Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Panašūs dokumentai
Neuro_2012_Nr1.vp

1 Giesmė apie kryžius

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

Neuro_2010_Nr2.vp

Neuro_2011_Nr2.vp

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

Neuro_2010_Nr4.vp

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Neuro_2012_Nr2.vp

Neuro_2011_Nr4.vp

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Neuro_2011_Nr1.vp

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

Neuro_2014_Nr4.vp

Neuro_2010_Nr3.vp

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

Neuro_2015_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

Neuro_2013_Nr1.vp

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr2.vp

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

Neuro_2007_Nr4.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp

Neuro_2009_Nr1.vp

Lab_Med_2013_Nr1.vp

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

Neuro_2015_Nr4.vp

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2014_Nr4.vp

Lab_Med_2014_Nr3.vp

JMD_29.indb

Lab_Med_2012_Nr3.vp

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

Lab_Med_2016_Nr3.vp

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

Priedai

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

On 1 g 00 O -P & > O <N -P C»-> S ;a 3 < P* o = rt «f-4 a d o ' a ccj ) o XJ 0) o ft xi '(i) 0 O C/3 a a ft l ph o c3 Jo M S3 o 2 a _ a1.a.9 < >V5 a <

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

PowerPoint Presentation

Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai

R G viesinimas.pdf

Microsoft Word - Acute Coronary Syndrome in Patients, Younger Than 60 Years. Common Characteristics of these patients.doc


VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Gerontologija 2009; 10(4): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos p

!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! J. K. C h odke!! Mišri gyvenamoji teritorija g. Gyvenamoji mažaaukštė ir komercijos teritorija! Gyvenamoji daugiaaukšt

GIEDRIUS KUPREVIČIUS AMŽINOJO KELIAUTOJO DAINOS Songs of perpetual wanderer vokalin simfonija/ VOCAL SYMPHONY ~eil s / lyrics ~ Rabindranath Tagore (i

Zona_2009

STUDENTŲ, ATRINKTŲ ERASMUS+ STUDIJOMS SU STIPENDIJA, SĄRAŠAS/ LIST OF STUDENTS THAT HAVE BEEN AWARDED WITH ERASMUS+ SCHOLARSHIPS Nr. Fakultetas/ Facul

Žirm n g , Vilnius Tel.: (8~5) ; Faks.: (8~5) Statytojas (užsakovas) Statinio projekto pavadinimas Statinio kategorija

ORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo

Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS,

UAB AMEA Business Solutions Praktiniai IT Sprendimai smulkioms ir vidutin ms mon ms Direktor, Jurgita Vitkauskait , K

AVK SUPA PLUS COUPLING 621/61 Tensile, for PE and PVC pipes, NF approved EPDM sealing 001 AVK Supa Plus is a range of tensile couplings, flange adapto

Register your product and get support at Indoor wireless headphones SHC8535 SHC8575 LT Vartotojo vadovas

Maisto lipidų pernaša ir jos sutrikimai. Audinių lipoproteinlipazės. Alimentinė lipemija. Akvilė Gaupšaitė Igr.

Provisional Classifications 2019 Subaru Rally Tasmania TRC Event Placings Sponsor Driver Grp ARC Heat 1 Heat 2 Bonus Total Pos No Co Driver Nat Cls Ve

Slide 1

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas

Metabolinio sindromo ir jo komponentu rysys su katarakta

PULMONOLOGIJOS NAUJIENOS 2016 / Nr ŽIDINIŲ PLAUČIUOSE STEBĖJIMO PRINCIPAI Giedrė Cincilevičiūtė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių

Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga Ritva Prättälä SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVE

B T TAILANDAS

Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz )

Haha

Microsoft Word Atplaukia-laivas-pilnas-2

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96

Transkriptas:

