Neuro_2011_Nr2.vp

Panašūs dokumentai
Neuro_2012_Nr1.vp

1 Giesmė apie kryžius

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Neuro_2010_Nr2.vp

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

Neuro_2010_Nr4.vp

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Neuro_2011_Nr4.vp

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Neuro_2012_Nr2.vp

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2014_Nr4.vp

Neuro_2010_Nr3.vp

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Neuro_2009_Nr2.vp

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

Neuro_2007_Nr4.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Neuro_2011_Nr1.vp

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

Neuro_2013_Nr1.vp

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

Neuro_2015_Nr1.vp

Lab_Med_2013_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr2.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

Neuro_2009_Nr1.vp

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

Lab_Med_2014_Nr4.vp

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

Neuro_2015_Nr4.vp

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

JMD_29.indb

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2014_Nr3.vp

Lab_Med_2012_Nr3.vp

Lab_Med_2016_Nr3.vp

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

Priedai

1 Benzodiazepinai: Lietuvos analizė Enrikas Etneris Dr. Vaiva Gerasimavičiūtė Kurk Lietuvai programa, 2018

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

Zona_2009


PowerPoint Presentation

Lea_LT_web.pdf

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

On 1 g 00 O -P & > O <N -P C»-> S ;a 3 < P* o = rt «f-4 a d o ' a ccj ) o XJ 0) o ft xi '(i) 0 O C/3 a a ft l ph o c3 Jo M S3 o 2 a _ a1.a.9 < >V5 a <

VAIKŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS VARTOJIMO NUSTATYMO ORGANIZAVIMAS Atmintinė ugdymo įstaigų darbuotojams ir jose dirbantiems

Ataskaita

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,

ORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija

Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz )

sv_pran.p65

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

Pagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr

STUDENTŲ, ATRINKTŲ ERASMUS+ STUDIJOMS SU STIPENDIJA, SĄRAŠAS/ LIST OF STUDENTS THAT HAVE BEEN AWARDED WITH ERASMUS+ SCHOLARSHIPS Nr. Fakultetas/ Facul

Microsoft Word - B AM MSWORD

PAvadinimas

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc

Microsoft Word Atplaukia-laivas-pilnas-2

knygelė liet.indd

NARKOTIKØ VARTOJIMO PREVENCIJA BENDRUOMENËJE Pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojo þinynas VILNIUS 2002

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi

R G viesinimas.pdf

Microsoft Word - Biuletenis Nr 35 _8_.doc

ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL AL YT AUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ PAGAL PRIEMONĘ "SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ KVALIF

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas

Microsoft PowerPoint - ptz-seminaras_ _Manto dalis.ppt [Read-Only]

Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai

PODPORA MÍSTNÍCH INICIATIV

KP 2012 m. ataskaita

metine_ataskaita_2016_new.cdr

ĮVYKIŲ KALENDORIUS MOKSLINĖS, POLITINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI, DISKUSIJOS SEIME NUO 2015 M. GEGUŽĖS 1 D. IKI RUGPJŪČIO 31 D. Gegužės 6 d. Seimo Eur

Transkriptas:

