MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 86 94. Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu Linas Pauliukënas 1 Daiva Andriukaitienë 2 1 Lietuvos sveikatos mokslø universitetas Lithuanian University of Health Sciences El. paðtas: linukas01@gmail.com Santrauka Þmo nës mëgs ta kal bë ti apie svei ka tà ir sa vaip in ter pre tuo ti jiems at lik - tø tyrimø rezultatus. Labai ádomu suþinoti ne medikø poþiûrá á laboratori næ diag nos ti kà, jos ver tæ. Per þiû rë jus pas ta rø jø me tø Lie tu vos moks li - niø þur na lø straips nius, ne ras ta in for ma ci jos apie pa cien tø pa si ren gi - mà ty ri mams ir pa èiø pa cien tø at lie ka mà re zul ta tø in ter pre ta vi mà. Tai pa ska ti no ati dþiau pa nag ri në ti pa cien tø pa si ren gi mo la bo ra to ri niams ty ri mams svar bà Kau no mies to PSPC. Dar bo tiks las nu sta ty ti po þiû rio á la bo ra to ri nius ty ri mus svar bà ap klau siant pir mi nës svei ka tos prie þiû ros gran dies pa cien tus, áver tin ti pa cien tø þi nias prieð at lie kant la bo ra to ri nius ty ri mus ir pa cien tø re ak - cijà á gautus tyrimø rezultatus. Ty ri mo me dþia ga ir me to dai. Ty ri mo im tis su da ry ta ið 130 pa - cien tø, ku rie su ti ko da ly vau ti ir jiems ëmi niai la bo ra to ri niams ty ri - mams bu vo im ti ávai rio se Kau no mies to PSPC. Ty ri mui nau do ta au to ri - në an ke ti në ap klau sa, in ter viu me to das, sta tis ti niai me to dai. Re zul ta tai. Ana li zei bu vo pa teik ta 120 pa cien tø uþ pil dy tø an ke tø. Nu sta ty ta, kad pa cien tams ge riau siai þi no mas ben dras krau jo ty ri mas (tei gë 89,70 % (n v =35) vy rø ir 95,10 % (n m =77) mo te rø), o pras èiau siai gli ke mi jos ty ri mas (tei gë vy rø 76,90 % (n v =30) ir 50,60 % (n m =41) mo te - rø). Pa si ro do, kad ty ri mams at lik ti tin ka mai pa si ren gë di des në da lis ap - klaustøjø, taèiau dalis jø linkæ nuslëpti veiksnius, turinèius átakos re - zul ta to pa ti ki mu mui. Ty ri mais ne pa si ti ki tik ne di de lë da lis ap klaus tø jø ir ty ri mus kar to tø ki to se gy dy mo ástai go se. Pa aið kë jo, kad dau gu ma res - pon den tø ne da ly vau ja jo kio se pre ven ci në se diag nos ti në se pro gra mo se. Aið ku, ðá tei gi ná rei kia ið sa miau pa a na li zuo ti at lie kant ki tus ty ri mus. Iðvados. Nu sta ty ta, kad 70,83 % vi sø pa cien tø þi no, kaip tin ka mai pasirengti tyrimui, taèiau 29,17 % ne visada elgiasi tinkamai, o kuklumà, t. y. nepatogumà klausti, kaip prieþastá nurodë 29,63 % moterø ir 25,64 % vyrø. Gautais tyrimø rezultatais pasitiki 62,71 % (n=37) daþnai ir 59,02 % (n=36) re tai ty ri mus at lie kan èiø ap klaus tø jø, o 18,33 % (n=22) ty ri mo da ly viø re zul ta tais ne pa si ti ki ir juos kar to tø ki to je gy dy mo ástai - go je. At lie ka mø ty ri mø pa va di ni mus ge riau þi no mo te rys, dël to ga li ma daryti prielaidà, kad jos daþniau dalyvauja profilaktiniuose tyrimuose. Apskritai teigtina, kad pacientai per maþai rûpinasi savo sveikata. Reikð mi niai þo dþiai: pa cien tas, pro fi lak ti niai ty ri mai, krau jo ty ri - mas, ðlapimo tyrimas. 2 Lietuvos sveikatos mokslø universiteto ligoninë, VðÁ Kauno klinikos Hospital of Lithuanian University of Health Sciences ÁVADAS Ávai rio se vietose autobusø stotelëse, vais ti në se, netgi muzikinio teatro fo - jë gy ven to jai mëgs ta kal bë ti apie sveikatà ir savaip interpretuoti jiems atliktø tyrimø rezultatus. Labai ádo - mu iðgirsti ne medikø poþiûrá á labora - 86 LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50)
Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu to ri næ diag nos ti kà, jos ver tæ. Per þiû rë - jæ pas ta rø jø me tø Lie tu vos moks lo þur na lø straips nius, ne ra do me in for - ma ci jos apie tai, kaip pa cien tai pa ren - gia mi ëmi niø ëmi mui ir pa tys in ter - pre tuo ja ty ri mø re zul ta tus. Ma tyt, diskusijø ir kyla dël to, kad slaugytoja ar gydytojas, kuris nurodo tyrimø rei - kalingumà, per maþai pateikia infor - macijos. Laboratoriniai tyrimai yra neatsiejama diagnostikos ir gydymo dalis, be jø bû tø ne áma no ma nu sta ty ti tiks lios diagnozës tai þino kiekvienas. Be - veik kaskart apsilankius pas gydytojà atliekami áprasti kraujo, ðlapimo tyri - mai, bet ret kar èiais ir de ta les ni kraujo ar ðlapimo tyrimai. Kiekvienas paskirtas tyrimas turi duoti atsakymà á gydytojo keliamus ligonio sveikatos klau si mus. To dël bû ti na ne tik tin ka - mai paimti tiriamosios medþiagos ir pateikti kità bûtinà informacijà apie ligoná, átariamà ligà, bet ir skirti opti - malø tyrimø skaièiø ligai ar bûklei ávertinti. La bo ra to ri niø ty ri mø re ko men - duojamos normos ribos priklauso nuo daugelio aplinkybiø: pirma tyrimo me to do, prie tai sø, re a gen tø; an tra la bo ra to ri nis ro dik lis yra nuo la tos vykstanèiø organizme fiziologiniø ir cheminiø procesø atspindys. Jam gali daryti átakà maistas, valgymo laikas, alkoholis, kontraceptinës tabletës, pa - cien to pa dë tis imant krau jà, nëð tu - mas, rasë, cirkadinis ritmas, fizinis krûvis. Gydytojas interpretuoja tyri - mo rezultatà, taèiau ne visada þino apie ðiø veiks niø áta kà, ëmi nio ëmi mo klaidas, laboratorijos ar tyrimo meto - dikos ypatumus [2, 22]. Da lis veiks niø pri klau so ir nuo pa - cientø þiniø apie laboratorinius tyri - mus, jø pa si ren gi mo ty ri mui. Daug le - mia ir slaugytoja, kuri turi supranta - mai paaiðkinti pacientui apie ëminiø ëmimo procedûrà, tinkamai jà atlikti, pavyzdþiui, imdama tyrimams kraujà turi grieþtai laikytis kraujo ëmimo ei - liðku mo pro ce dû ros ir hi gie nos nor mø reikalavimø [10, 11]. Pa cien to po þiû ris á la bo ra to ri nius ty ri mus ir jø in ter pre ta vi mà Susidûrus su sveikatos institucijomis, daþniausiai reikia informacijos, susi - jusios su diagnoze, slauga, gydymu ir prognoze, medicininiais tyrimais, ligo - ninës tvarka, medicinine parama, rea - bilitacija. Daþnai pacientams situaci - jos yra naujos ir nepaþástamos, todël gali lengvai sukelti nesaugumo jaus - mà, daþ niau siai dël þi niø apie sa vo bûklæ ar jos valdymà stokos. Netikru - mas sukelia baimæ, kuri gali turëti le - miamos átakos pacientui: tinkamai ne - pa ren gus pa cien to ty ri mui, gau ti re - zul ta tai ne bus in for ma ty vûs, ne leis tinkamai diagnozuoti ligos, skirti gy - dymo [21]. Verèiamas savo negalios, pacientas pasiduoda mediko valiai ir tikisi jo ge ru mo (pa lan ku mo, rû pes tin gu mo, at sa kin gu mo, sà þi nin gu mo, dë me sin - gu mo, jaut ru mo ir pan.), pa kan ka mo ið ma ny mo (kva li fi ka ci jos), o me di ko globa paþadama kaip tam pasidavimui adek va tus su ti ki mas per im ti á sa vo rankas rûpinimàsi paciento sveikimu. Yra pagrindo sakyti, kad paciento su - tikimas visada bus rizikingesnis, negu jis pats ma no, nes net ge riau siai in for - muotas pacientas niekada tiek gerai nenusimanys apie savo bûklæ, kiek já gy dan tis ar ti rian tis gy dy to jas, kad paciento sutikimas daugiau priklau - sys nuo gy dy to jo va lios ne gu nuo jo pa - teiktos informacijos, kad sergantis pa - cientas apskritai nëra pajëgus priimti gerai apgalvoto sprendimo, bet visada yra veikiamas gana nepastoviø psi - cho lo gi niø bû se nø ir ste re o ti pø [13]. Kiek vie nas þmo gus tu rë tø þi no ti sa vo cho lesterolio, gliukozës koncen - tracijà. Daþniausiai (nesant sunkiø lë - tiniø ligø) ðie tyrimai atliekami kartà per me tus. Ge rai, kai pa cien tas, ku rio tyrimø rodikliai ðiek tiek nukrypæ nuo nor mos, gydytojo patartas, koreguoja mi ty bà ir gyvensenà. Tuomet po trijø mënesiø ar pusës metø tyrimus vël kartoja toje paèioje gydymo ástaigoje ir tik juos skyrusio gydytojo kompetencijai priklauso sprendimø, interpretaci - jos ir to lesnio gydymo plano sudary - mas. Daþ nai ávyks ta prie ðin gai pa - cien tas ima blað ky tis po ávai rias me di - cinos paslaugas teikianèias ástaigas ir ten kartoja, jo manymu, blogai atlik - tus ty ri mus. Daþ nai dël þi niø apie la - bo ra to ri niø ty ri mø ro dik lius ir nor - mas stokos pacientas patiria nepagei - daujamà psichologiná stresà, todël gydytojas paskiria nereikalingà arba ne - tikslø tolesnio gydymo planà [4]. Diag no zuo jant li gà pa gal ty ri mø nor mos reikð mes, bû ti na þi no ti, kad re ko men duojamos (referentinës) sveikø as me nø ty ri mø re zul ta tø nor mos ri bø reikð mës yra tik nuo ro da, o ne grieþta riba, skirianti normalià bûse - nà nuo pa to lo gi nës. Klai din gai in ter - pretavus laboratoriniø tyrimø rezul - tatus vadovaujantis kitoje laboratori - joje nustatytomis normos reikðmëmis ar per daug pasikliaujant ribine reikðme, bus klaidingai diagnozuojama li - ga, pa skir tas ne tin ka mas gy dy mas, vadinasi, bus pakenkta ligoniui, su - lauk ta ir eko no mi niø nuos to liø [4, 17]. Daþnai lemiamos klinikinës reikð - mës tu ri ne pa ti nor ma, bet ro dik lio pokytis per tam tikrà laikotarpá. Ðiuo poþiûriu itin iliustratyvûs serologiniai rodikliai (pvz., hepatito B) ar vëþio þy - menys. Po radikalaus naviko paðalini - mo vëþio þymens koncentracija ilgainiui maþëja ir turi nusistovëti normos ribose. Jeigu vëþio þymens koncentra - ci ja po ku rio lai ko ima di dë ti (nors ir te bë ra nor mos in ter va lo ri bo se), tai ga li bû ti reikð min gas ar gu men tas, kad li ga at si nau ji no. Dar di des nës reikðmës vëþio þymens pokyèiui áver - tinti turi tyrimo metodo pasirinkimas [8]. Trys tarpusavyje susijæ laboratori - nio rodiklio poþymiai atspindi jo diag - nostinæ vertæ: 1) norma (rekomenduo - ja ma reikð më); 2) spe ci fið ku mas; 3) jautrumas. Daþnas pacientas, many tu me, apie tai ne þi no, to dël ir ky la ávairiø klausimø. Gy dy to jai Dþ. L. Dþek so nas ir K. Krion kë ty rë, ko pa cien tai la biau - siai tikisi ið gydytojø ir kokià átakà daro pasitenkinimas ar nusivylimas gydymu. Naudodami specialius klausimynus jie apklausë 750 suaugusiø pa - cientø, kurie kreipësi á poliklinikos gy - dytojus dël ávairiø fiziniø simptomø. Paaiðkëjo, kad pacientai labiausiai no - ri gauti tikslios informacijos apie diag - no zæ, prog no zæ, taip pat apie diag nos - tinius tyrimus ir paskirtà gydymà. Pa - cien tai, ku rie bu vo pa ten kin ti gau ta informacija, sveiko greièiau, po dviejø savaièiø jiems buvo maþiau simptomø ir jie reèiau pakartotinai lankësi pas gydytojus [19]. Kita vertus, gydymo rezultatai pri - klau so ne nuo gy dy to jø nuo mo nës apie jø su teik tà pa cien tams in for ma ci jà, bet nuo pa cien tø jau se nos, ar jie ga vo pakankamai informacijos. Kartais gydytojams atrodo, kad jie uþtektinai pa - sakë apie diagnozæ ir prognozæ, taèiau pacientai jauèiasi nusivylæ. Toks nesutapimas gali bûti dël keliø prieþasèiø: kartais gydytojai kalba neapibrëþtai arba vartoja daug medicinos terminø, kuriø pacientai nesupranta, bet pasi - taiko, kad pacientai dël psichologiniø prieþasèiø nenori priimti to, kà gydytojas sako apie diagnozæ ir prognozæ. Pastebëta, kad pacientai, kuriuos gydytojai apibûdina kaip sunkius, daþ - niau jauèiasi nusivylæ. Lankydamiesi pas gydytojà pacientai turi ir kitø lû - kesèiø, susijusiø su specifiniais simp - tomais, diagnostiniø tyrimø atlikimu, kon sul ta vi mu si pas ki tà spe cia lis tà, vais tø sky ri mu, at lei di mu nuo dar bo. Ðiø lûkesèiø neiðsipildymas taip pat gali turëti átakos ligos eigai ir pasiten - ki ni mui gy dy mu, ta èiau ty ri mas pa - tvirtino, kad pagrindiná vaidmená atlieka pacientø pasitenkinimas gauta informacija apie diagnozæ ir prognozæ. Deja, gana daþnai gydytojai neskiria LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50) 87
