56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the stagnation all of a sudden changed into freedom of speech reconstruction, that freedom, especially the freedom of literary word was sincerely appreciated by the artists, readers and viewers of films and theater, at the time comprising and maybe always humanist brotherhood, existing in the rebellious spirit of vagante of the new era. This vagante brotherhood was joined by wonderful Estonian writers, actors, directors, whose books, films, roles for a lot of people became a part of the soul, left indelible but beautiful impressions. Theater critic Tatjana BALTUŠNIKIENĖ writes about them. De vin ta ja me pra ėju sio amžiaus dešimt me ty je, kai sąstin gį stai ga pa kei tė žo džio lais vę pa skel bu si per tvar ka, ta lais ve, ypač gro ži nio žo džio lais ve, nuo šir džiau siai džiau gė si me ni nin kai, skai ty to jai bei ki no ir te at ro žiū ro vai, anuo met su da rę, o gal ir vi sa dos su da ran tys hu ma nis tų bro li ją, gyva vu sią nau jų lai kų va gan tų maiš tin gą ja dva sia. Tai va gantiš kai bro li jai pri klau sė ir nuo sta būs es tų ra šy to jai, ak to riai, re ži sie riai, ku rių kny gos, fil mai, vaid me nys daug kam ta po sie los da li mi, pa li ko ne iš dil do mus įspū džius. Itin at min ti ni kū ri niai bei jų kū rė jai su teik da vo ga li my bę gy ven ti kaip, anot Ma ri nos Cve ta ja vos, gy ve no XIX am žiaus mo te rys jaus mais ir me nais. Tie kū rė jai, drą siai ir ne gai les tin gai vaiz da vę daž niausiai niū kią, ro dės, be proš vais tę ap lin ku mą, tuo pat lai ku su ge bė da vo vie nu li te ra tū ri niu žo džiu, vie na ek ra ni ne aki mir ka įžieb ti li ki mo po sū kio vil tį, o be to me niš kai įkū ny ti idė ji nę ma gist ra li nę są vo ką mes, eu ro pie čiai, ku rią pir mas be veik prieš ke tu ris šimt me čius 1623-iai siais su mąs tė ir juo du ant bal to už si ra šė di dis fi lo so fas Fran cis Ba co nas (1561 1626), an glų ma te ria liz mo ir eks pe ri men ti nio moks lo pra di nin kas, sa vo vei ka le Nau jo ji At lan ti da (1617) su kū ręs uto pi nę ide a lios vals ty bės kon cep ci ją. Es ti jos me ni nin kai, be abe jo, pri klau so Eu ro pos kū ry binei erd vei, ka dan gi nuo lat, kri ti kuo da mi da bar tį, o kar tais ir pra ei tį, puo se lė jo har mo nin gos vi suo me nės vi zi jas, gvilde no žmo gaus, kal ban čio mies tui ir pa sau liui, dva si nio bei bui ti nio eg zis ta vi mo as pek tus ir tuo, kaip sa ko apie vi sus įžy mius pa sau lio me ni nin kus pran cū ziš kai ra šan tis Ka na dos ra šy to jas Mi che lis Trem blay (g. 1942), per dė lio jo mū sų ner vi nes ląs te les, už duo da vo pra keik tus klau si mus, aiš kino mums bū tį. Tai itin svar bu bu vo są stin gio lai kais, kai vi suo me ni nė ir me ni nė są mo nė spar čiai lais vė jo. Es tų kū ri niuo se vy ra vo psi cho lo gi nis re a liz mas, ro manti nės bei po stmo der nis ti nės iš pa žin tys, pa rašytos pir muo ju as me niu ir vi di niu mo no lo gu, ir be veik vi sur ap tin ka me smū gi nę kar čios iro ni jos bei au to iro ni jos do zę. Sa vi ti na cio na li nių he ro jų cha rak te riai, pas te li nė mis spalvo mis nu ta py ti es tiš ki gam to vaiz džiai, kruopš čiai at vaiz duo ti kar tais ti pin gi, o kar tais stul bi na mai ori gi na lūs in ter je rai ir eks ter je rai, bui ties de ta lės su da ro pa ma ti nę gro ži nę vi su mą, ku rio je vy rau ja vi sai anuo me ti nei Eu ro pos pro zai, taip pat ki nui bū din gi pa grin di niai te ma ti niai vek to riai: is to ri ja dabar tis (lai ke) ir sos ti nė pa sau lio pa kraš tys (erd vė je). Šių vek to rių san kry žo je, tos epo chos pi lie ti nių ir doro vi nių ieš ko ji mų kryž ke lė se ro ma nus ir spek tak lius kū rė įžy mus es tų pro zi nin kas, dra ma tur gas ir re ži sie rius Ma ti

57 Un tas (1944 2005), iš ti sus de šimt me čius šau niai at sto va vęs avan gar di niam Eu ro pos me nui. Ma ti Un tas iš gar sė jo bū da mas de vy nio li kos nai viu ro ma nu Lik svei kas, ru das ka ti ne (1963), ku ris, kaip ir Sau liaus Šal te nio Rie šu tų duo na, Va si li jaus Ak sio no vo Žvaigž džių bi lie tas ir ki ti pa žan gūs jau nųjų pro zi nin kų kū ri niai, su kė lė ne re gė tą jau nų skai ty to jų mei lės ban gą, ta po vos ne nau jo mis mal dak ny gė mis, ka dan gi do rai, nuo šir džiai, be jo kių li gi tol įpras tų užuo lan kų at sklei dė ato drė kio lai kų jau nuo lių nai vių jų fi lo so fų ir bas tū nų troš ki mus gy ven ti sa vo gal va ir bū ti ne pri klau so ma as me ny be. Ga li ma pa ste bė ti, kad ir da bar, po pu sės šimt me čio, XXI am žiaus už sie nio li te ra tū ro je jau no jo he ro jaus ti pa žas kuo sėk min giau siai gy vuo ja be veik