Neuro_2011_Nr4.vp

Panašūs dokumentai
Neuro_2012_Nr1.vp

1 Giesmė apie kryžius

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Neuro_2010_Nr2.vp

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

Neuro_2010_Nr3.vp

Neuro_2012_Nr2.vp

Neuro_2010_Nr4.vp

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

Neuro_2011_Nr2.vp

Neuro_2011_Nr1.vp

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

Neuro_2007_Nr4.vp

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

Neuro_2014_Nr4.vp

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Neuro_2009_Nr1.vp

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Lab_Med_2013_Nr1.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp

Neuro_2015_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

Neuro_2015_Nr4.vp

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

Lab_Med_2014_Nr4.vp

JMD_29.indb

Lab_Med_2012_Nr3.vp

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

Lab_Med_2014_Nr3.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

Lab_Med_2016_Nr3.vp

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2


VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

719347LT

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

PowerPoint Presentation

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

Ataskaita

R G viesinimas.pdf

Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz )

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

Galioja nuo TURINYS P. BENDROSIOS Draudimo apsaugos galiojimas Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendros

HOT-G II

Elektroninio dokumento nuorašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2013 M

Zona_2009

Lea_LT_web.pdf

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas

131018_Ikimokyklinuka_uzd

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

V.Jonusio_veiklos programa_2

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS

ORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija

On 1 g 00 O -P & > O <N -P C»-> S ;a 3 < P* o = rt «f-4 a d o ' a ccj ) o XJ 0) o ft xi '(i) 0 O C/3 a a ft l ph o c3 Jo M S3 o 2 a _ a1.a.9 < >V5 a <

Kiekvienos įstaigos klaidingų atvejų skaičius (procentas) pagal kiekvieną specialųjį rodiklį

Microsoft Word - Biuletenis Nr 35 _8_.doc

KP 2012 m. ataskaita

Veikėjai Skaitovai (1, 2, 3) Saulė Tabalai Žvėreliai (1, 2, 3) Žvirbliai (1, 2, 3) Vabalai (1, 2) Spektaklio scenarijus VORO VESTUVĖS (pagal Justiną M

Management of psychosocial risks in European workplaces - evidence from the second European survey of enterprises on new and emerging risks (ESENER-2)

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

Priedai

1 forma

lec10.dvi

metine_ataskaita_2016_new.cdr

Pavienio projekto PA (LT)

1

VALSTYBĖS ĮMONĖ REGISTRŲ CENTRAS Vinco Kudirkos g. 18-3, LT Vilnius, tel. (5) , faks. (5) , el.p. NEKILN

Slide 1

1 POHJOLA BANK PLC LIETUVOS FILIALO PASLAUG TEIKIMO BENDROSIOS S LYGOS Galioja nuo TAIKYMO SRITIS 1.1 Bendrosiose s lygose nustatomos ben

knygelė liet.indd

Transkriptas:

Apþvalginiai moksliniai straipsniai A. Jasionis* R. Kaladytë-Lokominienë** * Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ** Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka. Hiperseksualumas bûklë, kai asmens lytinio aktyvumo poreikis yra didelis ar - ba stai ga padidëja. Jo klinikinë iðraiðka gali bûti labai ávairi nuo padaþnëjusiø lytiniø fanta - zi jø iki sun kiø lytiniø iðkrypimø. Tikrasis daþnis nëra þinomas. Patologinio hiperseksualumo prie þas èiø yra daug: tai psi chi kos li gos ir sin dro mai (ma ni ja, bi po li nis su tri ki mas, ob se si nis kom pul si nis sutrikimas, asmenybës sutrikimai, perdëtas lytinis potraukis), endokrininës li - gos, ku riø metu padidëja testosterono ar (ir) kitø lytiniø hormonø koncentracija kraujyje, vais tai, di dinantys dopamino kieká sinapsëse, ir neurologinës ligos (galvos smegenø kraujo - ta kos su tri kimai, navikai, epilepsija priepuolio metu, iðsëtinë sklerozë, Klüver-Bucy sindro - mas, Klei ne-levin sindromas, ekstrapiramidinës sistemos ligos Huntingtono chorëja, Wil - so no li ga, Gil les de la Tou ret te sin dro mas). Hi per sek su a lu mui at si ras ti svar biau ne etio lo gi - nis veiks nys, o galvos smegenø paþeidimo lokalizacija: daþnai tai bûna pagumburis, limbinë sis te ma, pa ma to bran duo liai, fron to tem po ra li nës skil tys. Hi per sek su a lu mas lai ko mas pa to - lo gi niu tik tada, kai sukelia nepatogumø paèiam asmeniui ar aplinkiniams. Gydymas reika - lin gas ne vi sada. Svarbu gydyti pagrindinæ ligà, simptominiam gydymui pasirinkimo vaistai yra se lek ty vûs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, sunkiais atvejais neuroleptikai. Rak ta þo dþiai: hiperseksualumas, lytinis potraukis, pagumburis, manija, Klüver-Bucy sindro mas, Kleine-Levin sindromas. Neurologijos seminarai 2011; 15(50): 230 240 ÁVADAS Hi per sek su a lu mas (ar ba pa di dë jæs ly ti nis po trau kis, li - bido) tai bûk lë, kai as mens ly ti nis ak ty vu mas ar jo po rei - kis yra di de lis ar ba stai ga su stip rë ja. Ly ti nis po rei kis ne bû - tinai turi bûti realizuojamas ir daþniausiai vargina asmená ar aplinkinius. Hiperseksualumas gali pasireikðti ávairiai: nuo pa daþ në ju siø ly ti niø fan ta zi jø ir min èiø, at kak laus ly - ti niø part ne riø ieð ko ji mo, kie ky bið kai ir ko ky bið kai su in - ten sy vë ju siø ly ti niø san ty kiø iki ávai riø sek su a li niø de via - ci jø (ið kry pi mø). Ði pro ble ma në ra daþ na neu ro lo gi jo je, ta - èiau ga li pa si tai ky ti at ski rø sin dro mø pa vi da lu, taip pat kai ku riø li gø me tu, var to jant vais tus ner vø li goms gy dy ti ar psi cho ak ty vias me dþia gas sie kiant svai gin tis. Hi per sek su - a lu mo daþ nis në ra þi no mas dël ty ri mø sto kos ir ne apib rëþ - tø kriterijø, nes nëra visiðkai aiðku, kà reikëtø laikyti patolo gi ne bûk le, o kà nor mos va rian tu. Kai ku rios hi per sek - su a lu mo stu di jos nu ro do 3 6 % daþ ná po pu lia ci jo je, ta èiau ne aið ku, ko kiais kri te ri jais jos re mia si. Taip pat svar bu pa - Adresas: Arminas Jasionis Tel. (8 682) 88653 El. paðtas ajasionis@ya hoo.com mi në ti, kad hi per sek su a lu mo daþ nis ga li klai din gai at ro dy - ti ma þes nis dël to, kad ir li go niai, ir gy dy to jai ven gia kal bë - ti apie ðià pro ble mà. SEK SU A LU MO ANA TO MI JA IR FI ZIO LO GI JA Tell me whe re is fan cy bred, or in the he art or in the head? Wil liam Sha ke s pe a re, Ve ne ci jos pir klys, 3 veiks mas, 2 sce na. Dar Vil ja mas Ðeks py ras sa vo per so na þø lû po mis klau - së, kur gims ta mû sø po trau kiai ðir dy je ar gal vo je. Nors ðiuo me tu ne abe jo ja me, kad uþ vi sus mû sø po trau kius at sa - kin gos sme ge nys, tiks lûs me cha niz mai në ra iki ga lo at - skleisti. Mokslininkai yra detaliai iðnagrinëjæ lytiniø orga - nø anatomijà ir fiziologijà, taèiau vis dar nëra tiksliai þinoma, kur ir kaip for muo ja si ly ti nio el ge sio mo ty va ci ja, kaip jis realizuojamas. Pagrindiniai informacijos ðaltiniai eks - pe ri men tai su gy vû nais ir li go niø, ku riems dël ávai riø bûk - liø pa kin ta libido, tyrimai. Ma no ma, kad uþ sek su a lu mo ana to mi jà ir fi zio lo gi jà at sa kin gos ðios gal vos sme ge nø sri tys: pa gum bu ris (hy po - thal a mus), per tva ros lau kas (area sep ta lis), mig do li niai kû nai (cor po ra amyg da loi dea), blyð ku sis ka muo lys (glo - bus pal li dus), limbinë sistema, smegenø þievë. 230

