www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 2019 03 08 / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rams skir ta pa ro da Va sa rio 8 d. Plun gė je, Že mai čių dai lės mu zie ju je (ŽDM), bu vo ati da ry ta sten di nė pa ro da Vie ni iš dau ge lio: 1918 m. va sa rio 16 d. Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rai vals ty bės kū rė jai, pa reng ta Lie tu vos Res pub li kos Sei mo kan ce lia ri jos dar buo to jų. Ši pa ro da ski ria ma Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo šimt me čiui, vi siems Lie tu vos vals ty bės kū rė jams ir ar tė jan čiam mo der nio jo Lie tu vos par la men ta riz mo šimt me čiui, ku rį mi nė si me 2020 me tais. Ren gi ny je da ly va vo pro fe so rius Liu das Ma žy lis, su si rin ku sie siems pa pa sa ko jęs įdo mių to laik me čio už ku li si nių po li ti kos pe ri pe ti jų. Pa ro dos frag men tas. Pa ro dą trum pai ap žvel gė bei sve čią L. Ma žy lį pri sta tė ŽDM vyr. fon dų sau go to ja Da nu tė Ei ni kie nė. Pa ro dos pa va di ni mo pa si rin ki mą tur būt ge riau siai pa aiš ki na po eto Al gi man to Mac kaus 1960 m. emig ra ci jo je pa ra šy ti žo džiai: Va sa r io Še š io l ik t o s ios ak t as ne bu vo vie nų dvi de šim ties vy rų pa si ra šy ta pa trauk li de kla ra ci ja. Ak tas bu vo vi sos tau tos, pa si ry žu sios ei ti sa vos ne pri klau so my bės ke liu, krau ju bei dar bu pa liu dy tas žo dis. Be to, Lie tu vos Ta ry b a, pa s i r a š iu s i Lie t u v os Ne pri klau so my bės Ak tą, bu vo iš r ink t a iš ka r o me t ais Lie tu vo je bu vu sių in te li gen tų pa trio tų. O štai at vi ru ke, eks po nuo ja ma me pa ro do je, ma to me 2-osios lie tu vių kon fe ren ci jos Stok hol me da ly vius: Juo zą Tu mą-vaiž gan tą, at vy ku sį iš Ru si jos, Švei ca ri jos lie tu vius, Jo ną Šliū pą, at vy ku sį net iš JAV, bei ki tus. Lie tu vių kon fe ren ci jos vy ko ir ki to se ša ly se. Tad jei gu ne ka ras, Lie tu vos Ta ry bos su dė tis ga lė jo bū ti ir ki to kia. Pa ro do je pri sta to mas XX a. pra džios lie tu vių vi suo me ni nis bei kul tū ri nis gy ve ni mas, trum p ai už s i m e n a m a apie vi sus sig na ta rus, o pla čiau pri sta to mi sig na ta rai Lie tu vos Res pub li kos Sei mo na riai (be je, ar tė ja Sei mo rin ki mai... K.V.). To kie Sei mo na riai bu v o de v y n i: tei s i n in k as, di plo ma tas Ka zi mie ras Bi zaus kas, in ži nie rius Ste po nas Kai rys, ku ni gas Vla das Mi ro nas, tei si nin kas An ta nas Sme to na, ku ni gas Jus ti nas Stau gai tis (šiam sig na ta rui per nai ŽDM bu vo skir ta at ski ra pa ro da), ag ro no mas Alek san dras Stul gins kis, ku ni gas Ka zi mie ras Ste po nas Šau lys, fi nan si nin kas, pra mo ni nin kas Jo nas Vai lo kai tis, tei si nin kas Jo nas Vi lei šis. Kiek vie nam jų skir tas at ski ras sten das, ku ria me trum pa biog ra fi ja, dar bas Sei me, to li mes nė veik la ir li ki mas. Be ne svar biau sio sten do pa v a d i n i m as - Lie t u v os Ne pri klau so my bės Ak tas. Čia Lie tu vos Ta ry bos nuo trau ka, Lie tu vių kon fe ren ci j os re z o l iu c i j os ran k raš tis ( Iš t rau k a iš Lie t u v ių Kon fe ren ci jos pro to ko lo ), Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to pub li ka ci ja dien raš ty je Lie tu vos Ai das (1918 m. va sa rio 19 d.). Sten d e Lie t u v os vals ty b ės at k ū r i m as su r a š y t i svar biau si ne pri klau so mos Lie tu vos at kū ri mo bei iš lai ky mo XX am žiu je įvy kiai: 1905 m. gruo džio 4-5 d. Vil niu j e po s ė d žia v ęs lie t u v ių su va žia vi mas, ga vęs Di džio jo Vil niaus Sei mo pa va di ni mą, rei ka la vo Lie tu vos au to no mi jos Ru si jos im pe ri jos su dė ty je; 1917 m. rug sė jo 18-22 d. Vil niu je Lie tu vių kon fe ren ci ja pa skel bė re zo liu ci ją dėl ne pri klau so mos Lie tu vos vals ty bės bei iš rin ko 20 as me nų Lie tu vos Ta ry bą; 1918 m. va sa rio 16 d. Lie tu vos Ta ry ba Vil niu je pa si ra šė Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak tą; 1920 m. ge gu žės 15 d. Kau ne su si rin kęs Stei gia ma sis Sei mas iš kil min gai pro kla ma vo Lie tu vos ne pri klau so my bę, vi sų Lie tu vos pi lie čių var du ap ro ba vo ir įtvir ti no 1918 m. va sa rio 16 d. Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak tą; 1949 m. va sa rio 16 d. Mi nai čiuo se (Rad vi liš kio r.) bu vo pa skelb ta Lie tu vos Lais vės Ko vos Są jū džio Ta ry bos de kla ra ci ja vals ty bės tęs ti nu mą oku pa ci jos są ly go mis pa tvir ti nan tis do ku men tas; 1990 m. ko vo 11 d. Vil niu je de mok ra tiš kai iš r ink t a Lie t u v os Res p ub li kos Aukš čiau sio ji Ta ry ba pa skel bė Ak tą Dėl Lie tu vos ne p ri k lau s o m os vals t y b ės at sta ty mo. Įdo mus sten das - Tė vų že mė je, ku ria me pa teik tas Lie tu vos žem la pis su et no Ker ti nis pa ro dos sten das Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak tas. gra fi jos sie na, o ja me pa ro dy tos sig na ta rų gim ti nės. Be j e, aki v aiz d i va k a r i n ės bei vi du ri nės et no gra fi nės Lie tu vos da lių per sva ra prieš Vil niaus kraš tą, ku ria me ne gi mė nė vie nas sig na ta ras... Du sig na ta rai - Ka zi mie ras Bi zaus kas bei Do na tas Ma li naus kas gi mė Lat vi jo je. Pa r o d o j e ma t o m e ir du sig na ta rus iš Plun gės kraš to. Tai - tei si nin kas, dva ri nin kas Sta nis lo vas Na ru ta vi čius (1862 m. rug sė jo 2 d. 1932 m. gruo džio 31 d.) ir eko no mis tas, ag ro no mas, ver sli nin kas, dva ri nin kas Jo nas Smil ge vi čius (1870 m. va sa rio 12 d. 1942 m. rug sė jo 27 d.). Lie tu vos 100-me čio pro ga prie Plun gės kul tū ros cen tro jiems bu vo įreng tas spe cia lus sten das. Na, o nuo l a t i n į lais v ės sie kį be ne ge riau siai at spin di vie no lo zun go žo džiai, ku riuos ma to me sten de Stei gia ma sis Sei mas : Lie tu viai ir že mai čiai jau nie kam neb ver gaus ir ne pa kęs ver gys tės lais voj Lie tu voj. B. d. Kęs tu čio Vait kaus nuotr. Plun gė Pa ro dos sten do Sig na ta rai Lie tu vos Res pub li kos Sei mo na riai frag men tas. Pa ro dos pri sta ty mo da ly viai. Draugijos Saulutė 2019 metų projektas Žemaičių kultūros laukas Jū ra tės Mo tu žie nės nuo tr.
2 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Kan. te ol. lic. An drie jus Sa ba liaus kas Ži nios iš Tel šių vys ku pi jos Tel šių vys ku pi jos dva si nin kų kon fe ren ci ja 2019 va sa rio mėn. 27 d. 11 val. į Tel šių Vys ku po Vin cen to Bo ri se vi čiaus kuni gų se mi na ri ją rin ko si Tel šių vys ku pi jos dva si nin kai, nes tą die ną vy ko Tel šių vys kupi jos dva si nin kų kas mė nesi nis for ma ci jos su si ti ki mas. Su si rin ki mo pra džio je vi sus su si rin ku siuo sius pa svei ki no ir ben drai mal dai va do va vo Tel šių vys ku pi jos ga ny to jas vys ku pas Kęs tu tis Kė va las. Jis pri sta tė gar bų sve čią vys ku pą iš Vil niaus Da rių Tri jo nį. Vil niaus ar ki vys kupo met ro po li to aug zi lia ras vys ku pas D. Tri jo nis da li no si sa vo įspū džiais ir įžval go mis iš vys ku pų si no do Va ti ka ne, kur bu vo svars to mi klau simai apie jau ni mo sie lo va dą šių die nų pa sau ly je ir taip pat da li no si sa vo pa ste bė jimais bei pa tir ti mi iš pa sau lio jau ni mo die nų ren gi nio Pana mo je. Vys ku pas pa brė žė, kaip svar bu jau ni mą ly dė ti ti kė ji mo ke liu, nes po pie žiaus Pran ciš