to mis pa čio mis as meni nė mis ap lin ky bė mis : ne no rė ji mas (ar ba ne su ge bė ji mas) mo ky tis, baig ti nors pri va lo mas stu di jas, ne no ras ei ti kie no nors nu sa ky tais ir kar tais ge rai pra min tais ke liais, prieš prieša su vi su pa sau liu, pir mo sios mei lės kan čios, au gim vie tė kaž kur pu siau ke lė je tarp sos ti nės ir pa ša lio... Kaip tik to kie yra ži no mo pran cū zų au to riaus 1973 metais gi mu sio Ni co la s Rey ro ma no Ir tai tik pradžia... pa grin di nis he ro jus pen kio lik me tis An ri ir jau no No be lio pre mi jos lau re a to, tur kų ra šy to jo Or ha no Pa mu ko per sona žas li cė jis tas Me ti nas ku pi no je tra giz mo šei my ni nė je sa go je Ty los na mai. Abu jie ir pran cū zas, ir tur kas au ga be tik ros tė viš kos ši lu mos, sle gia mi vie ni šu mo, kaip, be je, ir es tas Ar nė, gy ve nan tis su griež ta te ta Ida ir ru du ka ti nu... Ma ti Un tas bai gė Is to ri jos fi lo lo gi jos fa kul te tą Tar tu uni ver si te te, po to dir bo li te ra tū ri nės da lies ve dė ju gar siaja me es tų te at re Va ne mui ne, ku riam daug me tų va do va vo įžy mus re ži sie rius Ka a re las Ir das, kū ręs spek tak lius, dva sia ir pra smė mis ga na ar ti mus Juo zo Mil ti nio vei ka lams Pane vė žio dra mos te at ro sce no je. Kaip Pa ne vė žys Mil ti nio dė ka, taip ir Va ne mui ne Ka a re lo Ir do nuo pel nais ta po sep tin to jo ir aš tun to jo de šimtme čių Eu ro pos te at ri nės pa no ra mos pa ži bo mis. Tar tu, Va ne mui ne sce no je, bu vo sta to mos ir Ma ti Un to pje sės Tas pa sau lis ar ba anas, Fa je to nas, Sau lės sū nus. Maž daug tuo me tu, 1967-ai siais, vyks ta Ma ti Un to apy sa kos Ply nas kran tas veiks mas. Tai iš pa žin ti nė, tra giška, im pre sio nis ti nė lo ve sto ry, pa rašyta vi di niu mo no lo gu, vaiz duo jan ti pla čiai mąs tan čio jau no in te li gen to, ko vo jan čio už sa vo žmo nos mei lę, iš gy ve ni mus. Ply nas kran tas ir tu ri niu, ir for ma, ir vi sa idė ji ne erdve tu ri gar sių li te ra tū ri nių ana lo gų: ir tie siog krau pios sa vo at vi ru mu ru sų plunks nos meist ro An dre jaus Bi to vo no ve lės So das ir Du rys, ir ita lo Al ber to Mo ra vi jos ro ma nas Panie ka, ir vo kie čių XX amžiaus kla si ko Hein ri cho Böllio ro ma nas Klou no aki mis vi si jie ga nė ti nai ta pa tūs sa vo au to ri niu meist riš ku mu, vi siems jiems bū din gos tra giš ko ji po stmo der nis ti nė pa sau lė jau ta ir, kaip sa ko Ply no kranto he ro jus, ar che ti pi niais sim bo liais grįs ta po etiš ko ji mąs ty se na. Aštun ta ja me XX a. de šimt me ty je Ma ti Un tas iš lei do ma žo sios pro zos rin ki nius Mė nu lis tar si gęs tan ti sau lė (1971), Ma ti jas ir Kris ti na, pje sę Ko lon taj (1978) ir ki no sce na ri jų Mir ties kai ną pa sa kys mi ru sie ji, pa gal kurį re ži sie rius Kal jas Ki is kas 1978 me tais su kū rė to pa ties pa va di ni mo fil mą ja me pa grin di nį herojų vaidino ne užmirš ta mas Juo zas Ki sie lius (1949 1991). Šios Kiis ko is to ri nės juos tos fil ma vi mas, už ek ra no kun ku liuo jan čios me ninin kų aist ros, san ty kių pe ri pe ti jos ta po iro niškos, vie tom gro tes kiš kos Ma ti Un to pje sės Svarbiau sio ji re pe ti ci ja siužetu. Pje sė sėk min gai bu vo sta ty ta ir Es ti jos vals ty bi nia me jau ni mo te at re, ir Kau no dra mos te at re, kur ją pui kiai su re ži sa vo Jo nas Vait kus. Lie tu viš koje Svar biau sio jo je re pe ti ci jo je (1980) įspū din gai vai di no Al gi man tas Ma siu lis (1931 2008), Do lo re sa Kaz ra gy tė, Vik to ras Šin ka riu kas (1947 2008), su kū ręs tra gig ro tes kiš ką re ži sie riaus pa veiks lą, taip pat Va len ti nas Ma sals kis, jaut riai su vo kęs ir skru pu lin gai at sklei dęs sa vo per so na žo jau no ar tis to, pa grin di nio vaid mens (ku ria ma me fil me) at li kėjo cha rak te rį. Svar biau sio sios re pe ti ci jos emo ci nė kon flik ti nė erdvė ( ki nas te at re ) ne tru kus bu vo gra žiai pra tur tin ta ru sų re ži sie riaus Il jos Aver ba cho fil mu Bal sas, kur ži no mi akto riai Le o ni das Fi la to vas (1946 2003) ir Na ta li ja Sai ko iš šir dies su vai di no ki no ki ne te ma. Me no me ne te ma ti ka, jai pa si šven tę at li kė jai są stin gio me tu iš kil min gai gin da vo žmo gaus tei sę į kū ry bi nę lais vę, ir su pra tin gie ji žiū ro vai at si ly gin da vo dė kin gu mu. Es ti jos vals ty bi nia me jau ni mo te at re, kur tuo met jau dir bo Ma ti Un tas, jis pats re ži sa vo at min ti nus spek tak lius. Vie nas jų Gy va tė pa gal Alek se jaus Tols to jaus apy sa ką, ki tas mu zi ki nė dra mi nė kom po zi ci ja Dai nuok, varg še li! pa gal XIX am žiaus di džio pran cū zų dai niaus de Bé ran ger Mati Unt (1944 2005). Apie 1990. Reino MätlikO nuotrauka. Estijos teatro ir muzikos archyvas

