PENSIJŲ FONDO DANSKE pensija m. gruodžio 31 d. ATASKAITA I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pensijų fondo pavadinimas, visas pensijų fondo taisyklių,

Transkriptas

1 PENSIJŲ FONDO DANSKE pensija m. gruodžio 31 d. ATASKAITA I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pensijų fondo pavadinimas, visas pensijų fondo taisyklių, pagal kurias jis veikia, pavadinimas, Komisijos pensijų fondų taisyklėms suteiktas numeris. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondo DANSKE pensija 50 Nr. PF V01- P Ataskaitinis laikotarpis, už kurį pateikta ataskaita: Duomenys apie valdymo įmonę: 3.1. pavadinimas ir įmonės kodas: UAB Danske Capital investicijų valdymas, įmonės kodas ; 3.2. buveinė (adresas) - Saltoniškių g. 2, LT Vilnius; 3.3. Telefono numeris , fakso numeris , el. pašto adresas pensiju.fondai@danskebankas.lt, interneto svetainės adresas veiklos licencijos numeris VĮP-003; 3.5. pensijų fondo investicijų portfelio valdytojas Danske Capital AS, Estija, įmonės kodas , asmenys atsakingi už investicinių sprendimų priėmimą Märten Kress - fondų valdytojas, Aari Stalde - fondų valdytojas. 4. Depozitoriumo pavadinimas, kodas, adresas, telefono ir fakso numeriai. AB Swedbank, kurio buveinė 2009 m. persikėlė iš Savanorių pr. 19, į Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, įmonės kodas II. GRYNŲJŲ AKTYVŲ, APSKAITOS VIENETŲ SKAIČIUS IR VERTĖ 5. Pensijų fondo grynųjų aktyvų, apskaitos vienetų skaičius ir vertė: Grynųjų aktyvų vertė (GAV), Lt Apskaitos vieneto vertė, Lt Apskaitos vienetų skaičius Ataskaitinio laikotarpio pradžioje ( ) Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ( ) Prieš metus ( ) Prieš dvejus metus ( ) ,1357 1,2704 1,1357 1, , , , , Per ataskaitinį laikotarpį konvertuotų apskaitos vienetų skaičius bei bendros konvertavimo sumos: Apskaitos vienetų skaičius Vertė, Lt Vienetų skaičius (konvertuojant pinigines lėšas į apskaitos vienetus) Vienetų skaičius (konvertuojant apskaitos vienetus į pinigines lėšas) , , , ,26 1

2 III. ATSKAITYMAI IŠ PENSIJŲ TURTO 7. Atskaitymai iš pensijų turto: Atskaitymai Taisyklėse Per ataskaitinį Per ataskaitinį numatyti Faktiškai taikomi laikotarpį laikotarpį sumokėtų maksimalūs atskaitymų dydžiai priskaičiuota atskaitymų suma, Lt dydžiai atskaitymų suma, Lt Nuo įmokų 10% 2,50% , ,07 Nuo turto vertės 1% 1% , ,80 Keitimo mokesčiai: Fondo keitimas toje pačioje bendrovėje daugiau kaip kartą per metus Pensijų kaupimo bendrovės keitimas kartą per metus 0,20% 0,20% - - 0,20% 0,20% 1.027, ,94 Pensijų kaupimo bendrovės keitimas daugiau kaip kartą 4% 4% 358,03 358,03 per metus Iš viso , ,84 BAR (bendrasis atskaitymų rodiklis) 1,50 Tikėtinas sąlyginis BIK (bendrasis išlaidų koeficientas) 2,88 PAR (portfelio apyvartumo rodiklis) 198,22 *BAR Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondo bendrasis atskaitymų rodiklis. *BIK (bendras išlaidų koeficientas) - procentinis dydis, kuris parodo, kokia vidutinė fondo grynųjų aktyvų dalis skiriama jo valdymo išlaidoms padengti. *PAR (portfelio apyvartumo rodiklis) rodiklis, apibūdinantis prekybos pensijų fondo portfelį sudarančios priemonės apyvartumą. Tikėtinas sąlyginis BIK atskaičiuotas investicijoms į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus: Fondas Turto valdymo mokestis, %, Arvo Euro Value Fund (G) 1,2 Danske Invest Baltic A 2,2 Danske Invest European Opportunities Fund (G) 1,9 Danske Invest India Fund (G) 2,8 Danske Invest Japanese Equity Fund (G) 1,5 Danske Invest Latin America Fund (G) 2,8 Danske Invest Nordic Opportunities Fund(G) 1,2 Danske Invest Poland Fund (G) 2,8 Danske Invest Russia Fund (G) 2,8 Danske Invest Uus Euroopa Fond 1,83 ishares S&P 500 (IUSA) 0,4 Danske Invest Eastern Europe Fund (G) 2,4 Danske Invest Emerging Asia Fund (G) 1,9 Danske Invest European Equity Fund (G) 1,35 Danske Invest Global Equity Fund (G) 0,35 Danske Invest North American Equity Fund(G) 1,5 Danske Invest Russia Small Cap Fund (G) 3 Danske Invest Euro Corporate Bond Fund(G) 0,85 Danske Invest Emerging Markets Debt Fund(G) 0,75 Sampo Institutional Liquidity Fund(G) 0,33 Danske Invest US Small Cap Value Fund G 1,9 European Bond Class A 0,8 DI Global High Income Class A 0,8 2

3 8. Mokėjimai tarpininkams (nurodyti konkrečius tarpininkus ir jiems sumokėtas sumas, suteiktas paslaugas). Pažymėti, kurie tarpininkai susiję su fondo valdymo įmone. Per 2009 metus sumokėtos sumos: 1) Pensijų fondo investicijų portfelio valdytojui Danske Capital AS už investavimo paslaugas ,10Lt. Danske Capital AS, kaip ir UAB Danske Capital investicijų valdymas, priklauso tai pačiai Danske Bank grupei. 2) Pensijų fondo turto depozitoriumui AB bankui Swedbank ,86Lt, AB bankas Swedbank su valdymo įmone nesusijęs. 9. Informacija apie visus egzistuojančius susitarimus dėl mokėjimų pasidalijimo, taip pat apie paslėptuosius komisinius (jų teikėjas, vertė, suteiktų prekių ir (ar) paslaugų pobūdis ir kt.). Nėra. 10. Pateikti konkretų pavyzdį, iliustruojantį atskaitymų įtaką galutinei dalyviui tenkančiai investicijų grąžai, Pavyzdyje pateikti, skaičiavimus, kiek būtų atskaityta (litais) nuo pensijų fondo dalyvio įmokų, esant dabartiniam atskaitymų dydžiui ir kokią sumą jis atgautų po 1, 3, 5, 10 metų, jeigu būtų investuota Lt, o metinė investicijų grąža 5 proc. Po 1 metų Po 3 metų Po 5 metų Po 10 metų Sumokėta atskaitymų Lt 349,94 564,03 800, ,52 Sukaupta suma, jei nebūtų atskaitymų , , , ,95 Sukaupta suma, esant dabartiniam atskaitymų dydžiui , , , ,42 Pastaba: Danske pensija 50 atskaitymai nuo įmokų 2,5%, turto valdymo mokestis 1%. Skaičiuojant turto valdymo mokestį, įvertinama vidutinė metinė turto vertė. 3

