ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

Transkriptas

1 ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rams skir ta pa ro da Va sa rio 8 d. Plun gė je, Že mai čių dai lės mu zie ju je (ŽDM), bu vo ati da ry ta sten di nė pa ro da Vie ni iš dau ge lio: 1918 m. va sa rio 16 d. Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rai vals ty bės kū rė jai, pa reng ta Lie tu vos Res pub li kos Sei mo kan ce lia ri jos dar buo to jų. Ši pa ro da ski ria ma Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo šimt me čiui, vi siems Lie tu vos vals ty bės kū rė jams ir ar tė jan čiam mo der nio jo Lie tu vos par la men ta riz mo šimt me čiui, ku rį mi nė si me 2020 me tais. Ren gi ny je da ly va vo pro fe so rius Liu das Ma žy lis, su si rin ku sie siems pa pa sa ko jęs įdo mių to laik me čio už ku li si nių po li ti kos pe ri pe ti jų. Pa ro dos frag men tas. Pa ro dą trum pai ap žvel gė bei sve čią L. Ma žy lį pri sta tė ŽDM vyr. fon dų sau go to ja Da nu tė Ei ni kie nė. Pa ro dos pa va di ni mo pa si rin ki mą tur būt ge riau siai pa aiš ki na po eto Al gi man to Mac kaus 1960 m. emig ra ci jo je pa ra šy ti žo džiai: Va sa r io Še š io l ik t o s ios ak t as ne bu vo vie nų dvi de šim ties vy rų pa si ra šy ta pa trauk li de kla ra ci ja. Ak tas bu vo vi sos tau tos, pa si ry žu sios ei ti sa vos ne pri klau so my bės ke liu, krau ju bei dar bu pa liu dy tas žo dis. Be to, Lie tu vos Ta ry b a, pa s i r a š iu s i Lie t u v os Ne pri klau so my bės Ak tą, bu vo iš r ink t a iš ka r o me t ais Lie tu vo je bu vu sių in te li gen tų pa trio tų. O štai at vi ru ke, eks po nuo ja ma me pa ro do je, ma to me 2-osios lie tu vių kon fe ren ci jos Stok hol me da ly vius: Juo zą Tu mą-vaiž gan tą, at vy ku sį iš Ru si jos, Švei ca ri jos lie tu vius, Jo ną Šliū pą, at vy ku sį net iš JAV, bei ki tus. Lie tu vių kon fe ren ci jos vy ko ir ki to se ša ly se. Tad jei gu ne ka ras, Lie tu vos Ta ry bos su dė tis ga lė jo bū ti ir ki to kia. Pa ro do je pri sta to mas XX a. pra džios lie tu vių vi suo me ni nis bei kul tū ri nis gy ve ni mas, trum p ai už s i m e n a m a apie vi sus sig na ta rus, o pla čiau pri sta to mi sig na ta rai Lie tu vos Res pub li kos Sei mo na riai (be je, ar tė ja Sei mo rin ki mai... K.V.). To kie Sei mo na riai bu v o de v y n i: tei s i n in k as, di plo ma tas Ka zi mie ras Bi zaus kas, in ži nie rius Ste po nas Kai rys, ku ni gas Vla das Mi ro nas, tei si nin kas An ta nas Sme to na, ku ni gas Jus ti nas Stau gai tis (šiam sig na ta rui per nai ŽDM bu vo skir ta at ski ra pa ro da), ag ro no mas Alek san dras Stul gins kis, ku ni gas Ka zi mie ras Ste po nas Šau lys, fi nan si nin kas, pra mo ni nin kas Jo nas Vai lo kai tis, tei si nin kas Jo nas Vi lei šis. Kiek vie nam jų skir tas at ski ras sten das, ku ria me trum pa biog ra fi ja, dar bas Sei me, to li mes nė veik la ir li ki mas. Be ne svar biau sio sten do pa v a d i n i m as - Lie t u v os Ne pri klau so my bės Ak tas. Čia Lie tu vos Ta ry bos nuo trau ka, Lie tu vių kon fe ren ci j os re z o l iu c i j os ran k raš tis ( Iš t rau k a iš Lie t u v ių Kon fe ren ci jos pro to ko lo ), Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to pub li ka ci ja dien raš ty je Lie tu vos Ai das (1918 m. va sa rio 19 d.). Sten d e Lie t u v os vals ty b ės at k ū r i m as su r a š y t i svar biau si ne pri klau so mos Lie tu vos at kū ri mo bei iš lai ky mo XX am žiu je įvy kiai: 1905 m. gruo džio 4-5 d. Vil niu j e po s ė d žia v ęs lie t u v ių su va žia vi mas, ga vęs Di džio jo Vil niaus Sei mo pa va di ni mą, rei ka la vo Lie tu vos au to no mi jos Ru si jos im pe ri jos su dė ty je; 1917 m. rug sė jo d. Vil niu je Lie tu vių kon fe ren ci ja pa skel bė re zo liu ci ją dėl ne pri klau so mos Lie tu vos vals ty bės bei iš rin ko 20 as me nų Lie tu vos Ta ry bą; 1918 m. va sa rio 16 d. Lie tu vos Ta ry ba Vil niu je pa si ra šė Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak tą; 1920 m. ge gu žės 15 d. Kau ne su si rin kęs Stei gia ma sis Sei mas iš kil min gai pro kla ma vo Lie tu vos ne pri klau so my bę, vi sų Lie tu vos pi lie čių var du ap ro ba vo ir įtvir ti no 1918 m. va sa rio 16 d. Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak tą; 1949 m. va sa rio 16 d. Mi nai čiuo se (Rad vi liš kio r.) bu vo pa skelb ta Lie tu vos Lais vės Ko vos Są jū džio Ta ry bos de kla ra ci ja vals ty bės tęs ti nu mą oku pa ci jos są ly go mis pa tvir ti nan tis do ku men tas; 1990 m. ko vo 11 d. Vil niu je de mok ra tiš kai iš r ink t a Lie t u v os Res p ub li kos Aukš čiau sio ji Ta ry ba pa skel bė Ak tą Dėl Lie tu vos ne p ri k lau s o m os vals t y b ės at sta ty mo. Įdo mus sten das - Tė vų že mė je, ku ria me pa teik tas Lie tu vos žem la pis su et no Ker ti nis pa ro dos sten das Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak tas. gra fi jos sie na, o ja me pa ro dy tos sig na ta rų gim ti nės. Be j e, aki v aiz d i va k a r i n ės bei vi du ri nės et no gra fi nės Lie tu vos da lių per sva ra prieš Vil niaus kraš tą, ku ria me ne gi mė nė vie nas sig na ta ras... Du sig na ta rai - Ka zi mie ras Bi zaus kas bei Do na tas Ma li naus kas gi mė Lat vi jo je. Pa r o d o j e ma t o m e ir du sig na ta rus iš Plun gės kraš to. Tai - tei si nin kas, dva ri nin kas Sta nis lo vas Na ru ta vi čius (1862 m. rug sė jo 2 d m. gruo džio 31 d.) ir eko no mis tas, ag ro no mas, ver sli nin kas, dva ri nin kas Jo nas Smil ge vi čius (1870 m. va sa rio 12 d m. rug sė jo 27 d.). Lie tu vos 100-me čio pro ga prie Plun gės kul tū ros cen tro jiems bu vo įreng tas spe cia lus sten das. Na, o nuo l a t i n į lais v ės sie kį be ne ge riau siai at spin di vie no lo zun go žo džiai, ku riuos ma to me sten de Stei gia ma sis Sei mas : Lie tu viai ir že mai čiai jau nie kam neb ver gaus ir ne pa kęs ver gys tės lais voj Lie tu voj. B. d. Kęs tu čio Vait kaus nuotr. Plun gė Pa ro dos sten do Sig na ta rai Lie tu vos Res pub li kos Sei mo na riai frag men tas. Pa ro dos pri sta ty mo da ly viai. Draugijos Saulutė 2019 metų projektas Žemaičių kultūros laukas Jū ra tės Mo tu žie nės nuo tr.

2 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Kan. te ol. lic. An drie jus Sa ba liaus kas Ži nios iš Tel šių vys ku pi jos Tel šių vys ku pi jos dva si nin kų kon fe ren ci ja 2019 va sa rio mėn. 27 d. 11 val. į Tel šių Vys ku po Vin cen to Bo ri se vi čiaus kuni gų se mi na ri ją rin ko si Tel šių vys ku pi jos dva si nin kai, nes tą die ną vy ko Tel šių vys kupi jos dva si nin kų kas mė nesi nis for ma ci jos su si ti ki mas. Su si rin ki mo pra džio je vi sus su si rin ku siuo sius pa svei ki no ir ben drai mal dai va do va vo Tel šių vys ku pi jos ga ny to jas vys ku pas Kęs tu tis Kė va las. Jis pri sta tė gar bų sve čią vys ku pą iš Vil niaus Da rių Tri jo nį. Vil niaus ar ki vys kupo met ro po li to aug zi lia ras vys ku pas D. Tri jo nis da li no si sa vo įspū džiais ir įžval go mis iš vys ku pų si no do Va ti ka ne, kur bu vo svars to mi klau simai apie jau ni mo sie lo va dą šių die nų pa sau ly je ir taip pat da li no si sa vo pa ste bė jimais bei pa tir ti mi iš pa sau lio jau ni mo die nų ren gi nio Pana mo je. Vys ku pas pa brė žė, kaip svar bu jau ni mą ly dė ti ti kė ji mo ke liu, nes po pie žiaus Pran ciš kaus tei gi mu jau nimas mū sų da bar tis, to dėl tiek si no de, tiek jau ni mo die no se bu vo iš ryš kin ta svar biau sia min tis kar tu su jau ni mu kur ti ben drą da bar ties tikro vę Baž ny čio je. Žmo gus pa kvies tas ug dy ti ir ug dy tis Klu bo Ogins kių dva ro bi čiu liai su si rin ki mas Dau giau kaip prieš penkio li ka me tų su si kū ręs kaip pa vel do ir gam tos my lė to jų klu bas ne ma žai pri si dė jo, kad bū tų iš sau go tas vienti sas Plun gės dva ro komplek sas, klu bo pa stan go mis į sau go mų ob jek tų są ra šą įtrauk ta Ogins kio kop lytė lė, iš sau go tas Ad vo ka to na me lis nuo pri va ti za vi mo ir t.t. Klu bo na riai lan ko Lie tu vos ir ki tų ša lių pa veldo ob jek tus, ren gia ben dras iš vy kas į kul tū ros ren gi nius. Yra pa rė mę kny gų lei dy bą, Pa sau lio že mai čių dai lės pa ro dą ir kt. Klu bas tu ri na rių Aust ra li jo je, Vo kieti jo je, Len ki jo je. Pir moji Klu bo pre zi den tė bu vo Aust ra li jos lie tu vė Da nu tė Bal tu tie nė, Plun gės mies to vi są sa vo gy ve ni mą ir to kia ug dy mo pro gra ma iš ryš kė ja po pie žiaus Pran ciš kaus pa rody tu pa vyz džiu jis jau ni mą pa li ko prie Švč. Sak ra men to, pats pa si trauk da mas ir nieko ne kal bė da mas jau ni mui. Svar biau sia ti kė ji mo ke ly je ry šys su Jė zu mi, o Baž nyčia pa kvies ta įvai riais bū dais pa dė ti jau nam žmo gui su tik ti Vieš pa tį sa vo gy ve ni me. Po sve čio kon fe ren ci jos ir pa si da li ni mo įspū džiais į su si rin ku siuo sius krei pė si Tel šių vys ku pi jos ga ny to jas ir ap ta rė ei na muo sius Tel šių vys ku pi jos rei ka lus. Ko vo mėne sį ga ny to jas ga vė nios pro ga lan kys de ka na tus, su si tiks su ku ni gais, ti ky bos mo ky to jais ir ka te che tais, pa ben draus su pa ra pi jų ta ry bų na riais, Cari tas or ga ni za ci jos at sto vais. Vys ku pas pri mi nė, jog šie met Ca ri tui su kan ka tris de šimt me tų ir Tel šių vys ku pi jo je ši reikš min gos or ga ni za ci jos sukak tis bus šven čia ma Tau ra gėje ir per Di džiuo sius Že mai čių Kal va ri jos at lai dus. Vys ku pas įtei kė pa sky ri mus ku ni gams, ku rie de ka na tuo se įpa rei go ti rū pin tis jau ni mo sie lo va da. Taip pat pa svei kin ti ku ni gai, gi mę va sa rio mė ne sį. Kal bėda mas apie Tel šių vys ku pi jos re a li jas vys ku pas pri sta tė statis ti ką, ku ri at spin di vie ną didžiau sią skau du lių kas me tai Tel šių vys ku pi jos te ri to ri jo je Gar bės pi lie tė ir klu bo Garbės pre zi den tė. Klu bo idė ją pa siū lė Plun gės Men de no mies tų part ne rys tės drau gijos pir mi nin kė Ul la Am sler. Klu bas bu vo įkur tas prie su ma žė ja apie 20 tūks tan čių gy ven to jų. Dau giau mirš ta nei gims ta, dau giau lai do tu vių nei krikš ty nų, ma žė ja san tuokų. Ta čiau pa si džiaug ta, kad sek ma die nių pa mal dų lan komu mas ir sak ra men tų prakti ka nė ra su ma žė ję žmo nės kvie čia ku ni gus li go nių sak ramen to su tei ki mui, prak ti kuo ja iš pa žin tį ir Šven čiau sio jo Sakra men to pri ėmi mą. Di džio ji da lis jau ni mo mo kyk lo se lan ko ti ky bos pa mo kas, ruošia si Pir ma jai Iš pa žin čiai ir Ko mu ni jai bei Su tvir ti ni mo sak ra men tui. Tel šių vys ku pi jos jau ni mo cen tro di rek to rius, Vyd mantų pa ra pi jos kle bo nas kun. Ka ro lis Pet ra vi čius pri statė ren gi nius, skir tus ka ta likiš kam jau ni mui. Ge gu žės mėn. 1 die ną Pa lan go je vyks Su tvir ti ni mo sak ra men tui be si ruo šian tie siems skir tas ren gi nys Už tvir tink, ku riuo bus baig ta me ti nė ka te che zė. Ren gi ny je lau kia ma dau giau nei 2000 jau nuo lių. Bu vo prista ty ta ren gi nio pro gra ma. Tel šių vys ku pi jos ga ny tojas ku ni gą Ka ro lį Pet ra vi čių pa sky rė Tel šių vys ku pi jos sie lo va dos ta ry bos pir mi ninku. At sa kin gu už pa šau ki mų sie lo va dą pa skir tas Tel šių Vys ku po Vin cen to Bo ri sevi čiaus ku ni gų se mi na ri jos rek to rius kun. doc. dr. Saulius Stumb ra. At sa kin gie ji Že mai čių dai lės mu zie jaus. Šiuo me tu ste bint sėk min gą mu zie jaus veik lą, klu bas svars to pra plės ti veik los ribas ir dau giau dė me sio skir ti ra jo no pa vel do bei gam tos dva si nin kai pa kvies ti vyk ti į pa ra pi jas ir su si tik ti su jauni mu ir pri sta ty ti sie lo va dos pro gra mas. Baig da mas kon fe ren ci ją vys ku pas pa kvie tė pa ra pi jų kle bo nus kur ti jau ni mo bendruo me nes, ku rių pa gal ba for muo tų si bran duo liai, pade dan tys ug dy ti jau ną žmo gų ti kė ji mo dva sio je. Po ben dros mal dos kon fe ren ci jos da lyviai kar tu pie ta vo Ku ni gų se mi na ri jos di džia ja me refek to riu me. Apaš ta li nio nun ci jaus vieš na gė Tel šiuo se 2019 m. ko vo mėn. 5 dienos ry tą į Tel šių Vys ku po Vin cen to Bo ri se vi čiaus ku nigų se mi na ri ją rin ko si iš vi sos Tel šių vys ku pi jos ku ni gai, ka te che tai, ti ky bos mo ky tojai, pa ra pi jų ta ry bų at sto vai, nes tą die ną čia lan kė si ir pa skai tą apie pa sau lie čių vaid me nį Baž ny čio je skai tė apaš ta li nis nun ci jus ar kivys ku pas dr. Ped ro Lo pez Quin ta na. Gar bų sve čią at lydė jo jo as me ni nis sek re to rius kun. Min dau gas Šlaus tas, o gau siai su si rin ku sie siems pri sta tė Tel šių vys ku pi jos vys ku pas Kęs tu tis Kė va las. Iš ita lų kal bos ver tė ja vo Telšių Švč. M. Ma ri jos Ėmi mo į Dan gų (Ma žo sios) baž ny čios vi ka ras kun. Egi di jus Kum ža. Apaš ta li nis nun ci jus jau baigia sa vo ka den ci ją Lie tu vo je, Lat vi jo je ir Es ti jo je ir yra pa skir tas į Aust ri ją. Vys ku pas K. Kė va las dė ko jo gar biam ob jek tams. Šio su si rin ki mo me tu apie tai bus taip pat dis ku tuo ja ma m. ko vo 14 d. 17 val. klu bo na rių su si rin kimas vyks Plun gės vai kų bib lio te ko je, kū ry bos pa lėpė je, III a. (Lais vės al. 19). Dar bot var kė je: klu bo na rių an ke ti nių duo me nų at nauji ni mas, na rio mo kes tis. Veik lą ap žvelgs da bar ti nė klu bo pre zi den tė Ro ma Ži lins kie nė. Apie ki lu sios iš Plun gės len kų al pi nis tės at mi ni mo įam ži ni mą pa si sakys Zi ta Pau laus kai tė. Ša teikių dva ro si tu a ci ją ap žvelgs Jo lan ta Skur daus kie nė ir sve čiui už at vy ki mą ir do vano tą lai ką Tel šių vys ku pi jos žmo nėms bei pa reng tą prane ši mą Ka ta li kų pa sau lie čių veik la Ka ta li kų Baž ny čio je Lie tu vo je. Nun ci jus Lietu vo je dar bus du su pu se mė ne sio, o pa bai gęs vi sus čia pra dė tus dar bus, po piežiaus Pran ciš kaus pa sky ri mu iš vyks nun ci jaus pa rei goms į Aust ri ją. Kal bė da mas apie pa saulie čių vaid me nį Baž ny čio je, kiek vie no je pa ra pi jo je ar kivys ku pas iš ryš ki no ben dradar bia vi mo prin ci pą pa saulie čiai pa kvies ti ben dra darbiau ti su dva si nin kais pa ra pijo se, baž ny ti nė se struk tū ro se. Pa sau lie čiai yra pa kvies ti akty viai įsi jung ti į pa sto ra ci jos dar bą pa ra pi jo se pa tar nau ti li tur gi jo je, da ly vau ti gie do jime, baž ny čių prie žiū ro je, kari ta ty vi nė je veik lo je, įvai rio se baž ny ti nė se or ga ni za ci jo se. Dva si nin kai pa kvies ti da lin tis at sa ko my be su pa sau lie čiais, nes kiek vie no ti kin čio jo užda vi nys skelb ti pa sau ly je Evan ge li ją ten, kur dir ba ma, kur gy ve na ma. Ypač ti kin tie ji pa kvies ti da ly vau ti po li ti ko je ir ak ty viai lai ky da mie si sa vo ver ty bių bei są ži nės įta ko ti spren di mus, kad jie bū tų mora lūs. Sa vo gy ve ni mu ir iš tiki my be ti kė ji mui dva si nin kai ir pa sau lie čiai pa kvies ti kur ti san ty kį ir taip ben dra dar biauda mi kur ti gy ve ni mą, ku pi ną Kris taus dva sios. Pa sau liečiai sa vo veik la ir ti kė ji mu pa kvies ti per keis ti pa sau lį. Dva si nin kai sa vo pa šau ki me pa kvies ti ly dė ti, pa tar ti, padrą sin ti, mels tis ir kar tu su pa sau lie čiais dar buo tis dėl Die vo Ka ra lys tės ug dy mo pa sau ly je. Ti kin tie ji pa saulie čiai, anot nun ci jaus, ne ga li gy ven ti dvi gu bo gy ve ni mo baž ny čio se bū ti ti kin čiais, o pa sau ly je ta ry tum nie ko ben dro ne tu rė ti su Die vu ir Baž ny čia. Ti kin tis pa sau lie tis vi sa da iš lie ka tvir tu ti kė ji mo žmo gu mi ir taip liu di ja dieviš ką tie są ir Baž ny čio je, ir pa sau ly je. Po kon fe ren ci jos apaš ta linis nun ci jus at sa ki nė jo į jam pa teik tus klau si mus, da li no si sa vo as me ni ne pa tir ti mi bei įžval go mis. 12 val. sve čias ar ki vysku pas, Tel šių vys ku pi jos ga ny to jas ir ne ma žas bū rys ku ni gų au ko jo Šv. Mi šias. Šv. Mi šio se da ly va vo dau giau nei šim tas kon fe ren ci jos da ly vių. Po Šv. Mi šių apaš ta li niam nun ci jui pa dė kos žo džius už at vy ki mą, kon fe ren ci ją, auko tas Šv. Mi šias, pa si da lin tą Die vo žo dį iš sa kė vys ku pas K. Kė va las. Vi siems kar tu nu si fo tog rafa vus se mi na ri jos di džia ja me re fek to riu me bu vo su reng ti ben dri nuo tai kin gi pie tūs, kur pie tau jan čiuo sius ap lankė ir pui kią nuo tai ką at ne šė žais min gie ji Už ga vė nių persi ren gė liai, nes, kaip ži nia, kon fe ren ci ja ir su si ti ki mas su apaš ta li niu nun ci ju mi vyko ga vė nios iš va ka rė se per Už ga vė nes. Tel šiai Tomo Murausko nuotr. Jo lan ta Mil te nė. Po kal bį apie Plun gės par ką pra ves pro jek to Plun gės iš ma nusis par kas au to rė Vir gi ni ja Liu ti kai tė. Vyks dis ku si jos, pra šo me teik ti pa siū ly mus veik lai ge rin ti, idė jas, ku rias no rė tu me kar tu įgy ven din ti. Klu bas kvie čia įsi jung ti į veik lą nau jus na rius, ga limus rė mė jus. Klu bo Ogins kių dva ro bi čiu liai ta ry ba Fo to gra fi jos pa ro da, skir ta fi lo so fo Vy dū no gim ta die niui Ko vo 22 d., penk ta die nį, val. Plun gės vie šo jo je bib lio te ko je-laik ro di nė je (Par ko g. 7) ati da ro ma klai pėdie čio fo to me ni nin ko Vir gi li jaus Jan kaus ko fo to gra fi jos pa ro da Vy dū nas. Gy ve ni mas, mir tis ir kas to liau..., skir ta fi lo so fo Vy dū no 150-osioms gi mi mo me ti nėms. Alės Jan kaus kie nės pa skai ta apie Vy dū ną. Plun gės vie šo sios bib lio te kos inf.