58 Tat ja na Bal tušni kie nė Sulev Luik (1954 1997) Keliautojas filme Veranda. 1988. Estijos teatro ir muzikos archyvas (du kart ka lin to už sa vo sa ty ri nių dai nų rin ki nius) kū ry bą. Šia me ka ba re to ma nie ra kur ta me, 1982-ai siais da tuo ta me vai di ni me dai nuo jan tys ir mu zi kuo jan tys dra mos ak to riai, šau nūs vi sų ga lų meist rai Lau ri Ne bel, Jü ri Aara ma ir Ka a re las Kil ve tas iš tie sų su ge bė da vo vie nu va liū kiš ku pos mu gy ve ni mą ap glėb ti. Anuo me ti nį niū rų ir, ro dės, be vil tiš ką įpras to mies tie čių gy ve ni mo vi dur kį Ma ti Un tas pa vaiz da vo ro ma ne Rudens puo ta, ku rio mo ty vais vi sai ne se niai, 2007 me tais, su kur ta es tų re ži sie riaus Vei ko Öun puu to pa ties pa va dini mo juos ta ap do va no ta Auk so žvaigžde ki no fes ti va ly je Ma ro ke, Didžiuo ju pri zu Bra tis la vos tarp tau ti nia me ki no fes ti va ly je ir pri zu už re ži sū rą Ru si jos fes ti va ly je Ki nošok 2008. Ru dens puo to je slo gus mik ro ra jo no įvaiz dis, ko lek tyvi nis jo gy ven to jų, eg zis tuo jan čių ka dai se iš gar sin to je (kaip ne va at ei ties ge ro vė) mies to ir kai mo san glau do je, por tre tas įgau na jau is to ri nius at spal vius, juk de vy nios ga ly bės die nų pra slin ko nuo įvy kių, Un to ro ma ne ap ra šy tų... Jau ni es tų ak to riai nū dien są ži nin gai sten gia si at kur ti aną epo chą, vaidin da mi no mi na ty vi us vaid me nis: Rai nas Tol kas ra šy to ją, Ju ha nas Ulf sa kas ar chi tek tą, Ta a vi Eelmaa res to ra no du ri nin ką, ku ris tais lai kais sa vo nuo žiū ra ga lė jo įleis ti ei li nį žmo gų į ro jų ar ba ne įleis ti. Mik ro ra jo ni nę te mą va ri ja vo ir ki ti žy mūs es tų pro zi nin kai: įsi mi nė liūd na, pusiau fan tas ti nė Ar vo Val to no no ve lė Mus ta me jės mei lė, ku rią 1982 me tais ga na sėk min gai ek ra ni za vo taip de biutuo da mas vai dy bi nia me ki ne ži no mas lie tu vių re ži sie rius, daug do ku men ti nių fil mų pa sta tęs Ed mun das Zu ba vi čius. Jo trum pa met ra žio vai dy bi nio fil mo Mei lė (pa gal Valto no no ve lę) es me ir puošme na ta po nuo sta bus, sti lin gai už stik lų su vai din tas Jū ra tės Onai ty tės ir es tų ek ra no žvaigž dės Lem bi to Ulf sa ko du e tas. Te etas Kal la sas sa vo ruožtu ap sa ky muo se Nak tis ket vir ta me mik ro ra jo ne ir Že mė pie šia aukš tu mi nių ir dau gia bu čių na mų gy ven to jus čia ele giš ko mis, čia hu mo ris ti nė mis ne mi gos spal vo mis: vie nas vy ras iš stuo mens ir iš lie mens svars to sa vo as me ninės bū ties pras mę; ki tas lai min gas nau ja ku rys, my li mos ir gra žios žmo nos liep tas ei na nak tį kur nors pa ty liu kais pra si ma ny ti... že mės gė lėms bal ko ne au gin ti. O štai tra giš kų vaiz dų bei ap mąs ty mų ku pi nas Te eto Kal la so ro ma nas Ko ri da tik rai są skam bus Un to Ru dens puo tai ir Ply nam kran tui. Ko ri dą įspū din gai į ek ra ną per kė lė ži no mas es tų re ži sie rius Ola vas Neu lan das, rim tų fil mų is to ri nė mis te mo mis Liz das vė jy je, Žvė riš kų įsta ty mų lai kais, Rek viem kū rė jas. Neu lan do fil mas Ko ri da, vaiz duo jan tis in te li gen ti jos gy ve ni mą XX a. de vin to jo de šimt me čio pra džio je, ati tin ka šio re ži sie riaus ma ni fes ti nę nuo sta tą: Rei kia kur ti fil mus, ku rie teik tų žmo gui vil tį, iš lais vin tų jį nuo bū ti ny bės apsi me ti nė ti, me luo ti, slo pin ti sa vo kil niau sius jaus mus ir po lė kius. No riu at ras ti žmo gu je ką nors ne pa pras ta ir kasdien nau ja, <...> no rė čiau nu plėš ti kau kes nuo vi sų he ro jų ir pa ro dy ti, kad kiek vie nas jų po ta kau ke tu ri ne vie ną, o tūks tan tį vei dų. Te eto Kal la so ro ma no siužetas Ko ri dos he ro jus iš gim to jo Ta li no nu bloškia į na tū ra lių jų są ly gų pla ty bes į vien kie mį ma žo je Es ti jos sa lo je, ku ri dėl stai gios aud ros ke lioms die noms bus at skir ta nuo že my no ir trims pa grindi niams per so na žams įpras tos eu ro pi nės ci vi li za ci jos. Tai dar pu sė bė dos bū tų, jei to je sa lo je ne si ga ny tų beveik su lau kė ju sių (ko lū kio čia au gi na mų) ir la bai pa vo jin gų jau čių ban da. Ypač bai sus jau tis, pra min tas Šė to nu. Pa ma tęs tuos jau čius, nau ja sis vien kie mio sa vi nin kas, pa gy ve nęs li te ra tū ro lo gas Os val das Ra sis, at vy kęs čia va sa ros po il sio su jau na žmo na, su pran ta, ko dėl šią po il sia vie tę jam taip no riai ir taip pi giai par da vė jo ko le ga. Be Os val do ir jo žmo nos Rag nės (jie su si tuo kė vos prieš po rą mė ne sių, jam 47, jai 26 me tai), sa lo je į