PENSIJŲ FONDO DANSKE pensija m. gruodžio 31 d. ATASKAITA I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pensijų fondo pavadinimas, visas pensijų fondo taisyklių,

Transkriptas

1 PENSIJŲ FONDO DANSKE pensija m. gruodžio 31 d. ATASKAITA I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pensijų fondo pavadinimas, visas pensijų fondo taisyklių, pagal kurias jis veikia, pavadinimas, Komisijos pensijų fondų taisyklėms suteiktas numeris. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondo DANSKE pensija 50 Nr. PF V01- P Ataskaitinis laikotarpis, už kurį pateikta ataskaita: Duomenys apie valdymo įmonę: 3.1. pavadinimas ir įmonės kodas: UAB Danske Capital investicijų valdymas, įmonės kodas ; 3.2. buveinė (adresas) - Saltoniškių g. 2, LT Vilnius; 3.3. Telefono numeris , fakso numeris , el. pašto adresas pensiju.fondai@danskebankas.lt, interneto svetainės adresas veiklos licencijos numeris VĮP-003; 3.5. pensijų fondo investicijų portfelio valdytojas Danske Capital AS, Estija, įmonės kodas , asmenys atsakingi už investicinių sprendimų priėmimą Märten Kress - fondų valdytojas, Aari Stalde - fondų valdytojas. 4. Depozitoriumo pavadinimas, kodas, adresas, telefono ir fakso numeriai. AB Swedbank, Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, įmonės kodas II. GRYNŲJŲ AKTYVŲ, APSKAITOS VIENETŲ SKAIČIUS IR VERTĖ 5. Pensijų fondo grynųjų aktyvų, apskaitos vienetų skaičius ir vertė: Grynųjų aktyvų vertė (GAV), Lt Apskaitos vieneto vertė, Lt Apskaitos vienetų skaičius Ataskaitinio laikotarpio pradžioje ( ) Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ( ) Prieš metus ( ) Prieš dvejus metus ( ) ,2704 1,4066 1,2704 1, , , , , Per ataskaitinį laikotarpį konvertuotų apskaitos vienetų skaičius bei bendros konvertavimo sumos: Apskaitos vienetų skaičius Vertė, Lt Vienetų skaičius (konvertuojant pinigines lėšas į apskaitos vienetus) Vienetų skaičius (konvertuojant apskaitos vienetus į pinigines lėšas) , , , ,81 1

2 III. ATSKAITYMAI IŠ PENSIJŲ TURTO 7. Atskaitymai iš pensijų turto: Atskaitymai Taisyklėse Per ataskaitinį Per ataskaitinį numatyti Faktiškai taikomi laikotarpį laikotarpį sumokėtų maksimalūs atskaitymų dydžiai priskaičiuota atskaitymų suma, Lt dydžiai atskaitymų suma, Lt Nuo įmokų 10% 2,50% , ,03 Nuo turto vertės 1% 1% , ,87 Keitimo mokesčiai: Fondo keitimas toje pačioje bendrovėje daugiau kaip kartą per metus Pensijų kaupimo bendrovės keitimas kartą per metus 0,20% 0,20% 51,90 51,90 0,20% 0,20% 1.875, ,50 Pensijų kaupimo bendrovės keitimas daugiau kaip kartą 4% 4% 479,57 479,57 per metus Iš viso , ,87 BAR (bendrasis atskaitymų rodiklis) 1,20% Tikėtinas sąlyginis BIK (bendrasis išlaidų koeficientas) 4,47% PAR (portfelio apyvartumo rodiklis) 234,26% *BAR Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondo bendrasis atskaitymų rodiklis. *BIK (bendras išlaidų koeficientas) - procentinis dydis, kuris parodo, kokia vidutinė fondo grynųjų aktyvų dalis skiriama jo valdymo išlaidoms padengti. *PAR (portfelio apyvartumo rodiklis) rodiklis, apibūdinantis prekybos pensijų fondo portfelį sudarančios priemonės apyvartumą. Tikėtinas sąlyginis BIK atskaičiuotas investicijoms į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus: Fondas Turto valdymo mokestis, %, Arvo Euro Value Fund (G) 1,2 Danske Invest Baltic A/Danske Invest Eastern Europe Convergence Class A 1,6 Danske Invest Black Sea Fund (G) 2,8 Danske Invest China Fund (G) 2,8 Danske Invest Eastern Europe Convergence Class A 1,6 Danske Invest Eastern Europe Fund (G) 2,4 Danske Invest Emerging Asia Fund (G) 1,9 Danske Invest European Equity Fund (G) 1,35 Danske Invest European Opportunities Fund (G) 1,9 Danske Invest Global Equity/Sampo Compass equity Fund (G) 0,5 Danske Invest India Fund (G) 2,8 Danske Invest Japanese Equity Fund (G) 1,5 Danske Invest Latin America Fund (G) 2,8 Danske Invest Nordic Opportunities Fund(G) 1,2 Danske Invest North American Equity Fund(G) 1,5 Danske Invest Poland Fund (G) 2,8 Danske Invest Russia Fund (G) 2,8 Danske Invest Russia Small Cap Fund (G) 3 ishares S&P 500 (IUSA) 0,4 Sampo Compass Equity Fund (G) 0,5 2

3 Danske Invest Emerging Markets Debt Fund(G) 0,75 Danske Invest Euro Corporate Bond Fund(G) 0,85 Danske Invest Euro High Yield Fund (G) 0,95 Danske Invest High Yield Fund(G) 0,75 Danske Invest US Bond Fund(G) 0,6 Sampo Liquidity Fund G 0,6 Sampo Institutional Liquidity Fund(G) 0,33 8. Mokėjimai tarpininkams (nurodyti konkrečius tarpininkus ir jiems sumokėtas sumas, suteiktas paslaugas). Pažymėti, kurie tarpininkai susiję su fondo valdymo įmone. Per 2010 metus sumokėtos sumos: 1) Pensijų fondo investicijų portfelio valdytojui Danske Capital AS už investavimo paslaugas ,01Lt. Danske Capital AS, kaip ir UAB Danske Capital investicijų valdymas, priklauso tai pačiai Danske Bank grupei. 2) Pensijų fondo turto depozitoriumui AB Swedbank ,62Lt, AB Swedbank su valdymo įmone nesusijęs. 9. Informacija apie visus egzistuojančius susitarimus dėl mokėjimų pasidalijimo, taip pat apie paslėptuosius komisinius (jų teikėjas, vertė, suteiktų prekių ir (ar) paslaugų pobūdis ir kt.). Nėra. 10. Pateikti konkretų pavyzdį, iliustruojantį atskaitymų įtaką galutinei dalyviui tenkančiai investicijų grąžai, Pavyzdyje pateikti, skaičiavimus, kiek būtų atskaityta (litais) nuo pensijų fondo dalyvio įmokų, esant dabartiniam atskaitymų dydžiui ir kokią sumą jis atgautų po 1, 3, 5, 10 metų, jeigu būtų investuota Lt, o metinė investicijų grąža 5 proc. Po 1 metų Po 3 metų Po 5 metų Po 10 metų Sumokėta atskaitymų Lt 349,94 564,03 800, ,52 Sukaupta suma, jei nebūtų atskaitymų , , , ,95 Sukaupta suma, esant dabartiniam atskaitymų dydžiui , , , ,42 Pastaba: DANSKE pensija 50 atskaitymai nuo įmokų 2,5%, turto valdymo mokestis 1%. Skaičiuojant turto valdymo mokestį, įvertinama vidutinė metinė turto vertė. 3