4 IV, INFORMACIJA APIE PENSIJŲ FONDO INVESTICINIŲ PRIEMONIŲ PORTFELĮ 11. Ataskaitinio laikotarpio pabaigos investicinių priemonių portfelio sudėtis: Kodas Emitento (KIS, kredito įstaigos, banko) pavadinimas Šalis ISIN kodas / Priemonės pavadinimas Valiuta Kiekis, vnt, Valdytojas Bendra nominali vertė, Lt Bendra įsigijimo vertė, Lt Bendra rinkos vertė, Lt Palūkanų norma, % Rinka (šaltinis), pagal kurios duomenis nustatyta rinkos vertė (tinklalapio adresas) KIS tipas Balsų dalis emiten te, % Išpirkimo/kon vertavimo data / terminas Priemo nės tipas Dalis GAV, % 1 Nuosavybės vertybiniai popieriai ISIN kodas 1.1. įtraukti į Oficialųjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą 1 AB City Service LT LT LTL AB City Service , ,20 2 Apranga AB LT LT LTL Apranga , ,00 change.com/ change.com/ 0,0001 0,04% 0,0000 0,01% 3 TEO LT AB LT LT LTL Lietuvos Telekomas , ,00 0,0000 0,11% 4 Olympic Entertainment Group AS EE EE EEK Olympic Casino Group AS , ,21 om/ 0,0000 0,04% 5 Tallink Grupp LA EE EE EEK AS Tallink Grupp , ,79 change.com/ 0,0000 0,10% 6 Tallinna Vesi AS EE EE EEK 300 Tallinna Vesi , ,21 0,0000 0,05% Iš viso , ,41 0,36% įtraukti į Papildomąjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Iš viso 0,00 0,00 0,00 0,00% kuriais prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose 1 Bank Pekao S.A.ORD PL PLPEKAO00016 PLN 156 Pank Pekao , ,12 0,0000 0,11% 2 Globaltrans Investments RU US37949E2046 USD Globaltrans Investments , ,96 m 0,0000 0,24% 3 LUKOIL ADR RU US USD 160 LUKOIL HOLDING , ,87 m 0,0000 0,11% 4 PI POWER INTERNATIONAL LTD AT AT0000A05W59 EUR Meinl International Power LT , ,44 0,0026 0,04% 5 NORILSK NICKEL ADR RU US46626D1081 USD 720 NORILSK NICKEL , ,53 m 0,0000 0,13% 6 OMV AG AT AT EUR 151 OMV AG , ,14 0,0000 0,08% 7 Pegas Nonwovens SA CZ LU CZK 685 Pegas Nonwovens SA , ,13 0,0001 0,20% 8 Polska Grupa Farmaceutyczna PL PLMEDCS00015 PLN 245 Polska Grupa Farmaceutyczna , ,70 0,0000 0,04% 9 Polyus Gold ADR RU US EUR 128 Polius Zoloto ,11 0,0000 0,04% 1.4. Iš viso , ,02 1,00% išleidžiami nauji nuosavybės vertybiniai popieriai Iš viso 0,00 0,00 0,00 0,00% Iš viso nuosavybės vertybinių popierių , ,43 1,36% 2 Ne nuosavybės vertybiniai popieriai ISIN kodas įtraukti į Oficialųjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Lithuanian Government Bond 03/31/2010 LT LT EUR 1 Lithuanian Republic , , VVP 1,12% Iš viso , ,00 1,12% įtraukti į Papildomąjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Iš viso 0,00 0,00 0,00 0,00% kuriais prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose 1 OU Q Vara 01/12/2009 EE EE EUR 10 OU Q Vara , SVP 0,00% 2 Slovak Republic 7.375% 04/14/2010 SK DE EUR 75 Slovakia , ,55 7, VVP 1,42% 3 Cyprus Republic 4.375% 07/15/14 CY XS EUR 41 Republic of Cyprus , ,83 4,375 m VVP 0,77% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 4

5 4 Netherlands Government 5.00% 07/15/2011 NL NL EUR The Netherlands , , VVP 3,74% 5 Deutsche Bank FRN 0.05% 02/16/2011 DE XS EUR 25 Deutsche Bank , ,26 0, SVP 0,44% 6 Republic of Hungary 3.625% 10/28/11 HU XS EUR 75 Hungarian Republic , ,99 3, VVP 1,35% 7 German Republic 4.50% 01/04/13 DE DE EUR Germany , ,16 4, VVP 3,18% Iš viso , ,03 10,91% 2.4. išleidžiami nauji 0,00% Iš viso 0,00 0,00 0,00 0,00% Iš viso ne nuosavybės vertybinių popierių , ,03 12,04% 3 Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai (akcijos) ISIN kodas 3.1. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 61 str. 1 d. reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) vienetai (akcijos) 1 Arvo Euro Value Fund (G) FI FI EUR 683 Sampo Rahastoyhtio Oy , ,04 KIS 3 KIS 3 0,50% 2 Danske Invest Baltic A DK LU EUR Danske Bank International , ,89 KIS 3 KIS 3 0,37% 3 Danske Invest Eastern Europe Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,34 KIS 3 KIS 3 0,99% 4 Danske Invest Emerging Asia Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,44 KIS 3 KIS 3 2,74% 5 Danske Invest European Equity Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,64 KIS 3 KIS 3 0,86% 6 Danske Invest European Opportunities Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,69 KIS 3 KIS 3 1,48% 7 Danske Invest Global Equity Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,70 KIS 3 KIS 3 2,06% 8 Danske Invest India Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,42 KIS 3 KIS 3 1,09% 9 Danske Invest Japanese Equity Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,67 KIS 3 KIS 3 6,11% 10 Danske Invest Nordic Opportunities Fund(G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,82 KIS 3 KIS 3 0,43% 11 Danske Invest North American Equity Fund(G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,51 KIS 3 KIS 3 1,46% 12 Danske Invest Poland Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,01 KIS 3 KIS 3 0,41% 13 Danske Invest Russia Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,36 KIS 3 KIS 3 1,38% 14 Danske Invest Russia Small Cap Fund (G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,98 KIS 3 KIS 3 0,60% 15 ishares S&P 500 (IUSA) IE DE EUR Ishares plc , ,84 KIS 3 KIS 3 0,14% 16 Danske Invest Emerging Markets Debt Fund(G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,41 KIS 1 KIS 1 3,28% 17 Danske Invest Euro Corporate Bond Fund(G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,14 KIS 1 KIS 1 6,75% 18 Sampo Institutional Liquidity Fund(G) FI FI EUR Sampo Rahastoyhtio Oy , ,89 KIS 1 KIS 1 9,24% 3.2. Iš viso , ,79 39,90% Kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai (akcijos) Iš viso 0,00 0,00 0,00 0,00% Iš viso KIS vienetų (akcijų) , ,79 39,90% 4 Pinigų rinkos priemonės Priemonės pavadinimas Pabaiga 4.1. kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose 0,00% Iš viso 0,00% 4.2. kitos pinigų rinkos priemonės 0,00% Iš viso 0,00 0,00 0,00% Iš viso pinigų rinkos priemonių 0,00 0,00 0,00% 5 Indėliai kredito įstaigose Terminas 0,00% 0,00% 0,00% 1 Danske Bank A/S Lithuania Branch LT LTL , , ,52% 2 Nordea Bank PLC. Estonian branch EE LTL , ,97 6, ,48% 3 Swedbank AB Lithuania LT LTL , ,11 6, ,29% 4 Swedbank AB Lithuania LT LTL , ,00 7, ,50% Iš viso indėlių kredito įstaigose ,63 26,79% 6 Išvestinės finansinės priemonės Priemonės Terminas 5

