Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne pa ten kin ti ša lies įvaiz džiu už sie ny je. Iš tik rų jų, ap ri mus Lie tu vos žyd šau džių kraš to is te ri jai, at si ra do ki tų ne igia mų reiš ki nių šio je sri ty je. Dar pra ėju sių me tų pa bai go je daug kas pik ti no si, kai vie nas ame ri kie čių ra šy to jas pa si rin ko mū sų kraš to var dą siau tė jan čio nu si kals ta mu mo ir bai saus at si li ki mo ša liai pa va din ti. Kai kas vi są avan tiū rą sie jo su Lie tu vos sto ji mu į NA TO ir nu jau tė net sve ti mos žval gy bos veik lą. Ta čiau daug įdo mes nė bu vo Lie tu vos am ba sa dos Va šing to ne re ak ci ja: spau dos ata šė pa reiš kė, kad vi sa tai šmeiž tas (nors ro ma nų au to riai pa pras tai ne pre ten duo ja į tie są ir tiks lų tik ro vės vaiz da vi mą), o am ba sa do rius pa kvie tė au to rių ap si lan ky ti Lie tu vo je ir įsi ti kin ti (da bar jau aiš ku, kaip ga li ma gau ti Lie tu vos di plo mato vie šą kvie ti mą). Dar kiek anks čiau Len ki jo je Pols ka Ak cja Hu ma ni tar na pa kar to ti nai pra dė jo rink ti pi ni gus skurs tan tiems len kų (o gal ne vien len kų) vai kams Vil ni jo je šelp ti. Ne ži nia, ar ir šį kart ak ci ją re kla muo jan tys pla ka tai bu vo pa reng ti fo to gra fi nės ma ni pu lia ci jos bū du, bet po teks tė bu vo aiš ki: Lie tu va ne tin ka mai rū pi na si sa vo pi lie čiais Vil ni jo je (Len ki jo je vi si ži no, kad jų daugu mą su da ro len kai, o di de lė da lis ti ki, kad net vi su mą). Šie met Lietuvos am ba sa da net ne ban dė re a guo ti (už per nai ant ro ji am ba sa dos sek re to rė para šė fon do va do vei laiš ką). Pre zi den to Adam kaus pas ku ti nio vi zi to į JAV me tu bu vo ti kė ta si, kad JAV te le vi zi ja pa ro dys Lietuvos va do vą su pre zi den tu Bus hu ir šiaip kad vi są vi zi tą pa vyks pa nau do ti tei gia mam Lie tu vos įvaiz džiui kurti. Tam prezi den tū ra su ti ko sa vai te pa ankstin ti Lie tu vos pre zi den to vi zi tą. Iš ties bu vo iš ko įvaiz dį kur ti, o Lie tu vos pre zi den tą daug kar tų ga li ma bu vo pa ro dy ti puikia me fo ne, ne vien su JAV va do vu. De ja... iš vi so te le vi zi jos lai do je li ko ke lios se kun dės, ku rių aiš kiai per ma ža, idant būtų su kur tas koks nors (ypač tei gia mas) įvaiz dis. Kaip pa si ro dė pas ta ruo ju at ve ju, įvaiz džio kū ri mas, net ir pa lan kio mis są ly go mis, rei ka lau ja di džiau sio pro fe sio na lu mo ir pa tir ties, ku rios iš at naujin tos vals ty bės tar nau to jų ti kė tis bū tų uto pi ja. Be to, tai be ga lo bran gu. Apie pi ni gus džen tel me nai ne kal ba. Bet apie pro fe sio na lu mą ga li... Ta čiau du pir mi at ve jai ro do ką ki ta: nė ra, net iš prin ci po drau giš ko se šaly se, kur ga li ma bū tų ti kė tis lie tu viš ko lo biz mo, jo kių prie mo nių, ku rios su ba lan suo tų ga li mą (są mo nin gą ar ne) ne igia mo Lie tu vos įvaiz džio kū ri mą. JAV spau do je ne pa vy ko ras ti ne lem to ro ma no re cen zi jos, ku rio je bū tų iš dėsty ta, kad esa ma an glų kal ba įdo mes nių ir tik ro viš kes nių kny gų apie Lie tu vą, o jei gu ir nė ra tai dar ne reiš kia, kad ši ta kny ga ge ra. To kios re cen zi jos neat si ra do (bent jau bu vo sun ku ją ras ti po pu lia rio je JAV spau do je), nors JAV ne trūks ta nei lie tu vių, nei Lie tu vai pa lan kių ir drau giš kų žmo nių. Lie tu vo je kri ti kuo ja mą pa gal bos Vil ni jos len kų vai kams ak ci ją ofi cia liai re mia di džiau sias Len ki jos dien raš tis. Jo vy riau sias re dak to rius, greta kitų NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 73

Lie tu vos my lė to jų ir bi čiu lių, pra ėjusių me tų rug sė jį ga vo Lie tu vos vals ty bi nį ap do va no ji mą. Kad laik raš tis kar tą per pus me tį iš spaus di na ko kio lie tu vai čio straips nį ne pa neig si. Ta čiau ne bu vo kam re dak to riui man da giai pa sa kyti, kad ne gra žu to kio je ne pa lan kio je švie so je drau giš ką kai my ni nę ša lį ro dy ti. Vi sa tai ne įvy ko ir tai ne tra ge di ja. Dėl to, kaip ga li ma ti kė tis, Lie tu vos sto ji mas į NA TO ne vė luos, o san ty kiai su kai my nais ir ga liū nais ne pa blo gės. Šie met, pvz., per Frank fur to kny gų mu gę ga li ma bus dar kai ką ir įvaiz džio sri ty je at si ko vo ti, ir ap si lei di mus iš tai sy ti. Ta čiau jei gu ga li ma ne at si lik ti ko dėl gi ne. Da ly kas, ku ris skam biai vadina mas kul tū ros di plo ma ti ja, reiš kia vi sų pir ma tai, kad kul tū ri nių ir so cialinių ry šių dė ka ga li ma su ras ti, o kar tais ir su bur ti žmo nių gru pę, ku ri ga lės ir pa jėgs sa vo ša ly je ir sa vo tau tie čiams pri sta ty ti ki tos ša lies pri va lu mus. Vie tos vi suo me nei jie at ro dys pa ti ki mes ni ne gu sve ti mų ša lių am ba sa do riai, kul tū ros ata šė bei po li ti kai. Juo pa ti ki mu mas bus di des nis, juo ma žiau bus tų, ku riuos su Lie tu va sie ja tie sio gi niai gimi nys tės ar et ni niai ry šiai. Su ras ti ir su bur ti to kius žmo nes svar bi kul tū ros di plo ma to už duo tis. Daik ta var dis di plo ma tas čia daug svar bes nis. Kul tū ra (ne vien Čiur lio nio kū ry ba, bet ir ski lan dis bei juo da duo na) pri sta to ma ne tam, kad ja bū tų pa si da ly ta su pa sau liu, o tam, kad bū tų pa ro dy ta Lie tu va. To dėl kul tūros diplo ma tui ne tiek svar bu pro fe sio na liai iš ma ny ti sa vo kul tū rą (čia jis ne sunkiai ras pa ta ri mų ir kon sul ta ci jų), kiek su pras ti, kas iš Lie tu vos nacio na li nės kul tū ros rin ki nio ga li su do min ti svar bius ir įta kin gus ki tų ša lių pi lie čius (vi sų vis tiek ne su do min si, o ir rei ka lo nė ra). To kio tiks lo sie ki mą ga lė tų pa leng vin ti kul tū ros di plo ma ti jos per kė li mas iš kul tū ros į už sie nio rei ka lų mi nis te ri ją. Ir ne vien dėl to, kad vi si taip da ro, o dėl la bai spe ci fi nių Lie tu vos są ly gų. Pas ta ro ji mi nis te ri ja nau jes nė, veikles nė, jau nes nė, ma žiau pa veik ta so vie tiz mo lie ka nų ir iš prin ci po nu kreip ta į už sie nį. Gal ta da pa vyk tų ras ti ki tų kri te ri jų nei įvai rūs ry šiai kul tū ros sklei dė jams už sie ny je at rink ti... Gal per pus me tį at si ras tų Lie tu vos pi lie tis, ge rai iš ma nan tis kai my ni nės tau tos kal bą ir kul tū rą... Tuo met ga li ma bū tų ra miai su si tai ky ti su tuo, kad Ame ri ko je yra iš si la vinu sių žmo nių, ku rie Lie tu vos ne mėgs ta. Ar ba kad Len ki jo je lab da ros fon dai, siek da mi kil nių tiks lų, ape liuo ja į gana pri mi ty vius ne igia mus ste re o ti pus apie Lie tu vą. Ta čiau ra šy to jas yra lais vas, kaip ir ne vy riau sy bi nė or ga ni za ci ja, tad ne la bai de ra kel ti pa na šius klau si mus į po li ti nį lyg me nį. Čia at si ve ria erd vė pa si reikš ti pro fe sio na liam kul tū ros di plo ma tui, ku ris ži no, kas vie to je su ge ba bei ga li vie šai ir ati tin ka ma for ma pa liu dy ti, pvz., kad Lie tu va pa vyz din ga de mok ra ti nė, tei si nė vals ty bė. Jis tu rė tų ži no ti, kaip ir kam rei kia švel niai leis ti su pras ti, kad sve ti mos vals ty bės ap do va no ji mas įpa rei go ja. Vi sam tam kul tū ros pri sta ty mas tik pre teks tas ar pa lan ki pro ga. Pro fe sio na lus di ploma tas ži nos, kad na cio na li nė kul tū ra šiuo at ve ju ver tin ga pir miau sia dėl to, kad ga li tap ti pa ran kiu už sie nio po li ti kos įran kiu. 2002 03 02 74 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

DIE NO RAŠ TIS Sal vi jus Prans kū nas 2002 m. vasaris. Jei pa klaus tu mė te kaip tas gy veni mas už sos ti nės ri bų? Ką ga lė čiau at sa ky ti! Rei kė tų pa si rink ti iš vie no kio ar ki to kio kon teks to api ben drinan tį žvilgs nį. Na, sa ky ki me, jei skai tai Flaubert o Die no raš čius, Jas per so Psi cho lo gi ją ar Slo ter dij ko Ci niš ko pro to kri ti ką ir vi sa (kiek lei džia ga li my bės), kas jau anks tes nių Eu ro pos kar tų įver tin ta ir lyg nekves tio nuo ja ma, ta da žvilgs nis su si tel kęs pa ma to: bai sų tau tos ne iš pru si mą, ne mo kė ji mą ir net ne no rė ji mą išmok ti, įpro čių gy ny bi nius me cha niz mus; vos įval dy tus, ir tai sil pno kai, dar bo įgū džius; vul ga ru mu su blyk sinčius ma lo nu mus, cha o są ta ria mo je Krikš čio ny bės ir tau tiš ku mo tvar ko je (ypač vy res nio sios kar tos). Sun ku bū tų skirs ty ti į miestą ir kai mą jei įdė miau žvel gi į žmo giš ką ją pri gim tį. Sa vai me (nors šiek tiek su Ra belais nuo tai ka ir dis tan ci ja) iš si ta ria sun kus gy ve nimas. Re a ly bės už čiuo pi mas per as me ni nę eg zis ten ci ją ge na prie bai mės ir kan čios ri bos. Ten ka su žais ti, kad iš tver tum. Juk aiš ku, kad anks tes niais šimt me čiais leng viau ne bu vo. Šiaip daug kas nu lem ta ge nų, tra dici nio idea liz mo, pro jek tuo ja mo į ki tą, bet ne į sa ve, ir pa si me ti mo da bar, kai net ži no ji mas apie krikš čio ny bę ir žmo gaus gy ve ni mą kaž kaip ki toks. Vy res nėms kar toms sun ku su vok ti, kad įtvir tin ti sa vęs vi suo me nė je jau ne pa vyks. Pri si tai ky mas, ne iš ge ro gyve ni mo, pri ve dė prie tar na vi mo vai kams. Psi cho lo gi niai mo ty vai ne sun kiai at se ka mi. Šei ma lyg es mė, bet iš tikrų jų gam tiš ko ji pri gim tis, vė liau sa vęs bai mė gena per va lan das su bui ties, bet ne bū ties rū pes čiais. Jau nes nės kar tos sa vai me leng viau pri si tai ko, kon ku ruo ja, ren ka si mies tą ir skep tiš kai žvel gia į tė vų gy ve nimus. Visa me ta me, ypač po kal biuo se, daug vie tos už ima (veikiau iš ne tu rė ji mo ką pa sa ky ti) ste bė ji ma sis ir kar tu do mė jima sis vi suo me nės ne ge ro vė mis. Te le vi zi ja ir laik raš čiai tie kia me džia gą kal boms. Daug api ben dri ni mų su te ka į vi sur esan tį ne tei sin gu mą ir savęs pa tei si ni mą. Nors tvy ro nuo jau ta, kad pa si nau do tų, jei tik bū tų ga li my bė. Ga lia ir jė ga, nau jo daik to bliz gė ji mas tam pa vis ašt resniais kri te ri jais, kad į ta ve pa žvelgs kaip į žmo gų. Tai juk taip se na, aiš ku iš žmo ni jos so cia li nės is to ri jos. De ja, do mė tis is to ri ja lai ko ne at si ra do, o fak tai be re flek si jos pa ki bo ant tau tiš ku mo, taip gniuž dy to so viet me čiu, ir tai tik da liai žmo nių. At ro do, kad tik šiais lai kais blo gai. Na, tiek to. Vals ty bi nės šven tės, ku rių me tu gau na dė me sio da lyvau jan tys, ku ria Tau tos gy vy bin gu mo vaiz di nį. Dė mesio žmo gui rei kia ir ste bė ti sa vus dai nuo jan čius no ri si. (Pra mo gų už sos ti nės juk ma žiau.) Ge rai ir tau tiš ku mas, o są mo nin gu mas pa si sle pia to li mes nia me ho ri zon te, kokio nors at ska lū no re flek tuo jan čio (ir grei tai ap šaukia mo ci ni ku ar ne su pran tan čiu) as me ny je. Pa ga liau ar vals ty bei rei ka lin gas mąs tan tis pi lie tis. Na, taip, rei ka lin gas!? Ar tai ste bi na, ar pik ti na? Ne, tik liūd na, nes vis tiek kar tu pa ste bi, kad bu vo ir yra žmo nė se ga limy bių, bet ta da rei kė tų su kiek vie nu žmo gu mi at ski rai, il gai ir nuo bo džiai bū ti ir bū ti. Ne įma no ma. Pa leng va iš ei na se nie ji krikš čio nys, o jau no ji kar ta sku ba susi rasti, bai gusi moks lus, dar bo vie tą ir t. t. Tik ru mo ir ko kybės il ge sio esa ma, o ben druo me niš ku mo ka ži. Teks Mo ti nai Baž ny čiai ieš ko ti dau ge liui po stu la tų ki to kių for mų, nes į nuo var gį sun kiai pa ten ka malo nė. Juk daž no kai di de lia me bū ry je ima ir pa si sle pia tie sos nuo jau ta, o fi zi nis ar tu mas lyg pa liu di ja bent ne pa ste bi mai ir pa mes tą jaut ru mą. Juk žo džiai lie jasi. Su pran ti, kad tik pa vie nės as me ny bės ty li ir kan tri ini cia ty va (jei ras už ta rė jų) ga li taip pat pa suk ti girnas. Gai la, bet ma ty ti, kad tau tos švie ti mu ma žai kas rū pi na si. Įstai gos funk cio nuo ja, for ma lie ji pa šau ki mų pa vi da lai iš lieka. To kį žvilgs nį įtai go ja tie ir ne tik tie, ku rių pa var des iš pra džių pa mi nė jau. Ne kal ta tau ta yra toks po sa kis, bet pa si jau ti sa vaip kal tas, kad daug ko ne mo ki, o lai kas kaip me džiok li nis šuo vis kan da gy ve ni mo truk mę. Tiks lu mas. Šį žo dį no rė čiau at si neš ti ir pa si dė ti prie Baž ny čios sa ky ti nės tra di ci jos. Ir ko dėl? Jau dvy li ka me tų, kai ten ka kal bė ti-sa ky ti ir klau sy tis ki tų, ar tikuliuo jan čių įvai rius gy ve ni miš kus, Baž ny čios mo ky mo tu ri nius. Ką pa ste biu? Tiks lu mo trū ku mą. Sa ky ti nė tra di ci ja yra, bet jos be veik ne pai so ma. Sau go mi dogminiai, ver ty bi niai tu ri niai, nors pa ti iš raiš ka vei kiau ne są mo nin gai gi na su sta ba rė ju sius te olo gi nius ste reo ti pus. Skau du. Žo džiai tik įsi vaiz duo ki te, kiek jų plūs te li sek ma die nio me tu Lie tu vos baž ny čio se. Jei juos bū tų ga li ma ma te ria li zuo ti ir rink ti kaip uo gas ar gry bus miš ke, kas iš ryš kė tų? Pa na šu mas (tai nė ra blogai), bet kar tu gau sy bė ba na ly bių, ku rias su ti kė ji mo tu ri niais sie ja ne bent pa ti baž ny čios erd vė su be si kar to NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 75

dienoraštis jan čiais li tur gi niais žen klais. Ma nau, kad se mi na ri jo je dės tant re to ri nę dis cip li ną, iš ties ne tiks liai su dė lio ja mi ak cen tai. Pa žin tis su sa ky ti nė mis fi gū ro mis ir pir mie ji sa kan čių jų ban dy mai ne ga li at si rem ti į kas die nę sa kymo tra di ci ją. So cia li nis pri si tai ky mas ver čia per jė gos ir ga lios po zi ci jas gel bė tis, idant pri tap tum. Pa si ruo šimas sa ky mui daž nai iš lie ka te ori nis. Pir mos su ras tos sa ky mo for mos ypač per pa drą si ni mus, pri ta ri mus ar ti mų jų su žei džia kri tiš ku mo sau mo ty vą. Gau sa dar bų nu stu mia į ša lį ty lą ir skai ty mą. Re flek si ja virs ta (ne pai sant ug dy mo se mi na ri jo je) tik gy ve ni miš kų sukrė ti mų pa ly do ve, ir vi sa da yra iš im čių. Iki šiol dar vis su si ren ka žmo nių, ypač šven čių me tu į Baž ny čią. Tai tos pui kios pro gos, bet nuo var gio daugiau ne gu pa si ruo ši mo sa ky ti. To kia kas die ny bė. Dar vie nas suvo ki mas, sė dint prie se no sa ky ti nės tra di ci jos slenks čio, ne duo da ra my bės. Sa ky mas me no pa sau lio da lis. Už čiuo pi mas ir at sa kin gas iš ta ri mas na tū ra liai su reikšmi na, lyg li te ra tū ros kū ri ny je pa ro do dau giabriau niš ku mą reiš ki nio ar ver tybės. Sa ky mo pri gim tis tu ri tas pa čias šak nis kaip li te ra tū ra ar ta py ba. Tai ne gvil de na ma. Iš raiš kos for ma lie ka nu skriaus ta, ne su sie ta, pa lik ta pa vir šiams, bet ne gel mei ti kė ji mo šal ti nio. Ne vi si meni nin kai, bet sa ky mo tra di ci ja lyg rei ka lau ja įvai riapusio sa vęs la vi ni mo. Sa ky mas ne atsie ja mas nuo per skai ty tų kny gų. Juk šal ti niai ko kie jie? Ne ma nau, kad nu ken tė tų Baž ny čios mo ky mas, jei sa kan ty sis per skai ty tų, na, pvz., Gomb ro wic ziaus Die no raš čius. Iš sa kau visa tai po pie riaus la pui, nes kol kas tie siog ne gir di ar ba per ty liai kal bu! Juk tik sie jant įvai riau sius frag mentus as me ny bės bren di mo kon teks te ga li su si da ry ti ga li my bė sa ky mo tra di ci jai at gim ti Lie tu vos Ka ta li kų Baž ny čio je. Gal to dėl, kai sa kau ho mi li ją, kar tais ban dau įsi vaiz duoti: sto vi Ša rū nas Sau ka ir klau so si. Kar tais nu kais tu, nes at ro do, kad ne tiks liai pa sa kau. Ma tyt, kiek vie nam sa vi kri te ri jai, bet pro ble ma iš lie ka. Min tys, at bė gu sios ar at slin ku sios per skai čius Si gi to Pa ruls kio Srai ges 2001 m. rug pjū čio 4 d. Šiau rės Atėnuo se ir iš anks tes nių esė. Daž no kai jo se pra si švie čia, ypač mi nint vai kys tę, ir krikš čio niš ki vaiz di niai. Tai gi: es te ti zuo ti, su kur ti vaiz di nį pa trauk lu mą, kad iš veng tu mei at sa ko my bės. At ro do, tuoj tuoj pa vyks, už čiuop si es mę ir nu skaus min si. Ji sprūs te li lyg ką tik su gau ta žu vis iš ran kų, dar no ras vy tis, bet ne, jau vėlu. Tu rė ta, bet ne mo kė ta iš sau go ti. Gal tai ne iš vengia ma! Gal vo ju, čia ne tik apie žmo giš ku mo, bet ir apie ti kė ji mo tu ri nius, su ras tus ir įvar dy tus (per ma lo nę Krikš čio ny bė je, o ša lia Jos žmo nių kar tų anks čiau gy ve nu sių pa stan go mis). Am ži nas me ni nin ko ne pa to gu mas, per kė lus vie ną ko ją per Krikš čio ny bės slenks tį, su sto ti be si žval gant ir atpa žįs tant se niai įsi kul tū ri nu sius ta py bo je, li te ra tū ro je, ar chi tek tū ro je ir pan. žen klus. Ta da lyg ir ra miau, ta čiau ki ta ko ja ženg ti pri trūks ta drą sos. Vi sos li te ra tū ri nės ir ne tik te ori jos tik kaip vaiz di niai ban do gel bė ti, o so cia li nis stu bu ras, į ku rį gal būt tik nu si švilpt, prikaus to ko ją prie grin di nio ar že mės... Spė ju, kad išori nės re li gi nės for mos sa vo kas die niš ku mu (ku rio ge riau ne bū tų) iš gąs di na ne la bai no rin čią į tai gi lin tis jaut rią sie lą. Ką glė čiau pa tar ti tau, ogi tar si ir nie ko, nes teks pa čiam at ras ti sa vo ga li my bę, pa si ti kė ti jos pa pras tu mu ir rei ka lin gu mu. Ga li my bę pri im ti kad ir Ka ta li ky bės erd vė je ti kė ji mo ma lo nę, pra si skver bus pro iš ory bę ir pri si lie tus prie re li gi jos pir map ra diš ku mo. Vieta, kur įvar di ji mai nuš čiū va, o ne jaut ra įšsi gąs ta, pro tas stab te li. Jau čiu, kaip žo džiai su te ka į kaž kur gi liai ma ny je esan čią for mą. Gal būt tai ne iš ven gia my bė, pa lie tus šią ti kė ji mo te mą. Re giu ta vo vei do iš raiš ką ir šyps nį, iro ni zuo jan tį ku nigus (daž nai tu rint pa grin dą), ban dan čius at spin dė ti sa vo skau džia me veid ro dy je, nu trin ta me kas die ny bės pa si karto ji mų, Pir ma vaiz dį. Ne pyk, juk ri tu a le-li tur gi jo je, apie ku rią, ma tyt, ne daug ži nai, ku rią čiuo pi pen kiais po jū čiais per vai kys tės pa tir tis, ka bin da ma sis prie dva si nin ko silpny bių, pa lie ti tik pa vir šių. Is to ri jos slink ty je re li gi nių tu ri nių for mos, vir tu sios (ma žiau ku ni gams, gal la biau pa sau lie čiams) ne įme na mo mis mįslė mis, ka muo ja. Ra tas siau rė ja, ap si spren di mas at si mu ša ne į es te ti nį Kris tų, o į ma žą jį pa gal Jun gą Aš ra tą, ir pra lai mi. Ką ga li prieš prie šin ti krikš čio ny bės vi du jy bei! Ti kiu, su ra si, bet nu ga lė ti as me niš ku mą be veik ne įma no ma, nors tą pa darai, at ran di dis tan ci ją li te ra tū ri nė je for mo je. Pra ras da mas at ran di! Ne drą su to kią subti ly bę lies ti, tai tik rai nie ko bendra ne tu ri su pra ra di mu sa vęs, nors... Ma tyt, kiek vie nam sa vas ratas, api brėž tas, nes pa ma ty mas ki to ky bės dar nesu gautos, nesu ba na lin tos gal ir yra gai les tin gu mas ar at gai la, nusi ė mus kau kę, už si mir šus, kad pa si šai pys ir su skils keisto je vi du jy bės (žmo giš kos) vie to je so cia li nis puo das, ku rį esi pri vers tas neš ti. Sil pnas, bet tik kad kitas ne lies tų ma no sil pny bių. Sa vi sau gos ins tink tas kaip be jo. Ku ni gas, gal ne skai tęs Na bo ko vo, abe jin ga ran ka paro dys, kur at si klaup ti į ei lę tarp ki tų. Vai kys tės marš ko ny se už stri gu si sak ra men ti nė prakti ka, ir ją iš lais vin ti ga li tik pats, kad ir bi jo da mas, jog ta vy je pa keis, o gal pri ar tins, tik ne ži nai ką. Šv. Augusti no ta len tas tė ra prie mo nė, ap ra šy ti ieš ko ji mai iš oriškai gal ir mui las, bet iš vi daus ga lia, ug nis, sil pno žmo gaus at si vė ri mas ir stip ry bė, ir ne tik li te ra tū riš kai. Me ni ninkui, sa vaip sau gan čiam sa vo te ri to ri ją, sun ku, nors atėmus ci niz mą ir iro ni ją, il ge sys ti kė ti la bai stip rus. Todėl tik tu pats ir nie kas ki tas, o Mo ti na Baž nyčia gal pradės mo ky tis (žmo giš ką ja pras me) nu jaus ti asme nų skir ty bes ir jų ne skau din ti, bet su prie lan ku mu įsi klau sy ti į Kū rė jo bal są ne vien mo ky me, bet ir gy ve ni me. 76 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

šiandiena To išmokau kantriai laukti, kol užaugs J. E. kardinolą Audrį Juozą Bačkį Mažojoje studijoje kalbina Julius Sasnauskas OFM Jū sų Emi nen ci ja, štai jau me tai, kai po pie žius Jus įves di no į Kar di no lų ko le gi ją. Ar sun ki kar di no liš ko jo pur pu ro naš ta at sa ko my bės, pa rei gų, au to ri te to po žiūriu? Juk nuo šiol Jū sų tie sio gi nio rū pes čio lau kas ne tik Lie tu vos, bet ir Vi suo ti nė Baž ny čia. O ir Lie tu vo je, kur ran gai ir ti tu lai tu ri ypa tin gą reikš mę, Jū sų žo džiai bei dar bai ver ti na mi vi sai ki taip nei anks čiau. Be abe jo, kar di no lo ti tu las at krei pė į ma ne dė me sį, ypač vi suo me nės, ir kiek vie nas ma no pa si sa ky mas, žo dis ar dar bai la biau pa ste bi mi kaip pro di di namąjį stik lą. Kar tais ban do ma ieš ko ti prie ka bių prie kiek vieno žo džio ir pan. Dėl to jau čiu di des nę atsa ko my bę, nes ma no žo dis ga li bū ti sva res nis dėl rau donos ke pu rai tės. Ki ta ver tus, iš tų, ku rie ne mėgs ta Baž ny čios, jau čiu tam tik rą at stu mą. Ne prie šiš ku mą, bet gal būt ne ri mą, kad štai toks Baž ny čios hie rar chas, au to ri te tas, kaip jie sa ko, sė di Vil niu je. O naš ta, rū pes tis dėl Vi suo ti nės Baž ny čios man nė ra sve ti mas. Aš daug me tų dir bau Va ti ka ne ša lia popiežiaus ir tik rai jau čiu at sa ko my bę. Esu kai ku rių ta ry bų ir kon gre ga ci jų na rys. Pa vyz džiui, ne se niai vy ko mū sų Ka ta li kiš ko jo ug dy mo kon gre ga ci jos po sė dis Ro moje, kur ben drai svars tėm se mi na ri jų, ka ta li kiš kų uni ver si te tų bei mo kyk lų pa dė tį pa sau ly je. Kon gre ga ci jo je daly vau ja apie 30 kar di no lų iš vi sų kon ti nen tų, ir ga liu pa sa ky ti, kad bu vau tik rai nu ste bęs ko kios įdo mios tos te mos, in struk ci jos, do ku men tai, ku riuos ruo šia Šv. Sos tas. Dėl to rei kia daug skai ty ti, daug mąs ty ti, iš sa vo pa ty ri mo ką nors pa sa ky ti. Šie met ko vo mė ne sį Jūs mi ni te dar vie ną su kak tį lygiai prieš 10 me tų at vy ko te į Lie tu vą jau ne kaip sve čias, bet kaip nau ja sis Vil niaus ar ki vys ku pi jos ga ny to jas. Gal pri si me na te anų die nų nuo tai ką, pir muo sius įspū džius, kas čia Jus džiu gi no ir kas kė lė ne ri mą? Pir miau sia bu vo kaip anek do tas lėk tu vas, ku riuo skri dau į Vil nių, grį žo at gal. Vy kau iš Olan di jos kar tu su kar di no lu Si mo nis, ir Vil nius ma nęs ne pri ėmė. Buvo toks rū kas, kad lėk tu vas tu rė jo grįž ti. Atsi ra dau ki tą die ną. O čia, kaip tei sin gai pa sa kė vys kupas Tu nai tis svei ki ni mo žo dyje, kai ku rie ma ne pri ėmė su mei le, ki ti su bai me. Kiek at si me nu, at vy kau sa vo šir dy neš da mas tą tė vy nės mei lę, ku rią man tė ve liai bu vo įkvė pę. Su di de liu džiaugs mu grį žau į tė vynę. Tik rai su no ru tik tar nau ti. Sun kiau sia iš pat pradžių tur būt bu vo tai, kad ne ga lė jau ge rai ži no ti pa dė ties. Va ti ka ne bu vau daug skai tęs, su si ti kęs su dau ge liu vys ku pų iš Lie tu vos. Tačiau šis pa ži ni mas ki toks aš ne ga lė jau įlįs ti į ki tų kai lį. Tai bu vo kaip ne ži no ma že mė su si tin ki su žmo gu mi ir ne ži nai, su kuo kal bi ar jis vie nas tų, ku rie ken tė jo dėl Baž ny čios, ko vo jo, ar prie šin gai tų, ku rie pri sitai kė. Ne pa žin da mas žmo nių jau čiau si la bai ne sau gus. Drįs tu pri pa žin ti, bu vo bar je ras, gal iš ug dy tas kaip tik ko munis ti nės tvar kos. Toks ne at vi ru mas, ne pa si ti kė ji mas. Žmo nės ne sa ko at vi rai, ką ma ną ar ko at ei ną. Va ka rų pa sau ly je bu vau įpra tęs vis ką sa ky ti į akis ir at vi rai. Dėl to bu vo ki lę daug nesu si pra ti mų. Ir dar mačiau di de lį skur dą. Tais lai kais, man at va žia vus iš tur tin gų Va ka rų, daug ko dar ne bu vo nau jų įmo nių, tiek par duo tu vių, trū ko ele men ta rių da ly kų. Pa ju tau žmo nių ma te ria li nį var gą, ko kio mis są ly go mis jie gy ve na. Kita ver tus, su džiaugs mu pa ma čiau, kad, ne pai sant at eisti nės pro pagan dos, ti kė ji mo šak nys li ko dau ge lio žmonių šir dy se, tau to je. Gal be pa kan ka mo ti kė ji mo tie sų žino ji mo, gal, ma no aki mis žiū rint, kiek per daug tra di cinės, bet vis tiek dar gy vos šak nys. Pro pa gan da, per se kio ji mai, sun ku mai tų šak nų ne iš ro vė. Bu vo tik rai džiugu ma ty ti to kią gy vą Baž ny čią. Juk Lie tu va il gai bu vo už ge le žinės už dangos, ati trū ku si nuo Vi suo ti nės Baž ny čios. Ir čia la bai jus ti mū sų skir tin gi po žiū riai į Baž ny čią. Aš už au gau su Va ti ka no II Su si rin ki mu, bu vau įšven tin tas į ku ni gus 1961 m. 1962 m. pra si dė jo nau ji vė jai, no ras ben dra dar biau ti su pa sau liu. Tai bu vo nau ji da ly kai dau ge liui Lie tu vos ku ni gų ir žmo nių. Trū ko ry šio su Vi suo ti ne Baž ny čia, su tuo, kas pa da ry ta, kas da ro ma, kad ti kė ji mas bū tų per teik tas šių die nų kal ba. Tai gi, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 77

J. E. kardinolą Audrį Juozą Bačkį Mažojoje Studijoje kalbina Julius Sasnauskas OFM vie na ver tus, džiaugs mas, kad ga li ras ti stip rų ti kė jimą, žmo nių nuo šir du mą, ki ta ver tus, noras per ženg ti gy ny bos, ap si sau go ji mo lai ky se ną prieš komu niz mą, ate iz mą. Vi si žmo nės gy nė sa vo ver ty bes ir tau tos meilę, bet rei kė jo su kur ti Baž ny čią, skel biančią Evan ge li ją vi siems ir bi jo ju siems pri ei ti prie Baž ny čios, ir tiems, ku rie per daug pa sy viai lai kė si, ir gal nu si stačiu siems prieš ją. Kad ne bū tų lai mėjusiųjų ar pra lai mėjusiųjų, kaip sa kė Šv. Tė vas. Tik rai, kad Baž ny čia skelb tų Evange li ją vi siems. Džiau giau si grį žęs į kraš tą, su si ti kęs su ku ni gais, vie nuo lė mis, pa sau lie čiais, ku rie iš gy ve no tą sun kų laiko tar pį ir iš lai kė gy vą ti kė ji mą, bet drau ge bu vo sun ku įlįs ti į tų žmo nių kai lį ir tik rai už megz ti nuo šir džius, gra žius ry šius. Sa vai me aiš ku, kad per de šimt me tį pa da rė te ne mažą įta ką mū sų baž ny ti niam gy ve ni mui. O ar Lie tu va padarė jums ko kią nors įta ką? Ar įgi jo te čia bruo žų, ku rių anks čiau ne tu rė jo te? Gal juo kais at sa ky siu, bet dir bant, už imant at sa kin gas pa rei gas ir Va ti ka ne, ir Olan di joje, bu vau įpra tęs darbą at lik ti grei tai ir to rei ka lau ti iš ki tų. O čia aš iš mo kau ypa tin gos kan try bės. Ne rei kia per daug rei ka lauti iš kar to. Rei kia pa ma žu ei ti. Sun ku mas su de rin ti se nus da ly kus su nau jais, kaip sa ko ir Kris tus Evan ge li jo je, bu vo pa grin di nis da ly kas. To iš mo kau kan triai lauk ti, kol už augs. At si me nu, kai prieš iš važiuo da mas kal bė jau su kar di no lu Lus ti ger, sa kiau jam, kad kursiu se mi nari ją, po 6 me tų jau bus pir mų jų ku ni gų, bus vai sių. Jis į ma ne pa žiū rė jo ir nu si juo kė: jei ma ty si ko kių vai sių, tai bus tik po 10 me tų ar dau giau. Ir bu vo tei sus. Gali ma sa ky ti, kad aš pa si kei čiau. Ma nau, kad šiek tiek įsi jun giau į Lie tu vos vi suo me nės gy ve ni mą, ji pa si da rė man sa va, ir aš jau ge riau orientuo juo si, kur kas yra. Svar biau sia, už si mez gė drau giš ki ry šiai su ku ni gais, vie nuo liais, pa sau lie čiais ne pri mes tas ben dra dar biavi mas, jau pradė jo me kar tu dirb ti. Vil nius pir ma vie ta, kur esu or di na ras vys ku pi jos ga ny to jas. Tu rė jau pa ma žu iš mok ti sa vo dar bą ir ma nau, kad tik rai daug ge ro pa ty riau su pra tęs, kad žmo nes rei kia pri im ti tokius, ko kie jie yra. Nuo ko pra dė jo te, įžen gęs į Vil niaus Ka ted rą? Ko kius to de šimt me čio įvy kius, ko kius dar bus iš skir tu mė te? Ar labai pa si kei tė ar ki vys ku pi jos vei das Jū sų va do va vi mo me tais? Vis ko ne iš var dy si. Pir mas da ly kas, ku rio grie biau si pa ma tęs skur dą ir var gą, bu vo Be ta ni jos val gyk la vargšams. Ją ati da riau jau 1992 m., tik at va žia vęs, atsta tęs se nas ka rei vi nes, kaip ga lė da mas su lip dęs, kad bū tų ga li ma pri im ti žmo nes. Aš ta da ma niau, kad tai bus lai ki nas da ly kas, bet pa si ro dė, kad var gas ne ma žė ja, kad pen si nin kai iš sa vo pen si jų ne ga li pra gy ven ti. Ir tę siau tą dar bą. No rė jau duo ti žen klą, kad Baž ny čia ne tik mū sų ti kė ji mo apei gos baž ny čio je, kad rei kia ei ti į visuo me nę ir jai tar nau ti. Plė to ti ka ri ta ty vi nę, so cia li nę veik lą, už draus tą anais lai kais. Tai bu vo ma no mes tas iš šū kis, ir džiau giau si, kad yra daug pa ra pi jų, ku ni gų, ku rie ėjo ta kryp ti mi. Se mi na ri jos įkū ri mas ir gi bu vo svar bus da ly kas. 1993 m. po pie žiaus apsilankymo me tu jo pa klau siau, ar tik rai rei kia, ir jis ma ne pa ra gi no tai da ry ti. Pra dė jau la bai var gingai, ne tu rė da mas pa rengtų ug dy to jų, pro fe so rių, tin ka mų pa tal pų, se na me Tri ni torių vie nuo ly ne, bet pri si me nu tą lai ką kaip gra žiau sią kai pri sis ta tė pir mie ji 22 klie ri kai kar tu su mon sin joru Va si liaus ku, rek to riu mi, ku rį pa si rin kau to dėl, kad lik tų ry šys su bu vu sia semi na ri ja, nes jis bu vo Vil niaus se mi na ri ją bai gęs. Pra dė jau nuo nu lio, bet džiau giausi, kad pa vy ko pa staty ti se mi na ri ją ir da bar jau grįž ta iš si moks li nę ku ni gai, pa si rengę dirb ti sa vo dar bą. Vi sa ka ri ta ty vi nė ir sie lo va dos veik la, kuri pa ma žu ple čia si ir kiek vie noj pa ra pi joj, antai Ca ri tas ne bė ra vien drabu žė lių da li ji mas, o tik rai rim ta įstaiga, pri trau kian ti daug sa va no rių. Rū pi na ma si vai kais, yra ir Vai kų die nos cen tras, Mo ti nos ir vai ko glo bos na mai, Mo ti nos Te resės se se lėms pa ves ti nak vynės na mai. Štai ir ku ni gų su si rin ki muo se dau giau da ly vių, vyks ta reko lek ci jos, nuo la ti nio for ma vi mo kur sai. Tai nė ra vien pri vi le gijuo tie ji ku ni gai, gy ve nantys Vil niaus pa ra pi jo se, bet ir iš kai mų. Su ei name kar tu, pa si da lija me sa vo rū pes čiais. Vie nuo lės pri si dė jo, daug pa sau lie čių pri si dė jo. Aš la bai džiau giuo si ir ži niask lai da Mažą ja stu di ja, Nau juo ju Ži di niu, Ka ta li kų pa sau liu. Tai jau kul tū ri nis įna šas į vi suo me nės gy ve ni mą. La biausiai džiau giuo si, kad kuni gi ja su pa sau lie čiais pra dė jo labiau ben dra dar biau ti ir kad į dar bą įsi lie jo vie nuo lės. Paminė siu vie na, kas man la bai rū pi, dva si nis ug dy mas. Trina po lio re kolek ci jų na muo se ma tau jau nuo lių, pra lei džian čių vi są nak tį ado ra ci jo je. Kiek vie ną sa vait ga lį ten pil na žmo nių, ku rie ieš ko, trokš ta ge riau pa žin ti Die vą, trokš ta sa vo dva si nio to bu lė ji mo. Tai tik ra pa lai ma. Baž ny čios gy veni mas tu ri bū ti pa sta ty tas ant dva si nio pa grin do. Vis dėl to ne se niai duo da mas in ter viu Len ki jos laikraščiui sa kė te, jog Baž ny čios au to ri te tas Lie tu vo je yra silp nas. Da lis vi suo me nės tai su pra to kaip pre ten zijas valdy ti ir įsa ki nė ti. Ką reiš kia šių die nų pa sau ly je Baž ny čiai tu rė ti au to ri te tą? Gal ga lė tu mė te pa teik ti kon krečių pa vyz džių, nu ro dy ti vals ty bes, ku rio se Baž nyčia ga li di džiuo tis re a lia įta ka vi suo me nės gy ve ni mui? Anksčiau kaip pa vyz dį mi nė da vo me kai my ni nę Len kiją, bet iš tie sų ir ten Baž ny čios au to ri te tas juk nė ra jau toks vi suo tinis. Ma nau, kad bu vau blo gai su pras tas. Kal bė da mas apie au to ri te tą, kal bu apie mo ra li nį au to ri te tą, kad 78 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

To išmokau kantriai laukti, kol užaugs Kard. Audrys Juozas Bačkis. 2001 m. sausis. Gedimino Žilinsko nuotr. ELTA ta vo žo dis yra sva rus ir pri im ti nas tiek ži niask lai dai, tiek žmo nėms. Au to ri te tas nė ra ga lia. Tą ma no pa si saky mą in ter pre ta vo taip, tar si Baž ny čia no ri do mi nuo ti, kam nors pri mes ti sa vo tie sas. Vi siš kai ne. Baž ny čios au to ri tetas, jos žo dis vi suo me nė je nė ra pa kan ka mai girdimas. Kai ku rie vys ku pų pa si sa ky mai ar kai ku rių at ski rų ka ta li kų in te lek tu a lų nuo mo nės ran da spaudo je la bai ma žą at gar sį ar ba tuo jau pri kai šio ja ma, kad atsi li ku si Baž ny čia no ri vis ką da ry ti po se no vei, grįž ti atgal. Ma nau, kad Baž ny čia au to ri te to ne tu ri, nes dau ge lis ne pa žįs ta Baž ny čios. Ži niask lai da apie Bažny čią už sime na tik ta da, kai ky la skan da las su ko kiu ku ni gu ar at si tin ka kas nors blo ga. Ne no riu kal tin ti jų, bet ma nau, kad yra vie nin te lė iš ei tis kad žmo nės, dirban tys ži nia sk lai do je, ge riau pa žin tų, kas yra Baž ny čia. Tai nė ra ins ti tu ci ja tai Die vo tau ta, žmo nės, no rintys įgy ven din ti sa vo ti kė ji mą. Man bu vo prie kaiš tau ja ma, kad gal per ma žai bend rau ju su žur na lis tais. Kiek kar tų ban džiau, žo džiai ne syk bū da vo iš krai po mi ar ba ne supras ti. Kiek vie nas ma no, kad ga li kal bė ti apie Baž ny čios dok tri ną, jos moks lą ir mo ra li nes nor mas, ne ži no da mas, kas yra Baž nyčia. Mes no rime gin ti žmo gų. Jei žmo gus su kur tas pa gal Die vo pa veiks lą, tuo met mes ir pra šom vie no ar ki to da ly ko, kad bū tų ap sau go tas jo oru mas. O ta da pa si pi la kal ti ni mai: Baž ny čia ei na prieš pa žan gą, grįž ta į se nus lai kus. Sva jo ju, kad, pa vyz džiui, stu dentai, ku rie da bar stu di juo ja žur na lis ti ką, gau tų pla tes nį iš si la vi ni mą ir bū tų ne tik ko mu ni ka ci jų spe cia lis tai, bet ga lė tų kom pe ten tin gai kal bė ti ir apie Baž ny čios rei ka lus, kul tū ri nes pro ble mas, hu ma ni tari nius da ly kus. Šio je vie to je esa ma ne su si kal bė ji mo: Baž ny čios žo dis ar ba ne su pran ta mas, ar ba at me ta mas kaip pa se nęs. Su ki tais kraš tais Lie tu vos ly gin ti ne ga liu. Ne pa sakyčiau, kad Baž ny čia tu ri di des nį au to ri te tą Pran cū zi joje ar Ita li joje, ta čiau di des ni laik raš čiai visuo met vie ną pus la pį ski ria re li gi nėms ži nioms, kur ra šo tik rai kompe ten tin gi žmo nės. Ar ba ga li bū ti pa tei kiamos tik nuomo nės vie nas už, ki tas prieš, ta čiau vyks ta aukš to ly gio dis ku si ja, nes žmo nės ži no, apie ką kal ba. O čia at ro do, kad kiek vie nas ga li kal bė ti apie re li gi ją ir Baž ny čią, nors, anot lie tu viš kos pa tar lės, vie nas apie akė čias, ki tas apie ve žė čias. Taip ir ne ran da me ben dros kal bos. O kai pa si sa kiau dėl Baž ny čios įta kos vi suo me nei ar Sei mui, tai bu vo at sa ky mas į la bai konk re tų klausi mą: ko dėl ne dis ku tuo ja mos Sei me mo ra linės pro ble mos, pavyz džiui, abor tas? Pa pras tai at sa kiau, kad nė ra tokios dau gu mos, ku ri ga lė tų to mis temo mis kal bė ti ir ką nors pa keis ti. Vie na ver tus, Baž ny čia lyg ir tu ri au to ri te tą, jos rei tin gas yra aukš tas, ki ta ver tus kiek tarp tų, ku rie pa si sa ko, jog pa si ti ki Baž ny čia, tik rai el gia si kaip krikš čio nys ir as me ni nia me, ir vi suo me nės gy veni me? Mes esa me mai ti na mi pla čio sios ži niask lai dos, vei kiančios žmo nių mąs ty se ną, men ta li te tą, gy ve nseną, for muo jan čios var to to jiš ką, ma te ria lis ti nę gy ven se ną. Ir čia Baž nyčia no rom ne no rom lie ka tar si prieš ta ra vi mo žen klas: tai, ką mes skel bia me, ne ati tin ka vi suo me nė je vy rau jančių nuo sta tų ar nuo mo nių. Pa sau lie ti nė ži niask lai da ki ta dos ci ta vo Jū sų tei ginį, jog Vil niaus ar ki vys ku pi jo je ne tu ri te ku ni gų. Ar tai reiškia, kad sovieti niais me tais su for muo ta dva si nin ki ja ir jos sie lo va dos sti lius ne ati tin ka Jū sų rei ka la vi mų šiuo lai ki niam ku ni gui? Ar nau jo ji Vil niaus se mi na rija iš lei džia nau jo ti po sie lų ga ny to jus? Kaip ver ti na te jaunų ku ni gų įsi jun gi mą į pa sto ra ci ją, so cia li nę bei ka ri ta ty vi nę veik lą? La bai sun ku spręs ti. Dar tik iš ėjo ke lios pir mo sios mū sų se mi na ri jos lai dos, ir at ei tis pa sa kys, ko kie jie kuni gai bus. Iš dar bų pa žin sim, iš jų vai sių pa žin sim. Esu pa sa kęs, kad ne tu riu ku ni gų, nes ku ni gų tikrai per mažai. Mū sų vys ku pi jo je yra apie 100 die ce zi nių ku ni gų, o at si ra do daug nau jų dar bo lau kų: pa sto ra ci ja li go ni nė se, pa sto ra ci ja ka lė ji muo se, uni ver si te tuo se tarp stu den tų ir pro fe so rių. Tai yra nau ji apaš ta la vi mo lau kai, kur nie kas iki šiol ne dir bo. Ko dėl? Vy resnie ji ku ni gai vien dėl anų lai kų spau di mo ir su var žy mo ne bu vo tam pa si ren gę. Gy ven ti, dės ty ti jie ga lė jo tik sa vo baž ny čio se, į pla tes nę vi suo me nę nė jo. Neįsi vaizduo ja me, kaip kuni gai bu vo izo liuo ti nuo vi suo me nės. Ypač nuo jau ni mo. Tu rė jo ri zi kuo ti, kad ga lė tų prie jo pri ei ti ir ką nors da ry ti. Ku ni gai ne bu vo pa si ren gę tam apaš ta la vi mui, ku riam kvie čia Baž ny čia ei ti į pa sau lį, skelb ti Evan ge li ją vi sur, įjung ti į šį dar bą pa sau lie čius. Tai bu vo ku ni gai, kurie gal būt he ro jiš kai ir gra žiai dir bo, bet bu vo pri vers ti teik ti sak ra men tus mi ni ma liai tam parengtiems žmo nėms. At si me nu, vos at va žiavęs bu vau NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 79