4 IV, INFORMACIJA APIE PENSIJŲ FONDO INVESTICINIŲ PRIEMONIŲ PORTFELĮ 11. Ataskaitinio laikotarpio pabaigos investicinių priemonių portfelio sudėtis: Kodas Emitento (KIS, kredito įstaigos, banko) pavadinimas Šalis ISIN kodas / Priemonės pavadinimas Valiuta Kiekis, vnt. Valdytojas Bendra nominali vertė, Lt Bendra įsigijimo vertė, Lt Bendra rinkos vertė, Lt Palūka nų norma, % Rinka (šaltinis), pagal kurios duomenis nustatyta rinkos vertė (tinklalapio adresas) KIS tipas Balsų dalis emitente, % Išpirkimo/konver tavimo data / terminas Prie mon ės tipa s Dalis GAV, % 1 Nuosavybės vertybiniai popieriai ISIN kodas 1.1. įtraukti į Oficialųjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą 1 AB City Service LT LT EUR AB City Service Apranga AB LT LT EUR Apranga e.com/ e.com/ % 0.05% % 0.03% 3 TEO LT AB LT LT EUR Lietuvos Telekomas % 0.12% 4 Olympic Entertainment Group AS EE EE EEK Olympic Casino Group AS % 0.06% 5 Tallink Grupp LA EE EE EEK AS Tallink Grupp e.com/ % 0.16% 6 Tallinna Vesi AS EE EE EEK Tallinna Vesi % 0.03% Iš viso % 1.2. įtraukti į Papildomąjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Iš viso % 1.3. kuriais prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose 1 Bank Pekao S.A.ORD PL PLPEKAO00016 PLN Pank Pekao % 0.10% 2 Globaltrans Investments RU US37949E2046 USD Globaltrans Investments % 0.35% 3 LUKOIL ADR RU US USD LUKOIL HOLDING % 0.09% 4 PI POWER INTERNATIONAL LTD AT AT0000A05W59 EUR Meinl International Power LT % 0.01% 5 NORILSK NICKEL ADR RU US46626D1081 USD NORILSK NICKEL % 0.17% 6 OMV AG AT AT EUR OMV AG % 0.06% 7 Pegas Nonwovens SA CZ LU CZK Pegas Nonwovens SA % 0.17% 8 Polska Grupa Farmaceutyczna PL PLMEDCS00015 PLN Polska Grupa Farmaceutyczna % 0.05% 9 Polyus Gold ADR RU US EUR Polius Zoloto % 0.05% 1.4. Iš viso % išleidžiami nauji nuosavybės vertybiniai popieriai Iš viso % Iš viso nuosavybės vertybinių popierių % 2 Ne nuosavybės vertybiniai popieriai ISIN kodas 2.1. įtraukti į Oficialųjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Iš viso 2.2. įtraukti į Papildomąjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Iš viso % 2.3. kuriais prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose 1 Republic of Hungary 3.625% 10/28/11 HU XS EUR Hungarian Republic VVP 1.02% 4 Cyprus Republic 4.375% 07/15/14 CY XS EUR Republic of Cyprus VVP 0.56% 5 Republic of Turkey 6.5% 02/10/2014 TR DE000A0AU933 EUR Republik of Turkey VVP 3.90% 6 Deutsche Bank FRN 0.05% 02/16/2011 DE XS EUR Deutsche Bank SVP 0.34% 7 OU Q Vara 01/12/2009 EE EE EUR OU Q Vara SVP 0.00% 8 Slovak Republic 4.5% 05/20/2014 SK XS EUR Slovakia VVP 3.68% 9 Republic of Romania 8.5% 05/08/2012 RU XS EUR Romanian VVP 2.20% Iš viso % 4

5 2.4. išleidžiami nauji Iš viso % Iš viso ne nuosavybės vertybinių popierių % 3 Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai (akcijos) ISIN kodas 3.1. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 61 str. 1 d. reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) vienetai (akcijos) 1 Arvo Euro Value Fund (G) FI FI EUR KIS % 2 Danske Invest Black Sea Fund (G) FI FI EUR KIS % 3 Danske Invest China Fund (G) FI FI EUR KIS % 4 Danske Invest Eastern Europe Convergence Class A DK LU EUR DANSKE INVEST KIS % 5 Danske Invest Eastern Europe Fund (G) FI FI EUR KIS % 6 Danske Invest Emerging Asia Fund (G) FI FI EUR KIS % 7 Danske Invest European Equity Fund (G) FI FI EUR KIS % 8 Danske Invest European Opportunities Fund FI FI EUR (G) KIS % 9 Danske Invest India Fund (G) FI FI EUR KIS % 10 Danske Invest Japanese Equity Fund (G) FI FI EUR KIS % 11 Danske Invest Latin America Fund (G) FI FI EUR KIS % 12 Danske Invest Nordic Opportunities Fund(G) FI FI EUR KIS % 13 Danske Invest North American Equity FI FI EUR Fund(G) KIS % 14 Danske Invest Poland Fund (G) FI FI EUR KIS % 15 Danske Invest Russia Fund (G) FI FI EUR KIS % 16 Danske Invest Russia Small Cap Fund (G) FI FI EUR KIS % 17 ishares S&P 500 (IUSA) IE DE EUR Ishares plc KIS % 18 Sampo Compass Equity Fund (G) FI FI EUR KIS % 19 Danske Invest Global Corporate Bond DK LU EUR DANSKE INVEST KIS % 20 Danske Invest Emerging Markets Debt FI FI EUR Fund(G) KIS % 21 Danske Invest Euro Corporate Bond FI EUR Fund(G) KIS % 22 Danske Invest Euro High Yield Fund (G) FI FI EUR KIS % 23 Danske Invest High Yield Fund(G) FI FI EUR KIS % 24 Danske Invest US Bond Fund(G) FI FI EU R KIS % 3.2. Iš viso % Kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai (akcijos) Iš viso % Iš viso KIS vienetų (akcijų) % 4 Pinigų rinkos priemonės Priemonės pavadinimas Pabaiga 4.1. kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose Iš viso % 4.2. kitos pinigų rinkos priemonės Iš viso % Iš viso pinigų rinkos priemonių % 5 Indėliai kredito įstaigose Terminas 1 Iš viso % Iš viso indėlių kredito įstaigose % 6 Išvestinės finansinės priemonės 6.1. kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose Priemonės pavadinimas Terminas 5

6 Iš viso % 6.2. kitos Iš viso % Iš viso išvestinių finansinės priemonių % 7 Pinigai 1 Swedbank LT Pinigai EUR % 2 Swedbank LT Pinigai USD % 3 Swedbank LT Pinigai LTL % Iš viso pinigų % 8 Kitos priemonės, nenurodytos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 57str. 1 d. Trumpas apibūdinimas Bendra vertė Paskirtis 1 USD % Dividendai Viso % IŠ VISO % 6

7 12. Investicijų pasiskirstymas: pagal valiutas ir geografinę zoną: Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Ataskaitinio laikotarpio pradžioje Dalis aktyvuose, Dalis aktyvuose, Rinkos vertė, Lt Rinkos vertė, Lt Investicijų pasiskirstymas % % Pagal valiutas LTL % % EUR % % Kita valiuta % % Iš viso: % % Pagal geografinę zoną Lietuva % % Kitos Europos Sąjungos valstybės % % Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės JAV ir Kanada Japonija Kitos šalys % % Iš viso: % % pagal investavimo strategiją atspindinčius kriterijus pagal investavimo objektus ir sektorius: Investicijų pasiskirstymas Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Dalis aktyvuose, Rinkos vertė, Lt % Ataskaitinio laikotarpio pradžioje Dalis aktyvuose, Rinkos vertė, Lt % Pagal investavimo objektus Ne nuosavybės vertybiniai popieriai % % Akcijos % % Fondai % % Kita (indėliai, grynieji pinigai ir tt.) % % Iš viso: % % Pagal sektorius Plataus vartojimo prekės % % Komunalinės paslaugos % % Finansai % % Telekomunikacijos % % Žaliavos % % Fondai % % Energija % % Pramonė % % Vyriausybė % % Korporacijos 0,00 0% % Iš viso: % % 13. Per ataskaitinį laikotarpį įvykdyti išvestinių finansinių priemonių sandoriai, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio priedo 11 punkte (pagal išvestinių finansinių priemonių rūšis nurodyti sandorių vertes, išvestinių finansinių priemonių panaudojimo tikslus (valiutų keitimo, palūkanų normos, susiję su nuosavybe, ir kt.), taip pat sandorius reguliuojamose rinkose ir šalių tarpusavio sandorius bei kitą svarbią informaciją). Sandorių su išvestinėmis investicinėmis priemonėmis per ataskaitinį laikotarpį nebuvo sudaryta. 7

