perlaid. Numatoma, kad nuo tre iojo ketvir io ES perlaidos investiciniams projektams did s, ir tai darys reikšming teigiam tak kapitalo s skaitai antr j pusmet. 1 Ši met pradžioje EK sustabd pervedimus Transporto investicij direkcijos administruojamiems projektams, taip reaguodama neigiamas Valstyb s kontrol s išvadas apie transporto sektoriaus ES l š panaudojim 9 m. EK v l leido naudoti l šas 11 m. rugpj io m n. Anks iau prad ti gyvendinti projektai ES mok jim sustabdymo laikotarpiu buvo finansuojami nacionalin mis l šomis, o šios sumos tur s b ti kompensuotos ES fond pinigais v lesniais ši met m nesiais.

UŽSIENIO PREKYBA IR KONKURENCINGUMAS Užsienio prekybos deficito nominalioji vert 11 m. antr j ketvirt beveik nekito, ta iau, palyginti su pra jusi met atitinkamu laikotarpiu, padid jo daugiau nei 5 proc. Stabil užsienio prekybos deficit l m per paskutinius kelet m nesi susilygin s importo ir eksporto augimas ir tai, kad priešing kryp i poky iai kompensuoja vieni kitus. Pavyzdžiui, per antr j ketvirt d l sezonin s takos did j s chemijos produkt prekybos importas l m didesn šios preki grup s deficit, bet bendrame užsienio prekybos balanse tai buvo kompensuota ryškiai sumaž jusiu transporto priemoni prekybos deficitu. B tent transporto priemoni prekybos deficitas, nulemtas antr j ketvirt labai suintensyv jusio reeksporto NVS valstybes, kartu su mineralini produkt importo pl tra dar didžiausi tak užsienio prekybos deficitui. Eksporto metinis augimas antrojo ketvir io pabaigoje, palyginti su 11 m. pradžia, sul t jo perpus. Lietuviškos kilm s produkt eksporto metin pl tra yra stabilesn už reeksporto, kuris itin spar iai did j s met pradžioje nuo liepos m n. gerokai sumenko. 11 m. liepos rugpj io m n. reikšmingai sumaž j s reeksportas paveik eksporto metinio kitimo tendencijas. 15 pav. Eksporto kaitos veiksniai (3 m n. slenkamosios sumos) Procentiniai punktai 6 4 6 4 7 8 9 1 11 Lietuviškos kilm s preki eksportas Reeksportas Preki eksportas (skal dešin je) 4 4 11 Besikei ianti vidaus ir išor s aplinka, taip pat jau panaudotas palyginamosios baz s efektas buvo priežastys, d l kuri steb tas eksporto augimo maž jimas. Pabr žtina, kad l t jo daugelio produkt grupi eksporto pl tra. Daugiausia maž jo mineralini produkt eksporto augimas, taip pat reikšmingai maž jo metal, maisto produkt ir transporto priemoni eksporto metin pl tra. Lietuviškos kilm s eksportas, vertinus sezoniškum, per antr j ketvirt maž jo pirm kart per dvejus metus (3,7 %). Didžiausi tak ketvirtiniam kitimui tur jo AB ORLEN Lietuva balandžio m n. gamybos sustabdymas, kuris l m ketvirtin naftos produkt eksporto maž jim 1 proc. Tiesa, palyginti su 1 m. atitinkamu ketvir iu, augimas tebebuvo reikšmingas. Reeksporto taka sumaž jo d l nuo liepos m n. labai nukritusi lengv j automobili pardavim Baltarusij ir Kazachstan. Antr j ketvirt Lietuvos eksporto dalis pagrindin se prekybos partner se buvo didesn nei prieš metus. Ši met antrojo ketvir io pabaigoje Lietuvos eksporto dalis ES rinkoje buvo 17 proc. didesn, palyginti su atitinkamu pra jusi met laikotarpiu, o Rusijos rinkoje padid jo kur kas mažiau (5 %). Pagrindini Lietuvos prekybos partneri s rašas yra stabilus, kur ES tenka daugiau kaip pus visos prekybos apimties (59 %). Ta iau ši dalis per pastaruosius metus šiek tiek sumaž jo, o NVS valstybi, atvirkš iai padid jo (iki 33 %). Importo