Alkoholio vartojimas ir galvos smegenø insulto rizika. Literatûros apþvalga Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka. Al ko ho lio var to ji mas yra pla èiai pa plitæs pa sau ly je, o al ko ho lio var to ji mo ir in - sul to tar pu savio ryðys galëtø bûti pritaikytas klinikinëje praktikoje ir pasitarnauti þmoniø svei ka tai. Per pastaruosius du deðimtmeèius epidemiologinës studijos tyrë alkoholio povei - ká, ku ris, viena vertus, didina insulto rizikà, o kita vertus, pasiþymi insulto rizikà maþinanèio - mis sa vy bë mis. Didelës alkoholio dozës insulto rizikà didina. Taèiau studijos, kurios tyrë vi - du ti niø al koholio doziø vartojimà ir insulto rizikà, gavo prieðtaringus rezultatus. Kokie tai re - zul ta tai ir kaip ðis klau si mas nu ðvie èia mas nau jau sio je li te ra tû ro je? Rak ta þo dþiai: al ko ho lis, ið emi nis in sul tas, ri zi ka Neurologijos seminarai 2004; 4(22): 28 32 Tiks liai ne þi no ma, ka da þmo ni ja pra dë jo var to ti al ko ho lá. Ma no ma, kad vy nuo ges pra dë ta au gin ti tuoj po pa sau li nio tva no. No jus da bar ti nës Ar më ni jos vie to je uþ vei së vy nuo - gy nà. Tais lai kais lau ki nës vy nuo gës au go taip pat ge rai, kaip da bar au ga vy nuo giø kul tû ri nës veis lës dau ge ly je Eu - ro pos ir Azi jos vy ni nin kys tës re gio nø. Kad ir kaip bû tø, bet iki rað to at si ra di mo fer men tuo ti al ko ho lio gë ri mai jau bu - vo vartojami, o egiptieèiai faraonø laikais gërë alø. Teigia - mos ir ne igia mos vy no sa vy bës, pra dë jus já var to ti, ið aið kë - jo la bai grei tai, to dël pa stan gos kon tro liuo ti al ko ho lio var - to ji mà bu vo taip pat se nos, kaip ir ðiø vy no sa vy biø at sklei - dimas. V IV a. iki Kristaus Graikijoje poþiûris á alkoholá iðsiskyrë. Atënieèiai lëbavo ir nemanë, kad tai negerai, tuo tar pu Spar tos gy ven to jams ger ti vy nà bu vo drau dþia ma. Jie sa vo ver gus nu gir dy da vo, juos gir tus ro dë sa vo vai - kams ir taip mo kë vai kus nie kin ti vy nà. Kai pa si da rë þi no - mas al ko ho lio de sti liavimo pro ce sas, jo pro duk tas bu vo va di na mas gy ve ni mo van de niu aqua vi tae ar ba vy no dva sia spi r i tus vi ni, ku ri, kaip bu vo ma no ma, ga li su teik - ti ne mir tin gu mà ar ba il ga am þið ku mà. Dël leng vo al ko ho - lio iðgavimo jo vartojimas labai paplito, o pasigërimas kartà ar du per më ne sá bu vo lai ko mas svei ku bû du ið va ly ti kûnà. Motyvacijø, siekianèiø pateisinti alkoholio vartojimo paplitimà, yra keletas tai priemonë suðvelninti socialinius prieðtaravimus, tai áprastinis socialinis reiðkinys, tai ir pi kan tið kas prie das prie mais to [1]. Trum pa lai kis al ko ho - lio var to ji mas su ke lia leng và eu fo ri jà, su þa di na ple pu mà, emo ci jø pa si kei ti mà, ei se nos ne tvir tu mà, kon tro lës pra ra - di mà. Di de lës al ko ho lio do zës uþ mig do ar net su ke lia ko - mà. Pik tnau dþiau jan tys al ko ho liu de gra duo ja kaip as me - Adresas: Med. dr. Auksë Meðkauskienë Vilniaus greitosios pagalbos universitetinë ligoninë Ðiltnamiø g. 29, Vilnius Tel. (8-5) 2362090, mob. (8-688) 90660 ny bës, al ko ho lis jiems su ke lia ke pe nø ci ro zæ, o gau siai var to jan tys al ko ho lá daþ niau ser ga ir mirð ta nuo ðir dieskrau ja gys liø li gø [2, 3, 4, 5]. Prieð 20 me tø ke lios epi de mio lo gi nës stu di jos ap ti ko ry ðá tarp al ko ho lio var to ji mo ir su ma þë ju sios ri zi kos sirg ti kar dio vas ku li në mis li go mis [6, 7, 8]. Vë liau pub li kuo tuo - se straips niuo se pa teik ti duo me nys, áro dan tys, kad sai kin - gai vartojantys alkoholá asmenys turi maþesnæ mirties rizi - kà nuo ðir dies-krau ja gys liø li gø nei gau siai var to jan tys ar - ba vi sai jo ne var to jan tys [9, 10, 11, 12]. Ðie pa ste bë ji mai pa dë jo pa aið kin ti va di na mà já Pran cû zi jos pa ra dok sà ma - þes ná ser ga mu mà kar dio vas ku li në mis li go mis Pran cû zi jo - je nei kai my ni në se ða ly se á ðiau ræ nuo Pran cû zi jos. Pran cû - zai, ly gi nant su kai my nais, val go rie bes ná mais tà, ta èiau ser ga mu mas ðir dies-krau ja gys liø li go mis ðio je ða ly je yra ma þes nis. Ðis pa ra dok sas aið ki na mas kas die ni niu vy no prie pie tø sta lo var to ji mu Pran cû zi jo je [13]. Duo me nys apie al ko ho lio var to ji mo ir in sul to ry ðá yra prieðtaringi, ir jo vartojimas nëra priskiriamas prie tvirtai áro dy tø gal vos sme ge nø in sul to (GSI) ri zi kos veiks niø. Vie nos stu di jos ne nu sta të, kad eg zis tuo tø ry ðys tarp al ko - ho lio var to ji mo ir ser ga mu mo in sul tu [14, 15, 16], ki tø epi - de mio lo gi niø stu di jø duo me ni mis, al ko ho lio var to ji mas, o ypaè pik tnau dþia vi mas juo, di di na ne tik he mo ra gi nio [8, 9, 17, 18], bet ir ið emi nio in sul to ri zi kà [19, 20, 21, 22, 23, 24]. Paskutiniojo deðimtmeèio literatûroje pasirodë straips - niø apie al ko ho lio pro tek ci nes sa vy bes. Ne di de liø ar ba vi - du ti nið kø al ko ho lio do ziø var to ji mas ma þi na ri zi kà sirg ti in sul tu [25, 26, 27, 28, 29]. Tai gi, kaip ro do epi de mio lo gi niø stu di jø ana li zë, al ko - ho lio áta ka GSI ga li bû ti dve jo pa: vie na ver tus, al ko ho lis ga li bû ti GSI ri zi kos veiks nys, ki ta ver tus, jis tu ri sa vy biø, galinèiø sumaþinti insulto rizikà. Per pas ta ruosius du de ðimt me èius daug epi de mio lo gi - niø stu di jø ty ri në jo ðá dve jo pà al ko ho lio po vei ká. Daþ niau - siai nu ro do mas J for mos ry ðys tarp al ko ho lio var to ji mo 28