6 6.1. pavadinimas kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose 0,00% Iš viso 0,00 0,00% 6.2. kitos 0,00% 7 Pinigai Iš viso 0,00 0,00% Iš viso išvestinių finansinės priemonių 0,00 0,00% 1 Swedbank LT Pinigai LTL ,68 0,73% 2 Swedbank LT Pinigai USD 944,35 0,00% 3 Swedbank LT Pinigai EUR ,90 19,21% 8 Iš viso pinigų ,94 19,95% Kitos priemonės. nenurodytos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 57str. 1 d. Trumpas apibūdinimas Bendra vertė Paskirtis 1 Kitos priemonės 0,00 Iš viso 0,00 0,00% IŠ VISO ,82 100,04% 6

7 12. Investicijų pasiskirstymas: pagal valiutas ir geografinę zoną: Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Ataskaitinio laikotarpio pradžioje Dalis aktyvuose, Dalis aktyvuose, Rinkos vertė, Lt Rinkos vertė, Lt Investicijų pasiskirstymas % % Pagal valiutas LTL % % EUR % % Kita valiuta % % Iš viso: % % Pagal geografinę zoną Lietuva % % Kitos Europos Sąjungos valstybės % % Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės JAV ir Kanada Japonija Kitos šalys % % Iš viso: % % pagal investavimo strategiją atspindinčius kriterijus pagal investavimo objektus ir sektorius: Investicijų pasiskirstymas Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Dalis aktyvuose, Rinkos vertė, Lt % Ataskaitinio laikotarpio pradžioje Dalis aktyvuose, Rinkos vertė, Lt % Pagal investavimo objektus Ne nuosavybės vertybiniai popieriai % % Akcijos % % Fondai % % Kita (Pinigai. indėliai) % % Iš viso: % % Pagal sektorius Plataus vartojimo prekės % % Komunalinės paslaugos % % Finansai % % Telekomunikacijos % % Žaliavos % % Fondai % % Energija % % Pramonė % % Vyriausybė % % Korporacijos % % Iš viso: % % 13. Per ataskaitinį laikotarpį įvykdyti išvestinių finansinių priemonių sandoriai, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio priedo 11 punkte (pagal išvestinių finansinių priemonių rūšis nurodyti sandorių vertes, išvestinių finansinių priemonių panaudojimo tikslus (valiutų keitimo, palūkanų normos, susiję su nuosavybe, ir kt.), taip pat sandorius reguliuojamose rinkose ir šalių tarpusavio sandorius bei kitą svarbią informaciją). Sandorių su išvestinėmis investicinėmis priemonėmis per ataskaitinį laikotarpį nebuvo sudaryta. 7

8 14. Aprašyti šio priedo 11 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių rūšis, su jomis susijusią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi pensijų fondo rizika, ir nurodyti, kaip išvestinė finansinė priemonė gali apsaugoti investicinių priemonių sandorį (investicinių priemonių poziciją) nuo rizikos. Sandorių su išvestinėmis investicinėmis priemonėmis per ataskaitinį laikotarpį nebuvo sudaryta. 15. Iš išvestinių finansinių priemonių sandorių kylančių įsipareigojimų bendra vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (atskirai nurodant sumas pagal skirtingas įsigytų išvestinių finansinių priemonių kategorijas). Sandorių su išvestinėmis investicinėmis priemonėmis per ataskaitinį laikotarpį nebuvo sudaryta. 16. Pateikti analizę, kaip turimas investicinių priemonių portfelis atitinka (neatitinka) pensijų fondo investavimo strategiją (investicijų kryptis, investicijų specializaciją, geografinę zoną ir pan.) Pensijų fondo Danske pensija 50 investicijų portfelis atitinka pensijų fondo taisyklėse nustatytą investavimo strategiją. Pagrindiniai reikalavimai keliami vertybiniams popieriams, į kuriuos yra investuojama reitingai, emitentai, vertybinių popierių diversifikacija. Formuojant portfelį, naudojami tik pensijų fondo taisyklėse patvirtinti instrumentai. Danske pensija 50 fondo lėšų pasiskirstymas tarp akcijų bei fiksuotų pajamų vertybinių popierių yra toks: iki 50% gali būti investuojama į akcijas, likusi dalis - į skolos vertybinius popierius. Aktyvų paskirstymas konkrečiu momentu priklauso nuo rinkos situacijos. Rizika kontroliuojama, pasitelkiant portfelio trukmės (duration) instrumentus, kredito rizikos apribojimą, vertybinių popierių atranką, garantijų užtikrinimą, palaikant pakankamą diversifikacijos laipsnį. Ilgalaikė investavimo strategija Investicijų pasiskirstymas bet kuriuo metu yra bendros rinkos perspektyvos ir daugelio kitų faktorių funkcija. Fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai Pirmenybė ataskaitiniu laikotarpiu buvo teikiama investicijoms į tuos investicinio reitingo palūkanų instrumentus, kurie išleisti Rytų Europos, Baltijos ir Vakarų Europos šalių vyriausybių. Priežastis - Baltijos ir Rytų ir Centrinės Europos bei naujų Europos Sąjungos šalių regionai skiriasi nuo likusios Europos didesniu ekonominiu augimu bei gerėjančia verslo aplinka, todėl investicijos į šiuos regionus turi didesnį svorį portfelyje, lyginant su Vakarų Europa. Vakarų Europos skolos instrumentai buvo naudojami išlaikyti tinkamą investicijų trukmės (maturity) pobūdį ir pakankamą diversifikavimo lygį. Tikslūs taktinio paskirstymo svoriai tarp Rytų ir Vakarų Europos, o taip pat individualių emitentų šiose grupėse svoriai priklauso nuo euro zonos palūkanų instrumentų rinkos prognozių bei skolos instrumentų Baltijos ir VRE skolos vertybinių popierių rinkose pasiūlos ir likvidumo. Ilgalaikė subalansuota investicijų struktūra fiksuotų pajamų vertybinių popierių portfelio daliai Danske 50 fonde yra tokia (dalis visame fondo turte): 15 proc. naujosios Europos Sąjungos šalys narės (įskaitant Baltijos šalis); 30 proc. Vakarų Europa; 10 proc. kitos rinkos pabaigoje bendras Danske pensija 50 fondo turto pasiskirstymas: 4,7 proc. viso turto buvo investuota į skolos instrumentus, išleistus naujose Europos Sąjungos valstybėse (įskaitant ir Baltijos šalis); 23,3 proc. Vakarų Europoje; 26,8 proc. sudarė indėliai; 3,3 proc. kylančių rinkų obligacijos; likutis laikomas grynaisiais pinigais. Rizikos valdymas Pagrindinės rizikos valdymo priemonės akcijų portfeliuose apima diversifikavimą (investicijų paskirstymą), VP atrinkimą bei investavimo ribų atskiriems emitentams bei regionams nustatymą. Akcijų atrinkimo procese įmonės ekonominės veiklos skaidrumas bei akcijų likvidumas laikomi vienodai svarbiais veiksniais, lemiančiais akcijos kainos kilimo perspektyvas. 8