8 14. Aprašyti šio priedo 11 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių rūšis, su jomis susijusią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi pensijų fondo rizika, ir nurodyti, kaip išvestinė finansinė priemonė gali apsaugoti investicinių priemonių sandorį (investicinių priemonių poziciją) nuo rizikos. Sandorių su išvestinėmis investicinėmis priemonėmis per ataskaitinį laikotarpį nebuvo sudaryta. 15. Iš išvestinių finansinių priemonių sandorių kylančių įsipareigojimų bendra vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (atskirai nurodant sumas pagal skirtingas įsigytų išvestinių finansinių priemonių kategorijas). Sandorių su išvestinėmis investicinėmis priemonėmis per ataskaitinį laikotarpį nebuvo sudaryta. 16. Pateikti analizę, kaip turimas investicinių priemonių portfelis atitinka (neatitinka) pensijų fondo investavimo strategiją (investicijų kryptis, investicijų specializaciją, geografinę zoną ir pan.) Pensijų fondo DANSKE pensija 50 investicijų portfelis atitinka pensijų fondo taisyklėse nustatytą investavimo strategiją. Pagrindiniai reikalavimai keliami vertybiniams popieriams, į kuriuos yra investuojama reitingai, emitentai, vertybinių popierių diversifikacija. Formuojant portfelį, naudojami tik pensijų fondo taisyklėse patvirtinti instrumentai. DANSKE pensija 50 fondo lėšų pasiskirstymas tarp akcijų bei fiksuotų pajamų vertybinių popierių yra toks: iki 50% gali būti investuojama į akcijas, likusi dalis - į skolos vertybinius popierius. Aktyvų paskirstymas konkrečiu momentu priklauso nuo rinkos situacijos. Rizika kontroliuojama, pasitelkiant portfelio trukmės (duration) instrumentus, kredito rizikos apribojimą, vertybinių popierių atranką, garantijų užtikrinimą, palaikant pakankamą diversifikacijos laipsnį. Ilgalaikė investavimo strategija Investicijų pasiskirstymas bet kuriuo metu yra bendros rinkos perspektyvos ir daugelio kitų faktorių funkcija. Fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai Pirmenybė ataskaitiniu laikotarpiu buvo teikiama investicijoms į tuos investicinio reitingo palūkanų instrumentus, kurie išleisti Rytų Europos (RE), Baltijos ir Vakarų Europos (VE) šalių vyriausybių. Priežastis - Baltijos ir Rytų ir Centrinės Europos (RCE) bei naujų Europos Sąjungos (ES) šalių regionai skiriasi nuo likusios Europos didesniu ekonominiu augimu bei gerėjančia verslo aplinka, todėl investicijos į šiuos regionus turi didesnį svorį portfelyje, lyginant su Vakarų Europa (VE). Vakarų Europos (VE) skolos instrumentai buvo naudojami išlaikyti tinkamą investicijų trukmės (maturity) pobūdį ir pakankamą diversifikavimo lygį. Tikslūs taktinio paskirstymo svoriai tarp Rytų ir Vakarų Europos (VRE), o taip pat individualių emitentų šiose grupėse svoriai priklauso nuo euro zonos palūkanų instrumentų rinkos prognozių bei skolos instrumentų Baltijos ir Rytų ir Vakarų Europos (VRE) skolos vertybinių popierių rinkose pasiūlos ir likvidumo. Ilgalaikė subalansuota investicijų struktūra fiksuotų pajamų vertybinių popierių portfelio daliai DANSKE 50 fonde yra tokia (dalis visame fondo turte): 15 proc. naujosios Europos Sąjungos šalys narės (įskaitant Baltijos šalis); 30 proc. Vakarų Europa; 10 proc. kitos rinkos pabaigoje bendras DANSKE pensija 50 fondo turto pasiskirstymas: 50,1 proc. viso turto buvo investuota į obligacijas ir obligacijų fondus; 15,4 proc. fondo [aktyvų investuota į kylančių rinkų (įtraukiant ir Rytų Europą) skolos instrumentus; 23,3 proc. sudarė Vakarų Europos obligacijos; 7,4 proc. pasaulinius obligacijų fondus; likutis laikomas grynaisiais pinigais. Rizikos valdymas Pagrindinės rizikos valdymo priemonės akcijų portfeliuose apima diversifikavimą (investicijų paskirstymą), VP atrinkimą bei investavimo ribų atskiriems emitentams bei regionams nustatymą. Akcijų atrinkimo procese įmonės ekonominės veiklos skaidrumas bei akcijų likvidumas laikomi vienodai svarbiais veiksniais, lemiančiais akcijos kainos kilimo perspektyvas. Fiksuotų pajamų vertybinių popierių portfelio dalies rizika yra analizuojama ir valdoma pagal portfelio trukmės (duration) kitimą, kredito rizikos ribojimą, VP atranką ir palaikomą pakankamą diversifikavimo laipsnį. 8

