LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2008/2009 (1) A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2008/2009 (1) Vilnius 2008

LIETUVOS EKONOMIKOS TYRIMAS 2008/2009 (1) A SURVEY OF THE LITHUANIAN ECONOMY 2008/2009 (1) Vilnius 2008

2 Pa ren gė / Pre pa red by: Monika Kačinskienė Vytautas Žukauskas Vertė / Translated by: Asta Tobulevičienė Projektą finansuoja / Funded by: UADB ERGO Lietuva UAB Smurfit Kappa Baltic

3 Lie tu vos lais vo sios rin kos ins ti tu tas Lit hu a nian Free Mar ket Ins ti tu te

4 Lietuvos laisvosios rinkos institutas ISSN 1648-4673

5 Turinys ĮŽANGA...6 1. MAKROEKONOMIKA...8 1.1 Pasaulio finansų krizė...8 1.2 BVP augimas...10 1.3 Šešėlinė ekonomika...13 1.4 Mokesčių našta...13 1.5 Importas ir eksportas...15 1.6 Vartotojų ir gamintojų kainos...15 1.7 Nedarbas...18 2. NAMŲ ŪKIAI...20 2.1 Namų ūkių pajamos...20 2.2 Darbo užmokestis...22 2.3 Namų ūkių taupymas ir investicijos į ilgalaikio vartojimo prekes...23 3. ĮMONIŲ FINANSAI IR INVESTICIJOS...25 3.1 Įmonių pelningumas ir nuosavybės grąža...25 3.2 Įmonių investicijos...26 4. PINIGAI...27 IŠVADOS...29 TYRIMO EKSPERTAI...61 Contents INTRODUCTION...33 1. MACROECONOMICS...35 1.1 Global financial crisis...35 1.2 GDP growth...38 1.3 The shadow economy...40 1.4 The tax burden...41 1.5 Imports and exports...42 1.6 Consumer and producer prices...43 1.7 Unemployment...46 2. HOUSEHOLDS...48 2.1 Household income...48 2.2 Earnings...50 2.3 Household savings and investments in consumer durables...51 3. CORPORATE FINANCE AND INVESTMENTS...53 3.1 Profit margin and return on equity...53 3.2 Investments...54 4. MONEY...55 CONCLUSIONS...57 SURVEY PARTICIPANTS...61

6 ĮŽanga ĮVADAS Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau LLRI) pristato dvidešimt antrąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame teikiamos rinkos dalyvių patikslintos 2008 ir 2009 metų prognozės. Šis tyrimas buvo atliktas 2008 m. liepos rugpjūčio mėnesiais. LLRI tyrimas buvo pradėtas 1997 m. Jis remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, grindžiama racionaliųjų lūkesčių teorija 1. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, formuoja, naudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos turi rinkos dalyviai. Manoma, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus. Pagrindinis LLRI tyrimo tikslas pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos respondentų vertinimams ir lūkesčiams. Šiame tyrime taip pat siekiama palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialiųjų institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti pastebėtų skirtumų interpretacijų. LLRI tyrimas yra grindžiamas kitokia metodologija nei oficialioji statistika, tad juo stengiamasi pateikti alternatyvius ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes. LLRI tyrimas skiriasi nuo oficialiosios statistikos trimis esminiais aspektais. Pirma, pagrindinius apibendrinimus daro patys rinkos dalyviai, o Lietuvos statistikos departamentas (toliau SD) iš verslo aplinkos renka unikalią, neapibendrintą informaciją, kurią vėliau apibendrina statistiniais metodais. Antra, LLRI tyrimas remiasi geranorišku rinkos dalyvių dalyvavi- 1 Vienas žinomiausių ekspertų sutarimo paradigma grindžiamų tyrimų yra nuo 1946 m. JAV atliekamas Livingston tyrimas. Jo rezultatai reguliariai skelbiami Filadelfijos federalinio rezervo banko interneto puslapyje (žr. http://www.phil.frb.org). mu, vertinant rinkos procesus, o SD gauna iš įmonių privalomas detalias ataskaitas (namų ūkiai gali atsisakyti dalyvauti tyrime). Trečia, atliekant LLRI tyrimą, nagrinėjami laisvai pasirinkti rodikliai, kurių apibrėžimus lemia jų nauda planuojant ekonominę veiklą. SD tiria privalomą rodiklių sąrašą pagal suderintą metodiką. Be to, LLRI parenka įvairiapusišką informaciją ir operatyviai pateikia tyrimo rezultatus. Šios prielaidos leidžia tikėtis, kad LLRI tyrimas turės praktinės vertės rinkos dalyviams. Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmame skyriuje nagrinėjamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, BVP šešėlinės ekonomikos dalis, importo ir eksporto augimas, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčiai, nedarbo lygis ir mokesčių naštos dydis nuo BVP. Antrame skyriuje aptariami namų ūkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos ir investicijoms bei santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečias skyrius yra skirtas įmonių rodikliams aptarti: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir naujovėms skiriamai išlaidų daliai. Ketvirtame skyriuje nagrinėjama kreditų kaina. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje teikiami apibendrinti tyrimo rezultatai. Šioje apklausoje dalyvavo 41 ekspertas. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus apklausoje dalyvauti kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių specialistai. Respondentai prašomi nurodyti ne atstovaujamos įmonės ar šakos rodiklius, bet bendras šalies realijas atitinkančias reikšmes, remiantis visa jiems prieinama informacija. Reikia paminėti, kad apklausos dalyvių prašoma įvertinti ir prognozuoti tik tuos rodiklius, kuriuos, jų manymu, jie gali įvertinti. Dauguma šios apklausos respondentų yra dalyvavę LLRI tyrime ir anksčiau. Apklausos dalyvių sąrašas teikiamas leidinio pabaigoje. Apibendrintos LLRI tyrimo dalyvių prognozės yra lyginamos su oficialių Lietuvos ir tarptautinių institucijų, taip pat privačių finansų įstaigų prognozėmis.

ĮŽanga 7 Lyginant rodiklius atsižvelgiama į tam tikrų dalykų apibrėžimų skirtumus. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie iš LLRI tyrimo rodiklių šešėlinė ekonomika, namų ūkių investicijos, įmonių investuojamo pelno dalis, įmonių išlaidų dalis mokslui ir naujovėms nėra nagrinėjami arba yra nereguliariai tiriami oficialiųjų institucijų. Be to, oficialiosios institucijos nepateikia daugelio rodiklių prognozių. Tad LLRI tyrimo rezultatai šia prasme yra unikalūs. Kaip ir anksčiau, ekspertų vertinimai ir prognozės lyginami ne tik su kitais šaltiniais, bet ir su anksčiau pateiktomis prognozėmis. Studijoje, remiantis ankstesnių apklausų (jau dvidešimt vienos) rezultatais, taip pat nagrinėjamos rinkos dalyvių vertinimų ir prognozių tendencijos. LLRI dėkoja tyrimo dalyviams ir rėmėjams, taip pat visiems, pateikusiems pastabų ir pasiūlymų.