Alkoholio vartojimas ir galvos smegenø insulto rizika. Literatûros apþvalga ir GSI. Tai reið kia, kad sai kin gai var to jan èiø al ko ho lá as - me nø ri zi ka su sirg ti GSI yra ma þes në nei nie ka da al ko ho - lio ne var to ju siø, ta èiau ji di dþiau sia tarp var to jan èiø daug ir daþ nai [8, 14, 17, 18, 20, 28]. Kai ku rios epi de mio lo gi - nës stu di jos, kaip ir KÐL at ve ju, nu ro do U for mos ry ðá tarp al ko ho lio ir GSI. Ðiuo at ve ju ir ne var to jan èiø al ko ho - lio, ir gau siai bei daþ nai já var to jan èiø GSI ri zi ka yra vie no - do dy dþio [7, 25, 30, 31]. Ka dan gi in sul to ri zi ka sie ja ma su su var to ja mo al ko ho - lio kie kiu, to dël, kal bant apie pik tnau dþia vi mà al ko ho liu ar ba sai kin gà (angl. mo d e r a te) ar leng và (angl. light) al ko - holio vartojimà, reikia pasiaiðkinti dozes. Nustatyta, kad ne gau siai al ko ho lis var to ja mas ta da, kai jo ið ge ria ma 12 24 g/pa rai ar ba 1 2 drin kai ( drin kas ar ba stan dar - ti nis su var to ja mo al ko ho lio kie kis), apy tik riai ati tin ka 40 g deg ti nës ar ki to stip raus gë ri mo, 120 g vy no ar ba 1 bu te lá alaus. Sai kin gu al ko ho lio var to ji mu lai ko mas kie kis nuo 25 g/pa rai iki 50 60 g/pa rai (3 5 drin kai ), o di des niø kie kiø var to ji mas sie ja mas su pik tnau dþia vi mu al ko ho liu [32]. Keturios didelës skirtingø ðaliø (Ispanijos, Australijos, JAV, Da ni jos) epi de mio lo gi nës stu di jos 1999 me tais pa - skel bë nau jus duo me nis apie al ko ho lio var to ji mà sai kin - go mis do zë mis ir su ma þë ju sià in sul to ri zi kà. Þur na le Clin i cal Ep i de mi o l o gy is pa nø au to riai nu sta të, kad iki 30 gra mø al ko ho lio su var to ji mas kas dien ga li ap sau go ti nuo vi sø rû ðiø in sul to, o la biau siai nuo ið emi nio þie vi nio in sul to. Ir at virkð èiai, gau sus 140 g/pa rai ir dau giau al ko - ho lio var to ji mas di di na vi sø rû ðiø in sul to ri zi kà [18]. Visiðkai netikëti buvo aust ra lø stu di jos rezultatai. Iki ðios studijos literatûroje tvirtai vyravo nuomonë, kad al ko - ho lio vartojimas didina hemoragijos rizikà. Mokslininkai nu sta të, kad alkoholio vartojimas vidutinëmis dozëmis su - ma þi no intracerebrinës hemoragijos rizikà 40%, o vyno var to ji mas saikingomis dozëmis, lyginant su ne var to jan - èiais, sumaþino intracerebrinës hemoragijos rizikà 70% vy rams ir 50% mo te rims [24]. Ame ri kie èiø moks li nin kai nu sta të, kad ne gau sus ar ba ne kas die ni nis bet ku rios rû ðies al ko ho lio var to ji mas su ma - þi na in sul to ri zi kà apie 80%. Jø re zul ta tai ro do, kad as me - nø, var to jan èiø ma þiau kaip 25 g/pa rai al ko ho lio, in sul to rizika yra 45% maþesnë nei visiðkai nevartojanèiø, taèiau in sul to ri zi ka pa tri gu bë ja, jei al ko ho lio var to ja ma dau giau kaip 60 g per pa rà [25]. Da nai, rem da mie si Co pen ha gen Ci ty He art Stu dy duo - me ni mis, pa tvir ti no, kad eg zis tuo ja U for mos krei vës pri - klau so my bë tarp su var to ja mo al ko ho lio kie kio ir in sul to ri - zi kos [31]. Jie su rin ko duo me nis 13 000 þmo niø nuo 45 m. iki 84 m., ku rie bu vo se ka mi 16 me tø. Ðio dar bo re zul ta tai at si spin dë jo ið va do je, kad sai kin gas al ko ho lio var to ji mas ap sau go nuo in sul to. Straips nio au to rius T. Tru el sen