metinis augimas sul t jo ir beveik susilygino su eksporto augimu. Importo pl trai didžiausi tak daro tarpinio vartojimo preki paklausa, o vartojimo preki poveikis antr j ketvirt labai sumenko. Kad ir verslas atsargiai vertina tiek išor s, tiek vidaus ekonomin s aplinkos rizik, leidžia manyti maž jantis investicini preki importas. Be to, paskutini m nesi duomenys rodo, kad importuojama gerokai mažiau lengv j automobili, o tai susij su jau min tais reeksporto NVS valstybi rinkas poky iais. 11 m. pirm j pusmet ypa augo lengv j automobili reeksportas Baltarusij ir Kazachstan d l šiose šalyse labai padid jusios paklausos prieš liepos m n., kai sigaliojo gerokai didesni importo muitai šioms prek ms (suvienodinus muit dydžius Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muit s jungos erdv je). 11 m. antr j ketvirt, vertinant metinius poky- ius, did jo Lietuvos eksporto dalis tiek ES, tiek Rusijoje. 16 pav. Lietuvos eksporto dalis (ne skaitant mineralini produkt ) ES ir Rusijoje Procentai,3,5,,15,1,5, 9 1 11 ES Rusija (skal dešin je) Šaltiniai: Eurostatas, Rusijos federalin muit tarnyba, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skai iavimai. Procentiniai punktai 6 4 4 Procentai 1,8 Importo, kaip ir eksporto, metinis pokytis nuosekliai maž ja nuo 11 m. pradžios. 17 pav. Importo kaitos veiksniai (3 m n. slenkamosios sumos) 1,5 1,,9,6,3, 6 6 6 7 8 9 1 11 Investicin s prek s Tarpinio vartojimo prek s, ne skaitant kuro Vartojimo prek s Lengvieji automobiliai Kitos prek s Nominalusis importas (skal dešin je) Nominalusis importas, ne skaitant kuro (skal dešin je) 4 4 L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s

1 IV. KAINOS IR S NAUDOS Vasaros m nesiais metin infliacija maž jo. 18 pav. Metin s infliacijos veiksniai Procentiniai punktai 14 1 1 8 6 4 4 7 8 9 1 11 Administruojamosios kainos Maisto produkt, g rim ir tabako kainos Degal ir tepal kainos Paslaug kainos Pramonini preki kainos Grynoji metin infliacija* (skal dešin je) Metin infliacija (skal dešin je) Procentai * Suderinto vartotoj kain indekso, ne skaitant maisto, degal ir tepal bei administruojam j kain, pokytis. 14 1 1 8 6 4 4 Anks iau did jusi metin infliacija birželio rugpj io m n. maž jo, ta iau rugs jo m n. v l šoktel jo. Geguž s m n. metin infliacija sudar 5, proc. ir buvo didžiausia per maždaug dvejus metus. Ta iau v lesniais m nesiais ji po truput maž jo, mažiau brangstant maistui ir sul t jus grynajai metinei infliacijai, ir rugpj - io m n. buvo 4,4 proc. Tiesa, rugs jo m n. ji v l padid jo (iki 4,7 %). Tai daugiausia l m didesn grynoji infliacija ir spar iau brangusi šilumin energija. Kaip ir anks iau, metinei infliacijai didžiausi tak dar per metus pakilusios su išor s aplinka susijusios kainos (maisto, degal ir administruojamosios kainos), o su vidaus paklausa susijusios kainos prie infliacijos prisid jo nedaug. GRYNOJI INFLIACIJA Grynoji metin infliacija tapo teigiama, ta iau tebebuvo maža ir nedar didesnio poveikio bendrajai infliacijai. Nuo 9 m. pabaigos pramonini preki ir rinkos paslaug kainos, traukiamos apskai iuojant grynosios infliacijos rodikl, buvo mažesn s negu prieš metus. 