8 MAKRoEKONOMIKA 1 skyrius. Makroekonomika Analizuojant ir interpretuojant tyrimo rezultatus būtina turėti omenyje, kad tyrimo dalyvių atsakymai į anketas buvo gauti 2008 m. liepos rugpjūčio mėnesiais. Svarbu tai, kad tada dar nebuvo aiškiai suvokiamos JAV finansų krizės pasekmės tiek JAV, tiek Europoje ar Lietuvoje ir konkretus krizės laikas bei dinamika. Didžiausi neramumai pasaulio finansų sektoriuje prasidėjo jau po tyrimo dalyvių Lietuvos ekonomikos padėties įvertinimo, todėl tyrimo rezultatai neatspindi dabartinės pasaulio finansų krizės masto bei jos pasekmių Lietuvos ekonomikai. Kita vertus, tyrimo rezultatai rodo, kad prastėjančios Lietuvos ekonomikos perspektyvos buvo numatomos dar prieš įsibėgėjant pasaulio finansų krizei. 1.1 Pasaulio finansų krizė 2007 m. rugpjūčio mėnesio neramumais rizikingų būsto paskolų rinkoje prasidėjusi JAV finansų krizė išsivystė į pasaulio finansų krizę. Manoma, kad ji bus viena iš pasaulio ūkio lėtėjimo priežasčių. Išsakyta daug ir pakankamai skirtingų pozicijų dėl finansų krizės priežasčių, kurias visas galima būtų sugrupuoti į dvi grupes. Vieni mano, kad pagrindinė krizės priežastis yra per mažas rinkos reguliavimas, kiti atvirkščiai mano, kad krizę sukėlė rinkos reguliavimas ir intervencija. Viena iš pinigų funkcijų yra atspindėti vertę. Visi ekonomikoje esantys pinigai rodo ekonomikoje esančią ir sukuriamą vertę. Mechaninis pinigų dauginimas (pvz., juos spausdinant ir išleidžiant į apyvartą) arba multiplikavimas (pvz., kai dalinių rezervų bankinė sistema leidžia iš niekur kurti pinigus ar jų pakaitalus) pats savaime papildomos vertės nekuria, tačiau didina pinigų kiekį, kuris tą vertę rodo. Dėl šios priežasties pinigų dauginimas sukuria iliuziją, kad gėrybių ar vertės ekonomikoje yra daugiau, ir ji auga greičiau nei yra iš tikro. Šis procesas sukelia ekonomikoje tokių neigiamų pasekmių kaip infliacija, perinvestavimas, perdėtas ir nepagrįstas vartojimas. Perinvestavimas ir perdėtas vartojimas nepagrįstai padidina paklausą ir dėl to iškreipia rinkos kainą. Todėl ekonomikos nuosmukio, krizės istorija prasideda ne nuo juodųjų antradienių ar juodųjų penktadienių akcijų biržose. Ji prasideda pakilimo laikais. Centrinio banko vykdoma pinigų (kreditų) ekspansija sukuria turtingumo iliuziją, todėl vartojama daugiau nei leidžia tikroji situacija, o pinigai nebeatlieka rinkos informatoriaus vaidmens. Kreditų ekspansija vykdoma arba primityviai įjungiant spausdinimo mašiną, arba labiau sofistikuotai centriniam bankui mažinant palūkanų normą, už kurią komerciniai bankai skolinasi iš centrinio banko, mažinant privalomą atsargų normą bankuose. Šis pinigų masės didėjimas kurdamas iliuziją apie didėjančią gerovę bei siųsdamas klaidingus signalus rinkos dalyviams priverčia juos neadekvačiai vertinti savo galimybes, dėl to realiai neįvertinus skolos rizikos bei savo galimybės skolintis atsiranda masinis skolinimas. Lengvai prieinami pinigai sukuria turtingumo įspūdį ir padidina vartojimą (ypač, kai tai vyksta nuolatinio pinigų nuvertėjimo fone). Neretai dar prisideda ir valdžios palengvinimai gauti paskolas palūkanų subsidijavimas, paskolų draudimas, diskriminaciją naikinantys veiksmai. Ypač patrauklu tampa pirkti tą turtą, kuris gali būti įkeistas (nekilnojamasis turtas), nes įkeitus turtą galima dar lengviau gauti paskolą papildomam vartojimui. Savo ruožtu, tokio turto kaina pradeda kilti ir pingančių pinigų fone sukelia klaidingą įspūdį, kad kainų kilimas neišvengiamas. Įspūdis gali būti dar pastiprinamas pasiūlos nekilnojamojo turto plėtrai apribojimais. Verslininkai dėl gaunamos informacijos apie padidėjusį vartojimą labiau investuoja į galutinio vartojimo prekių (įskaitant nekilnojamąjį turtą) gamybą. Tai padaryti yra lengviau dėl prieinamesnių kreditų. Vartojimo prekių ir paslaugų gamybos išaugimas padidina ir negalutinio vartojimo išteklių paklausą, pradedant darbo jėga ir baigiant nafta. Daliai pradėtų verslo projektų realizuoti tenka naudoti dėl išaugusios paklausos jau pabrangusius gamybos išteklius. Vyksta žaliavų kainų augimas (pvz., praėjusių metų naftos, metalų, grūdų kainų burbulas). Galiausiai paaiškėja, kad ža-

MAKROEKONOMIKA 9 liavų tiesiog neužtenka, norint ekonomiškai užbaigti pradėtus verslo projektus galutinio vartojimo produktams gaminti. Galutinio vartojimo produktų gamyba pradedama stabdyti, todėl burbulai subliūkšta: nustoja augti atlyginimai, krenta žaliavų kainos. Mažėjantys atlyginimai mažina perkamąją galią, todėl galutinio vartojimo produktai ima pigti, taip dar mažindami galutinio vartojimo gamybos pelningumą (didindami nuostolingumą). Pradeda vykti rinkos korekcijos, kai dalis verslo projektų žlunga, yra paliekami. Jei ši korekcija vyksta laiku ir netrukdoma, situacija ima balansuotis, o nepagrįstos pinigų emisijos padariniai išsisemti. Kalbant apie JAV finansų ir ekonomikos krizę (kuri dėl JAV ekonomikos bei dolerio svarbos yra ir pasaulio krizė), yra nemažai kitokių niuansų. Pavyzdžiui, daugelis analitikų pabrėžia sofistikuotų ir ne visada pagrįstų finansinių instrumentų įtaką. Tai svarbu, tačiau reikia nepamiršti, kad šie instrumentai daugeliu atveju buvo sukurti perteklinio pinigų kiekio fone ir galbūt būtų neegzistavę arba visiškai nevedę į krizę normalios pinigų politikos atveju. Be to, ataka prieš tokius dalykus kaip vadinamasis skolintų vertybinių popierių pardavimas ir vėlesnis jų atpirkimas (angl. short selling) vertybinių popierių rinkoje yra kova prieš tuos investuotojus, kurie geriausiai numato rinkos tendencijas, o ne prieš problemos priežastis. Be to, kaip minėta, komerciniai bankai de facto buvo bankroto būklėje dar gerokai prieš tai, kol tai pasiekė investicinius bankus. Taigi, dažnas komentaras, kad ši krizė kapitalizmo krizė ir kad kapitalizmas turi būti labiau reguliuojamas, visiškai neadekvatūs. Greičiau atvirkščiai ši krizė yra kapitalizmo reguliavimo, ypač per pinigų politiką, krizė. Pirmosios kreditų ekspansijos ir pinigų masės augimo reiškinio pasekmės JAV pasireiškė būsto bei būsto paskolų rinkose, nes šie sektoriai susiję su ypatinga valstybine intervencija. Vyriausybė neva siekdama socialinių tikslų vertė bankus išduoti būsto paskolas žmonėms, neturintiems pakankamai pajamų bei turto, subsidijavo palūkanas už šias paskolas. Nutiko tai, kas tokiomis sąlygomis buvo neišvengiama. Padidinta pinigų pasiūla padidino būstų paklausą ir tuo pačiu metu pakėlė jų kainą. Visos tokio pobūdžio būsto paskolos buvo išduodamos užstatant būstus. Kai žmonėms paskolas grąžinti tapo sudėtinga, tai nėra keista, turint omenyje, kad jos buvo išduodamos praktiškai neįvertinus skolininko finansinių galimybių, bankai pradėjo atiminėti užstatytą turtą ir jį pardavinėti. Tai nulėmė išaugusią nekilnojamojo turto pasiūlą ir krintančias jo kainas. Visa tai tiesioginis nuostolis bankams, nes paskolų padengti negali nei skolininkai, nei jų užstatytas turtas. Augant bankų nuostoliams, prasidėjo bankų likvidumo krizė, kurią didžiąja dalimi nulėmė pasitikėjimo krizė bankų pasitikėjimo tarpusavyje ir bankais apskritai. Skolinti bankams tapo rizikinga, nes įvertinti realią bankų finansinę padėtį pasidarė irgi sunku. Todėl nelikvidžiais bankai tapo ir bankrutavo ne tik dėl nuostolių iš didelės blogų, t. y. beviltiškai vėluojančių grąžinti paskolų dalies portfeliuose. Bankų sektoriaus sunkumų atsirado iš bankų tarpusavio įtarumo, nenoro vykdyti tarpbankinių skolinimo sandorių, kurie yra svarbus likvidumo šaltinis, ypač bankinėje sistemoje, kuri paremta daline rezervų norma. Mažėjant skolinamų pinigų pasiūlai, augo jų kaina, todėl augo ir tarpbankinės palūkanų normos, t. y. palūkanų norma, už kurią bankai skolina vieni kitiems. Šį procesą iš dalies buvo galima matyti stebint, kaip augo JAV ir Europos tarpbankinių palūkanų normos. Tačiau tik iš dalies, nes nelikvidumo įtampa pasireiškė ne tik palūkanų normų kilimu, bet ir nenoru skolinti. Deja, korekcijai vykti dažniausiai trukdoma. Artėjantys rinkimai, manymas, kad per naujas išlaidas bus paskatinta ekonomika, bandymas gelbėti atskirus ūkio subjektus tik atitolina korekciją, skatina tolesnius klaidingus verslo ir vartojimo sprendimus, ir galiausiai permeta problemas ant vis platesnio vartotojų ir verslo rato. Kalbant apie JAV, jau 2007 metų pabaigos JAV bankų nuosavi rezervai buvo neigiami, vadinasi, bankai buvo dirbtinai gelbėjami Federalinio rezervo sistemos finansinėmis injekcijomis. Taigi korekcija JAV turėjo vykti jau senai, tačiau ji buvo atidėliojama. Nors problemos įgavo daug didesnį mastą nei prieš metus, ir toliau einama tuo pačiu klaidingu keliu: siūloma 700 mlrd. dolerių finansine injekcija pagyvinti kredito rinką, kad neįvyktų depresija, ir panašu, kad tam net rimtai neoponuojama. Tiek JAV, tiek Europos pagrindinė reakcija į susidariusią situaciją buvo tiesioginis bankų gelbėjimas ir įvairių formų išpirkimas. Nesvarbu, ar tai buvo daroma perkant nelikvidžias bankų portfelių dalis, ar skolinant bankams pinigų, ar juos tiesiog nacionalizuojant, šis veiksmas pats savaime reiškia gelbėjimą ir palaikymą tų institucijų ar jų sprendimų, kurie ir privedė pasaulio finansų sistemą į krizę. Rinkos mechanizmas yra vienintelis galintis efektyviai nustatyti rinkos kainą, todėl ir galimybę įmonėms išlikti rinkos sąlygomis, todėl vyriausybių kišimasis ir bankų išpirkimas yra neefektyvus ir trumparegiškas, juolab kad jis didžiąja dalimi kainuoja ne problemos sukėlėjams, o niekuo su krize bendro neturintiems mokesčių mokėtojams.

