Metø ataskaita

Metø ataskaita 2012 2012

LIETUVOS BANKO METø ATASKAITA 2012 VILNIUS 2013

ISSN 1648-9020 (online) Lietuvos banko valdyba 2012 m. ataskaitą patvirtino 2013 m. balandžio 25 d. Ją rengiant, panaudoti Lietuvos banko, Lietuvos statistikos departamento, Europos Centrinio Banko, Europos Sąjungos statistikos tarnybos, Tarptautinio valiutos fondo ir kiti duomenys. Lietuvos bankas, 2013

Turinys SANTRAUKA / 7 I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA / 10 Pasaulio ekonomikos raida / 10 Lietuvos ekonomikos raida / 11 Realusis sektorius / 11 Išorės sektorius / 13 Darbo rinka / 15 Kainos ir sąnaudos / 16 Valdžios sektoriaus finansai / 18 Privačiojo sektoriaus finansinė būklė / 19 Nefinansinių įmonių veikla / 19 Namų ūkių finansai / 22 Kredito ir indėlių rinkos raida / 24 II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS / 28 Valiutos kurso ir pinigų politika / 28 Valiutos kurso politika / 28 Pinigų politikos priemonės / 29 Privalomosios atsargos ir bankų sektoriaus likvidumo kaitos veiksniai / 30 Valiutų keitimo operacijos / 31 Finansų rinkos priežiūra / 32 Priežiūros kryptys ir rezultatai / 32 Finansų rinkos dalyvių priežiūra / 36 Bankai / 36 Draudimo įmonės / 45 Kredito unijos / 49 Kitos finansų įstaigos / 50 Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūra / 53 Pensijų fondai / 53 Kolektyvinio investavimo subjektai / 54 Pirminė ir antrinė rinkos / 55 Kitos finansinės paslaugos ir rinkos / 56 Ginčų nagrinėjimas / 57 Finansinis švietimas / 57 Grynųjų pinigų valdymas / 58 Grynųjų pinigų išleidimas į apyvartą ir išėmimas / 58 Kolekcinės (proginės) monetos / 60 Banknotų ir monetų padirbiniai / 64 Finansinio turto investicijų valdymas / 64 Finansinis turtas ir pagrindiniai jo valdymo principai / 64 Finansinio turto likvidumas, saugumas ir pelningumas / 65 Statistikos tvarkymas / 67 Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos / 69 Mokėjimo litais sistemos / 69 Mokėjimo eurais sistema / 69 Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūra / 70 Mokėjimai negrynaisiais pinigais / 70 Bendros mokėjimų eurais erdvės projektas / 72 TARGET2-Securities projektas / 73

Valstybės iždo ir institucijų sąskaitų tvarkymas / 73 Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje ir tarptautinis bendradarbiavimas / 74 Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje / 74 Dalyvavimas ES institucijų veikloje / 75 Bendradarbiavimas su TVF ir kitomis tarptautinėmis institucijomis / 76 Ryšiai su užsienio valstybių centriniais bankais ir finansų sektoriaus priežiūros institucijomis / 76 Bendradarbiavimas kitose srityse / 77 III. LIETUVOS BANKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS / 78 Personalas ir organizacinė struktūra / 78 Misija, vertybės ir etika / 78 Personalas ir organizacinė struktūra / 78 Personalas / 78 Struktūra / 79 Vadovai / 80 Tarnautojų mokymas ir ugdymas / 80 Vlado Jurgučio premija ir stipendija / 80 Socialinis dialogas / 82 Veiklos skaidrumas ir visuomenės informavimas / 82 IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS / 85 PRIEDAI / 109 Lietuvos banko valdybos priimti nutarimai, 2012 m. paskelbti Valstybės žiniose / 109 Banknotai ir monetos apyvartoje / 116 Apyvartinės kolekcinės (proginės) monetos / 118 Žodynėlis / 120

Lenteliø ir paveikslø sàraðas Lentelës 1 lentelė. Realiojo BVP augimas ir infliacija pasaulyje / 10 2 lentelė. Išlaidų metodu įvertinto realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių kaita / 11 3 lentelė. Pagrindiniai nefinansinių įmonių veiklos rodikliai / 21 4 lentelė. Bankų paskolų portfelio bendrosios vertės kaita / 24 5 lentelė. Lietuvos banko pinigų politikos priemonės / 29 6 lentelė. Grynasis užsienio valiutų pirkimas iš Lietuvos banko ( ) arba pardavimas Lietuvos bankui / 31 7 lentelė. Paskolų portfelio kokybės rodikliai / 43 8 lentelė. Grynasis pinigų išleidimas arba išėmimas ( ) / 58 9 lentelė. Banknotai ir monetos apyvartoje / 59 10 lentelė. Užsienio atsargų ir jų funkcinių dalių modifikuota finansinė trukmė / 67 11 lentelė. Užsienio atsargų funkcinių dalių grąža / 67 12 lentelė. LITAS-RLS ir LITAS-MMS operacijos / 69 13 lentelė. TARGET2-LIETUVOS BANKAS operacijos / 70 14 lentelė. Mokėjimai negrynaisiais pinigais 2012 m. / 71 15 lentelė. Mokėjimai šalyje išleistomis mokėjimo kortelėmis 2012 m. / 71 16 lentelė. 2012 m. Lietuvos banko leidiniai / 84 PAVEIKSLAI 1 pav. Išlaidų metodu įvertinto realiojo BVP kaitos veiksniai / 12 2 pav. Gamybos metodu įvertinto realiojo BVP kaitos veiksniai / 13 3 pav. Užsienio prekybos balansas / 14 4 pav. Einamosios sąskaitos balanso struktūra / 15 5 pav. Nedarbo lygis / 16 6 pav. Metinės infliacijos pagal SVKI veiksniai / 17 7 pav. Valdžios sektoriaus pajamos, išlaidos ir balansas / 18 8 pav. Nefinansinių įmonių veiklos rezultatus lemiantys veiksniai ir pradėtų bankroto procedūrų skaičius per metus / 19 9 pav. Nefinansinių įmonių galimybė dengti įsiskolinimą / 20 10 pav. Namų ūkių finansinio turto metinės kaitos veiksniai / 22 11 pav. Namų ūkių palūkanų mokėjimo PFI našta / 23 12 pav. Verslo sektoriaus nuosavomis lėšomis finansuojamo turto dalies kaita / 25 13 pav. Naujų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normų kaitos veiksniai / 26 14 pav. Indėlių PFI (neįtraukiant AB banko SNORAS) kaitos per metus veiksniai / 27 15 pav. Bankų atsargos litais Lietuvos banke / 30 16 pav. Lietuvos banko prekyba užsienio valiuta su bankais ir kitais indėlininkais / 31 17 pav. Bankų turto struktūra / 38 18 pav. Bankų įsipareigojimų struktūra / 39 19 pav. Bankų grynasis pelnas / 40 20 pav. Draudikų rinkos dalis pagal pasirašytas įmokas / 46 21 pav. Pasirašytų įmokų kaita / 47 22 pav. Draudimo įmonių veiklos rezultatas / 48 23 pav. Kredito unijų veiklos rodikliai / 49 24 pav. Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių skaičiaus ir turto kaita / 53 25 pav. Apyvartos ir OMXV indekso (skalė dešinėje) pokytis / 56 26 pav. Litai apyvartoje / 59 27 pav. 2012 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys / 60 28 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta Dionizo Poškos baublių 200 metų sukakčiai / 61

29 pav. 10 litų sidabro moneta, skirta dailei (iš serijos Lietuvos kultūra ) / 61 30 pav. 10 litų aukso moneta iš serijos Lietuvos mokslas / 62 31 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms gimimo metinėms / 62 32 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta Lietuvos gamtai / 62 33 pav. 2 litų proof ir unc monetos, skirtos Lietuvos kurortams, ir jų (proof) rinkinys / 63 34 pav. Užsienio atsargos / 64 35 pav. Investicijų pasiskirstymas pagal finansines priemones / 65 36 pav. Investicijų pasiskirstymas pagal reitingus / 66 37 pav. Užsienio atsargų grąža ir 1 m. trukmės Vokietijos VVP pelningumas / 67 38 pav. Lietuvos banko organizacinė struktūra / 81 Santrumpos ir kiti paaiškinimai AB BVP ECB ECBS ES Eurostatas JAV LCKU LCVPD PFI proc. p. SVKI TVF UAB VĮ VKM II VVP akcinė bendrovė bendrasis vidaus produktas Europos Centrinis Bankas Europos centrinių bankų sistema Europos Sąjunga ES statistikos tarnyba Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos centrinė kredito unija AB Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas pinigų finansinė institucija procentinis punktas suderintas vartotojų kainų indeksas Tarptautinis valiutos fondas uždaroji akcinė bendrovė valstybės įmonė antrasis valiutų kurso mechanizmas vyriausybės vertybiniai popieriai Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis ( Iš viso ir 100 %).

SANTRAUKA 2012 m. spalio pradžioje paminėtas trigubas jubiliejus: pirmojo nepriklausomos Lietuvos centrinio banko įkūrimas (1922 m. spalio 2 d.), nacionalinės pinigų sistemos gimimas (1922 m. spalio 2 d. į apyvartą pirmą kartą išleista nacionalinė valiuta litas) ir nacionalinės valiutos atgimimas (1992 m. spalio 1 d. sukurta nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pinigų sistema, laikinasis talonas tapo nacionaliniu piniginiu vienetu, rubliai išimti iš apyvartos). 1990 m. kovo mėn. įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas. Šioje ataskaitoje išsamiai pristatomas 2012 m. Lietuvos banko atliktas darbas įgyvendinant Lietuvos Respublikos centrinio banko tikslus ir vykdant funkcijas šalies ir pasaulio ekonomikos bei finansų sistemos raidos kontekste. 2012 m. pasaulio ekonomikos augimas lėtėjo, o euro zonoje antrąjį pusmetį buvo užfiksuota antra recesija per ketverius metus. Euro zonoje ūkio aktyvumą slopino griežtesnė fiskalinė politika daugelyje valstybių narių bandant mažinti valdžios sektoriaus įsiskolinimą, šio regiono raidos neapibrėžtumas, kai kurių šalių finansų sistemos problemos. 2012 m. pabaigoje įtampa atslūgo, nes Europos Sąjungos institucijos priėmė arba pradėjo įgyvendinti nemažai padėtį stabilizuojančių priemonių. Lietuvos ekonomikos plėtra 2012 m. buvo viena sparčiausių Europos Sąjungoje. Ją labiausiai skatino eksportas, augęs dėl Lietuvos įmonių gebėjimo konkuruoti tarptautiniu mastu ir rekordinio žemės ūkio derliaus. Tačiau namų ūkių vartojimo išlaidos didėjo lėčiau ir mažėjo investicijos. Įmonių nenorą investuoti greičiausiai lėmė neapibrėžtumas dėl tolesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos plėtros, o vartojimo išlaidoms sparčiau didėti neleido lėčiau augusios namų ūkių disponuojamosios pajamos. Augant ūkiui padėtis darbo rinkoje gerėjo. Palyginti su 2011 m., pagausėjo užimtųjų ir laisvų darbo vietų, sumažėjo nedarbo lygis. Vis dėlto darbo rinkos situacija tebebuvo gana sudėtinga: bendrasis ir jaunimo nedarbas, nors ir sumažėjęs, ir toliau buvo didelis, o reikšminga dalis bedarbių neturėjo darbo metus ar ilgiau. 2012 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 3,2 proc. mažiau nei 2011 m., nes lėčiau kilo maisto ir degalų kainos, susijusios su pokyčiais tarptautinėse žaliavų rinkose. Pasaulinių žaliavų kainų kaita buvo kur kas palankesnė vartotojams nei 2011 m.: maisto žaliavų kainos 2012 m. sumažėjo, o naftos kaina beveik nepasikeitė. Taigi išorės veiksnių įtaka infliacijai Lietuvoje sumažėjo, tačiau tebebuvo kur kas svarbesnė nei vidaus veiksnių. Tebesant gana sudėtingai situacijai Lietuvos darbo rinkoje ir lėtai augant vienetinėms darbo sąnaudoms, su vidaus sąlygomis susijusi grynoji infliacija buvo nedidelė. Lietuvos banko pagrindinis tikslas palaikyti kainų stabilumą įgyvendinamas taikant fiksuotojo lito kurso strategiją. Fiksuotojo lito kurso sąlygomis bankas užtikrina laisvą litų keitimą į eurus ir eurų į litus, todėl nereguliuoja litų rinkos palūkanų normų ir litų kiekio apyvartoje, nes pastarąjį lemia litų paklausa. Fiksuotasis lito kursas padeda netiesiogiai siekti pagrindinio tikslo ilguoju laikotarpiu eksporto ir importo kainas palaiko stabilesnes ir kartu palengvina tarptautinę prekybą, palaiko pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika. Lietuvos banko pinigų 7

politikos priemonės yra skirtos fiksuotajam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą. 2012 m. sausio 2 d. darbą pradėjo naujas Lietuvos banko padalinys Priežiūros tarnyba. Sujungus tris atskirų finansų rinkos segmentų priežiūrą vykdžiusias institucijas, už visos finansų rinkos priežiūrą tapo atsakingas Lietuvos bankas. Išsiplėtė ir Lietuvos banko vykdomos priežiūros funkcijos, t. y. pradėta vykdyti ne tik riziką ribojanti, bet ir finansinių paslaugų teikimo priežiūra. Ši nauja struktūra suteikė galimybę visus finansų rinkos dalyvius prižiūrėti remiantis vienodais principais, siekti, kad finansų rinka veiktų patikimai ir efektyviai, rinkos dalyviai elgtųsi atsakingai, o vartotojai priimtų racionalius sprendimus. Per šiuos metus vyko trijų skirtingų finansų sektorių priežiūros integracijos procesas skirtingos priežiūros sistemos sujungtos į vieną pažangesnę, užtikrintas nepertraukiamas priežiūros procesas. Įdiegus naują priežiūros modelį, keitėsi ir finansų rinkos dalyvių priežiūros principai ji tapo labiau orientuota į ateitį, svarbiausias dėmesys skirtas įvairių rūšių rizikai ir problemoms identifikuoti, sprendimams priimti ankstyvajame etape. Be to, pradėtas vykdyti labiau į riziką koncentruotas priežiūros procesas atidžiausiai prižiūrint atskirų sektorių sistemiškai svarbius ir rizikingiausius finansų rinkos dalyvius, o tai leidžia siekti patikimesnės ir saugesnės finansų sistemos. Palankiai Lietuvos banko veiksmus priežiūros srityje įvertino TVF: naujausioje bendradarbiavimo pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį ataskaitoje jis konstatavo, kad poveikio priemonės, kurias Lietuvos finansų rinkų priežiūros institucijos pritaikė probleminiams bankams ir kredito unijoms, sustiprino šalies finansų sistemos stabilumą. Ypač intensyviai 2012 m. buvo dirbta su AB Ūkio banku metų pradžioje griežtai kontroliuojant banko parengtą su pagrindiniu banko akcininku susijusių paskolų mažinimo planą, o nuo trečiojo ketvirčio minėtų paskolų pertvarkymo ir papildomų užtikrinimo priemonių pateikimo veiksmų planą. 2012 m. pabaigoje 2013 m. pradžioje vykusio AB Ūkio banko inspektavimo metu nustatyta, kad banko turtas yra reikšmingai pervertintas, jo įsipareigojimai viršija banko turtą, bankas de facto yra nemokus. Įvertinusi šias aplinkybes, 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė banko veiklos moratoriumą, paskyrė laikinąjį administratorių, o po šešių dienų banką de jure paskelbė nemokiu ir atšaukė banko veiklos licenciją. Itin daug dėmesio buvo skiriama kredito unijų priežiūros stiprinimui nustatyti griežtesni reikalavimai kredito unijoms vadovaujantiems asmenims, neatitinkantiems šių reikalavimų ir pretendentams į tokias pareigas įvesta prievolė laikyti specialų egzaminą. Siekiant tvarios kredito unijų veiklos plėtros ir tinkamo jų prisiimamos rizikos valdymo, nustatyti nauji veiklos riziką ribojantys normatyvai (likvidumo, kapitalo pakankamumo, didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui). Taip pat sustiprinta sistemiškai svarbiausių (didžiausių) ir rizikingiausiai veikiančių kredito unijų priežiūra, padidintas inspektavimų skaičius. Lietuvos banko išleistų grynųjų pinigų apyvartoje 2012 m. padaugėjo, nors jų išduota iš Lietuvos banko ir priimta į jį mažiau. Išaugo 200 litų banknotų populiarumas, o 100 litų ir 500 litų banknotų sumažėjo. Investavimo rezultatus 2012 m. lėmė kaip niekada mažos ir toliau mažėjusios saugiausių pagal kredito riziką euro zonos valstybių pelningumo normos bei sumažėję pelningumo normų skirtumai tarp šių ir kitų euro zonos šalių skolos vertybinių popierių. Mažai rizikingų investicijų palūkanų normos pasiekė žemiausią jų lygį per visus laikotarpius ir tapo artimos nuliui, todėl valdant finansinį turtą pasiekti teigiamų investavimo rezultatų tampa vis sunkiau. 8 Lietuvos bankas rengė ir skelbė pinigų ir finansų, išorės sektoriaus bei kitą finansų statistiką ir taip didino Lietuvos finansų rinkos veikimo skaidrumą. Tobulinant ir plėtojant pinigų finansinių institucijų balanso ir palūkanų normų statistiką, reguliariai sudaromi ir Europos Centriniam Bankui teikiami pinigų finansinių institucijų balanso, pakeitimo vertybiniais popieriais, paskolų ir indėlių palūkanų normų statistiniai duomenys. Išorės statistikos srityje bankas

mažino statistinės atskaitomybės naštą, sudarė bandomąjį 2010 m. mokėjimų balansą pagal atnaujintus tarptautinius išorės sektoriaus statistikos standartus. Buvo tobulinamas vertybinių popierių ir užsienio paskolų duomenų bazių tvarkymas, gerinama duomenų kokybė, taip pat išplėstas paskolų rizikos duomenų bazei duomenis teikiančių rinkos dalyvių sąrašas. Banko interneto svetainės statistikos dalyje nuolat skelbiami naujausi finansų statistikos duomenys ir statistiniai pranešimai, operatyviai suteikiantys vartotojams naujausią informaciją aktualiais ekonomikos klausimais. Lietuvos bankas atliko bankų teikiamų mokėjimo paslaugų sąnaudų ir pajamų 2011 m. tyrimą. Taip jis didino mokėjimo paslaugų rinkos skaidrumą ir skatino efektyvų šios rinkos veikimą. Be to, tęsdamas veiklą šia kryptimi, mokėjimo paslaugų įkainių palyginimo tinklalapyje suteikė galimybę sužinoti atskirų mokėjimo paslaugų teikėjų įkainių kitimo dinamiką nuo 2011 m. spalio mėn. Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo Europos Centrinio Banko, kitų Europos Sąjungos institucijų, tarptautinių organizacijų ir forumų veikloje ir rengėsi artėjančiam pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų darbotvarkėse ir toliau daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimams, susijusiems su Europos skolų krize, finansinio stabilumo stiprinimu ir ekonomikos valdymo bei tarptautinių institucijų veiklos gerinimu, tolesniu ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimu bankų bendru priežiūros mechanizmu, bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema bei indėlių garantijų sistemų derinimu. Daugelis iniciatyvų bus toliau plėtojamos ir įgyvendinamos, jos bus perkeltos į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai darbotvarkę. Kadangi didžiausią Lietuvos bankų sektoriaus dalį sudaro didelėms finansų grupėms priklausantys bankai ir užsienio bankų filialai, vykdydamas jų priežiūrą Lietuvos bankas aktyviai bendradarbiavo su kitų šalių finansų sektoriaus priežiūros institucijomis, dalyvavo bankų grupių priežiūros tikslais įsteigtų kolegijų veikloje. Jis toliau puoselėjo dvišalius ryšius su užsienio šalių centriniais bankais, teikė jiems techninę paramą. 2012 m. Lietuvos bankui buvo institucinio atsinaujinimo ir struktūrinių pertvarkymų metai. Sukurta visiškai nauja organizacinė struktūra, gerokai sumažėjo vadovų ir bendras tarnautojų skaičius, sustiprintos pagrindinės centrinio banko funkcijos, atsisakyta dalies pagalbinių funkcijų. Nuo pat 2012 m. pradžios Lietuvos bankas daug dėmesio skyrė finansiniam švietimui svarbiai priemonei siekiant užtikrinti atsakingą finansinių produktų vartojimą. Buvo įvertintas finansinio švietimo iniciatyvų poreikis, nustatytos tikslinės auditorijos ir potencialūs partneriai, atliktas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas, parengta finansinio raštingumo koncepcija, kurios tikslas gerinti šalies gyventojų finansinį raštingumą, skatinti domėtis asmeninių finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus. Buvo organizuojami nemokami informaciniai-mokomieji seminarai asmeninių finansų tvarkymo ir atsakingo skolinimosi tema, kuriama finansinio švietimo interneto svetainė. Lietuvos banko komunikacinės veiklos laukas gerokai padidėjo 2012 m. pradžioje sujungus visų finansų rinkos dalyvių priežiūrą. Visuomenei aktyviai pristatytos naujos veiklos sritys draudimo, investicinių ir kitų paslaugų priežiūra, vartotojų ginčų sprendimas. Visuomenė perspėta apie finansinių piramidžių grėsmes. Daug dėmesio skirta komunikacijai, susijusiai su greitųjų vartojimo kreditų rinkos problema. 2012 m. pirmąjį pusmetį toliau buvo vykdoma 2011 m. lapkričio mėn. pradėta intensyvi komunikacinė veikla, susijusi su AB banko SNORAS veiklos sustabdymu ir bankroto paskelbimu. Lietuvos bankui ėmusis aktyvių veiksmų didėjančiai kredito unijų rizikai valdyti, viešojoje erdvėje išsamiai pagrįstas tokių sprendimų būtinumas. Buvo aktyviai informuojama ir apie kitų sričių Lietuvos banko veiklą pinigų gamybą (naujų litų monetų pristatymai ir reklama), užsienio atsargų valdymą (išplėstas investavimo horizontas). 9

2012 Lietuvos banko metø ataskaita I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA Pasaulio ekonomikos raida Pasaulio ūkis po maždaug prieš ketverius metus vykusios recesijos atsigauna netolygiai: 2010 m. ūkis kilo sparčiai, bet 2011, o ypač 2012 m., pasaulio BVP augimas gerokai sulėtėjo. 2012 m. lėčiau nei 2011 m. kilo ir išsivysčiusios, ir besiformuojančios rinkos ekonomikos. Euro zonoje 2012 m. pabaigoje oficialiai užfiksuota recesija. Išsivysčiusių šalių ekonomikos spartesnei plėtrai trukdė finansų sistemos problemos, privačiojo sektoriaus įsiskolinimas ir pastangos mažinti valdžios sektoriaus skolas įgyvendinant fiskalinės konsolidacijos programas. Valstybėms gana lėtai sprendžiant struktūrines problemas ir sulėtėjus pagrindinių pasaulio ūkių augimui, centriniai bankai jau penktus metus nekeitė pinigų politikos krypties. 2012 m. pagrindinės palūkanų normos tebebuvo kaip niekada anksčiau mažos, centriniai bankai papildomai taikė specialiąsias skatinamosios pinigų politikos priemones, kuriomis buvo siekiama stabilizuoti padėtį ir padidinti finansų rinkų likvidumą. 1 lentelė. Realiojo BVP augimas ir infliacija pasaulyje (procentais) Realiojo BVP augimas Vidutinė metinė infliacija 2011 2012 2013* 2011 2012 2013* Visas pasaulis 4,0 3,2 3,3 4,9 3,9 3,8 Išsivysčiusios valstybės 1,6 1,2 1,2 2,7 2,0 1,7 JAV 1,8 2,2 1,9 3,1 2,1 1,8 Euro zona 1,4 0,6 0,3 2,7 2,5 1,5 Besiformuojančios rinkos ekonomikos 6,4 5,1 5,3 7,2 5,9 5,9 Rusija 4,3 3,4 3,4 8,4 5,1 6,7 Šaltinis: TVF. * Prognozės. JAV ūkio padėtis buvo geriausia iš išsivysčiusių pasaulio valstybių, šios šalies ūkis 2012 m. toliau nuosaikiai kilo. Nors ekonomikos augimą bent iš dalies palaikė toliau vykdoma jį itin skatinanti pinigų politika, pradėjo atsigauti JAV būsto rinka, buvo koreguojami namų ūkių balansai, pagerėjo padėtis darbo rinkoje. Daugiausia dėmesio tarptautinėse rinkose 2012 m. buvo skiriama euro zonos šalių valdžios sektoriaus skolų ir finansų įstaigų stabilumo problemoms. 2012 m. tarptautinę pagalbą gavo keturios euro zonos valstybės (Airija, Graikija, Portugalija ir Ispanija). Beveik visų paramą gaunančių šalių ekonomikos nuosmukis buvo didelis, bet ūkio aktyvumas menko ir kitose regiono valstybėse. 10 2012 m. pabaigoje euro zonoje įtampa atslūgo ir lūkesčiai dėl regiono perspektyvos pagerėjo, nes buvo priimta arba pradėta įgyvendinti nemažai padėtį stabilizuojančių

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA priemonių. Visų pirma, įtampą finansų rinkose ir palūkanų normas periferinėse euro zonos šalyse sumažino 2012 m. rudenį ECB paskelbta speciali vienakrypčių pinigų politikos sandorių programa. Joje numatyta, kad ECB su tam tikromis sąlygomis antrinėje rinkoje gali neribotai pirkti 1 3 m. VVP. Pasitikėjimą euro zonos finansiniu stabilumu taip pat sustiprino ir 2012 m. pabaigoje pradėjęs veikti Europos stabilumo mechanizmas, kurio tikslas iš nuolat veikiančio bendro fondo teikti pagalbą toms euro zonos šalims, kurios patiria finansinių sunkumų. Šis fondas pagalbą jau pradėjo teikti pirmasis paramą gavo Ispanijos bankų sektorius. Siekiant stiprinti finansų sektoriaus priežiūrą, buvo sutarta įkurti euro zonos bankų bendrą priežiūros mechanizmą. Šiam mechanizmui pradėjus veikti 2014 m., ECB taps atsakingas už visų šiame mechanizme dalyvaujančių šalių svarbių ar finansinę paramą gavusių bankų priežiūrą. Be to, fiskalinę padėtį euro zonoje pamažu gerino ekonominių reformų ir fiskalinės konsolidacijos programos, kurias įgyvendino nemažai regiono valstybių, ypač gaunančių tarptautinę paramą. Lietuvos ekonomikos raida Realusis sektorius Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo sparčiai, todėl labai sumažėjo nuosmukio metu susidaręs neigiamas BVP atotrūkis. Eksportas jau 2010 m. viršijo prieš nuosmukį buvusį lygį, o 2012 m. buvo maždaug trečdaliu už jį didesnis. Taigi eksportas buvo pagrindinis ekonomikos plėtros skatinamasis veiksnys, o tokią jo kaitą lėmė dėl darbo užmokesčio lankstumo sparčiai atgautas atvirojo sektoriaus konkurencingumas. Tačiau tik palengva atsigaunanti vidaus paklausa privatus vartojimas ir vidaus investicijos vis dar neleido Lietuvos ekonomikos aktyvumui pasiekti prieš nuosmukį buvusio lygio. Privatų vartojimą labiausiai ribojo menkas namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimas ir jų noras įvykdyti prieš nuosmukį prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Vidaus investicijų atsigavimą daugiausia slopino neapibrėžtumas dėl tolesnės pasaulio ekonomikos plėtros. Investicijų poreikį atsigavimo laikotarpiu mažino ir anksčiau sukauptas perteklinis gamybos kapitalas: pakilimo laikotarpiu buvo sukaupta daug kapitalo, o nuosmukio metu jis buvo per didelis to meto paklausai patenkinti. 2 lentelė. Išlaidų metodu įvertinto realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių kaita (Indeksas, 2008 m. = 100) 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 BVP 88,5 97,2 100,0 85,2 86,4 91,5 94,8 Namų ūkių vartojimo išlaidos 86,6 96,4 100,0 82,2 78,3 83,2 87,2 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 98,1 99,6 100,0 98,6 95,2 95,7 96,4 Vidaus investicijos 86,6 105,4 100,0 60,5 61,6 72,9 71,1 Prekių ir paslaugų eksportas 87,0 89,7 100,0 87,4 102,6 117,0 130,1 Prekių ir paslaugų importas 82,0 90,7 100,0 71,9 84,8 96,4 101,9 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. 2012 m. Lietuvos BVP padidėjo 3,6 proc., tai buvo vienas iš sparčiausių augimo tempų ES. Ekonomikos aktyvumą labiausiai skatino grynasis eksportas, o vidaus paklausos teigiamas poveikis menko: lėčiau didėjo namų ūkių vartojimo išlaidos, nuo antrojo ketvirčio mažėjo vidaus investicijos. 11

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 1 pav. Išlaidų metodu įvertinto realiojo BVP kaitos veiksniai Itin palankią grynojo eksporto dinamiką lėmė eksporto augimas, kurį skatino Lietuvos įmonių gebėjimas konkuruoti tarptautiniu mastu, rekordinis žemės ūkio derlius ir importo augimą ribojusi lėčiau didėjanti vidaus paklausa. Rekordinio žemės ūkio derliaus įtaka grynajam eksportui stebėta 2012 m. antrąjį pusmetį, o lėčiau didėjanti vidaus paklausa visus metus. Lėčiau auganti vidaus paklausa neigiamai veikė importą, nes mažiau didėjo gamybos priemonių ir galutinio vartojimo produktų paklausa. Įmonių konkurencingumą, kaip eksporto plėtros veiksnį, palankiai veikė gamybos sąnaudų kaita, leidusi Lietuvos įmonėms užsiimti didesnes rinkos dalis pagrindinėse prekybos partnerėse. Tris paskutinius 2012 m. ketvirčius investicijos mažėjo tokia kaita blogina Lietuvos ekonomikos plėtros potencialą. Įmonių nenorą investuoti greičiausiai lėmė neapibrėžtumas dėl tolesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos plėtros ir tai, kad įmonės savo gamybos pajėgumą laikė pakankamu, nors jo panaudojimas ir viršijo ilgalaikį gamybos pajėgumo panaudojimo lygį. Finansiniai sunkumai veikiausiai nebuvo tarp pagrindinių investicijas ribojusių veiksnių, nes 2012 m. didžioji dalis investicinių projektų buvo finansuojama įmonių nuosavomis lėšomis. 2012 m. vis lėčiau didėjo namų ūkių vartojimo išlaidos. Tai susiję su lėčiau augusiomis realiosiomis namų ūkių pajamomis, tačiau jų poveikį švelnino palankesnė paskolų namų ūkiams portfelio kaita ir dėl gerėjusios namų ūkių finansinės padėties mažėjusios paskatos taupyti. Pastebėtina, kad, vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, 2012 m. antrąjį pusmetį namų ūkių finansinės padėties vertinimas buvo geriausias nuo ekonomikos nuosmukio pradžios. 12 Vertinant gamybos metodu, 2012 m. pridėtinė vertė didėjo ir užsienio konkurencijai atvirame, ir uždarame sektoriuose. Tiesa, antrąjį pusmetį užsienio konkurencijai atviro sektoriaus pridėtinė vertė augo reikšmingai sparčiau nei užsienio konkurencijai uždaro sektoriaus. Didėjo abiejų užsienio konkurencijai atviro sektoriaus veiklų žemės ūkio ir apdirbamosios gamybos pridėtinė vertė. Žemės ūkio aktyvumas didėjo dėl jau minėto

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA rekordinio žemės ūkio derliaus. Apdirbamoji gamyba augo ir dėl didesnės paklausos, ir dėl didėjusių rinkos dalių pagrindinėse prekybos partnerėse. Užsienio konkurencijai uždarame sektoriuje pridėtinė vertė daugiausia didėjo prekybos ir transporto, informacijos ir ryšių veiklose. Prekybos aktyvumas didėjo dėl augusio namų ūkių vartojimo, o transporto dėl produkcijos gabenimo paslaugų paklausos ir Lietuvoje, ir užsienyje. Pažymėtina, kad dėl mažesnių investicijų į civilinius ir inžinerinius statinius sumenko statybos aktyvumas, taip pat mažesnis nei ankstesniais metais buvo ir finansinės bei draudimo veiklos aktyvumas. Kitų užsienio konkurencijai uždaro sektoriaus veiklų pridėtinė vertė augo nuosaikiai, o įtaka BVP plėtrai buvo palyginti menka. 2 pav. Gamybos metodu įvertinto realiojo BVP kaitos veiksniai Išorės sektorius Užsienio prekybos prekėmis deficitas 2012 m. buvo mažesnis negu prieš metus. Palankią prekybos balanso raidą iš esmės lėmė veržli, palyginti su importu, eksporto plėtra ypač rekordinio žemės ūkio derliaus pardavimai tarptautinėse rinkose antrąjį pusmetį. Nominaliojo prekių eksporto plėtra buvo sparti, net ir veikiama reikšmingai lėčiau didėjusios užsienio paklausos. Tai iš dalies rodė gerą Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą. Vis dėlto metų pradžioje eksporto plėtra buvo palyginti nedidelė dėl nepalankios ir reeksporto, ir lietuviškos kilmės produktų eksporto raidos. Reeksportą itin veikė transporto priemonių bazės efektas (susidaręs dėl muitų pokyčių į kai kurias NVS šalis), o lietuviškos kilmės produktų eksportą dėl kapitalinio remonto daugiau nei mėnesiui sustabdyta AB ORLEN Lietuva veikla. 2012 m. antrąjį pusmetį eksporto plėtra paspartėjo: ūgtelėjusi vidaus paklausa NVS rinkose ir išsekęs neigiamas bazės efektas palankiai veikė reeksportą, o atkurta naftos perdirbimo pramonės veikla ir žemės ūkio produktų derliaus 13

2012 Lietuvos banko metø ataskaita eksportas lėmė reikšmingą lietuviškos kilmės produktų eksporto prieaugį. 2012 m. buvo itin palankūs Lietuvos ūkininkams: vien javų užauginta ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus, o dėl didelių pasaulinių maisto kainų antrąjį pusmetį jų eksporto nominalioji vertė buvo daugiau nei dvigubai didesnė. 3 pav. Užsienio prekybos balansas Dėl lėčiau didėjusios vidaus paklausos nominalusis prekių importas augo menkiausiai per paskutinius trejus metus. Dėl nepastovaus naftos perdirbimo pramonės žaliavos poreikio metų pradžioje importo plėtra buvo itin svyruojanti, tačiau antrąjį pusmetį tapo stabilesnė. Palyginti su praėjusiais metais, gerokai sumenkęs ir vartojimo, ir investicinių prekių importas rodė santūrius vartotojų ir verslo lūkesčius, kuriuos ypač veikė neapibrėžtumas dėl suintensyvėjusios euro zonos krizės. Einamosios sąskaitos deficitas 2012 m. buvo nedidelis (0,5 % BVP). Pirmąjį pusmetį einamosios sąskaitos balansas labai svyravo dėl nesisteminių veiksnių: dalis ES struktūrinių fondų pervedimų, suplanuotų atlikti pirmąjį ketvirtį, vėlavo (dėl Europos Komisijos atliekamo tyrimo), o antrąjį ketvirtį vykęs AB ORLEN Lietuva kapitalinis remontas lėmė reikšmingą užsienio prekybos srautų persiskirstymą. Antrąjį pusmetį einamąją sąskaitą ypač palankiai veikė didesnis nei paprastai užsienio prekybos prekėmis ir paslaugomis perteklius. 14 2012 m. einamosios sąskaitos balansą teigiamai veikė einamieji pervedimai daugiausia sudaryti iš ES struktūrinių fondų paramos ir emigrantų pervedimų į Lietuvą. ES fondų einamieji pervedimai į Lietuvą buvo beveik penktadaliu didesni nei 2011 m., o privačių asmenų pervedimai maždaug dešimtadaliu mažesni. Bet grynasis einamųjų pervedimų

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA teigiamas poveikis einamajai sąskaitai daugiausia mažėjo dėl sparčiau didėjusių įmokų į ES biudžetą, o ypač dėl privačių asmenų pervedimų iš Lietuvos. Kitokia buvo paslaugų balanso raida jo perteklius padidėjo ketvirtadaliu, tam daugiausia įtakos turėjo didėjanti transportavimo, ypač kelių transportu, apimtis ir papildomų transportavimo paslaugų eksportas, taip pat gerėjantis kelionių balansas. Iš pastarojo matyti, kad didėja atvykstamasis turizmas į Lietuvą. Kaip įprasta, pajamų deficitas einamosios sąskaitos balansą veikė neigiamai, tačiau deficito apimtis per metus šiek tiek sumažėjo. 4 pav. Einamosios sąskaitos balanso struktūra Sukauptas einamosios sąskaitos deficitas rodo grynąjį finansinį srautą į Lietuvą, kurį daugiausia formavo didėjusi valdžios sektoriaus užsienio skola. Grynasis tiesioginių investicijų Lietuvoje srautas taip pat buvo teigiamas, tačiau beveik perpus mažesnis negu 2011 m. iš esmės dėl užsienio kapitalo apdirbamosios gamybos įmonių išmokėtų dividendų ir dėl to sumažėjusių reinvesticijų (kaip ir anksčiau, didžiąją tiesioginių investicijų Lietuvoje dalį sudaro reinvestuotas užsienio kapitalo įmonių pelnas). Kapitalo sąskaitos, iš kurios matyti ES struktūrinių fondų kapitalo pervedimai, perteklius buvo beveik toks pat, kaip ir 2011 m. Didžiausią neigiamą grynąjį finansinį srautą generavo bankų sektorius ypač jo užsienyje laikomo turto padidėjimas ir tolesnis užsienio įsipareigojimų mažinimas. Bankų užsienio įsipareigojimai mažėja sparčiau negu prieš metus, tačiau nuosaikiau negu 2009 2010 m. Darbo rinka Auganti ekonomika gerino padėtį darbo rinkoje vidutinis metinis nedarbo lygis sumažėjo iki 13,2 proc. (2011 m. buvo 15,3 %). Mažesnis buvo visų amžiaus grupių gyventojų nedarbas, tačiau ypač reikšmingai sumažėjo jaunimo nedarbas. Vis dėlto 2012 m. net ketvirtadalis norinčių ir galinčių dirbti jaunų asmenų neturėjo darbo. Jau antrus metus iš eilės po truputį mažėjo ir ilgalaikis (trunkantis vienus metus ar ilgiau) nedarbas. Tikėtina, kad ilgalaikiams bedarbiams darbą susirasti sunkiau, todėl jų skaičiaus mažėjimas gali reikšti ir pasitraukimą iš darbo rinkos. Vis dėlto beveik pusė bedarbių buvo ilgalaikiai. Šis santykis, palyginti su 2011 m., beveik nepakito. 15

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Dirbančiųjų 2012 m. buvo 1,8 proc. daugiau, tačiau tendencijos privačiajame ir valstybiniame sektoriuose skyrėsi. Užimtumui valstybiniame sektoriuje įtaką galėjo daryti išlaidas ribojanti fiskalinė politika, todėl dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius beveik nepasikeitė. Palyginti su 2011 m., prie dirbančiųjų skaičiaus augimo daug labiau prisidėjo atvirasis sektorius apdirbamoji gamyba ir žemės ūkis. Tikėtina, kad gerus eksporto rezultatus lėmęs Lietuvos įmonių gebėjimas konkuruoti tarptautiniu mastu prisidėjo ir prie užimtumo augimo apdirbamojoje gamyboje. Gausus derlius lėmė, kad užimtumo augimui antrąjį pusmetį reikšmingą įtaką darė žemės ūkis, tačiau šis poveikis greičiausiai yra laikinas. Pirmąjį pusmetį nemenkai prie užimtumo augimo prisidėjo nuo vidaus paklausos labiau priklausomas paslaugų sektorius, tačiau vėliau jo teigiama įtaka mažėjo. Paskutinį ketvirtį dirbančiųjų šiame sektoriuje buvo netgi mažiau nei 2011 m. atitinkamu laikotarpiu. 5 pav. Nedarbo lygis Vidutinis bruto darbo užmokestis 2012 m. šalies ūkyje didėjo 2,7 proc. šiek tiek sparčiau nei 2011 m. Dalį šio pokyčio lėmė tai, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. padidėjo minimalus mėnesinis darbo užmokestis (50 Lt iki 850 Lt) ir minimalus valandinis atlygis. Pirmąjį pusmetį išsiskyrė darbo užmokesčio tendencijos atvirajame ir uždarajame sektoriuose. Atvirajame sektoriuje darbo užmokestis ėmė augti beveik dvigubai sparčiau nei uždarajame ir 2012 m. pabaigoje pasiekė prieš krizę buvusį lygį, o uždarajame sektoriuje jis tebebuvo 5 proc. mažesnis. Atlyginimų didėjimą labiausiai lėmė didinamas reguliarusis atlyginimas. Tai sietina su pastaruoju metu sumažėjusiu netikrumu dėl tolesnės ūkio raidos. Nereguliariosios išmokos (vienkartinės priemokos, premijos, priedai ir kt.) didesnę įtaką darė tik privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio augimui metų pradžioje. Privačiajame ir valstybiniame sektoriuose darbo užmokestis kilo panašiu tempu. Kainos ir sąnaudos 16 Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, 2012 m. sudarė 3,2 proc. Didžioji jos dalis (apie keturi penktadaliai) buvo susijusi su išorės veiksniais: maisto, įskaitant gėrimus ir tabaką, ir administruojamosios kainos lėmė po trečdalį infliacijos, mažiau prisidėjo pakilusios degalų kainos. Iš maisto grupės didžiausią įtaką infliacijai turėjo pabrangę mėsos ir

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA pieno produktai, dėl padidintų akcizų ir tabako gaminiai. Apie pusę administruojamųjų kainų įtakos lėmė didžiausią svorį vartotojų krepšelyje turinti šios grupės sudedamoji dalis šilumos energija. 2012 m. jos kaina pakilo daugiau nei dešimtadaliu. Prie administruojamųjų kainų kilimo taip pat prisidėjo dujos (gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams 2012 m. viduryje šoktelėjo daugiau nei penktadaliu), keleivinis kelių transportas, elektra. Su vidaus situacija susijusi infliacijos dalis grynoji infliacija 1, apimanti pramonės prekių ir rinkos paslaugų kainas, 2012 m. buvo gana nedidelė ir nedaug veikė bendrąją infliaciją. 6 pav. Metinės infliacijos pagal SVKI veiksniai Palyginti su 2011 m., kai vidutinė metinė infliacija buvo 4,1 proc., 2012 m. ji labiausiai sumažėjo dėl perpus mažiau kilusių maisto, įskaitant gėrimus ir tabaką, kainų. Šių kainų tendencijos sietinos su palankesne vartotojams pasaulinių maisto žaliavų kainų kaita: 2011 m. šoktelėjusios beveik ketvirtadaliu, 2012 m. pasaulinės maisto žaliavų kainos pastebimai sumažėjo. Infliaciją Lietuvoje sumažino ir sulėtėjęs degalų kainų kilimas: palyginti su 2011 m., jis sulėtėjo daugiau nei perpus, skatinamas pokyčių tarptautinėje naftos rinkoje. 2011 m. Brent naftos kaina JAV doleriais šoktelėjo beveik 40 proc., o 2012 m. ji iš esmės nepasikeitė. Infliacijai dar labiau sumažėti neleido administruojamosios ir rinkos paslaugų kainos 2012 m. jos kilo sparčiau nei 2011 m. Administruojamųjų kainų kilimą labiausiai spartino elektra (2011 m. jos kaina nesikeitė, o 2012 m. pradžioje padidėjo), rinkos paslaugų kainų pakilusios restoranų ir kavinių paslaugų kainos. Pramonės prekių kainų kilimas 2012 m. buvo maždaug toks pat, kaip ir 2011 m. Įvairių kainų rodiklių tendencijos 2012 m. buvo gana palankios vartotojams. Gamintojų kainų vidaus rinkoje metinis kilimas mažėjo beveik visus 2012 m., taigi iš gamybos 1 Grynoji infliacija tai infliacijos rodiklis, kurį apskaičiuojant neįtraukiamos tam tikros labiausiai kintančios kainos. Lietuvos bankas grynosios infliacijos rodiklį apskaičiuoja kaip SVKI, neįskaitant maisto, degalų ir tepalų bei administruojamųjų kainų, pokytį. 17

