Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

Namų ūkių finansinė elgsena euro belaukiant tarp pragmatizmo ir kraštutinumų Namų ūkių finansinio turto barometras 2014 m. 1 ketvirtis

Darbo užmokesčio ir pensijų pajamų santykis didėjo Pajamų strūktūra ir pokyčiai 2013 1 ketv. 68,7% 25,9% 4,6% 0,83% Darbo užmokestis (neto) Pensijos 2014 1 ketv. 74,0% 20,7 % 4,4% 0,88% Motinystės ir ligos pašalpos Nedarbo pašalpos Darbo užmokesčio dalis didėjo ir dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus ir dėl didesnio vidutinio atlyginimo Didėjant darbo užmokesčiui ir šių pajamų daliai, daugiau gyventojų drąsiau atveria pinigines Galima tikėtis spartesnio ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo augimo Apskaičiuota remiantis Statistikos departamento ir Sodros duomenimis

Bedarbių skaičiaus mažėjimo tempas sulėtėjo Bedarbių skaičius (tūkst.) 270 250 230 210 190 170 150 2011 2012 2013 2014 1 ketv. 2 ketv. 3 ketv. 4 ketv. Dalis dabartinių bedarbių gali tikėtis tik sezoninių darbų Gyventojams, kurių pajamos nepastovios, svarbu artėjančio darbingo sezono metu nesusivilioti galimybėmis lengvai pasiskolinti Šaltinis Statistikos departamentas

Sąskaitos už šildymą šiemet buvo mažesnės Vidutinė sąskaita už šilumą (Lt) 500 400 300 200 100 0 2013 2014 2013 2014 2013 2014 Gruodis Sausis Vasaris Kovas 60 kv. m buto daugiabučiame name, suvartojančiame daug šilumos (senos statybos nerenovuotame name) Apskaičiuota remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis 2013 2014 Per 2013-2014 m. šildymo sezoną namų ūkis vidutiniškai sutaupė maždaug 400 litų Šildymo sąskaitos buvo mažesnės ir dėl mažesnių šilumos kainų, ir dėl šiltesnės žiemos Atpigus dujoms, ateinantis šildymo sezonas turėtų būti dar pigesnis, jei žiema nebus atšiauresnė Mažesnės pirmo būtinumo išlaidos ir nusiraminimas dėl ateities skatina daugiau pinigų skirti vartojimo reikmėms

Sutaupytos lėšos piniginėse neužsilaikė Mažmeninės prekybos apyvarta maisto prekėmis, tenkanti vienam gyventojui (Lt) Mažmeninės prekybos apyvarta ne maisto prekėmis, tenkanti vienam gyventojui (Lt) 550 2014 2013 550 2014 2013 500 500 450 450 400 400 350 350 300 300 250 250 200 200 Apskaičiuota remiantis Statistikos departamento duomenimis

Pragyvenimas brangsta ar pinga priklauso nuo to, kas krepšelyje Kai kurių vartojimo prekių ir paslaugų kainų metinis pokytis (2014 m. gegužė.) -24,6% 1,1% 10,1% Keleivių vežimas vandenimis Keleivių vežimas geležinkeliu Keleivių vežimas keliais -7,8% 6,0% Kava, arbata ir kakava Alus -1,5% -1,4% 2,2% 3,7% Avalynė Avalynės taisymas Pagrindiniai namų ūkio prietaisai Namų ūkio prietaisų taisymas -15,8% 14,7% Šiluminė energija Vandentiekiai -5,9% 7,5% Daržovės Pienas, sūris ir kiaušiniai Šaltinis Statistikos departamentas -1,3% 4,6% Cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai Tabakas

Finansinio turto pokyčiai buvo dėsningi Finansinis turtas ir įsipareigojimai (mlrd. Lt) Finansinio turto ketvirtinis ir metinis pokytis pagal turto klases 45 40 35 30 25 Turtas sipareigojimai -1,0% Indėliai Obligacijos (įskaitant Valstybės taupymo lakštus) Gyvybės draudimas II pakopos pensijų fondai 4,7% 2,2% 0,7% 3,2% Per pirmą ketv. Per metus 7,9% 8,7% 12,2% -0,1% 20 Iš viso turto 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Pirmą ketvirtį gyventojų finansinis turtas ir įsipareigojimai beveik nekito 5,3% Didžiausią turto dalį sudaranti indėlių suma mažėjo sezoniškai Likvidžiausių taupymo priemonių (indėlių ir taupymo lakštų) suma šiemet sumažėjo mažiau negu pernai. Apskaičiuota remiantis Lietuvos banko ir Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis

