2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

Transkriptas

1 / šeštadieni / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI JAM PRIREIKIA JŪSŲ DĖMESIO! VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Laikrašti leidžiama nuo 1945 metų. Vil kai jau įi u ko į kai mo gy ven to jų šu ni Eg lė MI ČIU LIE NĖ Kad vil kai ka met pa pjauna vi dau giau gy vu lių, mū ų kraš tuo e jau nebe nau jie na. Ta čiau šio a vai tė pra džio je ne jaukio ži nio u lau kė me iš Bart nin kų e niū ni jo: Grajau kų kai mo gy ven to jai vil ku kal ti na pa pjo vu net aš tuo ni šu ni. Lau kuo e gy vu lių nė ra Bart nin kų e niū nė Vio le ta Rau li nai tie nė pa a ko jo, jog vil kai e niū ni jo kai muo e jau pa pjo vę ne vie ną ver šį ar avį, bet kad pultų šu ni to dar ne bu vę. Šį kart per po rą a vai čių pilkie ji Gra jau kų kai me pa pjo vė net ke tu rių gy ven to jų šu ni tiek pri riš tu, tiek pa lai du. Se niū nijo duo me ni mi, gy ven to jai nete ko aš tuo nių ke tur ko jų. Pa ak e niū nė, šiuo me tu lau kuo e pri riš tų gy vu lių nė ra, tad vil kai ėmė pul ti šu ni. Be je, to kių at ve jų Lie tu vo je bu vę jau ne vie na. Gra jau kų kai ma ne di de li, jį u da ro ke le ta vie na nuo ki to ato kiau įi kū ru ių vien kie mių. Di de lių miš kų ar ti kai mo nėra, bet gauu krū my nų, pel ky nų. AKTUALIA TEMA S Ona Fe ren ie nė e niū nei Vio le tai Rau li nai tie nei guo dė i, jog šeš ta die nio va ka re prie šune lio bū do ra do tik gran di nę ir kai lio li ku čiu. Vil kai u dra kė ir du jo bro lio Min dau go Ski lin ke vi čiau au gin ti niu. Autorė nuo tr. Vil kų pa mu tik rai yra, ir pro ble mų jie pri da ro. Jei jau die ną žmo nė ma to prabė gan čiu tri vil ku tai šį tą reiš kia. Juk vil ka at ar gu žvė ri. O kaip nuo jų api gin ti ne ži no me, kal bė jo V. Rau li nai tienė. Sa kiau žmo nėm, kad dėl pa pjau tų šu nų u ra šy tų pra šy mu, ir juo per duo ime Sa vi val dy bė ad mi nit ra ci jo Že mė ūkio ky riui. Ži no ma, šuny ne ver šiai ar avy, už juo kom pen a ci jų nie ka ne mokė. Bet in for ma ci ją vi tiek rei kia u rinkti, kad į šią pro ble mą bū tų at kreip ta kuo dau giau dė me io. Nukelta į 2 p. Vieni trei ką pradeda, kiti baigia TRUMPAI PE TI CI JOS Sa vi val dy bė ta ry ba pa tvir ti no nau ją Pe ti ci jų ko mi i jo u dė tį. Da bar ši ko mii ja u da ry ta iš pen kių na rių (bu vo iš tri jų). Jai pri klau o try Ta ry bo na riai: Ed mun da Ža ly (ko mi i jo pir mi ninka), Al gir da Pi li pa vi čiu ir Ra mū na Puo džiū na, taip pat Sa vi val dy bė admi nit ra ci jo Ju ri di nio ky riau vy riauia i pe cia li ta Arū na Sa ka lau ka bei vi uo me nė at to va vil ka viš kie ti Jo na Zin ke vi čiu. Ši nuo la ti nė ko mi i ja pren džia krei pi mo i į Sa vi val dy bę pri pa ži ni mo pe ti ci ja klau i mą, nag ri nė ja pe ti ci jo e iš dė ty tu rei ka la vi mu, pa tei kia iš vada. PRA ŠY MAS Vil ka viš kio kraš to mu zie ju ren gia pa ro dą, at pin din čią Vil ka viš kio ra jono bu vu ių dva rų kul tū rą. Lie tu vo mu zie jų ao cia ci ja 2016 me tu ki ria Lie tu vo dva rų ir juo e u kaup tų ver tybių po pu lia ri ni mui. To dėl pra šo ma gyven to jų pa gal bo: gal būt ka nor dar yra iš au go ję daik tų, nuo trau kų ar ki tų ver ty bių iš bu vu ių dva rų o dy bų, ean čių mū ų ra jo ne, ir ga lė tų pa kolin ti ren gia mai pa ro dai. In for ma ci ja tei kia ma tel. (8 342) PRE KIAU TO JAMS Ba lan džio 9 d. Vil ka viš ky je, aikš te lė je prie Vil ka to pre ky bo cent ro, vyk tra di ci nė pa va a rio mu gė. Vi i, no rinty mu gė je pre kiau ti o di nu kai, gė lių dai gai, įvai riai dir bi niai, mai to gami niai, jau da bar pra šo mi re git ruoti te le fo nu (8 342) And riu GRY GE LAI TIS Pir ma die nį Vil ka viš kio Ąžuolo pro gim na zi jo je tu rė tų prai dė ti mo ky to jų trei ka. Nor Vy riau y bė bei da li mo ky to jų pro fe i nių ą jun gų pa ga liau u i ta rė ir ša ly je vyk tan ty pe da go gų trei kai bu at šaukti, ta čiau vie nin te lė Lie tu vo švie ti mo dar buo to jų pro fe i nė ą jun ga ne u tin ka u Vy riau ybė iū ly mai ir ke ti na to liau tę ti ne ter mi nuo tą trei ką. Šiai or ga ni za ci jai pri klau o ir vil kaviš kie čiai. Šian dien ap i prę Iš vi o prie trei ko ša ly je vienu ar kitu metu pri i dė jo dau giau nei 230 ug dy mo įtai gų. Ša lie pe da go gai iš a kė ne ma žai rei ka la vi mų. Pag rin di ni iš jų nuo rug ė jo 1 d. atly gi ni mu 5 pro c. pa di din ti vi iem mo kyto jam, o at ly gi ni mų koe fi cien tų žirk le pa nai kin ti nuo 2017 m. au io 1 d. Šiem rei ka la vi mam įgy ven din ti rei kė tų maždaug 12,8 mln. eu rų. Il gai už i tę u io e de ry bo e u Vy riauy bė at to vai, at ro do, bu vo priim ta komp ro mi a. Mo ky to jų at ly gi ni mų di dini mui nuo 2016 m. rug ė jo 1 d. Vy riau ybė įi pa rei go jo ra ti pa pil do mu 8 mln. eu rų. Su šiuo pa iū ly mu u ti ko ir trei ką ša ly je nu trauk ti įi pa rei go jo ke tu rių švieti mo pro fe i nių ą jun gų va do vai. Vie ninte lė Lie tu vo švie ti mo dar buo to jų pro fe inė ą jun ga (LŠDPS) šį u i ta ri mą ver ti na nei gia mai ir atei nan čią a vai tę ža da tę ti ne ter mi nuo tą trei ką. Šiai pro fe i nei ą jun gai pri klau o daugiau nei 40 treikuojančių švie ti mo įtaigų. Vil ka viš kio Ąžuo lo pro gim na zi jo pe da go gų pro fe i nė ą jun ga taip pat šio organizacijo dali. Pa ak LŠDPS pir mi nin ko And riau Navic ko, 8 mln. eu rų jo kių švie ti mo pro blemų neišp rę, gal būt tik šiek tiek amor tizuo dėl vai kų ma žė ji mo pro gno zuo ja mą mo ky to jų at ly gi ni mų kri ti mą. Be to, juo pa pik ti no tai, kad, pa i ra šant u i ta ri mą tarp Vy riau y bė at to vų bei pro fe i nių ąjun gų, LŠDPS na riai į ga lu ti nį u i ti ki mą net ne bu vo pa kvie ti. A. Na vic ka tei gė, jog šian dien bu galu ti nai nu prę ta, ar LŠDPS na riai to liau tę ne ter mi nuo tą trei ką. Nukelta į 3 p. Užk. 836 Užk. 885