ra ðë: vy no var to ji mas kas më ne sá, kas sa vai tæ ar kas dien bu vo susijæs su maþesne insulto rizika nei visiðkas jo atsisaky - mas. Ðko tø moks li nin kø duo me nys, nors ir pa skelb ti tais pa - èiais me tais, bu vo vi sið kai prie ðin gi. Jie su rin ko duo me nis apie 6000 vy rø, ku riuos ste bë jo 20 me tø, al ko ho lio su var - to ji mà ir pa da rë ið va dà, kad al ko ho lis ne pa si þy mi pro tek - ci në mis sa vy bë mis, o jo dau giau nei 5 drin kø (kas ati tik - tø 60 g al ko ho lio) var to ji mas kas dien pa dvi gu bi na mir èiø nuo GSI skai èiø [15]. Fra ming ha mo stu di ja su rin ko per 5000 as me nø an ke ti - nius duo me nis, ku riuos kas 10 me tø tiks li no ir po 30 me tø se ki mo 2002 m. pa skel bë [16]. Jø gau ti duo me nys ne ro dë ry ðio tarp al ko ho lio var to ji mo ir GSI. Nei alus ar li ke ris ne - pa si þy më jo pro tek ci në mis sa vy bë mis, ið sky rus vy nà, ku - rio in sul to ri zi kà ma þi nan èios sa vy bës nu sta ty tos vy rams nuo 60 iki 69 me tø am þiaus. Prieð ta rin gus li te ra tû ros duo me nis pa ban dë api ben - drin ti K. Re y nolds ir ben dra au to riai [33]. JA MA þur na le 2003 metais jie paskelbë metaanalizës rezultatus. Darbas apë më vi sø straips niø, pa skelb tø nuo 1966 m. iki 2002 m. apie alkoholio vartojimà ir insulto rizikà analizæ. Ta tema MED LI NE jie ið rin ko 122 straips nius an glø kal ba, ið jø at - rin ko 35, ku rie ati ti ko au to riø ke lia mus rei ka la vi mus. Al - ko ho lio do zës bu vo su vie no din tos, do zës mi li lit rais ar un - ci jo mis per skai èiuo tos á gra mus ir pa gal var to ji mo kie ká su skirs ty tos á 4 ka te go ri jas: su var to jan tys per pa rà ma þiau nei 12 g, nuo 12 g 23 g, 24 g 60 g ir dau giau nei 60 g. Visi san ty ki nës rizikos koeficientai buvo skaièiuoti lyginant li - go niø, suskirstytø á grupes pagal suvartojamo alkoholio kie ká, insulto rizikà su referentine grupe, kurià sudarë abs - ti nen tai (grupë, kurios SR=1). Moks li nin kai, rem da mie si gau tais duo me ni mis, pa da rë ið va dà, kad al ko ho lio dau giau kaip 60 gra mø per pa rà su var to ji mas di di no vi sø rû ðiø in - sul tø ri zi kà, ryð kiau siai he mo ra gi nio (len te lë). Ma þø al ko ho lio do ziø var to ji mas (ma þiau nei 12 g/pa - rai) ma þi no vi sø rû ðiø in sul to ri zi kà, o vi du ti niø Lentelë. Galvos smegenø insulto santykinë rizika (95% pasikliautinasis intervalas) priklausomai nuo suvartojamo alkoholio kie kio, lyties ir skirtingø átraukimo á studijà kriterijø (adaptuota pagal K. Reynolds, 2003) Klinikiniai duomenys Suvartojamo alkoholio kiekis, gramai/parai <12 g/parai 12 24 g/parai 24 60 g/parai >60 g/parai Visos studijos 0,83 (0,75 0,91) 0,91 (0,78 1,06) 1,10 (0,97 1,24) 1,64 (1,39 1,93) Iðeminis insultas 0,80 (0,67 0,96) 0,72 (0,57 0,91) 0,96 (0,79 1,18) 1,69 (1,34 2,15) Hemoraginis insultas 0,79 (0,60 1,05) 0,98 (0,77 1,25) 1,19 (0,80 1,79) 2,18 (1,48 3,20) Vyrai 0,89 (0,79 1,01) 0,94 (0,84 1,05) 1,08 (0,96 1,21) 1,76 (1,57 1,98) Moterys 0,66 (0,61 0,71) 0,79 (0,56 1,11) 0,80 (0,49 1,30) 4,29 (1,30 14,14) Studijos, kurios kontroliavo insulto rizikos veiksnius 0,81 (0,71 0,92) 0,80 (0,64 1,00) 1,12 (0,94 1,33) 1,62 (1,19 2,21) Studijos, kurios diagnozei nustatyti naudojo KT 0,84 (0,75 0,94) 0,86 (0,71 1,05) 1,14 (1,01 1,35) 1,74 (1,37 2,21) 29