kaus tei gi mu jau nimas mū sų da bar tis, to dėl tiek si no de, tiek jau ni mo die no se bu vo iš ryš kin ta svar biau sia min tis kar tu su jau ni mu kur ti ben drą da bar ties tikro vę Baž ny čio je. Žmo gus pa kvies tas ug dy ti ir ug dy tis Klu bo Ogins kių dva ro bi čiu liai su si rin ki mas Dau giau kaip prieš penkio li ka me tų su si kū ręs kaip pa vel do ir gam tos my lė to jų klu bas ne ma žai pri si dė jo, kad bū tų iš sau go tas vienti sas Plun gės dva ro komplek sas, klu bo pa stan go mis į sau go mų ob jek tų są ra šą įtrauk ta Ogins kio kop lytė lė, iš sau go tas Ad vo ka to na me lis nuo pri va ti za vi mo ir t.t. Klu bo na riai lan ko Lie tu vos ir ki tų ša lių pa veldo ob jek tus, ren gia ben dras iš vy kas į kul tū ros ren gi nius. Yra pa rė mę kny gų lei dy bą, Pa sau lio že mai čių dai lės pa ro dą ir kt. Klu bas tu ri na rių Aust ra li jo je, Vo kieti jo je, Len ki jo je. Pir moji Klu bo pre zi den tė bu vo Aust ra li jos lie tu vė Da nu tė Bal tu tie nė, Plun gės mies to vi są sa vo gy ve ni mą ir to kia ug dy mo pro gra ma iš ryš kė ja po pie žiaus Pran ciš kaus pa rody tu pa vyz džiu jis jau ni mą pa li ko prie Švč. Sak ra men to, pats pa si trauk da mas ir nieko ne kal bė da mas jau ni mui. Svar biau sia ti kė ji mo ke ly je ry šys su Jė zu mi, o Baž nyčia pa kvies ta įvai riais bū dais pa dė ti jau nam žmo gui su tik ti Vieš pa tį sa vo gy ve ni me. Po sve čio kon fe ren ci jos ir pa si da li ni mo įspū džiais į su si rin ku siuo sius krei pė si Tel šių vys ku pi jos ga ny to jas ir ap ta rė ei na muo sius Tel šių vys ku pi jos rei ka lus. Ko vo mėne sį ga ny to jas ga vė nios pro ga lan kys de ka na tus, su si tiks su ku ni gais, ti ky bos mo ky to jais ir ka te che tais, pa ben draus su pa ra pi jų ta ry bų na riais, Cari tas or ga ni za ci jos at sto vais. Vys ku pas pri mi nė, jog šie met Ca ri tui su kan ka tris de šimt me tų ir Tel šių vys ku pi jo je ši reikš min gos or ga ni za ci jos sukak tis bus šven čia ma Tau ra gėje ir per Di džiuo sius Že mai čių Kal va ri jos at lai dus. Vys ku pas įtei kė pa sky ri mus ku ni gams, ku rie de ka na tuo se įpa rei go ti rū pin tis jau ni mo sie lo va da. Taip pat pa svei kin ti ku ni gai, gi mę va sa rio mė ne sį. Kal bėda mas apie Tel šių vys ku pi jos re a li jas vys ku pas pri sta tė statis ti ką, ku ri at spin di vie ną didžiau sią skau du lių kas me tai Tel šių vys ku pi jos te ri to ri jo je Gar bės pi lie tė ir klu bo Garbės pre zi den tė. Klu bo idė ją pa siū lė Plun gės Men de no mies tų part ne rys tės drau gijos pir mi nin kė Ul la Am sler. Klu bas bu vo įkur tas prie su ma žė ja apie 20 tūks tan čių gy ven to jų. Dau giau mirš ta nei gims ta, dau giau lai do tu vių nei krikš ty nų, ma žė ja san tuokų. Ta čiau pa si džiaug ta, kad sek ma die nių pa mal dų lan komu mas ir sak ra men tų prakti ka nė ra su ma žė ję žmo nės kvie čia ku ni gus li go nių sak ramen to su tei ki mui, prak ti kuo ja iš pa žin tį ir Šven čiau sio jo Sakra men to pri ėmi mą. Di džio ji da lis jau ni mo mo kyk lo se lan ko ti ky bos pa mo kas, ruošia si Pir ma jai Iš pa žin čiai ir Ko mu ni jai bei Su tvir ti ni mo sak ra men tui. Tel šių vys ku pi jos jau ni mo cen tro di rek to rius, Vyd mantų pa ra pi jos kle bo nas kun. Ka ro lis Pet ra vi čius pri statė ren gi nius, skir tus ka ta likiš kam jau ni mui. Ge gu žės mėn. 1 die ną Pa lan go je vyks Su tvir ti ni mo sak ra men tui be si ruo šian tie siems skir tas ren gi nys Už tvir tink, ku riuo bus baig ta me ti nė ka te che zė. Ren gi ny je lau kia ma dau giau nei 2000 jau nuo lių. Bu vo prista ty ta ren gi nio pro gra ma. Tel šių vys ku pi jos ga ny tojas ku ni gą Ka ro lį Pet ra vi čių pa sky rė Tel šių vys ku pi jos sie lo va dos ta ry bos pir mi ninku. At sa kin gu už pa šau ki mų sie lo va dą pa skir tas Tel šių Vys ku po Vin cen to Bo ri sevi čiaus ku ni gų se mi na ri jos rek to rius kun. doc. dr. Saulius Stumb ra. At sa kin gie ji Že mai čių dai lės mu zie jaus. Šiuo me tu ste bint sėk min gą mu zie jaus veik lą, klu bas svars to pra plės ti veik los ribas ir dau giau dė me sio skir ti ra jo no pa vel do bei gam tos dva si nin kai pa kvies ti vyk ti į pa ra pi jas ir su si tik ti su jauni mu ir pri sta ty ti sie lo va dos pro gra mas. Baig da mas kon fe ren ci ją vys ku pas pa kvie tė pa ra pi jų kle bo nus kur ti jau ni mo bendruo me nes, ku rių pa gal ba for muo tų si bran duo liai, pade dan tys ug dy ti jau ną žmo gų ti kė ji mo dva sio je. Po ben dros mal dos kon fe ren ci jos da lyviai kar tu pie ta vo Ku ni gų se mi na ri jos di džia ja me refek to riu me. Apaš ta li nio nun ci jaus vieš na gė Tel šiuo se 2019 m. ko vo mėn. 5 dienos ry tą į Tel šių Vys ku po Vin cen to Bo ri se vi čiaus ku nigų se mi na ri ją rin ko si iš vi sos Tel šių vys ku pi jos ku ni gai, ka te che tai, ti ky bos mo ky tojai, pa ra pi jų ta ry bų at sto vai, nes tą die ną čia lan kė si ir pa skai tą apie pa sau lie čių vaid me nį Baž ny čio je skai tė apaš ta li nis nun ci jus ar kivys ku pas dr. Ped ro Lo pez Quin ta na. Gar bų sve čią at lydė jo jo as me ni nis sek re to rius kun. Min dau gas Šlaus tas, o gau siai su si rin ku sie siems pri sta tė Tel šių vys ku pi jos vys ku pas Kęs tu tis Kė va las. Iš ita lų kal bos ver tė ja vo Telšių Švč. M. Ma ri jos Ėmi mo į Dan gų (Ma žo sios) baž ny čios vi ka ras kun. Egi di jus Kum ža. Apaš ta li nis nun ci jus jau baigia sa vo ka den ci ją Lie tu vo je, Lat vi jo je ir Es ti jo je ir yra pa skir tas į Aust ri ją. Vys ku pas K. Kė va las dė ko jo gar biam ob jek tams. Šio su si rin ki mo me tu apie tai bus taip pat dis ku tuo ja ma. 2019 m. ko vo 14 d. 17 val. klu bo na rių su si rin kimas vyks Plun gės vai kų bib lio te ko je, kū ry bos pa lėpė je, III a. (Lais vės al. 19). Dar bot var kė je: klu bo na rių an ke ti nių duo me nų at nauji ni mas, na rio mo kes tis. Veik lą ap žvelgs da bar ti nė klu bo pre zi den tė Ro ma Ži lins kie nė. Apie ki lu sios iš Plun gės len kų al pi nis tės at mi ni mo įam ži ni mą pa si sakys Zi ta Pau laus kai tė. Ša teikių dva ro si tu a ci ją ap žvelgs Jo lan ta Skur daus kie nė ir sve čiui už at vy ki mą ir do vano tą lai ką Tel šių vys ku pi jos žmo nėms bei pa reng tą prane ši mą Ka ta li kų pa sau lie čių veik la Ka ta li kų Baž ny čio je Lie tu vo je. Nun ci jus Lietu vo je dar bus du su pu se mė ne sio, o pa bai gęs vi sus čia pra dė tus dar bus, po piežiaus Pran ciš kaus pa sky ri mu iš vyks nun ci jaus pa rei goms į Aust ri ją. Kal bė da mas apie pa saulie čių vaid me nį Baž ny čio je, kiek vie no je pa ra pi jo je ar kivys ku pas iš ryš ki no ben dradar bia vi mo prin ci pą pa saulie čiai pa kvies ti ben dra darbiau ti su dva si nin kais pa ra pijo se, baž ny ti nė se struk tū ro se. Pa sau lie čiai yra pa kvies ti akty viai įsi jung ti į pa sto ra ci jos dar bą pa ra pi jo se pa tar nau ti li tur gi jo je, da ly vau ti gie do jime, baž ny čių prie žiū ro je, kari ta ty vi nė je veik lo je, įvai rio se baž ny ti nė se or ga ni za ci jo se. Dva si nin kai pa kvies ti da lin tis at sa ko my be su pa sau lie čiais, nes kiek vie no ti kin čio jo užda vi nys skelb ti pa sau ly je Evan ge li ją ten, kur dir ba ma, kur gy ve na ma. Ypač ti kin tie ji pa kvies ti da ly vau ti po li ti ko je ir ak ty viai lai ky da mie si sa vo ver ty bių bei są