10 MAKRoEKONOMIKA 1.1 grafikas savo finansinių galimybių vertinimas, taupymas, kaip niekad pamatuotas investavimas bei veiklos planavimas, lankstumo ir našumo ir efektyvumo didinimas. Valdžiai susidūrus su pajamų trūkumo problema derėtų mažinti išlaidas, o ne perkelti šią naštą privačiam sektoriui, gerinti verslo bei dirbančiųjų padėtį mažinant mokesčius bei administracinę naštą, liberalizuoti darbo santykius. Ekonomikos politika tiesiogiai kuria šalies ekonomikos vystymosi sąlygas, tad savalaikis minėtų problemų identifikavimas bei sprendimas leistų ekonomikai atsitiesti greičiau bei pasekti pirmuoju scenarijumi. Šaltinis: Nasdaq OMX Lietuvai pasaulio finansų krizė atsiliepė augančiomis palūkanomis, krentančiomis nuosavybės vertybinių popierių kainomis (spalio mėnesio pabaigoje Vilniaus akcizų biržos kapitalizacija per metus buvo netekusi apie 61 proc. vertės), dar labiau sulėtėjusia ūkio plėtros raida, kurios lėtėjimas jau ir taip buvo numatomas dar prieš neramumus JAV finansų rinkose kaip Baltijos šalių ekonomikos perkaitimo pasekmė. Padidėjusią bankų sektoriaus riziką rodo tarpbankinių palūkanų normų (VILBOR) augimas, kuris automatiškai didina pinigų kainą Lietuvoje. Įtampos augimą rodo ir Lietuvos vyriausybės sprendimas didinti indėlių bankuose draudimo sumas bei Švedijos, kurios kapitalas sudaro beveik tris ketvirtadalius viso Lietuvos bankų sektoriaus, sprendimas iki 2009 metų balandžio garantuoti 205 milijardus dolerių savo bankų įsipareigojimų kaip vieną pagrindinių to priežasčių pripažįstant blogėjančią Baltijos šalių ekonomikos situaciją. Tokios garantijos iš pirmo žvilgsnio suteikia pasitikėjimo bankų sektoriumi, tačiau jos pačios savaime rizikos nepanaikina, o nuo privataus sektoriaus ją perkelia viešajam. Kyla klausimas, kokiu pagrindu viešasis sektorius prisiima privataus sektoriaus riziką ir ar kuriamas nieko neparemtas pasitikėjimas bankais situacijai pablogėjus ir bankams susidūrus su likvidumo problemomis paskui save žemyn nenusitemps ne tik bankinės sistemos, bet ir valstybės finansų? Galimi du pagrindiniai Lietuvos ekonomikos ateities scenarijai: greitas, tačiau trumpalaikis nuosmukis, arba ilgesnis ir lėtesnis nuosmukis, po kurių seks pakilimas. Tai, koks scenarijus labiau tikėtinas, priklauso nuo to, kaip greitai namų ūkiai, verslas ir valdžia perpras susiklosčiusią situaciją ir jos priežastis ir kaip operatyviai sugebės į jas reaguoti bei šią situaciją gerinti. Privačiam sektoriui svarbiausia yra realistinis 1.2 BVP augimas LLRI tyrime bendrasis vidaus produktas suprantamas kaip šalies viduje per tam tikrą laikotarpį galutiniam vartojimui pagamintų prekių ir paslaugų verčių suma, įskaitant ir šešėlinėje rinkoje sukurtą vertę. Prognozė paremta tyrimo dalyvių atsakymais į anketas, kurie buvo gauti 2008 metų liepos rugpjūčio mėnesiais. 1.2 grafikas *Skliausteliuose pateiktos ankstesnės prognozės Šaltinai: Lietuvos statistikos departamentas (SD), Lietuvos finansų ministerija, LLRI tyrimas 2008 2009 m. Lietuvos BVP augimo prognozės. 2008 2009 EK 6,1 3,7 FM 5,3 4,5 LB 6,0 4,2 LLRI 5,5 4,7 SB 6,0 5,5 SEB 5,5 4,0 TVF 6,5 5,5 Šaltiniai: Europos Komisija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, LLRI tyrimas, Swedbank bankas, SEB bankas, Tarptautinis valiutos fondas.

