Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

Transkriptas

1 Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

2 Darbo užmokesčio ir pensijų pajamų santykis didėjo Pajamų strūktūra ir pokyčiai ketv. 68,7% 25,9% 4,6% 0,83% Darbo užmokestis (neto) Pensijos ketv. 74,0% 20,7 % 4,4% 0,88% Motinystės ir ligos pašalpos Nedarbo pašalpos Darbo užmokesčio dalis didėjo ir dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus ir dėl didesnio vidutinio atlyginimo Didėjant darbo užmokesčiui ir šių pajamų daliai, daugiau gyventojų drąsiau atveria pinigines Galima tikėtis spartesnio ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo augimo Apskaičiuota remiantis Statistikos departamento ir Sodros duomenimis

3 Bedarbių skaičiaus mažėjimo tempas sulėtėjo Bedarbių skaičius (tūkst.) ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. Dalis dabartinių bedarbių gali tikėtis tik sezoninių darbų Gyventojams, kurių pajamos nepastovios, svarbu artėjančio darbingo sezono metu nesusivilioti galimybėmis lengvai pasiskolinti Šaltinis Statistikos departamentas

4 Sąskaitos už šildymą šiemet buvo mažesnės Vidutinė sąskaita už šilumą (Lt) Gruodis Sausis Vasaris Kovas 60 kv. m buto daugiabučiame name, suvartojančiame daug šilumos (senos statybos nerenovuotame name) Apskaičiuota remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis Per m. šildymo sezoną namų ūkis vidutiniškai sutaupė maždaug 400 litų Šildymo sąskaitos buvo mažesnės ir dėl mažesnių šilumos kainų, ir dėl šiltesnės žiemos Atpigus dujoms, ateinantis šildymo sezonas turėtų būti dar pigesnis, jei žiema nebus atšiauresnė Mažesnės pirmo būtinumo išlaidos ir nusiraminimas dėl ateities skatina daugiau pinigų skirti vartojimo reikmėms

5 Sutaupytos lėšos piniginėse neužsilaikė Mažmeninės prekybos apyvarta maisto prekėmis, tenkanti vienam gyventojui (Lt) Mažmeninės prekybos apyvarta ne maisto prekėmis, tenkanti vienam gyventojui (Lt) Apskaičiuota remiantis Statistikos departamento duomenimis

6 Pragyvenimas brangsta ar pinga priklauso nuo to, kas krepšelyje Kai kurių vartojimo prekių ir paslaugų kainų metinis pokytis (2014 m. gegužė.) -24,6% 1,1% 10,1% Keleivių vežimas vandenimis Keleivių vežimas geležinkeliu Keleivių vežimas keliais -7,8% 6,0% Kava, arbata ir kakava Alus -1,5% -1,4% 2,2% 3,7% Avalynė Avalynės taisymas Pagrindiniai namų ūkio prietaisai Namų ūkio prietaisų taisymas -15,8% 14,7% Šiluminė energija Vandentiekiai -5,9% 7,5% Daržovės Pienas, sūris ir kiaušiniai Šaltinis Statistikos departamentas -1,3% 4,6% Cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai Tabakas

7 Finansinio turto pokyčiai buvo dėsningi Finansinis turtas ir įsipareigojimai (mlrd. Lt) Finansinio turto ketvirtinis ir metinis pokytis pagal turto klases Turtas sipareigojimai -1,0% Indėliai Obligacijos (įskaitant Valstybės taupymo lakštus) Gyvybės draudimas II pakopos pensijų fondai 4,7% 2,2% 0,7% 3,2% Per pirmą ketv. Per metus 7,9% 8,7% 12,2% -0,1% 20 Iš viso turto Pirmą ketvirtį gyventojų finansinis turtas ir įsipareigojimai beveik nekito 5,3% Didžiausią turto dalį sudaranti indėlių suma mažėjo sezoniškai Likvidžiausių taupymo priemonių (indėlių ir taupymo lakštų) suma šiemet sumažėjo mažiau negu pernai. Apskaičiuota remiantis Lietuvos banko ir Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis

8 Taupymo lakštų žvaigždutė suspindo neilgam, investuojantieji periodiškai lieka nuoseklūs Taupymo lakštų ir terminuotųjų indėlių vertės mėnesio pokytis (mln. Lt) Įmokų atėmus išmokas vertė pagal gyvybės draudimo sutartis (mln. Lt) 100,00 Vyriausyb s taupymo lak tai Terminuotieji ind liai , ,00-50,00 Sausis Vasaris Kovas Balandis 10 0 Sausis Vasaris Kovas Balandis , ,00-30 Apskaičiuota remiantis Lietuvos banko ir Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis

9 Gyventojai jau įsiveda eurą piniginėse (1) Mėnesinis namų ūkių indėlių pokytis 4% Namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių santykis 24% 3% 2% 1% 0% -1% -2% -3% -4% Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegu Bir elis Liepa Rugpj tis Rugs jis Spalis Lapkritis Gruodis 23% 22% 21% 20% 19% 2012m. 1 ketv. 2012m. 2 ketv. 2012m. 3 ketv. 2012m. 4 ketv. 2013m. 1 ketv. 2013m. 2 ketv. 2013m. 3 ketv. Prognozė 2013m. 4 ketv. 2014m. 1 ketv. Nors indėlių vertė keičiasi nedaug, tačiau grynųjų pinigų ir indėlių santykis mažėja: gyventojai atsikrato popierinių litų atsargomis Apskaičiuota remiantis Lietuvos banko duomenimis

10 Gyventojai jau įsiveda eurą piniginėse (2) Eurų pirkimo už litus grynaisiais pinigais sandorių vertės metinis pokytis 40% 30% 20% 10% 0% -10% -20% -30% -40% Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Nuo metų pradžios už grynus pinigus (litus) perkamos valiutos (eurų) kiekis reikšmingai išaugo, palyginti su ankstesniais metais (9-32 proc.) Gyventojai atneša grynuosius litus, pakeičia juos į eurus ir... vėl išsineša grynuosius Ir toliau prognozuojame, kad metų pabaigoje padaugės žmonių, kurie grynaisiais pinigais laikytas santaupas atneš į finansų institucijas, kad lėšos būtų automatiškai pakeistos į eurus be jokių papildomų mokesčių -50% Apskaičiuota remiantis Lietuvos banko duomenimis

11 Finansų institucijose esančio turto ir įsipareigojimų valiuta nekeičiama Namų ūkių paskolų litais dalis, palyginti su visų paskolų portfeliu 65% 60% 55% 50% 45% 40% 35% 30% 25% Namų ūkių indėlių litais dalis 85% 80% 75% 70% 65% 20% % Skirtingai negu prieš planuotą, bet neįvykusį euro įvedimą 2007 m., reikšmingų finansinių įsipareigojimų pokyčių nepastebėta Tvarkydami finansinį turtą ir įsipareigojimus, namų ūkiai reaguoja į palūkanų skirtumus ir suvokiamą valiutos riziką Šaltinis Lietuvos bankas

12 Gyventojai nekilnojamojo turto įsigijo daugiau, taip pat ir skolon Nekilnojamojo turto (butų, namų ir sodo namelių) sandorių skaičius Naujų paskolų (kai įkeičiamas nekilnojamasis turtas) vertė (mln. Lt) Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegu Bir elis Liepa Rugpj tis Rugs jis Spalis Lapkritis Gruodis 0 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegu Bir elis Liepa Rugpj tis Rugs jis Spalis Lapkritis Gruodis Šaltiniai: Registrų centras, UAB Būsto paskolų draudimas

13 Žvilgsnis į ateitį Artimiausiu metu gyventojai gan drąsiai pirks ne pirmo būtinumo vartojimo prekes ir paslaugas: įtakos tam turės lengvesnis vasaros sezonas ir geresni lūkesčiai dėl ateinančios žiemos Užfiksuota defliacija neigiamos įtakos vartojimui nepadarys Finansinio turto vertė augs daugiausia dėl įmokų į antros pakopos fondus, o metų pabaigoje dėl į sąskaitas sunešamų grynųjų Žmonių suvokiamas euro įvedimo įtakos būsto kainoms reikšmingumas mažės Tie, kas ketina įsigyti būstą, kuriame gyvens, ir tikisi stabilių pajamų, savo sprendimo ilgai neatidėlios

14 Ačiū už dėmesį