2012 Lietuvos banko metø ataskaita grandinės kylantis spaudimas vartotojų kainoms buvo nedidelis. Importo kainos 2012 m. pabaigoje taip pat kilo kur kas lėčiau nei metų pradžioje. Vienetinių darbo sąnaudų metinis pokytis kiekvieną 2012 m. ketvirtį buvo mažas, o tai taip pat nedarė didesnio spaudimo kainoms. Valdžios sektoriaus finansai 2012 m. valdžios sektoriaus padėtis toliau gerėjo. Valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,3 proc. BVP ir buvo 2,2 proc. p. mažesnis negu 2011 m., nes gerokai (2,6 proc. p. iki 36,2 %) sumažėjo valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis. Svarbiausia šio santykio sumažėjimo priežastis buvo išaugęs BVP, tačiau nukrito ir išlaidos (0,8 %). Jas bene labiausiai sumažino apie 5 proc. per metus sumenkusios investicijos. Nors viešųjų išlaidų mažinimas gerina viešųjų finansų padėtį trumpuoju laikotarpiu, viešosios investicijos, ypač skirtos infrastruktūrai atnaujinti ir plėsti, yra būtinos tvariai ekonomikos plėtrai ilgesniuoju laikotarpiu. Valdžios sektoriaus pajamos 2012 m. augo, tačiau jų ir BVP santykis sumažėjo (0,4 proc. p. iki 32,9 %), nes jos didėjo ne taip sparčiai, kaip BVP. Daugiausia valdžios sektoriaus pajamos augo dėl tiesioginių mokesčių ir socialinių įmokų. Gyventojų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų augimą skatino padidėjęs darbo užmokesčio fondas, o pelno mokesčio surinkta daugiau, nes ankstesniais metais išaugo apmokestinamasis pelnas. Geresni pelningumo lūkesčiai skatino įmones mokėti pelno mokestį būtent pagal ankstesnių metų rezultatus. Didesnis darbo užmokesčio fondas didino ir namų ūkių vartojimą, o pastarasis savo ruožtu pajamas iš netiesioginių mokesčių. Teigiamą įtaką valdžios sektoriaus pajamoms taip pat darė padidinti kai kurių akcizų tarifai ir labai išaugę dividendai iš valstybės valdomų įmonių. 7 pav. Valdžios sektoriaus pajamos, išlaidos ir balansas (keturių ketvirčių slenkamosios sumos, palygintos su BVP) 18 Išskaidžius valdžios sektoriaus balansą į struktūrinę ir ciklinę sudedamąsias dalis, matyti, kad apie keturis penktadalius deficito sumažėjimo 2012 m., palyginti su 2011 m., lėmė sumažėjęs struktūrinis deficitas. Ciklinis deficitas taip pat sumenko, tačiau nedaug, o tai rodė nedidelę verslo ciklo įtaką deficito raidai. Pirminio struktūrinio deficito sumažėjimui, kurį galima laikyti valdžios finansų konsolidacijos masto rodikliu, didžiausią įtaką iš valdžios sektoriaus posektorių veikiausiai darė centrinė valdžia. Jos deficitas buvo gerokai mažesnis

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA nei pernai, nes reikšmingai padidėjo pajamos, o išlaidas ribojo 2011 m. pabaigoje priimti su biudžetu susiję teisės aktai. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2012 m. ūgtelėjo 2,2 proc. p. iki 40,7 proc. Jam labiau didėti neleido palankus sniego gniūžtės efektas teigiamas skirtumas tarp ekonomikos augimo tempo ir vidutinės už skolą mokamų palūkanų normos. Skola per metus padidėjo daugiau nei 5 mlrd. Lt iki 46,0 mlrd. Lt. Du trečdalius šio padidėjimo lėmė išaugęs ilgalaikių VVP portfelis, kitą dalį ilgalaikės paskolos. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. iš viso pasiskolino 11,3 mlrd. Lt, iš jų daugiau nei pusė (6,1 mlrd. Lt) panaudota ankstesniems įsipareigojimams vykdyti. Pažymėtina, kad ketvirtus metus iš eilės sparčiai didėjo socialinės apsaugos fondų skola. 2012 m. ji sudarė 9,7 mlrd. Lt (8,6 % BVP). Privačiojo sektoriaus finansinė būklė Nefinansinių įmonių veikla 2012 m. nefinansinių įmonių finansinė būklė gerėjo, bet nuosaikiau negu anksčiau. Minėtu laikotarpiu verslo įmonių gautos pardavimų pajamos ir pelnas buvo didžiausi nuo ekonomikos nuosmukio pradžios, o tai lėmė mažesnę įmonių, kurios susiduria su finansiniais sunkumais, dalį. Tačiau įmonių pardavimų pelningumo ir kapitalo grąžos rodikliai analizuojamu laikotarpiu beveik nepakito ir buvo prastesni negu prieš ekonomikos nuosmukį. Tolesnis neapibrėžtumas dėl ūkio augimo perspektyvų ir paklausos iš eksporto rinkų skatino įmones elgtis atsargiai. Vienas iš reikšmingiausių įmonių veiklą ribojančių veiksnių ir toliau buvo nepakankama paklausa, o tai varžė investicijas, nes būtent šis veiksnys (pvz., pramonei) yra svarbiausias priimant investavimo sprendimus. 2012 m. verslo materialinės investicijos beveik nepasikeitė, o daugiau negu pusė jų buvo finansuojama savomis lėšomis. Šalies bankų paskolų indėlis finansuojant nefinansinių įmonių materialines investicijas šiek tiek sumenko, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, ir sudarė 16,9 proc. 8 pav. Nefinansinių įmonių veiklos rezultatus lemiantys veiksniai ir pradėtų bankroto procedūrų skaičius per metus 19

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Gamybos, prekybos, transporto, statybos ir nekilnojamojo turto ekonominių veiklų įmonėms 2, kurios yra svarbios Lietuvos ekonomikai, nes sukuria didžiąją pridėtinės vertės dalį ir yra įdarbinusios beveik pusę visų darbuotojų, suteiktų paskolų dalis PFI paskolų nefinansinėms įmonėms portfelyje tebėra didžiausia. Taigi, šių ekonominių veiklų įmonių finansinė būklė ir galimybės grąžinti skolą daro reikšmingiausią įtaką bankų sektoriaus paskolų verslui portfelio kokybei ir galimiems patirti kredito nuostoliams. 9 pav. Nefinansinių įmonių galimybė dengti įsiskolinimą Nepaisant to, kad pramonės pasitikėjimo vidutinis rodiklis 2012 m. buvo du kartus prastesnis negu prieš metus, apdirbamosios gamybos įmonių pardavimo pajamos buvo didžiausios nuo tokio rodiklio skelbimo pradžios, t. y. 1998 m. Nors augant pajamoms pelnas nedidėjo taip sparčiai (metų pabaigoje nuostolingai veikiančių įmonių dalis ūgtelėjo), o pardavimų pelningumo rodiklis ir nuosavo kapitalo grąža per metus šiek tiek sumažėjo, tačiau šios ekonominės veiklos įmonės didino materialines investicijas, kurių apie penktadalį finansavo pasiskolindamos iš bankų. Atitinkamai bankai skolinimą apdirbamosios gamybos įmonėms vertino palankiai, nors analizuojamu laikotarpiu šiek tiek padidėjo pradėtų bankroto procedūrų skaičius. Tam įtaką galėjo daryti vis dar didelės šių įmonių galimybės grąžinti skolas, t. y. jų pelnas prieš mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą beveik prilygo visiems prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams. Tolesnis neapibrėžtumas pagrindinėse eksporto rinkose vertė įmones verslo plėtrą vertinti itin atsargiai, todėl investicijos neaugo taip sparčiai, nors turimi gamybos pajėgumai panaudojami intensyviau, negu jie vidutiniškai būdavo panaudojami praeityje. 20 Pamažu atsigaunantys privačiojo sektoriaus ateities lūkesčiai ir gerėjanti finansinė būklė lėmė didėjančias didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių pardavimų pajamas. Jos 2012 m. beveik prilygo prieš ekonomikos nuosmukį buvusiam lygiui. Apie du trečdaliai prekybos įmonių dirbo pelningai, o jų uždirbtas pelnas nuosekliai didėjo nuo 2009 m. pabaigos. Stiprėjant prekybos įmonių finansinei būklei, augant pardavimų pelningumui ir nuosavo kapitalo grąžai, jų galimybės grąžinti skolą didėjo, o tai mažino kredito riziką 2 Kai kurių ekonominės veiklos rūšių pavadinimai sutrumpinti.

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA bankams. Tačiau prekybos įmonių pasitikėjimo rodiklis 2012 m. buvo vidutiniškai prastesnis negu prieš metus. Tai galėjo lemti tebevyraujantis neapibrėžtumas, itin atsargiai priimami privačiojo sektoriaus vartojimo ir (ar) investavimo sprendimai. Su prekybos įmonėmis palyginti glaudžiai susijusių transporto ir saugojimo įmonių veikla sparčiai atsigauna. Pastarųjų pardavimo pajamos 2012 m. buvo daugiau kaip trečdaliu didesnės už pajamas, gautas prieš prasidedant ekonomikos nuosmukiui, o per metus uždirbtas pelnas didžiausias nuo 2007 m. Per pastaruosius ketverius metus transporto ir saugojimo įmonės reikšmingai sumažino savo finansinį svertą, o jų galimybės grąžinti skolą labai pagerėjo. 3 lentelė. Pagrindiniai nefinansinių įmonių veiklos rodikliai (procentais) Ekonominės veiklos rūšis * Pelningumas** Finansinis svertas*** Galimybės grąžinti skolą**** Bankroto tikimybė***** 2011 2012 2011 2012 2011 2012 2011 2012 Miškininkystė ir žuvininkystė 8,3 6,8 29,8 29,0 416,6 334,1 3,8 4,2 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 31,1 16,5 108,5 88,1 70,7 60,6 0,0 0,0 Apdirbamoji gamyba 3,7 3,3 93,0 95,4 57,7 55,2 2,6 3,0 Energijos tiekimas 1,5 3,1 38,8 51,4 73,1 59,9 0,0 0,3 Vandens tiekimas 3,0 3,2 36,2 35,5 73,2 83,9 1,9 1,8 Statyba 1,3 2,9 148,5 121,2 19,8 35,5 4,4 4,3 Didmeninė ir mažmeninė prekyba 2,8 2,7 143,3 145,3 43,9 45,8 2,0 2,1 Transportas ir saugojimas 6,4 5,7 58,5 55,4 87,9 94,5 2,6 2,1 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos 4,4 3,1 201,8 213,9 17,2 15,3 3,8 4,1 Informacija ir ryšiai 10,3 9,3 63,7 69,9 78,9 77,1 1,4 0,9 Nekilnojamojo turto operacijos 16,8 21,5 127,5 133,3 13,2 12,2 2,2 1,6 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 32,2 35,0 20,4 15,0 58,7 90,7 1,3 1,1 Švietimas 7,9 0,6 40,6 45,7 177,2 58,5 0,8 1,4 Iš viso 4,4 4,3 71,7 74,9 45,3 46,2 2,5 2,5 Šaltiniai: Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. * Kai kurių ekonominės veiklos rūšių pavadinimai yra sutrumpinti. ** Pelno prieš apmokestinimą ir pardavimo santykis per laikotarpį. *** Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis laikotarpio pabaigoje. **** Pelno prieš mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą per laikotarpį ir finansinių skolų laikotarpio pabaigoje santykis. ***** Pradėtų bankroto procedūrų metinio skaičiaus ir įmonių skaičiaus laikotarpio pabaigoje santykis. Pradėjus mažėti bedarbių ir pradėtų bankroto procedūrų skaičiui, ėmė gerėti privačiojo sektoriaus finansinė padėtis, o sandorių skaičius nekilnojamojo turto rinkoje padidėjo. Nuo 2010 m. statybos darbų užsakymai augo ir vis daugiau įmonių pranešė apie didėjančią statybos apimtį. Tačiau statybos įmonės atsigauna labai iš lėto, jų pardavimo pajamos 2012 m. buvo du kartus mažesnės negu 2008 m., pardavimų pelningumas ir nuosavo kapitalo grąža auga pamažu, o pradėtų bankroto procedūrų ir visų įmonių skaičiaus santykis buvo didžiausias. Statybos įmonių galimybės grąžinti skolą tarp kitų ekonominių veiklų įmonių buvo vienos iš prasčiausių, todėl skolinimą šioms įmonėms bankai vertino konservatyviai. Gana konservatyviai bankai vertino ir skolinimą nekilnojamojo turto įmonėms, nors pastarųjų finansinė būklė per kelerius metus po ekonomikos nuosmukio pagerėjo. Padidėjus pardavimo pajamoms, bet sąnaudoms neaugant taip sparčiai, daugiau negu pusė nekilnojamojo turto veiklos įmonių 2012 m. dirbo pelningai. Tačiau jų (kaip ir statybos įmonių) galimybės grąžinti skolą buvo vienos iš mažiausių, o pradėtų bankroto procedūrų skaičius vis dar didelis. 21

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Namų ūkių finansai Namų ūkių finansinė būklė 2012 m. sustiprėjo. Didėjant pardavimams vietos ir užsienio rinkose, kai kurių ekonominių veiklų įmonės susidūrė su tinkamos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumu. Auganti darbo jėgos paklausa lėmė tai, kad konkurencija dėl darbuotojų didėjo, o jiems mokamas darbo užmokestis kilo, bedarbių skaičius ėmė mažėti. Minėtu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo 2,6 proc., o registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 7,4 proc. Gerėjant vartotojų finansinei būklei, pasitikėjimo rodiklis 2012 m. pagerėjo. Metų pabaigoje jis vis dar buvo neigiamas, bet pasiekė aukščiausią lygį nuo ekonomikos nuosmukio pradžios. Nepaisant gerėjančios namų ūkių finansinės būklės ir augančio pasitikėjimo, namų ūkiai tebebuvo atsargūs ir neskubėjo prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų, toliau didino finansinį turtą. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, reikšmingiausią viso namų ūkių finansinio turto dalį (du trečdalius) 2012 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė jų turima nuosavybė nefinansinėse įmonėse (iš esmės nekotiruojamosios akcijos) ir indėliai bankų sektoriuje. Tiesa, per pastaruosius metus šie namų ūkių finansinio turto straipsniai ūgtelėjo palyginti nedaug, o reikšmingiausią įtaką gyventojų finansinio turto didėjimui darė išaugę grynieji pinigai ir nuosavybė draudimo įmonėse bei pensijų fonduose. Namų ūkių turimų grynųjų pinigų augimui įtaką darė po bankroto bylos AB bankui SNORAS iškėlimo išmokėti apdrausti indėliai, kurių dalis negrįžo į bankų sektorių. Be to, už indėlius mokamų palūkanų normoms vis dar esant kaip niekada anksčiau mažoms, gyventojai nebuvo linkę taupyti ilgesniam laikotarpiui ir pirmenybę teikė gryniesiems pinigams bei lėšų laikymui sąskaitose. Išaugusią gyventojų turimą grynąją nuosavybę pensijų fonduose lėmė keletas esminių veiksnių: 2012 m. antrosios ir trečiosios pakopų pensijų fondų dalyvių skaičius didėjo, jų turto vertė išaugo dėl atsigavusių finansų rinkų ir padidėjusių pensijų fonduose turimų investicinių vienetų verčių. 10 pav. Namų ūkių finansinio turto metinės kaitos veiksniai 22

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA Namų ūkių finansinius įsipareigojimus visą stebėjimų laikotarpį nuo 2003 m. pabaigos sudaro trys priemonės: paskolos (2012 m. trečiąjį ketvirtį jos sudarė 90 %), prekybos kreditai ir mokėtinos sumos bei išvestinės finansinės priemonės. Visi šie finansiniai įsipareigojimai daugiausia yra prisiimti bankų sektoriuje. Po ekonomikos nuosmukio, kai namų ūkių finansinė būklė ir lūkesčiai ėmė sparčiai prastėti, vartojimo ir investavimo skolintomis lėšomis perspektyva tapo nepatraukli, o gyventojai ėmė mažinti turimus finansinius įsipareigojimus PFI. Iki 2012 m. jie daugiausia grąžino ne paskolas būstui įsigyti, o kitas paskolas. Nuo 2012 m. paskolos būstui įsigyti pradėtos grąžinti sparčiau. Vidutinėms būsto kainoms rinkoje iš esmės nekintant ilgiau kaip dvejus metus, kai kurie gyventojai suskubo įsigyti nuosavą būstą (ūgtelėjo aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje). Tačiau atotrūkis tarp sandorių nekilnojamojo turto rinkoje skaičiaus ir naujų paskolų būstui įsigyti sumos augimo padidėjo, o tai rodo, kad santykinai mažesnė naujo būsto įsigijimo dalis buvo finansuojama skolintomis lėšomis. Didžioji dalis Lietuvos banko apklaustų komercinių bankų 3 artimiausiu metu nesitiki reikšmingesnių nekilnojamojo turto kainų ir paskolų būstui įsigyti portfelio pokyčių, nepaisant švelnėjančių skolinimo sąlygų ir mažų kaip niekada anksčiau naujų paskolų būstui įsigyti palūkanų normų. 11 pav. Namų ūkių palūkanų mokėjimo PFI našta Stiprėjant namų ūkių finansinei būklei, jų keliama kredito rizika PFI, kurioms gyventojai yra įsipareigoję daugiausia, 2012 m. sumažėjo. Namų ūkių mokamos palūkanos už gautas paskolas iš PFI per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 2,4 iki 1,9 mlrd. Lt, o tam esminę įtaką darė kritusios palūkanų normos, nes paskolų portfelis keitėsi nedaug. Reikšmingą įtaką už paskolas mokamoms palūkanoms darė tarpbankinių paskolų eurais palūkanų normų kaita, nes apie pusę visų naujų paskolų gyventojams yra suteikiama eurais, palūkanų normą fiksuojant iki vienų metų. ECB toliau įgyvendinant skatinamąją pinigų politiką ir pagrindines palūkanų normas palaikant kaip niekada žemo lygio, anksčiau vyravęs netikrumas tarpbankinėje rinkoje sumažėjo, o tarpbankinių paskolų eurais palūkanos 2012 m. pabaigoje buvo mažiausios per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1999 m. pradžios. Gerėjanti gyventojų finansinė būklė ir mažėjanti finansinių įsipareigojimų grąžinimo našta darė teigiamą įtaką bankų sektoriaus paskolų namų ūkiams būstui įsigyti kokybei, ji gerėjo mažėjant neveiksnių paskolų daliai tokių paskolų portfelyje. 3 Bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų, 2013 m. balandžio mėn. 23

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Kredito ir indėlių rinkos raida 4 Šiek tiek sulėtėjus ekonomikos augimui, ES bankų sektoriaus paskolų portfelis sumenko. 2012 m. trečiąjį ketvirtį metinis nominaliojo BVP augimas 27 ES valstybėse narėse buvo nuosaikesnis, ir tai galėjo lemti mažesnę kredito paklausą (per 2012 m. ji sumažėjo 0,5 %). Skolinimosi iš PFI mažėjimui esminę įtaką darė sumažėjęs paskolų portfelis euro zonos valstybėse (2012 m. bankų skolinimo sąlygos euro zonoje tapo griežtesnės tai daugiausia pajuto nefinansinės įmonės), kurių dalis (ypač pietinėse valstybėse) susiduria su sunkumais mažindamos biudžeto deficitus ir taip daro neigiamą įtaką realiajam ūkiui. Be to, komerciniai bankai pamažu imasi įgyvendinti ateityje įsigaliosiančius griežtesnius kapitalo pakankamumo reikalavimus, jie iš dalies gali lėtinti ekonomikos kreditavimą. Indėlių ES bankų sektoriuje augimas buvo suvaržytas jų mažėjimo kai kuriose fiskalinių problemų slegiamose euro zonos šalyse (pvz., Ispanijoje, Portugalijoje, Kipre). Tačiau euro zonai nepriklausančiose ES valstybėse narėse indėliai didėjo sparčiau, nepaisant vis dar kaip niekada žemo už juos mokamų palūkanų normų lygio. Jų didėjimo priežastis gali būti tebetvyrantis netikrumas dėl ekonomikos raidos ateityje, prasti gyventojų lūkesčiai ir siekis sukaupti pakankamai atsargų nenumatytiems atvejams. 2012 m. bankų sektoriaus paskolų portfelis Lietuvoje rodė vis daugiau atsigavimo ženklų, jis padidėjo 0,6 mlrd. Lt, arba 1,1 proc. Pirmus mėnesius šiek tiek mažėjęs, kovo lapkričio mėn. bankų sektoriaus paskolų portfelis atsigavo ir ūgtelėjo 0,9 mlrd. Lt (paskutinį mėnesį, kaip įprasta, įsipareigojimus mažino privatusis sektorius). Stiprėjant pagrindinių bankų skolininkų nefinansinių įmonių ir namų ūkių finansinei būklei, bankų skolinimo jiems vertinimas tapo palankesnis ir kreditavimo sąlygos švelnėjo. Be to, vartojimo ar investicijų finansavimas skolintomis lėšomis tapo patrauklesniu šaltiniu, nes paskolų palūkanų normos vis dar buvo mažos kaip niekada anksčiau. 4 lentelė. Bankų paskolų portfelio bendrosios vertės kaita (skliaustuose pateikta kaita neįtraukiant AB banko SNORAS) Procentais 2010 2011 2012 Bendras paskolų portfelis 4,9 ( 5,6) 5,3 ( 0,9) 1,1 Paskolų finansiniams tarpininkams portfelis 27,6 (23,0) 23,3 ( 5,9) 38,5 Paskolų valdžiai portfelis 76,6 (76,6) 31,7 (34,1) 5,5 Paskolų nefinansinėms įmonėms portfelis 10,1 ( 11,2) 7,3 ( 2,6) 0,3 Paskolų namų ūkiams portfelis 5,3 ( 5,2) 4,5 ( 1,9) 1,9 Paskolos būstui įsigyti 0,7 ( 0,8) 0,8 ( 0,1) 1,0 Vartojimo ir kitos paskolos 17,2 ( 17,4) 15,9 ( 7,9) 5,1 Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. 2012 m. verslo įmonių pardavimo pajamos buvo didžiausios per pastaruosius penkiolika metų, o per metus uždirbtas pelnas didžiausias nuo ekonomikos nuosmukio pradžios. Didėjant užsakymams (iš esmės ne Lietuvos rinkoje) produkcijai gaminti ir darbams atlikti, nefinansinės įmonės gamybos pajėgumus 2012 m. naudojo vidutiniškai intensyviau negu prieš metus ir vis didesnę veiklos dalį finansavo iš skolintų lėšų (verslo finansinis svertas didėjo). Per 2012 m. pirmus vienuolika mėnesių bankų sektoriaus skolinimas nefinansinėms įmonėms (kartu su skolinimu lizingo bendrovėms, kurios dalį išteklių skyrė 24 4 Šioje Metų ataskaitos dalyje, vertinant paskolų ir indėlių kaitą Lietuvoje, naudojami Lietuvos banko parengti statistinės atskaitomybės duomenys, kurie gali skirtis nuo priežiūros tikslais renkamų duomenų.

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA verslui finansuoti) tapo esminis paskolų portfelio augimo veiksnys, tačiau gruodžio mėn. įmonės, kaip paprastai, sumažino įsipareigojimus PFI. 2012 m. bankų sektoriaus paskolų nefinansinėms įmonėms portfelis padidėjo 0,1 mlrd. Lt, arba 0,3 proc. (palyginimui: prieš metus, neįtraukiant AB banko SNORAS duomenų, paskolų nefinansinėms įmonėms portfelis susitraukė 0,7 mlrd. Lt, arba 2,6 %). 12 pav. Verslo sektoriaus nuosavomis lėšomis finansuojamo turto dalies kaita Sparti nefinansinių įmonių veiklos plėtra lėmė tai, kad kai kurių ekonominių veiklų įmonės susidūrė su tinkamos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumu. Tai atitinkamai galėjo lemti jos paklausos išaugimą, pamažu kylantį darbo užmokestį ir stiprėjančią namų ūkių finansinę būklę. 2012 m. sumažėjus registruotų bedarbių skaičiui ir ūgtelėjus vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui, algų ir atlyginimų fondas padidėjo 2,4 proc. Nepaisant to, gyventojai ateitį vertino atsargiai (nors šiek tiek geriau negu prieš metus) ir mažino (truputį mažesne apimtimi negu anksčiau) prisiimtus įsipareigojimus bankų sektoriui. 2012 m. namų ūkių paskolų PFI portfelis sumažėjo 0,5 mlrd. Lt, arba 1,9 proc., o tai iš esmės nesiskyrė nuo paskolų šiam sektoriui portfelio mažėjimo 2011 m. (neįtraukiant AB banko SNORAS duomenų), tačiau pasikeitė struktūra ir gyventojai ėmė sparčiau grąžinti paskolas, skirtas būstui įsigyti. Bankų sektoriaus naujų paskolų privačiajam sektoriui vidutinės svertinės palūkanų normos tebėra mažos kaip niekada anksčiau. Atsižvelgiant į naujų paskolų namų ūkiams ir nefinansinėms įmonėms struktūrą pagal palūkanų normas, esminę įtaką vis dar žemo lygio palūkanų normoms daro skatinamoji pinigų politika euro zonoje ir kritusios tarpbankinės palūkanų normos (tiek litais, tiek eurais, nors pastarosios krito sparčiau), nes didžioji suteiktų naujų paskolų palūkanų normų dalis yra fiksuojama trumpiau negu vieniems metams. Kita vertus, naujų paskolų palūkanų normų mažėjimą šiek tiek atsvėrė ūgtelėjusios maržos, rodančios atsargų bankų prisiimamos kredito rizikos vertinimą, nepaisant pamažu gerėjančios skolininkų finansinės būklės. 2012 m. pabaigoje bankų sektoriaus naujų paskolų privačiajam sektoriui vidutinės svertinės palūkanų normos sudarė 3,6 proc. ir buvo 1,1 proc. p. mažesnės negu prieš metus. Nepaisant 2012 m. šiek tiek ūgtelėjusio skirtumo tarp privačiajam sektoriui suteiktų naujų paskolų litais ir tokių paskolų eurais palūkanų normų, įmonės ir gyventojai (ypač pastarieji) nenustojo didinti turimų paskolų litais, nors paskolos šia valiuta vis dar buvo 25

2012 Lietuvos banko metø ataskaita šiek tiek brangesnės negu paskolos eurais. Tai keitė paskolų portfelio pagal valiutą struktūrą. Panaši tendencija vyravo ir 2006 2007 m. Tada, sumažėjus skirtumui tarp paskolų palūkanų normų, gyventojai daugiau skolindavosi nacionaline valiuta, o ne eurais, nors tai ir buvo brangiau. 2011 m. mažėjęs, 2012 m. skirtumas tarp naujų paskolų palūkanų normų, kurios fiksuojamos iki vienų metų, ir tų, kurios fiksuojamos ilgiau nei vieniems metams, ūgtelėjo. Tai taip pat keitė naujų paskolų (ypač namų ūkiams) struktūrą, nes didėjo paskolų, kurių palūkanų normos buvo fiksuojamos iki vienų metų, dalis. Taigi, skolindamiesi iš PFI, namų ūkiai yra jautrūs palūkanų normų dydžiui ir finansinius įsipareigojimus prisiima pigiausia kaina, nepaisant didesnės rizikos. 13 pav. Naujų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normų kaitos veiksniai (slenkamasis 12 mėn. vidurkis) Kaip visuomet, metų pradžioje sumažėję (iš esmės dėl privačiojo sektoriaus atsiimtų indėlių), vėlesniais 2012 m. laikotarpiais indėliai bankų sektoriuje ėmė didėti. Indėlių bankuose kritimui metų pradžioje įtaką darė sezoniniai veiksniai: prasidėjęs šildymo sezonas ir po šventinio laikotarpio padidėjęs finansinių lėšų poreikis. Vėliau indėliai augo ir per 2012 m. padidėjo 3,8 mlrd. Lt, arba 9,0 proc. Reikšmingiausią įtaką indėlių bankuose išaugimui minėtu laikotarpiu darė namų ūkiai, nefinansinės įmonės ir centrinė valdžia. Spartesnį negu visoje Europoje indėlių augimą Lietuvoje galėjo lemti vis dar palyginti prasti ateities lūkesčiai ir su tuo sietinas poreikis sukaupti papildomų atsargų nenumatytiems atvejams ateityje. Be to, namų ūkiai tebebuvo konservatyvūs ir vengė prisiimti papildomą riziką bei naudoti alternatyvias investavimo priemones. Jų konservatyvumą rodo faktas, kad, nepaisant ypač mažų už indėlius mokamų palūkanų normų, indėliai didėjo (tam įtakos galėjo turėti padidėjęs pasitikėjimas finansų institucijomis, nes po kelių bankrotų apdrausti indėliai buvo grąžinti greičiau, negu nustatyta įstatyme. Tačiau pensijų fonduose lėšos buvo kaupiamos sparčiau. 26 PFI kreditavimo veiklai nuosaikiai atsigaunant, naujų indėlių pritraukimo poreikis buvo nedidelis, todėl palūkanų normos už indėlius pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius aštuonerius metus. 2012 m. pabaigoje už privačiojo sektoriaus naujus indėlius mokamos palūkanų normos sudarė 0,8 proc. ir buvo daugiau nei du kartus mažesnės negu metų

I. EKONOMIKOS IR FINANSŲ APŽVALGA pradžioje. Mažos palūkanų normos keitė indėlininkų elgesį ir indėlių struktūrą: 2012 m. privačiojo sektoriaus turimi terminuotieji indėliai sumažėjo 0,9 mlrd. Lt, tačiau lėšos bankų sąskaitose (vienadienių indėlių) išaugo 3,3 mlrd. Lt. 14 pav. Indėlių PFI (neįtraukiant AB banko SNORAS) kaitos per metus veiksniai 27

2012 Lietuvos banko metø ataskaita II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS Valiutos kurso ir pinigų politika Lietuvos banko pagrindinis tikslas palaikyti kainų stabilumą įgyvendinamas taikant fiksuotojo lito kurso strategiją. Fiksuotojo lito kurso politikos teisinis pagrindas yra 1994 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymas. Jame nustatyta, kad Lietuvos bankas išleistus į apyvartą litus turi visiškai (ne mažiau kaip 100 %) padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis ir užtikrinti bazinės valiutos keitimą į litus fiksuotuoju kursu. Vadovaujantis šiais principais, palaikomas fiksuotasis lito kursas. Nuo 2002 m. vasario 2 d. bazinė valiuta yra euras. Valiutos kurso politika Fiksuotojo lito kurso sąlygomis Lietuvos bankas užtikrina laisvą litų keitimą į eurus ir eurų į litus, todėl negali tiesiogiai reguliuoti litų rinkos palūkanų normų ir litų kiekio apyvartoje, nes pastarąjį lemia kintanti litų paklausa. Dėl šių priežasčių jis neturi galimybės tiesiogiai paveikti visuminę paklausą ir kainų lygį. Tačiau fiksuotasis lito kursas padeda siekti pagrindinio tikslo netiesiogiai eksporto ir importo kainas palaiko stabilesnes ir kartu skatina tarptautinę prekybą, formuoja nedidelės infliacijos lūkesčius, palaiko pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika. Todėl fiksuotasis nacionalinės valiutos kursas leidžia palaikyti santykinį kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu. Tokia strategija, taikoma nuo 1994 m., dėl Lietuvos ekonomikai būdingo ekonomikos atvirumo, kainų ir darbo užmokesčio santykinio lankstumo yra gana sėkminga. Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais kainų kaita gali nukrypti nuo lygio, kuris gali būti suvokiamas kaip santykinis kainų stabilumas. Tai lemia įvairios su išorės ir vidaus veiksniais susijusios priežastys: dideli pokyčiai pasaulinėse žaliavų rinkose (ypač maisto ir energijos išteklių kainų, kurios sudaro palyginti didelę Lietuvos vartotojų kainų indekso ir ūkio sąnaudų struktūros dalį), administraciniai sprendimai (vartojimo mokesčių ir administruojamųjų kainų keitimas), struktūriniai procesai (kainų konvergenciją lemiantis darbo našumo skirtumas eksportuojančiame ir neeksportuojančiame sektoriuose, prekybos pokyčiai) ir cikliniai ekonomikos pakilimai ar nuosmukiai, kuriuos kartais pagilina ir neadek vati valstybės ekonominė bei fiskalinė politika. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo įsivesti bendrąją šios sąjungos valiutą eurą. Į euro zoną Lietuva galės įstoti, kai tik atitiks Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijus. Įsivedus bendrąją valiutą bus galima pasinaudoti visais jos teikiamais privalumais: neliks nacionalinės valiutos ir euro kurso kaitos rizikos, sumažės palūkanų normos vidaus rinkoje, nebus valiutų keitimo išlaidų, mažiau kainuos atsiskaitymai su pagrindiniais prekybos partneriais euro zonoje. 28 Viena iš euro įvedimo sąlygų yra šalies prisijungimas prie VKM II. Nuo 2004 m. birželio 28 d. Lietuva dalyvauja VKM II ir palaiko fiksuotojo valiutos kurso režimą bei pastovų

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS lito kursą euro atžvilgiu 3,45280 lito už 1 eurą. Konvergencijos programose Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne kartą patvirtino, kad Lietuva numato ir toliau dalyvauti VKM II ir palaikyti fiksuotąjį lito kursą euro atžvilgiu dabartiniu santykiu. Lietuvos bankas nuolat palaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris, ES Tarybai priėmus sprendimą eurą įvesti mūsų šalyje, užtikrintų sklandų ir greitą valiutos pakeitimą. Pinigų politikos priemonės Lietuvos banko pinigų politikos priemonės yra skirtos fiksuotajam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sektoriaus likvidumą. Lietuvos bankas šalyje veikiantiems komerciniams bankams ir užsienio kredito įstaigų filialams (toliau bankai) jų pageidavimu neribotai keičia litus į eurus ir eurus į litus, taiko privalomųjų atsargų reikalavimus, suteikia vienos nakties skolinimosi galimybę. Įgyvendindamas fiksuotojo lito kurso režimą, Lietuvos bankas yra įsipareigojęs bankams, kuriems jis taiko privalomųjų atsargų reikalavimus, neribotai pirkti ir parduoti bazinę valiutą oficialiu kursu. Grynasis rezultatas kiek Lietuvos bankas nuperka arba parduoda eurų per tam tikrą laikotarpį tiesiogiai priklauso nuo bankų sektoriaus atsargų litais autonominių veiksnių 5, privalomųjų atsargų ir jų pertekliaus pasikeitimo. Lietuvos bankas turi galimybę taikyti gana įvairias, bet riboto poveikio pinigų politikos priemones. Iš jų privalomosios atsargos ir sandorių su Lietuvos banku nuolatinės galimybės bankams naudojamos nuolat. 2011 m. gruodžio mėn. Lietuvos bankas, reaguodamas į laikinų veiksnių (AB banko SNORAS bankrotas) sukeltą tarpbankinės rinkos kintamumą, atnaujino ribotos apimties atvirosios rinkos operacijas. Šiomis operacijomis Lietuvoje veikiantiems bankams suteikta papildomų galimybių valdyti likvidumą ir pinigų srautus. 2012 m. balandžio mėn., bankų sektoriaus privalomosioms atsargoms pasiekus įprastą lygį, jos nutrauktos. 5 lentelė. Lietuvos banko pinigų politikos priemonės Likvidumo teikimas Likvidumo pertekliaus išėmimas Sandorių terminai Dažnumas Procedūra Sandorių su Lietuvos banku nuolatinės galimybės bankams Parduoti bazinę valiutą Lietuvos bankui Vienos nakties atpirkimo sandoriai Privalomųjų atsargų reikalavimai Stabilizuoja bankų sektoriaus likvidumą Pirkti bazinę valiutą iš Lietuvos banko Viena para Pagal bankų pageidavimą Pagal bankų pageidavimą Dvišaliai sandoriai, Lietuvos bankas superka eurus ir atsiskaito sandorio sudarymo dieną arba antrą dieną po sandorio sudarymo bei parduoda eurus ir atsiskaito antrą dieną po sandorio sudarymo Dvišaliai sandoriai Privalomųjų atsargų bazė tai Lietuvoje įsteigtų bankų ir užsienio bankų filialų įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems bankams, kuriems Lietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų reikalavimą. Nulinė atsargų norma taikoma: 1) indėliams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai arba atitinkamoje sutartyje numatyto išankstinio įspėjimo apie atsiėmimą terminas ilgesnis kaip 2 metai; 2) išleistiems skolos vertybiniams popieriams, kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai; 3) atpirkimo sandoriams. Kitiems bazės įsipareigojimams taikoma 3 proc. privalomųjų atsargų norma. Privalomosios atsargos laikomos litais bankų atsiskaitomosiose sąskaitose Lietuvos banke. Privalomųjų atsargų reikalavimo įvykdymas įvertinamas taikant vidurkio metodą. 5 Bankų sektoriaus atsargų litais autonominiai veiksniai yra Lietuvos banko operacijos, turinčios įtakos bankų sektoriaus atsargų litais dydžiui, tačiau vykdomos ne dėl bankų likvidumo valdymo poreikių. Pagrindiniai autonominiai veiksniai į apyvartą išleistų grynųjų pinigų suma ir valdžios lėšų pervedimas iš bankų sektoriaus į Lietuvos banką arba iš Lietuvos banko į bankų sektorių. 29

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Privalomosios atsargos ir bankų sektoriaus likvidumo kaitos veiksniai Lietuvos bankas 2013 m. sausio mėn. privalomųjų atsargų 4 proc. normą, taikytą nuo 2008 m. spalio mėn., sumažino iki 3 proc. Dėl šio pakeitimo bankų sektoriuje atsilaisvino beveik 0,5 mlrd. Lt. Pakeitimu siekiama laipsniškai artėti prie euro zonoje galiojančios 1 proc. privalomųjų atsargų normos. Iki pakeitimo 2012 m. privalomųjų atsargų apimtis padidėjo 211 mln. Lt (12,0 %) tik dėl to, kad pasikeitė bankų įsipareigojimai. AB Ūkio banko veiklos sustabdymas didelės įtakos privalomųjų atsargų lygiui neturėjo privalomųjų atsargų apimtis pamažėjo mažiau nei 2 proc. Kaip ir ankstesniais metais, bankų sektoriaus atsargų litais autonominiai veiksniai padidino atsargų litais perteklių, o fiksuotojo valiutos kurso režimo sąlygomis veikiant pinigų pasiūlos savireguliacijos mechanizmui, bankai eurų iš Lietuvos banko nupirko daugiau, negu jų pardavė. 2012 m. autonominiai veiksniai padidino bankų atsargas 3,8 mlrd. Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pritrauktas ES fondų ir užsienio valiuta pasiskolintas lėšas keisdama į litus ir panaudodama vidaus rinkoje, padidino bankų atsargų litais pasiūlą 4,6 mlrd. Lt. Grynųjų litų paklausa ūkiui atsigaunant padidėjo 0,6 mlrd. Lt, o privalomosios atsargos 0,2 mlrd. Lt. Tai atitinkamai sumažino bankų privalomųjų atsargų litais perteklių. 15 pav. Bankų atsargos litais Lietuvos banke 30 2011 m. pabaigoje bankų sektorius dėl 4 mlrd. Lt draudimo išmokų bankrutavusio AB banko SNORAS indėlininkams turėjo neįprastai dideles atsargas litais (6,2 mlrd. Lt). Jos daugiau kaip tris kartus buvo didesnės už privalomąsias atsargas. Vykstant draudimo išmokų perskirstymo tarp bankų procesui ir bankams sudarius sandorius su Lietuvos banku (pirkus eurų ir dalyvavus terminuotųjų indėlių aukcionuose), 2012 m. pirmąjį ketvirtį privalomųjų atsargų perteklius sumažėjo. Įprastas privalomųjų atsargų lygis pasiektas 2012 m. balandžio birželio mėn. 2012 m. liepos mėn. ECB palūkanų normas už jame laikomus indėlius sumažinus nuo 0,25 iki 0 proc., o tokių šalių kaip Vokietija trumpalaikių VVP palūkanoms esant neigiamoms, bankams tapo sudėtinga uždirbti iš trumpalaikių, likvidžių ir saugių investicijų. Todėl dalis jų nusprendė laikyti litus sąskaitose Lietuvos banke, kol bus surastos naujos investavimo kryptys. Toks bankų

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS sprendimas lėmė, kad bankų sukauptos atsargos tapo daugiau nei dvigubai didesnės už privalomąsias atsargas. Valiutų keitimo operacijos 2012 m., priešingai nei 2011 m., užsienio valiutos grynąja verte Lietuvos bankas pardavė 0,9 mlrd. Lt daugiau, nei jos nupirko. Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir kiti indėlininkai 2012 m. grynąja verte užsienio valiutos (daugiausia eurų) Lietuvos bankui pardavė 3,3 mlrd. Lt, o šalies bankai eurų grynąja verte nupirko už 4,2 mlrd. Lt. 2012 m. pirmąjį ketvirtį reikšmingą valiutos pardavimą lėmė 2011 m. pabaigoje VĮ Indėlių ir investicijų draudimas bankams pervestos lėšos, skirtos draudimo išmokoms AB banko SNORAS indėlininkams išmokėti. Susidariusį litų perteklių bankai palaipsniui Lietuvos banke keitė į eurus. 2013 m. pradžioje sustabdyto AB Ūkio banko draustus įsipareigojimus ir gerąjį turtą perėmus AB Šiaulių bankui, valstybinei įmonei Indėlių ir investicijų draudimas neprireikė skirti tiek daug lėšų kaip nutraukus AB banko SNORAS veiklą. Todėl bankų sektoriaus turimas lėšų kiekis reikšmingai nepakito. 6 lentelė. Grynasis užsienio valiutų pirkimas iš Lietuvos banko ( ) arba pardavimas Lietuvos bankui Mln. Lt 2011 2012 I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I IV ketv. Šalies bankai 5 741,0 4 302,5 1 222,3 1 293,1 0,0 4 231,7 Kiti Lietuvos banko indėlininkai 10 527,7 476,9 1 173,4 107,1 1 792,8 3 336,0 Iš viso 4 786,7 3 825,6 48,9 1 186,0 1 792,8 895,7 Šaltinis: Lietuvos bankas. Lietuvos bankas su šalies bankais ir kitais savo indėlininkais 2012 m. įvykdė 58,7 mlrd. Lt vertės valiutų keitimo sandorių, t. y. beveik penktadaliu mažiau nei 2011 m. (72,8 mlrd. Lt). 16 pav. Lietuvos banko prekyba užsienio valiuta su bankais ir kitais indėlininkais 31

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Finansų rinkos priežiūra Priežiūros kryptys ir rezultatai 2012 m. sausio 2 d., sujungus tris atskirų finansų rinkos segmentų priežiūrą vykdžiusias institucijas, už visos finansų rinkos priežiūrą tapo atsakingas Lietuvos bankas. Išsiplėtė ir Lietuvos banko vykdomos priežiūros funkcijos, t. y. pradėta vykdyti ne tik riziką ribojanti, bet ir finansinių paslaugų teikimo priežiūra. Ši nauja infrastruktūra suteikė galimybę visus finansų rinkos dalyvius prižiūrėti pagal vienodus principus, siekti, kad finansų rinka veiktų patikimai ir efektyviai, rinkos dalyviai elgtųsi atsakingai, o vartotojai priimtų racionalius sprendimus. 2012 m. vyko trijų skirtingų finansų sektorių priežiūros integracijos procesas: skirtingos priežiūros sistemos sujungtos į vieną pažangesnę, užtikrintas nepertraukiamas priežiūros procesas, suformuota Priežiūros tarnybos misija, vizija, veiklos principai, išskirti trumpalaikiai ir ilgalaikiai darbai. Įdiegus naują priežiūros modelį, keitėsi ir finansų rinkos dalyvių priežiūros principai ji tapo labiau orientuota į ateitį, svarbiausias dėmesys skirtas galimoms rizikoms ir problemoms nustatyti ir sprendimams priimti ankstyvajame etape. Be to, pradėtas vykdyti labiau į riziką orientuotas priežiūros procesas atidžiausiai prižiūrint atskirų sektorių sistemiškai svarbius ir rizikingiausius finansų rinkos dalyvius. Lietuvos banke veikianti Priežiūros tarnyba ir toliau siekia tapti savo prižiūrimų subjektų konsultantu (organizuota daug daugiau pristatymų aktualiems klausimams aptarti, teikta metodinė pagalba), bet kartu ir reikliu prižiūrėtoju. Su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais pradėtas intensyvesnis dialogas. Buvo siekiama esminio proveržio efektyviau panaudojant informacinių technologijų ir sistemų galimybes finansų rinkos dalyvių priežiūrai. Prižiūrint finansų rinkos dalyvius, buvo siekiama, kad jie turėtų pakankamai kapitalo ir būtų likvidūs, veiksmingai valdomi, kartu kad būtų tinkamai valdoma jų prisiimta rizika. Buvo atliekama visapusiškesnė kiekvieno banko, kredito unijos ir draudimo įmonės veiklos bei visų rūšių rizikos valdymo ketvirtinė analizė, į šį procesą įtraukiant konkrečių rizikos sričių ekspertus, iš minėtų įstaigų gaunant papildomos informacijos, o nustačius, kad gali kilti problemų, bankai, kredito unijos ir draudimo įmonės buvo inspektuojami. Ypač intensyviai 2012 m. dirbta su AB Ūkio banku: metų pradžioje buvo griežtai kontroliuojamas banko parengtas su pagrindiniu banko akcininku susijusių paskolų mažinimo planas, o nuo trečiojo ketvirčio minėtų paskolų pertvarkymo ir papildomų užtikrinimo priemonių pateikimo veiksmų planas. 2012 m. pabaigoje 2013 m. pradžioje inspektuojant AB Ūkio banką, nustatyta, kad banko turtas yra reikšmingai pervertintas, jo įsipareigojimai viršija turtą, bankas de facto yra nemokus. Įvertinusi šias aplinkybes, 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė banko veiklos moratoriumą, paskyrė laikinąjį administratorių, o po šešių dienų banką de jure paskelbė nemokiu ir atšaukė banko veiklos licenciją. 32 Svarbūs pokyčiai vyko licencijavimo srityje. 2012 m. parengta teisinė bazė, atsisakyta rašytinės formos licencijų, o informacija apie Lietuvos banko prižiūrimų ir licencijuotų finansų rinkos dalyvių licencijas skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje. Šiuo sprendimu sumažinta administracinė našta verslo subjektams, o vartotojams suteikta galimybė gauti išsamią informaciją apie finansų rinkos dalyviams išduotas licencijas teikti licencines finansines paslaugas. Toliau tobulinamas ir pats licencijavimo procesas, siekiant, kad į rinką patektų skaidrūs ir finansiškai patikimi rinkos dalyviai, o jų vadovai ir kiti atsakingi asmenys būtų kompetentingi ir nepriekaištingos reputacijos.