Pa gum bu ris yra tar pi niø sme ge nø da lis, re gu liuo jan ti pa grin di nes re flek si nes or ga niz mo funk ci jas: mai ti ni mà si, al ká, troð ku lá, virð ki na mo jo trak to veik là, cir ka di nius rit - mus, kû no tem pe ra tû rà, ar te ri ná krau jo spûdá, hi po fi zës veik là. Ma no ma, kad tai svar biau sia sri tis, at sa kin ga uþ ly - ti nio po trau kio for ma vi mà si. Me dia li nis pre op ti nis lau kas, area pre op ti ca me dia lis, yra vie ta, kur pul sais sin te zuo ja - mas hor mo nas go na do li be ri nas (GnRH), ku ris pro eminentia me dia na pa ten ka á krau jo ta kà, nu ne ða mas á hi - pofizës bazofilines làsteles ir ten skatina folikulus stimuliuo jan èio (FSH) ir liu tei ni zuo jan èio hor mo no (LH) sin te - zæ ir sek re ci jà. Þe mo daþ nio pul sai ska ti na FSH, o aukð to LH ið sky ri mà. Vy rø GnRH sin te zë yra ga na pa sto vi, o mo - te rø pri klau so nuo menst ru a ci jø cik lo fa zës. LH ska ti na testosterono sintezæ sëklidþiø Leydigo làstelëse. Kiauðidë - se LH skatina testosterono sintezæ ið cholesterolio folikulo theca làstelëse, o FSH jo aromatizavimà iki estradiolio gra nu lo sa làstelëse. Area pre op ti ca me dia lis neu ro nai tu ri re cep to rius ly ti niams hor mo nams ir do pa mi nui. Þiur këms dopamino receptoriø stimuliacija ðioje zonoje lytiná aktyvu mà pa di din da vo [1], o ðiø re cep to riø blo ka da ly ti ná ak ty - vu mà su stab dy da vo [2]. Tai gi, áro dy ta, kad do pa mi no ly - gis ðioje smegenø srityje tiesiogiai koreliuoja su lytiniu ak - ty vu mu. Ly ti niai hor mo nai di hid ro tes tos te ro nas ir est ra - dio lis ska ti na azo to ok si do (NO) sin te ta zës (nnos) ak ty - vu mà, dël to di dë ja NO ga my ba ir dau giau ið ski ria ma do - pa mi no [3, 4]. Est ra dio lio po vei kis yra pa sto ves nis, o di - hid ro tes tos te ro no pa di dë ji mas nnos ak ty vu mà di di na staiga. Do pa mi ner gi niø neu ro nø, ku riø ak so nai su da ro si nap - ses su area pre op ti ca me dia lis neu ro nais, kû nai lo ka li zuo - jasi zo na in cer ta rost ra lis (A13) ir periventrikulinëje (A14) làsteliø grupëje [5]. Do pa mi no kie kio pa di dë ji mas su ke lia ðiuos ly ti nio el - ge sio po ky èius, pa ða lin da mas to ni ná ga ma ami no svies to rûgð ties (GASR) slo pi ni mà [6]: nigrostriatinëje sistemoje atsiranda pasiruoðimas re - aguoti á iðorinius lytinius stimulus (t. y. ieðkoti lytinio partnerio, atlikti lytiná aktà), mezolimbinëje sistemoje atsiranda motyvacija lyti - niam el ge siui, pa di dë ja ly ti nio ak ty vu mo po rei kis (at si ran - da tai, kà va di na me hi per sek su a lu mu), incertohipotalaminëje sistemoje reguliuojamas gona dot ro pi niø hor mo nø ið sky ri mas, taip pat, ma no ma, ska - tinama seksualinë motyvacija, tu be roin fun di bu li në je sis te mo je per D2 re cep to rius slo pi na mas pro lak ti no ið sky ri mas hi po fi zës lak tot ro fi në se làstelëse. Svar bûs ir ki ti pa gum bu rio bran duo liai. Po pseu do pa - siut li gës vi ru so in jek ci jos á var pos akyt kû nius [7] þy më ti neu ro nai bu vo ras ti nu c leus pa ra ven tri cu la ris ir ki to se pa - gum bu rio sri ty se. Ið nu c leus pa ra ven tri cu la ris im pul sai pa gum bu rio nu ga ros sme ge nø lai dais dor so la te ra li niø pluoð tø su dë ty je pa sie kia nu ga ros sme ge nø bran duo lius ir taip sukelia erekcijà [8]. Bû tent pa gum bu ry je þe mes nie siems gy vû nams pro - jek tuo ja si no sies vo me ro na za li nio or ga no dir gi ni mas fe ro - monais, kuris skatina GnRH impulsacijà. Pastebëta, kad nëð èios pe lës, ku rios nar ve ly je lai ko mos su ki to, ne jas ap - vai si nu sio, pa ti no ðla pi mu, per si lei dþia (Bru ce efek tas). Ar fe ro mo nai vei kia ir þmo niø ly ti næ mo ty va ci jà ir el ge sá ne - þinia. Ðtai McClintock teorija tvirtina, kad dël feromonø su si vie no di na il gai kar tu gy ve nan èiø mo te rø ly ti niai cik - lai. Tai gi, ma no ma, kad pa gum bu ris yra pa grin di nis ly ti niø dir gi ni mø ir hor mo nø po vei kio in teg ra vi mo cen tras. Tai iliust ruo ja ðie pa vyz dþiai. Ro e der ap ra ðo at ve jus [9], kai psi chi niams li go niams su ly ti niais ið kry pi mais (nuo pe do - fi li jos iki eks hi bi cio niz mo) bû da vo ste re o tak tið kai su ar do - mi ven tro me dia li niai pa gum bu rio bran duo liai, ir po ðios pro ce dû ros jiems vi sið kai ið nyk da vo ly ti nis po trau kis. Ávai rûs kli ni ki niai pra ne ði mai ap ra ðo ly ti nio el ge sio po ky - èius po pa to lo gi niø pro ce sø pa gum bu ry je: erek ci jos ir eja - ku lia ci jos su tri ki mus po in fil truo jan èios glio mos [10], pe - ri odi ná hi per sek su a lu mà su ag re si ja po en ce fa li to [11], pe - dofilijà, zoofilijà ir incestinius santykius, esant iðsëtinës skle ro zës plokð te lei pa gum bu ry je [12]. Pa to lo gi nio pro ce - so pa da ri niai ga li bû ti la bai ávai rûs, pri klau so nuo tiks lios lokalizacijos, iðplitimo paèiame pagumburyje ir kitose struk tû ro se. Izo liuo ti pa gum bu rio pa ken ki mai daþ niau pa - si reið kia hi po sek su a li niais su tri ki mais, o kom bi nuo ti su lim bi nës sis te mos, sep ta li nës zo nos ir pan. pa ken ki mais daþniau hiperseksualiniais sutrikimais ir seksualinëmis de via ci jo mis [13]. Instrumentiniai tyrimai taip pat árodo centriná pagum - bu rio vaid me ná for muo jant sek su a lu mà: Fer ret ti, ið ty ræs vy rus funk ci nës mag ne ti nio re zo nan so to mog ra fi jos (fmrt) me to du, sek su a li nio su si jau di ni mo me tu di dþiau - sià sme ge nø ak ty vu mà nu sta të pa gum bu ry je. Ðio ak ty vu - mo pi kas bû da vo re gist ruo ja mas prieð pra si de dant erek ci - jai. Tai ro do, jog pa gum bu ris at sa kin gas uþ ly ti nio at sa ko pra dþià [14]. Area septalis ir jo je esan tys bran duo liai su da ro pla èius ry ðius su ki to mis sme ge nø struk tû ro mis, tarp jø pa gum bu - riu ir mig do li niu kû nu, ven tra li ne dang èio zo na (area tegmenti ven tra lis), blyð kiuo ju ka muo liu (glo bus pallidus), juodàja medþiaga (sub stan tia nig ra). Ma no ma, kad kar tu su pri glu du siu bran duo liu (nu c leus ac cum bens) ði zo na yra at sa kin ga uþ ma lo nu mo po jû tá. Dau gu ma ðiø bran duo liø neu ro nø yra GASR-er gi niai ir cho li ner gi niai, to dël da ro ma prie lai da, kad jie re gu liuo ja do pa mi no ið sky - ri mà. Is to ri nio Old so ir Mil ne rio (1954) eks pe ri men to [15] me tu þiur këms bu vo im plan tuo ti elek tro dai á area sep ta lis taip, kad, pa spaus da mos myg tu kà, jos ga lë tø su kel ti sau elek tri næ ið kro và ðio je sri ty je. Þiur kës spau dy da vo myg tu - kà be veik vi sà lai kà, nu sto da vo ës ti ir ger ti ir mir da vo nuo al kio ir troð ku lio. Ðie reið ki niai bu vo pa di din ti at ly gio sis - te ma ir pa stip ri ni mu. Vë liau bu vo at lik ti ban dy mai su 54 li - go niais [16, 17], sir gu siais ávai rio mis li go mis nuo ði zo - frenijos iki narkolepsijos. Visiems jiems elektros iðkrova ar che mið kai dir gi nant sep ta li nius bran duo lius bu vo su kel - tas sek su a li nis su si jau di ni mas. Gor man ir Cum mings ap ra - ðo du li go nius, ku riems po ven tri ku lo pe ri to ni nio ðun to im - plan ta vi mo ope ra ci jos dël hid ro ce fa li jos ið si vys të hi per - sek su a lus el ge sys. Ti riant juos kom piu te ri niu to mog ra fu 231