9 Fiksuotų pajamų vertybinių popierių portfelio dalies rizika yra analizuojama ir valdoma pagal portfelio trukmės (duration) kitimą, kredito rizikos ribojimą, VP atranką ir palaikomą pakankamą diversifikavimo laipsnį. Svertinis vidutinis fondo trukmės (duration) rodiklis fiksuotų pajamų vertybinių popierių daliai metų pabaigai buvo 2,3 metai (2008 m. 5 metų). Per ataskaitinį laikotarpį buvo investuojama į trumpesnės trukmės vertybinius popierius. Kai prognozuojamas skolos vertybinių popierių palūkanų normų kilimas (ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainos mažėjimas), stengiamasi investuoti į trumpesnio termino skolos vertybinius popierius ir atvirkščiai, kai prognozuojamas palūkanų normų kritimas (ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainos didėjimas), stengiamasi investuoti į ilgesnio termino skolos vertybinius popierius, siekiant valdyti palūkanų normos svyravimo riziką bei gerinti investicijų grąžos rezultatus. Kredito rizikos atžvilgiu pagrindinė taisyklė, kuria vadovaujamasi valdant Danske pensija 50 fondą, yra pažaboti kredito riziką, investuojant į investicinio reitingo vertybinius popierius ir ribojant investicijas į žemesnio reitingo vertybinius popierius. Akcijos Danske pensija 50 portfelio akcijų neutralus geografinis rinkų pasiskirstymas: 22,5 % kylančios pasaulio rinkos; 22,5 % išsivysčiusios pasaulio rinkos. Pasaulio kylančios rinkos Baltijos, CRE (Centrinės ir Rytų Europos), PRE (Pietryčių Europos), PRA (Pietryčių Azijos), Kinijos, Indijos, Lotynų Amerikos, Rusijos ir NVS šalys, bet taip pat joms priklauso ir Centrinės Amerikos bei Viduriniųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalys ir t.t. Pasaulio išsivysčiusioms rinkoms priskiriamos Vakarų Europos (ES-15), JAV ir Japonija, įskaitant Kanadą, Australiją, N. Zelandiją ir P. Afrikos Respubliką pabaigoje akcijų pasiskirstymas: 2009 m. bendra akcijų dalis buvo 21,98 proc., tai yra 23,02 proc. didesnė negu neutrali. Pasiskirstymas tarp aktyvaus bei pasyvaus investicijų valdymo buvo (santykis su visu portfeliu): 1) 20,62 proc. naudojami diversifikuoti akcijų fondai ir fondai, kuriais prekiaujama biržoje; 2) 1,36 proc. tiesioginės investicijos į akcijas. Akcijų pasiskirstymas pagal sektorius. Didžiausia dalis buvo investuota į: 1) 20,62 proc. diversifikuotus fondus (KIS); 2) 0,46 proc. pramonės įmonių vertybinius popierius; 3) 0,35 proc. energetikos sektoriaus įmonių vertybinius popierius. Akcijų pasiskirstymas pagal geografines rinkas (santykis su visu portfeliu): 1) 8,82 proc. investuota į kylančias pasaulio rinkas, išskiriant: - 0,36 proc. Baltijos šalys; - 2,12 proc. Centrinė ir Rytų Europa; - 2,51 proc. Rusija; - 3,83 proc. Azija. 2) 13,16 proc. investuota į išsivysčiusias pasaulio rinkas (santykis su visu portfeliu): - 3,40 proc. Vakarų Europa; - 6,10 proc. Japonija; - 1,60 proc. JAV; - 2,06 proc. diversifikuota pasauliniu mastu. 17. Nurodyti veiksnius, per ataskaitinį laikotarpį turėjusius didžiausią įtaką investicinių priemonių portfelio struktūros ir jo vertės pokyčiams. Veiksniai lėmę investicijų pasiskirstymą akcijų rinkose. Akcijų pasiskirstymą portfelyje lemia numatomos rizikos ir tikėtų lūkesčių kombinacija. Pirmąjį ataskaitinio laikotarpio ketvirtį dėl besitęsiančios pasaulinės krizės ir nuosmukio signalų laikyta mažesnė akcijų dalis. Antrąjį ketvirtį, pastebėjus rinkų atsigavimo tendencijas, šiek tiek didinta akcijų dalis, tačiau į šį procesą žvelgta itin atsargiai ir atsakingai investicijų kainos kilo dėl ekonomikos pagyvėjimo, tačiau makroekonominiai rodikliai išliko gana prasti, sąlygodami 9