9 Svertinis vidutinis fondo trukmės (duration) rodiklis fiksuotų pajamų vertybinių popierių daliai metų pabaigai nepakito ir buvo 2,3 metai (2009 m. 2,3 metų). Kai prognozuojamas skolos vertybinių popierių palūkanų normų kilimas (ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainos mažėjimas), stengiamasi investuoti į trumpesnio termino skolos vertybinius popierius ir atvirkščiai, kai prognozuojamas palūkanų normų kritimas (ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainos didėjimas), stengiamasi investuoti į ilgesnio termino skolos vertybinius popierius, siekiant valdyti palūkanų normos svyravimo riziką bei gerinti investicijų grąžos rezultatus. Kredito rizikos atžvilgiu pagrindinė taisyklė, kuria vadovaujamasi valdant DANSKE pensija 50 fondą, yra pažaboti kredito riziką, investuojant į investicinio reitingo vertybinius popierius ir ribojant investicijas į žemesnio reitingo vertybinius popierius. Akcijos DANSKE pensija 50 portfelio akcijų neutralus geografinis rinkų pasiskirstymas: 22,5 % kylančios pasaulio rinkos; 22,5 % išsivysčiusios pasaulio rinkos. Pasaulio kylančios rinkos Baltijos, CRE (Centrinės ir Rytų Europos), PRE (Pietryčių Europos), PRA (Pietryčių Azijos), Kinijos, Indijos, Lotynų Amerikos, Rusijos ir NVS šalys, bet taip pat joms priklauso ir Centrinės Amerikos bei Viduriniųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalys ir t.t. Pasaulio išsivysčiusioms rinkoms priskiriamos Vakarų Europos (ES-15), JAV ir Japonija, įskaitant Kanadą, Australiją, N. Zelandiją ir P. Afrikos Respubliką pabaigoje akcijų pasiskirstymas: 2010 m. bendra akcijų dalis buvo 47,64proc., tai yra 2,64 proc. didesnė negu neutrali. Pasiskirstymas tarp aktyvaus bei pasyvaus investicijų valdymo buvo (santykis su visu portfeliu): 1) 46,16 proc. naudojami diversifikuoti akcijų fondai ir fondai, kuriais prekiaujama biržoje; 2) 1,49 proc. tiesioginės investicijos į akcijas. Akcijų pasiskirstymas pagal sektorius. Didžiausia dalis buvo investuota į: 1) 46,16 proc. diversifikuotus fondus (KIS); 2) 0,35 proc. pramonės įmonių vertybinius popierius; 3) 0,38 proc. į IT įmones. Akcijų pasiskirstymas pagal geografines rinkas (santykis su visu portfeliu): 1) 31,37 proc. investuota į kylančias pasaulio rinkas. 2) 15,93 proc. investuota į išsivysčiusias pasaulio rinkas (santykis su visu portfeliu): 17. Nurodyti veiksnius, per ataskaitinį laikotarpį turėjusius didžiausią įtaką investicinių priemonių portfelio struktūros ir jo vertės pokyčiams. Veiksniai, nulėmę fiksuotų pajamų vertybinių popierių ir akcijų pasiskirstymą portfelyje Esminis veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos bendram fiksuotų pajamų vertybinių popierių ir akcijų pasiskirstymui portfelyje pirmąjį nagrinėjamojo laikotarpio ketvirtį buvo rinkoje vyraujanti nuotaika dėl galimų rizikingų aktyvų vertės svyravimų. Kadangi pasaulinės akcijų rinkos sausio pabaigoje vasario pradžioje patyrė korekciją, nuspręsta padidinti akcijų dalį portfelyje, tikintis stabilesnės situacijos Graikijoje ir visoje finansų rinkoje. Antrąjį ketvirtį iškilo skolos problema ir rizika investuoti Europoje, nes baimintasi pasikartosiančio nuosmukio, ypač JAV ekonomikoje. Šie lūkesčiai nulėmė kapitalo ir kredito rinkų nuosmukį, ypač pasireiškusį gegužės mėnesį, nors ir tuo metu buvo vykdoma Europos garantinio paketo programa. Trečiąjį ketvirtį vyraujančios baimės dėl galimos pasikartosiančios krizės JAV ekonomikoje nulėmė padėtį finansų rinkose. Protekcionizmo politika pasireiškė naujais prekybos tarifais, kapitalo kontrole ir mokesčiais, centrinių bankų vykdomomis intervencijomis užsienio valiutų rinkose. Bene esminis veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos finansinių rinkų elgsenai ketvirtąjį nagrinėjamo laikotarpio ketvirtį, buvo aktyviai vykdoma JAV centrinio banko (Federalinės rezervų sistemos) vykdoma kiekybinio palengvinimo politika. Dėl jos rizikingų aktyvų akcijų, aukšto pajamingumo vertybinių popierių pajamingumas augo, atitinkamai ilgo laikotarpio vyriausybių ir įmonių vertybinių popierių grąžą tapo neigiama. 9

10 V. PENSIJŲ FONDO LYGINAMASIS INDEKSAS, INVESTICIJŲ GRĄŽA IR RIZIKOS RODIKLIAI 18. Pensijų fondo lyginamasis indeksas ir trumpas jo apibūdinimas (sudėtis, jei lyginamasis indeksas yra sudėtinis, kokias finansų rinkas, turto klases atspindi). Jeigu per ataskaitinį laikotarpį lyginamasis indeksas buvo pakeistas, turi būti pateikta informacija ir apie prieš tai galiojusį lyginamąjį indeksą, jo pakeitimo priežastis bei data, kada jis buvo pakeistas. Sudėtinis indeksas: 45% svorio: MSCI World All Country Free Total Return Index (EUR) (Bloomberg ticker: GDUEACWF Index) 55% svorio: Merrill Lynch EMU Broad Market 3-5Y Index (Bloomberg ticker: EMU2 Index) Akcijų indeksas yra bendras laisvai svyruojančios rinkos kapitalizacijos svertinis indeksas, apimantis visas pagrindines išsivysčiusias ir besivystančias akcijų rinkas. Indeksas atspindi pasaulio regionus, į kuriuos fondas investuoja per kitus investicinius fondus ar tiesioginius instrumentus. 45% akcijų svoris indekse parodo, kad fondo investavimo politika apibrėžia ilgalaikį akcijų svorį indekse ties 45% riba (ne 50%, kas yra Pensijų fondo taisyklėse nurodytas maksimumas). Fiksuoto pajamingumo indeksas yra sudėtinis eurais nominuotų vyriausybių vertybinių popierių, bendrovių obligacijų ir padengtų obligacijų indeksas. Į indeksą įtraukiami skolos vertybiniai popieriai, iki kurių išpirkimo likę 3-5 metai, atspindintys neutralią tikslinę DANSKE Pensija 50 fondo skolos vertybinių popierių portfelio trukmę. Naujoji indekso sudėtis įsigaliojo , prieš tai buvęs 45% svorio: MSCI World AC Free Total Return (EUR) (BB ticker: GDUEACWF Index), 55% svorio: JP Morgan Maggie 3-5Y Index, Total Return (EUR) (BB ticker: JMAGM3 Index) pakeistas, nes lyginamąjį indeksą sudarantys indeksai buvo nebeskaičiuojami ir viešai neskelbiami. 19. To paties laikotarpio pensijų fondo apskaitos vieneto vertės pokyčio, investicinių priemonių portfelio metinės investicijų grąžos ir lyginamojo indekso (jei jis pasirinktas) reikšmės pokyčio ir kiti rodikliai per paskutinius dešimt fondo veiklos metų, išdėstyti palyginamojoje lentelėje. Jeigu fondas veikia trumpiau nei dešimt metų, pateikti to laikotarpio, kurį portfelis buvo valdomas, metinę investicijų grąžą. Prie palyginamosios lentelės pridėti joje pateiktų apskaitos vieneto vertės pokyčio ir lyginamojo indekso reikšmės pokyčio rodiklių diagramą ir rodiklių paaiškinimus. Per ataskaitinį laikotarpį Prieš metus Prieš 2 metus Prieš 10 metų Apskaitos vieneto vertės pokytis 10,72% 11,86% -14,15% - Lyginamojo indekso vertės pokytis 11,03% 19,07% -6,46% Metinė grynoji investicijų grąža 10,49% 11,26% -15,18% - Metinė bendroji investicijų grąžą (pildoma papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondui) Apskaitos vieneto vertės pokyčio standartinis nuokrypis Lyginamojo indekso reikšmės pokyčio standartinis nuokrypis ,17% 3,40% 5,73% - 6,45% 8,78% 13,23% - Apskaitos vieneto vertės ir lyginamojo indekso reikšmės koreliacijos koeficientas 76,38% 51,18% 71,79% - Indekso sekimo paklaida 3,23% 7,26% 6,24% - Alfa rodiklis 1,36% 7,56% -6,63% - Beta rodiklis 0,85 0,22 0,56 - PASTABOS: -Visi rodikliai apskaičiuoti, atsižvelgus į VPK nustatytus reikalavimus. -Lyginamojo indekso reikšmės pradėtos skaičiuoti nuo Apskaitos vieneto vertė pradėta skaičiuoti nuo