(KT) bu vo ras ta, kad ðun to ga las bu vo at si rë mæs á area sep - talis [18]. Be to, ki tø stu di jø duo me ni mis, area sep ta lis ir nu c leus ac cum bens yra at sa kin gi uþ pri klau so my bes, po - mëgius ir placebo efektà. Mig do li nis kû nas (cor pus amyg da loi deum, s. amyg - da la) yra limbinës sistemos dalis. Tai vienas atminties kon so li da vi mo cen trø, ypaè emo ci nës at min ties; taip pat tai bai mës jaus mo kon di cio na vi mo cen tras. Mig do li nis kû - nas siun èia im pul sus, ku rie su ke lia su stin gi mà, ta chi kar di - jà, ta chip në jà, stre so hor mo nø (AKTH) ið sky ri mà [19]. fmrt me to du bu vo nu sta ty ta, kad as me nims, ser gan tiems so cio fo bi ja, pa di dë da vo ak ty vu mas mig do li niuo se kû nuo - se, jei jie þiû rë da vo á gra si nan èius vei dus ar pa tek da vo á ne - malonias socialines situacijas [20]. Beþdþionëms atlikus bi la te ra li nes amyg da loi dek to mi jas (ar tem po ra li nes lo bek - to mi jas), taip pat ir þmo nëms po abi pu siø ávai rios etio lo gi - jos pa þei di mø mig do li niuo se kû nuo se ið si vys to ti pið kas Klü ver- Bu cy sin dro mas, ku rio pa grin di niai ele men tai yra bai mës ne bu vi mas ir hi per sek su a lus el ge sys (þr. teks te to - liau). To dël ma no ma, kad mig do li niai kû nai pri tai ko sek - sualiná elgesá prie esamos situacijos ar socialiniø normø. Ki tø lim bi nës sis te mos da liø po vei kis sek su a lu mui ne aið - kus, nors, sti mu liuo jant beþ dþio niø Amo no ra gà, joms bû - davo sukeliama erekcija [21]. Au to riai taip pat ap ra ðo sek su a li nius su tri ki mus po ma - nipuliacijø blyð kio jo ka muo lio (glo bus pal li dus) srityje. Vie nam li go niui hi per sek su a lu mas ið si vys të po pa li do to - mi jos dël Par kin so no li gos [22], ki tam po pa li do to mi jos, ki tos pu sës blyð kia ja me ka muo ly je im plan ta vus gi lio sios sme ge nø sti mu lia ci jos elek tro dus [23]. Me y ers ap ra ðo ke - lis li go nius, ku riems dël miok lo ni jø bu vo per pjau tos an sa lenticularis (vi di nës glo bus pal li dus da lies neu ro nø ak so - nai, slo pi nan tys gum bu ro jau di nan tá po vei ká pref ron ta li nei þie vei). Po ope ra ci jos vi si li go niai ne te ko ly ti nio po trau - kio, o vy rams at si ra do im po ten ci ja [24]. Smegenø þievë slo pi na vi sus ins tink tus, taip pat ir sek - su a li ná. Á þie vi ná ana li za to riø pa ten ka vi sa sen so ri në in for - macija. Kartu ir ta, kurià sukelia lytinis sujaudinimas. Ávai - rûs lytinio potraukio ir elgesio pakitimai gali atsirasti dël sme ge nø þie vës ið kro vø ser gant epi lep si ja (þr. teks te to - liau). HI PER SEK SU A LU MO KLI NI KI NË IÐ RAIÐ KA Hiperseksualumas gali pasireikðti labai ávairiai: nuo su - stiprëjusiø erotiniø minèiø ir fantazijø, lytinës motyvaci - jos, padaþnëjusio lytinio elgesio: flirtavimo, lytiniø santykiø siû ly mo ap lin ki niams, part ne riø ieð ko ji mo ir pa èiø ly - ti niø san ty kiø, daþ no part ne riø kei ti mo (pro mis kui te to), ve dy bi nës ne ið ti ki my bës, iki ávai riø sek su a li niø de via ci jø (ið kry pi mø). Kiek vie nas at ve jis yra vis ki toks ir sa vaip uni ka lus. Daþniausiai pasitaikanèios seksualinës deviacijos yra susijusios su lytinio elgesio iðraiðka tai ekshibicionizmas (pa si ten ki ni mas de monst ruo jant sa vo ly ti nius or ga nus ap - linkiniams), froterizmas (trynimasis á kitus þmones be jø sutikimo siekiant pasitenkinti), fetiðizmas (lytinis susijau - di ni mas, at si ran dan tis nuo ávai riø fe ti ðø: daik tø, kû no da liø ar tam tikrø situacijø), vojerizmas (susijaudinimas stebint kitø þmoniø lytiná aktà), transvestizmas (pasitenkinimas dë vint prie ðin gos ly ties dra bu þiais), sa diz mas (pa si ten ki ni - mas partneriui suteikiant skausmà), mazochizmas (pasi - tenkinimas patiriant skausmà ar paþeminimà ið partnerio) ir iðkrypimai, susijæ su lytiniu objektu: pedofilija (potrau - kis vai kams), zo o fi li ja (po trau kis gy vû nams), in ces tas (krau jo mai ða) ir pan. HI PER SEK SU A LU MO PRIE ÞAS TYS Hi per sek su a lu mas ga li bû ti fi zio lo gi nis (ly ti nis bren di mas, il gas su si lai ky mo lai ko tar pis, af ro di zia kø po vei kis ir pan.) ir pa to lo gi nis. Aið kios ri bos tarp jø në ra, nes ne aið ku, koks sek su a lu mo ly gis yra nor ma lus ir ka da sek su a li nio ly gio pa di dë ji mas lai ky ti nas pa to lo gi niu [25]. Pa to lo gi ná hi per - sek su a lu mà ga li su kel ti psi chiat ri nës, neu ro lo gi nës, en - dok ri no lo gi nës ir me dþia gø apy kai tos li gos, che mi niai veiks niai, chi rur gi nës in ter ven ci jos. Di de lë da lis pa to lo gi nio hi per sek su a lu mo at ve jø ky la dël psi chiat ri niø su tri ki mø: ma ni jos sin dro mo, ob se si nio kom pul si nio su tri ki mo, as me ny bës su tri ki mø, izo liuo to per dë to ly ti nio po trau kio. Ma ni ja yra kli ni ki nis emo ci jø su tri ki mo sin dro mas, ku riam bû din ga links ma nuo tai ka, pa grei të ju sios aso cia ci - jos ir su ak ty vë jæ ju de siai. Be ðios simp to mø tria dos, bû din - ga sumaþëjæs miego poreikis, pagerëjusi atminties repro - duk ci ja, su in ten sy vë jæ ins tink tai, ypaè ly ti nis, kar tais ga li pasireikðti neintensyvûs kliedesiai (pervertinimo) ar iliuzi - jos. Hi per sek su a lu mas yra vie nas diag nos ti niø ma ni jos kri te ri jø [26], ávai riø au to riø duo me ni mis, pa si tai kan tis nuo 25 iki 80 % ma ni jos at ve jø. Ap þvel gæ li te ra tû rà, Go od - win ir Ja mi son nu sta të, kad ma ni jos me tu hi per sek su a lu mo daþ nis yra 57 % [27]. Hi per sek su a lu mo ið raið ka ga li la bai varijuoti, daþniausiai pasireiðkia padidëjusiu lytiniø santykiø daþniu ir promiskuitetu, taèiau gali siekti net seksuali - nio po bû dþio klie de sius ir ha liu ci na ci jas. Hi per sek su a lu - mas nu sta to mas ir treè da liui vai kø [28], ser gan èiø bi po li - niu sutrikimu, ir pasireiðkia flirtavimu, polinkiu liesti save, su au gu siø jø (pvz., ro ko þvaigþ dþiø) el ge sio ir ma nie rø mëg dþio ji mu [29]. Daþ niau siai ma ni ja yra aso ci juo ta su bi po li niu su tri ki - mu (tai nuotaikos sutrikimas, pasireiðkiantis manijos ir dep re si jos epi zo dais), ga li bû ti ði zo a fek ti nio su tri ki mo su - dëtinë dalis (kai psichoziniai simptomai kliedesiai, haliuci na ci jos trun ka il giau nei nuo tai kos su tri ki mas), kar tais ji ið si vys to var to jant psi chos ti mu liuo jan èius vais tus, do pa - mi no ago nis tus, psi cho ak ty vias me dþia gas, re tai esant vi ta mi no B12 de fi ci tui [30]. Ob se si nis kom pul si nis sin dro mas (OKS), ar ba áky - riø jø bû se nø neu ro zë, yra psi chi kos su tri ki mas, ku riam bû - din gos ob se si jos (ávai rios min tys, ku rios áky riai ir ste re o ti - piðkai gráþta á sàmonæ ir ligonis nesugeba jø atsikratyti), ir kompulsijos (nuolat ir stereotipiðkai kartojami veiksmai, 232