MAKROEKONOMIKA 11 LLRI tyrime dalyvių BVP augimo vertinimų vidurkis rodo, kad šiais metais jie tikisi 5,5 proc. BVP augimo. Prieš pusę metų daryto LLRI tyrimo metu 2008-iesiams metams ekspertai prognozavo 6,6 proc. BVP augimą. Šis 1,1 proc. punkto BVP prognozės sumažinimas reikšmingas, rodantis pablogėjusį Lietuvos ekonomikos plėtros galimybių vertinimą. Tyrimo dalyviai mano, kad 2009 m. Lietuvos ekonomikos plėtra ir toliau lėtės, t. y. prognozuojamas tik 4,7 proc. BVP augimas. Kiti šaltiniai taip pat teikia panašias prognozes, kurios tarpusavyje skiriasi nedaug vidutiniškai 0,4 proc. punkto. Nuosaikiausia šių metų BVP augimo prognozė yra Finansų ministerijos 5,3 proc., o optimistiškiausia Tarptautinio valiutos fondo 6,5 proc. 1.3 grafikas kėtina, kad tam tikrų sektorių plėtra susijusi su inercijos efektu, kai augimas akivaizdus dėl anksčiau pradėtų ir pelningesnių tęsti, o ne nutraukti projektų, nors situacija ir blogėja. Šie projektai ir sukuria augimo vaizdą, kuris mažėjant naujai pradedamų projektų skaičiui yra trumpalaikis. Lyginant II 2008 metų ketvirčio pridėtinės vertės augimą su prieš tai buvusių metų tuo pačiu ketvirčiu, dar akivaizdžiau matyti ūkio lėtėjimas: augimas sumažėjo 2,7 proc. punktais. Labiausiai sulėtėjęs pridėtinės vertės augimas veikia prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto, sandėliavimo ir ryšių bei statybų sektorių. 1.4 grafikas Šaltinis: Statistikos departamentas Išanalizavus atskirtų sektorių įtakos pridėtinės vertės Lietuvoje augimui struktūrą galima įžvelgti, kad Lietuvos ekonomika lėtėja palaipsniui. Palyginus 2008 metų I ketvirčio pridėtinės vertės augimą su 2007 metų tuo pačiu ketvirčiu, matyti 1,1 proc. punkto sumažėjimas. Sumažėjimas nėra ženklus. Jis nerodo žymaus ekonomikos lėtėjimo, tačiau derėtų įvertinti keletą dalykų. Pirma, 2008 metų I ketvirtį net 17,8 proc. visos pridėtinės vertės augimo sudarė pramonė, o prieš tai buvusiais metais šis rodiklis buvo tik 6,9 proc. Šį ženklų pasikeitimą labiausiai lėmė AB Mažeikių nafta pajėgumų atstatymas pirmąjį šių metų pusmetį po 2006 metų spalį įmonėje buvusio gaisro. Šis atstatymas turėjo didelės teigiamos įtakos pramonės bei visos pridėtinės vertės augimui Lietuvoje, tačiau šis veiksnys turbūt labiau yra vienkartinis, nei nulemtas natūralios ekonomikos plėtros, todėl jis ir sukelia iliuziją, kad pramonės plėtra sparti. Antra, ti- Šaltinis: LLRI tyrimas Į 22-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo klausimą, kurie sektoriai patirs didžiausius sunkumus 2008 2009 metais, beveik trečdalis visų tyrimo dalyvių atsakė, kad didžiausius sunkumus patirs statybų sektorius. Antroje vietoje jie minėjo pramonę, o trečioje transportą. Kiti dažniausiai minimi sektoriai buvo prekyba, nekilnojamasis turtas, finansinis tarpininkavimas. Tikėtina, kad jei to paties būtų buvę klausiama rugsėjo mėnesį, būtų buvę minimi šiek tiek didesni neigiami padariniai finansiniam tarpininkavimui ir investicijoms. Tikimasi, kad nekilnojamojo turto ir statybų sektoriai nukentės labiausiai. Neramina tai, kad konkurencingumo problemos, kartu su paklausos sumažėjimu gali labai smarkiai neigiamai paveikti ir pramonę. Ekspertų atsakymai, įvertinus iliuzinę pramonės sektoriaus plėtros dalį dėl AB Mažeikių nafta pajėgumų atstatymo, sutampa su Statistikos departamento duomenimis apie atskirų sektorių pridėtinės vertės augimo lėtėjimą.

12 MAKRoEKONOMIKA Veiksniai, nulemsiantys neigiamą poveikį Veiksniai 1 2 3 4 5 1 Statybų sektorius Paklausos kitimas Skolinimosi kaina Darbo jėgos kaina Žaliavų kainos 2 Pramonė Žaliavų kainos Paklausos kitimas Darbo jėgos kaina Skolinimosi kaina Didelė konkurencija 3 Transportas Žaliavų kainos Paklausos kitimas Darbo jėgos kaina Skolinimosi kaina 4 Mažmeninė ir didmeninė prekyba Paklausos kitimas Darbo jėgos kaina Žaliavų kainos Skolinimosi kaina 5 Nekilnojamasis turtas Paklausos kitimas Skolinimosi kaina Darbo jėgos kaina Žaliavų kainos 6 Finansinis tarpininkavimas, investicijos Skolinimosi kaina Paklausos kitimas Darbo jėgos kaina Pasaulinė finansų rinkų situacija. 7 Paslaugų sektorius Paklausos kitimas Darbo jėgos kaina Žaliavų kainos Skolinimosi kaina Lentelėje pateikti sektoriai, kurie, pasak apklausoje dalyvavusių ekspertų, patirs didžiausius sunkumus 2008 2009 metais, ir veiksniai, lemsiantys neigiamą poveikį (svarbumo tvarka: 1 svarbiausias veiksnys, 5 mažiausiai svarbus). Iš lentelės matyti, kad svarbiausiu veiksniu, lemsiančiu neigiamą įtaką, ekspertai laiko paklausos kitimą, t. y. jos mažėjimą, bei žaliavų kainų augimą. Paklausos mažėjimas bei žaliavų kainų augimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sunkiai suderinami veiksniai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad rinkos dalyviai paklausos sumažėjimą prognozavo daugiau regiono, arba Lietuvos lygiu. O nemaža dalis žaliavų į Lietuvą yra importuojamos, ir jų kainos nustatomos pasauliniu lygiu. Dėl šios priežasties žaliavų paklausai pasauliniu lygiu didėjant jų kaina gali augti net ir mažėjant vietinei Lietuvos paklausai. Kiti veiksniai turėsiantys įtakos sunkumams tai darbo jėgos bei skolinimosi kainų augimas. Manoma, kad statybų sektorių labiausiai paveiks paklausos mažėjimas ir skolinimosi kainos augimas, pramonės ir transporto sektorių žaliavų kainos ir paklausos kitimas. 1.5 grafikas Šaltinis: Statistikos departamentas Nagrinėjant ne atskirus sektorius, o visą Lietuvos ūkį, kalbėti reiktų apie visų minėtų veiksnių blogėjimą. Paklausos mažėjimas yra natūrali ekonomikos sulėtėjimo pasekmė, artimai susijusi su tuo, kaip žmonės suvokią dabartinę ekonomikos situaciją ir jos perspektyvas. Neigiamas perspektyvų vertinimas skatina žmones mažiau išlaidauti ir skolintis, daugiau taupyti, tai mažina įvairių, ypač prabangos ar ne būtiniausių prekių ir paslaugų paklausą. Statistikos departamentas skaičiuoja vartotojų pasitikėjimo rodiklį, kurio tikslas ir yra apčiuopti vartotojų ekonominės padėties bei jos perspektyvų ateityje vertinimą. Jis skaičiuojamas kaip teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, nedarbo lygio kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Šio rodiklio dinamika rodo, kad žmonės Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina vis prasčiau: nuo metų pradžios vartotojų pasitikėjimo rodiklis tolygiai krito nuo -4 iki -27. Darbo užmokesčio augimas taip pat yra svarbus veiksnys, turintis įtakos įmonių sąnaudoms bei sukelsiantis įmonėms problemų lėtėjant ekonomikai. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų II ketvirtį, palyginti su 2007 metų tuo pačių ketvirčiu, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis paaugo ketvirtadaliu. Tai rodo, kad darbo jėga yra vienas iš labiausiai brangstančių gamybos veiksnių, kuriam brangstant ir toliau verslas gali patirti įvairių sunkumų. 1.6 grafikas Šaltinis: Lietuvos bankas