bu lių apsup tį įkliū na jų sve čias tris de šimt me tis Rag nės bi čiu lis, taip pat ta li nie tis, vi suo se me nuo se pra de dan tis bo he mos at sto vas, var du Tar mas, nu si ga vęs čio nai plauk te aud ros me tu su gi ta ra ir fo to apa ra tu. Tai gi tri se sa lo je, ne skai tant jau čių... Pa na šūs per so na li niai iš dės ty mai du kažkuo skir tin gi vy rai ir sa vaip svar bi, reikš min ga jųd vie jų li ki muo se mo te ris, vaiz duo ja mi la biau ar ma žiau eks tre ma lio mis ap lin ky bė mis, už da ra me bū ties ra te yra me niš kai pa trauk lūs, nors ir ne itin daž ni. To kį trio yra su da rę ža vin ga lie tu vių kil mės ak to rė Jo anna Shim kus, Alai nas De lo nas ir Li no Ven tu ra, 1966 me tais vai di nę po pu lia ria me pran cū zų re ži sie riaus Ro be rt o En rico fil me Nuo ty kių ieš ko to jai ; sa mė An ni Kris ti na Us so, suo mių ak to rius Wil lie Ha ap sa lo bei ru sų ak to rius Vik to ras Byč ko vas tra giš ko rūs tu mo tri kal bia me fil me Ge gu

Kai gy ve no me jaus mais ir me nais 59 tė (2002), ku rį re ži sa vo Alek san dras Ro gož ki nas, gar bus Len fil mo nau jo jo re a liz mo kryp ties at sto vas. Ge gu tės veiks mas plė to ja si 1944 me tais, Ka re li jos tun dros glū du mo je, kur di džiu liai na mi niai el niai duo da pie ną ir krau ją sun kiai su žeis tiems ka re vy rams pa gy ti. Mi nė ti (ir ki ti) to kio po bū džio ek ra ni niai trio rei ka lau ja ypa tin go psi cho lo gi nių ko li zi jų glau du mo, ak to rių ge bė ji mo ati džiai ir raiš kiai ta py ti sa vo per so na žų por tre tus stam biu pla nu, kur svar bus kiek vie nas ra kur sas, kiek vie nas mikro plas ti nis ak cen tas, kur bū ti nas pre ci ziš kas mi mi kos bei ges tų de ta li za vi mas. Ola vo Neu lan do Ko ri da ati tin ka vi sus tuos rei ka lavi mus, be to, fil mą, kaip ir Te eto Kal la so ro ma ną, gau bia ir jun gia tik ram ta len tui bū din ga in di vi du a li zuo ta au to ri nė pa sau lė jau ta, ar ti ma eg zis ten cia lis ti nei. Mask vos Aukš tuo siuo se dvi me čiuo se ki no sce na ris tų ir re ži sie rių kur suo se Ola vo Neu lan do pe da go gais bu vo lie tu vių ki no ma est ro Vy tau tas Ža la ke vi čius ir žy mus ru sų re ži sie rius Gle bas Pan fi lo vas. Pui kūs tų me tų pri si mi ni mai, kal bė jo Ola vas Neu lan das. Ma no kur so drau gai Jo nas Vait kus, Juozas Bud rai tis, Jo nas Pa ku lis daug ką pa kei tė ma no dva sio je. O ypač Ža la ke vi čius! Jis ma tė vis ką ki taip lie tu viš kai. Kiek jis mums da vė! Su ku sa vo fil mus ir gal vo ju apie jį ( Ki nas, 1986, Nr. 2). Gra žūs, ne už mirš ta mi Ko ri dos ak to ri niai dar bai. Lite ra tą, ne nuils tan tį es tų po ezi jos ty ri nė to ją Os val dą Ra sį įkū ni jo jam bū din gu pla čiu tra gi ko mos tu es tų ki no ir te at ro meist ras Rei nas Are nas (1927 1990), ku rio ga lin gą bei spal vin gą vai dy bą lie tu vių te at ra lai tur būt pri si me na gast ro linia me es tų spek tak ly je De be sų spal vos, re ži sie riaus Mik ko Mik i ve ro pa sta ty ta me pa gal Ja a no Kru us val lio pje sę. Šis es tų sce nos vei ka las taip pat drą siai ir vaiz din gai at kū rė tra giškus tau tos is to ri jos lai kus, kaip ir lie tu viš kie ji Ei mun to Ne kro šiaus Duo kiš kio ba la dės, Ri mo Tu mi no Čia ne bus mir ties, Jo no Vait kaus Pa bu di mas. Ko ri do je Rei nas Are nas ty rė Ra sio esy bę tar si spek trinės as mens ana li zės bū du: jis tuo pa čiu me tu ir ka bi ne ti nis žmo gus, įpra tęs ty liai ir daug dirb ti prie sa vo ran kraš čių, ir lai min gas jau na ve dys, ir drą sus to re a do ras, gi nan tis žmo nių gy vy bes grum ty nė se su pa vo jin gu ir sa vaip, li te ra tū riš kai, ale go ri niu jau čiu Šė to nu. To ji žūt bū ti nė ko va bai gia si žmo gaus anks čiau iš pa žiū ros to kio jau ne įgu daus, gle baus in te li gen to per ga le: Ra sis pa ga liau nu žu do bai sų jį bu lių (kaip blo gio įsi kū ni ji mą) tar da mas: Tai ka ras. Rei nas Are nas, Ko ri do je su vai di nęs Os val dą Ra sį, apie sa vo per so na žus su ku ria ga lin gą psi cho lo gi nės įtam pos lauką, pa sa kė re ži sie rius Neu lan das. Ra sis, itin pro ble miš ka as me ny bė, ga lė jo tap ti sa vo tiš ku mū sų die nų ka ra liu mi Ly ru. Juk tas be veik jau se nas žmo gus pra de da nau ją gy ve ni mą! Tuš čio je vie to je ma žo je sa le lė je, su nau ja žmo na, nuo lat at sig ręž da mas į sa vo va ka rykš tį aš. Be Ly ro, Rei no Are no he ro jus Ko ri do je bu vo kiek pana šus ir į ki tus ži no mus pa sau li nės li te ra tū ros per so na žus: sa vo vi di niu už da ru mu, uo liu pa si šven ti mu moks lui (kad ir ko kie bū tų jo dar bai) jis pri me na ru sų emig ran tą Ame ri ko je Pni ną iš to pa ties pa va