J. E. kardinolą Audrį Juozą Bačkį Mažojoje Studijoje kalbina Julius Sasnauskas OFM su ti kęs ne ma ža ku ni gų, ku rie bi jo jo vai kų, bi jo jo ei ti į mo kyk las. Jie ten jau tė si tar si pa te kę į cir ką, į liū tų narve lį. Vai kai su pro vo kuo jan čiais klau si mais ir el ge siu juos šo ki ra vo. Jie bi jo jo. Iš si laks tė be veik vi si ku ni gai, nes ne bu vo pa si ren gę to kiam dar bui. Ma no vil tis, kad dabar ti niai se mi na ri jos stu den tai ne pa si tenkins vien te olo gi nė mis ži nio mis, o iš moks ben drau ti su žmo nė mis kaip su ly giais, kiek vie ną žmo gų pri ims, su juo kal bė sis, jį su pras. Vi sas pa sto ra ci nis pa si ren gi mas krei pia mas ta lin kme, kad dar bū da mi se mi na ri jo je jie da ly vau tų ir jau ni mo sto vyk lo se, ir nu ei tų pa dir bė ti į nak vy nės namus, ir daug pla čiau žiū rė tų į vis ką, su si pa žin tų su visais nau jaisiais sąjūdžiais. Ačiū Die vui, at gi mė vi sos se no sios mū sų orga ni za ci jos at ei ti nin kai, skau tai ir kt. Bet Baž ny čio je esa ma ir nau jų są jū džių: fo kolia rų, neoka te chu me nų, cha riz minis sąjūdis. Tai tik ras Baž ny čios tur tas, ku rį rei kia mo kė ti įsi leis ti, įskie py ti. Tai sun ku, bet, ma no nuo mo ne, bus ge riau, ir jau nie ji ku ni gai bus tik rai ir su mei le pri im ti vy res nio am žiaus kle bo nų, ir ras bend rą kal bą su žmo nė mis. La bai svar bu ku ni gui pir mie ji žings niai ku ni gys tė je. Svar bu, kad kle bo nas jam pa dė tų išsi skleis ti, pa žin ti sie lo va di nį pa ra pi jos dar bą, bet kad ne ap kar py tų jam iš kar to sparne lių ir vis ko ne draus tų, sa ky da mas, kad nie ko ne rei kia keisti. Jau ma tau gra žių žen klų. Yra kle bo nų, ku rie gal ne vis ką su pran ta, bet mie lai sa ko: ge rai, ban dyk, dirbk, ro dyk ini cia ty vą o taip pat mo ka ir gra žiai pa tai sy ti, nes jau nas ku ni gė lis ga li nu kryp ti nuo Baž ny čios rei kala vi mų. Tu riu vil čių, bet tai at ei ties da ly kas. Po de šimt me tų pa si kal bė si me ta te ma... Per duo siu Jums klau si mą, ku rį šian dien man pa teikė vie nas pa ra pi jie tis: ar jums ne skau da, kad pa si tai ko gru bių, iš pui ku sių, sa va nau džių, be šir džių ku ni gų, at stu mian čių ir nie ki nan čių žmo nes? Tik rai man la bai skau du, nes kai kal bi su žmo nė mis ir gir di, ką jie sa ko, ne ga li lik ti abe jin gas. Su tin ku žmo nių, ku rie bu vo už gau ti ku ni go griež tu mo ar net grubu mo. Vis dėlto rei kė tų, kad mes mo kė tu me sa vy je ugdy ti ver ty bes, apie ku rias Šv. Tė vas kal bė jo ku ni gams, kai bu vo at va žia vęs į Lie tu vą. Kad su ras tu me ben drą kal bą su žmo nė mis, tu ri me ug dy ti ir są ži nin gu mą, ir tei sin gu mą, ir uo lu mą, ir tie su mą, ir ge ru mą. Iš tik rųjų kai ku rie ku ni gai jau čia si per ne lyg di de li pa ra pi jos šeimi nin kai, ku riems tu ri vi si pa klus ti. Ta da ne lie ka pa gar bos, ati du mo žmo gui, at ei nan čiam pas ku ni gą su kon k re čia pro ble ma. Tai ma ne iš tie sų la bai skau di na. Tokių skun dų gau nu dau giau sia. Ant ras skun das, ku rį tenka gir dė ti ir ku ris per ve ria šir dį, tai dva si nin kų pri si ri ši mas prie tur tų. Ne ga li ma tar nau ti Die vui ir ma mo nai. Žmo nės iš kar to pa ste bi pra ban gią ma ši ną ir svars to, ar tik ne pa ra pi jos pi ni gai pa nau do ti ne pa gal pa skir tį. Kar tais ten ka at stum ti žmo gų dėl vie no ar ki to mo ty vo, gal for ma liai ir tei sin go, ta čiau vi suo met yra bū dų tai gra žiai ir man da giai pa sa ky ti. Žmonės daug at lei džia ku ni gams, mums vi siems at lei džia daug silpny bių, bet tik ne pri si ri ši mą prie tur tų ir gru bu mą, tar si bū tum pa te kęs pas ko kį val di nin ką, ku ris ne su pranta, kad at ei ni su skaus mu, sa vo pro blemo mis ar pra šy da mas ko kio pa tar na vi mo, ir no ri suras ti my lin tį žmo gų, o ne po ną. To kių da ly kų pa si tai ko, ne no rė čiau api bend rin ti, bet čia daug ką ga lė tume pa ge rin ti. Po pie žius yra griež tai pa si sa kęs prieš dva si nin kų karje riz mą. Ar jums daž nai ten ka su si dur ti su ku ni gais, ku riems siek ti šil tų vie tų Baž ny čio je yra svar biau už vis ką? Pa sau lie čiams kar tais at ro do, jog Baž ny čio je la biau siai ver ti na mi ir pro te guo ja mi klus nie ji bei mokan tys pri si tai ky ti. Ku ni gai ir gi žmo nės kiek vie nas sa vo dar be, tai gi ir apaš ta la vi me, no ri iš kil ti, gal gau ti ge res nę pa ra pi ją. Su Kris tu mi apaš ta lai gin či jo si: Pa so dink ma ne iš kai rės ar de ši nės sa vo ka ra lys tė je. Tai žmo giš ka sil pny bė, ku ri pa si tai ko, bet ne la bai no rė čiau to su reikš min ti. Tai nė ra svar biau sias da ly kas, tai gal tik pa pras tas žmo giš kas troš ki mas. Kar tais net drįs tu sa ky ti, kad am bi ci ja yra ge ras da ly kas, tai no ras gra žiai at lik ti sa vo dar bą iki ga lo, aks ti nas ką nors nu veik ti, o ne pa sy viai sė dė ti. Rei kia pra si muš ti, pa ro dy ti, kad ga li ką nors gra žaus pa da ry ti. O šiaip, duok Die ve, kad bū tų kuo ma žiau gar bės ieš ko ji mų ar šil tų vie tų sie ki mo. Vys ku pas ren ka si, su ku riuo ku ni gu ar ti miau bendra dar biau ti, skir ti ge ne ral vi ka ru, ko kias at sa kin gas pa rei gas pa tikė ti. Kai per ke li ku ni gą iš vie nos pa ra pi jos į ki tą, su lau ki dve jo pos žmo nių re ak ci jos: vie ni no ri, kad ku ni gas lik tų, ki ti, prie šin gai, pra šo jį pa keis ti. Bet čia spren džia vys ku pas, jis tu ri sa vo nuo mo nę, mo ty vus, ku riuos ne vi sa da ga li žmo nėms at skleis ti. Kar tais ga li bū ti taip, kad ku ni gą iš ma žos pa ra pi jos, kur jį vi si my li ir ger bia ir kur jis yra daug ge ra pa da ręs, pa ski ri į di desnę, kad ir ten pa da ry tų pa na šų dar bą jau pla tes nia me lau ke. Ir dėl to su si lau ki kri ti kos. Kar je riz mas vi sa da gy vas žmo nių šir dy je, bet tai nė ra to bu lu mas, do ry bė. Gal dėl to kio Jū sų nu si sta ty mo Vil niaus ar ki vys ku pijo je nė ra tiek pre la tų ir ka nau nin kų, kaip ki to se? Aš pa si ry žau ne at kur ti ka pi tu los, nes Va ti ka no II Susi rin ki mas nu ro dė ei ti vi sai ki tu ke liu su kur ti ku ni gų ta ry bas, į ku rias ku ni gai ren ka mi, bent du treč daliai ren ka mi kon sul to riais. Jie fak tiš kai ei na se nų jų kanaunin kų pa rei gas. Man at ro do, kad tai de mok ra tiškes nis bū das ir taip ge riau at sto vau ja ma vys ku pi jai. Ka naunin kus ma ty čiau kaip gar bės ka nau nin kus, jau gar bin go am žiaus su lau ku sius ku ni gus, ne be pa jė giančius dirbti pa ra pi jo je. Tai bū tų jiems sa vita užuo vė ja ir jų 80 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

To išmokau kantriai laukti, kol užaugs darbo įver ti ni mas. Ta čiau ka pi tu los kū ri mas ne ati tik tų da bar ti nės Baž ny čios dva sios, ir aš tik rai ne si ryž tu to dary ti. Kau no ar ki vys ku pi ja me tų pra džio je pa skel bė ar timiau sių dv ejų me tų sie lo va dos pro gra mos pro jek tą. Ar Vil niaus ar ki vys ku pi ja tu ri su da riu si ko kį nors spe cia lų stra te gi jos pla ną, sie lo va dos pri ori te tų są ra šą? Ki taip ta riant, kas šian dien la biau siai de ga mū sų ar ki vysku pi jo je? De ja, ne ga lė čiau taip su dė lio ti. Kai at va žia vau, man svar biau sia at ro dė ka te che zė. Pa ren gi mas jai ir šiandien lie ka pri ori te tu. Tik ma nau, kad rei kė tų at skir ti, kas da ro ma mo kyk loje ir pa ra pi jo se ži nių per da vi mą ir pa si ren gi mą sak ra men tams. Dėl to mes vi siš kai su ta ria me su Kau no ar ki vys ku pu. Ki tas pri ori te tas so cia li nis dar bas, ka ri ta ty vi nė Baž ny čios mi si ja. Kad tai bū tų ne vien fi lan tro pi ja, o iš tie sų mei lės dar bas ir kad žmo nės įsi jung tų, tu ri me lai ky tis ne lab da ro mis iš už sienio, o pa tys pa im ti į sa vo ran kas Ca ri tą ir ki tas or ga ni za ci jas, ku rios tei kia žmo nėms pa gal bą. Ma žiau pada ry ta dėl iš si moks li ni mo ne tik ku ni gų, bet ir pa saulie čių pa si ren gi mo už im ti at sa kin gas pa rei gas vi suo me nė je vi so se sri ty se. Ma nau, kad reikia su teikti dau giau ga li my bių žmo nėms, ypač jau ni mui, baig ti stu di jas už sie ny je ar čia jiems pa dė ti, kad ga lė tų tik rai už si tik rin ti sa vo gy ve ni mą, ki ta vertus da ly tis su ki tais sa vo pa tir ti mi, krikš čio niš ka kul tū ra. Vis dėl to ku ni gų se mi na ri ja man yra vie na svar biau sių vie tų. Baž ny čia tu ri skelb ti Evan ge li ją, ir čia svar biau sia ku ni go šventu mas, jo dva sin gu mas. Kol kas sun ku su da ry ti ne tik dės ty to jų, bet ir auk lė to jų gru pę. Da bar jau ni žmo nės tu ri bū ti dva sios tė vai, be abe jo, jau nas jau ną ge riau su pran ta, bet nė ra pa ty ri mo, ku ris at siran da po dauge lio kuni ga vi mo me tų. Se mi na ri ja vi suo met yra ma no aki ra tyje, ir no rė čiau, kad ten bū tų kuo ge riau. Be to, vi saip sie kiu kuo di des nio pa sau lie čių įsi jun gi mo į para pi jų ir vi sos Baž ny čios gy ve ni mą. Dar ne sa me to kie su au gę, kad kiek vie nas jaus tų at sa ko my bę už Baž nyčią. Kaip sa ko Va ti ka no II Su si rin ki mas, nuo krikš to die nos kiek vie nas ti kin ty sis tu ri tei sę ir pa rei gą bū ti apaš ta lu ir skelb ti Evan ge li ją. Į šią mi si ją dar per mažai įsi jun gia ma. Čia ma tau pri ori te tą. Se niai kalbė jau, kad rei kė tų su reng ti si no dą apie pa sau lie čių vaid me nį Baž nyčio je. Svars tau, kaip su da ry ti bran duo lį, kuris ap si im tų tas idė jas skleis ti ir or ga ni zuo ti dar bus. To kie sie kiai pa na šūs ir Kau ne, ir Vil niu je, tik gal ne mo ku jų su formu luo ti ar ne ran du žmo nių, bū dų, kaip vi sa tai rim tai įgy ven din ti. Pa sau lie čiams pla čiau įsi jung ti į pa ra pi jos ir Baž ny čios gy ve ni mą ypač sun ku did miesčiuo se. Ne seniai Ro mo je kal bė jau su sa vo ko le go mis iš Va ti ka no. Ta pa ti pro ble ma yra vi suo se did mies čiuo se. Ma žes nia me mies te ly je jau yra žmo nių ben druo me nė, ku ri su ka si ap link pa ra pi ją. Ir mo kykla, ir baž ny čia, ir se niū ni ja vi si pa žįs ta vie nas ki tą ir ben dra darbiau ja, o did mies čiuo se yra ano ni miškumas žmo nės pa si ren ka mi šias, bažny čią, nes jiems pa tin ka kuris ku ni gas ar lai kas pa to gus, ten gal net ne jų pa ra pi ja, nors, ži no ma, sa vo pa rei gą jie at lie ka. Nie kas ne su ra do ma giš kos laz de lės, ku ri ga lė tų tai pa keis ti. Ky la di de lis rū pes tis, kaip Vil niu je vykdy ti evan ge li za ci ją ne tik vai kams, jau ni mui, bet ir su au gu sie siems. At sa ky mo dar ne ra dau. Prieš šį po kal bį Jūs ge rą va lan dą kal bė jo tės su Ar kivys ku pi jos jau ni mo cen tro va do vais. Jau ni mas tur būt Jū sų ne nu vi lia? La bai džiau giuo si jau ni mu, ir ne vien juo yra su sikū rę la bai daug gru pe lių, ku rio se žmo nės ban do krikščio niš kai gy ven ti, pa lai ky ti vie nas ki tą, stu di juo ja Šv. Raš tą. Yra daug sa va no rių. Da bar ku riu vi sų vys ku pi jų sie lo va dos cen trą, kur pri sig laus tų ir šei mos, ir jau nimo cen tras. Daug or ga ni za ci jų jau tu ri sa vo pa tal pas, at ei tyje gal kas nors iš to iš augs ir bus kaip pa sau lie čių apaš ta la vi mo va rik lis. O jau ni mas vie nas tų gra žių da ly kų, ku riuos pa ste biu ir džiau giuo si. Ma tau, kad ir ti ky ba mo kyk lo je duo da nau dos. Ma tau tiek daug jau nų žmo nių, jau nų šei mų, ku rios tik rai už si de gu sios gy ven ti krikš čio niš ką gy ve ni mą. Tik rai tuo ga liu džiaug tis. Tik mums rei kė tų kar tu su ei ti ir dirb ti. Ša lia Vil niaus Ka ted ros iki 2009 m. nu ma to ma atsta ty ti va di na muo sius Val do vų rū mus. Kaip ži no ma, spe cia lis tų ir vi suo me nės nuo mo nė šiuo klau si mu nė ra vie nin ga. Kaip Jūs žiū ri te į to kio pa sta to at si ra di mą? Kal bant kon kre čiai, no riu, kad Val do vų rū mai ne užgož tų Ka ted ros ir kad bū tų pa lik tas pra ėji mas pro ce sijoms. Bet tai ša lu ti nis da ly kas. Aš ne su nei is to ri kas, nei ar chi tek tas, nei ar che o lo gas ir ne ga liu dis ku tuo ti, kai klau sia ma, ar čia at sta to mi Val do vų rū mai, ar stato ma kas nors nau ja. Ta čiau pateikčiau vie ną pa sta bą. Nese niai bu vau Len ki jo je. Var šu vos Ka ra lių rū mai, ku rie per ka rą bu vo vi siš kai subom bar duo ti, da bar atsta ty ti. Tie sa, jie bu vo daug ką iš sau go ję, daug lie ka nų, ku rias ga lė jo pa nau do ti, ypač iš in ter je ro. Vis kas la bai gra žiai at sta ty ta, pa lik ti iš li kę se ni ga ba lai, kad ga lėtum juos at skir ti nuo nau jų. Len kai tu rė jo daug dau giau me džiagos, do ku men tų. Bet man įdo miau sia bu vo pa staba, ku rią pa sa kė di rek to rius: Ka ra lių rū mai bu vo at sta ty ti žmo nių au ko mis, vals ty bė iš biu dže to tam ne sky rė nieko. Lie tu vo je, jei žmo nės no ri sa vo lė šas skir ti Valdo vų rū mams at sta ty ti, tai te lai mi na juos Die vas ir tegul jie ei na pir myn. Tik te gul tai bū na jų no ras ir jų kon k re ti pa ra ma. O kad bū tų ski ria mos iš biu dže to di de lės sumos, kai ne pa jė gia ma su mo kė ti al gų mo ky to jams, kai NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 81

J. E. kardinolą Audrį Juozą Bačkį Mažojoje Studijoje kalbina Julius Sasnauskas OFM yra tiek daug vargs tan čių ir sun ku mų li go ni nė se, kai pen si nin kai ne tu ri už ką nu si pirk ti bran gių vaistų, verta pa svars ty ti, kas yra pri ori te tai. Man są ži nė neleis tų šiuo me tu eik vo ti pi ni gų, kad ir gra žiau siems tiks lams. Aš ne su prieš to kią idė ją, bet kvie čiu vi sus tuos, ku rie ją pa lai ko: au ko ki te, duo ki te ir pa sta ty ki te, kad dėl to ne bū tų nu skriaus ti vargs tan tieji ir sun kiai ga lą su ga lu su du rian tieji. Ma no to kia pozicija. Pas ku ti nis klau si mas la bai as me niš kas: ar Baž nyčios hie rar chas tu ri lai ko ir ga li my bių kar tais pa bū ti papras tu sie lų ga ny to ju? Ar kar di no liš kų pa rei gų gausy bė Jums lei džia pa krikš ty ti kū di kį, su tuok ti jau nų jų po rą, at si sės ti į klau syk lą? Tie są pa sa kius, krikš ty ti ar su tuok ti pa si tai ko re tų pro gų, bet yra žmo nės, su ku riais pa lai kau ypa tin gus san ty kius ar ry šius. Dau ge lis ieš ko, kad tik vys ku pas ar kar di no las pa lai min tų jų san tuo ką. Į san tuo ką žiūriu rim tai, bū ti na, kad žmo nės bū tų ge rai pa si ren gę, o aš ne tu riu lai ko su jais ir pa si kal bė ti, ir jų pa reng ti. Su krikš tu leng viau, bet taip pat tu ri bū ti po kal bis su tėvais. Esu pa krikš ti jęs ke lis šiais me tais. Klau syk lo je man daž niau pa si tai ko pro gų pa sė dė ti. Kar tais nuei nu į ko kią mo kyk lą ir tu riu iš klau sy ti vi sos kla sės iš pa žin čių prieš mi šias. Ten ka ir Tri na po ly je, kai vyks ta ko kios re kolek ci jos, at ei na vie nas ki tas ir pa si kal bė ti, ir iš pažin ties. Ir Ka tedro je, kai yra su si tai ky mo pa mal dos, vi suo met nu ei nu ir klau sau iš pažin čių. Tie sa, ne sė džiu kiek vie ną sek ma die nį Ka ted ro je sa vo klau syk lo je, gal dėl lai ko sto kos, o gal dėl se nos pa tir ties, kai klau syda vau si iš pa žin čių pa ra pi jo se, ypač Ro mo je: su si da ro gru pė žmo nių, ku ri tik pas ta ve no ri ei ti iš pa žin ties ir tik ta vęs lau kia, o pas ki tą ku ni gą ne nu eis. Anks čiau esu daug krikš ti jęs, ir iš pa žin čių po 10 va lan dų Pie tų Ameri ko je prieš Ve lykas tek da vo klausy ti, ir san tuo kų daug esu pa lai mi nęs. Lie tu vo je to mažiau pa si tai ko. Bet jūs kal bė jo te apie ga ny to jiš ką darbą. Ma nau, kad po kal bis su sa vo ku ni gais ir gi yra sie lo va da, ir čia aš tu riu bū ti tik rai at vi ras. Ko lau kiu ir ką ma tau? La biau siai lau kiu pa si ti kė ji mo, ir sa vo ruožtu no rė čiau bū ti jiems tė vas. Kad vyk tų ben d ra dar bia vi mas. Kiek vie nam ku ni gui pir miau sia linkiu, kad bū tų tik ras dva sios tė vas sa vo pa ra pi jie čiams, vi siems žmo nėms, su ku riais su si tin ka. Tai vie na tų sa vy bių, ku rias turė tu me ug dy ti vi si ir aš, kaip ga ny to jas, ir kiekvie nas ku ni gas. Jaus tis at sa kingiems už žmo nes, su ku riais su si tin ki. Kar tais po ko kio nors su si ti ki mo mel džiuosiu už tą žmo gų, jaus da mas, kad jis ken čia ir ieš ko tie sos, blaš ko si. Žo džiais vis ko neap saky si. Svar bu bū ti tuo ge ruo ju ga ny to ju. Da lis ma no darbo, ku ris at ro do biu rokra ti nis, ir gi yra ga ny to jo pa rei gos. Tik rai bū tų mie la dau giau krikš ty ti, dau giau pa tir ti šir dies džiaugs mo, kai tai pa da rai, bet ne ga liu kas dien im tis to kio apaš ta lavimo. Tę sia si ga vė nia. Ko pa lin kė tu mė te sa vo ga no miesiems? Do va nai ga vo me, do va nai ir tu ri me duo ti, kaip sa kė po pie žius šių me tų ga vė nios laiš ke. Ma nau, kad kiekvie nas krikš čio nis, kal bė ki me apie tuos, ku rie lanko si baž ny čio je, tu rė tų ki taip žiū rė ti į pas nin ką ir į ge rus dar bus. Svar bu ne tik mė sos ne val gy ti penk ta die nį, bet ir ko nors at si sa ky ti, kad pa si da ly tum su sto ko jan čiaisiais. Yra daug gra žių ini cia ty vų Be ta ni jos val gyk la, Mo ti nos Te re sės na mai, aso cia lių šei mų jau ni mo gru pės ir t. t., ku rias mums rei kia iš lai ky ti, ir man skau du, kad lig šiol vi sa tai at ei na iš už sie nio, iš ge rų žmo nių au kų. Au ko ja net gi kai ku rios JAV ar Pran cū zi jo s para pi jos, ku rios nie ko ben dra ne tu ri su Lie tu va. Mū sų žmo nės jau ga lė tų la biau įsi jung ti į šį dar bą. Ko nors at si ža dė ti, pa ste bė ti sa vo kai my ną, se ne lį ar sa vo šei mos na rį, kuris yra la biau ap leis tas. Juk taip svar bu pa dėti ki tiems. Dos nu mo at žvil giu ga lė tu me daug dau giau pada ry ti. Lin kiu, kad ir pa ra pi jos suor ga ni zuo tų ko kią akci ją ir pa dė tų iš lai ky ti var gin gą šei mą, li go ni nę, prieglaudą ar slau gos na mus. Tik eik ir eik su pagal ba. Sa vo rankas, lai ką ati duok tiems žmo nėms, ne bū ti nai pi ni gus ar duo ną. Tai kon kre tus pa ra gi ni mas pa sau lis laukia iš mū sų kon kre čių mei lės darbų. Grįž da mas prie kunigų, prie sa vęs, sa ky čiau, kad mes ir gi do va nai ga vo me, dova nai tu ri me ir duo ti, tai mū sų pa šau ki mas. Mū sų ku ni gystė yra do va na, ku rią Die vas mums da vė, ir mes turi me tuo da ly tis, duo ti do va nai ir ki tiems, kad ne tap tume tik ko kios ins ti tu ci jos val di nin kė liais. Tai pri tai kau ir sau. Dė ko ju Jū sų Emi nen ci jai už il gą, iš sa mų po kal bį ir lin kiu at ei nan tį vys ku pa vi mo Vil niu je de šimt me tį iš vys ti daug nau jų sa vo dar bo vai sių. 82 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

ŽVILGSNIS Busho doktrina Kęstutis K. Girnius Savo pirmame metiniame pranešime sausio 29 d. JAV prezidentas Geo r ge as W. Bushas pareiškė, kad Irakas, Iranas ir Šiaurės Korėja bei jų teroristai sąjungininkai sudaro blogio ašį. Jis davė suprasti, kad, reikalui esant, JAV pasiryžusios šioms šalims smogti. Amerikiečiai sveikino savo prezidento ryžtą, dauguma pasaulio šalių neslėpė savo nerimo dėl vadinamosios Busho doktrinos apimties ir jos implikacijų tarptautinei visuomenei. Galimų JAV taikinių sąrašas didėja. Iš pradžių buvo minimos teroristų organizacijos, po to joms prieglobstį suteikiančios šalys, tada šalys, sie kian čios pagaminti masinio naikinimo ginklų. Bu sho doktrinos apimtis tikrai plati. XIX a. pradžioje Vašingtono paskelbta Monroe doktrina įspėjo Europos šalis nesikišti į Vakarų pusrutulio šalių vidaus reikalus. Savo doktrinoje Bre žnevas suteikė Maskvai teisę ginti socializmą Rytų Euro poje. Bushas ne nurodė jokių geo gra finių apribojimų. Panašų susirūpinimą kelia Busho vyriausybės politikos vienašališkumas ir polinkis nepaisyti pasaulio vi suomenės ir tarptautinių konvencijų. Vašingtonas atsisakė pasirašyti Kio to protokolą dėl gamtosaugos, nutraukė antibalistinių raketų sutartį, savavališkai interpretuoja Ženevos konvenciją dėl karo belaisvių priežiūros. Nepasitvirtino po rugsėjo 11-osios kilę lūkesčiai, kad Vašingtonas pasuks daugiašalės politikos link. Net ir NATO kaip organizacija nebuvo pakviesta dalyvauti karo veiksmuose Afganistane. Veikiau buvo tariamasi su atskiromis šalimis konkrečiais paramos klausimais. Vašingtonas neslėpė, kad jis nenorėjo būti varžomas savo sąjungininkų, kaip buvo var žo mas per Kosovo karą. Europos šalių kantrybė išseko. Kas buvo sakoma privačiai, dabar skelbiama viešai. Prancūzijos užsienio reika lų ministras Hubertas Vedrinas pavadino JAV politiką primityvoka ir suve dančia viską į kovą su terorizmu. Jo vokietis kolega Joschka Fischeris paragino Vašingtoną nelaikyti savo sąjungininkų satelitais. Kanclerio Schroederio atstovas pabrėžė, kad Fischeris kalbėjo Vokietijos vyriausybės vardu. ES įgaliotinis užsienio rei kalams Chrisas Pattenas paragino JAV nepasiduoti vienašaliams ir autoritariniams polinkiams. Po kelių die nų reaguodamas į JAV valstybės sekretoriaus Colino Powello priekaiš tą, kad jis esą per daug susijaudinęs, Pattenas, laikomas dideliu JAV draugu, sugriežtino savo kritiką. Sėkmė Afganistane esą sustiprino JAV val džios įsitikinimą, kad ji gali pasikliauti tik savimi, o sąjungininkai gali būti naudingi tik kaip papildomas priedas. Tikri draugai nėra sikofantai, jie turi pareigą išreikšti savo neri mą, sakė Pattenas. Japonija, Kinija, Rusija ir daugelis kitų šalių irgi kritiškai atsiliepė apie Busho doktriną. Ne vien Busho kalbos turinys ir tonas kelia susirūpinimą. Būgštaujama, kad prezidentas, neturintis užsie nio politikos patirties, yra pasidavęs karingai nusiteikusių aukštų parei gūnų, tarp jų viceprezidento Chaney o, gynybos ministro Rumsfeldo ir patarėjos valstybės saugumo klausimais Rice, įtakai. Ši trijulė linkusi pasaulį pieš ti baltomis ir juodomis spalvomis, kalbėti apie blogio ir gėrio kovą, pabrėžti JAV išskirtinumą ir teisę daryti viską, kas būtina jų saugumui ir gerovei laiduoti. Šis polinkis sudvejinti pasaulį sunkina pastangas plėtoti subtilesnę politiką ir objektyviau suprasti pasaulį. Musulmonų terorizmą sukelia įvairios priežastys. Demokratijos stoka, neveiksmingos autoritarinės valdžios, skurdas, socialinė nelygybė, mokslo ir švietimo nevertinimas, men kavertišku mas vi sa tai šių ša lių vidaus reikalai, kurių nei JAV, nei Europa neišspręs. Bet ne a pykantos nu krei pi mas į JAV su sijęs su JAV už sie nio politika, labiausiai su pa rama Izraeliui kovoje su palesti nie čiais. Musulmonai, ir ne tik musulmonai, mano, kad JAV yra perdėm šališkos. Jeigu teroristai nirštų vien dėl to, kad JAV, prezidento Bu sho žodžiais, yra laisvę mylinti de mo kratija, tai į jų taikiklį turėtų patekti ir Šveicarija bei Švedija, kurios nemažiau myli laisvę ir demokratiją. Ta pati JAV galia, skatinanti Va šing toną vienašališkai elgtis, kursto ne apy kantą musulmonų šalyse. Ir sun ku suprasti, kodėl JAV negali šito pripažinti. Dar per anksti suprasti, ko Bu shas siekia savo doktrina. Esama trijų ga limybių. Pirma, JAV tikrai įsitikinu sios, jog blogio ašies šalys kelia pavojų pasaulio ir JAV saugumui, tad Vašingtonas ketina joms smogti, jei jos nepatenkins JAV reikalavimų. Antra, savo karinga retorika Jungti nės Valstijos stengiasi šias šalis įbau ginti ir priversti jas daryti nuolaidų, kurių jos kitaip nedarytų. JAV antpuolio galimybė turėtų priversti kiek vieną šalį permąstyti, ar verta rizikuoti. Ir NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 83

esama ženklų, kad ši taktika veikia. Irakas kalba, nors tikrai ne pirmą kartą, apie galimybę vėl įsileisti tarptautinius ginklų inspektorius, Iranas sulaikė kai kuriuos įtariamus Tali bano karius ir stengiasi įtikinti Eu ro pos šalis, jog JAV priekaištai ne pagrįsti. Trečia, karinga retorika ski riama amerikiečiams, siekiant sustiprinti jų paramą vyriausybės veiksmams bei laimėti balų Bushui ir res publikonų partijai prieš Kongreso rudens rinkimus. Neatmestina galimybė, kad JAV valdžia pati neži no, kuris siekis jai svarbiausias. JAV pasitikėjimas savimi pasiekė viršūnę. Jos vienintelė supergalybė, jų karinis pranašumas tiesiog stulbinantis. Tad suprantama pagunda eiti savo keliu, juolab kad vyrauja įsitikinimas, jog šis kelias teisingas. Galingosios JAV vis dėlto nėra visagalės. Joms gal nereikėjo sąjungi nin kų kovoje su Talibanu, bet Al Quaeda bus įveikiama ne bombomis, o gera žvalgyba ir informacija apie teroristų tinklus, jų rėmėjus įvairiose pasaulio šalyse, juos palaikančias finansines institucijas. Rugsėjo 11-osios įvykiai akivaizdžiai atskleidė JAV žvalgybos trūkumus, kurių nebus galima paša linti net per kelerius metus. Vašingtonas turės pasikliauti savo sąjun gi ninkų ir kitų šalių žvalgybos ir po licijos draugiškumu. Be jų paramos nebus galima nei atrasti, nei sunaikinti teroristų. Lig šiol JAV sekasi. Daugelis šalių uoliai talkininkauja iš dalies dėl to, kad rugsėjo 11-osios antpuoliai sukėlė tokį pasibjaurėjimą, iš dalies dėl to, kad Vašingtonas dar turi dideles geros valios atsargas. Bet tos atsargos gali greitai išsekti. Dabartinis politikos vienašališkumas, nesirūpinimas gamtosauga, pomėgis pamokslauti jau bando daugelio šalių kantrybę. Jei JAV be konkrečių įrodymų pultų Ira ką ar kitą šalį, jų geras vardas ir tolesnė kova su terorizmu smarkiai nukentėtų. Vidaus politikos sumetimais arabų šalys būtų priverstos nu sigręžti nuo JAV, o ir Europos šalys šiek tiek ŽVILGSNIS atsiribotų. Net ir kuklus atsi ri bojimas rečiau dalijamasi žval gy bos duo menimis, įtariami teroristai vangiau stebimi policijos turėtų rimtų pasekmių JAV pastangoms išaiš kinti teroristų lizdus. Šitokio atsiribo jimo galimybė nėra iš piršto išlaužta. Ke lios Europos šalys įspėjo, kad jos neiš duos įtariamų teroristų, jei Va šing to nas nelaiduos jų teisių gerbimo. Vietos advokatai atkakliai spaudžia Anglijos ir Australijos vyriausybes ryžtingiau ginti JAV nelaisvėje lai ko mus savo piliečius. Patys amerikiečiai supranta, kad griežta bekompromisė linija nėra vi sa da veiksmingiausia. Kinta Vašingtono nuostatos dėl Kuboje laikomų belaisvių. Iš pradžių buvo tvirtai tei gia ma, kad nei talibai, nei Al Quaeda nariai nėra karo belaisviai. Dabar aiškinama, kad Ženevos konvencijos taisyklės galioja talibams. Teigiama, kad Pentagonas spaudė Baltuosius rūmus pakeisti pirminę nuostatą nu ro dydamas, jog ilgainiui nukentėtų amerikiečiai kareiviai, jei Ženevos konvencija negaliotų. Ir tebėra pakankamai įtakingų individų, kurie primena, kad daugelis JAV laimėjimų susieti su jų moraliniu autoritetu ir demokratija. Istorikas Johnas Gaddi sas įtikinamai argumentuoja, jog po kario metais iš principo skyrėsi JAV ir Sovietų Sąjungos požiūris į sąjungi ninkus ir klientus. Amerikiečiai savo santykiuose su vakarų europiečiais vadovavosi savo įprastomis politinės kultūros normomis, siekdami susita ri mo derybomis, nuolaidomis bei kompromisais. Nesutarimai ir pasiprieši ni mas nebuvo laikomi išdavyste. NATO kūrimas buvo bendra ameri kie čių ir europiečių iniciatyva, Va šing tonas skatino Europos integraci ją, nebijodamas, kad taip sukurs sau varžovą. Sovietų Sąjunga Rytų Europoje elgėsi kaip namie. Opozicija buvo triuškinama, iniciatyva laikoma ere zija, gyventojai engiami. Gyventojų gera valia buvo svarbus JAV karinės galios papildymas, vertas daugiau ne gu kelios divizijos. Būtų ironiška, jei JAV dabar netektų geros valios, ka dan gi santykiuose su draugais jos nu sigrę žia nuo savo pamatinių poli tinių principų arba veidmainiauja, pažeisdamos savo skelbiamus principus, kai tai naudinga. Antai sunku suderinti nuolatinį JAV raginimą kurti teisinę valstybę su penkių įtariamų teroristų sulaikymu Bosnijoje ir jų išsiuntimu į JAV tą pačią dieną, kai Bosnijos Aukš čiausiasis teismas įsakė juos paleisti dėl įkalčių stokos. Terorizmo pavojus gal ir pervertintas. To negalima sakyti apie masinio naikinimo ginklus. Viskas galėtų tragiškai baigtis, jei branduolinis ginklas patektų į Sadamo Huseino rankas. Šiuo atžvilgiu JAV noras sustabdyti jų plėtrą suprantamas. Ir Vašingtonas vienintelis, galintis imtis iniciatyvos. Bet Irakas yra vienas dalykas, Iranas, ką ir kalbėti apie paliegėlę Šiaurės Korėją, kitas. Vašingtonas užmerkė akis, kai Izraelis, Pakistanas ir Indija įsigijo šiuos ginklus. Tad nelengva nuosekliai priešintis Irano pastangoms apsiginkluoti taip, kaip kaimynai apsiginklavę, arba aiškinti, kad Iranas neprognozuojama ir pavojinga šalis. Iranas jau du šimtus metų nėra puolęs kitos šalies. Tiesa, Teheranas palaiko Hezbollah ir kitas su Izraeliu kovojančias grupes. Bet JAV ilgai tiekė ginklus daugeliui partizanų grupuočių, kurios terorizmu siekė nuversti marksistines vyriausybes. Neužmirština tai, jog CŽV nu ver tė Irano vyriausybę, o ne atvirkščiai. Neužmirština tai, jog tarptautinė teisė nesuteikia jokiai valstybei teisės savo nuožiūra pažeisti kitos suvereni tetą. Nors JTO nėra itin veiksminga ir kelianti didelį pasitikė jimą, ji vie nintelė įgaliota daryti to kius spren dimus. Galima numatyti aplinkybes, kuriomis būtų neatsakin ga palikti šalies likimą jos rankose, bet tos ap linkybės dar neegzistuo ja. Net tada reikėtų laimėti bent stambios tarptautinės visuomenės dalies pritarimą. Deja, Busho vyriausybė net nemėgina įtikinti savo tikrųjų draugų. 84 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

tema: islamo iššūkis? Prancūzų intelektualai rugsėjo 11-osios akivaizdoje Nijolė Keršytė Var tant pran cū zų spau dą ir ly gi nant ją su lie tu viš ką ja, vi sai ne sun ku demas kuo ti se ną mi tą apie skir tu mą tarp Va ka rų in te lek tu a lų ir Ry tų Eu ro pos bei Ru si jos in te li gen tų, esą in te lek tu a lai už si da rę aka de mi nia me abst rak čių te ori jų pa sau ly je, at sie tame nuo po li ti nės ir so cia li nės re a ly bės, o in te li gen tai an ga žuo ja si sa vo idėjoms ir gi na jas pa čia sa vo eg zis tenci ja. Tie sa, ga li ma bū tų ma ny ti, kad po sovie ti nė je Eu ro po je šis Va karų Ry tų skir tu mas iš ny ko, ta čiau jis, atro do, vis dėl to iš li ko, tik ski ria mie ji na riai pa ra dok sa liai ap si kei tė vie to mis. Ypač šis skir tu mas aki vaiz dus po rug sė jo 11-osios. Lie tu viš ko je spaudo je pa si ro do ar ba fol klo rui pri lygs tan tis pri va tus dis kur sas (liu dytojų pri si mini mai, įspū džiai, iš pa žin tys), ar ba oficia li ą ją, val džios po zi ci ją iš reiš kian tis ide o lo gi nis dis kur sas. Iš ny kę bet ko kie lie tu vių in te li gen ti jos są mo nin gu mo pėd sa kai, be veik ne li kę vie tos kri tinei, ana li ti nei, pro fe sio na liai min čiai, juo lab kon tro ver si jai ar pole mi kai. O pa ė mę vie ną, be ne rim čiau sią pran cūzų dien raš tį Le Mon de ir pa var tę jo nume rius nuo 2001 m. rug sė jo pa bai gos iki 2002 m. sau sio pa bai gos, iš vy si me ne tik rim tų ana li ti nių straips nių už sie nio po li ti kos, mu sul mo nų kultū ros bei re li gi jos ir kt. te mo mis, bet ir ne nu trūks tan čias dis ku si jas tarp pran cū zų, ame ri kie čių moks li nin kų, ra šy to jų, fi lo so fų. Iš šių in te lek tu a lų ra ši nių aiš kiai ma ty ti, kad rug sė jo 11-osios įvy kį bei su juo iš ki lu sias pro ble mas jie pri ima kaip tie sio giai lie čian čias juos pa čius ir rei ka laujan čias iš sa ky ti sa vo kaip in te lek tua lo, pi lie čio po zi ci ją. At si kar to jan čios užuo mi nos bei są sa jos ro do, kad ly giai taip pat bu vo re a guo ja ma į Viet na mo, Per si jos įlan kos, Ju gosla vi jos ka rą ar į te be vyks tan tį kon flik tą tarp Iz ra e lio ir Pa les ti nos. Tie sa, anks tes nių ka rų, kon flik tų, su iru čių fo ne rug sė jo 11-oji yra iš im ti nis įvy kis. Ir ne tik to dėl, kad tai pir ma sis sim bo li nis įvy kis, tu rin tis globalų mas tą (Baud ril lard), bet ir to dėl, kad jis su dre bi na va ka rietiš kos ta pa ty bės pa grin dus. Kaip tik to dėl dau gu ma pran cū zų in te lek tu alų straips nių, kad ir ko kie skir tin gi jie bū tų sa vo sti liu mi ar ide o lo gi niu an ga žuo tu mu, per smelk ti ne tik rūpes čio pa sau liu, bet ir klau si mo apie sa ve pa sau ly je: kas, su kuo ir prieš ką aš esu. Po rei kis iš nau jo api brėž ti sa vo už ima mą po zi ci ją ky la ne bū ti nai iš tie sio gi nio san ty kio su įvy kiu, nes to kį san ty kį te tu rė jo la bai ma žai žmo nių. Jis daž nai ky la kaip ant ri nė re ak cija, t. y. re ak ci ja ne į pa tį įvy kį, bet į tai, kaip jį in ter pre tuo ja, ko men tuoja, re flek tuo ja ki ti. Dėl pa ties įvy kio kaip įvy kio reikš mės dau gu ma net ir prie šin go se sto vyk lo se esan čių in telek tu a lų su ta ria: tai dau gy bės ne kal tų žmo nių žū tis. Ta čiau jie ne su ta ria dėl to, kaip tai rei kė tų in ter pre tuo ti ki tų įvy kių ei go je, ar ba kaip šį per trū kį rei kė tų įra šy ti į vi są lai ko trukmę. Tad įvy kio bei vyks mo in ter preta cijos gims ta ne vien iš tie sio gi nio san ty kio su tik ro ve, su tuo, kas bu vo ar yra, bet ir iš san ty kio su ki tų (ar kito mis) in ter pre ta ci jo mis, su tuo, kas apie tai sa ko ma. Čia skel bia mas Baud ril lard o straips nis nu sė tas ci ta tų, liu di jan čių, jog tai po le mi nis dia lo gas su ki tais pa si sa ky mais bei pa reiš ki mais. Pran cū zų bei ame ri kie čių in te lek tua lų straips niai iš si dės to pla čio je skalė je, ku rios kraš tu ti nius po lius bū tų ga li ma pa va din ti ko vin gos eu fo ri jos ir kri ti nės dis fo ri jos sto vyk lo mis. Ko vin gos eu fo ri jos po liu je su si telkę straips niai pri ta ria ofi cia lia jam ideolo gi niam dis kur sui, skel bian čiam ne gai les tin gą ka rą te ro riz mui, kaip vie na reikš miam Blo gio įsi kū ni ji mui, pa my nu siam vi sus ide a lus bei verty bes, ku riais, pa sak Baud ril lard o, di džia vo si Va ka rų pa sau lis ir ku riais jis gi ria si, siek da mas pa veik ti li ku sį pa sau lį, ir ati tin ka mai reiš kia at vi rą ar už slėp tą pa nie ką ki to kiam pasau liui ( jo kia ide o lo gi ja nė ra la biau atsi li ku si už is la mą, is la mo re li gi ja tai grį ži mas į lau ki nių bū vį Rede ker, R., Le dis cours de la cécité vo lontai re ; Siu rre a lis tų ide o lo gi ja be pa liovos lin kė jo mir ties jų po žiū riu ma te ria lis ti nei ir be vai sei Ame ri kai ir lau kė dva si nes ver ty bes iš sau go ju sių Rytų trium fo. [...] Pra de dant Fou cault ža vė ji mu si Ira no re vo liu ci ja, baigiant... ta li bų aki vaiz do je su tri ku siu Baudril lard u, trys in te lek tu a lų kar tos už au go mai tin da mo sis siu rre a lis tų pie nu Clair, J., Le surréalis me et la démo ra li sa tion de l Oc ci dent, 2001 11 22). Kri ti nės dis fo ri jos po liui pri klau so ne tik pran cū zų, bet ir kai ku rių gar siųame ri kie čių in te lek tu a lų (ra šy to jos bei eseis tės Son tag, kal bi nin ko Choms ky) straips niai. Juo se smer kiamas te roris ti nis ak tas, bet kar tu kriti kuo ja ma JAV po li ti ka, vie naip ar kitaip pa skati nu si šį ak tą ir da bar vyk do ma kaip at sa kas į jį ( sim pa ti ja au koms taip; ame ri kie čių val džiai, ku ri mė gi na su NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 85