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS Pasaulinė finansų krizė parodė, kad reikia griežtinti finansų sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą. Įvertindamas finansų krizės sukeltus padarinius, Bazelio bankų priežiūros komitetas parengė susitarimą Bazelis III. ES kredito įstaigų ir investicinių įmonių teisinis reguliavimas, grindžiamas šiuo susitarimu, bus nustatytas Ketvirtojoje direktyvoje dėl kapitalo poreikio (CRD IV). 2012 m. buvo tobulinamas CRD IV projektas ir Reglamentas dėl kapitalo poreikio (CRR), rengiami techniniai standartai. Vyko aktyvūs šių dokumentų nuostatų derinimo darbai (daug Priežiūros tarnybos specialistų dirbo ES institucijų darbo (ekspertų) grupėse, nuolat buvo prisidedama prie šalies pozicijos formavimo), ypač daug dėmesio buvo skiriama likvidumo, sverto rodiklio, nuosavų lėšų struktūros, šalies buveinės ir priimančiosios šalies bendradarbiavimo, poveikio priemonių, kredito rizikos, atlygio klausimams. Šalies bankų ir Lietuvos bankų asociacijos atstovams, valdymo bei finansų maklerio įmonėms buvo organizuoti susitikimai, pristatant jiems pagrindinius CRD IV / CRR principus ir planuojamus palaipsniui taikyti reguliavimo reikalavimus. Lietuvos bankas ir komerciniai bankai pradėjo bandomuosius naujų rodiklių skaičiavimus. Lietuvoje veikiantys bankai yra pakankamai kapitalizuoti, palaiko reikiamą likvidumo lygį, todėl pagal išankstinius skaičiavimus jie vykdytų numatomus naujus normatyvus. Siekiant, kad bankų organizacinė struktūra ir vidaus valdymas būtų veiksmingi, grindžiami ilgalaike banko veiklos strategija, atitiktų banko veiklos pobūdį, taip pat, įgyvendinant Europos bankininkystės institucijos gaires šiuo klausimu, buvo parengti Banko vidaus valdymo bendrieji nuostatai. Teisės aktu stiprinama bankų valdymo organų atsakomybė už patikimą ir saugią banko veiklą, tinkamą rizikos valdymą ir savikontrolę. Teisės akte nurodoma, kad banko valdymo organai turi būti atsakingi už veiksmingą banko valdymą, jų nariai turi turėti pakankamą kvalifikaciją ir kompetenciją priimant valdymo sprendimus, pabrėžiamas ne tik individualios, bet ir kolegialios banko valdymo organų kvalifikacijos, kompetencijos ir atsakomybės būtinumas. Draudimo įmonių priežiūros srityje buvo rengiamasi įgyvendinti ES direktyvą Dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II). Finansų ministerijai buvo teikiami pasiūlymai, kaip patobulinti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau Draudimo įstatymas) pakeitimo projektą, į kurį perkeltos pagrindinės direktyvos projekto nuostatos, rengtas teisės aktų, kuriais bus perkeltos į Draudimo įstatymo pakeitimo projektą nepatekusios direktyvos Mokumas II nuostatos, paketas. Ši direktyva, nustatanti rizikos vertinimu pagrįstą draudimo įmonių valdymą ir mokumo kapitalo apskaičiavimą, lems didelius draudimo įmonių veiklos ir jos priežiūros pokyčius, todėl buvo bendraujama su draudimo įmonių vadovais ir darbuotojais siekiant paaiškinti visus numatomo draudimo įmonių veiklos teisinio reguliavimo klausimus. Plėtojant veiklą kredito unijoms, išryškėjo šių specifinių kredito įstaigų veiklos trūkumai ir problemos, dėl to buvo būtina peržiūrėti jų veiklą reglamentuojančią teisinę bazę ir sugriežtinti joms taikomus reikalavimus. Siekiant, kad būtų tinkamai suvaldyta kredito unijų prisiimama rizika ir užtikrintas tvarus šio finansų sektoriaus segmento augimas, parengtas ir pradėtas įgyvendinti dokumentas Kredito unijų veikos priežiūros tobulinimo kryptys. Lietuvos bankas priėmė teisės aktus, nustatančius griežtesnius vadovų kvalifikacijos reikalavimus, peržiūrėjo veiklos riziką ribojančius normatyvus, nustatė informacijos atskleidimo vartotojams reikalavimus ir inicijavo Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus. Kredito unijoms taikyta daug poveikio priemonių, o tai rodo jų vadovų kompetencijos stoką. Itin svarbu, kad vadovai laiku priimtų tinkamus sprendimus. Tai padėtų išspręsti 33

2012 Lietuvos banko metø ataskaita šiuo metu kylančias problemas dėl kredito unijų veiklos ar net nemažos jų dalies išvengti, todėl, siekiant, kad kredito unijos vadovais taptų išmanantys kredito unijų veiklą, gebantys priimti kvalifikuotus sprendimus asmenys, parengtos Leidimo tapti kredito unijos vadovu taisyklės ir Prižiūrimo finansų rinkos dalyvio vadovo egzaminavimo taisyklės. Visi kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija kelia abejonių, arba pretendentai į šias pareigas, neatitinkantys minimalių nustatytų reikalavimų, privalo laikyti specialų egzaminą. Siekiant tvarios kredito unijų veiklos plėtros ir tinkamo jų prisiimamos rizikos valdymo, nustatyti nauji veiklos riziką ribojantys normatyvai. Mažinant paskatas pritrauktus indėlius investuoti į rizikingas paskolas, likvidumo normatyvo dydis susietas su metiniu indėlių augimo tempu kredito unijos privalės laikyti pakankamą aukštos kokybės likvidžiojo turto kiekį, negalės tų pinigų greitai ir neatsakingai skolinti. Susirūpinimą kėlęs didėjantis skolinimas asocijuotiesiems nariams, ypač juridiniams asmenims, ne visada tinkamai įvertinus riziką ir ne visada vadovaujantis atsakingojo kreditavimo principais, bandomas apriboti nauju kapitalo pakankamumo normatyvo dydžiu jis priklausys nuo asocijuotiesiems nariams suteiktų paskolų ir visų kredito unijos suteiktų paskolų santykio. Buvo papildytas ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas: paskolos suma vienam kredito unijos skolininkui neturi būti didesnė kaip 500 000 Lt, be to, liko galioti ir reikalavimas, kad paskolos suma vienam skolininkui neviršytų 25 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Naujas reikalavimas pradėtas taikyti po 2013 m. vasario 1 d. suteiktoms naujoms paskoloms. Įpareigojant kredito unijas tiksliau sudaryti pinigų srautų prognozes, numatyti finansavimosi šaltinius ir taip išvengti likvidumo problemų, pradėtas taikyti padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis. Siekiant didesnio kredito unijų veiklos skaidrumo ir turint tikslą užtikrinti, kad kredito unijų nariai turėtų pakankamai informacijos racionaliems finansiniams sprendimams priimti, patvirtintas teisės aktas, įpareigojantis kredito unijas savo ar kredito unijas vienijančių asociacijų interneto svetainėse skelbti metines finansines ataskaitas. Pirmą kartą kredito unijos privalės paskelbti auditorių arba revizorių patikrintas ir visuotinių narių susirinkimų patvirtintas 2012 m. finansines ataskaitas. Lietuvos bankas taip pat inicijavo Kredito unijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma steigiant unijas nustatyti aukštesnę nuosavo kapitalo, pajinių įnašų, narių skaičiaus, valdymo kartelę, nustatyti kitus stabilesnę veiklą padėsiančius užtikrinti reikalavimus. 2013 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu sudaryta Kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo darbo grupė, kurią sudaro Finansų ministerijos ir Lietuvos banko specialistai, kredito unijas vienijančių asociacijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos vadovai. Šiai darbo grupei pavesta pateikti siūlymus dėl priemonių, reikalingų užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijų veiklą nustatant tinkamą pusiausvyrą tarp kredito unijų veiklos plėtros ir jų galimybių amortizuoti su rizikos prisiėmimu susijusius nuostolius, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teiktinų teisės aktų projektus, reikalingus minėtoms priemonėms įgyvendinti. 34 Daug dėmesio skirta vartojimo kreditus (ypač mažuosius iki 1 000 Lt) teikiančių įmonių priežiūrai sričiai, kuri Lietuvos banko kompetencijai priskirta 2012 m. sausio 1 d. Atlikto vartojimo kredito davėjų veiklos tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinis šių subjektų veiklos trūkumas netinkamas kredito gavėjų mokumo vertinimas. Atsižvelgiant į tai, parengtas Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklių projektas. Jame ketinama visiems vartojimo kredito davėjams nustatyti vienodus

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS atsakingojo skolinimo principus. Vadovaujantis šiais principais, kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos pagal visus įsipareigojimus įprastai turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens pajamų. Be to, siekiant sudaryti prielaidas veiksmingesnei vartojimo kredito davėjų priežiūrai, priimtos Vartojimo kredito davėjų privalomos informacijos teikimo Lietuvos bankui taisyklės, reglamentuojančios vartojimo kredito davėjų Lietuvos bankui teiktinos informacijos turinį (daug informacijos ketinama rinkti apie mažuosius vartojimo kreditus) ir teikimo periodiškumą (numatyta informaciją rinkti kas ketvirtį). Lietuvos bankas, įžvelgdamas problemas, kurias lemia netinkama finansų rinkos dalyvių veikla (neatsakinga rinkodara; neretai siūlomos paslaugos ir produktai, neatitinkantys vartotojų interesų ar poreikių; nepakankama finansų rinkoje veikiančių konsultantų kompetencija), daug dėmesio skyrė rinkoje taikomai praktikai tobulinti. Tuo tikslu atliktas įmonių, teikiančių investicines paslaugas, ir gyvybės draudimo rinkos dalyvių elgsenos tyrimas pasitelkus trečiąsias šalis (slapto pirkėjo), patvirtintos Finansinių paslaugų reklamos gairės, kurių tikslas paaiškinti finansinių paslaugų reklamai keliamus teisės aktų reikalavimus, atkreipti finansų rinkos dalyvių dėmesį į svarbiausius finansinių paslaugų reklamos rengimo bei platinimo aspektus, padėti jiems tinkamai įgyvendinti atitinkamų teisės aktų nuostatas. Be to, siekiant identifikuoti reklamą, galinčią kelti reikšmingą riziką potencialiems reklamuojamos paslaugos vartotojams, buvo stebima finansines paslaugas teikiančių asmenų reklama. Įvertinus esamo priežiūros proceso trūkumus, parengtas ir patvirtintas Informacijos apie finansinius produktus teikimo Lietuvos bankui tvarkos aprašas. Jo tikslas renkant informaciją apie naujus finansinius produktus ar iš esmės keičiamus esamus produktus, stebėti finansinių produktų rinkos raidos kryptis, taip pat įvertinti, ar finansų rinkos dalyviai parenka tinkamas priemones rizikai, susijusiai su finansiniu produktu, valdyti. Tobulinant pensijų fondų priežiūros procesą, parengta metodika, reglamentuojanti pensijų kaupimo bendrovių prašymų suteikti leidimą dėl didesnio limito pensijų fondo turto investicijoms į vieno emitento išleistus ar (ir) garantuotus vertybinius popierius nagrinėjimo tvarką, ir atitinkamų teisės aktų pakeitimai. Vykdydamas emitentų priežiūrą, Lietuvos bankas orientavosi į svarbiausius tikslus užtikrinti tinkamą ir operatyvų reglamentuotos informacijos atskleidimą bei emitentų finansinių ataskaitų ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų atitikimą. Emitentų priežiūros praktikoje pradėti taikyti rizikos vertinimu pagrįstos priežiūros principai. Parengta nauja Emitentų reglamentuojamos informacijos ir jos viešo atskleidimo planinių tikrinimų, pagrįstų rizikos vertinimu, atrankos metodika, patobulinta bendrovių, sudarančių finansines ataskaitas pagal tarptautinius apskaitos standartus, atrankos metodika. Be to, emitentų veiklos reguliavimo srityje buvo rengiamasi įgyvendinti Prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašus, direktyvą ir Direktyvą 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo. Stiprinant prekybos finansinėmis priemonėmis priežiūrą, iš esmės patobulinta automatizuota piktnaudžiavimo vertybinių popierių rinkoje signalų generavimo sistema. Ji leidžia pagal iš anksto nustatytus parametrus iš didžiulio kiekio sandorių ar pavedimų duomenų nustatyti įtartinus prekybos atvejus. Sprendžiant rinkoje kylančias problemas, kurias lemia vartotojų elgsenos ypatumai (pvz., menkas vartotojų finansinis raštingumas, ribotas atsakomybės už savo sprendimus su- 35

2012 Lietuvos banko metø ataskaita pratimas), parengtas pirminis galimybių tyrimas, jį atliekant įvertintas finansinio švietimo iniciatyvų poreikis, nustatytos tikslinės auditorijos ir potencialūs partneriai, atliktas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas, parengta finansinio raštingumo koncepcija. Jos tikslas gerinti šalies gyventojų finansinį raštingumą, skatinti domėtis asmeninių finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus. Be to, organizuoti nemokami informaciniai-mokomieji seminarai asmeninių finansų tvarkymo ir atsakingojo skolinimosi tema, kuriamas finansinio švietimo tinklalapis. Finansų rinkos dalyvių priežiūra Bankai 2012 m. pabaigoje bankų sektorių sudarė aštuoni bankai ir devyni užsienio bankų filialai. 2013 m. pradžioje bankų sistemos dalyvių skaičius sumažėjo, nes vasario mėn. Lietuvos banko valdyba sustabdė AB Ūkio banko veiklą ir atšaukė jo licenciją. Iš bankų sektoriaus 2013 m. pirmąjį pusmetį ketina pasitraukti AS UniCredit Bank Lietuvos skyrius. UniCredit grupė nusprendė savo veiklą sutelkti Latvijoje, o skyrius Estijoje ir Lietuvoje uždaryti, tačiau planuojama vykdyti veiklą neįsteigiant filialo. Skyrių įsipareigojimus turėtų perimti bankas Latvijoje. Pagal užimamą rinkos dalį AS UniCredit Bank Lietuvos skyrius nelaikomas reikšmingu užsienio banko skyriumi Lietuvos bankų sistemoje (jis užima apie 1,7 % rinkos). Nuo kovo mėn. veiklą pradeda plataus užmojo planų turintis Pohjola Bank plc Lietuvos filialas, ketinantis dirbti su stambiais verslo klientais. 36 AB Ūkio bankui paskelbtas veiklos moratoriumas. 2012 m. pabaigoje 2013 m. pradžioje vykusio AB Ūkio banko inspektavimo metu nustatyta, kad banko turtas yra labai pervertintas, banko įsipareigojimai viršija banko turtą, o bankas de facto yra nemokus. Be to, banko turto vertinimą atliko ir reikšmingų turto realios vertės neatitikimų nustatė nepriklausomi auditoriai. Pagrindinės AB Ūkio banko problemos sietinos su neatsakingais pagrindinio akcininko veiksmais, su juo sietinų verslo projektų finansavimu ir neįgyvendintais verslo projektais. Lietuvos bankas jau ilgiau kaip metus itin atidžiai kontroliavo AB Ūkio banko sudaromus sandorius, taikė įvairius apribojimus, patvirtino AB Ūkio bankui planą, pagal kurį bankas turėjo palaipsniui sumažinti prisiimtą kredito riziką. Tačiau visos šios priemonės nedavė norimų rezultatų, banko veiklai užtikrinti buvo būtinas papildomas kapitalas, bet jo pagrindinis banko akcininkas neužtikrino. Įvertinusi šias aplinkybes, 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė banko veiklos moratoriumą, paskyrė laikinąjį administratorių, o po šešių dienų banką de jure paskelbė nemokiu ir atšaukė banko veiklos licenciją. Lietuvos banko valdybai pateiktose laikinojo banko administratoriaus išvadose pasiūlyta atskirti dalį AB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų ir juos perduoti kuriam nors iš veikiančių bankų. Pagal pasiūlytą planą geroji banko turto dalis ir visi apdrausti įsipareigojimai (indėliai iki 345 tūkst. Lt, arba 100 tūkst. eurų) būtų perduoti kitam, jau veikiančiam bankui, o kitai banko daliai skelbiama bankroto byla. Vasario 22 d. pasirašyta trišalė sutartis tarp AB Ūkio banko laikinojo administratoriaus, AB Šiaulių banko ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas dėl dalies AB Ūkio banko įsipareigojimų, turto, teisių ir sandorių perdavimo AB Šiaulių bankui. Pagal šį susitarimą AB Šiaulių bankui perduoti 2,7 mlrd. Lt apdraustų indėlių ir 1,9 mlrd. Lt gerojo turto, o VĮ Indėlių ir investicijų draudimas lėšos buvo naudojamos tik dengiant skirtumą tarp gerojo turto ir visų apdraustų įsipareigojimų (0,8 mlrd. Lt). Pradėjus bankroto procedūras AB Ūkio bankui, VĮ Indėlių ir investicijų draudimas turėtų tapti Ūkio banko kreditoriumi ir siektų šias lėšas atgauti banko bankroto proceso metu.

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS AB Ūkio banko neaudituotų ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybai pateiktų AB Ūkio banko ataskaitų duomenimis, banko įsipareigojimai 2013 m. sausio 1 d. sudarė 3,6 mlrd. Lt, iš jų indėliai 3,4 mlrd. Lt. Pagal užimamą indėlių rinkos dalį bankas buvo ketvirtas pagal dydį (7,2 % rinkos). Didžiąją indėlių dalį sudarė gyventojų indėliai 2,6 mlrd. Lt, įmonių indėliai 617 mln. Lt, finansų institucijų indėliai 96,6 mln. Lt, valdžios institucijų bei valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai 59,6 mln. Lt. Lietuvos rezidentų indėliai sudarė 2,8 mlrd. Lt, nerezidentų 0,6 mlrd. Lt. Nors, banko vertinimu, jo turtas 2013 m. sausio 1 d. buvo vertas 3,9 mlrd. Lt, Lietuvos banko inspektavimo komisijos ir nepriklausomos audito kompanijos UAB KPMG Baltics duomenimis, banko turto reali vertė buvo bent ketvirtadaliu mažesnė. AB Ūkio banko veiklos sustabdymas sisteminio poveikio bankų sektoriui nepadarė, o bankai lėšų AB Ūkio banke nelaikė. Reikšmingesnių indėlių pokyčių, galinčių turėti reikšmingos sisteminės įtakos bankų sektoriui ar pavieniams jo dalyviams, taip pat nebuvo. Bankų priežiūros pokyčiai. Praėjusiais metais Lietuvos banke pradėjus veikti bendrai finansų rinkos priežiūros sistemai, šiek tiek pakeistas priežiūros modelis bankai nuo šiol Lietuvos bankui periodiškai teikia ne tik finansines ir priežiūros ataskaitas, bet ir įvairią bankų vidinę informaciją, pavyzdžiui, banko valdybos ir stebėtojų tarybos bei įvairių bankų komitetų posėdžių protokolus, bankų rizikos ataskaitas, vidaus audito ataskaitas ir pan. Periodinis įvairiapusės informacijos gavimas leidžia bankus prižiūrėti veiksmingiau, lengviau įžvelgti galimas problemas ankstyvajame etape ir iš anksto užkirsti kelią jų daugėjimui. Be to, pradėtas glaudesnis, nuolatinis bendravimas su bankų rizikų specialistais, taip pat ir bankų vadovais. Įžvelgus susirūpinimą keliančias tendencijas, bankas nedelsiant apie tai informuojamas ir prašoma jo ištaisyti banko pastebėtus veiklos trūkumus. Įgyvendinęs šiuos pakeitimus, Lietuvos bankas jaučia nuolatinį atskirų bankų ir viso bankų sektoriaus pulsą. Nustačius reikšmingesnių problemų (padidėjus atskirų bankų veiklos sričių rizikai), bankai yra inspektuojami. 2012 m. inspektuoti du bankai ir vienas užsienio banko filialas, 2013 m. suplanuotas dar didesnis inspektavimų skaičius. Keleto pastarųjų metų bankrotai (AB banko SNORAS, AB Ūkio banko, dviejų kredito unijų) dar kartą atskleidė turto vertintojų ir išorės auditorių patikimumo ir atsakomybės svarbą. Atkreiptinas dėmesys, kad jau nuo 2012 m. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pradėjo palaikyti glaudesnius ryšius su išorės audito kompanijomis, siekdama aptarti kiekvieno individualaus banko audito procedūras ir rezultatus. Priežiūros tarnyba pradėjo aktyviau bendradarbiauti ir su turto vertinimą prižiūrinčia tarnyba, kad būtų užtikrinta turto vertintojų atliekamo turto vertinimo kokybė ir jų atsakomybė. Be to, inspektavimų metu nustačiusi išorės audito ar turto vertinimo paslaugų teikimo trūkumų, Priežiūros tarnyba pradėjo apie tai informuoti atitinkamas įmones prižiūrinčias tarnybas, taip pat planuojama pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių šias sritis, peržiūros. Bankų sektoriaus veikla. Nagrinėjant 2012 m. bankų veiklą, neįtraukiami AB Ūkio banko duomenys, nes 2012 m. gruodžio mėn. 2013 m. sausio mėn. atlikto AB Ūkio banko inspektavimo išvados parodė, kad šio banko Lietuvos banko Priežiūros tarnybai pateiktos finansinės ir priežiūrai skirtos ataskaitos neparodo realios padėties. 2012 m. itin sparčiai augo indėliai ir po kelerius metus trukusios pertraukos ūgtelėjo paskolų portfelis. 37

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 2012 m. bankų turtas šiek tiek susitraukė, tačiau, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjimas buvo nereikšmingas vos 0,5 mlrd. Lt (0,7 %). 2013 m. sausio 1 d. bankų turtas sudarė 74,3 mlrd. Lt. Pirmąjį ketvirtį mažėjęs paskolų portfelis, kitą metų dalį pastoviai augo. 2012 m. bankų paskolų portfelis padidėjo 1,1 mlrd. Lt ir 2013 m. sausio 1 d. sudarė 52,9 mlrd. Lt. Bankų investicijos į skolos vertybinius popierius per metus išaugo 0,4 mlrd. Lt ir 2013 m. sausio 1 d. sudarė 5,2 mlrd. Lt. Investicijos į Lietuvos Respublikos VVP ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 3,3 mlrd. Lt. Bankų turimi kitų šalių vyriausybių vertybiniai popieriai sudarė 0,2 mlrd. Lt. Be to, didelę lėšų dalį (1,2 mlrd. Lt) bankai buvo investavę į ES valstybių aukštus reitingus turinčių bankų skolos vertybinius popierius. Bankų investicijos į Pietų Europos šalis, kurių ūkio stabilumu pastaruoju metu abejojama, buvo minimalios. Beveik visą 1,1 mlrd. Lt bankų turimą nuosavybės vertybinių popierių portfelį sudaro investicijos į patronuojamąsias įmones. 2012 m. nuosavybės vertybinių popierių dalis išaugo 36 proc., arba beveik 0,3 mlrd. Lt. Kiti bankų turimi nuosavybės vertybiniai popieriai (ne patronuojamųjų įmonių), 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė vos 5,1 mln. Lt. Labiausiai 2012 m. mažėjusi bankų turto rūšis lėšos bankuose (grynieji pinigai ir lėšos, laikomos Lietuvos banke ir kituose bankuose), jos per metus sumažėjo 2,2 mlrd. Lt iki 13,4 mlrd. Lt. Tokiam mažėjimui įtakos turėjo 2011 m. pabaigoje buvusi santykinai didelė palyginamoji bazė, nes, prasidėjus BAB banko SNORAS indėlių draudimo išmokų grąžinimo procesui, į bankus plūstelėjo daug naujų indėlių, kurie buvo nukreipti į Lietuvos banko ar patronuojančiųjų bankų sąskaitas. Vėliau bankai, siekdami šias lėšas efektyviau panaudoti, investavo jas į pelningesnes priemones (paskolas, skolos vertybinius popierius) arba skyrė jas brangesniems įsipareigojimams patronuojantiesiems bankams padengti. Nepaisant mažėjimo, lėšos vis dar sudaro itin reikšmingą banko turto dalį apie penktadalį. 17 pav. Bankų turto struktūra (laikotarpio pabaigoje) 38 Nors vyrauja itin mažos palūkanų normos, indėliai bankų sektoriuje praėjusiais metais reikšmingai išaugo. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, indėliai bankuose sudarė 43,6 mlrd. Lt.

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS Metinis indėlių augimo tempas buvo net 9,6 proc. Prie indėlių augimo praėjusiais metais labiausiai prisidėjo per metus 1,6 mlrd. Lt padidėję gyventojų indėliai. 2012 m. taip pat sparčiai didėjo privačių įmonių (1,3 mlrd. Lt), valdžios institucijų (0,7 mlrd. Lt) bei valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai (0,2 mlrd. Lt). Esant mažoms palūkanoms, indėlininkai ieško pelningesnių taupymo priemonių (pvz., didėjo išplatintų Vyriausybės taupymo lakštų apimtis), be to, indėlininkai nėra linkę laikyti lėšų ilgesnį terminą, todėl pastebimai augo indėlių iki pareikalavimo dalis. Iš Lietuvoje veikiančių bankų AB Ūkio bankas aktyviausiai dirbo su klientais nerezidentais. Šiam bankui nutraukus veiklą, Lietuvos bankų sektoriaus veiklos su nerezidentais apimtis tapo minimali. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, nerezidentų indėliai bankų sektoriuje sudarė vos 3,8 proc. visų indėlių (1,6 mlrd. Lt). Pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimui Lietuvos bankas skiria itin daug dėmesio. 2013 m. suplanuota atlikti keletą inspektavimų pinigų plovimo prevencijos srityje. Jau keletą metų stebimi bankų finansavimosi šaltinių struktūriniai pokyčiai anksčiau buvęs itin svarbus finansavimas iš patronuojančiųjų bankų mažėja. Kartu bankai siekia didinti iš vietinės rinkos (indėlių) pritraukiamą finansavimo dalį. Įsiskolinimai patronuojantiesiems bankams 2012 m. sumažėjo 4,1 mlrd. Lt iki 19,4 mlrd. Lt. Nepaisant nuoseklaus įsiskolinimo patronuojantiesiems bankams mažėjimo, jis vis dar yra didelis patronuojančiųjų bankų lėšomis 2012 m. pabaigoje buvo finansuojama apie ketvirtadalis bankų turto. Lietuvos bankų sektorius nėra išskirtinis finansavimosi šaltinių struktūrinių pokyčių požiūriu. Šį būdą perorientuoti finansavimąsi į vietinę rinką renkasi daugelis mūsų regiono šalių bankų. 2008 m. kilusi pasaulinė finansų krizė parodė, kad netvarus iš išorės gaunamo finansavimo augimas gali paskatinti ekonomikos perkaitimą, galintį sukelti naujas finansų krizes. Bankų siekį perorientuoti finansavimąsi į vietinę rinką rodo nuolat mažėjantis paskolų ir indėlių santykis, jis 2012 m. sumažėjo net 8,9 proc. p. ir 2013 m. sausio 1 d. buvo 121 proc. Tai rodo, kad bankų sistema tampa labiau subalansuota. 18 pav. Bankų įsipareigojimų struktūra (laikotarpio pabaigoje) 39

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 2012 m. bankai uždirbo 721,7 mln. Lt pelno daugiau kaip trečdaliu (35,6 %) mažiau negu 2011 m. Pelno mažėjimas buvo tikėtinas daugelis bankų, planuodami 2012 m. veiklą, iš anksto buvo numatę gerokai mažesnį pelną. Pernai pelningai dirbo šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai vienas bankas ir du užsienio bankų filialai. 19 pav. Bankų grynasis pelnas (laikotarpio pabaigoje) Pelningumo požiūriu bankams yra itin nepalanki šiuo metu vyraujanti mažų palūkanų normų aplinka. Dėl to reikšmingai sumažėjo bankų pagrindinės pajamos grynosios palūkanų pajamos. Bankų turtas ir įsipareigojimai šiuo metu yra subalansuoti taip, kad bankų grynosios palūkanų pajamos mažėja palūkanų normoms krintant ir, atvirkščiai grynosios palūkanų pajamos didėja palūkanų normoms rinkoje kylant. Bankų grynoji palūkanų marža, parodanti skirtumą tarp palūkanų, kurias bankai gauna už investuotą turtą (paskolas, skolos vertybinius popierius, lėšas bankuose ir kt.), ir palūkanų, kurias bankai moka savo kreditoriams (indėlininkams ir kt.), šiuo metu yra reikšmingai nukritusi ir sudaro tik 1,5 proc. Dėl to pagrindinės bankų pajamos grynosios palūkanų pajamos 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo dešimtadaliu (iki 1,1 mlrd. Lt). O bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos ūgtelėjo 9,6 proc. ir sudarė 0,6 mlrd. Lt. Augimą lėmė padidėjusios bankų operacijų apimtys ir išaugę kai kurių bankų paslaugų įkainiai. Pastaruoju metu besiplečianti nebankinių institucijų (mokėjimo įstaigų, vartojimo kredito bendrovių) veikla didina konkurenciją teikiant tam tikras paslaugas, todėl bankams ateityje turėtų tapti sunkiau išlaikyti rinkos dalį. Praėjusiais metais bankai labai pagerino veiklos rezultatą vykdydami prekybos ir kitą finansinę veiklą: palyginti su 2011 m., jis išaugo 2,5 karto iki 0,2 mlrd. Lt (didžiąją augimo dalį lėmė išaugęs bankų prekybinis portfelis). Toks papildomas pajamų šaltinis bankams yra naudingas, ypač dabartinėmis sąlygomis, kai mažėja iš paskolų portfelio uždirbamos palūkanų pajamos, tačiau šios rūšies pajamos yra gana nepastovios, priklausančios nuo rinkos struktūros ir bankų investicinių sprendimų. Kitaip negu 2011 m., bankai 2012 m. dėl paskolų vertės sumažėjimo patyrė nuostolių. Pernai dėl jo patirta 51,3 mln. Lt išlaidų, o 2011 m. dėl anksčiau pripažinto paskolų vertės sumažėjimo atkūrimo bankai gavo beveik 164,4 mln. Lt pajamų. 40 Metinį bankų sektoriaus rezultatą taip pat mažino trims bankams Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos skirtos baudos (47,7 mln. Lt) už Lietuvos Respublikos konkurencijos

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS įstatymo pažeidimus. Nors bankai šių baudų dar nesumokėjo ir nesutikdami skundžia jas teismuose, tačiau pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus bankai tokias baudas įtraukė į 2012 m. išlaidas. Bendrosios bankų operacinės išlaidos 2012 m., palyginti su 2011 m., šiek tiek ūgtelėjo, tačiau augimą iš esmės lėmė vieno banko įgyvendinamas projektas atnaujinant informacinių technologijų sistemas. Daugelio bankų operacinės išlaidos 2012 m. buvo panašaus lygio kaip ir 2011 m. arba mažesnės. Tai iš esmės rodo, kad bankai toliau siekia optimizuoti savo veiklos sąnaudas, todėl toliau buvo stebimas bankų padalinių mažinimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas. 2012 m. vidutinis darbuotojų skaičius bankų sektoriuje sumažėjo 3,4 proc. Nors bankų veikla pernai buvo pelninga, tačiau dėl mažesnio pelno bankų veiklos efektyvumą apibūdinantys rodikliai buvo prastesni negu 2011 m. ir, palyginti su istoriniais duomenimis, toliau buvo gana maži. Bankų veiklos efektyvumą apibūdinantis bankų išlaidų ir pajamų santykis per metus padidėjo (pablogėjo) 2,6 proc. p. ir, 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 58,3, metinis bankų sektoriaus turto grąžos rodiklis 1 proc., nuosavybės grąžos rodiklis 8,7 proc. Veiklos riziką ribojantys normatyvai. Bankų prisiimamai rizikai riboti Lietuvos bankas yra nustatęs bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus. Jais reguliuojamas bankų kapitalizacijos lygis, likvidumas, bankų atviroji pozicija užsienio valiutomis ir maksimalios paskolos dydis. Visi bankai (išskyrus AB Ūkio banką), 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 14,4 proc. (minimaliai reikalaujama 8 %), likvidumo rodiklis 40,8 proc. (minimaliai reikalaujama 30 %). Pakankamo kapitalo lygio palaikymas ir užtikrinimas ateityje vis dar yra aktualus visiems bankams, ypač vietinio kapitalo. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba visus bankus nuolat skatina laikyti jų veiklos profilį atitinkančią kapitalo atsargą, kuri būtų gerokai didesnė negu minimaliai reikalaujamas kapitalo lygis. Kapitalo lygio klausimas taps dar aktualesnis įsigaliojus Kapitalo direktyvos pakeitimams, kai bus sugriežtinti kapitalo rodikliai. Po pasaulio finansų krizės tarptautinė priežiūros bendruomenė pripažįsta, kad šiuo metu galiojantys kapitalo normatyvai yra nepakankami šiuolaikiniams bankams. Bazelio bankų priežiūros komitetas ir Europos Sąjungos institucijos deda pastangas, kad būtų sustiprintas bankų kapitalizacijos lygis, todėl ketinama pradėti taikyti naujus ir griežtesnius kapitalo pakankamumo rodiklius. Be to, šiuolaikinė priežiūra orientuota į tai, kad bankai patys, įvertinę savo individualų rizikos profilį ir veiklos mastą, nusistatytų sau vidinius didesnius už priežiūros institucijos nustatytus minimalius kapitalo pakankamumo rodiklius. Šiuo tikslu bankai kasmet atlieka vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, kurio metu įvertina visą patiriamą riziką, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Šio proceso metu visi Lietuvoje veikiantys bankai nusistatė bent 2 proc. p. didesnius kapitalo pakankamumo rodiklius, nei minimaliai reikalaujama. Kredito rizika. Kartu su nekilnojamojo turto nuosmukiu pradėjęs mažėti bankų paskolų portfelis 2012 m. mažėti nustojo. Bankų suteiktos naujos paskolos 2012 m. jau viršijo anksčiau suteiktų paskolų grįžtamąjį srautą ir metų pabaigoje sudarė 52,9 mlrd. Lt. Per metus didėjo skolinimas privačioms įmonėms, finansų ir valdžios institucijoms, o skolinimas fiziniams asmenims bei valstybės ir savivaldybės įmonėms mažėjo. Teigiamo paskolų portfelio augimo tikimasi ir 2013 m. Prielaidas tolesniam paskolų portfelio au- 41

2012 Lietuvos banko metø ataskaita gimui sudaro nuosaikiai augantis šalies ūkis, didėjantys kreditavimo įsipareigojimai, taip pat dėl Lietuvos banko sumažintos privalomųjų atsargų normos padidėjusi bankų laisvai disponuojamų lėšų apimtis. Kaip jau minėta, 2012 m. bankai aktyviausiai kreditavo privačias įmones ir finansų institucijas. Paskolos privačių įmonių segmentui per metus išaugo 0,5 mlrd. Lt (2,1 %). Metinis paskolų finansų institucijoms augimas sudarė net 1,1 mlrd. Lt (59,3 %), o augimą lėmė ketvirtąjį ketvirtį reikšmingai padidėjęs kreditavimas patronuojamosioms lizingo bendrovėms. Be to, augo valdžios institucijoms suteiktos paskolos, 2012 m. jos padidėjo 208 mln. Lt (12,4 %). O paskolų gyventojams apimtis vis dar menko: bendra jų suma sumažėjo 618 mln. Lt (2,6 %), iš jų paskolos būstui įsigyti 278,7 mln. Lt (1,4 %). 2012 m. bankų sektoriuje specialieji atidėjiniai paskoloms ir toliau mažėjo (sumažėjo 796,6 mln. Lt, arba 21,1 %) ir metų pabaigoje sudarė 3 mlrd. Lt. Tačiau pagrindinė priežastis, lėmusi specialiųjų atidėjinių mažėjimą praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., buvo kita: 2011 m. specialiųjų atidėjinių mažėjimui itin didelę įtaką darė gerėjusi kai kurių bankų skolininkų finansinė būklė ir gebėjimas grąžinti paskolas, o 2012 m. itin paspartėjo neveiksnių paskolų nurašymas. Tai aiškintina faktu, kad nuo šalies ekonomikos krizės pradžios, kai daug skolininkų susidūrė su sunkumais tęsdami veiklą ir vykdydami įsipareigojimus, praėjo jau keletas metų ir per juos bankams pavyko baigti reikšmingos dalies neveiksnių paskolų išieškojimo procedūras, o paskolų dalį, kurios išieškoti nebesitikima, bankai nurašė. 2012 m. bankų sistemoje buvo nurašyta apie 0,9 mlrd. Lt beviltiškų paskolų. Tikėtina, kad artimiausiu metu paskolų portfelio kokybės rodiklių gerėjimo pagrindinis veiksnys ir toliau bus neveiksnių paskolų nurašymas. Dėl minėto specialiųjų atidėjinių mažėjimo, taip pat dėl naujų paskolų augimo pradėjus didėti naujų (kokybiškų) paskolų daliai, specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santykis per metus sumažėjo 1,4 proc. p. iki 5,4 proc. Taip pat gerėjo ir kiti paskolų portfelio kokybę apibūdinantys rodikliai. Per metus nuvertėjusių paskolų dalis sumažėjo iki 11 proc. paskolų portfelio, arba 2,8 proc. p., ilgiau kaip 60 dienų uždelstų (bet nenuvertėjusių) paskolų ir paskolų portfelio santykis iki 2,1 proc., arba 0,4 proc. p., neveiksnių paskolų rodiklis iki 13,1 proc., arba 3,1 proc. p. (2010 m., kai buvo fiksuota didžiausia šio rodiklio reikšmė, neveiksnių paskolų rodiklis sudarė 19,6 %). Šias tendencijas atkartojo ir skolininkų pasiskirstymo pagal riziką (nustatytus reitingus) statistika: daugelio bankų paskolų portfelio kokybė šiek tiek pagerėjo daugiausia dėl teigiamų pokyčių juridinių asmenų reitingų struktūroje (fizinių asmenų pasiskirstymas pagal reitingus tebebuvo panašaus lygio). Be to, bankų pateiktais duomenimis, mažėjo ir daugumos bankų probleminių paskolų portfeliai. Paskolų būstui įsigyti portfelio kokybė tebėra gera, nepaisant to, kad šių paskolų kokybė prastėjo šiek tiek ilgiau nei paskolų portfelio kitų segmentų. Tačiau 2012 m. antrąjį pusmetį paskolų būstui įsigyti kokybė nusistovėjo ir pradėjo nuosaikiai gerėti. Tai rodo šių paskolų kokybinių rodiklių pokyčiai: specialiųjų atidėjinių paskoloms būstui įsigyti rodiklis 2012 m. sumažėjo 0,2 proc. p. iki 3,1 proc., o neveiksnių paskolų būstui įsigyti rodiklis per šį laikotarpį sumažėjo 0,5 proc. p. iki 8,0 proc. 42 Pažymėtina, kad Lietuvoje taikomas neveiksnių paskolų apibrėžimas yra itin griežtas, todėl sunkiai palyginamas su kitose šalyse taikomais analogiškais apibrėžimais. Šiuo metu ES mastu buvo inicijuota vienodo neveiksnių paskolų apibrėžimo visoje ES taikymas. Šiuo metu toks apibrėžimas jau yra sukurtas ir teikiamas vertinti rinkai, valstybės narės turės