di ni mo Vla di mi ro Na bo ko vo ro ma no, sa vo glo bė jiš ka be ato dai riš ka mei le žmo nai (daug jau nes nei) Rasis ta pa tus to kių ro ma nų kaip Emi le io Zo la Dak ta ras Pa ska lis ir Joh no Up di ke o Be kas ir šve dų dos ny bės pa grin di niams he ro jams. Graži, sto tin ga, išvaizdžios plas ti kos es tų ak to rė Ri ta Ra a ve su vai di no Rag nę, Ra sio žmo ną, bū tent taip, kaip ji pavaizduota Te eto Kal la so ro ma ne: iš di džią, nepa tik lią, be ga lo mo te riš ką. Psi cho lo gi nį Rag nės vaid mens pie ši nį lemia ir ro ma ne ap ra šy ti jos sap nai, slap tos min tys, gau sūs ne leng vo lig to li nio gy ve ni mo frag men tai. Ak to rė su ju de sių ir po zų ele gan ci ja at sklei dė dra ma tiš ką, aud rin gą ir per mainin gą sa vo he ro jės vi di nį pa sau lį, kur aps tu liūd nų vi sai ne to li mos pra ei ties pri si mi ni mų, skau džių iš gy ve ni mų dėl pa tir tų iš da vys čių mei lė je, drau gys tė je, ir vėl mei lė je, ir vėl drau gys tė je... Iš te kė ju si už Os val do Rag nė ti ki si lai mės, ra my bės, po il sio nuo sun kaus, nuo bo daus ma šinin kės dar bo... Taip ji ir sa ko: No riu nors sy kį gy ve ni me nor ma liai pail sė ti... Bet ir be jau čių at si ra di mo ta sai po il sis virs tų iš ban dy mu tuo ga li ma įsi ti kin ti aky lai ste bint Ri tos Ra a ve vai dy bą. Jos kur tas Rag nės įvaiz dis, for ma yra la bai mo der nus, o tu ri niu re a lis ti nis. Anuo me ti nės tris de šimt me čių kar tos at sto vą įno rin gą pra de dan tį fo to me ni nin ką, var du Tar mas, ku ris su ma nė nu fo tog ra fuo ti Rag nę (su to re a do rės ap ran ga), ko vo jan čią su tikru jau čiu, ir taip be si ruo šian tį su lauk ti šlo vės Ta li ne, Ry go je, net gi Pra ho je! meist riš kai įam ži no nuo sta bus es tų te at ro ir ki no ak to rius Su le vas Lui kas (1954 1997), tra giš kai žu vęs pa čia me jė gų žy dė ji me. Jo ne tek tis es tų in te lek tu a liam ak to ri niam me nui tokia pat di džiu lė ir ne ati tai so ma kaip lie tu vių me nui Juo zo Ki sie liaus (1949 1991), Ro ber to Vai do to (1954 2007), pran cū zų Pa tric ko De a we re o (1947 1982), ru sų Le oni do Fi la to vo (1946 2003) ne tek tys. Sa los gims ta, vy rai miršta, šio afo riz mo au to ri nes tei ses Te etas Kal la sas su tei kė tra giš kiau siam Ko ri dos he ro jui Tar mui. Api bū din da mas sa vo re ži sū ros prin ci pus, Ola vas Neulan das pa sa kė: Ak to rių ir he ro jų aš vi sa da ma tau kaip vie ną žmo gų. Vis dėl to net mo kyk los ne bai gu sio bo he mos lium pe no Tar mo įvaiz džiui Su le vas Lui kas su tei kė pa pildo mo in te lek to, sie los sub ti lu mo ir kur kas tau res nių (nei ap ra šy tos kny go je) ma nie rų, pri tin kan čių ge rai iš si la vi nu siam ir iš auk lė tam žmo gui. Ogi li ki mų vek to riai bu vo skir tin gi: Tar mas, bū da mas tris de šim ties, dar nie ko do ro gy ve ni me ne bu vo nu vei kęs, o jo ben dra am žis Su le vas Lui kas, gy ve nęs tais pa čiais lai kais ta me pa čia me Ta li ne, jau tu rė jo iš ties įspū din gą kū ry bi nę biog ra fi ją. Su le vas Lui kas, Es ti jos vals ty bi nės kon ser va to ri jos auklė ti nis, vai di no Es ti jos vals ty bi nio jau ni mo te at ro sce no je. Ki ne jis de biu ta vo kiek pa slap tin ga me režisie riaus Gri gori jaus Kro ma no vo fil me Viešbu tis Pas žu vu sį al pi nis tą (1979), kur taip pat fil ma vo si Ni jo lė Ože ly tė ir Ire na Kriauzai tė. Rim tus, įman trios for mos, dau gia pras mius vaid me nis Lui kas su kū rė is to ri nės te ma ti kos juos to se tai Kiis ko Miš ko ži buok lės, Neu lan do Rek viem, kur ak to riui te ko vaiz duo ti žmo gų, po sun kaus su žei di mo pri si ke lian tį gy veni mui. Cen tri nės te le vi zi jos užsa ky mu kur ta me fil me Dvi po ros ir vie nat vė (O. Hen ry no ve lės mo ty vais) Su le vas Lui kas vai di no smui ki nin ką ir pats smui ka vo. O gim ta ja me

60 Tat ja na Bal tušni kie nė Arvo Kukumägi Tallinnfilm kino studijoje. 1991. Toomo HuikO nuotrauka. Estijos teatro ir muzikos archyvas Jau ni mo te at re jau na sis ak to rius tu rė jo re per tu a rą, ku riam ga lė jo pa vy dė ti sce nos ve te ra nai: jis vai di no spek tak liuo se pa gal Če cho vo, Pi ran del lo, Büchne rio, es tų li te ra tū ros klasi kų Tam m saa re s ir Lut so pje ses. XX amžiaus JAV na cio na li nės dra mos su kū rė jo Eu ge ne o O Ne il lo tri lo gi jos Elek trai skir ta ge dė ti (psi cho lo gi nėje se no vės grai kų li ki mo tra ge di jos Es chi lo Ores tė jos in ter pre ta ci jo je ame ri kie tiško mis XIX am žiaus re a li jo mis) pir mo je da ly je Su grį ži mas Su le vas Lui kas, bū da mas trisde šim ties, vai di no pra keik to jo kla no tė vą Ez rą Me no ną (jo pro to ti pas Aga mem no nas), ku rį iš ne apy kan tos nu nuo di ja žmo na, o duk tė ker ši ja už tė vo mir tį. Šis vaid muo su au gu sios mer gi nos tė vo pa ra šy tas nebe jau nam tra di ci niam tra gi kui, bet Su le vas Lui kas kaip tik už jį, Ez rą Me no ną, ir Est ra go ną Bec ket to pje sėje Be lau kiant Go do 1986-ai siais ga vo ge riau sio me tų ak to riaus ti tu lą. Ab sur dis to Sa mu e lio Bec ket to su kur tą Est ra go ną Luikas lai kė sa vo vaid me niu li ki mu, ku rį rei kė tų vai din ti kas de šimt me tį, ma žo je sa lė je ir be gri mo. <...