3 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ / 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) me tai pa skelb ti Vie to var džių me tais Plun gės mies to ir ra jo no mies te lių bei kai mų, ku riuo se vei kia bib lio te kos, vie to var džių kil mė, le gen dos, pa sa ko ji mai ir nuo trau kos, at spin din čios ra šy ti nę me džia gą. In for ma ci ją apie vie to vardžius su rin ko Plun gės ra jo no bib lio te kų dar buo to jos. Ku liai Ko lėškē sa ka Kolē. Tas žuo dis ī paimts ėš kor šiu kal buos ė reišk ak mė nou ta vė i ta. Ko lėš kiu žuo dis ī kor šiu kėl mies. Že mai tėškā bū tom Kūlē, vuo kor šiu kal ba Kolē. Kū lis (že mai tiš kai ak muo ) Ku lių vie to vė la bai akme nuo ta. Ku lis (juo da dar biai) Ku liuo se vi du ram žiais pre kiauta an gli mi, to dėl mies te ly je bu vo la bai daug juo da dar bių. Plun gės var do kil mė Vie to vė, ku rio je da bar įsi kū rę Al sė džiai, kaž kuo met bu vu si la bai miš kin ga. Kar tą ant kel mo sė dė jęs se nas ne pri gir din tis žmo gus. Pro ša lį ėjęs pra ša lai tis ir klau si ąs se nu ko: - Kaip va di na si ši vie ta? Se nu kas ne iš gir dęs, pa gal vo jęs, kad klau sia, ką jis čia vei ki ąs, tai ir at sa kęs: - Al sie du. Tai anas sve ti mas žmo gus ir pa skel bęs, kad ta vie ta va di na si Al sie du. O tas Al sie du, bė gant lai kui, ta po Al sė džiais m. rug pjū čio 5 d., va sa ros šven tės me tu, ir al sėdiš kiai, ir jų sve čiai, pri si min da mi Al sė džių vie to var džio kil mę, bu vo su sė dę vie nos mies te lio gat vės pa ke lė je - siek ta sė dė ji mo pa ke lė se re kor do. Ir re kor das bu vo pa siek tas! Stal gė nai tarp Rie ta vo ir Plun gės baž ny čių bokš tų, akys vis už kliūda vo smai lų jau nu tė lį, dar bal tą ir iki šio lei ne ma ty tą bažny čios bokš tą. Mė ly nuo jan čio je Stal go gi rios to lu mo je, smai liai pa si stie bęs, jis drą siai žvel gė į dan gų ir pa pil dė iš te nai už ma to mų sep ty nių baž ny čios bokš tų har mo ni ją. Tai bu vo Sto nių že mė je ką tik pa sta ty ta Šv. Pet ro ir Po vi lo baž ny čia (da bar - Stal gė nų Šv. Apaš ta lų Pet ro ir Pau liaus baž ny čia). Baž ny čia Stal ga lė je, Stal ga lės baž nyt kai mis skam bė jo ne sklan džiai, to dėl ku ni go Pu kio ini cia ty va šis vie to var dis bu vo pa keis tas Stal gė nais. Pa ruoš ta pa gal Stal gė nų ma ža sis pa sau lis. Alek san dras TENISONAS, Že mai čių sau lu tė, , Nr. 12 (719). Iš plun giš kės kraš to ty ri nin kės Apo lo ni jos Gir džiū nie nės archy vo Alek san dra vas Is to ri kas J. Drun gi las ti ki no, jog mies to var do kil mė nėra vi siš kai aiš ki. Vie nas la biau siai ti kė ti nų aiš ki ni mų, kad mies to pa va di ni mas ki lęs nuo upe lio var do. To kią prie lai dą lei džia da ry ti 1894 ųjų Plun gės že mė la pis, ku ria me ma toma per vi są mies tą vin giuo jan ti ir į Bab run gą įte kan ti upė, įvar dy ta Pa plun ga. Gvil den da mas Plun gės var do kil mės klau si mą, is to rikas tei gė, kad iš vi so yra trys Plun gės mies to pa va di ni mo kil mės ver si jos: liau dies, ant ro po ni mi nė ir hid ro ni mi nė. Pa gal liau dies eti mo lo gi ją Plun gės vie to var dis sie ja mas su veiks ma žo džiu plunk tis, ku ris reiš kia api pe šio ti, muš tis. Iš to esą ki lęs ir po sa kis: Neik į Plun gę, nes ten plun kia si. Ant ro po ni mi nės ver si jos au to riai mies to pa vadi ni mą lin kę kil din ti iš pa var dės Plun gė. Pa gal hid ro ni mi nę ver si ją - Plun gės var das ki lęs iš upelio, te kė ju sio per mies te lį, pa va di ni mo. Šią versi ją pa re mia to pog ra fi niai, kal bi niai ir ar che o lo gi niai duo me nys. Al sė džiai Al sė džiai ra šy ti niuo se šal ti niuo se pir mą kar tą pa mi nė ti 1253 m. Įdo mi yra Stal gė nų baž nyt kai mio įkū ri mo le gen da. Dar prieš I Pa sau li nį ka rą gy ve no Stal gė nuo se die vobai min gas ir darbš tus ūki nin kas Pet ras Sto nys ir jo žmo na Pet ro nė lė. Mi ni jos vin giuo se jie tu rė jo virš 20 ha ūkį, kuria me, ro dos, nie ko ne trū ko: že mė bu vo ge ra, de rė jo ja vai, klė ty je aruo dai bu vo pil ni grū dų, Mi ni jos vin giuo se žo lė au go iki juos mens, ar kli dė je žven gė žir ge liai, kar vu tės links mai mau ro jo tvar te. Ap link vi sur vi rė gy ve ni mas, vien tik Sto nių tro bo je bu vo ty lu, niū ru ir tuš čia. Ten ne si gir dė jo vai kų džiaugs min go kly ka vi mo, links mo juo ko, ne si jau tė džiaugs mo - Sto niai bu vo be vai kiai. Kiek lau kė ir ti kė jo si, su lau kė jau ir ži lo plau ko, bet pa vel dė to jų ūkiui vis dar ne bu vo. Ne pa dė jo nei karš tos mal dos, nei pa ža dai, nei brangiai už pirk tos mi šios. Abu dėl to la bai liū do ir sie lo jo si. Bet vie ną nak tį sap ne gir dįs Sto nys bal są, ku ris jam sa kąs: Ne si sie lok, Pet rai, kad ne su lau ki sa vo ūkio pa veldė to jo. Ta vo gy ve ni mui skir tas ki tas kil nus dar bas, ku ris įvyk dy tų Kū rė jo aukš čiau sią va lią. Šis bal sas jam pa si karto jęs net ke le tą nak tų. Su jau din tas to kio ap reiš ki mo, Sto nys il gai gal vo jęs, ką tai ga lė tų reikš ti ir koks gar bin gas gy veni mo tiks las jam skir tas. Pa ga liau Pet ras su pra tęs, kad tai Ap vaiz dos lė mi mas, kad jis ne tu rįs vai kų, ir Kū rė jo bal sas ap si reiš kęs jam sap nuo se, kad jis įvyk dy tų Aukš čiau sio jo va lią ir už si pel ny tų Dan gaus ka ra lys tę. Pa si ta rę Sto niai iš si ža dė jo vil čių su si lauk ti vai kų ir nu ta rė vi są sa vo ūkį pa do va no ti Baž ny čiai su są ly ga, kad Vys ku pi ja čia, prie Mi ni jos, pa sta ty sian ti baž ny čią. Te gul skam ba Stal go ža lio je gi rio je baž ny čios var po dū žiai ir ai di per Mi ni jos slė nius, po vi są pa ra pi jos apylin kę! Te gul ti lin džiuo ja var pai ir var pe liai baž ny čio je ir te gu ku ni gas iš am bo no skel bia pa ra pi jie čiams Die vo žo dį, te gu žmo nės, su si rin kę čia šven ta die niais, gar bi na Vieš pa tį! Pa tys Sto niai iki gy vos gal vos pa si lik sią ke le tą hek ta rų že mės, pa si sta ty sią ne to li baž ny čios tro be lę ir savo sau lė ly džio die nas pra lei sią mal do je. Kaip nu ta rė, taip pa da rė. (Sto nys Pet ras mi rė 1933 m. Per I Pa sau li nį ka rą, 1916 m., vo kie čių oku pa ci nė ad mi nist ra ci ja per Mi ni ją ties Stal ga le pa sta ty di no nau ją gra žų til tą, nu ka sė kal no sta čius kran tus, su py lė aukš tus py li mus ir pa tį ke lią su at šlai tė mis iš grin dė ak me ni mis, o py li mo pa kraš čius ap tai sė bal tais stul pe liais. Stal ga lė pa si puo šė, o Mi ni ja ne be gra si no pava sa rio po tvy niais me tų va sa rą nuo Že mai čių aukš tu mų, nuo Lo paičių kal no žiū rint į va ka rus, to lu mo je drie kė si Že mai ti jos že mu mos pa no ra ma snaus da ma mels va me rū ke. To ly je, Tar pu ka riu Alek san dra vo pra di nė je mo kyk lo je dir bęs ži no mas Lie tu vos pa trio tas mo ky to jas An ta nas Gul binskas bu vo iš kė lęs min tį, kad Alek san dra vui rei kė tų grąžin ti se ną jį gra žų lie tu viš ką pa va di ni mą Ki biš kiai. Ta čiau Rau do na jai ar mi jai įžen gus į Lie tu vą, šios min ties au torius at si dū rė emig ra ci jo je ir ši kil ni mi si ja li ko ne at lik ta. Kai me mė tė si api ply šu si se na, 1917 m.til žės lei dyk lo je iš leis ta kny ge lė (tur būt iš mo ky to jo gau sios bib lio te kos), ku rio je bu vo ap ra šy ti pa mi ni jo kai mai ir Alek san dra vo dva ro is to ri ja. Ma no ži nio mis, šis uni ka lus,,gel to no sios li te ra tū ros re lik tas pa te ko į KGB dar buo to jų ran kas ir tikriau siai bu vo su nai kin tas. Skai čiu sie ji šią kny ge lę pa sa ko ja, kad Alek san dra vo dva ro pa va di ni mas ki lęs nuo kaž ko kio ru sų di di ko Alek san dro vo. Įdo mi ne se niai gir dė ta ir ki ta Alek san dra vo dva ro ( taip pat ir kai mo) pa va di ni mo kil mės ver si ja. At seit Lie tu vos gra žuo lė ra šy to ja So fi ja Ty zen hau zai tė- Šua zel ar ti mai drau ga vo su Ru si jos ca ru Alek san dru, to dėl vien tur tį sa vo sū nų pa va di no Alek san dru, o berniu ko krikš ta tė viu bu vęs pats ca ras. Tuo me tu nau jai pa sta ty tas dva ras šiam įvy kiui at min ti bu vęs pa va din tas Alek san dra vu. Prieš Pir mą jį pa sau li nį ka rą Alek sandra vo dva rą iš že mės ūkio ban ko nu pir ku si kaž ko kia drau gi ja (tos drau gi jos na rys bu vo ku ni gas Ja ru lai tis). 1913m. Alek san dra vo dva ro cen trą nu pir ko Ka zi mieras Riep ša ir Juo zas Eg lins kis. Riep ša įsi gi jo 7 pa status su 100 ha že mės, o Eg lins kis 3 pa sta tus su 45 ha že mės. Pas ta ra jam ati te ko ak me ni nis ar kli nin kas, 1861 me tais sta ty tas dva ro gy ve na ma sis na mas, rūsys, Riep šui - ūk ve džio gy ve na ma sis na mas, sta tytas apie 19 am žiaus pra džią. Jį su da rė 15 kam ba rių. Žmo nės ir da bar dar pri si me na pa sa ko ji mą, kaip Riep ša dva rą pir ko. Pa sa ko ja ma, kaip į Gau du čių dva rą pas poną, ku ris bu vęs įga lio tas iš par duo ti Alek san dra vo dva ro že mes, at vy kęs api ply šu sia bur ka ap si vil kęs, bet du gerus ar klius pa si kin kęs žmo ge lis. Jis pa si pra šęs au dienci jos pas po ną. Po nas pa žiū rė jęs į pan čiu per si juo su sį, la biau į el ge tą pa na šų žmo ge lį ir at si sa kęs jį pri im ti. Tar nai tė pa klau su si, ko tas varg šas no rįs. Ogi jis no rįs Alek san dra vo cen trą pirk ti! Ir tik ta da, kai klum pė tas žmo ge lis pra si siau tęs su ply šu sius sku du rus ir iš trau kęs kap šą auk si nių, po nas pa kvie tęs jį vi dun, o tar nai tei lie pęs at neš ti ar ba tė lės. Tar nai šo kę ar klių nu kin ky ti... Vė liau Ka zi mie ras Riep ša pa da li jo sa vo ūkį dviems sūnums: Ka zi mie rui ir My ko lui. Ka zi mie ras ve dė Bar bo rą Sa moš kai tę iš Liep gi rių ir pa si li ko gy ven ti dva ro se nuosiuo se pa sta tuo se, o My ko las ant sa vo že mės pa si sta tė nau jus pa sta tus. Pa ruoš ta pa gal Alek san dra vo kraš to ty ri nin kės Ve ro ni kos Si mu tie nės už ra šy mus. Alek san dra vo kraš to mu zie jus Mėj ga Nukelta į 11 psl.