Originalûs moksliniai darbai Benzodiazepinø iðraðymo ir vartojimo tendencijos tarp pacientø, hospitalizuotø á Psichiatrijos skyriø A. Deksnytë* V. Danilevièiûtë** R. Aranauskas* G. Keburytë*** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika; Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Psichiatrijos skyrius **Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika ***Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Santrauka. Tiks las. Psichikos sveikatos paslaugø vartotojø pavyzdþiu nustatyti benzodiaze - pi nø (BZD) var to ji mo ten den ci jas Lie tu vo je, t. y. ið si aið kin ti, ko kios sri ties spe cia lis tai, ko - kiu mas tu, kiek il gai ir ko kiems simp to mams gy dy ti ski ria BZD. Taip pat no rë jo me ið si aið - kin ti, kaip daþ nai atsiranda priklausomybës nuo BZD reiðkiniø ir kokie veiksniai lemia pri - klau so my bës nuo BZD vystymàsi. Metodai. Anonimiðkai apklausta 90 pacientø, hospitalizuotø á Vilniaus universiteto ligo - ni nës Psi chiat ri jos sky riø nuo 2010 m. rug pjû èio 24 d. iki 2011 m. sau sio 13 d. (at sa ko daþ - nis 88,23 %). Jø buvo papraðyta pateikti demografinius duomenis ir atsakyti á klausimus apie BZD vartojimà. Priklausomybës nuo BZD reiðkiniams iðaiðkinti naudota skalë, sudaryta remiantis Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir statistikos vadovo ketvirtos redakcijos (angl. Diagnostical Statistical Manual, 4th revision, to liau DSM-IV) pri klau so my - bës 7 diagnostiniais kriterijais. Skalës vidiniam validumui nustatyti naudota Cronbach alfa. Re zul ta tai. BZD var to ji mo daþ nis tarp psi chi kos svei ka tos var to to jø 60 % (63 ið 90), ti - kë ti na pri klau so my bë nuo BZD nu sta ty ta 31,1 % (28 ið 90) ti ria mø jø ir 44,4 % (28 ið 63) var - to ju siø jø. Ne buvo nustatyta në vieno ekscesyvaus (BZD vartojimas ne dël medicininiø prie - þas èiø) BZD vartotojo. 41,3 % psichikos sveikatos paslaugø vartotojø pirmà kartà BZD iðra - ðë ðei mos gy dy tojai, 47,6 % psichiatrai. Anksiolitikai daþniausiai buvo skiriami dël emoci - niø ne ri mo simp to mø, ne mi gos ir nuo tai kos su tri ki mo, daþ niau siai ski ria mas ank sio li ti kas bu vo dia ze pa mas. Maþiau nei mënesá anksiolitikus vartojo tik vienas (1,6 %) asmuo, tuo tar - pu dau giau kaip 12 më ne siø ir il giau ank sio li ti kus var to jo net 48 (76,19 %) pa cien tai. Il giau - sias var to ji mo pe ri odas tru ko 240 më ne siø (20 me tø), to kiø pa cien tø bu vo 3 (4,8 %). Pri klau - so mi as me nys daþniau buvo linkæ vartoti klonazepamà, oksazepamà ir zolpidemà. Në vienas ið pa cien tø sveikatos ar demografiniø rodikliø nebuvo susijæs su priklausomybe nuo BZD. Taip pat pri klausomybës iðsivystymas nepriklausë nuo skundø pobûdþio, skaièiaus, vaistø var to ji mo truk mës ir diagnozës. Ið va dos. BZD vartojimo ir priklausomybës nuo BZD rodikliai tarp psichikos sveikatos var to to jø yra la bai aukðti. Bûtina ðviesti medikus ir informuoti pacientus apie potencialø il - ga lai kio BZD vartojimo pavojø. Raktaþodþiai: anksiolitikai, benzodiazepinai, vartojimas, priklausomybë, piktnaudþiavi - mas, psi chi kos su tri ki mai. Neurologijos seminarai 2011; 15(48): 103 108 ÁVADAS Da bar ti niø ank sio li ti kø era pra si dë jo 1959 me tais, kai vais tø rin ko je pa si ro dë pir ma sis ben zo dia ze pi nas (to liau BZD) chlor dia ze pok si das. Per trum pà lai ko tar pá bu vo re - gist ruo ta dau giau nei 20 BZD, ku rie dël sa vo di des nio efek ty vu mo ir sau gu mo grei tai nu run gë bar bi tû ra tus ir ta - Adresas: Dr. Auðra Deksnytë Tel. +370 5 265 85 17, el. paðtas ausra.deksnyte@gmail.com po far ma ko lo gi jos auk si niu stan dar tu gy dant ne ri mo ir mie go su tri ki mus [1]. Dau ge lis stu di jø pa ro dë, kad ben zo - dia ze pi nai yra pa tys sau giau si ið vi sø ðiuo lai ki niø ank sio li - ti kø, ir maþ daug po 20 me tø jø bu vi mo rin ko je Pa sau li në sveikatos organizacija (PSO) paskelbë, kad ðie vaistai turi bûti prieinami visø ðaliø vartotojams [2]. BZD indikacijø spek tras grei tai ið pli to, juos pa më go gy dy to jai ne psi chiat - rai, ku rie BZD tai kë ne tik kaip ank sio li ti kus, hip no ti kus, mio re lak suo ja muo sius ar kaip trau ku lius slo pi nan èius vais tus, bet ir kaip vais tus nuo gal vos skaus mo, hi per ten zi - jos, ar tri to, rau me nø spaz mø, ávai riø so ma ti niø ne ri mà su - ke lian èiø bûk liø [3]. 103