2 2 Švę i me Lie tu vo ne prik lau o my bė at kū ri mo die ną Vir ba lie čiai kvie čia mi į du Lie tuvo ne prik lau o my bė at kū ri mo die nai kir tu ren gi niu. Ko vo 10 d., 13 val., Vir ba lio pa grin di nė mo kyk lo mo ki niai kul tū ro namuo e ruo šia kon cer tą Vi i me tu ri me Lie tu vą. Ko vo 11 d., 10 val., Šv. ar kan ge lo My ko lo baž ny čio je bu au ko ja mo šv. Mi šio, 11 val. vyk šven ti ni bė gi ma Vir ba liada Da ly viai bu re git ruo jami tar to vie to je prie kul tū ro namų nuo val. Star to mo ke ti 1 3 Eur. Šven ti nio bė gi mo tik la u rink ti ir paau ko ti lė šų vir ba liečiam vai kam, ku rie va a rą vyk į Pa au lio jau ni mo die na Kro ku voje (Len ki ja). Bė gi mo nuo ta tai ir iš a me nė in for ma ci ja fa ce book. com/virbaliokn/. Ko vo 10 d., 12 val., Gra žiš kių bendruo me nė na muo e vyk ren gi ny Ea me liu di nin kai. Kon cer tuo kai mo ka pe la Alk nė. Ko vo 10 d., val., Ku dir ko Nau mie ty je, Vin co Ku dir ko gimna zi jo je, per Ko vo 11-ajai kir tą rengi nį bu pa kelb ti ir ap do va no ti Lietu vo mo ki nių at vi ru ko ir pla ka to kon kur o Ko vo 11-oji nu ga lė to jai. Veik pie ši nių pa ro da. Or ga ni za toriai kvie čia ap i lan ky ti. Vil ka viš kie čiai ko vo 11 d., 12 val., rink i į šv. Mi šia ka ted ro je, 13 val. į šven ti nį ren gi nį Prie bal to ta lo Lie tu va kul tū ro cent re. Pa je vo ny je ko vo 11 d., 12 val., šv. Mi šio Šv. Jo no Krikš ty to jo baž ny čioje, val., šven ti ni kon cer ta Dai nuo kim Lie tu vai. Kon cer tuo Ar vy da Vil čin ka. Viš ty čio žmo nė į kul tū ro na mu rink i ko vo 11 d., 12 val. Nuo tai kingą kon cer tą jiem do va no 15 me tų ju bi lie jų šie met šven čian ti Ky bar tų kul tū ro cent ro liau diš ko mu zi ko ka pe la Že my na. Ky bar tų kul tū ro cent re kon cer ta Ša li ta Lie tu va va di na vyk ko vo 11 d., 17 val. Kon cer tuo pučia mų jų int ru men tų or ket ra Ky bar tai. Ūki nin ko die no je dė me y Vil kai jau įi u ko į kai mo gy ven to jų šu ni Savo temą galite paiūlyti pakambinę tel. (8 342) au ga li nin ky tei bei gy vu li nin ky tei And riu GRY GE LAI TIS Vil ka viš kio kul tū ro cent re įvy ko tra di ci nė ra jo no Sa vi valdy bė ad mi nit ra ci jo Že mė ūkio ky riau pe cia li tų or ga ni zuo ta Ūki nin ko die na. Gau iai u i rin ku iem ra jono žem dir biam pra ne ši mu kai tė Že mė ūkio mi ni te rijo, Na cio na li nė mo kė ji mo agen tū ro bei ki tų in ti tu ci jų pe cia li tai. Pa ra ma ma žė ja Svei kin da ma u i rin ku iuo iu Sa vi val dy bė ad mi nit ra ci jo di rek toriu Vi ta Ga vė na ap gai le ta vo, kad i tua ci ja že mė ūkio ek to riu je nepa vy dė ti na, ta čiau iš reiš kė vil tį, jog tai ne i tę am ži nai. Anot di rek to riau, dau giau iai rū pe čių ke lia cuk ri nių S run ke lių au gin to jų bei pie no ga min tojų pro ble mo. Tie a, ne itin ge ri lai kai lau kia ir rap ų bei ja vų au gin to jų, ne šią žie mą mū ų ra jo ne iš ša lo di džiu liai pa ė lių plo tai. Dau giau iai u i rin ku ių jų dė me io ulau kė Že mė ūkio mi ni te ri jo Iš mo kų už plo tu ky riau ve dė jo An ta no Kar bau ko pa kai ta apie tai, kaip mak i ma liai pa inau do ti vi a Eu ro po Są jun go tei kia ma tie io gi nių iš mo kų pa ra ma. Ne ma že nį u i do mė ji mą kė lė ir Kai mo plėt ro de parta men to di rek to riau pa va duo to jo Min daugo Pa lio nio pra ne ši ma apie Kai mo plėt ro pro gra mą. Abu pe cia li tai pa pa a ko jo, ko kio nau jo vė tei kiant pa raiš ka lau kia šiai me tai, paaiškino, ka ga li pa i nau do ti pa ra mo mi. M. Pa lio ni ap gai le ta vo, jog m. ES fi nan i niu lai ko tar piu, pa ly gin ti u ank te niuo ju, pro jek tam parem ti kir ta net 14 pro c. ma žiau lė šų. Kreipdamai į rajono žemdirbiu, Savivaldybė adminitracijo direktoriu Vita Gavėna apgailetavo, kad ituacija žemė ūkyje nepavydėtina. Au to riau nuo tr. Pra šė ap i prę ti Ūki nin ko die no je vie šė ju i Že mė ūkio pa ra mo de par ta men to vy riau io ji pe ciali tė A ta Lie pie nė pa i džiau gė, kad pa tarai iai me tai Vil ka viš kio ra jo no ūki ninkai dek la ruo da mi plo tu da ro vi ma žiau klai dų, o pa raiš ka tik ri nan ty pe cia li tai ran da vi ma žiau nea ti ti ki mų. Spe cia li tė a kė, jog per nai Vil ka viš kio ra jo ne bu vo dek la ruo to 4047 pa raiš ko tie io gi nėm ir ža li ni mo iš mo kom gau ti. Kol ka iš mo kų dar ne ga vo 59 ra jo no ūki nin kai. A. Lie pienė pa lin kė jo, kad šiai me tai dek la ruo dami a vo plo tu žem dir biai dar at a kin giau pil dy tų do ku men tu ir pa i teng tų iš veng ti bet ko kių nea ti ti ki mų. Su ra jo no ūki nin kai bend ra vu i Že mė ūkio ga my bo ir mai to pra mo nė de par tamen to Gy vu li nin ky tė ky riau vy riau io ji pe cia li tė Alek and ra Voi ce chov ka in forma vo, jog nuo 2019 m. ES ša ly e įi ga lio ava no riš ka pri va lo ma gal vi jų elekt ro ni ni ženk li ni ma. Iš pra džių dau ge li ne up ra to, ka tai yra, ta čiau vieš nia u ku bo paaiš kinti šią for mu luo tę. Gal ir kei tai kam ba ą vo ka a vano riš kai pri va lo ma, ta čiau čia ne klaida. Elekt ro ni ni ženk li ni ma tai gy vū nų ženk li ni ma, ku rio me tu vie na įa ga įe ga ma į au į ir yra ma to ma, o ki ta ne ma to ma mik ro che ma gy vu lio au yje. Vi o ES na rė iki 2019 m. pri va lo ap iprę ti, ar jom rei kia šio nau jo vė, ar ne. Nie ka ne bu ver čia ma ja pa i nau do ti, tačiau jei ša lie vi du je bu nu prę ta, jog to rei kia, šį ženk li ni mą pri va lė nau do ti vi i to val ty bė ūki nin kai. Lie tu va kol ka laiko i to nuo mo nė, kad jo ne rei kia. Di die ji ūki nin kai lyg ir no rė tų, o ma žie iem tai atrodo per bran gu, a kė A. Voi ce chovka. Ji Vil ka viš kio kraš to žem dir bių prašė ge rai pa gal vo ti apie šią nau jo vę. Jei gu jie nu prę, kad to rei kia, apie tai tu rė tų in for muo ti vi a ao cia ci ja, ku riom ūkinin kai pri klau o. Nukelta į 4 p. Atkelta iš 1 p. Ma tė tik še šė lį Da bar aš ir pa ti bi jau išei ti į kie mą ei na me abu u vy ru. Ank ti ry te, kol nepraš vi tę, išė ju i į lau ką pir miau ia kie mą ap i švie čiu pro žek to riu mi. Man pa čiai baiu, o ką kal bė ti apie vai ku? Jie juk ry te tu ri va žiuo ti į mo kyk lą, tad pė ti il gą ga lą ei na iki pa grin di nio ke lio. Ir va a rą va karai po lau ką lak ty. Ma no ma žiau ia jai tik tre ji me tu kai, tai kaip ją į kie mą išlei ti? Kaip gy vu liu rei kė į lau ku iš veti? bai ė jo i Gra jau kų kai mo gy ven to ja Ona Fe ren ie nė. Šį a vait ga lį iš jo kie mo vil kai iš ne šė du jau nu šu ne liu. Abu bu vo pri riš ti, paak šei mi nin kė, kiek lai viau, kad ne veržtų ant kak li. Mo te ri pa a ko jo, jog šeš ta die nio vaka re, lau ke ėmu ka ly ti šu nim, abu u vy ru ap vaikš čio jo kie mą, ap žiū rė jo vi a pa kam pe, bet nie ko ne pa te bė jo. Po gero pu va lan džio vėl pa i gir do triukš ma, kei ta pra ti a šun viauk te lė ji ma. Šįkart iš puo lę į kie mą šei mi nin kai prie bū do ne be ra do vie no šu ne lio ant antkak lio bu vo li kę tik nu ner ta kuokš ta S Prie pat namų pririšta Ferenų Rudi išvengė vilkų nunešto brolio likimo. plau kų. Paš vie tę pro žek to riu mi žmo nė pa te bė jo to lyn nu bė gan tį še šė lį. Tik tai ry te šei mi nin kai ap i žiū rė jo, kad ne bė ra ir ki to, ato kiau lai ky to, ke tur ko jo. Ko ge ro, vil ka jį pa grie bė dar ank čiau, kai triukš ma kie me ki lo pir mą kar tą. Aš ir te biuo i: šer nu iš šau dė dėl maro, zui kiai ir gi be veik iš ny ko dėl li gų, o štai vil kam nie ka nie ko ne ga li da ry ti! kėčio jo ran ko mi O. Fe ren ie nė. Ka met po ver šį Ki