4 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Fo to pa ro dos Lat vi jos vaiz dai pri sta ty mas Sau sio 31 d. Plun gės mies to bib lio te ko je, įkur to je pre ky bos cen tro MAXIMA ant ra me aukš te, įvy ko Plun gės ir Rie ta vo kraš to fo to klu bo Žybt na rio Kęs tu čio Vait kaus pa ro dos Lat vi jos vaizdai, skir tos Lat vi jos vals ty bės šimt me čiui, pri sta ty mas. Ši pa ro da pa kei tė prieš tai vei ku sią to paties klu bo na rio An ta no Jo nai čio fo to pa ro dą, skir tą Lie tu vos 100-me čiui. Mu zi ki nis pa svei ki ni mas Ren gi nio ve dė ja bib lio teki nin kė In gri da Jo nuš kie nė pa si džiau gė, kad bib lio teko je jau su reng ta ne vie na fo to klu bo Žybt pa ro da, ir kiek vie ną kar tą lan ky to jai pa ti ria ge rų įspū džių. Pa ro dos pri sta ty mo da ly vius tą žie mos va ka rą gi ta ros gar sais bei dai na pra džiu gi no jau no ji mu zi kan tė Ka mi lė Va lu žy tė. Bib lio te ki nin kė Ri ta Jun du lienė sa kė ži no ju si, kad Ka mi lė la bai jau din sis, bet nuo šir džiai dė ko jo: Kė ta kar ta ė viel kvėi sem, vo ka atētom ė kė ta kar ta, mes tuo kė sim buo lė nė duo vėne lė iteik sem. Pa ro dos au to riaus žo dis Pa ro dos Lat vi jos vaiz dai frag men tas. Ren gi nio da ly viai. Prie ša ki nė se li ni jo se Ali na Ča pie nė ir An ta nas Jo nai tis. K. Vait kus pri si mi nė, kai bu vo I. Jo nuš kie nės pa pra šy tas su reng ti fo to pa ro dą. Te ko pamąs ty ti, ko kią te mą pa si rink ti. Bet jis pri si mi nė A. Jo nai čio pa ro dą, skir tą Lie tu vos 100- me čiui, ir pa gal vo jo, jog ir Lat vi jai 100 me tų. O po Latvi ją, pa sak pa ro dos au to riaus, va ži nė ta tik rai daug: ir Ry ga, ir Jūr ma la, ir Vent spi lis, ir Si gulda, ir Kul dy ga, fo to gra fams ir ke liau to jams tai esan čios ar ti miau sios vie tos, kur kaž ką įdo maus ga li ma pa ma ty ti ir nu fo tog ra fuo ti. Pa ro dai au to rius pa tei kė 12 nuo trau kų iš de šim ties Latvi jos vie to vių, kad bū tų kuo įvai riau. Trys nuo trau kos yra iš Ry gos, nes, pa sak K. Vaitkaus, yra sa ko ma, kad Lat vi ja yra Ry ga ir li ku si ša lies da lis, nes sos ti nė je gy ve na treč da lis Lat vi jos gy ven to jų. Pa ro dos au to rius sa kė stengę sis, kad bū tų pa ro dy ta ir ar chi tek tū ra, ir žmo nės. Ke lias nuo trau kas iš įvai rių ren gi nių jis ap ta rė pla čiau. Pa vyz džiui, 2010 m. Dur bės mies te ly je vy ko Dur bės mū šio 750 me tų ju bi lie jaus pa mi nė ji mas: bu vo di de lė šven tė, at vy ko Lie tu vos de le ga ci ja, bu vo pa sta ty tas nau jas pa min klas, vy ko se novi nės apei gos. Vy ko ir ka riū nų dvi ko vos, o fo to gra fui pa vy ko pa gau ti kad rą, kai vie nam jų iš ran kos iš krin ta ka la vi jas. Ki tas įdo mus kad ras Sal daus mies to šven tė je vy ku sių var žybų me tu ko man da bė ga, tie siog iria si Cie ce rės upe. K. Vait kus pri si mi nė, kad į tą šven tę 2012 m. Žybt na rius bu vo pa sikvie tęs Sal daus fo to klu bas Es da ru (liet. Aš da rau ). Plun gės vie šo sios bib lio te kos Bokš to sa lė je šis klu bas yra suren gęs pa ro dą Es sēžu (liet. Aš sė džiu ), kur kiek vie nas klu bo na rys bu vo pa tei kęs po vie ną sa vo por tre ti nę nuo trauką, at spin din čią jo po mė gius, gy ve na mą ją ap lin ką ar ki tą su ma ny mą. K. Vait kus ap gailes ta vo, kad ry šiai su šiuo klubu ne be pa lai ko mi: Žybt nė ra su ren gu si nė vie nos pa ro dos Sal du je. Spal vin ga nuo trau ka iš 2004 m. Ry go je vy ku sio didžiau sio Eu ro po je tarp tau ti nio fol klo ro fes ti va lio Eu ro pia da ( EUROPEADE ), ku rio je pavaiz duo ti šo kan tys lat viu kai. Ki tų nuo trau kų pa ro dos auto rius smul kiau ne ko men ta vo, bet kvie tė pa skai ty ti už ra šus, su ži no ti, kas ir ko kio je vie tovė je nu fo tog ra fuo ta. Pa sak jo, kas ten bus bu vęs, tas at pa žins ar Tu rai dos pi lį ne to li Si gul dos Gau jos na cio na li nia me par ke, ar Kul dy gos pui kų se na mies tį, ar ki tus ob jek tus. Svei ki ni mai ir pa dė kos Sei mo na rys A. Stan či kas. dą rei kė tų su reng ti ir Sei me. Jo pa dė jė ja Rai mon da Bieliaus kie nė sa kė jau su ta ru si, Pa ro dos au to rius K. Vait kus. A. Jo nai čio svei ki ni mai. Pa ro dos au to rių svei ki nęs Sei mo na rys An drie jus Stanči kas pri mi nė gar si ą ją fra zę Su stok, aki mir ka ža vin ga! ir pa šmaikš ta vo, kad aki mirka pa pras tai ne su sto ja, o štai fo to gra fams - su sto ja! Jis pri si mi nė, kaip bu vo fo tomo de liu sa vo bro liui fo togra fui. A. Stan či kas pa kar to jo pa siū ly mą, ku rį jau bu vo iš sakęs fo to klu bo Žybt me ti nės pa ro dos Plun gės vie šo jo je bib lio te ko je ati da ry me. Jis tei gė ma nąs, kad klu bo pa rokad Sei me 2020 m. tik rai bus su reng ta to kia pa ro da be lieką tik su de rin ti lai ką. K. Vait kų svei ki no foto klu bo na riai A. Jo nai tis, Ali na Ča pie nė, Kos tas Slivskis, Al do na Kup re ly tė. A. Kup re ly tė sa kė: Aš dė dėlē džiau gous, ka Kęs tu tis pa darė ton pa ruo da ėr kad ons mīl ton Lat vė jė, aš tēp pat nu se nū lai kū eso isėmīlie jo si Lat vėjė, ėr aš mės lė jo, kad mums ar tė miau sis krašts īr Lat vė jė, - ne vel tou mes bra liokās va dė nam.... Pa ro dos au to rių svei kino ir bib lio te ki nin kės I. Jonuš kie nė bei R. Jun du lie nė, do va no da mos įrė min tą nuotrau ką, ku ri yra iš spaus din ta Aud re o lės Pa že rec kai tės ir Al gio Jan kū no fo to al bu me Šar ne lės švie sa (Klai pė da, 2008 m.), skir ta me po etui Vy tau tui Ma čer niui. Sa vo ruož tu K. Vait kus dėko jo A. Jo nai čiui už pa gal bą ka bi nant šią pa ro dą. Ne ofi cia lio ji da lis Pa ro dos au to rius A. Stanči kui, R. Bie liaus kie nei bei ki tiems pa ro dos lan ky to jams smul kiau pa ko men ta vo ki tas nuo trau kas. O fo to gra fams jis pa siū lė pa gal vo ti apie pa ro dą, skir tą Es ti jos 100-me čiui. Pa ro da bu vo ap ta ri nė ja ma ir be gurkš no jant ar ba tą bei be sivai ši nant sal du my nais. Pa vyzdžiui, Že mai ti jos na cio na li nio par ko et no lo gė A. Kup re ly tė džiau gė si, kad fo to gra fi jos at spaus tos ant dro bės: Vė sū gra žiau sė ont druo bės: tuoks jaus mos, ka pa veiks los.... Pa ro da Lat vi jos vaiz dai bus eks po nuo ja ma iki ko vo pa bai gos. Be je, Plun gės apy lin kės teis mo Plun gės rū mų (Laisvės al. 4) fo jė vei kia K. Vaitkaus fo to pa ro da Fo to žy gių aki mir kos. Že mai čių sau lu tės inf. Kris ti nos Pau laus kai tės nuotr.

5 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ / 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 5 An drius Ku li kaus kas Kaip at sa ky ti už nu si kal ti mus žmo ni jai? Kaip at sa ky ti už 1941 m. lie tu vių tau tos va lios reiš kė jų nu si kal ti mus žmo ni jai? Juk tai ne pa ski ri žu di kai, o mū sų tau tos la bui vei kę nu si kaltė liai. Ve džiau po kal bį šiuo klau si mu Plun gės mies to sa vi val dy bės vie šo jo je biblio te ko je, penk ta die nį, 2019 m. va sa rio 22 d. Da ly va vo 18 žmo nių. Bu vau pa si ren gęs apibū din ti to kius nu si kal ti mus žmo ni jai: Lie tu vių ak ty vis tų fron to va das Tel šių ap skri tyje ka pi to nas Jo nas No rei ka, 1941 m. lie pos 12 d. įsa kė iš žu dy ti Plun gės žy dus. Jis tuo met pa ren gė re zo liu ci ją ra gin ti Lie tu vos lai ki ną ją vy riau sy bę siek ti vi siš kos ne pri klau so my bės, sa kė pagrin di nes kal bas ma ni fes taci jo se Tel šiuo se, lie pos 20 d. bei Plun gė je, lie pos 27 d. ir iš kart ve dė šių mies to žy dų žu dy nių ren gė jus, LAF va do pa va duo to ją Bro nių Juo di kį ir LAF Plun gės va dą Po vi lą Ali mą į Kau ną, iš sa ky ti Žemai čių že mės va lią. Mū sų po kal bio da ly viai jau bu vo su si pa ži nę su Žemai čių sau lu tė je skel bia ma Vys ku pas Kęs tu tis Kė valas su si ti ko su Šv. An ta no Pa du vie čio pa ra pi jos komi te tu. Sta lą puo šia žy dų sim bo lis me no ra. Jo no ir An ta ni nos No rei kos anū kai pri ta rė dr. A. Ku likaus ko min čiai Už ga vė nes lai ky ti ne žy dų, o No rei kos die na. Gau tas pa siū ly mas: su kur ki me dai ną Eu ro vi zi jai! Grant Go chi no Už klau sa dėl Jo no No rei kos nu si kaltė lių gau jos, ku rią No rei kos anū kė Sil via Fo ti yra pa skelbiu si sa vo sve tai nė je www. sil via fo ti.com. Šį mė ne sį prista to me jau ket vir tą už klausos da lį. To dėl vi są po kalbio lai ką sky rė me iš mąs ty ti dvy li ka pra smin gų veik lų, ku rio mis vie naip ar ki taip at sa ky tu mė me už pra ei ties nu si kal ti mus. Tai pir mas toks po kal bis Plun gė je ir be ne viso je Lie tu vo je. Plun giš kiai švie suo liai yra jam pri brendę, juk yra įsi sa mo ni nę sa vo kraš to ne lai mes. Juos kil niai vei kia mi nė ji mai tau to dai linin ko Ja ko vo Bun kos ir jo ben dra šir džių iš puo se lė ta me Kau šė nų Ho lo kaus to au kų me mo ria le. Lie tu vos gy ven to jų ge noci do ir re zis ten ci jos ty ri mo cen tras to kiam po kal biui dar ne pri bren dęs. Pra šiau leis ti to kį po kal bį su reng ti Oku paci jų ir lais vės ko vų mu zie ju je Vil niu je. Cen tro ge ne ra li nė di rek to rė Te re sė Bi ru tė Buraus kai tė ne pa ten ki no prašy mo, pa aiš kin da ma: Jū sų no ri mos kal bė ti temos tei gi nys lie tu vių tau tos va lios reiš kė jų nu si kal ti mai žmo ni jai ne ati tin ka tik rovės ir ga li mai pa žei džia LR Kon sti tu ci jos 25 str.: Lais vė reikš ti įsi ti ki ni mus ir skleis ti in for ma ci ją ne su de ri na ma su nu si kals ta mais veiks mais tau ti nės, ra si nės, re li gi nės ar so cia li nės ne apy kan tos, prie var tos bei dis kri mi naci jos kurs ty mu, šmeiž tu ir dez in for ma ci ja. Svar biau sia, kuo įsi ti kino me Plun gė je, yra, kad atsa ko my bės klau si mus rei kia spręs ti dva si nė je plot mė je. Mus taip įti ki no ka ta li kų ku ni gas bro lis Ge di mi nas Num gau dis OFM, ku ris jau de šimt me čius įkvėp tai kovo ja su an ti se mi tiz mo piktą ja dva sia. Kau no žy das švie suo lis Si mo nas Do vida vi čius at krei pė ma no dėme sį į ad ven ti nės po pie tės įra šą you tu be.com, ku ria me bro lis Ge di mi nas šir din gai vaiz duo ja mū sų lie tu vių atsa ko my bę už Plun gės žy dų li ki mą. Bro lis Ge di mi nas su tri mis jau nais sa va no riais ne tik tai da ly va vo bib lio te kos po kal by je, bet die ną prieš sky rė dvi va lan das su ma nimi su si pa žin ti ir ap si tar ti. O po po kal bio ma ne iš si ve žė į sa vo pa ra pi ją Pa ku tu vė nuose šlo vin ti Die vą šven to mis Mi šio mis, taip pat me si ji nių žy dų šo kiais, gies mė mis, mal do mis ir šven to jo Raš to skai ti niais bei ap mąs ty mais. Bū tent tą sek ma die nį bro lis Ge di mi nas bro liui An ta nui Blu žui OFM per lei do Paku tu vė nų kle bo no pa rei gas. Sa vo pas ku ti nę die ną bro lis Ge di mi nas pa si rū pi no, kad ke lio li ka mi nu čių pa si kalbė čiau su vys ku pu Kęs tu čiu Kė va lu apie lie tu vių ka ta li kų 1941 m. vie nin gai vyk dy tus nu si kal ti mus Tel šių vysku pi jo je. Jam pa sa ko jau, kaip mir ties die ną krikš tytos žy dai tės li ko Baž ny čios už mirš tos, tie siog at mes tos. Vys ku pas bu vo su krės tas ir sa kė, kad žmo nės tu ri ži no ti. Jį, ma to mai, vei kė pa ra pijie čių gy vas rū pes tis žy dų at jau tos klau si mu. An ti se mi tiz mas yra vie nas iš pa čių gi liau sių pik to sios dva sios raiš kų. Ko vo da mi su juo kiek vie nas su si du ria me su klau si mu, ko dėl Die vas iš si rin ko ne ma ne, o ki tą? Ko dėl aš ne si džiau giu ki tu, o no riu jį su nai kin ti, kaip Kai nas Abe lį? ar fa ri zie jų ta ry ba Jė zų Kris tų? ar Tel šių LAF va dai sa vo kraš to žydus? Bū ti žy du, tai reiš kia bū ti per se kio ja mu, dėl to, kad esi Die vo pa lai min tas. Bet gi kiek vie nas ga li me pa tys rinktis bū ti švie suo liais ir ly giai taip pat per se kio ja mais, dėl to, kad esa me ge ri, dėl to, kad kiek vie na me žmo gu je at kakliai ieš ko me švie suo lio. To se pa ieš ko se pa ti ria me, kaip vel niš kos jė gos at ker ta mus nuo vie nas ki to. Kaip moks li nin kas drįs tu at kreipti dė me sį į to kius reiš ki nius. Či ka go je, Mar qu et te Par ko Pa ku tu vė nuo se, Šv. An ta no Pa du vie čio pa ra pi jo je, penk ta die nio va ka rais, že mai čiai me si ji nių žy dų šo kiais šlo vi na Die vą. Si mo nas Do vi da vi čius at vedė į Plun gę tie sos ieš ko tojus Sil via Fo ti 2013 m. ir An drių Ku li kaus ką 2018 m. Kun. brol. Ge di mi nas Num gau dis OFM, Zi ta Pau laus kaitė, Bi ru tė Sta nie nė, Lau ry nas Sta nys, Gre ta Jakš tai tė ir Bro nis lo vas Po cius ka vos ba re Ex Lib ris, Plun gė je, ren gia si ki tos die nos po kal biui. Rai mon das ir Zi ta kvie čia į Plun gės bib lio te kos ren gi nį. kvar ta le, lie tu viai ir ki ti baltie ji gy ven da vo į va ka rus nuo Wes tern gat vės, o juo die ji į ry tus, nes jiems ano je pu sė je na mų ne par duo da vo. Už tat per ei nant gat vę kirs da vo me klai kią psi cho lo gi nę sie ną. Pa na šiai, įvai riau sios priklau so my bės nuo svai ga lų, lo ši mų ir ki tų aist rų, yra tiesiog ap sė di mai, mu my se apsi gy ve nę vel niai, ban dan tys vi du je su si suk ti liz dą, mus at kirs ti nuo pa sau lio. Jė zus vel niams tie siog pa sa ky da vo: Lauk! Vėl gi, pa ste bė ki me, jog ak ci nės ben dro vės tu ri vi sas žmo gaus tei ses, bet jokių do ro vi nių įsi pa rei go ji mų. Jos ga li ne si var žy da mos meluo ti. Jos ga li iš si pūs ti kaip mil ži nės, ne pa ža bo tos mū sų ko kių nors tiks lų, o ver čiau ža bo jan čios mus tuš čių pini gų gau dy mu. Pa są mo nės ža ban gos per kar tų kar tas sklei džia ne ra mu mus, paty čias, sa vi žu dy bę, pa vy dą, go du lį, kerš tą, smur tą. Ri man tas Ben do rius susi rū pi no, kad Plun gės Se namies čio vi du ri nė mo kyk la 1975 m. pa sta ty ta ant žydų ka pi nių, o tai, be abe jo, nei gia mai vei kia vai kus. Eu ge ni jus Bun ka jį ra mi no, kad vai kai dėl to ne kal ti, ir ge ro sios dva sios juos globo ja. Jis yra ty ręs sta tis ti ką, kad iš tik rų jų tai pa vyz din go el ge sio mo kyk la. Kaip bebū tų, ma nau, ga lė tu mė me su jau ni mu pa si sa ky ti, kad mū sų vals ty bė per si gal vo tų, ir ne da ry tų kon gre sų rū mų iš tų Spor to rū mų, ku riais so vie tai iš nie ki no se niau sias Vil niaus žy dų ka pi nes. Siū lau mo ky tis iš pra eities, kaup ti do ro ir ne do ro el ge sio pa vyz džius, juo se ieš ko ti dės nin gu mų, kaip kas rin ko si. Ten ka var din ti nu si kal tė lius, tiks lin ti nusi kal ti mus, juk to kiu bū du pa ste bi me, kaip mes vi si su si sie ti, vos ne vi si kal ti, ta čiau vel nio ne at kirs ti ir ne pa smerk ti. Bro nis lo vas Po cius la bai jaut riai pa ste bi, jog Lie tu vo je ga lė tu mė me at jaus ti vi sus nu ken tė ju sius. Svar bu at jaus ti po ka rio parti za nus, bet ga lim tuo pa čiu at jaus ti jų au kas, tiek kal tas, tiek ne kal tas. Ga lim at jaus ti trem ti nius, pa bė gė lius, di siden tus, vo kie čių ir so vie tų ka rius, žy dų ir len kų par ti zanus. Mus la bai jun gia nuo širdūs po kal biai, ko kių trokš ta bib lio te ki nin kė Zi ta Paulaus kai tė. Ji nuo Są jū džio lai kų ren ka pri si mi ni mus apie Plun gės kraš to žy dus ir lie tu vių par ti za nus. Po kal biams rei ka lin gos ži nios. Ži no me apie na cių ir so vie tų nu si kal ti mus, ta čiau rei kė tų iš tir ti mū sų pa čių lie tu vių nu si kal ti mus, tai yra, at sta to mos Lie tu vos Res pub li kos var du ir lie tuvių tau tos la bui vyk dy tus nu si kal ti mus žmo ni jai. Juk Ka zys Škir pa ir LAF Ber lynas ska ti no iš va ry ti žy dus, Jo nas No rei ka ir LAF Tel šiai lai mi no jų iš žu dy mą, o Juozas Amb ra ze vi čius-bra zai tis ir Lie tu vos lai ki no ji vy riausy bė įsa kė žy dus at skir ti. Aki vaiz du, jog rū pes tin giau tai iš tirs ne vals ty bė, o tam su si bū rę vi suo me ni nin kai. Kvie čia me is to ri kus ir vi sus be si do min čius telk tis Lie tuvos są ži nės var du. Plun gės is to ri kas Gin ta ras Ra mo nas pir ma sis su ti ko da ly vau ti. Ga lim ra šy ti spau dai ir valsty bės įstai goms. BBC World Ser vi ce Out look pa ren gė 23 mi nu čių ra di jo lai dą, drau giš ką pa si kal bė ji mą su No rei kos anū ke Sil via Fo ti ir jo au kų gi mi nai čiu Grant Go chin. 75 mi li jo nai klausy to jų, tai yra, 1% žmo ni jos, iš gir do apie Plun gės ko mendan tū rą. Ne se niai Lie tu vos po li ci ja iš si kė lė iš šio pa sta to. Bū tų ga li ma ban dy ti jį įsi gy ti ir jį pa skir ti Lie tu vių tau tos at sa ko my bės klau si mams: pra ei ties, da bar ties ir at ei ties. Ja me ga lė tu mė me iš sa ky ti mus do mi nan čius klau si mus, jais su do min ti ba ka lau rus, ma gist ran tus bei dok to rantus, ir juos tir ti moks lais bei me nais. An ti se mi ti nių pa pro čių ža la Plun gės to le ran ci jos centro stei gė ja Da nu tė Se ra pinie nė su si rū pi no, kaip Užga vė nės nei gia mai vei kia mū sų jau ni mo pa są mo nę. Gre ta Jakš tai tė tai mums pa liu di jo: Ma no mo čiu tė yra iš Sa lan tų. Sa lan tuo se di de lis pro cen tas gy ven to jų bu vo žy dai. Ma no mo čiu tės labai daug drau gų bu vo žy dai. Mo čiu tė vie ną kar tą ėjo į si na go gą, kur bu vo žy dai už da ry ti, ne šė val gy ti. Ją paga vo ka riai ir už da rė kar tu su žy dais ir jos vos ne su šau dė. Bet iš lei do ją. Tuo tar pu aš už au gau ir vai kys tė je vi są lai ką ei da vau žy du kais. Ir man links ma būda vo. Aš tuos ei lė raš čius saky da vau: Mes žy de liai Lietu vos, no rim bly nų ir ka vos ir pa aug lys tė je vi są lai ką juok da vau si iš an ti se mi ti nių ba je rių, kaip de gi na mi žy dai ir pa na šiai. Šią va sa rą, lie pos pradžio je, bu vo Pa ku tu vė nuo se sto vyk la. At va žia vo daug me si ja ni nių žy dų (iš Ki je vo), žy dų ku rie iš pa žįs ta Kris tų. Mes va žia vo me į Kau šėnus ir ši to je vie to je pa ro dė tuos da ly kus, pa ro dė nuo dėmes vi sas. Man bu vo gė da bū ti su tais žmo nė mis ir kad ga lė čiau būti ten, at si sto jau ir at si pra šiau vi sų ten esan čių žy dų dėl savo as me ni nio an ti se mi tiz mo, nes jo ma no gy ve ni me bu vo. Man ka dai se at ro dė, kad tai nie ko ne reiš kia ir pa na šiai, bet iš tik rų jų ne. Žmo nės atsi pra ši nė jo ir žmo nės pa ty rė iš lais vi ni mą. Aš ir gi pa ty riau iš lais vi ni mą. Tai vi są ma no gy ve ni mą pa dė jo keis ti. Tai Nukelta į 6 psl.