(12 24 g/pa rai) al ko ho lio do ziø var to ji mas la biau siai bu vo susijæs su iðeminio insulto rizikos sumaþëjimu. Reliaty - vios insulto rizikos sumaþëjimas, vartojant maþas ar saikin gas al ko ho lio do zes, ne pa si kei të ir tuo at ve ju, kai bu vo at mes ti dar bai, ku rie in sul to diag no zei pa tiks lin ti ne nau do - jo gal vos KT ar ki tos vi zu a li za ci nës tech ni kos. Ry ðys tarp al ko ho lio var to ji mo ir GSI ið li ko ir ta da, kai duo me nys bu - vo ko re guo ti at si þvel giant á pa grin di nius in sul to ri zi kos veiksnius arterinæ hipertenzijà ir rûkymà. Metaanalizës re zul ta tai atskleidë, kad tarp alkoholio vartojimo ir iðe mi - nio insulto yra reikðminga netiesinë priklausomybë, o tarp al ko ho lio vartojimo ir hemoraginio insulto yra tiesinë pri - klau so my bë. Nau jau siø tech no lo gi jø nau do ji mas, sie kiant ið si aið - kin ti il ga lai kio al ko ho lio var to ji mo po vei ká sme ge nø struk tû roms, ne ap ti ko ry ðio tarp al ko ho lio var to ji mo ir sme ge nø in fark to. Atlikæ mag ne ti nio re zo nan so ty ri mà 1909 as me nims, moks li nin kai nu sta të tie sio gi næ ko re lia ci - jà tarp al ko ho lio var to ji mo ir sme ge nø skil ve lio dy dþio ir pa da rë ið va dà, kad gau sus al ko ho lio var to ji mas su si jæs su sme ge nø at ro fi ja [34]. Al ko ho lio vei ki mo me cha niz mas aið ki na mas jo ok si - da ci në mis ir an ti ok si da ci në mis sa vy bë mis, ku rios, pri - klau so mai nuo do zës, ska ti na ar ba slo pi na ate ro ge ne zës bei trom bo zës pro ce sus. Di de liø al ko ho lio do ziø var to ji - mas ga li bû ti ar te ri nës hi per ten zi jos, gal vos sme ge nø ar te - ri jø spaz mo, al ko ho li nës kar dio pa ti jos, prie ðir dþiø vir pë ji - mo prie þas tis ir su tuo su si ju si pa di dë ju si in sul to ri zi ka [36, 37]. M. Hil lbom ir ben dra dar biai nu sta të, kad gau sus al ko - ho lio su var to ji mas vi sà pa rà iki ávyks tant in sul tui bu vo ne - pri klau so mas em bo li nio in sul to ri zi kos veiks nys. Au to riai pa da rë ið va dà, kad al ko ho lio do zës, su ke lian èios in tok si - kacijà, gali bûti embolinio insulto trigeris asmenims, kurie turi trombø ðaltinius ðirdyje ar stambiose arterijose. Arteri - në hi per ten zi ja ir rû ky mas, la biau siai po pu lia rûs GSI ri zi - kos veiks niai tarp stip riai pik tnau dþiau jan èiø al ko ho liu, pa di di na ate ro sklerozës ri zi kà. Per spek ty vi në Bru neck studija ið Italijos tyrë alkoholio vartojimo ir miego arterijos ate ro sklerozës tar pu sa vio ry ðius [30]. Nu sta ty ta, kad tarp re gu lia raus al ko ho lio var to ji mo ir mie go ar te ri jos ate ro - sklerozës pro gre sa vi mo per 5 me tus yra J for mos krei vës ry ðys. Ma þai ar sai kin gai var to jan tys al ko ho lá tu rë jo ma - þesnæ miego arterijos aterosklerozës rizikà nei piktnaudþiau jan tys ar abs ti nen tai. Tarp ly èiø skir tu mo ne bu vo. At - sitiktinis alkoholio vartojimas, tai yra alkoholio vartojimas reèiau nei kartà per savaitæ, neturëjo átakos aterosklerozës pro gre sa vi mui ir ne pa daþ ni no ser ga mu mo ate ro skleroze. Au to riai pa da rë ið va dà, kad re gu lia raus al ko ho lio var to ji - mo poveikis á arterijos sienelæ pasireiðkia aterosklerozës pro gre sa vi mo skatinimu ar slopinimu ir dalinai yra sà ly go - ja mas alkoholio dozës. Jie nustatë, kad antiaterosklerozinë al ko ho lio dozë yra 25 50 g/d etanolio, tokia pat dozë nu - sta ty ta kardiovaskuliniø ligø ir insulto atvejais [3, 10]. Ap - sau gi nis alkoholio poveikis á kraujagysliø sienelæ aið ki na - mas per jo poveiká á lipidø peroksidazæ ir lipidø sukeltà ate ro ge ne zæ. Manoma, kad alkoholis maþina li po pro tei - nà (a), didina DTL cholesterolá, slopina MTL oksidacijà [38, 39, 40, 41]. Saikingai vartojantys alkoholá turi pa di - din tà kieká DTL, kurie pasiþymi antiateroskleroziniu efek - tu [42]. Alkoholio poveikis á koaguliacinæ sistemà taip pat yra su dë tin gas ir ne visiðkai aiðkus. Nustatyta, kad etanolis bei vy no fenoliniai komponentai slopina trombocitø ag re ga ci - jà ir tromboksano gamybà, maþina fibrinogeno kieká, vei - kia endogeniná audiniø plazminogeno aktyvatoriø ir taip ga li perspëti trombozæ [43, 44, 45, 46]. Kai kuriø autoriø nuomone, tik vynas pasiþymi an gio - pro tek ci në mis savybëmis [4, 5, 11, 12]. M. Gronbaeki su bendr. duomenimis, kelios iðgertos stiklinës vyno, bet ne stip raus alkoholio vartojimas 56% sumaþino kar dio vas ku - li niø ir 26% cerebrovaskuliniø mirèiø [26]. Co pen ha gen City Heart studija siejo maþesnæ insulto rizikà su vyno var - to ji mu, bet ne alaus ar likerio [31]. A. M. Malarcher ir bendr. tyrimø rezultatai rodë, kad alaus ar likerio var to ji - mas nemaþino GSI rizikos ir tik vyno vartojimas pa si þy - më jo protekciniu poveikiu [29]. Framinghamo studija ið ty - rë ávai riø alkoholio rûðiø ir skirtingà jo suvartojamo kiekio áta kà insulto rizikai. Ðios studijos duomenimis, tik vyno var to ji mas buvo susijæs su maþesne insulto rizika [16]. To - dël buvo iðkelta hipotezë, kad vynas, o ypaè raudonas, turi pro tek ci niø savybiø, apsauganèiø nuo ðir dies ligø ir insulto [13]. Taèiau ar protekcinës vyno savybës priklauso nuo spe cia liø vyno komponentø, ar tai susijæ kaþkokiu bûdu su mais to priëmimu nëra visiðkai aiðku. Pastebëta, kad al ko - ho lio vartojimas valgio metu pasiþymi ryðkesniu pro tek ci - niu efek tu nei já kitaip vartojant [11]. Manoma, kad vynas maþina hiperlipidemijà, kuri atsiranda pavalgius. Maþesnæ insulto rizikà vartojantiems vynà ið dalies galima paaiðkinti ir tuo, kad vy nà ge rian èiø as me nø so cia li nis-eko no mi nis ly gis yra aukð tes nis nei var to jan èiø ki tus al ko ho li nius gë ri - mus [47]. Nu sta ty ta, kad rau do no jo vy no ma þos do zës pa - si þy mi an ti trom bo zi niu efek tu, o jo ne al ko ho li niai kom po - nen tai slo pi na MTL ok si da ci jà [41, 48]. Nau ji dar bai in vi t - ro pa ro dë, kad trom bo ci tø ag re ga ci jos su pre si ja ið lie ka ir tuo atveju, jei ið vyno paðalintas etanolis, todël bûsimieji ty ri mai tu ri nu sta ty ti vy no efek to me cha niz mus, nes gal bût vai siø ar vai siø sul èiø var to ji mas tu ri tø pa èiø pro tek ci niø sa vy biø kaip ir vy no [49]. Moks li nin kai do më jo si, ar ry ðys tarp al ko ho lio var to ji - mo ir gal vos sme ge nø in sul to pri klau so nuo am þiaus, ly - ties, ra sës ar et ni nës gru pës. Kai ku rie au to riai ra ðë apie nei gia mà al ko ho lio po vei ká vy res nio am þiaus þmo nëms [10, 18]. Tai pa tvir ti no Man hat ta no stu di jos, ku rio je da ly - va vu siø as me nø am þiaus vi dur kis bu vo 70 me tø, duo me - nys [25]. Jiems al ko ho lio var to ji mas, ne pri klau so mai nuo al ko ho li nio gë ri mo rû ðies, di di no in sul to ri zi kà. Su au gu siø vy res nio am þiaus þmo niø al ko ho lio var to ji mo ápro èiai, in - sul tø rû ðys, jø tar pu sa vio ry ðiai ga li skir tis nuo jau no am - þiaus su au gu siø. Jau niems al ko ho lio var to ji mas di di no in - sul to ri zi kà, ta èiau yra ir prieð ta rin gø duo me nø, ro dan èiø, kad iki 44 me tø am þiaus mo te rims ne gau sus ar sai kin gas al ko ho lio var to ji mas, ly gi nant su al ko ho lio ne var to jan èio - mis, 40 60% su ma þi no ið emi nio in sul to ri zi kà [29]. Moks - li nin kø nuo mo në ne bu vo vie nin ga nag ri në jant al ko ho lio var to ji mo ir GSI ri zi kos skir tu mus tarp ly èiø. Vie nø au to - riø duo me ni mis, ap sau gi nis al ko ho lio po vei kis nu sta ty tas 30