tą nak tį din go du ne to lie e gy ve nančio O. Fe ren ie nė bro lio Min dau go Ski linke vi čiau ke tur ko jai. Anot vy riš kio, abu jie bė gio jo pa lai di. Vie na iš jų, ka ly tė, prieš porą die nų bu vo at i ve du i šu niu kų, tad šie be mo ti no jau ir gi pa merk ti. Ne taip e niai din go dar ke tu ri ki tų Grajau kų kai mo gy ven to jų šu ny. Kad vi u šiuo au gin ti niu uė dė vilkai, o ne kok ki ta žvė ri, kai mo gy ven tojai net nea be jo ja, mat ne kar tą ma tę vilkų pė da. Žmo nė pė ja, jog į šu ni ga lė jo įi uk ti kok nu e nę plėš rū na, jau ne pajė gian ti pa gau ti po lau ku bė gio jan čių tir nų. Man tre ju me tu pa gre čiui vil kai u dra kė po ver šį. Dar vie ną, ket vir tą jį, šiaip taip u an ti bio ti kai pa vy ko iš gy dy ti. Vi uo met ra da vo me vil kų pė da. Praė juį a vait ga lį bu vo šiek tiek pa ni gę, ir ant švie žio nie go ly giai to kio pa čio pė do bu vo, pa a ko jo O. Fe ren ie nė. Mo te ri tvir ti no, kad ank čiau į kie mą vil kai dar ne lį da vo, ap uk da vo o dy bą lan ku. O šie met pir muo iu vil ko pėd a ku prieš ke lia a vai te jo vy ra pa te bė jo viai prie pat o dy bo, ša lia pa što dė žu tė. Len da net į tvar tą Vil ka viš kio ra jo no a vi val dy bė ad minit ra ci jo Že mė ūkio ky riau vyr. pecia li tė Jū ra tė Bin do kai tė a kė, jog per nai dėl kom pen a ci jų už vil kų pa da ry tu nuoto liu į šį ky rių krei pė i 31 mū ų ra jo no gy ven to ja. Iš vi o ūki nin kai ne te ko 50 gyvu lių: 32 avių ir 18 ver še lių. Iš jų try veršiai bu vo pa pjau ti Bart nin kų e niū ni jo je: Gei te riš kių, Gra jau kų kai muo e ir pa čiame Bart nin kų mie te ly je. Šiai me tai, nor gy vu liai į lau ku dar neiš ve ti, vil kai taip pat pė jo pri da ry ti nuoto lių. Nuo plėš rū nų nu ken tė jo vie na Viš tyčio e niū ni jo gy ven to ja. Sau io vi du ry je vil kai iš pjo vė 14 šio ūki nin ko avių. Jo buvo lai ko mo tvar te, ta čiau žvė ry ra do, kaip įlį ti pro šo ną, deng tą po lie ti le no dan ga, ir pa pjo vė uau gu ią avį bei try li ka ru de nį atve tų ėriu kų.

3 Santaką galite kaityti ir internete 3 Pareigūnam prilipo medikų uniforma Eg lė KVIE SU LAI TIE NĖ Du vil ka viš kie čiai pa rei gū nai, po li ci nin kų uni for ma iš kei tę į me di kų, a kė ne ga lį pa ly gin ti, ku ria me dar be pa ti ria dau giau įtam po. Ta čiau abu nea be jo ja, kad šio pro fe i jo įtrau kia vi am lai kui ir jo mi gy ve ni ne tik po dar bo va lan dų šir dy je jo lie ka vi ą gy ve ni mą. Sva jo nė pil dė i Grei to io pa gal bo tar ny bo uni for mą ka ke lin tą pa rą vil kin ty Ra mū na Ka šinka ir Žil vi na Gra bau ka pra i ta ria ne eniai iš pil dę dar vie ną lap tą a vo gy ve nimo va jo nę. Kaž ka da, dar bū da mi vai kai, abu no rė jo vil kė ti po li ci nin ko uni for mą, gau dy ti nu i kal tė liu ir pa dė ti do riem pilie čiam. Ši vai ky tė va jo nė iš i pil dė u kau pu. Vė liau ki lo no ra pa i ma tuo ti kito gar bin go pro fe i jo rū bą ir ši tar i pri li po. R. Ka šin ka į po li ci ją tar nau ti atė jo pir mai iai ne prik lau o my bė me tai ir šią uni for mą vil kė jo 22-eju me tu. Pa reigū nui te ko dirb ti ir tuo me ti nė je Ke lių poli ci jo je, po to bu din čio jo je da ly je, kon vojau tar ny bo je, pa tru lių bū ry je. Ž. Gra bau ka un kią pa rei gū no duo ną krem ta 18 me tų. Dar vai ky tė je mėg da vę pa i ma tuo ti bro lio po li ci nin ko švar ką, jau tuo met ap i pren dė, kuo bū ią. Tad įgiję vi du ri nį iš i la vi ni mą to jo į tuo me ti nę Lie tu vo tei ė aka de mi ją, vė liau tei ę tudi ja vo Kau no ko le gi jo je, My ko lo Ro me rio uni ver i te te. Ra miai te kan čio gy ve ni mo ne mėg tan čiam pa rei gū nui te ko dirb ti Kybar tų pa tai o na muo e, Ma ri jam po lė ne ži ny bi nė ap au go tar ny bo je, Ne rin go a vi val dy bė po li ci jo ko mi a ria te, o a vo ra jo no po li ci jo je iš ban dy ti ir bu dė to jo, ir kri mi na li to duo ną. Įdo mu ir nau din ga Pa rei gū nai ne lė pė, kad krau nant ištar nau tų me tų krai tį ir var tant, ką reikė veik ti bai gu tar ny bą, vi daž niau u imą ty da vo, ka ga lė tų pa kei ti ad re na li no bei įtam po pil ną po li ci nin ko ka die ny bę. Abie jų pa rei gū nų aky vi daž niau kry po į S Greitoio medicino pagalbo vairuotojai Ramūna Kašinka ir Žilvina Grabauka akė, kad jų darbe adrenalino netinga. Autorė nuotr. i re no mi kau kian čiu ir į ne lai mė vie tą ku ban čiu grei to io pa gal bo au to mo biliu. Svar ty da mi apie atei tį pa rei gū nai vi aiš kiau u pra da vo, jog un kiai įi vaizduo ja a ve ei li nia me dar be, tuo la biau be uni for mo. Ž. Gra bau ka apie pa ra me di ko pe cialy bę u ži no jo iš pa žį ta mo ka riš kio, ku ri tuo me tu kaip tik lan kė pe cia liu kur u. Drau ga u to kiu už i de gi mu pa a ko jo apie mo ky mu, ku riuo e ten ka ir žmone gai vin ti, ir žaiz da iū ti, kad Žil vi na iš kart puo lė ieš ko ti, kur ga lė tų pa t įgy ti to kią pe cia ly bę. O pa kui kant riai a vaitga liai va ži nė jo į mok lu. Žil vi na pri i me na, jog mo ky ti bu vo la bai įdo mu ir nau din ga. Ne tik dėl to, kad įgi jo nau ją dip lo mą, bet ir, kaip pa t a ko, dėl a vę. Ma nau, to kie kur ai pra ver tų kiekvie nam žmo gui, var tė Ž. Gra bau ka. Jei dau ge li tu rė tų tiek ži nių, kaip u teik ti me di ci ni nę pa gal bą, ap lin ki niam gy ven ti bū tų au giau. Bai gę mok lu Ž. Gra bau ka at li ko pra kti ką grei to io me di ci no pa gal bo tar ny bo je Vil ka viš ky je. Ta da vy ra pa ju to, jog ši dar ba jam tei kia di džiu lį mo ra li nį pa i ten ki ni mą. Be to, pa ra me di ko ži nio la bai pra ver čia ir po li ci nin ko dar be. Dabar Žil vi nui ten ka de rin ti dar bo dvie jo e at a kin go e tar ny bo e gra fi ku. Kol ka jam tai pui kiai pa vyk ta. Gy do kū ną ir ie lą Jo ko le gai Ra mū nui kiek leng viau, mat po li ci nin ku ji ne be dir ba: ne taip e niai išėjo į už tar nau tą poil į. R. Ka šin ka ne lepia jau e niai va jo ję tap ti grei to io pa galbo vai ruo to ju. Tad da bar pri i pa žį ta, kad ši dar ba jį tie iog ve ža. Ta čiau abu vy rai tvir ti na, jog net ir vilkė da mi grei to io pa gal bo tar ny bo unifor ma šir die ker te lė je jie vi a da lie ka ir po li ci nin kai. Nu vy kę į iš kvie ti mą, kur jų ko le gom rei kia pa gal bo, ne ga li abe jin gai to vė ti nuo ša ly je. Ra mū na ir Žil vi na juo kau ja, kad jų dar be daž nai bū na ko miš kų at ve jų. Mat tam tik ra vi uo me nė da li jų vei du puikiai pri i me na kaip pa rei gū nų. Pa ma tę, jog tie pa ty po li ci nin kai, tik vil kė da mi rau do ną uni for mą, at vyk ta teik ti me dici ni nė pa gal bo, pa vyz din gu gy ve ni mo bū du ne pa i žy min ty pi lie čiai ge ro kai u glum ta ir ne ga li pa ti kė ti a vo aki mi. Vieni