galintys tapti iðtisais ritualais, kurie neturi realios pras - mës). Daþ nai kom pul si jos su si ju sios su ob se si jo mis, ir at - lie kant kom pul sy vius veiks mus su ma þi na ma ob se si jø su - kel ta vi di në átam pa. Re mian tis Schnei der [31], pri klau so - my bei nuo ly ti niø san ty kiø taip pat bû din ga ob se sy vu mas (ligoniai negali nefantazuoti erotinëmis temomis), kom - pul sy vu mas (dël tø min èiø ne ga li lais va va lia pa si rink ti sa - vo el ge sio) ir veik los tæ si mas ne pai sant ga li mø pa sek miø. Ser gant OKS, sek su a li nës ob se si jos pa si tai ko 32 % li go niø [32]; tai ga li bû ti ne pa gei dau ja mos min tys apie ly ti nius san ty kius su sa vo drau gais, vai kais, ðei ma, tos pa èios ly ties as me ni mis, min tys apie ag re sy vius ly ti nius san ty kius ir pan. [33]. Vis dël to sun ku pa sa ky ti, ar hi per sek su a lu mas yra su - dë ti në OKS da lis, ka dan gi li go niams ob se si jos ga li kel ti nerimà, jie gali gëdytis savo minèiø ir jø nerealizuoti, netgi prie ðin gai su ma þin ti sa vo sek su a lu mà [34], nors nau jes - niø ty ri mø me tu bu vo ið si aið kin ta, kad jø ly ti niø san ty kiø daþ nis ne si ski ria nuo OKS li go niø, ne tu rin èiø sek su a li niø ob se si jø [35]. Sek su a li nës kom pul si jos OKS me tu at si ran - da dël im pul sø kon tro lës su tri ki mo ir ver èia li go nius prieð jø valià atlikti ávairius seksualinius veiksmus (pvz., mas - turbuotis, bûti neiðtikimam, tai gali bûti ir ávairios seksua - li nës de via ci jos), no rint su ma þin ti vi di næ átam pà, ky lan èià dël ne vyk do mø sek su a li niø min èiø [36]. Hi per sek su a lu mas yra ne re tas kai ku riø asmenybës su tri ki mø (histrioninis, narcizistinis, ribinis, antisocialus) simp to mas, su da ran tis ben drà as me ny bës pa veiks là, ta èiau nie ka da ne bû na vy rau jan tis simp to mas. Mi në tø as me ny - bës su tri ki mø ti pø ben dri bruo þai: as me ny bës dra ma tið ku - mas, emo cio na lu mas ir ne pa sto vu mas, ma ni pu lia vi mas ap lin ki niais, to dël su si da ro áspû dis, kad ðiø li go niø ly ti nis potraukis yra padidëjæs. Narcizistinës ir histrioninës asme - ny bës daþ nai tu ri ir ieð ko daug ly ti niø part ne riø, ta èiau ti - kë ti na, kad to ká el ge sá ska ti na ne pa di dë jæs ly ti nis ins tink - tas, o no ras su si lauk ti dë me sio ið ap lin ki niø ar bû ti áver tin - tiems. Èia galima prisiminti ir Don Þuano ar Kazanovos pa vyz dþius, ku riø kiek vie na per ga lë mei lës fron te bû da vo áro dy mas sau, kad jiems ne áma no ma at si spir ti. Vis gi daþ niau siai hi per sek su a lu mas yra izo liuo tas, gre ta në ra ki tø neu ro lo gi niø ar psi chiat ri niø simp to mø, taip pat në ra aið kios pa di dë ju sio po trau kio prie þas ties. Vie no do po þiû rio á ðá izo liuo tà simp to mà në ra. Pa sau lio sveikatos organizacijos TLK-10 klasifikacijoje jis vertina - mas kaip per dë tas ly ti nis po trau kis (ar ba nim fo ma ni ja mo te rims, sa ty ria zë vy rams) ir ko duo ja mas F52.7 [37]. Amerikos psichiatrijos asociacijos dabartinëje DSM-IV (Di ag nos tic and Sta tis ti cal Ma n u al of Men tal Di s or ders) klasifikacijoje tokios kategorijos nëra. Pasiûlymas izoliuo - tà hi per sek su a lu mà ver tin ti kaip pri klau so my bæ nuo ly ti - niø san ty kiø bu vo at mes tas, ta èiau lie ka siû ly mas á 2013 me tø DSM-V kla si fi ka ci jà átrauk ti hi per sek su a lu mo su tri ki mà (angl. Hy per se xu al di s or der) [38], ku rio pa grin - diniai diagnostiniai kriterijai bûtø tai, kad seksualinës fanta zi jos, po trau kis ir el ge sys ke lia daug ne pa to gu mø as me - niui ar ap lin ki niams, su stip rë ja esant blo gai nuo tai kai, stre - si nëms si tu a ci joms, tam ski ria ma la bai daug lai ko, o ban - dy mai ðià veik là ap ri bo ti yra ne sëk min gi. Kaip per dë to ly ti nio po trau kio, truk dan èio as me niui ir ap lin ki niams, pa vyz dá ga li ma bû tø pa teik ti Ono rë de Bal - zako romano Pusseserë Betë veikëjà baronà Hektorà Hu lot, ku ris, tu rë da mas vis kà: ren tà, dva rus, pa dë tá aukð - tuo me në je, at si da vu sià þmo nà, ne ga li su val dy ti sa vo ins - tink tø. Ro ma no pra dþio je ma to me ba ro nà kaip daþ nai part - ne res kei èian tá vy rà, o pa bai go je nu si gy ve nu sá vy rà, ku - ris dël sa vo po trau kio ne te ko vis ko, kà tu rë jo. Seksualinio potraukio sustiprëjimà gali sukelti ir kai ku rios en dok ri ni nës li gos, ku riø me tu pa di dë ja an dro ge nø sek re ci ja (ant inks èiø hi per pla zi ja, ge ry bi niai ar pik ty bi niai ant inks èiø na vi kai, sëk li dþiø Ser to li-le y dig làs te liø na vi - kas), bei me dþia gø apy kai tos li gos kaip hi per trip to fa ne mi - ja. Sek su a li nio po trau kio su stip rë ji mas ga li bû ti bet ku rios bûk lës, ku rios me tu krau jy je pa di dë ja an dro ge nø kon cen - tracija, klinikinës iðraiðkos dalis. Tai gali bûti steroidiniø hor mo nø sin te zës fer men tø de fek tai, te stos te ro nà ar ki tus an dro ge nus ga mi nan tys na vi kai (ant inks èiø ade no ma ar kar ci no ma, kiau ði dþiø ar ba sëk li dþiø Ser to li-le y dig làs te - liø na vi kai), an dro ge nø var to ji mas gy dy mo ar ki tais tiks - lais. Mo te ri mis, pa di dë jus an dro ge nø kon cen tra ci jai, in hi - buo ja ma GnRH sek re ci ja ne vyks ta ovu lia ci ja ir menst ru - acijos, keièiasi iðvaizda atrofuojasi krûtys, didëja klitoris, þe më ja bal sas, pa di dë ja plau kuo tu mas, be ria spuo gai, di - dë ja ag re sy vu mas. Vy rams kli ni ki nis vaiz das ne bû na toks ryð kus. Ser gant ant inks èiø ade no ma an dro ge nø kon cen tra - ci ja pa di dë ja re tai. Tik 15 % ade no mø ga mi na hor mo nus, be to, da lis ga mi na gliu ko kor ti koi dus (kas kli nið kai pa si - reið kia Cus hin go sin dro mu), mi ne ral kor ti koi dus (pa si reið - kia Con no sin dro mu) ar ba est ro ge nus (vy rams pa si reið kia fe mi ni za ci ja). En dok ri nið kai ak ty vios yra apie 60 % ant - inks èiø kar ci no mø, jos pa si reið kia tais pa èiais sin dro mais. Hi per trip to fa ne mi ja yra re tas ge ne ti nis sin dro mas, dël ku rio su trin ka ami no rûgð ties trip to fa no ver ti mas á ki nu re - ni nus ir or ga niz me pa di dë ja trip to fa no kon cen tra ci ja. Kli - nið kai li ga pa si reið kia sà na riø ið kry pi mais ir kontr - aktûromis, re gos su tri ki mais, keis tu el ge siu (emo ci jø la bi - lumas, hiperjautrumas ávairiems dirgikliams, agresija, hi - per sek su a lu mas). Kartais hiperseksualumas pasitaiko vartojant ávairius vais tus (svar biau si vais tai nuo par kin so niz mo, vais tai nuo epi lep si jos), ste roi di nius hor mo nus (pvz., te stos te ro - nà), al ko ho lá ir ki tas psi cho ak ty vias me dþia gas: am fe ta mi - nas ir jo ana lo gai ska ti na do pa mi no, no rad re na li no ir se ro - to ni no ið me ti mà ið pre si nap ti nio neu ro no pûs ly èiø á si nap - ti ná ply ðá, ko kai nas slo pi na mi në tø me dia to riø at ga li næ ab - sorb ci jà. Taip pat hi per sek su a lu mas ga li ið si vys ty ti po tam tik rø gy do mø jø pro ce dû rø: pa li do to mi jos, nu c leus sub tha - lamicus stimuliacijos (dël Parkinsono ligos), temporalinës lobektomijos (dël rezistentiðkos epilepsijos). Hi per sek su a lu mas ga li pa si reikð ti to kiø neu ro lo gi niø li gø me tu, kaip Klüver-Bu cy sin dro mas, Klei ne-le vin sin - dromas, epilepsija, iðsëtinë sklerozë, insultai, galvos sme - ge nø na vi kai, Hun ting to n o cho rë ja, Wil so n o li ga, Gil les de la Tou ret te sin dro mas. Neu ro lo gi nes hi per sek su a lu mo prieþastis norëtume aptarti plaèiau. 233