11 Lyginamasis indeksas statistinis rodiklis, kuris susideda iš vieno arba kelių visuotinai pripažintų ir plačiai naudojamų nepriklausomų asmenų sudarytų finansinių priemonių indeksų, atspindinčių tam tikrų rinkų ar jų dalių pokyčius. Grynoji investicijų grąža pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelio investicijų grąža, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama tik į prekybos išlaidas. Bendroji investicijų grąža papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelio investicijų grąža, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į prekybos ir valdymo išlaidas. Standartinis nuokrypis (angl. standard deviation) statistinis rizikos rodiklis, parodantis, kaip stipriai svyruoja vieneto vertės pokyčiai arba lyginamojo indekso reikšmės pokyčiai, palyginus su jų vidutiniu pokyčiu. Koreliacijos koeficientas rodiklis, kuris parodo vieneto verčių ir lyginamojo indekso reikšmių statistinę priklausomybę. Indekso sekimo paklaida (angl. tracking error) statistinis rizikos rodiklis, parodantis vieneto vertės pokyčių ir lyginamojo indekso pokyčių skirtumų standartinį nuokrypį. Alfa rodiklis, kuris parodo skirtumą tarp pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto vieneto vertės pokyčio ir lyginamojo indekso pokyčio, esant palyginamam rizikos lygiui. Beta rodiklis, kuris parodo, kiek pasikeičia pensijų fondo ar kolektyvinio investavimo subjekto vieneto vertė pasikeitus lyginamojo indekso reikšmei. Lyginamojo indekso ir perskaičiuotos vieneto vertės dinamika: 20. Jei pensijų fondo reklamoje buvo naudojamos investicijų grąžos prognozės, nurodyti prognozuotą dydį, palyginti neatitikimus su faktine grąža ir pateikti galimas neatitikimų priežastis. Pensijų fondo reklamoje investicijų grąžos prognozės nebuvo naudojamos. 21. Vidutinė investicijų grąža, vidutinis apskaitos vieneto vertės ir lyginamojo indekso reikšmės pokytis (jei jis pasirinktas) per paskutinius trejus, penkerius, dešimt metų (vidutinė grynoji investicijų grąža ir lyginamojo indekso reikšmės pokytis apskaičiuojami kaip geometrinis, atitinkamai, metinių grynosios investicijų grąžos ir lyginamojo indekso reikšmės pokyčių vidurkis). Kiekvienam fondo tipui pildoma lentelė. Vidutinis apskaitos vieneto vertės pokytis Vidutinis pensijų fondo lyginamojo indekso reikšmės pokytis Per paskutinius 3 metus Per paskutinius 5 metus Per paskutinius 10 metų Nuo veiklos pradžios 2,07% 3,58% - 5,35% 0,06% - - Vidutinė grynoji investicijų grąža 1,40% 1,43% - 1,69% Vidutinė bendroji investicijų grąža (pildoma papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondui) Vidutinis apskaitos vieneto vertės standartinis nuokrypis 4,76% 5,53% - 4,86% PASTABOS: Fondo lyginamasis indeksas skaičiuojamas nuo

12 22. Kiti rodikliai, atskleidžiantys investicinių priemonių portfelio riziką. Atskleidžiant investicijų rizikos rodiklius, turi būti pateikiami jų paaiškinimai ir apskaičiavimo metodika. Pagrindinis rizikos rodiklis apskaitos vieneto standartinis nuokrypis pateiktas 21 punkte. Papildomi rizikos rodikliai neskaičiuojami. VI. PENSIJŲ FONDO FINANSINĖ BŪKLĖ 23. Pateikti šias pensijų fondo finansines ataskaitas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimais: Eil. Nr paskutinių 3 finansinių metų balansus, išdėstytus palyginamojoje lentelėje. UAB Danske Capital investicijų valdymas Įmonės kodas , Saltoniškių g. 2, Vilnius Turtas Pensijų fondas DANSKE pensija M. GRUODŽIO 31 D. BALANSAS Pastabų Nr. Ataskaitinis laikotarpis (litais) Praėjęs ataskaitinis laikotarpis I. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI II. TERMINUOTI INDĖLIAI III. INVESTICIJOS 1, Skolos vertybiniai popieriai Vyriausybių ir centrinių bankų arba jų garantuoti skolos vertybiniai popieriai Kiti skolos vertybiniai popieriai Nuosavybės vertybiniai popieriai Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos Kitos investicijos - - IV. GAUTINOS SUMOS Investicijų pardavimo sandorių gautinos sumos Kitos gautinos sumos - - TURTO IŠ VISO Eil. Nr. Įsipareigojimai ir grynieji aktyvai Pastabų Nr. Ataskaitinis laikotarpis (litais) Praėjęs ataskaitinis laikotarpis V. ĮSIPAREIGOJIMAI Investicijų pirkimo įsipareigojimai Mokėtinos sumos kaupimo bendrovei ir depozitoriumui Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - - VI. GRYNIEJI AKTYVAI (I+II+III+IV-V) ĮSIPAREIGOJIMŲ IR GRYNŲJŲ AKTYVŲ IŠ VISO

13 23.2. paskutinių 3 finansinių metų grynųjų aktyvų pokyčių ataskaitas, išdėstytas palyginamojoje lentelėje. Eil. Nr. UAB Danske Capital investicijų valdymas Įmonės kodas , Saltoniškių g. 2, Vilnius Pensijų fondas DANSKE pensija M. GRUODŽIO 31 D. GRYNŲJŲ AKTYVŲ POKYČIO ATASKAITA Straipsniai Pastabų Nr. Ataskaitinis laikotarpis (litais) Praėjęs ataskaitinis laikotarpis I. GRYNIEJI AKTYVAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE II. PADIDĖJIMO IŠ VISO Pensijų įmokos Iš kitų pensijų fondų pervestos sumos Kaupimo bendrovės garantinės įmokos Palūkanos ir dividendai Investicijų pardavimo pelnas Investicijų vertės padidėjimo suma Turto vertės padidėjimas dėl užsienio valiutų kursų pasikeitimo Kitos pajamos - - III. SUMAŽĖJIMO IŠ VISO Pensijų išmokos Į kitus pensijų fondus pervestos sumos Investicijų pardavimo nuostoliai Investicijų vertės sumažėjimo suma Turto vertės sumažėjimas dėl užsienio valiutų kursų pasikeitimo Valdymo sąnaudos Kitos sąnaudos - - IV. GRYNIEJI AKTYVAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (litais) Prieš dvejus metus Prieš metus V. APSKAITOS VIENETO VERTĖ 1,4066 1,2704 1,1357 VI. APSKAITOS VIENETŲ SKAIČIUS , , ,