trei ką pradeda, kiti baigia Atkelta iš 1 p. me niš kai aš gau nu vo 8 eu rai dau giau nei iki tol. Tai ar čia ne pa i ty čio ji ma? Atly gi ni mu mo ky to jai už i dir ba ą ži nin gai. Juk nie ka neak cen tuo ja, kad pe da go gai pri va lo dirb ti ne tik pa mo kų me tu, bet ir po jų na muo e. Vy re ni mo ky to ja, tu rinti pa tir tie ir aukš te nę kva li fi ka ci ją, dar gau na pa do rų at ly gi ni mą, o ką kal bė ti jaunam pe da go gui? Ko dėl nie ka ne kal ba, jog daug kam trūk ta pa mo kų krū vio? Mū ų mo kyk lo je yra la bai daug ant raei li nin kų, ku rie, no rė da mi iš gy ven ti, dir ba ke lio e įtai go e, kal bė jo V. Vyš niau kie nė. Ji tei gė, kad mo ky to jų trei kui ne priešta rau ja ir nau ja i Ąžuo lo pro gim na zijo di rek to riu Arū na Ser nec ka. Pa ak pa šne ko vė, įtaigo va do va ne da ro jo kio pau di mo ir rū pi na i, jog į pa mo ka atė ję vai kai ne lik tų neu žim ti. Mo ki niam treiko me tu pla nuo ja ma įvai ri ne tra di ci nė veik la. Gė da ir ap mau du Ąžuo lo pro gim na zi jo mo ky to jų pro fe i nė ą jun go pir mi nin kė Vi li ja Vyš niau kie nė a kė, kad jei gu rei ka lai ne pak ryp ki ta link me, nuo pir ma die nio trei kuo ti ke ti na ne tik pro fe i nei ą jun gai pri klau an ty įtai go pe da go gai, ta čiau kone vi i mo kyk lo mo ky to jai. Ea me vie nin te lė ug dy mo įtai ga Vilka viš kio ra jo ne, da ly vau jan ti vi uo e orga ni zuo ja muo e ir įpė ja muo iuo e treikuo e. Jau tė mė šiek tiek ne ma giai, jog prie trei ko ne pri i jun gė me nuo pra džių, ta čiau da bar ea me ku pi ni ryž to pri i dėti prie a vo ko le gų ša ly je, tei gė V. Vyšniau kie nė. Anot jo, blo giau ia, kad tiek ra jo no, tiek ša lie mo ky to jai nė ra vie nin gi. Iš treiko pa i trau ku ki tom pro fe i nėm ą jungom, LŠDPS na riam vie niem bu mo rališ kai un ku ko vo ti už a vo tei e. Pa ak V. Vyš niau kie nė, kar tai dėl to kio pa dėtie da ro i gė da ir ap mau du. Jei bū tų ma no va lia, ne u tik čiau u da bar ti niai Vy riau y bė pa iū ly mai. Jau nuo au io 1 d. mum pa kė lė at ly gi ni mu ir tu rė jo me vi i bū ti pa ten kin ti, ta čiau a- Ne tu ri pa grin do Vilkaviškio ra jo no a vi val dy bė ad minit ra ci jo Švie ti mo, kul tū ro ir por to ky riau ve dė ja Al ma Fi na gė je vie nė tei gė, kad ra jo no pe da go gai ne tu ri jo kio pa grindo trei kuo ti. Aiš ku, kiek vie na pi lie ti pa t pa iren ka, kaip gin ti a vo tei e. Ąžuo lo pro gim na zi jo je i tua ci ja, kaip ir vi o je avi val dy bė je, nė ra iš kir ti nė, bet kaž ko dėl trei kuo ja... te bė jo i A. Fi na gė je vie nė. Pa ak jo, vi o e mū ų ra jo no mo kyklo e nutatyti vi du ti niai mo ky to jų al gų koe fi cien tai, o už pa pil do ma va lan da kai ku riem pe da go gam ir di de ni nei vi dur kiai. Tiek kai muo e, tiek ir mie tuoe mo ky to jam at ly gi ni mų koe fi cien tai nu ta to mi tuo pa čiu prin ci pu: jie pri klauo nuo dar bo ta žo, pa mo kų krū vio ir tu rimo ka te go ri jo. Ma nau, jog mū ų ra jo ne mo ky to jų itua ci ja yra ge ra, ne ne ma ža da li a vi valdy bių ne pir mu me tu mo ky to jam yra nu ta čiu io tik mi ni ma liu at ly gi ni mų koe fi cien tu, pa brė žė Švie ti mo, kul tū ro ir por to ky riau ve dė ja. Šiuo me tu Vil ka viš kio ra jo ne dir ba apie 600 pe da go gų. Vi du ti ni jų dar bo užmo ke ti, neat kai čiu mo ke čių, be veik 840 eu rų. Ša ly je vi dur ki yra kiek že meni 823 eu rai. Dau giau iai už dir ba Ak menė mo ky to jai vi du ti niš kai 947 eu ru. Vil ka viš kio ra jo ne dir ban ti pe da go ga vi du ti niš kai tu ri 22 a vai ti ne va lan da krū vio, kla ė e mo ko i 16,4 vai ko, o ša lie vi dur ki be veik 18 mo ki nių. To kiem kri mi na li tu vi dar dir ban ti Žilvi na pa pra tai paaiš ki na, kad ji abie jo e tar ny bo e gy do, tik vie no je pa gal bą reikia teik ti žmo gau ie lai, o ki to je kū nui. Ki to je pu ė je Ta čiau pra dė ję dirb ti grei to io pa galbo vai ruo to jai pa rei gū nai daž nai pa i junta at i dū rę vi ai ki to je ba ri ka dų pu ė je. Pa i tai ko at ve jų, kai me di kų uni for mą vilkin ty vy rai u i du ria u ne blai vių a me nų ag re i ja, ne i kai ty mu, įžei di nė ji mai. Tuo mo men tu pa ra me di kai pa i gai li ne vil kin ty po li ci nin ko uni for mo, ne vo pa i ro džiu uni for muo tiem pa rei gū nam ne do rė liai iškart nu rim ta. Be ga lo ap mau du bū na ir tuo met, kai u švy tu rė liai ku bė da mi pa li go nį medi kai tu ri nar dy ti tarp ne i trau kian čių iš ke lio au to mo bi lių. Va žiuo da mi po li ci jo ma ši na to nie ka da ne pa tir da vo. Su i dūrę u žmo nių abe jin gu mu Žil vi na u Ramū nu ge rai pri i me na kau nie čių ko le gų pa pa a ko tą i to ri ją, kai pa li go nį ku bėju i grei to io pa gal bo ko man da nie kaip ne ga lė jo ap lenk ti ke lio ne da vu io ir ne pagar biu ge tu per lan gą ro džiu io BMW vai ruo to jo. Tik pa ie ku ke lio nė tik lą paaiš kė jo, jog me di kai vy ko į BMW vai ruoto jo na mu gel bė ti jo tė vo gy vy bė. Ke lių chu li ga na tuo met net ne nu tuo kė, kad jo tė vą iš ti ko in fark ta. Tą kart grei to ji at vykti lai ku ne pė jo... Ad re na li no ne trūk ta Kad ir kok kir tin ga at ro dy tų me di kų ir po li ci nin kų dar ba, ad re na li no ne trūk ta nė vie na me. Žil vi na įi ti ki nę, jog įtam po, o kar tu ir dva i nio pa i ten ki ni mo pa kan kamai daug pa ti ria tiek kri mi na li to dar be, kai tenka da ly vau ti įvai rio e ope ra ci jo e, at klei ti nu i kal ti mu, tiek tuo met, kai vyk ta gel bė ti žmo gau gy vy bė ir lai ku jį pri ta to į li go ni nę. Kar tai grį žę po iš kvie ti mo, kur ku bėjo me gel bė ti žmo gau gy vy bė, net van den puo de lio ne ga li me nu lai ky ti: ran ko vir pa nuo įtam po, pri i me na Žil vi na. Me di kų uni for ma vil kin ty pa rei gū nai ne le pia, kad nau ja i dar ba jiem la bai pa tin ka. Ja me nė ra mo no to ni jo, kiek vie na die na at ne ša kaž ką nau jo, o min ti, jog tavo veik mai ga li nu lem ti žmo gau gy vy bę, u tei kia be ga li nę mo ty va ci ją a vo pa rei ga at lik ti kuo ge riau. SVEIKINAME Nu lin guo ja, nu kly ta tie me tai Tar tum ger vė pa dan gėj ru den, Tik šir dy ir ie loj jų ver pe tai Vi šil ta ug ne le dar ru en. Jie pri min, kiek dai nų iš dai nuo ta, Iš da ly ta šir die ši lu mo, Kiek daug dirb ta, my lė ta, va jo ta, Tik nu kly dę jų ai da kar to. Te gul ši ju bi lie ju Jum švie Ir žė rė nuo ta bia žvaigž de le, Te gul vi a gy ve ni ma lie i Džiaug mo, lai mė, vei ka to ver me. Te tą Ire ną LEN KAI TIE NĘ, gy ve nan čią Nor vai šų kai me, gar bin go ju bi lie jau pro ga vei ki na Da nu tė, Li ma ir Jo li ta u šei mo mi. Užk. 837