6 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Kaip at sa ky ti už nu si kal ti mus žmo ni jai? Atkelta iš 5 psl. pa de da sa vo as me ni nes nuodė mes su pras ti. Gre tą pa lai mi no me ir ji mus: Vieš pa tie, lai mink ją, ir vi sa, kas jo je te gi ria Ta vą jį var dą! Ku ni gas bro lis Ge di mi nas Num gau dis pra bi lo: Kai aš pra dė jau, pa ju tęs tą skaus mą, sa vo šir dy je, dėl žy dų tau tos kan čios, kaip sa vo as me ni nę tra ge di ją, ta pras me, kaž kaip su si ta pati nau, su vok da mas Die vo skaus mą, ir aš kaip jo sū nus tu rė čiau my lė ti tai ką Jis my li, ir tu rė tų man skau dė ti man, kas Jam skau da. Ypač pra na šo Izai jo žo džiais: kas pa lies ma no akies lė ly tę. Tai kal ba apie di džiu lį skaus mą, apie mei lę, ku ri su žei džia ma, ir apie tai, kad Die vas Pradžios kny go je pri sie kia Ab rao mui: Pa lai min siu tuos, kurie ta ve lai mi na, ir pra keik siu tuos, ku rie ta ve keiks. Tai tai ko ma ir vi siems Ab ra o mo pa li kuo nims. Kai pra dė jau do mė tis žy dų tra ge di ja Lietu vo je, tai at si vė rė bai si tra ge di ja, ne tik žy dų tau tos, bet ir mū sų lie tu vių tau tos tra ge di ja. Nes mes esam įvelti į bai sų nu si kal ti mą ir esam dau ge lis ben dri nin kai net gi šian dien, ku rie sa ko, kad Nie ko aš ne žu džiau, ko dėl tu rė čiau at sa ky ti? Bet jei gu aš pri ta riu tam nu si kal ti mui, jei gu aš ban dau jį pa tei sinti, jei gu aš no riu pa slėp ti ir nu ty lė ti, aš šian dien esu to nu si kal ti mo ben dri nin kas. Pa gal ju ri di nę tei sę, žmo nių tei sę, ben dri nin kai bau džiami ne ką ma žiau kaip ki ti kal ti nin kai. Ir žiū rint Die vo žo džio tęs ti nu mo, Die vo tau ta yra kaip ban do ma sis lak mu so po pie rė lis žmo nių šir di mis iš tir ti, kie no jie pu sė je: Die vo pu sė je. Ar ger bia Die vo su vere nu mą ir jo tei sę pa si rink ti kaž ką, kaip sa vo ben dra dar bį ir įran kį sa vo mei lę ap reikšti. Ir aš, jei gu jo pa si rin ki mą ger biu, ir pra na šys tė, Die vo pa ža das, kad jūs bū si te išblaš ky ti tarp tau tų, ir yra, ma nau, dar to kia užuo mi na: jūs bū si te pa lai mi ni mu toms tau toms tarp ku rių jūs bū si te iš blaš ky ti. Kaž ka da Lie tu va pri ėmė tą pa lai mi ni mą, kaž ka da mes at si sa kė me pa tys, žiau riai su si do ro jo me su tuo pa lai mini mu, ar mes neuž si trau kė me pra kei ki mo? Iš kur šian die ninės blo gos pa sek mės mū sų gy ve ni me: smur tas šei mo se, smur tas prieš vai kus, tas bėgi mas iš Lie tu vos? Ir eko nomi nis ro dik lis nė ra pir mo je vie to je, tik tuo pa si tei si na ma, bet aš ma nau, kad iš es mės bė ga jau ni žmo nės iš Lie tuvos dėl ne pa gar bos žmo gui, su kuo su si du ria val diš ko se struk tū ro se ir gy ve ni mo kasdie ny bė je. Drįs tu pa ste bė ti, to nepa gar bu mo žmo gui yra ir Baž ny čio je. Baž ny čia yra tuo pa čiu vi ru su už krės ta, nes ir Baž ny čio je yra la bai di de lis an ti se mi tiz mas. Ta an ti se mit zmo dva sia pas kata li kus yra su mo ti nos pie nu per duo da ma, nes tai yra la bai se na pro ble ma Baž ny čio je, nuo ket vir to am žiaus, kai įsi ga lė jo Baž ny čio je pa si keiti mo te ori ja, ku ri skel bia, kad da bar Die vas iš si ža dė jo sa vo tau tos, da bar Die vas ne bemy li sa vo tau tos, da bar my li Baž ny čią iš tau tų, bro lių, ir kad su žy dais ga li ma veik ti vis ką, ką no ri, ga li ma juos nai kin ti, perse kio ti, žu dy ti. Die vui jie nesvar būs, Die vui jie at mes ti ni ir net gi pra keik ti, to dėl baus kim juos, kankin kim juos. Čia ne vie nas mū sų ger biamas šven ta sis yra tuo nu si dė jęs! Baž ny čios tėvai gie do jo cho ru šven ta sis Au gus ti nas, Jo nas Auk sa burnis, ku ris gar sus Baž ny čio je, kaip mei lės apaš ta las, kvie tė vi sus my lė ti, la bai gra žius pa moks lus sa kė, yra už ra šy ta jų, bet mei lės žy dams ne sa kė. Ir Amb ra zie jus, ir ki ti, ir popie žiai. Pir mą jį ge tą Ro mo je įkū rė po pie žius 1555 me tais. Ir krikš čio nių or ga ni zuo ja mi po gro mai Euro po je ir Vo kie ti jo je, kur bu vo žy dai šmei žia mi, ap kal ti na mi dėl vi sų Eu ro pos bė dų, jiems su ver čia ma kal tė ir su jais žiau riai su si do ro ja ma, ne su at ski rais ko kiais niek še liais, bet su vi sa ben druo me ne, kai kur su de gi nant gy vus ir pa na šiai. Kai kur bu vo at iminė ja mi vai kai, per prie var tą krikš ti ja mi. Kry žiaus fo ne žy dų tau ta yra pri si ken tė ju si ir jų ge du lo rū bas yra ta pęs na cio na li niu rū bu, nes nuo po gro mo iki po gro mo ne spėda vo nu si vilk ti ge du lo rū bo. Dėl to aš jau čiuo si at sa kingas ir už Baž ny čią, kvie čiu Baž ny čią at gai lai, kad ka ta likai pra dė tu mė me mels tis dėl to, kad vi sa Baž ny čia, kiekvie nas žmo gus su vok tų ši tos tra ge di jos dy dį ir skaus mą Die vo šir dy je. Jei gu esa me Die vo vai kai, mes tu rė tu mėme ver tin ti Die vo nuo tai kas ir at gai lau ti dėl to ir mels tis dėl su si tai ky mo, dėl at si pra šy mo, dėl nau jo at si vė ri mo. Ži nau to kią ben druo me nę Tiu binge ne, kur pra si dė jo gy vy bės mar šai. Vie na me iš pir mų jų mar šų ti kin tys krikš čio nys vo kie čiai at si pra ši nė jo Die vo ir šau kė si, kad į jų mies tus grįž tų žy diš ka gy vas tis. Jie suvo kė tą tra ge di ją, kad tai ne tik žy dų tra ge di ja, bet ir vo kie čių tau tos tra ge di ja, ir Baž ny čios tra ge di ja, kad at si sa kę Die vo pa lai mi ni mo, mes sa ve žiauriai api plė šė me, at si ri bo dami nuo žy dų, su nai kin da mi žy dus, su nai kin da mi Die vo pa lai mi ni mą ir už si trauk da mi pra kei ki mą. Pa gal Bib li jos lo gi ką yra, jei gu žmo gus ne iš pa žįs ta nuo dė mės, nei gia ją, Die vas ne ga li žmo gaus iš lais vin ti ir iš gy dy ti iš ši tos nuo dė mės pasek mių, iš tų vi di nių žaiz dų, dva si nių, sie li nių, psi cho logi nių žaiz dų, ku rios griau na žmo nių san ty kius, ypa tin gai tą pa gar bą žmo gaus oru mui, pa gar bą gy vy bei, žmo gaus tei sėms ir pa na šiai. Čia įvardin ti ni smur tas, šmeiž tas, me las, iš nau do ji mas. Mano min tys daž nai yra kai kam ne pri im ti nos. Sa ko, kad Bra zaus kas at si pra šė žy dų. Po pie žius Jo nas Pau lius II at si pra šė už Ink vi zi ci ją Ir, ma nau, už ge tą, nes jis pir ma sis, ku ris įžen gė į ge tą ir ap lan kė si na go gą. Ro ma at si pra šė, bet nie kas ne ži no apie tai. Jo nas XXIII mal da, ku rio je, ma nau, la bai tiks liai su dė lio ti taš kai, kaip Baž nyčios gal va, to kiais žo džiais mel dė si Ant ro jo Va ti ka no su si rin ki me: Die ve, at leisk, kad mes daug am žių bu vo me ak li, ne ma tė me ta vo iš rink to sios tau tos gro žio. Mū sų kak tos pa žy mė tos Kai no žen klu, mūsų bro lis Abe lis daug am žių lie jo mū sų iš šauk tas aša ras ir krau ją. At leisk mums, kad mes kei kė me žy dus. At leisk mums, kad mes daug kar tų tave nu kry žia vo me jų kū ne. To je mal do je, ma nau, yra su dė ti tei sin gi taš kai, kas lie čia krikš čio niš ką san ty kį į žy dus. Aš ma nau, kad Ho lo kaus tas yra bū tent to te olo gi nio moky mo pa sek mė. Pa vyz džiui, Niurn ber go krikš čio niš kas univer si te tas Vo kie ti jo je gar sė jo an ti se mi ti ne krikš čio ni kos teolo gi jos mo kyk la ir tą uni ver site tą bai gė ko ge ro dau giau kaip 300 Ges ta po va do vų, ku rie orga ni za vo Ho lo kaus tą. Hit le ris 1939 me tais ga vo Niurn ber go mies to gar bės pi lie čio var dą dėl to, kad iš va lė Niurn ber gą nuo žy dų. Tas pats Liu te ris žiau riai pa si sa kė prieš žy dus. Hit le ris iš pil dė Liu te rio pro gramė lę. Pra ei tais me tais liu te ro nų vys ku pų kon fe ren ci ja ofi cia liai at si ri bo jo nuo ši tų vi sų an ti semi ti nių Liu te rio teks tų. Po Ant ro jo Va ti ka no Bažny čio je vyks ta po ky čiai. Sa va no riš ki šal ti niai Ri man tas Ben do rius: Vie nas iš pa grin di nių vals ty bės postu la tų tu rė tų bū ti, kad tai ne ga li dau giau pa si kar to ti. Teis mo po sė džio ste bė to jai: Ag nieš ka Avin, Mar ty na Šuls ky tė, Am ba sa do rius Dai nius Ju ne vi čius, Ger šo nas Tai cas, Da lia Epš tei nai tė, Iri na Gu zen burg, Ro za Bie liauskie nė, Le o nas Kap la nas. DefendingHistory.com Ge no ci do cen tro ad vo ka tai Kris ti na Če red ni čen kai tė, Ju rius Pet rei kis, Ge no ci do ir re zis ten ci jos ty ri mo de parta men to di rek to rius Arū nas Bub nys, spe cia lis tas Da lius Stan ci kas, is to ri kas Al fre das Ruk šė nas. Grant Go chi no se ne lis Sa mu el Go chin tar na vo Lie tu vos ka riuo me nė je, emig ra vo į Pie tų Af ri ką. Pa pi lė je sto vi ma te ria lus jų išžu dy tos gi mi nės pa min klas. DefendingHistory.com Me nas: An drius Ku li kaus kas Vil niaus ji diš ra te lis Žy dų in for ma ci jos cen tre. Ema Segal skai to Že mai čių sau lu tę. Jos mo ti nos Be los Se gal abie jų tė vų šei mos iš žu dy tos Tel šių ge te. Kur da bar pa bėg ti? Pa lik ti na mus, kur drau gai, kur kai my nai su ku riais da li na mės? Vis gi, jau na po ra, Tev je Sro lis Kla zas ir Pe sia Kla zie nė, pa bė go į Ru si ją. Grį žę ra do savo gi mi nės gel to ną na mą be du rų, lan gų ir grin dų. Kai ku rie lie tu viai at ėjo gra žin ti iš neš tus daik tus. Lie tu viui fo to gra fui par da vė pu sę na mo, už tuos pi ni gus su tvar kė ki tą pu sę. Ir taip sim bo liš kai nau jai su si gy ve no. Tik kasmet šven čių me tu liūd na be di de lės šei mos. Ko vo 5 d. Vil niaus apygar dos ad mi nist ra ci nis teismas iš klau sė Grant Art hur Go chi no skun dą Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do ir re zisten ci jos ty ri mo cen trui dėl at si sa ky mo nau jai iš tir ti Jo no No rei kos nu si kal ti mus žmoni jai, iš sa miai, ne ša liš kai, ir ne pik tnau džiau jant val džia. Aš, kaip G. Go chi no specia lis tas, teis mui iš ryš ki nau skir tu mą tarp mū sų ir Cen tro ty ri mo me to do lo gi jų. Mes rė mė mės sa va no riš kais šal tiniais - su ki lė lių laik raš čiais, die no raš čiais, pri si mi ni mais, raš tais, o Cen tras rė mė si nesa va no riš kais šal ti niais - saugu mo tar dy mo pro to ko lais - ir už tat lai kė si ati tin ka mo so vie ti nio na ra ty vo: vo kiečiai fa šis tai žu dė ta ry bi nius žmo nes. Ti kiu, teis mą la bai vei kė plun giš kių įsi min tos smul kme nos. Cen tras iš vedžio jo, kad vo kie čių okupa ci nė ad mi nist ra ci ja da vė įsa ky mą su šau dy ti Plun gės žy dus, bet gi plun giš kiai pri sime na, kas tai bu vo: vo kie čių ka riuo me nės pa lik ti, fron tui ne tin kan tys ma jo ras pra kirs ta ran ka ir su sa vi mi kal ban tis ka rys, pus pro tė lis. Cen tro is to ri kas Al fre das Ruk šė nas mums nu ro dė Ža li mo pa rody mus, kad lie pos mė ne sį bu vo dau giau vo kie čių, o mes plun giš kių liu di ji mais pa tiksli no me, kad jie at vy ko tik tai po žu dy nių, lie pos 13 d., ka da ver tė že mai čius va ly ti žu dy nių vie tą. Taip pat rėmiau si Že mai čių sau lu tė je pa skelb tais su šau dy tų že maičių są ra šais, kuo met aiš ki nau, kaip rei kia su si dė lio ti įvy kių ei gą. Lie pos 25 d. No rei ka už drau dė mir ties baus mes vyk dy ti vie ti ne ini cia ty va, ta čiau tą pa tį va ka rą Plun gės ak ty vis tai su šau dė 71 že mai tį, o lie pos 27 d. No rei ka pa sakė pa grin di nę kal bą Plun gės džiaugs mo ma ni fes ta ci jo je. Cen tras ap gai lė ti nai gy nė No rei kos ne kal tu mą. Jo advo ka tė Kris ti na Če red ni čenkai tė klau si nė jo, ar vo kie čiai cen zū ra vo ar ne cen zū ra vo Že mai čių že mę, ta čiau pa bai go je ji gi liai su si mąs tė, kai pa ste bė jau, kad nie kas never tė su ki lė lių leis ti laik raš tį, skel bian tį: Tad ša lin žy dus nuo se nio iki ma žiau sio vai ko ša lin žy dus iš Lie tuvos! Su ki lė liai laik raš čio ne su de gi no, dėl jo ne ap gailes ta vo ir neat si pra šė. Cen tro spe cia lis tas Da lius Stan ci kas įro di nė jo, kad Jo nas No rei ka drau ga vo su žy dų gel bė to ju, gy dy to ju Do mu Ja sai čiu, už tat jam bu vo sun ku ką be sa ky ti, kai pa ste bė jau, kad No rei ka drau ga vo su žu dy nių ren gėjais Po vi lu Ali mu ir Bro niu Juo di kiu ir pa ži no jo sep ty nis ki tus to kius, ir dar dvi de šimt ki tų nu si kal tu sių žmo ni jai. Jis į pa bai gą teis mui įta ri nė jo, kad mes dir bam pa gal už saky mą. Ga liau siai, krei piau si į teis mą, kad rei ka lin gas nepa pras tas jaut ru mas, kuo met vals ty bė tik ri na vals ty bę, ypač, kai Cen tro sva riau sias ar gu men tas yra, kad No rei kos au kų gi mi nai tis G. Go chi nas šio je by lo je ne tu ri ma te rialaus in te re so. Teis mo po sė dį ste bė jo 17 žmo nių, Vil niaus žy dų šviesuo liai ir ki ti mū sų ša li nin kai. Ko vo 27 d. su ži no si me teismo spren di mą, ar Ge no ci do cen tras pri va lės nau jai tir ti Jo no No rei ką. Jau čia me paki li mą, kad lip do si sa va no rių tin klas, be si rū pi nan tis Lie tuvos at sa ko my be. Megs ki me ry šius tarp Vil niaus ir Že maiti jos. Pro fe so rius Do vid Katz kvie čia plun giš kius į Vil nių pa si mo ky ti ji diš kal bos. Pradė ki me nuo abė cė lės! Sa vo ver ty bes puo se lė kime, ryš kin ki me ir iš mo ki me pri sta ty ti. Pri si me nu Jo no Biliū no ap sa ky mą Kliu džiau. Tai bu vo ne di de lė bal ta katy tė... Ją strė le nu šo vė, bet iš kart su pra to, kad dau giau gy ve ni me ka ty čių ne be šaus. No rė tų si, kad mū sų tar pe pri gy tų šū kis: Už sto ju bal tą ka ty tę! Au to riaus kal ba ne tai sy ta