Ta èiau po san ty ki nai ne il go pras tai kon tro liuo ja mo ðiø vais tø sky ri mo pe ri odo pa si ro dë pra ne ði mø, kad BZD su - ke lia ne tik to kius ne pa gei dau ja mus reið ki nius kaip pa þin - tiniø funkcijø kritimas, atminties blogëjimas, vyresnio am - þiaus pa cien tø kri ti mai ir trau mos, ta èiau ir tai, kad jie taip pat su ke lia ir pri klau so my bës simp to mus [4]. Maþ daug nuo pas ku ti nio XX am þiaus de ðimt me èio pa - sau lio me di kø ben druo me nës nuo mo në apie ðiuos vais tus ryð kiai po lia ri za vo si. Vie ni tei gë, kad pri klau so my bë nuo ben zo dia ze pi nø, tei sin gai juos ski riant, yra itin re tas reið ki - nys (maþ daug tarp 0,5 % var to to jø) ir kad ðios pro ble mos ap skri tai ne rei kia net kel ti, nes pri klau so my bës ak cen ta vi - mas tik truk do BZD ið ra ðy mà, taip uþ ker tant ke lià efek ty - viam ne ri mo su tri ki mø gy dy mui [5]. Ki ti gi nu ro dë, kad pri klau so my bë nuo BZD yra la bai daþ na vy res nio am þiaus þmoniø problema, ir jà dar labiau skatina liberali ðiø vaistø ið ra ðy mo po li ti ka [6, 7]. Lie tu vo je BZD ir ki tø pri klau so my bæ su ke lian èiø vais - tø iðraðymo politika pastaraisiais metais keitësi sugrieþti - ni mo link BZD átrauk ti á psi chot ro pi niø vais tø sà ra ðà, reg la men tuo tos jø ið ra ðy mo tai syk lës [8]. Ta èiau iki ðiol trûks ta duo me nø apie re a lià si tu a ci jà Lie tu vo je: dël ko kiø skun dø ar bûk liø, kaip daþ nai ski ria mi ir kaip il gai yra ið ra - ðo mi ben zo dia ze pi nai. DAR BO TIKS LAS Psi chi kos svei ka tos pa slau gø var to to jø pa vyz dþiu nu sta ty - ti BZD vartojimo tendencijas Lietuvoje, t. y. iðsiaiðkinti, kokios srities specialistai, kokiu mastu, kiek ilgai ir kokiems simp to mams gy dy ti ski ria BZD. Taip pat no rë jo me ið si aið kin ti, kaip daþ nai at si ran da pri klau so my bës nuo BZD reið ki niø ir ko kie veiks niai le mia pri klau so my bës nuo BZD vys ty mà si. MEDÞIAGA IR METODAI Ty ri mas vyk dy tas Vil niaus uni ver si te to kli ni kø San ta rið - kiø kli ni kø Psi chiat ri jos sky riu je nuo 2010 m. rug pjû - èio 24 d. iki 2011 m. sau sio 13 d. Spe cia liai ðiam ty ri mui bu vo su da ry ta ano ni mi në struk tû ruo tos ap klau sos an ke ta, ku rio je á sky riø hos pi ta li - zuo tø pa cien tø pra ðy ta nu ro dy ti so cia li nius ir de mo gra - finius duomenis (lytis, amþius, tautybë, iðsilavinimas, uþ - si ë mi mas, ðei mi në pa dë tis), ar yra (bu vo) pik tnau dþiau ja - ma al ko ho liu, nar ko ti kais, ni ko ti nu, pa brauk ti var to ja mus ank sio li ti kus ar ba, jei jø në ra sà ra ðe, ára ðy ti jø pa va di ni mà (-us), pa ra ðy ti, kiek sa vai èiø ar më ne siø juos var to ja, dël ko kiø prie þas èiø koks spe cia lis tas juos sky rë ir koks spe - cialistas tæsià jø iðraðymà. Pri klau so my bës nuo BZD reið ki niams ið aið kin ti res - pon den tai bu vo pa pra ðy ti at sa ky ti á 7 klau si mus, su da ry tus remiantis Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir sta tis ti kos va do vo ket vir tos re dak ci jos (angl. Di ag nos tic and Sta tis ti cal Man ual, 4th revision, to liau DSM-IV) pri - klau so my bës 7 diag nos ti niais kri te ri jais. Pri klau so my bæ galima átarti, jei pacientas á 3 ar daugiau klausimø atsako teigiamai: 1. Ar jautëte poreiká padidinti skirtø tableèiø kie ká, kad pa siek tu më te no ri mà po vei ká? 2. Ar pa ti ria te vais to nu trau ki mui bû din gus simp to mus, jei jø ne pa var to - ja te? 3. Ar kar tais su var to ja te dau giau tab le èiø, nei nu ro - dy ta? 4. Ar jau èia te stip rø po rei ká su var to ti tab le tæ? 5. Ar su gaið ta te daug lai ko gau ti tab le tëms? 6. Ar vais tø var to ji - mas su ma þi no jû sø so cia li ná ak ty vu mà? 7. Ar var to ja te tab le tes, þi no da mi, kad jos ga li jums pa kenk ti? Ðis klau si - my nas pri klau so no mi na li niø ska liø ti pui, t. y. rei ka lau ja at sa ky mo taip ar ba ne. Duo me nys ana li zuo ti nau do jant SPSS v.16 pro gra mi ná paketà (angl. Sta tis ti cal Pack age for So cial Sci ence). Nu - sta ty ta no mi na li niø kin ta mø jø daþ nu mas ir pa grin di nës statistinës intervaliniø rodikliø charakteristikos: maþiausia ir di dþiau sia reikð mës, vi dur kiai, stan dar ti niai nuo kry piai (to liau SD). No mi na li niø ro dik liø pri klau so mu mas tik - rin tas chi kvad ra to ( 2 ) testu ir kontingencijos lentelëmis. Dviejø aritmetiniø vidurkiø skirtumo patikimumas tikrin - tas taikant Stjudento (t) kriterijø. Intervaliniø ir ranginiø áver èiø vi dur kiams pa ly gin ti BZD var to jan èiø, bet ne pri - klau so mø, var to jan èiø ir pri klau so mø bei ne var to jan èiø gru pë se nau do ta fak to ri në dis per si në ana li zë (ANOVA tes tas). Tam, kad bû tø ga li ma nu sta ty ti klau si my no vi di ná su de ri na mu mà ir pa ti ki mu mà, ap skai èiuo tas Cron ba ch o al fa ko e fi cien tas (0,713), ku ris bu vo di des nis, nei re ko - men duo ja mas 0,6 0,7. TYRIMO REZULTATAI Bendra tiriamøjø charakteristika Anketas uþpildyti praðyti visi tyrimo laikotarpiu á Psichiat - ri jos sky riø hos pi ta li zuo ti as me nys. At si sa kiu siø jø ar ba ne su ge bë ju siø jø uþ pil dy ti an ke tas bu vo 12. Daþ niau sios at si sa ky mo prie þas tys bu vo pras tas lie tu viø kal bos mo kë - jimas arba paþintiniø funkcijø deficitas. Ið viso iðdalinta 102 an ke tos. Su grá þo ir duo me nø ana li zei nau do tos 90 an - ke tø (at sa ko daþ nis 88,23 %). Tarp ti ria mø jø vy ra vo mo - teriðkos lyties, lietuviø tautybës ir vyresnio amþiaus asme - nys (1 len te lë). Tau ty bë ið to li mes niø skai èia vi mø pa ða lin - ta dël itin ma þo ne lie tu viø skai èiaus. La biau ið si la vi næ as me nys daþ niau bu vo jau nes ni (r = -0,507; p < 0,001) ir vy rið kos ly ties (r = -0,273; p = 0,009). Tuo tar pu am þius sie jo si ne tik su ið si la vi ni mu, bet ir su dau ge liu ki tø de mo gra finiø ro dik liø (ly ti mi, uþ im - tu mu, pik tnau dþia vi mu al ko ho liu ir rû ky mu). Vy rai bu vo ne tik labiau iðsilavinæ, bet ir jaunesni nei moterys (atitinka mai vi dur kis ± stan dar ti nis nuo kry pis (to liau vid. ± SD) 50,0 ± 18,274 ir 63,46 ± 14,986, p < 0,001). Jau - nes ni as me nys daþ niau pik tnau dþia vo al ko ho liu (r = 0,337; p = 0,001) ir rû kë nei vy res ni (r = 0,544; p < 0,001). Pik t - nau dþia vi mas al ko ho liu bû din gas vy rams (r = -0,211; p = 0,046), vie ni ðiems (r = -0,507; p < 0,001), pik tnau dþia - 104