4 4 Savo temą galite paiūlyti pakambinę tel. (8 342) Vai kam prio ri te ta ir tai yk lė Re na ta VIT KAUS KIE NĖ Da li mū ų ra jo no švieti mo dar buo to jų bei moki nių tė vų tu rė jo pro go pa i klau y ti gy dy to jo Li no Sluš nio pa kai tų. At va žia vę į gim tą jį mie tą, vai kų ir paaug lių pi chiat ra a vą ja medi ko ir gau io šei mo tė čio pa tir ti mi da li jo i u Vil ka viš kio Sa lo mėjo Nė rie pa grin di nė mo kyk lo bend ruo mene. Šian dien L. Sluš ny at a ko į San ta ko klau i mu. Ko kia šiuo lai ki nių vai kų ir paaug lių pi chi ko vei kata? Ly gin da ma ke li de šimtme čiu a ky čiau, kad gal būt pa dau gė ję el ge io u tri ki mų, dep re i jo at ve jų. Ta čiau į to kią ta ti ti ką rei kia žiū rė ti kri tiš kai: prieš me tų vai ko dėl kažko kio liū de io pa pi chiat rą ne ve da vo. Šian dien ve da, diagno zuo ja pro ble ma, ku rio yra įvar di ja mo dep re i ja, el ge io u tri ki mu. Ea ma ir šių lai kų pe ci fi nių bė dų, at i ra du ių dėl in ter ne to. Tik rai pa te biu vai kų ir paaug lių ma žą emo ci nį raš tin gu mą. Ta čiau ir ma no karto žmo nių ji nė ra di de li, ne ši tų da ly kų nie ka nie ka da ne mo kė. Mo ky ti emo ci nio raš tin gu mo kai ku riai at ve jai ne tgi vengia ma dėl vi di nė nuo jau to, kad vai kai im da ly ti emo ci jo mi. O jei gu uau gu y i jau čia i ne mo kan ti į ja rea guo ti, ta da ji bi jo ir iš vi nie ko ne da ro. Ma nau, jog dėl to tu ri me daug a vi žu dy bių. Eu ro po je, de ja, pir mau ja me pa gal vai kų, nu žu dy tų murtau jant, kai čių. Jei gu prę tu me pa gal šituo kai čiu, tai me tu ri me pra tą pi chiko vei ka to i tua ci ją. Ta čiau tai yra ne dėl S Pi chiat ra Li na Sluš ny pa brė žia, kad vai kai yra ko pi juoto jai el gia i ir kal ba pa gal uau gu ių jų pa vyz dį. Au to rė nuo tr. pa čių vai kų pi chi ko vei ka to. Čia la bai rim ta uau gu ių jų pro ble ma. Sa vi žu dy bių kai čiu ir mur to at ve jų gau a ro do, kad pi chi ko vei ka ta Lie tu vo je nė ra ge ra. Ko kio mi nuo ta to mi tu rė tų va dovau ti tė vai, ie kian ty užau gin ti pi cholo giš kai vei ką a me ny bę? Svei ka a me ny bė pa i ti kin ti a vi mi ir ge ban ti įver tin ti a vo ga li my be, at a kingai prii man ti pren di mu. Ge bė ji ma at ipir ti išo ri niam pau di mui, pa vyz džiui, uži rū ky ti, iš ger ti al ko ho lio, ir gi yra vei ko a me ny bė bruo ža. Nuo ta ta tu rė ti neuž ten ka rei kia ja dar ir pa ro dy ti. Tu ri me my lė ti vai ku, bet y kiu rei kia mo kė ti ir juo drau min ti. Ne muš ti, bet drau min ti, į ne tin ka mą el geį rea guo jant čia ir da bar. Tėvam itin var bu la bai grei tai rea guo ti į pro ble mą. No riu pa brėž ti ne iš i gą ti, jog kažka įvy ko, o bū tent rea guo ti. Daž niau iai pir mi nė uau guio jo reak ci ja bū na to kia, kad ji iš gą di na vai ką, pa i reiš kia ag re y viu el ge iu, dėl to ant rąkart jau bi jo ma apie pro ble mą pa i a ky ti tė vam. Sėk mė ly di tuo tė vu, ku rie neiš i gą ta, kal ba i ir rea guo ja, tik ne ag rey viai, o ra cio na liai, kont rukty viai. Ka ro do, jog pri bren do rei ka la kreip ti į pi cho tera peu tą? Ne rei kia lauk ti ypa tin gų imp to mų. Kaž ko dėl me il gai del ia me, ne va u vai ku ei ti pa pe cia li tu yra gė din ga, u lau kia me kri ti nė i tua cijo. Į pi cho te ra peu tą lai ka kreip ti ta da, kai pa i kei čia vai ko emo ci jo, el ge y, kai atža la ke lia pro ble mų ir au, ir ap lin ki niam. Ke liau ti pa pecia li tą tik rai rei kia tuo met, kai dėl el ge io ky la pro ble mų mo kyk lo je, nor įtai ga de da pa tan ga, dir ba u vai ku. Ko kie yra pir mie ji igna lai, kad vai ka ar paaugly rim tai mą to apie a vi žudy bę? Vai kų a vi žu dy bė vie na iš opiau ių pro ble mų Lie tu vo je. Kiek ank čiau pa kaičiuo ta, jog per me tu ša ly je nu i žu do apie 25 vai ku, o ban dy mų yra ke lio li ka kar tų dau giau. Simp to mai yra šie: pa i kei tę el ge y, ryš kio emo ci jo, i tua ci jo, kai vai ka ar paaug ly ki tiem do va no ja a vo mėg tamu daik tu, ne tgi va do vė liu, a ky da ma, kad jam jų nie ka da ne be rei kė. Vi ai na tūra lu, jog vai ka ga li bū ti liūd na. Tik rai ne kiek vie na liūd na vai ka mą to apie a vižu dy bę, ta čiau rei kė tų at kreip ti dė me į, kai nuo tai ka pa i kei čia kar di na liai. At iky ri ma nuo gru pė taip pat yra vie na iš imp to mų. Spe ci fi nių tek tų kai ty ma ir gi ro do, kad žmo gu kaž kam ruo šia i, ne papra tai paaug liai pi cho lo gi nė li te ra tū ro kai to tik rai ne daug. Kaip ir do mė ji ma i, ko kiai bū dai nu i žu do ma, var ty ma, ko kiu bū du ge riau tą da ry ti. Kai tik vai ka šio mi te mo mi pra de da kal bė ti, rei kia tuč tuo jau u klu ti ir tą pačią aki mir ką rea guo ti. Kaip to kiu at ve ju elg ti uau gu ieiem? Rei kia už duo ti la bai konk re čiu klaui mu. Tu ke ti ni žu dy ti? Kur? Ka da? Ko ie ki to kiu a vo veik mu? Ko kį bū dą ei nu ma tę? Suau gu ie ji bi jo klau ti tie iai, ne ne ži no, kaip rei kė elg ti, jei vai ka paa ky, jog tik rai gal vo ja apie a vi žu dy bę. Taip, me ga li me ne ži no ti, kaip elg ti, bet to kiu at ve ju vi tiek rei kia rea guo ti ir ieško ti pa gal bo pa pe cia li tą. Konk re čiu at ve ju a vi žu dy bė ri zi ką rei kia įver tin ti de šimt ba lė je i te mo je. La bai aukš ta ri zika yra ta da, kai vai ka tu ri pla ną ir kal ba apie tvir tą pa i ry ži mą jį įgy ven din ti. Jei gu ri zi ką įver ti na te aš tuo niai ba lai, u vaiku rei kia ke liau ti pa pe cia li tu. Ki tai at ve jai gal būt pa kan ka ir nuo šir dau pokal bio. Lie tu vo je per daug van giai rea guo jame į žmo gau kal ba apie a vi žu dy bę. Yra pra mė u rea guo ti net į, ti kė ti na, juo kai me tą rep li ką apie ketinimą nuižudyti. Kai ne rea guo ja ma daug kar tų, pra ran dama žmo gu. Kai a ko, jog no ri nu i žu dy ti, vai kai ne bū ti nai no ri nu mir ti. Kar tai jie įi vaizduo ja, kad nu i žu dy ir taip ta ry tum iš irei ka lau, jog vė liau u jai bū tų el gia ma i ki taip nei iki a vi žu dy bė. Vai kai, paaugliai ne vi a da u vo kia, kad nu i žu dy ma, mir ti yra baig ti ni pro ce a. Ši ta ne uvo ki ma yra itin pa vo jin ga. Kal bant u vai ku apie a vi žu dy bę, yra du klau i mai. Pak lau u, ar vai ka no ri nu i žu dy ti, ji ata ko taip. Į klau i mą, ar ji no ri nu mir ti, la bai daž nai gau i te at a ky mą ne. Sa vi žu dy bei pa i ry žę žmo nė dau ge liu at ve jų ne no ri mir ti. Sa vi žu dy bė ma to ma kaip bū da at i kra ty ti ne be pa ke lia mo dvai nio kau mo, ne ri mo, įtam po, ne bet kok fi zi ni kau ma prieš mi nė tą dva i nę kan čią žmo gui yra vi iš kai nie ka. Nukelta į 6 p. Ūki nin ko die no je dė me y au ga li nin ky tei bei gy vu li nin ky tei Atkelta iš 2 p. Bū ti na dėl a vę Ra jo no žem dir biai bu vo u pa žin din ti ti ne dėl to, kad tik rin to jai ga li nu bau ti, bet dėl a vę, pa