11 m. kovo m n. grynoji metin infliacija tapo teigiama. V lesniais m nesiais ji did jo, išskyrus liepos ir rugpj io m n., kai buvo sumaž jusi d l drabuži ir avalyn s išpardavimo. Rugs jo m n. ji padid jo daugiausia d l to, kad krepšinio empionato metu šoktel jo (15,6 % per m nes ) apgyvendinimo paslaug kainos ir pasirodžius naujoms kolekcijoms pabrango drabužiai. Nedarbas tebebuvo didelis ir darbo užmokestis kilo nedaug, ta iau privataus vartojimo duomenys rod atsigavim. Pagal sezoniškum pakoreguota mažmenin s prekybos ne maisto prek mis ir maitinimo bei g rim teikimo veiklos apyvarta pamažu did jo. Ta iau, did jant ekonomikos sul t jimo rizikai, tai netur t skatinti spartaus grynosios infliacijos, kaip su vidaus paklausa labiausiai susijusios infliacijos dalies, augimo. MAISTO KAINOS Pasaulin s maisto kainos per metus kilo l iau, maž jo ir maisto poveikis infliacijai Lietuvoje. 19 pav. Pasaulin s maisto kainos Didesn s nei prieš metus maisto kainos pastaruoju metu buvo pagrindinis infliacijos Lietuvoje veiksnys, ta iau jo taka maž jo l iau kilus pasaulin ms maisto kainoms. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s 1 9 6 3 3 6 7 8 9 1 11 Maisto kainos M sos produkt kainos Pieno produkt kainos Gr d kainos Aliej ir riebal kainos Šaltiniai: Jungtini Taut Maisto ir žem s kio organizacija ir Lietuvos banko skai iavimai. Maistas Lietuvoje brango kylant pasaulin ms maisto žaliav kainoms: 11 m. vasario m n. jos buvo rekordin s ir perženg 8 m. vidurio aukštumas, o j metinis augimas sudar maždaug 35 proc. Pasaulin s kainos kilo d l vairi veiksni s veikos. Trumpalaikiai veiksniai buvo d l nepalanki oro s lyg sumaž jusi pasi la, brangstantys energijos ištekliai, taip pat padid jusios finansin s investicijos maisto žaliavas, o ilgalaikiai veiksniai did janti biodegal paklausa ir maisto produkt poreikis kylan- ios ekonomikos valstyb se. Ta iau v liau pasaulin s maisto kainos po truput maž jo, pager jus derliaus vertinimui ir did jant nerimui d l l t jan ios ekonomikos bei jos poveikio paklausai. Per metus pasaulin s maisto kainos pakilo gerokai mažiau nei anks iau (rugs jo m n. 16 %), sumaž jo skirtumas tarp vairi produkt kain metinio augimo temp. Daugiausia (maždaug penktadaliu) pasaulyje per metus pabrango riebalai ir cukrus, o mažiausiai (beveik dešimtadaliu) pieno produktai.

Rugpj io m n. Pasaulio bankas nurod, kad, nors per pastaruosius kelet m nesi pasaulin s maisto pasi los vertinimas pager jo, ta iau teb ra neapibr žtumas d l tolesn s kain kaitos, susij s su gana mažomis atsargomis. 13 Maisto produkt ir nealkoholini g rim kainos Lietuvoje geguž s m n. buvo per metus pakilusios 11,1 proc. daugiausia nuo 8 m. pabaigos. Ta iau v lesniais m nesiais jos kilo l iau, tam didžiausi tak dar mažiau per metus pakilusios vaisi ir daržovi kainos. Vis d lto su pad timi tarptautin se rinkose susijusios kainos, tokios kaip duonos ir gr d produkt, aliejaus ir riebal, pieno produkt, taip pat per metus pakilo mažiau nei anks iau. Kitaip nei maisto produktai ir nealkoholiniai g rimai, alkoholiniai g rimai ir tabako gaminiai dar maž poveik infliacijai. Per 11 m. pirmus devynis m nesius j kainos buvo tik maždaug 1 proc. didesn s negu 1 m. atitinkamu laikotarpiu. Tabako gaminiai buvo maždaug 3 proc. brangesni negu prieš metus, o alkoholiniai g rimai alus, vynas, spirituoti g rimai per metus atpigo. ADMINISTRUOJAMOSIOS KAINOS Kylant importuojamo kuro kainai, pastaruoju metu brango šilumin energija, met viduryje pakilo vartotojams tiekiam gamtini duj kaina. Nuo geguž s m n. administruojam j kain metinis kilimas spart jo daugiausia