Benzodiazepinø iðraðymo ir vartojimo tendencijos tarp pacientø, hospitalizuotø á Psichiatrijos skyriø 1 lentelë. Tiriamøjø pasiskirstymas pagal demografinius poþymius Biologiniai, socialiniai ir demografiniai veiksniai Skaièius % Lytis vyriðka 33 36,7 % moteriðka 57 63,3 % Ðeiminë padëtis vieniði (nevedæ, iðsiskyræ, naðliai) 48 53,3 % vedæ (vedæ, sugyventiniai) 42 46,7 % Tautybë lietuvis 80 88,9 % rusas 2 2,2 % lenkas 6 6,7 % kita 2 2,2 % Uþimtumas dirba 18 20,0 % bedarbis 10 11,1 % senatvës pensija 41 45,6 % invalidumas 21 23,3 % Amþiaus tarpsniai 20 42 m. 19 21,1 % 43 65 m. 30 33,3 % 66 89 m. 41 45,6 % Iðsilavinimas pradinis ir pagrindinis 24 26,7 % vidurinis ir spec. vidurinis 39 43,3 % aukðtasis 27 30,0 % Piktnaudþiaujama buvo (yra) alkoholiu 19 21,1 % narkotikais 2 2,2 % rûkymu 21 23,3 % Ið viso 90 100,0 % vu siems nar ko ti kais (r = 0,291; p = 0,005) ir rû kan tiems as - me nims (r = 0,551; p < 0,001). Rû ky mas taip pat la biau bû - din gas vy rams (r = 0,544; p < 0,001) ir anks èiau pik tnau - dþia vu siems nar ko ti kais as me nims (r = 0,273; p = 0,009), ta èiau rû ko riai tu rë jo ge res ná ið si la vi ni mà (r = -0,325; p = 0,002). Ank sio li ti kø ið ra ðy mo ir var to ji mo ten den ci jos Ið 90 res pon den tø 63 (60,0 %) nu ro dë, kad jie ðiuo me tu var to ja vais tà (-us) ið sà ra ðo (2 len te lë), ku ria me nu ro dy ti visi tiriamøjø vartoti vaistai nuo nerimo ir (ar) nemigos. Dau gu mà su da rë ben zo dia ze pi nai, taip pat pa cien tø bu vo pa mi në ti ne ben zo dia ze pi nø gru pës vais tai: zol pi de mas, zo pik lo nas ir bus pi ro nas. Daþ niau siai pir mà kar tà ank sio - litikus skirdavo ðeimos gydytojai arba psichiatrai (atitinka - mai 41,3 % ir 47,6 %), ta èiau dël il ges nio jø var to ji mo pa - cien tai daug daþ niau kreip da vo si á psi chiat rus ank sio li ti - kus ðei mos gy dy to jai tæ së jau tik 30,2 %, tuo tar pu kai psi - chiatrai 61,9 % tirtøjø. Daþniausiai skiriamas anksioliti - kas buvo diazepamas, po jo lorazepamas, bromazepamas, alprazolamas ir oksazepamas (2 lentelë). Dauguma skirtø vais tø bu vo pa na ðiai po pu lia rûs tarp ðei mos gy dy to jø ir psichiatrø, taèiau oksazepamà daug daþniau pirmà kartà sky rë ðei mos gy dy to jai (80 %, p = 0,002), tuo tar pu klo na - ze pa mà psi chiat rai (87,5 %, p = 0,002). Skun dus ar simp to mus, dël ku riø pa cien tams bu vo pa - skirti anksiolitikai, ávardijo patys pacientai, jø buvo labai daug. To dël juos su skirs të me á gru pes pa gal skun dø po bû dá (3 lentelë). Daþniausiai anksiolitikai buvo skiriami dël emo ci niø ne ri mo simp to mø, ne mi gos ir nuo tai kos su tri ki - mo. Ne re tas pa cien tas tu rë jo po ke le tà skun dø: vie nà skun - dà tu rë jo tik 20 (31,7 %) pa cien tø, tuo tar pu 2 24 (38,1 %), 3 13 (20,6 %), 4 6 (9,5 %). Daþ niau siai pa - cien tai skun dë si dël emo ci niø ne ri mo simp to mø ir mie go su tri ki mø, pa si reið kian èiø kar tu ar ba dar ir su ki tø gru piø simp to mais to kiø bu vo net 31 (49,2 %). Ank sio li ti kø var to ji mo truk më ma tuo ta më ne siais (vid. ± SD 57,27 ± 57,619). Ma þiau nei më ne sá ank sio li - ti kus var to jo tik vie nas (1,6 %) as muo, dar 14 (22,2 %) as - me nø juos var to jo nuo 1 iki 6 më ne siø, tuo tar pu dau giau kaip 12 më ne siø (me tus) ir il giau ank sio li ti kus var to jo li kæ 48 (76,19 %) pa cien tai. Pa cien tø, be per trau kos var to ju siø ank sio li ti kus 60 më ne siø (5 me tus), bu vo net 11 (17,5 %), 2 lentelë. Anksiolitikø vartojimas Anksiolitikai N (%) Alprazolamas Bromazepamas Buspironas Diazepamas Dikalio klorazepatas Klonazepamas Lorazepamas Medazepamas Nitrazepamas Oksazepamas Triazolamas Zolpidemas Zopiklonas 20 (31,7) 21 (33,3) 4 (6,3) 30 (47,6) 10 (15,9) 10 (15,9) 29 (46,0) 8 (12,7) 6 (9,5) 18 (28,6) 2 (3,2) 3 (4,8) 105