ži nės įta ko ti spren di mus, kad jie bū tų mora lūs. Sa vo gy ve ni mu ir iš tiki my be ti kė ji mui dva si nin kai ir pa sau lie čiai pa kvies ti kur ti san ty kį ir taip ben dra dar biauda mi kur ti gy ve ni mą, ku pi ną Kris taus dva sios. Pa sau liečiai sa vo veik la ir ti kė ji mu pa kvies ti per keis ti pa sau lį. Dva si nin kai sa vo pa šau ki me pa kvies ti ly dė ti, pa tar ti, padrą sin ti, mels tis ir kar tu su pa sau lie čiais dar buo tis dėl Die vo Ka ra lys tės ug dy mo pa sau ly je. Ti kin tie ji pa saulie čiai, anot nun ci jaus, ne ga li gy ven ti dvi gu bo gy ve ni mo baž ny čio se bū ti ti kin čiais, o pa sau ly je ta ry tum nie ko ben dro ne tu rė ti su Die vu ir Baž ny čia. Ti kin tis pa sau lie tis vi sa da iš lie ka tvir tu ti kė ji mo žmo gu mi ir taip liu di ja dieviš ką tie są ir Baž ny čio je, ir pa sau ly je. Po kon fe ren ci jos apaš ta linis nun ci jus at sa ki nė jo į jam pa teik tus klau si mus, da li no si sa vo as me ni ne pa tir ti mi bei įžval go mis. 12 val. sve čias ar ki vysku pas, Tel šių vys ku pi jos ga ny to jas ir ne ma žas bū rys ku ni gų au ko jo Šv. Mi šias. Šv. Mi šio se da ly va vo dau giau nei šim tas kon fe ren ci jos da ly vių. Po Šv. Mi šių apaš ta li niam nun ci jui pa dė kos žo džius už at vy ki mą, kon fe ren ci ją, auko tas Šv. Mi šias, pa si da lin tą Die vo žo dį iš sa kė vys ku pas K. Kė va las. Vi siems kar tu nu si fo tog rafa vus se mi na ri jos di džia ja me re fek to riu me bu vo su reng ti ben dri nuo tai kin gi pie tūs, kur pie tau jan čiuo sius ap lankė ir pui kią nuo tai ką at ne šė žais min gie ji Už ga vė nių persi ren gė liai, nes, kaip ži nia, kon fe ren ci ja ir su si ti ki mas su apaš ta li niu nun ci ju mi vyko ga vė nios iš va ka rė se per Už ga vė nes. Tel šiai Tomo Murausko nuotr. Jo lan ta Mil te nė. Po kal bį apie Plun gės par ką pra ves pro jek to Plun gės iš ma nusis par kas au to rė Vir gi ni ja Liu ti kai tė. Vyks dis ku si jos, pra šo me teik ti pa siū ly mus veik lai ge rin ti, idė jas, ku rias no rė tu me kar tu įgy ven din ti. Klu bas kvie čia įsi jung ti į veik lą nau jus na rius, ga limus rė mė jus. Klu bo Ogins kių dva ro bi čiu liai ta ry ba Fo to gra fi jos pa ro da, skir ta fi lo so fo Vy dū no gim ta die niui Ko vo 22 d., penk ta die nį, 16.15 val. Plun gės vie šo jo je bib lio te ko je-laik ro di nė je (Par ko g. 7) ati da ro ma klai pėdie čio fo to me ni nin ko Vir gi li jaus Jan kaus ko fo to gra fi jos pa ro da Vy dū nas. Gy ve ni mas, mir tis ir kas to liau..., skir ta fi lo so fo Vy dū no 150-osioms gi mi mo me ti nėms. Alės Jan kaus kie nės pa skai ta apie Vy dū ną. Plun gės vie šo sios bib lio te kos inf.
ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ / 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 3 2019 me tai pa skelb ti Vie to var džių me tais Plun gės mies to ir ra jo no mies te lių bei kai mų, ku riuo se vei kia bib lio te kos, vie to var džių kil mė, le gen dos, pa sa ko ji mai ir nuo trau kos, at spin din čios ra šy ti nę me džia gą. In for ma ci ją apie vie to vardžius su rin ko Plun gės ra jo no bib lio te kų dar buo to jos. Ku liai Ko lėškē sa ka Kolē. Tas žuo dis ī paimts ėš kor šiu kal buos ė reišk ak mė nou ta vė i ta. Ko lėš kiu žuo dis ī kor šiu kėl mies. Že mai tėškā bū tom Kūlē, vuo kor šiu kal ba Kolē. Kū lis (že mai tiš kai ak muo ) Ku lių vie to vė la bai akme nuo ta. Ku lis (juo da dar biai) Ku liuo se vi du ram žiais pre kiauta an gli mi, to dėl mies te ly je bu vo la bai daug juo da dar bių. Plun gės var do kil mė Vie to vė, ku rio je da bar įsi kū rę Al sė džiai, kaž kuo met bu vu si la bai miš kin ga. Kar tą ant kel mo sė dė jęs se nas ne pri gir din tis žmo gus. Pro ša lį ėjęs pra ša lai tis ir klau si ąs se nu ko: - Kaip va di na si ši vie ta? Se nu kas ne iš gir dęs, pa gal vo jęs, kad klau sia, ką jis čia vei ki ąs, tai ir at sa kęs: - Al sie du. Tai anas sve ti mas žmo gus ir pa skel bęs, kad ta vie ta va di na si Al sie du. O tas Al sie du, bė gant lai kui, ta po Al sė džiais. 2017 m. rug pjū čio 5 d., va sa ros šven tės me tu, ir al sėdiš kiai, ir jų sve čiai, pri si min da mi Al sė džių vie to var džio kil mę, bu vo su sė dę vie nos mies te lio gat vės pa ke lė je - siek ta sė dė ji mo pa ke lė se re kor do. Ir re kor das bu vo pa siek tas! Stal gė nai tarp Rie ta vo ir Plun gės baž ny čių bokš tų, akys vis už kliūda vo smai lų jau nu tė lį, dar bal tą ir iki šio lei ne ma ty tą bažny čios bokš tą. Mė ly nuo jan čio je Stal go gi rios to lu mo je, smai liai pa si stie bęs, jis drą siai žvel gė į dan gų ir pa pil dė iš te nai už ma to mų sep ty nių baž ny čios bokš tų har mo ni ją. Tai bu vo Sto nių že mė je ką tik pa sta ty ta Šv. Pet ro ir Po vi lo baž ny čia (da bar - Stal gė nų Šv. Apaš ta lų Pet ro ir Pau liaus baž ny čia). Baž ny čia Stal ga lė je, Stal ga lės baž nyt kai mis skam bė jo ne sklan džiai, to dėl ku ni go Pu kio ini cia ty va šis vie to var dis bu vo pa keis tas Stal gė nais. Pa ruoš ta pa gal Stal gė nų ma ža sis pa sau lis. Alek san dras TENISONAS, Že mai čių sau lu tė, 2014 07 18, Nr. 12 (719). Iš plun giš kės kraš to ty ri nin kės Apo lo ni jos Gir džiū nie nės archy vo Alek san dra vas Is to ri kas J. Drun gi las ti ki no, jog mies to var do kil mė nėra vi siš kai aiš ki. Vie nas la biau siai ti kė ti nų aiš ki ni mų, kad mies to pa va di ni mas ki lęs nuo upe lio var do. To kią prie lai dą lei džia da ry ti 1894 ųjų Plun gės že mė la pis, ku ria me ma toma per vi są mies tą vin giuo jan ti ir į Bab run gą įte kan ti upė, įvar dy ta Pa plun ga. Gvil den da mas Plun gės var do kil mės klau si mą, is to rikas tei gė, kad iš vi so yra trys Plun gės mies to pa va di ni mo kil mės ver si jos: liau dies, ant ro po ni mi nė ir hid ro ni mi nė. Pa gal liau dies eti mo lo gi ją Plun gės vie to var dis sie ja mas su veiks ma žo džiu plunk tis, ku ris reiš kia api pe šio ti, muš tis. Iš to esą ki lęs ir po sa kis: Neik į Plun gę, nes ten plun kia si. Ant ro po ni mi nės ver si jos au to riai mies to pa vadi ni mą lin kę kil din ti iš pa var dės Plun gė. Pa gal hid ro ni mi nę ver si ją - Plun gės var das ki lęs iš upelio, te kė ju sio per mies te lį, pa va di ni mo. Šią versi ją pa re mia to pog ra fi niai, kal bi niai ir ar che o lo gi niai duo me nys. Al sė džiai Al sė džiai ra šy ti niuo se šal ti niuo se pir mą kar tą pa mi nė ti 1253 m. Įdo mi yra Stal gė nų baž nyt kai mio įkū ri mo le gen da. Dar prieš I Pa sau li nį ka rą gy ve no Stal gė nuo se die vobai min gas ir darbš tus ūki nin kas Pet ras Sto nys ir jo žmo na Pet ro nė lė. Mi ni jos vin giuo se jie tu rė jo virš 20 ha ūkį, kuria me, ro dos, nie ko ne trū ko: že mė bu vo ge ra, de rė jo ja vai, klė ty je aruo dai bu vo pil ni grū dų, Mi ni jos vin giuo se žo lė au go iki juos mens, ar kli dė je žven gė žir ge liai, kar vu tės links mai mau ro jo tvar te. Ap link vi sur vi rė gy ve ni mas, vien tik Sto nių tro bo je bu vo ty lu, niū ru ir tuš čia. Ten ne si gir dė jo vai kų džiaugs min go kly ka vi mo, links mo juo ko, ne si jau tė džiaugs mo - Sto niai bu vo be vai kiai. Kiek lau kė ir ti kė jo si, su lau kė jau ir ži lo plau ko, bet pa vel dė to jų ūkiui vis dar ne bu vo. Ne pa dė jo nei karš tos mal dos, nei pa ža dai, nei brangiai už pirk tos mi šios. Abu dėl to la bai liū do ir sie lo