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS jį aprobuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlytas apibrėžimas yra gana griežtas ir savo esme panašus į Lietuvoje taikomą apibrėžimą. Sugriežtėjęs neveiksnių paskolų traktavimas turėtų labai pabloginti daugelio Europos šalių atitinkamą rodiklį. 7 lentelė. Paskolų portfelio kokybės rodikliai (2012 m. gruodžio 31 d.; paskolų portfelio dalis, proc.) Vertės sumažėjimas (specialieji atidėjiniai) Ilgiau kaip 60 d. uždelstos paskolos Nuvertėjusios paskolos Neveiksnios paskolos Klientams suteiktos paskolos 5,3 2,1 11,0 13,1 paskolos būstui įsigyti 3,1 2,4 5,6 8,0 vartojimo paskolos 10,0 5,4 10,2 15,6 Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. Praėjusiais metais gyventojai ir įmonės pradėjo aktyviau skolintis litais, o ne eurais, kaip buvo įprasta anksčiau. Tokį kreditavimą pradėjo skatinti ir bankai, be to, palūkanų normos skolinantis ir litais, ir eurais iš esmės nesiskiria. Dėl šių priežasčių paskolos litais padidėjo 919,3 mln. Lt, o paskolų portfelis užsienio valiuta (daugiausia eurais) vos 135 mln. Lt. Per metus nerezidentams suteiktos paskolos sumažėjo 24,8 proc. ir 2012 m. pabaigoje sudarė 366,5 mln. Lt, arba 0,7 proc. bendro paskolų portfelio. Likvidumo rizika. 2012 m. bankų sistemos likvidumo būklė tebebuvo stabili: toliau augo pagrindinis bankų finansavimo šaltinis indėliai, bankuose didėjo likvidžiojo turto apimtis, gerėjo grynosios finansavimo spragos iki 1 mėn. padengimas likvidumo atsarga. Pakankama bankų sistemos likvidumo atsarga turėtų leisti bankams be didesnių problemų atlaikyti galimą indėlių sumažėjimą. Kaip parodė AB banko SNORAS istorija, labiausiai dėl išaugusio nepasitikėjimo bankais, nors ir laikinai, nukenčia patronuojančiųjų bankų neturintys maži bankai, o patronuojančiuosius bankus turinčiuose bankuose indėliai netgi padidėja. Kita vertus, indėlių stabilumą užtikrina šalyje veikianti indėlių draudimo sistema, kurios patikimą veikimą įrodė sklandus indėlių kompensavimo proceso užtikrinimas po keleto pastarųjų metų kredito įstaigų bankrotų. Pastebėtina, kad AB Ūkio bankas likvidumo atžvilgiu buvo silpniausia bankų sistemos grandis (blogiausi likvidumo rodikliai, nepakankama likvidumo atsarga grynųjų pinigų srautams iki 1 mėn. padengti), todėl jo veiklos sustabdymas ilgainiui tik pagerins sistemos likvidumo rodiklius. Kitų trijų vietinių bankų likvidumo būklė yra pakankamai gera, kad jie atlaikytų ne mažesnį indėlių sumažėjimo šoką, nei buvo stebėtas vietiniuose bankuose po AB banko SNORAS veiklos sustabdymo. Patronuojamųjų bankų likvidumas vis labiau valdomas centralizuotai, todėl ir jų likvidumo atsarga formuojama, ir rodikliai užtikrinami sprendimus ir veiksmus derinant su patronuojančiaisiais bankais, atsižvelgiant į visą patronuojančiojo banko grupę. Tačiau didėjantis finansavimasis vietos rinkoje didino ir šios grupės bankų priklausomybę nuo vietos indėlių. Patronuojančiųjų bankų neturintys bankai likvidumą valdo ir reikalavimus užtikrina patys formuodami likvidumo atsargą ir derindami turto ir įsipareigojimų terminus, o jų likvidumas daugiausia priklauso nuo indėlių apimties svyravimų. Likvidumo atsargos augimą šiuose bankuose nulemia bankų finansavimosi galimybės pagrindiniai jų veiklos finansiniai ištekliai yra gyventojų terminuotieji indėliai, o juos pritraukti esant didelei konkurencijai (ypač su kredito unijomis) yra sudėtinga ir reikia daugiau laiko. Šiuo metu ES viena iš priežiūros krypčių, skirtų bankų priežiūrai sustiprinti po kilusios pasaulio finansų krizės, orientuota į likvidumo rizikos valdymo stiprinimą. Kadangi daugelyje 43

2012 Lietuvos banko metø ataskaita šalių iki šiol nebuvo jokių kiekybinių šią riziką ribojančių rodiklių, ketinama pradėti taikyti du kiekybinius likvidumo rodiklius vieną trumpalaikei, o kitą ilgalaikei likvidumo rizikai riboti. Nors abu šie rodikliai ES valstybių bankams taps privalomi tik po kelerių metų, tačiau jau praėjusiais metais Lietuvos bankai pradėjo juos skaičiuoti. Bankų pateiktais skaičiavimais, Lietuvos bankų sistema jau dabar vykdytų būsimus likvidumo rodiklius. Rinkos rizika. 2012 m. bankų jautrumas rinkos rizikos veiksniams šiek tiek padidėjo. Lietuvoje veikiantiems bankams aktualiausia buvo palūkanų normos rizika, o jos augimą lėmė tiek vertybinių popierių portfelio didėjimas, tiek struktūriniai bankų balansų pokyčiai. Didėjant palūkanų normos pokyčiams jautraus turto ir įsipareigojimų spragai (15 %), 2012 m. padidėjo bankų grynųjų palūkanų pajamų (GPP) jautrumas palūkanų normos pokyčiui. Bendros sudėtinės spragos iki 1 m. didėjimą lėmė ir palūkanų normos pokyčiams jautraus turto augimas (vertybinių popierių, paskolų), ir palūkanų normoms jautrių įsipareigojimų mažėjimas (terminuotieji indėliai tapo indėliais iki pareikalavimo). Dėl šių pokyčių palūkanų normos pasikeitimas bankų grynosioms palūkanų pajamoms turėtų didesnę įtaką nei prieš metus. Palūkanų pokytis 1 proc. p. pakeistų bankų GPP 190 mln. Lt (tai sudarytų 20 % 2012 m. gautų GPP). Nors bankų palūkanų pajamų jautrumas palūkanų normos pokyčiams didelis, tačiau neigiamai bankus veiktų tik tolesnis palūkanų normų mažėjimas, kuris yra mažai tikėtinas 2013 m. Kylanti palūkanų norma didintų bankų palūkanų pajamas, tačiau sumažintų bankų skolos vertybinių popierių (SVP) vertę. Vis dėlto palūkanų normos pokyčio įtaka bankų SVP vertei būtų daug mažesnė nei grynosioms palūkanų pajamoms. Palūkanų normos padidėjimas 1 proc. p. sumažintų bankų rinkos verte apskaičiuojamų SVP vertę 60,8 mln. Lt (1,7 %). Nedidelį SVP vertės jautrumo padidėjimą lėmė jų apimties augimas, nes vidutinė portfelio trukmė, taip pat lemianti jautrumą palūkanų pokyčiams, per metus beveik nepakito (sudarė 1,9 m.). 2012 m. mažėjus palūkanų normoms, bankų prekybinis portfelis generavo teigiamą rezultatą, tačiau ateinančiais metais bankų rezultatai iš prekybinės veiklos turėtų mažėti. Apskritai bankų SVP portfelio kokybė yra pakankamai gera didžiąją portfelio dalį sudaro investicijos į Lietuvos ir kitų ES šalių vyriausybių obligacijas, o investicijos į finansinių problemų turinčių šalių vyriausybių obligacijas yra nereikšmingos. Užsienio valiutų (išskyrus eurą) kursų pokyčių įtaka banko rezultatams ir 2012 m. buvo nereikšminga, o bendra atviroji pozicija (neįskaitant euro) šiek tiek sumažėjo. Bankai laikosi politikos neturėti didelių atvirųjų pozicijų užsienio valiutomis ir neprisiimti užsienio valiutos kurso pasikeitimo rizikos, todėl susidariusios pozicijos yra uždaromos išvestinėmis priemonėmis. Tačiau bankų balanso struktūra, kurioje dominuoja paskolos ir skolos vertybiniai popieriai eurais bei indėliai litais lemia didelę atvirąją euro poziciją. Mažėjant įsiskolinimui eurais patronuojantiesiems užsienio bankams, 2012 m. atviroji euro pozicija dar padidėjo 276 mln. Lt, tačiau jos ir kapitalo santykis beveik nepakito (90 %) dėl stiprėjusios kapitalo bazės. Atsižvelgiant į fiksuotąjį lito ir euro kursą, atvirosios euro pozicijos dydis nėra ribojamas, tačiau jai bankai skaičiuoja gana reikšmingą kapitalo poreikį, kuris sudaro 7 proc. kapitalo. Bankų turima euro pozicija yra ilga, todėl nuostolių bankai galėtų patirti tik euro nuvertėjimo lito atžvilgiu atveju. 44 Operacinė rizika. Bankų pateiktais duomenimis, bendri 2012 m. bankų sistemos operacinės rizikos nuostoliai sudarė apie 4,5 mln. Lt ir buvo šiek tiek mažesni nei 2011 m. Bankai daugiausia nuostolių patiria dėl netinkamų procesų, kai dėl darbuotojų klaidų ir silpnos vidaus kontrolės netinkamai įvykdomos operacijos, konsultuojami klientai, praran-

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS dami dokumentai, netinkamai įvertinamas turtas. Kita dominuojanti nuostolių rūšis yra išorinės apgavystės, kurios daugiausia priklauso nuo neteisėtų atsiskaitymų kortelėmis. Taip pat viena iš reikšmingiausių operacinės rizikos sričių tebėra informacinių technologijų (IT) rizika. Nors bankai didelių tiesioginių nuostolių dėl IT incidentų nepatyrė, tačiau dėl IT sistemų sutrikimų patiriama reputacijos ir netiesioginių nuostolių, kuriuos bankai ne visada įvertina. Ypač ši rizika aktuali dėl nuolatinių infrastruktūros, technologijų, programinės įrangos atnaujinimo procesų, taip pat dėl trečiosioms šalims perduotų ir perduodamų paslaugų bei vis pasikartojančių kibernetinių atakų. Didžiausias potencialus operacinės rizikos nuostolis susijęs su Konkurencijos tarybos bankams paskirtomis baudomis (47,7 mln. Lt) dėl sutarties su G4S kompanija (trims bankams paskirta bauda dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimų). Dėl paskirtos baudos vyksta teisminiai ginčai, tačiau tikėtina, kad 2013 m. potencialūs nuostoliai gali virsti realiais. Ateityje numatyta imtis priemonių, kad bankuose būtų skiriama daugiau dėmesio operacinės rizikos nuostoliams fiksuoti (parengti minimalius reikalavimus ir kt.). Reikšminga pažanga 2012 m. pasiekta operacinės rizikos priežiūros srityje. Bankai Lietuvos bankui pradėjo teikti įvairiapusę su operacinės rizikos valdymu susijusią informaciją, įskaitant operacinės rizikos įvykių suvestines. Apibendrinęs gautą informaciją, Lietuvos bankas viso bankų sektoriaus operacinės rizikos įvykių suvestinę pateikia bankams. Nors daugelyje šalių tokios duomenų bazės yra kaupiamos ir bankai, norėdami geriau valdyti ir vertinti operacinę riziką, gali naudotis jų duomenimis, tačiau Lietuvoje bankai iki šiol tokia informacija nesidalijo. Tikimasi, kad bankai, turėdami daugiau informacijos apie Lietuvos rinkoje vykstančius operacinės rizikos įvykius ir jų mastą, galės patobulinti savo operacinės rizikos valdymo sistemas. Be to, Lietuvos banko iniciatyva pradėti rengti bankų operacinės rizikos valdymo specialistų susitikimai, kurių metų dalijamasi patirtimi, kaip valdyti operacinę riziką. Draudimo įmonės Draudimo įmonių priežiūros pokyčiai. Lietuvos bankas atlieka nuolatinę draudimo rinkos dalyvių priežiūrą atlikdamas patikrinimus įmonėse ir analizuodamas draudimo rinkos dalyvių finansines ir statistines ataskaitas bei kitą pateikiamą informaciją. Nuolat atliekama draudikų veiklos rezultatų analizė (finansinių ir statistinių ataskaitų pagrindu), kontroliuojama, kaip vykdomi normatyvai, koordinuojamas išvadų ir apibendrintų Lietuvos Respublikoje registruotų draudimo įmonių bei ES draudimo įmonių filialų statistinių ir finansinių duomenų skelbimas interneto svetainėje. Plėtojant glaudesnį draudimo įmonių bei kitų ES valstybių narių draudimo įmonių filialų ir Lietuvos banko bendradarbiavimą, su draudimo įmonių valdybomis bei filialų vadovais buvo rengiami susitikimai, kurių tikslas aptarti svarbias draudimo rinkos sritis, galinčias turėti reikšmingos įtakos draudimo įmonių veiklos rezultatams ir visos draudimo rinkos finansiniam stabilumui. Be daugelį metų dėmesio centre buvusių transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo problemų, atsižvelgiant į rinkos tendencijas, daugiau dėmesio pradėta skirti kitoms draudimo grupėms. Susitikimų metu įvertinti praėjusių metų veiklos rezultatai, 2012 2014 m. veiklos strategijos, direktyvos Mokumas II įgyvendinimo klausimai bei kiti Lietuvos bankui ir draudimo rinkos dalyviams aktualūs klausimai. Atsižvelgdamas į draudimo rinkos ir makroekonominės aplinkos pokyčius, Lietuvos bankas, vykdydamas priežiūrą, nuolat ragina draudikus atidžiau vertinti prisiimamą riziką. 45

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 2012 m. atliktas vienas planinis draudimo įmonės patikrinimas. Patikrinimo metu daugiausia dėmesio skirta draudimo įmonės sudaromų rezervų, t. y. draudimo techninių atidėjinių, pakankamumui, kitų sričių, siejamų su įmonės finansine padėtimi, ir įmonės valdymo sistemos kokybės vertinimui. Ne gyvybės draudikų vadovams pristatymo metu buvo pateikta Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos metinių rezultatų analizė. Pagal direktyvos Mokumas II nuostatas draudimo įmonės gali taikyti vidaus modelius kapitalo pakankamumui vertinti. Vienai iš draudimo įmonių AB Lietuvos draudimas rengiantis patvirtinti vidaus modelį mokumo kapitalui skaičiuoti, Lietuvos bankas vertino įmonės pasirengimą taikyti vidaus modelį. Draudimo rinka. 2012 m. pabaigoje šalies rinkoje draudimo paslaugas teikė 24 draudikai, iš jų 11 yra Lietuvoje registruotos draudimo įmonės, o 13 kitose ES valstybėse įsteigtų draudimo įmonių filialai. Siekiant optimizuoti kapitalo valdymą ir mažinti sąnaudas, jau keletą metų draudimo rinkoje vyksta įmonių reorganizavimosi procesai, Baltijos regione steigiama viena bendrovė, kitose šalyse veikla vykdoma per filialus. Per penkerius metus filialų užimama rinkos dalis išaugo nuo 25,4 iki 40,4 proc. Pažymėtina tai, kad Lietuvos bankas yra atsakingas už viso draudimo sektoriaus stabilumą, todėl, vykdydamas registruotų draudimo įmonių finansinę ir rizikos normatyvų vykdymo kontrolę, jis atlieka ir viso draudimo sektoriaus prevencinę priežiūrą. 20 pav. Draudikų rinkos dalis pagal pasirašytas įmokas 46 Lietuvos draudimo rinkos apimtis augo. 2012 m. pasirašyta 1,8 mlrd. Lt draudimo įmokų, t. y. 5,2 proc. daugiau nei 2011 m. Šį padidėjimą lėmė nuosaikus ne gyvybės draudimo rinkos augimas ir metų pabaigoje reikšmingai padidėjęs gyvybės draudimo veiklos

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS mastas. Ataskaitinio laikotarpio paskutinį ketvirtį gerokai išaugusios gyvybės draudimo pasirašytos įmokos lėmė tai, kad pirmais ketvirčiais mažėjusi gyvybės draudimo rinka per visus 2012 m. padidėjo net 2,5 proc. Ne gyvybės draudimo rinkoje tokių didelių pokyčių nebuvo visus metus rinka augo nuosaikiai. 21 pav. Pasirašytų įmokų kaita Ne gyvybės draudimo veikloje tradiciškai dominavo su transporto priemonių draudimu susijusios grupės. Jų apimtis 2012 m., palyginti su ankstesniais laikotarpiais, padidėjo iki 58,7 proc. visos ne gyvybės draudimo įmokų apimties. Pastarųjų draudimo grupių apimties augimą lėmė reikšmingai augusios ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, ir sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimo pasirašytos įmokos. Praėjusiais metais 8,7 mln. Lt susitraukusi turto draudimo grupės apimtis didelės įtakos visai ne gyvybės draudimo rinkai neturėjo. Gyvybės draudimo rinkoje praėjusiais metais reikšmingų pokyčių nebuvo ir toliau didėjo tiek gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjams, tiek ir tradicinio draudimo rūšių apimtys. Praėjusių metų pabaigoje galiojančių draudimo sutarčių skaičius išaugo 6,4 proc. iki 3,7 mln. vienetų. Jau keletą metų iš eilės didėjantis ir sudarytų, ir galiojančių ne gyvybės draudimo sutarčių skaičius rodo ne gyvybės draudimo rinkos plėtrą. Tačiau gyvybės draudimo rinka kinta priešinga tendencija besibaigiančios draudimo sutartys ir tebesitęsiantys nutraukimai neatsveria sudarytų naujų sutarčių augimo, todėl gyvybės draudimo galiojančių sutarčių skaičius mažėja ( 2,5 % iki 386,9 tūkst. vnt.). 2012 m. išmokėtų išmokų dydis beveik nesiskyrė nuo 2011 m. Per metus išmokų suma sudarė 1,1 mlrd. Lt, t. y. tik 0,6 % daugiau nei 2011 m. Vertinant išmokų pokyčius pagal draudimo šakas, matyti, kad pokyčių tendencijos išsiskyrė: išmokėtos ne gyvybės draudimo sumos mažėjo (6,2 % iki 697,7 mln. Lt), gyvybės draudimo augo (15,7 % iki 390,1 mln. Lt). Ne gyvybės draudimo išmokų sumažėjimą lėmė sumažėjusios išmokėtos turto ir transporto priemonių (kasko) draudimo rūšių išmokos. Pastaruosius dvejus metus reikšmingai augusios gyvybės draudimo išmokos didėjo dėl augusių išmokėtų sumų draudimo išgyvenimo atvejui grupėje. Baigiant galioti prieš dešimt metų sudarytoms draudimo sutartims draudimo išgyvenimo atvejui, išmokų apimtis išaugo 89,1 proc. iki 166,5 mln. Lt. Nuo 2003 m. keitėsi mokestinė gyvybės draudimo aplinka, todėl gyventojai, 47

2012 Lietuvos banko metø ataskaita siekdami pasinaudoti 2002 m. dar galiojusiomis lengvatomis, buvo aktyvesni sudarydami gyvybės draudimo sutartis. Siekdamos užtikrinti tinkamą įsipareigojimų draudėjams vykdymą, draudimo įmonės formuoja techninius atidėjinius, parodančius prisiimamos draudimo rizikos apimtį. Šie techniniai atidėjiniai didėjo kiekvieną 2012 m. ketvirtį, o per metus išaugo 6,8 proc. Investicinio gyvybės draudimo techninis atidėjinys, sudarantis 41,4 proc. visų techninių atidėjinių, per metus paaugo 20 proc. iki 1,4 mlrd. Lt. Augant draudimo veiklos apimčiai, didėjo ir draudimo įmonių turtas. 2012 m. draudimo įmonių 6 turtas paaugo 7,9 proc. ir sudarė 3 mlrd. Lt 7. Palankias sąlygas draudimo įmonių turto didėjimui sudarė augusi investicijų vertė. Ne gyvybės draudimo įmonių turtas per metus padidėjo nedaug, o gyvybės draudimo įmonių turtas augo sparčiau. Vertinant gyvybės draudimo įmonių turtą, matyti, kad, be investicinio gyvybės draudimo investicijų, kurios sudarė 48 proc. viso gyvybės draudimo įmonių turto, augimas sudarė 6,8 proc. Praėjusiais metais draudimo įmonių investicijų suma išaugo 2,5 proc. ir metų pabaigoje sudarė 1,6 mlrd. Lt. Investicinio portfelio sudėtis per 2012 m. pasikeitė nedaug daugiausia (65 %) investuota į VVP, 17 proc. į įmonių obligacijas, 6 proc. į terminuotuosius indėlius bankuose. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjams, investicijos išaugo 22 proc. ir sudarė 859,1 mln. Lt. 2012 m. Lietuvoje registruotos draudimo įmonės pagal neaudituotus finansinius duomenis uždirbo rekordinį 100,5 mln. Lt pelną, o prieš metus įmonių veikla buvo nuostolinga. Per pastaruosius penkerius metus didžiausią pelną lėmė pelninga ir draudimo, ir investicinė veikla. 2012 m. draudimo rinkos augimas turėjo poveikį didesnėms pajamoms iš įmonių draudimo veiklos, o sėkmingai įgyvendinti draudimo rizikos valdymo pasikeitimai lėmė palyginti mažesnį sąnaudų augimo tempą, administracinės išlaidos netgi sumažėjo, palyginti su 2011 m. Dėl palankios investicinės aplinkos gauta nemaža grąža iš nuosavų lėšų investavimo, o vyraujanti itin mažų palūkanų normų aplinka kol kas didelės įtakos draudimo įmonių investavimo rezultatams neturėjo. Be to, 2012 m. kilusios investicinių vienetų kainos taip pat didino draudimo įmonių investicinio portfelio vertę. 22 pav. Draudimo įmonių veiklos rezultatas 48 6 Finansiniai rezultatai pateikiami remiantis 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje registruotų draudimo įmonių pateiktais duomenimis. 7 Finansiniai rezultatai pateikiami remiantis 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje registruotų draudimo įmonių neaudituotais duomenimis.

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS Praėjusiais metais ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 51,6 mln. Lt pelną, 2011 m. patyrė 47,9 mln. Lt nuostolį. Gyvybės draudimo įmonių veiklos rezultatų pokyčiai mažesni uždirbtas 48,9 mln. Lt pelnas buvo 34,2 proc. didesnis nei 2011 m. 2012 m. iš 11 Lietuvoje registruotų draudimo įmonių pelningai dirbo aštuonios. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžiausią nuostolio dalį sudarė kredito draudimo veiklą vykdančios valstybinio kapitalo įmonės UAB Būsto paskolų draudimas nuostolis. Ši įmonė patyrė 21,3 mln. Lt nuostolį, bet šie nuostoliai buvo daugiau nei dvigubai mažesni negu 2011 m. Vienas iš pagrindinių draudimo rinkos finansinio stabilumo rodiklių, mokumo atsargos koeficientas, buvo pakankamai didelis 2,7 (mokumo atsargos reikalavimai vykdomi, kai mokumo koeficientas yra didesnis nei 1). Pakankamas mokumo koeficientas rodo finansiškai stabilią rinką. Kredito unijos 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 77 kredito unijos, vienijusios beveik 146 tūkst. narių. 2012 m. šalyje įsisteigė trys kredito unijos (viena Panevėžyje ir dvi Vilniuje), o bendras narių skaičius išaugo 17 tūkst. Gausėjantis kredito unijų narių skaičius ir narių įnešamos paskoloms gauti reikalingos pajinės įmokos lėmė pajinio kapitalo augimą. Nuo metų pradžios pajinis kapitalas padidėjo 33 proc. ir 2013 m. sausio 1 d. sudarė 236,2 mln. Lt. Pažymėtina, kad pajinis kapitalas, išaugęs dėl padidėjusio kreditavimo, yra ne toks stabilus, nes, sugrąžinus paskolą ar jos dalį, tokios pajinės įmokos dažnai yra grąžinamos. Be to, kredito unijos nariai nenori mokėti papildomų įnašų į kapitalą ir neprisiima atsakomybės dėl kredito unijos veiklos kilus sunkumams, nors kiekvienas pajininkas yra kredito unijos savininkas. 23 pav. Kredito unijų veiklos rodikliai (laikotarpio pabaigoje) Augant kredito unijų narių skaičiui, toliau didėjo kredito unijų veiklos apimtys. Per metus jų turtas padidėjo 26,2 proc. (iki 2,1 mlrd. Lt), suteiktos paskolos 20,3 proc. (iki 1,1 mlrd. Lt), kredito unijose laikomi indėliai 29,6 proc. (iki 1,8 mlrd. Lt). 2012 m. gruodžio 31 d. 49

2012 Lietuvos banko metø ataskaita kredito unijų valdomas turtas sudarė 2,6 proc. šalies bankų sektoriaus turto, t. y. 0,5 proc. p. daugiau nei metų pradžioje. Pažymėtina, kad miestuose įsisteigusioms kredito unijoms būdingi ypač spartūs augimo tempai ir jos tolsta nuo klasikinio kredito unijos modelio. Kredito unijos teikia vis daugiau paskolų asocijuotiesiems nariams juridiniams asmenims, todėl padaugėjo rizikingesnių verslui finansuoti suteiktų paskolų (didžioji jų dalis buvo panaudota nekilnojamojo turto projektų, vieno projekto įmonėms finansuoti) ir 2012 m. pabaigoje paskolų portfelio kokybės rodikliai tapo blogesni nei bankų paskolų portfelio. Kredito unijų suformuoti specialieji atidėjiniai paskoloms padidėjo 2,8 karto iki 80,2 mln. Lt, o specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santykis nuo 3 iki 6,7 proc. 2012 m. kredito unijų veiklos rezultatas 60,1 mln. Lt nuostolis buvo blogiausias nuo kredito unijų veiklos pradžios 1995 m. (2011 m. kredito unijos patyrė 14 mln. Lt nuostolį). Pelningai dirbo 51 kredito unija, nuostolingai 26. Nors jų gaunamos pajamos augo, tačiau paskolų vertės sumažėjimo išlaidos, ypač dviejų kredito unijų, kurių licencijos atšauktos 2013 m. sausio mėn., lėmė didesnį nei ankstesniais metais veiklos nuostolį. 2012 m. gruodžio 31 d. ataskaitų duomenimis, kredito unijų likvidumo rodiklis sudarė 48,85 proc. (normatyvas 30 %). Kredito unijoms taikomas didesnis kapitalo pakankamumo reikalavimas negu bankams šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 13 proc. 2012 m. gruodžio 31 d. kredito unijų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 16,53 proc. 2012 m. pabaigoje LCKU narėmis buvo 63 kredito unijos (2012 m. jos nare tapo viena kredito unija). Šios unijos turtas per metus padidėjo 16,3 mln. Lt ir sudarė 370,8 mln. Lt. LCKU narėms suteiktų paskolų portfelis išaugo 12,3 proc. ir 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 53 mln. Lt. Pagal pasirašytą su Verslumo skatinimo fondo valdytoju UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį iš šio fondo kredito unijoms suteikta 17,3 mln. Lt paskolų smulkiajam verslui finansuoti. LCKU paskolų portfelio kokybė tebebuvo gera: specialiųjų atidėjinių suformuota nebuvo, nebuvo ir paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti ilgiau kaip 60 dienų. Likvidumo palaikymo rezervas (formuojamas LCKU narių įmokomis) 2012 m. padidėjo iki 13,4 mln. Lt, o Stabilizacijos fonde kaupiamų lėšų suma iki 7,1 mln. Lt. Tačiau, įvertinant augančias kredito unijų veiklos apimtis, pastaraisiais metais pablogėjusią kredito unijų suteiktų paskolų kokybę ir su tuo susijusius nuostolius bei būtinybę didinti kredito unijų sistemos pajėgumą atlaikyti galimus sukrėtimus, Stabilizacijos fonde sukauptų lėšų apimtis yra vis dar gana maža pagrindinei LCKU funkcijai užtikrinti savo narių (kredito unijų) likvidumą bei mokumą ir palaikyti kredito unijų sistemos stabilumą atlikti. LCKU pajinis kapitalas per metus išaugo 2,1 mln. Lt ir 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 31,2 mln. Lt. 2012 m. LCKU uždirbo 321 tūkst. Lt pelno (2011 m. patirtas 15,3 mln. Lt nuostolis). Didžiausią įtaką LCKU veiklos rezultatui turėjo palūkanų pajamos, gautos už investicijas į VVP. Kitos finansų įstaigos Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos. 2012 m. buvo išduotos 9 mokėjimo įstaigos licencijos teikti mokėjimo paslaugas. Elektroninių pinigų įstaigos licencijas, be mokėjimo paslaugų, suteikiančias teisę leisti elektroninius pinigus, gavo 2 mokėjimo įstaigos. 50 2013 m. sausio 1 d. Viešajame mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruotos 28 mokėjimo įstaigos ir 2 elektroninių pinigų įstaigos. Pažymėtina, kad iš visų licencijas turinčių

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS mokėjimo įstaigų tik 2 teikė ne pinigų perlaidų mokėjimo paslaugą, o mobiliojo ryšio tinklo operatoriaus teikiamą mokėjimo paslaugą. Elektroninių pinigų leidimo ir su jais susijusių mokėjimo paslaugų teikimo veikla sudaro sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims atidaryti elektronines pinigines (virtualias sąskaitas), skirtas elektroniniams pinigams saugoti ir jais naudojantis atlikti mokėjimus įvairių prekių (paslaugų) pardavėjams, lėšų pervedimus į Lietuvos ir užsienio valstybių bankus, atsiskaityti įvairiose internetinėse parduotuvėse, o vartotojui pageidaujant išpirkti sąskaitoje laikomą piniginę vertę elektroninių pinigų įstaigos sutartyje su klientu nustatyta tvarka. Daugumos mokėjimo įstaigų bei abiejų elektroninių pinigų įstaigų mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų leidimo veikla nebuvo pagrindinė jų veikla. Elektroninių pinigų įstaigų 2012 m. gautos pajamos, susijusios su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu, sudarė 39 proc. visų gautų pajamų, o mokėjimo įstaigų šis santykis tik 5 proc. Visos mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos vykdė įstatymuose joms nustatytus mokėjimo paslaugų vartotojų ar elektroninių pinigų turėtojų gautų lėšų apsaugos bei minimalaus nuosavo kapitalo ir nuosavo kapitalo reikalavimus. Dėl gana mažų mokėjimo operacijų apimčių ir kitų finansinių duomenų, naudojamų skaičiuojant nuosavo kapitalo poreikio dydį, 8 mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis neviršijo minimalaus įstatyme nustatyto dydžio (20 tūkst. eurų). 2 mokėjimo įstaigos, stiprindamos nuosavo kapitalo bazę, 2012 m. padidino įstatinį kapitalą ir padengė veiklos nuostolius. Draudimo brokerių įmonės. Draudimo brokerių įmonių skaičius 2012 m. sumažėjo metų pabaigoje Lietuvos draudimo rinkoje veikė 101 draudimo brokerių įmonė. 2012 m. išduotos 5 licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai, 9 licencijos buvo panaikintos. Kaip ir 2011 m., draudimo brokerių įmonių sudarytų draudimo sutarčių skaičius 2012 m. perkopė 1 mln. 2012 m. draudimo brokerių įmonės tarpininkavo sudarant 1,1 mln. draudimo ir pensijų kaupimo sutarčių 9,9 proc. daugiau nei 2011 m. Net 99,9 proc. draudimo ir pensijų kaupimo sutarčių, sudarytų tarpininkaujant draudimo brokerių įmonėms, sudarė ne gyvybės draudimo sutartys. Tarp sudarytų draudimo sutarčių dominavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomasis draudimas. 2012 m. per draudimo brokerių įmones sudarytų draudimo sutarčių portfelio struktūra buvo panaši kaip ir ankstesniais laikotarpiais. Didžiausia sutarčių dalis teko TPVCA draudimo grupei 62,3 proc. visų sutarčių. Draudimo brokerių įmonių turtas ir nuosavas kapitalas beveik nepakito (per metus sumažėjo atitinkamai 0,6 ir 0,3 %): turtas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė daugiau kaip 69 mln. Lt, nuosavas kapitalas 34 mln. Lt. 2012 m. ketvirtadalis draudimo brokerių įmonių dirbo nuostolingai, tačiau bendras viso sektoriaus ataskaitinio laikotarpio rezultatas 10,9 mln. Lt pelno. Jam didžiausią įtaką turėjo išaugusios pardavimo pajamos, kurios 2012 m. gruodžio 31 d. buvo didesnės nei 97 mln. Lt. Palyginti su 2011 m., jos išaugo 8,6 proc. Penkių didžiausių draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos sudarė 39,4 proc. visų draudimo brokerių įmonių pajamų. Atskirose sąskaitose draudimo brokerių įmonės sistemos mastu turėjo 3,6 mln. Lt daugiau, nei sudarė jų įsipareigojimai draudikams. Vadovaudamasi Draudimo įstatymo 164 straipsniu, draudimo brokerių įmonė privalo atsidaryti atskirą banko sąskaitą, kurioje ji laikytų iš draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų gautas draudimo įmokas bei draudimo įmonių lėšas, skirtas išmokoms šiems asmenims išmokėti. 51

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Minėtos įstatymo nuostatos vykdymui skiriama ypač daug dėmesio, nes lėšų atskiroje sąskaitoje trūkumas kelia tiek pasinaudojimo svetimomis lėšomis riziką, tiek ir riziką, kad nebus laiku atsiskaityta su draudikais. Pažymėtina, kad 2012 m. licencija vienai draudimo brokerių įmonei buvo panaikinta dėl minėtos įstatymo nuostatos pažeidimo. 2012 m. gruodžio 31 d. draudimo brokerių įmonės atskirose bankų sąskaitose laikė daugiau kaip 9,9 mln. Lt, o jų įsipareigojimai draudikams (mokėtinos draudimo įmokos) buvo mažesni ir sudarė 6,3 mln. Lt. Tai rodo, kad draudimo brokerių įmonių sistemos mastu minėtas reikalavimas buvo vykdomas su pakankama atsarga. Valdymo įmonės. 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvos finansinių priemonių rinkoje veikė 14 valdymo įmonių. 2012 m. gruodžio 31 d. jos valdė 30 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo antrosios pakopos pensijų fondų, 9 papildomo savanoriško pensijų kaupimo trečiosios pakopos fondus, 33 kolektyvinio investavimo subjektus. 2012 m. valdymo įmonių turtas išaugo 3,3 proc. ir 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 78 mln. Lt. Turto struktūros sudėtis per metus reikšmingiau nekito tradiciškai daugiau kaip pusė turto buvo investuota į VVP arba laikoma bankų sąskaitose. Per 2012 m. valdymo įmonės gavo 9,0 mln. Lt neaudituoto pelno, 2011 m. tik 3,5 mln. Lt audituoto pelno. 2012 m. tradiciškai pelningą veiklą vykdė dauguma valdymo įmonių, valdančių antrosios pakopos pensijų fondus. Geresniam 2012 m. valdymo įmonių veiklos rezultatui įtakos turėjo per metus 3,3 mln. Lt išaugusios pagrindinės veiklos pajamos (komisinių, valdymo ir klientų aptarnavimo), o pagrindinės veiklos sąnaudos per metus beveik nepakito. 2012 m. gruodžio 31 d. visos valdymo įmonės vykdė kapitalo pakankamumo normatyvą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1,0. Vidutinis valdymo įmonių kapitalo pakankamumo normatyvas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 4,4 per metus šiek tiek padidėjo (2011 m. pabaigoje jis buvo 4,3). Finansų maklerio įmonės. 2012 m. gruodžio 31 d., kaip ir 2011 m. pabaigoje, Lietuvoje veikė 10 finansų maklerio įmonių, iš jų 2 turėjo A kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją, 7 B kategorijos ir 1 C kategorijos licenciją (licencijos kategorija priklauso nuo teikiamų investicinių paslaugų apimties). Finansų maklerio įmonių turtas, palyginti su 2011 m., 2012 m. sumažėjo 14 proc. ir 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 24,9 mln. Lt. Turto struktūra buvo panaši kaip ir ankstesniais metais: A kategorijos finansų maklerio įmonės daugiau kaip 50 proc. turto buvo investavusios į nuosavybės vertybinius popierius, o B ir C kategorijos įmonės daugiau kaip 60 proc. savo turto laikė bankų sąskaitose. Bendras finansų maklerio įmonių 2012 m., palyginti su 2011 m., veiklos rezultatas buvo blogesnis. 2012 m. finansų maklerio įmonės patyrė 7,3 mln. Lt neaudituotų nuostolių (2011 m. 1 mln. Lt audituotų nuostolių). 2012 m. tik 3 finansų maklerio įmonės dirbo pelningai, o 7 įmonės nuostolingai. Nuostolingai finansų maklerio įmonių veiklai 2012 m. įtakos turėjo mažesnės negu pernai klientų aptarnavimo veiklos pajamos, kurios, palyginti su 2011 m., sumažėjo 36,8 proc. ir sudarė 9,1 mln. Lt. Tokį finansų maklerio įmonių veiklos rezultato pablogėjimą lėmė labai dideli vienos finansų maklerio įmonės, kurios licencija įmonės prašymu jau yra panaikinta, patirti nuostoliai (6 mln. Lt). 52 2012 m. vidutinis finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo normatyvas sumažėjo nuo 2,3 iki 1,9. Siekdamos užtikrinti kapitalo reikalavimų vykdymą, 2012 m. 2 finansų maklerio įmonės papildomais akcininkų įnašais dengė dalį patirtų nuostolių ir 2 įmonės subordinuotosiomis paskolomis padidino savo kapitalą. Viena finansų maklerio įmonė

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS nevykdė kapitalo pakankamumo reikalavimų: ji kreipėsi į Lietuvos banką dėl finansų maklerio įmonės licencijos kategorijos keitimo į licencijos kategoriją, kai reikia mažiau kapitalo. Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūra Pensijų fondai Lietuvoje veikia 30 antrosios pakopos pensijų fondų, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės: 7 valdymo įmonės ir 2 gyvybės draudimo įmonės. Per 2012 m. antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 727,17 mln. Lt (17,82 %) ir metų pabaigoje sudarė 4,8 mlrd. Lt. Dalyvių, kaupiančių pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose, skaičius išaugo 1,27 proc. ir buvo 1 067,8 tūkst. 24 pav. Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių skaičiaus ir turto kaita Vidutinės akcijų dalies (iki 70 % lėšų investuojantys į akcijas) pensijų fondai ir toliau buvo populiariausi, juose pensiją kaupė 54,5 proc. visų dalyvių, jų turto vertė sudarė 51,8 proc. viso pensijų fondų turto. Antra pagal populiarumą strategija mažos akcijų dalies (iki 30 % akcijų), ją pasirinko daugiau nei 266 tūkst. dalyvių (24,9 % rinkos). Nauji dalyviai, atėję į pensijų kaupimo sistemą 2012 m. (daugiau kaip 18,7 tūkst.), taip pat daugiausia rinkosi vidutinės akcijų dalies pensijų fondus (42,08 %), tačiau gana populiarūs buvo ir akcijų pensijų fondai juos rinkosi 26,90 proc. naujų dalyvių. Kilimas pasaulio finansų rinkose lėmė teigiamus visų pensijų fondų rezultatus 2012 m. net 13,1 proc. kilo akcijų pensijų fondų vienetų vertė, vidutinės akcijų dalies pensijų fondų 12,2, mažos akcijų dalies 10,9, o konservatyvaus investavimo pensijų fondų 6,5 proc. Per metus visų pensijų fondų vienetų vertė vidutiniškai padidėjo 11,2 proc. Apibūdinant antrosios pakopos pensijų fondų investicijų portfelį, pasakytina, kad 2012 m. pabaigoje didžiausią dalį (56,4 %) investicijų sudarė investicijos į kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) vienetus ar akcijas, iš jų akcijų KIS (1,61 mlrd. Lt) ir skolos vertybinių popierių KIS (1,00 mlrd. Lt). 2012 m. gruodžio 31 d. didžiausia dalis (apie 64,6 %) pensijų fondų turto buvo investuota eurais, investicijų litais dalis sudarė 16,9, o JAV doleriais 14,6 proc. Beveik 60 proc. viso antrosios pakopos pensijų fondų turto buvo investuota Lietuvoje ir Liuksemburge. Po šių šalių pagal investicijų dydį yra Vokietija, Airija ir Prancūzija. 53

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 2012 m. Lietuvos bankas atliko pensijų kaupimo bendrovių, valdančių antrosios pakopos pensijų fondus, pelningumo analizę įvertino skirtingus maksimalių atskaitymo dydžių nustatymo scenarijus. Tyrimo rezultatai parodė, kad jei būtų priimtas sprendimas nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyti maksimalų (0,5 %) atskaitymų iš pensijų turto dydį, 2017 2020 m. net 7 įmonės iš 8 tirtų pensijų kaupimo bendrovių nepajėgtų pasiekti įprasto valdymo įmonėms pelningumo rodiklio (Lietuvos banko vertinimu, valdymo įmonių tikėtina kapitalo grąža ROE (angl. return on equity) turėtų sudaryti apie 15 %). Tuo atveju, jei atskaitymai iš pensijų turto būtų diferencijuoti ir per metus sudarytų ne daugiau kaip 0,7 proc. dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 proc. kitokiame pensijų fonde, 7 įmonės iš 8 sugebėtų pasiekti tikslinę pelningumo normą ir visos galėtų dirbti pelningai. Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus ir siekdamas išvengti rinkos monopolizavimo, sukurti palankias sąlygas tam, kad pensijų kaupimo bendrovių vadovai ir akcininkai turėtų pakankamai motyvacijos atsakingai ir efektyviai valdyti pensijų fondus, Lietuvos bankas siūlė pritarti atskaitymų modeliui, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame nustatyti atskaitymų iš pensijų turto dydžiai yra artimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam variantui. Lietuvoje veikia devyni papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondai, kuriuos valdo penkios įmonės. Per 2012 m. visų šių fondų vienetų vertės vidutiniškai padidėjo 11,05, o valdomas turtas 15,69 proc. ir metų pabaigoje sudarė 108,7 mln. Lt. Dalyvių, kaupiančių pensiją papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fonduose, skaičius padidėjo 8,27 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo daugiau nei 28,6 tūkst. Trečiosios pakopos pensijų fondų investicijų struktūra panaši į antrosios pakopos pensijų fondų. 2012 m. pabaigoje didžiausią dalį (63,4 %) pensijų fondų investicijų sudarė investicijos į KIS vienetus ar akcijas (68,89 mln. Lt). Antra pagal populiarumą investicija VVP, į juos investuota 24,8 proc. trečiosios pakopos pensijų fondų turto (26,92 mln. Lt). Didžiausia trečiosios pakopos pensijų fondų turto dalis (apie 50,8 %) investuota eurais, investicijos JAV doleriais sudarė 27,5 proc. pensijų fondų turto, investicijos litais 15,4 proc. Liuksemburge fondai investavo 45,0, Lietuvoje 20,7, Airijoje 9,6 proc. lėšų. Kolektyvinio investavimo subjektai 2012 m. pabaigoje Lietuvoje 11 valdymo įmonių buvo įsteigusios 33 kolektyvinio investavimo subjektus (32 investicinius fondus ir 1 investicinę kintamojo kapitalo bendrovę). 2012 m. įsteigta nauja valdymo įmonė, ji šiuo metu valdo vieną investicinį fondą. Praėjusiais metais KIS valdomas turtas didėjo, tačiau juose kaupiančių dalyvių skaičius mažėjo. Nuo 2012 m. pradžios fondų turtas padidėjo 128,99 mln. Lt (25,17 %) iki 641,38 mln. Lt, tačiau investuotojų skaičius sumažėjo 9,90 proc. iki 18,9 tūkst. Tokia tendencija vyrauja jau kelerius metus, dalyvių skaičius nuo 2008 m. pabaigos mažėja dėl dalyvių lūkesčių netenkinančių fondų rezultatų, fondų sujungimų. Be to, dėl mažo pasirinkimo rinkoje Lietuvos investuotojai renkasi kitas investavimo alternatyvas (užsienio investicinius fondus, investicinį gyvybės draudimą, investicinius indėlius, obligacijas ir kitas priemones). 54 Kolektyvinio investavimo subjektų vienetų verčių pokyčiai 2012 m. taip pat buvo teigiami, užfiksuotas vidutinis 12,6 proc. augimas. Labiausiai didėjo akcijų KIS vienetų vertės 16,0, mišraus investavimo KIS 13,0, skolos vertybinių popierių KIS 8,1 proc.