3 lentelë. Simptomai, dël kuriø buvo skirti anksiolitikai Simptomø grupë Simptomai N (%) Skausmai ðono skausmas, nugaros skausmas, krûtinës skausmas, kojø skausmas, galvos skausmas 9 (14,3) Miego sutrikimai nemiga, naktiniai koðmarai 40 (63,5) Emociniai nerimo simptomai verksmingumas, nenoras bendrauti, uþdarumas, sàþinës grauþatis, padidëjæs jautrumas, nervingumas, nerimas, nepilnavertiðkumo jausmas, irzlumas, iðsiblaðkymas, sunku susikoncentruoti, jauèiasi kaip ne savas, dirglumas, baimë 42 (66,7) Somatiniai nerimo simptomai rankø ir kojø tirpimas, neramios kojos, dega kûnas, drebulys, galvos svaigimas 12 (19,0) Organiniai simptomai sutrikusi koordinacija, sutrikusi orientacija, po insulto 6 (9,5) Vegetaciniai simptomai AKS ðokinëjimas, tachikardija 3 (4,8) Nuotaikos sutrikimo simptomai nuotaikø kaita, liûdesys, neigiamos mintys, bloga nuotaika, apatija 13 (20,6) Asteniniai simptomai bendras silpnumas, akiø nuovargis 3 (4,8) Kiti epilepsija, sunku judëti ar vaikðèioti, po saulës smûgio, blogas apetitas, menopauzë 24 më ne sius (2 me tus) 6 (9,5 %). Il giau sias var to ji mo pe - ri odas tru ko 240 më ne siø (20 me tø), to kiø pa cien tø bu vo 3 (4,8 %). Dar 8 (12,7 %) pa cien tai var to jo ðiuos vais tus dau giau nei 120 më ne siø (10 me tø). Pri klau so my bë nuo ank sio li ti kø Di dþiau sias ska lës ba lø skai èius ga lë jo bû ti 7, ta èiau su rin - ku siø 6 ir 7 ba lus ne bu vo (4 len te lë). Ið 63 var to ju siø jø ank - sio li ti kus net 28 (44,4 %) su rin ko 3 ar dau giau ba lø, kas ro - dy tø ðiø as me nø pri klau so my bës ten den ci jas. Ðie 28 as me - nys su da ro 31,1 % vi sø ðio je stu di jo je da ly va vu siø ti ria mø - jø. Tai gi 31,1 % yra ðios stu di jos pri klau so my bës nuo BZD daþnis. As me nys, pra ne ðæ apie pri klau so my bës ten den ci jas, daþ niau bu vo lin kæ var to ti klo na ze pa mà (t. y. pri klau so mi bu vo net 7 ið 10 var to ju siø jø (70 %), p = 0,076), lo ra ze pa - mà (18 ið 29 (62,1 %), p = 0,009), ok sa ze pa mà (12 ið 18 (66,7 %), p = 0,025 ir zol pi de mà (6 ið 7 (85,7 %), p = 0,02). Ma tyt, dël ma þo ti ria mø jø skai èiaus në vie nas ið de mo - gra finiø ro dik liø ne bu vo su si jæs su pri klau so my be nuo BZD. Taip pat pri klau so my bës ið si vys ty mas ne pri klau së nuo skun dø po bû dþio, skai èiaus ir vais tø var to ji mo truk - mës (p > 0,05). RE ZUL TA TØ AP TA RI MAS Po þiû ris á ben zo dia ze pi ni niø ank sio li ti kø ir hip no ti kø var - tojimà iðlieka kontroversiðkas: jis skiriasi tiek tarp skirtin - gø spe cia lis tø, tiek skir tin go se ða ly se. Ten den ci ja yra ta, kad ða ly se, ku rios ne pa ty rë ryð kes niø eko no mi niø ka tak - liz mø, ku riø svei ka tos po li ti ka ga lë jo bû ti vyk do ma nuo - sekliai, BZD vartojimas ir piktnaudþiavimas jais yra nedide lis ati tin ka mai iki 5 ir 0,5 % [1]. Ðio se ða ly se daþ niau fik suo ja mas pro ble mi niø po pu lia ci jø (al ko ho li kø, nar ko - ma nø ir ki to mis pri klau so my bë mis ser gan èiø as me nø) pik tnau dþia vi mas psi chot ro pi niais vais tais, á ku riuos áei na ir BZD. Ðtai JAV au to riai, áver ti næ de ðim ties me tø (nuo 1995 iki 2005 m.) sta tis ti nius duo me nis, pa ste bë jo, kad 4 lentelë. Atsakymai á 7 klausimus Klausimyno ávertis N (%) 0 1 2 3 4 5 16 (25,4) 12 (19,0) 12(19,0) 9 (14,3) psi chot ro pi kø var to ji mas ne dël me di ci ni niø prie þas èiø (to ly gu pik tnau dþia vi mui) pa di dë jo nuo 2,9 iki 6,2 % [9]. Pa na ðûs skai èiai fik suo ti Da ni jo je pri klau so mø nuo BZD as me nø ben dro je po pu lia ci jo je yra apie 2 % [10]. Tarp aukð tos eko no mi nës ge ro vës ða liø dau giau sia BZD var to - jan èiø jø nu sta ty ta Pran cû zi jo je apie 15 % [7]. Mû sø stu di ja pa ro dë, kad BZD var to ji mas tarp psi chi - kos svei ka tos var to to jø yra itin di de lis net 60 %. Ti kë ti - nos pri klau so my bës mas tai taip pat ver èia su ne rim ti 31,1 % ti ria mø jø (44,4 % var to ju siø jø), re mian tis DSM-IV kri te ri jais, tu rë tø bû ti diag no zuo ta pri klau so my bë nuo BZD. At si þvel giant á tai, kad 41,3 % psi chi kos svei ka tos pa slau gø var to to jams BZD pir mà kar tà ið ra ðë ðei mos gy - dy to jai, ir 30,2 % jø BZD tæ sia to liau, taip pat ið ra ðant ðei - mos gy dy to jams, ti kë ti na, kad BZD var to ji mas ben dro je po pu lia ci jo je taip pat bû tø ga na di de lis. Sa vo re zul ta tu ga li me ly gin tis ne bent su be si vys tan èio - mis treèiojo pasaulio ðalimis. Pvz., Èilëje 1995 metais BZD var to ji mo daþ nu mas ben dro je po pu lia ci jo je bu vo 31,4 %, ta èiau pri klau so my bës nuo BZD skai èius bu vo daug ma þes nis tik 3,3 % [11]. Pa kis ta no moks li nin kø duo me ni mis (2007 2008 m.), dau giau nei 80 % pa cien tø þi no jo apie BZD eg zis ta vi mà, tuo tar pu 30,4 % var to jo juos kaþ ku ria me sa vo gy ve ni mo eta pe, ið jø 42,4 % var to jo juos il giau nei me tus. Dar di des nis BZD var to ji mas bu vo nustatytas tarp psichiatrijos ambulatoriniø pacientø: net 45 %, ið jø 73 % var to jo BZD il giau nei 4 sa vai tes [12]. Daþ niau siai BZD ið ra ðy da vo gy dy to jai (ðei mos ar ba spe - cia lis tai, taip pat psi chiat rai), ta èiau tik 36,5 % pa cien tø bu - 106