žais ti au kų jaus mais, taip siek da ma įtei sin ti sa vo politi ką, ir ku ri ke ti na vėl pa žeis ti tarp tau ti nę tei sę ne Bric mont, J., Qu el qu es qu es tions а l em pi re et aux aut res, 2001 09 27). Kvie čia ma poli ti nei, o ne te ro ris ti nei ko vai prieš kul tū ri nį, eko no mi nį ir ypač ka ri nį JAV vieš pa ta vi mą. 113 pran cū zų in te lek tu a lų pa si ra šo pe ti ciją prieš im pe ria lis ti nį kry žiaus žy gį (2001 10 21 22). Čia tel kia si kai rių jų pa žiū rų in te lektu a lai, an ti glo ba lis tai, pa ci fis tai, antika pi ta lis tai. Kaip tik dėl to jų prieši nin kai šau kia: an ti ameri kaniz mas tai dar vie nas kvai lių so cia liz mas (2001 12 21); šiuo lai ki nė is la mo fi lija tai va ka rykš tė so vie to filija (2001 11 22). Esa ma straips nių, mė gi nan čių apmąs ty ti šių sto vyk lų su si dū ri mą ir svars tan čių prie žas tis, dėl ku rių prancū zai, pa ly gin ti su ki tais eu ro pie čiais, jau čia di džiau sią prie šiš ku mą JAV. Ta čiau var gu ar tiks lu kal bė ti apie pro ame ri kaniz mo ir an ti ame ri kanizmo prieš prie šą, ly giai kaip ne tiks lin ga da bar ti nį kon flik tą va din ti ci vi li zaci jų ar re li gi jų su si dū ri mu. Vei kiau rei kė tų kal bė ti apie de mokra ti nia me pa sau ly je įsi vieš pa tau jan čios prievar tos sis te mos kri ti ką, Pran cū zi jo je gy vuo jan čią nuo 1968 m. įvy kių. Ji bu vo lyg ir pri slo pu si, bet pas ku ti niu me tu at si nau ji na, įga vu si ki tus (pvz., an ti glo ba liz mo) pa vi da lus. Iš vi sų straips nių pa si rink tas Baudril lard o teks tas ne abe jo ti nai ar times nis ant ra jam kri ti nės dis fo rijos po liui, ta čiau čia iš si ski ria sa vo ra di ka lu mu, jį su vo kiant dve jo pa pras me: kaip pa žiū rų kraš tu ti nu mą ir kaip sie ki mą už čiuop ti pa čias da ly ko šak nis, jo es mę. Pran cū zų fi lo so fas at si sa ko smer kian čios ar kal ti nan čios po zi ci jos, ir dėl to jo straips nis prie šininkų pa skel bia mas te ro riz mo apo logi ja, iš reiš kian čia vi siš kai tra di ci nį pran cū zų in te li gen ti jos ne su ge bė ji mą pri pa žin ti, kad eg zis tuo ja ver ty bių hie rar chi ja ir kad rem tis mo ra le nė ra tema: islamo iššūkis? ne gar bin ga (Minc, A., Le ter ro ris me de l esp rit, 2001 11 07). Baud ril lard o už da vi nys de mas kuo ti kai ku rias są vo kas bei prieš prie šas ir de konstruo ti jų sle pia mą prie var tos ma ši ną. Ša lia re gi mos te ro riz mo prie var tos eg zis tuo ja už si mas ka vu si po li ti nės, eko no mi nės, tei si nės sis te mos, vis la biau įsi vieš pa tau jan čios pa sau ly je, prie var ta, ne tie sio giai įtei sin ta kaip ge ra sis, sau gu mą ga ran tuo jantis te ro ras. Šia pras me Baud ril lard as tęsia XX a. ant ro s pu sės pran cū zų post moder nis ti nės fi lo so fi jos tra di ci ją (Le vi nas, Fou cault, De leu ze, Der ri da, Bar t hes), pa ro džiu sią, kad Va ka rų teo ri nia me, ide o lo gi nia me dis kur se sa vastis, ta pa ty bė, ver čių sis te ma apibū di na ma kaip Gė ris, pro tas, tei singu mas, ci vi li za ci ja, pro gre sas, o Kitas (kad ir kas tai bū tų ki ta kul tū ra, re li gi ja, mąs ty mo sis te ma) vi suo met api brė žia mas kaip Blo gis, be pro ty bė, nu si kal ti mas, lau ki niš ku mas, re gresas. Va ka rie tiš kas mąs ty mas už ima die viš kos vi sa ga ly bės ir ab so liu taus mo ra li nio tei sė tu mo po zi ci ją, Ki tą vi suo met pa vers da mas vel niu, šė to nu ir kon flik tus su juo pa teik da mas kaip ma ni chė ji nę Gė rio ko vą su Blo giu. San ty kis su iš ore nu sa ko mas kaip ki ty bės ne igi mo san ty kis (nes JAV esą įkū ni ja sek ti ną ide a lą), ryš kiau siai iš ky lan tis to kio se de kla ra ci jo se kaip vi si yra ame ri kie čiai, ar ba kas ne su mu mis, tas prieš mus. Baud ril lard as taik liai pa ste bi, kad vi si Ki to veiks mai in ter pre tuo ja mi pa gal va ka rie tiš ko mąs ty mo ta pa ty bės ar ba eko no minę lo gi ką ( prie žas tis, įro dy mas, tie sa, at pil das, tiks las bei priemo nės yra ti piš kai va ka rie tiš ko skai čia vimo for ma. Net mir tį mes ver tiname nau dos mo kes čiais, ko ky bės/kai nos san ty kio ri bo se ). No rint su pras ti Blo gį, su pras ti tos bai sin gos ki ty bės lo gi ką, rei kia ati trūk ti nuo mū sų va ka rie tiš kos žiūros (Baud ril lard), nes pats be protišku mas [dérai son] tu ri sa vo priežastis [rai sons] (Ben saïïd, D.; Pel le tier, W., Dieu, que ces gu er res sont sain tes!, 2001 11 22), ku rios pro tui [rai son] ne ži no mos, kaip pri dur tų Pa sca lis. At lik da mas tra di ci nį de konst ra vi mo veiks mą, Baud ril lar d as pa ro do, kad Ki tas yra ne iš ori nis, bet Tam pa čiam, mū sų ta pa ty bei, pri klau san tis, mūsų vi du je esan tis Ki tas. Tad tik ra sis konflik tas vyks ta ne su iš ori niu prie šu, bet pa čios sis te mos vi du je, nes tie sio gi nė ko va su sis te ma ne įma no ma ( Tai, kad ga lios įsi ga lė ji mas su stip ri na va lią ją su griau ti, yra vi sai logiška ir ne per mal dau ja ma ). Vi di nis pa si prieši ni mas sis te mos prie var tai vyks ta įvai rio se plot mė se. Re a liai te ro ris tų veiks muo se, ku rie asi mi liuo jasi su sis te ma vien tam, kad ją ap verstų ir at gręž tų prieš sa ve pa čią, su griau tų iš vi daus jos pa čios prie mo nė mis. Vir tua liai jis vei kia tai sis te mai pri klau sančių žmo nių są mo nė se kaip už slėp tas jų geis mas, iš ky lan tis vaiz duo tės pavi da lais (ki no fil mais, in ter ne ti niais žai di mais). Be abe jo, ne vi si no ri prisi pa žin ti tu rį to kį slap to nu si kaltė lio są mo nin gu mą, tai va ka rie tiškai są ži nei ne pri im ti na, ta čiau re akcija į te ro ris tų iš puo lį, vi sas blo gio eg zor ciz mo kontr afo bi nis klie de sys, visos sau gu mo prie mo nės, ku rio mis kiek vie nas įta ria mas kaip po ten cialus tero ris tas, vi sas tuoj pat ki lęs infor ma ti kos, bio lo gi nis, juod li gės ir gandų te ro riz mas tik pa tvir ti na, kad tero ris ti nė ki ty bė glū di pa čio je va ka rietiš ko je są mo nė je kaip sva jonė apie he ge mo ni ją įga vu sios ga lios su grio vimą. Kai ku rie žen klai ro do, kad Lie tuvoje dar la bai ga ji bau džia vi nė są mo nė, mat va ka rie tiš kos sis te mos prie varta va di na ma pa si ti kė ji mo ges tu pa saulio val do vei ( Te da ro Ame rika, kaip jai at ro do ge riau. Te va do vau ja Varei kis, E., Nebaigti projektai, in: NŽ-A, 2002, Nr. 1 2, p. 21). Ta čiau gal kam nors iš mū sų bus su pran ta mas ir pran cū ziš kas maiš tas? 86 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

tema: islamo iššūkis? Te ro riz mo dva sia Je an Baud ril lard Jean baudrillard (g. 1929) sociologas ir filosofas. Nuo 1966 m. dėsto Paryžiaus X universitete. Svarbesnieji veikalai: Le Syst è me des Objets: la consommation des signes, Paris: Gallimard, 1968; La Société de Consommation: ses mythes et ses structures, Paris: S. G. P. P., 1970; L Échange symbolique et la mort; Paris: Gallimard, 1976; La Transparence du mal: Essai sur les phénom è nes extre^ mes. Paris: Galilée, 1990. Iš prancūzų k. ( L esprit du terrorisme, in: Le Monde, 2001 11 02) vertė Nijolė Keršytė. Mums jau te ko su si dur ti su pa sau li niais įvy kiais prade dant prin ce sės Dia nos mir ti mi, bai giant fut bo lo pasau lio čem pio na tu ar ba su re a lios prie var tos įvy kiais, ge no ci di niais ka rais. Ta čiau mums nie kuo met ne te ko su si dur ti su jo kiu sim bo li niu įvy kiu, tu rin čiu globalų mas tą, t. y. ne tik pa pli tu siu vi sa me pa sau ly je, bet ir žlug dan čiu pa čią globalizaciją. Per stag na ci ją, pra si dėjusią nuo 1990 m., tę sė si įvy kių strei kas (pa si nau dojant ar gen ti nie čių ra šy to jo Ma ce do ni Fer nan de zo pa sa ky mu). Ką gi, strei kas pa si bai gė. Įvy kiai lio vė si strei kavę. Ir per pa si kė si ni mą į Niu jor ką bei Pa sau lio pre ky bos centrą mes net gi su si dū rė me su ab so liu čiu įvy kiu, su vi sų įvy kių mo ti na, su gry nuo ju įvy kiu, ku ria me susi koncen truo ja vi si nie ka da ne įvy kę įvy kiai. Šiuo įvy kiu aukš tyn ko jom ap ver čia mas vi sas is to ri jos bei ga lios [puis san ce] žai di mas, be to, ap ver čia mos ir ty ri mo są ly gos. Ne rei kia sku bė ti. Nes įvy kiams nu si stovint, rei kia nu ma ty ti į prie kį ir ju dė ti grei čiau už juos. O kai jie ši taip pa spar tė ja, rei kia ju dė ti lė čiau. Ta čiau vis dėl to ne rei kia leis ti, kad bū tu mėm pa lai do ti po įvairių kal bų šūs ni mis ir ka ro de be si mis, rei kia iš sau go ti ne pa lies tą ne pa mirš ta mų vaiz dų švy tė ji mą. Vi so se kal bo se bei ko men ta ruo se ga li ma ma ty ti milži niš ką re ak ci ją į pa tį įvy kį ir jo ža vė ji mą, tar si tai būtų iš si va da vi mas iš slap to po lin kio, ku ris bu vo iš stum tas į pa są mo nę ir da bar iš ki lo prie šais są mo nę. Mo rali nis pa smer ki mas, šven to ji są jun ga prieš te ro riz mą pri lygsta ne įti kė ti nam džiū ga vi mui, ma tant šios pa sau li nės su per ga lios su grio vi mą, ma ža to, ma tant, kaip ji tam tikra pras me su griau na pa ti sa ve, nu si žu do vi su sa vo grožiu. Nes kaip tik ši ne pa ke lia ma ga lia su kurs tė vi są šią pa sau lio įkvėp tą prie var tą, tad ir vi są šią te ro ris tinę vaiz duo tę, ku ri mums ne ži nant glū di kiek vie na me mū sų. Tai, kad mes sva jo jo me apie šį įvy kį, kad vi si be iš imties apie tai sva jo jo, nes nie kas ne ga li ne sva jo ti apie to kią he ge mo ni ją įga vu sios ga lios su grio vi mą, vi sa tai va ka rie tiš kai są ži nei ne pri im ti na, ta čiau tai vis dėl to fak tas, ir jis kaip tik pri lygs ta pa te tiš kai prie var tai vi sų tų kal bų, ku rios no ri jį pa nai kin ti. Kal bant ra di ka liai, jie tai pa da rė, ta čiau mes to norė jo me. Jei gu į tai neat si žvel gia ma, įvy kis ne ten ka sim bo li nio mat mens, tuo met jis yra tie siog ne lai min gas at si ti ki mas, vi siš kai ar bit ra lus veiks mas, žu di kiš ka fan tas ma go ri ja ke lių fa na ti kų, ku riuos pa kak tų sunai kin ti. O mes ge rai ži no me, kad taip nė ra. Iš čia ky la vi sas blo gio eg zor ciz mo kon tra fo bi nis klie de sys, mat jis yra štai čia, vi sur, tas mig lo tas geis mo ob jek tas 1. Be šio vi di nio ben d ri nin ka vi mo įvy kis ne bū tų tu rė jęs to kio at gar sio, o per sa vo sim bo li nę stra te gi ją te ro ris tai, be abe jo, ži no, kad ga li kliau tis šiuo ben dri nin ka vi mu, dėl ku rio nie kas ne drįs ta pri si pa žin ti. Tai ge ro kai pra noks ta ne apy kan tą, ku rią vieš pa taujan čiai pa sau li nei ga liai jau čia skur džiai ir iš nau dojamie ji, tie, ku rie pa te ko į blo gą ją pa sau li nės tvar kos pu sę. Mat šis klas tin gas geis mas glū di pa čio je šir dy je tų, ku rie da li ja si tos ga lios tei kia mais pra na šu mais. Aler gi ja bet ko kiai ga lu ti nei tvar kai, bet ko kiai ga lu ti nei ga liai, lai mė, yra uni ver sa li, o abu Pa sau lio pre ky bos cen tro bokš tai sa vo dvy niš ka bū ti mi to bu lai ir įkū ni jo tą ga lu ti nę tvar ką. Ne rei kia mir ties ar grio vi mo ins tink to, net gi per versi jos po vei kio. Tai, kad ga lios įsi ga lė ji mas su stip ri na va lią ją su griau ti, yra lo giš ka ir ne per mal dau ja ma. Ir ji yra sa vo pa čios su grio vi mo ben dri nin kė. Kai su griuvo abu bokš tai, tai da rė įspū dį, tar si jų sa vi žu dy bė atlie pė sa vi žu diš kų lėk tu vų sa vi žu dy bę. Bu vo sa ko ma: Die vas pats sau ne ga li pa skelb ti ka ro. O vis dėl to ga li. Dievo po zi ci ją (die viš kos vi sa ga ly bės ir ab so liu taus mo ra li nio tei sė tu mo po zi ci ją) už ėmę Va ka rai tam pa sa vi žu diš ki ir skel bia ka rą sau pa tiems. Ne su skai čiuo ja ma dau gy bė ka tast ro fi nių fil mų liudi ja 1 Aliu zi ja į Lui so Buñu e lio fil mą Tas mig lo tas geis mo ob jek tas (vert. past.). NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 87

Je an Baud ril lard apie šį fan taz mą, ku rį jie, aiš ku, už kei kia, pa de da mi vaiz do, vi sa tai pa nar din da mi į spe cia liuo sius efek tus. Ta čiau uni ver sa lus po trau kis to kiems fil mams, pri lygstan tis por nog ra fi niam po trau kiui, pa ro do, kad per ėjimas prie veiks mo vi suo met yra čia pat ne drą sus ban dymas pa neig ti vi są sis te mą yra juo stip res nis, juo la biau ji tampa to bu la ar vi sa ga le. Be je, vi sai ti kė ti na, kad te ro ris tai (ne dau giau ne gu eks per tai!) ne nu ma tė Bokš tų Dvy nių su griu vi mo, kuris daug la biau ne gu Pen ta go no puolimas buvo pa ts stipriau sias sim bo li nis smūgis. Sim bo li nis vi sos sis te mos su griovi mas įvy ko per ne nu ma ty tą ben dri nin ka vi mą, tar si su griū da mi pa tys iš sa vęs, nu si žu dy da mi, bokš tai įsi trau kė į žai di mą, idant už baig tų įvy kį. Tam tik ra pras me kaip tik sis te ma dėl vi di nio savo tra pu mo pa de da pir mi niam veiks mui. Juo la biau siste ma kon cen truo ja ma vi sa me pa sau ly je, kraš tu tiniu atve ju su da ry da ma vie nin te lį tin klą, juo la biau ji tam pa pa žei džia ma vie nin te lia me taš ke (štai vie nas vie nin te lis fi li pi nie čių ha ke ris, pa si nau do da mas porta ty vi niu kom piu te riu, su ge bė jo pa leis ti vi ru są I lo ve you, apė ju sį visą pa sau lį ir su nio ko ju sį iš ti sus tin klus). Šiuo at ve ju esa ma aš tuo nio li kos ka mi ka dzių, ku rie, pa si nau do da mi ab so liu čiu mir ties gin klu, pa dau gin tu tech no lo gi nio efek ty vu mo, iš pro vo kuo ja ka tast ro fi nį glo ba lų pro ce są. Kai pa sau li nė ga lia ši taip mo no po li zuo ja si tu a ci ją, kai tech nok ra ti nė ma ši ne ri ja bei vie nin te lis mąs ty mas ne įti kė ti nai su kon den suo ja vi sas funk ci jas, koks dar kitas ke lias įma no mas be te ro ris ti nio si tu a ci jos per kėlimo [trans fert]? Juk pa ti sis te ma su kū rė ob jek ty vias šios atsa ko mo sios prie var tos są ly gas. Su rink da ma Kitam visas kor tas, sis te ma jį pri ver čia pa keis ti žai di mo tai syk les. O nau jo sios tai syk lės yra žiau rios, nes tai, kas sta to ma ant kor tos žiau ru. Sis te mai, ku rios galios per tek lius me ta ne iš spren džia mą iš šū kį, te ro ris tai at sako ga lu ti niu ne be pa mai no mu veiks mu. Te ro riz mas tai veiks mas, vi suo ti nės mai nų sis te mos vi du je at statan tis ne re du kuo ja mą vie na ti nu mą. Vi si vie na ti nu mai (rū šys, in di vi dai, kul tū ros), už vie nin te lės ga lios val domos pa sau li nės cir ku lia ci jos įve di mą tu rė ję su mo kė ti sa vo pa čių mir ti mi, šian dien at ker ši ja šiuo te ro ris ti niu si tu a ci jos per kė li mu. Te ro ras prieš te ro rą už vi so to ne bė ra jo kios ide o logi jos. Nuo šiol esa me to li nuo ide o lo gi jos bei po li tikos. Jo kia ide o lo gi ja, jo kia prie žas tis (net gi is la miš ko ji) ne ga li pa aiš kin ti te ro rą mai ti nan čios ener gi jos. Juo sie kia ma net ne be pa keis ti pa sau lį, bet, kaip sa vo lai ku tai da rė ere zi jos, jį ra di ka li zuo ti per pa si au ko ji mą, tuo tar pu sis te ma sie kia jį re a li zuo ti per jė gą. Te ro riz mas, kaip ir vi ru sas, yra vi sur. Eg zis tuo ja pa sau li nio te ro riz mo pli ti mas, jis yra tar si vieš pa taujan čios sis te mos še šė lis, vi sur pa si ren gęs nu bus ti kaip ant ri nin kas. Ne bė ra jį at skir ti lei džian čios de mar kaci nės li ni jos, jis yra pa čio je su juo ko vo jan čios kul tū ros vidu je, o ma to mas įski li mas (ir ne apy kan ta), pa sauli nė je plot mė je su prie ši nan tis iš nau do ja muo sius bei ne pa kan ka mai iš si vys čiu siuo sius su Va ka rų pa sau liu, pa slap čia su tam pa su vi di niu vieš pa tau jan čios sis temos įski li mu. Ši sis te ma ga li pa si prie šin ti bet ko kiam ma to mam an ta go niz mui. Bet prieš vi ru si nės sis te mos ki tą, tarsi kiek vie nas vieš pa ta vi mo me cha niz mas iš skir tų anti kū nį, sa vo pa ties iš ny ki mo fer men tą, prieš šią ko ne au to ma tiš ko jos ga lios ap ver ti mo [rйver sion] for mą sis te ma nie ko ne ga li pa da ry ti. Ir te ro riz mas yra šio ty laus ap ver ti mo ban ga, kylanti po stipraus susidūrimo. Tai gi tai nė ra koks nors ci vi li za ci jų ar re li gi jų su si dūri mas, ir tai ge ro kai pra noks ta is la mą bei Ame ri ką, ties ku riais mė gi na ma su kon cen truo ti kon flik tą, sie kiant su kur ti iliu zi ją, kad čia vyks ta ma to ma prieš prie ša ir prie var ti nis at si sky ri mas. Iš tie sų čia vyks ta fun damen ta lus an ta go niz mas, ku ris per Ame ri kos (Ame ri ka gal būt yra epi cen tras, ta čiau anaip tol ne vie nin te lis globaliza ci jos įsi kū ni ji mas) ir is la mo vaiz di nius žy mi trium fuojan čią globalizaciją, ko vo jan čią su sa vi mi pa čia. Šia pras me ga li ma kal bė ti ir apie pa sau li nį ka rą, bet ne apie tre či ą jį, o apie ket vir tą jį ir vie nin te lį tik rai pasauli nį ka rą, nes čia ant kor tos sta to ma pati globalizacija. Du pir mie ji pa sau li niai ka rai ati ti ko kla siki nį ka ro įvaiz dį. Pir ma sis ka ras pa nai ki no Eu ro pos do mina vi mą bei ko lo ni ji nę erą. Ant ra sis na ciz mą. Tre čia sis, vy kęs kaip Šal ta sis ka ras ir grės mės kė li mas, sunaiki no komu niz mą. Ei nant nuo vie no ka ro prie ki to, kiek vieną kar tą bu vo ar tė ja ma prie vie nin te lės pa sau lio tvar kos. Šian dien ši tvar ka, vir tu a liai už baig ta, ko vo ja su vi sur pa ties globalizmo vi du je per da bar ti nius su krė ti mus iš pli tu sio mis an ta go nis ti nė mis jė go mis. Vi sų ląs te lių, vi sų vie na ti nu mų, ku rie maiš tin gai su ky la kaip an tikū niai, su si skai dy mo ka ras. Tai to kia ne su vo kia ma prieš prie ša, kad kart kar tė mis rei kia mė gin ti gel bė ti ka ro idė ją, nau do jan tis vaiz din go mis [spec ta cu lai res] ins ce ni za ci jo mis to kio mis kaip Per sų įlan kos ar ba šiandie nė Af ga nis ta no. Ta čiau ket vir ta sis pa sau li nis ka ras vyks ta ki tur. Jis yra tai, kas per se kio ja vi są pa sauli nę tvarką, he ge mo niš ką vieš pa ta vi mą jei gu is la mas vieš pa tautų pa sau ly je, te ro riz mas su kil tų prieš Is la mą. Nes pats pa sau lis prie ši nasi globalizacijai. Te ro riz mas an ti mo ra lus. Pa sau lio pre ky bos centro įvy kis, tas sim bo li nis iš šū kis an ti mo ra lus, ir jis ati tin ka globalizmą, ku ris pats yra antimo ra lus. Tad ir mes bū ki me an ti mo ra lūs ir, jei gu no ri me čia ką nors su pras ti, pa žvel ki me ana pus Gė rio ir Blo gio. Bent kartą su si dū rę su įvy kiu, me tan čiu iš šū kį ne tik mo ra lei, bet ir bet ko kiai in ter pre ta ci jos for mai, pa mė ginki me su pras ti Blo gį. Le mia mas mo men tas glūdi Va karų filo so fi jos, ar ba Ap švie tos fi lo so fi jos, nu sta to mos Gė rio ir Blo gio san ty kio pra smės vi siš ko je prie šy bė je. Mes 88 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Te ro riz mo dva sia nai viai ti ki me, kad Gė rio pa žan ga, jo įsi ga lė ji mas viso se sri ty se (moks lai, tech ni ka, de mok ra ti ja, žmo gaus teisės) ati tin ka Blo gio su triuš ki ni mą. Nie kas, at ro do, ne su pra to, kad Gė ris ir Blo gis įsi ga li tuo pat me tu ir tuo pa čiu ju de siu. Vie no iš jų trium fas ki to ne pa nai kina, vei kiau prie šin gai. Blo gis me ta fi zi ko je lai ko mas at si tik ti ne nesėk me, ta čiau ši ak sio ma, iš ku rios ky la vi sos ma ni chėjis ti nės Gė rio ko vos su Blo giu for mos, yra iliu zi nė. Gėris ne su ma ži na Blo gio ir, be je, jo ne ap ver čia: jie vie nas į ki tą nere du kuo ja mi, o jų ry šys ne iš ri ša mas. Iš es mės Gė ris ga lė tų suž lug dy ti Blo gį tik at si sa ky da mas bū ti Gė riu, nes pa si savin da mas pa sau li nį ga lios mono po lį, jis sy kiu pa ska ti na ati tin ka mos prie var tos ug nin gą su grį ži mą. Tra di ci nia me uni ver su me dar eg zis tavo Gė rio ir Blo gio sta bi lu mas, su si da rantis dėl dia lek ti nio ry šio, ku ris į ge ra ar į blo ga už tik rin da vo mo ra li nio uni ver sumo įtam pą bei pu siau svy rą, pa na šiai kaip dvi ejų ga lių prieš prie ša Šal to jo ka ro me tu už tik rin da vo pu siau svy rą. Tad vie nas ne do mi na vo ki to at žvil giu. Šis sta bi lu mas nu trau kia mas, kai tik įvyks ta vi siš ka Gė rio eks tra po liaci ja (pozi ty vu mo he ge moni ja bet ko kios negaty vu mo for mos at žvilgiu, mir ties, bet kokios įsi ga lė ju sios prie šiš kos jė gos išstū mi mas vi siš kas Gė rio verty bių trium fas). Nuo šios aki mir kos pra ran da ma pu siau svy ra, ir tuomet Blo gis tar si at gau na ne ma to mą au to no mi ją, nuo šiol plėto dama sis nuo lat kin tan čiais ar ne ži no mais pa vi da lais. Iš sau gant vi sas pro por ci jas, čia iš da lies kaip pa vyzdys tik tų tai, kas at si ti ko po li ti nė je są ran go je iš ny kus ko mu niz mui ir vi sa me pa sau ly je trium fa vus li be raliajai ga liai: kaip tik tuo met iš ni ro fan to mi nis prie šas, plin tan tis vi so je pla ne to je, vi sur įsi skver bian tis kaip vi ru sas, pra si skver bian tis pro vi sus ga lios ply šius. Is la mas. Ta čiau is la mas vi so la bo yra šio an ta go nizmo kris ta li za ci jos ju dan tis fron tas. Šis an ta go niz mas eg zis tuo ja vi sur, jis eg zis tuo ja kiek vie na me iš mū sų. Tai gi te roras prieš te ro rą. Ta čiau asi met riš kas te ro ras. Ir kaip tik ši asi met ri ja pa sau li nę vi sa ga ly bę pa lie ka vi siš kai nu gin kluo tą. Ko vo da ma pa ti su sa vi mi, ji ga li tik pa si duo ti sa vai jė gų san ty kių lo gi kai, bet ne ga li žais ti sim bo li nio iš šū kio bei mir ties erd vė je, apie ku rią ji ne tu ri jo kio su pra ti mo, nes iš brau kė ją iš sa vo pa čios kul tū ros. Iki šiol tai in teg ruo jan čiai ga liai pa vy ko ab sor buoti ir pa nai kin ti kiek vie ną kri zę, ne ga ty vu mą, ši taip suku riant iš es mės be vil tiš ką si tu a ci ją (ne tik že mės ru tu lio pa smerk tie siems, bet taip pat ir tur tuo liams bei pri vi le gi juo tie siems, tu rin tiems vi siš ką kom for tą). Pa ma ti nis įvy kis yra tas, kad te ro ris tai lio vė si vi siš kai bergž džiai žu dy tis, jie sa vo mir tį pa nau do ja veiks min gai pul da mi, rem da mie si stra te gi ne in tui ci ja pa pras čiausia in tui ci ja dėl ne pa pras to prie ši nin ko tra pu mo, dėl Fritz Koenig. Sfera, New York, 2001. Tomo Vyšniausko nuotrauka siste mos, pa sie ku sios ko ne vi siš ką to bu ly bę ir vie nu ypu pa žei džia mos ma žiau sios ki birkš ties. Jiems pa vyko sa vo mir tį pa vers ti ab so liu čiu gin klu prieš sis te mą, ku ri gy vuo ja per mir ties iš stū mi mą ir ku rios ide a las yra mir ties ne bu vi mas. Kiek vie na sis te ma, ku rio je nė ra jo kios mir ties iš es mės ne san ti sis te ma. Ir bet ko kios grėsmės kė li mo bei grio vi mo prie mo nės nie ko ne ga li prieš prie šą, sa vo mir tį iš kar to pa ver tu sį kon trpuo li mo ginklu. Ame ri kie čių bom bar da vi mai nie ko ne reiš kia! Mū sų žmo nės ly giai taip pat no ri mir ti, kaip ame ri kiečiai gy ven ti! Iš čia randasi 7000 žu vu siųjų, vie nu ypu už griu vusių sis te mą, ku rio je nė ra jo kios mir ties, ne ly gia ver tiš ku mas. Tai gi čia vis kas pa sta ty ta ant mir ties kor tos ne tik bru ta lus mir ties įsi ver ži mas tie sio giai, re a liu mo men tu, bet ir dau giau ne gu re a lios sim bo li nės bei pa siau kojan čios mir ties įsi ver ži mas, ki taip sa kant, ab so liu tus ir ne at šau kia mas įvy kis. To kia yra te ro riz mo dva sia. Nie ka da ne ata kuo ti sis te mos ga lios san ty kių ri bose. To kia ata ka bū tų vaiz duo tės (re vo liu ci jos) sri tis, pri me ta ma pa čios sis te mos, gy vuo jan čios vien iš to, kad nuo lat pri ver čia ją ata kuo jan čius kau tis re a ly bės erd vė je, vi siems lai kams pri klau san čio je sis te mai. Bet per kel ti ko vą į sim bo li nę sfe rą, ku rios prin ci pas iššū kis, ap ver ti mas, pa ti aukš čiau sia kai na. Tai toks prin ci pas, pa gal ku rį į mir tį ga li ma at sa ky ti tik ly giai NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 89

Je an Baud ril lard to kia pat ar aukš tes ne mir ti mi. Mes ti iš šū kį sis te mai duodant to kią do va ną, į ku rią ji ga li at sa ky ti tik sa vo pa čios mir ti mi ir žlu gi mu. Te ro ris tų hi po te zė yra ta, kad pa ti sis te ma nu si žu do re a guo da ma į dau gy bę mir ties bei sa vi žu dy bių iš šū kių. Ka dan gi nei sis te ma, nei val džia ne iš ven gia sim bo linio įsi pa rei go ji mo ir kaip tik šiais spąs tais re mia si vieninte lė jų ka tast ro fos sėk mė. Svai gi nan čia me ne įma no mų mir ties mai nų cik le te ro ris to mir tis tė ra ma žu tis taškas, ta čiau ji iš pro vo kuo ja mil ži niš ką dvelks mą, tuš tu mą, gūsį. Ap link šį ma žu tį taš ką vi sa re a ly bės ir ga lios sis te ma su tan kė ja, su si trau kia, su si tel kia sa vy je ir pra smen ga į sa vo pa čios efek ty vu mo per vir šio be dug nę. Te ro ris ti nio mo de lio tak ti ka iš pro vo kuo ti re a ly bės per tek lių ir po šio per tek liaus naš ta pri vers ti suž lug ti sis te mą. Vi sas si tu a ci jos sar kas tiš ku mas, o kar tu mo bili zuo ta val džios prie var ta at sig rę žia prieš sis te mą, nes te ro ris ti niai veiks mai yra jos pa čios prie var tos pa baisiš kas veid ro dis ir kar tu mo de lis sim bo li nės prie vartos, ku ri sis te mai už draus ta, vie nin te lės prie var tos, ku rios ji ne ga li at lik ti sa vo pa čios mir ties prie var tos. Štai ko dėl bet ko kia ma to ma ga lia yra be jė gė prieš ne žy mią, bet sim bo li nę ke lių in di vi dų mir tį. Rei kia su vok ti kaip aki vaiz dy bę tai, kad gi mė naujas te ro riz mas nau ja for ma veiks mo, ku ris žai džia žaidimą ir pa si sa vi na jo tai syk les, siek da mas la biau iš muš ti iš vė žių žai di mą. Tie žmo nės ne tik ko vo ja nevie nodais gin klais, nes jie žai di mui pa nau do ja sa vo mir tį, į kurią ne ga li mas joks at sa ky mas ( tai nie kin gi bailiai ), bet jie pa si sa vi no vi sus vieš pa tau jan čios ga lios gin klus. Pinigus ir bir žos spe ku lia ci jas, in for ma ti kos tech no lo gi jas ir ae ro nau ti ką, ži niask lai dos vaiz din gumo mas tą bei jų tink lus, jie vis ką asi mi lia vo iš mo der nybės ir globalizacijos, ne pa keis da mi kur so su griau ti tiek vie ną, tiek ki tą. Klas tos vir šū nė: jie net gi tarsi kau ke ir dvi gu bu žaidi mu pa si nau do jo kas die nio ame ri kie tiš ko gy ve nimo bana ly be. Mie go da mi jų prie mies čiuo se, skai ty dami ir studi juo da mi šei mo se, kol vie ną die ną pra bu do kaip uždels to vei ki mo bom bos. To kio ne pri ekaiš tin go po grin džio meist riš ku mas yra be veik tiek pat te ro ristiš kas kaip ir vaiz din ga sis rug sė jo 11-osios ak tas. Mat šis meistriš ku mas me ta įta ri mo še šė lį ant kiek vie no in di vi do: ar bet ku ri ne kal ta bū ty bė nė ra po ten cia lus te ro ris tas? Jei gu anie ga lė jo pra slink ti ne pa ste bė ti, tai kiek vie nas mū sų yra ne pa ste bė tas nu si kal tė lis (kiekvie nas lėk tu vas taip pat tam pa įtar ti nas), ir iš es mės tai gal būt tie sa. Tai galbūt ati tin ka ne są mo nin gą for mą po ten cia laus nu si kal tė liš ku mo, už mas kuo to ir kruopščiai iš stum to į pa są mo nę, bet vi suo met ga lin čio jei gu ne vėl iš kil ti į pa vir šių, tai bent pa slap čia vib ruo ti Blo gio aki vaiz do je. Taip įvy kis iš si ša ko ja iki de ta lių tai dar sub ti les nio pro ti nio te ro riz mo šal ti nis. Ra di ka lus skir tu mas yra tas, kad te ro ris tai, gre ta sis te mos gin klų, dis po nuo ja dar ir lem tin gu gin klu savo mir ti mi. Jei gu jie pa si ten kin tų ko va su sis te ma jos gink lais, jie bū tų tuo jau pat eli mi nuo ti. Jei gu sis te mai prieš prie šin tų tik sa vo mir tį, jie taip pat grei tai išnyktų bergž džiai pa si au ko dami, kaip tik tai te ro riz mas be veik visada da rė iki šiol (sa vi žu diš ki pa les ti nie čių pa si kėsi ni mai) ir kaip tik dėl to jis bu vo pa smerk tas ne sėk mei. Vis kas pa si kei čia, kai jie vi sas dis po nuo ja mas mo dernias prie mo nes su jun gia su šiuo aukš čiau siu sim bo li niu gin klu. Šis gin klas iki be ga ly bės dau gi na po ten cia lų griovė ją. Kaip tik vei kian čių ele men tų (ku rie mums at ro do su mu mis ne su tai ko mi) dau gi ni ma sis jiems su tei kia šį pra na šu mą. Prie šin gai, mir ties ne bu vi mo stra te gi ja, šva raus, tech no lo gi nio ka ro stra te gi ja pra si len kia su šiuo re a lios ga lios vir ti mu sim bo li ne ga lia. To kio pa si kė si ni mo ne įti kė ti na sėk mė iš ke lia proble mą, ir no rint čia ką nors su pras ti, rei kia ati trūk ti nuo mū sų va ka rie tiš kos žiū ros, mė gi nant pa ma ty ti tai, kas vyks ta te ro ris tų or ga ni za ci jo je bei jų gal vo se. Toks te ro ris tų pa siek tas efek ty vu mas va ka rie tiš ko je ter pė je su po nuo tų mak si ma lų ap skai čia vi mą, ra cio na lu mą, kurį mes sun kiai įsi vaiz duo ja me kaip ga li mą ki tiems. Ir net gi jei tai bū tų įma no ma, kaip ir bet ko kio je ra ciona lio je or ga ni za ci jo je ar slap to jo je tar ny bo je, at si ras tų mė gi ni mų pa bėg ti ar ba ne taik lių šū vių. Tai gi to kios sėk mės pa slap tis glū di ki tur. Skir tu mas tas, kad te ro ris tų at ve ju esa ma ne ko kios nors dar bo su tar ties, bet pa si au ko ji mo pak to bei įsi pa rei go ji mo. Toks įsi pa rei go ji mas ap sau go tas nuo bet ko kios išdavys tės pa si trau kiant ir nuo ko rup ci jos. Ste buk las yra tas, kad jie pri si tai kė prie pa sau li nio tin klo, prie tech ni nių tai syk lių, vi siš kai ne pra ras da mi da ly va vi mo gy ve ni me ir mir ty je. Ki taip nei su tar tis, pak tas su sie ja ne in di vi dus net jų sa vi žu dy bė yra ne in di vi du a lus he roiz mas, o ko lek ty vi nis pa si au ko ji mo veiks mas, sutvir tin tas ide a laus rei ka la vi mo ant spau du. Ir kaip tik dvi ejų są ran gų tam tik ros vei ki mo struk tū ros ir simbo li nio pak to su jun gi mas įga li no to kį vi sus įpras tus mas te lius pra noks tan tį veiks mą. Mes nie ko ne be išmano me apie tai, kas yra sim bo linis ap skai čia vi mas, kaip po ke ry je ar ba pot la če 2 : už sta tas mi ni ma lus, o re zul ta tas mak si ma lus. Kaip tik to ir pasie kė te ro ris tai, pa si kė sin da mi į Man he te ną, ir tai ga na ge rai iliust ruo tų cha o so te ori ją: pra di nis smūgis iš pro vo kuo ja ne ap skai čiuo ja mas pa sek mes, tuo tar pu mil ži niš kas ame ri kie čių jė gos de monst ra vi mas ( Aud ra dy ku mo je ) pa sie kia vien nie kin go po vei kio uraga nas, pa si bai gian tis, jei taip ga li ma pa sa kyti, dru ge lio daužy mu si spar nais. 2 Pot lačas sąvoka, išreiškianti JAV Šiaurės Vakaruose gyvenančių indėnų paprotį sakraliai ir demonstratyviai naikinti savo turtą, siekiant parodyti savo statusą. 90 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Te ro riz mo dva sia Sa vi žu diš kas te ro riz mas bu vo varg šų te ro riz mas, o šis tai tur tin gų jų te ro riz mas. Ir tai mums ke lia ypatingą bai mę: tai, kad jie ta po tur tin gi (tu ri vi sas rei kiamas prie mo nes), ne pra ras da mi no ro mus pra žu dy ti. Be abejo, pa gal mū sų ver čių sis te mą, jie suk čiau ja: žai di mui pa nau do ti sa vo mir tį tai anaip tol ne žai di mas. Ta čiau tai jiems vi sai ne rū pi, ir nau jos žai di mo tai syk lės mums dau giau ne be pri klau so. No rint dis kre di tuo ti jų veiks mus, tin ka vis kas. Tarki me, lai ky ti juos sa vi žu džiais ir kan ki niais. Ir čia pat pri dur ti, kad kan ki nys nie ko ne įro do, kad jis neturi jo kio ry šio su tie sa, kad jis, ci tuo jant Niet zsche, netgi yra pir ma sis tie sos prie šas. Ži no ma, jų mir tis nie ko ne įrodo, ta čiau to kio je sis te mo je, ku rio je pa ti tie sa yra ne su vokiama, ne už čiuo pia ma, nė ra ką įro di nė ti ne bent mes pa tys pre ten duo ja me bū ti tie sos tu rė to jais. Ta čiau ga li ma ir ap vers ti šį aukš čiau sio laips nio mo ra li nį ar gu men tą. Jei sa va no riš ka ka mi ka dzių kan ki nys tė nie ko ne įro do, tai ne sa va no riš ka te ro ris ti nio iš puo lio au kų kan ki nys tė juo la biau nie ko ne įro do, o sie ki mas tai pa vers ti mo ra li niu ar gu men tu yra ne tin kamas bei obs ce niš kas (tai nie kaip ne iš spren džia jų kan čios bei mir ties). Ki tas ne są ži nin gas ar gu men tas: šie te ro ris tai sa vo mir tį iš kei čia į vie tą ro ju je. Jų veiks mas nė ra ne suinte re suo tas, tai gi nė ra au ten tiš kas. Jis bū tų ne su inte re suo tas tik tuo met, jei gu jie ne ti kė tų Die vu, jei gu jų mir tis bū tų be vil tiš ka, ko kia ji yra mums (o vis dėl to krikščio nių kan ki niai tei kė vil tį tik šiam aukš čiau siam at ly giui). Tai gi čia taip pat jie ko vo ja ne vie no dais ginklais, nes jie tu ri tei sę į iš ga ny mą, ku rio vil ties mes net ne ga lime puo se lė ti. Ši taip mes ge di me mū sų pa čių mir ties, o jie iš sa vo mir ties ga li pa da ry ti itin aukš tos ver tės už statą. Iš es mės vi sa tai prie žas tis, įro dy mas, tie sa, atpildas, tiks las bei prie mo nės yra ti piš ko va ka rie tiš ko skai čia vi mo for ma. Net mir tį mes ver ti na me nau dos mo kes čiais, ko ky bės/kai nos san ty kio ri bo se. Eko no mi nis skai čia vi mas tai net gi drą sos iš lai dau ti ne be tu rin čių varg šų skai čia vi mas. Kas ga li at si tik ti už ka ro ri bų, ku ris pats tė ra konvenci nio ap si sau go ji mo ek ra nas? Kal ba ma apie bio te roriz mą, apie bak te rio lo gi nį ka rą ar ba apie bran duo li nį tero riz mą. Ta čiau vi sa tai pri klau so ne sim bo li nio iš šū kio są ran gai, o nai ki ni mui be žo džių, be šlo vės, be ri zi kos, tai pri klau so ga lu ti nio spren di mo są ran gai. Tai gi te ro ris ti nia me veiks me ma tant vien de struktyvią lo gi ką, ei na ma prieš jo pras mę. Man at ro do, kad jų mir tis ne at sie ja ma nuo veiks mo (bū tent tai ją pa verčia sim bo li niu ak tu) ir kad ji anaip tol nė ra be as me nis ki to su nai ki ni mas. Vis kas glū di iš šū ky je ir dvi ko vo je, ki taip sa kant, du e tiš ka me, as me niš ka me ry šy je su prie šiš ka ga lia. Kaip tik ji jus pa že mi no, ir ji pa ti turi bū ti pa že min ta. O ne tie siog su nai kin ta. Rei kia ją su kom pro mi tuo ti, at im ti iš jos vei dą. O tai nie ka da nepa sie kia ma gry na jė ga ir su nai ki nant ki tą. Į ki tą tu ri bū ti nu si tai ky ta ir jis tu ri bū ti su muš tas sto vint prieš priešiais. Gre ta te ro ris tus tar pu sa vy je sie jan čio pak to esa ma kaž ko pa na šaus į dvi ko vos pak tą su prieši nin ku. Tai gi tai visiš ka nie kin go bai lu mo, ku riuo jie kal ti na mi, prie šy bė, ir tai vi siš kai prie šin ga tam, ką an tai da rė ame ri kie čiai per Per si jos įlan kos ka rą (ir tam, ką jie at kar to ja Af ga nis ta ne): ne ma to mas tai ki nys, ope ra ty vi nis lik vi da vi mas. Iš vi sų šių pe ri pe ti jų mū sų są mo nė je aukš čiau siai iš ky la vaiz dų ma ty mas. Ir mes tu ri me iš sau go ti šį stabi lų vaiz dų įspau dą są mo nė je ir jų ža ve sį, nes, no ri me to ar ne, jie yra mū sų pir mi nė sce na. O Niu jor ko įvy kiai, ra di ka li za vę pa sau li nę si tu a ci ją, kar tu ra di ka li za vo ir vaiz do ry šį su re a ly be. Ta da, kai be pa lio vos bu vo gausiai pla ti na mi ba na lūs vaiz dai ir si mu liuo ja mas ne nutrūks ta mas įvy kių srau tas, te ro ris ti nis ak tas Niu jor ke pri ver čia at gim ti vaiz dą ir kar tu įvy kį. Tarp ki tų sis te mos gin klų, ku riuos jie at grę žė prieš ją pa čią, te ro ris tai pa nau do jo re a lų vaiz dų lai ką, jų aki mirks ni nį pa sau li nį tran slia vi mą. Jie pa si sa vi no šį tran slia vi mą ly giai taip pat, kaip ir bir žos spe ku lia ci jas, elek tro ni nę in for ma ci ją ar ba skrai dy mą lėk tu vais. Vaizdo vaid muo yra pats dvi pras miš kiau sias. Mat tuo pat me tu, kai vaiz das iš aukš ti na įvy kį, jis jį pa ima įkai tu. Vaizdas vei kia kaip dau gi ni mas iki be ga ly bės, o kar tu kaip di ver si ja ir neut ra li za vi mas (ši taip bu vo jau su 1968 m. įvy kiais). Kaip tik tai už mirš ta ma, kai kal ba ma apie ži niask lai dos pa vo jų. Vaiz das su var to ja įvy kį ta pras me, kad jis jį ab sor buo ja ir pa tei kia var to ji mui. Be abe jo, jis įvy kiui su tei kia li gi tol ne gir dė tą šo ki ruo jan tį įspū dį, bet tik kaip įvy kiui-vaiz dui. Tad ką reiš kia re a lus įvy kis, jei vi sur re a ly bė je plati na mas vaiz das, fik ci ja, vir tu a ly bė? Šiuo kon kre čiu at ve ju ma nė me (gal būt su tam tik ru pa leng vė ji mu), kad ma to me ne ti kė tą tik ro vės ir tik ro vės prie var tos iš ni rimą ta ria mai vir tu a lia me uni ver su me. Ga las vi soms jū sų vir tu a lioms is to ri joms štai čia tai re a lu! Ly giai taip pat ga lė jo me ma ty ti ne ti kė tą is to ri jos at gi mi mą ana pus jos pa bai gos, apie ku rią bu vo pa skelb ta. Bet ar iš tie sų re a ly bė pra noks ta fik ci ją? Jei gu ir at ro do, kad taip yra, tai to dėl, kad ji ab sor ba vo fik ci jos ener gi ją ir pa ti vir to fik ci ja. Ga li ma bū tų ko ne pa sa ky ti, kad re a ly bė pa vy di fik ci jai, kad tik ro vė pa vy di vaiz dui... Tarp jų vyks ta tam tik ra dvi ko va: ku riai pri klau sys tai, kas ma žiau siai įsi vaiz duo ja ma. Pa sau lio pre ky bos cen tro bokš tų griu vi mas ne įsi vaizduo ja mas, ta čiau to ne pa kan ka, kad jis bū tų pa verstas re a liu įvy kiu. Prie var tos per vir šio ne pa kan ka, no rint atver ti du ris į re a ly bę. Mat re a ly bė yra prin ci pas, ir būtent šis prin ci pas yra pra ras tas. Re a lu mas ir fik ci ja ne iš pai nioja mai su si py nę, o pa si kė si ni mo ža ve sys tai vi sų pir ma vaiz do ža ve sys (džiū ga vi mą ke lian čias ir kartu ka tastro fiš kas pa si kė si ni mo pa sek mes ne sun ku įsi vaiz duo ti). NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 91