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS 2012 m. pabaigoje didžiausią KIS investicijų dalį (42,49 %) sudarė investicijos į kitų KIS vienetus ar akcijas. Antra pagal populiarumą investicija akcijos. Į jas tiesiogiai investuota 25,57 proc. KIS turto. 2012 m. pabaigoje daugiau nei 40 proc. KIS turto buvo investuota eurais, KIS investicijos JAV doleriais sudarė 25,06, investicijos litais 20,39 proc. fondų turto. Kita KIS lėšų dalis buvo investuota Lenkijos zlotais, Švedijos kronomis, Japonijos jenomis ir kitomis valiutomis. Pirminė ir antrinė rinkos Lietuvos banko prižiūrimų emitentų sąrašas 2012 m. keitėsi nedaug po sėkmingo pirminio viešo akcijų siūlymo Lietuvoje ir Lenkijoje emitentu tapo elektros energijos tiekimo bendrovė AB INTER RAO Lietuva, o dvi bendrovės (AB Lifosa ir akcinė bendrovė ALT investicijos ) iš šio sąrašo buvo išbrauktos. Po tokių pokyčių 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas prižiūrėjo 47 emitentus, iš jų 18 bendrovių, kurių akcijos įtrauktos į AB NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą, 15 į Papildomąjį prekybos sąrašą, 2 emitentų akcijomis prekiauta tik Varšuvos biržoje, 1 abiejose biržose. Be to, į AB NASDAQ OMX Vilnius skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą buvo įtrauktos dviejų emitentų obligacijos. Atskaitingais Lietuvos bankui taip pat laikomi 10 emitentų, kurių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose. Per 2012 m. išplatinta akcijų, kurių bendra nominalioji vertė sudarė 44,5 mln. Lt: įstatinį kapitalą padidino dvi bendrovės AB Invalda ir AB Klaipėdos nafta (2011 m. į pirminę rinką buvo išleistos 7 papildomais akcininkų įnašais apmokamos akcijų emisijos, investuotojai įsigijo akcijų, kurių bendra nominalioji vertė sudarė 130,5 mln. Lt, o jų emisijos kaina 272,2 mln. Lt). 2012 m. 4 emitentai (AB Limarko laivininkystės kompanija, AB Anykščių vynas, AB Invalda ir AB Klaipėdos baldai ) sumažino savo įstatinį kapitalą (bendra nominalioji sumažinto įstatinio kapitalo vertė 98,4 mln. Lt). Palyginimui: 2011 m. tokius sprendimus buvo priėmę 3 emitentai (sumažinta 38,6 mln. Lt bendra nominaliąja verte). 2012 m. pateikti ir baigti įgyvendinti 4 oficialūs siūlymai, supirkta 51 mln. Lt vertės akcijų. Privalomus oficialius siūlymus supirkti likusias emitentų akcijas pateikė trijų emitentų akcinės bendrovės Įmonių grupės ALITA, AB Anykščių vynas ir AB Snaigė kontrolę įgiję akcininkai. Taip pat buvo pateiktas vienas savanoriškas oficialus Švedijos bendrovės TeliaSonera AB (publ) siūlymas supirkti likusias TEO LT, AB, paprastąsias vardines akcijas. Taigi iš viso 2012 m. pasiūlyta supirkti akcijų, kurių bendra vertė 313,683 mln. Lt, supirkta 16,35 proc. siūlytų supirkti akcijų vertės. Lietuvos obligacijų rinkoje 2012 m. išplatintos 63 ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos, kurių bendra nominalioji vertė sudarė 727,5 mln. Lt (37,2 % mažiau negu 2011 m.). Kitaip nei ankstesniais laikotarpiais, kai daugiau obligacijų būdavo platinama viešai, 2012 m. net 94,8 proc. (35 emisijos, kurių bendra nominalioji vertė 690 mln. Lt) sudaro trumpalaikės neviešai išplatintos fiksuotųjų palūkanų obligacijos. Visas jas išleido Swedbank, AB, ir tik vieną emisiją, pasinaudodamas prospekto rengimo išimtimi, išleido AB Ūkio bankas. Viešai ne nuosavybės vertybinius popierius (su finansine priemone susietas obligacijas, investicinius lakštus, taip pat ataskaitiniais metais pradėtus platinti naujus skolos produktus struktūrinius lakštus) platino AB SEB bankas (28 emisijos, bendra nominalioji vertė 37,5 mln. Lt). Tikėtina, kad mažai obligacijų paklausai įtaką turėjo tiek maža palūkanų norma (metų pabaigoje obligacijoms su fiksuotąja palūkanų norma 55

2012 Lietuvos banko metø ataskaita ji buvo 0,55 0,66 %), tiek po AB banko SNORAS bankroto kilusi baimė dėl investicijų saugumo, tiek bendro stabilumo finansų rinkose stoka. Nors prekyba AB NASDAQ OMX Vilnius ir nebuvo aktyvi, indekso OMXV vertė per 2012 m. pakilo beveik 19 proc. (2011 m. krito 27 %). AB NASDAQ OMX Vilnius bendroji apyvarta 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 23,6 proc. ir buvo lygi 688,2 mln. Lt, 55,6 proc. sumažėjo sandorių skaičius. Nepaisant to ir kitaip nei 2011 m., kai pakilo tik 13,2 proc. bendrovių akcijų rinkos kainos, 2012 m. išaugo 51,5 proc. bendrovių akcijų kainos (AB Kauno energija 65,1 %, AB Linas Agro Group 40,7 %, AB Apranga 46,5 % ir t. t.), labiausiai nukrito AB Limarko laivininkystės kompanija akcijų kaina ( 84,5 %). Bendroji biržos kapitalizacija 2012 m. padidėjo 4,5 proc. nuo 15,46 mlrd. iki 16,19 mlrd. Lt. Šį padidėjimą lėmė suaktyvėjęs VVP išleidimas (išaugo 26,9 %, arba 5,87 mlrd. Lt), o akcijų kapitalizacija sumažėjo 4,7 proc. ir buvo lygi 10,33 mlrd. Lt. 25 pav. Apyvartos ir OMXV indekso (skalė dešinėje) pokytis Kitos finansinės paslaugos ir rinkos Lietuvos bankas, nuo 2012 m. pradžios perėmęs vartojimo kreditų davėjų veiklos priežiūros funkciją, šiai sričiai skiria daug dėmesio. Šiuo metu į viešąjį vartojimo kreditų davėjų sąrašą įrašytos 146 įmonės (2011 m. gruodžio 31 d. 133). Vartojimo kredito davėjai 2011 m. pabaigoje 8 buvo sudarę 818 tūkst. vartojimo kredito sutarčių, pagal kurias vartojimo kredito gavėjams buvo suteikę vartojimo kreditų už 1 798 mln. Lt. Vartojimo kredito rinkoje ir pagal sudarytų sutarčių skaičių, ir pagal kredito likučio dydį dominavo kredito įstaigos ir lizingo bendrovės (76,22 % sudarytų sutarčių ir 85,63 % kredito likučio), kitų vartojimo kredito davėjų rinkos dalis gerokai mažesnė (atitinkamai 23,78 ir 14,37 %). Mažieji vartojimo kreditai (kreditai, kurių suma iki 1 000 Lt) 2011 m. sudarė tik nedidelę visų vartojimo kreditų dalį (4,6 %). Vartojimo kredito davėjai, teikiantys mažuosius vartojimo kreditus (31 bendrovė), buvo sudarę 118 tūkst. sutarčių, kurių bendros vartojimo kredito sumos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 82,9 mln. Lt. Vidutinis suteiktų mažųjų vartojimo kreditų dydis buvo 647 Lt, o vidutinis kredito terminas 2 mėn. Vidutinė 56 8 Lietuvos bankui kol kas teikiama tik metinė statistinė informacija apie vartojimo kreditų davėjų veiklą, todėl tekste nurodomi 2011 m. duomenys (2012 m. duomenys Lietuvos bankui bus pateikti iki 2013 m. gegužės 1 d.).

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS bendros mažojo vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu buvo 214, o vidutinė metinė palūkanų norma 110 proc. Mažojo vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų suma 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 76,5 mln. Lt. Sutarčių, pagal kurias buvo pradelstas mokėjimas, skaičius minėto laikotarpio pabaigoje buvo daugiau nei 41,1 tūkst. Net 39 proc. visų pradelstų mokėjimų buvo pradelsę asmenys, jaunesni nei 25 m., 29 proc. asmenys nuo 25 iki 35 m. Ginčų nagrinėjimas 2012 m. Lietuvos bankas gavo 616 kreipimųsi dėl ginčų su finansų rinkos dalyviais (iš jų 23,4 % negalėjo būti nagrinėjami Lietuvos banke dėl procesinių kliūčių (ginčas nagrinėjamas ar nagrinėtas teisme, ginčas kilęs ne tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo, ginčo pobūdis nepriskirtinas Lietuvos banko kompetencijai ir pan.). 2012 m. vartotojai į Lietuvos banką dažniausiai (54 % atvejų) kreipėsi prašydami išnagrinėti jų ginčus su draudimo įmonėmis. Ginčai su bankais sudarė 35 proc. visų gautų prašymų, o kiti ginčai buvo su kitais finansų rinkos dalyviais (vartojimo kredito davėjais, lizingo bendrovėmis, mokėjimo paslaugų teikėjais ir kitais). Analizuojant Lietuvos banke nagrinėtų ginčų rezultatus, pastebėtina, kad per 2012 m. 51 atveju ginčas tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio buvo išspręstas taikiai, t. y. Lietuvos bankui nereikėjo priimti sprendimo dėl ginčo, nes vartotojas ir finansų rinkos dalyvis susitarimo būdu viename ar kitame ginčo nagrinėjimo etape užbaigė kilusį ginčą. Dar 33 atvejais vartotojų reikalavimai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti. Kitais 82 atvejais pagrindo pripažinti vartotojų reikalavimus nebuvo, todėl Lietuvos bankas turėjo juos atmesti. Finansinis švietimas Nuo 2012 m. pradžios finansinis švietimas, kaip svarbus elementas siekiant užtikrinti atsakingą finansinių produktų vartojimą, tapo viena iš prioritetinių Lietuvos banko veiklos sričių. Atsižvelgiant į tai, parengtas pirminis galimybių tyrimas, jį atliekant įvertintas finansinio švietimo iniciatyvų poreikis, aktyviai bendradarbiauta su inicijuota finansinio švietimo grupe, kurią sudaro aktyviausi rinkos dalyvių atstovai, atsakingi už finansinio švietimo projektų koordinavimą, sutarta dėl finansinio švietimo veiklos gairių ir tolesnių bendradarbiavimo principų. Siekiant nustatyti Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygį ir finansinės elgsenos bei poreikių ypatumus, buvo atliktas namų ūkių tyrimas, kurio klausimynas sudarytas remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta ir tarptautiniu mastu išbandyta metodika. Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1 207 respondentai, atskleidė, kad nors šalies gyventojai gana gerai vertina gebėjimą valdyti savo finansus, žino daugumą finansinių produktų, tačiau jais naudojasi nepakankamai aktyviai populiariausios taupymo priemonės yra namuose laikomi grynieji pinigai arba pinigų likutis, kaupiamas banko sąskaitoje. Net trečdalis tyrime dalyvavusių respondentų, prieš pasirinkdami finansinius produktus, nesvarsto jokių kitų pasiūlymų, o penktadalis apsvarstė tik įvairius tos pačios bendrovės pasiūlymus. Tyrimo metu gauti duomenys perduoti EBPO palyginti tarptautiniu mastu, o įžvalgos panaudotos rengiant Lietuvos banko finansinio švietimo koncepciją. 2012 m. parengta Lietuvos banko finansinio švietimo koncepcija, kurioje nurodytas finansinio švietimo tikslas gerinti šalies gyventojų finansinį raštingumą, skatinti domėtis asmeninių 57

2012 Lietuvos banko metø ataskaita finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus. Ši koncepcija nėra orientuota į profesionalius rinkų dalyvius. Būtinybę tobulinti finansinį švietimą lemia naujų finansinių priemonių sudėtingumas, demografiniai pokyčiai ir nauja Europos finansų rinkos reguliavimo sistema. Koncepciją numatoma įgyvendinti bendradarbiaujant kartu su suinteresuotaisiais subjektais valstybės institucijomis, finansų sektoriumi, profesinėmis sąjungomis, vartotojų asociacijomis ir pavieniais asmenimis, atsižvelgiant į skirtingų visuomenės grupių poreikius, kylančius naujus iššūkius, susijusius su ekonominės raidos procesais, globalizacija ir t. t. 2012 m. organizuoti trys nemokami informaciniai-mokomieji seminarai asmeninių finansų tvarkymo ir atsakingo skolinimosi tema. Juose apsilankė beveik 800 Lietuvos gyventojų. Labiausiai seminarų dalyvius domino atsakingo skolinimosi principai, taip pat alternatyvūs taupymo būdai. Kad įgytas žinias panaudos tvarkydami asmeninius finansus ir investuodami, tvirtino 95 proc. seminarų dalyvių. Apžvelgiamu laikotarpiu buvo kuriama finansinio švietimo interneto svetainė. Pagrindinė šios svetainės paskirtis suteikti nešališką informaciją ir priemones, kurios šalies gyventojams leistų efektyviau valdyti savo asmeninius finansus, t. y. padėtų priimti racionalius finansinius sprendimus. Svetainėje bus skelbiamos skaičiuoklės ir kitos priemonės, kuriomis vartotojas galės palyginti analogiškus finansinius produktus, bus teikiama statistinė informacija, apklausų metu surinkta informacija, ekspertų nuomonė įvairiais finansiniais klausimais, finansų rinkų naujienos ir kt. Grynųjų pinigų valdymas Vykdydamas savo išimtinę teisę leisti pinigus, Lietuvos bankas įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš jos Lietuvos Respublikos pinigus, nustato jų nominalus, organizuoja pinigų gamybą, gabenimą ir saugojimą, sudaro banknotų ir monetų atsargų fondus. Grynųjų pinigų išleidimas į apyvartą ir išėmimas 2012 m. grynųjų pinigų apyvartoje vertė, įskaitant kolekcines (progines) monetas ir numizmatinius rinkinius, padidėjo 589,5 mln. Lt: išleista 3 066,9 mln., o išimta 2 477,4 mln. Lt netinkamų apyvartai banknotų ir monetų. Grynųjų pinigų vertė per metus padidėjo 5,4 proc. (2011 m. 22,7 %). Gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 11 416,5 mln. Lt (prieš metus 10 827,0 mln. Lt). 8 lentelė. Grynasis pinigų išleidimas arba išėmimas ( ) Mln. Lt Metai Ketvirčiai I II III IV I IV 2010 105,6 393,2 211,1 393,2 891,8 2011 143,9 298,3 248,0 1 600,7 2 003,1 2012 376,7 270,5 239,4 456,3 589,5 Šaltinis: Lietuvos bankas. 58 2012 m. tradiciškai pinigų vertė apyvartoje daugiausia sumažėjo sausio mėn., o padidėjo gruodžio mėn.

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS 26 pav. Litai apyvartoje 2012 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 91,3 mln. vienetų banknotų, jų vertė 11 160,6 mln. Lt. Nuo metų pradžios banknotų skaičius apyvartoje padidėjo 3,3 mln. vienetų (3,7 %), o jų vertė 562,6 mln. Lt (5,3 %). Vidutinio apyvartos banknoto vertė per metus pakilo nuo 120,4 iki 122,2 Lt. Nors pinigų skaičius apyvartoje didėjo, Lietuvos bankas 2012 m. išdavė ir priėmė mažiau banknotų nei ankstesniais metais: išdavė 166,8 mln. vienetų (2011 m. 186,1 mln. vnt.), o priėmė 163,5 mln. vienetų (2011 m. 176,4 mln. vnt.). 2012 m. tas pats banknotas į Lietuvos banką sugrįžo vidutiniškai 2 kartus (2011 m. 2,3 karto). Vidutiniškai 22 proc. į Lietuvos banką grįžusių banknotų netiko toliau naudoti (2011 m. 23 %). Per metus iš priimtų į Lietuvos banką 163,5 mln. vienetų banknotų netinkamais tolesnei apyvartai pripažinta ir sunaikinta 35,1 mln. banknotų (2011 m. 38,2 mln. vnt.). Gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 1 102,7 mln. vienetų apyvartinių monetų, jų vertė 241,1 mln. Lt. Nuo 2012 m. pradžios jų skaičius apyvartoje padidėjo 69,8 mln. vienetų (6,8 %), o vertė 26,1 mln. Lt (12,1 %). 9 lentelė. Banknotai ir monetos apyvartoje Nominalas 2011 12 31 2012 12 31 2011 12 31 2012 12 31 mln. Lt dalis, % mln. Lt dalis, % mln. vnt. dalis, % mln. vnt. dalis, % Banknotai 1 Lt 2,6 0,0 2,6 0,0 2,6 3,0 2,6 2,9 2 Lt 2,6 0,0 2,6 0,0 1,3 1,5 1,3 1,4 5 Lt 2,2 0,0 2,2 0,0 0,4 0,5 0,4 0,5 10 Lt 97,4 0,9 100,6 0,9 9,7 11,1 10,1 11,0 20 Lt 214,4 2,0 223,2 2,0 10,7 12,2 11,2 12,2 50 Lt 432,6 4,1 460,7 4,1 8,7 9,8 9,2 10,1 100 Lt 2 159,8 20,4 2 000,1 17,9 21,6 24,5 20,0 21,9 200 Lt 5 868,4 55,4 6 593,8 59,1 29,3 33,3 33,0 36,1 500 Lt 1 817,9 17,2 1 774,7 15,9 3,6 4,1 3,5 3,9 Visi banknotai 10 597,9 100,0 11 160,6 100,0 88,0 100,0 91,3 100,0 59

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 9 lentelė. Banknotai ir monetos apyvartoje tęsinys Nominalas 2011 12 31 2012 12 31 2011 12 31 2012 12 31 mln. Lt dalis, % mln. Lt dalis, % mln. vnt. dalis, % mln. vnt. dalis, % Apyvartinės monetos 1 ct 4,0 1,9 4,3 1,8 403,7 39,1 429,8 39,0 2 ct 4,3 2,0 4,6 1,9 214,5 20,8 229,6 20,8 5 ct 4,1 1,9 4,3 1,8 81,6 7,9 85,9 7,8 10 ct 15,3 7,1 16,0 6,6 152,8 14,8 160,1 14,5 20 ct 14,7 6,9 15,7 6,5 73,7 7,1 78,7 7,1 50 ct 11,5 5,4 12,4 5,1 23,0 2,2 24,8 2,2 1 Lt 43,9 20,4 48,3 20,0 43,9 4,3 48,3 4,4 2 Lt 54,4 25,3 61,6 25,6 27,2 2,6 30,8 2,8 5 Lt 62,8 29,2 73,8 30,6 12,6 1,2 14,8 1,3 Visos apyvartinės monetos 215,0 100,0 241,1 100,0 1 032,9 100,0 1 102,7 100,0 Kolekcinės (proginės) monetos ir numizmatiniai rinkiniai 14,1 14,9 0,3 0,3 Šaltinis: Lietuvos bankas. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai per metus tenkantis litų ir centų apyvartinių monetų skaičius padidėjo 14 proc. iki 368 monetų, iš jų 143 vienetai 1 cento monetos. Kolekcinės (proginės) monetos 2012 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido penkias kolekcines (progines) monetas: vieną iš 999,9 prabos aukso ir keturias iš 925 prabos sidabro. Monetų kaldinimo kokybė veidrodinis paviršius, matinis reljefas (proof). Taip pat jis išleido keturias 2 litų kolekcines (progines) apyvartines monetas (kiekvieną monetą ir proof, ir unc kokybės) ir numizmatinį apyvartinių monetų rinkinį. Rinkinio monetų kokybė blizgantis plokštumos ir reljefo paviršius (BU). Visas monetas nukaldino uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos monetų kalykla. Sausio 16 d. į apyvartą išleistas 2012 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys su atminimo ženklu, skirtu Lietuvos nacionalinei pinigų sistemai. Tiražas 4 tūkst. vnt. 27 pav. 2012 m. laidos numizmatinis apyvartinių monetų rinkinys 60

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS Gegužės 11 d. išleista 50 litų sidabro moneta, skirta Dionizo Poškos baublių 200 metų sukakčiai. Monetos skersmuo 38,61 mm, masė 28,28 g. Tiražas 4 tūkst. monetų. Monetos reverse pavaizduotas stilizuotas Dionizo Poškos baublys, lanku užrašyta DIONIZO POŠKOS BAUBLIAI, 200. Monetos averso centre stilizuotas valstybės herbas, puslankiu užrašyta LIETUVA, 2012, 50 LITŲ. Averse ir reverse iškaldinta ištrauka iš Dionizo Poškos kūrybos Mužikas Žemaičių ir Lietuvos. Briaunoje yra užrašas VAISTINĖ PROTO YRA PO TUO STOGU. Monetos dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis. 28 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta Dionizo Poškos baublių 200 metų sukakčiai Birželio 26 d. išleista 10 litų sidabro moneta, skirta dailei. Tai trečia moneta iš serijos Lietuvos kultūra. Monetos skersmuo 28,70 mm, masė 12,44 g. Tiražas 4 tūkst. monetų. Monetos averse ir reverse meninėmis priemonėmis pavaizduota stilizuota dailininko paletė, averse reljefiniame paviršiuje stilizuotas valstybės herbas, kurį juosia užrašai LIETUVA, 2012, 10 LITŲ. Monetos skaitmenyje 0 yra ovalinė kiaurymė. Briaunoje užrašas LIETUVOS KULTŪRA * DAILĖ. Monetos dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis. 29 pav. 10 litų sidabro moneta, skirta dailei (iš serijos Lietuvos kultūra ) Rugsėjo 14 d. išleista 10 litų aukso moneta iš serijos Lietuvos mokslas. Tai pirma serijos moneta. Monetos skersmuo 13,92 mm, masė 1,244 g. Tiražas 5 tūkst. monetų. Monetos reverse meninėmis priemonėmis pavaizduotos chirurgo rankos ir stilizuota širdis, sukurtos Stanislovo Kuzmos medalio Vilniaus universitetinė širdies ir kraujagyslių laboratorija ir klinika 1962 1982 motyvais. Puslankiu užrašyta Lietuvos mokslas. Averse stilizuotas valstybės herbas, kurį juosia užrašai 10 LITŲ, 2012. Briauna yra lygi. Monetos dailininkas Rytas Jonas Belevičius. 61

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 30 pav. 10 litų aukso moneta iš serijos Lietuvos mokslas Rugsėjo 25 d. išleista 50 litų sidabro moneta, skirta Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms gimimo metinėms. Monetos skersmuo 38,61 mm, masė 28,28 g. Tiražas 3 tūkst. monetų. Monetos reverse pavaizduotas stilizuotas Maironio portretas, fragmentas iš jo kūrybos, Maironio parašo faksimilė, taip pat jo gimimo sukaktį žymintis skaičius 150. Monetos averso centre stilizuotas valstybės herbas, puslankiu užrašyta LIETUVA, 50 LITŲ, 2012. Briaunoje užrašas GINKIME KALBĄ, ŽEMĘ, JOS BŪDĄ! Monetos dailininkas Rytas Jonas Belevičius. 31 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms gimimo metinėms Lapkričio 20 d. išleista 50 litų sidabro moneta, skirta Lietuvos gamtai. Monetos skersmuo 38,61 mm, masė 28,28 g. Tiražas 3 tūkst. monetų. Monetos reverse pavaizduotas stilizuotas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas vėžlys, puslankiu užrašyta BALINIS VĖŽLYS, Emys orbicularis, 50 LITŲ. Monetos averse stilizuotas valstybės herbas. Puslankiu užrašyta LIETUVA, 2012. Briaunoje yra užrašas LIETUVOS GAMTA. Monetos dailininkas Gediminas Karalius. 32 pav. 50 litų sidabro moneta, skirta Lietuvos gamtai Gruodžio 4 d. į apyvartą išleistos keturios 2 litų kolekcinės (proginės) apyvartinės monetos, skirtos Lietuvos kurortams: Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai. Proof kokybės monetų tiražas po 2,5 tūkst. monetų. Iš jų suformuota 500 rinkinių. Unc kokybės monetų tiražas po 100 tūkst. monetų. 62 Monetų skersmuo 25,00 mm, masė 7,50 g. Žiedas yra iš vario, aliuminio ir nikelio lydinio, šerdis iš vario ir nikelio lydinio. Monetos reverso centre pavaizduotas to miesto kurorto herbas, virš jo puslankiu miesto pavadinimas: atitinkamai BIRŠTONAS, DRUSKININKAI,

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS NERINGA, PALANGA, 2012. Proof kokybės monetų reverse miestų heraldiniai ženklai atspausdinti tampografiniu būdu. Averse valstybės herbas Vytis, puslankiu užrašyta LIE- TUVA, 2 LITAI. Briaunoje 105 rantai (5 sektoriai po 21 rantą, išdėstyti kintamu žingsniu). Monetų dailininkas Giedrius Paulauskis. 33 pav. 2 litų proof ir unc monetos, skirtos Lietuvos kurortams, ir jų (proof) rinkinys 63

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Banknotų ir monetų padirbiniai Per 2012 m. Lietuvoje nustatyta 621 vienetas banknotų ir dvidešimt trys 1 lito monetų padirbinių. Banknotų padirbinių skaičius beveik toks pat kaip ir 2011 m. (tada buvo rasta 619 vnt. padirbinių). Daugiausia aptikta 2007 m. laidos 20 litų banknotų padirbinių. Jie sudarė 27 proc. visų klastočių. 2000 m. laidos 100 litų padirbti banknotai sudarė 24 proc. padirbinių. Padirbiniai dažniausiai buvo spausdinami rašaliniais spausdintuvais, kartais imituojant banknotų apsaugos požymius (vandens ženklą, apsauginį siūlelį, ultravioletinėje šviesoje fluorescuojančius apsaugos požymius). Padirbinių kokybė buvo prasta, juos nesunku atskirti nuo tikrų pinigų taikant būdą Pačiupinėk, apžiūrėk, pavartyk ir juos lyginant su tikrais banknotais bei monetomis. 2012 m. Lietuvoje nustatyti padirbiniai sudarė apie 0,0007 proc. apyvartoje buvusių visų banknotų skaičiaus: vienam padirbiniui teko 147 tūkst. vienetų (euro zonoje 28 tūkst. vnt.) apyvartoje buvusių banknotų. Bendras pinigų padirbinėjimo lygis Lietuvoje, palyginti su euro zonos valstybėmis, yra kur kas mažesnis. Finansinio turto investicijų valdymas Lietuvos bankas siekia saugiai, likvidžiai ir pelningai investuoti finansinį turtą ir taip užtikrinti fiksuotąjį valiutos kursą. Vykdydamas fiskalinio agento funkcijas, jis tvarko valstybės iždo, Lietuvos ir ES institucijų, užsienio valstybių bankų, tarptautinių finansų įstaigų sąskaitas. Finansinis turtas ir pagrindiniai jo valdymo principai Oficialiosios užsienio atsargos (toliau užsienio atsargos) yra pagrindinė Lietuvos banko valdomo finansinio turto dalis. 2012 m. gruodžio 31 d. ji sudarė 97 proc. viso Lietuvos banko turto. 2012 m. užsienio atsargos padidėjo 90,1 mln. eurų (311,2 mln. Lt), arba 1,4 proc. Gruodžio 31 d. jos sudarė 6 438,0 mln. eurų (22 229,2 mln. Lt). 34 pav. Užsienio atsargos 64

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS Užsienio atsargos padidėjo dėl 642,3 mln. eurų (2 217,9 mln. Lt) centrinės valdžios indėlių, 170,5 mln. eurų (588,7 mln. Lt) dėl grynųjų pinigų apyvartoje ir 68,8 mln. eurų (237,5 mln. Lt) dėl kitų veiksnių. Dėl kitų PFI indėlių užsienio atsargos sumažėjo 490,2 mln. eurų (1 692,4 mln. Lt), dėl išorės įsipareigojimų pokyčio 297,4 mln. eurų (1 026,7 mln. Lt), dėl sumažėjusios specialiųjų skolinimosi teisių vertės 4,0 mln. eurų (13,7 mln. Lt). Pagrindinis Lietuvos banko tikslas valdant finansinį turtą yra garantuoti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio visada pakaktų fiksuotajam lito kursui bazinės valiutos euro atžvilgiu palaikyti. Siekiant maksimaliai panaudoti investicijų grąžos ilgesniu laikotarpiu didinimo galimybes ir sukurti prielaidas platesnei investicijų diversifikacijai, iki šiol taikytas vienų metų investavimo laikotarpis 2012 m. pakeistas trejų metų laikotarpiu. Todėl valdydamas finansinį turtą Lietuvos bankas, laikydamasis griežtų likvidumo ir saugumo reikalavimų, siekia didžiausios grąžos per trejus metus,. Finansinis turtas pagal paskirtį padalytas į atskiras funkcines dalis, iš jų svarbiausios yra šios: einamųjų operacijų, investicinis ir aukso portfeliai. Konkrečioms finansinio turto dalims keliami skirtingi tikslai ir taikomos atskiros investavimo strategijos. Einamųjų operacijų portfelyje esančios lėšos pirmiausia skirtos Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikiui užtikrinti. Investicinio portfelio lėšos taip pat gali būti naudojamos šiam tikslui, tačiau esant mažai tikimybei, kad to prireiks, siekiama jas investuoti pelningiau nei einamųjų operacijų portfelio lėšas. Atsižvelgiant į aukso paskirtį, taip pat į jo valdymo specifiką, aukso investicijos priskiriamos atskiram portfeliui. Finansinio turto likvidumas, saugumas ir pelningumas Vadovaudamasis likvidumo principu, Lietuvos bankas finansinį turtą valdo taip, kad prireikus investicijas galėtų likviduoti greitai ir be didelių išlaidų. Investicijos į labai likvidžias vyriausybių obligacijas ir lėšas kituose centriniuose bankuose bei tarptautinėse finansų institucijose 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 53 proc. investicijų. Metų pabaigoje labai likvidžiomis obligacijomis buvo laikomos Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybių obligacijos. 35 pav. Investicijų pasiskirstymas pagal finansines priemones (2012 m. gruodžio 31 d.) Lietuvos bankas taiko ir kitus likvidumo reikalavimus, užtikrinančius, kad įprasto masto intervencijos vidaus valiutų rinkoje ir įsipareigojimai indėlininkams galėtų būti vykdomi nelikviduojant jokių investicijų. 65

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Vadovaudamasis saugumo principu, Lietuvos bankas riboja ir aktyviai valdo visų rūšių finansinę riziką, su kuria susiduriama investuojant finansinį turtą. Kredito rizika ribojama sudarant ir nuolat atnaujinant priimtinų sandorių šalių ir vertybinių popierių emitentų sąrašus, į kuriuos įtrauktų institucijų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė yra ypač maža. Nors vidutinė potencialių investavimo sandorių šalių ir emitentų kredito kokybė 2012 m. blogėjo, tačiau Lietuvos banko investicijų dalis į aukščiausio patikimumo finansines priemones per metus išaugo nuo 36 iki 50 proc. 36 pav. Investicijų pasiskirstymas pagal reitingus (2012 m. gruodžio 31 d.) Kredito rizikai mažinti plačiai taikomas investicijų koncentracijos ribojimo principas. Jam įgyvendinti yra nustatyti finansinių priemonių, emitentų, sandorių šalių ir jų grupių bei vienos valstybės emitentų limitai. 2012 m. gruodžio 31 d. buvo investuota į 62 emitentų išleistus skolos vertybinius popierius. Per metus investicijų į vyriausybių vertybinius popierius koncentracija sumažėjo daugiau nei 35 proc. Šios lėšos buvo investuotos į gerai diversifikuotas investicijas, t. y. į indėlius ir sąskaitas centriniuose bankuose, tarptautinių finansų organizacijų, vyriausybinių agentūrų, Vokietijos federacinių vienetų, užtikrintus specializuotų kredito įstaigų, geros kredito kokybės bendrovių vertybinius popierius bei į investicijas už euro zonos ribų. Pastarųjų investicijų apimtis buvo padidinta tris kartus, kartu eliminuojant užsienio valiutos kurso riziką valiutos apsikeitimo sandoriais. Lietuvos bankas, kaip ir dauguma kitų centrinių bankų, susiduria su užsienio valiutos kurso ir aukso kainos rizika. Kadangi mūsų valstybėje nustatytas fiksuotasis lito ir euro kursas, šalies centrinis bankas, mažindamas užsienio valiutos kurso riziką, beveik visą finansinį turtą (neįskaitant aukso ir turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiutomis) investuoja eurais arba, jei investuojama kitomis valiutomis, tai kartu apsidraudžiama nuo galimos užsienio valiutos kurso pokyčio rizikos. Finansinio turto dalis, susijusi su įsipareigojimais, investuojama įsipareigojimų valiuta. Gruodžio 31 d. auksas sudarė 4,4 proc. finansinio turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiutomis. Aukso kiekis per metus nepakito ir sudarė 5,8 tonos. Jo kaina eurais per metus pakilo 5,7 proc. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas valdo ne tik kredito ir užsienio valiutos kurso, bet ir palūkanų normos riziką. Rinkose kintant palūkanų normoms, keičiasi ir Lietuvos banko turto rinkos vertė. Ilgesnės trukmės, rizikingesnės investicijos yra pelningesnės, tačiau kartais dėl palūkanų normų kilimo jų grąža per metus būna neigiama. Palūkanų normos rizika valdoma nustatant atskirų finansinio turto dalių lyginamuosius indeksus, jų modifikuotą finansinę trukmę (MFT), portfelių realiųjų investicijų MFT didžiausius leistinus nukrypimus nuo lyginamųjų indeksų MFT. 66

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS 10 lentelė. Užsienio atsargų ir jų funkcinių dalių modifikuota finansinė trukmė (2012 m. gruodžio 31 d.; metais) Funkcinės dalys 2011 2012 Einamųjų operacijų portfelis 0,09 0,13 Investicinis portfelis 0,93 1,09 Aukso portfelis 0,02 0,00 Iš viso 0,50 0,69 Šaltinis: Lietuvos bankas. Investavimo rezultatus 2012 m. lėmė kaip niekada mažos ir toliau mažėjusios kredito rizikos požiūriu saugiausių euro zonos valstybių pelningumo normos bei saugiausių ir kitų euro zonos šalių skolos vertybinių popierių pelningumo normų skirtumai. 11 lentelė. Užsienio atsargų funkcinių dalių grąža (procentais) 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Einamųjų operacijų portfelis 4,05 4,09 1,19 0,67 1,04 0,30 Investicinis portfelis 3,76 5,57 4,47 0,19 0,22 3,07 Aukso portfelis, neįskaitant aukso kainos įtakos 0,04 0,09 0,04 0,00 0,24 0,15 Grąža, neįskaitant valiutų kursų ir aukso kainos įtakos 3,81 5,00 3,85 0,53 0,54 0,84 Šaltinis: Lietuvos bankas. Mažai rizikingų investicijų palūkanų normos pasiekė žemiausią lygį ir tapo artimos nuliui, todėl valdant finansinį turtą pasiekti teigiamų investavimo rezultatų vis sunkiau. 37 pav. Užsienio atsargų grąža ir 1 m. trukmės Vokietijos VVP pelningumas Statistikos tvarkymas Lietuvos bankas yra svarbiausia šalies finansų statistikos institucija. 2012 m., didinant šalies finansų rinkos skaidrumą, jame buvo plėtojama, rengiama ir skleidžiama PFI balanso ir palūkanų normų, investicinių fondų turto ir įsipareigojimų, tarpbankinio skolinimo ir va- 67

2012 Lietuvos banko metø ataskaita liutų rinkų, mokėjimo priemonių, oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių investicijų balanso, skolos užsieniui, tiesioginių užsienio investicijų, ketvirtinių finansinių sąskaitų, valdžios sektoriaus finansų statistika. Jos didžioji dalis rengiama vadovaujantis ES ir ECB teisės aktais, tarptautiniais statistikos standartais ir vadovais. Plėtodamas, rengdamas ir skleisdamas PFI balanso ir palūkanų normų statistiką, 2012 m. Lietuvos bankas nuolat rengė ir ECB teikė PFI balanso, pakeitimo vertybiniais popieriais, paskolų ir indėlių palūkanų normų statistinius duomenis vadovaudamasis ECB reglamentų ECB/2008/32 ir ECB/2009/7 bei Gairių ECB/2007/9 su vėlesniais pakeitimais reikalavimais. Padėdamas ECB plėtoti pinigų ir finansų statistiką, kad būtų tinkamai atsižvelgta į naujus vartotojų poreikius, ir įgyvendinti naujus Europos sąskaitų sistemos (ESS 2010) reikalavimus, Lietuvos bankas parengė ir ECB pateikė atsakymus į PFI balanso ir palūkanų normų, investicinių fondų turto ir įsipareigojimų, mokėjimo priemonių ir draudimo korporacijų statistikos tiriamųjų darbų ir sąnaudų įvertinimo klausimynus. Vadovaudamasis šeštuoju Mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų vadovu, Lietuvos bankas sudarė bandomąjį 2010 m. mokėjimų balansą, tobulino oro transporto paslaugų ir tiesioginių investicijų nuosavo kapitalo rodiklių skaičiavimo metodiką. Mažinant statistinės atskaitomybės naštą įmonėms, trijose statistinės atskaitomybės formose panaikinti visi rodikliai, susiję su užsienio paskolomis, kadangi šią informaciją galima gauti iš užsienio paskolų duomenų bazės. 2012 m. pabaigoje Lietuvos bankas Valdybos nutarimu pakeitė mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės reikalavimus, numatydamas galimybę mažąsias mokėjimo įstaigas atleisti nuo šios atskaitomybės. Faktinei atskaitomybės visumai nepriklausančių mažųjų mokėjimo įstaigų duomenys bus įvertinami statistiniais metodais, remiantis mokėjimo įstaigų finansinių ir priežiūros ataskaitų duomenimis. Šiais veiksmais sumažinama mokėjimo įstaigų statistinės atskaitomybės našta. 2012 m. Lietuvos bankas tobulino vertybinių popierių ir užsienio paskolų duomenų bazių tvarkymą, gerino duomenų kokybę: buvo tikslinami praeities duomenys, vienodinamos vartojamos sąvokos. Statistinėse vertybinių popierių išleidimo ir jų turėtojų informacinėse sistemose toliau buvo diegiamos papildomos saugumo, ataskaitų sudarymo, jų pateikimo ir duomenų apdorojimo priemonės. Įdiegti papildomi ryšiai tarp vertybinių popierių ir kitų duomenų bazių, esančių banke. Šių bazių informacija naudojama sudarant investicinių fondų turto ir įsipareigojimų, vertybinių popierių išleidimo, išorės sektoriaus statistiką ir šalies ketvirtines finansines sąskaitas. Toliau plėtojama paskolų rizikos duomenų bazė. Jos paskirtis užtikrinti veiksmingą kredito sistemos funkcionavimą ir Lietuvos banko teisę gauti informaciją, reikalingą priežiūrai, pinigų politikos ir finansinio stabilumo analizei bei statistikai. Duomenis teikiančių rinkos dalyvių skaičių papildžius Lietuvos centrine kredito unija ir kitomis kredito unijomis, dar tiksliau įvertinamas paskolos gavėjų patikimumas, išplečiamos Lietuvos kredito rinkos analizės galimybės. 68 Toliau didindamas statistinės informacijos sklaidą, Lietuvos bankas interneto svetainėje skelbiamus šalies ketvirtinių finansinių sąskaitų duomenis papildė institucinių sektorių skolos rodikliais, sugrupuotais pagal institucinius sektorius ir posektorius. Stiprinant institucijų bendradarbiavimą statistikos srityje ir siekiant geresnės statistinių duomenų kokybės, buvo pasirašyta duomenų ir statistinės informacijos teikimo sutartis tarp Lietu-

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS vos banko ir Finansų ministerijos. Lietuvos bankas įdiegė saugią apsikeitimo duomenimis tarp institucijų sistemą. Ją įdiegus, pradėta keistis PFI balanso, išorės sektoriaus, valdžios sektoriaus finansų duomenimis ir kita statistine informacija su Lietuvos statistikos departamentu ir Finansų ministerija. Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos Skatinti patvarų, veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą viena iš Lietuvos banko funkcijų. Bankas teikia atsiskaitymų paslaugas, prižiūri mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, koordinuoja Lietuvos rinkos subjektų veiklą vykdant tarptautinius projektus. Mokėjimo litais sistemos Lietuvos bankas valdo realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemą (LITAS-RLS) ir nustatyto laiko mažmeninių mokėjimų sistemą (LITAS-MMS), vykdo jų operatoriaus funkciją. Jis užtikrina, kad sistemos veiktų patikimai, konsultuoja jų dalyvius, prireikus palaiko sistemų veiklos tęstinumą ir atlieka kitus sistemų ir jų dalyvių administravimo darbus. 2012 m. gruodžio 31 d. sistemoje LITAS-RLS buvo 24 dalyviai: Lietuvos bankas, aštuoni komerciniai bankai, penki užsienio bankų filialai, akcinė bendrovė Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD), Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), septynios finansų maklerio įmonės ir mokėjimo kortelių schemos operatorius Visa Europe Services Inc. Visi šie dalyviai, išskyrus Visa Europe Services Inc., dalyvavo ir sistemoje LITAS-MMS. Palyginti su 2011 m. pabaiga, dalyvių skaičius sistemoje LITAS-RLS nepasikeitė, o sistemoje LITAS-MMS sumažėjo: abiejose sistemose dalyvavimą nutraukė EA fjarfestingarfelag hf. filialas, o mokėjimo kortelių schemos operatorius Visa Europe Services Inc. tapo nauju sistemos LITAS-RLS dalyviu. 12 lentelė. LITAS-RLS ir LITAS-MMS operacijos Metai Operacijų skaičius, tūkst. Operacijų vertė, mln. Lt iš viso vidutiniškai per dieną koncentracijos lygis*, % iš viso vidutiniškai per dieną 2011 393 (LITAS-RLS) 30 205 (LITAS-MMS) 2012 446 (LITAS-RLS) 31 169 (LITAS-MMS) koncentracijos lygis, % 1,6 57,7 326 755 1 291,5 50,0 119,4 69,9 194 499 768,8 57,8 1,8 66,0 265 851 1 055,0 49,9 123,7 74,6 188 826 749,3 59,5 Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. * Koncentracijos lygis trijų bankų, atlikusių daugiausia mokėjimų, operacijų dalis, palyginti su visomis mokėjimo operacijomis. Mokėjimo eurais sistema Lietuvoje veikia realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų eurais sistema TARGET2-LIETUVOS BANKAS, sudaranti sąlygas šalies finansų įstaigoms teikti geresnes paslaugas klientams, atsiskaitantiems eurais. TARGET2-LIETUVOS BANKAS yra Eurosistemos valdomos TAR- GET2 sistemos, teikiančios mokėjimų eurais realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų paslaugą, atsiskaitant pinigais centriniame banke, dalis, vadinamoji TARGET2 komponento sistema. 69

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Metų pabaigoje sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS buvo 14 dalyvių: Lietuvos bankas, septyni komerciniai bankai, keturi užsienio banko filialai, LCVPD ir LCKU. 13 lentelė. TARGET2-LIETUVOS BANKAS operacijos Metai Operacijų skaičius Operacijų vertė, mln. eurų vietiniai mokėjimai išsiųsti tarptautiniai mokėjimai gauti tarptautiniai mokėjimai vietiniai mokėjimai išsiųsti tarptautiniai mokėjimai gauti tarptautiniai mokėjimai 2011 16 432 37 438 119 998 2 892 120 179 120 088 2012 21 975 103 777 137 043 2 724 134 671 135 352 Šaltinis: Lietuvos bankas. Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūra Lietuvos bankas prižiūri tris mokėjimo sistemas (LITAS-RLS, LITAS-MMS ir KUBAS 9 ) ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą (VPAS) 10. Jis kartu su Eurosistema dalyvauja vykdant TARGET2 priežiūrą, o nuo 2010 m. kartu su kitomis priežiūros institucijomis kuriamos TARGET2-Securities platformos jungtinę priežiūrą. Lietuvos banko prižiūrimos sistemos 2012 m. veikė stabiliai (be kritinių incidentų), jų operatoriai laikėsi Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme nustatytų reikalavimų. 2012 m. Lietuvos bankas įvertino savo turimas priemones, skirtas labai svarbių mokėjimų vykdymui užtikrinti, kai sutrinka įprasta sistemos TARGET2 veikla. Nustatyta, kad šios priemonės turėtų būti lankstesnės, o reikalingus patobulinimus numatyta atlikti 2013 m. 2012 m. Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (CPSS) kartu su Vertybinių popierių komisijų tarptautinės organizacijos (IOSCO) Techniniu komitetu parengė naujus Finansų rinkos infrastruktūrų principus, kuriais pakeičiami ir Lietuvos banko vertinant sistemas taikyti TAB nustatyti Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindiniai principai bei TAB kartu su IOSCO parengtos Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų rekomendacijos. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas rengiasi taikyti CPSS-IOSCO nustatytus Finansų rinkos infrastruktūrų principus. Mokėjimai negrynaisiais pinigais Mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų skaičiaus augimą 2012 m. lėmė didėjantis modernių mokėjimo negrynaisiais pinigais priemonių naudojimas. Šiuo laikotarpiu itin sparčiai daugėjo mokėjimų kortelėmis, taip pat reikšmingai padidėjo kredito pervedimų elektroniniu būdu skaičius. Vis dėlto 2011 m. tiesioginio debeto operacijų skaičiui ir jų vertei išaugus, 2012 m. šių operacijų skaičius sumažėjo beveik 11, o operacijų vertė beveik 8 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo sustabdyta AB banko SNORAS veikla, lėmusi popieriniu būdu atliekamų tiesioginio debeto operacijų reikšmingą sumažėjimą. Tiesioginio debeto operacijos, atliekamos elektroniniu būdu, šiais metais, kaip ir praėjusiais, toliau didėjo (2011 m. šių operacijų padaugėjo 14,2 %, o 2012 m. 12,6 %). Didelio populiarumo neturėjusių čekių operacijų skaičius ir operacijų vertė toliau mažėjo. 70 9 Sistemos KUBAS savininkas ir operatorius yra LCKU. 10 VPAS savininkas ir operatorius yra LCVPD.