14 23.3. aiškinamąjį raštą (pateikiamas tik metų ir pusmečio ataskaitose). I.BENDROJI DALIS 2006 m. balandžio 6 d. LR vertybinių popierių komisija (toliau VPK) išdavė UAB Danske Capital investicijų valdymas (toliau Bendrovė) veiklos licenciją VĮP-003 vykdyti pensijų kaupimo veiklą. Pensijų fondas DANSKE pensija 50 (toliau Fondas) veikia pagal pensijų fondo taisykles Nr. V02-P Fondas įregistruotas neribotam laikui. Fondo finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Fondo dalyvių skaičius 2010 m. gruodžio 31 d (2009 m. gruodžio 31 d ). Fondo kaupimo bendrovė - UAB Danske Capital investicijų valdymas, įmonės kodas Buveinė Saltoniškių g. 2, Vilniuje. Fondo depozitoriumas AB Swedbank, įmonės kodas Buveinė - Konstitucijos pr. 20A,Vilniuje. Fondo auditą atlieka audito įmonė UAB Ernst & Young Baltic, įmonės kodas Buveinė - Subačiaus g. 7, Vilniuje. II. APSKAITOS POLITIKA Teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos Pensijų kaupimo bendrovė, tvarkydama pensijų fondo buhalterinę apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas, vadovaujasi 2004 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 30 Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo įgyvendinimo reikalavimais, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Verslo apskaitos standartuose, ir kitais teisės aktais. Pensijų kaupimo bendrovė apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visas sumas pateikia Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta - litais. Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 litai už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Lietuvos bankas. Finansinės ataskaitos parengtos remiantis prielaida, kad Fondas artimoje ateityje tęs savo veiklą. Investavimo politika Fondo lėšos investuojamos į akcijas, skolos vertybinius popierius, kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investicinius vienetus bei kitas pinigų rinkos priemones. Investicijos į akcijas Aktyvų paskirstymas konkrečiu momentu priklauso nuo rinkos perspektyvų. Formuojant portfelius naudojami tik pensijų fondo taisyklėse patvirtinti instrumentai, o nuokrypis nuo pageidautinų svorių gali būti priimtinas tik patvirtintame intervale. Investicijos į kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus Investicijų į kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus dalis portfelyje priklauso nuo rinkos situacijos ir perspektyvų. Pirmenybė teikiama Danske grupės KIS, kurie apima pasaulio besivystančių bei išsivysčiusių rinkų investicines priemones. Investicijos į skolos vertybinius popierius Pirmenybė teikiama investicijoms į Baltijos bei Vidurio ir Rytų Europos aukšto reitingo vertybinius popierius. Kadangi pakankamas diversifikacijos laipsnis taip investuojant negali būti pasiektas, todėl portfelis 14

15 papildomas aukšto reitingo kitų Europos valstybių vertybiniais popieriais. Ilgalaikio optimalaus paskirstymo (alokacijos) struktūra priklauso nuo Europos palūkanų instrumentų rinkos perspektyvų ir skolos vertybinių popierių pasiūlos Baltijos šalių bei Vidurio ir Rytų Europos rinkose. Finansinės rizikos valdymo politika Pagrindinės priemonės, naudojamos valdant akcijų ir obligacijų portfelio riziką, yra diversifikavimas, vertybinių popierių tinkamas pasirinkimas ir limitai (konkrečiai akcijai ir regionams). Akcijų parinkimo procese ekonominės veiklos skaidrumas ir įmonės akcijų likvidumas yra vienodai svarbūs, kaip ir kainos kilimo potencialas. Portfelio dalis, sudaryta iš palūkanų vertybinių popierių, valdoma atsižvelgiant į: instrumentų trukmės rodiklius; kreditavimo rizikos ribojimą; diversifikavimą. Kai prognozuojamas skolos vertybinių popierių palūkanų normų kilimas (ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainos mažėjimas), stengiamasi investuoti į trumpesnio termino skolos vertybinius popierius ir atvirkščiai, kai prognozuojamas palūkanų normų kritimas (ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainos didėjimas), stengiamasi investuoti į ilgesnio termino skolos vertybinius popierius, siekiant valdyti palūkanų normos svyravimo riziką bei gerinti investicijų grąžos rezultatus. Fondo trukmės (duration) rodiklis metų pabaigai yra 2,3 metai (2009 m. 2,3 metai). Per ataskaitinį laikotarpį, buvo investuojama į ilgesnės trukmės vertybinius popierius, bet 2010 metų 4 ketvirtyje pakeista į vidutinės trukmės vertybinius popierius. Šio fondo kredito rizika ribojama, leidžiant investuoti tik į Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) valstybių vyriausybių, centrinių bankų bei Europos centrinio banko išleistus ar jų garantuotus vertybinius popierius. Turto padidėjimo ir sumažėjimo principai Fondo turtas yra apskaitomas: lėšos esančios banko sąskaitose apskaitomos nominalia verte, investicijos apskaitomos tikrąja verte, gautinos sumos apskaitomos istorine verte (savikaina), įvertinus vertės sumažėjimą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigai Fondo turto padidėjimą sudarė gautos pensijų įmokos, iš kitų pensijų fondų gautos sumos už atėjusius dalyvius, palūkanos ir investicijų vertės padidėjimas dėl jų įvertinimo tikrąja verte. Turtas sumažėjo dėl į kitą pensijų fondą pervestų sumų dalyviams keičiant pensijų fondą, investicijų vertės sumažėjimo, įvertinus jas tikrąja verte, bei valdymo sąnaudų atskaitymų kaupimo bendrovei. Atskaitymų kaupimo bendrovei taisyklės Atskaitymai iš Fondo turto Bendrovės naudai daromi laikantis Bendrovės stebėtojų tarybos sprendimu patvirtintų atskaitymų dydžių. 1 proc. nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaitytų lėšų vidutinės metinės vertės; 2,5 proc. nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų; 0,2 proc. nuo pensijų fondo dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų dydžio atskaitymai už pensijų fondo dalyvio perėjimą iš Pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, jeigu pensijų fondo dalyvis pereina iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą pirmą kartą per kalendorinius metus; Iki 4 proc. nuo pensijų fondo dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų dydžio atskaitymai už pensijų fondo dalyvio perėjimą iš Pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, jeigu pensijų fondo dalyvis pereina iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. 0,2 proc. nuo pensijų fondo dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų dydžio atskaitymai už pensijų fondo dalyvio perėjimą iš vieno Pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitą Pensijų kaupimo 15

16 bendrovės valdomą pensijų fondą, jeigu pensijų fondo dalyvis pereina į kitą Pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą daugiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Atskaitymai iš Fondo turto Bendrovės naudai už turto valdymą atliekami kiekvieną darbo dieną, atitinkama suma mažinant grynųjų aktyvų vertę m. atskaitymo už turto valdymą dydis kiekvieną darbo dieną apskaičiuojamas pensijų fondo dalyviui tenkantį grynųjų aktyvų vertės dydį dauginant iš koeficiento Atskaitymai Bendrovės naudai nuo dalyvio vardu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pervestų įmokų atliekami tą pačią dieną, kai buvo pervestos dalyvio įmokos, prieš įmokų konvertavimą į Fondo apskaitos vienetus. Dalyviui pereinant į Fondą iš kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo ar kito Bendrovės valdomo pensijų fondo, atskaitymas nuo dalyvio vardu pervedamų lėšų nėra skaičiuojamas, išskyrus atvejus, nurodytus pensijų fondo taisyklėse. Visi mokesčiai, mokėtini už Fondo turtą ir pajamas, atlyginimas Depozitoriumui, Bendrovės patirtos išlaidos dėl operacijų, susijusių su Fondo turto investicijomis, bei kitos Bendrovės patirtos išlaidos, susijusios su Fondo turto valdymu, dengiami iš aukščiau paminėtų atskaitymų Bendrovės naudai. Investicijų apskaita, įvertinimo metodai, investicijų pervertinimo periodiškumas Visi vertybiniai popieriai apskaitoje pirminio pripažinimo metu registruojami įsigijimo verte, kiekvieną darbo dieną apskaitant šių investicijų rinkos vertės pokyčius, kad investicijų vertė atspindėtų jų rinkos vertę. Į balansą investicijos įtraukiamos pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos tikrąją (rinkos) vertę. Jeigu nustatyti rinkos vertę nėra galimybių, naudojama tikroji vertė. Ši vertė yra nustatoma, kaip labiausiai tikėtina vertybinių popierių pardavimo kaina. Vertybinių popierių kaina skelbiama kompetentingų rinkos formuotojų (komerciniai bankai arba kitos finansinės institucijos). Fondų vienetai yra vertinami pagal viešai skelbiamą išpirkimo kainą. Indėliai vertinami nominalia verte, iki indėlio termino pabaigos kaupiant palūkanas tiesiniu būdu. Investicijų pardavimo pelnas ir nuostoliai (realizuoti investicijų pelnas ir nuostoliai) pripažįstami tuo laikotarpiu, kada investicijos buvo realizuotos. Investicijų pardavimo pelnu pripažįstamas teigiamas skirtumas tarp įsigijimo ir realizavimo vertės, o pardavimo nuostoliais - neigiamas skirtumas. Investicijų, turėtų ataskaitinio laikotarpio pradžioje, tikrosios vertės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir tikrosios vertės ataskaitinio laikotarpio pradžioje skirtumas, taip pat ataskaitinį laikotarpį įsigytų vertybinių popierių ir kitų investicijų tikrosios vertės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir jų įsigijimo savikainos skirtumas priskiriamas investicijų vertės padidėjimui arba sumažėjimui (nerealizuotam investicijų pelnui arba nuostoliams). Aktyvai, išreikšti užsienio valiuta, įvertinami Lietuvos Respublikos valiuta pagal skaičiavimo dienos oficialų Lietuvos banko nustatomą valiutų kursą. Aktyvai vertinami kiekvieną darbo dieną, naudojant vertybinių popierių kainas, nustatytas prieš vertinimo dieną buvusios darbo dienos val. Apskaitos vieneto vertės nustatymo taisyklės Fondo grynųjų aktyvų vertė apskaičiuojama ir Fondo apskaitos vieneto vertė nustatoma kiekvieną darbo dieną pagal tos darbo dienos pabaigos duomenis. Fondo apskaitos vieneto vertė yra grynoji fondo aktyvų vertė, padalinta iš pensijų fondo vienetų skaičiaus, esančio pensijų fondo vieneto kainos vertinimo dieną. Fondo apskaitos vieneto vertė yra nustatoma keturių skaičių po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines apvalinimo taisykles. Bendra visų pensijų fondo vienetų vertė visada lygi pensijų fondo grynųjų aktyvų vertei. 16