Je an Baud ril lard Tad šiuo at ve ju re a lu mas pri si jun gia prie vaiz do kaip pre mi ja už te ro rą ir kaip vir pu lys. Tai ne tik ke lia siau bą, bet, ma ža to, tai re a lu. Užuot re a lu mo prie var ta bū tų bu vu si iš pra džių, o po to pri si jung tų vaiz do ke lia mas vir pu lys, iš pra džių yra vaiz das, o po to pri si jun gia rea lu mo su ke lia mas vir pu lys. Tar si pa pil do ma fik ci ja, tar si fik ci ją pra noks tan ti fik ci ja. Bal lar d as (po Bor geso) kal bė jo apie iš gal vo ji mą tik ro vės kaip ga lu ti nės ir pa čios bai siau sios fik ci jos. Tad ši te ro ris tų prie var ta nė ra ug nin gas re a ly bės su grį ži mas ir tai nė ra ug nin gas is to ri jos su grį ži mas. Ši te ro ris tų prie var ta nė ra re a li. Tam tik ra pras me ji blo ges nė ji sim bo li nė. Prie var ta sa vai me ga li bū ti vi sai ba na li ir ne kenks min ga. Sim bo li nė prie var ta vie nin te lė ge ne ruo ja vie na ti nu mą. Ir šia me vie na ti nia me įvy kyje, šia me ka tast ro fi nia me Man he te no fil me pa čia me aukščiau sia me taš ke su si jun gia du XX a. ma si nio ža vė ji mo si ele men tai: bal to ji ki no ma gi ja ir juo do ji te ro riz mo ma gija. Bal to ji vaiz do švie sa ir juo do ji te ro riz mo švie sa. Vė liau, po smū gio, sie kia ma jam pri mes ti ko kią nors pras mę, su ras ti ko kią nors in ter pre ta ci ją. Ta čiau jos nėra, ir tai pats spek tak lio ra di ka lu mas, bru ta lu mas, nes jis vie nin te lis pir map ra dis ir ne re du kuo ja mas. Te ro rizmo spek tak lis pri me ta spek tak lio te ro riz mą. Ir po li tinė są ran ga nie ko ne ga li pa da ry ti prieš šį an ti mo ra lų ža ve sį (net jei gu jis su ke lia vi suo ti nę mo ra li nę re ak ci ją). Tai mū sų žiau ru mo te at ras, vie nin te lis, ku ris mums dar lie ka jis ne įpras tas tuo, kad su jun gia aukš čiau sius vaiz din gu mo ir iš šū kio taš kus. Kar tu tai stul bi nantis mik ro mo de lis re a lios prie var tos bran duo lio kar tu su mak si ma liai ai din čia erd ve tai gi pa ti gry niau sia vaiz din gu mo for ma ir pa si au ko ji mo mo de lis, ku ris is to ri nei bei po li ti nei są ran gai prieš prie ši na gry niau sią sim bo li nę iš šū kio for mą. Jiems bū tų at leis tos bet ko kios pjau ty nės, jei jos tu rėtų pras mę, jei jos ga lė tų bū ti in ter pre tuo ja mos kaip istori nė prie var ta, to kia yra mo ra li nė ge ro sios prie vartos ak sio ma. Bet ko kia prie var ta jiems bū tų at leis ta, jei gu ji ne bū tų tran sliuo ja ma ži niask lai dos prie mo nė mis ( Be žiniask lai dos te ro riz mas bū tų nie kas ). Bet vi sa tai iliu zi ja. Nė ra ge ro ži niask lai dos var to ji mo, ji yra įvy kio da lis, ji yra te ro ro da lis, ir ji vei kia ir vie na, ir ki ta kryp ti mi. Rep re si nis veiks mas ju da ta pa čia ne nu ma to ma spira le kaip ir te ro ris ti nis veiks mas nie kas ne ži no, kur jis su stos ir kaip vis kas pa si suks. Vaiz dų ir in for ma ci jos plot mė je ne įma no ma at skir ti to, kas yra vaiz din ga ir sim bo liš ka, ne įma no ma at skir ti nu si kal ti mo nuo rep resi jos. Ir tik ro ji te ro riz mo per ga lė yra bū tent šis ne kon troliuo ja mas ap ver čia mu mo [rйver si bi litй] įsi siau tė ji mas. Ši per ga lė ma to ma per po že mi nius įvy kio išsi ša ko ji mus bei pra si sun ki mus ne tik per visos sistemos tie sio gi nį eko no mi nį, po li ti nį, bir žos bei fi nan sų nuo puo lį, ne tik per iš to ky lan tį mo ra li nį bei psi cho lo gi nį nuo puo lį, bet ir per nuo puo lį ver čių sis te mos, lais vės ide o lo gi jos, lais vo ju dė ji mo ir t. t., ku riais di džia vo si Va ka rų pa sau lis ir kuriais jis gi ria si, siek da mas pa veik ti li ku sį pa sau lį. Šis nuo puo lis vyks ta to kiu mas tu, kad lais vės idė ja nau ja ir ne se niai at si ra du si idė ja jau pa ma žu nyks ta iš pa pro čių bei są mo nių ir kad li be ra li globalizacija vyks ta visiš kai prie šin ga for ma: po li ci jos val do mo visuo ti nio pa sau lio, to ta lios kon tro lės, sau gu mą ga ran tuojan čio te ro ro for ma. Tvar kos iri mas bai gia si di džiau siais apri bo ji mais bei drau di mais, pri lygs tan čiais fun da menta lis ti nės vi suo me nės drau di mams. Pro duk ci jos, var to ji mo, spe ku lia ci jos, au gi mo (bet, ži no ma, ne ko rup ci jos) su ma žė ji mas: vis kas vyks ta taip, tar si pa sau li nė sis te ma at lik tų stra te gi nį at sitrau ki mą, dras kan tį sa vo ver čių per kai no ji mą ši taip tik iš pa žiū ros gin da ma si nuo te ro riz mo smū gio, bet iš es mės re a guo da ma į sa vo slap tus įsa kus pri vers ti nę savire gu lia ci ją, at si ran dan čią dėl vi siš kos ne tvar kos, ku rią sis te ma vis dėl to pa ti pri si i ma, tam tik ra pras me suim da ma į sa vo vi dų sa vo pa čios su iri mą. Dar vienas te ro ris tų per ga lės as pek tas vi sos kitos prievar tos bei tvar kos des ta bi li za vimo for mos vei kia jos nau dai: in for ma ti kos te ro riz mas, bio lo gi nis te ro riz mas, juod li gės ir gan dų te ro riz mas vis kas pri me ta ma bin La de nui. Jis net gi ga lė tų rei ka lau ti, kad jo nuo pelnams bū tų pri skir tos gam tos ka tast ro fos. Šios per ga lės nau dai vei kia vi sos dez or ga ni za vimo bei per ver siš ko cirku lia vimo for mos. Pa ti vi suo ti nai pa pli tu sių pa sauli nių mai nų sis te ma vei kia ne įma no mų mai nų nau dai. Tai tar si au to ma ti nis te ro riz mo ra šy mas, pa lai ko mas nesa va no riš ko in for ma ci jos te ro riz mo. Su vi so mis iš to ky lan čio mis pa niš ko mis pa sek mė mis: vi so je juod li gės is to ri jo je dez in for ma ci ja vei kia pa ti iš sa vęs per momen ti nę kris ta li za ci ją, kaip che mi nis tir pa las dėl papras to są ly čio su vie na mo le ku le, ir taip yra dėl to, kad vi sa sis te ma pa sie kė kri ti nę masę, dėl ku rios ji tam pa pažei džia ma bet ko kios ag re si jos. Ši kraš tu ti nė si tu a ci ja ne tu ri iš ei ties, juo lab ka ras nė ra iš ei tis, mat jis pa tei kia to, kas kaž kur jau ma ty ta si tua ci ją su tuo pa čiu ka ri nių jė gų, fan to mi nės in for ma ci jos, beprasmiško ka li mo į gal vas, veid mai niškų bei pate tiš kų kal bų, tech no lo gi jos de monst ra vi mo bei dezin for ma ci jos tva nu. Trum pai ta riant, kaip ir Per sijos įlan kos ka ras ne įvy kis, iš tie sų jo kios vie tos ne tu rė jęs, ne įvy kęs įvy kis. Be je, kaip tik tai ir yra šios si tu a ci jos bu vi mo pa grindas: tik rą ir nuo sta bų, vie nin te lį ir ne nu ma to mą įvy kį pa keis ti at si kar to jan čiu bei kaž kur jau ma ty tu pseu doį vy kiu. Te ro ris tų pa si kė si ni mas ati ti ko to kį at ve jį, kai įvy kis pa si trau kia nuo vi sų in ter pre ta ci nių mo de lių ir ne ga li bū ti jais pa aiš kin tas, tuo tar pu šis kvai las mi lita ris ti nis bei tech no lo gi nis ka ras, prie šin gai, atitin ka to kią si tu a ci ją, kai mo de lis pa si trau kia nuo įvy kio, tai gi jis ati tin ka ne tik rą už sta tą bei be vie tiš ku mą [un non-lieu]. Ka ras kaip po li tiš ku mo ne bu vi mo tą sa, at lie ka ma ki to mis prie mo nė mis. 92 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

tema: islamo iššūkis? Kas da ly vau ja dia lo ge? Rйmie Bra gue 1. Kon teks tas Jau dau gy bę de šimt me čių mes da ly vau ja me sa vi ta me mu sul mo niš ko pa sau lio pra bu di me. Jį są ly go ja ko loni zuo tų ša lių de ko lo ni za ci ja ar ba ša lių, ku rios ne bu vo tie sio giai ko lo ni zuo tos, iš si va da vi mas iš są ly giš kos priklauso my bės. Čia kal ba ma apie tam tik rą po li ti nį bei na cio na li nį pra bu di mą. Jis ap ima kiek vie ną dau giau ar ma žiau aiš kiai api brėž tą tau tą, su da ran čią mu sul mo nų pa sau lį bei mu sul mo niš ką na ci ją, su vo kia mą ar sa ve su vo kian čią kaip vi su mą. Be to, mu sul mo nų pa sau lis, kaip ir li kęs tre čia sis pa sau lis (ir gal būt net la biau už jį), yra spar taus demog ra fi nio au gi mo te at ras. Iš si vys čiu sių bei ma žiau derlin gų kraš tų gy ven to jai šį de mog ra fi nį au gi mą daž nai su vo kia kaip grės mę. Be je, ne at si tik ti nai mu sul mo nų kraš tuo se kon sta tuoja mas su grį ži mas prie to, kas va di na ma fun da men taliz mu ar in teg riz mu. Pats ryš kiau sias šio reiš ki nio žen klas bu vo Ša cho pa si trau ki mas 1979 m. Ta čiau šio ti po su ju di mas pa ste bi mas dau gy bė je pla taus mu sulmo niš ko pa sau lio re gio nų (vie nas ku rių ne to li nuo Pran cū zi jos esan tis Al žy ras), o ką ir kal bė ti apie iš pran cū ziš kų mo kyk lų iš stum tas ska re lė mis ap si gaubu sias ara bų mer gai tes. Vi sus šiuos fe no me nus kai ku rie eu ro pie čiai ir kai ku rie krikš čio nys daž nai pa ti ria kaip pa vo jin gus, net jei gu to kio pa ty ri mo prie žas tys nė ra tos pa čios. 2. Per sky ros ir pai nia vos Rémie Bra gue (g. 1947) Paryžiaus Sorbonos universiteto profesorius, filosofas, filosofijos istorikas. Lietuviškai išleista knyga Ekscentriškoji Europos tapatybė (2001). Iš pranc. k. ( Un dialogue entre qui?, in: Communio, 1991, t. XVI, nr. 5 6, p. 6 27) vertė Nijolė Keršytė. Autoriui maloniai leidus, teks tą skelbiame kiek sutrumpintą. Ta čiau iš pra džių rei kia pa brėž ti, kad pats žo dis islamas nė ra vie na reikš mis. Jis ga li reikš ti daugy bę skirtin gų da ly kų, net jei gu jų reikš mės kai ku riais as pek tais per si den gia. Iš var dy si me tris šio žo džio reikš mes: a) is la mas vi sų pir ma ga li bū ti ben dri nis daik tavar dis, tad jis daž niau siai ra šo mas ma žą ja rai de. To kiu at ve ju jis reiš kia tai, ką va di na me re li gi ja, nors tai, be je, ne su po nuo ja, kad ši są vo ka adek va ti. Tai, kas iš reiš kia ma žo džiu is la mas, pa va din ki me ben drą žmo giš ką nuo sta tą, per tei kia mą per sa vęs pa jun gi mą, at si da vi mą Die vui; b) tas pats žo dis, kaip tik ri nis daik ta var dis, tai gi rašo mas di dži ą ja rai de, taip pat var to ja mas sie kiant su telk ti į vie ną gru pę kul tū ros fak tus, ku rie nuo pat pra džių per pen kio li ka am žių reiš kė si tam tik ro je pa sau lio da ly je, kur is la mas bu vo ir te bėra vy rau jan ti re li gi ja, ir ku rių dė ka bu vo su kur ta ci vili za ci ja. To kiu at ve ju Is la mas yra is la mo [reli gi jos] pa žen klin tos ci vi li za ci jos si no ni mas; c) na, ir pa ga liau šis žo dis reiš kia tau tas, šiuo me tu gy ve nan čias mu sul mo nų re li gi jos kraš tuo se. Pai nio jant šias tris to pa ties žo džio var to ji mo reikšmes, ky la dau gy bė ne aiš ku mų. Pa teik si me ke le tą pa vyz džių: kul tū ri nių Is la mo as pek tų, tai gi ci vi liza ci jos juo lab ne ga li ma pai nio ti su re li gi ja, nes jie ne bū ti nai iš jos ky la. Tai, pa vyz džiui, ga lio ja tam tik riems pa pro čiams, for muo jan tiems įvaiz dį, ku rį eu ro pie tis susi ku ria iš is la mo kaip re li gi jos, ir kuriuos ne vi sa da ga li ma jai pri skir ti. Šie pa pro čiai ga li kil ti ir iš anks tes nio, ne pa kan ka mai su vok to ir trans for muo to sub stra to. Ne vis kas mu sul mo niš kame pa sau ly je yra is la mo re zul ta tas, kaip ir ne vis kas krikš čio niš ka me pasau ly je yra krikš čio nių ti kė ji mo re zul tatas ar iš raiška. Is la mas kaip ci vi li za ci ja ne iš sa vęs pa ties pa vel dė jo to, kas jį su da ro, vi su mą. Kai ku rių kul tū ri nių da ri nių, nors ir su si for ma vu sių is la mi zuo ta me pa sau ly je, šal tinis sly pi ne is la me. Pa vyz džiui, Ko ra no eg ze ge zė, aiš ku, su si for ma vo pa čia me is la me. Ta čiau tiks lie ji moks lai, an tai ma te ma ti ka, ast ro no mi ja, bo ta ni ka, che mi ja ir t. t., ku riuos Is la mas, kaip ir mo der nio ji Eu ro pa, pa vel dė jo iš anks tes nių kul tū ri nių pa sau lių (pvz., Bi zan ti jos ar Per si jos), te pa ty rė ša lu ti nę is la mo kaip re li gi jos įta ką. Čia esa ma vi so kių niu an sų: ast ro no mi jos prak ti ka vi mas ga lė jo bū ti pri im ti nas dėl tei sė tų įsi pa rei go ji mų (apskai čiuo ti ra ma da no lai ką) ar ba gra ma ti ka bei po eti ka iš si plė to jo kaip Ko ra no stu di jų prie das. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 93

Rémie Bra gue 3. Is la mo tau tos ir EKS Krikš čio NIš Kos tau tos Šių lyg me nų pai nia va su ke lia pai nia vą su si da rant ki to įvaiz dį: kai krikš čio nys vaiz duo ja si mu sul mo nus ar ba at virkš čiai. Kiek vie nas su si da ro de for muo tą ki to vaiz dą. Kas ga li pa neig ti, kad rei kia sku biai su kur ti są ly gas kuo ge res niam abi pu siam su pra ti mui? Pa ti di džiau sia in te lek ti nė kliū tis, man re gis, glū di iliu ziš ka me įsi vaiz da vi me, kad re li gi nė plot mė de ter mi nuo ja kul tū ros fak tus. Krikš čio niš kos tra di ci jos kraš tų gy vento jai la bai ge rai ži no, kad jiems pa si ren kant gy ve ni mo bū dą, ti kė ji mas ne be at lie ka le mia mo vaid mens. Jei tik jis ka da nors pra ei ty je ap skri tai at li ko to kį vaid me nį, nes ga li ma klau sti, ar is to ri ja ar ba so cio lo gi ja pa jė gios pa matuo ti, koks bu vo re li gi jos po vei kis skir tin gam el ge siui. Tad ne be ga li ma kal bė ti apie krikš čio niš ku mą. Ta čiau gy ve nan tie ji po krikš čio niš kais lai kais nesvar bu, ar su pa si bjau rė ji mu, ar su ne pri si pa žįs ta mu pa vy du įsi vaiz duo ja, kad Is la mo kraš tuo se re li gi jos vaid muo svar bes nis ne gu pas juos. Jie lin kę pri vi le gi juo ti Is la mo re li gi nį as pek tą, su men kin da mi so cia li nius. Tad jie įsi vaiz duo ja, kad pro ble mos, su ku rio mis su si du ria mu sul mo nai, yra vi sų pir ma re li gi nės, o ne antai eko nomi nio kles tė ji mo ga li my bių, de mok ra ti jos, mo ters vaidmens pa di di ni mo pro ble mos ir t. t. To kia me kon teks te kal bė ti apie mu sul mo nus at ro do ne rei ka lin ga, nes tar si sa vai me su pran ta ma. Ar Is la mo kraš tų gy ven to jai kaip to kie su si du ria su tre čio jo pa sau lio proble mo mis? Taip kal bė ti reiš kia sam pro tau ti ko ne kaip is la mistai, nes bū tent jie ma no, kad mu sul mo niš ko pa sau lio re a lios ar su po nuo ja mos ne lai mės at si ran da dėl to, kad jis ati to lęs nuo sa vo re li gi jos. Ir at virkš čiai, mu sul mo nai lin kę pai nio ti krikš čio ny bę su tuo, ką jie įsi vaiz duo ja esant krikš čio niš ka. Pa vyzdžiui, jie ža vė sis krikš čio ni mis dėl jų tech no lo gi jos ar ba pra keiks dėl jų im pe ria liz mo, ku ris esą tę sia si nuo Kry žiaus ka rų iki ko lo ni za ci jos. Šio je sri ty je rei kia dė ti tam tik rų pa stan gų, no rint pa tai sy ti jau pa da ry tas klai das. Kaip tik dėl to bū si me pa ska tin ti ne pai nio ti pir mo jo ir tre čio jo reikš mi nio lyg mens re li gi jos ir tau tų. Ki taip sa kant, veng si me į tech ni nes, eko no mi nes bei po li ti nes de ry bas įpai nio ti dia lo go tarp kul tū rų bei re li gi jų mis ti ką. Šiai mis ti kai iš tie sų bū din ga jaus mi niu ma tu ver tin ti rim tu mą teisin gu mo, pa sie kia mo že miš kes niais kom pro mi sais. 4. Bū ti Ny Bė pri SI min ti Dia lo gas ly giai taip pat tu ri vyk ti tarp ci vi li za ci jų. Čia ir gi rei kia rei ka lau ti abi pu sio tei sin gu mo. Jis turi atsi ras ti iš troš ki mo su ži no ti. Ko gi la biau ga li ma pa linkė ti už is la mo pa ži ni mo plė ti mą si bei gi lė ji mą tarp krikščio nių ir ne tik tarp jų. Ly giai taip pat rei kia pa lin kė ti, kad mu sul mo nai pa gi lin tų sa vo ži nias apie krikš čio ny bę, ypač kad jie ne ma ny tų, jog jiems pa kan ka gy ven ti krikš čio niš ko je že mė je ir ma ty ti gy ve nan čius krikš čio nis, idant su pras tų re li gi nio mo ky mo bei Bažny čios tik rovę. Krikš čio nys daž nai itin pra stai pa žįs ta is la mą, o mu sul mo nai krikš čio ny bę. Krikš čio nys ži no, kad nepa žįs ta is la mo, o mu sul mo nai ma no, kad jie jau pa žįs ta krikš čio ny bę. Krikš čio nims is la mas yra tai, kas nauja, ke lia ne ri mą, ko ne ga li ma su kla si fi kuo ti. Mu sul monams krikš čio ny bė yra tai, kas jau pa se nę, jau su kla sifi kuo ta, ne ke lia jo kio su si do mė ji mo. Krikš čio nys jau čia neapy kan tą, mu sul mo nai pa nie ką. Krikš čio nys nie ko neži no, o ne ži no ji mo tuš tu ma pri trau kia prie ta rus ir jais užpil do ma. Mu sul mo nams trūks ta smal su mo, ir in te lek tinis tin gu mas ska ti na nuo lat kar to ti tuos pačius da ly kus. Vi sa tai ga liau siai pri klau so nuo abie jų re li gi jų si tu a ci jos, ku rio je jos yra at si dū ru sios vie na ki tos at žvilgiu, nuo is to ri nių fak tų ir juos pa aiš kin ti mėgi nan čių te ori jų. Bent jau sa vo is to ri jos pra džio je is la mas įsi kū rė že mė se, ku rio se jau gy ve no žy dai ir krikš čio nys. Jau nuo Ma ho me to lai kų is la mas sa ve su vo kė kaip po stkrikš čiony bę. Jis sa ve lai kė pas ku tine re li gi ja, ku rio je api ben dri na mos prieš jį bu vu sios re li gi jos. Dau gy bę am žių at ro dė, kad fak tai pa tvir ti na šią te ori ją, ir tai tru ko, kol, jei taip ga li ma pa sa ky ti, is la mo ir Is la mo iš si vys ty mo ly gis bu vo toks pat: is lamiš kos ci vi li za ci jos pa sau lis kul tū riš kai bu vo la biau iš si vys tęs už krikš čio niš ką pa sau lį, už dary tą šiaip ne taip nu ta šy to je Eu ro po je ir at ro džiu sį itin blyš kiai prieš Bag da do ar An da lū zi jos ra fi nuo tu mą. Šiuo laiki nę musul mo nų kri zę są ly go ja tai, kad Is la mas yra prie šin go je si tu a ci jo je ne gu is la mas. Is la mas jau čia si at sili kęs, o is la mas sa ve su vo kia kaip ga lu ti nį. Štai dėl ko dau ge lis mu sul mo nų ir to liau šau kia si praė ju sios Vi du ram žių ci vi li za ci jos di dy bės. Krikš čio nys, no rin tys su pras ti mu sul mo nus, tu ri dė ti pa stan gų, kad įsi vaiz duo tų, kaip, pa vyz džiui, Kry žiaus ka rai, ku rie savo lai ku ne bu vo pa grin di nis mu sul mo nų rū pes tis, ta po mu sul mo nų pri si mi ni mų ob jek tu daug la biau ne gu krikš čio nių pra ras tos apaš ta lų bei šv. Pau liaus že mės. Mes veng si me į šian die nos mu sul mo niš ko pa sau lio (Isla mas nr. 3) pro ble mas žvelg ti per mu sul mo niš kos ci viliza ci jos is to ri jos (Is la mas nr. 2) priz mę. Ši taip mu sul monai bū tų už da ry ti į pra ėju sios di dy bės lai kus, o ape lia vimas į juos ga li su kel ti vien kar čių pri si mi nimų bei pa ra lyžių. Krikš čio niš kam ar eks krikš čio niš kam pa sau liui toks pri si mi ni mas, prie šin gai, bū tų svei kas. Mi nė ta sis pasaulis iš tie sų iš gy dy tų sun kią is to ri nę am ne zi ją. Kal bame apie už tem dy mą kul tū ri nio pa vel do, ku ris per ara bų kal bos pa sau lį per ėjo į Vi du ram žius ar ba ku ris iš jo ky la. Nie ka da ne bus per daug pa kar to ti, kad grai kiš ką pa vel dą vi so se sri ty se Va ka rams per da vė ara bai 1 ir kad 94 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Kas da ly vau ja dia lo ge? Va ka rai iš ara bų pa sau lio pa ė mė mil ži niš ką kul tū ros sko lą. Lo ty nų scho las ti ka ši taip iš jo ga vo ne tik di džią ją da lį sa vo tu ri nio, bet net ir cen tri nio klau si mo apie ti kė ji mą ir pro tą su for mu la vi mą 2. Ši sko la iš at min ties bu vo iš stum ta Ap švie tos lai kais, vė liau XIX a. Tad reikia at ly gin ti mo der nių jų Va ka rų ne tei sy bę ara bų pa sau lio at žvil giu, su ak ty vi nant at min tį apie sko li nius, tačiau saugan tis tos pa čios ne tei sy bės ki tų, anks čiau eg zis ta vu sių ci vi li za ci jų at žvil giu ir at krei piant dė me sį į tai, ką pa tys ara bai ga vo iš he le niz mo, Per si jos ar In di jos. 5. IS LA mo pri gim tis Mes iš sky rė me tris žo džio I/is la mas reikš mes tam, kad ga liau siai pa lik tu me tik tą, ku ri ra šo ma ma žą ja rai de ir žy mi re li gi ją. Iš tie sų žo dis re li gi ja yra daugia reikš mis. Fe no me nai, ku riuos mes su tel kia me į vie ną gru pę ir pa va di na me re li gi jo mis, ši taip ne va di na mi. Jie va di na mi ke lias, įsta ty mas, ti kė ji mas ir t. t. Ki ta ver tus, net ir sy kį nu spren dus, kad žo dis re li gija tin ka is la mui, pats is la mas lie ka įvai ria ly pis. Kalbu ne vien apie pa si da li ji mą į sek tas vie nas ži no miau sių, ta čiau ne vie nin te lis yra su niz mo ir ši iz mo pa da li ji mas. Vi sų pir ma tu riu ome ny je skir tin gus šal ti nius, iš si dėsčiu sius skir tin guo se lyg me ny se, ku rių su dė tin ga są veika bai gė si tuo, ką mu sul mo nai šian dien su vo kia kaip isla mą. Ko ra nas, be abe jo, yra ir lie ka es mi nis šal ti nis, Die vo pa dik tuo tas Pra na šui. Ta čiau gy ve ni mo tai syk lės, ku rių lai ko si pa mal dus mu sul mo nas, re mia si ne vien sak ra liuo ju teks tu. Prie jo pri si jun gia Pra na šo dar bai bei veiks mai, ku rie lai ko mi mo de liu ir ku rių prak ti ka vimas bei skel bi mas (aiš ku, prieš tai tin ka mai pa tik rinus jų au ten tiš ku mą) tu ri įsta ty mo ga lią. Tad kai kal ba ma apie is la miš ką įsta ty mą ša riatą, tu ri mas ome ny je dau gy bės pa ma žu įgy tų šal ti nių Korano, Ha dith, su nų su jun gi mas. Tai ky ti ša riatą, kaip reika lau ja va di na mie ji in teg ris ti niai są jū džiai tai ypač dvi pras mis šū kis: ko kį ša riatą šiuo šū kiu no ri ma taikyti? Kal bant vien apie tai, kas iš tie sų eg zis tuo ja Ko rane, tam tik ros mus ypač trik dan čios nuo sta tos ga lė jo bū ti pa nai kin tos ar vi siš kai su men kin tos vė les nės tra di ci jos. Ati tin ka mai tam tik ri itin li be ra lūs skel bi mai ga li bū ti pa nai kin ti ki tų, už juos svar bes nių. Svar bu ži noti, kas iš skir tin gų Pra na šo skel bi mų (mu sul mo nas pa saky tų skir tin gų Die vo skel bi mų ), pa reikš tų tam tik ro mis ap lin ky bė mis ir at si žvel giant į tam tik rą kon kre čią po li ti ką, bu vo iš lai ky ta kaip nor ma. An tai to le rantiški, net bro liš ki Pra na šo tei gi niai žy dų bei krikš čio nių at žvil giu dau giau siai bu vo pa sa ky ti jo pra na ša vi mo Me ko je pra džio je, t. y. tuo met, kai jis sie kė bū ti pri imtas žy dų ir krikš čio nių. O vė les ni teks tai, pa sa ky ti Me di no je vyks tant at vi ram var žy mui si tarp pir mo sios musul mo nų ben druo me nės ir ki tų re li gi jų se kė jų, yra griež tes ni ki ta ti kių at žvil giu ir rep re zen tuo ja ga lu ti nę ap reiš ki mo for mą. Dėl to bū na taip, kad vyks tant dis ku si jai koks nors mu sul mo nas vi siš kai są ži nin gai ir nuo šir džiai ape liuoja į ku rią nors Ko ra no iš trau ką ar Ma ho me to fra zę, iš tie sų ne tu rin čią jo kios įsta ty mi nės ga lios. 6. KLAI din gos PA ra LE Lės Be si sten gian tis su pras ti, kas yra is la mas, rem dama sis iš sa vo va ka rie tiš kos kul tū ros pa vel dė to mis pseu do a ki vaiz dy bė mis, iš pat pra džių pa kliū va į tam tik rus spąs tus. Mes mąs to me žo džiais. Ir bū tent žodžiai, ku rių pa de da mi mė gi na me mąs ty ti is la mą, yra pa vo jin gi. Pavo jin gi dėl dvi ejų prie žas čių: ar ba dėl to, kad tas pats žo dis ap ima itin skir tin gus tu ri nius, ar ba, at virkš čiai, dėl to, kad vie nos iš re li gi jų žo dy ne nė ra pa ra le lios są vo kos ki tos re li gi jos žo džiui, ir tai lei džia da ry ti prie lai dą, kad to je re li gi jo je nė ra ne tik są vo kos, bet ir ja iš reiš kia mos re a li jos. Pa teik si me ke le tą pa vyz džių. Fun da men ta liz mas Ši są vo ka yra krikš čio niš kos kil mės. Pro tes tan tiz me ji reiš kia po lin kį pa žo džiui skai ty ti ir be jo kio tar pi ninka vi mo kas die niam gy ve ni mui tai ky ti Bib li ją. Tai taip pat ga li reikš ti vi so se re li gi jo se ap tin ka mą min tį, esą vis kas, ab so liu čiai vis kas es ti šven to jo je kny go je. Net ir pas ku ti niai moks li niai at ra di mai. Re mian tis tam tik ru krikš čio niš ku su si ta ri mu, še šias pa sau lio kū ri mo die nas bu vo mė gi na ma trak tuo ti kaip še šias ge o lo gi nes eras. Šian dien In di jo je po pu lia riam skai ty to jui skir ti Upa ni ša dų lei di mai už si me na apie elek tros iš ra di mą 3. O ko dėl gi Ko ra ne ne ga li ma bū tų ap tik ti ato mi nės fizi kos nu ma ty mo? Kad ir kaip ten bū tų, to kie fe no me nai ka ta li ky bė je, ju daiz me ir is la me ga li bū ti tik mar gi na li niai. Ka ta liky bė je šven ta sis teks tas skai to mas tar pi nin kau jant apaš ta lams, o ju daiz me bei is la me raš to aiš kin to jų dis ku si joms dėl jo in ter pre ta vi mo bei tai ky mo. Vis dėl to tarp krikš čio ny bės ir is la mo esa ma pa ma tinio skir tu mo, į ku rį per ne lyg daž nai neat si žvel gia ma. Is la mo po žiū riu krikš čio nys, kaip ir žy dai bei sa bai, yra tau ta, ku ri tu ri kny gą. Ki taip sa kant ben druo 1 Žr. Mont go me ry Watt, W., The In flu en ce of Is lam on Me die val Eu ro pe, (Is la mic Sur ve ys, 9), Edin burg U. P., 1972; Schacht, J.; Bosworth, C. E. (ed.), The Le ga cy of Is lam, Ox ford: Cla ren don Press, 1972; Jac qu art, D.; Mi che au, F., La méde ci ne ara be et l oc ci dent médiéval, Pa ris: Mai son neu ve et La ro se, 1990. 2 Žr. Li be ra, A. de, Pen ser au Mo y en Age, Pa ris: Seu il, 1991, p. 98 142, 4 sk. Pa mirš tas pa vel das. 3 Šį fak tą imu iš Ve y ne, P., Les Grecs ont-ils cru à leurs myt hes? Es sai sur l ima gi na tion cons ti tu an te, Pa ris: Seu il, 1983, p. 142, n. 13. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 95

Rémie Bra gue me nė, tu rin ti šven tą ją kny gą. Toks įvar di ji mas skati na krikš čio ny bę lai ky ti kny gos re li gi ja ir ją kar tu su ju daizmu bei is la mu pri skir ti tai pa čiai ka te go ri jai. O juk krikščio ny bės san ty kis su sa vo kny ga nė ra toks pat kaip is la mo san ty kis su sa vą ja. Rei kia at si kra ty ti klai din gos ana lo gi jos tarp Bib li jos ir Ko ra no. Is la mo po žiū riu tai, kas bu vo ap reikš ta Die vo, yra Ko ra no teks tas. Krikš čio ny bės po žiū riu tai, kas bu vo ap reikš ta, nė ra Bib li jos teks tas. Ge riau siu at ve ju tai, ką Die vas ap reiš kė, tai, per ką jis pats ap si reiš kė, yra jo Žo dis. O šis įsi kū ni jo Jė zu je Kris tu je, ne tik kal bė jusiame, bet ir gy ve nu sia me bei vei ku sia me. Se no jo ir Naujo jo Te sta men to teks tai už ra šo Iz ra e lio tau tos pa tir tį jos isto ri jo je su Die vu ar ba apaš ta lų liu di ji mą apie Kris taus gy ve ni mą bei pri si kė li mą. Pa tys teks tai nė ra ap reikš tas da ly kas. Pas ta rą jį su da ro Iz ra e lio is to ri jos ir Kris taus gy ve ni mo vi su ma. Tik ro sios ana lo gi jos esa ma tarp Kora no ir Kris taus. Bib li ją rei kė tų vei kiau ly gin ti jei gu jau taip rei kia pa ly gi ni mo, nors jis ir bus šlei vas su ha dith, su pra na šu su si ju sio mis tra di ci jo mis. Tai gi rei kia įsi są mo nin ti iš vi so to ky lan čius po žiūrių į šven tą jį teks tą ir jam tai ko mų pro ce dū rų skir tu mus. Čia daž nai pa si tai ko nesu si pra ti mų. Mu sul mo nai linkę krikš čio niš kam šven traš čiui tai ky ti kri te ri jus, turin čius pras mę tik Ko rano at žvil giu. Pa vyz džiui, jie ste bi si, kad ke tu rios Evan ge li jos ne vi siš kai su tam pa. Jų su pra ti mu, tai lei džia su sil pnin ti krikš čio niš kų raš tų ver tę. Ar gu men tas ga lio tų, jei gu krikš čio ny bė je ir is la me teks tas tu rė tų tą pa tį sta tu są. Is la mo po žiū riu Ko raną pa žo džiui pa dik ta vo Die vas. Tad ja me ne ga li bū ti prieš ta ra vi mų, juo lab klai dų. O krikš čio ny bės po žiū riu bib li nis teks tas ky la iš Die vo įkvėp tos žmo giš kos lais vės su vi so mis jai bū din go mis ri bo mis. To dėl ja me ga li bū ti fak ti nių klai dų (da tos, skai čiai ir t. t.), ga li bū ti pa naudo ti li te ra tū ri niai po eti niai ar ko ne mi ti niai žanrai, net gi su po nuo ja ma jau pa se nu si kos mo lo gi ja ar bio logi ja, ta čiau jis kar tu lie ka au to ri te tin gas do ku men tas, ku ria me nė ra te olo gi nių ar mo ra li nių klai dų. In teg riz mas Tai ka ta li kiš kos kil mės są vo ka: Sa pi niêre io In tegriz mas slap to sios an ti mo der nis ti nės ben druo me nės tre čio de šimt me čio Ita li jo je. Bū tų tik ras in te lek ti nis suk čia vi mas ma ny ti, jog skir tin gų re li gi jų, pa vyz džiui, ne adek va čiai va di namų tri mis mo no teis ti nė mis re li gi jo mis, re a li jos yra ta pa čios. Pa žiū rė ki me, ką reiš kia in teg riz mas šio se re li gi jo se: a) ju daiz me pa tys griežčiau si or to dok sai, kaip kad dau gu mai žy dų spal vin gi ir gąs di nan tys Liu bavičiai, sie kia sa vo ne to kius karš tus ben dra ti kius su grą žin ti prie griež tes nio ir džiaugs min ges nio įsa ky mų vi su mos prak ti ka vi mo. Tačiau jie ne sijau čia tu rį mi si jų ga lios ne žy dams. Tuo jie ski ria si nuo krikščio nių ir mu sul mo nų, pri imančių ir net re ko men duo jančių at ver ti mą į ti kė ji mą, nes jų skel bia ma ži nia skir ta vi sam pa sau liui; b) krikščio ny bė je mons. Le feb vre o se kė jai pa gei dau ja, kad li tur gi ja bū tų skru pu lin gai iš ti ki ma Tri den to Su si rin ki mo nu sta ty toms tai syk lėms, o ben druome nė lai ky tų si krikščio niš kos so cia li nės są ran gos prin ci pų pa gal tai, kaip jie juos su vo kia. Nors vis dėl to šie se kė jai ne at si sa ko skir ti lai ki nę ir dva si nę plot mes; c) mu sul mo nų in teg ris tai vi sai ne at si sa ko mo der nios tech ni kos, prie šin gai, no riai ją pri ima. Be to, jie vi sai ne no ri (bent jau pa gal sa vo prin ci pus) jė ga at vers ti į ti kė ji mą ne mu sul mo nus. Jie no ri pa keis ti da bar vei kiančius dau giau ar ma žiau su pa sau lie tin tus įstaty mus ir mu sul mo nų įsta ty mą (pa gal tai, kaip jie jį in ter pre tuo ja) pa vers ti vals ty biniu. Ir net gi to se jų te ri to ri jos da ly se, ku rio se gy ve na ne mu sul mo nai. To le ran ci ja Šis žo dis taip pat mo der nus. Jis gi mė krikš čio niš ko se re li gi jo se. Iš pra džių jis reiš kė, kad koks nors krikščiony bę iš pa žįs tan tis ku ni gaikš tis lei džia ki tos kon fe si jos žmo nėms prak ti kuo ti jų ti kė ji mą, o Ap švie tos am žiu je šiuo žo džiu bu vo pa si nau do ta sie kiant su kri ti kuo ti krikš čio ny bės vi su mą. Daž nai jis var to ja mas ap ra šant san ty kius, ku riuos savo kon tro liuo ja mo se te ri to ri jo se iki mo der nu sis is lamas už megz da vo su tam tik ro mis gy ven to jų ka te go ri jo mis. Ši taip reg la men tuo ja ma si tu a ci ja su si da ry da vo po to, kai ne di de lė tos ša lies mu sul mo nų ara bų da lis užimda vo žy dų ir krikš čio nių gy ve na mas te ri to ri jas. Pasta rie ji buvo lai ko mi tu rin čiais (šven tą) Kny gą, tai gi į juos verta at si žvelg ti. Jie ne bu vo ver čia mi at si vers ti ir jiems garantuo da vo jų as mens bei tur to sau gu mą, už ku rį jie mokėda vo spe cia lų pa gal vės mo kes tį. At si ver timas bu vo lei džiamas ir pa gei dau ja mas, jei gu iš ju daiz mo ar krikščio ny bės at si ver čia ma į is la mą. O per ėji mas iš is la mo į ki tą religiją bu vo lai ko mas per ver siš ku re gre su, už ku rį grė sė mirtis. Ana lo giš ką si tu a ci ją ga li ma ras ti krikš čio niš kuo se kraš tuo se. At ro do, ki tų re li gi jų se kė jams skir ti pa gal vės mo kes čiai bu vo per im ti iš Bi zan ti jos. Prak ti nia me gy veni me krikš čio nys ne tu ri kuo pa si gir ti iš sa vo praei ties. At ro do, kad dėl Bi zan ti jos re li gi nės po li ti kos, žemi nu sios ki ta ti kius, šie bu vo pa lan kiai pri im ti nu ga lė ju sių arabų. Dėl to Vi du ram žiais žy dų si tu a ci ja is la mo kraš tuo se bu vo ap skri tai ge res nė ne gu krikš čio niš kuo se 4. O daugia kon fe sių ben druo me nių pa vyz džiai krikš čio niš kais Vi du ram žiais an tai Al fon so Iš min tin go jo at ka riau ta Kas ti li ja ga li bū ti tik mu sul mo niš kos prak ti kos tą sa. 4 Žr. api ben dri ni mą Po lia kov, L., Mu sul mans, Juifs et Mar ra nes, in: Les Juifs et not re his toi re, Flam ma rion, 1973, p. 34 75. 96 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Kas da ly vau ja dia lo ge? Bet ko kiu at ve ju vi sa tai nė iš to lo ne tu ri nie ko bend ra su to le ran ci ja, at si ra du sia po re li gi nių ka rų, dar mažiau su šiuo lai ki nių pa sau lie ti nių vi suo me nių re li gi niu neut ra lu mu. Tad bū tų ge rai veng ti var to ti šią dau giap ras mę są vo ką. Kon kre čia me mu sul mo nų pa sau ly je šian dien ga li ma pa ma ty ti itin įvai ria ly pę nuo sta tų ga mą šio je sri ty je. Ei nant nuo vie nos ša lies prie ki tos, rei kė tų pa si žiū rė ti iš ar čiau, ko kie jų pi lie ti niai įstaty mai ir re a lus so cia li nis gy ve ni mas. Kai ku rios ša lys griežtai val do mos pa gal tam tik rą ša riato trak ta vimą, ir čia reli gi niams at si me tė liams vis dar ski ria ma mir ties bausmė. Sal ma no Rus hdie by la at sklei dė šią tik ro vę nau jo je švie so je. Pri min si me, kad šis ra šy to jas bu vo (ir te be lie ka) pa smerk tas aukš čiau siai baus mei dėl dvi ejų prie žas čių: ne tik už pik tžo džia vi mą, bet ir už at si me ti mą nuo ti kė ji mo. Rei kia tik džiaug tis, kad ki tų ša lių po li ti ka yra šiek tiek švel nes nė. Val džia ten ga li bū ti net gi palan ki re li gi nėms ma žu moms. Lai mė, prin ci pai ne vi suomet pri tai ko mi. Ta čiau pa gal sa vo iš si vys ty mo ly gį da bar ti nis is la mas yra ne dau giau ir ne ma žiau to le ran tiš kas ne gu krikš čio ny bė iki moder niais lai kais. 7....ir klai din gi skir tu mai Dau ge liu at ve ju tai, kas lai ko ma svar biau siais is la mo ir krikš čio ny bės skir tu mais, iš tie sų yra nesu si pra ti mai. Pa nag ri nė si me ke le tą pa vyz džių. Pa pras tos ir su dė tin gos re li gi jos Sa ko ma, kad tri ni ta ri nės te olo gi jos at žvil giu ko ra niška sis mo no teiz mas esąs pa pras tes nis. Rei kė tų pra dė ti nuo klau si mo, ką reiš kia pa pras tos re li gi jos ide a las. Ar ši taip į re li gi jos sri tį ne įve da mas tam tik ras eko no mi nis prin ci pas, ne tu rin tis su ja nie ko ben dra? Taip da rant pa ro do ma, kad rū pi na ma si ne tuo, kaip gar bin ti Dievą Jis vi sai ga li bū ti su dė tin gas, sub ti lus (raf fi niert), kaip sa kė Eins tei nas, bet tuo, kaip su ras ti for mu luo tę, ku ri leis tų su pras ti pa sau lį be di de lio var go... Ta čiau tar ki me, kad re li gi ja tu ri bū ti pa pras ta. To kiu at ve ju rei kės ly gin ti tai, kas ly gin ti na. Šv. To mas Akvi nie tis yra su dė tin ges nis ne gu mu e dzi no 5 kvie ti mas. Ta čiau Kal no pa moks las pa pras tes nis už mu sul mo niš ko pa vel dė ji mo įsta ty mo tai syk les. Evan ge li ja to kia pat pa pras ta kaip ir Ko ra nas. Krikš čio ny bė nė ra su dė tinges nė už is la mą. Krikš čio ny bė je nė ra dau giau tar pinin kų tarp Die vo ir žmo gaus ne gu is la me. Tarpininkavimas ir dva si nin ki ja Sa ko ma, jog is la mas yra re li gi ja be tar pi nin ko tarp Die vo ir žmo gaus, ypač be dva si nin kų. Kaip tik tai jį ski ria nuo krikš čio ny bės, ku rio je Kris tus, vė liau dvasi nin kai, at si sto ja tarp ti kin čio jo ir jo Die vo, ne leis da mi jiems su si tik ti akis į akį. Iš tie sų, jei ir tė ra vie nin te lis tar pi nin kas Kris tus (1 Tim 2, 6), krikš čio ny bė je eg zistuo jan ti tar pi nin ko idė ja anaip tol nė ra įtar pi nan čio jo idė ja, štai ko dėl tar pi nin ko ne bū na, kur yra vie nas, o Die vas tė ra vie nas (Gal 3, 19). Kris tus nė ra toks įtar pi nan ty sis, ku ris at si sto tų tarp Die vo ir žmo gaus. Die vas ne pa ša li na mas. Tre jy bės dog ma rei ka lin ga tik no rint ne to bu la ir per žiū rė ji mui pa si duo dan čia te ologi ne kal ba iš reikš ti tai, kad Die vas, jei gu taip ga li ma pa sa ky ti, nu si lei džia tap da mas as me niu, idant at neš tų žmo gui iš ga ny mą. Es mi nė idė ja pri ėji mo prie Tė vo idė ja. Kris tus yra tas, per ku rį mes ga li me pri ei ti prie Tė vo (Ef 2, 18). Užuot bu vęs Die vą sle pian čia sie na, Kris tus yra į jį at ver tos du rys. Kal bant apie dva si nin kus, iš tie sų is la mui ne pa žįstama apaš ta li nė tar nys tė ir jis ne ga li jos tu rė ti. Krikščio nybėje vys ku pai yra se kė jai apaš ta lų, iš rink tų, idant liu dy tų pa ma ti nį krikš čio niš ko ti kė ji mo įvy kį: dvy li ka apaš ta lų yra tie, ku rie ga lė jo pa liu dy ti Pri si kė lu sio jo ir Jėzaus ta pa ty bę, nes jie pa ži no Jė zų per jo že miš ką jį gyve ni mą. Kaip tik dėl to, be je, jų vaid muo ne per duo da mas, ir jie visiems lai kams lie ka Baž ny čios stul pais. Is la mui ne ži no ma nei Jė zaus mir tis, nei jo pri si kė li mas, o apie tai liu dy ti tu rin čios tar nys tės idė ja čia taip pat ne eg zis tuo ja. Is la me ne sa ma nė sak ra men tų. Krikš čio ny bė je vi si sak ra men tai įsi šak ni ję krikš te, ti kin tį jį pa nar di nan čiame į Kris taus mir tį ir pri si kė li mą tai ve ly ki nės pa slapties mo ne ta už vie ną ar ki tą gy ve ni mo plot mę (vedy bos, mir tis, nuo dė mė ir t. t.). Nei Jė zaus nu kry žia vimo, nei jo pri si kė li mo ne pri pa žįs tan tis is la mas, aiš ku, ne tu ri ir sak ra men tų. Ta čiau vi sa tai dva si nin ki jai nė ra es miniai da ly kai. Šis žo dis reiš kia tar nų, mo ky tų žmo nių, šiuo at ve ju įsta ty mo ži no vų gru pę. Šia pras me is la me eg zis tuo ja to kia pat iš si plė to ju si bei hie rar chi zuo ta dva si nin ki ja kaip ir ki to se re li gi jo se. 8. IS LA mas ir Krikš čio Ny Bė Jau se niai pra si dė jęs dia lo gas tarp krikš čio nių ir isla mo re li gi jos ta po sun kus dėl jų asi met riš ko san ty kio. Is la mas vi suo met ge rai ži no jo (ar ma nė si ži nąs), kas yra krikš čio ny bė. Tai re li gi ja, tu rin ti šven tą ją Kny gą, Evan ge li ją, ku rią skel bė pra na šas var du Isâ (Jė zus), sa vo dy džiu nu si lei džian tis tik pa čiam Ma ho me tui. Tie, ku rie ga vo sau go ti šią kny gą, ją iš krei pė 6. Jos au tentiš kas tu ri nys yra su de da mo ji ko ra niš ko jo ap reiš ki mo da lis. Krikš čio ny bė, at virkš čiai, ne ži no ir nie ka da nežino jo, kas yra is la mas. Krikš čio niš ko ji te olo gi ja ne ži no, ar is la mui rei kia su teik ti ko kią nors vie tą (o jei taip, tai ko kią) iš ga ny mo is to ri jo je: jos pa ri biuo se (kaip ere zi jai) ar tie siog ne krikš čio niš kų re li gi jų te olo gi jo je. 5 Mu e dzi nas me če tei pri klau san tis mu sul mo nų re li gi nis tar nas, ku rio funk ci ja nuo mi na re to kvies ti ti kin čiuo sius mal dai (vert. past.). 6 Žr. The First En cyc lo pa e dia of Is lam, t. 7, col. 618 b-619b, s. v. tahrîf (Fr. Buhl). NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 97