> Est ra go no vaid muo įkve pian tis, sa kė es tų ar tis tas, kaip ir tas, ku rį su kū rė Va len ti nas Ma sals kis Ka li gu lo je. Šis Vaitkaus spek tak lis pri ver tė ma ne vėl pa ti kė ti te at ru ( Ki nas, 1985, Nr. 10). Vil niaus žiū ro vai ga lė jo ma ty ti Su le vą Lui ką gast ro linia me spek tak ly je Po nas Amil ka ras pa gal 1974 me tais pa ra šy tą pran cū zų au to riaus Yves o Ja mia gue o ko me di ją, ku rią, be je, Lie tu vos te le vi zi jo je yra re ži sa vęs Lie tu vos ru sų dra mos te at ro ar tis tas ir re ži sie rius Mi chai las Jev doki mo vas. Es tiška me Po no Amil ka ro pa sta ty me Lui kas vai di no jau ną be dar bį dai li nin ką, ir kul mi na ci nis to vaid mens mo men tas bu vo iš reikš tas ki no prie mo nė mis: virš sce nos su mir gė da vo ek ra nas, iš ryš kin da mas sub ti lų, in te li gen tiš ką, ner vin gą ir nuo lat be si kei čian tį ne pri lygs ta mo ak to riaus vei dą, iš ra din gus mi mi kos ak cen tus, ati tin kan čius tra pią ir švel nią he ro jaus sie lą. Kur da mas sa vo vaid me nis, sten giuo si veng ti vie na reikšmio ver ti ni mo ir pa lik ti žiū ro vams ap mąs ty mų bei iš va dų erd vę, sa kė Su le vas Lui kas. De ja, ak to riaus kū ry bo je daug ką (jei ne vis ką) le mia re per tu a ras. Vai din da mas pras tą dra ma tur gi ją, ne ju čio mis ir pats men kė ji... Tie sa, vie ną ki tą vaid me nį ga li ma su mo de liuo ti iš nie ko. Bet tai grei čiau bus iš im tis nei tai syk lė. Pa grin diniame re per tu a re bū ti nai tu ri bū ti Sha kes pe a re as, Mo liè re as, Tols to jus, ki taip ta riant, mo nu menta lio ji dra ma tur gi ja. <...> Dėl ge ro, rim to su dė tin go vaid mens vi sa da pa me si gal vą, sku bė si, va žiuo si į pa sau lio kraš tą, kan triai lauk si sa vo ei lės fil ma vi mo aikš te lė je... Pa klaus tas apie me no me ne te ma ti kos reikš mę jo kūry bo je, Lui kas at sa kė: Me no te ma man tei kia džiaugs mo jau vien to dėl, kad ak to rys tės prie mo nėmis ap rė pia gau sy bę žan rų nuo far so iki tra ge di jos. Tą te mą gvil de nu ir Ko rido je Tar mo pa veiks lu. Jis, ta sai Tar mas, sa vo sios epo chos vai kas ir priešas. O kiek to kių, jau sens te lė ju sių ber niu kų kaip jis, iki žilo plau ko lie ka pra de dan čiais, daug ža dan čiais... Juos su tik si te bet ku rio je ša ly je, bet ku ria me mies te, kiek vie no je sos ti nės už ei go je. Jie ži no vis ką apie vi są me no pa sau lį, o štai apie juos nie kas pa sau ly ne ži no. Ta čiau, kol jau ni, jie tu ri tei sę iš mė gin ti sa vo lai mę. Ar Tar mas ta len tin gas? Man ding, ne. Tai ir yra jo tra ge di ja.

Kai gy ve no me jaus mais ir me nais 61 Ek ra ni nio Tar mo įvaiz džio po eti ką le mia ir daž nai Te e to Kal la so ro ma no teks te jo lū po mis ta ria mi žodžiai jo sva jo nė ir cre do ki tas kran tas. Vla di mi ro Na bo ko vo au to biog ra fi nis ro ma nas, an gliš kai pa va din tas At min tie, kal bėk, ru siš kai įga vo ant raš tę Ki ti kran tai, o ir pran cū zų ki no žvaigž dė Bri git te Bar dot ne su tram do mų sva jo nių, gro žio ir lais vės reiš kė ja vie no je jai pa ra šy tų dai nų XX a. šeš to jo de šimtme čio pa bai go je dai na vo: Kur tik ne su bu vo jęs ki tus kran tus re gė jau... Tar mui daug kuo ar ti mas taip pat po stmo der nis ti nis sa vo es me bei for ma es tų ra šy to jo Vai no Va hin go apy sa kos kriptog ra mos Ak to rius (1976) he ro jus. Su le vo Lui ko kū ry bos pa ra dig mai pri tik tų ir Te eto Kal la so ap sa ky mo Ge rai, kad jis mi rė per so na žų bi no mas: vie nas jų toks pat am ži nai pra de dan tis jau nas Otis tu rė da mas ki še nė je tik dvi dešimt sep ty nias ka pei kas at si du ria jau kio je Ta li no ka vi nė je kur kas la biau pa ty ru sių, ge rai ap rū pin tų vy res nių li te ra tų drau gi jo je. Žai bo trenks mu dar nią kom pa ni ją stai ga su ar do, šo ki ruo ja, kiek vie ną iš ei lės de mas kuo da mas, ne gai lestin gai, įžū liai įžei di nė da mas pu siau mis te ri nis au to riaus su ma ny tas po etas, var du Mar tas Vij ta ras, tar pu ka riu ne va bu vęs bo he mos pa ži ba, pas kui nu si šo vęs, o štai da bar, po pu sės am žiaus, ma te ria li za vę