10 didėjančias rizikas. Trečiąjį ketvirtį ženkliai padidinta akcijų dalis portfelyje. Tokį apsisprendimą pagrindė techninė analizė. Tačiau tik įžvelgus pirmus rinkos perkaitimo signalus, šiek tiek sumažintos akcijų pozicijos, reaguojant į numatomą korekciją. Apibendrinus, 2009 metai akcijų rinkose buvo gana sėkmingi. Didžiausią įtaką sėkmingam augimui turėjo išaugusi pasaulinė prekyba. Akcijų rinka, palyginus su 2008 metais, atsigavo procentų GLOBAL STOCK MARKET INDICES SINCE 1/1/2008 (local currency) 12/07 2/08 4/08 6/08 8/08 10/08 12/08 2/09 4/09 6/09 8/09 10/09 12/09 Turkey L-America India Asia USA China Europe Russia Japan CEE Lithuania Veiksniai, nulėmę fiksuotų pajamų vertybinių popierių pasiskirstymą portfelyje. Centriniai bankai visame pasaulyje tęsė žemų palūkanų normų ir kiekybinio palengvinimo (quantitative easing) politikas, nepaisant to, kad vis plačiau aptariamos tokių politikų stabdymo perspektyvos. To pasekoje dauguma pinigų rinkos palūkanų normų palaipsniui krito ir 2009 metų pabaigoje 6M Euribor buvo 0,99%, 6M US Libor - 0,43%. Ilgalaikės palūkanų normos svyravo, iki gruodžio vidurio buvo pastebima nedidelė žemėjimo tendencija, nuo tada vėl prasidėjo vidutiniškas kilimas. Reikšmingiausias faktorius, nulėmęs aktyvų pasiskirstymą portfelyje, buvo pozityvi nuostata dėl atsigaunančių rinkų signalų. Nuspręsta didinti rizikingesnių aktyvų apimtis. V. PENSIJŲ FONDO LYGINAMASIS INDEKSAS, INVESTICIJŲ GRĄŽA IR RIZIKOS RODIKLIAI 18. Pensijų fondo lyginamasis indeksas ir trumpas jo apibūdinimas (sudėtis, jei lyginamasis indeksas yra sudėtinis, kokias finansų rinkas, turto klases atspindi). Jeigu per ataskaitinį laikotarpį lyginamasis indeksas buvo pakeistas, turi būti pateikta informacija ir apie prieš tai galiojusį lyginamąjį indeksą, jo pakeitimo priežastis bei data, kada jis buvo pakeistas. Sudėtinis indeksas: 45% svorio: MSCI World All Country Free Total Return Index (EUR) (Bloomberg ticker: GDUEACWF Index) 55% svorio: Merrill Lynch EMU Broad Market 3-5Y Index (Bloomberg ticker: EMU2 Index) Akcijų indeksas yra bendras laisvai svyruojančios rinkos kapitalizacijos svertinis indeksas, apimantis visas pagrindines išsivysčiusias ir besivystančias akcijų rinkas. Indeksas atspindi pasaulio regionus, į kuriuos fondas investuoja per kitus investicinius fondus ar tiesioginius instrumentus. 45% akcijų svoris indekse parodo, kad fondo investavimo politika apibrėžia ilgalaikį akcijų svorį indekse ties 45% riba (ne 50%, kas yra Pensijų fondo taisyklėse nurodytas maksimumas). Fiksuoto pajamingumo indeksas yra sudėtinis eurais nominuotų vyriausybių vertybinių popierių, bendrovių obligacijų ir padengtų obligacijų indeksas. Į indeksą įtraukiami skolos vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo likę 3-5 metai, atspindintys neutralią tikslinę Danske Pensija 50 fondo skolos vertybinių popierių portfelio trukmę. Naujoji indekso sudėtis įsigaliojo , prieš tai buvęs 45% svorio: MSCI World AC Free Total Return (EUR) (BB ticker: GDUEACWF Index), 55% svorio: JP Morgan Maggie 3-5Y Index, Total Return (EUR) (BB ticker: JMAGM3 Index) pakeistas, nes lyginamąjį indeksą sudarantys indeksai buvo nebeskaičiuojami ir viešai neskelbiami. 10

11 19. To paties laikotarpio pensijų fondo apskaitos vieneto vertės pokyčio, investicinių priemonių portfelio metinės investicijų grąžos ir lyginamojo indekso (jei jis pasirinktas) reikšmės pokyčio ir kiti rodikliai per paskutinius dešimt fondo veiklos metų, išdėstyti palyginamojoje lentelėje. Jeigu fondas veikia trumpiau nei dešimt metų, pateikti to laikotarpio, kurį portfelis buvo valdomas, metinę investicijų grąžą. Prie palyginamosios lentelės pridėti joje pateiktų apskaitos vieneto vertės pokyčio ir lyginamojo indekso reikšmės pokyčio rodiklių diagramą ir rodiklių paaiškinimus. Per ataskaitinį laikotarpį Prieš metus Prieš 2 metus Prieš 10 metų Apskaitos vieneto vertės pokytis 11,86% -14,15% 5,43% - Lyginamojo indekso vertės pokytis 19,07% -6,46% - Metinė grynoji investicijų grąža 11,26% -15,18% 2,48% - Metinė bendroji investicijų grąžą (pildoma papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondui) Apskaitos vieneto vertės pokyčio standartinis nuokrypis Lyginamojo indekso reikšmės pokyčio standartinis nuokrypis Apskaitos vieneto vertės ir lyginamojo indekso reikšmės koreliacijos koeficientas ,40% 5,73% 6,99% - 8,78% 13,23% ,18% 71,79% - - Indekso sekimo paklaida 7,26% 6,24% - - Alfa rodiklis 7,56% -6,63% - - Beta rodiklis 0,22 0, PASTABOS: -Visi rodikliai apskaičiuoti, atsižvelgus į VPK nustatytus reikalavimus. -Lyginamojo indekso reikšmės pradėtos skaičiuoti nuo Apskaitos vieneto vertė pradėta skaičiuoti nuo Lyginamasis indeksas statistinis rodiklis, kuris susideda iš vieno arba kelių visuotinai pripažintų ir plačiai naudojamų nepriklausomų asmenų sudarytų finansinių priemonių indeksų, atspindinčių tam tikrų rinkų ar jų dalių pokyčius. Grynoji investicijų grąža pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelio investicijų grąža, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama tik į prekybos išlaidas. Bendroji investicijų grąža papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelio investicijų grąža, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į prekybos ir valdymo išlaidas. Standartinis nuokrypis (angl. standard deviation) statistinis rizikos rodiklis, parodantis, kaip stipriai svyruoja vieneto vertės pokyčiai arba lyginamojo indekso reikšmės pokyčiai, palyginus su jų vidutiniu pokyčiu. Koreliacijos koeficientas rodiklis, kuris parodo vieneto verčių ir lyginamojo indekso reikšmių statistinę priklausomybę. Indekso sekimo paklaida (angl. tracking error) statistinis rizikos rodiklis, parodantis vieneto vertės pokyčių ir lyginamojo indekso pokyčių skirtumų standartinį nuokrypį. Alfa rodiklis, kuris parodo skirtumą tarp pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto vieneto vertės pokyčio ir lyginamojo indekso pokyčio, esant palyginamam rizikos lygiui. Beta rodiklis, kuris parodo, kiek pasikeičia pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto vieneto vertė pasikeitus lyginamojo indekso reikšmei. 11