pakankamai dëmesio ðiam gydytojo ir paciento santykiø aspektui ir nesutei - kia uþtektinai informacijos arba jà pa - sako neaiðkiai. Kad sumaþëtø nusivylimas medicinos pagalba ir pagerëtø gy dy mo efek ty vu mas, gy dy to jai tu rë - tø aptarti diagnozæ ir prognozæ ir ásitikin ti, kad juos ge rai su pra to. Þi nant, kad pacientai daþnai nepasako savo lûkesèiø, apie tai reikëtø kalbëti ir tada, kai jie pa tys ne klau sia. Po kal bis apie diag no zæ ir prog no zæ tu rë tø bû ti ápras tas kiek vie no ap si lan ky mo pas gydytojà pabaigoje [19]. Ádomu tai, kad vertinant medici - nos pa gal bos efek ty vu mà, kar tu ir eko no mi ná, svar biau siu kri te ri ju mi tampa ne objektyvûs sveikatos gerëji - mo rodikliai, bet pacientø pasitenkini - mas gy dy mu. Tik riau siai taip yra to - dël, kad daugelis tyrimø árodë tiesiogi - næ pacientø pasitenkinimo ir sveika - tos gerëjimo sàsajà. Kai pacientai pa - tenkinti suteikta pagalba, jie geriau klau so ir vyk do gy dy to jø nu ro dy mus, re èiau më gi na pa pirk ti gy dy to jus, ne si nau do ja ðar la ta nø pa slau go mis. Ið ma nant pa cien tø po rei kius, efek ty - viau naudojami turimi iðtekliai [20]. R. L. Kra vit zas ir kt. at li ko ty ri mà, kad iðsiaiðkintø pacientø lûkesèius ir nusivylimus bei jø prieþastis. Vidaus ligø klinikos 307 pacientams jis uþda - vë klau si mà: Þi nant, kad ne áma no ma visko padaryti per vienà apsilankymà, kà, jû sø nuo mo ne, gy dy to jas tu rë tø at - likti jau ðiandien? Pacientams buvo pa teik ti ga li mi at sa ky mø va rian tai. Iðaiðkëjo, kad trys labiausiai pageidaujami dalykai buvo ðie: 1. Aptarti su manimi, kaip geriausiai áveikti ligà; 2. Pa sa ky ti, ar að pa sveik siu ir kaip greitai; 3. Stetoskopu paklausyti plau - èius. Autorius taip pat stengësi iðsiaið - kinti pacientø nusivylimo prieþastis. Nustatyta, kad tai daþnai priklauso nuo pa cien tø skaus min gos emo ci nës reakcijos á ligà, nuo ankstesnës ligø ir medicinos pagalbos patirties, nuo þi - niø, ku rias þmo gus tu ri apie li gà, ir nuo so ma ti niø simp to mø stip ru mo. Skausmingiau á ligà reaguoja vyresni þmo nës, taip pat tie, ku rie anks èiau sirgo sunkiomis ligomis arba sirgo jø ðeimos nariai, bei þmonës, turintys þa - lin gø ápro èiø (rû ky mas, nar ko ti kø, al - ko ho lio var to ji mas). Kar tais skaus - mingø reakcijø sukelia medicinos per - sonalo komentarai [20]. Kai kurie þmonës pyksta paaiðkë - jus, kad tyrimø rezultatai labai geri. Blogai besijauèiantieji nusimena, kad nepaaiðkëjo prieþastis. Ne re tai la bo ra to ri jø dar buo to jai sulaukia praðymø pakomentuoti tyri - mø rezultatus. Atsakymø lapelyje vi - suomet bûna pateiktos normos, taèiau kai kurie þmonës, þiûrëdami á rezul - tatus, vis tiek klau sia, blo gi jie ar ne [5]. Ið apraðytø tyrimø matome, kad pacientø pasitenkinimas arba nusivylimas gydymu priklauso nuo ávairiø prieþasèiø. Kuo geriau gydytojai su - pran ta pa cien tø po rei kius, tuo ge riau juos pa ten ki na. Vie nas pa pras tas klausimas daþnai gali padëti iðvengti nusivylimo: Ar dar ko nors pageidau - jate, kad bûtø padaryta ðiandien? Be to, visada naudinga paklausti paciento nuo mo nës apie tai, kas, jo ma ny mu, sukëlë bëdà ir kodël tai atsitiko bûtent dabar? Kai pacientas gali ávardyti savo poreikius, jis jauèiasi aktyviai daly - vau jan tis gy dy me, dël to re èiau nu si vi - lia. Minëtos problemos paskatino ati - dþiau panagrinëti klausimus, susiju - sius su paciento pasirengimu ëminiø ëmimui ir gautø rezultatø interpreta - vimu. Tyrimà atlikome Kauno miesto pir mi nës svei ka tos prie þiû ros gran - dyje. DAR BO TIKS LAS Nustatyti poþiûrio á laboratorinius ty - ri mus svar bà ap klau siant pir mi nës sveikatos prieþiûros grandies pacientus, ávertinti jø turimas þinias prieð atliekant laboratorinius tyrimus bei reakcijà á tyrimø rezultatus. TY RI MO ME DÞIA GA IR ME TO DAI Tyrimo imtis sudaryta ið 130 pacientø, kurie sutiko dalyvauti. Jiems labo - ratoriniø kraujo tyrimø ëminiai buvo im ti ávai rio se Kau no mies to PSPC ástaigose. Pacientai buvo apklausiami laukiantys eilëje ar kà tik atlikæ ðià procedûrà. Vieniems, laukiantiems ei - lëje, buvo iðdalytos anketos, kitø atsakymai buvo fiksuojami struktûruoto in ter viu metodu. Tyrimo dienos buvo pasirinktos atsitiktinai. Ty ri mui at lik ti gau tas Eti kos komi te to lei di mas (pro to ko lo Nr. BC SLF (N) 55/2008-12-17). An ke ti në ap klau sa Ap klau sai at lik ti pa reng ta au to ri në anketa. Jà sudaro 29 klausimai, su - skirstyti á keturias dalis. Pirmoje daly - je pateikti klausimai, atspindintys de - mografinius rodiklius, antroje dalyje pagal loginæ sekà ávertinamas labora - to ri niø ty ri mø pa ë mi mo pa ti ki mu - mas, treèioje dalyje ávertinamos pa - cientø þinios prieð atliekant laborato - rinius tyrimus, o ketvirtoje dalyje su - þinoma pacientø reakcija á gautus tyri - mø re zul ta tus. An ke to je ana li zuo ja - mas kiek vie nas klau si mas at ski rai, vëliau pateiktos iðvados grupuojamos pagal prasmæ. In ter viu me to das Ðis apklausos metodas buvo taikytas tiems pacientams, kurie negalëjo raðyti, nes lai kë uþ spau dæ punk tuo tà ve nà, ar ne tu rë jo su sa vi mi aki niø. In ter viu metu bendravimo aplinka buvo rami, saugi, pokalbis su pacientu trukdavo iki 30 min. Ne nu kryp ta nuo klau si my - no sà vo kø ir klau si mø ei lið ku mo. Gau - ti duomenys buvo paþymimi anketos lape. Statistinë duomenø analizë Didesnë dalis turimø apklausos duo - menø buvo kokybiniai klasifikaciniai (nominalieji) kintamieji, nes atsaky - dami á daugumà klausimyne pateiktø klau si mø res pon den tai reið kë sa vo nuomonæ, savo atsakymus priskirda - mi vienai ar kitai grupei. Analizuoda - mi turimus duomenis, ieðkojome sàsajø tarp ðiø kin ta mø jø, taip pat ver ti - no me, kaip stip riai jie yra su si jæ. Dvie - jø kin ta mø jø pri klau so my bë im ty je buvo vertinama apskaièiuojant Pirsono kontigencijos koeficientà r p. No rë - dami patikrinti hipotezæ, kad du koky - biniai kintamieji populiacijoje yra ne - pri klau so mi, nau do jo me 2 kri te ri jø. Pasirinktas kriterijaus reikðmingumo lyg muo =0,05. Hipotezæ atmesdavome, jei ap skai èiuo tas reikð min gu mo lyg muo (p reikð më) bu vo ma þes nis uþ. Tokiu atveju darydavome iðvadà, kad du kin ta mie ji yra sta tis tið kai reikðmingai priklausomi. Ðiems skaièiavimams atlikti nau - do ta kom piu te ri në pro gra ma SPSS 15.0. Ty ri mo re zul ta tai Re zul ta tø ana li zei bu vo at rink ta 120 pa cien tø uþ pil dy tø an ke tø (gráþ ta - mu mas 92,31 %), ið ku riø ke tu rios bu - vo pildytos struktûruoto interviu me - todu. De mo gra finiai ir so cia li niai res pon den tø ro dik liai Ið apklaustø 120-ies pacientø moterø bu vo dvi gu bai dau giau, t. y. 67,50 % (n=81), nei vy rø 32,50 % (n=39). Di - desná moterø aktyvumà galima paaið - kin ti tuo, kad jos la biau rû pi na si sa vo svei ka ta. Jei gu pa ly gin tu me pa gal amþiaus grupes tai aktyviausi buvo iki 40 me tø am þiaus vy rai ir mo te rys 41,70 % (n=50), 1 pav. 88 LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50)
Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu Þi nios apie la bo ra to ri nius ty ri mus Res pon den tø tei rau ta si, ku riuos krau jo ty ri mø pa va di ni mus ge riau - siai þi no. Klau si my ne ið var dy ti daþ - niau siai at lie ka mi ty ri mai: ben dras krau jo ty ri mas, gli ke mi jos, bio che mi - niai ty ri mai. Ti ria mie ji tu rë jo at sa ky - ti, ar jie þi no ðiuos ty ri mus. At li kus gau tø at sa ky mø ana li zæ pa aið kë jo, kad pa cien tams ge riau siai þi no mas ben dras krau jo ty ri mas: net 89,70 % (n v =35) vy rø ir 95,10 % (n m =77) mo te - rø tei gë, kad ðis ty ri mas jiems yra þi - no mas. Nu ste bi no tai, kad pras èiau - siai þi no mas yra gli ke mi jos ty ri mas: dau gu ma vy rø 76,90 % (n v =30) ir pu së mo te rø 50,60 % (n m =41) apie já ne þi no (2 pav.). Ko kios prie þas tys ga li ma tik spë lio ti, nes an ke to je to ne bu vo klau sia ma. Pa gal ðiuo me tu ga lio jan - èius tei sës ak tus, jei pa cien tui yra at - lie ka mi ty ri mai, prieð bet ko kià pro ce - dû rà gy dy to jas tu ri su pa þin din ti, kas ir kaip bus at lie ka ma [1, 12]. To dël ga li ma da ry ti prie lai dà, kad gli ke mi - jos ty ri mà pa cien tai blo giau siai þi no dël uþ mar ðu mo, ið si blað ky mo (jei bu - vo su pa þin din ta) ar tie siog ne þi no ji - mo. 1 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal lytá ir amþiø Fig. 1. The distribution of respondents by age and gender groups Krau jo ir ðla pi mo ty ri mai Do më jo mës krau jo ty ri mø po rei kiu pagal amþiaus grupes. Analizuodami duomenis, pagal atliekamø kraujo ty - ri mø daþ ná pa cien tus su skirs të me á dvi gru pes re tai (kar tà per me tus) ir daþ niau (dau giau nei kar tà per me tus) besitirianèius. Gautieji duomenys pa - teikiami 1 lentelëje. Kraujo tyrimø daþnis statistiðkai reikð min gai pri klau so nuo to, ku riai amþiaus grupei priklauso tiriamasis (p=0,001). Vy res niems nei 50 me tø þmo nëms sta tis tið kai reikð min gai daþniau reikia atlikti kraujo tyrimus, palyginti su keturiasdeðimtmeèiais ir jau nes niais (p=0,004), o þmo nëms, ku - riø am þius yra 41 50 me tø, to kio skir - tumo neaptikta (p=0,274). Galima ma - nyti, kad dauguma vyresnio amþiaus pa cien tø nau do ja si pro fi lak ti në mis patikromis, per kurias jie ir atlieka labo ra to ri nius ty ri mus. To dël lo gið ka manyti, kad su amþiumi didëja ir labo - ratoriniø tyrimø atlikimo daþnis, kurá ir ro do vy res ni kaip 50 me tø res pon - den tai 68,40 % (n=26). Analogiðkai palyginus ðlapimo ty - rimo priklausomybæ nuo lyties ir amþiaus grupiø, nustatyta, kad stipriausias ry ðys yra su am þiaus gru pë mis ( 2 =18,71, p<0,001), o sil pnes nis su lytimi ( 2 =7,35, p=0,007) (2, 3 len te - lës). 2 pav. Þinomi respondentams laboratoriniai diagnostiniai tyrimai Fig. 2. Laboratory diagnostic tests known for respondents 1 len te lë. Kraujo tyrimø daþnio priklausomybë nuo amþiaus grupiø Ta b le 1. Fre qu en cy of blo od tests wit hin age groups Kraujo tyrimus atlieka Amþiaus grupës 40 me tø 41 50 metø > 50 metø Daþ niau nei kar tà per me tus 18 36,0 15 46,9 26 68,4 Re èiau nei kar tà per me tus 32 64,0 17 53,1 12 31,6 2 =9,17, p=0,001 Ið vi so 50 100,0 32 100,0 38 100,0 2 len te lë. Ðlapimo tyrimø daþnio priklausomybë nuo amþiaus grupiø Ta b le 2. Fre qu en cy of uri ne tests wit hin age groups Ðlapimo tyrimus atlieka Amþiaus grupës 40 me tø 41 50 metø > 50 metø Daþ niau nei kar tà per me tus 7 14,0 12 37,5 22 57,9 Re èiau nei kar tà per me tus 43 86,0 20 62,5 16 42,1 2 =18,71, p<0,001 Ið vi so 50 100,0 32 100,0 38 100,0 LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50) 89
Pirmosios amþiaus grupës pacientams ðlapimo tyrimas atliekamas daþ - niau ne gu 41 50 me tø gru pës ( 2 =6,05, r kont =0,26, p=0,014) ir vy res - niø nei 50 me tø ( 2 =18,83, r kont =0,42, p<0,001). Pa gal 1 ir 2 len te lës duo me - nis ir esamas kontingencijos koeficien - to r kont reikð mes aki vaiz du, kad ði pri - klausomybë yra didesnë vyresniems þmo nëms. Analizuojant biocheminiø tyrimø poreikius nustatyta, kad pagal kontin - gen ci jos ko e fien tà bio che mi niø ty ri mø atlikimo laikas daugiausia priklauso nuo am þiaus gru piø (r kont =0,40, p<0,001, o ma þiau siai nuo ly ties r kont =0,26, p=0,003), 4 len te lë. Ádëmiau paanalizavæ kraujo labo - ratoriniø tyrimø ir ðlapimo tyrimø atlikimo daþnius (5 lentelë), pastebëjo - me statistiðkai reikðmingà ðiø tyrimø at li ki mo tar pu sa vio pri klau so my bæ (r kont =0,56, p=0,001). Pagal apklausos rezultatus ið pa - teik tos len te lës ma ty ti, kad 48,7 % (n=56) atvejø abu tyrimai kartu yra at lie ka mi re tai ir tik 33,9 % (n=39) at - vejø tyrimai atliekami kartu daþnai. Kas tai lëmë? Mûsø manymu, iðskirti - ni keli aspektai: didesnë tiriamøjø dalis buvo darbingo amþiaus pacientai, kurie ir atlieka profilaktinius tyrimus, todël ir abu tyrimai kartu atliekami retai. Kitas aspektas tarp tiriamøjø buvo ir ligoniø, kuriems reikalingi abu tyrimai, bet, matyt, apklausiant tokiø as me nø bu vo ne daug. Ty ri mo re zul ta tø pa ti ki mu mas ir svar ba Svar bu þi no ti ne tik kaip daþ nai yra atliekami tyrimai, bet ir ar jais galima tikëti. Didelis vaidmuo tenka slaugy - tojoms, gydytojams ir patiems pacientams, kad bûtø iðvengta atsitiktiniø ty ri mo klai dø, nes prieð bet ko ká ty ri - mà pacientas turi bûti tinkamai pa - reng tas [7, 16, 18]. Ið 3 pav. vaiz duo ja mø duo me nø matome, kaip tinkamai slaugytoja pa - aiðkino pacientui pasirengimà kraujo laboratoriniam tyrimui. Gautà infor - macijà sugebëjo tinkamai suprasti ir pa si reng ti ty ri mams tik 54,95 % (n=50) pacientø. Pa a na li za vus nuo dug niau, kas vis dël to su tei kia ið sa mios in for ma ci - jos apie ty ri mus, sta tis tið kai pa ti ki - mo skir tu mo tarp in for ma ci jà tei - kian èiø as me nø ne ras ta. Tik ga li ma da ry ti prie lai dà, kad vi sà in for ma ci jà su tei kia siun ti mà pa gal gy dy to jo pa - sky ri mus ið ra ðiu si slau gy to ja (6 len - te lë). 