sis se no, šlykš taus, pur vi no ap dris kė lio gir tuok lio, stik li nė mis mau kian čio tau rų li ke rį, pa vida lu. Pas kui se no po eto vė lė iš nyks ta taip pat pa slap tingai, kaip ir at si ra do, ir vie nin te lis, kas nu bė go jam įkan din, bu vo, ži no ma, jau na sis Otis, ku ris po bergž džių pa ieš kų grį žęs į ka vi nę min ti ja: Ge rai, kad jis mi rė... Trium fuo jan ti ret ro sti lis ti ka, ku riai pri klau so Te eto Kal la so išgal vo tas, lyg iš si dab ro amžiaus die nų į es tų są stin gio lai ko tar pio li te ra tū rą at ke lia vęs mis ti nis po etas Mar tas Vij ta ras (jis fi gū ruo ja ir ro ma no Ko ri da teks te, bet jau kaip Ra sio pro fe si nių ty ri nė ji mų ob jek tas, nors da bar ty je gy ve nan tys per so na žai Rasis, Ragnė ir Tarmas čia vis dėl to įdo mes ni), bu vo at gai vin ta Su le vo Lui ko su kur ta me žy maus es tų kom po zi to riaus Rai mon do Valg re s (1913 1949) įvaiz dy je. Tai įvy ko Ka a re lo Kil ve to re ži suo ta me spek tak ly je Bal to ke lio šauks mas pa gal Ju ha no Sa a ro pje sę. Su le vas Lui kas nuo sta biai dai na vo Valg re s dai nas, o ana me Bal to ke lio šauks me (1985) jis įkvėp tai de kla ma vo ei les bei lyri nius mo no lo gus, ža vė jo žiū ro vus raiš kia sti lin ga plas ti ka, tie siog skra jo jo sce no je tan go ir val so rit mais, ir at min ty je ne ju čio mis iš kil da vo ru sų po eto ego fu tu ris to Igo rio Se ve riani no (be je, gy ve nu sio ir mi ru sio Es ti jo je) vi ta liš kas šūks mas: Ana na sai šam pa ne, ana na sai šam pa ne... Vie no je ru sų Lais vės ra di jo lai dų Vla di mi ras Go ro vecas pasa kė sa vo gar saus pe da go go, mu zi ko Ole go Ose tins kio min tį: Žy mų at li kė ją nuo ne žy maus (te gul ir ge ro) ski ria maž mo žė lis jaus mų dia pa zo nas. Kaip tik tuo jaus mų dia pa zo nu įsi mi nė ve lio nio Su le vo Lui ko vai dy ba. Jaus mų dia pa zo nas bū din gas ir es tų ki no bei te at ro ak to riui Ar vui Ku kumägi. Jie du su Su le vu Lui ku dir bo tame pačiame Jau ni mo te at re, ne sy kį fil ma vo si kar tu. Miš ko ži buok lė se abu du iš kart iš gar sė jo. Bet Lui ko ak to rys tė są skam bi akmeiz mo po ezi jai ir iš da lies pra ras to sios kar tos pro zai, o Ku kumägi sa vo vaid me nis ku ria tar tum ima ži niz mo bei tau to sa kos po eti nė se erd vė se. Šlo vę Ar vui Ku kumägi pel nė pa grin di nis vaid muo žino mo es tų re ži sie riaus Pe e te rio Sim mo fil me Ką pa sė si... (ki tas pa va di ni mas Ide a lus pei zažas ), ku ris 1982 me tais ta po XV są jun gi nio ki no fes ti va lio lau re a tu. SVKI auk lė tinis Pe e te ris Sim mas daž nai lan kė si Vil niu je, ro dė čia sa vo drą sią do ku men ti nę juos tą Ait va ro ke lias apie mer gai čių pa tai sos na mus, ro man ti nę ki no pa sa ką Ara be la pi ra to duk tė, fil mo Bū ri mas su ra mu ne no ve lę Ta tui ruo tė. Vė liau ma tė me Sim mo is to ri nes fi lo so fi nes juos tas Šo kis ap link ga ro ka ti lą, Be da liai, vi sai ne se niai biog ra fi nį fil mą Ge org apie įžy mų es tų dai ni nin ką Ge or gą Ot są. Vi si jie įdo mūs, bet jei rei kė tų iš sirinkti vie ną jų, my limiau sią, vi sa dos rink čiau si Ką pa sė si... nuo sta bų ne užmirš ta mą Ide a lų pei za žą, kur Ar vas Ku kumägi iš ra din gai, meist riš kai nu ta pė jau no abi tu rien to Mai to, nu siųs to į poka ri nį ko lū kį že mė je ati dirb ti tei sę į gei džiamą aukš tą jį iš si la vi ni mą ei nant pa va sa ri nės sė jos įga lio ti nio pa rei gas. Ku kumägi did vy riš kai at lai kė iš ban dy mą re ta kla si ki ne si tua ci ja tra giš kas he ro jus ko me di nė se ap lin ky bė se, kil di na ma dar iš Mo liè re o Mi zan tro po ir Alek san dro Gri bo je do vo Var gas dėl pro to sce ni nių tra di ci jų. Ne tru kus po lau rais vai ni kuo to fil mo Ką pa sė si... premje ros Ar vas Ku kumägi vie na me in ter viu ( Ki nas, 1982, Nr. 4) kal bė jo apie no rą vai din ti ir Čac kį Var ge dėl pro to, ir Go go lio Chles ta ko vą Re vi zo riu je, o dar ir Ib se no Šmėk Olavas Neulandas (1947 2005) su Karlovy Vary kino festivalio prizu už režisūrinį debiutą filmą Lizdas vėjyje. 1980. Elmaro Kösterio nuotrauka. Estijos teatro ir muzikos archyvas