brė žė G. Gvaz dai ti. Ra gi na nau do ti pa ra ma ir u pa ė lių, au ga lų bei gy vū nų drau di mo įmo kų kom pen a vi mo ga li my bė mi. Į Vilka viš kį at vy kę Eko no mi ko de par ta men to Eko no mi nė ana li zė ky riau vy riau ia i pe cia li ta Auš riu Ku čin ka a kė, kad ūki nin kai ga li pa i nau do ti ga li my be iš nacio na li nio biu dže to u i grą žin ti net iki 50 pro c. drau di mo įmo ko. Pa ak ve čio, pa tarai iai me tai ap i drau džian čių jų ša ly je vi dau gė ja. Be Že mė ūkio mi ni te ri jo at to vų, prane ši mu kai tė ir vie ti niai pe cia li tai. Vilka viš kio val ty bi nė mai to ir ve te ri na ri jo tar ny bo vir ši nin ka Ge di mi na Gvaz dai ti krei pė i į kiau lių au gin to ju ir juo in for mavo, kad šiai me tai kar tu u Že mė ūkio ky riau bei e niū ni jų pe cia li tai bu aplan ky ti ir pa tik rin ti vi i mul kie ji ra jo no kiau lių au gin to jai, ku rie a vo reik mėm lai ko iki 10 kiau lių. To kių mū ų ra jo ne yra apie pu ant ro tūk tan čio. Žmo nė pri va lo u pra ti, jog bū ti na laiky ti vi ų rei ka la vi mų, kir tų ap i au go ti nuo af ri ki nio kiau lių ma ro. Tai rei kia da ry- Su ra jo no žem dir biai bend ra vu i Mari jam po lė te ri to ri nė dar bo bir žo Vil kaviš kio ky riau ve dė ja Re da Be a pa rie nė pa brė žė, jog ūki nin kai to kie pa ty darbda viai, kaip ir bet ku rių įmo nių va do vai. Tik rai ne vi i žem dir biai ži no, kad jie ga li nau do ti mū ų pa lau go mi, tiek ieškant dar buo to jų, ne var bu ko kiam ter minui, tiek pa i nau do jant pa ra ma už jų įdarbi ni mą, a kė R. Be a pa rie nė. Ji tei gė, jog praė ju iai me tai 38 ra jo no žem dir biai pa i nau do jo ga li my be iš dar bo bir žo gau ti pa ra mą už įdar bin tu a meni. Per nai pa mu pra dė ta įgy ven din ti ES o cia li nio fon do re mia ma pro jek ta, kir ta vy re nio am žiau a me nų užimtu mui. Jo me tu įdar bi nant vy re nį nei 55 me tų be dar bį, re git ruo tą dar bo bir žo je, gali ma u i grą žin ti 50 pro c. nuo jam pri kaičiuo to ir iš mo kė to dar bo už mo ke čio bei Sod ro da lie, ku rią mo ka darb da vy, pa a ko jo Ma ri jam po lė te ri to ri nė dar bo bir žo Vil ka viš kio ky riau ve dė ja. In for muo ja me, kad kel bia ma pa kar to ti ni Vil ka viš kio mie to lai ki nų pre ky bi nių kio kų pe cia lio jo pla no ko rek tū ro vie ša var ty ma u vi uo me ne. Pla na vi mo tik lai: u re gu liuo ti lai ki nų pre ky bo pa lau gų tie ki mo ta ti nių išdė ty mą vie šo e vie to e ir u for muo tuoe že mė kly puo e Vil ka viš kio mie te. Pla na vi mo pa grin da: Vil ka viš kio ra jo no a vi val dy bė ta ry bo pren di ma Nr. B-TS-463 Dėl Vil ka viškio mie to lai ki nų pre ky bi nių kio kų pe cia lio jo pla no ko rek tū ro. Pla na vi mo eta pai: pa ren gia ma i, pe cia lio jo pla no ren gi mo, pren di nių pa ek mių ver ti ni mo, bai gia ma i. Su pa reng tu pla nu ga li ma u i pa žinti nuo iki Vil ka viškio ra jo no a vi val dy bė ad mi nit ra ci jo Ar chi tek tū ro ir ur ba ni ti ko ky riau pa tal po e (S. Nė rie g. 1, Vil ka viš ki) bei Vil ka viš kio ra jo no a vi val dy bė tink la lapy je. Vie ša ek po zi ci ja vyk nuo iki Vil ka viš kio ra jo no a vi val dy bė ad mi nit ra ci jo Ar chi tektū ro ir ur ba ni ti ko ky riau kel bi mų len to je. Vie ša u i rin ki ma vyk Ieškok naujienų avo telefone! , 11 val., Vil ka viš kio ra jo no a vi valdy bė ad mi nit ra ci jo a lė je (313 kab., S. Nė rie g. 1, Vil ka viš ki). Raš tiš ku pa iū ly mu ga li ma teikti, ių ti pa štu ar elekt ro ni niu pa štu pla na vi mo or ga ni za to riui ar ba pla no ren gė jui per vi ą te ri to ri jų pla na vi mo do ku men to ren gi mo lai ko tar pį iki vie šo var ty mo pa bai go ir vie šo u i rin kimo me tu. At me tų ar ne priim tų pa iū lymų pa reiš kė jai pro jek to pren di niu bei vie šo var ty mo pro ce dū ra ga li ap kųti įta ty mų nu ta ty ta tvar ka. Pla na vi mo or ga ni za to riu Vilka viš kio ra jo no a vi val dy bė ad mi nitra ci jo di rek to riu, S. Nė rie g. 1, LT Vil ka viš ki, tel. (8 342) , fak. (8 342) , el. p. avivaldybe@ vilkaviki.lt. Pla no ren gė ja UAB Du jų fe ra, Drau gy tė g. 19, LT Kau na, tel. (8 37) , fak. (8 37) , el. p. dujufera@dujufera.lt. Užk. 870

5 Santaką galite kaityti ir internete 5 Abe jo ne iš klai do ar chy vų do ku men tai AT GAR SIAI Praei tų me tų gruo džio 3 die ną Vil ka viš kio ka rių ka pi nė e bu vo per lai do ti Ma ik vie tiš kio kai me ra tų 75 Rau do no io ar mijo ka rių pa lai kai. Ne pir mą ir, tik riau iai, ne pa ku ti nį kar tą per lai do ja mi ka riai. Tai nė ra kažkok išim ti ni įvy ki, ne bent tai, kad bu vo per lai do ta la bai daug ka rių, ne pa pra tai ran dama ir per lai do ja ma po ke le tą. Apie per lai do ji mo ce re mo ni ją bu vo traipne li San ta ko je (Nr. 142, 2015 m. gruo džio 5 d.), ka be ko, pa ra šė ži nu tę TASS a, ke leta Ru i jo in ter ne to po rta lų, bu vo pa ro dyta re por ta ža vie no je iš Ru i jo te le vi zi jų. Mū ų ša lie di die ji laik raš čiai, te le vi zi jo ir in ter ne to po rta lai u i do mė ji mo ne pa ro dė. Ko ge ro, ši ne dau ge lį do mi nan ti įvyki bū tų nu grimz dę į praei tį. Ta čiau praėju mė ne iui, au io 11 die ną, po rta la 15min.lt pa kel bė en a cin gą Do vy do Pan ce ro vo tek tą Vil ka viš ky je už Ru i jo am ba a do pi ni gu be var džiai pa lai kai buvo pa lai do ti po Rau do no io ar mi jo vė liava. Praė ju dar po rai a vai čių, au io 24 d., te le vi zi jo lai do je Al fa a vai tė ta pa čia te ma bu vo pa ro dy ta Vy tau to Dumb liauko re por ta ža, in for ma ci ja pa i ro dė ki to je vie šo jo je erd vė je. Vi ų au to rių tek tų pagrin di nė min ti Vil ka viš kio ka rių ka pi nėe bu vo per lai do ti ne ži nia kie no pa lai kai ir juo pa i a vi no ru ai. Ta čiau nė vie na iš au to rių ne ban dė ar ba ne no rė jo iš iaiš kinti, kuo re mian ti bu vo nu ta ty ta, kad u rati pa lai kai yra Rau do no io ar mi jo ka rių. Įvy kių chro no lo gi ja bu vo to kia. Praeitų me tų pa va a rį vie no je o dy bo je ne to li Vil ka viš kio di di nant ir ka ant tven ki nį buvo ra ti žmo nių pa lai kai. Jie bu vo u rink ti ir pri ta ty ti ek per tam, o šie nu ta tė, jog tai ga li bū ti Ant ro jo pa au li nio ka ro ka rių pa lai kai. To liau at lie kant pa lai kų ek huma ci ją bu vo u ra ta ka ro lai kų o vie ti ni me da li Už drą ą. Ši me da li, kaip ir vi i ki ti ana lo giš ki me da liai, tu ri uni ka lų nu merį. Dar bu vyk dan čio ao cia ci jo Už mirš ti ka rei viai at to vai nu iun tė už klau ą į Rui jo gy ny bo mi ni te ri jo cent ri nį ar chy vą ir ga vo at a ky mą: me da li Už drą ą Nr bu vo įteik ta lei te nan tui Dmit ri jui Chu ka lo (Uk rai no je, Char ko ve, bu vo u rata ka rio duk