45,05 % (n ne =41) ap klaus tø jø nu - ro dë, kad slau gy to ja tik átei kë siun ti - 3 len te lë. Bioheminiø tyrimø daþnio priklausomybë nuo amþiaus grupiø Ta b le 3. Frequency of biochemical analysis within age groups Biocheminius tyrimus atlieka Amþiaus grupës 40 me tø 41 50 metø > 50 metø Daþ niau nei kar tà per me tus 38 76,0 11 34,4 11 28,9 Re èiau nei kar tà per me tus 12 24,0 21 65,6 27 71,1 2 =23,38, p<0,001 Ið vi so 50 100,0 32 100,0 38 100,0 4 len te lë. Biocheminiø bendro kraujo ir ðlapimo tyrimø sàsajos su lytimi Ta b le 4. Frequency of biochemical analysis of blood and urine tests within gen - der groups Tyrimas Atsakymas Lytis Vyrai Moterys Ið viso Biocheminis* Daþ niau nei kar tà per me tus 27 22,5 33 27,5 60 50,0 Re èiau nei kar tà per me tus 12 10,0 48 40,0 60 50,0 Ið vi so 39 32,5 81 67,5 120 100,0 Ðla pi mo** Daþ niau nei kar tà per me tus 7 6,1 34 29,6 41 35,7 Re èiau nei kar tà per me tus 31 26,9 43 37,4 74 64,3 Ið vi so 38 33,0 77 67,0 115 100,0 Krau jo*** Daþ niau nei kar tà per me tus 15 12,5 44 36,7 59 49,2 Re èiau nei kar tà per me tus 24 20,0 37 30,8 81 50,8 2* =8,55, p<0,003; 2** =7,35, p<0,007; 2*** =2,65, p=0,104 5 len te lë. Kraujo ir ðlapimo tyrimø tarpusavio sàsajos Ta b le 5. The interface between blood and urine tests Kraujo tyrimø daþnis Ið vi so 39 32,5 81 67,5 120 100,0 Ðlapimo tyrimø daþnis Retai Daþnai Ið viso Daþ niau nei kar tà per me tus 18 15,7 39 33,9 57 49,6 Re èiau nei kar tà per me tus 56 48,7 2 1,7 58 50,4 2 =52,90, p<0,001 Ið vi so 74 64,4 41 35,6 115 100,0 3 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal gautos ið slaugytojø informacijos ásidë - mëjimà ir suvokimà Fig. 3. The distribution of respondents according to memorizing and understand - ing of in for ma tion re cie ved from their nur ses 90 LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50)
Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu 6 len te lë. Informacijos suteikimas, kaip pasiruoðti laboratoriniams tyrimams Ta b le 6. The provision of information on how to prepare for laboratory tests Poþymiai Ly tis* Krau jo ty ri mø daþ nis** Ðla pi mo ty ri - mø daþ nis*** Siuntimus iðra - ðiusi slaugytoja Aiðkina apie pasiruoðimà tyrimui Ëminius iman ti slaugytoja Laboratorijos darbuotoja Kita Ið viso n % n % Vyras 27 22,5 4 3,3 2 1,7 6 5,0 39 32,5 mo te ris 53 44,2 8 6,7 5 4,2 15 12,5 81 67,5 Ið vi so 80 66,7 12 10,0 7 5,8 21 17,5 120 100,0 Daþ niau nei kar tà per me tus 33 27,5 7 5,8 3 2,5 16 13,3 59 49,2 Re èiau nei kar tà per me tus 47 39,2 5 4,2 4 3,3 5 4,2 61 50,8 Ið vi so 80 66,7 12 10,0 7 5,8 21 17,5 120 100,0 Daþ niau nei kar tà per me tus 21 17,5 5 4,2 3 2,5 12 10,0 41 34,2 Re èiau nei kar tà per me tus 59 49,2 7 5,8 4 3,3 9 7,5 79 65,8 Ið vi so 80 66,7 12 10,0 7 5,8 21 17,5 120 100,0 2* =0,26, p=0,968; 2** =8,66, p=0,034 1 ; 2*** =7,67, p=0,053 1 1 nëra statistiðkai reikðmingø skirtumø, nes per maþai duomenø mus (þr. 3 pav.), ne duo da ma aið kes - niø nu ro dy mø, ta èiau ið ap lin ki niø su þi no jo, kaip tin ka mai pa si reng ti ty - ri mams. Ana li zuo jant ga li ma da ry ti prie lai dà, kad aið kes niø nu ro dy mø ne da vi mas ga li bû ti su si jæs su di de liu dar bo krû viu ir ma ny mu, kad la bo ra - to ri nius ty ri mus pa cien tas at lie ka ne pir mà kar tà, to dël jiems gal bût ne bu - vo pri min ta. Ti kë ti na, kad da lis ap - klaus tø jø la bo ra to ri nius ty ri mus at - lie ka re èiau nei kar tà per me tus, to dël vi sos anks èiau gau tos in for ma ci jos ga lë jo ir ne pri si min ti, nes re mian tis anks tes niais klau si mais nu sta ty ta, kad to kiø res pon den tø bu vo (þr. 6 len - te læ). At li kus sta tis ti næ ana li zæ nu sta ty - ta, kad di des në ap klaus tø jø da lis tin - ka mai pa si ren gë krau jo la bo ra to ri - niams ty ri mams 2 =17,74, r kont =0,36, p<0,001. Pa aið kë jo, kad sta tis tið kai reikð min gas ry ðys sie ja in for ma ci jos pa ieð kos bû dà ir ly tá (7 len te lë). Mû sø ty ri mas ið da lies pa - tvir ti no vy rau jan èià nuo mo næ, kad kuo daþ niau pa cien tas at lie ka tam tik rus ty ri mus, tuo dau giau in for ma - ci jos tu ri ir yra ge riau pa si ren gæs já at - lik ti. Nu sta ty ta reikð min ga pri klau so - my bë tarp in for ma ci jos pa ieð kos bû do ir ðla pi mo ty ri mo daþ nio re tai at lie - kan tys þmo nës ieð ko pa pil do mos in - for ma ci jos klaus da mi me di ci nos per - so na lo 58,33 % (n re =70), 2 =5,61, r kont =0,21, p=0,018. Aið ku, ki ta da lis jos ieð ko vi sur pra de dant pa þás ta - mais, li ki mo drau gais ir bai giant þi - nia tin kliu. Visiðkai iðvengti laboratoriniø ty - rimo klaidø negalima, dalis jø yra dël ne tin ka mo pa cien tø pa si ren gi mo. Pa - sirodo, kad kaip pasirengæs tyrimams atvyks pacientas labiausiai priklau - so nuo ly ties tai ávar di jo 90,1 % (n=73) mo te rø ir 46,2 % (n=18) vy rø 7 len te lë. Informacijos apie pasirengimà tyrimui paieðka Ta b le 7. Me ans to get an in for ma tion wit hin gen der groups Lytis Informacijos paieðkos bûdas Klausia medicinos personalo (r=0,434, p<0,001). Aki vaiz du, kad moterys yra atidesnës. Taèiau ar visada pacientai praneð apie sa vo bûk læ, ku ri tu ri áta kos ty ri - mo rodikliams? Apklausus paaiðkëjo, kad daugiausia pacientai prieð numa - tomus tyrimus vartoja vaistø tai nu - ro dë be veik pu së ap klaus tø jø. Ki ta pu së tei gë, kad dau giau bus lin kæ ne - nu slëp ti gy ve ni mo bû do ápro èiø, ku rie galëtø lemti tyrimø paklaidas, pavyz - Aiðkinasi visur, kur tik ámanoma Ið viso Vyras 17 14,17 22 18,33 39 32,50 Mo te ris 53 44,17 28 23,33 81 67,50 Ið vi so 70 58,33 50 41,67 120 100,0 2 =5,17, r kont =0,21, p=0,023 dþiui, vartojant maisto papildà chro - mà, kraujyje gali bûti padidëjæs gliuko zës kie kis (4 pav.). Vi suo met svar bu gau ti tei sin gus laboratoriniø tyrimø atsakymus. Ne - tinkamai juos interpretavus, yra klai - di na mas pa cien tas, ir kar tais jis dël to labai sielojasi. Taèiau ne visada ir pa - tys pacientai tinkamai elgiasi: yra nu - rodoma, kaip ir kada tyrimus atlikti, taèiau taip esti ne visada. Gavæ tyrimo 4 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal gydytojo informavimà apie gyvensenos áproèius prieð tyrimus Fig. 4. The distribution of respondents according to doctors informations about lifestyle habits during laboratory tests LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50) 91