KLÜVER-BU CY SIN DRO MAS Vo kie èiø kil mës ame ri kie èiø psi cho pa to lo gas Hein rich Klüver 1936 me tais ty ri në jo psi cho de li nio al ka loi do mes - ka li no po vei ká beþ dþio nëms ir ma në, kad jo efek tà su ke lia poveikis temporalinës skilties þievei. Kartu su amerikieèiø chi rur gu Paul Bu cy jie at li ko beþ dþio nëms abi pu ses tem - po ra li nes lo bek to mi jas ir pa ste bë jo ryð kius beþ dþio niø el - ge sio po ky èius [39]. 1955 me tais pa na ðûs pa ki ti mai bu vo pa ste bë ti þmo nëms po tem po ra li nës lo bek to mi jos [40], o 1975 me tais po per sirg to me nin go en ce fa li to [41]. Ðiuo me tu ap ra ðy ti ðio sin dro mo at ve jai po me nin go en - cefalitø (daþniausiai Her pes sim plex), iðeminiø insultø, gal vos sme ge nø trau mos, Alz hei me rio li gos, Ret t o sin - dro mo, ad re no leu ko dist ro fi jos, na vi kø (pvz., mul ti for mi - nës gliob las to mos), fron to tem po ra li niø de men ci jø (Pic ko li gos, pro gre suo jan èios po þie vi nës glio zës), por fi ri jos, sis - te mi nës rau do no sios vil kli gës, en cefa lo pa ti jø po anok si - jos, ap si nuo di ji mo an glies mo nok si du (smal kë mis) [42]. Sin dro mui ið si vys ty ti në ra toks svar bus etio lo gi nis fak to - rius, bet svarbesnë paþeidimo lokalizacija. Beveik visiems li go niams bu vo abi pus pa þeis ti mig do li niai kû nai (cor po ra amyg da loi dea). Klüver-Bu cy sin dro mui bû din ga (rei kia ap tik ti bent 3 ið 6 pa grin di niø simp to mø) [42, 43]: Ra mu mas, vi sið kas bai mës jaus mo ne bu vi mas. Apetito pokyèiai. Pasireiðkia bulimija ir nevalgomø da ly kø (pvz.: plas ti ko, ra ða lo, ðu nø mais to) val gy mas, kas ga li bû ti pa vo jin ga, nes li go niai ga li pa spring ti. Ap ra ðy ta as fik si jos at ve jø [44]. Hi per sek su a lu mas. Bû din ga pa di dë jæs ly ti nis po - trau kis ir kar tais po trau kis ne tin ka miems ob jek tams. Oralinë fiksacija. Aplinkos daiktus ligoniai tiria, dë - da mie si á bur nà, juos èiulp da mi ir kram ty da mi. Re gos ag no zi ja, pro zo pag no zi ja. Hi per me ta mor fo zë ryð kus re a ga vi mas á vi sus, net smul kiau sius re gos sti m u lus; Kartais susilpnëjusios emocijos ir atmintis, afazija, echop rak si ja, trau ku liai. Atliekami vaizdinimo tyrimai (KT, MRT). Jei ðie tyrimai ne pa ro do pa to lo gi niø þi di niø, at lie ka ma ra dio nuk li di - në kom piu te ri në to mog ra fi ja (RKT, SPECT), ti riant sme - ge nø per fu zi jà. Klüver-Bu cy sin dro mui bû din ga, kad KT ir MRT stebimi struktûriniai pakitimai, o RKT hipoper - fuzija abipus temporalinëse skiltyse. KLEI NE-LE VIN SIN DRO MAS Tai uni ka lus sin dro mas, ku riam bû din gi hi per som ni jos epi zo dai su el ge sio ar kog ni ty vi niais su tri ki mais. 1925 m. Wil li Klei ne ap ra ðë ke lis pe ri odið ko som no len tið ku mo at - ve jus, o Max Le vin 1929 m. pa brë þë hi per som ni jos aso cia - ci jos su el ge sio po ky èiais svar bà [45]. Ðiuo sin dro mu daþ niau siai su ser ga ber niu kai ar ba pa - aug liai (vi du ti nis am þius li gos pra dþio je 15 me tø). Mer - gai tës su ser ga dvi gu bai re èiau. Kas yra tiks li li gos prie þas - tis ne þi no ma, ma no ma, kad svar bi yra ge ne ti në pre dis po - zi ci ja. 61 % li go niø pa þy mi prieð sin dro mo pa si reið ki mà bu vus tri ge rá daþ niau siai tai kvë pa vi mo ta kø in fek ci ja, nors gali bûti trauma, stresinë situacija, alkoholio ar mari - hu a nos var to ji mas, mie go dep ri va ci ja, ben dro ji anes te zi ja, ap ra ðy tas net at ve jis po jû ros li gos. Ma no ma, kad li gos pa - togenezës pamatas autoimuninis procesas, paþeidþiantis pa gum bu rá. Li ga pa si reið kia mie guis tu mo epi zo dais, jø me tu mie - gama beveik visà parà (> 18 val/per parà), atsikeliama tik pa val gy ti, nu ei ti á tu a le tà, li go niai pa bu dæ bû na apa tið ki, be ener gi jos, jau èia fo to ar fo no sen si ty vu mà. Ban dant pri kel ti pri vers ti nai, ga li tap ti ag re sy vûs. Toks mie guis tu mo epi - zo das trun ka nuo ke liø die nø iki ke liø më ne siø (vi du ti nið - kai 10 die nø) ir kar to tis ga li kas ke lis më ne sius ar me tus (vi du ti nið kai kas 3,5 më ne sio). Epi zo dai pa si reið kia stai - ga, li go niai kar tais uþ mie ga gat vë je, mo kyk lo je ir pan. Re - mi si jos me tu mie go ir bûd ra vi mo cik las bû na nor ma lus. Epi zo do me tu ga li su trik ti kal ba (60 %). La bai bû din - gas de re a li za ci jos po jû tis (ku ris, pa èiø li go niø tei gi mu, yra labiausiai varginantis simptomas [46]), kartais pasireiðkia ir de per so na li za ci ja, re gos ir klau sos ha liu ci na ci jos, in ter - pre ta ci niai klie de siai (san ty kio, per se kio ji mo). Kog ni ty vi - niai ir psichiatriniai sutrikimai pasireiðkia apie 96 % atve - jø. Apie 80 % li go niø su trin ka ape ti tas, bû din ga kom pul - sy vi me ga fa gi ja. Val go ma la bai daug, ypaè an glia van de - niais tur tin go mais to. Me ga fa gi ja yra to kia kom pul sy vi, kad ligoniai valgo maistà ið ðiukðliadëþiø, atima kitø ligoniø mais tà, ap va gia mais to par duo tu ves. Ga li mi ape ti to po - kyèiai, pvz., apraðyta kaip vegetaras, susirgæs ðia liga, pra - dë jo val gy ti më sà [47]. Hi per sek su a lu mas pa si reið kia 43 % li go niø: bû din gas ly ti nis prie ka bia vi mas, kom pul sy vi mas tur ba ci ja, eks hi bi - cio niz mas, kop ro la li ja. Ti riant li go nius þi di ni nës neu ro lo gi nës simp to ma ti kos ne bû na, ga li mi ve ge ta ci nës sis te mos su tri ki mai (pa rau di - mas, prakaitavimas, ðirdies ritmo pokyèiai, seilëjimasis). Elek tro en ce fa log ra fi jos (EEG) me tu re gist ruo ja mi ne spe - cifiniai pokyèiai: rit mo su lë të ji mas iki 7 8 Hz (70 %), pa vie nës, ban gos, epi lep ti for mi nis ak ty vu mas ne re - gist ruo ja mas. KT, MRT pa to lo gi niø þi di niø ne ste bi ma, da - liai ligoniø RKT registruojama temporaliniø skilèiø hipo - per fu zi ja. Lik vo re làs te liø, bal ty mo kie kis ne vir ði ja nor - mos, oli gok lo ni niø juos tø ne ran da ma. Plaz mos hor mo nø (te stos te ro no, ad re no kor ti kot ro pi nio, kor ti zo lio, so ma tot - ro pi nio, ti rot ro pi nio) kon cen tra ci jos nor ma lios ar ba po ky - èiai nedideli. Patologoanatominis tyrimas atliktas ið viso 4 li go niams, 3 ið jø ras ti uþ de gi mi niai po ky èiai (mo no mor - fo nuk le a ri në in fil tra ci ja) pa gum bu ry je. Li go niø gy dy mo ga li my bës ri bo tos, mie guis tu mui su - maþinti taikomi stimuliantai (amfetaminas, modafinilis, me til fe ni da tas). Ka dan gi li gos epi zo dið ku mas pa na ðus á bipoliná afektiná sutrikimà, taikomi normotimikai lièio kar bo na tas, kar ba ma ze pi nas, val pro a tai. Gy dy mas an ti - dep re san tais, neu ro lep ti kais, elek tro kon vul si ne te ra pi ja vi sið kai ne efek ty vus. Nors li gos epi zo dai yra var gi nan tys, ta èiau prog no zë ne blo ga il gai niui epi zo dai re të ja ir daþ - niau siai ne be si kar to ja (vi du ti në truk më 8 me tai) [45]. 234