12 Lyginamojo indekso ir perskaičiuotos vieneto vertės dinamika: 20. Jei pensijų fondo reklamoje buvo naudojamos investicijų grąžos prognozės, nurodyti prognozuotą dydį, palyginti neatitikimus su faktine grąža ir pateikti galimas neatitikimų priežastis. Pensijų fondo reklamoje investicijų grąžos prognozės nebuvo naudojamos. 21. Vidutinė investicijų grąža, vidutinis apskaitos vieneto vertės ir lyginamojo indekso reikšmės pokytis (jei jis pasirinktas) per paskutinius trejus, penkerius, dešimt metų (vidutinė grynoji investicijų grąža ir lyginamojo indekso reikšmės pokytis apskaičiuojami kaip geometrinis, atitinkamai, metinių grynosios investicijų grąžos ir lyginamojo indekso reikšmės pokyčių vidurkis). Kiekvienam fondo tipui pildoma lentelė. Vidutinis apskaitos vieneto vertės pokytis Vidutinis pensijų fondo lyginamojo indekso reikšmės pokytis Per paskutinius 3 metus Per paskutinius 5 metus Per paskutinius 10 metų Nuo veiklos pradžios 0,41% 3,58% - 4,41% Vidutinė grynoji investicijų grąža -1,1% 0,01% - 0,01% Vidutinė bendroji investicijų grąža (pildoma papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondui) Vidutinis apskaitos vieneto vertės standartinis nuokrypis ,36% 5,28% - 4,81% PASTABOS: -Vidutinis pensijų fondo lyginamojo indekso reikšmės pokytis neteikiamas, nes orientacinis indeksas pasirinktas Kiti rodikliai, atskleidžiantys investicinių priemonių portfelio riziką. Atskleidžiant investicijų rizikos rodiklius, turi būti pateikiami jų paaiškinimai ir apskaičiavimo metodika. Pagrindinis rizikos rodiklis apskaitos vieneto standartinis nuokrypis pateiktas 21 punkte. Papildomi rizikos rodikliai neskaičiuojami. 12

13 VI. PENSIJŲ FONDO FINANSINĖ BŪKLĖ 23. Pateikti šias pensijų fondo finansines ataskaitas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimais: Eil. Nr paskutinių 3 finansinių metų balansus, išdėstytus palyginamojoje lentelėje. UAB Danske Capital investicijų valdymas Įmonės kodas , Saltoniškių g. 2, Vilnius Turtas Pensijų fondas Danske pensija M. GRUODŽIO 31 D. BALANSAS Pastabų Nr. Ataskaitinis laikotarpis (litais) Praėjęs ataskaitinis laikotarpis I. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI II. TERMINUOTI INDĖLIAI III. INVESTICIJOS Skolos vertybiniai popieriai Vyriausybių ir centrinių bankų arba jų garantuoti skolos vertybiniai popieriai Kiti skolos vertybiniai popieriai Nuosavybės vertybiniai popieriai Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos Kitos investicijos - - IV. GAUTINOS SUMOS Investicijų pardavimo sandorių gautinos sumos Kitos gautinos sumos TURTO IŠ VISO (litais) Praėjęs Eil. Pastabų Ataskaitinis Įsipareigojimai ir grynieji aktyvai ataskaitinis Nr. Nr. laikotarpis laikotarpis V. ĮSIPAREIGOJIMAI Investicijų pirkimo įsipareigojimai Mokėtinos sumos kaupimo bendrovei ir depozitoriumui Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - - VI. GRYNIEJI AKTYVAI (I+II+III+IV-V) ĮSIPAREIGOJIMŲ IR GRYNŲJŲ AKTYVŲ IŠ VISO

14 23.2. paskutinių 3 finansinių metų grynųjų aktyvų pokyčių ataskaitas, išdėstytas palyginamojoje lentelėje. Eil. Nr. UAB Danske Capital investicijų valdymas Įmonės kodas , Saltoniškių g. 2, Vilnius Pensijų fondas Danske pensija M. GRUODŽIO 31 D. GRYNŲJŲ AKTYVŲ POKYČIO ATASKAITA Straipsniai Pastabų Nr. Ataskaitinis laikotarpis (litais) Praėjęs ataskaitinis laikotarpis I. GRYNIEJI AKTYVAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE II. PADIDĖJIMO IŠ VISO Pensijų įmokos Iš kitų pensijų fondų pervestos sumos Kaupimo bendrovės garantinės įmokos Palūkanos ir dividendai Investicijų pardavimo pelnas Investicijų vertės padidėjimo suma Turto vertės padidėjimas dėl užsienio valiutų kursų pasikeitimo Kitos pajamos - - III. SUMAŽĖJIMO IŠ VISO Pensijų išmokos Į kitus pensijų fondus pervestos sumos Investicijų pardavimo nuostoliai Investicijų vertės sumažėjimo suma Turto vertės sumažėjimas dėl užsienio valiutų kursų pasikeitimo Valdymo sąnaudos Kitos sąnaudos - - IV. GRYNIEJI AKTYVAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Prieš metus (litais) Prieš dvejus metus V. APSKAITOS VIENETO VERTĖ 1,2704 1,1357 1,3239 VI. APSKAITOS VIENETŲ SKAIČIUS , , ,

15 23.3. aiškinamąjį raštą (pateikiamas tik metų ir pusmečio ataskaitose). I.BENDROJI DALIS 2006 m. balandžio 6 d. LR vertybinių popierių komisija (toliau VPK) išdavė UAB Danske Capital investicijų valdymas (toliau Bendrovė) veiklos licenciją VĮP-003 vykdyti pensijų kaupimo veiklą. Pensijų fondas Danske pensija 50 (toliau Fondas) veikia pagal pensijų fondo taisykles Nr. V02-P Fondas įregistruotas neribotam laikui. Fondo finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Pensijų fondo dalyvių skaičius 2009 m. gruodžio 31 d (2008 m. gruodžio 31 d ). Fondo kaupimo bendrovė - UAB Danske Capital investicijų valdymas, įmonės kodas , kurios buveinė Saltoniškių g. 2, Vilniuje. Depozitoriumas AB Swedbank, kurio buveinė 2009 m. persikėlė iš Savanorių pr. 19, į Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, įmonės kodas Audito įmonė, atliekanti pensijų fondo auditą UAB Ernst & Young Baltic, kurios buveinė - Subačiaus g. 7, Vilniuje, įmonės kodas II. APSKAITOS POLITIKA Teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos Pensijų kaupimo bendrovė, tvarkydama pensijų fondo buhalterinę apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas, vadovaujasi 2004 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 30 Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo įgyvendinimo reikalavimais, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Verslo apskaitos standartuose, ir kitais teisės aktais. Pensijų kaupimo bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visas sumas pateikia Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta - litais. Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 litai už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas. Finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Fondas artimoje ateityje tęs savo veiklą. Investavimo politika Fondo lėšos investuojamos į akcijas, skolos vertybinius popierius, kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investicinius vienetus bei kitas pinigų rinkos priemones. Investicijos į akcijas Aktyvų paskirstymas konkrečiu momentu priklauso nuo rinkos perspektyvų. Formuojant portfelius naudojami tik pensijų fondo taisyklėse patvirtinti instrumentai, o nuokrypis nuo pageidautinų svorių gali būti priimtinas tik patvirtintame intervale. Investicijos į kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus Investicijų į kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investicinius vienetus dalis portfelyje priklauso nuo rinkos situacijos ir perspektyvų. Pirmenybė teikiama Danske grupės KIS, kurie apima pasaulio besivystančių bei išsivysčiusių rinkų investicines priemones. Investicijos į skolos vertybinius popierius Pirmenybė teikiama investicijoms į Baltijos bei Vidurio ir Rytų Europos aukšto reitingo vertybinius popierius. Kadangi pakankamas diversifikacijos laipsnis taip investuojant negali būti pasiektas, todėl portfelis papildomas aukšto reitingo kitų Europos valstybių vertybiniais popieriais. Ilgalaikio optimalaus paskirstymo (alokacijos) struktūra priklauso nuo Europos palūkanų instrumentų rinkos perspektyvų ir skolos vertybinių popierių pasiūlos Baltijos šalių bei Vidurio ir Rytų Europos rinkose. 15