atsakymà respondentai elgtøsi skir - tingai: atsakymais nurodo pasitikintys net 62,71 % (n=37) daþ nai ty ri mus at lie kan èiø ir 59,02 % (n=36) re tai ty - ri mus at lie kan èiø ap klaus tø jø. Tik 18,33 % (n=22) apklaustøjø nurodë, kad tyrimø rezultatais nepasitiki, kar - to tø juos ki to je gy dy mo ástai go je (5 pav.). Kar to jant krau jo ty ri mus, kad rezultatai bûtø kuo tikslesni, pa - tariama tyrimus atlikti tuo paèiu pa - ros me tu ir to je pa èio je la bo ra to ri jo je [1, 4]. Pagal laboratoriniø tyrimø diag - nostinæ reikðmæ lygiai pusë visø apklaus tø jø, t. y. 50,00 %, (n=60), ið jø 41,03 % (n=16) vy rø ir 53,09 % (n=43) moterø, teigia, kad atlikti tyrimai pa - dës diag no zuo ti li gà. 6,67 % (n=8) ap - klaustøjø sako, kad tyrimai parodys nu kry pi mà nuo nor mos ta da, kai li ga jau pa þen gu si, ir 25,83 % (n=31) yra tos nuomonës, kad jiems pa skir tø ty ri - mø nepakanka, reikia iðsamesnio iðty - ri mo (6 pav.). Pa gal da ly va vi mà gy dy mo ástai go - se skel bia mo se pre ven ci në se ðir dies ir krau ja gys liø li gø (ÐKL), cuk ri nio dia be to nu sta ty mo pro gra mo se res - pon den tus ga li ma su skirs ty ti taip: net 82,5 % (n=99) ap klaus tø jø tei gë, kad ne da ly vau ja jo kio se gy dy mo ástai gø ren gia mo se pre ven ci në se ir diag nos ti në se pro gra mo se. Ið ap - klaus tø jø ak ty viau sios bu vo mo te - rys 22,22 % (n=18) nu ro do, kad yra da ly va vu sios ÐKL, dia be to, vais ti në - se ren gia mo se ak ci jo se ir pro gra mo se (7 pav.). Analizuojant ðiuos atsakymus ki - tais pjûviais pagal iðsilavinimà, ei - na mas pa rei gas ar gau na mas pa ja - mas nustatyta, kad nepriklausomai nuo so cia li nës pa dë ties res pon den tai nori bûti sveikesni, taèiau ne visi sku - ba ið si tir ti, nes tai uþ ima da lá die nos laiko. Taèiau, kaip parodë atsakymai, dau gu ma res pon den tø, gau nan èiø di - des nes pa ja mas (nuo 1000 Lt), bei res - pon den tø, tu rin èiø aukð tà já ið si la vi ni - mà, nedalyvauja jokiose tyrimo pro - gramose, kurios vyksta poliklinikoje ar vais ti në je. Su si da ro áspû dis, kad noriu bûti sveikas minimaliomis sànaudomis. Galima prielaida, kad tai lemia beprotiðkas skubëjimas ir nepa - kan ka ma svei kos gy ven se nos re kla - ma. RE ZUL TA TØ AP TA RI MAS Daþ nai su si du ria ma su ávai ria ly pe nuo mo ne apie la bo ra to ri niø ty ri mø svar bà. Pa pras tai tei gia ma, kad jei ro - dik liai ne pa ki tæ, jie yra nor mos ri bo se, tai li gos në ra, ir at virkð èiai. To dël 5 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal pasitikëjimà tyrimø rezultatais Fig. 5. The distribution of respondents according to trust to results of the labora - tory tests 60,00% 50,00% 40,00% 30,00% 20,00% 10,00% 0,00% 1,23% 0,00% Neturiu nuomonës 41,03% 53,09% Padës diagnozuoti ligà 20,51% 16,05% Parodys, kad yra rizika susirgti tam tikra liga 7,69% 6,17% Parodys, kad liga jau yra paþengusi 30,77% 23,46% Tyrimø nepakanka, reikia iðsamesniø tyrimø Vyras Moteris 6 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal nuomonæ apie laboratoriniø tyrimø reikðmæ Fig. 6. The distribution of respondents according to opinion about the meaning of the laboratory tests within gender groups 100,00% 90,00% 80,00% 70,00% 60,00% 50,00% 40,00% 30,00% 20,00% 10,00% 0,00% 0,00% 6,17% Cukrinio diabeto 7,41% 7,41% 2,56% 2,56% 2,56% 0,00% 0,00% 1,23% Cukrinio diabeto ir vaistinëse skelbiamose programose Cholesterolio Cholesterolio ir vaistinëse skelbiamose programose Vaistinëse skelbiamose programose 92,31% 77,78% Nedalyvauja Vyras Moteris 7 pav. Respondentø pasiskirstymas pagal dalyvavimà prevencinëse programose Fig. 7. Distribution of respondents by participation in prevention programs within gen der groups 92 LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50)
Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu ana li zuo jant ðias nuo mo nes bu vo pa - si ges ta de ta les niø ap klau sø. Ty ri mui at lik ti bu vo pa si rink ti Kau no mies to Cen tro, Dai na vos, Kal nie èiø po li kli ni - kø, bei KMUK Ðei mos kli ni ko je be si - lan kan tys pa cien tai. Ty ri mo re zul ta - tai dau giau rep re zen tuo ja tik ðio se gy - dy mo ástai go se be si lan kan èius pa cien - tus, ku rie vie naip ar ki taip yra su si dû - ræ su la bo ra to ri niø ëmi niø ëmi mo klau si mais. Dël ri bo tos dar bo ap im - ties ne bu vo ver ti na mi ab so liu èiai vi si ty ri mø re zul ta tams áta kà da ran tys veiks niai ir di des në ty ri mø ávai ro vë. Ap si ri bo ta pa grin di niø ty ri mø ben - dro krau jo, ðla pi mo ir bio che mi nio ty - ri mo (cho les te ro lio ir gli ke mi jos) ana - li ze. Kà parodë tyrimas? Teisingas tyri - mø interpretavimas tai pagrindinis pa cien tø tei gi nys. Nuo mo në tei sin ga, jà patvirtina ir literatûros ðaltiniai, ku riuo se teigiama, kad dau giau sia átakos tyrimø patikimumui turi prea - nalizinis tarpsnis (46 68,2 %), kuris apima paciento pasirengimà imti ëmi - ná, ëminio paëmimà, saugojimà, transportavimà. Klaidos, veikianèios tyri - mo patikimumà, sudaro tik 7 13 % [6]. Taèiau nerimà kelia kitkas pacientas nenori bûti komandos narys, atsakin gas uþ tin ka mà ëmi ná jis më gi na slëp ti nuo gy dy to jo sa vo bûk læ prieð at - liekant tyrimà galbût dël informacijos stygiaus, neþinojimo, kaip pasirengti tyrimui. Tei së á in for ma ci jà ne tik ten ki na pa cien to po rei kius, bet ir su da ro jam ga li my bæ da ly vau ti pri imant spren di - mus dël diag nos ti kos ir gy dy mo me to - dø ir jø tai ky mo re zul ta tø. Vie na me svar biau siø svei ka tos po li ti kos do ku - men tø PSO Eu ro pos re gio no lei di - ny je Svei ka ta 21: svei ka ta vi siems XXI am þiu je pa brë þia ma, kad, no - rint ágy ven din ti ben druo sius svei ka - tos prie þiû ros sie kius, bû ti na su telk ti vi sus svei ka tos prie þiû ros da ly vius [5]. Du treè da liai ti ria mø jø nu ro dë, kad visà reikiamà informacijà apie nu - matomus diagnostinius tyrimus gau - na ið medicinos personalo. Taèiau savo þinias apie tinkamà pasirengimà tyri - mams árodë treèdalis visø apklaustø - jø. Pakankamai þiniø gauna ið medi - cinos personalo, kiti ieðko kitur: klau - sia kaimynø, likimo broliø, ieðko þi - niatinklyje. Aiðku, tiek pat teigia, kad kartais kyla klausimø, bet nepatogu klau si në ti. Ta èiau in for ma ci ja, ku ri gaunama prieð tyrimus, yra trumpalaikë, ir nuo tyrimø daþnio nepriklau - so jos ásiminimas. Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci jos (PSO) duo me ni mis, kas met nuo ðir - dies ir krau ja gys liø li gø pa sau ly je mirðta 17 milijonø þmoniø. Toks ser - gamumo ðirdies ir kraujagysliø ligomis padidëjimas aiðkinamas vadinamo jo me tabolinio sindromo paplitimu. Pastarøjø deðimtmeèiø klinikiniai ty - ri mai pa rodë, kad arterinë hipertenzija, hi per cho les te ro le mi ja, nu tu ki mas, cuk ri nis dia be tas tai ko ro na ri nës ðirdies ligos veiksniai. Vienas asmuo tuo paèiu metu gali turëti keletà rizi - kos veiks niø, le mian èiø ðir dies ir kraujagysliø ligø (ÐKL) vystymàsi [3]. Kau no miesto pirminës sveikatos prie - þiû ros ástai gos vyk do ðir dies ir krau ja - gysliø ligø didelës rizikos grupës atran kos ir prevencijos priemoniø pro - gramà. Programa patvirtinta sveikatos ap sau gos mi nist ro 2005 m. lap kri - èio 25 d. ása ky mu Nr. V-913, vyk do ma nuo 2006 me tø ir skir ta vy rø nuo 40 iki 55 me tø ir mo te rø nuo 50 iki 65 metø ðirdies ir kraujagysliø ligø prevencijai [9, 15]. Pir mo ji Na cio na li në cuk ri nio dia - be to kon tro lës pro gra ma vyk dy ta 2006 2007 me tais. Bu vo ti ria mi þmo - nës, kuriems yra cuk ra li gei bû din gø ri zi kos veiks niø: tai vy res ni nei 45 me tø as me nys, tu rin tys ant svo rio ar nu tu kæ, ku riø ðei mo je bu vo ser gan - èiø jø cuk ra li ge; mo te rys, pa gim dþiu - sios di des nius nei 4 ki log ra mø kû di - kius; mo te rys, ku rioms nëð tu mo me tu bu vo an glia van de niø apy kai tos su tri - ki mø; as me nys, tu rin tys pa di dë ju sá ar te ri ná krau jo spûdá, be si skun dþian - tys rie ba lø apy kai tos su tri ki - mais. Cuk ri nio dia be to kon tro lës 2008 2010 me tø pro gra mos tiks las uþ tik rin ti anks tes niais me tais vyk dy - tos pro gra mos tæs ti nu mà, ku riant veiks min gà, Lie tu vos sà ly gas ir tarp - tau ti nius stan dar tus ati tin kan èià cuk ri nio dia be to kon tro lës sis te mà ða - ly je [14]. Todël buvo siekiama iðsiaiðkinti, ar pacientai þino pavadinimus tø tyri - mø, kurie daþniausiai atliekami ne tik vykdant profilaktikos programas. Pa - si ro do, ge riau siai þi no mas ben dro kraujo tyrimo pavadinimas. 82,50 % (n=99) res pon den tø nu ro do, kad në ra da ly va væ jokiose profilaktikos progra - mo se. Tik la bai ne daug mo te rø, t. y. 22,22 % (n=18), nu ro do, kad da ly va vo ÐKL, diabeto tyrimø akcijose. Todël darytume prielaidà, kad dalyvavimas profilaktikos programose ir atsitiktinis apsilankymas pas gydytojà paaið - kina toká skurdø laboratoriniø tyrimø pavadinimø þinojimà ir patvirtina tai, kad dar nesame savo sveikatos kal - viais. Ga li ma ir prieð ta rau ti to kiai nuo mo nei. Ta èiau Lie tu vo je pla èiai nevykdoma profilaktinë visø amþiaus grupiø patikra, todël jà renkasi tik tie, kurie nori ir kurie domisi savo sveika - ta, arba to reikalauja darbo santykiai. Be to, ir pro fi lak ti niai ty ri mai daþ - niausiai yra apmokami paèiø respon - dentø. Esamomis ekonomikos sàlygomis ne visi iðgali atlikti ðiuos tyrimus, sveikatos draudimo sistema neskatina bûti sveikus. Apþvelgus tyrimo rezultatus gali - ma teigti, kad daugumos tyrimo daly - viø poþiûris á laboratorinius diagnosti - nius tyrimus netinkamas. Nepaisant gaunamos ið slaugytojø informacijos, paèiø turimø þiniø apie pasirengimà tyrimams, daugelis atvyksta tinkamai ne pa si ren gæ. Net jei ir þi no apie veiks - nius, daranèius átakà tyrimo patiki - mumui, apie tai nepraneða medikams. Daugelis pacientø nesidomi tyrimø re - zultatais arba nekreipia á juos dëme - sio. IÐVADOS 1. Áver ti nus pa cien tø þi nias nu sta ty - ta, kad 70,83 % vi sø pa cien tø þi no, kaip tin ka mai pa si reng ti ty ri - mams, ta èiau 29,17 % ne vi sa da el - gia si kaip rei kia, o kuk lu mà, t. y. nepatogumà klausti, kaip prieþastá nu ro dë 29,63 % mo te rø ir 25,64 % vy rø. 2. Pacientø reakcija á tyrimø atsaky - mus yra skirtinga: dauguma ap - klaustøjø gautais atsakymais pa - si ti ki taip nu ro dë 62,71 % (n=37) daþ nai ir 59,02 % (n=36) re tai ty ri - mus at lie kan èiø res pon den tø, o 18,33 % (n=22) apklaustøjø tyrimø rezultatais nepasitiki, juos kartotø kitoje gydymo ástaigoje. 3. At lie ka mø ty ri mø pa va di ni mus geriau þino moterys, dël to galima daryti prielaidà, kad jos daþniau da ly vau ja pro fi lak ti niuo se ty ri - muose. Gauta: 2011 02 02 Priimta spaudai: 2011 06 27 LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50) 93
Summary PATIENTS ATTITUDE TO TAKING AND INTERPRETATION OF LABORATORY TESTS Peo ple like to talk about health and in - ter pret re sults of lab o ra tory tests in their own way. This, not medic, at ti tude to lab - o ra tory di ag nos tic and its value is very in ter est ing. We looked through last year Lithuanian scientific journals and didn t find any ar ti cle about lab o ra tory tests, where ques tions about prep a ra tion of pa - tients to these tests and the im por tance of in ter pre ta tion of these tests re sults were ana lysed. All men tioned prob lems en cour aged us to study deeper the im por - tance of laboratory tests for Kaunas PSPC patients. The aim of this article to es tab - lish the im por tance of at ti tude to lab o ra - tory tests in ter view ing pa tients in pri - mary health care level and to as sess pa - tients knowl edge in prep a ra tion for lab o - ra tory tests and pa tients re ac tions to test re sults. Ma te rial and meth ods. 130 pa - tients, who agreed to par tic i pate and had ex pe ri ences