jo si. Bet vie ną nak tį sap ne gir dįs Sto nys bal są, ku ris jam sa kąs: Ne si sie lok, Pet rai, kad ne su lau ki sa vo ūkio pa veldė to jo. Ta vo gy ve ni mui skir tas ki tas kil nus dar bas, ku ris įvyk dy tų Kū rė jo aukš čiau sią va lią. Šis bal sas jam pa si karto jęs net ke le tą nak tų. Su jau din tas to kio ap reiš ki mo, Sto nys il gai gal vo jęs, ką tai ga lė tų reikš ti ir koks gar bin gas gy veni mo tiks las jam skir tas. Pa ga liau Pet ras su pra tęs, kad tai Ap vaiz dos lė mi mas, kad jis ne tu rįs vai kų, ir Kū rė jo bal sas ap si reiš kęs jam sap nuo se, kad jis įvyk dy tų Aukš čiau sio jo va lią ir už si pel ny tų Dan gaus ka ra lys tę. Pa si ta rę Sto niai iš si ža dė jo vil čių su si lauk ti vai kų ir nu ta rė vi są sa vo ūkį pa do va no ti Baž ny čiai su są ly ga, kad Vys ku pi ja čia, prie Mi ni jos, pa sta ty sian ti baž ny čią. Te gul skam ba Stal go ža lio je gi rio je baž ny čios var po dū žiai ir ai di per Mi ni jos slė nius, po vi są pa ra pi jos apylin kę! Te gul ti lin džiuo ja var pai ir var pe liai baž ny čio je ir te gu ku ni gas iš am bo no skel bia pa ra pi jie čiams Die vo žo dį, te gu žmo nės, su si rin kę čia šven ta die niais, gar bi na Vieš pa tį! Pa tys Sto niai iki gy vos gal vos pa si lik sią ke le tą hek ta rų že mės, pa si sta ty sią ne to li baž ny čios tro be lę ir savo sau lė ly džio die nas pra lei sią mal do je. Kaip nu ta rė, taip pa da rė. (Sto nys Pet ras mi rė 1933 m. Per I Pa sau li nį ka rą, 1916 m., vo kie čių oku pa ci nė ad mi nist ra ci ja per Mi ni ją ties Stal ga le pa sta ty di no nau ją gra žų til tą, nu ka sė kal no sta čius kran tus, su py lė aukš tus py li mus ir pa tį ke lią su at šlai tė mis iš grin dė ak me ni mis, o py li mo pa kraš čius ap tai sė bal tais stul pe liais. Stal ga lė pa si puo šė, o Mi ni ja ne be gra si no pava sa rio po tvy niais. 1918 me tų va sa rą nuo Že mai čių aukš tu mų, nuo Lo paičių kal no žiū rint į va ka rus, to lu mo je drie kė si Že mai ti jos že mu mos pa no ra ma snaus da ma mels va me rū ke. To ly je, Tar pu ka riu Alek san dra vo pra di nė je mo kyk lo je dir bęs ži no mas Lie tu vos pa trio tas mo ky to jas An ta nas Gul binskas bu vo iš kė lęs min tį, kad Alek san dra vui rei kė tų grąžin ti se ną jį gra žų lie tu viš ką pa va di ni mą Ki biš kiai. Ta čiau Rau do na jai ar mi jai įžen gus į Lie tu vą, šios min ties au torius at si dū rė emig ra ci jo je ir ši kil ni mi si ja li ko ne at lik ta. Kai me mė tė si api ply šu si se na, 1917 m.til žės lei dyk lo je iš leis ta kny ge lė (tur būt iš mo ky to jo gau sios bib lio te kos), ku rio je bu vo ap ra šy ti pa mi ni jo kai mai ir Alek san dra vo dva ro is to ri ja. Ma no ži nio mis, šis uni ka lus,,gel to no sios li te ra tū ros re lik tas pa te ko į KGB dar buo to jų ran kas ir tikriau siai bu vo su nai kin tas. Skai čiu sie ji šią kny ge lę pa sa ko ja, kad Alek san dra vo dva ro pa va di ni mas ki lęs nuo kaž ko kio ru sų di di ko Alek san dro vo. Įdo mi ne se niai gir dė ta ir ki ta Alek san dra vo dva ro ( taip pat ir kai mo) pa va di ni mo kil mės ver si ja. At seit Lie tu vos gra žuo lė ra šy to ja So fi ja Ty zen hau zai tė- Šua zel ar ti mai drau ga vo su Ru si jos ca ru Alek san dru, to dėl vien tur tį sa vo sū nų pa va di no Alek san dru, o berniu ko krikš ta tė viu bu vęs pats ca ras. Tuo me tu nau jai pa sta ty tas dva ras šiam įvy kiui at min ti bu vęs pa va din tas Alek san dra vu. Prieš Pir mą jį pa sau li nį ka rą Alek sandra vo dva rą iš že mės ūkio ban ko nu pir ku si kaž ko kia drau gi ja (tos drau gi jos na rys bu vo ku ni gas Ja ru lai tis). 1913m. Alek san dra vo dva ro cen trą nu pir ko Ka zi mieras Riep ša ir Juo zas Eg lins kis. Riep ša įsi gi jo 7 pa status su 100 ha že mės, o Eg lins kis 3 pa sta tus su 45 ha že mės. Pas ta ra jam ati te ko ak me ni nis ar kli nin kas, 1861 me tais sta ty tas dva ro gy ve na ma sis na mas, rūsys, Riep šui - ūk ve džio gy ve na ma sis na mas, sta tytas apie 19 am žiaus pra džią. Jį su da rė 15 kam ba rių. Žmo nės ir da bar dar pri si me na pa sa ko ji mą, kaip Riep ša dva rą pir ko. Pa sa ko ja ma, kaip į Gau du čių dva rą pas poną, ku ris bu vęs įga lio tas iš par duo ti Alek san dra vo dva ro že mes, at vy kęs api ply šu sia bur ka ap si vil kęs, bet du gerus ar klius pa si kin kęs žmo ge lis. Jis pa si pra šęs au dienci jos pas po ną. Po nas pa žiū rė jęs į pan čiu per si juo su sį, la biau į el ge tą pa na šų žmo ge lį ir at si sa kęs jį pri im ti. Tar nai tė pa klau su si, ko tas varg šas no rįs. Ogi jis no rįs Alek san dra vo cen trą pirk ti! Ir tik ta da, kai klum pė tas žmo ge lis pra si siau tęs su ply šu sius sku du rus ir iš trau kęs kap šą auk si nių, po nas pa kvie tęs jį vi dun, o tar nai tei lie pęs at neš ti ar ba tė lės. Tar nai šo kę ar klių nu kin ky ti... Vė liau Ka zi mie ras Riep ša pa da li jo sa vo ūkį dviems sūnums: Ka zi mie rui ir My ko lui. Ka zi mie ras ve dė Bar bo rą Sa moš kai tę iš Liep gi rių ir pa si li ko gy ven ti dva ro se nuosiuo se pa sta tuo se, o My ko las ant sa vo že mės pa si sta tė nau jus pa sta tus. Pa ruoš ta pa gal Alek san dra vo kraš to ty ri nin kės Ve ro ni kos Si mu tie nės už ra šy mus. Alek san dra vo kraš to mu zie jus Mėj ga Nukelta į 11 psl.
4 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Fo to pa ro dos Lat vi jos vaiz dai pri sta ty mas Sau sio 31 d. Plun gės mies to bib lio te ko je, įkur to je pre ky bos cen tro MAXIMA ant ra me aukš te, įvy ko Plun gės ir Rie ta vo kraš to fo to klu bo Žybt na rio Kęs tu čio Vait kaus pa ro dos Lat vi jos vaizdai, skir tos Lat vi jos vals ty bės šimt me čiui, pri sta ty mas. Ši pa ro da pa kei tė prieš tai vei ku sią to paties klu bo na rio An ta no Jo nai čio fo to pa ro dą, skir tą Lie tu vos 100-me čiui. Mu zi ki nis pa svei ki ni mas Ren gi nio ve dė ja bib lio teki nin kė In gri da Jo nuš kie nė pa si džiau gė, kad bib lio teko je jau su reng ta ne vie na fo to klu bo Žybt pa ro da, ir kiek vie ną kar tą lan ky to jai pa ti ria ge rų įspū džių. Pa ro dos pri sta ty mo da ly vius tą žie mos va ka rą gi ta ros gar sais bei dai na pra džiu gi no jau no ji mu zi kan tė Ka mi lė Va lu žy tė. Bib lio te ki nin kė Ri ta Jun du lienė sa kė ži no ju si, kad Ka mi lė la bai jau din sis, bet nuo šir džiai dė ko jo: Kė ta kar ta ė viel kvėi sem, vo ka atētom ė kė ta kar ta, mes tuo kė sim buo lė nė duo vėne lė iteik sem. Pa ro dos au to riaus žo dis Pa ro dos Lat vi jos vaiz dai frag men tas. Ren gi nio da ly viai. Prie ša ki nė se li ni jo se Ali na Ča pie nė ir An ta nas Jo nai tis. K. Vait kus pri si mi nė, kai bu vo I. Jo nuš kie nės pa pra šy tas su reng ti fo to pa ro dą. Te ko pamąs ty ti, ko kią te mą pa si rink ti. Bet jis pri si mi nė A. Jo nai čio pa ro dą, skir tą Lie tu vos 100- me čiui, ir pa gal vo jo, jog ir Lat vi jai 100 me tų. O po Latvi ją, pa sak pa ro dos au to riaus, va ži nė ta tik rai daug: ir Ry ga, ir Jūr ma la, ir Vent spi lis, ir Si gulda, ir Kul dy ga, fo to gra fams ir ke liau to jams tai esan čios ar ti miau sios vie tos, kur kaž ką įdo maus ga li ma pa ma ty ti ir nu fo tog ra fuo ti. Pa ro dai au to rius pa tei kė 12 nuo trau kų iš de šim ties Latvi jos vie to vių, kad bū tų kuo įvai riau. Trys nuo trau kos yra iš Ry gos, nes, pa sak K. Vaitkaus, yra sa ko ma, kad Lat vi