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS 14 lentelė. Mokėjimai negrynaisiais pinigais 2012 m. Operacijų skaičius Operacijų vertė Vienos operacijos vidutinė vertė, mln. mln. Lt tūkst. Lt palyginta su 2011 m.; daugiau, mažiau ( ), % palyginta su 2011 m.; daugiau, mažiau ( ), % Visi mokėjimai negrynaisiais pinigais 311,6 13,04 740 401 3,97 2,38 Visi kredito pervedimai 166,7 8,94 728 855 4,16 4,37 Kredito pervedimai elektroniniu būdu 101,0 15,48 576 739 1,27 5,71 Kredito pervedimai popieriniu būdu 65,7 0,20 152 116 20,36 2,31 Tiesioginis debetas 13,2 10,94 2 088 7,90 0,16 Mokėjimai kortelėmis (debeto, kredito ir virtualiosios) 131,6 22,23 8 293 21,27 0,06 Čekiai 0,1 17,37 1 165 15,24 8,44 Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. 2012 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2011 m. gruodžio 31 d., mokėjimo kortelių skaičius sumažėjo 6,61 proc. jų buvo apie 3,69 mln. Nors mažėjo visų rūšių kortelių, tačiau mažėjimo tempas tapo lėtesnis nei 2011 m. Sustabdyta AB banko SNORAS veikla turėjo didžiausią įtaką sumažėjusiam kredito kortelių skaičiui 2011 m. ( 28,3 %), o 2012 m. šios rūšies mokėjimo kortelių skaičius mažėjo lėčiausiai ( 1,53 %). Debeto kortelių skaičius sumažėjo šiek tiek daugiau ( 7,1 %), jų buvo 3,23 mln. 2011 m. didėjo tik virtualiųjų kortelių skaičius, o 2012 m. jos sumažėjo daugiausia (daugiau nei 11 %). Dėl to dar labiau sumažėjo virtualiųjų kortelių užimama rinkos dalis (2012 m. ji sudarė tik 0,04 %). Nors mokėjimo kortelių skaičius ir mažėjo, 2012 m., palyginti su 2011 m., visų rūšių mokėjimo kortelėmis atliktų mokėjimų skaičius ir vertė padidėjo. Itin reikšmingai padidėjo mokėjimų virtualiosiomis kortelėmis skaičius (27,9 %), nors šių kortelių rinkoje, kaip minėta pirmiau, mažėjo daugiausia. Šiek tiek mažiau, tačiau reikšmingai padidėjo debeto kortelėmis atliekamų mokėjimų skaičius (23,8 %). Debeto kortelės pagal operacijų skaičių, atsiskaitant prekybos vietose, kaip ir 2011 m., toliau vyravo tarp visų rūšių mokėjimo kortelių: debeto kortelėmis sumokami beveik aštuoni litai iš dešimties (praėjusiais metais septyni litai iš dešimties). 15 lentelė. Mokėjimai šalyje išleistomis mokėjimo kortelėmis 2012 m. Mokėjimų skaičius Mokėjimų vertė Vieno mokėjimo tūkst. palyginta su 2011 m.; daugiau, mažiau ( ), % mln. Lt palyginta su 2011 m.; daugiau, mažiau ( ), % vidutinė vertė, Lt Debeto kortelės 118 053 23,8 6 362,7 24,9 53,90 Kredito kortelės 12 799 9,4 1 833,3 9,9 143,24 Virtualiosios kortelės 716 27,9 96,8 26,1 135,26 Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 1 323 bankomatai, iš jų 1 211 gryniesiems pinigams išduoti ir 156 jiems priimti (44 bankomatai atliko abiejų rūšių operacijas). Palyginti su 2011 m. pabaiga, bankomatų skaičius padidėjo tik 1,4 proc. ir beveik nepakito po AB banko SNORAS veiklos sustabdymo 2011 m. (2011 m. pabaigoje, palyginti su 2010 m. pabaiga, dėl AB banko SNORAS veiklos sustabdymo bankomatų skaičius 71

2012 Lietuvos banko metø ataskaita sumažėjo beveik 17 % ir bankomatų buvo 1 305). 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 444 bankomatai (2011 m. Lietuvoje 434, ES 870). 2012 m. per bankomatus išgryninta 25,36 mlrd. Lt. Palyginti su 2011 m., ši suma padidėjo 3,9 proc. Bankomatais atliktos pinigų išgryninimo operacijos vidutinė vertė padidėjo 5 Lt ir sudarė 375 Lt. Bankų skyriuose gyventojai ir įmonės grynaisiais pinigais pasiėmė 8 mlrd. Lt, t. y. 0,5 mlrd. Lt mažiau nei praėjusiais metais, tačiau dar 100 mln. Lt jie išgrynino per parduotuvių kasas 14 mln. Lt daugiau nei praėjusiais metais. Siekdamas sudaryti sąlygas gyventojams patogiu būdu sužinoti ir palyginti informaciją apie šalies bankų, kredito unijų, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius, Lietuvos bankas 2011 m. pradėjo skelbti šią informaciją savo interneto svetainėje, ją skelbia ir toliau. Be to, didindamas skaidrumą mokėjimo paslaugų rinkoje ir siekdamas skatinti patvarų ir efektyvų šios rinkos veikimą, 2012 m. Lietuvos bankas atliko bankų teikiamų mokėjimo paslaugų sąnaudų ir pajamų 2011 m. tyrimą. Jo apžvalga paskelbta viešai. 2011 m. grynųjų pinigų tvarkymo, mokėjimo kortelių, vietinių kredito pervedimų litais, kredito pervedimų eurais ir tiesioginio debeto operacijų sąnaudos sudarė 580 mln. Lt (0,55 % BVP), o pajamos 481,9 mln. Lt. Daugiausia sąnaudų (30 %) bankai patyrė atlikdami grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, ši veikla buvo ir nuostolingiausia bankams. 2011 m. daugiausia pajamų jie gavo už vietinius kredito pervedimus litais (135,5 mln. Lt), tačiau pelningiausia veikla buvo kredito pervedimų eurais vykdymas pajamos beveik 1,6 karto didesnės už sąnaudas. Mokėjimo kortelės, elektroniniu būdu inicijuoti kredito pervedimai ir tiesioginis debetas, palyginti su mokėjimais grynaisiais pinigais, yra technologiškai pažangesnės ir efektyvesnės pagal sąnaudas mokėjimo priemonės. Platesnis jų naudojimas leistų sumažinti vidutines vienos operacijos sąnaudas. Tikėtina, kad tai taip pat kurtų prielaidas mažėti bankų mokėjimo paslaugų įkainiams. Bendros mokėjimų eurais erdvės projektas Lietuvoje veikiantys bankai jau kuris laikas dalyvauja įgyvendinant bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) projektą, skirtą mažmeninių mokėjimų eurais vykdymui Europos lygiu suvienodinti. Dauguma jų siūlo SEPA kredito pervedimų paslaugą klientams. Kai kurie bankai 2012 m. pradėjo teikti SEPA tiesioginio debeto paslaugas. Lietuvos bankas nuo 2012 m. vasario mėn. mokėjimus eurais irgi vykdo pagal SEPA kredito pervedimų schemos taisykles. Be to, Lietuvoje išleidžiamos mokėjimo kortelės, mokėjimo kortelių skaitytuvai ir bankomatai atitinka SEPA reikalavimus. Siekdami paspartinti SEPA įgyvendinimą, 2012 m. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino Reglamentą Nr. 260/2012 (toliau SEPA reglamentas), kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009. SEPA reglamentas numato, kad euro zonos šalyse SEPA reikalavimus atitinkantys kredito pervedimai ir tiesioginis debetas nuo 2014 m. vasario 1 d. pakeis analogiškas nacionalines priemones. Ne euro zonos šalys šio reglamento reikalavimus turi atitikti metai nuo euro įvedimo, bet ne vėliau kaip 2016 m. spalio 31 d. 72 SEPA reglamento patvirtinimas ir sprendimas siekti įsivesti eurą Lietuvoje 2015 m. suformulavo prioritetines veiklos kryptis ir uždavinius nacionaliniam SEPA koordinavimo

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS komitetui (toliau SEPA komitetas), kuris koordinuoja pasirengimą įdiegti SEPA standartus mūsų valstybėje. Tarp aktualiausių klausimų yra nacionalinio tiesioginio debeto ir debeto mokėjimų už žemės ūkio produkciją pakeitimas SEPA mokėjimo priemonėmis, optimalaus sprendimo dėl tarpuskaitos infrastruktūros SEPA mokėjimams vykdyti pasirinkimo, kuris atitiktų mokėjimo paslaugų teikėjų poreikius ir mokėjimo paslaugų vartotojų lūkesčius dėl paslaugų kainos ir lygio, kai dauguma mokėjimų Lietuvoje bus vykdoma eurais. SEPA komitetą sudaro Lietuvoje veikiančių bankų atstovai, o jam pirmininkauja Lietuvos bankas. Artimiausiu metu į šio komiteto veiklą numatoma įtraukti ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, kuriems aktualūs SEPA reglamento reikalavimai. Ateinančiais metais daug dėmesio bus skiriama mokėjimo paslaugų vartotojų pasirengimui naudotis SEPA mokėjimo priemonėmis ir informavimui apie SEPA projektą, nes SEPA reglamentas, be kita ko, nustato tam tikrus reikalavimus mokėjimo paslaugų teikėjų ir šių paslaugų vartotojų tarpusavio santykiams. TARGET2-Securities projektas Eurosistema įgyvendina projektą TARGET2-Securities (T2S). Jo tikslas sukurti techninę platformą, padėsiančią sutelkti vertybinių popierių ir susijusių lėšų pervedimus atsiskaitant už vertybinių popierių sandorius. T2S leis vykdyti ir vietinius, ir tarptautinius atsiskaitymus eurais ir kitomis valiutomis, jeigu jas leidžiantys centriniai bankai tam pritars. Šiuo metu leisti atsiskaitymus T2S techninėje platformoje nusprendė tik Danijos centrinis bankas Danijos kronomis (nuo 2018 m.). 2012 m. atlikta daug esminių darbų, kuriais nuo parengiamojo etapo pereita prie projekto įgyvendinimo ir T2S naudotojų pasirengimo. 2012 m. birželio mėn. 24 Europos centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (toliau CVPD), tarp kurių buvo ir Lietuvos CVPD, pasirašė su Eurosistema T2S pamatinę sutartį (angl. T2S Framework Agreement). Ši sutartis nustato Eurosistemos ir CVPD teises bei įsipareigojimus T2S įgyvendinimo ir veikimo laikotarpiu, įskaitant T2S techninės platformos parengimą, testavimą, perkėlimą, paslaugų lygio nustatymą, projekto valdymą, pakeitimų įgyvendinimą, įkainius ir pasitraukimą iš projekto. CVPD ir lėšų pateikimą į T2S užtikrinsiantys euro zonos centriniai bankai ir prie sistemos TARGET2 prisijungę ne euro zonos centriniai bankai parengė savo T2S įgyvendinamumo vertinimus ir juose nurodė, kaip ketina parengti savo vidaus sistemas ir procesus sąveikai su T2S technine platforma, taip pat nustatė kliūtis, kurios užkirstų kelią (laiku) prisijungti prie T2S. Pradėti vykdyti intensyvūs planavimo ir pasirengimo testavimui bei perkėlimui darbai. LCVPD apsisprendus prisijungti prie T2S projekto, Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į dabartinę atsiskaitymo už vertybinius popierius praktiką, pradėjo pasirengimo prisijungti prie T2S techninės platformos darbus. Būdamas ne euro zonos centrinis bankas, prisijungęs prie sistemos TARGET2, Lietuvos bankas ketina atidaryti mokėjimo sistemos TARGET2- LIETUVOS BANKAS dalyviams lėšų sąskaitas T2S platformoje ir taip jiems suteikti galimybę atsiskaityti už vertybinių popierių sandorius. Lietuvos bankas prie T2S techninės platformos kartu su LCVPD planuoja prisijungti 2017 m. vasario mėn. Valstybės iždo ir institucijų sąskaitų tvarkymas Vykdydamas Lietuvos banko įstatyme nustatytas valstybės iždo agento funkcijas, Lietuvos bankas 2012 m. tvarkė valstybės iždo sąskaitas litais ir užsienio valiutomis. Šiose sąskaitose laikomus valstybės piniginius išteklius, kaupiamus ir naudojamus Lietuvos 73

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Respublikos valstybės iždo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, valdo Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Lietuvos bankas taip pat tvarkė kitų šalies įstaigų, ES institucijų, užsienio valstybių centrinių bankų ir tarptautinių finansų įstaigų (toliau institucijos) sąskaitas litais ir užsienio valiutomis. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdomose valstybės iždo sąskaitose laikomi piniginiai ištekliai sudarė didžiausią visose sąskaitose esančių lėšų dalį. 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 199 valstybės iždo ir institucijų sąskaitos (2011 m. 245), iš jų 85 sąskaitos litais ir 114 užsienio valiutomis (2011 m. atitinkamai 88 ir 157 sąskaitos). Šios sąskaitos atidarytos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Lietuvos banko teisės aktais, o jų tvarkymo sąlygos ir teikiamos paslaugos nustatomos sutartimis. Lietuvos bankas teikia valstybės iždui ir institucijoms šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito lėšas į sąskaitas, keičia valiutas, priima terminuotuosius indėlius eurais ir JAV doleriais, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. Kai kurioms mūsų valstybės institucijoms teikiama grynųjų pinigų litais priėmimo ir išdavimo paslauga. Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje ir tarptautinis bendradarbiavimas Lietuvos bankas yra ECBS dalis ir pagal savo kompetenciją dalyvauja priimant sprendimus ES ir tarptautinėse finansų institucijose. Jis taip pat palaiko dvišalius ryšius su užsienio šalių centriniais bankais ir finansų sektoriaus priežiūros institucijomis. Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje Lietuvos bankas yra visateisis ECBS, kurią sudaro ECB ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, narys. ECBS pagrindinis tikslas palaikyti kainų stabilumą. ECBS uždaviniai ir funkcijos yra nustatyti Sutartyje dėl ES veikimo ir Protokole dėl ECBS ir ECB statuto. ECB užtikrina ECBS uždavinių įgyvendinimą veikdamas pats arba per nacionalinius centrinius bankus. ECBS vadovauja ECB sprendimus priimantys organai Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba. Bendroji taryba yra trečiasis ECB sprendimus priimantis organas, kuriame dalyvauja ir visų ES šalių centrinių bankų valdytojai. 2012 m. Bendroji taryba svarstė ES makroekonominės padėties, pinigų ir finansų rinkų raidos ir VKM II veikimo klausimus, vertino ES valstybių narių pasiektą pažangą vykdant ekonominės politikos įsipareigojimus ir kaip laikomasi reikalavimų, susijusių su draudimu finansuoti vyriausybę ir teikti privilegijas finansų įstaigoms, svarstė palūkanų už vyriausybių indėlius dydžio klausimą dėl galimo prieštaravimo draudimo finansuoti vyriausybę principui. Lietuvos banko atstovai taip pat dalyvauja ECBS komitetų ir darbo grupių (DG) darbe. Jie nagrinėja visus centrinės bankininkystės klausimus ir padeda ECB sprendimus priimantiems organams atlikti savo užduotis. Lietuvos banko tarnautojai dalyvauja 12 ECBS komitetų, Žmogiškųjų išteklių konferencijos ir beveik 30 įvairių darbo grupių veikloje. Dalyvavimas ECBS komitetuose ir jų DG sudaro geras sąlygas nacionalinių centrinių bankų ekspertams diskutuoti ir keistis nuomonėmis įvairiais centrinės bankininkystės klausimais. 74 Lietuvos bankas kartu su kitais ECBS nariais 2012 m. pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo susitarimą dėl TARGET2, susijusį su TARGET2 gairių pakeitimais.

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS ES valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos privalo konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencija. Nacionaliniai centriniai bankai taip pat gali teikti pastabas ir pasiūlymus ECB nuomonių projektams. 2012 m. Lietuvos bankas konsultavosi dėl kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisyklių pakeitimo ir teikė pastabas bei pasiūlymus ECB nuomonėms dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konsultacijų dėl Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo, Stabilizuojančios biudžeto politikos ir Valstybės skolos įstatymų pakeitimo įstatymų projektų ir dėl Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje įgyvendinimo Lietuvoje. Dalyvavimas ES institucijų veikloje Lietuvos bankas palaiko glaudžius ryšius su ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba ir Europos Komisija (EK). Pagal savo kompetenciją Lietuvos bankas teikia nuomonę ir vertinimus formuojant Lietuvos Respublikos poziciją ECOFIN taryboje svarstomais klausimais. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECOFIN tarybos neformaliuose susitikimuose, kuriuose valstybių narių finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai aptaria aktualius ekonomikos ir finansų klausimus, sutaria dėl būtinų teisinių ir politinių sprendimų. 2012 m. ECOFIN tarybos neformaliuose posėdžiuose vertinta ES ekonominė raida, finansinis stabilumas, valstybių skolų tvarumas, svarstyta ES daugiametė finansinė programa 2008 2013 m., griežtesnio šešėlinės bankininkystės ir kredito reitingų agentūrų veiklos reglamentavimo klausimai. Iš svarbiausių ECOFIN taryboje ir jos parengiamuosiuose susitikimuose svarstytų klausimų, dėl kurių Lietuvos bankas aktyviai teikė savo nuomonę ir vertinimus, išsiskyrė diskusijos dėl bankų sąjungos ir Europos Komisijos pateikto pasiūlymo dėl pirmojo jos elemento bankų bendro priežiūros mechanizmo, taip pat tolesnio ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo. Aktyviai dalyvauta diskusijose dėl kapitalo reikalavimų direktyvos ir reglamento (CRD IV / CRR), sudarančių bendrų ES finansinių paslaugų taisyklių pagrindą, taip pat dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo bei indėlių garantijų sistemų suderinimo. Pagal kompetenciją dalyvauta rengiant Lietuvos konvergencijos programą ir nacionalinę reformų darbotvarkę, taip prisidedant prie valstybių narių biudžeto, makroekonomikos ir struktūrinių politikų koordinavimo. Lietuvos banko atstovai aktyviai dalyvauja vieno iš svarbiausių ECOFIN tarybos patariamųjų komitetų Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK) veikloje. 2012 m. jame nagrinėti ir bendri ES ekonominės padėties vertinimo, ir finansinio stabilumo klausimai: finansinės paramos Graikijai programa, VKM II veikimo stebėsena, valstybių parama bankų sektoriui, šešėlinio bankų sektoriaus reglamentavimas, krizių valdymas ir kiti klausimai. Lietuvos bankas priklauso Europos finansų priežiūros sistemai, todėl dalyvauja Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) bendrosios valdybos ir jos Patariamojo techninio komiteto darbe. Iš viso Lietuvos banko tarnautojai dalyvauja daugiau kaip 80 įvairių darbinių struktūrų, kurias įsteigė ES Taryba, EK, ESRV ir Europos priežiūros institucijos. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ESRV bendrosios valdybos darbe. 2012 m. vykusių susitikimų metu daugiausia dėmesio skirta sisteminių rizikų analizei ir vertinimui, makroprudencinių aspektų, susijusių su draudimo sektoriaus veikla, bankų sąjungos sukūrimu, tarpbankinių palūkanų reguliavimo reforma, analizei. Be to, 2012 m. ESRV priėmė nacionalinėms priežiūros institucijoms ir Europos bankininkystės institucijai skirtą rekomendaciją dėl kredito įstaigų finansavimo ir EK skirtą rekomendaciją dėl pinigų rinkų fondų. 75

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Bendradarbiavimas su TVF ir kitomis tarptautinėmis institucijomis Lietuvos bankas 2012 m. glaudžiai bendradarbiavo su TVF, Pasaulio banko grupės organizacijomis, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Tarptautinių atsiskaitymų banku, tarptautinėmis reitingų agentūromis ir kitomis tarptautinėmis institucijomis. Ypač glaudus bendradarbiavimas buvo palaikomas su TVF, kurio aukščiausiame valdymo organe Valdytojų valdyboje Lietuvos Respublikai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Lietuvos ir TVF dvišalio bendradarbiavimo pagrindas ekonominės konsultacijos pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį. 2012 m. birželio mėn. Lietuvoje dirbo reguliari pusmetinė TVF ekspertų misija, kuri vertino ekonominės raidos tendencijas, makroekonominio ir finansinio pažeidžiamumo riziką, teikė siūlymus dėl ekonominės politikos priemonių. TVF misijos paskelbtame baigiamajame pranešime palankiai įvertintos Lietuvos pastangos vykdant fiskalinę konsolidaciją ir išsaugant pasitikėjimą bankų sektoriumi. TVF rekomendavo toliau įgyvendinti priemones, skirtas fiskalinei politikai stiprinti, struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir finansų sistemos stabilumui užtikrinti. Bendradarbiaudamas su TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupe, Lietuvos bankas derino bendras šios grupės pozicijas TVF politikos klausimais, svarstomais TVF vykdomojoje valdyboje. Svarbiausios strateginės grupės bendradarbiavimo kryptys buvo aptariamos Šiaurės ir Baltijos šalių pinigų ir finansų komitete. Bendra ES pozicija TVF politikos klausimais buvo derinama Ekonomikos ir finansų komiteto ir jo TVF pakomitečio susitikimuose. 2012 m. birželio mėn. Lietuva pritarė TVF kvotos ir valdymo reformoms, todėl, kai įsigalios TVF steigimo sutarties pataisos, Lietuvos Respublikos kvota TVF bus padidinta nuo 738 mln. iki 1,8 mlrd. Lt. Be to, 2012 m. Lietuva prisidėjo prie TVF iniciatyvos 2,8 mlrd. Lt pelną, gautą pardavus TVF auksą, paskirstyti valstybėms narėms ir gautas lėšas sugrąžinti į TVF skurdo mažinimo ir augimo fondą. 2012 m. TVF, Pasaulio banko ir kitų tarptautinių institucijų darbotvarkėse dominavo tarptautinės makroekonominės aplinkos ir perspektyvų, finansinio stabilumo, euro zonos krizės valdymo, tarptautinės finansų infrastruktūros stiprinimo, valdymo, stebėsenos ir finansų klausimai. TVF 2012 m. buvo ypač svarbūs stiprinant vykdomą stebėseną: priimtas naujas Integruotos stebėsenos sprendimas, sujungiantis dvišalės ir daugiašalės TVF stebėsenos iniciatyvas, patvirtinta nauja TVF finansų sektoriaus stebėsenos strategija ir priemonės. Ryšiai su užsienio valstybių centriniais bankais ir finansų sektoriaus priežiūros institucijomis Svarbiausi Lietuvoje finansų sektoriuje veikiantys bankai, draudimo įmonės ir užsienio bankų bei draudimo įmonių filialai priklauso didelėms finansų grupėms. Todėl Lietuvos bankas, vykdydamas šioms grupėms priklausančių bankų ir draudimo įmonių priežiūrą, nuolat bendradarbiauja su kitų šalių finansų sektoriaus priežiūros institucijomis. Ypač aktyviai nuolat bendradarbiaujama su Švedijos ir Baltijos šalių finansų sektoriaus priežiūros institucijų atstovais. 76 Aktyviai bendradarbiaujama priežiūros kolegijose. Jų veikloje dalyvauja visų šalių, kuriose veikia tam tikra bankų ar draudimo įmonių grupė, finansų sektoriaus priežiūros institucijų atstovai. Šios kolegijos yra labai svarbios atliekant bankų ir draudimo įmonių priežiūros funkciją: jose keičiamasi aktualia informacija apie bankų, draudimo įmonių ir jų grupių veiklą, jos rezultatus, šalių ekonominę padėtį, aptariamos finansų įstaigų priežiūros

II. PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS perspektyvos, rengiama bendra priežiūros strategija. 2012 m. Lietuvos banko atstovai dalyvavo Danijos, Latvijos, Norvegijos ir Švedijos finansų sektoriaus priežiūros institucijų įsteigtų bankų priežiūros kolegijų veikloje bei Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos finansų sektoriaus priežiūros institucijų įsteigtų draudimo įmonių priežiūros kolegijų veikloje. Bankų priežiūros kolegijose svarbiausias klausimas ir toliau buvo atskirų šalių atliktas jų prižiūrimų grupės padalinių rizikos įvertinimas ir sprendimo dėl kapitalo pakankamumo priėmimo procesas. Draudimo įmonių grupių priežiūros kolegijose daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui įgyvendinti direktyvos Mokumas II reikalavimus ir aptariamas vidaus modelių mokumo kapitalo poreikiui apskaičiuoti tikrinimo procesas. Inspektuodamas užsienio bankų patronuojamuosius bankus ar tikrindamas užsienio bankų filialus, Lietuvos bankas bendradarbiauja su užsienio valstybių finansų sektoriaus priežiūros institucijomis. Šias institucijas jis informuoja apie būsimus inspektavimus ar patikrinimus, o juos atlikęs apie rezultatus, su jomis keičiasi kita svarbia informacija. Užsienio valstybių finansų sektoriaus priežiūros institucijos praneša apie jų atlikto patronuojančiųjų bankų inspektavimo rezultatus. Panašią bendradarbiavimo praktiką su užsienio valstybių finansų sektoriaus priežiūros institucijomis numatoma taikyti ir inspektuojant ES draudimo įmonių grupėms priklausančias draudimo įmones. Bendradarbiavimas kitose srityse Lietuvos bankas toliau stiprino dvišalius institucinius ryšius su užsienio šalių centriniais bankais. Tarptautinių seminarų, konferencijų ir dvišalių susitikimų metu buvo keičiamasi ekspertine patirtimi, aptariami centrinių bankų veiklai ir bendradarbiavimui aktualūs tarptautiniai klausimai. 2012 m. Lietuvos bankas suteikė techninę paramą Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos centriniams bankams. Šios Kaukazo valstybės įtrauktos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komiteto sudarytą oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąrašą. Lietuvos banko techninę paramą sudarė minėtų šalių centrinių bankų tarnautojų mokymai išorės sektoriaus statistikos tvarkymo ir informacinių technologijų, naudojamų centriniame banke, diegimo ir efektyvaus jų veikimo užtikrinimo klausimais. 77

2012 Lietuvos banko metø ataskaita III. LIETUVOS BANKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Personalas ir organizacinė struktūra Misija, vertybės ir etika Lietuvos banko misija puoselėti valstybės pinigų, finansų rinkos tvarumą ir vientisumą, jos stabilų, patikimą ir efektyvų funkcionavimą ir šitaip sudaryti palankias sąlygas šalies ekonomikos optimaliai plėtrai. Lietuvos banko veiklos pagrindiniai principai pagrįsti šiomis vertybėmis: Ištikimybė visuomenės interesams: atsakomybė šalies visuomenei laikoma neatsiejama banko veiklos dalimi ir principu. Kompetencija ir kokybė: bankas, priimdamas sprendimus, remiasi savo tarnautojų žiniomis ir geru darbu. Požiūrių nešališkumas, profesionali analizė: banke vertinamas nešališkas specialistų požiūris, pažangios idėjos, profesionalus vertinimas, informacijos ir reiškinių kruopšti visapusiška analizė. Garbingumas: banke siekiama, kad tarnautojai, bendradarbiaudami su kitų įstaigų darbuotojais ir bendraudami su visuomene, laikytųsi aukščiausių etikos normų sąžiningumo, objektyvumo, diskretiškumo ir tolerancijos. Veiklos skaidrumas: banke siekiama veiklos skaidrumo kaip atskaitingumo šalies visuomenei principo. Etiką reglamentuoja Lietuvos banko tarnautojų etikos ir Lietuvos banko valdybos etikos kodeksai. Juose nustatyti elgesio principai ir profesinės etikos normos. Kodeksai skirti viešiesiems ir privatiems interesams tinkamai atskirti, griežtų profesinės etikos standartų laikymuisi užtikrinti. Personalas ir organizacinė struktūra 2012 m. Lietuvos banke buvo institucinio atsinaujinimo ir struktūrinių pertvarkymų metai. Atlikus šiuos pertvarkymus, sukurta visiškai nauja organizacinė struktūra, reikšmingai sumažėjo tarnautojų skaičius, struktūriniams padaliniams vadovauja naujos kartos tarnautojai, atrinkti vidinių ir išorinių konkursų būdu, sustiprintos pagrindinės centrinio banko funkcijos, įgyvendinti kiti organizaciniai pokyčiai. Personalas 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke dirbo 586 tarnautojai (iš jų 23 dirbo pagal terminuotas darbo sutartis) 11. Per metus tarnautojų skaičius sumažėjo beveik 20 procentų. 78 11 Į faktišką tarnautojų skaičių neįtraukti 24 tarnautojai, kuriems buvo suteiktos vaiko priežiūros arba nemokamos atostogos jų darbo ECB ar TVF laikotarpiu.

III. LIETUVOS BANKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Esminę įtaką tokiam mažėjimui turėjo vadovaujančių pareigybių ir paslaugų personalo sumažinimas, vienos iš pagrindinių funkcijų grynųjų pinigų išleidimo į apyvartą ir išėmimo iš jos optimizavimas. Kartu, siekiant organizacinio efektyvumo, buvo stiprinamas kai kurių pagrindinių centrinio banko funkcijų potencialas ir didinamas tarnautojų skaičius ekonominės analizės, finansinio stabilumo ir priežiūros srityse. Bankų, vertybinių popierių ir draudimo priežiūros funkcijų centralizavimas padidino Lietuvos banko vykdomų funkcijų apimtį ir tarnautojų skaičių atitinkamai 8 proc., tačiau valstybės mastu tos pačios priežiūros funkcijos pradėtos vykdyti su 25 proc. mažesniu skaičiumi. Struktūra Naujos struktūros pagrindas 5 tarnybos ir 6 mažesnės apimties savarankiški struktūriniai padaliniai. Ši struktūra pakeitė anksčiau buvusią struktūrą, kurią sudarė 19 savarankiškų struktūrinių padalinių, iš jų 2 savarankiški regioniniai skyriai Kaune ir Klaipėdoje. Visas pagrindines, t. y. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas, centrinio banko funkcijas dabar vykdo 4 tarnybos iš 5: Ekonomikos ir finansinio stabilumo, Priežiūros, Bankininkystės ir Grynųjų pinigų tarnybos. Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba sukurta sujungus anksčiau veikusius Ekonomikos ir Statistikos departamentus bei įkurtą naują Finansinio stabilumo departamentą. Finansinio stabilumo departamentas įkurtas stiprinant centrinio banko atliekamas pagrindines funkcijas ir siekiant laiku nustatyti, įvertinti ir neutralizuoti grėsmes finansų sistemos stabilumui. Priežiūros tarnyba sukurta sujungus tris atskirų finansų rinkos segmentų priežiūrą vykdžiusias institucijas ar jų struktūrinius padalinius Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentą, LR vertybinių popierių ir LR draudimo priežiūros komisijas. Nauja struktūra suteikė galimybę visus finansų rinkos dalyvius prižiūrėti taikant vienodus principus ir efektyviau panaudojant valstybės išteklius priežiūrai organizuoti ir vykdyti. Bankininkystės tarnyba sukurta sugretinant ir optimizuojant funkcijas, kurias anksčiau vykdė Rinkos operacijų, Mokėjimo sistemų ir dalies Apskaitos departamento tarnautojai. Nauja tarnyba vykdo visas Lietuvos banko bankines funkcijas užsienio atsargų valdymą, indėlininkų lėšų investavimą, indėlininkų, kredito įstaigų ir Lietuvos banko mokėjimus bei atsiskaitymus. Grynųjų pinigų tarnyba sukurta vietoj anksčiau veikusių trijų atskirų, viena kitai nepavaldžių struktūrų Kasos departamento, Kauno ir Klaipėdos skyrių, t. y. optimizuojant grynųjų pinigų tvarkymą ir sukuriant vieną, centralizuotą struktūrą, atsakingą už estetiškos išvaizdos, modernių, gerai apsaugotų nuo padirbinėjimo banknotų ir monetų išleidimą į apyvartą ir išėmimą iš jos. Pagrindinėms funkcijoms tinkamai vykdyti reikalingos pagalbinės funkcijos daugiausia sutelktos Organizacijos tarnyboje ir šešiuose savarankiškuose funkcijų vykdymo požiūriu mažesnės apimties padaliniuose. Organizacijos tarnyba vykdo anksčiau veikusių Apskaitos, Informacinių technologijų ir Ūkio departamentų, Bendrojo skyriaus ir įkurto naujo Viešųjų pirkimų skyriaus veiklas. Tarnyba įsteigta siekiant efektyvaus infrastruktūros valdymo, vidaus paslaugų teikimo koordinavimo, sudarant prielaidas tolesniam vidaus paslaugų teikimo optimizavimui. 79

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Savarankiškų struktūrinių padalinių statusas nepakeistas tų, kurių veikla ar veiklos dalis daugeliu atvejų pakankamai skirtinga, kad būtų prasminga juos integruoti į tarnybų struktūrą. Šie struktūriniai padaliniai tai: Vidaus audito, Teisės ir Personalo skyriai, Saugos, Komunikacijos ir Tarptautinių ryšių departamentai. Vadovai Sukūrus naują organizacinę struktūrą, buvo sukurta nauja, gerokai plokštesnė, tiesioginio pavaldumo principu pagrįsta valdymo struktūra, kuri leido atsisakyti 42 proc. vadovaujančių pareigybių. Vidinių ir išorinių konkursų būdu atnaujinta vadovų korpuso sudėtis. Ketvirtadalis vadovų pasirinkta iš išorės, apie pusė vidaus konkursų būdu iš Lietuvos banko tarnautojų. Kiti vadovai eina ankstesnes pareigas. Savarankiškų struktūrinių padalinių vadovų amžiaus vidurkis sumažėjo 9 metais ir šiuo metu yra 41. Dabartinę valdymo struktūrą daugiausia sudaro trys hierarchiniai lygmenys: tarnybos vadovas, departamento direktorius ir skyriaus vadovas. Tokia valdymo struktūra pakeitė ankstesnę struktūrą, kurią sudarė departamentų skyrių ir poskyrių vadovai, pavaduotojai, savarankiškų regioninių skyrių valdytojai ir pan. Tarnautojų mokymas ir ugdymas 2012 m. tarnautojų mokymas organizuotas siekiant ugdyti vadovų ir specialistų profesionalumą. Tarnautojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui 2012 m. skirta 2,2 proc. darbo užmokesčio lėšų. Tarnautojai savo žinias daugiausia gilino pagal profesines sritis. Nemažai dėmesio skirta specializuotiems mokymams, skirtiems Europos centrinių bankų sistemos narių darbuotojams. Naujiems tarnautojams struktūriniai padaliniai rengė įvadinius mokymus, kurių metu supažindino su banko struktūra ir veikla. Šiuose mokymuose dalyvavo ir praktiką Lietuvos banke atliekantys studentai. ECBS mastu skatinama, kad darbo patirtis būtų įgyjama dirbant kituose ES valstybių narių centriniuose bankuose. 2012 m. pagal trumpalaikes sutartis nemokamų atostogų Lietuvos banke metu aštuoni banko tarnautojai dirbo ECB. Jie turėjo galimybių įgyti ekspertinių žinių ekonomikos, tarptautinių santykių, rinkos operacijų ir informacinių sistemų auditavimo klausimais. Vienas tarnautojas dirba TVF. Vlado Jurgučio premija ir stipendija Vlado Jurgučio, Lietuvos banko pirmojo valdytojo, premija kartu su Lietuvos mokslų akademija skiriama už reikšmingus darbus mūsų valstybės bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse. Premija įsteigta 1997 m., minint Lietuvos banko įkūrimo ir lito išleidimo 75-ąsias metines. Vlado Jurgučio premijos 2012 m. laureatu paskelbtas ir apdovanotas ekonomistas Vladas Terleckas už monografiją Bankininkystė Lietuvoje 1795 1915 m. Vlado Jurgučio stipendija įsteigta 1990 m. Ji skiriama vieniems mokslo metams dviem geriausiai studijuojantiems Lietuvos universitetų dieninių skyrių bankininkystės ir finansų specialybės studentams. Kandidatus stipendijai gauti siūlo universitetų fakultetai, kuriuose įsteigtos bankininkystės ir finansų specialistus rengiančios katedros. 80 Sprendimą skirti stipendijas priima Lietuvos banko valdyba. Stipendija yra minimalios mėnesio algos dydžio. Už puikius studijų rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje

III. LIETUVOS BANKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 38 pav. Lietuvos banko organizacinė struktūra (2012 m. gruodžio 31 d.) 81

2012 Lietuvos banko metø ataskaita V. Jurgučio stipendijos 2012 m. skirtos dviem Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų studentams. Socialinis dialogas Lietuvos banke vykdyti organizacinės struktūros pokyčiai buvo derinami su Lietuvos banko tarnautojų atstovais Darbo taryba. Jos atstovai dalyvauja socialinio dialogo susitikimuose ECB. Socialinis dialogas Lietuvos banke plėtojamas nuo 2007 m. Veiklos skaidrumas ir visuomenės informavimas Lietuvos bankas stiprina pasitikėjimą nacionaliniu centriniu banku ir šalies finansų sistema, nuolat informuodamas apie savo veiklą ir šviesdamas visuomenę įvairiomis priemonėmis. Laikantis atskaitingumo visuomenei principo, užtikrinamas veiklos skaidrumas. Platus komunikacinės veiklos laukas atsivėrė 2012 m. pradžioje sujungus visų finansų rinkos dalyvių priežiūrą ir Lietuvos banke įsteigus Priežiūros tarnybą. Aktyviai visuomenei pristatytos naujos veiklos sritys draudimo, investicinių ir kitų finansinių paslaugų priežiūra, vartotojų ir finansų įstaigų ginčų sprendimas. Visuomenė perspėta apie finansinių piramidžių grėsmes. Daug dėmesio skirta komunikacijai, susijusiai su greitųjų vartojimo kreditų rinkos problema. 2012 m. pirmąjį pusmetį toliau buvo vykdoma 2011 m. lapkričio mėn. pradėta intensyvi komunikacinė veikla, susijusi su AB banko SNORAS veiklos sustabdymu ir bankroto paskelbimu. Šią veiklą teigiamai įvertino TVF. Jis pažymėjo, kad, skaidriai ir aiškiai informuojant visuomenę, greitai suteikus galimybę indėlininkams disponuoti savo lėšomis, buvo išsaugotas pasitikėjimas bankų sektoriumi. Metų pradžioje Lietuvos bankui ėmusis aktyvių veiksmų didėjančiai kredito unijų rizikai valdyti, viešojoje erdvėje išsamiai pagrįstas tokių sprendimų būtinumas. Komunikacinė veikla, susijusi su kredito unijomis, dar labiau suintensyvėjo antrąjį pusmetį. Sustabdžius probleminės Nacionalinės kredito unijos veiklą, apie tokio sprendimo motyvus išsamiai informuota visuomenė. Lietuvos banke sukurta karštoji telefono linija, kuria buvo teikiamos konsultacijos piliečiams jiems rūpimais klausimais. Siekdamas palaikyti rimtį kredito unijų sektoriuje, Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiavo su kredito unijas vienijančiomis organizacijomis. Buvo aktyviai informuojama ir apie kitų sričių Lietuvos banko veiklą pinigų gamybą (naujų litų monetų pristatymai ir reklama), užsienio atsargų valdymą (išplėstas investavimo horizontas). Lietuvos bankas toliau vykdė dar 2011 m. pradėtą aktyvią komunikaciją bankų įkainių klausimu. 2012 m. išsamiai pristatyti mokėjimo paslaugų sąnaudų ir pajamų tyrimo rezultatai. Atlikus Lietuvos vartotojų finansinės elgsenos tyrimą, rezultatai pristatyti visuomenei. Aktyvesnė tapo makroekonomikos naujienų sklaida makroekonominės prognozės pradėtos pristatyti spaudos konferencijose. Du kartus per metus centrinio banko valdybos pirmininkas teikia pranešimus Lietuvos Respublikos Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą. Pranešimai skelbiami ir Lietuvos banko interneto svetainėje. 82 Informaciją apie šalies bankininkystę ir finansų rinką Lietuvos bankas nuolat teikia spaudai, radijui, televizijai, Lietuvos ir pasaulio naujienų agentūroms, interneto svetainėms.