ra, jai ir bu per duo ta tė vo me da li apie tai ra šė Uk rai no in ter ne to po rta lai). Tu rint šiuo duo me ni, bu vo pai nau do ta in ter ne ti ne duo me nų ba ze Memo ria la (ru. ОБД Мемориал ), ku rio je kel bia mi žu vu ių ka rių ži nia raš čiai. Be je, ja pa i nau do ti ga li kiek vie na no rin ti. Minė to je duo me nų ba zė je bu vo u ra ta ir ži nia raš ti, ku ria me yra lei te nan to D. Chuka lo pa var dė: ji žu vo 1944 me tų rugp jū čio 9 die ną ir bu vo pa lai do ta 222 šau lių di vi zijo žu vu ių ka rių pa lai do ji mo punk te, Maik vie tiš kio kai me (ą ra ša viršuje). To je pa čio je duo me nų ba zė je ra ta ir to pa lai do ji mo punk to che ma (pulapio apačioje, dešinėje). Sche mo je ma to me ke lio Vilkaviški Stirniškiai Gižai an kry žą u į pie tu nuei nančiu lau ko ke liu ku, juo dai ta čia kam piai pa žy mė ta tri o dy ba ir u nu me ruo ta ka pa vie te. Tą an kry žą ne un ku u ra ti me to niška me Vil ka viš kio apy lin kių že mė la py je (pulapio apačioje, kairėje). Di de niu ta čia kam piu pa žy mė ta apytik lė che mo vie ta, ma že niu pa lai doji mo vie ta. Že mė la py je taip pat ne un ku įžiū rė ti ta tri o dy ba: dvi pie ti nė je ke lio pu ė je ir vie na šiau ri nė je, tie pa čia ke lių an kry ža. Ir da bar yra ta an kry ža. Pie ti nėje ke lio pu ė je vie no o dy bo vie to je iš dygę nau ja na ma, ki to iš li ku i tik vie ta, o šiau ri nė je ke lio pu ė je bu vu io o dy bo ne li kę nė žy mė. Bu vu ių ka pi nių vie to je telk šo nau jai iš ka ta tven ki ny... Tai gi nė ra net men kiau io abe jo nė, kad bu vo ra ti bū tent Rau do no io ar mi jo ka rių pa lai kai, o vi a ši triukš ma bu vo ukel ta vi ai be pa grin do. Ka ro me tu bu vo pil do mi žu vu ių ka rių ži nia raš čiai, ku riuo e bū da vo žu vu io kario var da, pa var dė, gi mi mo me tai, laipni, žu vi mo da ta, pa lai do ji mo vie ta. No rint iš šių pir mi nių šal ti nių nu ta ty ti šio e konkre čio e ka pi nė e pa lai do tų ka rių kai čių ir pa var de, rei kia at lik ti ti ta niš ką dar bą ir iš dau ge lio to kių ži nia raš čių iš rink ti tuo, ku rie pa žy mė ti kaip pa lai do ti konk re čio e ka pi nė e. Ži no ma, u ą ly ga, kad tu ri mi vi i rei ka lin gi ži nia raš čiai me tai į Vil ka viš kyje tei gia ma ka rių ka pi ne bu vo per kel ti ka riai iš ap linki nių 46 kai mų, tarp jų ir iš Ma ik vie tiš kio. Per lai doji mo pro ce dū ra ne bu vo iš ma lo nių jų: prieš po rą me tų pa lai do ti pa lai kai bu vo jau ge ro kai api rę, be abe jo, klido ne pa ty ge riau i kva pai, bė go ky čiai... To dėl įti ki namai at ro do to pro ce o liu dinin kų pa a ko ji mai, jog vi a tai da rė ne blai vū dar bi ninkai. Tik riau iai jie pa i ten gė tą dar bą at lik ti kaip ga li ma grei čiau: Jau bai gėm, vi u jau iš ka ėm, dau giau nė ra. Kaip paaiš kė jo, per kel ti buvo ne vi i. Ka ro me tu pa lai do tų jų kai čiu Ma ikvie tiš kio ka pa vie tė je ži no ma la bai apy tikliai. Neaiš ku, kiek jų bu vo per lai do ta 1946 me tai. Vil ka viš kio ka rių ka pi nių plokš tė e iš kal to 42 pa var dė. Kaip ži nome, praei tai me tai bu vo atra ti dar 75 pa lai kai, iš ku rių vie na žu vę ka ry iden ti fi kuo ta pa gal me da lį. O kiek dar li ko ne ra tų? Dar la biau pa dė tį kompli kuo ja tai, kad to iden ti fi kuo to ka rio pavar dė jau e niai yra iš kal ta ka rių ka pi nių plokš tė je. To dėl ke lia abe jo nių ao cia ci jo Užmirš ti ka rei viai at to vų tei gi ny, jog yra ži no mo vi ų 75 per lai do tų ka rių pa vardė. Ne vi ka pa pra ta u to mi pa var dėmi... Žu vę ka riai, jų pa var dė, ka ri nių da linių ir jun gi nių nu me riai vi a tai jau ito ri ja, ku ria ma žai ka be i do mi. O 1944 me tų rugp jū čio mė ne į vy kę mū ši dėl Vil ka viš kio i to ri kų ne ty ri nė ta ne tgi oviet me čiu, apie jį ma žai ži no net pro feio na lū i to ri kai. To dėl ne nuo ta bu, kad Kul tū ro mi ni te ri jo kanc le ri ra šo, jog neat me ti na ga li my bė, kad tai ga lė jo bū ti vo kie čių ka rių pa lai kai. Ty ri nė jan ty mūšio do ku men tu ir kiek gi liau be i do minty mū šio ei ga i to ri jo mė gė jai net nea bejo ja: Ma ik vie tiš kio kai me vo kie čių ka riai ne ga lė jo bū ti pa lai do ti net teo riš kai. Juo la biau ten ne ga lė jo bū ti pa lai do ti, kaip da ro fan ta ti nę prie lai dą D. Pan ce ro va, lie tu vių ka riai. Do ku men tai ir che mo panai ki na bet ko kia abe jo ne. Pa ta rai iai me tai mū ų an ty kiai u Ru i ja, švel niai ta riant, nė ra pa ty ge riaui. O Rau do na jai ar mi jai ap kri tai lie tu viai nie ka da ne jau tė im pa ti jo. Ta čiau žu vę ka riai nė ra oku pan tai, prie šai ar gro bi kai, jie yra tie iog ka ro au ko. Ir vi iem jiem o vie ti niam, kai ze rio, ca ro ar pran cū zų žu vu iem ka rei viam tu ri bū ti ro do ma ele men ta ri pa gar ba. Vi u juo vie no dai pri glau dė Lie tu vo že mė. Vi tol da ŠVE DAS Vil ka viš kie ti, ty ri nė jan ti Ant ro jo pa au li nio ka ro įvy kiu

6 6 Savo temą galite paiūlyti pakambinę tel. (8 342) Lan ku pai gra žiau ia iš šir die kam ban ti liau die dai na SUKAKTIS Lai ma VA BA LIE NĖ Kad gra žiai pa dai nuo tum liau die dai ną, ją rei kia la bai my lė ti, ją iš jau ti, a ko Vil kaviš kio kul tū ro cent ro folk lo ro an amb lio Lan ku pa va do vė Dai va Amb ra ai tė. An amb lio mi i ja Šią a vo min tį ji pa kar to ir šven ti niame Ko vo 11-oio ren gi ny je Prie bal to talo Lietuva, ku ria me bu mi ni ma Lie tuvo ne prik lau o my bė at kū ri mo die na ir šven čia ma Lan ku po veik lo de šimt meti. Juk į liau die dai na u dė to anuo met gy ve nu ių žmo nių vil ty, go do, kau ma, džiaug ma... Pri kel ti ta e ną ia dai na iš už marš tie, nu pū ti nuo jų dul ke ir dainuo ti dai nuo ti šir di mi ir pro tu. Taip folklo ro ko lek ty vų mi i ją įžvel gia dau giau nei po rą de šimt me čių an amb liam (pra džioje Sū du viam, vė liau Lan ku pai ) ati davu i D. Amb ra ai tė. Kon cer tai įvai rioe erd vė e Prieš de šimt me tį u i bū rę en tu zia tų ko lek ty va tai da ro ėk min gai. Lan ku pa a vo pro gra mo e ten gia i kiek įma no ma la biau at pin dė ti Vil ka viš kio kraš tą. Su daino mi pa pra čiau, jų už ra šy ta daug, yra iš ko rink ti, o štai u šo kiai pro ble ma. Iš likę tik ke li, ku riuo ir try pia be ne vi i mū ų kraš to ko lek ty vai. Tad Lan ku pa šo ka ne tik u val kie tiš ką Šy vį ar Lat ri šą, ta čiau ir ki tuo e Lie tu vo re gio nuo e už ra šy tu šokiu. Nau do da ma i au ten tiš ka tau to a ki ne me džia ga ko lek ty va yra pa ren gę ke le tą edu ka ci nių pro gra mų: Vil ka viš kio kraš to ak mė ir pa da vi mai, Ve tu vių pa pro čiai Su val ki jo je. Merg va ka ri, Šo kių va ka rai S Lankupo vadovė Daivo Ambraaitė (centre ) užveta daina