Benzodiazepinø iðraðymo ir vartojimo tendencijos tarp pacientø, hospitalizuotø á Psichiatrijos skyriø vo áspëti apie ilgalaikio vartojimo sukeliamà pripratimo ri - zi kà. Moks li nin kai da ro ið va dà, kad leng vas vais tø pri ei na - mu mas, pa kar to ti nis jø ið ra ðy mas, ga li my bë jø ási gy ti be re cep to ro do aið kià pro ble mà, á ku rià svei ka tos prie þiû ros specialistai turëtø atkreipti dëmesá [13]. Mûsø studijos rezultatus galëtume paaiðkinti keliomis prieþastimis. Pirma ta, kad Lietuvoje medikai per maþai þino apie BZD il ga lai kio var to ji mo pa vo jus ir ne per spë ja apie tai pa cien tø. Ir mes to kie ne vie nin te liai. Ðtai Da ka re (Se ne ga las), ap klau sus gy dy to jus dël BZD ið ra ðy mo in di - ka ci jø, pa aið kë jo, kad net 10 % gy dy to jø ne þi no jo, kad BZD ga li ma skir ti tik tam tik rà lai kà. Ádo mu tai, kad ðio ty - ri mo me tu bu vo ap klaus ti gy dy to jai, dir ban tys uni ver si te - tinëse sveikatos prieþiûros ástaigose, ir jie visi reguliariai to bu lin da vo sa vo þi nias [14]. An tra prie þas tis ga lë tø bû ti ta, kad Lie tu vo je pri klau so - my bë nuo BZD su vo kia ma ki taip nei ápras ta. Ið tik rø jø pri - klau so my bës nuo BZD diag nos ti ka yra kon tro ver sið ka vien jau dël to, kad spe cia lis tai bet ko kiai pri klau so my bei nu sa ky ti tu ri 2 þo dþius (ad dic tion ir de pend ence). Ad dic - tion reikð tø sun kià pri klau so my bæ, ku ri yra pir mi në, lë ti në, neu ro bio lo gi në li ga, ku rios ma ni fes ta ci jà nu le mia ge ne ti - niai, psi cho so cia li niai ir ap lin kos veiks niai, ku ri be veik vi - sada lydima specifiniø elgesio sutrikimø, áskaitant priklauso my bæ su ke lian èios me dþia gos var to ji mo kon tro lës sun - ku mus, kom pul sy vø var to ji mà ir var to ji mo tæ si mà net esant aki vaiz dþiam svei ka tos þa lo ji mui, tuo tar pu de pend - ence yra adap ta ci jos bûk lë, ku ri ma ni fes tuo ja kaip vais tui spe ci fið kas nu trau ki mo sin dro mas, at si ran dan tis dël stai - gaus nu trau ki mo ar ba per grei to vais to do zës su ma þi ni mo, taip pat sky rus an ta go nis tø, bet pa pras tai ne ly di mas ryð - kes niø el ge sio su tri ki mø ar ki tø psi cho so cia li niø pa sek miø [15]. Tai gi, pri im da mi kaip pri klau so my bës pa grin dà ter mi - nà ad dic tion, tu rë tu me ieð ko ti pri klau so mø nuo BZD þmo - niø tarp al ko ho li kø ir nar ko ma nø, ku riems jau iki tol bû na ið si vys tæ el ge sio ir as me ny bës po ky èiai, be to, jie ir BZD vartoja ekscesyviai ir didelëmis dozëmis. Taèiau vis dau - giau pa sau lio me di kø ne be spe ku liuo ja ðiais ter mi nais sa vo hi po te zëms pa grás ti, o pri pa þás ta, kad pri klau so my bë nuo BZD yra ki to kia, kad pri klau so mi nuo BZD þmo nës ga lë tø bû ti skirs to mi á dvi gru pes eks ce sy vius var to to jus (ad - dicted), ku rie pra dë jo ar pra de da var to ti BZD ne dël me di - ci ni niø prie þas èiø ar ba pa keis da mi ðiais ki tas pri klau so - my bæ su ke lian èias me dþia gas (al ko ho lá, nar ko ti kus), ir jat ro ge ni nius var to to jus, ku riems BZD bu vo ið ra ðy ti ir tæsiami dël medicininiø prieþasèiø. Ðie asmenys nepasiþymi ekscesyviu BZD vartojimu ar BZD ieðkojimu (drug seek ing be hav iour). Tai gi, esant to kiai ðvel niai pri klau - so my bei, ne ky la ryð kes niø so cia li niø pa sek miø, ta èiau vys to si svei ka tos po ky èiai, pa