MAKROEKONOMIKA 13 Pinigų kainos augimą rodo VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) augimo tendencija, pastebima jau nuo metų pradžios. VILIBOR palūkanų normos išaugimas susijęs su padidėjusia įtampa ir rizika bankų sektoriuje, kurie galiausiai atsilieps didėjančiai skolinimosi kainai. Dėl šios priežasties pinigų brangimas ateityje gali tapti dar viena grėsmė verslui, ypač susijusiam su dideliais projektais, kurie didžiąja dalimi finansuojami skolintomis lėšomis. 1.3 Šešėlinė ekonomika Šešėlinė ekonomika LLRI tyrime suprantama kaip per metus galutiniam vartojimui šalies viduje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų, oficialiai nedeklaruojamų dėl mokesčių ar reguliavimų, vertė. Prognozė paremta tyrimo dalyvių atsakymais į anketas, kurie buvo gauti 2008 metų liepos rugpjūčio mėnesiais. 1.7 grafikas Šaltinis: LLRI tyrimas Pagal ankstesnių LLRI tyrimų duomenis šešėlinės ekonomikos BVP dalis nuo 1997 metų nuosekliai mažėjo tol, kol 2000 m. pasiekė 19 proc. Iki pat 2006 metų šešėlinės ekonomikos BVP dalis svyravo nesmarkiai, t. y. apie vieną proc. punktą per metus. 2007 metais dalyvavusieji tyrime teigė, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik 3 proc. punktais, t. y. nuo 21 iki 18 proc. Naujausio tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos BVP dalis mažėti nustojo: dalyvavę tyrime teigė, kad 2008 metais ji sudarė 18,4 proc., o 2009 metais 18,7 proc. BVP. Šešėlinės ekonomikos BVP dalies augimą galima būtų interpretuoti dvejopai. Viena vertus, natūralu, kad prastėjant ekonomikos situacijai ir įmonėms susiduriant su sunkumais dalis verslo pereina į šešėlį. Tai susiję su negalėjimu mokėti mokesčių ar legaliai ves- ti apskaitos, samdyti darbuotojų. Dėl šios priežasties ekonomikos lėtėjimas yra laikas, kai reikia mažinti mokesčius ir mokesčių naštą tai padėtų įmonėms išgyventi ekonomikos lėtėjimo išbandymą bei sumažintų paskatas įmonėms pasitraukti į šešėlį. Kita vertus, nemažėjančią šešėlinės ekonomikos BVP dalį galima būtų vertinti kaip nemažėjančios biurokratinės, mokesčių naštos, verslo reguliavimų pasekmę. Biurokratinė, mokesčių ar reguliavimų našta yra ne kas kita, kaip įmonių sąnaudos. Kuo jos didesnės, tuo labiau verslui apsimoka pasitraukti į šešėlį ir jų išvengti. 1.4 Mokesčių našta Santykinė mokesčių našta LLRI tyrime apibrėžiama kaip visų mokestinių valstybės bei savivaldybių biudžetų ir fondų pajamų santykis su bendruoju vidaus produktu. Prognozė paremta tyrimo dalyvių atsakymais, kurie buvo gauti 2008 metų liepos rugpjūčio mėnesiais. 1.8 grafikas Skirtingai nuo LLRI skaičiavimų tyrimo dalyviai mano, kad santykinė mokesčių našta nemažėja ir sudaro maždaug 31 proc. BVP. 2008 metams prognozuojama 31,8 proc., o 2009 32,1 proc. BVP. Skirtumą tarp LLRI skaičiuojamos mokesčių naštos didėjimo tendencijos bei tyrimo dalyvių nuomonės, kad mokesčių našta neauga, bent iš dalies būtų galima paaiškinti užprogramuotu akcizo mokesčio augimu degalams, alkoholiui bei tabakui. Nors pagrindinių mokesčių tarifai, t. y. tų, iš kurių biudžetas gauna daugiausia pajamų (pelno, pajamų bei PVM mokesčiai), nedidėja, vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai, yra didinami akcizo mokesčio tarifai.

14 MAKRoEKONOMIKA 1.9 grafikas Source: LFMI survey LLRI mokesčių naštos mažinimo srityje siūlo panaikinti pelno mokestį. Tyrimo dalyviai buvo paklausti, kokį poveikį Lietuvos įmonėms bei ekonomikai turėtų perėjimas prie apmokestinimo pelno mokesčiu tik dividendų forma išmokamos įmonės pelno dalies. Didžioji dalis, t. y. 41 proc. visų tyrimo dalyvių teigė, kad pelno mokesčio panaikinimas padidintų įmonių investicijų kiekį ir (arba) skatintų inovacijas bei įmonių konkurencingumą. Kitos paminėtos teigiamos pasekmės: skaidrėtų apskaita, įmonės pradėtų rodyti tikrąjį pelną, padidėtų Lietuvos kaip palankios investicijoms šalies patrauklumas, sumažėtų šešėlinė ekonomika. Kaip pagrindines neigiamas pelno mokesčio panaikinimo pasekmes tyrimo dalyviai minėjo biudžeto pajamų sumažėjimą, įmonių vertės sumažėjimą. Nelanksti mokesčių sistema ir didelė mokesčių našta, pasak rinkos dalyvių, yra pagrindinė kliūtis Lietuvos konkurencingumui. O mokesčių politika Lietuvoje yra reformos, nukreiptos į mokesčių mažinimą bei jų paprastinimą, reikalaujanti sritis. Antra dažniausiai ekspertų minėta priežastis biurokratija, administracinės kliūtys, valstybės reguliavimas, trečia mažas darbo našumas, neefektyvus energijos suvartojimas, didelės 1.10 grafikas Šaltinis: LLRI tyrimas

MAKROEKONOMIKA 15 gamybos sąnaudos. Iš viso 44 proc. visų atsakymų nurodė kliūtis, susijusias su valdžios reguliavimais, administracine, mokesčių našta ir korupcija. Tai rodo, kad pagrindines kliūtis Lietuvos konkurencingumui sukuria valdžia, jos ekonomikos politika ir reguliavimas. Nagrinėjant Lietuvos konkurencingumo kliūtis derėtų išskirti dvi grupes priežasčių: vienos yra nulemtos Lietuvos ekonomikos situacijos (pvz., palyginti mažas darbo našumas, aukštos darbo jėgos ir žaliavų kainos, didelė infliacija ir pan.), kitos yra netinkamo ir neefektyvaus reguliavimo pasekmė (pvz., nelanksti mokesčių sistema, didelė mokesčių našta, korupcija ir pan.). Valdžia gerindama Lietuvos konkurencines sąlygas turėtų koncentruotis į tiesiogiai su ja susijusią antrąją priežasčių kategoriją. 1.5 Importas ir eksportas Tyrime importo ir eksporto augimas suvokiamas kaip per metus oficialiai deklaruojamų ir nedeklaruojamų atitinkamai importuotų ir eksportuotų prekių ir paslaugų vertės pokytis, palyginti su prieš tai buvusiu laikotarpiu. Prognozė paremta tyrimo dalyvių 2008 metų liepos rugpjūčio mėnesių atsakymais į klausimus. 1.11 grafikas Šaltinis: LLRI tyrimas LLRI tyrimo dalyviai mano, kad importo ir eksporto tempas 2008 ir 2009 metais ir toliau mažės. 2008 metais prognozuojamas atitinkamai 12,1 bei 11,7 proc. importo bei eksporto augimas. Pasak tyrimo dalyvių, importo ir eksporto tempai 2009 metais turėtų atitinkamai sumažėti iki 11 ir 10,6 proc. Prognozuojami lėtėjantys importo ir eksporto augimo tempai neišvengiamai susiję su Lietuvos ekonomikos lėtėjimu. Vis labiau krentantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis (žr. BVP augimas) mažina visuminę paklausą jaučiamas ekonomikos pablogėjimas verčia vartotojus mažiau išlaidauti ir daugiau taupyti. Tai atsilieps ne tik mažėjančiu BVP, tačiau ir importo augimu. Eksporto augimo lėtėjimas susijęs su prognozuojamu ekonomikos plėtros lėtėjimu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, o ypač kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, į kurias eksportas sudaro beveik penktadalį viso eksporto (2008 m. I ketvirtį 17,1 proc.) Tačiau nors prognozuojamas importo ir eksporto tempų augimo mažėjimas, svarbu įvertinti tai, kad vis dar prognozuojamas didelis augimas, žymiai lenksiantis BVP augimą. 1.6 Vartotojų ir gamintojų kainos LLRI tyrime vartotojų kainų pokytis suprantamas kaip prekių ir paslaugų, skirtų vartoti namų ūkyje, vidutinių kainų pokytis per metus, lyginant kainų lygius metų pabaigoje. Prognozė paremta tyrimo dalyvių atsakymais, gautais 2008 metų liepos rugpjūčio mėnesiais. Kalbant apie kainų pokyčius, svarbu paaiškinti sąvokas, nes dažnai į vieną vietą suplakami ir kaitomi rodikliai, kurie iš esmės skiriasi. Ekonomine prasme infliacija nėra Statistikos departamento ar Eurostat skelbiamas vartotojų prekių krepšelio kainų indeksas (VKI) tai galima pavadinti statistine infliacija arba infliacijos indikatoriumi. Ekonomine prasme infliacija reiškia pinigų nuvertėjimą, kuris atsiranda padidėjus pinigų masei, palyginti su sukurta verte, kurią šie pinigai atspindi mainuose. Kitaip sakant, infliacija atsiranda tada, kai vertės kūrimas atsilieka nuo pinigų masės augimo. Jei monetarinė politika yra tinkama (kaip yra Lietuvoje), Vyriausybė negali tiesiog prispausdinti verte nepadengtų pinigų. Tačiau pinigų masė šalyje šiandien didėja dėl Valstybės skolinimosi, ES struktūrinės paramos, užsienio investicijų, eksporto augimo, emigrantų į Lietuvą siunčiamų pinigų. Visi reiškiniai, nors tiesiogiai sunkiai matomi, didina pinigų kiekį šalyje. Tai lemia matomą kainų augimą, kuris yra pinigų kiekio didėjimo pasekmė. Didėja ir euro pinigų kiekis Europoje. Kadangi litas yra susietas su euru, jis taip pat automatiškai nuvertėja. 1.12 grafikas * Suderintas vartotojų kainų indeksas Šaltiniai: LLRI tyrimas, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos finansų ministerija