HI PER SEK SU A LU MAS SER GANT EPI LEP SI JA Daþ niau siai epi lep si jai bû din gas sek su a lu mo su ma þë ji mas tarp priepuoliø (libido sumaþëjimas, erektilinë, ejakulato - ri në, or gaz mi në dis funk ci ja). Ta èiau prie puo lio me tu, at si - þvelgiant á epileptogeninio þidinio lokalizacijà, gali pasi - reikðti ir hiperseksualumas. Þidininiø parietaliniø priepuoliø metu galimi jutimai (ðilumos, penetracijos pojûtis) genitalijø srityje, jei iðkrova ky la sri ty se, kur pro jek tuo ja si ju ti mai ið ly ti niø or ga nø ar ki tø ero ge ni niø zo nø [48 50]. Þi di ni niø fron ta li niø prie - puo liø su dë ti në da lis ga li bû ti or gaz mas, erek ci ja, eja ku lia - ci ja, ávai rûs du bens ju de siai [51, 52], þi di ni niø tem po ra li - niø su si jau di ni mas, po jû èiai ge ni ta li jo se iki or gaz mo, seksualiniai automatizmai, masturbacija [53, 54]. Hiper - sek su a lu mo ið raið ka prie puo lio me tu pri klau so nuo de po - liarizuojanèios iðkrovos lokalizacijos, jaudinimo plitimo ir gali bûti pati ávairiausia ar keisèiausia, pvz., stebëtas vyras, sergantis temporalinës skilties epilepsija, kuriam priepuo - lio me tu at si ras da vo or gaz mo po jû tis vei de [55]. Ap ra ðy ti sek su a li nio su si jau di ni mo at si ra di mo po prie puo lio at ve jai sergant temporalinës skilties epilepsija [56]. Reikia paminëti, kad lytiniai santykiai gali bûti epilepsijos priepuoliø provokuojamas faktorius (dël hiperventiliacijos santykiø metu arba dël seksualiniø fantazijø, lytiniø organø stimuliacijos, orgazmo refleksinës epilepsijos metu). Hiperseksualumas gali atsirasti gydant epilepsijà, kaip pa ða li nis an ti kon vul san tø po vei kis. Ap ra ðy ti 2 li go niai, ku riems kar ba ma ze pi nà ir oks kar ba ze pi nà pa kei tus la mot - ri gi nu, stai ga at si ra do nuo do zës pri klau so mas hi per sek su - a lu mas, ku ris, nu trau kus vais tà (ki tam li go niui su ma þi - nus iki pri im ti no ly gio), pra ëjo [57]. HI PER SEK SU A LU MAS SER GANT IÐ SË TI NE SKLEROZE Li go niai, ser gan tys ið së ti ne skle ro ze, daþ niau nuo lat ar ba re ci dy vo me tu pa ti ria sek su a lu mo su ma þë ji mà: mo te rims su ma þë ja li bi do, su sil pnë ja lub ri ka ci ja, at si ran da dis pa reu - ni ja, anor gaz mi ja, du bens rau me nø sil pnu mas, vy rai skun - dþiasi erektiline, ejakulatorine disfunkcija. Taèiau, atsi - þvelgiant á naujø plokðteliø lokalizacijà, gali pasireikðti sek su a lu mo su stip rë ji mas, hi per sek su a lus el ge sys ar net pa ra fi li jos. Hi per sek su a lu mas dël nau jos plokð te lës at si ra - di mo ti kë ti nas, jei tu ri pra ei na mà po bû dá ir yra su si jæs su ki tø nau jø simp to mø at si ra di mu. Ap ra ðo mi at ve jai, kai dël nau jø plokð te liø pa gum bu ry - je, rau do na ja me bran duo ly je ir juo do jo je me dþia go je vy rui at si ra do pa ra fi li nio po bû dþio sek su a li nio el ge sio di sin hi - bi ci ja kom pul sy vus po trau kis lies ti mo te rø krû tis [58]; dël plokðteliø abipus frontalinëse ir temporalinëse skiltyse vy rui at si ra do hi per sek su a lus el ge sys su pë dø fe ti ðiz mu, dël sa vo el ge sio li go nis bu vo pa so din tas á ka lë ji mà [59]; dël plokð te liø fron ta li në je skil ty je, gum bu re ir me zen ce fa - li në se struk tû ro se mo te riai ið si vys të hi per sek su a lu mas su ryð kio mis sek su a li në mis de via ci jo mis: eks hi bi cio niz mu, skopofilija, zoofilija ir incestiniais santykiais, moteris taip pat bu vo uþ da ry ta á ka lë ji mà, kur dël sa vo li gos mi rë [60]. Ma no ma, kad hi per sek su a lu mas su pa ra fi li niu el ge siu gali atsirasti tada, kai plokðtelës sutrikdo normalius fronta - li niø skil èiø ir tar pi niø sme ge nø ry ðius [61]. HI PER SEK SU A LU MAS IR HUN TING TO NO CHO RË JA Hun ting to no cho rë ja yra au to so mi niu do mi nan ti niu bû du pa vel di ma li ga, ku rios me tu pa þei dþia mas dry þuo ta sis kû - nas, kliniðkai pasireiðkianti ekstrapiramidiniais motorikos sutrikimais (chorëja, atetoze, distonija), poþievine demen - cija, psichikos sutrikimais (elgesio ir emocijø sutrikimais, OKS, psi cho zë mis). Li go niams bû din gas dir glu mas, eks - cen trið ku mas, ego cen triz mas, blan kios emo ci jos, po lin kis pri klau so my bëms, afek ti niai su tri ki mai ma ni ja ar ba dep - resija. Li go niams bû din gas hi per sek su a lu mas (ávai riø stu di jø duo me ni mis, nuo 6 iki 30 % [62]), daþ nai ly di mas ma ni jos ar hi po ma ni jos. Pa ste bë ta, kad li go niai, ser gan tys Hun - ting to no cho rë ja, su si lau kia dau giau pa li kuo niø [63], tur - bût dël to, kad li gos simp to mai, to kie kaip ego cen triz mas, at sa ko my bës sto ka ir sek su a li nio po trau kio su stip rë ji mas, pasireiðkia vaisingame amþiuje. Sergantiesiems bûdinga ne ið ti ki my bë, pro mis kui te tas [64]. Dar pats Ge or ge Hun - ting ton, ste bë da mas pir muo sius li go nius, ra ðë apie ve du - sius vy rus, ku rie nuo lat lan ky da vo si pas da mas, ne ma ny - da mi, kad tai ne pri im ti na, ir ne pra leis da vo pro gos flir tuo ti su mer gi no mis [65]. Federoff atliktoje 39 ligoniø studijoje [66] 19 % ligoniø vyrø ir 8 % moterø pastebëtos ávairios parafilijos: fetiðizmas, skatofilija, pedofilija, ekshibicionizmas, sadizmas. HI PER SEK SU A LU MAS IR WIL SO NO LI GA Tai autosominiu recesyviniu bûdu paveldima liga, kuriai bûdingas sutrikæs vario metabolizmas ir jo kaupimas kepenyse, ragenoje, læðiniame branduolyje ir kituose bazaliniuose ganglijuose. Pagrindiniai neurologiniai simptomai yra ekstrapiramidiniai judesiø sutrikimai: rigidiðkumas, tremoras, distonija, dizartrija. Treèdaliui ligoniø pasireiðkia psichikos sutrikimai: afektiniai sutrikimai (manija arba depresija), psi - chozës, katatonija, emocijø ir elgesio pokyèiai. Literatûroje nurodoma, kad net iki 45 % serganèiøjø pasireiðkia asmenybës pakitimai [67]. Jie daþnai gali pasireikðti hiperseksualumu, seksualine disinhibicija, ekshibicionizmu [68]. HIPERSEKSUALUMAS IR GILLES DE LA TOU RET TE SIN DRO MAS Tai paveldima liga, kurios patogenezë nëra tiksliai iðsiaið - kin ta. Ma no ma, kad jos pa grin dà su da ro neu ro me dia to - 235