7 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ / 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 Oti li ja Juo za pai tie nė Juo zui Tu mui-vaiž gan tui 150 Plun gės ra jo no sa vi val dy bės vie šo ji bib lio te ka 2019 m. pir mam pus me čiui tei kė pro jek tą Lie tu vos kul tū ros ta ry bai My lėk Tė vy nę už sa ve dau giau... Juo zui Tu mui-vaiž gan tui 150 ir ga vo fi nan sa vi mą. Juo zas Tu mas-vaiž gan tas ku ni gas, ra šy to jas ir vie nas iš ak ty viau sių XIX a. pa bai gos ir XX a. pra džios vi suo me nės vei kė jų ke le tą me tų ( ) gy ve no Plun gės ra jo ne, bu vo Ku lių baž ny čios vi ka ras. Iš Ku lių įvai riais rei ka lais at vyk da vo ir į Plun gę. Su si tik da vo su ku ni gaikš čiu My ko lu Ogins k iu. Sy k į da l y v a v o ku ni gaikš čio Plun gė je or ga ni zuo to je Že mės ūkio pa ro do je. Gy ven da mas Ku liuo se ra šė Pra gied ru lius. Šia me kū ri ny je ap ra šy tas Plun gės ra jo no Gan din gos kai mas, ku ris yra ša lia Plun gės mies to. J. Tu mui-vaiž gan tui dir bant Ku liuo se, mies te lis ta po kny gų per ne ši mo iš Prū si jos į Lie tu vą punk tu. Jis re da ga vo Tė vy nės sar gą, tuo tiks lu iš Ku lių daž nai vyk da vo į Til žę, kur bu vo spaus di na mas šis žur na las. Grįž da mas na mo, slap ta par vež da vo drau džia mos lie tu viš kos spau dos, o vė liau or ga ni zuo da vo jos pla ti ni mą. Pats da ly vau da mas tau t i n ia m e ju d ė j i m e, įtrau kė ir vie tos gy ven to jus. Ku liai di džiuo ja si, kad ten ke l e t ą me t ų gy v e n o J. Tu m as-vaiž g an t as. Jie įam ž i n o ku n i g ą ra š y t o j ą sa vo mies te ly je: baž ny čios šven to riu je pa sta ty ta J. Tu mo-vaiž g an t o skulp t ū r a; prie bu vu sios kle bo ni jos, ku rio je jis gy ve no yra at mi ni mo len ta; Ku lių kraš to mu zie ju je yra di džiu l is ku n i g o por t re t as. Per ei tą va sa rą ša lia kle bo ni jos bu vo pa sta ty ta me di nė skulp tū ra Vaiž gan to aki niai, o Ku lių baž ny čio je yra drau džia mų lie tu viš kų lei di nių slėp tu vė, ku rią su gal v o j o pats Vaiž g an t as. Ku liai yra Plun gės ra jo ne, bet vis tik, dir bant su skai ty t o j ais te k o pa t ir t i, kad plun giš kiai ne la bai ži no J. Tu mo-vaiž gan to ry šius su mū sų ra jo nu. To dėl pro jek to vyk dy mo me tu Plun gės ben druo me nei or ga ni zuo si me kon fe ren ci ją Juo zo Tu movaiž gan to vi suo me ni nė ir lei dy bi nė veik la Že mai ti jo je, ku rio je bus pri sta ty ta J. Tu mo-vaiž gan to as me ny bė ir veik los, ypač ak cen tuo jant tą lai ko tar pį, kai jis gy ve no Plun gės ra jo ne. Žo džiai pro jek to pa va di ni me My lėk Tė vy nę už sa ve dau giau yra pa im ti iš lei di nio Tė vy nės sar gas, į ku rį Vaiž gan tas ra šė. Jo tau ti nio at gi mi mo epo pė ja Pra gied ru liai tai į ne pri klau so my bę ei nan čios tau tos lai kas. Jo je at pa žįs ta me ir mū sų rū pes čius bei var gus, kai sten gė mės iš si va duo ti iš So vie tų Są jun gos. O kaip Pra gied ru liai su sie ti su Gon din gos kraš tu plun giš kiai taip pat tu rė tų ži no ti. Kad Plun gė je žmo nės la biau ži no tų J. Tu mą-vaiž gan tą tiks lin ga pa da ry ti kaž ką, kas nuo lat tai pri min tų. To dėl Plun gės par ke, ša lia Vie šo sios bib lio te kos pa sta ty si me Vaiž gan to suo le lį su už ra šu Juo zui Tu mui Vaiž gan tui 150. Šis suo le lis pri mins tuos lai kus, kai Vaiž gan tas lan ky da vo si ku ni gaikš čio M. Ogins kio rū muo se. Ju bi lie jaus pro ga, or ga ni zuo si me plun giš kių ke lio nę į Ku l ius, ku r iuo s e vie t os ben d ruo m e n ė įam ž i n o J. Tu mo-vaiž gan to at mi ni mą. Pro jek to part ne rių Plun gės Sau l ės gim n a z i j os, pa ruoš ti moks lei viai Ku liuo se 7 (796) skai tys Vaiž gan to kū ry bą ir tuo pa čiu su ži nos apie jo gy ve ni mą šia me mies te ly je, nes vi siems plun giš kiams, at vy ku siems į Ku lius mo ky to ja kraš to ty ri nin kė Zu za na Jan ke vi čie nė ves ne mo ka mą eks kur si ją. Ar vi si ži no me, kad prie Ku lių yra Vaiž gan to ąžuo liu kų gi rai tė? 1994 m. mi nint J. Tu mo-vaiž gan to 125-asias gi mi mo me ti nes, Ku lių mies te ly je vy ko di džiu lis ren gi nys, ku ria me da ly va vo ir Plun gės ben druo me nė. Tuo met ten bu vo pa so din ta 125 ąžuo liu kai. Sim bo liš ka bū tų pa so din ti dar 25 ąžuo liu kus, kad šiais, 2019 me tais jų bū tų 150. Iš pro jek tui skir tų pi ni gų nu p irk s i m e ąžuo l iu k us ir ti ki mės, kad at si ras daug no rin čių juos pa so din ti Vaiž gan to gi rai tė je, o vė liau at va žiuo ti pa žiū rė ti, kaip au ga jų me de lis. Me de lių so di ni mą or ga ni zuo ti pa dės pro jek to part ne riai Ku lių kraš to ben druo me nė Alan tas. Ren gi nys pla nuo ja mas ge gu žės 3 d. Kon fe ren ci jos pra džia 11 val., o po pie tų vyk si me į Ku lius. Pro jek to va do vė Pub li ka ci ją re mia drau gi ja Sau lu tė Žemai ti jos pa vel das Ku ni gas, ra šy to jas Juo zas Tu mas-vaiž gan tas. Re gio no kul tū ros laik raš tis Že mai čių sau lu tė įve da nau ją rub ri ką Že mai ti jos pa vel das, skir tą 2019 m. pa skelb tiems Že mai ti jos me tams. Kiek vie na me nu me ry je pub li kuo si me nuo trau kas su že mai čių kraš to pa vel do ob jek tais. Bus spaus di na mos ar chy vi nės ar ba šių die nų nuo trau kos. Ar chy vi nes nuo trau kas nu ske nuo ki te. Pra šo me pa ieš ko ti sa vo al bu muo se se nų lai kų vaiz dų iš sa vo kraš to, fo to gra fuo ti sau go mus, et no gra fi nę ver tę tu rin čius ma žo sios ar chi tek tū ros ob jek tus, baž ny čias, dva rus, že mai tiš kas tro bas, sau go mus me džius, tra di ci nes šven tes, tau to dai li nin kus ir jų dar bus ir t.t. Pri dė ki te nuo trau kų ap ra šy mą, iš kie no ar chy vo pa im ta nuo trau ka, jei ži no mas au to rius, pa ra šy ki te jo var dą ir pa var dę, vie to vę, ob jek to pa va di ni mą, lai ko tar pį. Jei nuo trau ka da ro ma šio mis die no mis, taip pat kuo de ta liau ap ra šy ki te jos met ri ką, bū ti nai nu ro dy ki te nuo trau kos au to rių. Nuo trau kas ir ap ra šy mą siųs ki te el. paš tu zem sau lu te@gmail.com. Iš ki lus ne aiš ku mams, pra šo me skam bin ti tel Že mai čių sau lu tės re dak ci ja Pir mie ji vaiz dai į rub ri ką Gin ta liš kės Šv. apaš ta lo evan ge lis to Ma to baž ny čia. Nuo trau ka iš ben druo me nės Mal dos NAMAI ir ki ti sak ra li niai ob jek tai pus la pio Ku lių mies te ly je šia me na me m. tu rė jo kam ba rį ir gy ve no klie ri kas J. Tu mas-vaiž gan tas. Pa min klas J. Tu mui-vaiž gan tui Ku lių baž ny čios šven to riu je. I. Vai tie ku tės nuotr. K. Pau laus kai tės nuotr. Plun gės ra jo no vie to var džiai, at gi ję bib lio te ko je Bib lio te kos abo ne men te eks po nuo ja ma pa ro da, skir ta Lie tu vių kal bos die noms, Vie to var džių me tams ir bib lio te kos 80-ečiui pa mi nė ti. Tai vie na ne di de lė pa ro da, ap r ė p ian t i mums vi s iems šie m et svar b ius da l y k us. Pa ro do je - Plun gės mies to ir ra jo no mies te lių bei kai mų, ku riuo se vei kia bib lio te kos, vie to var džių kil mė, le gen dos, pa sa ko ji mai ir nuo trau kos, at spin din čios ra šy ti nę me džia gą. O Plun gės vie šo ji bib lio te ka, šie met šven čian ti sa vo gra žų ju bi lie jų - tai juk ir bib lio te kos fi lia lai, iš si mė tę vi sa me ra jo ne. Pri si min da mi vie to var džių kil m ę, pri s i m e n a m e sa v o is to ri ją ir vie ni ki tus. Pa ro dos su ma ny to jos - Var to to jų ap tar na vi mo sky riaus ir Vai kų li te ra tū ros sky riaus ve dė jos G. Ma te vi čiū tė ir K. Pi l i t aus k ie n ė. Pa r o d ą pa ruo šė bib lio te kos me ni nin kė-fo to gra fė K. Pau laus kai tė. Nuo šir džiai dė ko ja me kai mų fi lia lų dar buo to joms, at siun tu sioms pa ro dai me džia gą - ben dros jė gos da vė gra žų re zul ta tą. Kaip ir ža dė jo me, pa ro dos me džia ga pa sieks vi sas bib lio te kas. Ačiū, kad esa me ir vi sa da bū ki me kar tu. Plun gės vie šo sios bib lio te kos inf. Pla te lių dva ro pa sta tai, m. Alek san dro Vla dis lo vo Ig na co Ok ta vi jaus de Šu a ze lio-guf je nuo trau ka. Šal ti niai: Lie tu va se no se fo to gra fi jo se Že mai čių mu zie jus Al ka, mis.lt

8 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Da ly tė Ston kie nė Kai mo kū rė jų klu bas mi ni de šimt me tį Prieš de šimt me tį Gegrė nų bib lio te ko je įsi kū ręs kai mo kū rė jų klu bas, šį rude nį pa mi nė jo pui kų sa vo ju bi lie jų. De šimt me tų ne toks jau di de lis ir ne toks jau ma žas lai ko tar pas, per ku rį bib lio te ko je bu vo suor ga ni zuo ta daug pui kių pa ro dų ir su si ti ki mų, po kalbių va lan dė lių ir dis ku si jų. Idė ja su si bur ti ki lo Onai Lidi jai Kaz laus kie nei, o ki tos mo te rys Da nu tė Pet ru tie nė, Alek san dra Ur ni kie nė ir Sona ta Pau laus kie nė, jai pri tarė ir pa lai kė jos inia ci ty vą. Per tą veik los de šimt me tį į klu bo veik lą įsi trau kė ir nau jos na rės Ri ta Gar jo nie nė, Da nu tė Ra gai nie nė, Van da Ga li na Šve die nė. Ir net gi vie nas vy riš kis - tau to dai li nin kas Ri man tas Ba gins kas. Klu bo veik los ju bi lie jų - gra žiu ren gi niu ir pui kia pa ro da pa mi nė jo me bib lio te ko je. Bu vo pa reng ta pui ki klu bo na rių dar bų pa ro da, o sau lė tą šeš ta die nio ry tą sa vo ben druo me nės na rius pa kvietė me šil tam pa si bu vi mui ir po kal biams, su klu bo na riais į bib lio te ką. Kiek vie nas klu bo na rys trum pai pa pa sa ko jo apie sa ve, sa vo dar bus ir jų at li ki mo tech ni ką, pri si minė links mų is to ri jų ar nu ti ki mų su si ju sių su vie nu ar ki tu sa vo kū ri niu. Da li jo si pa tir ti mi, idė jo mis, dis ku ta vo. Šia pui kia pro ga sa vo ly riš ko mis dai no mis ir gi ta ros akor dų skam be siu mus džiu gi no Ro si ta Ur ni ky tė. Bib lio te ki nin kė dė ko jo klu bo na riams už pui kias pa ro das, ku rios džiu gi na ne tik bib lio te kos skai tyto jus, bet ir vi sus čia už su kan čius ir įtei kė jiems po kuk lią at mi ni mo do va nė lę. Kū rė jus pa svei kin ti no ir Geg rė nų kai mo ben druo me nės at sto vas. Dar il gai, su sė dę prie ka vos puo de lio, ben dra vo ir dis ku ta vo žmo nės, ku rių lais va lai kio po mė gis kur ti gra žius dar bus ir leis ti jais džiaug tis vi siems. Geg rė nų kai mo bib lio te ka, Plun gės r.