16 MAKRoEKONOMIKA Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad 2008 metų gruodžio mėnesį vartotojų kainų indeksas per metus bus paaugęs 12 proc. Ši prognozė rodo pasikeitusius lūkesčius, nes prieš pusę metų atliktame tyrime ekspertai prognozavo beveik 5 proc. punktais mažesnį vartotojų kainų indekso pokytį. Lūkesčius dėl kainų augimo pasikeitimo galėjo lemti tai, kad atliekant paskutinį tyrimą jau buvo laukiama vartotojų kainų augimo sulėtėjimo dėl lėtėjančios ekonomikos, tačiau laikotarpyje tarp dviejų tyrimų kainų augimas nebuvo pastebimai sumažėjęs ir siekė 0,6 1,2 proc. kas mėnesį. Šis faktas privertė apklausos dalyvius padidinti vartotojų kainų augimo prognozę. 2009-iesiams metams ekspertai prognozuoja kiek mažesnį 9,2 proc. vartotojų kainų augimą. kainų augimo tempą galima laikyti lėtėjančios ekonomikos pasekme: blogėjantys vartotojų lūkesčiai, lėtėjantis atlyginimų augimas ženkliai mažina paklausą įvairiuose, ypač būtiniausių prekių sektoriuose, įmonės pradeda jausti mažėjančias apyvartas, mažina prekių ir paslaugų kainas. 1.14 grafikas Prekių grupių įtaka vartotojų kainų augimui 2008 2009 m. vartotojų kainų augimo prognozės* 2008 2009 EK 1 10,1 7,2 FM 1 6,8 4,8 LB 2 11,8 7,8 LLRI 1 12,0 9,2 SB 2 12,0 8,8 SEB 2 11,5 8,0 TVF 1 7,0 4,5 * Visur, išskyrus LLRI suderintas vartotojų kainų indeksas 1 Metų pabaiga, palyginti su kitų metų pabaiga 2 Vidutinis metinis augimas Šaltiniai: Europos Komisija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, LLRI tyrimas, Swedbank bankas, SEB bankas, Tarptautinis valiutos fondas 1.13 grafikas Šaltinis: Statistikos departamentas Remiantis Statistikos departamento duomenimis, kainų augimas Lietuvoje lėtėja: metinei infliacijai birželio mėnesį pasiekus aukščiausią tašką 12,5 proc., ji pradėjo mažėti ir rugpjūčio mėnesį siekė 12 proc. Šį persilaužimą lėmė ryškiai matomas paskutinių mėnesių kainų augimo lėtėjimas: 2008 m. balandį vartotojo kainų indeksas augo 1,2 proc., o rugpjūčio mėnesį net šešis kartus mažiau, t. y. tik 0,2 proc. Sumažėjusį * 2008 m. rugpjūčio mėn. lyginti su 2007 m. rugpjūčio mėn. Šaltinis: Statistikos departamentas Didžiausią įtaką vartotojų kainų augimui vis dar turi maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai: jų metinis kainų augimas rugpjūčio mėnesį siekė 17,8 proc. ir nulėmė beveik keturis dešimtadalius viso vartotojų kainų augimo. Antroje vietoje pagal svarbą yra būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių grupė, trečioje transportas, jų kainos augo atitinkamai po 19,4 ir 15,5 proc. Vienintelė per metus pigusi prekių grupė drabužiai ir avalynė: ji vidutiniškai atpigo 3,3 proc.

MAKROEKONOMIKA 17 1.15 grafikas Prognozuojamas gamintojų kainų mažėjimas susijęs su žaliavų kainų dinamika bumo ir recesijos laikotarpiais. Natūralu, kad besivystančioje ir augančioje ekonomikoje didėja ir įvairių žaliavų paklausa, didėja ir jų kaina. Recesijos laikotarpiu mažėjantys gamybos mastai bei žaliavų paklausa nulemia žaliavų kainų kritimą. Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, LLRI tyrimas Šio LLRI tyrimo duomenis lyginant su prieš pusę metų darytu tyrimu, kad dalyviai pakeitė ne tik vartotojų, tačiau ir gamintojų kainų prognozę 2008 metams. Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje gamintojų kainų indeksas per metus bus paaugęs 10,1 proc. (prieš pusę metų prognozė buvo 6,7 proc.). Šis pasikeitimas interpretuotinas analogiškai kaip vartotojų kainos: kainų stabilizavimasis ar bent ryškaus augimo sulėtėjimas atėjo vėliau, nei prognozuota. 2009-iesiams ekspertai prognozuoja 7,9 proc. gamintojų kainų augimą. Kainų augimo tempams Lietuvoje pasiekus dviženkles sumas, politinėje ir viešojoje erdvėse atsirado daug diskusijų dėl kainų augimo priežasčių. Kaltinti buvo bandyta įvairius reiškinius: pasaulinį žaliavų kainų augimą, augančius atlyginimus, bankų skolinimo politiką, valdžios sektoriaus neveiksnumą, augančią vidinę paklausą ir t. t. Nurodyti reiškiniai išties skirtingo pobūdžio: vieni labiau vidiniai (augantys, vidinė paklausa), kiti išoriniai (pvz., pasaulinis žaliavų kainų augimas), vienus buvo galima lemti valdžios sprendimais (pvz., panaikinti valdžios sektoriaus deficitą), kitus ne (pvz., atlyginimų kaita didžiąja dalimi nepriklauso nuo valdžios sprendimų). Norint išsamiau nagrinėti infliacijos reiškinį ir išsiaiškinti tikrąsias arba svarbiausias jo priežastis, pirmiausia svarbu apsibrėžti ir identifikuoti, kas yra infliacija. 1.16 grafikas Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas

18 MAKRoEKONOMIKA Skirtingai nuo daugumos nuomonės, ne kainų augimas lemia infliaciją, o atvirkščiai infliacija lemia arba yra kainų augimo priežastis. Kaip jau minėta, ekonomine prasme infliacija reiškia pinigų nuvertėjimą, kuris atsiranda padidėjus pinigų masei, palyginti su sukurta verte, kurią šie pinigai atspindi mainuose. Todėl, bandant atsakyti į klausimą, kodėl auga kainos, pirma reikia išsiaiškinti, kodėl nuvertėja pinigai, kuriais tos kainos yra matuojamos. Pinigai nuvertėja tada, kai ekonomikoje sukuriamo produkto kiekis auga lėčiau nei ekonomikoje esančių pinigų kiekis. Būtent taip Lietuvoje ir buvo per paskutiniuosius dešimt metų. Lyginant 1998 ir 2008 metus pinigų kiekis plačiąja prasme išaugo maždaug 6 kartus, o sukuriamo bendro vidaus produkto kiekis 2,4 karto. Pagrindiniai pinigų masės didėjimo šaltiniai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, valstybės biudžeto deficitas, užsienio kapitalo bankų Lietuvoje išduodamos paskolos bei bankų multiplikatorius ir užsienyje gyvenančių žmonių pinigų pervedimai į Lietuvą. Du iš šių šaltinių (t. y. bankų išduodamos paskolos ir pervedamos lėšos) yra natūralūs, t. y. nulemti natūralių ekonomikos procesų. O likę du, t. y. biudžeto deficitas bei Europos Sąjungos parama, yra nulemti valstybės ekonomikos politikos, kurią galima reguliuoti. Pinigų masės augimo šaltiniai 2007 m. Šaltinis Suma (mlrd. Lt) Dalis Nacionalinio biudžeto deficitas 1,4 12% Europos Sąjungos parama 3,0 26% Paskolų likučių pasikeitimas 5,5 47% Privačių asmenų pervedimų balansas 1,7 15% Iš viso: 11,6 100% Iš lentelės matyti, kad nacionalinio biudžeto deficito bei Europos Sąjungos paramos įtaka bendram pinigų masės didėjimui sudarė 38 proc. Taigi, nors politinėje erdvėje dažnai sakoma, kad kainų augimo stabdymas yra prioritetinė ekonomikos politikos sritis, tačiau šio stabdymo įrankiu dažniausia norima pasirinkti tiesioginius kainų reguliavimo mechanizmus visiškai nekreipiant dėmesio į tikrąją infliacijos priežastį bei tai, kad didelę dalį šios priežasties ir nulemia jau vykdoma ekonomikos politika. 1.7 Nedarbas Nedarbo lygis LLRI tyrime suprantamas kaip bedarbių darbingo amžiaus asmenų, neturinčių darbo ir ieškančių jo, bet nebūtinai užsiregistravusių Darbo biržoje skaičiaus ir darbo jėgos santykis. Darbo jėga tai visi darbingo amžiaus gyventojai. LLRI tyrimo dalyviai buvo paprašyti įvertinti nedarbo lygį šalyje metų pabaigoje. Prognozė remiasi tyrimo dalyvių atsakymais, kurie buvo gauti 2008 metų liepos rugpjūčio mėnesiais. 1.17 grafikas *2008 2009 m. prognozė vidutinis metinis nedarbo lygis. Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos finansų ministerija, LLRI tyrimas Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad iki 2007 metų mažėjęs nedarbas 2008 ir 2009 metais turėtų augti. 2008 metams jie prognozuoja 4,9 proc. nedarbo lygį, t. y. nežymų, tik 0,5 proc. punkto padidėjimą. Pasak dalyvavusiųjų tyrime, 2009 metais nedarbas turėtų išaugti beveik 1 proc. punktu ir siekti 5,8 proc. Šios prognozės yra labai artimos Finansų ministerijos pateiktoms prognozėms ir atspindi Lietuvos ekonominės situacijos realijas: 2007 metais ekonomika pasiekė piką, buvo pastebimas ryškus darbo jėgos trūkumas. Prognozuojamas nedarbo lygio augimas šiais ir kitais metais atspindi lūkesčius dėl lėtėjančio Lietuvos ekonomikos augimo tempo: jau pirmieji šių metų ketvirčiai rodo, kad įmonės vis labiau linkusios atsisakyti anksčiau planuotų papildomų darbo vietų, mažinti etatų skaičių, darbuotojai skatinami išeiti atostogų. 2008 2009 m. nedarbo lygio prognozės 2008 2009 EK 4,5 4,8 FM 5,2 6 LB 5,5 6 LLRI 4,9 5,8 SB 5,3 5,8 Šaltiniai: Europos Komisija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, LLRI tyrimas, Swedbank bankas Panašias nedarbo lygio prognozes pateikia ir kiti šaltiniai: visuose šių metų nedarbo lygis prognozuojamas šiek tiek aukštesnis už praėjusių metų, be to, prognozuojama, kad jis kitais metais Lietuvoje nežymiai augs.

MAKROEKONOMIKA 19 1.18 grafikas 1.19 grafikas * 2008K2 lyginant su 2007K2 Šaltinis: Statistikos departamentas Metiniai bedarbių skaičiaus augimo duomenys rodo, kad ekonomikos krizė skirtingus sektorius paveikė nevienodai: daugiausia bedarbių padaugėjo finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto, nuomos ir statybų sektoriuose. Kituose sektoriuose bedarbių skaičius arba nekito, arba net sumažėjo. Statistikos departamento pateikiami ketvirtiniai nedarbo lygio duomenys iš dalies patvirtina nedarbo lygio augimo tendenciją. Iki praėjusių metų IV ketvirčio nedarbo lygis nuosekliai mažėjęs, praėjusių metų pabaigoje bei šių metų pradžioje ėmė po truputį augti ir pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 4,9 proc. Šaltinis: Statistikos departamentas Tiesa, II ketvirtyje nedarbas sumažėjo iki 4,5 proc. Taigi galima teigti, kad nedarbo lygio didėjimo tendencija yra prognozuojama ir pastebima statistiniuose duomenyse, tačiau šis augimas bent kol kas nėra itin didelis. Tai iš dalies gali būti susiję su Lietuvos ypač nelanksčiu darbo santykių reguliavimu, kai pasamdyti ir juolab atleisti darbuotoją kainuoja palyginti daug. Susidaro situacija, kai mažėjant įmonių veiklos apimtims įmonės vis tiek priverstos laikyti ir dėl didelių su tuo susijusių išlaidų negali atleisti darbuotojų, kurie nebesukuria jų darbo užmokesčiui adekvačios pridėtinės vertės kiekio. Nelankstus darbo santykių reguliavimas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu smukdo įmones dar labiau, didina jų naštą ir galimybę iškęsti ekonomikos sunkumus. LLRI tyrimo dalyvių vertinimai ir prognozės 2007 2008 Pokytis 2008 Pokytis 2009 Pokytis Vertinimas Prognozė Procentais Absoliučiai Pat. prognozė Procentais Absoliučiai Prognozė Procentais Absoliučiai BVP augimas 7,89 6,56-16,94% -1,34 5,53-15,65% -1,03 4,66-15,73% -0,87 Šešėlinės ekonomikos dalis BVP 17,83 18,55 4,04% 0,72 18,38-0,90% -0,17 18,67 1,58% 0,29 Eksporto augimas 12,84 12,73-0,88% -0,11 11,66-8,40% -1,07 10,63-8,83% -1,03 Importo augimas 15,57 13,65-12,33% -1,92 12,07-11,58% -1,58 11,05-8,45% -1,02 Vartotojų kainų pokytis 7,17 7,30 1,79% 0,13 12,00 64,50% 4,71 9,23-23,08% -2,77 Gamintojų kainų pokytis 7,37 6,66-9,67% -0,71 10,09 51,57% 3,43 7,92-21,51% -2,17 Nedarbas 4,42 4,56 3,10% 0,14 4,94 8,45% 0,39 5,75 16,40% 0,81 Mokesčių našta 32,33 31,92-1,27% -0,41 31,83-0,29% -0,09 32,07 0,75% 0,24