riø do pa mi no ir se ro to ni no apy kai tos sme ge ny se su tri - ki mas. Li ga pa si reið kia vai kams kaip sin dro mø tet ra da: ti - kai (vo ka li niai ir mo to ri niai), OKS, dë me sio trû ku mo ir hi - pe rak ty vu mo su tri ki mas (ADHD) ir el ge sio po ky èiai. El - ge sio po ky èiai pa si reið kia iki 80 % ser gan èiø jø, daþ niau - siai tai elgesio disinhibicija dël obsesiniø minèiø ligoniai ne ga li ne da ry ti to, kà gal vo ja. Daþnai gali pasitaikyti ir hiperseksualumas, já lydintys ávairûs seksualinio elgesio pakitimai, plaèiausiai apraðyti D. Co m ings stu di jo je, ne tik li bi do pa di dë ji mas, bet ir orientacijos pakitimai, transvestizmas, sadizmas, mazo - chiz mas ir ki to kios de via ci jos (ið vi sø daþ niau sias yra eks - hibicionizmas), studijoje taip pat rasta koreliacija tarp Gts ge nø ir sek su a li nio li gos pa si reið ki mo stip ru mo [69]. Ne - daþ nas, bet pa si tai kan tis, simp to mas yra kop rop rak si ja ne pa do riø ges tø ne va lin gas ro dy mas ar ge ni ta li jø lie ti ma - sis vie ðu mo je. HI PER SEK SU A LU MAS KAIP ÁVAI RIØ STRUK TÛ RI NIØ SME GE NØ PA ÞEI DI MØ IÐ RAIÐ KA Ávai rios lo ka li za ci jos sme ge nø na vi kai ga li su kel ti sek su a - lu mo pa di dë ji mà, daþ nai su ryð kiais nu kry pi mais. Tai ga li bû ti pir ma sis na vi ko simp to mas. Literatûroje pateikiama nemaþai atvejø apraðymø, taèiau dar bø apie ben drus dës nin gu mus në ra. Re gens tein ir Reich ap ra ðo li go ná, ku riam, ið si vys èius hi per sek su a lu mui su pe do fi li ja, bu vo ras tas na vi kas fron - ta li në je skil ty je [70], Lan ge vin li go ná, ku rio hi per sek su a - lu mà ly dë jo sek su a li në ag re si ja (ras ta fron to tem po ra li në glio ma), ir ki tus at ve jus, kai sa dis ti niø po lin kiø li go niams bu vo ran da mi pa ki ti mai tem po ra li në se skil ty se [71]. Sme ge nø krau jo ta kos su tri ki mai ir gi ga li bû ti vie na prieþasèiø, sukelianti hiperseksualumà. Apraðoma nema - þai at ve jø, pvz., li go nis, dël gal vos skaus mo nu veþ tas á li - go ni næ, pra dë jo vie ðai mas tur buo tis, ban dy ti ly tið kai san - ty kiau ti su at ly dë ju sia þmo na ir me di ci nos per so na lu. KT ty ri mu bu vo ras ta fron to ba za li nis krau jo ið si lie ji mas, o an - giog ra fi jos ty ri mu prie ki nës jun gian èio sios sme ge nø ar - te ri jos aneu riz ma [10]. Ki ta li go në jau na mo te ris, prieð tai bu vu si dro vi, po in sul to (KT nu sta ty ta ið emi ja gum bu re ir pa gum bu ry je) ta po nuo lat ly tið kai su jau din ta, ne pa do riai kal bë jo, sie kë ly tið kai san ty kiau ti su gy dan èiais gy dy to jais vy rais, ki tais pa cien tais [10]. Mon ga ap ra ðo 3 li go nius, ku - riems po iðeminio insulto atsirado didelis lytiniø santykiø poreikis, padidëjo daþnumas. Visiems jiems KT rasti ið - emijos þidiniai temporalinëse skiltyse [72]. Po gal vos sme ge nø in sul to daþ niau siai ið si vys to hi po - sek su a lu mas, sek su a li nio po rei kio su ma þë ji mas, hi per sek - sualumas pasitaiko labai retais atvejais. Taèiau, vienos ana li zës duo me ni mis, ap klau sus 192 li go nius ir jø part ne - rius po in sul to, 19 nu ro dë, kad ly ti nis po trau kis su stip rë jo ir ly ti niai san ty kiai pa daþ në jo [73]. Sek su a lu mo po ky èiai ga li at si ras ti po bet ko kios etio lo - gi jos sme ge nø struk tû ri nio pa ken ki mo, svar biau yra pa þei - di mo lo ka li za ci ja. Vie no ty ri mo duo me ni mis, po teis mo psi chiat ri jos eks per ti zës, at lik tos 476 vy rams ly ti niams nu si kal të liams, 49,3 % anam ne zë je buvo patyræ gal vos sme ge nø trau mà su sà mo nës ne te ki mu, ið jø 22,5 % su neu ro lo gi në mis pa sek më mis. Pas ta ro sios gru pës nu si kal - të liø el ge sys sky rë si, pa si þy më jo po li mor fi niais sek su a li - niais sutrikimais ir ekshibicionizmu [74]. HI PER SEK SU A LU MAS GY DANT PAR KIN SO NO LI GÀ Par kin so no li ga daþ niau siai gy do ma le vo do pa (L-DO PA), ku ri yra do pa mi no pirm ta kas; do pa mi no re cep to riø ago - nis tais (pra mi pek so liu, ro pi ni ro liu, bro mok rip ti nu, ka ber - go li nu), ku rie ak ty vuo ja do pa mi no D 2 ir D 3 re cep to rius; mo no a mi no ok si da zës B in hi bi to riais (ra sa gi li nu, se le gi li - nu), ku rie slo pi na do pa mi no su ar dy mà pre si nap ti nia me neu ro ne. Vi sø ðiø vais tø far ma ko di na mi nis po vei kis yra do pa mi no kie kio si napsës ply ðy je pa di di ni mas. O do pa mi - nas pa ða li na to ni ná GASR slo pi ni mà ir, veik da mas do pa - mi no ta kuo se, su ke lia mo ty va ci jà ly ti niam el ge siui, di di na libido, skatina reakcijà á lytinius stimulus, slopina prolaktino sek re ci jà (þr. Sek su a lu mo ana to mi ja ir fi zio lo gi ja ). Do pa mi ner gi nës sis te mos do mi na vi mas taip pat nu sta ty - tas ser gant ma ni jos sin dro mais, ði zo fre nijos spek tro li go - mis. Duo me nø ir ty ri mø ðia te ma në ra daug. M. Hy yppä duo me ni mis, 10 ið 41 tir to li go nio, gy do mo vais tais nuo par kin so niz mo, nu sta ty tas li bi do su stip rë ji mas [75]. Vë - liau bu vo at lik ta ávai riø ty ri mø, ku riø duo me nys dël hi per - sek su a lu mo daþ nio sky rë si. Juose li go niai skirs ty ti á tris da lis: tuos, ku riø li bi do su stip rë jo dël mo to ri nës funk ci jos pa ge rë ji mo; ku riø li bi do su stip rë ji mas su mo to ri ne funk ci - ja ne bu vo su si jæs, ir tuos, ku riems hi per sek su a lu mas at si - ra do ben dros aþi ta ci jos fo ne. Ma yo kli ni ko je bu vo at lik tas ty ri mas, ku rio me tu tir ta 13 vais tus dël Par kin so no li gos var to jan èiø li go niø, ku riø li bi do pa di dë ji mas bu vo ryð kus ir var gi no juos ar ap lin ki nius. Nu sta ty ta, kad simp to mai bu vo pri klau so mi nuo do zës, ne tu rë jo ko re lia ci jos su pa - èios li gos ei ga, li go niai ne tu rë jo ki tø or ga ni niø ar psi chi kos li gø, anks èiau ly ti nis gy ve ni mas bu vo nor ma lus. Ty rë jø nuo mo ne, hi per sek su a lu mà ga lë jo su kel ti pro lak ti no sek - re ci jos in hi ba vi mas [76]. Li go niai daþniausiai buvo gy dy ti L-DOPA, taèiau apraðytas ir kitø vaistø ðalutinis poveikis, taip pat þi no mi at ve jai, kai sek su a lu mo pa di dë ji mo fo ne at - si ra do sek su a li nës de via ci jos: fro te riz mas ir pa vy do klie - de sys vy rui, ke le rius me tus gy dy tam per go li du [77]; ki tam li go niui, gy dy tam L-DO PA ir bro mok rip ti nu, po 3 me tus tru ku sio hi per sek su a lu mo at si ra do pa ra noi di në psi cho zë su ha liu ci na ci jo mis [78]. An ti par kin so ni niø vais tø su kel tas hi per sek su a lu mas ap ra ðy tas ir li go niams, ser gan tiems ki tais par kin so niz mo sin dro mais, pvz., 83 me tø li go niui, ser gan èiam Ste e le-ri - ch ard son-ols zew ski sin dro mu (pro gre suo janèiu su pra - nuk le a ri niu pa ra ly þiumi), gy do mam L-DO PA ir ben se ra - zi do de ri niu, kar tu su bro mok rip ti nu, at si ra do pa to lo gi nis 236