Rémie Bra gue Kaip ir iki šiol, sun ku mai ky la dėl var to ja mų žo džių ir dėl klai din gai įsi vaiz duo ja mo ar tu mo. At ro do, is lamas ir krikš čio ny bė tu ri dau gy bę ben drų bruo žų, pra de dant nuo pa ties svar biau sio mo no teiz mo. Ky la pa gun da ei ti to liau. Tra di ci jos Ma ho me tui pri ski ria ne ma ža krikš čioniš kų ele men tų. Taip hadith į Pra na šo lū pas įde da Tė ve mūsų. Ir tuo ne rei kia ste bė tis: nau jai at si ver tę krikš čio nys, pri skir da mi krikš čio niš kų bruo žų ne gin či ja mam Pra našo au to ri tetui, į be si ku rian čią mu sul mo niš ką sin te zę sie kė įtrauk ti kuo dau giau sa vo seno sios re li gi jos ele mentų. Pa ti jaut riau sia vie ta tai dau gy bė bib li nių per so nažų Ko ra ne: Ado mas, No jus, Ab ra o mas, Juo za pas, Mo zė, Do vy das, Jo na ir t. t. Taip pat Ko ra ne esa ma ir daug per so na žų iš Nau jojo Te stamen to: Jo nas Krikš ty to jas, Za cha ri jas ir t. t. Ja me taip pat ran da ma ir Ma ri ja 7, ir tvir ti na ma apie jos mer gystę dėl to mu sul mo nai nėra pa tys pas ku ti nie ji tarp pro tes tuo jan čių, kai vie nas ar ki tas fil mas at ro do piktžo džiau jan tis Mer ge lės Ma ri jos at žvil giu. Ma ža to, čia yra ir Jė zus. Jis netgi va di na mas Me si ju. Ta čiau var dų ta pa ty bė sle pia pa ma ti nį skir tumą. Krikš čio ny bė je vei kian čių per so na žų api bū di ni mai, net gi ste buk li nio po bū džio, su si ję su is to ri ja, iš ga nymo is to ri ja, su tei kian čia jiems vi są pras mę. Tai gi, pa vyzdžiui, Ma ri jos mer gys tė sa vai me bū tų tie siog keis ta, jei gu ne nu ro dy tų į pir map ra džio is to riš ku mo at si vė ri mą. Nu trauk da ma žmo giš kų kar tų tą są, ji su grą ži na is to riją prie jos prad me nų, idant su teik tų jai nau ją kryp tį. Ly giai taip pat žo dis Me si jas yra ne tik ri nis var das, o pa va di ni mas, žy min tis tiks lią funk ci ją Iz ra e lio is to ri jo je, dėl ku rios žy dai ir krikš čio nys ne su ta ria, bet ku ri tiek vie niems, tiek ki tiems, kaip pre liu das į pa bai gos lai kus, skir ta su rink ti tau tą. Tuo tar pu Ko ra ne bib li nės fi gū ros su da ro por tre tų ga le ri ją. Jos iš si dės čiu sios Ma ho meto pro tė vių, pra na šų ei lė je. Kai ku rie jų bu vo pa siųs ti šian dien jau iš ny ku sioms tau toms, ir mes žino me tik jų var dus. Ki ti bu vo pa siųs ti Iz ra e liui. Vi si jie ro do, koks Normanų karalius Viljamas II slaugomas arabų gydytojo ir astrologo Palermo rūmuose. XII a. manuskriptas yra li ki mas tau tų, at me tu sių at ėju sius jas at vers ti. Tačiau ne tai su da ro iš ga ny mo eko no miją 8. Bū tų ga li ma klaus ti, ar ne su si dur tu mė me su tuo pa čiu dau giap ras miš ku mu, kal bė da mi apie virš vi sų var dų esan tį var dą Die vo var dą. Bū tų ga li ma klaus ti, ar mu sul mo nų Die vas ir krikščio nių Die vas yra vie nas ir tas pats Die vas. Ju daiz me ir krikš čio ny bė je Die vas yra tik ri nis var das. Is la me Die vo var das Ala chas su da ry tas iš ar ti ke lio ir ben dri nio daik tavar džio, reiš kian čio die vy bę. Ala chas yra al-lah, die vas [Le dieu] par ex cel len ce. Ikiis la miš ka pa go ny bė jį ži no jo, bet jam prisky rė be si il sin čio kū rė jo vaid menį, o že mes nio ran go die vy bėms pri sky rė įvai rių plot mių pa sau lio bei gy ve ni mo kon tro lia vi mą. Isla mas apei na šias glo bo jančias die vy bes 9 ir Dievą padaro vie nin te liu die vu. Iz ra e lio Die vas yra Ab rao mo Die vas, Iza o ko Die vas, Jo kū bo Die vas. Ki taip sa kant (ir gal būt tai yra pir map ra dė, itin ma te ria li šių pa sa ky mų reikš mė), tas, kuris žy giuo ja pa triar cho gen ties prie ky je. Tik ri nis Iz ra e lio Die vo var das, t. y. ne iš ta ria ma tet ra gra ma YHWH, ją su pran tant kaip reiš kian čią aš esu, ku ris esu (su tavimi), iš reiš kia bū tent tai, kad Die vo są vo kos tu ri nį apibrė žia tau tos is to ri ją žy min tis iš si lais vi ni mo veiks mas. Die vo žy gia vi mas sa vo tau tos prie ky je krikš čio nims yra Die vo įsi kū ni ji mo pro vaiz dis. 9. JU daiz mas, krikš čio Ny Bė, IS LA mas Šis ry šys su is to ri ja ne lei džia ma ny ti, kad is la mas yra Iz ra e lio [is to ri jos] tą sa. Kar tais kal ba ma apie tris mo no teiz mus, apie tris re li gi jas, ki lu sias iš Ab ra o mo, ir t. t. Toks jų iš dė lio ji mas vie no je plot mė je yra klaidingas. Ly giai taip pat klai din ga im pli ci ti nė ana lo gi ja, pa gal kurią is la mas krikš čio ny bei (t. y. krikš čio ny bei ir ju daiz mui) esąs tai, kas krikš čio ny bė ju daiz mui. Kaip tik pa gal šią ana lo gi ją sa ve su vo kia is la mas. Taip krikš čiony bę jis ga li trak tuo ti tik kaip ne pil ną 7 Ši Ma ri ja ne abe jo ti nai pai nio ja ma su Mir ja ma, Mo zės ir Aaro no se se ri mi; žr. Ko ra nas, 19, 28. 8 Žr. ke le tą ge rai da ly ką nu švie čian čių A. Fa la tu ri pus la pių (jis pats yra mu sul mo nas ši i tas) Das Feh len ei ner Heils ges chich te im Is lam, in: Mis cel la nea Me die va lia, 1977, t. 11: Die Mächte des Gu ten und Bösen, S. 72 80. 9 Tai gar sių jų šė to niš kų jų ei lu čių ko zi ris (Ko ra nas, 53, 20 bis ir ter): ar ga li ma pri pa žin ti die vy bes, ku rios at lie ka glo bo to jų vaid me nį ša lia aukš čiau sio Die vo? Ma ho me tas, at ro do, su tuo su tin ka, ieš ko damas kom pro mi so su Me kos gy ven to jų po li teiz mu. Tų ei lu čių, ma tyt, bu vo at si ža dė ta, vos tik si tu a ci ja ta po pa lan ki mo no teis tams. Nors jų nė ra or to dok si niuo se teks tuo se, jas ga li ma su ras ti moks li niuo se lei diniuo se, pvz., Blachêre o pa reng ta me Ko ra ne (t. 2, Pa ris: Mai son neu ve, 1949, p. 85 ir t.). 98 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Kas da ly vau ja dia lo ge? pra na šiš ku mą, esan tį dar tik pa ke liui į mu sul mo niš ko ap reiš ki mo pil natvę. Svar bu su vok ti to kį ma ty mo bū dą, ka dan gi jį pa miršus, mu sul mo nų nuo sta ta krikš čio nims at ro do ne supran ta ma ar net pa pik ti nan ti. Kar tais iš is la mo rei kalauja ma ar bent pa gei dau ja ma, kad sa vo san ty kiuo se su krikš čio ny be jis pri pa žin tų abi pu siš ku mą. O kaip tik ši to bent iš prin ci po is la mas ne ga li pri im ti. An tai sa koma, kad Eu ro po je bū tų ga li ma ati da ry ti me če tes ar net mu sulmo nų kul tui už leis ti ne vei kian čias baž ny čias, bet su sąly ga, kad is la mo ša ly se bū tų ati da ry tos baž ny čios. Ta čiau isla mui baž ny čių ta pi mas me če tė mis at ro do visai nor malus. Toks krikš čio nių lei di mas nie ko ben dra netu ri su kilnia d va siš ku mu, ku riam rei kė tų pa dė kos ar net kompensa ci jos. Prie šin gai, tai ge riau sia, kas ga li at sitik ti bažny čiai pri im ti au ten tiš ką kul tą ten, kur jis iki šiol turėjo tik pro vaiz džio pa vi dalą. O štai ati dary ti baž ny čią isla mo že mė je, net gi Sau do Ara bi jo je, ku ri vi sa yra savita milžiniš ka me če tė, isla mui yra siau bin gas da lykas, nes tai žings nis at gal. Ir Sau do Ara bi jos val džia priva lė jo turė ti rim tą pa grindą, kad Per sų įlan kos krizės me tu krikščio nių ar žydų ka rei viams leis tų kuk liai lai ky ti sa vo pamal das... Ar krikš čio nys ne kly do, kri ti kuo da mi to kią nuo sta tą? Ar ne to kios pat nuo sta tos jie lai kė si ju daiz mo at žvil giu? Ar pa čių krikš čio nių nuo sta ta iš prin ci po nė ra to kia pa ti? Is to ri jos stu di jos lei džia de mas kuo ti krikš čio nių aro ganci ją: čia jie tu ri pa kan ka mai nuo dė mių, ku rias rei kia iš pa žin ti, ir pa kan ka mai at lei di mų, ku rių rei kia pra šy ti. Ta čiau ne pai sant vi sų is to ri jos sėk mių ir ne sėk mių, krikš čio ny bės san ty kis su sa vo mo ti ni ne re li gi ja nė ra toks pat. Krikš čio nys ne abe jo ja Se nuo ju Te sta men tu, net jei gu jie jį in ter pre tuo ja ki taip ne gu žy dai. Net karščiau siai po le mi zuo da mos abi pu sės pri pa žįs ta ben drą ra šy ti nį pa grin dą. Krikš čio nys ži no, kad jie ga li remtis Se nuo ju Te sta men tu, ieš ko da mi ar gu men tų dis ku si jose su žy dais: kai ku rie iš jų, pa vyz džiui, ma ho me to nai (Ma hu me tis tae) ir pa go nys, ne su tin ka drau ge su mu mis pri pa žin ti au to ri te tu ku rio nors Šven to jo Rašto, ku riuo re mian tis bū tų ga li ma juos įti ki nė ti, kaip, pa vyz džiui, su žy dais ga li me dis ku tuo ti rem da mie si Se nuo ju Te sta mentu 10. Tą pa tį sa vo ruož tu pri pa žįs ta žy dai. Mai mo ni das sa ko: Ne apip jaus ty tie ji (t. y. krikš čio nys) yra įti kin ti, kad To ros teks tas yra tas pats 11. Štai ko dėl net esant di de liems ne su ta ri mams tarp Baž ny čios ir Si na go gos, jie su si ję ne su klau si mu apie Se no jo Te sta men to auten tiš ku mą, o su tuo, kaip rei kia jį in ter pre tuo ti. Sa vo ruož tu is la mas ger bia To rą ir Evan ge li ją. Jis netgi tei gia, kad jo ap reiš ki mas jas pa tvir ti na. Ta čiau tai, ką jis tu ri ome ny je, yra ne mū sų skai to ma Pen kiak ny gė 10 Šv. To mas Ak vi nie tis, Som me con tre les Gen ti les, I, 2 (pa si nau do ta Gin tau to Vyšniaus ko ver ti mu: Šv. To mas Ak vi nie tis, Su ma prieš pa go nis (pir mo ji kny ga), Vil nius, Lo gos, 1999, p. 7). ar ke tu rios evan ge li jos. Is la mas iš tie sų da ro prielai dą, kad žy dai ir krikš čio nys su fal si fi ka vo šių šven tų kny gų teks tą, ku rio au ten tiš kas tu ri nys su tam pa su Kora no tu ri niu. Tad dia lo gas tam pa sun kus dėl to, kad krikš čiony bė ir jui daiz mas ne tu ri jo kio ben dro ra šy ti nio pa grindo su is la mu. Ne bent juo lai ky tu me Bib li jos perso na žų var dus, ku rie, kaip ma tė me, yra dvi pras miai. 10. re A LAUS dia Lo go są Ly gos Va ka rie čiai tu rė tų an ga žuo tis eko no mi niam bei poli ti niam dia lo gui su mu sul mo nų tau to mis. Jie tu rė tų pa si steng ti ge riau pa žin ti mu sul mo nų kul tū rą. Tie, ku rie bi jo ta ria mos in va zi jos, tu rė tų sa vęs pa klaus ti, ar į jų siū lo mą vi suo me nę is la mas pra si skver bia ne dėl jos pa čios trū ku mų. Jei prak tiš kai sie kia ma pa neig ti re li gi nį žmo gaus mat me nį, at si sa kant jam su teik ti bet ko kį kul tū ri nį mat me nį ir nu stu miant jį į pri va čią sferą, ar tuo met rei kia skųs tis ma tant, kad au ga ti kė ji mo troš ku lys? Jei iš žmo nių dva sios sie kia ma iš stum ti bet ko kį pri si mi ni mą apie krikš čio ny bę, ar rei kia skųs tis, kad jie ap stulbs ta, su si dū rę su di de lius rei ka la vi mus ke lian čia re li gi ja? Jei ku ria ma at skai tos bei at ra mos taš kų ne tu rin ti vi suo me nė, ar rei kia ap gai les tau ti, kad lais vės bai mė ska ti na troš ki mą nuo jos iš si va duo ti paklūs tant vi sas gy ve ni mo sri tis val dan čiam įsta ty mui? Kal bant apie krikš čio nis, jie taip pat tu ri su ves ti savo są ži nės są skai tas. Bai mė, ne apy kan ta tu ri už leis ti vie tą aiš kiai sa vo pa čių ti kė ji mo ana li zei. Di de lei daliai krikš čio nių, tarp jų ir te olo gų, Kris tus yra ne įsi kū ni jęs Žo dis, su mū sų kū nu pa si ro dęs am ži na sis Sū nus, bet ge ras žmo niš ku mo mo de lis, di di as me ny bė. Ar jie turi tei sę skųs tis, kad is la mas ja me ma to vien pra našą? Di džia jai da liai krikš čio nių Se na sis Te sta men tas kar tu su sa vo ta ria mu die vu Mo lo chu pa se no, o juo gyvenan tys žy dai yra už marš čiai pa smerk ta tau ta. Ar jie tu ri tei sę skųs tis, kai is la mas sie kia jiems pri tai ky ti tą pa tį po žiū rį? Tai gi dia lo gas tu ri pra si dė ti kiek vie no krikš čio nio vi du je. Po to jis tu ri iš si skleis ti tarp re li gi jų, ku rių kiek vie nai bū tų aiš ku, kas ji yra ir kas yra ki ta re li gi ja: vie na ver tus, bib li nė re li gi ja, ki ta ver tus, itin griež tas, bet ne bib li nis mo no teiz mas. To kio dia lo go prie mo nės tu ri bū ti ra cio na lios, o ne re li gi nės ir juo lab ne mis tinės. Į jį įsi trau kian tie ji tu ri pa tvir tin ti sa vo bro liš ką ry šį su vi sais žmo nė mis, ypač su mu sul mo nais. Jie jo kiu bū du ne tu ri nu si ženg ti pa gar bos vi siems žmo nėms, ypač mu sul mo nams, prin ci pui. Ta čiau jie tu ri su si lai ky ti nuo pa gun dos už megz ti bro liš ką ry šį ten, kur jo ne ga li bū ti, t. y. tarp re li gi jų. 11 Res pon sum n o 149, in: Tos hu both ha-ram bam, t. 1, ed. Y. Blau, Je ru sa lem: Me qit sey Nir da mim, 1958, p. 285. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 99

tema: islamo iššūkis? Ci vi li za ci jų kon flik tas ar Ib li so gun dy mai? Nag lis Kar de lis Mė gin da mi iš si aiš kin ti rug sė jo 11-osios tra ge di jos prie žas tis, va ka rie čiai ėmė ak ty viau do mė tis ki to mis, ne eu ro pie tiš ko mis ir ne va ka rie tiš ko mis kul tū ro mis. Su si do mė ji mą In di ja, Ki ni ja ir Ja po ni ja, ypač ryš kų nuo XX a. sep tin to de šimt me čio, be veik aki mirks niu į an t rą pla ną nu stū mė dė me sys Ar ti mie siems Ry tams, konk re čiai ma giš ka jai (anot Os wal do Spen gle rio) ara bų kul tū rai, taip pat is la mo re li gi jai. Ar ti mie ji Ry tai yra ne tik kon kre čių ci vi li za ci jų (šu me rų, ba bi lo nie čių, egip tie čių, fi ni kie čių, žy dų, ara bų ir kai ku rių ki tų), bet ir žmo ni jos ci vi li za ci jos ap skri tai lop šys, to dėl da bar daug kam at ro do bau giai keis ta, kad mir ties šal čiu al suo janti va lia su nai kin ti Že mės ci vi li za ci ją at ei na iš to pa ties pla ne tos are a lo. Pa pras tai puo la ma į du kraš tu ti nu mus. Vie ni ima kal tin ti Va ka rus (ypač Ame ri ką), vi są Vaka rų kul tū rą ir ci vi li za ci ją už va di na mą jį eu ro cen triz mą, už aro gan tiš ką no rą ka riš kai, eko no miš kai ir kul tū riš kai do mi nuo ti vi sa me pa sau ly je, stelb ti ar net nai kin ti kitas kul tū ras, ku rios esą va ka rie čių nie ki na mos ir kurių jie ne sie kia pa žin ti, taip pat už va ka rie tiš kų (ta ria mai neu ni ver sa lių) ver ty bių pri me ti mą ki tų kraš tų gy vento jams. Tad ame ri kie čiai ir vi si va ka rie čiai ame ri kiečių as me ny je ga vę tai, ko nu si pel nė. Ki ti ban do įro di nė ti, kad kai ku rios tau tos bei re li gi jos yra ne pa kan čios, ne žmogiš kos ir bar ba riš kos iš pri gim ties, to dėl nu si pel no bū ti žiau riai pa mo ky tos. Nu baus ti tu rį bū ti ne vien kon kre tūs už te ro rą at sa kin gi as me nys bei or ga ni za ci jos, bet pa čios re li gi jos ir kul tū ros, ku rioms nu si kal tė liai ta ria mai atsto vau ja. An tai kraš tu ti nių li be ra lų (vi sai tei sė ta) ko va prieš ag re sy vų na cio na liz mą ne re tai virs ta ab sur diš ku ka ru prieš tau tiš ku mą ap skri tai, o ko va prieš re li gi nį fa na tiz mą ka ru prieš re li gi ją kaip to kią. Be abe jo, kal ti ni mai Va ka rams, iš sa ko mi puo lan čiųjų į pir mą jį kraš tu ti nu mą, vi siš kai ne pa grįs ti. Va ka rų ci vi li za ci ja yra at vi riau sia ki tų kul tū rų pa tir čiai. Šis at vi ru mas daž nai per au ga į per dė tą kri tiš ku mą sa vo NAGLIS KARDELIS (g. 1970) VU filosofijos dėstytojas. Domisi klasikine filosofija, Antikos filosofija, civilizacijų istorija, mokslo filosofija. Naujojo Židinio-Aidų bendradarbis nuo 1992 m. at žvil giu ir sa vęs kal ti ni mą dėl sve ti mų kul tū rų ne sėkmių. Tai ro do ir be veik ma zo chis ti nis eu ro pie čių sa vęs kal ti ni mas eu ro cen triz mu, daž nai ap skri tai per au gan tis net į an ti va ka rie tiš ku mą ir an ti ame ri kie tiš ku mą (jis ypač bū din gas pran cū zams), ku ris bū tų ne su vo kia mas nei ki nui, nei in dui, nei žy dui, nei ara bui. Va ka rų mokslo cen trai vyk do bran giai kai nuo jan čius ar che o lo gi nius ka si nė ji mus Ar ti muo siuo se Ry tuo se ir ki to se pa sau lio da ly se, ski ria pa sa kiš kus pi ni gus ki tų kul tū rų pa veldui iš sau go ti. Daž nai fun da men ta lūs orien ta lis ti niai ty ri nė ji mai at lie ka mi Va ka rų (ypač Pran cū zi jos, JAV ir Vo kie ti jos) moks li nin kų, o ne jų ko le gų Ry tuo se. Įdomu, ar Sad a mo val do mi ira kie čiai bū tų pa jė gę pa reng ti ka pi ta li nius šu me rų ir aka dų kal bų žo dy nus, ku rių kiek vie ną su da ro ke lios de šim tys to mų? 1 Va ka rams meta mas kal ti ni mas dėl ta ria mo no ro do mi nuo ti pa sau ly je yra vien kai ku rių žmo nių ne įgy ven din tų troš ki mų ir pa vy do stip res nie siems at spin dys. Mat stip res nis vi suomet kal tas, o ly de ris ne ap ken čia mas net ir tuo met, kai nė ra pa da ręs nie ko blo ga. Ta čiau jei Ry tų dik ta to riai tu rė tų to kią ka ri nę ir eko no mi nę ga lią kaip JAV, pasau lis jau se niai bū tų pa na šus į pra ga riš ką ba bi lo nie čių po že mio pa sau lį, ku ria me spar nuo tos pa mėk lės min ta mo liu bei dul kė mis (gal būt dar ir juod li gės spo ro mis?). Vie nin te lis da ly kas, ku rį su di de lė mis iš ly go mis bū tų ga li ma pri kiš ti JAV ir ap skri tai Va ka rams, yra var totojiš kos ma si nės kul tū ros in va zi ja, gal būt dar per dė tas moks lo ir tech ni kos garbs ty mas, ve dan tis į si tu a ci ją, kai žmo gus ima vai din ti Die vą. Ta čiau Ame rika siū lo ne tik pi gią ma si nę, bet ir so li džią eli ti nę kul tū rą tiems, ku rie su ge ba ją su vok ti ir per im ti. O per dė tas moks lo garbs ty mas ky la iš ne ri bo to ame ri kie čių ver žlu mo ir op ti miz mo, ku rį pui kiai at sve ria eu ro pie čių at sar gumas, nuo sai kus skep ti ciz mas ir pa gar ba tra di cijai. Bet ku riuo at ve ju Va ka rų de mok ra ti ja vei kia kaip sub ti lus sa vi re gu lia ci jos me cha niz mas, pa jė gian tis iš tai sy ti ar kom pen suo ti moks lo rai dos eks ce sus. Ry tų dik ta tū ros 1 Žr. Sjöberg, Å. W.; Be hrens, H., (Eds.), The Su me rian Dic tio na ry, Phi la delp hia, Pa.: Ba by lo nian Sec tion of the Uni ver si ty of Pen nsyl va nia Mu seum, 1984; Gelb, I. (Ed.), As sy rian Dic tio na ry, Chi ca go: Uni ver si ty of Chi ca go, Orien tal Ins ti tu te, 1956 1989. 2 Aka dų kal bos pa vyz džius pa si tel kiu iš kla si ka ta pu sio asi ro lo gijos 100 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Ci vi li za ci jų kon flik tas ar Ib li so gun dy mai? šio sa vi re gu lia vi mo me cha niz mo ne tu ri. Jos nai viai ma no, kad, ne per im da mos Va ka rų de mok ra ti jos, ga li per im ti Va ka rų tech no lo gi jas be tra giš kų pa sekmių sa vo kraš tų žmo nėms ir vi sam pa sau liui. Puo lan tys į ant rą jį kraš tu ti nu mą dėl rug sė jo 11-osios tra ge di jos kal ti na (ta ria mą) ara bų et no so ag re sy vu mą ir/ar ba is lamo reli gi jai iš pri gim ties bū din gą fa na tiz mą. Pir miau sia ap tar ki me kal ti ni mus, me ta mus ara bams kaip tau tai. Ara bai mi ni mi jau ba bi lo nie čių ra šy ti niuose pa min kluo se, o pats jų et no ni mas reiš kia dy ku mos tau tą, dy ku mos žmo nes. Aka dų (asi rų-ba bi lo nie čių) kal ba, ku ri, kaip ir ara bų bei heb ra jų kal bos, pri klau so se mi tų kal bų šei mai, būd var dis ar bu reiš kia dy kas, dy ku mos (bū din gas dy ku mai), ap leis tas, nu siaub tas, o daik ta var dis ar bûtu dy ku ma, ty rai, nu siaub ta vie ta, nu siau bi mas (kaip pro ce sas ir re zul ta tas) (iš veiksm. arâbu: siaub ti, nai kin ti (šak nis ) rb)) 2. Dar plg. aka dų k. daikt. âri bu, êri bu (šak nis ) rb) skė rys (=vabz dys, nu siau bian tis aug me ni ją ir pa ver čian tis kraš tą dy kuma), iš ku rio pa da ry tas prie veiks mis êri biš kaip skė riai (pažodžiui skė riš kai ) ; pas ta rą jį prie veiks mį sa vo ka ro žy gių ap ra šy muo se daž nai var to ja asi rų ka raliai, no rė da mi pa sa ky ti, kad ku rį nors kraš tą ar miestą jie nu siau bė iki pa ma tų, ne pa li ko ak mens ant ak mens, iš sker dė jo žmo nes ir iš kir to vais me džius, žo džiu, užkariau tą ša lį skė riš kai pa ver tė dy ku ma. Kaip da bar pato gu, re mian tis aka dų kal bos duo me ni mis, vi są ara bų tau tą pa va din ti ne tik dy ku mos, bet ir dy ku mos skė rių tau ta, siau bian čia vi są pa sau lį dėl ta ria mai įgim to sa vo bar ba riš ku mo ir pa vy do ki toms tau toms, gy ve nan čioms der lin go se že mė se! Ara bų te ro ris tai iš tie sų pa na šūs į skė rius, Niu jor ko cen tras rug sė jo 11-ąją tik rai bu vo nu siaub tas êri biš, bet bū tų ne są ži nin ga tvir tin ti, jog skė rių ins tink tai bū din gi ara bams kaip et no sui. Po žy dų ho lo kaus to per Ant rą jį pa sau li nį ka rą žmo ni ja ta po ypač jaut ri an ti se mi tiz mui, ta čiau ne vi si su vo kia, kad se mi tai yra ne tik žy dai, bet ir ara bai. Dėl pa ski rų žmo nių įvyk dy tų nu si kal ti mų ap kal tin ti vi sus ara bus kaip tau tą bū tų gry niau sias an ti se mi tiz mas. Li ki mo iro nija, kad Iz ra e lio ar mi ja, ne pro por cin gai re a guo da ma į pales ti nie čių sa vi žu džių te ro ro ak tus, ima baus ti vi są tautą, o ge le ži ne ran ka už gniauž da ma tei sė tą pa les tiniečių ko vą prieš oku pa ci ją, vyk do ko ne di džiau sius po Antro jo pa sau li nio ka ro an ti se mi ti nius iš puo lius. Tie sa, kad se mi tų tau tų men ta li te tas daug kuo ski ria si nuo eu ro pie čių/in do eu ro pie čių men ta li te to. Se mi tų kal bų fak tai ro do di de lę šių tau tų fas ci na ci ją jė ga, galia, ener gi ja ir ver žlu mu. Aka dų, heb ra jų ir ypač arabų kal bo je yra gau sy bė si no ni mų prie var tai, ka rui, žu dy mui ir pyk čiui įvar dy ti, be to, šio se kal bo se esa ma at ski rų žo džių švie siam (ar te ri niam) ir tam siam (veni niam) krau jui nu sa ky ti. Pa gar bą liū tui kaip jė gos sim bo liui ro do dau gy bė šį žvė rį nu sa kan čių žo džių. Hebra jų kal ba tu ri ma žiau siai sep ty nis žo džius liū tui ir jau nam liū tui įvar dy ti, o šis gy vū nas Šv. Raš te mi nimas dau giau nei 130 kar tų. Aka dų kal ba taip pat tu ri dau gy bę liū to si no ni mų (nêšu, lab bu ir ner gal lu tai tik daž niau siai ap tin ka mi įvar di ji mai). Asi rų ka ra liai, ap ra šy da mi sa vo įsi ūtį, daž nai pri ly gi na sa ve liū tui: lab biš, lab biš an na dir kaip liū tas, kaip liū tas (paž. liū tiš kai ) aš siu tau, sa ko Se na he ri bas vie na me iš sa vo įra šų 3. Ta čiau be ne dau giau sia liū to si no ni mų turi ara bų kal ba: asad, sa bu (, lais. (pas ta rie ji var to ja mi daž niau siai), ḧâ dir, ka ( nab, ḧ ai ta ( ûr, h.al bas ir t. t. 4 Be je, ḧ ai ta ( ûr reiš kia ne tik liū tą, bet ir vil ką, de mo ną, šė to ną, mir tį, ne lai mę ir mi ra žą, to dėl iš ky la kaip sod rios se man ti kos žo dis ver žliai ne lai mę ne šan čiai galiai įvar dy ti. Jė gą ir prie var tą nu sa kan tys ara biški žodžiai yra šie: quw wat, qud rat, iq ti dâr, t.â qat, gas. b, qahr, quh rat, jabr, jaur, z ulm, úid dat; žodžiai h. arb, muh. - ârabat, gaz wat, ji hâd, qi tâl, mu qâ ta lat, wa qa ( at, kaun, kon reiš kia ka rą ir/ar ba mū šį ; žo džiai agâz, yugîz, gaiz, ig ti y â, ga d. ab, gad. bat, mag d. a bat, ag d. ab, yugd. ib, ah. faz, yuh. fiz, h ulq, h. a naq, ha y a jân pyk tį bei įnir šį, o maut, ma mât, wa fât, ta waf fî, h. utf mirtį. Esama dau gy bės veiks ma žo džio su nai kin ti si no nimų: ma h. aq, yamh. aq, mah. h. aq, yumah. hiq; da mar, yadmur, dammar, yudam mir; ) abâd, yu ) bîd; a ( dam, yu ( dim. Veiks ma žo džio nužu dy ti bei pa skers ti sino ni mų taip pat ne ma žai: Pa bah., yapbah. ; Pab bah., yupab bih. ; ja zar, yaj zir, yajzur; na h. ar, yanh. ur, kaip ir veiks mažodžio pa smaug ti si no ni mų: h a naq, yah niq, fat. t. as, yufat. t. is. Tad ne jau gi, rem da mie si šiais kal bos fak tais, da ry sime iš va dą apie įgim tą se mi tų krau ge riš ku mą? Jokiu bū du. Se mi tų kal bos (ypač ara bų) yra ap skri tai la bai žo din gos. Są ly gi nį jų gra ma ti kos pa pras tu mą at sve ria ne pa pras tas lek si kos tur tin gu mas. Ara bų kal bo je yra ko ri fė jaus Fried ri cho De lit zscho žo dy no: As sy ris ches Handwörter buch, Leip zig: Zen tra lan ti qu a riat, 1968 (1896 1 ), s. v. ar bû tu, âri bu etc. 3 De litzsch, F., op. cit., s. v. lab bu, lab biš (Sanh. V 54. III R 15 Col. I 2). 4 Ara bų kal bos pa vyz džius pa tei kiu iš kla si ki nių žy maus vo kie čių ara bis to Fried ri cho Stein gas so žo dy nų: Ara bic-en glish Dic tio na ry, New Del hi: Cos mo Pub li ca tions, 1985 (1884 1 ); En glish-ara bic Dic tiona ry, New Del hi: Cos mo Pub li ca tions, 1982 (1882 1 ). Tu rint gal vo je, jog tai vi du ti nio dy džio žo dy nai, ga li ma įsi vaiz duo ti si no ni mų kie kį (žo džių) van de ny no žan ro ara bų lek si kog ra fi jos gi gan tuo se. Ka dan gi šia me straips ny je pa tei kia mi ara biški žodžiai tran sli te ruo ti lo ty niškais rašme ni mis, skai ty to jui (-jai) pra vers šios pa sta bos: 1) žen klas ) ( ) alif) žy mi va di na mą ją glo ta li nę pau zę (mo men ti nį bal so sty gų už da ry mą); 2) ženk las ( ( ( ayn) žy mi šai žų ger kli nį (gi liai ger klė je ar ti ku liuo ja mą) gar są, pa na šų į em fa ti nį h ; 3) bal sių žen klai su sto ge liais (pvz.,!) daž niausiai žy mi il gus bal sius (kar tais li te ra tū ro je vie toj sto ge lių ap tinka mi įpras ti niai il gu mą žy min tys žen klai (pvz., â); 4) j žymi dž ; 5) ú žy mi š ; 6) prie bal sių žen klai su taš ke liais apa čio je žy mi em fa ti nius (stip riai, su ger kli niu at spal viu ar ti ku liuo ja mus) prie bal sius, ku riuos ta riant ger klės ply šys su siau rė ja; 7) q žy mi ne la bio ve lia rą (kaip lo ty nų kal bos qu- ), o prie bal sį, pa na šų į k, bet ar ti ku liuo ja mą gi liau ger klėje. 5 Pla čiau apie tai žr. Ro nart, S.; Ro nart, N., Con ci se En cyc lo pa e dia of NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 101

Nag lis Kar de lis dau gy bė si no ni mų ne tik ga liai, prie var tai bei žu dy mui, bet ir mei lei, švel nu mui ir gai les tin gu mui nu sa ky ti. Be to, kai ku rie ma no pa teik ti si no ni mai ei na gru pė mis ir yra tar si tos pa čiõs tri jų prie bal sių šak nies skir tin gos va ria ci jos (plg. ja zar, yajzir, yajzur nu žu dy ti ), to dėl šių si no ni mų gau sy bė kar tais ga li bū ti la bai ap gau linga. Be je, ka rin gu mu bei krau ge riš ku mu ga li ma taip pat leng vai ap kal tin ti ir in de ou ro pie čius bal ta pū kes ari jų bes ti jas. Ir jie se no vė je bu vo kla jok liai gy vu lių au gin to jai, ku rie kel da mie si iš vie nos vie tos į ki tą kaip skė riai siaub da vo ap lin ki nius kraš tus. Tą pat ga li ma pa sa ky ti ir apie tiur kiš kas mon go lų-to to rių or das. Ki ta ver tus, kai ku rie ara bų kul tū ros bruo žai juos aiš kiai at ski ria nuo jų bro lių žy dų ir su sie ja su se no vės grai kais, ku rie yra in do eu ro pie čiai: mat ara bai, kaip ir se no vės grai kai, pri klau so va di na mų jų gė dos (ir drauge gar bės) kul tū rų gru pei, o žy dai kal tės (nuo dė mės) kul tū rų gru pei. Jau He ro do tas yra pa ste bė jęs, kad ara bai la bai ger bia iš ti ki my bę (III, 8), o tai jau sa vai me yra nuo ro da į šios tau tos gar bin gu mą. Tie sa, ara bų ir se no vės grai kų gar bės sam pra ta kiek ski ria si: grai kai gar bę su vo kia kaip šlo vę (kle os), ku rios žmo gus sa vaime ne tu ri ir ku rią pri va lo įgy ti di de lė mis pa stan go mis, ypač pa si žy mė da mas ka re ir po li ti nė je veik lo je, o arabai gar bę su vo kia kaip sa vai mi nę duo ty bę, kaip kiek vie no in di vi do pro prium (šią gar bės sam pra tą ne blo gai iš reiškia lo ty niš kas žo dis ho nor). Dėl šios tau ti nio cha rak terio ypa ty bės dau gu ma ara bų ne gai les tin gai ker ši ja už sa vo gar bės įžei di mą. Ne sun ku su vok ti, kad pa tiems va ka rie čiams yra ne nau din ga vi są ara bų et no są kal tin ti bar ba riš ku mu ir ag re sy vu mu, nes su vo kę esą kal ti nami ne pa gįs tai, ara bai ker šys už sa vo gar bės įžei di mą, o ker šy da mi jie iš tie sų taps ag re sy vūs ir krau ge riš ki, tuo tar pu va ka rie čiams, ne pa žįs tan tiems ara bų men ta li te to ir ne ski rian tiems prie žas ties nuo pa sek mės, at ro dys, kad ara bų re ak ci ja į jiems me ta mus kal ti ni mus tik patvir ti na iš anks ti nį po žiū rį į juos. Su vok ti, kad po lin kis į te ro riz mą ir ara bų tau ty bė nė ra vi du jai su si ję da ly kai, ne sun ku pri si mi nus valsty bių, ku rias pa sau lio ben druo me nė kal ti na te ro riz mo rė mi mu, są ra šą. Ap si ri bo ję tik iš is la miš ko jo fun da menta liz mo kil di na mu te ro riz mu ir pa li kę nuo ša ly je to kias vals ty bes kaip Šiau rės Ko rė ja, pa ma ty si me, jog is la mo var du vei kian čių te ro ris ti nių or ga ni za ci jų esa ma ne tik ara bų kraš tuo se (Al žy re, Li bi jo je, Egip te, Pa les ti nos auto no mi jo je, Li ba ne, Si ri jo je, Ira ke ir t. t.), bet ir Ira ne, Af ga nis ta ne, Pa kis ta ne, Fi li pi nuo se, In do ne zi jo je ir kai ku riuo se ki tuo se ne ara biš kuo se kraš tuo se. Ira ne, Afganis ta ne ir Pa kis ta ne gy ve na dau giau sia in do eu ro piečių tau tos (su ne di de lė mis tiur kų ir dra vi dų ma žu mo mis), o Fi li pi nuo se ir In do ne zi jo je dau giau sia aust ro ne zie čių tau tos (su iš ei vių iš Ki ni jos, In di jos ir Eu ro pos ma žumo mis). Nu vers ta sis Af ga nis ta no Ta li ba no re ži mas, kaip ir te be gy vuo jan ti aja to lų te ok ra ti ja Ira ne tipiški is la miš ko jo ari jų fun da men ta liz mo pa vyz džiai. Ta li ba no re ži mas at sto va vo su ni tų, o Ira no te ok ra tija ši i tų fun da men ta liz mui, ir sun ku pa sa ky ti, ku ris jų ne pa kan tes nis. Af ga nis ta no ir Pa kis ta no fa na ti kai ari jai yra ne ma žiau nu ož mūs už sa vo ti kė ji mo bro lius se mi tus. Ga li ma tik ste bė tis, kaip Pa kis ta no ra di ka lai ne si liau ja te ro ri zuo ti ke lis kar tus di des nę ir ga lin gesnę už Pa kis ta ną In di ją, mė gin da mi at plėš ti Kaš my rą, o įsi gi ję bran duo li nį gin klą ( is la mo bom bą ) bau džia si Hi ma la jų prie kal nė se su kel ti nau ją Ku ruk šet ros mū šį. Tai bū tų brol žu diš kas ari jų tik ra ti kių ka ras su ari jais pa go ni mis. Ši i ti nis Ira no fun da men ta liz mas yra pa ženklin tas dar ir tra di ci nės, iki is la miš ko sios ari jų per sų re li gi jos zo ro ast riz mo, ki taip ta riant, pa go niš ko sios indo e uro piečių mi to lo gi jos. Griež tas du a liz mas, pa rem tas pa sau lio skirs ty mu į nu ož miai tar pu sa vy je ko vo jan čias gė rio ir blo gio sto vyk las, sa vi tai at si spin di Ira no aja tolų nuosta to je vis ką re gė ti juo dai-bal tai, be at spal vių ir pus to nių, iš ti sas vals ty bes (vi sų pir ma JAV) pa skel biant šė to nui (o gal Ang ra Mai nyu?) tar nau jan čio mis blo gio im pe ri jo mis bei švais tan tis mir ti no mis fat vo mis ne įtiku siems in te lek tu a lams. Krikš čio nims tik rai sau giau gy ven ti kai ku riuo se ara bų kraš tuo se (Egip te, Li ba ne, Si ri jo je, Pa les ti no je ir Jor da ni jo je) nei an tai Fi li pi nuose ir In do ne zi jo je, kur is la mo fa na ti kai aust ro ne zie čiai ne ven gia su si tep ti ran kų krikš čio nių krau ju. Is la mo fa na ti kai ir te ro ris tai ga li bū ti įvai rių tau ty bių. Bet ar pa grįs ta fa na tiz mu ir ne pa kan tu mu kal tin ti is la mą ap skri tai? Is la mas kaip re li gi ja at si ra do VII a. pir mo je pu sė je ir dar iki šimt me čio pa bai gos su ski lo į dau gy bę be si var žan čių sro vių. Ra do si dau gy bė skir tin gų šios re li gi jos ir jos šven traš čio Ko ra no in ter pre ta ci jų, ku rių vie nos bu vo nuo sai kios ir to le ran tiš kos, o ki tos daugiau ar ma žiau ra di ka lios ir ne pa kan čios, skel bian čios nuo la ti nio ka ro su ne ti kė liais bū ti ny bę. Vis dėl to pa tys is la mo sim bo liai api brė žia šią re li gi ją ne kaip ka ro ir nai ki ni mo, o kaip ra my bės ir tai kos re li gi ją. Pats is la mo pa va di ni mas (isa lâm) yra tos pat šak nies kaip ir sa lâm tai ka, ra my bė (svei kin da mie si mu sul mo nai, pa na šiai kaip ir žy dai (plg. hebr. šalom = ar. sa lâm), linki vie ni ki tiems bū tent ra my bės ir tai kos, o ne svei ka tos ar gero vės ( la bo )). Žo dis mus lim mu sul mo nas, pada ry tas iš ak ty vi nio da ly vio nuo sa lâm, reiš kia pa si duodan tį Ala chui ir at si duo dan tį Jo va liai. Tu ri ma min ty je, kad žmo gus at ran da ra my bę ir tai ką tik at si duo da mas Dievui kaip žy miai ga lin ges nei bū ty bei, tai gi iš si ža dė da mas sa vo tuš čių am bi ci jų ir va lios vis ką pa siek ti vien sa vo pa ties jė go mis. Žmo gaus pui ky bė ir yra su vo kiama kaip ka ras prieš Ala chą, o kai žmo gus su vo kia ne ga lįs šio ka ro lai mė ti ir pa si duo da kaip šia me ka re tar si pra lai mė jęs prie šas, tai su vo kia ma kaip jo at si da vi mas Ala cho va liai ir drau ge at si ver ti mas į is la mą kaip ra my bės ir tai kos re li gi ją. Ža lia is la mo spal va sim bo li zuo ja aug me ni jos veš lu mą, der lin gą oazę dy ku mo je, o bal tas pus mė nu- 102 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Ci vi li za ci jų kon flik tas ar Ib li so gun dy mai? Ara bic Ci vi li za tion [to liau CE AC], vol. 1: The Arab East, Ams ter dam: Djam ba tan, 1966, p. 289 291. 6 Ti kė ji mą reiš kian tį žo dį dîn ga li ma at pažin ti to kiuo se var duo se kaip Sa la di nas. lis gai vią va ka ro vė są, ku ri at ei na po svi li nan čios dienos, kai ne gai les tin gai ke pi na sau lė. Dau ge lio mies tų ir vie to vių ara bų kraš tuo se pa va di ni muo se ryš ki ža lu mos, der lin gu mo, gai vios vė sos se man ti ka (plg. Sau do Ara bi jos sos ti nės Er-Ri ja do pa va di nimą: ri y âḍ reiškia so dai tai dau gis kai tos for ma nuo rau -d. at, rûḍ at so das ). Su sida ro įspū dis, kad bū tent is la mo re li gi ja bu vo pa šauk ta pa keis ti įpras ti nį kla jok liš kų ara bų gen čių gy ve ni mo bū dą: pa go niš ko gy ve ni mo dy ku mą, ku rią sim bo li za vo gy ve ni mas karš to je ir neder lin go je dy ku mo je, pa vers ti ti kė ji mo į vie ną vi sa ga lį Die vą so du, o nuo la ti nę su maiš tį žmo nių sie lo se ir tuš čias am bi ci jas, ku rios at si spin dė da vo ne si bai gian čiuo se gen čių tar pu sa vio ka ruo se bei keršto įsta ty me, ra my be ir tai ka su vie ny to je vals ty bė je. Ne pa pras tą arabų kul tū ros su kles tė ji mą pir mai siais šimt me čiais po is lamo pri ėmi mo rei kia sie ti bū tent su nau ją ja tai kos re li gi ja. Tačiau jau VII a. vi du ry je at si ra do ir fun da men ta listinių is la mo sek tų. Ag re sy viau sia iš jų bu vo ka ri dži tai (sg. Khâri jî ka ridžitas pl. Kha wârij, ko lekt. Khâri jî yah; nuo veiksm. kha ra ja išei ti, pa lik ti (sc. pa grindi nę is la mo sro vę) ), ypač jos sub sek ta az ra ki tai 5. Bū tent tuo met ir at si ra do is la mo te ro riz mas, o jo tai ki niu ta po pa ti už gims tan ti is la mo ci vi li za ci ja. Ka ri dži tai rė mė si Kora no rai de, pa smer kė vi sus ma lo nu mus, mu zi ką, dai lę ir bet ko kią pra ban gą. Az ra ki tų gau jos te ro ri za vo pie tų Iraką ir gre ti mas Per si jos pro vin ci jas, kol pir mie siems Abasi dų ka li fams pa vy ko nu slo pin ti jų siau tė ji mą. Tarp az raki tų bū ta ir cha riz ma ti nių as me ny bių: kai ku rie iš jų pa ra šė so li džių tei sės vei ka lų ir pui kios po ezi jos (ypač pa si žy mė jo po etas, ka rys ir te ro ris tas Ka ta ris (Qata rî ibn-al-fu jâ ) ah)). Ka li fa to kles tė ji mo me tu is la mo fun da men ta liz mas te bu vo mar gi na li ja, o pa grin di nė is la mo ci vili za ci jos sro vė su kū rė la bai aukš tą kul tū rą, ku ri ke le tą šimt me čių dau ge ly je sri čių (ypač fi lo so fi jo je, ma te ma ti ko je, che mi jo je, ast ro no mi jo je ir me di ci no je) smar kiai len kė Eu ro pą. Šv. To mo Ak vi nie čio fi lo so fi jos ne bū tų ne tik be Aris to te lio, bet ir be Ibn Si nos (Avice nos) vei ka lų (jis pir ma sis nuo dug niai iš ana li za vo bū ties (eg zis ten ci jos) ir es mės (esen ci jos) san ty kį ir pri ėjo iš va dą, jog Die vo es mė su tam pa su Jo bū ti mi). Va di na mo ji dvi ejų tie sų te ori ja lei do plėtoti fi lo so fi ją ne pri klau so mai nuo te olo gi jos ir kraš tu ti niais at ve jais ve dė net į tam tik rą mąs ty to jų in te lek ti nį su si dve ji ni mą. Kaip ži nia, ara bai yra al geb ros pra di nin kai (ara biš kas yra ir šio moks lo pa va di ni mas), o jų nuo pel nus che mijai ro do to kie arabų kal bos sko li niai Eu ro pos kal bo se kaip elik sy ras (al-ik sîr fi lo so fi nis ak muo ), al ko ho lis (al-kuhl sti bio mil te liai ) ir al che mi ja (al-kîmi yâ ) chemi ja, paž. Egip to (kmt) moks las ). Be je, įdo mu pa stebė ti, kaip pa si kei tė šių ara biš kų žo džių reikš mė jiems pa te kus į Eu ro pos kal bas... Ast ro no mi jos kles tė ji mą ka li fa te liu di ja ne tik to kie mus pa sie kę ara biš ki ter minai kaip azi mu tas, ze ni tas ir na dy ras, bet ir be veik vi si žvaigž džių pa va dini mai (iš sky rus ke lio li ka grai kiš kų, lo ty niš kų bei ki lusių iš ki tų kal bų), ku rių yra apie tris šim tus. Ka li fa to gy dy to jai kai ku rias (ypač už kre čia mąsias) li gas mo kė jo gy dy ti daug efek ty viau nei jų ko legos Eu ro po je, o sa ni ta ri nės są ly gos is la mo ci vi li za ci jos mies tuo se bu vo žy miai ge res nės. Ka li fa to lai kų is la mo kul tū ra bu vo nepa kan ti be die vy bei, ta čiau vi sais ki tais at žvil giais to lera vo net gi di des nę fi lo so fi nių ir te olo gi nių in ter pre ta ci jų įvai ro vę nei tuo me ti nė Eu ro pa. Ara bų kal ba tu ri spe cia lų žo dį to le ran ci jai įvar dy ti (ih. ti mâl), o bū ti to le ran tiš kam reiš kia bū ti ne tik pro tin gam, bet Mečetėje. Piešinys iš manuskripto Makam. XIII a. ir ge ram mu sul mo nui. Gai les tin gu mas (rah. mat, mar h. a mat, úa fa qat) ir at lai du mas (mag fi rat, guf rân, ( afû, sa mâh) la bai svarbios są vo kos is la mo eti ko je. Gailes tin gu mas (rah. -mat) bū din gas pa čiam Ala chui, ku ris daž nai tie siog ir va di na mas Gai les tin guo ju. Tai gi ne pa kan tu mas ir ag re sy vu mas yra bū din gi ne is la mui kaip to kiam, o fun da men ta lis ti nėms, pa žo dinėms jo in ter pre ta ci joms. Su ge bė ji mas iš min tin gai ir nuo sai kiai aiš kin ti Ko ra ną ir is la mo tra di ci ją pri klau- NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 103