ja yra Ry ga ir li ku si ša lies da lis, nes sos ti nė je gy ve na treč da lis Lat vi jos gy ven to jų. Pa ro dos au to rius sa kė stengę sis, kad bū tų pa ro dy ta ir ar chi tek tū ra, ir žmo nės. Ke lias nuo trau kas iš įvai rių ren gi nių jis ap ta rė pla čiau. Pa vyz džiui, 2010 m. Dur bės mies te ly je vy ko Dur bės mū šio 750 me tų ju bi lie jaus pa mi nė ji mas: bu vo di de lė šven tė, at vy ko Lie tu vos de le ga ci ja, bu vo pa sta ty tas nau jas pa min klas, vy ko se novi nės apei gos. Vy ko ir ka riū nų dvi ko vos, o fo to gra fui pa vy ko pa gau ti kad rą, kai vie nam jų iš ran kos iš krin ta ka la vi jas. Ki tas įdo mus kad ras Sal daus mies to šven tė je vy ku sių var žybų me tu ko man da bė ga, tie siog iria si Cie ce rės upe. K. Vait kus pri si mi nė, kad į tą šven tę 2012 m. Žybt na rius bu vo pa sikvie tęs Sal daus fo to klu bas Es da ru (liet. Aš da rau ). Plun gės vie šo sios bib lio te kos Bokš to sa lė je šis klu bas yra suren gęs pa ro dą Es sēžu (liet. Aš sė džiu ), kur kiek vie nas klu bo na rys bu vo pa tei kęs po vie ną sa vo por tre ti nę nuo trauką, at spin din čią jo po mė gius, gy ve na mą ją ap lin ką ar ki tą su ma ny mą. K. Vait kus ap gailes ta vo, kad ry šiai su šiuo klubu ne be pa lai ko mi: Žybt nė ra su ren gu si nė vie nos pa ro dos Sal du je. Spal vin ga nuo trau ka iš 2004 m. Ry go je vy ku sio didžiau sio Eu ro po je tarp tau ti nio fol klo ro fes ti va lio Eu ro pia da ( EUROPEADE ), ku rio je pavaiz duo ti šo kan tys lat viu kai. Ki tų nuo trau kų pa ro dos auto rius smul kiau ne ko men ta vo, bet kvie tė pa skai ty ti už ra šus, su ži no ti, kas ir ko kio je vie tovė je nu fo tog ra fuo ta. Pa sak jo, kas ten bus bu vęs, tas at pa žins ar Tu rai dos pi lį ne to li Si gul dos Gau jos na cio na li nia me par ke, ar Kul dy gos pui kų se na mies tį, ar ki tus ob jek tus. Svei ki ni mai ir pa dė kos Sei mo na rys A. Stan či kas. dą rei kė tų su reng ti ir Sei me. Jo pa dė jė ja Rai mon da Bieliaus kie nė sa kė jau su ta ru si, Pa ro dos au to rius K. Vait kus. A. Jo nai čio svei ki ni mai. Pa ro dos au to rių svei ki nęs Sei mo na rys An drie jus Stanči kas pri mi nė gar si ą ją fra zę Su stok, aki mir ka ža vin ga! ir pa šmaikš ta vo, kad aki mirka pa pras tai ne su sto ja, o štai fo to gra fams - su sto ja! Jis pri si mi nė, kaip bu vo fo tomo de liu sa vo bro liui fo togra fui. A. Stan či kas pa kar to jo pa siū ly mą, ku rį jau bu vo iš sakęs fo to klu bo Žybt me ti nės pa ro dos Plun gės vie šo jo je bib lio te ko je ati da ry me. Jis tei gė ma nąs, kad klu bo pa rokad Sei me 2020 m. tik rai bus su reng ta to kia pa ro da be lieką tik su de rin ti lai ką. K. Vait kų svei ki no foto klu bo na riai A. Jo nai tis, Ali na Ča pie nė, Kos tas Slivskis, Al do na Kup re ly tė. A. Kup re ly tė sa kė: Aš dė dėlē džiau gous, ka Kęs tu tis pa darė ton pa ruo da ėr kad ons mīl ton Lat vė jė, aš tēp pat nu se nū lai kū eso isėmīlie jo si Lat vėjė, ėr aš mės lė jo, kad mums ar tė miau sis krašts īr Lat vė jė, - ne vel tou mes bra liokās va dė nam.... Pa ro dos au to rių svei kino ir bib lio te ki nin kės I. Jonuš kie nė bei R. Jun du lie nė, do va no da mos įrė min tą nuotrau ką, ku ri yra iš spaus din ta Aud re o lės Pa že rec kai tės ir Al gio Jan kū no fo to al bu me Šar ne lės švie sa (Klai pė da, 2008 m.), skir ta me po etui Vy tau tui Ma čer niui. Sa vo ruož tu K. Vait kus dėko jo A. Jo nai čiui už pa gal bą ka bi nant šią pa ro dą. Ne ofi cia lio ji da lis Pa ro dos au to rius A. Stanči kui, R. Bie liaus kie nei bei ki tiems pa ro dos lan ky to jams smul kiau pa ko men ta vo ki tas nuo trau kas. O fo to gra fams jis pa siū lė pa gal vo ti apie pa ro dą, skir tą Es ti jos 100-me čiui. Pa ro da bu vo ap ta ri nė ja ma ir be gurkš no jant ar ba tą bei be sivai ši nant sal du my nais. Pa vyzdžiui, Že mai ti jos na cio na li nio par ko et no lo gė A. Kup re ly tė džiau gė si, kad fo to gra fi jos at spaus tos ant dro bės: Vė sū gra žiau sė ont druo bės: tuoks jaus mos, ka pa veiks los.... Pa ro da Lat vi jos vaiz dai bus eks po nuo ja ma iki ko vo pa bai gos. Be je, Plun gės apy lin kės teis mo Plun gės rū mų (Laisvės al. 4) fo jė vei kia K. Vaitkaus fo to pa ro da Fo to žy gių aki mir kos. Že mai čių sau lu tės inf. Kris ti nos Pau laus kai tės nuotr.
ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ / 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) 5 An drius Ku li kaus kas Kaip at sa ky ti už nu si kal ti mus žmo ni jai? Kaip at sa ky ti už 1941 m. lie tu vių tau tos va lios reiš kė jų nu si kal ti mus žmo ni jai? Juk tai ne pa ski ri žu di kai, o mū sų tau tos la bui vei kę nu si kaltė liai. Ve džiau po kal bį šiuo klau si mu Plun gės mies to sa vi val dy bės vie šo jo je biblio te ko je, penk ta die nį, 2019 m. va sa rio 22 d. Da ly va vo 18 žmo nių. Bu vau pa si ren gęs apibū din ti to kius nu si kal ti mus žmo ni jai: Lie tu vių ak ty vis tų fron to va das Tel šių ap skri tyje ka pi to nas Jo nas No rei ka, 1941 m. lie pos 12 d. įsa kė iš žu dy ti Plun gės žy dus. Jis tuo met pa ren gė re zo liu ci ją ra gin ti Lie tu vos lai ki ną ją vy riau sy bę siek ti vi siš kos ne pri klau so my bės, sa kė pagrin di nes kal bas ma ni fes taci jo se Tel šiuo se, lie pos 20 d. bei Plun gė je, lie pos 27 d. ir iš kart ve dė šių mies to žy dų žu dy nių ren gė jus, LAF va do pa va duo to ją Bro nių Juo di kį ir LAF Plun gės va dą Po vi lą Ali mą į Kau ną, iš sa ky ti Žemai čių že mės va lią. Mū sų po kal bio da ly viai jau bu vo su si pa ži nę su Žemai čių sau lu tė je skel bia ma Vys ku pas Kęs tu tis Kė valas su si ti ko su Šv. An ta no Pa du vie čio pa ra pi jos komi te tu. Sta lą puo šia žy dų sim bo lis me no ra. Jo no ir An ta ni nos No rei kos anū kai pri ta rė dr. A. Ku likaus ko min čiai Už ga vė nes lai ky ti ne žy dų, o No rei kos die na. Gau tas pa siū ly mas: su kur ki me dai ną Eu ro vi zi jai! Grant Go chi no Už klau sa dėl Jo no No rei kos nu si kaltė lių gau jos, ku rią No rei kos anū kė Sil via Fo ti yra pa skelbiu si sa vo sve tai nė je www. sil via fo ti.com. Šį mė ne sį prista to me jau ket vir tą už klausos da lį. To dėl vi są po kalbio lai ką sky rė me iš mąs ty ti dvy li ka pra smin gų veik lų, ku rio mis vie naip ar ki taip at sa ky tu mė me už pra ei ties nu si kal ti mus. Tai pir mas toks po kal bis Plun gė je ir be ne viso je Lie tu vo je. Plun giš kiai švie suo liai yra jam pri brendę, juk yra įsi sa mo ni nę sa vo kraš to ne lai mes. Juos kil niai vei kia mi nė ji mai tau to dai linin ko Ja ko vo Bun kos ir jo ben dra šir džių iš puo se lė ta me Kau šė nų Ho lo kaus to au kų me mo ria le. Lie tu vos gy ven to jų ge noci do ir re zis ten ci jos ty ri mo cen tras to kiam po kal biui dar ne pri bren dęs. Pra šiau leis ti to kį po kal bį su reng ti Oku paci jų ir lais vės ko vų mu zie ju je Vil niu je. Cen tro ge ne ra li nė di rek to rė Te re sė Bi ru tė Buraus kai tė ne pa ten ki no prašy mo, pa aiš kin da ma: Jū sų no ri mos kal bė ti temos tei gi nys lie tu vių tau tos va lios reiš kė jų nu si kal ti mai žmo ni jai ne ati tin ka tik rovės ir ga li mai pa žei džia LR Kon sti tu ci jos 25 str.: Lais vė reikš ti įsi ti ki ni mus ir skleis ti in for ma ci ją ne su de ri na ma su nu si kals ta mais veiks mais tau ti nės, ra si nės, re li gi nės ar so cia li