16 Finansinės rizikos valdymo politika Pagrindinės priemonės, naudojamos valdant akcijų ir obligacijų portfelio riziką, yra diversifikavimas, vertybinių popierių tinkamas pasirinkimas ir limitai (konkrečiai akcijai ir regionams). Akcijų parinkimo procese ekonominės veiklos skaidrumas ir įmonės akcijų likvidumas yra vienodai svarbūs, kaip ir kainos kilimo potencialas. Portfelio dalis, sudaryta iš palūkanų vertybinių popierių, valdoma atsižvelgiant į: instrumentų trukmės rodiklius; kreditavimo rizikos ribojimą; diversifikavimą. Kai prognozuojamas skolos vertybinių popierių palūkanų normų kilimas (ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainos mažėjimas), stengiamasi investuoti į trumpesnio termino skolos vertybinius popierius ir atvirkščiai, kai prognozuojamas palūkanų normų kritimas (ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainos didėjimas), stengiamasi investuoti į ilgesnio termino skolos vertybinius popierius, siekiant valdyti palūkanų normos svyravimo riziką bei gerinti investicijų grąžos rezultatus. Fondo trukmės (duration) rodiklis metų pabaigai yra 2,3 metai (2008 m. 5 metai). Per ataskaitinį laikotarpį buvo investuojama į vidutinės trukmės vertybinius popierius. Šio fondo kredito rizika ribojama, leidžiant investuoti tik į Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) valstybių vyriausybių, centrinių bankų bei Europos centrinio banko išleistus ar jų garantuotus vertybinius popierius. Turto padidėjimo ir sumažėjimo principai Fondo turtas yra apskaitomas: lėšos esančios banko sąskaitose apskaitomos nominalia verte. investicijos apskaitomos tikrąja verte. gautinos sumos apskaitomos istorine verte (savikaina), įvertinus vertės sumažėjimą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigai Fondo turto padidėjimą sudarė gautos pensijų įmokos, iš kitų pensijų fondų gautos sumos už atėjusius dalyvius, palūkanos ir investicijų vertės padidėjimas dėl jų įvertinimo tikrąja verte. Turtas sumažėjo dėl į kitą pensijų fondą pervestų sumų dalyviams keičiant pensijų fondą, investicijų vertės sumažėjimo, įvertinus jas tikrąja verte, bei valdymo sąnaudų atskaitymų kaupimo bendrovei. Atskaitymų kaupimo bendrovei taisyklės Atskaitymai iš Fondo turto Bendrovės naudai daromi laikantis Bendrovės stebėtojų tarybos sprendimu patvirtintų atskaitymų dydžių. 1 proc. nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaitytų lėšų vidutinės metinės vertės; 2,5 proc. nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų; 0,2 proc. nuo pensijų fondo dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų dydžio atskaitymai už pensijų fondo dalyvio perėjimą iš Pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, jeigu pensijų fondo dalyvis pereina iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą pirmą kartą per kalendorinius metus; Iki 4 proc. nuo pensijų fondo dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų dydžio atskaitymai už pensijų fondo dalyvio perėjimą iš Pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, jeigu pensijų fondo dalyvis pereina iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. 0,2 proc. nuo pensijų fondo dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų dydžio atskaitymai už pensijų fondo dalyvio perėjimą iš vieno Pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitą Pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, jeigu pensijų fondo dalyvis pereina į kitą Pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Atskaitymai iš Fondo turto Bendrovės naudai už turto valdymą atliekami kiekvieną darbo dieną, atitinkama suma mažinant grynųjų aktyvų vertę. 16

17 2009 m. atskaitymo už turto valdymą dydis kiekvieną darbo dieną apskaičiuojamas pensijų fondo dalyviui tenkantį grynųjų aktyvų vertės dydį dauginant iš koeficiento Atskaitymai Bendrovės naudai nuo dalyvio vardu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pervestų įmokų atliekami tą pačią dieną, kai buvo pervestos dalyvio įmokos, prieš įmokų konvertavimą į Fondo apskaitos vienetus. Dalyviui pereinant į Fondą iš kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo ar kito Bendrovės valdomo pensijų fondo, atskaitymas nuo dalyvio vardu pervedamų lėšų nėra skaičiuojamas, išskyrus atvejus, nurodytus pensijų fondo taisyklėse. Visi mokesčiai, mokėtini už Fondo turtą ir pajamas, atlyginimas Depozitoriumui. Bendrovės patirtos išlaidos dėl operacijų, susijusių su Fondo turto investicijomis, bei kitos Bendrovės patirtos išlaidos, susijusios su Fondo turto valdymu, dengiami iš aukščiau paminėtų atskaitymų Bendrovės naudai. Investicijų apskaita, įvertinimo metodai, investicijų pervertinimo periodiškumas Visi vertybiniai popieriai apskaitoje pirminio pripažinimo metu registruojami įsigijimo verte, kiekvieną darbo dieną apskaitant šių investicijų rinkos vertės pokyčius, kad investicijų vertė atspindėtų jų rinkos vertę. Į balansą investicijos įtraukiamos pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos tikrąją (rinkos) vertę. Jeigu nustatyti rinkos vertę nėra galimybių, naudojama tikroji vertė. Ši vertė yra nustatoma, kaip labiausiai tikėtina vertybinių popierių pardavimo kaina. Vertybinių popierių kaina skelbiama kompetentingų rinkos formuotojų (komerciniai bankai arba kitos finansinės institucijos). Fondų vienetai yra vertinami pagal viešai skelbiamą išpirkimo kainą. Indėliai vertinami nominalia verte, iki indėlio termino pabaigos kaupiant palūkanas tiesiniu būdu. Investicijų pardavimo pelnas ir nuostoliai (realizuoti investicijų pelnas ir nuostoliai) pripažįstami tuo laikotarpiu, kada investicijos buvo realizuotos. Investicijų pardavimo pelnu pripažįstamas teigiamas skirtumas tarp įsigijimo ir realizavimo vertės, o pardavimo nuostoliais - neigiamas skirtumas. Grynųjų aktyvų pokyčių ataskaitoje investicijų pardavimo pelnas arba nuostoliai atvaizduojami kaip teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp investicijų pardavimo kainos ir jų balansinės vertės ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Investicijų, turėtų ataskaitinio laikotarpio pradžioje, tikrosios vertės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir tikrosios vertės ataskaitinio laikotarpio pradžioje skirtumas, taip pat ataskaitinį laikotarpį įsigytų vertybinių popierių ir kitų investicijų tikrosios vertės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir jų įsigijimo savikainos skirtumas priskiriamas investicijų vertės padidėjimui arba sumažėjimui (nerealizuotam investicijų pelnui arba nuostoliams). Aktyvai, išreikšti užsienio valiuta, įvertinami Lietuvos Respublikos valiuta pagal skaičiavimo dienos oficialų Lietuvos banko nustatomą valiutų kursą. Aktyvai vertinami kiekvieną darbo dieną, naudojant vertybinių popierių kainas, nustatytas prieš vertinimo dieną buvusios darbo dienos val. Apskaitos vieneto vertės nustatymo taisyklės Pensijų fondo grynųjų aktyvų vertė apskaičiuojama ir pensijų fondo apskaitos vieneto vertė nustatoma kiekvieną darbo dieną pagal tos darbo dienos pabaigos duomenis. Pensijų fondo apskaitos vieneto vertė yra grynoji fondo aktyvų vertė, padalinta iš pensijų fondo vienetų skaičiaus, esančio pensijų fondo vieneto kainos vertinimo dieną. Pensijų fondo apskaitos vieneto vertė yra nustatoma keturių skaičių po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines apvalinimo taisykles. Bendra visų pensijų fondo vienetų vertė visada lygi pensijų fondo grynųjų aktyvų vertei. Pinigai ir jų ekvivalentai Pinigams priskiriami pinigai pensijų fondo banko sąskaitose. 17