9 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ / 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 9 Tę si nys. Pra džia Nr. 9 (791) III PAVEIKSLAS Lieps no jan tis ži di nys me nės vi du ry je. Vie no je me nės pu sė je sė di Na gurs kas ir Vi so ger das, ki ta me ner vin gai vaikš ti nė ja iš tai gin ga suk ne le pa si puo šu si Iza be lė. Ša lia ži di nio sto vi Ogins kis. Už lan gų si dab ri nė prie te ma, nes ka na le at si spin di mė nu lio švie sa. Skam ba gon do li nin kų bal sai, juo kas, mando li na. IZABELĖ. Ve ne ci ja Štai tau - Ve ne ci ja. OGINSKIS. Kas tau ne pa ti ko, mie lo ji? Ar pra stas ba lius do žų rū muo se? IZABELĖ. Ar ne gir di, kaip aš tai sa kau? (Šau kia šai žiai) My ko lai: Ve-ne-ci-ja! OGINSKIS. Ve-ne-ci-ja. Ir kas? IZABELĖ. Ar gir di ma ne? Ar ma tai ma ne? My ko lai! Man bjau ru šio je Ve ne ci jo je, ir tas ba lius - bjau rus. OGINSKIS. Kar na va lo pra džios ba lius - ar gi ga lė jo bū ti ki toks? Tu su ža vė jai sa vo ap da rais. IZABELĖ. Ap da rai, kar na va las. Vi sas mū sų gy ve ni mas - kar na va las. Šį va ka rą ši tai su pra tau kaip nie kad. OGINSKIS. Mei le ma no. Mes tiek daug kar tu iš gy ve no me. Pa ga liau - Ve ne ci ja. Ar gi ne apie ją tu tiek sva jo jai? Ra my bės užu tė kis. IZABELĖ. Dvo kian tis užu tė kis. OGINSKIS. O aš ma niau IZABELĖ. Tu - ma nei? Ką tu ga lė jai ma ny ti, kai gy ven ti ten ka ma no pi ni gais? OGINSKIS. Ar gi? IZABELĖ. Taip, taip - ar gi. Nes ir jų ne bė ra. Šian dien bai gia si. O tau - kas? Lie tu va ir Len ki ja, Len ki ja ir Lie tu va. Žu vu si Žeč pos po li ta, pra žu vęs ka ra lius! Ir kam ko kia iš to nau da? Na po le o nas - pa ma nyk! O man? Pa sva jok su puokš te ran ko je - Ve ne ci ja! Tik svies ti ją į dvo kian tį ka na lą ir pas kui ją - į dvo kian tį van de nį. Tai tau po ves tu vi nė ke lio nė! OGINSKIS. Po ves tu vi nė ke lio nė bu vo Ny der lan duo se, bran gio ji. IZABELĖ. O aš no rė jau, kad ji nie ka da ne si baig tų. (Verkia) OGINSKIS. Tu no rė jai ne įma no mo. Ir ga vai. Da bar aš susi ta riau, mus iš lai kys - kre di tan - vie nas iš tų po nų, ana pus me nės. Ži nai, gra fas Na gurs kas. IZABELĖ. Taip, mes jau el ge tos, iš tie sę ran ką. Mus ims mai tin ti kaž koks že mai čių gra fas. Gir dys mus mū sų pa čių krau ju. OGINSKIS. Na ži nai, to jau per daug. Grį žę na mo at sily gin si me. IZABELĖ. Na mo? Ko kie ga li bū ti na mai, kai žmo nos nebe pa jė gi iš lai ky ti?! Ko kia gė da! OGINSKIS. Mie la, liau kis. Tu juk vis ką iki šiol su prasda vai. IZABELĖ. Su pras ti ne reiš kia su tik ti. Tu - bu de lis, tu bloges nis už gal va žu džius Pran cū zi jos ro besp je rus. Kas ma ne nuo lat ti ki no, kad mo ters vals ty bė - tai jos vy ras. Ant ras Na po le o nas at si ra do! Tik štai pir ma sis, tik ra sis Na po le o nas, pa si juo kė iš ta vęs. Pro du ris iš me tė. Nė tar ny bos tau ne pa siū lė. Di plo ma tas, pa ma nyk! OGINSKIS. Nu tilk, nu tilk, su si mil da ma. IZABELĖ. Pa kan ka mai pri si ty lė jau. OGINSKIS. Liau kis. (Ap ka bi na ją, glos to pe čius) Do žų rū muo se tu bu vai itin ža vi. Vy rai nuo ta vęs akių ne nu lei do. Pau zė, ana pus ži di nio Na gurs kas ir Vi so ger das pa ke lia tau res. OGINSKIS (pra ve ria lan gą) Dvel kia cit ri na ir le van da. IZABELĖ. Dvo kia ka na lų pu vė siais it la vo nais. OGINSKIS. Gon do lo se dai nuo ja. IZABELĖ. Gon do los - plau kio jan tys kars tai. (Ver kia) Ir už ką man vi sa tai te ko? Aš juk iš te kė jau už ta vęs iš mei lės, My kolai Kle o pai. Ir ką tu pa da rei su ta mei le? Tos jau čių sker dy nės aikš tė je, po do žų lan gais - kaip ga li ma bu vo tai ste bė ti? OGINSKIS. Tra di ci ja. Kar na va lo pra džia. Au ko ja mas jau tis. IZABELĖ. Mat ka Bos ka, kaip tau vis kas pa pras ta. O aš jau čiau si lyg aš bū čiau au ko ja ma. Pa skers ta mies to aikš tė je! OGINSKIS. Štai kas? Tu mir ti nai per var gu si. (Ban do ją ap ka bin ti) Žiū rėk, drau gai įkū rė ži di nį. Ir tik rai le van da ir cit ri na kve pia. An tai, mo ja mums. Pri sė dam prie jų? IZABELĖ. Gra fas Na gurs kas vėl gir tas ir idio to vei du. O tas jo sėb ras ne ką ge res nis. Že mai tis ir lie tu vis - du bar ba rai. Ge ra da riai! To kios gė dos su sap na vu si ne bū čiau. Iš va duok ma ne nuo jų tuo jau pat. Ogins kio ir Iza be lės kam pas ap tems ta. Nu švin ta kam pas ana pus ži di nio, kur vy ną gurkš no ja Na gurs kas ir Vi so gerdas. VISOGERDAS. Ka je to nai, mū siš kiai vėl kaž ką da li na si. NAGURSKAS. Kad jie nie ko ne be tu ri. VISOGERDAS. Tai ko jiems ne su tar ti, jei gu jau taip? Be rei ka lo su jais vargs ti. NAGURSKAS. Aš žo dį da viau. Per so nai, ar ti mai ka raliui. Ar vy das Juo zai tis OGINSKIS. POLONEZAS me tų dra ma (2018 m. re dak ci ja) VISOGERDAS. Kai iš ka ra liaus kaip iš ožio pie no? NAGURSKAS. Ka ra liaus vis vien rei kia, kad ir ožio. Kad ir pra žu vu sio. VISOGERDAS. Jums ir ož kos-nuo ta kos rei kia, kad ir pražu vu sios. (Juo kia si) Aš pa var gau skai čiuo ti jas, pra žu vė les. NAGURSKAS. Tau vis pa vy du? VISOGERDAS. Kaip jau man, tai ir tė vy nė je jau nų naš lių per akis. Po su ki li mo nors ve ži mu vežk. NAGURSKAS. O man pie tie čių krau jo rei kia. Ir ne lies to. (Pa ke lia tau rę) Už jau na mar tę! VISOGERDAS (už springs ta). Ga lą gau si te tarp tri jų pušų: ka ra liaus-ogins kio-nuo ta kos. Ir nie ko tik ro. Gai la man jū sų. NAGURSKAS (ke lia tau rę). Už ka ra lių, už tė vy nę, už žmo ną. VISOGERDAS. Že mai ti jos miš kuo se. Jie du už trau kia Stok ant ak me nė lio, šo ki ant žir ge lio Prie jų pri ei na Ogins kis. VISOGERDAS. My ko lai Kle o pai! Pa sa ky ki dėl Die vo mei lės: ar ga li ma pa skir ti gy ve ni mą mo ters pa ieš koms? OGINSKIS. Už kam po, kai rė je, ša lia til to, ta ver na. Ten aną va ka rą gir dė jau auk so paukš tę gie dant. VISOGERDAS. Ir aš gir dė jau. NAGURSKAS. Ir ko dėl ty li? VISOGERDAS. Ne ma čiau. NAGURSKAS. Tai ko dėl ne pa žiū rė jus? OGINSKIS. At ei siu po va lan dė lės. Pa gul dy siu žmo ną ir at ei siu. NAGURSKAS, VISOGERDAS. Pas auk so paukš tę! Ogins kis pa si ša li na. Abu už trau kia Stok ant ak me nė lio, šo ki ant žir ge lio IV PAVEIKSLAS Ta ver na Pas auk so paukš tę. Prie di džiu lio sta lo Vi soger das ir Na gurs kas jau ge ro kai įkau šę. VISOGERDAS. Va kar Mor kaus aikš tė je nu gir dau, kad Na po le o nas Al pė se res pub li ką sta to. NAGURSKAS. O-ho-ho! Vie nos jam ma ža. Dvi Al pių res pub li kas. VISOGERDAS. Šia pus Al pių ar ana pus Al pių? NAGURSKAS. Abi pus. VISOGERDAS. O kur Ve ne ci ją jis dės? NAGURSKAS. Sa ko, ir gi į Al pes iš kels. VISOGERDAS. Su ka na lais? Ne bus leng va. NAGURSKAS. Na po le o nas yra Na po le o nas - vis ką ga li. VISOGERDAS. O jei gu ka na lai liks be van dens - nu bėgs nuo kal nų? NAGURSKAS. Ir gi ge rai, ma žiau dvoks. VISOGERDAS. O pats ku rio je res pub li ko je gy ven si: šiapus ar ana pus Al pių? NAGURSKAS. Aš pa si rink siu, kai žmo ną ra siu. VISOGERDAS. Bet juk tu no rė jai kel tis į Že mai ti ją? NAGURSKAS. Tik rai? Ta da ten pa pra šy si me ir Ve ne ci ją per kel ti. Ką, gra fe? (Ūmai įsi utęs) VISOGERDAS. O jei gu ne, tai te gul Ve ne ci ja pa skęs ta sa vo ka na luo se. Abu ima dau žy ti kumš čiais sta lą. Pri ei na ta ver nos šei minin kas. ŠEIMININKAS. Mio sig no re! Ko kie bus pa lie pi mai? VISOGERDAS. O tams ta no ri pa lie pi mų? ŠEIMININKAS. Kaip jū sų tar nas, il sig no re, ga liu daug. NAGURSKAS. Sin jo ri, mums ši lu mos rei kia. Po gro go kau šą! ŠEIMININKAS. Su pra tau. (Ren gia si nu ei ti) VISOGERDAS. Pa lauk, o sa ko, čia auk so paukš tė dainuo ja? ŠEIMININKAS. Mi so no re so kon to, ka pi to?! VISOGERDAS, NAGURSKAS. Ka pi to! Ka pi to! ŠEIMININKAS. Na tu ral men te! Il sig no re ne bus nu vil ti. Ein mo ment! Tuoj pra dės. NAGURSKAS, VISOGERDAS. Mes - ne vo kie čiai. Ne vo kie čiai mes. ŠEIMININKAS. Bet jūs ir ne ru sai, il sig no re! NAGURSKAS. Klau syk, aš jį pa pjau siu. VISOGERDAS. Il li tu a no mes! Lie tu viai! ŠEIMININKAS. Na tu ral men te! La bai in te re san te! NAGURSKAS. Ma tyt, teks pa pjau ti. (Trau kia dur klą) Klau syk, jis nie ko ne su pran ta. ŠEIMININKAS. Il sig no re, Il li tu a no. Ne rei kia pei lis! Il li tu a no. Tuoj bus gro gas ir paukš tė dai nuos. Pri puo la Ma ri ja MARIJA. Ša lin ran kas - akis iš ka bin siu! NAGURSKAS (ūmai pra blai vė jęs). Štai ir an ge las. VISOGERDAS (ūmai pra blai vė jęs). Me dū za Gor go na! ŠEIMININKAS. Ma ri ja, ko dėl ne dai nuo ji?! MARIJA. Dur klus - ša lin! NAGURSKAS. Die vai rau tų, ne jau gi - paukš tė? VISOGERDAS. Mer gu žė lė. La bel lez za. MARIJA. Kad juos kur vel niai, tė ve. Jie lau ki niai. NAGURSKAS. Ar tik ne paukš tė? VISOGERDAS. La bel lez za. ŠEIMININKAS. La bel lez za, bel le za - ma no duk tė Ma ri ja. Ji tuoj dai nuos. Ma ri ja, eik. VISOGERDAS. O-lia-lia, la bel lez za. MARIJA. Kad juos kur vel niai, kas jie? ŠEIMININKAS. Duk re le, šie du vy rai - il li tu a no. MARIJA. Sa vų vel nių ma ža, tai dar kaž ko kie il li tu a no. VISOGERDAS. La bel lez za kal ba tar si dai nuo tų. NAGURSKAS. An ge las. ŠEIMININKAS. Bar ka ro lė mis duk ra pri vi lio ja man daug lan ky to jų. Ma ri ja. Pa ti kė ki te, il sig no re! Ve ne ci jo je nie kas taip ne dai nuo ja. VISOGERDAS, NAGURSKAS. Grei čiau! Tuoj sprog si me iš ne kan tru mo. ŠEIMININKAS. Jū sų troš ku lys - ma no prie šas, il li tu ano! Šei mi nin kas pa si trau kia. Ma ri ja už dai nuo ja bar ka ro lę. NAGURSKAS. Bur tai mes ti - tai ji. VISOGERDAS. Net pa mė ly na vai vi sas! NAGURSKAS. Krau jas ir pie nas, o var das - auk so paukš tė. Ma ri ja. Nuo ta ka. VISOGERDAS. Pa mi šai per ke lias mi nu tes? NAGURSKAS. Aš ne kal tas. Ku pi do no strė lė pa tai kė tiesiai į šir dį. VISOGERDAS. Tai tau že mai tis - am ži nai ne kal tas. NAGURSKAS. Be lie ka su tar ti kai ną. VISOGERDAS. Su mer gi na? Man re gis, tau už tai akis iš ka bin tų. NAGURSKAS. Pi ni gai - tik su vy rais. Su tė vu. (Tren kęs kums čiu į sta lą). Paukš tu kas ry te bus ma no nar ve ly je - žemai čio žo dis! VISOGERDAS. O jei gu rak tas nuo to nar ve lio at si durs ma no se ran ko se? Na gurs kas su Vi so ger du kim ba vie nas ki tam į at la pus. Į ta ver ną įžen gia Ogins kis ir puo la juos skir ti. Gęs ta švie sos V PAVEIKSLAS Ve ne ci jos kran ti nė, kar na va las. Iš gon do los iš li pa Ogins kis ir Ma ri ja. Jie du su kau kė mis. OGINSKIS. Sen jo ri ta ir dai nuo ja, ir gon do lą irs to? MARIJA. Kai vy rai įsi ge ria, rei kia juos ir į na mus par pluky ti. Tė ve lis iš mo kė. OGINSKIS. Ar ne per daug jis iš sen jo ri tos rei ka lau ja? MARIJA. Jis vie nas, be ma mos ma ne au gi no. Tu ri tei sę rei ka lau ti dau giau ne gu ki ti tė vai. Be to, ma no gin klas - aštrūs na gai. OGINSKIS. Aš tą ašt ru mą jau pa ju tau. Tik ne ži nau už ką. MARIJA. Už anuos drau gus. At ro dė, kad jūs vi si iš vien ir jūs grieb si te ma ne bu čiuo ti. OGINSKIS. Bet aš juk iš va da vau ta ve iš jų na gų. Ogins kis pa grie bia Ma ri ją už ran kos, trau kia į na mo šešė lį. MARIJA (iš si va da vu si). Il sen jo re - cha mas. Su grie bė te ma ne kaip tie du. OGINSKIS. Jei gu aš toks, tau nie ko ne reiš kė iš vers ti ma ne iš gon do los. MARIJA. Sen jo re, gal vo ki te apie ma ne do rai. Ma nęs tėve lis lau kia. OGINSKIS. Jis vi sa da ta vęs lau kia? MARIJA. Aš jo vien tur tė. OGINSKIS. Dėl to dai nuo ji kaip vie nin te lė? MARIJA. Sen jo ras nie kus kal ba. OGINSKIS (vėl ima ją už ran kos). O tau juk pa tin ka. MARIJA. Nie kai? Ve ne ci jos mer gai tė ži no: vi si sen jo rai nie kus kal ba, kad tik su vi lio tų. OGINSKIS. O ta da? MARIJA. O ta da pa mes tų kaip kriauk le lę. OGINSKIS. O jei gu tu Kle o pat ra, o kriauk lė - aš? MARIJA. Ak, Die ve ma no! Ma tyt, tai jū sų žmo na? OGINSKIS. Ne. Gro žio ka ra lie nė gy ve no la bai se niai. Dėl jos mei lės vy rai su tik da vo bū ti net kriauk lė mis. MARIJA. Ne, aš ne no riu, kad virs tu mė te kriauk le. Ko kia iš to bū tų man nau da? OGINSKIS. O tu no ri nau dos? Nukelta į 11 psl.