III. LIETUVOS BANKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Lietuvos banko interneto svetainė (www.lb.lt) yra vienas iš svarbiausių informacijos apie centrinį banką šaltinių. Svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis operatyviai pranešama apie Valdybos nutarimus, pateikiama finansų statistika, mokėjimų informacija, finansinio stabilumo apžvalgos, makroekonominės prognozės, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų veiklos apžvalgos, informuojama apie banko dalyvavimą ECBS, tarptautinius ryšius. Tradiciniu tampantis renginys Lietuvos banke atviros durys antrą kartą Vilniuje ir Kaune surengtas 2012 m. spalio pradžioje. Jis buvo skirtas trigubam jubiliejui pažymėti: pirmojo nepriklausomos Lietuvos centrinio banko įkūrimui (1922 m. spalio 2 d.), nacionalinės pinigų sistemos gimimui (1922 m. spalio 2 d. į apyvartą pirmą kartą išleista nacionalinė valiuta litas) ir nacionalinės valiutos atgimimui (1992 m. spalio 1 d. sukurta nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pinigų sistema, laikinasis talonas tapo nacionaliniu piniginiu vienetu, rubliai išimti iš apyvartos). Ta proga Lietuvos banke surengta paroda Lito kelias 1922 2012 m., socialiniame tinkle Facebook sukurta paskyra Lito kelias. Visi 2012 m. Lietuvos banko leidiniai, interneto svetainė, naujos Pinigų muziejaus ekspozicijos buvo žymimi Vilniaus dailės akademijos studentų sukurtu jubiliejiniu Lietuvos banko ženklu. Plėtodamas ekonomines idėjas ir ugdydamas finansinį raštingumą, 2012 m. Lietuvos bankas pirmą kartą surengė studentų mokslinių darbų konkursą Naujos ekonomikos idėjos. Toks konkursas bus organizuojamas kasmet. Didelį edukacinį ir švietimo darbą atlieka Vilniaus centre veikiantis Lietuvos banko Pinigų muziejus. Jame lankytojai supažindinami su pasaulio ir nacionaline pinigų istorija, pasakojama apie Lietuvos Respublikos centrinį banką. 2012 m. papildyta Pinigų muziejaus ekspozicija, išplėstas muziejaus funkcionalumas. Pinigų muziejų Vilniuje ir jo ekspoziciją banko rūmuose Kaune aplankė ir ten organizuotuose renginiuose dalyvavo 26 tūkst. lankytojų. Muziejus įdiegė automatizuotą gidą, pritaikytą klausos negalią turintiems žmonėms. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, atlikusi 69 šalies kultūros ir laisvalaikio objektų tyrimą, Pinigų muziejų paskelbė Draugiškiausiu muziejumi 2012 ir apdovanojo specialiu prizu bei diplomu. Apie Pinigų muziejų pasakojama specialioje socialinio tinklo Facebook paskyroje, informacija apie jį skleidžiama kitose interneto svetainėse, portaluose. Lietuvos bankas rengia ir platina leidinius apie savo veiklą, svarbiausius ekonomikos reiškinius. Periodiniuose leidiniuose skelbiama pinigų ir bankų, mokėjimų balanso ir finansų statistika. Informaciniuose leidiniuose apie litų banknotus ir monetas pateikiama informacija apie apyvartoje esančius pinigus ir jų apsaugos požymius. Banko leidžiamame žurnale Pinigų studijos spausdinami lietuvių ir užsienio šalių autorių moksliniai ir apžvalginiai straipsniai apie ekonomikos, finansų, pinigų ir bankininkystės raidą, makroekonominių procesų modeliavimą ir prognozavimą, taip pat kitos aktualijos, moksliniai komentarai ir mokslo veikalų recenzijos. Lietuvos bankas, kaip ECBS dalis, glaudžiai bendradarbiauja su ECB specialistais, kartu su jais 2012 m. parengė ECB leidinių lietuvių kalba: 2011 metų ataskaitą, mėnesinių biuletenių įžanginius ir ketvirtinių versijų straipsnius ir santraukas, Europos Centrinio Banko pranešimą apie konvergenciją (2012 m. gegužės mėn.), Europos sisteminės rizikos valdybos 2011 metų ataskaitą. Visų šių leidinių elektroninės versijos skelbiamos Lietuvos banko interneto svetainėje. 83

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 16 lentelė. 2012 m. Lietuvos banko leidiniai Pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę (teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui du kartus per metus) Lietuvos banko 2011 m. ataskaita (lietuvių ir anglų k.) Lietuvos banko mėnesinis biuletenis (lietuvių ir anglų k.) Išorės sektoriaus statistika (ketvirtiniai ir metinis leidiniai, lietuvių ir anglų k.) Lietuvos banko metinė finansinė ataskaita. 2011 m. (lietuvių ir anglų k.) Bankų statistikos metraštis. 2011 m. (lietuvių ir anglų k.) Finansinio stabilumo apžvalga. 2012 m. (lietuvių ir anglų k.) Lietuvos ekonomikos apžvalga (ketvirtinis leidinys, lietuvių ir anglų k.) Mokslinis leidinys Pinigų studijos (pusmetinis leidinys) Darbo straipsnių serijos leidiniai (anglų k.) Kredito unijų ir Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apžvalga (ketvirtinis leidinys) Informacija apie mokėjimo įstaigų veiklą (ketvirtinis leidinys) Informacija apie elektroninių pinigų įstaigų veiklą (ketvirtinis leidinys) Finansų maklerio įmonių veiklos apžvalga (ketvirtinis leidinys) Valdymo įmonių veiklos apžvalga (ketvirtinis leidinys) Informacija apie draudimo brokerių įmonių veiklą (ketvirtinis leidinys) Informacija apie bankų veiklą (ketvirtinis ir metinis leidiniai) Lietuvos draudimo rinkos apžvalga (ketvirtinis leidinys) Emitentų veiklos rezultatų apžvalga (ketvirtinis ir metinis leidiniai) Vartojimo kredito rinkos apžvalga (metinis leidinys) Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų bei kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalga (ketvirtinis leidinys) Ginčų nagrinėjimas Lietuvos banke (ketvirtinis leidinys) Kolekcinių (proginių) litų monetų lankstinukai, skirti 2012 m. į apyvartą išleistoms kolekcinėms (proginėms) monetoms pristatyti (lietuvių ir anglų k.) Katalogas Lietuviškos kolekcinės monetos 1993 2012 (lietuvių ir anglų k.) Kaip ir ankstesniais metais, buvo platinami Europos Komisijos ir ECB leidiniai lietuvių kalba apie ekonominę ir pinigų sąjungą, bendrąją valiutą eurą, suvenyrai su euro simbolika. 2012 m. įvyko šeši naujų litų monetų pristatymai. Gegužės 12 d. Bijotuose (Šilalės r.) Lietuvos bankas visuomenei pristatė 50 litų kolekcinę sidabrinę monetą, skirtą Dionizo Poškos baublių 200 metų sukakčiai. Birželio 26 d. Vilniaus dailės akademijoje pristatyta 10 litų kolekcinė sidabrinė moneta, skirta dailei (iš serijos Lietuvos kultūra ). Rugsėjo 14 d. pirmoji iš serijos Lietuvos mokslas 10 litų auksinė kolekcinė moneta visuomenei pristatyta Lietuvos banko Pinigų muziejuje dalyvaujant būriui mokslininkų. 50 litų sidabrinė kolekcinė moneta, skirta Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms gimimo metinėms, rugsėjo 25 d. nudžiugino kolekcininkus Maironio tėviškėje Bernotuose, Pasandravio istoriniame draustinyje Raseinių rajone. 50 litų kolekcinė sidabrinė moneta, skirta Lietuvos gamtai, lapkričio 20 d. visuomenei pristatyta Lietuvos zoologijos sode. Lietuvos banko Pinigų muziejuje gruodžio 4 d. surengtas 2 litų kolekcinių apyvartinių monetų, skirtų šalies kurortams Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai, pristatymas. Reguliariai atliekama žiniasklaidos stebėsena, viešosios nuomonės tyrimai, nagrinėjami jų rezultatai. Į pastaruosius atsižvelgiama formuojant ir įgyvendinant visuomenės informavimo bei bendravimo su ja politiką, rengiant finansinio stabilumo ir kitas apžvalgas. 84

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS LIETUVOS BANKO BALANSAS Mln. Lt TURTAS Pastabos 2012-12-31 2011-12-31 1. Auksas 1 811,02 786,01 2. Pretenzijos užsienio institucijoms užsienio valiuta 21 381,27 21 304,60 2.1. Gautinos lėšos iš Tarptautinio valiutos fondo 2 551,71 565,55 2.2. Indėliai, vertybiniai popieriai ir kitos investicijos užsienio valiuta 3 20 829,55 20 739,05 3. Pretenzijos šalies institucijoms užsienio valiuta 4 142,19 81,13 4. Šalies institucijų vertybiniai popieriai, susiję su pinigų politikos operacijomis, litais 5 131,73 171,80 5. Kitas turtas 410,03 365,51 5.1. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas 6 108,93 139,67 5.2. Investicijos į neapyvartines nuosavybės priemones 7 17,51 18,94 5.3. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai 17 95,49 5.4. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos 8 171,71 187,47 5.5. Kitas įvairus turtas 9 16,39 19,43 Iš viso 22 876,24 22 709,04 ĮSIPAREIGOJIMAI 6. Banknotai ir monetos apyvartoje 10 11 416,52 10 827,02 7. Įsipareigojimai šalies kredito įstaigoms, susiję su pinigų politikos operacijomis, litais 11 4 691,56 6 250,57 8. Įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms litais 12 423,60 107,82 9. Įsipareigojimai užsienio institucijoms litais 13 25,36 90,73 10. Įsipareigojimai šalies institucijoms užsienio valiuta 14 3 612,59 1 814,19 11. Įsipareigojimai užsienio institucijoms užsienio valiuta 14 33,32 994,66 12. Tarptautinio valiutos fondo suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo 2 551,30 565,12 13. Nebaigtų atsiskaitymų lėšos 15 113,28 19,23 14. Kiti įsipareigojimai 16 10,34 18,44 14.1. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai 17 0,31 8,81 14.2. Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos 1,52 2,27 14.3. Kiti įvairūs įsipareigojimai 8,51 7,36 15. Perkainojimo sąskaitos 18 580,12 534,08 16. Kapitalas 19 1 397,56 1 359,15 16.1. Įstatinis kapitalas 200,00 200,00 16.2. Atsargos kapitalas 1 197,56 1 159,15 17. Pelnas 29 20,67 128,04 Iš viso 22 876,24 22 709,04 87

2012 Lietuvos banko metø ataskaita LIETUVOS BANKO PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA Mln. Lt Pastabos 2012 m. 2011 m. Palūkanų pajamos 20 186,03 404,71 Palūkanų išlaidos 21 (10,77) (36,57) 1. Grynosios palūkanų pajamos 175,26 368,14 Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų 22 (66,50) 118,57 Nerealizuotasis perkainojimo nuostolis 23 (1,13) (288,55) 2. Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) ir perkainojimo nuostolis (67,63) (169,98) Komisinių ir kitų atlygių pajamos 18,21 13,71 Komisinių ir kitų atlygių išlaidos (3,00) (2,85) 3. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos 24 15,21 10,85 4. Dividendų pajamos 25 1,94 4,93 5. Kitos pajamos 5,58 1,66 GRYNOSIOS PAJAMOS 130,36 215,60 6. Personalo išlaikymo išlaidos 26 (58,25) (54,83) 7. Administracinės išlaidos 27 (25,77) (17,01) 8. Turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos 6 (11,02) (10,84) 9. Banknotų ir monetų gamybos bei apyvartos išlaidos 28 (14,66) (4,89) PELNAS 29 20,67 128,04 Lietuvos banko 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinys patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-70. Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Organizacijos tarnybos Apskaitos departamento direktorė Lina Našlėnienė 88

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS Lietuvos banko funkcijos yra šios: - vykdyti Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; - formuoti ir vykdyti pinigų politiką; - nustatyti lito kurso reguliavimo sistemą; - valdyti Lietuvos banko užsienio atsargas; - atlikti valstybės iždo agento funkcijas; - atlikti finansų rinkos priežiūrą; - ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus; - skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą; - rinkti pinigų ir bankų, mokėjimų balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegti šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaryti Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą. Lietuvos bankas vertybinių popierių bei draudimo rinkas prižiūri ir vartotojų bei finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėja ne teismo tvarka nuo 2012 m. sausio 1 d. Nuo 2004 m. gegužės 1 d., kada Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas yra Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) dalis. Nuo 2004 m. birželio 28 d. Lietuva dalyvauja antrajame valiutų kurso mechanizme. METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO PAGRINDAI IR PATEIKIMAS Lietuvos bankas finansinę apskaitą tvarko ir metines finansines ataskaitas sudaro vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu, kitais Lietuvos bankui taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Lietuvos banko valdybos patvirtinta apskaitos politika, kuri parengta pagal ECBS centriniams bankams Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytus apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus tiek, kiek jie gali būti taikytini euro neįsivedusios valstybės ES narės nacionaliniam centriniam bankui. Tose finansinės apskaitos srityse, kurių nereglamentuoja Lietuvos banko apskaitos politika, ir kai nėra atitinkamai sričiai taikomų ECB reikalavimų arba nurodymų, vadovaujamasi Lietuvos bankui taikytinais ES teisės aktais patvirtintų tarptautinių apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų principais. Vadovaujantis nuoseklumo ir palyginamumo principais, pateikiama ir atitinkama palyginamoji 2011 m. finansinė informacija. Lietuvos banko balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje ir pastabose pateikiami suminiai skaičiai dėl apvalinimo gali nesutapti su juos sudarančių skaičių suma. 89

2012 Lietuvos banko metø ataskaita APSKAITOS POLITIKA BENDRIEJI PRINCIPAI Lietuvos banko finansinė apskaita tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiais bendraisiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsargumo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo. Auksas, apyvartiniai vertybiniai popieriai ir užsienio atsargų sudėtyje esantis kitas balansinis ir nebalansinis turtas bei įsipareigojimai (toliau finansiniai straipsniai) užsienio valiuta į finansinę apskaitą įrašomi įsigijimo (sandorio) verte, o metinėse finansinėse ataskaitose parodomi pagal oficialųjį kursą 1 ir, išskyrus iki išpirkimo termino laikomus vertybinius popierius, pagal rinkos kainą. Aukso ir kiekvienos užsienio valiutos perkainojimo pagal oficialųjį kursą rezultatų apskaita tvarkoma atskirai. Taip pat atskirai tvarkoma kiekvienos vertybinių popierių emisijos, kiekvieno vertybinių popierių ir palūkanų normų nebalansinių priemonių sandorio perkainojimo pagal rinkos kainą rezultatų apskaita. Nerealizuotasis perkainojimo nuostolis, susidaręs finansinių metų pabaigoje dėl atskiro finansinio straipsnio perkainojimo pagal rinkos kainą ar oficialųjį kursą ir viršijantis į perkainojimo sąskaitą įrašytą ankstesnį su tuo pačiu finansiniu straipsniu susijusį nerealizuotąjį perkainojimo prieaugį, pripažįstamas einamųjų finansinių metų išlaidomis ir negali būti dengiamas paskesniais metais dėl rinkos kainos ar oficialiojo kurso pokyčių susidariusiu to paties finansinio straipsnio perkainojimo prieaugiu arba kompensuojamas kito finansinio straipsnio perkainojimo prieaugiu. Nerealizuotasis perkainojimo prieaugis, susidaręs finansinių metų pabaigoje dėl atskiro finansinio straipsnio perkainojimo pagal rinkos kainą ir oficialųjį kursą, parodomas perkainojimo sąskaitose. Apskaičiuojant realizuotuosius ir nerealizuotuosius rezultatus iš aukso, vertybinių popierių ir užsienio valiutos, šių finansinių straipsnių įsigijimo vertei nustatyti taikomas vidurkinio kurso ir vidurkinės kainos metodas. Pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai jos uždirbamos arba patiriamos, o ne tada, kai jos gaunamos arba apmokamos. AUKSAS Auksas perkainojamas kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną remiantis vienos Trojos uncijos aukso rinkos kaina JAV doleriais. Ji perskaičiuojama į litus pagal aukso perkainojimo dienos JAV dolerio oficialųjį kursą. Aukso perkainojimo prieaugis arba nuostolis įtraukiamas į aukso perkainojimo sąskaitą, neišskiriant aukso rinkos kainos ir JAV dolerio kurso įtakos. Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį aukso perkainojimo nuostolį, aukso vidurkinė kaina tikslinama pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos rinkos kainą ir JAV dolerio kursą. Operacijos, susijusios su aukso apsikeitimo sandoriais, apskaitoje parodomos tokia pačia tvarka kaip ir atpirkimo skolinimosi sandoriai. 90 1 Oficialusis kursas oficialusis lito kursas bazinės valiutos atžvilgiu arba Lietuvos banko nustatytas lito ir užsienio valiutos santykis.

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS UŽSIENIO VALIUTA Finansiniai straipsniai užsienio valiuta perkainojami kiekvieną darbo dieną pagal tos dienos oficialųjį kursą. Lietuvos banko skelbiami oficialieji lito ir pagrindinių užsienio valiutų kursai Lt (LTL) už vnt. Valiutos pavadinimas Kodas 2012-12-31 2011-12-31 Euras EUR 3,4528 3,4528 Šveicarijos frankas CHF 2,8562 2,8302 JAV doleris USD 2,6060 2,6694 100 Japonijos jenų JPY 3,0186 3,4347 Specialiosios skolinimosi teisės (SST) XDR 4,0171 4,1178 Užsienio valiutos vidurkinis kursas perskaičiuojamas kiekvieną dieną, kai yra atitinkamos užsienio valiutos pozicijos padidėjimas. Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį atskiros užsienio valiutos perkainojimo nuostolį, šios užsienio valiutos vidurkinis kursas tikslinamas pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos oficialųjį kursą. VALIUTŲ KEITIMO SANDORIAI Pagal neatidėliotinus valiutų keitimo sandorius, išankstinius valiutų keitimo sandorius ir valiutų apsikeitimo sandorius gautina ir mokėtina užsienio valiuta turi įtakos atitinkamos užsienio valiutos pozicijai sandorio sudarymo dieną ir parodoma nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo iki atsiskaitymo dienos. Skirtumas tarp išankstinių valiutų keitimo ir valiutų apsikeitimo sandorio vertės neatidėliotinu kursu ir sandorio vertės išankstiniu kursu pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis, jos kaupiamos tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laikotarpį. APYVARTINIAI VERTYBINIAI POPIERIAI Apyvartiniai skolos ir nuosavybės vertybiniai popieriai į balansinę apskaitą įtraukiami įsigijimo verte atsiskaitymo pagal sandorį dieną. Apyvartiniai vertybiniai popieriai (išskyrus skolos vertybinius popierius, laikomus iki išpirkimo termino) perkainojami kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal tos dienos vidutinę rinkos kainą. Perkainojimo rezultatai dėl vertybinių popierių rinkos kainos ir dėl užsienio valiutos oficialiojo kurso pokyčių parodomi atskirose perkainojimo sąskaitose. Iki išpirkimo termino laikomi skolos vertybiniai popieriai apskaitoje parodomi įsigijimo verte su amortizuota šių vertybinių popierių premija ir nuolaida bei atėmus jų vertės sumažėjimą. Kiekvienos emisijos vertybinių popierių vidurkinė kaina perskaičiuojama darbo dienos pabaigoje atsižvelgiant į visų per dieną įsigytų tos pačios emisijos vertybinių popierių kiekį ir jų dienos pirkimų vidurkinę kainą. Pagal šią perskaičiuotą vidurkinę kainą apskaičiuojamos tą pačią dieną parduotų tos emisijos vertybinių popierių realizuotosios pajamos arba išlaidos. Kartu su skolos vertybiniais popieriais nupirkta atkarpos išmoka į vertybinių popierių įsigijimo vertę neįskaitoma, apskaitoje ji parodoma atskirame balanso straipsnyje kaip kitas turtas. 91

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Kartu su nuosavybės vertybiniais popieriais nupirktų dividendų suma įtraukiama į įsigijimo vertę. Kai nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyjami po dividendų paskelbimo dienos, jiems tenkantys dividendai apskaitoje parodomi atskirame balanso straipsnyje kaip kitas turtas. Skolos vertybinių popierių įsigijimo vertės ir nominaliosios vertės skirtumas nuolaida arba premija pripažįstamas pajamomis arba išlaidomis tolygiai kiekvieną dieną nuo atsiskaitymo pagal pirkimo sandorį dienos iki skolos vertybinių popierių išpirkimo arba atsiskaitymo pagal pardavimo sandorį dienos. Skolos vertybinių popierių be atkarpos nuolaida kaupiama taikant vidaus grąžos (internal rate of return) metodą, o skolos vertybinių popierių su atkarpa nuolaida arba premija taikant tiesinį metodą. Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį atskiros emisijos vertybinių popierių perkainojimo nuostolį, šios emisijos vertybinių popierių vidurkinė kaina tikslinama pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos jų rinkos kainą. IŠANKSTINIAI VERTYBINIŲ POPIERIŲ SANDORIAI Pagal išankstinius vertybinių popierių sandorius perkami arba parduodami vertybiniai popieriai parodomi nebalansinėje apskaitoje nuo sandorio sudarymo iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta vertybinių popierių kaina (forward price of the transaction). Pagal šiuos sandorius gautini ar parduotini vertybiniai popieriai perkainojami kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal jų perkainojimo dienos išankstinę rinkos kainą (forward market price). Išankstinių vertybinių popierių sandorių atsiskaitymo dieną vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo operacijos parodomos balansinėse sąskaitose šių vertybinių popierių rinkos kaina (actual market price), o šios kainos ir sandorio kainos skirtumas pripažįstamas realizuotosiomis pajamomis arba išlaidomis. NEAPYVARTINĖS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS Neapyvartinės nuosavybės priemonės tai Lietuvos banko reikmėms laikomos ilgalaikės investicijos į nuosavybės vertybinius popierius siekiant dalyvauti tam tikros įmonės, kurios nuosavybės vertybiniais popieriais viešai neprekiaujama ir jų kaina nėra kotiruojama rinkoje, veikloje. Apskaitoje šios investicijos parodomos įsigijimo verte. ATPIRKIMO SANDORIAI Atpirkimo skolinimosi sandoriai apskaitoje parodomi kaip įkeitimu užtikrinti kitų sandorio šalių indėliai: balanso įsipareigojimų dalyje įrašomi įsipareigojimai grąžinti pinigus, o finansinis turtas, sutartyje nurodytas kaip užstatas (jis pagal šiuos sandorius parduodamas ir atperkamas), sandorių galiojimo laikotarpiu ir toliau rodomas balanso turto dalyje. Atpirkimo investavimo sandoriai apskaitoje parodomi balanso turto dalyje kaip banko suteikti kreditai. Pagal šiuos sandorius gautas užstatas sandorių galiojimo laikotarpiu banko balanse neparodomas ir neperkainojamas. Atpirkimo skolinimosi ir atpirkimo investavimo sandoriuose numatyto užstato pirkimo ir atpirkimo verčių skirtumas pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laiką. 92

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS PALŪKANŲ NORMŲ SANDORIAI Palūkanų normų ateities sandoriai nuo jų sudarymo dienos iki nutraukimo arba įvykdymo dienos parodomi nebalansinėje apskaitoje kontraktų nominaliąja verte. Šių sandorių kasdienis kintamosios maržos pokytis pripažįstamas realizuotosiomis pajamomis arba išlaidomis. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai nuo jų sudarymo dienos iki nutraukimo arba įvykdymo dienos parodomi nebalansinėje apskaitoje sutartine verte. Šie sandoriai perkainojami kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal rinkos kainą. Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus sandorio perkainojimo nuostolį, jis parodomas kaip vertės sumažėjimas balansinėse įsipareigojimų sąskaitose ir yra amortizuojamas tiesiniu metodu iki sandorio pabaigos dienos. Palūkanų pajamos ir išlaidos kaupiamos tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laiką. ILGALAIKIS MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS TURTAS 2012 m. Lietuvos banko apskaitos politikoje buvo pakeistas vienas iš ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų: ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriami materialieji turto objektai, kurių įsigijimo vertė (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) yra ne mažesnė kaip 2 000 Lt (buvo 500 Lt) ir kurie naudojami ilgiau kaip vienus metus. Muziejaus fondai, meno kūriniai ir į kultūros vertybių sąrašą įrašytas materialusis turtas, neatsižvelgiant į jų įsigijimo vertę, taip pat laikomi ilgalaikiu materialiuoju turtu. Nematerialiajam turtui priskiriami materialios substancijos neturintys turto objektai, teikiantys ekonominę naudą ne trumpiau kaip vienus metus. Ilgalaikis materialusis turtas ir nematerialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo verte, kuri naudojimo laikotarpiu mažinama jo sukauptu nusidėvėjimu (amortizacija). Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas visą numatytą turto naudojimo laiką taikant tiesinį nusidėvėjimo metodą. Neatlygintinai gautas turtas į apskaitą įtraukiamas jo perdavimo dokumente nurodyta verte arba, jei vertė nenurodyta, verte, ne didesne už to turto rinkos vertę. Neatlygintinai gauto turto vertė pripažįstama pajamomis tolygiai jo nusidėvėjimui (amortizacijai). Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos Turtas Metinė norma, % lgalaikis materialusis turtas Pastatai ir statiniai 2,5 10 Pinigų skaičiavimo ir kompiuterių įranga 8 50 Transporto priemonės 20 Baldai, kabinetų įranga ir kitas inventorius 3 50 Nematerialusis turtas 25 50 Kai yra požymių, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė reikšmingai sumažėjo, šio turto įsigijimo vertė finansinių metų pabaigoje mažinama nuostolio dėl vertės sumažėjimo suma. BANKNOTAI IR MONETOS APYVARTOJE Į apyvartą išleisti banknotai ir monetos parodomi balanso įsipareigojimų dalyje nominaliąja verte. Banknotų spausdinimo, monetų kaldinimo ir su pinigų išleidimu į apyvartą susijusios kitos išlaidos įrašomos į išlaidų sąskaitas ir nesiejamos su pinigų išleidimu į apyvartą. PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ PRIPAŽINIMAS Su finansiniais straipsniais užsienio valiuta susijusios palūkanų pajamos ir išlaidos (iš jų ir skolos vertybinių popierių premijų bei nuolaidų) apskaičiuojamos ir į apskaitą įtraukiamos kiekvieną dieną. 93

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Realizuotosios pajamos ir išlaidos, susijusios su finansiniais straipsniais užsienio valiuta, į pajamų ir išlaidų sąskaitas įrašomos sandorių sudarymo dieną, išskyrus realizuotąsias vertybinių popierių pajamas ir išlaidas, kurios pripažįstamos atsiskaitymų pagal sandorius dieną. Nerealizuotieji perkainojimo prieaugiai nepripažįstami pajamomis, jie parodomi perkainojimo sąskaitose. Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai, viršijantys su atitinkamu finansiniu straipsniu susijusį perkainojimo prieaugį, finansinių metų pabaigoje pripažįstami išlaidomis. Dividendai iš apyvartinių nuosavybės vertybinių popierių į apskaitą įtraukiami juos paskelbus. Su finansiniu turtu ir įsipareigojimais litais susijusios palūkanų pajamos ir išlaidos į apskaitą įtraukiamos kiekvieną mėnesį, išskyrus pinigų politikos priemonių palūkanų pajamas ir išlaidas, kurios apskaitoje parodomos kiekvieną dieną. Kitos einamųjų metų pajamos ir išlaidos litais į apskaitą įtraukiamos iki tų metų pabaigos. ĮVYKIAI PO BALANSO DATOS Metinėse finansinėse ataskaitose pateikiami ataskaitinių metų duomenys tikslinami įvykiais, kurie nustatomi laikotarpiu tarp metinių finansinių ataskaitų datos ir šių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo Lietuvos banko valdyboje dienos, jeigu šiuos įvykius lėmusios aplinkybės buvo iki metinių finansinių ataskaitų datos ir dėl to ataskaitose pateikiami duomenys būtų pasikeitę. Įvykiais po balanso datos netikslinami metinėse finansinėse ataskaitose pateikiami ataskaitinių metų duomenys, jei šiuos įvykius nulėmė aplinkybės, dėl kurių ataskaitose pateikiami ataskaitinių metų duomenys būtų pasikeitę vėliau negu metinių finansinių ataskaitų data. Tokie įvykiai aprašomi metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, jei jų neatskleidimas galėtų daryti įtaką ataskaitų naudotojų sprendimams. FINANSINĖ RIZIKA IR JOS VALDYMAS Svarbiausias Lietuvos banko finansinės rizikos objektas yra Lietuvos banko užsienio atsargos. 2012 m. gruodžio 31 d., kaip ir praėjusių metų pabaigoje, jos sudarė 97 proc. viso Lietuvos banko turto. Valdant užsienio atsargas, susiduriama su įvairių rūšių finansine rizika: rinkos, kredito, likvidumo ir atsiskaitymų. Joms valdyti taikoma riziką ribojančių normatyvų sistema ir kitos rizikos mažinimo priemonės. Užsienio valiutos kurso rizika iš esmės eliminuota, t. y. praktiškai visos užsienio atsargos, nesusijusios su įsipareigojimais užsienio valiuta, investuojamos bazine valiuta eurais arba, jei investuojama kitomis valiutomis, tai kartu apsidraudžiant nuo galimos užsienio valiutos kurso pokyčio rizikos. Užsienio atsargų dalis, susijusi su įsipareigojimais, investuojama įsipareigojimų valiuta (žr. 30 pastabą). Svarbiausia priemonė palūkanų normos rizikai valdyti Lietuvos banko taikomas modifikuotos finansinės trukmės (MFT) rodiklis 2. Palūkanų normos rizika valdoma nustatant kiekvienos užsienio atsargų funkcinės dalies lyginamąjį indeksą, jo MFT ir didžiausius leistinus realių investicijų portfelių MFT nukrypimus nuo lyginamųjų indeksų MFT. Užsienio atsargų vidutinė MFT buvo 0,75 (2011 m. 0,81). 94 2 MFT apytiksliai parodo, kiek pasikeis investicijų vertė procentais pelningumo normoms padidėjus 100 bazinių punktų.

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Užsienio valiutos kurso ir palūkanų normos rizikoms valdyti Lietuvos bankas naudoja ir išvestines finansines priemones. Visos išvestinės finansinės priemonės yra įtraukiamos vertinant Lietuvos banko užsienio atsargų investicijų rinkos ir kredito riziką. Kredito rizika valdoma nustatant emitentų, sandorio šalių ir jų grupių įsipareigojimų Lietuvos bankui dydžio limitus, kurie parodo keliamus reikalavimus emitentų ir (ar) sandorio šalių finansiniam patikimumui. Likvidumo rizika valdoma nustatant likvidumo normatyvus ir labai likvidžių finansinių priemonių minimalią dalį užsienio atsargose. Atsiskaitymų rizikai valdyti taikomos įvairios korespondentinių sąskaitų valdymo priemonės: atsiskaitymai vykdomi vienu metu, derinami pinigų srautai, pasirašomos savitarpio įsipareigojimų įskaitymų sutartys. Šios priemonės padeda sumažinti nuostolio dėl sandorio šalių neatsiskaitymo laiku riziką. 95

2012 Lietuvos banko metø ataskaita PASTABOS 1 pastaba. Auksas 2012-12-31 2011-12-31 Aukso kiekis Trojos uncijomis 187 026,59 187 012,75 Kilogramais 5 817,18 5 816,75 Trojos uncijos kaina, JAV doleriais 1 664,00 1 574,50 Aukso vertė, mln. Lt 811,02 786,01 Aukso investicijos Trojos uncijomis 2012-12-31 2011-12-31 Neinvestuotos atsargos 187 026,59 167 650,57 Apsikeitimo sandoriai 19 362,19 Iš viso 187 026,59 187 012,75 2 pastaba. Gautinos lėšos iš Tarptautinio valiutos fondo Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Grynoji atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde 0,14 0,14 SST likutis sąskaitoje Tarptautiniame valiutos fonde 551,58 565,41 Iš viso 551,71 565,55 Grynoji atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) priklauso Lietuvos Respublikai, TVF nare tapusiai 1992 m. Lietuvos bankas atlieka Lietuvos vardu iš TVF gaunamų lėšų depozitoriumo funkciją. Grynoji atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde Mln. SST 2012-12-31 2011-12-31 Lietuvos kvota TVF (bendroji vertė) 183,90 183,90 TVF pretenzijos litais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasižadėjimo lakštą (183,37) (183,33) TVF lėšos litais Lietuvos banko sąskaitoje (0,49) (0,53) Grynoji atsargų pozicija TVF 0,03 0,03 Lietuvos kvota TVF 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 183,90 mln. SST. Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatyme (2012 m. birželio 28 d. Nr. XI-2141) numatyta padidinti Lietuvos kvotą TVF 257,70 mln. SST (iki 441,60 mln. SST). Lietuvos kvotai TVF užtikrinti išleistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasižadėjimo lakštas litais, už kurį nemokamos palūkanos. 96 Didžioji Lietuvos banko valdomoje TVF sąskaitoje esančių SST dalis yra TVF Lietuvos Respublikai 2009 m. suteiktos 137,24 mln. SST (551,30 mln. Lt). Jų atitikmuo parodomas Lietuvos banko balanso įsipareigojimų straipsnyje Tarptautinio valiutos fondo suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo. Už SST, gautas pagal TVF paskirstymą, mokėtinų ir gautinų palūkanų sumos sutampa.

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS 3 pastaba. Indėliai, vertybiniai popieriai ir kitos investicijos užsienio valiuta Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Skolos vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino 12 789,61 14 441,93 Skolos vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo termino 1 151,35 Sąskaitos užsienio institucijose 5 137,99 3 079,25 Pretenzijos ECB (TARGET2 3 sąskaita) 2 658,52 305,59 Apyvartiniai nuosavybės vertybiniai popieriai 242,53 Atpirkimo investavimo sandoriai 0,90 1 760,93 Iš viso 20 829,55 20 739,05 3 Dėl padidėjusios kredito rizikos tarptautinėje rinkoje dalis vertybinių popierių, įskaitant ir vertybinius popierius, laikomus iki išpirkimo termino, 2012 m. pradžioje buvo parduoti, nes jų emitentų kredito reitingai nebetenkino Lietuvos banko kredito rizikos reikalavimų. Apyvartinių nuosavybės vertybinių popierių straipsnyje parodomos nuo 2012 m. pradėtos naudoti investicijos į biržoje prekiaujamų fondų (exchange traded funds), atkartojančių bendrovių obligacijų indeksus, vienetus. Šis straipsnis taip pat apima 2012 m. pabaigoje sudarytą 80,80 mln. Lt investavimo į minėtus fondus sandorį, už kurį atsiskaityta 2013 m. pirmomis dienomis (pagal šį sandorį mokėtina suma parodyta balanso įsipareigojimų straipsnyje Nebaigtų atsiskaitymų lėšos ). Su Lietuvos banko pretenzijomis ECB dėl per TARGET2 įvykdytų operacijų susiję Lietuvos banko įsipareigojimai šios sistemos dalyviams parodyti 14 pastaboje. Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų pasiskirstymas pagal valiutas parodytas 30 pastaboje. Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal emitento ir sandorio šalies ekonominę erdvę Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Euro zonos šalys 14 852,42 16 213,74 Šveicarijos Konfederacija 2 205,20 Ne euro zonos ES valstybės narės 1 908,39 945,22 Kitos valstybės 1 504,09 1 063,56 Tarptautinės finansų institucijos 359,45 2 516,53 Iš viso 20 829,55 20 739,05 Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal terminus Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Iki pareikalavimo 7 796,51 3 384,84 Iki 1 metų 6 074,15 10 711,19 1 5 metai 6 067,18 5 540,35 Ilgiau kaip 5 metai 649,18 1 102,67 Be termino 242,53 Iš viso 20 829,55 20 739,05 3 TARGET2 Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema. Ji veikia pagal vieną bendrą techninę platformą ir teikia suderintas paslaugas pagal unifikuotą kainų sistemą. 97

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 4 pastaba. Pretenzijos šalies institucijoms užsienio valiuta Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo termino 95,55 81,10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino 46,60 Pretenzijos šalies kredito įstaigoms 0,04 0,03 Iš viso 142,19 81,13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai yra įsigyti antrinėje rinkoje. Dalis šių vertybinių popierių numatomi laikyti iki išpirkimo termino. 2012 m. gruodžio 31 d. vertybinių popierių, laikomų iki išpirkimo termino, rinkos vertė buvo 100,82 mln. Lt. 5 pastaba. Šalies institucijų vertybiniai popieriai, susiję su pinigų politikos operacijomis, litais Bankų sistemos likvidumo reguliavimo tikslais Lietuvos bankas nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. rengė vertybinių popierių pirkimo aukcionus. Iš šiuose aukcionuose įsigytų vertybinių popierių Lietuvos bankas 2012 m. uždirbo 6,48 mln. Lt palūkanų pajamų. Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai 131,73 171,80 Iš viso 131,73 171,80 6 pastaba. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas Mln. Lt Ilgalaikis materialusis turtas pastatai ir nebaigta statyba pinigų skaičiavimo ir kompiuterių įranga (įskaitant nebaigtą montuoti) transporto priemonės kitas materialusis turtas (įskaitant nebaigtą montuoti) Nematerialusis turtas Iš viso Įsigijimo vertė 2011-12-31 161,30 71,91 5,79 38,23 16,70 293,93 Padidėjimas 2012 m. 4,57 0,58 1,02 6,17 Sumažėjimas 2012 m. (36,30) (17,22) (0,19) (10,87) (0,11) (64,69) Perskirstymas 2012 m. 0,46 (0,07) (0,39) Įsigijimo vertė 2012-12-31 125,46 59,19 5,60 27,54 17,61 235,41 Sukauptas nusidėvėjimas 2011-12-31 (42,95) (60,91) (4,84) (30,15) (15,42) (154,26) Nusidėvėjimas 2012 m. (3,72) (3,91) (0,56) (1,32) (1,50) (11,02) Nurašytas nusidėvėjimas 2012 m. 11,30 16,65 0,19 10,55 0,11 38,80 Nusidėvėjimo perskirstymas 2012 m. (0,41) 0,03 0,38 Sukauptas nusidėvėjimas 2012-12-31 (35,78) (48,15) (5,22) (20,53) (16,81) (126,48) Likutinė vertė 2012-12-31 89,68 11,05 0,39 7,01 0,80 108,93 Likutinė vertė 2011-12-31 118,36 11,00 0,95 8,08 1,28 139,67 98 Ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo nuostatų keitimas apskaitos politikoje neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, todėl 2011 m. palyginamoji informacija nepateikiama.

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Lietuvos banko valdybos sprendimais nereikalingu pripažintas nekilnojamasis turtas, kurio bendra likutinė vertė sudarė 25,14 mln. Lt, 2012 m. perduotas Valstybės turto fondui ir kitoms valstybės institucijoms. Lietuvos bankui už šį perduotą turtą Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatyta tvarka buvo atlyginta jo rinkos verte 16,68 mln. Lt, panaudojus šiam tikslui skirtą 2011 m. pelno dalį (žr. 29 pastabą). Lietuvos bankas nėra sudaręs sandorių, pagal kuriuos būtų įkeistas Lietuvos banko materialusis turtas. 7 pastaba. Investicijos į neapyvartines nuosavybės priemones Lietuvos bankas yra ECBS narys ir pagal ECBS ir ECB statuto 28 straipsnį turi teisę į ECB kapitalo dalį. Nacionalinių centrinių bankų dalys pasirašytame ECB kapitale priklauso nuo nustatyto ECB kapitalo rakto, kuris tikslinamas vadovaujantis ECBS ir ECB statuto 29 straipsnio 3 dalimi ir 48 straipsnio 3 dalimi. Lietuvos banko dalis ECB kapitale nuo 2009 m. sausio 1 d. sudaro 0,4256 proc. Kadangi Lietuva nėra įsivedusi euro, jai taikomos ECBS ir ECB statuto 47 straipsnyje numatytos pereinamosios nuostatos. Pagal jas Lietuvos bankas sumokėjo 3,75 proc. Lietuvos banko pasirašyto ECB kapitalo. Lietuvos bankas, kaip ne euro zonos nacionalinis centrinis bankas, neturi teisės į ECB paskirstytinojo pelno dalį, taip pat neprisiima įsipareigojimo padengti dalį ECB nuostolio. Europos Centrinio Banko pasirašyto ir apmokėto kapitalo pasiskirstymas Eurais Centrinis bankas Pasirašytas ECB kapitalas 2012-12-31 Apmokėtas ECB kapitalas 2012-12-26 Apmokėtas ECB kapitalas nuo 2012-12-27 Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique 261 010 384,68 220 583 718,02 261 010 384,68 Deutsche Bundesbank 2 037 777 027,43 1 722 155 360,77 2 037 777 027,43 Eesti Pank 19 261 567,80 16 278 234,47 19 261 567,80 Banc Ceannais na heireann / Central Bank of Ireland 119 518 566,24 101 006 899,58 119 518 566,24 Bank of Greece 211 436 059,06 178 687 725,72 211 436 059,06 Banco de España 893 564 575,51 755 164 575,51 893 564 575,51 Banque de France 1 530 293 899,48 1 293 273 899,48 1 530 293 899,48 Banca d Italia 1 344 715 688,14 1 136 439 021,48 1 344 715 688,14 Central Bank of Cyprus 14 731 333,14 12 449 666,48 14 731 333,14 Banque centrale du Luxembourg 18 798 859,75 15 887 193,09 18 798 859,75 Bank Čentrali ta Malta / Central Bank of Malta 6 800 732,32 5 747 398,98 6 800 732,32 De Nederlandsche Bank 429 156 339,12 362 686 339,12 429 156 339,12 Oesterreichische Nationalbank 208 939 587,70 176 577 921,04 208 939 587,70 Banco de Portugal 188 354 459,65 159 181 126,31 188 354 459,65 Banka Slovenije 35 381 025,10 29 901 025,10 35 381 025,10 Národná banka Slovenska 74 614 363,76 63 057 697,10 74 614 363,76 Suomen Pankki Finlands Bank 134 927 820,48 114 029 487,14 134 927 820,48 Iš viso (euro zonos centriniai bankai) 7 529 282 289,35 6 363 107 289,36 7 529 282 289,35 Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) 93 467 026,77 3 505 013,50 3 505 013,50 Česká národní banka 155 728 161,57 5 839 806,06 5 839 806,06 Danmarks Nationalbank 159 634 278,39 5 986 285,44 5 986 285,44 Latvijas Banka 30 527 970,87 1 144 798,91 1 144 798,91 Lietuvos bankas 45 797 336,63 1 717 400,12 1 717 400,12 99

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Europos Centrinio Banko pasirašyto ir apmokėto kapitalo pasiskirstymas tęsinys Centrinis bankas Pasirašytas ECB kapitalas 2012-12-31 Apmokėtas ECB kapitalas 2012-12-26 Apmokėtas ECB kapitalas nuo 2012-12-27 Magyar Nemzeti Bank 149 099 599,69 5 591 234,99 5 591 234,99 Narodowy Bank Polski 526 776 977,72 19 754 136,66 19 754 136,66 Banca Naţională a României 265 196 278,46 9 944 860,44 9 944 860,44 Sveriges Riksbank 242 997 052,56 9 112 389,47 9 112 389,47 Bank of England 1 562 145 430,59 58 580 453,65 58 580 453,65 Iš viso (ne euro zonos centriniai bankai) 3 231 370 113,23 121 176 379,25 121 176 379,25 Iš viso 10 760 652 402,58 6 484 283 668,61 7 650 458 668,60 Lietuvos bankas yra Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) narys. Jis turi 1 070 akcijų, jų įsigijimo vertė yra 11,51 mln. Lt, o kiekvienos akcijos nominalioji vertė 5 000 SST. Lietuvos bankas yra apmokėjęs 25 proc. šių akcijų vertės. 2012 m. už TAB akcijas Lietuvos bankas gavo 1,37 mln. Lt dividendų (2011 m. 1,21 mln. Lt). Lietuvos bankas turi septynias SWIFT akcijas, kurių įsigijimo vertė yra 71 615 Lt. Dividendai už šias akcijas nemokami. Lietuvos bankas 2012 m. sausio 3 d. viešojo konkurso būdu pardavė valdytą akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (LCVPD) akcijų paketą. LCVPD akcijų grynosios pardavimo pajamos sudarė 11,50 mln. Lt. Jos atvaizduotos Lietuvos banko pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje Kitos pajamos. 8 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Sukauptos palūkanų pajamos 105,78 134,11 Sukaupta skolos vertybinių popierių atkarpa 105,03 133,66 Sukauptos palūkanos už išvestines finansines priemones 0,74 0,07 Sukauptos palūkanos už atpirkimo investavimo ir atpirkimo skolinimosi sandorius 0,33 Kitos sukauptos palūkanų pajamos 0,01 0,04 Nupirktų skolos vertybinių popierių atkarpos išmokos dalis 62,58 51,18 Kitos sukauptos pajamos 1,79 0,07 Būsimųjų laikotarpių išlaidos 1,56 2,11 Iš viso 171,71 187,47 9 pastaba. Kitas įvairus turtas Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Kreditai Lietuvos banko tarnautojams 11,65 14,88 Gautini dividendai 3,57 Trumpalaikis materialusis turtas 0,92 1,79 Išankstiniai mokėjimai ir kitos gautinos sumos 0,24 2,76 Iš viso 16,39 19,43 100 Lietuvos banko valdybos sprendimu nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. kreditai Lietuvos banko tarnautojams nebeteikiami.