d l labiau brangstan ios šilumin s energijos. Vien per geguž s m n. jos kaina pašoko maždaug 5 proc., ypa d l reikšmingai pabrangusios šilumos Vilniuje. Šiame mieste jos kaina iki tol ilgokai nesikeit, nors šilumai gaminti naudojamas kuras nuolat brango. Šilumin s energijos kaina gali b ti perskai iuojama kas m nes pagal perkamo kuro, daugiausia gamtini duj, kain poky ius. Pastaruoju metu kilusi importuojam gamtini duj kaina tur jo takos ir kitoms administruojamosioms kainoms. Gamtin s dujos, atpigusios 11 m. pradžioje, liepos m n. pabrango 17,4 proc. 1 m. pradžioje gyventojams tur t pabrangti ir elektros energija. DEGAL KAINOS Administruojamosios kainos kilo spar iau, labiau brangstant šiluminei energijai. pav. Administruojam j kain taka metinei infliacijai Procentiniai punktai 3,,4 1,8 1,,6,,6 1, 7 8 9 1 11 Elektra Dujos Šilumin energija Keleivinis geležinkeli transportas Keleivinis keli transportas Kita Naftos kaina tebebuvo gana didel, o degal kainos Lietuvoje kur kas didesn s nei prieš metus. Nafta buvo kur kas brangesn nei prieš metus, tod l degal kainos prisid jo prie infliacijos Lietuvoje. Naftos kaina pastaruoju metu gerokai svyravo. Rinka buvo susir pinusi d l pasaulio ekonomikos ir naftos paklausos did jimo perspektyv. Organizacijos, prognozuojan ios naftos paklaus, pavyzdžiui, Tarptautin energetikos agent ra ir OPEC, nurod, kad pasaulio ekonomika augs mažiau negu tik tasi anks iau, tod l mažesn bus ir naftos paklausa. Vis d lto kol kas naftos kaina daug nenukrito. Rugs jo m n. ji buvo apie 11 JAV doleri už barel, maždaug 45 proc. didesn nei prieš metus. Naftos kaina litais padid jo mažiau (maždaug 37 proc.) per metus susilpn jus JAV dolerio kursui lito atžvilgiu. Nors geguž s, birželio ir rugpj io m n. degalai Lietuvoje atpigo nukritus naftos kainai, jie tebebuvo brangesni (rugpj io m n. 13,8 %) nei prieš metus ir prisid jo prie infliacijos. Rugs jo m n., naftos kainai doleriais pakilus nedaug, jos kaina litais padid jo šoktel jus dolerio kursui, tai truput padidino ir degal kainas. 1 pav. Pasaulin s naftos kainos ir degal kain Lietuvoje kaita 9 6 3 3 6 7 8 9 1 11 Naftos kaina (skal dešin je) Naftos kaina litais Degal kainos JAV doleriai 15 Šaltiniai: Bloomberg, Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skai iavimai. 1 9 6 3 L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s

14 V. KREDITAS IR IND LIAI Atsigaunant ekonomikai skolinink finansin pad tis stipr ja ir paskol portfelis rodo vis daugiau atsigavimo ženkl. pav. Bank paskol portfelio kaitos veiksniai sausio rugs jo m n. Mlrd. Lt 15 1 9 6 3 3 6 7 8 9 1 11 Valdžiai Finansiniams tarpininkams Nefinansin ms mon ms Nam kiams Iš viso Šaltinis: Lietuvos banko skai iavimai. Nors pagrindinis moni veiklos finansavimo šaltinis ir toliau yra vidaus l šos, ta iau did jant investicijoms skolinimasis iš bank tampa vis aktualesnis. 