Nag lis Kar de lis so ne tik nuo ti kė ji mo gi lu mo ir die viš ko jo įkvė pi mo, bet ir nuo ben dro jo kul tū ros ly gio. Nyks tant kul tū rai ir smun kant ci vi li za ci jai at si ran da pa lan kios są ly gos ne tik is la mo, ta čiau ir bet ku rios ki tos re li gi jos profa na ci jai ir bar ba ri za ci jai. Skur das, ne raš tin gu mas ir so cia li nės įtam pos yra ge riau sia dir va ra di ka liz mui, o bet ku rios re li gi jos šven traš ty je ge rai pa ieš ko jus ga li ma ras ti ci ta tų, ku rios, ne tei sin gai in ter pre tuo ja mos ir išplėštos iš kon teks to, ga li tap ti įvai raus plau ko re li gi nio ekstre miz mo ide o lo gi niu pa grin du. Pvz., tra di ciš kai skur desnė se ir ma žiau iš si vys čiu sio se piet ry ti nė se JAV vals ti jose dar ir šian dien ga li ma su tik ti krikš čio nių fun da menta lis tų, In di jo je hin duis tų ra di ka lų, o Šri Lan ko je net gi eks tre mis tų bu dis tų. Aiš ku, la bai no rint ga li ma ras ti fak tų, įro dan čių is la mo ag re sy vu mą. An tai šios re li gi jos tra di ci jo je mi ni mas le gen di nis ma giškas kar das Dzu al-fa ka ras (Zûal-fa qâr) su dviem smai ga liais, ku ris Bad ro mū šyje (624 m.) kaip lai mi kis pa te ko į Ma ho me to ran kas ir ku rį vė liau pra na šas per da vė sa vo žen tui Ali. Ant kardo buvęs įra šas, ku ris bai gė si to kiais žodžiais: lâyuqtal Mus lim bi-kâfir ( te ne bū na nu žu dy tas mu sul mo nas už ne ti kėlį (t. y. už ne ti kė lio nu žu dy mą) ). Esą bet ku ris mu sulmo nas tu rįs tei sę žu dy ti ki ta ti kius ir už tai ne tu rįs su si lauk ti at pil do. Vė liau bet ku ris pui kaus Da mas ko plie no kar das ga lė jo bū ti sim bo liš kai pa va din tas Dzu al-fa ka ru, įra šant ant jo po sa kį lâ sa y fa il lâ Z ûal-fa qâr ( nė ra kar do, iš sky rus Dzu al-fa ka rą ), ku ris sti lis tiš kai pri me na is la miš ką jį ti kė ji mo iš pa ži ni mą lâilâ ha il lâ ) Ilâh ( nė ra die vų, iš sky rus Die vą ). Ši taip tar si pa ti reli gi ja lei džia ir pa šven ti na ne ti kė lių žu dy mą. Vis dėl to iš pa ski rų fak tų ne ga li ma da ry ti iš va dų apie pri gim ti nį is la mo ag re sy vu mą. Kal bant apie šven traščius pra var tu pri si min ti, jog ne ti kė liai žu do mi ne tik Ko ra ne, bet ir ST. Net ir NT skai to me Jė zaus žo džius: Ne ma ny ki te, jog aš atėjau neš ti že mei ra my bės. Aš at ėjau neš ti ne ra my bės, o ka la vi jo. At ėjau su kir šin ti sū naus prieš tėvą, duk ters prieš mo ti ną ir mar čios prieš any tą (Mt 10, 34 35). Iš plė šę šiuos Iš ga ny to jo žo džius iš kon teks to, ne tin ka mai in ter pre tuo da mi ir pa ver tę juos cen tri niu krikš čio ny bės tei gi niu, mei lės re li gi ją leng vai pa verstume ka ro ir ne apy kan tos re li gi ja. Ačiū Die vui, ka ta li kų ti kė ji mas yra jau sa vai me ap sau go tas nuo fun da mentalis ti nių ir eks tre mis ti nių in ter pre ta ci jų, nes ins ti tu ciš kai cen tri niu jo tei gi niu pri pa žįs ta ma šv. Pet ro įpė di nys tė, to dėl bū tent Pet ro įpė di niai tu ri ga lią nu sta ty ti visų ki tų Šv. Raš te ap tin ka mų tei gi nių te olo gi nį svo rį, visusjuos aiš kin da mi iš min tin gai, nuo sai kiai ir kon teks tua liai. O is la mas, prie šin gai, ne tu ri vie nin go ins ti tuci nio cen tro, ir per dė tas jo li be ra lu mas ra di ka lių sro vių sa vo vi du je at žvil giu at ve da į pa ra dok siš ką si tu a ci ją, kai nu trū ku si nuo gran di nės ir įsi ga lė ju si ku ri nors ra dika li is la mo in ter pre ta ci ja ima grės ti ab so liu čiu min ties lais vės už gniau ži mu, taip pat ne pa ken čia ma as me ni nio ir vi suo me ni nio gy ve ni mo reg la men ta ci ja. Is la mas įsak miai pa brė žia, jog ti kin ty sis pri va lo nuolat to bu lė ti ir ka riau ti su sa vo ydo mis tar si prie šais. Ši vi di nė ti kin čio jo ko va su sa vo ne to bu lu mu išreiškia ma žodžiu ji hâd. Vi sų pir ma tai ti kin čio jo ko va su sa vo puiky be, ku ri jam truk do su ras ti tik rą ją ra my bę ir tai ką (sa lâm). Tai gi dži ha das ne tiek ka ras su ki tais (ne ti kėliais), kiek ka ras su sa vi mi, ku rio tiks las sie los ra my bė ir tai ka. Is la mo fun da men ta lis tai, ne su vok da mi dži ha do es mės, jį eks te rio ri zuo ja ir pa ver čia iš oriš ku ka ru, o dva sios at kak lu mą fa na tiz mu. Ka dan gi is la mas ypač ak cen tuo ja dva si nio at kak lu mo, tvir tu mo, iš ti ki my bės ir ne pa si da vi mo bū ti ny bę, blo gai in ter pretuo ja mas jis ne iš ven gia mai ve da į fa na tiz mą ir eks tre miz mą. Pagrin di niai ti kė ji mą įvar di jan tys ara biš ki žo džiai yra îmân ir dîn 6. Pir ma sis iš jų (îmân) ti kė ji mą api brė žia kaip ne pa ju di na mą tvir tu mą, pa sto vu mą, iš ti ki my bę sa vo re li gi nėms pa žiū roms. Ti kin ty sis (amîn, mu ) min) yra bū tent tvir ta sis, pa sto vu sis. Bū ti na pa brėž ti, jog mal dų pa bai gos žo dis amen (hebr. âmên), li tur gi niame kon teks te reiš kian tis te bū nie!, heb ra jų kal ba reiš kia iš tie sų, tik rai, tvir tai, be abe jo ; jis yra tos pat se mi ti nės šak nies kaip ir ara bų kal bos îmân. Tai gi mal dų klau zu lę amen te bū nie! rei kia su vok ti tvir tu mo se manti kos konteks te: te bū nie = te bū nie įtvir tin ta, įsteig ta; te įsi tvir tina bū ty je ir tik ro vė je tai, kas pa sa ky ta tra piais mal dos žo džiais. Jei ti kė si me nost ra ti nė mis re konst ruk ci jo mis, mi nė ti heb ra jiš kas ir ara biš kas žo džiai gi mi nin gi lo ty nų kal bos ma nçre pa si lik ti ir grai kų kal bos mim nô (su re dup li ka ci ja) t. p. 7. Pa si ti kė ji mą Ala chu ir iš ti ki mybę Jam įvar di jan čių ara biš kų si no ni mų yra ir dau giau (si qat, i ( ti qâd, i ( ti mâd, ṣ idq, amânat, wafâ ) ) 8. Vie nas 7 Иллич-Свитыч, В. М.,Опыт сравнения ностратических языков: Сравнительный словарь, т. 1 3, Москва: Наука, 1971 1984, т. 2 (1976), с. 51 52 (nost ra ti nės re konst ruk ci jos Nr. 287). Anot Ilič-Svi ty čiaus, pir mi nė šios nost ra ti nės šak nies reikš mė yra lik ti vie to je, tvir tai sto vė ti. In doeu ro pie čių kal bo se (lo ty nų, se no vės grai kų) įsi vy ra vo reikš mė pasi lik ti (to je pa čio je) vie to je, o se mi tų-cha mi tų kal bo se, be reikš mės pa si lik ti, iš si vys tė (tiks liau ta riant, se man tiš kai mo di fi ka vo si iš pra di nės nost rati nės) dar ir gre tu ti nė (vė liau ta pu si pa grin di ne) reikš mė bū ti tvir tam, pa ti ki mam ( tvir tai sto vė ti vie no je vie to je bū ti tvir tam ). 8 Pats ara biš kas Die vo var das Ala chas, jei ti kė si me vie na iš jo etimo lo gi jų (žr. CE AC, vol. 1, p. 35 36), nu ro do į pa si ti kė ji mo Die vu ir nuo la ti nio krei pi mo si į Jį bū ti ny bę: anot kai ku rių mo ko vų, var das Al lâh ga li bū ti su da ry tas iš kon tra huo to ara biš ko daik ta var džio ilâh (d/d)ie vas, gal būt ki lu sio iš se no se mi tiško jo el t. p. su vo ka ty vi niu pre fik su ha ar ba al (ha-ilâh ar ba al-ilâh). Tai gi pir miau sia tai bu vo krei - pi nys, šau ki nys į Die vą, o įpras tu Jo var du jis vir to tik vė liau, nyks tant pra di nei, au ten tiš kai (in ten cio na lia jai) krei pi nio funk ci jai. Mė gin da mi lietuviš ka ana lo gi ja iliust ruo ti šio krei pi nio evo liu ci ją į tik ri nį var dą, ga li me įsi vaiz duo ti krei pi nio O Die ve! vir smą į tik ri nį var dą Odie vas. Teigda mas, jog į Die vą rei kia kreip tis, o ne vien apie Jį mąs ty ti, Mar tinas Bube ris iš es mės ne pa sa ko nie ko te olo giš kai ar fi lo so fiš kai nau ja, ta čiau tiksliai įvar di ja se mi tiš ka jam re li gin gu mui bū din gą krei pi mo si, mal dos as pek tą. 104 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Ci vi li za ci jų kon flik tas ar Ib li so gun dy mai? stip riau sių žo džių, iš reiš kian čių, už kie tė ji mą tikė ji me, yra h. a mas ne pa ju di na mas tvir tu mas (plg. h. um sat gar bė (ho nor), h. a mis ne pa ju di na mai tvir tas, drą sus, ver žlus, ah. mas stip rus, tvir tas, h. a masat vėž lys (=gy vū nas tvir tu šar vu), iš veiksm. h. a mas troš kin ti mė są, su pyk dy ti, su er zin ti, įaist rin ti; bū ti tvir tam sa vo ti kė ji mu, nar siam mū šy je ). Tvir tu mas ti kėji me žo dyje h. a mas iš tie sų iš ky la su ryš kio mis ze lo tišku mo ir net ag re sy vu mo ko no ta ci jo mis, tad ne nuos ta bu, kad šį žo dį klai din gai in ter pre tuo da ma is la mo dok tri ną pasi rin ko vie na iš pa les ti nie čių te ro ris ti nių or ga ni zaci jų kaip sa vo pa va di ni mą. Be je, Ar ti mų jų Ry tų kon flik tas nie kaip ne pa ju da iš mir ties taš ko bū tent to dėl, kad konfl ik tuo jan čios pu sės tie siog psi cho lo giš kai ir kul tū riš kai ne pa si ruo šu sios kom pro mi sui: bet ko kios nuo lai dos ir ge ros va lios žen klų pa ro dy mas bū tų su vo kia mas kaip sil pnu mas ir iš ti ži mas, kaip bai sią gė dą už trau kian tis tvir tu mo (h. a mas) pra ra di mas. Ki tos (dar odio ziš kes nės) te ro ris ti nės or ga ni za ci jos pa va di ni mą skai ty to ja(s) ne sun kiai įžvelgs ara biš kame žo dy je qâ ( i dat (pl. qa wâ ( id) pa grind as, pje des ta las, bazė, sto vyk la; (pa grin di nė) tai syk lė, prin ci pas, ka no nas, mo de lis, sche ma, me to das; sos ti nė (plg. qâ ( id tas, kuris (ne pa ju di na mai) įsi tvir ti nęs, įsi kū ręs, įsi ren gęs ba zę ar sto vyk lą; gy ven to jas ). Ast ro no mi nis šio žo džio rep re zen tan tas Al kai do žvaigž dės (Di džio sios Lo kės eta) pa va di ni mas (ši žvaigž dė ži no ma dar ir Be net na šo vardu). Kaip ma to me, is la mas bei is la mo kul tū ra tu ri ir sa vo ci vi li zuo tą, ir bar ba riš ką pu ses. Ki ti pa na šiai skam ban tys (ne bū ti nai gi mi nin gi) ara biš ki žo džiai dvelkia jau tam tik ra li ki mo iro ni ja: qaid (pl. qu y ûd, aqyâd) gran di nės, pan čiai, raiš čiai; są sa ja, su si sie ji mas, įsipa rei go ji mas, už(si)ver ba vi mas; kon trak tas, su tar ties do ku men tas; pa stan ga, kruopš tu mas; ap ri bo ji mas, taisyk lė, nor ma ; kaid (pl. ki y âd) klas tin gas pla nas, apga vys tė, pa sa la, klas tin gu mas, pik tu mas; Die vo baus mė už klas tin gu mą, pa sa lū niš ku mą ir prie sai kos ne si laikymą. Tad ar ver ta skųs tis, kad kai kam akys už ri štos ir gran di nės ant ran kų ir ko jų per sun kios (tu riu gal vo je kai ku riuos ame ri kie čių ba zės Ku bo je gy ven to jus)?.. Apie li ki mo (ar vei kiau Ala cho) iro ni ją aš kal bu ne atsi tik ti nai. Vie na Ko ra no le gen da pa sa ko ja, kaip Ala chas iš švie sos su kū rė an ge lus, o po to iš mo lio nu lip dė Ado mą ir pa sky rė jį bū ti sa vo vie ti nin ku, t. y. ka li fu (kha lîfah). Vi si an ge lai pa klu so Die vo įsa ky mui par pul ti prieš Adomą, iš sky rus Ib li są (Ib lîs; šis var das ki lęs iš gr. dia bo los šmei ži kas ), t. y. Šė to ną, ku ris at si sa kė tai pa da ry ti ir bu vo Ala cho pra keik tas (Ko ra nas, 7, 11). Kai ku rie su fi jų mis ti kai Ib li so ne pa klu si mą Ala cho įsa ky mui aiš ki na kaip jo iš ti ki my bę Die vo va liai ir anks tes niam įsa ky mui, kad jo kia su kur ta bū ty bė ne bū tų gar bi na ma taip, kaip Kū rė jas. Ki taip ta riant, Ib li sas esą ne pa klu so Ala chui dėl iš ti ki my bės Jam, tap da mas ne tik pir muo ju ti kė ji mo kan ki niu, bet ir pa vyz din go mu sul mo no eta lo nu. Kaip ži nia, cen tri nė is la mo dog ma yra tei gi nys, jog Ala chas yra vie nui vie nin te lis Die vas, ne tu rin tis sau ly gių būty bių ir drau gų. Šią dog mą iš reiš kia ter mi nas taw h. îd (Ala cho) vie nu mas. Vis dėl to, kaip ma to me iš Ko ra no le gen dos, per ne lyg griež tai lai ky da ma sis vie nos kad ir cen tri nės ti kė ji mo dog mos, vie nas iš an ge lų ta po velniu. Va di na si, jau pa čia me is lamo šven traš ty je įra šy tas griež tas per spė ji mas ne bū ti fa na tiš kiems, ser gė tis funda men ta liz mo ir eks tre miz mo, vi sur ži no ti sai ką. Tai gi Ala chas tar si sa ko mu sul mo nams: tik Aš esu Die vas ir ma ne vie ną te gar bin kite, bet jei ma ne gar bin da mi pa nie kin si te sa vo ar ti mą, nu ei si te Šė to no ke liais; todėl ma ne, Die vą, gar bin ki te, o žmo gų gerb ki te. Is la mo te ro ris tai, lai kan tys sa ve ge res niais musul mo nais už pa čius is la mo mo ko vus, su ab so liu ti no dogmos rai dę, ku ri nu žu dė ir iš nie ki no tūks tan čius ne kal tų žmo nių. Jie įro dė, kad pa si kel ti į šė to nišką pui ky bę ga li ma net gar bi nant Die vą. Ne vel tui te ro ris tus pa smer kė vi sos au to ri te tin giau sios ir įta kin giau sios ulemos (sg. ( ulamâ ) ) is la mo te olo gų (mu lų) ta ry bos, tarp jų ir la biau siai pres ti ži nė al-az ha ro uni ver si te to Kai re ule ma. Tai gi nė ra jo kio ci vi li za ci jų kon flik to. Dėl te ro riz mo ne kal ti nei ame ri kie čiai ar Va ka rų ci vi li za ci ja, nei ara bai kaip tau ta, nei is la mas kaip re li gi ja, o vien kon kre tūs žmo nės, ku rių tau ty bė bei re li gi niai įsi ti ki ni mai nė ra es mi nis da ly kas. Jie ir su si lauks at pil do bū tent kaip te ro ris tai ir eks tre mis tai, o ne kaip ara bai ir mu sul monai. Is la mas nė ra ko kia nors bar ba riš ka pra ei ties laikų re li gi ja, ku ri ne su de ri na ma su šiuo lai ki ne ci vi li za ci ja. To kios is la miš kos ša lys kaip Ma lai zi ja ir Bru nė jus moder ni zuo ja si daug spar čiau nei kai ku rios Eu ro pos ša lys. Te ro ris tų ata ką prieš Pa sau lio pre kybos cen trą Niu jor ke rei kia ver tin ti kaip ak lo pyk čio ir ne pa kan tu mo sve ti mai kul tū rai pro ver žį, o ne kaip ta ria mo mu sul mo nų pa vy do Va ka rams iš raiš ką. Mat dau ge liu at žvil gių pa vy dė ti tar si ir nė ra ko: pa ra dok sa lu, bet aukš čiau si pa sau lio dan go rai žiai sto vė jo to li gra žu ne Va ka ruo se; is la miš ko je Ma lai zi jo je stūk san tys 452 m aukš čio Pet ro no Bokš tai (Pet ro nas To wers) bu vo ir tebė ra aukš tes ni ne tik už 412 m aukš čio Bokš tus dvy nius, bet ir už aukš čiau sią JAV 443 m Se ar so Bokš tą Či ka go je. Tad nė ra kon flik to tarp krikš čio nių ir mu sul mo nų, tarp Va ka rų ir is la mo ci vi li za ci jų. Yra tik šė to niš ki Ib li so gun dy mai. Be je, žo dį Ib li so čia varto ju ne tik sub jek to kil mi nin ko, bet ir ob jek to kil mi nin ko reikš me. Mat mus gun do ne tik Ib li sas: mes ap skri tai esa me gun do mi (tiks liau ta riant, iš ban do mi) taip, tarsi mus pra noks tan ti jė ga ty ri nė tų, ar tik ne pa kar to si me išpui ku sio an ge lo, vėliau ta pu sio Šė to nu, klai dos. Be to, gun do mi ne tik mu sul mo nai. Gun do mi yra ir krikš čio nys bei vi si vaka rie čiai: jei gu jie mu sul mo nų as me ny je ne įžvelgs sa vo ar ti mo, ne ma tys juo se žmo nių, to pa ties Ado mo pa likuo nių, pa smerk da mi juos vien už pri klau sy mą ki tai religi jai ar ki tai tau tai, jie taip pat su si lauks Ib li so li ki mo. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 105

Aka de my bė Visuotinė lietuvių enciklopedija : amžinybės įtvaras Tomas Daugirdas Lie tu vos lei dė jų aso cia ci jos duo meni mis, pa gal par duo tų eg zem plio rių Vil niaus kny gų mu gė je skai čių pir mą vie tą už ima Vi suo ti nės lie tu vių en ciklo pe di jos I to mas (800 egz.). Šis fak tas tuo nuo sta bes nis, kad di džiau sia iš vi sų yra ir šios kny gos kai na 95 Lt. Vi suo ti nė en cik lo pe di ja to li pra len kė Ha rį Po te rį bei ne pa ly gin ti pi gesnes me di ci nos ir šu nų en cik lo pedi jas. Šios en cik lo pe di jos pa si ro dy mas bu vo pa ly dė tas itin di de lių iš kil mių bei, neabe jo ti na, yra ver ti na mas kaip vie nas di džiau sių moks li nių ir kul tū ri nių ne pri klau so mos Lie tu vos pa sie ki mų. Ne pai sant to, už mo jis leis ti nau ją visuo ti nę lie tu vių en cik lo pe di ją XXI a. pra džio je at ro do vei kiau ab sur diš kas ne gu di din gas. To kios vi suo ti nės en cik lo pe di jos, ko kią tu ri me šian dien, idė ja gi mė Nau jai siais am žiais bei daž niau siai sie ja ma su Di de rot En cyc lopйdie ou Dic tion nai re rai sonnй des scien ces, des arts et des mйtiers pa si ro dy mu. Nede rė tų pa mirš ti, jog šios en cik lope di jos at si ra di mą pa ska ti no idė ja se ku lia riai moks liš kai pe raiš kin ti pa sau lį. Ji sie kė ne pa teik ti ob jekty vias ži nias apie pa sau lį, o tu ri mas ži nias pa teik ti taip, kad jos for muo tų vi suo me nės nuo mo nę bei keis tų skaitan čių jų pa sau lė žiū rą. Ne at si tik ti nai 1752 m. va sa rį, pa si ro džius dviem Di de rot en cik lo pe di jos to mams, jos lei di mas bu vo su stab dy tas, en ciklo pe di ją įver ti nus kaip šmei žian čią ka ra liaus val džią ir re li gi ją. Ši en ciklo pe di ja, ga liau siai iš ėju si po griež tos pa ties Di de rot cen zū ros, daž niau siai bū da vo ne gi ria ma, o pra var džiuo jama cha o su, nie ky be, Ba be lio bokš tu, ne tvar kos ir de struk ci jos pa da ri niu ir pan. Į ją žvelg ta kaip į ne bran dų sie kį įneš ti su maiš tį į žmo nių gal vo ji mą. Vi suo ti nio pa sau lio pa aiš ki ni mo idė ja tuo me tu to li gra žu ne bu vo neut ra li, o sie kė ži no ji mu per keis ti žmo gų bei vi suo me nę. Ide o lo giš kai neut ra lių, tu ri mas moks lo ži nias su si ste min ti sie kiančių en cik lo pe di jų lei di mas su kles tė jo vė liau, XIX a., epo cho je, kai ti kė ta moks lo pa žan ga bei ga li my be vi siš kai pa žin ti pa sau lį. Tuo me tu bu vo pradėtos leis ti ar ba pa kar to ti nai leis tos to kios vi suo ti nės en cik lo pe di jos kaip: Cham ber s En cyc lo pa e dia, New Ame rican Cyc lo pa e dia, A. J. Joh nson s New Uni ver sal Cyc lo pa e dia, En cyc lo pa e dia Ame ri ca na, In ter na tio nal Cyc lo pa e dia, En cyc lo pa e dia Met ro po li ta na ir, ži noma, The En cyc lo pa e dia Bri tan ni ca. Kaip tik pas ta ro ji, per po rą sa vo gy vavi mo šimt me čių su si lau ku si gau sy bės lei di mų, ir esan ti, anot Vi suo ti nės lie tu vių en cik lo pe di jos moks li nės redak ci nės ta ry bos pir mi nin ko dr. Juo zo Tu me lio, vi so pa sau lio en cik lo pe di jų eta lo nas. Ne abe jo ti na, jog XIX a. šios en ciklo pe di jos iš tie sų bu vo itin svar bios, nes tik jo se moks li nė bei pla tes nė kul tū ri nė vi suo me nė ga lė jo at ras ti sis te min gas ži nias apie pa sau lį. Per il gus gy va vi mo me tus pa ma žu įgi jo aiš kius bruo žus ir jų verty bi nis vei das, jos įga vo svo rį vi suo me nė je, per žengė bet ko kias na cio na li nes ri bas bei ga lė jo di džiuo tis žy miau sių pa sau lio moksli nin kų įna šu. O į ko kią moks li nę ir kul tū ri nę terpę kren ta pir ma sis Vi suoti nės lie tu vių en cik lo pe di jos grū das bei ko kius vi suo me nės ir epo chos po rei kius jis at lie pia? Ši en cik lo pe di ja ne re tai pri sta to ma taip, tar si bū tų at si ra du si ply na me ži no ji mo lau ke, vi suo me nė je, ku rioje ne ver ti na mos žmo gaus ver ty bės, tar si bū tų ko kia nau ja vi suo ti nė ir iš skir ti nė ži no ji mo pra džia. Gal būt en ciklo pe di jos lei dė jai ir ne no rė tų pri pa žinti, ta čiau gy ve na me vi suo ti nės in for ma ci jos am žiu je, kai fun da men talūs moks li niai at ra di mai ne pa pras tai re ti ir rei ka lau ja ypa tin gų ži no ji mo pa stan gų. Ta čiau in for ma ci jos apie įvy kius, reiš ki nius ir at ra di mus paieš ka bei su ra di mas yra per smel kęs kiek vie no mū sų kas die ny bę. Šian dien pra dė ti leis ti vi suo ti nę encik lo pe di ją reiš kia iš pat pra džių nu si teik ti tech ni niam kom pi lia ciniam dar bui, ieš kant in for ma ci jos jau XVIII a. en cik lo pe di jo se. Tik taip ga li bū ti įgy ven din ta am bi ci ja ap ra šy ti vi sas gy ve ni mo sri tis ir moks lo laimėji mus. Kom pi liuo tos en cik lo pe di jos pra dė jo ras tis nuo pat pir mų jų jų leidimo me tų, ta čiau ka žin ar į jas ka da nors bu vo žiū ri ma kaip į tau ti nės brandos iš raiš ką. Ne bent jo mis būda vo sie kia ma, pa si tel kus jau tu ri mas ži nias, iš reikš ti iš skir ti nes ver ty bi nes ar pa sau lė žiū ri nes nuo sta tas. Vie ninte lė mū sų en cik lo pe di jo je į nuo statą pa na ši už ma čia yra pri mai šy ti ket vir ta da lį li tu a nis ti nės me džia gos, kad, ki taip ne gu ki to se vi suo ti nė se en cik lo pedi jo se, gre ta in for ma cijos apie Ag na del lo mū šį Ita li jo je su ži no tu me ir apie Ag luo nė nų kai mą Klai pė dos ra jo ne. 106 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

In for ma ci jos kles tė ji mas ga li mas tik suž lu gus vi suo ti nio sis te min go moks lo idė jai. Kaip tik tai ir yra įvykę šian dien. Moks las spe cia li za vę sis taip, jog ne su si kal ba net gre ti mų sri čių spe cia lis tai, in for ma ci ja apie ak tu a liau sius įvy kius iš plin ta žai biškai, ša lia tra di ci nių ben dri jų kles ti gau sy bė ma žų, stam būs kul tū ri niai vie ne tai sky la į ne su skai čiuo ja mas sub kul tū ras, as me ni nės, vi suo meni nės bei kul tū ri nės iden ti fi ka ci jos klau si mai tam pa vie ni svar biau sių ir gy vy biš kiau sių. Net ne pa to gu klaus ti, ko kį ži no ji mą šio je si tu a ci jo je, ko kius at sa ky mus į svar biau sius šian die nos klau si mus pa siū lo nau jo ji Vi suo ti nė lie tu vių en cik lo pe di ja. Ką ir kal bė ti apie vis dar in ten syvius vi suo me nės, mąs ty mo po ky čius, vyks tan čius Lie tu vos vi suo me nė je bei ly di mus itin spar taus is to ri jos, ver ty bių, krikš čio ny bės at ga vi mo. Ko kias gai res jai ga li pa siū ly ti ši encik lo pe di ja, ko kį nau ją ži no ji mą ji ga li skleis ti? Jo je nė su ži bu riu ne ra si me aiš kių ver ty bi nių-is to ri nių nuo sta tų, be ku rių ne tik apie vi suo ti nę, bet ir apie vi suo ti nę li tu a nis ti nę en cik lo pedi ją sva jo ti bū tų per ne lyg įžū lu. Nors aki vaiz du, kad kaip tik li tu a nis ti nės en cik lo pe di jos, iš lei dė jų ne abe jo ti nai rei ka lau jan čios daug di des nių pastan gų už vi suo ti nę, mums šian dien la biau siai ir rei kia. Tie sa, sa vo veik los ir tiks lų neadek va tu mą pa si kei tu siems lai kams lei dė jai kom pen suo ja en cik lo pe di jo je pa teik da mi nau jau sią in for ma ci ją. Tačiau kaip tik ši karš čiau sia in for maci ja ke lia nuostabą, jei ne pa šaipą. Štai at si ver tę straips nį Af ga nis ta nas, ap tin ka me pas ku ti nį ša lies isto ri ją ap ta rian tį sa ki nį: Ta li bams atsi sakius iš duo ti [...] Osa mą bin La deną, JAV 10 07 pra dė jo bom bar duo ti jų ka ri nius ob jek tus. Jei ti kė si me šia fik suo ta in for ma ci ja, ir po 10 me tų tu rė si me vi są tei sę ma ny ti, kad JAV šian dien bom bar duo ja ka ri nius tali bų ob jek tus. Ne ma žiau įdo mi in for ma ci ja ir apie Pre zi den tą Val dą Adam kų: Stip ri na Lie tu vos in teg ra ci ją į Va ka rų dem. Aka de my bė vals ty bių tarpt. or ga ni za ci jas, iš kė lė spar taus ša lies mo der ni za vi mo idė ją ir nuo sek liai re mia jos įgy ven di ni mą. Ti kė ti na, jog ši in for ma ci ja bus teisin ga ir po tre jų me tų, ta čiau vi siš kai klai di nan ti po še še rių, ta da, kai nė ra net ko sva jo ti tu rė siant vi sus enciklo pe di jos to mus. To kios vie na die nės ži nios am ži no je kny gi nė je for mo je dar aiš kiau ro do, kad en cik lope di jos lei dė jai vi sai pra ra dę lai ko pojū tį. Šian dien, in for ma ci jos am žiu je, įsivaiz duo ja ma ir pa tei si na ma tik ta vi suo ti nė in for ma ci ja, ku ri ga li bū ti re gu lia riai at nau ji na ma bei ku rios vie ši ni mui ne rei kia lė šų, įde da mų kny gi niams to mams pub li kuo ti. Dau ge lis prie kaiš tų ne tik Vi suoti nei lie tu vių en cik lo pe di jai, bet ir pa čiai jos idė jai ne ga lio tų, jei jos suda ry to jai ne bū tų pa mir šę bei bū tų įsi pa rei go da mi ar at si ri bo da mi pri ėmę fak tą, kad jau bū ta vi suo ti nių lietuviš kų en cik lo pe di jų, kad ši nė ra nei nau ja, nei pir ma, kad esa ma net dviejų vi suo ti nės en cik lo pe di jos lei di mo Lie tu vo je tra di ci jų. Iš ei vi jo je iš leis ta Lietu vių en cik lo pe di ja bei 1976 m. pradė ta leis ti so vie ti nė jos at sva ra Lie tu viš ko ji ta ry bi nė en cik lo pe di ja plė to jo aiš kias ver ty bi nes nuo sta tas bei kė lė aiš kius tiks lus. Bos to ne leis to sios en cik lo pe di jos I to me vy riau sia sis re dak to rius Vac lovas Bir žiš ka nu ro do, kad lie tu viš ko ji kny ga oku pa ci jos są ly go mis vi suo met bu vu si gin klas. En cik lo pe di jos leidė jai numa to at ei tį, kai Lie tu va bus ne pri klau so ma, nes kaip tik tada šis lei di nys įteik si ąs at gi ju siai tautai į ran kas ir šal ti nį ži nių apie tai, kuo gy ve no lais va ja me pa sau ly je iš sklaidy tie ji sū nūs ir duk te rys, taip pat ir ki tos lais vo sios tau tos tuo lai ku, ka da pa ti Lie tu va bu vo gran di nė mis ap kalta ir vi sa krau ju pa plū du si. Kaip tik to je jų iš sva jo to je at ei ty je šian dien ir gy ve na me. Mes vi si, bet ne da barti nės en cik lo pe di jos lei dė jai, ku rie siekia pa teik ti dau giau ži nių apie tai, kas bu vo nu ty lė ta ir iš krai py ta so vie ti nės oku pa ci jos me tais, bei ku rių veik los įsi pa rei go jan ti są sa ja su ankstes ni ą ja en cik lo pe di ja pra šy te pra šo si. Juo lab kad ir Bos to no en cik lo pe di ja su vok ti na kaip tie sio gi nė Ne pri klau so mo je Lietu vo je leis tos Lie tu viš ko sios en ciklo pe di jos įpė di nė. Ne pri klau so my bė nau ja jai Vi suo ti nei lie tu vių en cik lope di jai nė ra joks ver tybi nis at spir ties taš kas, tik pro ga at si ras ti. Aki vaiz džios idė jos ve da mi bu vo ir Lie tu viš ko sios ta ry bi nės en cik lo pe dijos, lie tu viš ko Di džio sios ta ry bi nės en cik lo pe di jos va rian to, lei dė jai. Jo je bu vo sie kia ma taip at rink ti ir pa teik ti in for ma ci ją, kad ji su da ry tų ži nių apie pa sau lį sis te mą, pa de dan čią for muo ti moks li nę ma te ria lis ti nę pa sau lė žiū rą, ug dy ti so cia lis ti nį in ter na cio na liz mą, ta ry bi nį pa trio tiz mą. Šian dien prista tant nau ją ją en cik lo pe di ją džiaugia ma si, kad ta ry bi nė pa tei ku si itin ver tin gų ži nių apie pa sau lį iš tiks lių jų moks lų sri ties, nors ir ne iš ven gia mai iš krei pu si hu ma ni ta ri nius bei vi suome nę lie čian čius da ly kus. No rom neno rom per ša si min tis, jog ne iš sa ko ma nau jo sios en cik lo pe di jos nuo sta ta yra pa teik ti pa tai sy tą, dei de o lo gi zuo tą kaip tik šios en cik lo pe di jos va rian tą. Tai pa aiš kin tų ver ty bi nį be spal višku mą bei ru siš ko sios me džia gos do mi na vi mą, ku riais pa si žy mi nauja sis kū ri nys. Vi suo ti nės lie tu vių en cik lo pe dijos, tu rin čios ne aiš kius lai ki nius, tra di ci nius bei ver ty bi nius sai tus, pre nu me ra to rių ir pir kė jų gau sa bei su kel tas iš kil min gų mi nė ji mų šur mulys liu di ja ne vien lei dė jų ato trū kį nuo re a ly bės. Tai pir miau sia pri ki ša mai pa ro do mū sų vi suo me nės bu vo ji mą ana pus in for ma ci jos am žiaus. Linksta ma be są ly giš kai pa si ti kė ti sun kia, dau gia to me, bran gia kny ga, su teikian čia abe jo ti nos ver tės bei iš lie kamu mo in for ma ci ją apie pa sau lį, o ne mo der nio mis ir to bu lė jan čio mis, daug pi ges nė mis in for ma ci jos pa ieš kos siste mo mis. En cik lo pe di jos po pu lia ru mas liu di ja ir mū sų vi suo me nės ver ty bi nį iner tiš ku mą. Pa si ro do, se no kai įvykęs kri tiš kas pra ei ties bei jos tvari nių įver ti ni mas be veik ne pa vei kęs mū sų at ei ties nuo sta tų. Dvy li kai me tų praėjus po Ne pri klau so my bės atkū ri mo vis dar gy ve na me ana pus lai ko... NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 107

Jo no Gri niaus 100-me čiui At si mi ni mai apie Jo ną Gri nių Va sa rio 21 d. su ka ko 100 me tų, kai gi mė me no ir li te ra tū ros kri tikas, pub li cis tas ir dra ma tur gas, pe da go gas ir vi suo me nės vei kė jas Jo nas Gri nius (1902 1980). Gi męs Šiau rės Lie tu vo je (Gi mi nė nų kai me, Jo niš kio vals čiu je, Šiau lių ap skri ty je) ama ti nin ko šei mo je, bai gė Lie tu vos uni ver si te tą Kau ne (1926), stu di jas gi li no Sor bo nos ir Gre nob lio uni ver si te tuo se Pran cū zi jo je (1926 1929). Pa ry žiu je su si pa ži nęs su po etu Os ka ru Mi la šiumi, pa ra šė ir ap gy nė dak ta ro di ser ta ci ją O. Mi la šius po etas (1929). Pro fe so ria vo Vy tau to Didžio jo uni ver si te te, dės tė es te ti ką, me no te ori ją, pran cūzų li te ra tūrą. Pa ty ręs po li ti nio emig ran to da lią, Gri nius sa vo kū ry bin giau sią gy ve ni mo da lį pra lei do at plėš tas nuo aka de mi nio dar bo ir lie tu vių kul tū ros šal ti nių. Ta čiau eg zo do kul tū ri nia me gy ve nime reiš kė si ak ty viai įdė miai se kė li te ra tū ros ir kul tū ros pro ce są tiek iš ei vi joje, tiek oku puo to je Lie tu vo je, skel bė straips nius spau do je, skai tė pa skai tas, ra šė lie tu vių, vo kie čių, pran cū zų en cik lo pe di niuo se leidi niuo se, da ly va vo Bonos Bal tų ty ri mo ins ti tu to veik lo je, moks lo dar bų se ri jo je Ac ta Ins ti tu ti Bal ti ci pub li ka vo kai ku rias sa vo studi jas vo kie čių kal ba. DP lai ko tar piu, ne tu rė da mas są ly gų dirb ti moksli nio dar bo, bu vo at si dė jęs dra mi nei kū ry bai. Už dra mą Gul bės gies mė (apie Bar bo rą Rad vi lai tę) 1963 m. Gri niui bu vo pa skir ta Lie tu vių ra šy to jų drau gi jos pre mi ja. Jo dra mos vei ka lai ( Žiur kių ka me ra, Stel la ma ris, Gul bės gies mė etc.) bu vo sta to mi iš ei vių JAV, Aust ra li jo je, Vo kie ti jo je. Svar biau si Gri niaus dar bai pir mo ji lie tu viš ka me no fi lo so fi jos kny ga Gro žis ir me nas (1938, ant ras leid. 1983), me no ty ros stu dijos Vil niaus me no pa min klai (1940, ant ras leid. 1992), Lie tu vių kry žiai ir kop ly tė lės (1970), li te ra tū ro lo gi jos dar bai O. Mi la šius po etas (1930), Pu ti no ly ri ka (1932), Vi suo ti nė li te ra tūra (2 t., kar tu su Juo zu Amb ra ze vi čium ir An ta nu Vai čiu lai čiu; ke tu ri leid. prieš ka rio Lie tu vo je, penk tas 1991), Vei dai ir pro ble mos lie tu vių li te ra tū ro je (t. 1, 1973, t. 2, 1977) ir kt. Pe ri odi ko je ir ran kraš čiuo se yra li kę de šim tys straips nių bei stu di jų, ne til pu sių į kny gas. Dė me sio nu si pel no tu ri nin gas ir kul tū ros is to ri jai ver tingas Gri niaus epis to li nis pa li ki mas. Lie tu vos vy riau sy bės ir Kau no sa vi val dy bės rū pes čiu, Gri niaus ir jo žmo nos Ali nos pa lai kai 1998 m. bu vo per kel ti į Lie tu vą ir palai do ti Kau no Pet ra šiū nų ka pi nė se. Jo no Gri niaus pa li ki mą ati džiau te ko pastu di juoti Vil niaus univer si te to Kau no hu ma ni ta ri nia me fa kul te te (1983 1987). Vėliau tu rė jau pro gos ke le tą kar tų (1990, 1994, etc.) il ges nį ar trum pesnį lai ką pa dir bė ti Gri niaus ar chy ve Miun che ne, jo naš lei Ali nai Grinie nei (1916 1998) pa kvie tus. Esu su kau pęs daug me džia gos Gri niaus mo nog ra fi jai, ku rią bu vau pra dė jęs ra šy ti dar At gi mi mo prieš auš riu, bet dėl įvai rių ap lin ky bių li gi šiol ne ga lė jau jos baig ti. Gri niaus 100-me tis pa ska tino grįž ti prie pra dė to dar bo. Pa žy mint iš ki lią me no ty ri nin ko ir li te ra tū ros kri ti ko su kak tį, čia skel bia mas pluoš tas at si mi ni mų apie Gri nių iš stu di jų prieš kario Kau no uni ver si te te lai kų. Juos pa tei kė šian dien jau am ži nybėn iš keliavę žmo nės pe da go gas, Si bi ro trem ti nys Juo zas Mičiulis, is to ri kė Ona Gir čy tė-mak si mai tie nė, ver tė jas ir ra šy to jas Do mi ny kas Ur bas bei ra šy to jo Juo zo Paukš te lio naš lė Bro nė Paukš te lie nė. Vid man tas Va liu šai tis Kar tu dir bo me At ei ties re dak ci jo je Juo zas Mi čiu lis Lie tu vos uni ver si te te pra dė jau stu di juo ti pus me čiu anks čiau už Jo ną Gri nių aš jau da ly va vau Uni ver si te to ati da ry mo iš kil mė se 1922 m. va sa rio 16 d., o Gri nius at va žia vo į Kau ną stu di juo ti 1922 m. ru de nį. Geraipri si me nu iš kil min gą Uni ver si te to ati da ry mą, ku riame da ly va vo vi sos Lie tu vos par ti jos (tuo me tu val dė ko a lici nė vy riau sy bė). Pir ma sis kal bė jo tuo me ti nis Lie tu vos Res pub li kos pre zi den tas Alek san dras Stul gins kis, po to vi sų par ti jų ly de riai: krikš čio nių de mok ra tų Myko las Kru pa vi čius, vals tie čių liau di nin kų dr. Kazys Gri nius, so cial de mok ra tų Ste ponas Kai rys 1. Paskui žo dį ta rė moks li nin kai: prof. Vin cas Če pins kis 2, se ne lis Ado mas Jakš tas ir kt. Pir mu rek to rium bu vo iš rink tas Tech ni kos fa kul te to pro fe so rius Jo nas Šim kus 3. Jis pakvie tė vi sus stu den tus, kiek vie nam pa spau dė ran ką ir pri ėmė į Uni ver si te tą. Be pi gu bu vo ta da kiek vie ną pasvei kin ti, kai mū sų, stu den tų, bu vo gal pus an tro šim to... Tai gi pa da vė kiek vie nam ran ką ir prasidė jo moks las. Iki bir že lio mė ne sio iš ėjom dar vi są se mestrą. Ne pri si me nu, kaip su si pa ži nau su Jo nu Gri nium ar Pa lan go je 1922 m. va sa rą, kai ten trum pai va sa ro jau, ar tų pa čių me tų ru de nį Uni ver si te te?.. Bet bendrų rei ka lų tu rė jom iš pat kar to. Nors jis bu vo li te ra tas, o aš pe da go gas, ta čiau ben drų pa skai tų bu vo ai bės. Tik spe cia lių li te ra tū ros kur sų aš ne lan ky da vau, o Gri nius, ži no ma, ne bū da vo pe da go gams pri va lo mo se pa skai to se lo ty nų, grai kų kal bos ir pan. Bet ben drų daly kų bu vo dau giau ne gu spe cia lių jų, to dėl mu du tu rė jom už tek tinai pro gų ar timiau su si pa žin ti. 1922 m. pa bai go je aš bu vau pa kvies tas re da guo ti At ei tį. Pas ku ti nis tų me tų nu me ris, t. y. 7 8, iš ėjo jau ma no re da guo tas. Tais me tais per ke lis nu me rius At ei ty je bu vo skel bia ma il go ka Gri niaus apy sa ka Mesia na, ku rios pa bai gą, pe rė męs laik raš čio re da ga vi mą, 1 Ste po nas Kai rys (1878 1964) in ži nie rius, po li ti kas, pub li cis tas, pro fe so rius, Va sa rio 16-osios ak to sig na ta ras, vie nas so cial de mok ra tų par ti jos au to ri te tų. 2 Vin cas Če pins kis (1871 1940) fi zi kas, pe da go gas, vi suo me nės vei kė jas, uni ver si te to rek to rius (1923 1924; 1929 1933), švie ti mo mi nist ras (1926). 3 Jo nas Šim kus (1873 1944) che mi jos pro fe so rius, vals ty bės kū rimo si me tais (1918 1922) pre ky bos ir pra mo nės bei kraš to ap sau gos mi nist ras, pir ma sis Lie tu vos uni ver si te to rek to rius (1922 1923). 108 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

At si mi ni mai apie Jo ną Gri nių ra dau re dak ci jo je ir įdė jau į tą 7 8 nu me rį. Jau 1922 m. Gri nius su J. Ste po na vi čiumi ėmė si tvar ky ti At ei ties ad mi nist ra ci nius rei ka lus, ku rie bu vo ge ro kai pai rę (1922 m. At ei tis iš ei da vo kas 2 3 mė ne sius, plo nais, daž nai dub liuo tais 32 pus la pių są siu vi nė liais). Ben dros pa stan gos da vė re zul ta tų: nuo 1923 m. sau sio At ei tis pra dė jo ei ti re gu lia riai, kar tą per mė ne sį, ir ne 32, o 64 pus la pių. Tai bu vo ne pa pras tas įvy kis, nes, pe rė męs At ei tį, laik raš tį ra dau ap verk ti nos pa dė ties: sto ko jo ben dra dar bių, pre nu me ra to rių, bu vo pa šli ju si fi nan si nė pa dė tis. Trū ko me džia gos, to dėl iš pra džių teko dė ti ir men kes nių da ly kė lių. Pra šy da vau straips nių At ei čiai iš Švei ca ri jos lie tu vių stu den tų, ku rie bu vo su si bū rę Rū tos drau gi jo je, pra šiau ben dradar biau ti Ber ly no lie tu vius stu den tus. Vie ną ki tą straips nį para šy da vo ir Lie tu vos uni ver si te to stu den tai ar ba net pro fe so riai Pra nas Ku rai tis, Me čis lo vas Rei nys, Pranas Pen kaus kas 4, Juo zas Ere tas. Grei tai pra dė jau ti kė ti, kad At ei tis eis. Taip ir buvo. Gri niui taip pat At ei ties rei ka lai bu vo ar ti mi jau nuo gim na zi jos lai kų. Jau iš Šiau lių jis ra šė ko res pon den cijas At ei čiai, skel bė sa vo kū ry bą, įsto jęs į uni ver site tą, ėmė si ener gin go ad mi nist ra vi mo. Gri nius pa rašy da vo ge rus ap linkraš čius ir įvai rius raš tus kuo poms. Pa žy mė da vo, kad su reng tų va ka rą, pa rink tų au kų At ei ties nau dai ir pan. Tad pa ly gin ti per trum pą laiką mums pa si se kė pre nu me ra to rių skai čių pa di din ti nuo po ros šim tų iki be veik tri jų tūks tan čių! Ap skri tai Gri nius bu vo la bai veiklus ne lau kė ka da kas jį pa ra gins: pats ju dė jo, ro dė vi di nę ener gi ją, bu vo ini cia ty vus ir su ma nus. Už ne veik lu mą jis pats ga lė jo ki tą draugiš kai pa bar ti. Sma gus bu vo tuo at žvil giu. To dėl ma ty da mas Griniaus dar ir li te ra tū ri nį nuo vo kumą, 1923 m. pra džio je pa kvie čiau jį tvarky ti At ei ties lite ra tū ros sky rių. Laik raš čiui iš au gus iki 64 pus la pių ir re gu lia raus pe ri odiš ku mo, vie nam tvar ky tis re dak cijo je, ne ap lei džiant tie sio gi nių stu di jų uni ver si te te, jau bu vo sun ku. To dėl čia pir mas ma no pa gal bi nin kas ir bu vo Jo nas Gri nius. Li te ra tū ros sky rių jis re da ga vo ge rai. Čia jau aš visiš kai juo pa si ti kė jau (li te ra tū rą men kiau ir iš ma niau), to dėl li te ra tū ros sky rių Gri nius tvar kė, ga li ma sa kyti, ne pri klau so mai. Jis ra šė ir kri ti kas, ir re dak ci jos Ateitininkų gegužinė Paštavoje. Iš kairės: Jonas Grinius, sesuo Cecilija Griniūtė, dešinėje prel. Pranas Kuraitis atsa ky mus, ir kū ry bą įver tin da vo, ir te at ro spek tak lių re cen zi jas ra šė. Te at rą jis mė go. Ypač ge rą uos lę turė jo pla gia tui. Bū da vo, at siun čia mo ki niai nu ra šy tų ei lė raš čių. Gri nius tuo jau at pa žin da vo, iš nar plio da vo da ly ką ir at sa ky da vo nu ra ši nė to jui. Ga bu mų iš kar to pa ro dė. Aš ra šy da vau ma žiau, ne bu vau li te ra tas. Surink da vau ir pa ruoš da vau me džia gą, per skai ty da vau ko rek tū ras, dė jau skel bi mus. Me džia gos rink ti nie kas ne pa dė jo, tai bu vo re dak to riaus rū pes tis. Bū da vo ir sun kių die nų. At ei tį spaus di no me Raidės spaus tu vė je. Pa si tai ky da vo, kad trūks ta po ros ar tri jų šim tų li tų, kar tais pen kių šim tų. Rai dė nespaus di na. Ten bu vo toks Stik lius-stik lio rius 5, da bar jo atsi mi ni mai pa skelb ti, kaip Pet ro Cvir kos kny ge les rin ko... Tai tas Stik lio rius ir ne spaus di na, kol pi ni gų trūks ta. O iš kur pa im si, kai jų nė ra? Ėjau pas di džiuosius žmo nes, me ce na tus pa gal bos. Vys ku pas Rei nys at si sa kė pa gel bėt. Sa kė: ki še nė je tiek pi ni gų ne tu riu, o vek selių žy ruot ne ga liu. Pa si el gė gas pa do riš kai. Nu einu pas Ku rai tį jo kios kal bos: tu riu-ne tu riu žy ruo ju. Ir paskui nu ei nu pas to kį se ną, prieš ka ri nį, ca ro lai kų at ei ti nin ką Duls kį. Jis bu vo ban ko di rek to rius (ne valdy to jas, o tar nau to jas). Ir tas ne pai sy da mas tu riu ar ne tu riu pa si ra šo vek se lį ir ma ne iš gelbs ti. Aš nu ne šu tuos vek se lius, Stik lio rius bai siai pa ten kin tas, At eitis ei na... Beje, pi ni gus vė liau grą ži nau ir Ku rai čiui, ir Duls kiui, surin kęs iš At ei ties. Anų lai kų gy ve ni mo vaiz de lis... 4 Pra nas Pen kaus kas (1889 1950) pre la tas, is to ri kas, Kau no ku ni gų se mi na ri jos rek to rius, LU (vė liau VDU) Te olo gi jos fi lo so fi jos fa kul te to vi du ram žių baž ny čios is to ri jos ka ted ros ve dė jas. 5 Kos tas Stik lius (1880 1962) knyg ne šys, spau dos dar bi nin kas, sa va moks lis liau dies švie tė jas. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 109