na ðiai kaip tai bû na su pri - klau so my be nuo ni ko ti no [16]. Pa sau lio moks li nin kai da - bar ke lia pro ble mà, kad vy res ni þmo nës, ser gan tys so ma ti - në mis li go mis, yra la bai pa þei dþia mi ðia pras me, o jø pri - klau so my bë nuo psi chot ro pi niø me dþia gø yra vis dar ne vi - siðkai ávertinama [17]. Gal bût bû tent dël ðio ne aið ku mo ir ne ryð ku mo pri klau - so my bë nuo BZD yra daþ nai ne diag no zuo ja ma. Pa pras tai pa cien tai krei pia si dël ne ri mo simp to mø, dël dep re si jos, dar dël ki to kiø da ly kø, o apie BZD var to ji mà nu ty li ar ba jo ne su reikð mi na. Ma tyt, dël ðios prie þas ties pri klau so my bë nuo BZD Lie tu vo je diag no zuo ja ma tik ne di de lei da liai pa - cien tø, tuo tar pu, kai, mû sø ap klau sos duo me ni mis, DSM-IV pri klau so my bës nuo BZD kri te ri jus ati ti ko 44,4 % juos var to ju siø jø [18]. IÐVADOS BZD var to ji mo ir pri klau so my bës nuo BZD ro dik liai tarp psi chi kos svei ka tos var to to jø yra la bai aukð ti. No rint uþ - kirs ti ke lià pri klau so my bei nuo BZD vys ty tis, rei kia ne tik grieþtinti vaistø iðraðymo taisykles, bet ir bûtina taip pat ðviesti medikus ir informuoti pacientus dël potencialiø ilga lai kio BZD var to ji mo pa vo jø. Gauta: Priimta spaudai: 2011 03 14 2011 05 07 Literatûra 1. Piper AJr. Ad dic tion to benzodiazepines how com mon? Arch Fam Med 1995; 11: 964 70. 2. DuPont R. Abuse of benzodiazepines: the prob lems and the so lu tions. Am J Drug Al co hol Abuse 1988; 14: 1 69. 3. Pat ten SB, Wil liams JV, Lavorata DH, et al. Pharmacoepide - miology of benzo diaz epine and sed a tive-hyp notic use in Ca - na dian gen eral pop u la tion co hort dur ing 12 years of fol lowup. Can J Psy chi a try 2010; 55: 792 9. 4. Ribeiro CS, Azevedo RC, Silva VF, et al. Chronic use of di - az e pam in pri mary healthcare cen ters: user pro file and us age pat tern. San Paulo Med J 2007; 125: 270 4. 5. Hi dalgo RB, Sheehan DV. Benzodiazepines risk, abuse, and de pend ence: a tsu nami in a tea cup. Psy chi a try (Edgmont) 2009; 12: 13 5. 6. Hertz JA, Knight JR. Pre scrip tion drug mis use: a grow ing na - tional prob lem. Adolesc Med Clin 2006; 17(3): 751 69. 7. Pellissolo A, Maniere F, Boutges B, et al. Anx i ety and de - pres sive dis or ders in 4,425 long term benzo diaz epine us ers in gen eral prac tice. Ar ti cle in French. Encephale 2007; 33: 32 8. Ab stract. 8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakymas Dël vaistø receptø raðymo ir vaistø iðdavimo (pardavimo). 2002 m. kovo 8 d. Nr. 112, Vilnius. 9. Manchikanti L. Na tional drug contol pol icy and pre scrip tion drug abuse: facts and falacies. Pain Phy si cian 2007; 10: 399 424. 10. Jørgensen VR. An ap proach to re duce benzo diaz epine and cyclopyrrolone use in gen eral prac tice: a study based on a Dan ish pop u la tion. CNS Drugs 2007; 21: 947 55. 11. Busto UE, Ruiz I, Busto M, et al. Benzo diaz epine use in Chile: im pact of avail abil ity on use, abuse, and de pend ence. J Clin Psychopharmacol 1996; 16: 363 72. 12. Ahmer S, Salamat S, Khan RA, et al. Pat tern of benzo diaz - epine use in psy chi at ric out pa tients in Pa ki stan: a cross-sec - tional sur vey. Clin Pract Epidemiol Ment Health 2009; 5: 9. 13. Raoof M, Nawaz H, Nusrat R, et al. Aware ness and use of Benzodiazepines in healthy vol un teers and am bu la tory pa - 107