17 Pinigai ir jų ekvivalentai Pinigams priskiriami pinigai Fondo banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentais pripažįstami indėliai, kurių terminas yra ne ilgesnis negu 3 mėnesiai. Pinigai ir pinigų ekvivalentai, nominuoti užsienio valiuta, įvertinami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal skaičiavimo dienos oficialų Lietuvos banko nustatomą valiutų kursą. Investicijų portfelio struktūra Fondo investicijų portfelio struktūra 2010 m. gruodžio 31 d. atitiko Fondo taisyklėse bei teisės aktuose nustatytus pensijų fondo investicijų portfelio struktūros reikalavimus. Detali Fondo investicijų portfelio struktūra pateikta 4 pastaboje. Pobalansiniai įvykiai Reikšmingų įvykių po balanso sudarymo datos nebuvo. III. AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS 1 pastaba. Investicijų vertės pokytis pagal 2010 m. gruodžio 31 d. duomenis Pokytis praėjusio Balanso straipsniai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įsigyta parduota (išpirkta) vertės padidėjimas* vertės sumažėjimas** ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Skolos vertybiniai popieriai Vyriausybių ir centrinių bankų arba jų garantuoti skolos vertybiniai popieriai Kiti skolos vertybiniai popieriai Nuosavybės vertybiniai popieriai Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos Kitos investicijos š viso *Vertės padidėjimą sudaro investicijų vertės padidėjimas ( litai) ir investicijų pardavimo pelnas ( litų). **Vertės sumažėjimą sudaro investicijų vertės sumažėjimas ( litai) ir investicijų pardavimo nuostoliai ( litų). 2 pastaba. Pensijų įmokos Gautos pensijų įmokos 2010 m m. Kovo mėn Balandžio mėn Gegužės mėn Birželio mėn Liepos mėn Rugpjūčio mėn Rugsėjo mėn Spalio mėn Lapkričio mėn Gruodžio mėn Iš viso Nuo 2010 m. II ketvirčio įmokos į pensijų fondus iš VSDF pervedamos kas mėnesį. 17

18 3 pastaba. Valdymo sąnaudos Valdymo sąnaudos 2010 m m. Atskaitymai nuo įmokų Atskaitymai nuo turto Fondų keitimo mokestis Iš viso pastaba. Turto struktūra pagal 2010m. gruodžio 31 d. duomenis (litais) Turto arba emitento pavadinimas Valstybės, į kurios vertybinius popierius investuota, pavadinima s Valiutos, kuria denominuot as turtas, pavadinima s Nominali vertė (jeigu ji yra) Metinė palūkanų norma (jeigu ji yra) Indėlio, investicijos pabaigos terminas (jeigu ji terminuota) Tikroji vertė(lt) Turto, investicijos lyginamoji dalis (procentais) PINIGAI ,26 2,22 AB Swedbankas LTU EUR ,49 0,92 AB Swedbankas LTU USD 1835,39 0,01 AB Swedbankas LTU LTL ,38 1,29 INDĖLIAI 0,00 0,00 VVP ,80 11,36 Cyprus Republic 4.375% 07/15/14 CYP EUR , ,02 0,56 Republic of Romania 8.5% 05/08/2012 ROM EUR , ,94 2,20 Republic of Turkey 6.5% 02/10/2014 TUR EUR , ,46 3,90 Slovak Republic 4.5% 05/20/2014 SVK EUR , ,97 3,68 Republic of Hungary 3.625% 10/28/11 HUN EUR , ,41 1,02 OBLIGACIJOS 86460,59 0,34 Deutsche Bank FRN 0.05% 02/16/2011 GER EUR ,59 0,34 OU Q Vara 01/12/2009 * EST EUR ,00 AKCIJOS ,20 1,48 AB City Service LTU LTL 12761,55 0,05 Apranga AB LTU LTL 7150,75 0,03 Bank Pekao S.A.ORD POL PLN 24338,56 0,10 Globaltrans Investments RUS USD 88736,60 0,33 LUKOIL ADR RUS USD 23593,50 0,09 NORILSK NICKEL ADR RUS USD 44478,96 0,17 Olympic Entertainment Group AS EST EEK 14069,34 0,06 OMV AG AUT EUR 16214,69 0,06 Pegas Nonwovens SA CZE CZK 43714,29 0,17 PI POWER INTERNATIONAL LTD AUT EUR 1667,70 0,01 Polska Grupa Farmaceutyczna POL PLN 11616,68 0,05 Polyus Gold ADR RUS EUR 11970,44 0,05 Tallink Grupp LA EST EEK 40827,63 0,16 Tallinna Vesi AS EST EEK 8172,62 0,03 TEO LT AB LTU LTL 29707,89 0,12 0,00 0,00 18