10 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Re gi na Žu kie nė 2019 me tai pa skelb ti Že mai ti jos me tais Že mai ti jos var das pir mą kar tą is to ri niuo se šal ti niuose (Ipa ti jaus met raš ty je) pa mi nė tas prieš 800 metų Lie tu vos ku ni gaikš čių 1219 m. pa si ra šy to je tai kos su tar ty je su Ga li čo Vo lynės ku ni gaikš čiais Da ni lu ir Va sil ka. Tarp su tar tį pa si rašiu sių Lie tu vos ku ni gaikščių mi ni mas Dausp run gas, jo bro lis Min dau gas, Žvini bu das, Dau jo tas ir ki ti, že mai čių ku ni gaikš čiai Erdi vi las, Vy kin tas. Iš su tarties ma ty ti, kad Lie tu va dar ne bu vo su vie ny ta ir di džio jo ku ni gaikš čio dar ne bu vo. Pa ga liau iš ku ni gaikš čių tar po iš ki lo Min dau gas, kuris su vie ni jo ku ni gaikš tys tes ir pa si da rė Lie tu vos, tarp jų ir Že mai ti jos, val do vas, o 1253 m. bu vo ka rū nuo tas ka ra liu mi. Že mai čiai, gy ven da mi vals ty bės pa kraš ty je, va karuo se, nuo lat tu rė jo ko vo ti su Lie tu vos prie šais kala vi juo čių ir kry žiuo čiu ordi nais, ku rie vi sa da no rė jo jų že mę pa verg ti. Vie nas iš to kių di de lių mū šių buvo 1236 m. įvy kęs Sau lės mū šis, ku riam jung ti nei lie tu vių ka riuo me nei, mano ma, va do va vo že mai čių ku ni gaikš tis Vy kin tas. Mūšio me tu bu vo su triuš kin tas ka la vi juo čių or di nas, žu vo or di no ma gist ras ir daug atvy ku sių ri te rių. Po šio mū šio ka la vi juo čių or di no ne li ko. Li ku sie ji 1237 m. su si jun gė su kry žiuo čių or di nu. Kur da mas Lie tu vos valsty bę ir ap si krikš ty da mas Min dau gas tu rė jo daug prie šų. Ypač jo ne no rė jo klau sy ti že mai čiai. Kaip ra šo is to ri kas A. Ša po ka, Min dau gas že mai čių da lį už ra šė or di nui ir vys kupui Kris ti jo nui, ku ris jį pakrikš ti jo, gy ve na mą ją vie tą pa sky rė Že mai ti jo je ir jam do va no jo kai ku rias že mes: pu sę Ra sei nių, Ario ga los, Be ty ga los, Lau ku vos ir ki tų sri čių. Vys ku pas čia jau tėsi ne sau giai, to dėl or di nui per lei do kai ku rias jam dova no tas že mes. Ne no rė da mi pa si duo ti nei vys ku pui, nei or di nui, že mai čiai vie ni ko vo jo su or di nu, ku riam ne si se kė jų nu ka riau ti. Vysku pas Kris ti jo nas že mai čių kraš te nie ko ne ga lė da mas veik ti, 1259 m. iš Že mai ti jos iš si kraus tė. An trą kar tą že mai čius kry žiuo čiams iki Du by sos ati da vė Jo gai la 1382 m. už pa gal bą ko vo se dėl Lie tuvos sos to su dė de Kęs tu čiu m. Sa ly no tai kos sutar ti mi Vy tau tas or di nui atida vė že mai čius iki pat Nevė žio už tai, kad kry žiuo čiai ne pul tų Vy tau to val do mos Lie tu vos ir pa dė tų jam kovo jant Ry tuo se. Po Sa ly no su tar ties že mai čiai or di nui ne pa si da vė, jam te ko jė ga juos pa verg ti. Vy tau tas rė mė or di ną tol, kol jis jam bu vo rei ka lin gas. Kai tik jo padė tis pa ge rė jo, su si tai kė su Jo gai la, at ga vo tei sę val dy ti Vil nių ir Lie tu vą, pa rė mė že mai čius ir jie vi sus kryžiuo čius iš vi jo iš Že mai tijos m. Vy tau tas pa ė mė že mai čius į sa vo val džią. Po pra lai mė to Žal gi rio mū šio or di nas at si sa kė že mai čių iki gy vos Vy tau to ir Jo gai los gal vos. Tik po vie nuo li kos me tų ir po ke le to nau jų ka rų or di nas vi siš kai at si sa kė žemai čių. Že mai čių by la bu vo svars to ma ir m. vy ku sia me Baž ny čios su važia vi me Kon stan co je, kur Vy tau tas nu siun tė 60 krikšty tų že mai čių ba jo rų. Ta čiau su va žia vi mas sie nų klau simo ne spren dė. Vy tau tas ir Jo gai la su ti ko, kad klau si mą spręs tų Šven to sios Ro mos im pe ri jos im pe ra to rius Zigman tas m. ko vo 11 d. Vy tau tas ra šė im pe ra to riui Zig man tui: že mai čių že mė yra že miau ne gu Lie tu vos že mė, to dėl ir va di na ma Žemai ti ja, nes taip lie tu viš kai va di na ma že mes nė že mė, o že mai čiai Lie tu vą va di na Aukš tai ti ja, t. y. iš že mai čių žiū rint, aukš tes ne že me. Taip pat Že mai ti jos žmo nės nuo se nų lai kų sa ve va di no lie tu viais ir nie ka da že maičiais, ir dėl to kio ta pa tu mo sa vo raš te mes ne ra šo me apie Že mai ti ją, nes vis kas yra vie na, vie nas kraš tas ir tie pa tys gy ven to jai. (prof. A. Bum blaus kas, Lie tu vos is to ri ja m. p. 41). Ta čiau im pe ra to rius, norė da mas įsi teik ti or di ną palai kan čiai Vo kie ti jos vi suome nei, že mai čius pri pa ži no or di nui. Tik po Jo gai los ir Vy tau to 1422 m. ka ro su or di nu, 1422 m. rug sė jo 27 d. su da ry ta Mel no tai ka Žemai ti ja am ži nai bu vo pri pažin ta Lie tu vai, bet Vy tau tas ne at ga vo Klai pė dos kraš to. XIV a. pab. Ir XV a. per. Že mai ti ja bu vo va di na ma vi sa Lie tu vos di džio sios ku ni gaikš tys tės (LDK) teri to ri ja tarp Bal ti jos jū ros ir Ne vė žio upės m. bu vo įkur ta Že mai ti jos se niū ni ja, ku ri iš si lai kė iki 1795 metų. Ji su si dė jo iš 29 vals čių. Že mai ti jos se niū nas tu rė jo vai va dos tei ses, LDK po nų ta ry bo je pa gal ran gą jis ėjo po Vil niaus ir Tra kų vai va dijų. Se niū ną rin ko Že mai ti jos ba jo rai ir tvir ti no did. ku nigaikš tis. Se niū ni jos cen tras bu vo Kra žiai, bet XVII a. juos nu stel bė Ra sei niai, kur rin ko si sei me liai ir po sėdžia vo teis mai. Že mai ti jo je bau džia va bu vo leng ves nė ne gu Aukš tai ti jo je, bu vo dau giau lais vų vals tie čių. Po III-io jo Lie tu vos-lenki jos pa da li ni mo Že mai čių se niū ni ja ati te ko Ru si jai ir pri klau sė Kau no gu berni jai. Že mai čiai vi sa da prie šino si pa ver gė jams m. jie su ki lo prieš kry žiuo čių or di ną ir, kaip ra šo kry žiuočių or di no už ra šai, iš žu dė daug krikš čio nių žve jų Lietu vos pa jū ry je, iš grio vė ordi nui pri klau san čius dva rus prie Ne mu no, iš si gel bė jo tik tie, ku rie bu vo or di no tvir to vė je m. že mai čiai Ra seinių sri ty je, kaip ra šo 1418 m. bir že lio 11 d. raš te Vy tautas or di no ma gist rui, api plėšė Ža dei kio bei ki tų ba jo rų kie mus bei su Me di nin kų ir Kni tu vos vals tie čiais pa trukė į Klai pė dą m. dėl sun kios fe oda li nės prie spau dos ti jū nų ir jų vie ti nin kų skriau dų, mo kes čių bei prie vo lių dirbti įvai rius dar bus, Že mai tijo je ki lo maiš tas. Su si rin kę Tel šiuo se, su da rė są moks lą ir už mu šė kai ku riuos ti jūnų vie ti nin kus, ba jo rus ir ki tus žmo nes, ku rie juos skriau dė m. vals tie čiai su ki lo Šiau lių eko no mi jos dva ruose prieš įves tą bau džia vą. Su ki li mo va dai bu vo 1769 m. gruo džio 4 d. tei sia mi Kau no m. teis me, bu vo reika lau ja ma juos gy vus su kapo ti į ke tu rias da lis m. val džiai pa siprie ši no Bai so ga los valstie čiai m. ir 1863 m. su kili mai ne ap len kė Že mai ti jos. Po su ki li mų iš že mai čių ba jo rų bu vo at im ta že mė ir jo je įkur din ti at vež ti iš Rusi jos ko lo nis tai. Ir iš ma no pro se ne lio Juo za pa to Juške vi čiaus bu vo at im ta že mė, o Luo kės vals čiu je at si ra do ru siš ki kai mai: Dir vo nė nai, Kau na ta vas, Pa tum šiai. Po 1863 m. su ki li mo Lietu vo je, taip pat ir Že mai ti joje im ta už da ri nė ti baž ny čias ir vie nuo ly nus, nes ku ni gai pa lai kė su ki lė lius. Už da rant baž ny čias žmo nės daug kur ban dė prie šin tis. Pir mas toks at si ti ki mas bu vo Ty tuvė nuo se, di des nį pa si prie šini mą žmo nės pa ro dė 1886 m. už da rant Kęs tai čių bažny čią, prie ku rios gy ve no pa se nę ir li go ti ku ni gai. Bet la biau siai iš gar sė jo 1893 m. ca ro val džios įvyk dy tos Kra žių sker dy nės, kai gyven to jai gy nė nuo už da ry mo Kra žių baž ny čią, die ną ir nak tį bu dė da mi baž ny čio je. Įsi ver žę į baž ny čią ka zo kai žiau riai mu šė žmo nes, dauge lį su ėmė. Vy tau tui ir Jo gai lai ap sikrikš ti jus, že mai čiai bu vo ap krikš ty ti tik 1413 m m. bu vo įkur ta Že mai čių vys ku pys tė. Vys ku pys tės cen tru bu vo pa da ry ti Varniai, va di na mi Me di ninkais. Vy tau tas ten pa sta tė ka ted rą, o že mai čių kraš te 8 pa ra pi ji nes baž ny čias: Viduk lė je, Luo kė je, Kal ti nėnuo se, Kel mė je, Ra sei niuose, Ario ga lo je, Kra žiuo se ir Ve liuo no je. Pir muo ju vysku pu bu vo pa skir tas vo kie tis Mo tie jus, ge rai mo kė jęs ir lie tu viš kai. Ga li me di džiuo tis esantys že mai čiai, dau ge ly je gy ve ni mo sri čių esa me nema žai nu vei kę.. Vy tau to Didžio jo mo ti na bu vo že maičių ba jo ro Vy di man to duk tė Bi ru tė, o jo tė vas Kęs tu tis bu vo Že mai ti jos val do vas ir gy nė jas nuo nuo lat kraš tą pul di nė jan čio kry žiuo čių or di no. Ga li ma ma ny ti, kad Vy tau tas Di dy sis bu vo žemai tis m. Ka ra liau čiu je iš leis tos pir mos kny gos lie tu vių kal ba Ka te kizmo au to rius bu vo Mar tynas Maž vy das, gi męs apie 1510 m. že mai čių ba jo ro šei mo je. Jo pus bro lis Baltra mie jus Vi len tas, ku ni gas, taip pat bai gęs Ka ra liaučiaus uni ver si te tą, tal ki no Mar ty nui Maž vy dui, 1566 m. iš lei dęs sa vo pa tai sy tas ir per dirb tas M. Maž vy do pa ra šy tas Gies mes krikščio niš kas, gie da mas baž nyčio se per Ad ven tą ir Ka lė das iki Grab ny čių m. jis iš lei do an trą gies my no da lį Gies mės krikš čio niš kos, gie da mos baž ny čio se per Ve ly kas ir Sek mi nes iki Ad ven to Daug nu si pel nęs že maičiams bu vo že mai čių vysku pas Mer ke lis Gied rai tis m. pa skir tas že mai čių vys ku pu, rū pi no si lie tu vių kal bos var to ji mu že maičių vys ku pi jo je, lie tu viškai mo kan čių dva si nin kų ren gi mu. Jis į Že mai ti ją pa si kvie tė jė zui tus, ku rie 1614 m. Kra žiuo se įstei gė aukš tes ni ą ją mo kyk lą - Kražių ko le gi ją, ku rio je mo kė si nu si pel nę že mai čiai: Liudvi kas Ado mas Ju ce vi čius ( ), Alek san dras Fro mas-gu žu tis ( ), Si mo nas Sta ne vičius ( ), Dio ni zas Poš ka ( ), An ta nas Juš ka ( ) ir Jo nas Juš ka ( ) ir ki ti. Vysk. Mer ke lis Gied rai tis pa moks lus sa kė lie tu viš kai, rū pi no si Lie tu vos is to ri jos ra šy mu. La bai iš ki lus že mai tis vys ku pas Mo tie jus Valan čius ( ). Tai jis iš gel bė jo Lie tu vą iš girtuok lys tės liū no, stei gė mokyk las, švie tė žmo nes, pats pa ra šė ke le tą di dak ti nio po bū džio kny gų, pi lie čiai iki šiol ži no ma Pa lan gos Ju zė, už drau dus lie tu viš ką spau dą or ga ni za vo knyg nešių tin klą, 1869 m. pa ra šė is to ri nį vei ka lą Že mai čių Žemaitė vys ku pys tė. Tu ri me di džiuo tis že maičių in ži nie riu mi ar ti le ris tu Ka zi mie ru Si mo na vi čiu mi ( ), ku ris pa ra šė vei ka lą Di dy sis ar ti le ri jos me nas, iš leis tą 1650 m. Ams ter da me. Ši kny ga 150 me tų bu vo svar biau sias ar ti le ri jos moks lo vei ka las Eu ro po je. Ja me pir mą kar tą pa sau ly je ap ra šy tos ra ke tos, pa tei kia ma tri jų pa ko pų rake tos brė ži niai, ap ra šy ta jų ga my bos tech no lo gi ja. Ki ta gar sus že mai tis Alek san dras Griš ke vi čius ( ), Lie tu vos aviaci jos pra di nin kas, pa da ręs ke le tą skrai dy mo apa ra tų, len kų kal ba pa ra šęs kny ge lę Že mai čių gar lė kys apie skrai dy mo apa ra tą. Palai do tas žmo nos tė viš kė je Viekš niuo se. O kur dar Lie tu vos pa sidi džia vi mas, per skri dę 1933 m. At lan tą la kū nai Ste po nas Da rius-juo ce vi čius ( ) ir Sta sys Gi rė nas- Girs kis ( ). Lie tu vą gar si no ir iš Palan gos ki lęs ke liau to jas Kon stan ti nas Aris, gi męs 1874 m. ke lia vęs po Vi duri nę Azi ją ir sa vo įspū džius ap ra šęs m. iš leisto je dvie jų da lių kny go je Ma no ke lio nė po Vi du ri nę Azi ją. Kar tu su prof. T. Iva naus ku rink da mas Lietu vos zo o lo gi jos mu zie jui eks po na tus ke lia vo ir po Bra zi li ją. Nukelta į 11 psl.