nės ne apy kan tos, prie var tos bei dis kri mi naci jos kurs ty mu, šmeiž tu ir dez in for ma ci ja. Svar biau sia, kuo įsi ti kino me Plun gė je, yra, kad atsa ko my bės klau si mus rei kia spręs ti dva si nė je plot mė je. Mus taip įti ki no ka ta li kų ku ni gas bro lis Ge di mi nas Num gau dis OFM, ku ris jau de šimt me čius įkvėp tai kovo ja su an ti se mi tiz mo piktą ja dva sia. Kau no žy das švie suo lis Si mo nas Do vida vi čius at krei pė ma no dėme sį į ad ven ti nės po pie tės įra šą you tu be.com, ku ria me bro lis Ge di mi nas šir din gai vaiz duo ja mū sų lie tu vių atsa ko my bę už Plun gės žy dų li ki mą. Bro lis Ge di mi nas su tri mis jau nais sa va no riais ne tik tai da ly va vo bib lio te kos po kal by je, bet die ną prieš sky rė dvi va lan das su ma nimi su si pa žin ti ir ap si tar ti. O po po kal bio ma ne iš si ve žė į sa vo pa ra pi ją Pa ku tu vė nuose šlo vin ti Die vą šven to mis Mi šio mis, taip pat me si ji nių žy dų šo kiais, gies mė mis, mal do mis ir šven to jo Raš to skai ti niais bei ap mąs ty mais. Bū tent tą sek ma die nį bro lis Ge di mi nas bro liui An ta nui Blu žui OFM per lei do Paku tu vė nų kle bo no pa rei gas. Sa vo pas ku ti nę die ną bro lis Ge di mi nas pa si rū pi no, kad ke lio li ka mi nu čių pa si kalbė čiau su vys ku pu Kęs tu čiu Kė va lu apie lie tu vių ka ta li kų 1941 m. vie nin gai vyk dy tus nu si kal ti mus Tel šių vysku pi jo je. Jam pa sa ko jau, kaip mir ties die ną krikš tytos žy dai tės li ko Baž ny čios už mirš tos, tie siog at mes tos. Vys ku pas bu vo su krės tas ir sa kė, kad žmo nės tu ri ži no ti. Jį, ma to mai, vei kė pa ra pijie čių gy vas rū pes tis žy dų at jau tos klau si mu. An ti se mi tiz mas yra vie nas iš pa čių gi liau sių pik to sios dva sios raiš kų. Ko vo da mi su juo kiek vie nas su si du ria me su klau si mu, ko dėl Die vas iš si rin ko ne ma ne, o ki tą? Ko dėl aš ne si džiau giu ki tu, o no riu jį su nai kin ti, kaip Kai nas Abe lį? ar fa ri zie jų ta ry ba Jė zų Kris tų? ar Tel šių LAF va dai sa vo kraš to žydus? Bū ti žy du, tai reiš kia bū ti per se kio ja mu, dėl to, kad esi Die vo pa lai min tas. Bet gi kiek vie nas ga li me pa tys rinktis bū ti švie suo liais ir ly giai taip pat per se kio ja mais, dėl to, kad esa me ge ri, dėl to, kad kiek vie na me žmo gu je at kakliai ieš ko me švie suo lio. To se pa ieš ko se pa ti ria me, kaip vel niš kos jė gos at ker ta mus nuo vie nas ki to. Kaip moks li nin kas drįs tu at kreipti dė me sį į to kius reiš ki nius. Či ka go je, Mar qu et te Par ko Pa ku tu vė nuo se, Šv. An ta no Pa du vie čio pa ra pi jo je, penk ta die nio va ka rais, že mai čiai me si ji nių žy dų šo kiais šlo vi na Die vą. Si mo nas Do vi da vi čius at vedė į Plun gę tie sos ieš ko tojus Sil via Fo ti 2013 m. ir An drių Ku li kaus ką 2018 m. Kun. brol. Ge di mi nas Num gau dis OFM, Zi ta Pau laus kaitė, Bi ru tė Sta nie nė, Lau ry nas Sta nys, Gre ta Jakš tai tė ir Bro nis lo vas Po cius ka vos ba re Ex Lib ris, Plun gė je, 2019.02.21 ren gia si ki tos die nos po kal biui. Rai mon das ir Zi ta kvie čia į Plun gės bib lio te kos ren gi nį. kvar ta le, lie tu viai ir ki ti baltie ji gy ven da vo į va ka rus nuo Wes tern gat vės, o juo die ji į ry tus, nes jiems ano je pu sė je na mų ne par duo da vo. Už tat per ei nant gat vę kirs da vo me klai kią psi cho lo gi nę sie ną. Pa na šiai, įvai riau sios priklau so my bės nuo svai ga lų, lo ši mų ir ki tų aist rų, yra tiesiog ap sė di mai, mu my se apsi gy ve nę vel niai, ban dan tys vi du je su si suk ti liz dą, mus at kirs ti nuo pa sau lio. Jė zus vel niams tie siog pa sa ky da vo: Lauk! Vėl gi, pa ste bė ki me, jog ak ci nės ben dro vės tu ri vi sas žmo gaus tei ses, bet jokių do ro vi nių įsi pa rei go ji mų. Jos ga li ne si var žy da mos meluo ti. Jos ga li iš si pūs ti kaip mil ži nės, ne pa ža bo tos mū sų ko kių nors tiks lų, o ver čiau ža bo jan čios mus tuš čių pini gų gau dy mu. Pa są mo nės ža ban gos per kar tų kar tas sklei džia ne ra mu mus, paty čias, sa vi žu dy bę, pa vy dą, go du lį, kerš tą, smur tą. Ri man tas Ben do rius susi rū pi no, kad Plun gės Se namies čio vi du ri nė mo kyk la 1975 m. pa sta ty ta ant žydų ka pi nių, o tai, be abe jo, nei gia mai vei kia vai kus. Eu ge ni jus Bun ka jį ra mi no, kad vai kai dėl to ne kal ti, ir ge ro sios dva sios juos globo ja. Jis yra ty ręs sta tis ti ką, kad iš tik rų jų tai pa vyz din go el ge sio mo kyk la. Kaip bebū tų, ma nau, ga lė tu mė me su jau ni mu pa si sa ky ti, kad mū sų vals ty bė per si gal vo tų, ir ne da ry tų kon gre sų rū mų iš tų Spor to rū mų, ku riais so vie tai iš nie ki no se niau sias Vil niaus žy dų ka pi nes. Siū lau mo ky tis iš pra eities, kaup ti do ro ir ne do ro el ge sio pa vyz džius, juo se ieš ko ti dės nin gu mų, kaip kas rin ko si. Ten ka var din ti nu si kal tė lius, tiks lin ti nusi kal ti mus, juk to kiu bū du pa ste bi me, kaip mes vi si su si sie ti, vos ne vi si kal ti, ta čiau vel nio ne at kirs ti ir ne pa smerk ti. Bro nis lo vas Po cius la bai jaut riai pa ste bi, jog Lie tu vo je ga lė tu mė me at jaus ti vi sus nu ken tė ju sius. Svar bu at jaus ti po ka rio parti za nus, bet ga lim tuo pa čiu at jaus ti jų au kas, tiek kal tas, tiek ne kal tas. Ga lim at jaus ti trem ti nius, pa bė gė lius, di siden tus, vo kie čių ir so vie tų ka rius, žy dų ir len kų par ti zanus. Mus la bai jun gia nuo širdūs po kal biai, ko kių trokš ta bib lio te ki nin kė Zi ta Paulaus kai tė. Ji nuo Są jū džio lai kų ren ka pri si mi ni mus apie Plun gės kraš to žy dus ir lie tu vių par ti za nus. Po kal biams rei ka lin gos ži nios. Ži no me apie na cių ir so vie tų nu si kal ti mus, ta čiau rei kė tų iš tir ti mū sų pa čių lie tu vių nu si kal ti mus, tai yra, at sta to mos Lie tu vos Res pub li kos var du ir lie tuvių tau tos la bui vyk dy tus nu si kal ti mus žmo ni jai. Juk Ka zys Škir pa ir LAF Ber lynas ska ti no iš va ry ti žy dus, Jo nas No rei ka ir LAF Tel šiai lai mi no jų iš žu dy mą, o Juozas Amb ra ze vi čius-bra zai tis ir Lie tu vos lai ki no ji vy riausy bė įsa kė žy dus at skir ti. Aki vaiz du, jog rū pes tin giau tai iš tirs ne vals ty bė, o tam su si bū rę vi suo me ni nin kai. Kvie čia me is to ri kus ir vi sus be si do min čius telk tis Lie tuvos są ži nės var du. Plun gės is to ri kas Gin ta ras Ra mo nas pir ma sis su ti ko da ly vau ti. Ga lim ra šy ti spau dai ir valsty bės įstai goms. BBC World Ser vi ce Out look pa ren gė 23 mi nu čių ra di jo lai dą, drau giš ką pa si kal bė ji mą su No rei kos anū ke Sil via Fo ti ir jo au kų gi mi nai čiu Grant Go chin. 75 mi li jo nai klausy to jų, tai yra, 1% žmo ni jos, iš gir do apie Plun gės ko mendan tū rą. Ne se niai Lie tu vos po li ci ja iš si kė lė iš šio pa sta to. Bū tų ga li ma ban dy ti jį įsi gy ti ir jį pa skir ti Lie tu vių tau tos at sa ko my bės klau si mams: pra ei ties, da bar ties ir at ei ties. Ja me ga lė tu mė me iš sa ky ti mus do mi nan čius klau si mus, jais su do min ti ba ka lau rus, ma gist ran tus bei dok to rantus, ir juos tir ti moks lais bei me nais. An ti se mi ti nių pa pro čių ža la Plun gės to le ran ci jos centro stei gė ja Da nu tė Se ra pinie nė su si rū pi no, kaip Užga vė nės nei gia mai vei kia mū sų jau ni mo pa są mo nę. Gre ta Jakš tai tė tai mums pa liu di jo: Ma