Alkoholio vartojimas ir galvos smegenø insulto rizika. Literatûros apþvalga tik jau noms mo te rims, ki tø au to riø duo me ni mis, ðis efek - tas ið ryð kë ja tik mo te rims po me no pau zës, dar ki tø au to riø duo me ni mis, pro tek ci nis al ko ho lio efek tas ste bi mas pas vi sas mo te ris, ku rios kas dien var to ja ne di de les al ko ho lio do zes [22, 29]. Ki tø epi de mio lo gi niø stu di jø duo me ni mis, ly tis ne ap spren dþia al ko ho lio ir GSI tar pu sa vio ry ðiø [8, 16, 31]. Alkoholio vartojimas ir insulto rizika tarp skirtingø et - ni niø gy ven to jø gru piø JAV ma þai ski ria si, ta èiau skir tu - mas ið ryð kë ja, jei ly gi na ma su Azi jos kon ti nen to gy ven to - jais [25]. Ame ri kie èiø, ku rie, kaip ma no ma, al ko ho lio var - to ja ne daug, in sul to ri zi ka yra 50 70% ma þes në nei ja po nø po pu lia ci ja. Nau jau si ty ri mai pa ro dë, kad GSI ri zi ka tarp ja po nø pri klau so nuo al ko ho lio do zës pik tnau dþiau jan - èiø al ko ho liu in sul to ri zi ka yra 1,5 2 kar tus di des në, o ne - gau siai ar sai kin gai var to jan èiø al ko ho lá ið emi nio in sul to rizika yra 40% maþesnë nei nevartojanèiø [35]. Apie alkoholio vartojimà ir insulto rizikà dar iðlieka prieð ta rin gø duo me nø, ta èiau ið pa teik tos li te ra tû ros ap - þval gos aið kë ja, kad kas met vis dau giau pub li kuo ja ma dar - bø apie pro tek ci nes al ko ho lio sa vy bes. Áro dy mais pa grás - tos me di ci nos ero je rei ka lin gi ran do mi zuo ti, kon tro liuo ti kli ni ki niai ty ri mai, o ypaè, jei gy dy mas su si jæs su pa ða li - niais efek tais. Var gu ar epi de mio lo gi niø ty ri mø duo me ni - mis ga li ma rem tis, re ko men duo jant al ko ho lio var to ji mà. Gal ga li ma ne draus ti sai kin go al ko ho lio var to ji mo, ta èiau sun ku ási vaiz duo ti gy dy to jà, ra gi nan tá pra dë ti var to ti al ko - ho lá. Be ran do mi zuo tø, kon tro liuo tø kli ni ki niø ty ri mø bû tø neetiðka tai daryti. Todël klausimas gerti alkoholá ar ne - gerti? lygiai kaip garsusis Hamleto klausimas to be or not to be? iðlieka retorinis. Gauta: Priimta spaudai: 2004 11 09 2004 12 07 Literatûra 1. Musto DF. Al co hol con trol in his tor i cal per spec tive. In: Plant M, Sin gle E, Stock well I. Al co hol: Mini mis ing the harm. Lon don/new York, 1997; 10 29. 2. Rimm EB, Giovannucci FL, Wil let WC, Colditz GA, Ascherio A, et al. Pro spec tive study of al co hol con sump tion and risk of cor o nary heart dis ease in men. Lan cet 1991; 338: 464 8. 3. Doll R, Peto R, Hall E, Wheatley K, Gray R. Mor tal ity in re - la tion to con sump tion of al co hol. BMJ 1994; 309: 911 8. 4. Gronbaek M, Becker U, Johansen D, Gottschau A, Schnorh P, et al. Type of al co hol consumpion and mor tal ity from all causes, cor o nary ar tery dis ease, and can cer. Ann In - tern Med 2000; 133: 411 9. 5. Rehm J, Green field TK, Rog ers JD. Av er age vol ume of al - co hol con sump tion, pat terns of drink ing, and all-cause mor - tal ity: re sults from the US Na tional Al co hol Sur vey. Am J Epidemiol 2001; 153: 64 71. 6. Fried man L, Kimball A. Cor o nary heart dis ease mor tal ity and al co hol con sump tion in Framingham. Am J Epidemiol 1986; 124: 481 9. 7. Shaper A, Phillips A, Pocock S, Walker M. Al co hol and ischemic heart dis ease in mid dle aged Brit ish men. Br Med J 1987; 294: 733 7. 8. Stampfer M, Colditz G, Wil let W, Speizer F, Hennekens C. A prospective study of moderate alcohol consumption and the risk of cor o nary dis ease and stroke in women. N Engl J Med 1988; 319: 267 73. 9. Rimn EB, Klatsky A, Grobbee D, Stampfer MJ. Re view of moderate alcohol consumption and reduced risk of coronary heart dis ease: is the efect due to beer, wine, or spir its. BMJ 1996; 312: 731 6. 10. Camargo C, Hennekens C, Gaziano J, Glynn R, Man son J, et al. Pro spec tive study of mod er ate alkohol con sump tion and mor tal ity in US male phy si cians. Arch In tern Med 1997; 157: 79 85. 11. Crigui MH, Ringel BL. Does diet or alkohol ex plain the French par a dox? Lan cet 1994; 344: 1719 23. 12. Di Castelnuovo A, Rotondo S, Iacoviello L, Donati M, et al. Meta- anal y sis of wine and beer con sump tion in re la tion to vascular risk. Circulation 2002; 105: 2836 44. 13. Renaud S, Lorgeril M. Wine, alkohol, plate lets and the French par a dox for cor o nary dis ease. Lan cet 1992; 339: 1523 6. 14. Wannamethee S, Shaper A. Pat terns of alkohol in take and risk of stroke in mid dle-aged Brit ish men. Stroke 1996; 27: 1033 9. 15. Hart CL, Smith GD, Hole DJ, Haw thorne VM. Al co hol con - sump tion and mor tal ity from all causes, cor o nary heart dis - ease, and stroke: re sults from a pro spec tive co hort study of Scotish men with 21 years of fol low up. BMJ 1999; 318: 1725 9. 16. Djousse L, Ellison C, Beiser A, Scaramucci A, D Agos ti - no R, Wolf P. Al co hol consumpion and risk of ischemic stroke. The Framingham Study. Stroke 2002; 33: 907 12. 17. Camargo C. Mod er ate al co hol con sump tion and stroke; the epidemiologic ev i dence. Stroke 1989; 20: 1611 26. 18. Coicoya M, Ro dri guez T, Corrales C, Cuello R, Lasheras C. Alkohol and stroke: a com mu nity case-con trol study in Asturias, Spain. J Clin Epidemiol 1999; 52: 677 84. 19. Gill J, Shipley M, Tsementzis S, et al. Al co hol con sump tion: a risk fac tor for hem or rhagic and nonhemorrhagic stroke. Am J Med 1991; 90: 489 97. 20. Palomaki H, Kaste M. Reg u lar light-to-mod er ate in take of alkohol and the risk of ischemic stroke: is there a ben e fi cial ef fect? Stroke 1993; 24: 1828 32. 21. Beghi E, Boglium G, Cosso P, et al. Stroke and al co hol in - take in a hos pi tal pop u la tion: a case-con trol study. Stroke 1995; 26: 1691 6. 22. Hansagi H, Romelsje A, Gerhardsson de Verdier M, Andreas son S, Leifman A. Al co hol con sump tion and stroke mor tal ity: 20-yaer fol low-up of 15077 men and women. Stroke 1995; 26: 1768 73. 23. Hillbom M. Al co hol con sump tion and stroke; ben e fits and risks. Alkohol Clin Exp Res 1998; 22: 352S 8S. 24. Thrift A, Donnan G, McNeil J. Heavy drink ing, but not mod - er ate or in ter me di ate drink ing, in creases the risk of intracerebral hemorrhage. Epidemiology 1999; 10: 307 12. 25. Sacco R, Elkind M, Boden-Albala B, Lin I, Kargman D, et al. The pro tec tive ef fect of mod er ate alkohol consumtion on ischemic stroke. JAMA 1999; 281: 368 72. 26. Gronbaek M, Deis A, Sorensen T, Becker U, Schnorh P, Jensen G. Mor tal ity as so ci ated with mod er ate in takes of wine, beer, or spir its. BMJ 1995; 310: 1165 9. 27. Artalejo F, Guallar-Castillon P, Banegas J, Manzano B, Calero J. Con sump tion of fruit and wine and de cline in cerebrovascular dis ease mor tal ity in Spain. Stroke 1998; 29: 1556 61. 31