Taupymo lakštų žvaigždutė suspindo neilgam, investuojantieji periodiškai lieka nuoseklūs Taupymo lakštų ir terminuotųjų indėlių vertės mėnesio pokytis (mln. Lt) Įmokų atėmus išmokas vertė pagal gyvybės draudimo sutartis (mln. Lt) 100,00 Vyriausyb s taupymo lak tai Terminuotieji ind liai 40 30 2013 2014 50,00 20 0,00-50,00 Sausis Vasaris Kovas Balandis 10 0 Sausis Vasaris Kovas Balandis -10-100,00-20 -150,00-30 Apskaičiuota remiantis Lietuvos banko ir Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis

Gyventojai jau įsiveda eurą piniginėse (1) Mėnesinis namų ūkių indėlių pokytis 4% 2013 2014 Namų ūkių grynųjų pinigų ir indėlių santykis 24% 3% 2% 1% 0% -1% -2% -3% -4% Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegu Bir elis Liepa Rugpj tis Rugs jis Spalis Lapkritis Gruodis 23% 22% 21% 20% 19% 2012m. 1 ketv. 2012m. 2 ketv. 2012m. 3 ketv. 2012m. 4 ketv. 2013m. 1 ketv. 2013m. 2 ketv. 2013m. 3 ketv. Prognozė 2013m. 4 ketv. 2014m. 1 ketv. Nors indėlių vertė keičiasi nedaug, tačiau grynųjų pinigų ir indėlių santykis mažėja: gyventojai atsikrato popierinių litų atsargomis Apskaičiuota remiantis Lietuvos banko duomenimis

Gyventojai jau įsiveda eurą piniginėse (2) Eurų pirkimo už litus grynaisiais pinigais sandorių vertės metinis pokytis 40% 30% 20% 10% 0% -10% -20% -30% -40% 2012 2013 2014 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Nuo metų pradžios už grynus pinigus (litus) perkamos valiutos (eurų) kiekis reikšmingai išaugo, palyginti su ankstesniais metais (9-32 proc.) Gyventojai atneša grynuosius litus, pakeičia juos į eurus ir... vėl išsineša grynuosius Ir toliau prognozuojame, kad metų pabaigoje padaugės žmonių, kurie grynaisiais pinigais laikytas santaupas atneš į finansų institucijas, kad lėšos būtų automatiškai pakeistos į eurus be jokių papildomų mokesčių -50% Apskaičiuota remiantis Lietuvos banko duomenimis

Finansų institucijose esančio turto ir įsipareigojimų valiuta nekeičiama Namų ūkių paskolų litais dalis, palyginti su visų paskolų portfeliu 65% 60% 55% 50% 45% 40% 35% 30% 25% Namų ūkių indėlių litais dalis 85% 80% 75% 70% 65% 20% 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 60% 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Skirtingai negu prieš planuotą, bet neįvykusį euro įvedimą 2007 m., reikšmingų finansinių įsipareigojimų pokyčių nepastebėta Tvarkydami finansinį turtą ir įsipareigojimus, namų ūkiai reaguoja į palūkanų skirtumus ir suvokiamą valiutos riziką Šaltinis Lietuvos bankas

Gyventojai nekilnojamojo turto įsigijo daugiau, taip pat ir skolon Nekilnojamojo turto (butų, namų ir sodo namelių) sandorių skaičius Naujų paskolų (kai įkeičiamas nekilnojamasis turtas) vertė (mln. Lt) 4500 2013 2014 250 2013 2014 4000 3500 200 3000 2500 150 2000 1500 100 1000 50 500 0 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegu Bir elis Liepa Rugpj tis Rugs jis Spalis Lapkritis Gruodis 0 Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegu Bir elis Liepa Rugpj tis Rugs jis Spalis Lapkritis Gruodis Šaltiniai: Registrų centras, UAB Būsto paskolų draudimas

Žvilgsnis į ateitį Artimiausiu metu gyventojai gan drąsiai pirks ne pirmo būtinumo vartojimo prekes ir paslaugas: įtakos tam turės lengvesnis vasaros sezonas ir geresni lūkesčiai dėl ateinančios žiemos Užfiksuota defliacija neigiamos įtakos vartojimui nepadarys Finansinio turto vertė augs daugiausia dėl įmokų į antros pakopos fondus, o metų pabaigoje dėl į sąskaitas sunešamų grynųjų Žmonių suvokiamas euro įvedimo įtakos būsto kainoms reikšmingumas mažės Tie, kas ketina įsigyti būstą, kuriame gyvens, ir tikisi stabilių pajamų, savo sprendimo ilgai neatidėlios

Ačiū už dėmesį