11 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ / 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 11 Atkelta iš 10 psl. Aiš ku da bar, kai mo dernio mis su si sie ki mo prie monė mis ga li ma ke liau ti po vi są pa sau lį ir sa vo įspūdžius su dė ti ne tik į kny gą, bet vis ką nu fil muo ti, šie pa sie ki mai at ro do ne tu rį da bar di de lės reikš mės, bet to me to są ly go mis tai bu vo di de li dar bai. Ypač di de lis že mai čių in dė lis į Lie tu vos raš ti ją. Pri si min ki me Vil niaus univer si te to auk lė ti nį Si mo ną Dau kan tą ( ), ku ris bu vo pir mas is to ri kas ra šęs lie tu vių kal ba m. jis pa ra šė Dar bas lie tuvių ir že mai čių, 1838 m. Is to ri ja že mai tiš ka, 1845 m. Bū das se no vės lie tu vių, kal nė nų ir že mai čių. Dio ni zas Poš ka (Pa škevi čius) ki lęs iš Ši la lės rajo no ( ) rin ko se nie nas ir įkū rė ąžuo lo baub ly je pir mą Lie tu vo je mu zie jų, ku ris iš li ko iki šių die nų, pa ra šė odę Mu ži kas že mai čių ir Lie tu vos. Že mai tis, ža di nęs tau ti nį at gi mi mą, bu vo iš Ra seinių ra jo no bu vo ki lęs Simo nas Sta ne vi čius ( ), pa ra šė odę Šlo vė že mai čių ir 6 pa sa kė čias, Jonas Mačiulis Maironis. Kajetono Nezabitausko knygos viršelis. Kražių kolegija. su rin ko 150 liau dies dainų ir 1839 m. iš lei do 30 gra žiau sių dai nų rin ki nį Dai nos že mai čių, be to iš lei do ir tų dai nų me lo di jų rin ki nį. Pri si min ki me ir Sil vest rą Va liū ną ( ), taip pat ra sei niš kį, da ly va vu sį 1831 m. su ki li me ir para šiu sį ro man ti nę ba la dę Bi ru tė, ku ri grei tai vir to liau dies dai na ir bu vo Žemai ti jo je pla čiai dai nuo jama dar ir ma no vai kys tė je: Ant ma rių kraš to Palan gos mies te ly je, Kur gy ven mū sų bro liai že mai tė liai, Yra aukš tas kal nas Biru te va di nas, Ža liom pu še lėm vir šus ap so din tas... Lie tu vių tau to sa kai daug nu si pel nė bro liai že mai čiai Juš kos An ta nas ( ) ir Jo nas ( ), su rin kę virš 7000 lie tu vių liau dies dai nų ir 2000 jų me lo di jų, jos bu vo iš leistos m. Jo nas Juš ka pa siū lė lie tu vių ra šy bo je nau do ti rai des Š,Č,V vie to je var to tų SZ, CZ, W. Sa vo in dė lį į lie tu vių raš ti ją įne šė ir Kip ri jo nas Juo za pas Ne za bi taus kas- Za bi tis ( ) bei jo bro lis Ka je to nas Ro kas ( ). Kip ri jo nas pa ra šė A. Mic ke vi čiui dedi kuo tą rin ki nį Ei lia vi mas lie žu vy je lie tu viš kai že maitiš ka me iš ver tė į lie tu vių kal bą bei ku riuos A.Mic kevi čiaus raš tus, ra šė lie tu vių kal bos žo dy ną. Ka je to nas Ne za bi taus kas pir ma sis lie tu vių bib liogra fas m. iš spaus di no pir mą jį Lie tu vo je lie tu viš kų kny gų bib liog ra fi nį są ra šą Su rin ki mas vi so kių raš tų lie tu viš kų, 1829 m. lenkų kal ba pa ra šė Lie tu vos is to ri ją. Ver tin gus Lie tu vos lite ra tū rai kū ri nius pa li ko ir ra šy to jos že mai tės: Juli ja Žy man tie nė-že mai tė ( ), se se rys Sofi ja ( ) ir Ma ri ja ( ), Iva naus kai tės, sla py var džiu Laz dy nų Pelė da, bei Ma ri ja Peč kauskai tė ( ) Šat ri jos Ra ga na. Ne įkai no ja mas pa li kimas Lie tu vai di džio jo mū sų tau tos dai niaus ra sei niš kio Jo no Ma čiu lio-mai ro nio ( ). Jo dai na, kuriai mu zi ką pa ra šė kom po zito rius J. Nau ja lis, Lie tu va bran gi gū džiais so vie ti nės oku pa ci jos me tais at sto jo už draus tą jį Lie tu vos him ną, ir da bar ją dai nuo jant klausy to jai at si sto ja. Jo po ezi ja vi sa da kė lė lie tu vių tau tos dva sią. Že mai ti jos la bui dar bavo si ir di di kai Ogins kiai. Ire nė jus Ogins kis Rie ta ve įstei gė ag ro no mi jos mokyk lą, o jo sū nus Bog da nas 1892 m. Rie ta ve pa sta tė pir mą ją Lie tu vo je elek tros sto tį, 1874 m. įstei gė še šiame tę mu zi kos mo kyk lą, o jo bro lis My ko las Plun gė je 1873 m. įstei gė or kest ro mo kyk lą, ku rio je mo kė si ir žy mus bū si ma sis kom pozi to rius M. K. Čiur lio nis. Ogins kiai gra ži no ir puo šė Rie ta vą ir Plun gę ir da bar di džiuo ja mės ir nau do ja mės jų pa li ki mu. Že mai ti ja ga li di džiuo tis ir Lie tu vos pre zi den tu Aleksan dru Stul gins kiu ( ), Ne pri klau so my bės ak to sig na ta ru, va do vau siu Lie tu vai m. Tuo lai ko tar piu Lie tu vo je buvo at lik ta že mės re for ma, įves tas li tas, įkur tas Lie tuvos uni ver si te tas, at gau tas Klai pė dos kraš tas. Už tuos dar bus so vie ti niai oku pantai nu bau dė jį la ge riu. Bet ir bū da mas Si bi re jis su gebė jo už si tar nau ti vie ti nių pa gar bą. Pir mie ji Lie tu vos uni versi te tų rek to riai taip pat bu vo že mai čiai: Kau no uni ver site to 1922 m. rek to rius bu vo tel šiš kis Jo nas Šim kus, o 1939 m. Lie tu vai at ga vus Vil nių, Vil niaus uni ver site to rek to riu mi ta po ki lęs iš Viekš nių My ko las Biržiš ka. Šia me ra ši ny je ne įma noma iš var din ti vi sų že mai čių, sa vo dar bu la bai nu si pel niusių Lie tu vai, įne šu sį di de lį in dė lį į Lie tu vos vals tybės vi suo me ni nį gy ve ni mą, moks lą, kul tū rą, li te ra tū rą, me ną ir ki tas gy ve ni mo sri tis me tai pa skelb ti Vie to var džių me tais Atkelta iš 3 psl. Jo lan ta Kliet ku tė Pa ku tu vė nų vie to vė. Pa va di ni mo kil mė Pa ku tu vė nų [pir mo ji raidė a pa žy mė ta ries ti niu kir čio žen klu] (1 kir čiuo tė) (Raz mu kai tė M., Vit kauskas V. Vie to var džių kirčia vi mo žo dy nas. Vil nius, 1994) kai mas žmo nių bu vo va di na mas at gai los vie ta, nes pa kū ta (lenk.) reiškia at gai lą, ga li bū ti, kad pa va di ni mas ki lęs iš to, jog vie to vė bu vu si nuo šali, sun kiai pra va žiuo ja ma, pel kė ta, ap au gu si miš kais jo je gy ven ti bu vęs vie nas var gas (Šim kie nė S. Stro pų gi mi nės is to ri jos al bu mas (Šim kie nės S. as me ni nis archy vas, ran kraš tis, 1995)). Žo dis pa kū ta že mai tiš kai Ar vy das Juo zai tis OGINSKIS. POLONEZAS Atkelta iš 9 psl me tų dra ma (2018 m. re dak ci ja) MARIJA. Aš, ma tyt, ne tai pa sa kiau. Am ži nai ne tie žodžiai į bur ną len da. OGINSKIS. Die vas te ži no, ko dėl rei kia iš si skir ti, kai išsi skir ti ne si no ri. Ogins kis pri puo la prie su tri ku sios Ma ri jos ir pa bu čiuo ja ją. MARIJA. Ką jūs da ro te. Die ve. OGINSKIS. Die vas to ne ži no. MARIJA. Jis vis ką ži no - tai nuo dė mė. tai pat reikš tų at gai lą, o Pa ku tu vė nai se man tiškai at gai los vie tą. Pa ku tuvė nuo se ei nant že myn nuo ka pų yra Mi ni jos vin gis (va di na ma Gri ga laus ko lanka), kur po pa mal dų sek madie niais vyk da vo jau ni mo ge gu ži nės. Se nais lai kais ten po nai bu vo įren gę pasta tą, kur plak da vo pra sižen gu sius bau džiau nin kus - to kia bu vu si jų pa kū ta. Pa va di ni mas ki lo iš žo džių: pa kū ta ir ku ta vo ti plak ti, (se no sio se mal dak ny gė se ir Kris tus bu vo ku ta vo ja mas pla ka mas). Taip kai mo pa va di ni mą kil di na vie ti niai gy ven to jai, ta čiau kal bi ninkai ne no ri su tik ti, kad Žemai ti jos kai mo pa va di ni mas bū tų ga lė jęs kil ti iš len kiš ko žo džio. Plun gės mo kyk los lie tu vių li te ra tū ros mo kyto ja, kai mo pa va di ni mą lin ku si kil din ti iš že mai tiško žo džio kū tis ak muo, nes ke liai to se vie to se bu vo la bai ak me nuo ti. Šio vie to var džio kil mė nė ra vi sai aiš ki. Aki vaiz du yra tik tai, jog ne ga li ma jo sie ti su sla viz mu pa kū ta (pas ku ti nė rai dė a pa žy mėta de ši ni niu kir čio žen klu). Toks aiš ki ni mas lai ky ti nas liau dies eti mo lo gi ja. Šiaip jau ga li mos dvi kil mės hi pote zės. Pa ku tu vė nai (pir mo ji Vil nius rai dė a pa žy mė ta ries ti niu kir čio žen klu) ga li bū ti netie sio giai su si ję su ne to li Viekš nių esan čiu upė vardžiu Ku tu vis. Be abe jo, at si ras ti tie siog iš jo kai mo var das ne ga lė jo, nes šie vieto var džiai yra ga na to li vienas nuo ki to. Ta čiau iš upės var do Ku tu vis ga lė jo su sida ry ti as mens ar as me nų, gy ve nan čių prie šios upės, pa va di ni mas *pa ku tu vė nas, *pa ku tu vė nai vė liau ga lė jęs virs ti as men var džiu *Pa kutu vė nas. Taip va di na mam žmo gui at si kė lus gy ven ti į šias vie tas ir ga lė jo at si ras ti kai mo var das Pa ku tu vėnai. Ki ta ver tus, Pa ku tu vė nai gal būt at sira do tie siog iš da bar ne ži nomo, bet se niau ne to li kai mo bu vu sio ko kios nors vie tos var do *Ku tu vis ar pan. dėl pa na šios vie to var džių da rybos (pri de dant prieš dė lį ir prie sa gą) plg. Pa ta tu lie čiai kai mas: Ta tu la, Ta tu lė upė, Pa mūš nin kai kai mas: Mū ša upė. Pas ta ra jai hi po te zei patvir tin ti la bai pra vers tų is tori jos šal ti nių duo me nys, bet bent kol kas mū sų su kaup ta me džia ga ne pa liu di ja pa našų vie to var dį to se vie to se eg zis ta vus. (Bil kis L., Lie tuvių kal bos ins ti tu to Var dy no sky riaus asis ten tas, iš trau ka iš laiš ko 1998 m. (au to rės as me ni nis ar chy vas). lia.in fo/pa ku ta/vada s.htm Bus dau giau. Ogins kis ap ka bi na ją per lie me nį, bu čiuo ja į lū pas. Ji nesi prie ši na. MARIJA. Jūs no ri te pra žu dy ti ma ne. OGINSKIS. Ma žiau siai to no rė čiau. MARIJA. O tie du jū siš kiai - no rė jo. Gir ti kaip kiau lės. (Ver kia.) OGINSKIS. Aš nu vi jau juos. MARIJA. Iki krau jo lū pą su kan džio jo. (Iš ver čia lū pą). Il li tu a no, ma tyt, vi si vam py rai! OGINSKIS. Ma ri ja, tu ne kal ta? MARIJA. Ne kal ta, kad ne kal ta? O bur no je - krau jo skonis. OGINSKIS. Koks jis? MARIJA. Ne aly vuo gių, rū džių. OGINSKIS. Leisk ir man jį pa jus ti. MARIJA. Tai jau lei siu! OGINSKIS. Leisk, sa kau! Ne skau dės. Ogins kis ima švel niai bu čiuo ti Ma ri jos lū pas. Ji su stingsta. Bet po va lan dė lės ūmai at stu mia jį, už si smau kia ant vei do kau kę ir nu bė ga. To lu mo je su skam ba bar ka ro lė. Bus dau giau.

12 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 Pa va sa rį pa ža di na vėt ros Ka ro me tais bib lio te ką iš lai ky ti bu vo pa ves ta sa vi val dy bei. ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Iš fon d ų bu v o įsa k y t a at rink ti vi sus po 1940 m. bir že lio mė ne sio iš ėju sius spau di nius, nu ro dy ta, ku rių ra šy to jų kū ri nių ne iš duo ti skai ty to jams. Iš bib lio te kos bu vo iš im ta vi sa vo kie čiams ne p a l an k i li t e r a t ū r a, taip pat žy dų au to rių kū ri niai. Bib l io t e k a net ku r į lai k ą ne dir bo, ne bu vo tar nau to jų ir tin ka mų pa tal pų. Po ka ro, pir mai siais so viet me čio me tais vėl kei čia mas bib lio te kos fon do tu ri nys. Nu ra šo mos, su nai ki na mos ir čia pat bib lio te kos kie me su de gi na mos Ne pri klau so mos Lie tu vos me tais iš leis tos kny gos, daug už sie nio ra šy to jų kū ri nių, re li gi nės li te ra tū ros. Fon das spar čiai pil do mas so vie tų pro pa gan di ne li te ra tū ra. Prie Plun gės ra jo ni nės bib lio te kos vei kė klu bas-skai tyk la. Skai ty to jai čia ga lė jo su si pa žin ti su so vie ti ne pe ri odi ne spau da. Tuo me tu Plun gės vie šo ji bib lio te ka bu vo Vy tau to gat vė je (na mas ne aiš kus), la bai ankš to se pa tal po se, to dėl 1950 m. bib lio te ka per kel ta į pa sta tą Že mai tės alė jo je (da bar Lais vės al. 6). Vei kė iki 1955 m. Pa ren gė Oti li ja Juo za pai tie nė Skai tyk los ve dė ja Lai mu tė Bal trū nai tė, 1954 m m. Plun gės vie šo sios vals ty bi nės bib lio te kos ve dė ja bu vo Ali na Ul čins kai tė m. bib lio te ki nin kų kur suo se, Vil niu je. Pir ma iš de ši nės S. Ma čiu i tie nė m. bib lio te ki nin kės prie bib lio te kos du rų. žemaičių saulutės esė Pa par čiai, Skuo do r. / Reikš min giau si bib lio te kos is to ri jos mo men tai Eg lė Jač ko ny tė Tik ra sis pa va sa ris pra si de da pra si dė jus šniokš čian čiom, plė šian čiom, dras kan čiom, švil pian čiom vėt rom. Su vėt rom at ke liau ja lie tus, plau nan tis snie gą, le dus, per žie mą pri si rin ku sius šiaud ga lių, skied rų, po pier ga lių šiukš ly nus. O su lie tum at ke liau ja po tvy nis. Upe lis to kiu grei čiu gur gu liuo ja, kad ne žiop sok, bo bu te, se mian ti van de nį - mirks nis, ir ta vo ki bi rai nu lėks su sro ve ne ži nia kur, čiūž tel si ant už slin ku sio le dokš nio po van de niu ir pa ti nu gar mė si nė ne kvėp te lė ju si. Taip, taip, į tą pa tį upe lį, ku ris ty lu tė liai va sa rą šiu še na vos lies da mas ak me nis. Pro pat lan gą nu vas no jo žą sų pul ke lis. Tik rai, reik tų žmo gui mo ky tis tie siog už si spy ru sios paukš čių kan try bės kas met trenk tis į ki tą pa sau lio kraš tą vi sai ne pai sant kal nų, van de ny nų, vėt rų, liū čių ir, ne il gai tru kus, vėl verž tis su di džia links my be, džiu ge siu at gal. Aš tai jau ne grįž čiau iš ko kių Ma lai zi jos sa lų į pa va sa ri nę Lie tu vos pliur zę. O vy tu riai sau mik li na bal se lius, iš ki lę aukš ty bė se, ir jo kia vėt ra, plė šian ti sto gus, jų ne pa sie kia. Zy lu tės gie da net už kim da mos lig pat dan gaus, ro dos, per mir kę, su sti rę, su si šiau šę nuo lie taus bloš kian čių šuo rų, nė la pe lio pa si slėp ti, bet gie da, puoš da mos links my be mur zi no vė jo kauks mą. Tik kad nie kaip ma nęs ne pra džiu gi na pa va sa ri nė pur vy nė, tyš kan ti vi suos kam puos. Iš gu mi nių ba tų nė ne mė gink iš lįs ti. Įli pus į kai mo au to bu siu ką ne per švie čia mai nu taš ky tais lan gais, nė kiek ne links miau, kad ir kaip tran kiai vai ruo to jas leis tų Ci ci no dai nas. Vi si žmo ne liai su si rū pi nę, kiek vie nas sau kin kuo ja. Iš nor ma lių tik po ra mo ky to jų, bu hal te rė ir stu den tė, nors to kios pa pras tai va ži nė ja ma ši no mis. Vi si ki ti - vien nu kar šė liai se nio kai, pil kos bo bi kės, jau ni vy rai in va li dai ar aki vaiz dūs bū si mi in va li dai, trys kai mo dur ne liai ir aš, vie na kvaiš te lė ju si me ni nin kė. Pui kus kai mo kon tin gen tas. O šne kos vin gu riuo ja įvai riau sios. Vien kie mių šei mi nin kai vis dau giau po ri na apie gy vu lius, že mę, ar tė jan tį dar by me tį. Vie nas nu spren dė pen kias de šimt kar vių ban dą pa vers ti šim tu, kad tik gau tų iš mo kas, nors ne tu ri kuo šer ti, bet vos tik ga vęs pi ni gus, kar vių per tek lių par duos, gaus dvi gu bai dau giau pi ni gų. Ki tas įro di nė ja, jog vi siš kai ne ap si mo ka dirb ti sa vo že mės, lai ky ti gy vu lių. Ke ti na vis ką nuo mo ti ir to kiu bū du gau ti net ge rą pel ną. Gy ven vie tė je gy ve nan tys žmo nės kal ba si ki to mis te mo mis. Pa si ro do, jog kai ne tu ri že mės, ne bė ra ko ti kė tis iš dar bo bir žos ar ar ti mų jų pa ra mos, ge riau sia dirb ti in va li du. Štai du jau ni kai čiai, at si sa kę mo ky tis ir ei ti į dar bą, švil pau ja sau už si ka li nė da mi in va li da vi mu. Tik ra tie sa, - lin guo ja gal va vie na se no lė, - tė ve lis mus, dvy li ka vai kų, nuo ma žiau sio lig di džiau sio spaus da vo prie dar bo, nes kiek vie nas tu ri gy ven ti sa vo dar bu ir var gu. O jau ma no vy ras toks gir tuok lis bu vo, bet prie ru so tu rė jo dar bo, nors šla vė jo, o tu rė jo už si dirb ti. Da bar pa čiam iš sa vo že mės rė že lio ne lei džia ma iš si mai tin ti, lyg ak me nim ant spran do ap krau na mas mo kes čiais. Dar bo bir ža - ble fas, po pie riu kas. Pa sko lą ryž ta si pa im ti tik vie ne tai, ir tai - tu rin tys tvir tą už nu ga rį. Aukš tes nių moks lų kai nos ne įkan da mos. Iš pa šal pos tik ne nu mir si. Tur būt tik rai šiuo me tu ge riau sias biz nis - in va li du mas, nes į kon tei ne rių bro li ją jau pa vė la vai, vie tos už im tos. O dar tas siau bū nas mai še - Eu ro pa, ku rio nie kas ne ma tė, bet vi sas au to bu sas šiu re na: už ra di ją ir te le vi zo rių bus abo nen ti nis mo kes tis; už kros nį rei kės mo kė ti bau dą, kad mal ko mis kū re nam ir ter šiam ap lin ką; ne už si mo kė ję ne ga lė sim sa vo kiau lės pa si pjau ti, kiek vie nas par še lis bus žen kli na mas ir t. t, ir vis blo giau ir blo giau. Ar ga li kas bū ti ši tam kvai lai šur mu lin gam žmo nių gy ve ni me ge riau nei du sieks niai že mės tiek į plo tį, tiek į gy lį. Nei tau sė ti, nei tau akė ti. Vien dan gaus ave les ga ny ti, Die vo bo ru žė les skai čiuo ti. Ir ber žas tau bro lis, ir kran klys svai nis, o skruz dė - mar ti. Ge riau pa si da ro tik ta da, kai at ra dęs mo li niam lan ge žir nio di du mo šva rų la pe lį žvilg te li į to lį. Ten, kur lau kų lau kai snie go iš dris ku siais mez gi niais. Kur dan gaus švel nus minkš tu mas pa žy ra paukš čiais. Kur van dens mels vos akys pie vo je žiū ri ne mirk sė da mos ir šyp so sau lės zui ku čiais. (796) 1948 m. rug pjū tis. Plun gės bib lio te ki nin kės. Pir ma iš kai rės J. Šle pe ty tė vai kų li te ra tū ros sky riaus bib lio te ki nin kė. Sto vi bu vu si Plun gės bib lio te kos ve dė ja m. Bro nė Do mar kai tė. Ša lia jos sė di bib lio te ki nin kė Ja ni na Šle pe ty tė m. šia me pa sta te Lais vės al. (da bar Lais vės al. 6), ša lia ki tų įstai gų, vei kė ir Plun gės ra jo ni nė bib lio te ka. Rengėjas DRAUGIJA SAULUTĖ Leidžiamas nuo 1994 m. spalio 4 d. Laisvės al. 19, LT Plungė Tel.: (8 448) , E. p. zemsaulute@gmail.com Redaktorė - Kristina Paulauskaitė Pavaduotojas - Dainius Sobeckis Kalbos redaktorės - Genutė Matevičiūtė, Vilma Mosteikienė Korespondentai: V. Liutikaitė, R. Žukienė, K. Vaitkus, A. Kuprelytė, Z. Paulauskaitė Rinko - Z. Jonušaitė, A. Šakienė Leidėjas: Ž. Pilitausko ind. veikla, Slyvų g. 8, Kaušėnai, Plungės r. Tel Spaudė UAB Vakarų spaustuvė (Kretinga). Straipsnių ir laiškų autorių nuomonės gali nesutapti su redakcijos nuomone. Maketavo Žydrūnas Pilitauskas (Telšių g. 3, II a., Plungė. Tel.: (8 448) , E. p. zp55598@gmail.com). Tiražas 1000 egz. Plun gės ra jo no bib lio te ki nin kai 1951 m., ve dė ja S. Ma čiu i tie nė (sė di an tra iš kai rės) m. Plun gės ra jo ni nės bib lio te kos ve dė ja bu vo Sta sė Ma čiu i tie nė rug pjū čio 15 d. Plun gės bib lio te ki nin kės Ali na Ul čins kai tė ir Bro nė Do mar kai tė pės čio mis lan ko kai mų bib lio te kas.