18 Pinigų ekvivalentais pripažįstami indėliai, kurių terminas yra ne ilgesnis negu 3 mėnesiai. Pinigai ir pinigų ekvivalentai, nominuoti užsienio valiuta, įvertinami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal skaičiavimo dienos oficialų Lietuvos banko nustatomą valiutų kursą. Investicijų portfelio struktūra Fondo investicijų portfelio struktūra 2009 m. gruodžio 31 d. atitiko Fondo taisyklėse bei teisės aktuose nustatytus pensijų fondo investicijų portfelio struktūros reikalavimus. Detali Fondo investicijų portfelio struktūra pateikta 4 pastaboje. Pobalansiniai įvykiai Reikšmingų įvykių po balanso sudarymo datos nebuvo. III. AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS 1 pastaba. Investicijų vertės pokytis pagal 2009 m. gruodžio 31 d. duomenis praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje parduota (išpirkta) Pokytis vertės padidėjimas* vertės sumažėjimas** ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Balanso straipsniai įsigyta Skolos vertybiniai popieriai Vyriausybių ir centrinių bankų arba jų garantuoti skolos vertybiniai popieriai Kiti skolos vertybiniai popieriai Nuosavybės vertybiniai popieriai Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos Kitos investicijos Iš viso *Vertės padidėjimą sudaro investicijų vertės padidėjimas ( litai) ir investicijų pardavimo pelnas ( litų). **Vertės sumažėjimą sudaro investicijų vertės sumažėjimas ( litai) ir investicijų pardavimo nuostoliai ( litų). 2 pastaba. Pensijų įmokos Gautos pensijų įmokos 2009 m m. Kovo mėn Birželio mėn Rugsėjo mėn Gruodžio mėn Iš viso pastaba. Valdymo sąnaudos Valdymo sąnaudos 2009 m m. Atsiskaitymai nuo įmokų Atsiskaitymai iš turto Fondų keitimo mokestis Iš viso

19 4 pastaba. Turto struktūra pagal 2009 m. gruodžio 31 d. duomenis Turto arba emitento pavadinimas Valstybės, į kurios vertybinius popierius investuota, pavadinimas Valiutos, kuria denominuotas turtas, pavadinimas Nominali vertė (jeigu ji yra) Metinė palūkanų norma (jeigu ji yra) Indėlio, investicijos pabaigos terminas (jeigu ji terminuota) Tikroji vertė (Lt) Turto, investicijos lyginamoji dalis (proc.) PINIGAI ,94 Swedbank, AB LTU LTL ,73 Swedbank, AB LTU USD 944 0,01 Swedbank, AB LTU EUR ,20 INDĖLIAI ,78 Danske Bank A/S Lithuania Branch LTL LTL , ,52 Nordea Bank PLC. Estonian branch EST LTL , ,48 Swedbank AB Lithuania LTL LTL , ,29 Swedbank AB Lithuania LTL LTL , ,49 VVP ,59 Cyprus Republic 4.375% 07/15/14 CYP EUR , ,77 Netherlands Government 5.00% 07/15/2011 NED EUR ,74 Republic of Hungary 3.625% 10/28/11 HUN EUR , ,36 German Republic 4.50% 01/04/13 GER EUR , ,18 Slovak Republic 7.375% 04/14/2010 SVK EUR , ,42 Lithuanian Government Bond 03/31/2010 LTU EEK ,12 OBLIGACIJOS ,44 OU Q Vara 01/12/2009/ readjustment * EST EUR ,00 Deutsche Bank FRN 0.05% 02/16/2011 GER EUR , ,44 AKCIJOS ,36 AB City Service LTU LTL ,04 Apranga AB LTU LTL ,01 Bank Pekao S.A.ORD POL PLN ,11 Globaltrans Investments RUS USD ,25 LUKOIL ADR RUS USD ,11 NORILSK NICKEL ADR RUS USD ,13 Olympic Entertainment Group AS EST EEK ,04 OMV AG AUT EUR ,08 Pegas Nonwovens SA CZE CZK ,21 PI POWER INTERNATIONAL LTD AUT EUR ,04 Polska Grupa Farmaceutyczna POL PLN ,04 Polyus Gold ADR RUS EUR ,04 Tallink Grupp LA EST EEK ,10 Tallinna Vesi AS EST EEK ,05 TEO LT AB LTU LTL ,11 * Apskaitytas 100% vertės sumažėjimas. OU Q Vara vertybinių popierių 100% vertės sumažėjimas buvo fiksuotas 2008 m. lapkričio 24 d. Prieš 100% vertės sumažėjimą Q Vara VP sudarė 3,391% pensijų fondo turto ir tikroji vertė buvo lygi Lt. Dėl šio vertybinio popieriaus vertės sumažėjimo apskaitymo portfelio investicinio vieneto vertė sumažėjo 0,0391 Lt (nuo 1,1662 Lt iki 1,1271 Lt). (tęsinys kitame puslapyje) 19