At si mi ni mai apie Jo ną Gri nių As me niš kai su Gri nium ar ti mai drau ga vom, bu vom vie nas ki tam ga na at vi ri. Net per per trau kas tarp paskai tų Uni ver si te to ko ri do riais daž nai vaikš čio da vom drau ge. Pa si kal bė da vom ir in ty miau jis man apie sa vo mei lę, aš jam apie sa vo... Gy ve nau mies to pa kraš ty, vi sai prie Alek so to ka pi nių. O Alek so te bu vo pa va sa ri nin kų kuo pa. Kaip stu den tas, tą kuo pą tu rė jau pa še fuo ti. Toje kuo po je bu vo to kia mer gai tė Pet ru tė Stor pirš ty tė. Gri nius ją bu vo jau pa ste bė jęs, ma ty da vo at ei nan čią į Ša ri čių baž ny čią Lais vės alė jos kie me. Gri nius gyve no ma ri jo nų ben dra bu ty je, tai per sa vo lan gą gra žiai ma ty da vo tą baž ny tė lę, o drau ge įei nančius ir iš ei nan čius mal di nin kus. Tad Pet ru tę jam bū da vo pa to gu pa ste bė ti pro lan gą, kai ši ei da ma į pa mo kas už suk da vo į baž ny čią pa si mels ti. Bet su si pa žin ti jam ne bu vo kaip. Ke lis sy kius su ma nim Grinius bu vo at ėjęs į pa va sa ri ninkų kuo pos su si rin ki mus, ku rie vyk da vo pa ra pi jos sa lė je prie Alek so to baž ny čios. Pra šė mane, kad su pa žin din čiau, bet vis ne su si da rė ge ros pro gos. Ta čiau Jonas Grinius. 1935 Stor pirš ty tė jau tė Gri niaus simpa ti ją. Pa ga liau bu vo su ma ny tas va ka rė lis ir ta me va ka rė ly je aš tu rė jau juos su pa žin din ti. At ėjo me vi si trys, bet su pa žin din ti man jų ne te ko. Vyks tant šo kiams ar per trau kos me tu, Pet rutė ėmė ir iš ėjo vie na iš sa lės, ma tyt, pa si vaikš čio ti. Čia Jo nas ne iš lai kė nu ė jo prie jos ir pats su si pa ži no. Vėliau man sa kė, kad, gir di, jo tė vai taip su si pa ži no, nie kie no ne su pa žin din ti, tai ir jis ši taip. Vė liau jie du su si tik da vo ir gra žiai drau ga vo. Prieš iš vyk da mas į Pran cū zi ją, klau sė: Ko kį ga lė čiau jai at mi ni mą pa da ry ti? Iš va žiuo da mas nu pir ko kry že lį su gran di nė le, kaip iš ti ki my bės žen klą, ir pa do va no jo. Aš ma niau, kad jie tik rai gražiai gy vens, bet vė liau, kai jau dir bau pro vin ci jo je, iš gir dau, kad Gri nius ve dė ki tą. Tarp Gri niaus ir Sa lo mė jos Nė ries nie ko ne pa ste bė jau. Jei bū tų kas bu vę, Jo nas man bū tų pa si pa sa ko jęs. Apie Pet ru tę jis man la bai vis ką pa ti kė jo. O su Sa lomė ja tai tik rai jau nie ko ne ga lė jo bū ti. Pri si me nu ap si lan ky mus pas prof. Ku rai tį. Pas jį su Gri nium at ei da vo me daž no kai. Pa va sa riop, kai ne bū da vo šal čių, už suk da vom kar tais ir po rą kar tų per sa vai tę, 6 Jo nas Ma tu lio nis ma te ma ti kas, VDU Tech no lo gi jos fa kul te to dėsty to jas, vė liau Kau no po li tech ni kos ins ti tu to pro fe so rius, kny gų au to rius. 7 Jo nas Pan kaus kas (1904 1999) psi cho lo gas, VDU Te olo gi jos nors bū da vo, kad už ei da vom ir per dvi sa vai tes kar tą, ir re čiau. Pa pras tai ap lan ky da vom pro fe so rių maž daug va ka rie nės me tu. Tad ir mus pa vai šin da vo ati da ry da vo dė žu tę žu ve lių (špro tus Gri nius la bai mė go), pri pil da vo stik li nę ar ba tos. Su pran ta ma, tai bū da vo stu den tiš kos vai šės, be jo kio al ko ho lio. Va ka rie niau da vom bū ti nai sta ti, prie to kio se no vi nio bu fe to sek re te ro. Taip be va ka rie niau da mi ir pa si šne kėda vom. La bai gi lių, rim tų te mų ne lukš ten da vom, kal bė da vo mės dau giau ei na mai siais rei ka lais, bet tie po kal biai vis dėl to bū da vo tu ri nin gi, ne šiaip sau ple pė ji mai apie orą. Ku rai tis stu den tams bu vo savo tiš kas spi ri tus mo vens. Jis su reng da vo ir di des nių su si būri mų, į ku riuos at vyk da vo prof. Sta sys Šal kaus kis, Rei nys, studen tai Jo nas Ma tu lio nis 6, Jo nas Pan kaus kas 7, Ig nas Skrups ke lis 8 ir kt. Šie su bu vi mai bū da vo be ko kios iš anks ti nės aiš kes nės min ties, bet, ma tyt, ve te ra nai no rė jo pa lai ky ti jauni mo dva sią, so cia li nius ry šius. Vie ną kar tą Gri nius pana šiam bū re ly je skai tė sa vo dra mą Są ži nė. Da ly va vo ir prof. Šal kaus kis. Iš klau sęs jis pa sa kė: Aš taip ne para šy čiau. To kios fanta zi jos ne tu riu. Gri nius At ei ty je reiš kė si ne vien kaip kri ti kas, bet ir kaip dai lio sios li te ra tū ros kū rė jas, pub li cis tas. Kai ka da pa si sa ky da vo ir ašt ro kai, iš drįs da mas po le mizuo ti ir su au to ri te tais. Pa vyz džiui, pa ra šė straips nį Jaunuo lis min čių žai buo se, ku riuo tai kė Ku rai čiui, Gri niui kar tais at ro džiusiam per sau sai. At ei ties pus la piuo se Gri nius skel bė ir li te ra tū ri nių vaiz de lių, ap sa ky mė lių, iš spaus di no dra mą Pa va sa riui švin tant, ku ri anuo met tu rė jo ne ma žą pa si se ki mą. Tuo me tu la bai trū ko lie tu viš kų dra mos vei ka lų. Vaidin to jai tu rė jo ten kin tis pri mi ty vio mis, iš len kų kal bos vers to mis ko me di jė lė mis, to kio mis kaip Gai la ūsų ir pan. Lie tu viš kų be Ke tu ra kio Ame ri ka pir ty je ir vienos ki tos is to ri nės (pvz., Pi lė nų) te mos be veik nie ko ne bu vo. To dėl Gri niaus vei ka liu kas lie tu viš kai sce nai tuo lai ku bu vo la bai pri ei na mas. Nau ja dva sia la bai ti ko anų lai kų nuo tai kai, ypač kai mo sce no je. Tai bu vo dide lis žings nis pir myn. Mo ky to jau da mas Tau ra gė je, su pa va sa ri nin kais ir aš esu pa sta tęs Gri niaus dra mą fi lo so fi jos fa kul te to (1934 1940) dės ty to jas, Si bi ro trem ti nys. 8 Ig nas Skrups ke lis (1903 1943) ger ma nis tas, pub li cis tas, mėn raš čio Ži di nys (1934 1940) ir dien raš čio XX am žius (1939 1940) vy riausia sis re dak to rius, bol še vi ki nio te ro ro au ka Vor ku to je. 110 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

At si mi ni mai apie Jo ną Gri nių Pa va sa riui švin tant. Vei ka las la bai pa ti ko pub li kai. Bu vom nu ve žę ir į Ši la lę. Ten taip pat sa lė bu vo pil na. Anais lai kais vai di ni mai bu vo at lie ka mi po kar tą. Nebu vo ma dos ro dy ti tą pa tį vei ka lą po ke lis sy kius. Vė liau, kai Gri nius jau bu vo do cen tas ir dir bo Vytau to Di džio jo uni ver si te te, nu vy kęs į lai ki ną ją sos ti nę aš už suk da vau į jo bu tą Kau ne. Gri nius gy ve no prie So boro, prie šais Rau do no jo kry žiaus li go ni nę. Prie jo bu to du rų bu vo pri tvir tin ta len te lė: Dr. Jo nas Grinius. Ki tą kar tą už ei nu ne bėr len te lės. Stab te lė jau, gal vo ju: ar man bels tis, ar ne be? Pa si bel džiu. Ati da ro Gri nius. Na, sa kau, ko dėl da bar ši taip? Nu ka binai už ra šą? O kad, sa ko, ne ga li ma ki taip. Kai tik dr. Gri nius at ei na uba gas ir bū ti nai no ri su dak ta ru pa si ma ty ti. Per die ną ke li at ei na, truk do, tad tu rė jau nu mest už ra šą... Kaip žmo gų Jo ną Gri nių ga liu api bū din ti tik ge rai. Tai bu vo at vi ras, gy vas, nuo šir dus, pa ti ki mas žmo gus. Rei ka lui iš ti kus, jis bu vo pa si ren gęs dū šią ati duo ti. Ini cia ty vos pil nas. Jau mi nė jau, ne rei kė da vo jo pra šy ti, ra gin ti jis pats ži no jo, ko rei kia, ir ga lė jai bū ti tik ras, kad pa da rys be pri mi ni mo. Ir dar pa ra gins dar bui ki tą. Bet ne nuo sa vęs no rė da mas nu stum ti, o įtrauk ti daugiau ran kų ben dron tal kon. Aš bu vau ma žiau veik lus, fleg ma tiš kesnis, tai jis ir ma ne pa temp da vo. Todėl mano at si mi ni muo se Jo no Gri niaus as me ny bė iš ky la kaip švie sus pra gied ru lys. Vil nius, 1984 02 08 Ne abe jin ga bu vo Sa lo mė ja Nė ris Ona Mak si mai tie nė Su Jo nu Gri nium pir mą kar tą su si ti kau, ro dos, 1922 me tais, ne se niai su si kū ru sio Lie tu vos uni ver si te to stu den tų va ka re. Ma ne jau an tro kur so stu den tę su nau jo kais, Juo zu Paukš te liu ir Jo nu Gri nium, su pažin di no ra šy to jo pus bro lis Jo nas Paukš te lis. Gri nius jau iš kar to ne kri to į akį: rim tas, su si kau pęs, ne aukštas ir dar ne šo kė jas. Vi sos mer gi nos dai rė si į aukš tus vaiki nus, ge rus šo kė jus. O man, Pe ter bur go gim na zi jos auklė ti nei, kur bu vo pri va lo mos šo kių pa mo kos, vai ki nų suge bė ji mas šok ti bu vo ypač svar bu. Tad Gri nius man netiko. Ne mo kė jo šok ti nei Juo zas Paukš te lis, ir kai aš jį pa ra gi nau mo ky tis, ne drą siai te at sa kė: Na jau, na jau. Bet Juo zą šok ti iš mo kiau, o Gri niaus nė ne si ėmiau mo ky ti. Stu den tų ge gu ži nės daž niau siai bū da vo ren giamos gra žio sios Pa ne mu nės apy lin kė se, tad ten ir šok da vome. Uni ver si te te Gri nių te ko su tik ti tre jus me tus, daugiausia at ei ti nin kų su ei go se. Bu vo kal bė to jas, vei kė jas. Kaip stu den tas man ne bu vo įdo mus vi sa da rim tas, su sikau pęs. Stu di juo jan čioms mer gi noms ne tas rūpė jo. Ta čiau Gri niui ne bu vo abe jin ga Sa lo mė ja Nė ris, ku ri šiaip jau, kaip mer gi na, tarp stu den tų pa si se ki mo ne tu rė jo. Ne per ski ria mos drau gės bu vo su An ge le Asevi čiū te abid vi už da ros ir be pa si se ki mo. Vie nu me tu apie Sa lo mė ją Nė rį lyg Juo zas Gru šas spar ną rė žė, bet kad Nė ris žiū rė jo į Jo ną Gri nių, tai į Juo zą ne no rė jo žiū rė ti. Bet Gri nius ne ro dė dė me sio Sa lo mė jai. Pas kui ir Gru šas nu si su ko. Ne si se kė jai su sim pa ti jo mis. Ar ti miau su Gri nium nie ka da ne ben dra vau, o bai gę uni ver si te tą ir ne be su si tik da vo me. Vė liau Gri nių teko pri si min ti, kai ma ne ap lan kė M. Kve da rai tė-my ko laitie nė, kal bė ju si apie jo stu di ją Vin cas My ko lai tis-puti nas kaip kū rė jas. Ji skun dė si, kad šiuo sa vo dar bu Gri nius pa ken kė jos re pu ta ci jai 9. Klau sė, kaip rei kė tų tai ver tin ti ir gal mė gin ti ko kiu nors bū du at rem ti. Aš ją su ra mi nau ir pa sa kiau, kad to kių at ve jų is to ri jo je bū ta ir kad toks reiš ki nys nė ra pir mas. Nu ro džiau 1863 m. su ki li mo va do vo An ta no Mac ke vi čiaus pa vyz dį, ku ris taip pat tu rė jo my li mą mer gi ną, ir ne ži nia kaip bū tų su si klos tęs jų gy ve ni mas, jei su ki li mas ne bū tų pra laimė jęs ir jis pats ne žu vęs. Da viau pa skai ty ti jos laiš ką Mac ke vi čiui ir li te ra tū ros apie tai. Kar tą ant Pa lan gos til to kal bė jo mės su Paukš te liu ir Gru šu apie li te ra tū rą. Aš pa sa kiau, kad per ma žai ra šo te is to ri nė mis te mo mis. Gru šas pa klau sė: Ką pa siū ly si? Pa siū liau im tis te mos apie Sa lo mė ją Nė rį. Gru šas iš kar to at me tė: Jo kiu bū du! Pa klau siau kodėl? Kai mo mer gai tė. Ne įdo mu. Ta da pa siū liau ra šy ti apie Bar bo rą. O kas ta Bar bo ra? pa klau sė Gru šas. Trum pai pa pa sa ko jau. O! Čia ki tas rei ka las. Ieš ko siu me džia gos! Štai to kia gar sio sios Gru šo dra mos suma nymo ge ne zė. Bet anks čiau už Gru šą dra mą apie Bar bo rą Rad vi lai tę pa ra šė Gri nius, iš ei vi jo je ga vęs už ją Ra šy to jų drau gi jos pre mi ją. Vil nius, 1983 12 16 Rim tai ir links mai apie ge rus žmo nes Do mi ny kas Ur bas At si mi ni mų apie Jo ną Gri nių ga lė siu pa teik ti ne daug. Ir štai ko dėl: mat jis bu vo, mū sų stu den tiš ku žar go nu kal bant, tre čio aukš to žmo gus iš pra džių ims ty to jas (stu den tas), o vė liau ir dės ty to jas. Tre čiuo ju aukš tu bu vo va di na mas Te olo gi jos-fi lo so fi jos fa kul te tas, ku ris bu vo įsi kū ręs Di džių jų uni ver si te to rū mų (Ge di mi no ir Do ne lai čio gat vių kam pe) tre čia ja me aukš te. Mes, ant ro jo aukš to žmo nės ar ba, ki taip ta riant, Hu ma nita ri nių moks lų fa kul te to stu den tai, ne ga lė tum sa ky ti, kad bu vo me opo zi ci jo je tre čia jam aukš tui, bet į daik tus žiū rė jom kiek ki to kiu žvilgs niu ir skir tin gais ke liais ėjom, siek da mi kar tais kad ir tų pa čių tiks lų. 9 Gri nius sa vo stu di jo je iš ryš ki no mo ters vaid me nį dėl Pu ti no ap sispren di mo pa lik ti ku ni gų luo mą. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 111

At si mi ni mai apie Jo ną Gri nių Kai stu di ja vau uni ver si te te, Gri nius bu vo jau nas do cen tas, dės tė pran cū zų kal bą ir pran cū zų li te ra tūrą. Kart kar tė mis, tu rė da mi lan gus tarp pa skai tų, nu ei da vom pa si klau sy ti ir Te olo gi jos-fi lo so fi jos fa kulte to pro fe so rių ho ri zon tams pra plės ti. Pa vyz džiui, su di džiau siu no ru ir dė me siu klau sy da vom prof. Sta sio Šal kaus kio pa skai tų. Tai bu vo vi sų die vai tis. Už ei davau pa si klau sy ti ir Gri niaus pran cū zų li te ra tū ros. Nors ne už si ra ši nė da vau, ta čiau man bu vo įdo mu su gre tin ti su Vla do Du bo skai to mu pran cū zų li te ra tū ros kur su, ku rio pa skai tos, be je, man vi siš kai ne pa ti ko. Du bas bu vo di delis ci ni kas ir sta čio kas, ne švan kių po sa kių mė gė jas, ne pra lei džian tis pro gos vie šai pa si pui kuo ti ga na vul ga rio mis kal bo mis apie sek są ir pa si sko nė ti, kaip jo ble vyz gos svi li na mer gi noms akis ir au sis. Be ši tų pi gių ži bu čių, ne la bai kas įdo maus jo pa skai to se ir bu vo. Vaiz do su kur ti, pa teik ti sa vo po žiū rį, ku rį gali ma bū tų pri im ti, Du bas ne su ge bė jo. Li te ra tū ro lo gas jis bu vo men kas. Tie du Du bo pa ra šy ti Pran cū zų li tera tū ros is to ri jos to mai pran cū zų li te ra tū ros kon teks te at ro do la bai skur džiai. Gri niaus pa skai tų klau siau si ne daug: šiek tiek epizodinio kur so apie Mol je rą, šiek tiek nau jau sių laikų prancū zų li te ra tū ros. Me džia gos cha rak te ris ti kai ne pa kan ka. Bet pa tir tą įspū dį ga lė čiau su for mu luo ti maž daug taip: jis bu vo vei kiau są ži nin gas, darbš tus li te ra tū ros is to ri jos mo ki nys ne gu jos kū rė jas-pro fe sorius. Tai, ką jis dės tė, bu vo im ta iš ge rų šal ti nių sąži nin gų žmo nių raš tų ir, rei kia pa sa ky ti, są ži nin gai pa imta. Ir pateikta ne vie na ku ri nuo mo nė, o ke le tas, in for muo jant stu dentus, jog yra įvai rių po žiū rių ir skirtin gų ver ti ni mų. Ap skritai jo pa skai to se ga li ma bu vo jaus ti kata li kiš ką pa sau lė žiū rą, bet kad tai kenk tų ir klau sy tojus klai din tų ši to pa sa ky ti ne ga li ma. Ša lišku mo jam jokiu bū du ne ga lė jai pri kiš ti. Dės tė rim tai, ne sku bė da mas, ant pulto tu rė jo už ra šus, bet ne skai tė, kaip, sa ky sim, Vin cas My ko lai tis-pu ti nas, ku ris da rė prie šin gai skai tė iš ti sai. 112 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

At si mi ni mai apie Jo ną Gri nių Be je, My ko lai tį pri si me nu tik kar tą ati trū kus nuo sa vo skrip tų, skai tant kur są apie nau jau sią lie tu vių li te ra tū rą. Kal bė jo ta da apie Liu do Gi ros kū ry bą ir pažy mė jo, kad vie ni iš ge riau sių jo ei lė raš čių bu vo pa ra šy ti Dvins ko ka lė ji me. Tuo tar pu nau jau sias iš po pu lia rė jęs Gi ros kū ri nys bu vo fa šis tuo jan čią Ita li ją gi rian ti poe ma L Ita lia nu ova. Tu rė da mas tai gal vo je, My ko lai tis stabte lė jo, pa kė lė akis nuo už ra šų ir ta rė: Be je, ir šian dien ne vie ną iš mū sų po etų rei kė tų už da ry ti į ka lė ji mą ir ne iš leis ti tol, kol ne su tvar kys sa vo kū ry bos ir ne pa kels jos iki po ezi jos ly gio. Tai gi Gri nius iš raš to ne skai tė. Kar tais kal bė da mas vaikš čio jo po au di to ri ją. Jo, kaip pran cū zų fi lo lo gi jos spe cia lis to, pa si ren gi mas, man at ro do, bu vo so li dus, pa kan ka mai pa grįs tas ge rais šal ti niais. Esu bu vęs vie noj ki toj Gri niaus es te ti kos pa skai toj. Tuo me tu man pa si ro dė, kad jis ne už tek ti nai res pektuo ja nau ją sias me no sro ves, ly giai kaip ir tuos, ku rie pla čiai kal ba apie mo der niz mą ir jį pro pa guo ja. Sa kysim, sa vo fa kul te te šių da ly kų bu vau klau sęs iš Vo sy liaus Se ze ma no. Man at ro dė, jog Se ze ma nas šia pras me bu vo to le ran tiš kes nis nau jie noms me ne. Vi suo me nės gy ve ni me Gri nius da ly va vo ak ty viai, daug ra šė spau do je ir vi suo met bū da vo įvy kių cen tre. Kar tu Gri nių ži no jom kaip la bai są ži nin gą žmo gų. Sa vo raštuo se jis kar tais man at ro dė kiek per tie sus, kai ku rie tei gi niai, ma no aki mis, ne la bai at sar giai for mu luo ti, no rė jo si ap va les nių kam pų. Ta čiau da rė įspū dį jo suge bė ji mas už čiuop ti vi suo me ni nes pro ble mas ir pi lie ti nė drą sa jas kel ti vie šu mon. Kaip ir de ra vi suo me nės žmo gui, Gri nius ne bu vo labai ga bus mer gi nė ji muo se. Apie jį yra iš li kęs toks, be veik jau fol klo ri niu ta pęs, anek do tas. Gri nius jau bu vo dėsty to jas, kai jam pa ti ko vie na mer gai tė, stu den tė Pet ru tė Stor pirš ty tė. Nu si žiū rė jo jis ją, pa si mer gi no, pa drau ga vo ir su ma nė pa si pirš ti. Stor pirš ty tė gy ve no Alek so te... Va sa ra. Šil ta. Oras idi liš kas, po lan gais dar že lis. At ei na jau ni kis su vi sa iš kil me: su fra ku, kie tais manke tais, vi sais pri tai sy mais, ku rie pri tin ka prie fra ko, ir at si ne ša di džiau sią puokš tę gė lių. Sto ja si prie šais sa vo pa da bo tą ją, grakš čiai pri klau pia ant ke lio, ties da mas gė les ir tar da mas tam rei ka lui pri tin kan čius žo džius. Pet ru tė iš nuo sta bos pra ran da kal bos do va ną, bet dar spė ja su rikt Jė zus Ma ri ja! ir puo la pro lan gą lauk. Pir šly bos tuo ir pa si bai gia... Bet gi ga li ma bu vo į tai pa si žiū rė ti ir ki taip. Pa vyzdžiui, be veik pa na šiai bu vo at si ti kę ir dr. An ta nui Gyliui, ku ris, bū da mas karš tas at ei ti nin kas, nu ta rė pa si pirš ti sa vo iš rink ta jai per laiš ką, maž daug to kio tu ri nio: Sesuo Kris tu je! Svars čiau svars čiau ir nu ta riau Tams tą ves ti. Bro lis Kris tu je An ta nas. Mer gi na šio je nuo širdžio je iš pa žin ty je įžvel gė nuo ty kį ir at sklei dė laiš ko tu ri nį sa vo drau gėms. Mer gos per nak tį plium pė ka vą, kva to jo si ir pa ruo šė to kį at sa ky mą: Bro li Kris tu je! Svars čiau svars čiau ir nu ta riau už Tams tos ne te kė ti. Se suo Kris tu je... Tuo tar pu En dziu lai ty tė, bū si mo ji Gy lie nė, pri ėmė tai vi sai ki taip. Kai žmo gus 100% do ras ir rim tas, ko dėl už jo ne te kė ti? Iš te kė jo ir abu la bai gra žiai gy ve no. Taip ir į Gri niaus mos tą Stor pirš ty tė la bai for ma liai pa si žiū rėjo, ne pai sy da ma jo mo ra li nių ver ty bių ir ne įžvelg da ma drau go ro man ti nių nu si tei ki mų. Tai tiek iš links mo sios pu sės apie rim tus ir la bai gerus žmo nes. Vil nius, 1984 01 10 At vi ras ir nuo šir dus drau gas Bro nė Paukš te lie nė Jo nas Gri nius su Juo zu Paukš te liu bu vo ar ti mi draugai nuo pat Šiau lių gim na zi jos lai kų. Ar ti mai ben dra vo ir stu di jų me tais Kau ne. Ne nu trū ko jų bi čiu lys tė ir po to, kai ve dęs Paukš te lis ap si gy ve no Kė dai niuo se, kur mu du mo ky to ja vo me gim na zi jo je. Gri nius po stu di jų Pran cū zi jo je li ko pro fe so riau ti Kau ne. Ne re tai jie du ap si keis da vo laiš kais, o kai Paukš te lis bū da vo Kau ne bū ti nai ap lan ky da vo sa vo drau gą. Susiti kę abu pir miau sia pul da vo kal bė tis, ir man tek da vo tik ty liai sė dė ti ir klau sy tis, be veik ne si ki šant į po kalbį, nes juos sie jo dau ge lis me tų, ku riuo se aš ne da ly va vau. Kal bėda vo si la bai daug ir įvai rio mis te mo mis, ypač li te ra tūros. Gri nius ati džiai se kė Paukš te lio kū ry bą, nuo šir džiai jam pa tar da vo. O Gri niaus pa ta ri mus Paukš te lis la bai ver ti no ir mo kė jo juos bran gin ti. Pa vyz džiui, prie vie no jo laiš ko daž nai grįž da vo net pas ku ti niais gy ve ni mo metais. Kai už ei da vo Paukš te liui ne kū ry bin gi lai ko tar piai, jis iš si trauk da vo tą laiš ką ir skai ty da vo. Kam Gri nius bu vo drau gas bu vo at vi ras, nuo šir dus iki ga lo. Toks jis bu vo Paukš te liui. Tai bu vo prin ci pingas, tu rin tis sa vo po žiū rį ir ne pa pras tai aukš tos mo ra lės žmo gus vi sais at žvil giais. Paukš te lis vi sa da gai lė da vo si, kad ne bė ra Jo no, ne bė ra ko pa si klaus ti, ne bė ra kas iš min tin gai pa ta ria. Paukš te lis sa ky da vo, kad Gri niui sim pa ti za vo Sa lomė ja Nė ris, bet ji Gri niui, at ro do, ne kė lė jo kių jaus mų. Juo zui Gru šui taip. Per Paukš te lio 75 me tų su kaktu vių po bū vį Kė dai niuo se Paukš te lis links mai pri mi nė Gru šui tas sim pa ti jas. Į tai Gru šas tie sai at sa kė: Aš ne tik sim pa ti za vau, aš bu vau įsi my lė jęs ją. Bet gi Nė riai ne pa ti ko Gru šas. Paukš te lis bu vo ar ti mai pa žįs ta mas ir su Gri nių šei ma. Ge rai pa ži no jo Ce ci li ją Gri niū tę-ivins kie nę, artimas bu vo mo ti nai Gri nie nei, su ku ria net gi ap tar da vo įvai rius rei ka lus. Gri nių bu tas bu vo šva rus, ap sta ty tas kul tū rin gai, bet kuk liai. Vil nius, 1983 11 19 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 113

literatūros mokslas Tra di ci niai lie tu vių li te ra tū ros ar che ti pai Vy tau tas Ku bi lius Kas duo da Lie tu vai / pa na šu mą į Lie tu vą 1, es mi nis klau si mas ra šy to jui, no rin čiam su vok ti ir pa vaiz duo ti sa vo gim tą jį kraš tą. Kiek vie no je li te ra tū ro je eg zis tuo ja tam tik ri tau ti nės sa vi mo nės mo de liai, sin te ti nan tys tau tos pa sau lė jau tą, is to ri nę pa tir tį, mi to lo gi ją, kal bos bū dą. Jie žen kli na ri bą tarp sve ti mo ir sa vo, pa sa ko skai ty to jui, kur jo šak nys ir kas jis pats yra. Vie ni tuo se mo de liuo se įžiū ri mįs lin gą tau tos ge ne ti ką fi zi nį psi chi nį ko dą, atspa rų is to ri jos per var toms. Ki ti ma to tik kul tū ros nu žies tą ar te fak tą, įta kin gai pro gra muo jan tį ko lek ty vi nę žmo nių elg se ną. Tre ti įžvel gia at si kar to jan čią žiū ros ir raiš kos san da rą, ku ri le mia li te ra tū ros vi di nį vien ti su mą. Li te ra tū ros sa vi tu mas di de le da li mi pri klau so nuo tau tiš ku mo ar che ti pų gel mės, kon tū rų ryš ku mo, transfor ma ci jos ga li my bių nau jų lai kų kon teks tuo se. Ko kie yra tra di ci niai lie tu vių li te ra tū ros ar che ti pai? Koks jų vaid muo šian dien, kai taip smar kiai pa si šau ta de sak ra li zuo ti nu val kio tus mi tus? I Že mė yra pa grin di nis lie tu vių li te ra tū ros ar che ti pas. Nuo Kris ti jo no Do ne lai čio lai kų. Sub stan ci nė žmo gaus ir že mės ta pa ty bė: gims ti iš že mės ir vėl su grįž ti į jos kū ną ( Aš die me džiu žy dė siu Sa lo mė ja Nė ris). Gyvybi nis žo džio ir že mės ry šys: gim to ji že mė yra au kuras, o po etas ku ni gas, kurs tan tis šven tą ją ug nį (Ka zys Bradū nas). Lie tu vių li te ra tū ra vals tie tiš kos kil mės li te ra tū ra. Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš ti jos aris tok ra ti ja nu tautė jo. Ji puo se lė jo Lie tu vo je eu ro pi nio ly gio ar chi tek tū rą, dai lę, mu zi ką, po ezi ją lo ty nų kal ba. Čia žy dė jo ba ro kas ir kla si ciz mas tais pa čiais mo ty vais ir for mo mis, kaip Ita li jo je ar Pran cū zi jo je. Bet tau ti nės li te ra tū ros kū rinys ga lė jo pra si kal ti tik iš žo džio, ku ris iš li ko gy vas po šiau di ne vals tie čio pa sto ge. Tas kū ri nys ir bu vo ski riamas vals tie čiui ki to kių skai ty to jų jis ne tu rė jo XIX a. (di di kų bib lio te ko se nau jau si Ho norй de Bal za co, Vic to ro Hu go lei di niai). Ke lios lie tu vių ra šy to jų kar tos ar to jų vai kai. Jie pa tys arė ir akė jo, pjo vė šie ną, kū lė, jo jo nak ti go nėn. Kai mo bui tis įspau dė jų at min tin sa vo daik tų at vaiz dus, gry čios kva pą, die nos ir nak ties gar sus. At si vė rė vaiz di nių re a li jų ver smė, tei kian ti li te ra tū ros kū ri nio kal bai po jū ti nio tikru mo ir vien kar ti nio že mai tiš ko ar dzū kiš ko ko lo ri to. Tai bus ir po eti nės nuo sta bos vir šu kal nės tos kas dieniš kos kai mo de ta lės, nu sė dę vai ko at min tin kar tu su anų die nų pa lai ma. Gir džiu se niai gir dė tus žo džius, / Gir dė tą bal są vėl gir džiu, / Ir vis ką svir tį, lie pą, so džių / Ir skar džiai gie dan čius gai džius 2. Kai mo ap lin ko je au džia mas pats tan kiau sias ir spal vin giau sias vaiz do au di nys ki tur jis plo nė ja ir blanks ta. Kai mas for ma vo ge ru mo eti ką, pri va lo mą kū ri nio hero jams: esi ne vie nas šia me pa sau ly je, įsi žiū rėk į kitus, su prask ir pa dėk. Vi sų Šven tų jų die nai ma no bo bu tė, mies te lio gry tel nin kė, kep da vo ra gai šį, kad iš da ly tų šven to riu je iš si ri kia vu siems uba gams, o Ka lė dų iš vakarė se siųs da vo ma ne iš ne šio ti skers tu vių var gin ges niems kai my nams. At jau ta ir gai le sys se no jo kai mo krikš čioniš kos mo ra lės įsta ty mas. Tai bu vo na tū ra lus pa grin das sub ti liai eti nei sa vi mo nei ir my lin čiam ge ru mui Jo no Bi liū no no ve lių psi cho lo gi niam tu ri niui ir dva sinei šviesai. Tai bu vo ne by lus prie sa kas lie tu vių me ni nio žo džio es te ti kai: Ge rų jų žo džių kryp ti mi / pra plėsk pa sau lį 3. Neš da mas ge ru mo grums tą, tas žo dis mo kė jo dau giau glos ty ti, skau džiai vir pė ti ir dre bė ti (dėl tau tos li ki mo) ne gu gar siai rėk ti, grū mo ti, sprog din ti. Kai mo žmo gaus bū tis iš si te ko šei mos ra te, ku ris ne skel dė jo ir ne by rė jo. Šei mos ry šiai svar biau sias žmo giš kų san ty kių maz gas li te ra tū ros kū ri ny je. Tėvas, mo ti na ir vai kas sė di prie sta lo, kve pia švie žios duo nos kepa las. Ne tru kus tė vas ims jį rai ky ti. Tai sak ra li nis pri gim ti nio žmo nių ben dru mo ir eg zis ten Vy tau tas ku bi lius (g. 1928) prof., hab. dr., li te ra tū ros ty ri nė to jas, kri ti kas. 1 Mar ti nai tis, M., Ku ku čio ba la dės, Vil nius: Va ga, 1986, p. 115. 2 Ais tis, J., Ka tar sis, Vil nius: Va ga, 1988, p. 130. 3 Mar cin ke vi čius, Just., Būk ir pa lai mink, Vil nius: Va ga, 1980, p. 94. 114 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Tra di ci niai lie tu vių li te ra tū ros ar che ti pai ci nės har moni jos ak tas, nuo lat at si kar to jan tis Jus ti no Mar cin ke vi čiaus, Juo zo Apu čio, Ro mu al do Gra naus ko, Bro niaus Ra dze vi čiaus kū ry bo je. Man taip pa si se kė gim ti me di nė je kai mo pir kio je po šven tai siais pa veikslais (Leo nar das Gu taus kas). Gim to ji so dy ba ra my bės ir pa lai mos erd vė, gelbs tin ti nuo plėš rių is to ri jos vė jų ir su sve ti mė ji mo drun gos. Čia Vy tau tas Ma čer nis su si tiks sa vo pro tė vius, kal bės iš di džia tė vų tar me ir su pras žy dė ji mo ir su bren di mo pras mę gi lią. Kai mo bui tis sklei džia si gam to je, ir kai mo žmo gus in ty miai pri ta pęs prie jos reiš ki nių. Tai jo ar ti miau sia ap lin ka (iš spro gęs alks nis, žy din tys ru giai) ir jo be kraštė vi sa ta ( Žvaigž dės per ly ja mus kiau rai 4 ). Žem dir bio vai kas iš mo ko įsi žiū rė ti į pra si ka lu sią žo ly tę, ko rė tą upės le dą, lie tin gą de be sį, dūz gian tį bi ti ną. An ta nas Vie nuo lis sa kė si pa ži no jęs vi sus Lie tu vos paukš čius iš skry džio ir bal so. Tad gam tos tik ro vė, su pan ti žmo gų li te ra tūros kū ri ny je, bu vo pil na gy vy bės bau bi mo ir ne pri klauso mos esa ties, ku ri pa ti sa ve for ma vo ir lė mė žmo gaus mei lės-mir ties dra mas (Ma riaus Ka ti liš kio Miš kais at ei na ru duo ). Pir mykš tė gi mi nys tė žo lei ir me džiui davė psi cho lo gi nį tram pli ną po eti nių me ta fo rų skry džiams ( Nu dai na vo bal tas vė jas, Dan gu je si dabro raš tas 5 ). Kai mo gam tos me ta fo ri ka do mi nuo jan tis lie tu vių poeti nės kal bos šif ras, at ski rian tis ją nuo urba ni zuo tos Va ka rų po ezi jos. Gam tos vaiz duo se su suk ta jau ki po etiš ku mo gūž ta, ku rią ap tū pę sau go kla si ki niai ke tu rei liai. Čia pra si ve ria įsta bios ta pa ty bės su že me ir dan gu mi iš gy ve ni mai, kai pul ti ant ke lių no ris / ir vis ką sa vim ap im ti 6. Lie tu vių tau tos esa tis bu vo su ta pa tin ta su tūks tantme te ag ra ri ne san klo da. Mes tau ta tik ra mių žem dirbių 7. Lie tu va iš liks pa si tu rin čių ūki nin kų so dy bo se (Vy tau tas Ma čer nis). Lai ky kis už že mės ji am ži na (Al bi nas Ber no tas). Pa lik da mi gim tą jį kraš tą, eg zo do ra šy to jai iš si ne šė žy din čių so dy bų re gi nį kaip Lie tu vos po eti nę em ble mą, o gam tos vaiz dus kaip vie nin te lę būties pil nat vės ga li my bę ten ber žai, žu vys, laum žir giai bu vo žmo gaus bro liai ir se se rys (Pul gio An driu šio Anoj pu sėj eže ro ). Pa čio je Lie tu vo je grei tai ne li ko nei pasi turin čių ūki nin kų, nei žy din čių so dy bų. Jau no ji ra šy to jų kar ta, skau džiai iš gy ve nu si gim ti nės pra ra di mą ( Mes gi mėm na muos, ku rių ne bėr, / Ir te bes milks ta su kūren tas slenks tis Al gir das Ver ba), su vo kė vien kie mių su grio vi mą kaip pa si kė si ni mą į tau tos eg zis ten cijos pama tus. Kai mas jai bu vo gra žus tik iki ko lek ty vi zaci jos, o to liau ny kus iri mas ir pra žū ties ne vil tis. Ele giš kas nyks tan čio kai mo lie tu vy bės šak nų ap rau do ji mas bu vo skau džiai tik ra ir me niš ka so viet me čio li te ra tūros at ša ka. Grės mės ir žū ties sa vi jau ta ( po Blinst ru biš kės Telesforas Valius. Lietuva Dionizo Poškos laikais. 1939. Medžio raižinys ąžuo lu / ma ne pa ko rė ) kon tras tin gai įsi lie jo į žem dir bio at spa ru mo ir gy vy bin gu mo mi tą: ar to jų gen tis ne ga li bū ti su nai kin ta (Mar ce li jaus Mar ti nai čio Kuku čio ba la dės ). Tra di ci nis lie tu vy bės ar che ti pas, pa lies tas pa si prie ši ni mo dva sios, at si vė rė gal pas ku ti nį kar tą su vi sa sti li zuo to pir map ra diš ku mo ga lia. Prie var ti nė kai mo ko lek ty vi za ci ja ir anar chiš ka kolū kių griū tis at ėmė iš ši to lie tu vy bės ar che ti po re a lų so cia li nį tu ri nį. Pa lauž tas ta po fun da men ti nis ar to jo pa si ti kė ji mas že me-mai tin to ja, ku ri iš jo tai at ima ma šau tu vuo tų vy rų, tai vėl sun kiai biu rok ra tų grą ži nama. Ma si nė gir tuok lys tė (iš pyk čio ir ne vil ties) pa plo vė są ži nin gu mo ir mie la šir dys tės pa ma tus bu vę pie vų pjo vė jė liai da bar api plė ši nė ja ir žu do vie ni šus se nu kus. Šei mų sky ry bos ne pa li ko vai kams na mų erd vės jau kumo, iš dras kė gi mi nys tės jaus mą, to kį stip rų ag ra ri nė je san klo do je. Is to ri jos per var tų pur to mas kai mas ne te ko gy ven se nos pa sto vu mo ir tik ru mo: kaip bu vo šį met, taip bus ir ki tą met. To dėl ne bė ra ra my bės ir pa lai mos sostas, virš ku rio te ka žvaigž dy nai. Ža liasis so džius ne be ga li bū ti vi so gy ve ni mo cen tru in dust ri nė je ša ly je ir dau gias luoks nė je vi suo me nė je. Lie tu vių li te ra tū ra, ska lau ja ma mo der niz mo ban gų, taip pat ne ga lė jo lik ti vals tie tiš ka li te ra tū ra, ku ri mato am ži ną lie tu vį tik kai me. Jau no ji kar ta, už au gu si mies te, pur to nuo sa vęs kai miš kų tra di ci jų naš tą kaip 4 Striel kū nas, J., Pra ėjęs am žius, Vil nius: Va ga, 2001, p. 145. 5 Ibid., p. 140, 170. 6 Mar cin ke vi čius, Just., Ei lė raš čiai. Ma žo sios po emos, Vil nius: Vaga, 1975, p. 274. 7 Bra dū nas, K., Su telk ti nė, t. 1, Vil nius: Ai dai, 2001, p. 187. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 115