28. Berger K, Ajani U, Kase C, et al. Light-to mod er ate al co hol consumpton and risk of stroke among US male phy si cians. N Engl J Med 1999; 341: 1557 64. 29. Malarcher AM, Giles WH, Croft JB, Wozniak MA, Wityk RJ. Alkohol in take, type of bev er age and the risk of ce re bral in farc tion in young women. Stroke 2001; 32: 77 83. 30. Kiechl S, Willeit J, Rungger G, et al. Al co hol con sump tion and ath ero scle ro sis: what is the re la tion? Pro spec tive re sults from the Bruneck study. Stroke 1998; 29: 900 7. 31. Truelsen T, Gronbaek M, Schnorh P, Boysen G. In take of beer, wine and spir its and risk of stroke: the Co pen ha gen City Heart Study. Stroke 1998; 29: 2467 72. 32. Turner C. How much alkohol is in a stan dard drink : an anal y sis of 125 stud ies. Br J Ad dict 1990; 85: 1171 5. 33. Reynolds K, Lewis L, Nolen J, Kinney G, Sathya B, He J. Al co hol con sump tion and risk of stroke. A meta-anal y sis. JAMA 2003; 289: 579 88. 34. Dring J, Eigenbrodt M, Mosley TH, et al. Al co hol in take and ce re bral ab nor mal i ties on mag netic res o nance im ag ing in a com mu nity-based pop u la tion of mid dle-aged adults. The Ath ero scle ro sis Risk In Com mu ni ties (ARIC) study. Stroke 2004; 35: 16 21. 35. Iso H, Baba Sh, Mannami T, Sasaki S, Okada K. Al co hol con sump tion and risk of stroke among mid dle-aged men: The JPHC Study Co hort I. Stroke 2004; 35: 1124 9. 36. Hillbom M, Numminen H, Juvella S. Re cent heavy drink ing of al co hol and em bolic stroke. Stroke 1999; 30: 2307 12. 37. Saremi A, Hanson R, Tullock-Reid M, et al. Al co hol con - sump tion pre dicts hy per ten sion but not di a be tes. J Stud Al - co hol 2004; 65: 184 190. 38. Nago N, Kayaba K, Hiroaka J, Matsuo H, Goto T, et al. Li po - pro tein(a) lev els in the Jap a nese pop u la tion: in fluence of age and sex, and re la tion to atherosclerotic risk fac tors: the Jichi Med i cal School Co hort Study. Am J Epidemiol 1995; 141: 815 21. 39. Gaziano JM, Buring JE, Breslow JL, Goldhaber SZ, Rosner B, et al. Mod er ate al co hol in take, in creased lev els of high- den sity li po pro tein and its sub frac tions, and decreased risk of myo car dial in farc tion. N Engl J Med 1993; 329: 1829 34. 40. Rakic V, Puddey IB, Dimmitt S, Burke V, Beilin L. A con - trolled trial of the ef fects of pattern of al co hol in take on se - rum lipid lev els in reg u lar drink ers. Ath ero sclerosis 1998; 137: 243 52. 41. Frenkel E, Kanner J, Ger man J, Parks E, Kinsela J. In hi bi - tion of ox i da tion of hu man low-den sity li po pro tein by phe - no lic sub stances in red wine. Lan cet 1993; 341: 454 7. 42. Bogousslavsky J, Van Meller G, Despland P, Regli F. Al co - hol con sump tion and ca rotid ath ero scle ro sis in the Lausanne Stroke Reg is try. Stroke 1990; 23: 715 20. 43. Ridker PM, Vaughan DE, Stampfer MJ, Glynn RJ, Hennekens CH. As so ci a tion of mod er ate alkohol consump - tion and plasma concentration of endogenous tissue-type plasminogen ac ti va tor. JAMA 1994; 272: 929 33. 44. Torres Duarte A, Dong Q, Young J, Abi-Younes S, Myers AK. Inhibihion of platelet ag gre ga tion in whole blood by al co hol. Thromb Res 1995; 78: 107 15. 45. McKenzie C, Abendschein D, Eisenberg P. Sus tained in hi - bi tion of whole-blod clot procoagulant ac tiv ity by in hi bi tion of throm bus-as so ci ated fac tor Xa Arterioscler. Thromb Biol 1996; 16: 1285 91. 46. Dimmitt S, Rakic V, Puddey I, et al. The ef fects of al co hol on co ag u la tion and fibrinolytic fac tors; a con trolled trial. Blood Coagul Fibrinolysis 1998; 9: 39 45. 47. Mortensen E, Jensen H, Sanders S, Reinisch J. Better Psy - chological functioning and higher social status may largely ex plain the ap par ent health ben e fits of wine; a study of wine and beer drink ing in young Dan ish adults. Arch In tern Med 2001; 161: 1844 8. 48. Hertog M, Kromhout D, Aravanis C, Blackburn H, Buzina R, et al. Flavanoid in take and long-term risk of cor o - nary heart dis ease and can cer in the Seven Coun tries Study. Arch In tern Med 1995; 155: 381 6. 49. Freed man JE, Parker C III, Li L, et al. Se lect flavanoids and whole juice from pur ple grapes in hibit platelet func tion and enhance nitric oxide release. Circulation 2001; 103: 2792 8. AL CO HOL CON SUMP TION AND RISK OF STROKE. REVIEW OF LITERATURE Summary The ini tial on the stroke ben e fits of al co hol came from stud ies pub lished in 1990 years. This showed that peo ple who drank mod er ate amounts of al co hol had lower risk of stroke than those who drank heavily or did n t drink at all. Heavy drink ing in creases the risk of all types of stroke and does not pro tect against haem or - rhagic strokes even in rel a tively small amounts of al co hol. The ben e fits of small amounts of al co hol against ischemic stroke pro - tects adults both sex of all ages and dif fer ent eth nic groups. Some stud ies have re ported that wine con sump tion, but not beer or spir - its in take, was re lated to a lower risk of stroke. A plau si ble ex pla - na tion of the re duced risk of ischemic stroke with mod er ate al co - hol consumption is that alcohol decreases platelet aggregation and fibrinolytic ac tiv ity, may pro tect against ath ero scle ro sis by decreasing lipoprotein (a), increasing HDL cholesterol or inhibit - ing LDL oxidation. Alcohol beverages are consumed widely through out the world and it is well es tab lished that al co hol can in - duce de pend ence and that al co hol ism is a ma jor so cial, eco nomic and health bur den, thereby any ad vice re gard ing the con sump tion of alcohol should be recommended to the individual patient s risks and potential benefits. Keywords: al co hol, stroke, risk. 32