tients vis it ing a ter tiary care hos pi tal: a cross sec tional sur - vey. PloS One 2008; 3: e1804. 14. Dièye AM, Sylla M, Ndiaye A, et al. Benzodiazepines pre - scrip tion in Dakar: a study about pre scrib ing hab its and knowl edge in gen eral prac ti tio ners, neu rol o gists and psychi - a trists. Fundam Clin Pharmacol 2006; 20: 235 8. 15. Fainsinger RL, Thai V, Frank G, et al. What s in a word? Ad - dic tion ver sus de pend ence in DSM-V. Am J Psy chi a try 2006; 163: 2014. 16. Heberlein A, Bleich S, Kornhuber J, et al. Benzodiazepin- Abhängigkeit: Ursachen und Behandlungsmöglichkeiten. Fortschr Neurol Psychiat 2009; 77: 7 15. 17. Voyer P, Préville M, Co hen D, et al. The prev a lence of benzo diaz epine de pend ence among com mu nity-dwell ing older adult us ers in Que bec ac cord ing to typ i cal and atyp i cal cri te ria. Can J Ag ing 2010; 29: 205 13. 18. Valstybinis psichikos sveikatos centras. 2005 2009 m. psi - chi kos ir elgesio sutrikimø, vartojant narkotines medþiagas (F11-F19), atvejø skaièiaus metø gale pasiskirstymas pagal nar ko ti niø medþiagø grupes www.vpsc.lt/pl_statistika.htm (perþiûrëta 2011 m. vasario 27 d.). TRENDS IN BENZODIAZEPINE PRESCRIPTION AND USE AMONG THE PA TIENTS HOS PI TA LISED TO THE PSYCHIATRY DEPARTMENT Summary Ob jec tive. The study aims to es tab lish benzo diaz epine (BZD) use trends in Lith u a nia in men tal pa tients i.e. to find out what spe - cial ists, to what ex tent, how long and what symp toms treat with BZD. The study also aims at un der stand ing the fre quency of BZD dependence and the factors that influence the development of BZD dependence. Methods. Some 90 pa tients who were hos pi ta lised at Vilnius University Hospital, the Department of Psychiatry, from August 24, 2010 till Jan u ary 13, 2011 (re sponse rate 88.23%) were in ter - viewed. With the aim to un der stand the BZD de pend ence 7 de - pend ence di ag nos tic cri te ria from the scale of Di ag nos tic and Sta tis ti cal Man ual, 4th re vi sion, (here in af ter re ferred to as DSM-IV) established by the US Psychiatry Association were ap - plied. Cronbach alfa was used to es tab lish the in ter nal va lid ity of the scale. Re sults. The fre quency of BZD used among men tal health pa - tients was 60% (63 of 90, whereas the likely BZD de pend ence was es tab lished among the 23 (31.1%) of the re spon dents (44.4% of the us ers). Not a sin gle ex ces sive BZD user was es tab lished. Benzo diazepines were first pre scribed by the fam ily doc tors to 41.3% of men tal pa tients, by psy chi a trists to 47.6% of men tal pa - tients. Most of ten anxio lyt ics were pre scribed due to emo tional anx i ety symp toms, in som nia or mood dis or ders. The most pop u - lar anxio lyt ic was di az e pam. Only one per son (1.6%) took anxio - lyt ics for less than a month, whereas as much as 48 (76.19%) of the pa tients took them for more than 12 months or lon ger. The lon gest use pe riod was 240 months (20 years) in 3 (4,8%) pa - tients. De pend ent per sons were more in clined to take clona ze - pam, oxazepam and zolpidem. Not a sin gle pa tient de mo graphic in di ca tor was re lated to the de pend ence on BZD. The de vel op - ment of de pend ence was also not re lated to the na ture or num ber of com plaints, as well as the du ra tion of drug us age. Con clu sions. The use and BZD de pend ence in di ca tors among the men tal health care con sum ers are very high. It is par a - mount to ed u cate the med i cal care pro viders and raise aware ness among the pa tients on the po ten tial long-term dan ger of BZD us - age. Keywords: anxio lyt ics, benzodiazepines, use, de pend ence, abuse mental disorders. 108