ne kartą kambėjo ir Sūduvo folkloro fetivalyje Žalia ąžuolėli. Autorė nuo tr. Vai kam prio ri te ta ir tai yk lė Atkelta iš 4 p. Ką pa tar tu mė te tė vam, jau čiantiem, ną pra lei džia na muo e, o vai ka ne val doma. Ka iš to, jei gu u vai ku bū na ma iš ti ą die ną, ta čiau ji vi ą lai ką že mi na ma, iš jo jog vai kai ban do jai ma ni pu liuo- ti? Ma ni pu lia ci jų ga li ma iš veng ti pa i telku fak tu. Pa teik iu tik rą pa vyz dį. Vai ka rei ka lau ja iš ma nio jo te le fo no, ne at eit vi a kla ė to kiu tu ri. Ima me mo ki nių ąra šą ir kai čiuo ja me, ka tu ri, o ka ne. Pai ro do, tu ri tik 8 iš 25, ta čiau tie, u ku riai vai ka bend rau ja, iš ma niuo iu tu ri. Štai ką reiš kia vi i... Di džiu lė erd vė ma ni pulia ci jom at i ran da, kai vie na iš tė vų kažką vai kui lei džia, o ki ta ne, kai tė va ir mo ti na kon ku ruo ja, ku ri ge re ni. Kad šei ma iš veng tų ma ni pu lia ci jų, tu ri bū ti la bai aiš kio tai yk lė, kie ti u i ta ri mai u iš ank to nu ma ty to mi ga li mo mi išimti mi. Kiek lai ko ka dien rei kė tų kir ti vaikui, kad ji ne bū tų ir ne i jau tų ap leita, kad u i for muo tų a vi tar pio u pra tima, ar tu ma? Eu ma tę at ve jų, kai ma ma vi ą diety čio ja ma i, ne rea guo ja ma į emo ci ja, į netin ka mą el ge į, nė ra auk lė ji mo, ne for muoja ma ver ty bi ni tu bu ra? Vi ką le mia ge bė ji ma rea guo ti į vai ko po rei kiu. Vai ka tė vam tu ri bū ti prio rite ta. Lai ko bū ti na kir ti ta da, kai vai kui blo gai. Rei kia iš yk rea guo ti į jo po rei kį pa i kal bė ti, pa i tar ti, ge bė ti dėl to ati dė ti vi u ki tu rei ka lu. Vi ų var biau ia ne nu vil ti, neiš duo ti vai ko ta da, kai jam pri rei kia jū ų dė meio. Ke li kart at tum ta, ji pra ra pa i ti kėji mą, dau giau ne be ik reip. Kaip ati trauk ti vai ką nuo kom piute rio, kai prie jo pra lei džia ma per ne lyg daug lai ko? Yra ban dy mų pri klau o my bę nuo kom piu te rio įtrauk ti į pa au li nę li gų klai fi ka ci ją. Me, vai kų pi chiat rai, a ko me, kad jo nė ra. Te rei kia mo kė ti u vai kai kal bė ti, nu ta ty ti tai yk le dėl nau do ji moi kom piu te riu ir pa tiem a vo pa vyz džiu ro dy ti, kaip jų tu ri bū ti lai ko ma i. Juk moko mė, kaip ei ti per gat vę, kaip bend rauti, tai taip tu ri me iš mok ti ir kom piu te riu nau do ti. Prik lau o my bė at i ran da ta da, kai me, uau gu ie ji, ne krei pia me dė meio, ne taip yra pa to gu. Ko dėl len da ma į o cia li niu tinklu net ta da, kai gre ta yra ar ti mų žmonių, u ku riai bū tų ga li ma bend rau ti gy vai? Skir tin gi da ly kai yra bend rau ti in terne tu ir aki į akį. So cia li niai tink lai yra pa to gū tuo, jog žmo nė daž nai į aki nedrį ta a ky ti to, ką pa a ko, pa vyz džiui, fei bu ke. Žmo gu tu ri aki, mi mi ką. Jei gu pir meny bė tei kia ma vir tua liam bend ra vi mui, me ne be mo ka me kai ty ti vie na ki to emo ci jų, reak ci jų. Ga li bū ti, kad dau giau ir len da tie, ku rie ši tų da ly kų ne mo ka. Ten la bai pa to gu, ne už ten ka tik pa ra šy ti ar ba tik pa pau dy ti vei du ku. Šiuo lai ki nė tech no lo gi jo ati to li na bend ra vi mą. Vi dėl to bend ra vi mo bū dą šei mo, ar ti mų jų ra te tu ri nu ta ty ti tė vai. Su val ki jo je... Pa ta ro ji pro gra ma e na va do vė u ma ny ma pa pra tų liau diš kų šokių pa mo ky ti vi u no rin čiuo iu. Sma gū pa va ka ro ji mai Kaip mo ku, taip šo ku Vil ka viš kio kul tū ro cent re į nau dą išė jo ir pa čiam ko lek ty vui. Ke le ta pa i mo ky ti atė ju ių jų (Vir gi ni ja Pu pe lie nė, Juo za Stoš ku) taip už ki bo, kad ta po kolek ty vo na riai. De šimt me tį mi nin ti an amb li da ly vavo vi o e per tą lai ką bu vu io e Lie tu vo dai nų šven tė e, folk lo ro fe ti va liuo e Balti ca, Ata ta ria lamz džiai, Pūk, vė ju ži, Sau le lė rau do na, dau gy bė je ren gi nių ava me ra jo ne ir ki to e re pub li ko vie to e, taip pat lie tu viš ka ja me Pun ko kraš te, Lenki jo je. Per me tu tu ri ma kon cer tų. Pa ak va do vė, di de lė e šven tė e ma gu a ve pa ro dy ti, į ki tu pa žiū rė ti, ta čiau vi ada la bai įi me na iš vy ko į kai mu, bend ruome nių u bu vi mu. Jo šil to, nuo šir džio, patraukia pa pra tu bend ra vi mu. Jau čiant, kad žmo nė įi lei džia liau diš ką mu zi ką, ne pa mirš ta ma pa ka tin ti ir vie to e bur ti avo ko lek ty vu. Kai ran da i to kių dai gų, neati a ko ma pa dė ti. Pa vyz džiui, Pa je vo ny je bei bu riant šo kių ra te liui Lan ku po šo kė jai va žia vo pa mo ky ti no rin čių jų. TRUMPAI AG RO BALT 2016 Nukelta į 9 p. 21-oji tarp tau ti nė že mė ūkio ir mai to pra mo nė pa ro da Ag ro Balt 2016, kurią or ga ni zuo ja Že mė ūkio mi ni te ri ja, šie met įvyk ko vo 31 ba lan džio 2 d. Kau ne. Vie no pir mų jų iš už ie nio ša lių įreng ti a vo ten du pa ro do je u ku bo Len ki ja, Lat vi ja, Uk rai na, Ita li ja, Ja po nija, Bal ta ru i ja. Šiuo me tu jau už pil dy ta dau giau kaip 70 pro c. vi o nu ma ty to paro do plo to. KONT RO LĖ Pa i ro do pra ne ši mų apie tai, kad de gali nė e iki šiol vyk do ma pre ky ba al ko holi niai gė ri mai. Nar ko ti kų, ta ba ko ir al ko ho lio kont ro lė de par ta men ta pakar to ti nai in for muo ja, jog nuo 2016 m. au io 1 d. yra už drau ta maž me ni nė pre ky ba al ko ho li niai gė ri mai vi o e pre ky bo vie to e, ku rio yra įreng to de ga li nė e, ne prik lau o mai nuo to, kok ūkio u bjek ta ir ko kiu pa grin du ta pre ky bo vie ta val do. Šiuo me tu de par ta men ta ti ria Al ko ho lio kont rolė įta ty mo pa žei di mo at ve ju. Redakcijo adrea: Vilniau g. 23, Vilkaviški Santaka internete El. pašta: antaka.vlk@i.lt, reklama.vlk@i.lt REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIENĖ (avivalda, politika) (8 342) , REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Laima VABALIENĖ (kultūra, porta) (8 342) , KORESPONDENTAI: Eglė KVIESULAITIENĖ (teiėauga, medicina) (8 342) , , Eglė MIČIULIENĖ (jaunimo, aplinkoaugo temo) (8 342) , Kritina ŽALNIERUKYNAITĖ (verla, interneto vetainė) (8 342) , , Andriu GRYGELAITIS (žemė ūki, švietima) (8 342) , , Renata VITKAUSKIENĖ (ocialinė temo, religija) (8 342) , Elena SABALIAUSKIENĖ (tilitė-korektorė) (8 342) , Vida DULSKIENĖ (finanininkė) (8 342) , Ramūna JASULAITIS (kelbimai), tel./fak. (8 342) , Lijana DULSKYTĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) , Leidėja UAB Santako laikrašti Nacionalinė rajonų ir mietų laikraščių leidėjų aociacijo nary. Laikrašti įteigta 1945 m., reorganizuota 1990 m.; išeina antradieniai, ketvirtadieniai ir šeštadieniai. Spaudino Polka Pre Sp. z.o.o. (RAB) pautuvė. Ofetinė pauda, 3 p. l. Ind , SL 083 Tiraža 5415 egz. Redakcijo darbo laika: 8 17 val., pietų pertrauka val. Šeštadieniai ir ekmadieniai nedirbame.