62 lų Os val dą, nes juk daž nai už mirš ta me, ko kie tie he ro jai jau ni jiems vos per dvi de šimt! <...> O lai kas ne lau kia. Man jau greit su kaks dvi de šimt ket ve ri. Tokio amžiaus yra ir pa va sa ri nės sė jos įga lio ti nis po etiš kas, tra pus, eks cen triš kas ir pa rei gin gas mies tie tis, nuo ry to iki nak ties už si ė męs sė jos rei ka lais vi siš kai jam ne pa žįs ta ma me kai me, kur toks įno rin gas ir ne pa sto vus kli ma tas (ne tik me te o ro logi niu, bet ir is to ri niu, ir me ta fo ri niu po žiū riu). Ko me di nės ap lin ky bės ne kar tą virs ta tra gi ko me di nė mis, ogi Mai tas į darbus taip pat vi sa gal va pasinėręs. Var gais ne ga lais už bai gęs pa va sa rio sė ją, jis ne spė ja nė at si to kė ti, kaip vėl pa ski ria mas da bar jau pa sko lų pa si ra šy mo agen tu. Ir vėl reiks iš sau go ti ty rą šir dį, ne pra ras ti op ti miz mo, tęs ti gy ve ni mo žy gį, įveik ti dar vie ną bran dos slenks tį... Ir vėl ko va. Ra my bė mums tik me nas (Alek sandras Blo kas). Švel niai, atidžiai, su kar čia iro ni ja Sim mo at kur ta me poka ri nio es tų kai mo pa veiks le Ar vo Ku kumägi he ro jus at ro dė ne šio pa sau lio žmo gu mi to li mos li be ra li nės sva jos reiš kė ju. Jis, ta sai es tiš kas Mai tas, pa nė šė jo į XX am žiaus ra šy to jo mo der nis to An dre jaus Pla to no vo, uni ka lios, platonoviškos li te ra tū ri nės kal bos autoriaus, įsta bius žmo nes, ku rie sunkiai ir kan triai gy ve no po re vo liu ci nė je Ru si jo je, ir ne pai sant vi sų iš ban dy mų, skaus mų, kiek vie nas jų tu rė jo tei sę ma ny ti: Be ma nęs tau ta ne vi sos su dė ties. Kiek vie nas per so nažas tai gy vas žmo gus iš kū no ir krau jo, sa kė Ar vas Ku kumägi, toks kaip ma no gim to jo kai mo Viars ko žmo nės (tai Es ti jos pie tuo se, ne to li Čiu do ežero). Tarp jų vi sa da jau tie si na mie. Kar tais gal vo ju, kad bū tų ge ra gy ven ti su jais. Vi sa da. Bet rei kia vai din ti. Vai din ti ak to riui pa de da jaut ri sie la, in te lek tu a li nė gi lu ma, įgim tas sai ko jaus mas bei pui ki mo kyk la: kon ser va to ri joje Ku kumägi pe da go gais bu vo įžy mūs es tų te at ro meist rai Raivo Tra ssas ir Merle Ka ru soo, be je, per sto ja muo sius jį pri ėmė net skai to mo ei lė raš čio iki ga lo ne iš klau sę iš pir mo žvilgs nio. Be veik šven to nai vu mo, ro man ti nių nuo tai kų, re a lis ti nių psi cho lo gi nių niu an sų ku pi nas fil mo Ką pa sė si... he ro jus ža vė jo ir be bai miu prin ci pin gu mu: mei lė je Mai tas ri te ris, rūs čių jų vir ši nin kų be veik ne bi jo, pa rei gą vyk do, stu den tu taps, nors nežinia, ka da gi, ar ge rai sužels tie žel me nys ir ką pjau si. O štai Ku kumägi vaid muo su vai din tas vi siems lai kams, vir tuo ziš kai tar si si dab ri nis lie tus su šla mė jo, kaip saky da vo mu zi kos mo ko vai po ame ri kie čio pia nis to, džia zo kla si ko Bil lo Evan so kon cer tų. Ir po tris de šim ties me tų bra vo, Ar vo! Ne daug ras tu me to Ku kumägi he ro jaus ana lo gų mene: pir mas ir ar ti miau sias bū tų ru sų ar tis to Ole go Da lio (1941 1981) toks pat ne už mirš ta mas Že nia re ži sie riaus Vla di mi ro Mo ty lio (1927 2010) fil me Že nia, Že neč ka ir Ka tiuša (1967) vie na me ge riau sių ato drė kio epo chos ki no kū ri nių, ro man ti nė je ko me di jo je apie ka rą. Čia tra gi ko Ole go Da lio įam žin tas tra pus sva jo to jas Že nia, mask vie tis stu den tas, gy ve nęs kny gų ir fan ta zi jų pa sau ly je, at si dū ręs fron te nar siai ka riau ja prieš lėk tu vi nės ar ti le ri jos ka riuo menė je, nuo la tos pa ten ka čia į juo kin gą, čia į, ro dos, be vil tiš ką dra ma ti nę si tu a ci ją, bet vi sur, gin da mas Tė vy nę, gi na ir sa vo tei sę į as me ni nius ide a lus oru mą, ri te riš ką mei lę, dva si nio pa sau lio tur tin gu mą, ne lie čia mu mą. Šie du Pe e te rio Sim mo ir Vla di mi ro Mo ty lio fil mai sce na ri niu požiūriu gi mi ningi: jų teks tai pa ra šy ti pa gal me mu a ri nę pro zą, ku rios au to riai yra as me niš kai iš gy ve nę ek ra ne vaiz duo ja mus įvy kius. Juos ta Ką pa sė si... nu filmuo ta pa gal anuo me ti nė je es tų spau do je pub li kuo tus at sakin go dar buo to jo Kar lo He lemäe pri si mi ni mus, o Že nia, Že neč ka ir Ka tiuša Bu la to Okudžavos apy sa kos Būk svei kas, stu dio ze! (fron ti nės įžy maus ru sų bar do ir pro zinin ko biog ra fi jos) mo ty vais. Tai gi Ole gas Da lis ir Ar vas Ku kumägi kiek vie nas at ei nan čiam am žiui su vai di no sa vą jį tau rios šir dies, nar sų ir vie ni šą ke liau nin ką. Bet jie žings nia vo ne leng vais li ki mo keliais, o kažin kur sa vo ta kais ta ke liais ėjo į ki tą kran tą lai mės ieš ko ti. Ir at si svei ki nęs su vai kys te bei ru du ka ti nu Ar nė, ir ly ri nis Ply no kran to he ro jus, ir mik ro ra jo ni nės uni fi ka ci jos išvar gin ti Ru dens puo tos per so na žai iš Ma ti Un to kny gų, ir Ra sis, Tar mas bei gra žio ji Rag nė iš Te eto Kal la so Ko ri dos, ir pra ma ny tas po etas Mar tas Vij ta ras su savo pa sva jomis, ir Su le vo Lui ko įkū ny tas Valg rė, ir ki ti es tų ki no, te at ro, li tera tū ros he ro jai bei visi jų pro to ti pai vi si jie tur būt ju dė jo Bal ti jos ke lio link. Tat ja na Bal tuš ni kie nė