of lab o ra tory tests in dif fer ent PSPC in Kaunas, were in ter viewed. In ter - view method and ques tion naires were used in the re search. Data were ana lysed us ing statistical methods. Re sults. Data of 120 pa tients were an a lyzed. It was found that pa tients know best a com mon blood test (89.70% (n m =35) men and 95.10% (n w =77) women said that they know this test) and that pa tients at least know glu cose test (76.90% (n v =30) men and 50.60% (n m =41) women said that they don t know this test). The big gest part of pa tients was pre pared for the lab o ra tory tests cor - rectly, but some of them tend to con ceal the fac tors in flu enc ing the va lid ity of the tests. The tests re sults do not trust only a small pro por tion of re spon dents. These pa tients would like to re peat their lab o ra - tory tests in other med i cal in sti tu tions. Sum ma riz ing the re search re sults re - vealed that the ma jor ity of re spon dents do not par tic i pate in any pre ven tive-di - ag nos tic pro grams. How ever, this ar gu - ment needs to be in ves ti gated deeper in other stud ies. Con clu sions. As sess ment of pa - tients knowl edge of lab o ra tory tests showed that 70.83% of all pa tients know how to prop erly pre pare for tak ing tests, but 29.17% not al ways be have as re - quired, and as a rea son of such be hav - iour mod esty and in con ve nience to ask pointed out 29.63% of women and 25.64 % of men. The tests re sults trust 71% (n=37) of those re spon dents who of - ten take lab o ra tory tests and 59.02% (n=36) of those re spon dents who rare take lab o ra tory tests, and only 18.33% (n=22) of re spon dents said, that they do not trust tests re sults and would like to re peat their lab o ra tory tests in other med i cal in sti tu tions. Names of taken lab o ra tory tests are more fa mil iar for women not for men. This sug gests the fact that women are more in volved in pre - ven ta tive health check ing than men. Nev er the less, we can con clude that peo - ple are not very in ter ested in pro tect ing their health. Keywords: pa tient, pre ven tive tests, blood test, urine test. LITERATÛRA 1. Abraitienë MG. Preanalizinio la bo - ratori niø tyrimø tarpsnio kokybës reikð më. Gy dy mo menas 2007; 6 7(141 142): 139 41. 2. Barakauskas S, Stankûnienë Z, Straþ - nic kie në A. Pagrindiniai medicinos la - bo ra to ri jos kokybës vadybos sistemos die gi mo etapai ir problemos Lietuvoje. La bo ra to ri në medicina 2007; 9(2): 99 104. 3. Butnorienë J, Norkus A. Metabolinis sind ro mas ir kardiovaskulinë pa to lo gi - ja. Lietuvos endokrinologija 2004; 12(3 4): 191 7. 4. Juris J. Lëja. Laboratoriniø tyrimø re - zul ta tø vertinimas: kraujas, kraujo kre ðë ji mas, ðlapimas, likvoras [moksl. red. L. Lukoðevièius]; 2000, p. 11 16. 5. Kaèerauskienë A. Ligonis ir gydytojas: kur pasitikëjimo riba? XXI amþiaus prie das apie gyvybës apsaugà 2006; 2(63): 9 12. 6. Kaltenis P. Ðlapimo organø infekcija prob lemos ir jø sprendimas: kon fe ren - ci jos medþiaga. Medicinos teorija ir prak ti ka 2007; 13(1): 37 43. 7. Vingras A, Skendelytë G. La bo ra to ri - niø tyrimø reikðmë ðeimos gydytojo dar be. Internistas 2004; 11: 77 80. 8. Zaleskis G. Pagrindiniø laboratoriniø ty ri mø þinynas. Vilnius: UAB Vaistø þi nios, 2002. 9. Endokrinologija: daugëja serganèiøjø, gy dy mo galimybës pleèiasi, trukdo ne - tin ka mi sprendimai [interaktyvus] [þiû rë ta 2011-01-14]. Prieiga per in ter - ne tà: <http://www.med i cine.lt/ index.php? pagrid=leidiniai&subid= gm&strid=7602>. 10. Lietuvos medicinos normos MN 28: 2004 Bendrosios praktikos slau gy to jas. Teisës, pareigos, kom pe - ten ci ja ir atsakomybë [interaktyvus] [þiû rë ta 2011-01-28]. Prieiga per in ter - ne tà: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=235878& p_query=&p_tr2=>. 11. Lietuvos medicinos normos MN 57: 1998 Bendruomenës slau gy to - ja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, tei sës, kompetencija ir atsakomybë [in te rak ty vus] [þiûrëta 2011-01-28]. Prieiga per internetà: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=68106& p_query =&p_tr2=>. 12. Lietuvos Respublikos pacientø teisiø ir þa los sveikatai atlyginimo ástatymas [in terak ty vus] [þiûrëta 2011-01-28]. Prieiga per internetà: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l? p_id=360565>. 13. Stoðkus K. Medikas ir pacientas: ben - dra vi mo etika: Lietuvos Bioetikos Ko - mi te tas. [interaktyvus] [þiûrëta 2011-01-16]. Prieiga per internetà: <http://bioetika.sam.lt/ index.php?-2004085069>. 14. Ðlapimo takø infekcijos rizikos veiks - niai pomenopauzës laikotarpyje [in te - rak ty vus] [þiûrëta 2011-01-28]. Prieiga per internetà: <http://www.med i cine.lt/ in dex.php?pagrid=leidiniai&subid= gm&strid =2823>. 15. Tobulinama ðirdies ir kraujagysliø ligø prevencijos programa. [interaktyvus]. Pri ei ga per internetà: <http://www.vlk.lt/vlk/search/ index.php?page=item&item_id=1815> [þiûrëta 2011-01-14]. 16. Favaloro EJ, Lippi G, Adcock DM. Preanalytical and postanalytical vari - ables: the lead ing causes of di ag nos tic er ror in hemostasis? Semin Thromb Hemost 2008; 34(7): 612 34. 17. Yazawa N. Study of qual ity of a branch lab o ra tory an opin ion of a lab o ra tory man ager. Rinsho Byori 2006; 54(11): 1150 6. 18. Yoshida H. Preanalytical vari able gen eral no ex act data with out im - prove ment of preanalytical prob lems. Rinsho Byori 2007; 55(5): 470 2. 19. Jack son JL, Kroenke K. The ef fect of unmet expectations among adults pre - senting with physical symptoms. Ann In tern Med 2001; 134(9 Pt 2): 889 97. 20. Kravitz RL, Chap man BP, Duberstein PR. Pa tient-cen tered com - munication during primary care visits for de pres sive symp toms: what is the role of phy si cian per son al ity? Med Care 2008; 46(8): 806 12. 21. Piva E, Plebani M. In ter pre ta tive re - ports and crit i cal val ues. Clin Chim Acta 2009; 404(1): 52 8. 22. Ôàäèí Ä.Â. Ðîëü ïðåàíàëèòè åñêîãî ýòàïà â ñòàíäàðòèçàöèè ëàáîðàòîð - íûõ èññëåäîâàíèé. Ëàáîðàòîðíàÿ ìåäèöèíà 2003; 6: 10 5. 94 LABORATORINË MEDICINA 2011, t. 13, Nr. 2(50)