20 NAMų ūkiai 2 skyrius. NAMŲ ŪKIAI 2.1. Namų ūkių pajamos LLRI tyrime namų ūkio pajamos tai vidutinės piniginės pajamos, kurias per mėnesį gauna namų ūkis. Jos apima pinigines įplaukas: darbo užmokestį, pensijas, stipendijas, palūkanas, dividendus, pajamas už nuomą, dovanas, laimėjimus, kyšius, pašalpas ir kitas deklaruojamas bei nedeklaruojamas įplaukas. Namų ūkis suprantamas kaip asmuo ar jų grupė, turinti bendrą biudžetą. Prognozė paremta 2008 metų liepos rugpjūčio mėnesiais gautais tyrimo dalyvių atsakymais į anketas. Rinkos dalyvių vertinimais, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2008 m. sudarys 3 076 Lt/ mėn. tai 9 proc. daugiau nei 2007 m. (2 823 Lt/ mėn.). Šis rodiklis yra žemesnis nei prognozuota prieš pusę metų tada buvo tikimasi, kad namų ūkių pajamos augs iki 3 114 Lt/mėn., o pajamos vienam namų ūkio nariui šiais metais sudarys 1 282 Lt/ mėn. 1. Be to, tikimasi, kad 2009 m. namų ūkių piniginės bus dar 137 Lt/mėn. didesnės ir sudarys vidutiniškai 3 213 Lt/mėn. Tai lėčiausias prieaugis per pastaruosius metus pajamos paaugs tik 4 proc., o pajamos vienam ūkio nariui sieks 1 339 Lt/mėn. Atrodo, kad lėtėjančios ekonomikos šešėliai paveikė rinkos dalyvių nuotaikas jų metų prognozės mažesnės ir ne tokios optimistiškos. Ateinančiais metais, anot jų, pajamos augs tik 4 proc. Tai, palyginti su 2007 m., kai pajamos didėjo 26,2 proc. (o piniginės pajamos, kurias ir prognozuoja rinkos dalyviai, net 29,3 proc.), yra labai žemas rodiklis 2. 2008 m. pajamos labiausiai didėjo dėl darbo pajamų. Manoma, kad darbo užmokestis šiais metais didės taip pat 9 proc. Nemažą poveikį namų ūkių pajamoms pastaraisiais metais turėjo emigrantų uždirbti ir į Lietuvą 1 Statistikos departamento duomenims, vidutinis namų ūkio dydis Lietuvoje 2,4 asmens. 2 Statistikos departamentas. 2007 namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai. 2008 04 04. šeimoms parsiųsti pinigai. Kasmet mažėjant emigruojančiųjų (Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. į užsienio valstybes išvyko 26,5 tūkst. žmonių, tai yra beveik 5 tūkstančiais mažiau nei metus prieš tai ir beveik dvigubai mažiau nei 2005 m., kai išvyko 48,1 tūkst. gyventojų) 3, iš užsienio siunčiamų pinigų poveikis namų ūkių pajamų augimui jaučiamas nebe taip stipriai. Be to, jis ateityje turėtų mažėti. 2008 m. disponuojamos gyventojų pajamos didėjo ir dėl padidintų pensijų, didintų pašalpų šeimoms, kitų biudžeto išmokų. Bazinė pensija 2008 metų rugpjūčio 1 dieną buvo padidinta 44 Lt iki 360 Lt, nuo 1 414 Lt iki 1 488 Lt išaugo draudžiamosios pajamos. Dėl šių veiksnių padidėjo apie 870 tūkst. socialinio draudimo pensijas gaunančiųjų (pensininkų, išankstinių senatvės pensijų gavėjų, neįgaliųjų, našlaičių ir kt.) pajamos. Vidutinė mėnesinė senatvės pensija dabar sudaro apie 811 Lt/mėn. Išaugus bazinei pensijai, padidėjo ir nuo 2007 metų įsigaliojęs priedas pensijų gavėjams, kurių darbo stažas didesnis nei 30 metų vidutinė bazinė pensija turintiems būtinąjį stažą 2008 m. rugpjūčio mėn. sudarė 830 Lt/mėn., ir, palyginti su 2007 metų gruodžio mėn., išaugo 29 proc., t. y. 185 litais. Mažas pajamas gaunančių žmonių finansinę situaciją gerino ir vėl pakeltos valstybės remiamos pajamos: nuo 2008 rugpjūčio 1 d. jos padidėjo nuo 285 iki 350 litų. Taip pat plečiamas ratas asmenų, kuriems bus kompensuojamos šildymo išlaidos, daugėjo mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą. 2008 m. pajamų prieaugį veikė ir nuo metų pradžios vėl padidintos pašalpos tėvams, auginantiems vaikus. Nuo 2008 m. pradžios motinystės (tėvystės) pašalpa yra mokama 2 metus (kol vaikui sukaks vieneri metai 100 proc., iki sukaks dveji 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio pašalpa). Gimus dviem ir daugiau vaikų, pašalpa yra didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių. Praplėstas ir pašalpų gavėjų ratas. 2007 m. iš Sodros biudžeto šioms pašalpoms buvo išmokėta beveik 278 3 Statistikos departamentas. Tarptautinė migracija. 2008 06 28.

NAMų ūkiai 21 mln. litų, tai yra daugiau nei šimtu milijonų litų daugiau nei 2006 metais ir beveik dviem šimtais milijonų litų daugiau nei prieš dvejus metus. Suma padalinta beveik 17 tūkstančių pašalpų gavėjų. Vidutinė pašalpa 2007 m. siekė 1 489 Lt/mėn. 4. Stebint vis didėjančią valstybinę socialinę pagalbą gyventojams, svarbu pažymėti, kad didesnės pašalpos vaikus auginančioms šeimoms neišspręs šalies demografinės problemos (be to, gali sukurti naujų, pvz., asocialių šeimų didėjimas), taip pat ir kiti laikini politiniai veiksmai, kurie kuriam laikui padidins atskirų socialinių grupių namų ūkių pajamas, tačiau neišspręs akivaizdžių socialinės sistemos trūkumų per ilgąjį laikotarpį. Keletą metų iš eilės Sodros biudžetas didėjo, dėl šio pertekliaus socialinės išmokos taip pat didėjo. O socialinė sistema ir toliau liko nereformuota. Garsioji pensijų reforma sustojo ir tapo nebeveiksminga. Plano, kaip bus sprendžiamos socialinės problemos neišvengiamai kilsiančios dėl paprasčiausių demografinių veiksnių, nėra. Jei ir toliau didėjant biudžetui bus proporcingai didinamos pašalpos, tai biudžetui nustojus augti, nebus priemonių nei seniems, nei naujiems įsipareigojimams vykdyti. Jau dabar prašoma nuo 2009 m. didinti Sodros įmokas vienu procentu, nes lėtėjant ekonomikai socialiniai įsipareigojimai bus per dideli. Kas bus, jei ištiks rimta ekonomikos krizė? Vėl bus didinami mokesčiai? Uždėjus papildomą naštą ekonomika tikrai neatsigaus, o atvirkščiai. Jei po ekonomikos krizės, esant dabartinei socialinei sistemai, bet dar labiau apkrautai mokesčiais, kils ne tik demografinė krizė, bet ir labai rimta socialinė krizė be akivaizdžių sprendimo būdų. Socialinės reformos yra būtinos jas reikėjo pradėti dar tada, kai ekonomika augo savaime, tačiau lėtėjant ekonomikai ir akivaizdžiai matant, kokių pasekmių reiktų tikėtis, apie tai reikia ne tik itin rimtai mąstyti, bet ir kuo greičiau imtis apgalvotų veiksmų. Sparčiai augančios išmokos iš valstybės biudžeto taip pat verčia galvoti apie valstybės išlaidavimą ir jo pasekmes infliacijos rodikliams, augantį biudžeto deficitą, kuris 2009 m. jau gali grėsti ir ES sankcijomis, taip pat apie tariamus biudžeto nepriteklius ir vyriausybės ilgalaikės strategijos bei ekonomikos politikos kryptis. Nors nominalios namų ūkių pajamos auga sparčiai, realus gyvenimo kokybės pagerėjimas nėra labai akivaizdus realių pajamų augimui neigiamą įtaką turi spartėjantys infliaciniai procesai. Tiksliai apskaičiuoti infliacijos poveikio būsimoms pajamoms dar nega- 4 Sodra. Statistiniai duomenys, 2007. lima, tačiau praėjusių metų rodikliai rodo, kad toks poveikis yra. Statistikos departamento duomenimis, nors namų ūkių pajamos 2007 m. didėjo 26,2 proc., realios pajamos padidėjo daug mažiau tik 19,4 proc. Augančios kainos jau gana pastebimai mažina vartotojų perkamąją galią. Itin sparčiai didėjusios maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos ypač veikia mažesnes pajamas gaunančius asmenis, nes minėti produktai ir paslaugos sudaro itin didelę šeimos biudžeto dalį, pvz., 2007 m. vartojimo išlaidoms padidėjus 15 proc., daugiau nei trečdalį šios sumos sudarė išlaidos maisto produktams. 2.1 grafikas Disponuojamos piniginės pajamos, Lt/mėn. * * Vienam namų ūkio nariui (duomenys perskaičiuoti, remiantis 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis apie vidutinį namų ūkio dydį 2,55 asmens; nuo 2006 metų 2,4 asmens. Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, LLRI tyrimas. Rinkos dalyvių prognozuojamas daugiau nei dvigubai lėtesnis gyventojų pajamų augimas kitais metais atspindi ir bendras gyventojų nuotaikas. Statistikos departamento 2008 m. rugsėjo mėn. atlikto tyrimo duomenimis, 19 proc. gyventojų mano, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 32 proc. mano, kad pablogėjo, o 48 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Žmonių, manančių, kad jų finansinė padėtis pablogėjo, per pastarąjį pusmetį padaugėjo net 10 proc. punktų. Vertindami savo šeimos finansinės padėties galimus pokyčius per artimiausius 12 mėn., net 33 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pablogėjimo (kovo mėn. 20 proc.), ir tik 15 proc. tikisi pagerėjimo (kovo mėn. 25 proc.). O vertindami šalies ekonomikos padėtį, net 59 proc. apklaustųjų teigė, kad per praėjusius metus ji pablogėjo. Gyventojų lūkesčiai akivaizdžiai blogėja, ir jei prieš pusę metų jie vis dar buvo labiau optimistiški nei pesimistiški, šį kartą optimizmo jau gerokai mažiau, ypač vertinant ateities perspektyvas 5. 5 Statistikos departamentas. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai. 2008 09 29.