no mo čiu tė yra iš Sa lan tų. Sa lan tuo se di de lis pro cen tas gy ven to jų bu vo žy dai. Ma no mo čiu tės labai daug drau gų bu vo žy dai. Mo čiu tė vie ną kar tą ėjo į si na go gą, kur bu vo žy dai už da ry ti, ne šė val gy ti. Ją paga vo ka riai ir už da rė kar tu su žy dais ir jos vos ne su šau dė. Bet iš lei do ją. Tuo tar pu aš už au gau ir vai kys tė je vi są lai ką ei da vau žy du kais. Ir man links ma būda vo. Aš tuos ei lė raš čius saky da vau: Mes žy de liai Lietu vos, no rim bly nų ir ka vos ir pa aug lys tė je vi są lai ką juok da vau si iš an ti se mi ti nių ba je rių, kaip de gi na mi žy dai ir pa na šiai. Šią va sa rą, lie pos pradžio je, bu vo Pa ku tu vė nuo se sto vyk la. At va žia vo daug me si ja ni nių žy dų (iš Ki je vo), žy dų ku rie iš pa žįs ta Kris tų. Mes va žia vo me į Kau šėnus ir ši to je vie to je pa ro dė tuos da ly kus, pa ro dė nuo dėmes vi sas. Man bu vo gė da bū ti su tais žmo nė mis ir kad ga lė čiau būti ten, at si sto jau ir at si pra šiau vi sų ten esan čių žy dų dėl savo as me ni nio an ti se mi tiz mo, nes jo ma no gy ve ni me bu vo. Man ka dai se at ro dė, kad tai nie ko ne reiš kia ir pa na šiai, bet iš tik rų jų ne. Žmo nės atsi pra ši nė jo ir žmo nės pa ty rė iš lais vi ni mą. Aš ir gi pa ty riau iš lais vi ni mą. Tai vi są ma no gy ve ni mą pa dė jo keis ti. Tai Nukelta į 6 psl.
6 2019 m. kovo 8 d. PENKTADIENIS, Nr. 2 (796) / ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ Kaip at sa ky ti už nu si kal ti mus žmo ni jai? Atkelta iš 5 psl. pa de da sa vo as me ni nes nuodė mes su pras ti. Gre tą pa lai mi no me ir ji mus: Vieš pa tie, lai mink ją, ir vi sa, kas jo je te gi ria Ta vą jį var dą! Ku ni gas bro lis Ge di mi nas Num gau dis pra bi lo: Kai aš pra dė jau, pa ju tęs tą skaus mą, sa vo šir dy je, dėl žy dų tau tos kan čios, kaip sa vo as me ni nę tra ge di ją, ta pras me, kaž kaip su si ta pati nau, su vok da mas Die vo skaus mą, ir aš kaip jo sū nus tu rė čiau my lė ti tai ką Jis my li, ir tu rė tų man skau dė ti man, kas Jam skau da. Ypač pra na šo Izai jo žo džiais: kas pa lies ma no akies lė ly tę. Tai kal ba apie di džiu lį skaus mą, apie mei lę, ku ri su žei džia ma, ir apie tai, kad Die vas Pradžios kny go je pri sie kia Ab rao mui: Pa lai min siu tuos, kurie ta ve lai mi na, ir pra keik siu tuos, ku rie ta ve keiks. Tai tai ko ma ir vi siems Ab ra o mo pa li kuo nims. Kai pra dė jau do mė tis žy dų tra ge di ja Lietu vo je, tai at si vė rė bai si tra ge di ja, ne tik žy dų tau tos, bet ir mū sų lie tu vių tau tos tra ge di ja. Nes mes esam įvelti į bai sų nu si kal ti mą ir esam dau ge lis ben dri nin kai net gi šian dien, ku rie sa ko, kad Nie ko aš ne žu džiau, ko dėl tu rė čiau at sa ky ti? Bet jei gu aš pri ta riu tam nu si kal ti mui, jei gu aš ban dau jį pa tei sinti, jei gu aš no riu pa slėp ti ir nu ty lė ti, aš šian dien esu to nu si kal ti mo ben dri nin kas. Pa gal ju ri di nę tei sę, žmo nių tei sę, ben dri nin kai bau džiami ne ką ma žiau kaip ki ti kal ti nin kai. Ir žiū rint Die vo žo džio tęs ti nu mo, Die vo tau ta yra kaip ban do ma sis lak mu so po pie rė lis žmo nių šir di mis iš tir ti, kie no jie pu sė je: Die vo pu sė je. Ar ger bia Die vo su vere nu mą ir jo tei sę pa si rink ti kaž ką, kaip sa vo ben dra dar bį ir įran kį sa vo mei lę ap reikšti. Ir aš, jei gu jo pa si rin ki mą ger biu, ir pra na šys tė, Die vo pa ža das, kad jūs bū si te išblaš ky ti tarp tau tų, ir yra, ma nau, dar to kia užuo mi na: jūs bū si te pa lai mi ni mu toms tau toms tarp ku rių jūs bū si te iš blaš ky ti. Kaž ka da Lie tu va pri ėmė tą pa lai mi ni mą, kaž ka da mes at si sa kė me pa tys, žiau riai su si do ro jo me su tuo pa lai mini mu, ar mes neuž si trau kė me pra kei ki mo? Iš kur šian die ninės blo gos pa sek mės mū sų gy ve ni me: smur tas šei mo se, smur tas prieš vai kus, tas bėgi mas iš Lie tu vos? Ir eko nomi nis ro dik lis nė ra pir mo je vie to je, tik tuo pa si tei si na ma, bet aš ma nau, kad iš es mės bė ga jau ni žmo nės iš Lie tuvos dėl ne pa gar bos žmo gui, su kuo su si du ria val diš ko se struk tū ro se ir gy ve ni mo kasdie ny bė je. Drįs tu pa ste bė ti, to nepa gar bu mo žmo gui yra ir Baž ny čio je. Baž ny čia yra tuo pa čiu vi ru su už krės ta, nes ir Baž ny čio je yra la bai di de lis an ti se mi tiz mas. Ta an ti se mit zmo dva sia pas kata li kus yra su mo ti nos pie nu per duo da ma, nes tai yra la bai se na pro ble ma Baž ny čio je, nuo ket vir to am žiaus, kai įsi ga lė jo Baž ny čio je pa si keiti mo te ori ja, ku ri skel bia, kad da bar Die vas iš si ža dė jo sa vo tau tos, da bar Die vas ne bemy li sa vo tau tos, da bar my li Baž ny čią iš tau tų, bro lių, ir kad su žy dais ga li ma veik ti vis ką, ką no ri, ga li ma juos nai kin ti, perse kio ti, žu dy ti. Die vui jie nesvar būs, Die vui jie at mes ti ni ir net gi pra keik ti, to dėl baus kim juos, kankin kim juos. Čia ne vie nas mū sų ger biamas šven ta sis yra tuo nu si dė jęs! Baž ny čios tėvai gie do jo cho ru šven ta sis Au gus ti nas, Jo nas Auk sa burnis, ku ris gar sus Baž ny čio je, kaip mei lės apaš ta las, kvie tė vi sus my lė ti, la bai gra žius pa moks lus sa kė, yra už ra šy ta jų, bet mei lės žy dams ne sa kė. Ir Amb ra zie jus, ir ki ti, ir popie žiai. Pir mą jį ge tą Ro mo je įkū rė po pie žius 1555 me tais. Ir krikš čio nių or ga ni zuo ja mi po gro mai Euro po je ir Vo kie ti jo je, kur bu vo žy dai šmei žia mi, ap kal ti na mi dėl vi sų Eu ro pos bė dų, jiems su ver čia ma kal tė ir su jais žiau riai su si do ro ja ma, ne su at ski rais ko kiais niek še liais, bet su vi sa ben druo me ne, kai kur su de gi nant gy vus ir pa na šiai. Kai kur bu vo at iminė ja mi vai kai, per prie var tą krikš ti ja mi. Kry žiaus fo ne žy dų tau ta yra pri si ken tė ju si ir jų ge du lo rū bas yra ta pęs na cio na li niu rū bu, nes nuo po gro mo iki po gro mo ne spėda vo nu si vilk ti ge du lo rū bo. Dėl to aš jau čiuo si at sa kingas ir už Baž ny čią, kvie čiu Baž ny čią at gai lai, kad ka ta likai pra dė tu mė me mels tis dėl to, kad vi sa Baž ny čia, kiekvie nas žmo gus su vok tų ši tos tra ge di jos dy dį ir skaus mą Die vo šir dy je. Jei gu esa me Die vo vai kai, mes tu rė tu mėme ver tin ti Die vo nuo tai kas ir at gai lau ti dėl to ir mels tis dėl su si tai ky mo, dėl at si pra šy mo, dėl nau jo at si vė ri mo. Ži nau to kią ben druo me nę Tiu binge ne, kur pra si dė jo gy vy bės mar šai. Vie na me iš pir mų jų mar šų ti kin tys krikš čio nys vo kie čiai at si pra ši nė jo Die vo ir šau kė si, kad į jų mies tus grįž tų žy diš ka gy vas tis. Jie suvo kė tą tra ge di ją, kad tai ne tik žy dų tra ge di ja, bet ir vo kie čių tau tos tra ge di ja, ir Baž ny čios tra ge di ja, kad at si sa kę Die vo pa lai mi ni mo, mes sa ve žiauriai api plė šė me, at si ri bo dami nuo žy dų, su nai kin da mi žy dus, su nai kin da mi Die vo pa lai mi ni mą ir už si trauk da mi pra kei ki mą. Pa gal Bib li jos lo gi ką yra, jei gu žmo gus ne iš pa žįs ta nuo dė mės, nei gia ją, Die vas ne ga li žmo gaus iš lais vin ti ir iš gy dy ti iš ši tos nuo dė mės pasek mių, iš tų vi di nių žaiz dų, dva si nių, sie li nių, psi cho logi nių žaiz dų, ku rios griau na žmo nių san ty kius, ypa tin gai tą pa gar bą žmo gaus oru mui, pa gar bą gy vy bei, žmo gaus tei sėms ir pa na