hi per sek su a lu mas su el ge sio pa ki ti mais ly ti niu prie ka - bia vi mu, sek su a li nio po bû dþio uþuo mi no mis ap lin ki - niams, masturbacija vieðose vietose [79]. Vais tø su kel tam hi per sek su a lu mui bû din ga, kad, su - ma þi nus do zæ, nu trau kus vais tà ar pri dë jus neu ro lep ti kà, simp to mai ið nyks ta. Vie nas Par kin so no li gos gy dy mo bû dø yra gi lio ji sme - genø stimuliacija (De ep brain sti m u la tion, DBS), ku rios metu á nu c leus sub tha la mi cus ar ba vi di næ glo bus pal li dus da lá im plan tuo ja mi elek tro dai, ge ne ruo jan tys elek tros im - pul sus. DBS yra efek ty vi prie mo në gy dant Par kin so no li - gos su kel tus simp to mus, ypaè tre mo rà, jei li ga re zis ten tið - ka vais tams ar yra kon train di ka ci jø juos var to ti, taip pat su - ma þi na an ti par kin so ni niø vais tø po rei ká. Ta èiau DBS tu ri ða lu ti niø po vei kiø: ið ty rus 1 398 li go nius po DBS, 41 % nu sta ty ta ávai riø kog ni ty vi niø su tri ki mø, 4 % bu vo su kel ta ma ni ja [80]. Ap ra ðo mi kol kas pa vie niai at ve jai, kai po pro ce dû ros ið si vys të hi per sek su a lus el ge sys [80 82], pra - ëjæs sa vai me, pa sky rus neu ro lep ti kø ar su ma þi nus elek tro - dø átam pà. Taèiau kiti ligoniai libido sustiprëjimà po DBS vertino kaip jø ly ti nio gy ve ni mo ko ky bës pa ge rë ji mà [83], tai gi ðis ðalutinis poveikis, jei nëra stipriai iðreikðtas, nebûtinai yra neigiamas. HI PER SEK SU A LU MO GY DY MAS Hi per sek su a li niai su tri ki mai, ku rie rei ka lau tø gy dy mo, pa - sitaiko retai. Gydymas turëtø bûti skiriamas, jei hipersek - su a lus el ge sys truk do ar var gi na pa tá li go ná, jo part ne rá, ar - ti muo sius ir ap lin ki nius, ar ba jo fo ne vys to si ávai rios sek - su a li nës de via ci jos. Kar tais gy dy mo at si sa ko pa tys li go - niai, mo ty vuo da mi tuo, kad pa ge rë jo jø sek su a li nio gy ve - ni mo ko ky bë. Jei hi per sek su a lu mas yra sà ly go tas aið kios pa to lo gi - jos rei kë tø gy dy ti pa grin di næ prie þas tá, vais tais gy dy ti epi lep si jà, ið së ti næ skle ro zæ, ope ruo ti gal vos sme ge nø na - vi kus ir pa na ðiai. Jei hi per sek su a lu mas at si ra do ma ni jos fo ne, rei kia nu - trauk ti ma ni jos epi zo dà neu ro lep ti kais, po to sta bi li zuo ti normotimikais. Tinkamiausi antipsichotikai manijai su hi - per sek su a lu mu nu trauk ti yra ati pi niai neu ro lep ti kai (kve - tia pi nas, ris pe ri do nas, olan za pi nas, zip ra si do nas, ari pip ra - zo lis). Ti pi niai neu ro lep ti kai (ha lo pe ri do lis, chlor pro ma - zinas, tioridazinas) gali bûti reikalingi, jei maniakinis elge - sys ypaè ið reikð tas. Neu ro lep ti kai yra do pa mi no re cep to riø an ta go nis tai, to dël pa ða li na do pa mi no po vei ká anks èiau ap ra ðy toms sis te moms (þr. Sek su a lu mo ana to mi ja ir fi - ziologija ). Tioridazinas pasiþymi dar ir stipriu prolaktino sek re ci jà di di nan èiu po vei kiu [84], tai ga li bû ti nau din ga, no rint nu trauk ti hi per sek su a lu mo epi zo dà. Sta bi li zuo ti vartojamos lièio druskos, prieðtraukuliniai vaistai (lamotri gi nas, kar ba ma ze pi nas, oks kar ba ze pi nas, val pro a tai), atipiniai neuroleptikai ar jø deriniai su antidepresantais (pvz., fluok se ti nas su olan ze pi nu). Simp to mi niam hi per sek su a lu mo gy dy mui [85] pir mo pasirinkimo vaistai turëtø bûti selektyvûs serotonino reab sorb ci jos in hi bi to riai (SSRI): citalopramas, fluokseti - nas, flu vok sa mi nas, pa rok se ti nas, ser tra li nas ir kt. SSRI yra tai ko mi gy dy ti dep re si jai, jø ða lu ti nis po vei kis li bi do su ma þë ji mas, ðiuo at ve ju, yra pa gei dau ja mas ir áro dy tas dau ge liu ty ri mø [86]. SSRI blo kuo ja se ro to ni no (5-hid rok - sit rip ta mi no) ne ðik lá neu ro no memb ra no je. Pir miau sia pa - di dë ja se ro to ni no kie kis si nap së se su neu ro no den dri tais, tai sumaþina 5-HT 1A au to re cep to riø jaut ru mà, to dël ne blo - kuo ja mi im pul sai se ro to ni ner gi nia me neu ro ne ir dau giau ið ski ria ma se ro to ni no á si nap ses neu ro no ak so nuo se. Pa - grin di niai se ro to ni no ta kai ið jo sin te zës vie tos siû lës bran - duo liuo se vi du ri në se sme ge ny se yra á pref ron ta li næ þie væ, pa ma to bran duo lius, pa gum bu rá, Amo no ra gà ir nu ga ros sme ge nis. Li bi do su ma þë ji mas su ke lia mas se ro to ni nui vei kiant á 5-HT 2 re cep to rius ir in hi buo jant do pa mi no me - zo lim bi ná per da vi mo ke lià. Be to, se ro to ni nas, veik da mas nu ga ros sme ge nø neu ro nus, slo pi na spi na li nius re flek sus, to kius kaip or gaz mas ir eja ku lia ci ja. Kai ku riø ty ri mø duo - me ni mis, se ro to ni nas ga li blo kuo ti GnRH po vei ká hi po fi - zës làs te lëms ir taip ma þin ti go na dot ro pi niø hor mo nø sek - recijà [87]. SSRI taip pat efek ty vûs gy dant hi per sek su a lu mà su OKS bruo þais (se ro to ni no po vei kis á pa ma to bran duo lius) ir izoliuotà perdëtà lytiná potrauká (nimfomanija ar satyria - zë). Ðioms bûk lëms taip pat in di kuo ti na psi cho te ra pi ja. Kai ku riø kli ni ki niø ty ri mø duo me ni mis, opio i di niø re cep - to riø an ta go nis tas nal trek so nas taip pat ga li bû ti efek ty vus gy dant OKS [88], nors ty ri mai su þiur kë mis ro do, kad nal - trek so nas ga li di din ti sek su a li ná pa jë gu mà [89]. Ant ros ei lës (kai ne gau na ma at sa ko gy dant SSRI) simp to mi nis hi per sek su a lu mo gy dy mas ga li mas an ti an - dro ge nais (med rok sip ro ges te ro nu ar ba cip ro te ro no ace ta - tu), go na do li be ri no (GnRH) ago nis tais (leup ro li du, go se - re li nu) [90]. Med rok sip ro ges te ro nas gráþ ta muo ju ne igia - mu ry ðiu blo kuo ja GnRH pul sa ci jà bei FSH ir LH ið sky ri - mà; cip ro te ro nas blo kuo ja làs te lës bran duo lio an dro ge nø re cep to rius; o go na do li be ri no ago nis tai ið eik vo ja hi po fi zës bazofiliniø làsteliø FSH ir LH atsargas. Visø jø galinis efek tas yra ly ti niø hor mo nø kon cen tra ci jos krau jy je su ma - þëjimas, todël tikimasi ir libido sumaþëjimo. Taèiau reikia ne pa mirð ti, kad gy dy mas ðiais vais tais tu ri daug ða lu ti niø po vei kiø. Vis gi, jei hi per sek su a lu mas ið si vys to stai ga ar ba yra stip riai ið reikð tas, pa ta ria ma pra dë ti nuo gy dy mo neu ro - lep ti kais, ka dan gi SSRI po vei kis pra si de da ne ið kar to. DIS KU SI JA Nors seksualinës motyvacijos fiziologija pastaraisiais me - tais vis la biau aið kë ja, o hi per sek su a lu mo kli ni ki në ið raið ka aiðkiai apraðyta daugelio autoriø, taip pat plaèiai ásivaizduo ja ma vi suo me në je, tik ra sis hi per sek su a lu mo daþ nis po pu lia ci jo je yra sun kiai nu sa ko mas. Pa grin di në kliû tis yra aið kiø diag nos ti niø kri te ri jø sto ka. Ri ba tarp nor ma laus sek su a li nio po rei kio ir hi per sek - su a lu mo në ra la bai grieþ ta, nes kiek vie no þmo gaus ly ti niø 237