3 pav. Paskol nefinansin ms mon s portfelio kaita per ketvirt Mlrd. Lt 3 Žemiausi tašk nuo ekonomikos nuosmukio pradžios bank sistemos paskol portfelis pasiek 11 m. birželio m n. ir pamažu prad jo did ti. Per 11 m. tre i j ketvirt sipareigojimai bankams padid jo 1, mlrd. lit. Auganti ekonomika ir ger janti finansin b kl skolininkams leidžia jaustis dr siau prisiimant naujus sipareigojimus, o laisv jan ios skolinimo s lygos ir istoriškai žemo lygio tebesan ios pal kan normos skolinim si daro patrauklesn. Per 11 m. pirmuosius devynis m nesius sipareigojimai bank sistemai padid jo, mlrd. lit, nors atitinkam laikotarp prieš metus paskol portfelis susitrauk, mlrd. lit. 11 m. rugs jo m n. paskol portfelis per metus maž jo nuosaikiau (1, %), palyginti su prieš tai buvusiu m nesiu iš esm s d l skolinimo socialin s apsaugos fondams padid jimo. Atsigaunant vartojimui ir priva ioms investicijoms vietos bei užsienio rinkose, nefinansini moni pad tis 11 m. pirm j pusmet toliau ger jo. 11 m. antr j ketvirt verslo uždirbtas pelnas buvo didžiausias nuo 8 m. vidurio, o pardavim pelningumas sudar 6,7 proc. Pelningai dirbusi moni dalis toliau did jo, mažesn moni dalis paskelb apie prad tas bankroto proced ras. Be to, mažiau moni susid r su nepakankama paklausa bei finansiniais sunkumais. Tai stiprino verslo pasitik jim, nors atsinaujinus nuog stavimams d l pasaulio kio pl tros tvarumo, dalis nefinansini moni (ypa pramon s ir statybos) pus jus 11 m. antrajam pusme iui ekonomikos perspektyvas m vertinti pras iau. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 1 m. l a p k r i t i s 1 1 7 8 9 1 11 Nam kiai išlieka atsarg s skolindamiesi kitoms negu b sto sigijimo reikm ms. 4 pav. Paskol nam kiams sandoriai per m nes Mlrd. Lt,8,6,4,,, Uždaros užsienio prekybai ekonomin s veiklos Atviros užsienio prekybai ekonomin s veiklos Iš viso Šaltinis: Lietuvos banko skai iavimai.,4 8 9 1 11 Paskolos b stui sigyti Vartojimo paskolos Kitos paskolos Šaltinis: Lietuvos banko skai iavimai. 11 m. viduryje ekonomikos vertinim rodikliui pasiekus aukš iausi tašk nuo ekonomikos nuosmukio pradžios ir nemaž jant paklausai užsienio rinkose, nefinansin s mon s pamažu didino skolinim si iš bank. Kylant paklausai vietos ir užsienio rinkose, did jo investicij ir l š joms finansuoti paklausa. Ši paklaus verslas daugiausia tenkino pasinaudodamas vidiniais ištekliais, nes pastaruosius pusantr met nefinansin s mon s dirbo pelningai, ta iau vis daugiau moni, vertindamos palyginti nedideles pal kan normas ir laisv jan ias skolinimo s lygas, kaip veiklos finansavimo šaltin pasirinko bank teikiamas paskolas. Per 11 m. pirmus devynis m nesius nefinansin s mon s sipareigojimus bankams sumažino tik, mlrd. lit, t. y. dvylika kart mažiau negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o paskol portfelis min tu laikotarpiu did jo keturis iš devyni m nesi (nors prieš metus paskol portfelio kaita visus m nesius buvo neigiama). 11 m. per pirmuosius tris ketvir ius sipareigojimus bankams daugiausia sumažino nekilnojamojo turto mon s, o atsigaunant paklausai vietos ir užsienio rinkose, daugiausia didino prekybos mon s. Did jant nefinansini moni veiklos aktyvumui, vis daugiau j susid r su darbo j gos tr kumu, o tai didina darbo užmokest bei stiprina nam ki finansin pad t ir j paklaus kreditui. Pager jusi nam ki finansin situacija ir l kes iai l m atskirais m nesiais did jus skolinim si iš bank. Per 11 m. pirmus tris ketvir ius paskol b stui sigyti portfelis padid jo 34,4 mln. lit, o atitinkam laikotarp prieš metus smuko 155, mln. lit. Nors gyventoj finansin pad tis pamažu ger ja, ta iau jie teb ra atsarg s ir neskuba vartojimo finansuoti skolintomis l šomis: pavyzdžiui, vartojimo ir kit paskol srautas pirmuosius atsigavimo ženklus prad jo rodyti tre i j ketvirt, t. y. pirm kart nuo ekonomikos nuosmukio pradžios 8 m. ketvirt j ketvirt.