šiai. Čia įvardin ti ni smur tas, šmeiž tas, me las, iš nau do ji mas. Mano min tys daž nai yra kai kam ne pri im ti nos. Sa ko, kad Bra zaus kas at si pra šė žy dų. Po pie žius Jo nas Pau lius II at si pra šė už Ink vi zi ci ją Ir, ma nau, už ge tą, nes jis pir ma sis, ku ris įžen gė į ge tą ir ap lan kė si na go gą. Ro ma at si pra šė, bet nie kas ne ži no apie tai. Jo nas XXIII mal da, ku rio je, ma nau, la bai tiks liai su dė lio ti taš kai, kaip Baž nyčios gal va, to kiais žo džiais mel dė si Ant ro jo Va ti ka no su si rin ki me: Die ve, at leisk, kad mes daug am žių bu vo me ak li, ne ma tė me ta vo iš rink to sios tau tos gro žio. Mū sų kak tos pa žy mė tos Kai no žen klu, mūsų bro lis Abe lis daug am žių lie jo mū sų iš šauk tas aša ras ir krau ją. At leisk mums, kad mes kei kė me žy dus. At leisk mums, kad mes daug kar tų tave nu kry žia vo me jų kū ne. To je mal do je, ma nau, yra su dė ti tei sin gi taš kai, kas lie čia krikš čio niš ką san ty kį į žy dus. Aš ma nau, kad Ho lo kaus tas yra bū tent to te olo gi nio moky mo pa sek mė. Pa vyz džiui, Niurn ber go krikš čio niš kas univer si te tas Vo kie ti jo je gar sė jo an ti se mi ti ne krikš čio ni kos teolo gi jos mo kyk la ir tą uni ver site tą bai gė ko ge ro dau giau kaip 300 Ges ta po va do vų, ku rie orga ni za vo Ho lo kaus tą. Hit le ris 1939 me tais ga vo Niurn ber go mies to gar bės pi lie čio var dą dėl to, kad iš va lė Niurn ber gą nuo žy dų. Tas pats Liu te ris žiau riai pa si sa kė prieš žy dus. Hit le ris iš pil dė Liu te rio pro gramė lę. Pra ei tais me tais liu te ro nų vys ku pų kon fe ren ci ja ofi cia liai at si ri bo jo nuo ši tų vi sų an ti semi ti nių Liu te rio teks tų. Po Ant ro jo Va ti ka no Bažny čio je vyks ta po ky čiai. Sa va no riš ki šal ti niai Ri man tas Ben do rius: Vie nas iš pa grin di nių vals ty bės postu la tų tu rė tų bū ti, kad tai ne ga li dau giau pa si kar to ti. Teis mo po sė džio ste bė to jai: Ag nieš ka Avin, Mar ty na Šuls ky tė, Am ba sa do rius Dai nius Ju ne vi čius, Ger šo nas Tai cas, Da lia Epš tei nai tė, Iri na Gu zen burg, Ro za Bie liauskie nė, Le o nas Kap la nas. DefendingHistory.com Ge no ci do cen tro ad vo ka tai Kris ti na Če red ni čen kai tė, Ju rius Pet rei kis, Ge no ci do ir re zis ten ci jos ty ri mo de parta men to di rek to rius Arū nas Bub nys, spe cia lis tas Da lius Stan ci kas, is to ri kas Al fre das Ruk šė nas. Grant Go chi no se ne lis Sa mu el Go chin tar na vo Lie tu vos ka riuo me nė je, emig ra vo į Pie tų Af ri ką. Pa pi lė je sto vi ma te ria lus jų išžu dy tos gi mi nės pa min klas. DefendingHistory.com Me nas: An drius Ku li kaus kas Vil niaus ji diš ra te lis Žy dų in for ma ci jos cen tre. Ema Segal skai to Že mai čių sau lu tę. Jos mo ti nos Be los Se gal abie jų tė vų šei mos iš žu dy tos Tel šių ge te. Kur da bar pa bėg ti? Pa lik ti na mus, kur drau gai, kur kai my nai su ku riais da li na mės? Vis gi, jau na po ra, Tev je Sro lis Kla zas ir Pe sia Kla zie nė, pa bė go į Ru si ją. Grį žę ra do savo gi mi nės gel to ną na mą be du rų, lan gų ir grin dų. Kai ku rie lie tu viai at ėjo gra žin ti iš neš tus daik tus. Lie tu viui fo to gra fui par da vė pu sę na mo, už tuos pi ni gus su tvar kė ki tą pu sę. Ir taip sim bo liš kai nau jai su si gy ve no. Tik kasmet šven čių me tu liūd na be di de lės šei mos. Ko vo 5 d. Vil niaus apygar dos ad mi nist ra ci nis teismas iš klau sė Grant Art hur Go chi no skun dą Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do ir re zisten ci jos ty ri mo cen trui dėl at si sa ky mo nau jai iš tir ti Jo no No rei kos nu si kal ti mus žmoni jai, iš sa miai, ne ša liš kai, ir ne pik tnau džiau jant val džia. Aš, kaip G. Go chi no specia lis tas, teis mui iš ryš ki nau skir tu mą tarp mū sų ir Cen tro ty ri mo me to do lo gi jų. Mes rė mė mės sa va no riš kais šal tiniais - su ki lė lių laik raš čiais, die no raš čiais, pri si mi ni mais, raš tais, o Cen tras rė mė si nesa va no riš kais šal ti niais - saugu mo tar dy mo pro to ko lais - ir už tat lai kė si ati tin ka mo so vie ti nio na ra ty vo: vo kiečiai fa šis tai žu dė ta ry bi nius žmo nes. Ti kiu, teis mą la bai vei kė plun giš kių įsi min tos smul kme nos. Cen tras iš vedžio jo, kad vo kie čių okupa ci nė ad mi nist ra ci ja da vė įsa ky mą su šau dy ti Plun gės žy dus, bet gi plun giš kiai pri sime na, kas tai bu vo: vo kie čių ka riuo me nės pa lik ti, fron tui ne tin kan tys ma jo ras pra kirs ta ran ka ir su sa vi mi kal ban tis ka rys, pus pro tė lis. Cen tro is to ri kas Al fre das Ruk šė nas mums nu ro dė Ža li mo pa rody mus, kad lie pos mė ne sį bu vo dau giau vo kie čių, o mes plun giš kių liu di ji mais pa tiksli no me, kad jie at vy ko tik tai po žu dy nių, lie pos 13 d., ka da ver tė že mai čius va ly ti žu dy nių vie tą. Taip pat rėmiau si Že mai čių sau lu tė je pa skelb tais su šau dy tų že maičių są ra šais, kuo met aiš ki nau, kaip rei kia su si dė lio ti įvy kių ei gą. Lie pos 25 d. No rei ka už drau dė mir ties baus mes vyk dy ti vie ti ne ini cia ty va, ta čiau tą pa tį va ka rą Plun gės ak ty vis tai su šau dė 71 že mai tį, o lie pos 27 d. No rei ka pa sakė pa grin di nę kal bą Plun gės džiaugs mo ma ni fes ta ci jo je. Cen tras ap gai lė ti nai gy nė No rei kos ne kal tu mą. Jo advo ka tė Kris ti na Če red ni čenkai tė klau si nė jo, ar vo kie čiai cen zū ra vo ar ne cen zū ra vo Že mai čių že mę, ta čiau pa bai go je ji gi liai su si mąs tė, kai pa ste bė jau, kad nie kas never tė su ki lė lių leis ti laik raš tį, skel bian tį: Tad ša lin žy dus nuo se nio iki ma žiau sio vai ko ša lin žy dus iš Lie tuvos! Su ki lė liai laik raš čio ne su de gi no, dėl jo ne ap gailes ta vo ir neat si pra šė. Cen tro spe cia lis tas Da lius Stan ci kas įro di nė jo, kad Jo nas No rei ka drau ga vo su žy dų gel bė to ju, gy dy to ju Do mu Ja sai čiu, už tat jam bu vo sun ku ką be sa ky ti, kai pa ste bė jau, kad No rei ka drau ga vo su žu dy nių ren gėjais Po vi lu Ali mu ir Bro niu Juo di kiu ir pa ži no jo sep ty nis ki tus to kius, ir dar dvi de šimt ki tų nu si kal tu sių žmo ni jai. Jis į pa bai gą teis mui įta ri nė jo, kad mes dir bam pa gal už saky mą. Ga liau siai, krei piau si į teis mą, kad rei ka lin gas nepa pras tas jaut ru mas, kuo met vals ty bė tik ri na vals ty bę, ypač, kai Cen tro sva riau sias ar gu men tas yra, kad No rei kos au kų gi mi nai tis G. Go chi nas šio je by lo je ne tu ri ma te rialaus in te re so. Teis mo po sė dį ste bė jo 17 žmo nių, Vil niaus žy dų šviesuo liai ir ki ti mū sų ša li nin kai. Ko vo 27 d. su ži no si me teismo spren di mą, ar Ge no ci do cen tras pri va lės nau jai tir ti Jo no No rei ką. Jau čia me paki li mą, kad lip do si sa va no rių tin klas, be si rū pi nan tis Lie tuvos at sa ko my be. Megs ki me ry šius tarp Vil niaus ir Že maiti jos. Pro fe so rius Do vid Katz kvie čia plun giš kius į Vil nių pa si mo ky ti ji diš kal bos. Pradė ki me nuo abė cė lės! Sa vo ver ty bes puo se lė kime, ryš kin ki me ir iš mo ki me pri sta ty ti. Pri si me nu Jo no Biliū no ap sa ky mą Kliu džiau. Tai bu vo ne di de lė bal ta katy tė... Ją strė le nu šo vė, bet iš kart su pra to, kad dau giau gy ve ni me ka ty čių ne be šaus. No rė tų si, kad mū sų tar pe pri gy tų šū kis: Už sto ju bal tą ka ty tę! Au to riaus kal ba ne tai sy ta