19 4 pastaba. Turto struktūra pagal 2010 m. gruodžio 31 d. duomenis (tęsinys) Turto arba emitento pavadinimas Valstybės, į kurios vertybinius popierius investuota, pavadinimas Valiutos, kuria denominuotas turtas, pavadinimas Nominali vertė (jeigu ji yra) Metinė palūkanų norma (jeigu ji yra) Indėlio, investicijos pabaigos terminas (jeigu ji terminuota) Tikroji vertė(lt) (litais) Turto, investicijos lyginamoji dalis (procentais) FONDAI ,71 84,60 Arvo Euro Value Fund (G) FIN EUR ,98 0,41 Danske Invest Black Sea Fund (G) FIN EUR ,77 2,24 Danske Invest China Fund (G) FIN EUR ,93 2,38 Danske Invest Eastern Europe Convergence CA DEN EUR 99491,74 0,39 Danske Invest Eastern Europe Fund (G) FIN EUR ,58 4,54 Danske Invest Emerging Asia Fund (G) FIN EUR ,21 2,55 Danske Invest European Equity Fund (G) FIN EUR ,49 0,72 Danske Invest European Opportunities Fund (G) FIN EUR ,75 1,23 Danske Invest India Fund (G) FIN EUR ,29 1,85 Danske Invest Japanese Equity Fund (G) FIN EUR ,46 3,99 Danske Invest Latin America Fund (G) FIN EUR ,52 5,13 Danske Invest Nordic Opportunities Fund(G) FIN EUR ,25 0,44 Danske Invest North American Equity Fund(G) FIN EUR ,65 4,00 Danske Invest Poland Fund (G) FIN EUR ,49 4,20 Danske Invest Russia Fund (G) FIN EUR ,40 6,68 Danske Invest Russia Small Cap Fund (G) FIN EUR 84476,12 0,33 ishares S&P 500 (IUSA) IRL EUR 32663,49 0,13 Sampo Compass Equity Fund (G) FIN EUR ,07 4,94 Danske Invest Global Corporate Bond DEN EUR ,77 10,90 Danske Invest Emerging Markets Debt Fund(G) FIN EUR ,76 4,04 Danske Invest Euro Corporate Bond Fund(G) FIN EUR ,85 5,72 Danske Invest Euro High Yield Fund (G) FIN EUR ,65 6,36 Danske Invest High Yield Fund(G) FIN EUR ,27 7,37 Danske Invest US Bond Fund(G) FIN EUR ,22 4,06 GAUTINOS SUMOS 0,00 0,00 Gautini dividendai USD 0,00 Iš viso X X X X X ,56 100,00 19

20 VII. INFORMACIJA APIE PENSIJŲ FONDO DALYVIUS 24. Bendri duomenys apie pensijų fondo dalyvius (dalyviais laikomi ir asmenys, pasinaudoję teise nukelti pensijų išmokos mokėjimą, taip pat asmenys, gaunantys periodines pensijų išmokas). Dalyvių skaičius ataskaitinio laikotarpio pradžioje dalyviai, pasinaudoję teise nukelti išmokos mokėjimą 11 Dalyvių skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dalyviai, gaunantys periodines pensijų išmokas 0 kiti dalyviai iš viso Dalyvių skaičiaus pokytis Per ataskaitinį laikotarpį prisijungusių dalyvių skaičius. Bendras prisijungusių dalyvių skaičius 566 Dalyviai, pensijų kaupimo sutartis sudarę pirmą kartą 97 Iš kitų pensijų fondų atėję dalyviai 26. Per ataskaitinį laikotarpį pasitraukusių dalyvių skaičius. iš tos pačios pensijų kaupimo bendrovės 20 iš kitos pensijų kaupimo bendrovės 449 Bendras pasitraukusių dalyvių skaičius 175 Į kitus pensijų fondus išėjusių valdomus tos pačios pensijų kaupimo bendrovės 20 dalyvių skaičius valdomus kitos pensijų kaupimo bendrovės 141 išstojusių (pildoma tik papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondo atveju) - sulaukusių nustatyto pensijos amžiaus ir pasinaudojusių teise į pensijų išmoką (vienkartinę išmoką, anuitetą ir jų derinį) 8 Baigusių dalyvavimą dalyvių, pasinaudojusių Pensijų kaupimo įstatymo suteikta galimybe vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą sutartį 0 dalyvių skaičius mirusių dalyvių Pensijų fondo dalyvių struktūra pagal amžių ir lytį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Dalyvių skaičius, vnt. Dalyvių dalis, % Dalyviai pagal amžiaus metus Iš viso Iki 30 Nuo 30 iki 45 nuo 45 iki 60 nuo 60 Iš viso Vyrai Moterys Iš viso 100,00% 14,02% 46,59% 38,87% 0,52% Vyrai 45,04% 6,02% 20,64% 17,98% 0,40% Moterys 54,96% 8,00% 25,95% 20,89% 0,12% 20

21 28. Per ataskaitinį laikotarpį faktiškai gautos lėšos: VIII. IŠORINIAI PINIGŲ SRAUTAI Bendra gautų lėšų suma ,77 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ,59 Periodinės įmokos į pensijų fondą paties dalyvio įmokėtos lėšos (pildoma tik papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondo atveju) - darbdavių ir kitų trečiųjų asmenų įmokėtos lėšos (pildoma tik papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondo atveju) - Valstybinio socialinio draudimo fondo sumokėti delspinigiai - Iš garantijų rezervo sumokėtos lėšos - Iš kitų pensijų fondų pervestos lėšos iš tos pačios pensijų kaupimo bendrovės ,35 iš kitos pensijų kaupimo bendrovės ,83 Kitos gautos lėšos (nurodyti šaltinį ir gautų lėšų sumą), iš viso Išmokėtos lėšos: Bendra išmokėtų lėšų suma ,91 Pensijų išmokos vienkartinės išmokos dalyviams ,97 periodinės išmokos dalyviams - išmokos anuiteto įsigijimui - Į kitus pensijų fondus valdomus tos pačios pensijų kaupimo bendrovės ,65 pervestos lėšos valdomus kitos pensijų kaupimo bendrovės ,72 Išstojusiems dalyviams išmokėtos lėšos (pildoma tik papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondo atveju) - Paveldėtojams išmokėtos lėšos ,57 Kitais pagrindais išmokėtos lėšos (nurodyti šaltinį ir išmokėtų lėšų sumą), iš viso - IX. INFORMACIJA APIE GARANTIJŲ REZERVĄ 30. Jei pensijų taisyklėse numatytas įsipareigojimas garantuoti tam tikrą pajamingumą, nurodyti garantuojamo pajamingumo dydį, per ataskaitinį laikotarpį į garantinį rezervą įmokėtų įmokų sumą, pateikti investicijų portfelį, jei buvo panaudotas, nurodyti panaudojimo priežastis, panaudotą sumą, rezervo dydį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir kitą svarbią informaciją. Fondas nustatyto pajamingumo negarantuoja ir garantinio rezervo nesudaro. X. INFORMACIJA APIE PENSIJŲ FONDO REIKMĖMS PASISKOLINTAS LĖŠAS 31. Pensijų fondo reikmėms pasiskolintos lėšos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Fondo reikmėms pasiskolintų lėšų nebuvo. 21

22 XI. KITA INFORMACIJA 32. Paaiškinimai, komentarai, iliustruojamoji grafinė medžiaga ir kita svarbi informacija apie pensijų fondo veiklą, kad būtų galima tinkamai įvertinti fondo veiklos pokyčius ir rezultatus. Apskaitos vieneto vertės pokytis per ataskaitinį laikotarpį. XII. ATSAKINGI ASMENYS 33. Konsultantų, kurių paslaugomis buvo naudotasi rengiant ataskaitą (finansų maklerio įmonės, auditoriai, kt.), vardai, pavardės (juridinių asmenų pavadinimai), adresai, leidimų verstis atitinkama veikla pavadinimas ir numeris. Danske Capital AS, įmonės kodas , Narva mnt.11, Tallinn 15015, Estija, leidimas veiklai F- 4007, išduotas 2002 m. balandžio 03 d. Estijoje. 34. Ataskaitą parengusių asmenų vardai, pavardės, pareigos, darbovietė (jeigu ataskaitą rengę asmenys nėra bendrovės darbuotojai) Valdymo įmonės administracijos vadovo, vyriausiojo finansininko, ataskaitą rengusių asmenų ir konsultantų patvirtinimas, kad joje pateikta informacija teisinga ir nėra nutylėtų faktų, galinčių daryti esminę įtaką pensijų fondo veiklos rezultatų vertinimui. Patvirtiname, kad ataskaita yra teisinga ir nėra jokių nutylėtų faktų, galinčių daryti esminę įtaką pensijų fondo veiklos rezultato vertinimui. Generalinis direktorius Darius Kuzmickas Vyriausioji finansininkė Donalda Ražinskienė 22