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS Pajamomis pripažinta dividendų dalis parodyta 25 pastaboje. Kitą gautinų dividendų dalį 2,99 mln. Lt sudarė nupirkti dividendai įsigyjant biržoje prekiaujamų fondų vienetus. 10 pastaba. Banknotai ir monetos apyvartoje Šiame balanso įsipareigojimų straipsnyje parodoma apyvartoje esančių litų banknotų ir monetų nominalioji vertė. 2012 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido 3 066,91 mln. Lt (2011 m. 4 638,56 mln. Lt) ir iš jos išėmė 2 477,41 mln. Lt (2011 m. 2 635,49 mln. Lt) banknotais ir monetomis, įskaitant kolekcines (progines) monetas ir numizmatinius rinkinius. Banknotai ir monetos apyvartoje Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Banknotai 11 160,56 10 597,93 Apyvartinės monetos, įskaitant apyvartinių monetų numizmatinius rinkinius 241,44 215,30 Kolekcinės (proginės) monetos ir jų rinkiniai 14,52 13,78 Iš viso 11 416,52 10 827,02 11 pastaba. Įsipareigojimai šalies kredito įstaigoms, susiję su pinigų politikos operacijomis, litais Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Sąskaitos (įskaitant privalomąsias atsargas) 4 691,56 6 172,07 Terminuotieji indėliai 78,50 Iš viso 4 691,56 6 250,57 Šiuos įsipareigojimus sudaro šalies komercinių bankų atsiskaitymų sąskaitų, kuriose laikomos privalomosios atsargos, likučiai. 2012 m. kredito įstaigoms buvo taikoma 4 proc. privalomųjų atsargų norma. Už komercinių bankų laikomą privalomųjų atsargų dalį, ne didesnę už sumą, apskaičiuotą pagal tuo laikotarpiu ECB taikytas privalomųjų atsargų normas, Lietuvos bankas mokėjo palūkanas (žr. 21 pastabą) taikydamas ECB nustatytas pagrindinių Eurosistemos refinansavimo operacijų ribines palūkanų normas. 2012 m. už komercinių bankų privalomųjų atsargų dalį Lietuvos banko mokamų palūkanų norma svyravo nuo 0,75 iki 1,00 proc. (2011 m. nuo 1,00 iki 1,50 %). Lietuvos banko valdybos nutarimu nuo 2013 m. sausio 24 d. kredito įstaigoms nustatoma 3 proc. privalomųjų atsargų norma. Už privalomųjų atsargų laikymą palūkanos bus apskaičiuojamos taikant ECB nustatytas palūkanų normas už naudojimąsi indėlių galimybe. Bankų sistemos likvidumo reguliavimo tikslais Lietuvos bankas nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. vykdė terminuotųjų indėlių aukcionus. Su jais susijusios palūkanų išlaidos 2012 m. sudarė 0,51 mln. Lt (2011 m. 0,03 mln. Lt). 12 pastaba. Įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms litais Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Įsipareigojimai valstybės valdymo institucijoms 346,37 50,45 Įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms 77,23 57,37 Iš viso 423,60 107,82 101

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 13 pastaba. Įsipareigojimai užsienio institucijoms litais Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Tarptautinių organizacijų sąskaitų likučiai 25,23 90,63 Užsienio bankų sąskaitų likučiai 0,12 0,10 Iš viso 25,36 90,73 14 pastaba. Įsipareigojimai užsienio valiuta Įsipareigojimai šalies institucijoms užsienio valiuta Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Valstybės valdymo institucijų sąskaitų likučiai 3 572,95 790,87 TARGET2 dalyvių sąskaitų likučiai 39,65 163,12 Valstybės valdymo institucijų terminuotieji indėliai 860,06 Kitų šalies institucijų sąskaitų likučiai 0,14 Iš viso 3 612,59 1 814,19 Įsipareigojimai užsienio institucijoms užsienio valiuta Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Sąskaitų likučiai 33,32 124,23 Atpirkimo skolinimosi sandoriai 787,03 Aukso apsikeitimo sandoriai 83,40 Iš viso 33,32 994,66 Įsipareigojimų užsienio institucijoms užsienio valiuta pasiskirstymas pagal sandorio šalies rezidavimo ekonominę erdvę Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Tarptautinės finansų institucijos 33,32 124,23 Ne euro zonos ES valstybės narės 870,42 Iš viso 33,32 994,66 Įsipareigojimų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal terminus Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Iki pareikalavimo 3 645,78 1 078,22 Iki 1 metų 1 730,49 Be termino 0,14 0,14 Iš viso 3 645,91 2 808,85 15 pastaba. Nebaigtų atsiskaitymų lėšos 102 Lėšų nebaigtuose atsiskaitymuose likutį sudarė nebaigtos komercinių bankų kasinio aptarnavimo operacijos ir nuosavybės vertybinių popierių įsigijimo sandoris, pagal kurį nebuvo atsiskaityta (žr. 3 pastabą).

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS 16 pastaba. Kiti įsipareigojimai Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos 1,52 2,27 Sukauptos palūkanų išlaidos 0,44 1,17 Būsimųjų laikotarpių pajamos 1,08 1,10 Kiti įsipareigojimai 8,51 7,36 Atidėjiniai su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams 7,48 3,12 Kiti įvairūs įsipareigojimai 1,03 4,24 Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai (žr. 17 pastabą) 0,31 8,81 Iš viso 10,34 18,44 2012 m. Lietuvos bankas sudarė atidėjinius: išeitinėms išmokoms pagal sudarytus susitarimus, mokėtinoms tarnautojams paskesniais finansiniais laikotarpiais; išeitinėms išmokoms, mokėtinoms tarnautojams, įgysiantiems teisę į valstybinio socialinio draudimo pensiją dirbant Lietuvos banke; Lietuvos banko valdybos narių išeitinėms kompensacijoms, numatytoms Lietuvos banko įstatyme; taip pat su šiomis išmokomis susijusioms valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Šie atidėjiniai įsipareigojimams papildė Lietuvos banke sudaromus atidėjinius tarnautojų darbo užmokesčiui už kasmetines atostogas. 17 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai tai pagal valiutų keitimo sandorius nebalansinėse sąskaitose parodomų gautinų ir mokėtinų užsienio valiutų perkainojimo pagal oficialųjį valiutos kursą rezultatai. Šiuose straipsniuose taip pat parodomi išankstinių vertybinių popierių ir palūkanų normų nebalansinių priemonių perkainojimo pagal jų rinkos kainą rezultatai. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 prieaugiai nuostoliai nuostoliai Valiutų apsikeitimo sandoriai 95,34 8,74 Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai 0,16 0,07 Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai 0,31 Iš viso 95,49 0,31 8,81 18 pastaba. Perkainojimo sąskaitos Šiose sąskaitose parodomi nerealizuotieji aukso, skolos ir apyvartinių nuosavybės vertybinių popierių bei nebalansinių priemonių perkainojimo prieaugiai. Mln. Lt 2012-12-31 2011-12-31 Perkainojimo sąskaitos Aukso 498,98 474,03 Skolos vertybinių popierių 80,56 59,97 Nuosavybės vertybinių popierių 0,37 Užsienio valiutos 0,06 0,08 Išvestinių finansinių priemonių 0,16 Iš viso 580,12 534,08 103

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai, 2012 m. paskutinę darbo dieną pripažinti išlaidomis, parodomi 23 pastaboje. 19 pastaba. Kapitalas 2012 m. kapitalo pokyčių ataskaita Mln. Lt 2011-12-31 2011 m. pelno paskirstymas 2012-12-31 Kapitalas Įstatinis kapitalas 200,00 200,00 Atsargos kapitalas 1 159,15 38,41 1 197,56 Iš viso 1 359,15 38,41 1 397,56 20 pastaba. Palūkanų pajamos Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Palūkanų pajamos Skolos vertybinių popierių, išskyrus laikomų iki išpirkimo termino 156,66 334,04 Skolos vertybinių popierių, laikomų iki išpirkimo termino 12,19 41,54 Pinigų politikos priemonių 6,48 0,07 Išvestinių finansinių priemonių 4,23 2,29 Atpirkimo investavimo sandorių 2,87 15,15 Atpirkimo skolinimosi sandorių 1,85 6,85 Sąskaitų likučių ir terminuotųjų indėlių 1,20 4,09 Kreditų Lietuvos banko tarnautojams 0,55 0,68 Iš viso 186,03 404,71 2012 m. 96,2 proc. (2011 m. 99,8 %) palūkanų pajamų buvo uždirbta užsienio valiuta. 21 pastaba. Palūkanų išlaidos Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Palūkanų išlaidos Pinigų politikos priemonių 5,03 12,63 Valstybės valdymo institucijų terminuotųjų indėlių 2,62 15,46 Valstybės valdymo institucijų sąskaitų likučių 2,38 3,38 Išvestinių finansinių priemonių 0,43 0,00 Aukso apsikeitimo sandorių 0,28 3,17 Kitų šalies institucijų terminuotųjų indėlių 0,03 1,23 Atpirkimo skolinimosi sandorių 0,00 0,69 Iš viso 10,77 36,57 2012 m. 53,3 proc. (2011 m. 65,5 %) palūkanų išlaidų patirta užsienio valiuta. 104

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS 22 pastaba. Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) Sandorių užsienio valiuta 0,02 (0,05) Sandorių auksu 121,02 Palūkanų normų sandorių (3,37) (36,36) Sandorių vertybiniais popieriais (63,15) 33,96 Iš viso (66,50) 118,57 23 pastaba. Nerealizuotasis perkainojimo nuostolis Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Nerealizuotasis perkainojimo nuostolis Vertybinių popierių 0,78 288,54 Palūkanų normų priemonių 0,31 Užsienio valiutos 0,04 0,00 Iš viso 1,13 288,55 Nerealizuotojo perkainojimo nuostolio sumažėjimą lėmė palankūs turimų vertybinių popierių pelningumo pokyčiai ir sumažėjusi vertybinių popierių rizika pardavus dalį vertybinių popierių. 24 pastaba. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Komisinių ir kitų atlygių pajamos Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokos 7,94 Atsiskaitymo paslaugų 7,31 7,13 Numizmatinę vertę turinčių pinigų pardavimo 2,70 6,33 Paskolų rizikos duomenų bazės naudojimo 0,16 0,13 Kitų paslaugų 0,10 0,11 Iš viso 18,21 13,71 Komisinių ir kitų atlygių išlaidos (3,00) (2,85) Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos 15,21 10,85 Lietuvos banko vykdomos finansų rinkos priežiūros išlaidos pagal Lietuvos banko įstatymo nuostatas nuo 2012 m. finansuojamos iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų ir Lietuvos banko lėšų. 2012 m. finansų rinkos dalyvių įmokų suma (7,96 mln. Lt) sudarė 50 proc. planuotų Lietuvos banko išlaidų, susijusių su finansų rinkos priežiūros funkcija. 25 pastaba. Dividendų pajamos Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Dividendų pajamos Neapyvartinių nuosavybės vertybinių popierių 1,37 4,93 Apyvartinių nuosavybės vertybinių popierių 0,58 Iš viso 1,94 4,93 105

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 26 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Darbo užmokesčio išlaidos 38,76 39,58 Valdybos nariams 1,19 1,13 Struktūrinių padalinių vadovams 2,46 2,24 Kitiems Lietuvos banko tarnautojams 35,12 36,21 Išeitinės išmokos 5,55 2,13 Valdybos nariams 0,23 Struktūrinių padalinių vadovams 0,44 0,17 Kitiems Lietuvos banko tarnautojams 5,11 1,73 Kitos išmokos 0,20 0,19 Valstybinio socialinio draudimo įmokos 13,74 12,93 Iš viso 58,25 54,83 Lietuvos banko valdybą sudaro: Valdybos pirmininkas, du Valdybos pirmininko pavaduotojai ir du Valdybos nariai. 2012 m. Lietuvos bankas sukūrė ir įgyvendino naują organizacinės struktūros koncepciją, pagal kurią Lietuvos banke buvo įsteigtos keturios specializuotos tarnybos, skirtos pagrindinėms funkcijoms vykdyti, ir viena vidaus paslaugų tarnyba. 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke iš viso dirbo 610 tarnautojų, iš jų: 23 pagal terminuotas darbo sutartis, 24 turėjo vaiko priežiūros atostogas ar nemokamas atostogas, suteiktas laikinai dirbti ECB ir TVF bei studijuoti užsienyje (2011 m. gruodžio 31 d. atitinkamai 743, 11 ir 15 tarnautojų). 27 pastaba. Administracinės išlaidos Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Administracinės išlaidos Turto priežiūros 10,31 8,29 Atidėjinių, susijusių su tarnautojų išeitinėmis išmokomis 4,57 Narystės įmokų 2,01 0,62 Prenumeruojamos informacijos įsigijimo 2,00 2,32 Tarnybinių komandiruočių 1,56 1,28 Ryšio ir pašto 1,52 1,58 Tarnautojų mokymo 0,86 0,54 Ryšių su visuomene 0,51 0,62 Leidinių bibliotekai ir spaudos prenumeratos 0,12 0,21 Autorinių atlyginimų, honorarų 0,10 0,11 Kitos 2,23 1,44 Iš viso 25,77 17,01 Pakeitus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo nuostatas (žr. Apskaitos politika. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas) ir taikant retrospektyvinį apskaitos politikos pakeitimo būdą, 2012 m. išlaidomis buvo pripažinta 0,72 mln. Lt (kitos administracinės išlaidos) eksploatuojamo turto, kurio įsigijimo vertė buvo mažesnė kaip 2 000 Lt, likutinė vertė. 106

IV. LIETUVOS BANKO 2012 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS 28 pastaba. Banknotų ir monetų gamybos bei apyvartos išlaidos Mln. Lt 2012 m. 2011 m. Banknotų gamybos išlaidos 10,75 Monetų kaldinimo išlaidos 3,54 4,63 Pinigų apyvartos išlaidos 0,36 0,26 Iš viso 14,66 4,89 29 pastaba. Lietuvos banko pelno paskirstymas Įsigaliojus Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimams, 2012 m. ir vėlesnių finansinių metų pelnas (nuostolis) skirstytinas (dengiamas) tokia tvarka: 1) pasibaigus finansiniams metams skirstomas (dengiamas) paskirstytinasis pelnas (nuostolis) jį sudaro tų metų pelno (nuostolio) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (jei toks buvo likęs) suma; 2) susidarius paskirstytinajam nuostoliui, jis dengiamas turimu Lietuvos banko atsargos kapitalu. Jei atsargos kapitalo nepakanka, likęs nepadengtas nuostolis dengiamas paskesnių finansinių metų paskirstytinuoju pelnu; 3) paskirstytinasis pelnas paskirstomas tokia tvarka: - ankstesnių finansinių metų nepadengtiems nuostoliams padengti; - įstatiniam kapitalui iki Lietuvos banko įstatyme nustatyto dydžio sudaryti; - atsargos kapitalui sudaryti iki Lietuvos banko valdybos nepriklausomu sprendimu, priimtu atsižvelgiant į rizikas ir galimą jų poveikį, nustatytos sumos, ne mažesnės už penkis Lietuvos banko įstatinio kapitalo dydžius; - Lietuvos banko pelno įmokai į valstybės biudžetą. Ši įmoka neturi viršyti sumos, kuri lygi 70 proc. apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno (nuostolio) vidurkio. Paskirstytinojo pelno likusi dalis laikoma nepaskirstytuoju pelnu, kuris bus skirstomas paskesniais finansiniais metais. Pelno paskirstymas Lt 2012 m. 2011 m. 2010 m. Pelno paskirstymas Valstybės biudžetui 20 666 921 72 947 773 63 341 216 Perduodamo turto rinkos vertei kompensuoti 16 677 000 Lietuvos banko atsargos kapitalui 38 410 617 27 146 235 Iš viso 20 666 921 128 035 390 90 487 452 107

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 30 pastaba. Lietuvos banko turtas ir įsipareigojimai pagal valiutas Mln. Lt 108 LTL EUR CHF JPY XDR XAU Kitos Iš viso 2012-12-31 TURTAS Auksas 811,02 811,02 Pretenzijos užsienio institucijoms užsienio valiuta 17 366,99 2 211,55 1 148,07 551,71 102,95 21 381,27 Gautinos lėšos iš Tarptautinio valiutos fondo 551,71 551,71 Skolos vertybiniai popieriai 11 544,23 1 146,89 98,49 12 789,61 Nuosavybės finansinės priemonės 242,53 242,53 Indėliai ir kitos investicijos 5 580,23 2 211,55 1,18 4,46 7 797,41 Pretenzijos šalies institucijoms užsienio valiuta 142,17 0,02 142,19 Šalies institucijų vertybiniai popieriai, susiję su pinigų politikos operacijomis, litais 131,73 131,73 Kitas turtas 141,63 171,37 (0,76) 95,05 2,75 410,03 Visas balansinis turtas 273,36 17 680,52 2 210,79 1 243,12 551,71 811,02 105,72 22 876,24 ĮSIPAREIGOJIMAI Banknotai ir monetos apyvartoje 11 416,52 11 416,52 Įsipareigojimai šalies kredito įstaigoms, susiję su pinigų politikos operacijomis, litais 4 691,56 4 691,56 Įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms litais 423,60 423,60 Įsipareigojimai užsienio institucijoms litais 25,36 25,36 Įsipareigojimai šalies institucijoms užsienio valiuta 3 609,80 0,00 0,14 2,66 3 612,59 Įsipareigojimai užsienio institucijoms užsienio valiuta 33,32 33,32 Tarptautinio valiutos fondo suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo 551,30 551,30 Nebaigtų atsiskaitymų lėšos 32,48 80,80 113,28 Kiti įsipareigojimai 9,67 0,62 0,04 0,02 10,34 Perkainojimo sąskaitos 501,47 78,45 0,01 0,20 580,12 Kapitalas 1 397,56 1 397,56 Pelnas 20,67 20,67 Visi balansiniai įsipareigojimai 18 518,89 3 802,98 0,00 0,05 551,44 2,87 22 876,24 GRYNASIS BALANSINIS TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (18 245,52) 13 877,54 2 210,79 1 243,07 0,27 811,02 102,84 0,00 Nebalansinis turtas, įtrauktas į valiutų pozicijas Gautinos lėšos pagal valiutų keitimo sandorius 96,68 3 589,54 3 686,22 Nebalansiniai įsipareigojimai, įtraukti į valiutų pozicijas Mokėtinos lėšos pagal valiutų keitimo sandorius 34,53 96,68 2 210,14 1 243,01 101,86 3 686,22 Grynasis nebalansinis turtas (įsiparei gojimai), įtrauktas į valiutų pozicijas 62,15 3 492,86 (2 210,14) (1 243,01) (101,86) 0,00 GRYNASIS TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (18 183,37) 17 370,40 0,64 0,06 0,27 811,02 0,98 0,00 2011-12-31 Visas balansinis turtas 347,20 19 961,97 0,22 1 044,70 565,55 786,01 3,39 22 709,04 Visi balansiniai įsipareigojimai 19 269,00 2 862,76 0,00 8,77 565,26 3,25 22 709,04 GRYNASIS BALANSINIS TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (18 921,79) 17 099,21 0,22 1 035,93 0,29 786,01 0,13 0,00 Nebalansinis turtas, įtrauktas į valiutų pozicijas 20,72 1 036,15 1 056,86 Nebalansiniai įsipareigojimai, įtraukti į valiutų pozicijas 20,72 1 036,15 1 056,86 Grynasis nebalansinis turtas (įsipareigojimai), įtrauktas į valiutų pozicijas 20,72 1 015,43 (1 036,15) 0,00 GRYNASIS TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (18 901,08) 18 114,64 (0,08) (0,22) 0,29 786,01 0,44 0,00

PRIEDAI PRIEDAI Lietuvos banko valdybos priimti nutarimai, 2012 m. paskelbti Valstybės žiniose Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-287 Dėl Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų dydžių 2013 metams, priimtas 2012 m. gruodžio 21 d. (Žin., 2013 01 03, Nr. 1, publikacijos Nr. 33); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-286 Dėl Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 202 Dėl Kredito unijų didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 21 d. (Žin., 2013 01 03, Nr. 1, publikacijos Nr. 32); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-285 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 37 Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 21 d. (Žin., 2013 01 03, Nr. 1, publikacijos Nr. 31); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-284 Dėl Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 105 Dėl Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 21 d. (Žin., 2013 01 03, Nr. 1, publikacijos Nr. 30); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-276 Dėl Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 123 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos patvirtinimo papildymo, priimtas 2012 m. gruodžio 21 d. (Žin., 2013 01 03, Nr. 1, publikacijos Nr. 29); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-289 Dėl Lietuvos banko valdybos 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 148 Dėl Dienos paskolų eurais suteikimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 21 d. (Žin., 2012 12 29, Nr. 154, publikacijos Nr. 7963); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-288 Dėl Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 136 Dėl Mokėjimo sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS veiklos taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 29 d. (Žin., 2012 12 29, Nr. 154, publikacijos Nr. 7962); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-256 Dėl Lietuvos banko valdybos 2001 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 123 Dėl licencijos centrinės kredito unijos veiklai išdavimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 29 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7748); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-266 Dėl Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 58 Dėl Bendrųjų kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7758); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-265 Dėl tam tikrų Lietuvos banko valdybos nutarimų pripažinimo netekusiais galios, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7757); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-264 Dėl Finansų patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir panaikinimo bei veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7756); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-263 Dėl Finansų maklerio įmonių licencijų išdavimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7755); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-262 Dėl Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 03 152 Dėl Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės veiklos licencijų išdavimo, keitimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7754); 109

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 110 Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-261 Dėl Leidimo užsienio valstybės nepriklausomo draudimo tarpininko įmonės filialo veiklai išdavimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7753); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-260 Dėl Draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7752); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-259 Dėl Draudimo veiklos ir perdraudimo veiklos licencijavimo taisyklių, Leidimų užsienio valstybės draudimo įmonės filialo ir užsienio valstybės perdraudimo įmonės filialo veiklai išdavimo taisyklių ir Įsipareigojimo teikti informaciją formos patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7751); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-258 Dėl Lietuvos banko valdybos 2012 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 03-43 Dėl Užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, licencijavimo taisyklių pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7750); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-257 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 238 Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7749); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-255 Dėl Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 195 Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų kredito unijoms pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7747); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-254 Dėl informacijos apie Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių licencijas skelbimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 21, Nr. 151, publikacijos Nr. 7746); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-271 Dėl mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 20, Nr. 150, publikacijos Nr. 7717); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-270 Dėl Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 230 Dėl Kredito įstaigų finansinės apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 20, Nr. 150, publikacijos Nr. 7716); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-269 Dėl Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 149 Dėl Vidaus kont rolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 20, Nr. 150, publikacijos Nr. 7715); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03 268 Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 20, Nr. 150, publikacijos Nr. 7714); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-267 Dėl bazinio pensijų anuiteto dydžių lentelės patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 13 d. (Žin., 2012 12 20, Nr. 150, publikacijos Nr. 7713); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-250 Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. N-118 Dėl Lyties pripažinimo lemiamu veiksniu, vertinant draudimo riziką, tvarkos aprašo patvirtinimo pripažinimo netekusiu galios, priimtas 2012 m. gruodžio 6 d. (Žin., 2012 12 14, Nr. 145, publikacijos Nr. 7502); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-249 Dėl Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodikos patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 6 d. (Žin., 2012 12 14, Nr. 145, publikacijos Nr. 7503); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-248 Dėl Vartojimo kredito davėjų privalomos informacijos teikimo Lietuvos bankui taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 6 d. (Žin., 2012 12 14, Nr. 145, publikacijos Nr. 7501); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-245 Dėl Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. lapkričio 29 d. (Žin., 2012 12 05, Nr. 140, publikacijos Nr. 7230); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-246 Dėl 2 litų keturių kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų, skirtų Lietuvos kurortams, paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jų išleidimo į apyvartą, priimtas 2012 m. lapkričio 29 d. (Žin., 2012 12 01, Nr. 139, publikacijos Nr. 7176);

PRIEDAI Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-235 Dėl Lietuvos banko valdybos 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 03-160 Dėl Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. lapkričio 16 d. (Žin., 2012 11 22, Nr. 135, publikacijos Nr. 6950); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-234 Dėl Informacijos apie finansinius produktus teikimo Lietuvos bankui tvarkos aprašo patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 29 d. (Žin., 2012 11 22, Nr. 135, publikacijos Nr. 6949); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-233 Dėl 50 litų kolekcinės (proginės) monetos, skirtos Lietuvos gamtai, paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jos išleidimo į apyvartą, priimtas 2012 m. gruodžio 29 d. (Žin., 2012 11 10, Nr. 130, publikacijos Nr. 6605); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-227 Dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. gruodžio 29 d. (Žin., 2012 11 06, Nr. 128, publikacijos Nr. 6461); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-226 Dėl Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. spalio 23 d. (Žin., 2012 11 06, Nr. 128, publikacijos Nr. 6460); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-225 Dėl Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. spalio 23 d. (Žin., 2012 11 06, Nr. 128, publikacijos Nr. 6459); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-219 Dėl Lietuvos banko valdybos 2005 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 5 Dėl Lietuvos banko tarnautojų etikos kodekso pakeitimo, priimtas 2012 m. spalio 19 d. (Žin., 2012 10 27, Nr. 125, publikacijos Nr. 6320); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-220 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 37 Dėl Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo pakeitimo, priimtas 2012 m. spalio 19 d. (Žin., 2012 10 27, Nr. 125, publikacijos Nr. 6321); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-222 Dėl Lietuvos banko numizmatinių vertybių pardavimo taisyklių, priimtas 2012 m. spalio 19 d. (Žin., 2012 10 27, Nr. 125, publikacijos Nr. 6322); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-209 Dėl Informacijos apie bankų vidaus valdymą ir veiklą teikimo Lietuvos bankui taisyklių, priimtas 2012 m. rugsėjo 27 d. (Žin., 2012 10 06, Nr. 116, publikacijos Nr. 5924); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-207 Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 151 Dėl Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. rugsėjo 27 d. (Žin., 2012 10 06, Nr. 116, publikacijos Nr. 5922); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-208 Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 132 Dėl kredito įstaigų nemokumo pakeitimo, priimtas 2012 m. rugsėjo 27 d. (Žin., 2012 10 06, Nr. 116, publikacijos Nr. 5923); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-202 Dėl Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos patvirtinimo, priimtas 2012 m. rugsėjo 18 d. (Žin., 2012 09 21, Nr. 109, publikacijos Nr. 5560); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-203 Dėl 50 litų kolekcinės (proginės) monetos, skirtos Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms gimimo metinėms, paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jos išleidimo į apyvartą, priimtas 2012 m. rugsėjo 18 d. (Žin., 2012 09 21, Nr. 109, publikacijos Nr. 5561); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-197 Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. N-40 Dėl Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. rugsėjo 12 d. (Žin., 2012 09 21, Nr. 109, publikacijos Nr. 5559); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-192 Dėl 10 litų kolekcinės (proginės) monetos iš serijos Lietuvos mokslas paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jos išleidimo į apyvartą, priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d. (Žin., 2012 09 08, Nr. 105, publikacijos Nr. 5361); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-193 Dėl Monetų kūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo, priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d. (Žin., 2012 09 08, Nr. 105, publikacijos Nr. 5362); 111

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 112 Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-184 Dėl Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 195 Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų kredito unijoms pakeitimo, priimtas 2012 m. rugpjūčio 17 d. (Žin., 2012 08 25, Nr. 99, publikacijos Nr. 5089); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-188 Dėl Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 85 Dėl Užsienio bankų filialų priežiūros ir bendradarbiavimo su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis atliekant filialų priežiūrą taisyklių patvirtinimo papildymo, priimtas 2012 m. rugpjūčio 17 d. (Žin., 2012 08 23, Nr. 98, publikacijos Nr. 5030); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-187 Dėl Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 105 Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų pakeitimo, priimtas 2012 m. rugpjūčio 17 d. (Žin., 2012 08 23, Nr. 98, publikacijos Nr. 5029); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-186 Dėl Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 202 Dėl Kredito unijų didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. rugpjūčio 17 d. (Žin., 2012 08 23, Nr. 98, publikacijos Nr. 5028); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-185 Dėl Lietuvos banko prižiūrimo finansų rinkos dalyvio vadovo egzaminavimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. rugpjūčio 17 d. (Žin., 2012 08 25, Nr. 99, publikacijos Nr. 5090); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-176 Dėl Bankų vidaus valdymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo, priimtas 2012 m. rugpjūčio 2 d. (Žin., 2012 08 09, Nr. 94, publikacijos Nr. 4874); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-158 Dėl Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4521); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-161 Dėl Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 21, Nr. 87, publikacijos Nr. 4564); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-144 Dėl Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 19, Nr. 85, publikacijos Nr. 4494); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-147 Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 19, Nr. 85, publikacijos Nr. 4497); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-166 Dėl Finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimų patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 21, Nr. 87, publikacijos Nr. 4569); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-167 Dėl Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 21, Nr. 87, publikacijos Nr. 4570); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-168 Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 24, Nr. 88, publikacijos Nr. 4645); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-145 Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų jungimo, finansuojamųjų ir finansuojančiųjų kolektyvinio investavimo subjektų struktūros reikalavimų patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 19, Nr. 85, publikacijos Nr. 4495); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-160 Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių visuomenei skelbiamos informacijos taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 21, Nr. 87, publikacijos Nr. 4563); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-159 Dėl Finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų, teikiančių investicines paslaugas, veiklos ataskaitų rengimo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4522); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-162 Dėl Pensijų fondo taisyklių rengimo, keitimo ir tvirtinimo tvarkos taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 21, Nr. 87, publikacijos Nr. 4565); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-157 Dėl Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4520);

PRIEDAI Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-156 Dėl Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto reikalavimų patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4519); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-155 Dėl Lyginamųjų indeksų naudojimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4518); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-154 Dėl Valdymo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų informacijos rengimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4517); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-153 Dėl Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4516); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-152 Dėl Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės veiklos licencijų išdavimo, keitimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4515); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-151 Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytų leidimų išdavimo tvarkos taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4514); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-150 Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų prospekto ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir pateikimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4513); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-149 Dėl Informavimo apie esminius pakeitimus tvarkos ir pavyzdinio esminių pakeitimų sąrašo reikalavimų patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4512); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-148 Dėl Sintetinio rizikos ir grąžos rodiklio bei einamojo mokesčio skaičiavimo metodikos patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 20, Nr. 86, publikacijos Nr. 4511); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-163 Dėl Pritarimo pensijų asociacijų dokumentams, nustatytiems Profesinių pensijų kaupimo įstatyme, taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 21, Nr. 87, publikacijos Nr. 4566); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-164 Dėl Leidimų keisti pensijų asociacijos statusą suteikimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 21, Nr. 87, publikacijos Nr. 4567); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-146 Dėl Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų platinimo tvarkos patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 19, Nr. 85, publikacijos Nr. 4496); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-165 Dėl Pensijų asociacijų informacijos rengimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. liepos 12 d. (Žin., 2012 07 21, Nr. 87, publikacijos Nr. 4568); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-143 Dėl Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 137 Dėl Sistemos LITAS-PHA veiklos taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. birželio 27 d. (Žin., 2012 06 29, Nr. 75, publikacijos Nr. 3920); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-142 Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 173 Dėl Mokėjimo sistemos LITAS-RLS ir Mažmeninių mokėjimų sistemos LITAS-MMS pakeitimo, priimtas 2012 m. birželio 27 d. (Žin., 2012 06 29, Nr. 75, publikacijos Nr. 3919); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-133 Dėl Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. birželio 14 d. (Žin., 2012 06 21, Nr. 69, publikacijos Nr. 3587); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-135 Dėl 10 litų kolekcinės (proginės) monetos, skirtos dailei (iš serijos Lietuvos kultūra ), paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jos išleidimo į apyvartą, priimtas 2012 m. birželio 14 d. (Žin., 2012 06 21, Nr. 69, publikacijos Nr. 3589); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-134 Dėl Lietuvos banko valdybos 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 84 Dėl Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų registravimo, duomenų tvarkymo ir skelbimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. birželio 14 d. (Žin., 2012 06 21, Nr. 69, publikacijos Nr. 3588); 113

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 114 Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-122 Dėl Audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo, priimtas 2012 m. gegužės 22 d. (Žin., 2012 05 26, Nr. 60, publikacijos Nr. 3049); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr.03-108 Dėl 50 litų kolekcinės (proginės) monetos, skirtos Dionizo Poškos baublių 200 metų sukakčiai, paskelbimo mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir jos išleidimo į apyvartą, priimtas 2012 m. gegužės 8 d. (Žin., 2012 05 10, Nr. 54, publikacijos Nr. 2716); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-102 Dėl Finansų maklerių licencijų išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo, priimtas 2012 m. gegužės 3 d. (Žin., 2012 05 10, Nr. 54, publikacijos Nr. 2713; Žin., 2012 07 19, Nr. 85); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-104 Dėl Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 03-74 Dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų dydžių 2012 metams pakeitimo, priimtas 2012 m. gegužės 3 d. (Žin., 2012 05 10, Nr. 54, publikacijos Nr. 2715); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-103 Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. N-5 Dėl draudimo brokerio pažymėjimo formos patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. gegužės 3 d. (Žin., 2012 05 10, Nr. 54, publikacijos Nr. 2714); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-101 Dėl Draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino tvarkos aprašo patvirtinimo, priimtas 2012 m. gegužės 3 d. (Žin., 2012 05 10, Nr. 54, publikacijos Nr. 2712); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-91 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 21 Dėl Nebankinio sektoriaus įmonių sertifikatų sistemos taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. balandžio 19 d. (Žin., 2012 05 05, Nr. 52, publikacijos Nr. 2636); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-79 Dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 03-32 Dėl Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. balandžio 5 d. (Žin., 2012 04 07, Nr. 42, publikacijos Nr. 2110); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-74 Dėl Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų dydžių 2012 metams, priimtas 2012 m. kovo 28 d. (Žin., 2012 04 07, Nr. 42, publikacijos Nr. 2109); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-73 Dėl Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodikos ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo, priimtas 2012 m. kovo 28 d. (Žin., 2012 04 07, Nr. 42, publikacijos Nr. 2108); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-69 Dėl Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 64 Dėl Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros departamento darbuotojų dalyvavimo stebėtojų teisėmis kredito įstaigų organų ir kredito įstaigų komitetų darbe pakeitimo, priimtas 2012 m. kovo 15 d. (Žin., 2012 03 22, Nr. 34, publikacijos Nr. 1695); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-68 Dėl tam tikrų Lietuvos banko valdybos nutarimų, susijusių su Lietuvos banko valdybos funkcijomis finansų rinkos priežiūros srityje, pakeitimo, priimtas 2012 m. kovo 15 d. (Žin., 2012 03 22, Nr. 34, publikacijos Nr. 1694); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-67 Dėl tam tikrų su finansų rinkos priežiūra susijusių Lietuvos banko valdybos funkcijų pavedimo vykdyti Lietuvos banko struktūriniams padaliniams, priimtas 2012 m. kovo 15 d. (Žin., 2012 03 22, Nr. 34, publikacijos Nr. 1693); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-63 Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 152 Dėl Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos pakeitimo, priimtas 2012 m. kovo 15 d. (Žin., 2012 03 24, Nr. 35, publikacijos Nr. 1768); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-58 Dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nutarimų ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymo pripažinimo netekusiais galios, priimtas 2012 m. kovo 8 d. (Žin., 2012 03 13, Nr. 31, publikacijos Nr. 1489); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-51 Dėl 1997 m. laidos 10 ir 20 litų banknotų išėmimo iš apyvartos, priimtas 2012 m. kovo 8 d. (Žin., 2012 03 13, Nr. 31, publikacijos Nr. 1488); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-41 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 238 Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų mokėjimo įstaigoms pakeitimo, priimtas 2012 m. vasario 23 d. (Žin., 2012 03 06, Nr. 28, publikacijos Nr. 1281);

PRIEDAI Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-46 Dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų finansinių ataskaitų, priimtas 2012 m. vasario 23 d. (Žin., 2012 03 06, Nr. 28, publikacijos Nr. 1286); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-45 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų mokėjimo įstaigoms pakeitimo, priimtas 2012 m. vasario 23 d. (Žin., 2012 03 06, Nr. 28, publikacijos Nr. 1285); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-44 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 246 Dėl Viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo tvarkymo taisyklių pakeitimo, priimtas 2012 m. vasario 23 d. (Žin., 2012 03 06, Nr. 28, publikacijos Nr. 1284); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-43 Dėl Užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, licencijavimo taisyklių, priimtas 2012 m. vasario 23 d. (Žin., 2012 03 06, Nr. 28, publikacijos Nr. 1283); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-42 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 245 Dėl Teisės teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įgyvendinimo taisyklių pakeitimo, priimtas 2012 m. vasario 23 d. (Žin., 2012 03 06, Nr. 28, publikacijos Nr. 1282); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-47 Dėl Lietuvos banko valdybos 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 127 Dėl Teisės teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. vasario 23 d. (Žin., 2012 02 29, Nr. 26, publikacijos Nr. 1221); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-40 Dėl draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino rengimo, priimtas 2012 m. vasario 23 d. (Informaciniai pranešimai, 2012 02 29, Nr. 17, publikacijos Nr. 151); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-31 Dėl aukštųjų mokyklų studentų finansų ir ekonomikos krypties mokslinių darbų konkurso organizavimo, priimtas 2012 m. vasario 2 d. (Žin., 2012 02 07, Nr. 17, publikacijos Nr. 794); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-25 Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS į paskolų rizikos duomenų bazę pateiktų duomenų teikimo, priimtas 2012 m. sausio 26 d. (Žin., 2012 01 28, Nr. 13, publikacijos Nr. 606); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-23 Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo, priimtas 2012 m. sausio 26 d. (Žin., 2012 02 04, Nr. 16, publikacijos Nr. 745); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-24 Dėl Lietuvos banko valdybos 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 125 Dėl Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. sausio 26 d. (Žin., 2012 01 28, Nr. 13, publikacijos Nr. 605); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-6 Dėl Lietuvos banko valdybos 2008 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 82 Dėl Kredito įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui pakeitimo, priimtas 2012 m. sausio 12 d. (Žin., 2012 01 21, Nr. 10, publikacijos Nr. 463); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-5 Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 240 Dėl Mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių pakeitimo, priimtas 2012 m. sausio 12 d. (Žin., 2012 01 21, Nr. 10, publikacijos Nr. 462); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-4 Dėl Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 58 Dėl Bendrųjų kredito ir mokėjimo įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, priimtas 2012 m. sausio 12 d. (Žin., 2012 01 21, Nr. 10, publikacijos Nr. 461); Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-1 Dėl bankų administratorių teikiamos informacijos, priimtas 2012 m. sausio 3 d. (Žin., 2012 01 07, Nr. 5, publikacijos Nr. 174). 115

2012 Lietuvos banko metø ataskaita Banknotai ir monetos apyvartoje 10 litų 2001 m. laida 2007 m. laida 20 litų 2001 m. laida 2007 m. laida 50 litų 1998 m. laida 116 2003 m. laida

PRIEDAI 100 litų 2000 m. laida 2007 m. laida 200 litų 1997 m. laida 500 litų 2000 m. laida 1 centas 1991 m. laida 2 centai 1991 m. laida 5 centai 1991 m. laida 10 centų 1991 m. laida 20 centų 1991 m. laida 50 centų 1991 m. laida 117

2012 Lietuvos banko metø ataskaita 10 centų laidos nuo 1997 m. 20 centų laidos nuo 1997 m. 50 centų laidos nuo 1997 m. 1 litas laidos nuo 1998 m. 2 litai laidos nuo 1998 m. 5 litai laidos nuo 1998 m. Apyvartinės kolekcinės (proginės) monetos 1997 m. 1 lito moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75-erių metų sukakčiai Monetos dailininkas Rimantas Eidėjus Adaptuoto Vyčio dailininkas Arvydas Každailis Vario ir nikelio lydinys. Cu 75 %, Ni 25 % Monetos briauna rantai su tarpais Skersmuo 22,30 mm. Masė 6,25 g Tiražas 200 000 vnt. 1999 m. 1 lito moneta, skirta Baltijos kelio 10-mečiui Monetos dailininkas Antanas Žukauskas Vario ir nikelio lydinys. Cu 75 %, Ni 25 % Monetos briauna rantai su tarpais Skersmuo 22,30 mm. Masė 6,25 g Tiražas 1 000 000 vnt. 2004 m. 1 lito moneta, skirta Vilniaus universiteto 425-erių metų sukakčiai Monetos dailininkas Rytas Jonas Belevičius Vario ir nikelio lydinys. Cu 75 %, Ni 25 % Monetos briauna rantai su tarpais Skersmuo 22,30 mm. Masė 6,25 g Tiražas 200 000 vnt. 2005 m. 1 lito moneta, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams 118 Monetos dailininkas Giedrius Paulauskis Vario ir nikelio lydinys. Cu 75 %, Ni 25 % Moneta yra taisyklingo dvylikakampio formos. Monetos briauna rantai su tarpais Skersmuo 22,30 mm, masė 6,25 g Tiražas 1 000 000 vnt.