Vy tau tas Ku bi lius pri plė ku sią krio še ną, azar tiš kai ją pa spar dy da ma. Ag ra ri nis men ta li te tas su pu vo ir su švin ko, o tie vargše liai, ku rie juo te si nau do ja, at ro do kaip zom biai iš pras to vi de o fil mo... 9 Lie tu vy bės ar che ti pas, pa grįs tas ag ra ri ne san klo da, iš tie sų vis la biau sen ka, da ro si dau giau li te ra tū ri nės sti li za ci jos šal ti niu. Ta čiau pa tys stip riau si pas ta ro jo de šimt me čio kū ri niai (Gra naus ko Gy vu lė lių dai na vimas ) vis dar bu vo mai ti na mi ši to ar che ti po. Iš li te ratūros ne ga lė jo ir tur būt ne ga lės iš nyk ti že mės at min tis, pir map ra dė daik tų bū tis, žmo gaus ry šys su žo le, medžiu, van de niu (įti ki nan tys šiuo lai ki nės nor ve gų, suo mių, aust rų li te ra tū rų pa vyz džiai). Ag ra ri nės san klo dos pagim dy ta sim bo li ka, iš si lai kiu si tūks tant me čius (žal tys, žir go gal va, ait va ras, ra ga na), dar il gai bus nau do ja ma me ne kaip tra di ci nės kul tū ros pa li ki mas ( Mo kiau si ir mo kau si iš liau dies me no... 10 ). II Ro man tiz mas įdie gė is to ri nę sa vi mo nę kaip es mi nį tau ti nės li te ra tū ros prin ci pą. Tau ti nės li te ra tū ros skiria si vie na nuo ki tos ne tik kal ba, bet ir is to ri ne at minti mi, ku ri kiek vie na me kraš te ki to kia. Iš kur at ėjai ir kas esi? Ka da čia įsi kū rė ta vo gen tis? Ko kie bu vo ta vo val do vai ir die vai? Li te ra tū ra pri va lo vi sa tai ži no ti ir pa pa sa ko ti. Li te ra tū ra yra tau tos is to ri nio li ki mo liudy to ja ir jos sie los bal sas. Lie tu vių li te ra tū ra, ku ria ma oku puo ta me kraš te, anks ti at sig rę žė į Lie tu vos di džiuo sius ku ni gaikš čius kaip į tau tos lais vės ir di dy bės sim bo lius. Ko kie mes šian dien varg šai, o ko kie bu vom ga lin gi ki ta dos, drebinę Krem liaus var tus... Mes ne ga li me iš nyk ti, tu rė ję to kią stip rią vals ty bę! Lie tu vos di die ji ku ni gaikš čiai pri ke lia mi iš met raš čių pa liu dy ti tau tos ver tę ir ga lią. Jų iš kil min gą ei se ną ly di pa gar bos him nai, pra ras ties ato dū siai ir vil tin gas sa vos vals ty bės il ge sys (Mai ro nis, Ka zys Pui da, An ta nas Rū kas). Ma jes to tiš kų fi gū rų nedrįs ta pa lies ti psi cho lo gi nė ana li zė, kad ne su drums tų iš ga nin gų vals ty bin gu mo vi zi jų. Tai lie tu vių li te ra tū ros aukš ta sis sti lius, ne ga lė jęs nu si leis ti į kon kre taus vaizdo plas ti ką, ku riai, be je, itin sti go pra ei ties kon kre čių re a li jų (tik da bar iš leis ta kny ga Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės kas die nis gy ve ni mas ). Is to ri nės sa vi mo nės ar che ti pas iš ki lo na cio na li nio judė ji mo li te ra tū ro je kaip svar biau sias tau tos ta pa tu mo ir tei sių į lais vę įro dy mas. Jis tel kė sa vy je ne tik idėjas ir ži nias, bet ir tau tos li ki mo api ben dri nan čias iš va das bei emo cin gas in ter pre ta ci jas. Ko dėl Lie tu va, apgy nu si Eu ro pą nuo mon go lų nu oga krū ti ne, bu vo iš stum ta į is to ri jos už ri bį? Ko dėl bal tų gen tys ta po sa vo kaimy nų ko lo ni za ci jos bei asi mi lia ci jos gro biu, o pa stan ga iš likti vie nin te liu gy vy bės li ku čių tiks lu? Ar ne sa me pasmerk ti nuo la ti niams pra lai mė ji mams tirp ti ir nyk ti? Verk, tė viš kė le, verk, Lie tu va, / Jau nu silei do sau lė ta va! 11 gie da mi nia Tra kų pi ly je per Vy tau to šer menis (Ba lio Sruo gos Mil ži no paunks mė ). Is to ri ja žen gia per Lie tu vą ka rų ir oku pa ci jų ke liu, ku ris ne pa val dus jo kiai aukš tes nei tvar kai, ir mes esa me to ke lio au kos. Re zig na ci ja, sa vęs gai le sys, so pu lin ga me lan cho li ja įsige ria ryš kio mis emo ci nė mis gi jo mis į is to rijos sa vi vo ką, ku ri per smel kia psi cho lo gi nį ir li te ra tū ri nį lie tu vy bės eta lo ną grau džia ly ri ne gai da. Prū sų žū tis nuo la ti nis lie tu viš kų raš tų leit mo ty vas skam bė jo ge du lin gais įspė ji mo var pais: ir lie tu vių gy ven vie tės bus už pusty tos už marš ties smė liu, o gim to ji kal ba kla jos lyg ta trem ti nė, be na mų (Vy dū nas, An ta nas Vie nuo lis, Jo nas Ais tis, Sa lo mė ja Nė ris, Bi ru tė Bal tru šai ty tė). Ge le ži mi kaus ty ti ri te riai, at sig rū dę iš Va ka rų, įstato mi į sve ti mam ir prie šui skir tą pa sto vią po zi ci ją, kurią nu si ka la tau ti nė li te ra tū ra, aiš kin da ma pa sau lį po lia ri za ci jos pa grin du. Ru si ja, du kar tus il gam oku pavu si Lie tu vą, re tai te pak liū na į ši tą nuo la ti nio prie šo zoną (ne bent Si bi ro trem ti nių at si mi ni muo se) lie tu viai nuo lai dūs ir už mar šūs... Kai tau tos is to ri ja iš brau kia ma iš mo kyk li nių pro gramų, kad ne truk dy tų in ter na cio na li niam auk lė ji mui, kai ta is to ri ja įžū liau siai fal si fi kuo ja ma (Ru si jos okupa ci ja pa žan gus da ly kas, o ne pri klau so ma Lie tu vos vals ty bė re ak cin gas Va ka rų im pe ria liz mo da ri nys), li te ra tū ra puo la gai vin ti is to ri nės at min ties kaip sa vigy nos sky do. Mes tu rė jo me sa vo ka ra lius ir ku ni gaikščius te gul jie at ei na ir pa bū na su mu mis grės min gą va lan dą! Lais vos vals ty bės at si mi ni mai nu si lei džia ant pa lenk tų gal vų kaip at spa ros ir pa si prie ši ni mo šūksniai. Is to ri nė at min tis mū sų lais vės erd vė. Žmo gus staiga at si du ria tik ro vė je, ku rio je ne be ga lio ja oku pa ci nės val džios įsta ty mai, ir pa ti ria trum pa lai kę iš si va da vi mo pa lai mą. Tai už slėp tos ide a ly bės iš si pil dy mo aki mir ka, gra ži ir di din ga drau di mų zo no je (Maž vy das kar tu su minia skan duo ja vie nin te lį žo dį Lie-tu-va! ). Lie tu vos is tori jos fi gū ros įžen gia į so viet me čio te at rų sce ną ne re zig naci jai, o va lin gam veiks mui. Jos ži no, ko sie kia ir kam gy vena. Jų troš ki mai ir žy giai pa lenk ti di džiam tiks lui su kur ti Lie tu vą vie nin gą, lais vą, stip rią ir ga lin gą 12. Jų in di vi du a li bū tis iš tirp dy ta tau tos isto ri nia me li ki me ( to rei ka lau ja Lie tu va 13 ). Jie tu ri aukš tes nių vals tybių hori zon tą ir ver žia si jo link, ku pi ni 9 Ga ve lis, R., Sep ty ni sa vi žu dy bės bū dai, Vil nius: Ty to al ba, 1999, p. 91. 10 An ta na vi čius, Valentinas, in: 72 lie tu vių dai li nin kai apie dailę, su d. Al fon sas An driuš ke vi čius, Vil nius: Vil niaus dai lės aka de mi ja, 1998, p. 20. 11 Sruo ga B., Raš tai, t. 2, Vil nius: Al ma lit te ra, 1996, p. 195. 12 Mar cin ke vi čius, Just., Min dau gas. Maž vy das. Ka ted ra, Vil nius: Va ga, 1978, p. 44. 13 Ibid., p. 35. 116 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Tra di ci niai lie tu vių li te ra tū ros ar che ti pai ide a lis ti nio pa si šventimo ( ne gal vo jo me apie sa ve 14 ). Ide a lis ti nis pa sau lė vaiz dis lau žo vieš pa tau jan čio blo gio ir prie var tos aplinky bes, ne leis da mas kon for mis tiš kai pri si tai ky ti. Net pra lai mė ji mo si tu a ci ją per smel kia nenu ga lė tos tiesos stipry bė (Juo zo Gru šo dra mo je Her kus Viktoras Petravičius. Iliustracija Gražinos Krivickienės knygai Senosios lietuvių dainos. 1948. Lino raižinys Man tas prū sų suki limo pra lai mė ji mas įe lek trin tas 1956 m. veng rų re voliu ci jos at gar sių). Pa verg ta tau ta, žūt bū ti nai sie kian ti lais vės, am ži nas li te ra tū ros arche ti pas nuo pat Bib li jos. Li te ra tū ra sten gė si iš plės ti tau tos is to ri nę at min tį to li ana pus ra šy ti nių šal ti nių. Mes čia esa me nuo pat le dynme čio. Am žių be dug nė je ošia pa go niš ki miš kai, debe sys kal ba si su ait va rais ir lau mė mis, Že my na mo ti nė lė šu kuo ja lau ke lius, prie ug nia ku ro žmo nės meldžia si mė nu lio tar me. Ten lais va pir map ra dė dva sia ją iki šiol sau go mil žin ka piai, rū pin to jė liai, tau to dai lė, ku ri šim tais sau lių aki na ma ne (Ka zys Bra dū nas). Tau tos bu vi mas, gi liai įspaus tas į ši tos žemės prie šis to ri nius lai kus ir se ną ją mi to lo gi ją (kal ba si me džiai, ra ga nos skrai do žir niau ti, Die vas už lei džia šalną, kad ne be aug tų ak me nys), yra ne pa ju di na mas, pa laimin tas am žių am žiams Vieš pa ties ran ka ( Ant Ta vo rankų mū sų tė viš kės so dy bos 15 ). Is to ri nės sa vi mo nės ar che ti pas, aukš tai pa ky lė tas, su dre ba už gau tas eg zo do abe jo nių: nė ra jo kių am ži no tautos bu vi mo ga ran ti jų. Ne vie na bal tų gen tis jau už kasta (no tan gai, jot vin giai, sė liai). Tau tos mirš ta tik vie ną kar tą 16. Mirš tan čių jų pro ce si jos trau kia is to ri jos lau ku į ne bū tį. Mes kal ba me nyks tan čiais žo džiais / mer din čios mū sų kal bos 17. Jau ker ta mas medžio ka mie nas, jau iš dras ky tas avi lys, jau at ėjo sau lės iš blė si mo me tas. Su si rin kit die vu kus, vai kai, / žai dimas baig tas 18. Toks ne tik ru mo, eg zis ten ci nio ne ri mo, pra žū ties nuo jau tų bal sas skro džia kiau rai, skli di nas prie šin gy bių eks pre si jos, ku ri la biau su kre čia ne gu viltin gai guo džian tys ar įti ki nė jan tys žo džiai. To kioms abe jo nėms ne ga lė jo pa si duo ti so viet me čio li te ra tū ra, ku riai is to ri ja bu vo es mi nis tau tos tęs ti numo ar gu men tas. Čia nie kas ne drį so pa ro di juo ti pa triotiš kų vai di ni mų, kaip An ta nas Škė ma ro ma ne Bal ta dro bu lė. Tik at kū rus Lie tu vos vals ty bin gu mą, is to rija lio vė si bu vu si svar biau siu at spa ros taš ku ir šven to ve, kur su ei na ma iš kil min goms pa mal doms. Is to ri nė sa vimo nė, įta kin gai re gu lia vu si lie tu vių ra šy to jų gal vo jimą ir kū ry bą, stai ga pa si trau kė link at sar gi nių žai dė jų suo le lio. Iš te at rų re per tu a ro din go is to ri nė dra ma turgija. Pro zo je at si ra do šio kios to kios au to iro ni jos, ga na sveti mos grau du lin gam lie tu vio men ta li te tui ( per siel vartą ma ne ap lan kė Tė vy nės mei lė Gu taus kas), ir net gi tul žin gos pa nie kos pa čiam sau. Jau ni vy ru kai, ger da mi alų, sma giai ty čio ja si iš barz do tų fa na ti kų, ku rie, plak da mi sa ve gran di nė mis, pa sa ko ja apie kovo to jų už Ne pri klau so my bę au kos di dy bę. Ma nau, kad da bar Lie tu vo je yra koks XVI II a. 19, kal ba ši tie pa si pū tėliai Dei mo Ke lio ir Ka ro lio Jan kaus ro ma ne Kar tą lau ki nė je Lie tu vo je / Blin da. Kad ir koks bū tų au to rių san ty kis su Lie tu vos da barti mi ir pra ei ti mi (pri ta pi mo, at si ri bo ji mo, kri tiš ko priešiš ku mo), is to ri jos ar che ti pas iš lie ka li te ra tū ro je kaip tau tos bū ties aši nė li ni ja, jos vals ty bin gu mo pre mi sa, lem tin gas žmo gaus ta pa ty bės veiks nys ieš kant sa vo vie tos pa sau ly je. Žmo gus gy ve na is to ri nia me lai ke ir ne ga li iš jo iš si ner ti. O žmo gus be is to ri jos ne pri klau so tau tai 20. Da bar šis ar che ti pas iš vel ka mas iš žė rin čios ide a li za ci jos rū bų, pri si i ma de mi to lo gi za ci jos iro niš kų spal vų (Jo no Lau cės Ka rū na ir ka la vi jas ), pa len kiamas ge o po li tinės stra te gi jos ka te go ri joms (Pet ro Dir gė los Be na mių kny gos ), nau do ja mas nuo ty kių žais mui (Re natos Še re 14 Ibid., p. 32. 15 Braz džio nis, B., Per pa sau lį ke liau ja žmo gus, Kau nas: Sa ka las, 1943, p. 240. 16 Gir nius, J., Tau ta ir tau ti nė iš ti ki my bė, Chi ca go: Į lais vę fon das lietu viš kai kul tū rai ug dy ti, 1961, p. 309. 17 Mac kus, A., Au gin ti nių že mė, Chi ca go: Al gi man to Mac kaus kny gų lei di mo fon das, 1984, p. 174. 18 Ibid., p. 117. 19 Ke lias, D.; Jan kus, K., Kar tą lau ki nė je Lie tu vo je / Blin da, Vil nius: Cha rib dė, 2001, p. 9. 20 Pla te lis, K., Luo to ke va las, Vil nius: Va ga, 1990, p. 35. 21 Gomb ro wicz, W., Die no raš tis 1957 1961, t. 1, Vil nius: Vy tu rys, 1998, p. 27. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 117

Vy tau tas Ku bi lius ly tės Pra keik tas kar das ). Jau ne te kęs maiš tau jan čio pa si prie ši ni mo ga lios, is to ri nės sa vi mo nės ar che ti pas for muo ja ne pa kar to ja mą sa vo re a li jų su dė ti mi, fa bu lo mis ir su vo ki mo bū du pa sa ko ji mo mag mą, tei kian čią li te ratū rai sa vi tu mo. Net mo der niau si ro ma nai pri sod ri na mi is to ri jos dvelks mo (Gab rie lio Gar cîa Mãr qu e zo Šim tas me tų vie nat vės, Sal ma no Rus hdie Pas ku tinis Mauro ato dū sis ). Is to ri nė be let ris ti ka iš gy ve na re nesan są Švei ca ri jo je (vien pran cū ziš ka me jos kan to ne per dešimt me tį 14 is to ri nių ro ma nų) ir Pran cū zi jo je (is to ri nis ko mik sas iš leis tas 2 mln. ti ra žu 2001 m.). III Viktoras Petravičius. Mano gimtinėje. 1950. Lino raižinys Liau dies kal ba sti lis ti nis lie tu vių li te ra tū ros ar cheti pas. Li gi pat XX a. vi du rio li te ra tū ri nė kal ba bu vo maiti na ma gy vų jų tar mės ver smių ir iš lai kė re gio niš ku mo žy mes (Ie vos Si mo nai ty tės Aukš tu jų Ši mo nių li ki mas, Alės Rū tos Trum pa die na ). Liau dies kal bos fra ze o logizmai, iš tik tu kai, si no ni mai pro zos kū ri nio pir map ra dės ląs te lės (Že mai tė, Pul gis An driu šis, Juo zas Bal tušis, Ma rius Ka ti liš kis). Iš liau dies dai nų, me ta fo rų, pa raleliz mų au džia ma dai niš ko sios ly ri kos švel nio ji lek sika ir skaid rus po tė pio leng vu mas (Sa lo mė ja Nėris, An ta nas Miš ki nis, Ja ni na De gu ty tė). Vals tie čio šne ko je ieš ko atitik me nų abst rak čioms są vo koms, vaiz din go la ko niš ku mo, te kan čio sa ki nio dar nos in te lek tu a lio ji publi cis ti ka ir kri ti ka (An ta nas Sme to na, Ba lys Sruoga). Kaimo kal bos lo by nas pra ve ria sa vo žo džių at sar gas sudė tin giau sių fi lo so fi nių teks tų (Fried ri cho Niet zsche s, Marti no Heideg ge rio) lais vo ir ener gin go mos to ver ti mams. Ra šo mo sios kal bos ka no ną daug kur (Vo kie ti jo je, Esti jo je) for ma vo Bib li jos ver ti mai. Lie tu vo je jis klos tė si iš gy vų jų tar mių, pri im da mas gau sias skir tin gų sub stra tų įplau kas. Liau diš kos kal bos pa grin du iš si vys tė aps čiai vi sai sa va ran kiš kų sti lis ti kos ti pų, rei ka lin gų di fe renci juo tai skir tin gų mąs ty mo klo dų ir li te ra tū ros rū šių raiš kai. Ta čiau kiek vie na me at si nau ji ni mo etape bū da vo grįž ta ma į gruob lė tą pir map ra dį žo dį, dar ne iš min ky tą ir ne nu bliz gin tą, kad kū ri nys įgau tų ne ti kė tu mo (Ka zys Bin kis, Jur gis Bal tru šai tis, Al bi nas Žu kaus kas, An tanas Ka la na vi čius). Kal bos tur tin gu mas bei nau ju mas Lie tu vo je te bė ra svar bus kū ri nio ver tės kri te ri jus, jau ne te kęs le mia mo vaid mens nu si sto vė ju sio se, stan darti zuo to se Va ka rų li te ra tū ri nė se kal bo se. Liau dies kal bos ar che ti pas, iš sau go tas gro ži nė je litera tū ro je, iš ky la kaip ata sva ra žiniasklaidos die gia mai grei ta kal bei pus šim tis žo džių, primi ty vus sa ki nys, rėks min gas to nas. Te le vi zi ja ma siš kai ni ve liuo ja in divi du a lų žmo gaus kal bė ji mą. Bran daus so cia liz mo epocha iš ug dė be vei dį val diš ko kal bė ji mo ste re o ti pą, kuris ne nyks ta iki šiol. Vie šo ji kal ba su stin go į tra fa re ti nes kli šes, įsi ga lė jo gelž be to ni nės in to na ci jos, už mu šan čios sa ki nio gy vy bę. Pra ėjo le dyn me tis, už šal dęs dau ge lį mū sų mąs tymo klo dų. Bet kal bos in to na ci jos dar nė ra ati tir pę ir at gavę vi di nės ener gijos, tei kian čios kal bai ki birkš čiuo jan čios jė gos ir tik ru mo. Dar vis negir di me žo džio ta ri mo, kuria me vir pa są mo nė, kris ta li zuo jan ti pa ti save. Ap kur to me kal bos me lo di jai, ku ri to kia skir tin ga kiek vie na me re gio ne (pa ly gink dzū kų ir že mai čių šne kė ji mą), to kia ne pa kar to ja ma kiek vie na me kraš te (kokios skir tin gos an gliš ko ir lie tu viš ko sa ki nio in tona ci nės krei vės). Kal ba bū na stip ri ir iš raiš kinga, kai stip ri ir iš raiškin ga jos in to na ci ja. Ne lek si kos tur tingu mas ar re ti fra ze o lo giz mai le mia kal bos jė gą, o jos me lo di niai vin giai, jos vidi nis skam be sys, re zo nuo jantis kal ban čio jo at vi ru mą, o gal net vi sos tau tos is to ri nę si tu a ci ją (Jo no Ais čio ei lė raščių ele giš ko ji gai da Lietuvos Res pub li kos žlu gi mo iš va ka rė se). Kaip gra žiai iš vin giuo da vo fra zės me lo di ją mūsų tė vai, pa sa ko da mi ko kį nors at si ti ki mą! Kai mo žmo nių gy vie ji pa sa ko ji 118 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

Tra di ci niai lie tu vių li te ra tū ros ar che ti pai mai įsta būs sa vo plaz dan čio mis in tona ci jo mis tu rė tų kas dien skam bė ti per ra di ją, kad at si gau tų na tū ra lus mū sų kal bos me lo din gu mas, už trenk tas ir su ni ve liuo tas val diš kų in for ma ci jos prie mo nių. IV Len kų ra šy to jas Wi tol das Gomb ro wic zius di džiuo ja si maiš ta vęs sa vo kū ry bo je prieš len kiš ku mą. Kiekviena me is to ri jos tarps ny je mes iš nau jo tu ri me klaus ti: Kas esa me? Kuo tu ri me tap ti 21. Pri va lo me nu si leis ti iš nu si sto vė ju sių ver ty bių bokš to ir pa žvelg ti į sa ve iš ša lies. Ar ne per si kė lė į vai kų ge nus tė vų par si da vė liškumas, ar tų ge nų ne su ža lo jo par ti jos sek re to rių, saugumie čių, cen zo rių pro fe si jos (Ta deus zo Kon wic kio ro manas Ma žo ji apo ka lip sė )? Pra žū tin ga už mig ti et no cen triz mo lop šy je: mes iš skir ti ni, mes pa šauk ti pa sau li nei mi si jai (ką da ry ti su tais, ku rie ne su tin ka su ta vo vir še ny be?)... Tau tiš ku mo ar che ti pai kin tan tys dy džiai, o ne su stin gu sių tra di ci jų mo no li tas. Jų bran duo liai už simez ga kraš to gam tos, is to ri jos, pa pro čių, liau dies kultū ros ir kal bos klo de, bet to liau for muo ja si pa sau li nės kul tū ros pro ce se. Vie naip tau tiš ku mo tu ri nį su vo kė XIX a. lie tu vių ra šy to jai, len kų ro man tiz mo au gin tiniai, ki taip XX a. lie tu vių ra šy to jai, at si vė rę Va ka rų fi lo sofinių ir li te ra tū ri nių sro vių trau kai. Ta me pa čiame Lie tu vos kraš to vaiz dy je, gy ve ni mo bū de, lie tu vio psi chi ko je di de li me ni nin kai ati den gia dar ne re gė tas gel mes kos mi nės har mo ni jos pa jau tą, mi to lo gi nę at min tį, gro žio ir to bu ly bės il ge sį (Mi ka lo jus Kon stanti nas Čiurlio nis, Vin cas Krė vė, Vaiž gan tas, Juo zas Gruo dis). Li te ra tūro je tau tiš ku mas yra taps mas, o ne ide o lo gi nė dok tri na. Lie tu vy bės eta lo ną ten ka kas kart lip dy ti vis iš nau jų duo me nų Si bi ro la ge rius pra ėjęs Lie tu vos ūkinin kas jau ne toks, koks bu vo prieš ka rą... Tą eta lo ną kas kart savaip trans for muo ja in di vi du a li kū rė jo są mo nė ir ta len tas, ku riam tau tiš ku mo idė jos, kraš to is to ri ja, so cia liniai ir psi cho lo gi niai ti pa žai yra tik me džia ga me ni nio kūri nio san da rai, for muo ja mai pa gal sa vo dės nius. Ar lie tu vy bės ste re o ti pai, su kur ti ne lais vės są lygo mis, ga na pa te tiš ki ir so pu lin gai grau dūs, at lie pia šian die ni nę su si skal džiu sios vi suo me nės si tu a ci ją? Ar jie pa jėgs įsi brau ti į in ter ne tą, at ėję iš sa ma no tos gry čios, pri tvin kę Ma ter do lo ro sa liū de sio to kio sveti mo gero vės ir pra mo gų iš troš ku siai pub li kai? Ta čiau pa vo jin ga gy ven ti su kal kė jan čiais tau ti niais mi tais, ne ver čiant jų kū ry biš kai į da bar ties ir at ei ties kal bą, kar to jant va kar iš mok tas pa mo kas ir taip, at ro dy tų, iš sau gant savo sa vi tu mą kaip kon ser vus at si vė ru sios Eu ro pos aki vaiz do je 22, ra šo Sau lius Šal te nis. Lie tu vių kul tū ra dar nė ra su kū ru si vi su mi nio lie tu vio įvaiz džio, ku ris ga lio tų kaip ša lies vi zi ti nė kor te lė (čekai tu ri Švei ką). Tik len kų is to ri kai ir ra šy to jai pri se gė mums pas ku ti nių pa go nių eti ke tę, ku ria mes li gi šiol di džiuo ja mės, net ban do me at kur ti pa go niš kų apei gų kul tą. Tra di ci niai lie tu vy bės ste re o ti pai su by ra, vos at si dū rus Eu ro pos did mies čiuo se ten mes visai neat ro do me to kie šau nūs ir gra žūs, kaip įsi vaiz davo me sa ve. Ne pri klau so my bės me tais Va ka rų pa sau lis, stai ga pri ar tė jęs iš už ge le ži nės užuo lai dos, ta po verty bių ma tu: ko kie mes skur dei vos, be si rau sian tys šiukšlių kon tei ne riuo se, ko kie at si li kė liai, sto vi niuo jan tys moks lo ir kul tū ros ša li ke lė se... Ra šo mi psi cho lo gi nės ir li te ra tū ri nės adap ta ci jos prie Va ka rų ro ma nai, iš varpy ti ne rei ka lin gu mo ir men ka ver tiš ku mo kom plek sų, ku rių ne iš blaš ko nei tau ti nės vals ty bės re a lu mas, nei iš atsimi ni mų, dai nų, ei lė raš čių iš ki lu si he ro ji nė par ti za nų iš tver mė per merk tuo se bun ke riuo se ( Ir tvir tas būk! Vėl vie ną žie mą žiau rią / Die vų va lia tu par eit priva lai Bro nius Kri vic kas). At si ra do pik tas no ras su nie kin ti sa ve, iš si ža dė ti var gin gos pri spaus tų jų pra ei ties, vis ką už mirš ti, kaip ta ne lai min ga es tu kė, ku ri grįžda ma iš Vo kie ti jos, stai ga pra ra do at min tį ne be ži no jo, kas ji ir iš kur, pa mir šo, kad yra Es ti jos pi lie tė... Li te ra tū ros ne ga li iš trin ti am ne zi ja: čia vie na is tori nės rai dos gran dis yra su ka bin ta su ki ta gran di mi, anks tes nis li te ra tū ri nės kal bos ir for mų sluoks nis maiti na vė les nes at ža las. Nau jai su si for ma vęs in te lek tas tik pa ma žu iš stu mia li gi tol vy ra vu sį men ta li te tą, bet nie ka da jo vi sai ne nu stel bia 23. Tau tiš ku mo ar che ti pai, da bar iro niš kai de gra duo ja mi, ne tu rė tų iš nyk ti, kol glo ba li za ci ja taip ne su vie no di no pa sau lio, kad ne be at skir tum, kur šve dų kraš tas, kur Lie tu va 24. Tai ne bus ka ro žy gius gar si nan tys tri mi tai, sa vęs šlo vi ni mo ak tai, o kri tiš ka ana li zė: kuo bu vo me ir kas esa me. Kul tū ros pa skir tis ne si kei čia ji tie sia ver ty bių li ni ją per prie šin gy bių knibž dė ly ną, ku ria api ben drin tą žmo gaus sa vi mo nės mo de lį, kad iš lik tų dva si nės in teg ra ci jos jung tys, ypač rei ka lin gos tau tai, ku ri sta to sa vo vals ty bę ant so vie tiz mo griu ve nų. Tie ar che ti pai, ap va ly ti nuo ba na ly bės lukš tų, įsta ty ti į šiuo lai ki nio pa sau lio po ky čių sū ku rius, tu rė tų ap gin ti ir pa tei sin ti tau ti nių li te ra tū rų eg zis ta vi mą in for maci nė je vi suo me nė je, kur, pa sak vie no so cio lo go, iš liks tik aukš to sios kul tū ros, o na cio na liz mo am žius bus pra ei ties da ly kas 25. Ma žos tau tos li te ra tū ra ne tek tų gy vy bi nio pa grin do, at si jun gu si nuo ją mai ti nan čių tau tos bū ties ver smių. 22 Šal te nis, S., Pra ei tis. Tau tų ke lio nė, in: Lie tu vos ry tas, 2002 02 08. 23 Eu ro pos men ta li te to is to ri ja, Vil nius: Ai dai, 1998, p. 8. 24 Nė ris, S., Raš tai, t. 1, Vil nius: Va ga, 1984, p. 93. 25 Gel lner, E., Tau tos ir na cio na liz mas, Vil nius: Pra dai, 1996, p. 185 187. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 119

Poezija Jeigu man pasirinkti valia Kazys Bradūnas Tai kurgi dingo? Akis užmerkiu Ir matau: Važiuojame į atlaidus, Į Naumiestį Į Petrines, Į vasarą, Į patį saulės Pakylėjimą. Kai atsimerkiu Nieko: Nei atlaidų, Nei vasaros, Nei saulės Pakylėjimo. Tai kurgi dingo Tikras ir menamas Visas gyvenimas? Neužpūsta Žibalinė lempelė dega, Niekieno neužpūsta. Skaitau pirmą vaikišką knygą Ji man kaip šventa Ten Alvito altoriuje Pakylėta apeigose. Girdžiu vargonai groja Ir gieda knygų dvasia. Skauda Pėdos arimuos nugrimzdo Į begalinį gylį. Klausausi skambančio lizdo, O žemė tyli. Noriu tik padėkoti, Atsiprašyti, Kad žodžiai ne paaukoti, O įrašyti Į atverstą vagą, Į sutartinių raudą Pėdos arimuose dega, Pėdas eilėrašty skauda. Ant ribos Pro morenų ugnis ir ledyną Prasiskverbė balsas kalbos, Kuri mus visus užaugino Ant mirties ir gyvybės ribos. O kur toliau mane vesi? Jeigu man pasirinkti valia, Paguldyk ąžuolyno pavėsy, Užklok debesų drobule. Ir žemė giliai užsimerkia, Sapnuodama džiaugias ir verkia. Ir klaupias ant kelių sodyba Ta pati, ta pati vieta! Žibalinė lempelė žiba, Niekad neužpūsta. 120 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

pastabos Apie šven tes, mi nė ji mus, kan čią ir aist rą Ire na Vaiš vi lai tė Iš ei lės dvi vals ty bės šven tės Va sa rio 16-oji ir Ko vo 11-oji su kė lė ginčų ir ko men ta rų jau anks čiau gir dė ta tema mi nė ti ar švęs ti? Šven ti mo ša li nin kai ma no, kad mi nė ji mai per ne lyg su si tel kia ties pra ei ties kančio mis, ne pa lik da mi vie tos džiaugs mui dėl ge rų da ly kų, tai gi šven tei. Šios vy riau sy bės rū pes tis, kad šven tės būtų šven tiš kos ir kad kas nors jų ne suga din tų, tik riau siai yra ne tik dar viena pa stan ga pa pud ruo ti sa vo įvaiz dį, bet ir pa pras tas žmo giš kas no ras to liau nu stum ti ne ma lo nią ar pa pras čiau siai ne pa to gią pra ei tį. Ta čiau at si ri bo jus nuo po li ti nių da ly kų, Lie tu vo je pa ste bi mas vis dides nis ne no ras kal bė ti apie pra ei ties kan čias. Vie na ver tus, tai tik riau siai na tū ra li re ak ci ja į tam tikros ben drapi lie čių da lies be veik ka no ni zuo tą to kio kal bė ji mo sti lių verks min gą, daž nai ir zlų ir ga lų ga le rei ka lau jan tį, sa ky tum, pa si sko lin tą iš so vie ti nių vete ra nų su si rin ki mų. At gi mi mo me tų tie sos sa ky mo apie nu slėp tą trem čių, ka ro ir po ka rio re a ly bę ka tar sis, vie nu me tu už lie jęs vi suo me nę, nu slūgo, ir, at ro do, švy tuok lė ju da į prie šin gą pu sę vis daž niau ir vie šiau pa šaipiai at siri bo ja ma nuo lie tu viš ko ge du lin gu mo, ku rį šven ti mo ša li nin kai po li tiš kai ko rek tiš kai pa va di no mi nėji mu tiesą sa kant, ne to kiu ir nekaltu žo džiu, pri si me nant pri va lo mą sė dė ji mą mokyk los ar dar bo vie tės ak tų sa lė je ir iš tri bū nos skai to mas kal bas... Šie met ir Va sa rio 16-oji, ir Ko vo 11-o ji at si dū rė li tur gi nia me Ga vė nios lai ke, ku ris mū sų vi suo me nė je ir gi tradi ciš kai su vo kia mas kaip mi nė ji mo lai kas, at gręž tas į kan čią ir mir tį. Tradi ci nė lie tu viš ka Ga vė nia bu vo griež ta ir ge du lin ga. Ir da bar dar pa ly gin ti ne ma žai žmo nių Ga vė nią prak ti kuoja, bet var gu ar ga li ma sa ky ti, kad ji yra po pu lia ri. Ten ka gir dė ti ban dymų su ak tu a lin ti Ga vė nios pa pro čius pa sitel kiant so di nin kys tės ar žem dir bys tės pa vyz džius: ar tė jant pa va sa riui ge rai ap si kuop ti ne tik fi ziš kai, bet ir dvasiš kai tam ir yra me ti nė iš pažin tis, o Ga vė nios pas nin kas svei kas daiktas, nes pa de da or ga niz mui iš si va ly ti per žie mą pri si kau pu sius šla kus... Ži no ma, baž ny ti nė je ap lin ko je apie kan čią kal ba ma daž niau ir dau giau nei se ku lia rio je, bet ir čia jau gir dė ti šven tė jų ir mi nė to jų gin čai. Ar Lie tu vą jau pa sie kė ne no ras kal bė ti apie kan čią? Toks neno ras bū din gas šiuo lai ki nei vi suo me nei, įgi ju siai prie mo nių pa ža bo ti fi zi nį ir ap ma rin ti dva si nį skaus mą, sie kiančiai kiek įma no ma nu to lin ti mir tį, o kai pasta ro ji jau ne iš ven gia ma, pa dary ti ją kuo grei tes nę ir ne skaus min gą. Mo der nios vi suo me nės tra di ci nes šei mos pa rei gas per duoda pro fe siona lams. Psi cho te ra peu tai rū pi na si emo ciš kai su žeis tais, slau gės pri žiū ri mirš tan čius, laido ji mo biu rai rū pi nasi mi ru sių jų lai do ji mu. Lie tu vo je šios mo der nu mo ap raiš kos kol kas pa lie čia tik ne di de lę vi suo me nės da lį, tad gal, kaip pa stebė tų kai ku rie Lie tu vos žur na lis tai, neno ras mi nė ti yra tik re ak ci ja į įsi ga lėju sį kal bė ji mą apie kan čią, ku rio esmė yra ne pa liau ja mai apie kan čią kal bėti? Ma nau, kad gy ve ni mas ir kan čia mū sų tik ro vė je vis la biau su prie šina mi. Kan čia vis la biau at ro do ne suderi na ma su gy ve ni mo pil nat ve, su žmo gaus lais ve ir sa va ran kiš ku mu ji su vo kia ma kaip vi so ši to prie šin gy bė. Dėl to mū sų šven tė jai ir mi nė to jai daž nai yra ar ti mes ni vie nas ki tam nei at ro do, nes ir vie ni, ir ki ti į kan čią žiūri tik kaip į blo gį, ku rio pa tir tį vie ni būtų linkę pa mirš ti, o ki ti vi sa da prisi min ti. To kio je per spek ty vo je Gavė nios lai kas, skir tas Jė zaus kan čiai ap mąs ty ti, iš tik ro ga li tap ti tik jo kan čios mi nė ji mu. Ko dėl Jė zus ken tė jo? Ti kė ti niau sias mū sų kul tū ros at sa ky mas bū tų todėl, kad bu vo ne su pras tas, ne pri im tas, kad su si dū rė su kie to mis šir di mis, to dėl, kad gy ve ni me tiek daug blo gio ir ne tei sybės, nuo ku rių ken čia ne kal tie ji ir ge rie ji. Tai po žiū ris, pade dan tis už jaus ti Jė zų ar už jausti sa ve, nes kiek vie nas esa me ką nors pa na šaus pa ty rę. Tik riau siai to dėl per Ga vė nią ka ta li kiš ko je ir šiaip kultū ri nė je mū sų pub li cis ti ko je kas met pa si ro do kon kre tes nių ar abst rak tesnių žmogiš kų san ty kių, in di vi do ir vi suo me nės dra mų ap mąs ty mų. Tie ap mąs ty mai daž niau siai liūd ni, skaudūs, ne re tai pe si mis tiš ki. Ta čiau Šven to jo Raš to teks tai įsakmiai pa brė žia, kad kan čią Jė zus pri ėmė lais vai, ži no da mas, ką da ro. Skaus mo jis nei eš ko jo, kry žiaus ne iš ra do, bet pri ėmė ir vie ną, ir ki tą. Pas sio Je su Chris ti mes ver čia me Jė zaus Kris taus kan čia. Bet lo tyniš kai pas sio reiš kia ir aist rą la bai karš tą troš ki mą, no rą, geis mą. Tai gi pas sio ga li ma vers ti kaip aist rin gą gy ve ni mą. Vie na iš mo der nių pas sio įžval gų yra na cių nu žu dy tos olan dų žy dai tės Et ty Hil le sum die no raš tis. Die no raščio pra džio je su si tin ka me su jau na, la bai ego cen triš ka ir la bai jus lin ga mo te ri mi. Su si dū ru si su per se kio ji mu NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 121

pastabos ir di dė jan čia prie spau da, Et ty pa sijunta pa šauk ta nuo to ne bėg ti ir kentė ti su ki tais, ne ga lin čiais to iš vengti. Ji at si sa kė pa si trauk ti iš gim to jo Am s ter da mo, ne pa si nau do jo pro ga pa bėg ti iš Ves ter bo ko skirs ty mo sto vyklos. Ken tė ti ga li ma oriai ir ne. Daugu ma mū sų Va ka ruo se ne be iš ma no ken tė ji mo me no ir yra ka muo ja mi įvai riau sių bai mių. Ku pi ni kar tė lio, ne apy kan tos ir ne vil ties mes liau jamės gy ven ti... Aš pri ėmiau gy ve ni mą mir ties tik ro vė ta po ne at ski ria ma gyveni mo da li mi ir iš plė tė ma no gyvenimą. Pa ra dok sa lu, bet iš stum dami iš gyve ni mo mir tį, mes ne ga li me gy ven ti vi sa ver čio gy ve ni mo, ra šo Hil le sum. Ji ne bu vo ko vo to ja, bet, pa si rin ku si so li da ru mą su ki tais ken čian čiai siais, pri pa ži no jų gy ve ni mo ver tę ir pa ti vi sa ver tiš kiau iš gy ve no gy ve ni mo pa slap tį: Va kar anks ti at si gu liau ir žiū rė jau pro at vi rą lan gą. Vėl pa jutau, sa ky tum, gy ve ni mas su vi som jo pa slap tim yra taip ar ti, kad ga liu jį pa lies ti. Jau čiau si, lyg gu lė čiau prisi glau du si prie gy ve ni mo krū ti nės, jau čiau si la bai sau giai ir gal vo jau: kaip keis ta. Ka ras, kon cen tra ci jos sto vyk los, iš kiek vie no na mo, pro kuriuos kas dien ei nu, kas nors įka lin tas, nu teis tas mir ti, pa im tas įkai tu... Bet štai stai ga pa si jun tu pri sis pau du si prie gy ve ni mo krū ti nės, pa si jun tu sau gi. Ma nau, kad šio ma no ry šio su gy ve ni mu ne ga li ir ne ga lės pa keis ti nei ka ras, nei koks ki tas be pras mis žmo giš kas žiau ru mas... Aist rin gas Et ty Hil le sum gy ve ni mas, jos pas sio at ve dė ją į Os ven ci mą. Ar to kį gy ve ni mą reik tų mi nė ti ar švęs ti? Trokš te troš kau val gy ti su ju mis šią Ve ly kų va ka rie nę prieš ken tė damas (Lk 22, 15), sa ko mo ki niams Jė zus. Jo kan čia yra aist rin go no ro bū ti kar tu su žmo nė mis da lis. Jėzus gy ve no su žmo nė mis, nes juos my lė jo. Kry žius, skaus mas ir mir tis ne ta po kliū ti mi tai aist rin gai mei lei, mei lei, kurios ke lias ėjo per kry žių. Kry žiaus skaus mas ta po mei lės šūks niu. Prisi kė li mas at sklei dė, kad iš kry žiaus trykš ta pa slap tin gas ir ga lin gas gyvy bin gu mas, kad Jė zaus kry žius yra švie sus. To dėl Baž ny čia Jė zaus kan čią ne mi ni ir ne šven čia, o skel bia. Jė zaus pas sio yra cen tri nis Iš ga ny mo is to ri jos įvy kis, Die vo vei ki mo žmo nių is to ri joje iš si pil dy mas, nu švie čian tis Mo zės įsta ty mą ir pra na šus. Kris taus kan čia, jo pas sio, jo švie sus kry žius su tei kia vil ties žmo nių kry žiams, žmo nių kentė ji mams. Jė zaus kan čios is to ri ja me ta iš šū kį ide a lis ti niam hu ma niz mui, su si galvo tiems žmo gaus pa veiks lams. Jė zus karš tai my li nuo Die vo at skir tus, klys tan čius, nuo dė min gus, ken čian čius, re a lius žmo nes. Net kry žius ne ta po tai mei lei kliū ti mi. Šis kry žiaus huma niz mas mums pri me na, kaip nuolat bi jo me pa žvelg ti į tik rą žmogų ir tik rą gy ve ni mą, kvie čia ne nu sig ręž ti ir ne bėg ti nuo ki tų ir nuo sa vo pačių kan čios, pri im ti sa ve ir ki tus to kius, ko kie jie yra. Ki ta ver tus, Jė zaus kry žius ne leidžia pa nir ti į am ži ną ge du lą dėl patir tų kan čių ir pra ra di mų dėl to, kad jie gy ve ni me ne iš ven gia mi, ne lei džia pa si lik ti kan čios tam so je. To kios kančios tam sos mū sų gy ve ni me gau su. Per šven tes ir šiaip ne be no ri me kal bė ti apie pra ei ties kan čias, bet kiek daug ir su ko kia ne vil ti mi ir pa si me ti mu kas dien kal ba me apie da bar ties kentė ji mus skur dą, žiau ru mus, ne apykan tą, de gra da ci ją. Už to kio kal bė ji mo daž nai sly pi bai mė, kad šios kan čios ga li pra si verž ti per so cia li nę ar ko kią ki tą ri bą ir už klup ti mus, at im ti mū sų tu ri mą gy ve ni mą. Toks kal bė ji mas iš duo da, kad tik rai ne ma to me jo kios iš ei ties. Tik žmo giš ka kan čios pa tir tis ga li bū ti žu dan ti. Pas sio su si jęs su grai kiš ku pat hos. Apat hei os pa rai džiui ne aist rin gumas, ne jaut ru mas. Iš šio grai kiš ko žo džio tie sio giai ki lu si mū sų apa tija. Tai ne jaut ru mas, ne pa to gu mo, skaus mo, at stū mi mo ven gi mas, taigi ne no ras ken tė ti ir my lė ti. Apa tiškumas ga li bū ti pa stan ga at si ri bo ti nuo bet ko kio są ly čio su skaus mu, kan čia ir mir ti mi. Aist rin gas gy ve ni mas neįma no mas be są ly čio, be ap ka bi ni mo, be at si vė ri mo sa vo ir ki tų skaus mui. Ir aist ra, ir kan čia da ro žmo gų sil pną ir pa žei džia mą. Apa tiš koms kul tū roms bū din gas ne tik kuo di des nės žmo gaus ne priklau so my bės ir ne pa žei džia mu mo sie kis, bet ir ne nu mal ši na mas šventės po reikis. Ta čiau, gel bė jan tis nuo skaus mo, pa pras tai iš si gel bė ja ma ir nuo džiaugs mo. Lie ka tik sin te ti niai džiaugs mai ir apa tiš kos šven tės, ku rių es mės ne kei čia tai, ar jos mi ni mos, ar šven čia mos. Ga vė nios pra džią žen kli na ant mūsų gal vų kren tan tys pe le nai, pa ly dimi pri mi ni mo, kad iš dul kių at ėjo me ir į dul kes pa vir si me... Ta čiau tuoj po tų griež tų žo džių se ka ra gi ni mas at si vers ti ir ti kė ti. Tai ra gi ni mas ne pa si duo ti bai mei, ne vil čiai ir apati jai, įpūs ti mū sų gy ve ni mo pe le nuo se ru se nan čią ug nį. Esa me kvie čia mi dar kar tą vis ką pra dė ti iš nau jo, priim ti sa vo ir ki tų kry žių ir neš ti jį prie Iš ga ny to jo kry žiaus. Tai kvie ti mas į Pri si kė li mo šven tę. 122 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

apžvalga Ar po te riai gy do nuo Po te rio? Rū ta Tu mė nai tė Lie tu vos ki no ek ra nų fil mas Ha ris Po te ris ir iš min ties ak muo dar nebu vo pa sie kęs, kai apie šį per so na žą pirmą syk su ži no jau iš krikš čio niš kos žiniask lai dos pra ne ši mų, jog Di džio joje Bri ta ni jo je vie nas žais lų par duo tu vės sa vi nin kas at si sa kė pre kiau ti žais linė mis bur tų laz de lė mis, dva sių iš šauki mo len to mis ir ki to kio mis ma gi jos prie mo nė mis, ku rio mis gar sio jo je knygų se ri jo je apie Ha rį Po te rį nau do ję sis šis ber niu kas-bur ti nin kas ir jo draugai. Su pras da mas, kad to kiu po el giu at si sa ko di džiu lio pel no, kurį at neš tų tuo met dar tik pa si ro dy ti tu rė jęs minė tas fil mas, krau tu vi nin kas pa reiš kė, kad jam la biau rūpi vai kų dva si nis svei ku mas juk ma giš ki žais liu kai ga li pa ska tin ti vai kus do mė tis magi jos pa sau liu, bur tais, už kei ki mais, žo džiu, tam sio sio mis mūsų gy ve ni mo pu sė mis. Kny gos, pa sak jo, kas ki ta, nes jos iš gal vo tos, o žais lai tai jau me džia gi niai daik tai, ir juo se sly pi per daug pa slap ties ir ma gi jos 1. Ka dan gi iki šiol gy ve ni mas ne priver tė la biau pa si do mė ti jau nes nio ir vi du ti nio mo kyk li nio am žiaus li tera tū ros sky riais kny gy nuo se, ku rių len ty no se pui kuo ja si jau trys lie tuviš kai iš leis tos ško tų au to rės J. K. Row ling kny gos apie Ha rį Po te rį, pir mą ją ne aki vaiz džią pa žin tį su gar siuo ju he ro ju mi pa žen kli no leng vo įta ru mo še šė lis. Po to, kai Va ka ruo se fil mo apie Ha rį Po te rį prem je rą ly dė jo re kor di nės žiū ro vų mi nios, krikš čioniš ko je žiniask lai do je iš ki lo li gi šiol vie na reikš mio at sa ky mo ne su lau ku si dis ku si ja: ar fil mas ir, ži no ma, kny gos tin ka vai kams? Ar tai tik nuo ty kinga pra mo ga, ar ra ga na vi mo ir bur ti ninka vimo nu kenks mi ni mas, ke lian tis re a lų pa vo jų ma ža me čiams? Kri te ri jų, pa gal ku rį šias kny gas ir fil mą bū tų ga li ma įtrauk ti į juo dą jį ar bal tą jį in dek są, nė ra, nes pa ti dis ku si ja vyksta tar si ke liuo se skir tin guo se lyg meny se, ta čiau įsi klau sius į ša li nin kų ir kri ti kų ar gu men tus, bent jau ga li ma su si da ry ti šio kį to kį vaiz dą apie Ha rio Po te rio fe no me ną. Pir miau sia kny ga. Per skai čius pir mą ją se ri jos kny gą Ha ris Po te ris ir iš min ties ak muo, pa gal ku rią ir bu vo su kur tas fil mas, ji at ro do esanti pa pras čiau sia pa sa ka apie kie tašir džių gi mi nai čių už gui tą naš lai tį, sa vo tiš ką aki niuo tį Pe le nių, ku ris, kaip vė liau pa aiš kė ja, iš pri gim ties yra bur ti nin kas, o at si dū ręs tarp pa na šių į jį vai kų-bur ti nin kų bur tų ir ke rėji mo mo kyk lo je, pri žiū ri mas ir glo boja mas daug di des nių ir ga lin gesnių bur ti nin kų-mo ky to jų, iš sklei džia sa vy je tū nan čias ste buk lin gas ga lias, iš gelbs ti Iš min ties ak me nį, į ku rį kėsi no si pik ta sis tam sos val do vas, ir tam pa did vy riu. Ne vie no re cen zen to kal bin ti tė vai tei gė, kad šios kny gos su kė lė tik rą skai ty mo bu mą, ku ris gal būt ne at ro do la bai reikš min gas šių die nų tris dešimt me čiui ar ke tu rias de šimt me čiui, au gu siam dar ne kom piu te rių pa sauly je, bet tik rai ak tu a lus jų at ža loms, ga lin čioms vi są lais va lai kį ne ati traukti akių nuo mo ni to riaus ir iki pa mėly na vi mo sprag sė ti pe lė mis, šie sa ko si Ha rį Po te rį ry te pra ri ję. Gal ir ne blo gai, kad nors to kia kny ga su ge ba su sig rą žin ti ją į te le vi zo rių iš kei tu sius jau nuo sius skai ty to jus. Pa ste bė ti na, kad šį Ha rio Po te rio priva lu mą išsky rė ir įta kin gas Ita li jos jė zui tų žurna las La ci vil ta cat to li ca, ku rio tu ri nį prieš pub li kuo jant per žiū ri Va ti ka no vals ty bės sek re to ria tas. Ko vo pra džios nu me ry je Ha rio Po te rio fe no me nas ap mąs to mas vi siš kai ra miai, tik paste bi ma, kad vie nin te lis šiek tiek ne ri mo ke lian tis da ly kas šio se kny go se yra tas, kad, kitaip ne gu dau ge ly je ste buk li nės vaikų li te ra tū ros, Ha rio Po te rio magija vei kia re a lia me šių die nų An gli jos pa sau ly je 2. Dėl to jėzui tai pa ta ria tė vams pa aiš kin ti sa vo at ža loms, kad Ha rio Po te rio ma gi ja yra iš gal vo tas da ly kas. Tai gi apie ma gi ją. Štai čia ir susi kry žiuo ja šio he ro jaus my lė to jų ir kri ti kų špa gos. Pir mie ji, tarp jų net ir Ka ta li kų Baž ny čios hie rar chai, kaip antai Vo kie ti jos epis ko pa to ko mi si ja ka ta li kiš kos vai kų ir jau ni mo li te ratūros klau si mais, tvir ti na, kad kny gose fi gū ruo jan tys ma giš ki ele men tai tė ra ant ri nis ir ne pa vo jin gas fo nas svar biau siai min čiai gė rio per ga lei prieš blo gį, to kių žmo giš kų ver ty bių kaip kil nia šir diš ku mas, iš ti ki mybė, drausmė ir ne sa va nau diš ku mas aukš ti ni mui. Žo džiu, kaip bri tų ka tali kiš kame lei di ny je The Tab let tei gia te olo gas Ia nas Brad ley, am ži no sioms tie soms šlo vinti 3. Ha rį Po te rį už sto ja ir ameri kie čių ki no kri ti kas Mi cha e las Med ve dis, gar sė jan tis kri ti ka Ho livu do ad re su dėl tra di ci nių ver ty bių at me timo. Sun ku įsi vaiz duo ti vai ką, 1 At ro do, kad tą pa tį krikš čio niš kos naujie nų agen tū ros CWN iš pla tin tą pra ne ši mą ci tuo ja ir po fil mo prem je ros Lie tu vo je ati dary ta lie tu viš ka in ter ne to sve tai nė http://www. ha ris po te ris.lt 2 http://www.cat ho lic news.com/da ta/briefs/ cns/2002030.htm 3 Brad ley, Ian, Eter nal Truths at Hog warts, in: The Tab let, 2001 12 01. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 123

religija ku ris, pasi žiū rė jęs fil mą, pa no rė tų stu di juo ti ne kro man ti ją, bur tus ar sa ta niz mą, sa kė jis JAV lei di niui Na tio nal Catho lic Re gis ter 4. Pa sak jo, ma gi ja buvo ir te bė ra ski ria ma sis vai kų li te ra tūros po žy mis, ir iš ti sos kar tos mė ga vo si to mis fan ta zi jo mis, taip ir ne ta pu sios sa ta nis tinėmis. Pa vyz džiui, bro lių Gri m mų pa sa ko se aps tu bur tų, ra ga nų, pa ver ti mų, užkei ki mų ir už ke rė ji mų, bet dėl to šios kny gos nie ka da ne bu vo pa kliu vu sios į ko kį nors juo dą jį in dek są. Ma ža to, Ha rį Po te rį my lin tys ma gai krikš čionys (taip, jie eg zis tuo ja ir net gi tu ri sa vo bro li jas!) džiau gia si, kad šios knygos at ve ria vai kų vaiz duo tę pa sau lio ste buk lams, nes fo ku sai esąs ne prilygs ta mas bū das mo ky ti Evan ge li jos ir su au gu siuo sius, ir vai kus 5. Nie ko pa na šaus, ati ta ria Ha rio Pote rio kri ti kai. Krikš čio niš kos nau jie nų agen tū ros ZE NIT su reng ta me fo ru me 6 šiai sto vyk lai ryš kiau siai at sto vavo ka na die tis Mi cha e las O Brie nas, ka ta li kas me ni nin kas ir ra šy to jas, gar sė jan tis vei ka lais, ty ri nė jan čiais vai kų kul tū ros su pa go ni ni mą mū sų lai kais. O Brie no įsi ti ki ni mu, kny gos apie Ha rį Po te rį ga li su sil pnin ti natū ra lią dva si nę ir pa są mo ni nę vai ko ap sau gą prieš re a lų okul to vei ki mą pa sau ly je. Po te rio pa sau lis esąs iš es mės gnos tiš kas, ma gi ja čia vaizduo ja ma kaip įgim ta žmo gaus sa vybė, kurią te rei kia pa ža din ti su ezo te ri nio pa ži ni mo pa gal ba, o ri bos tarp gė rio ir blo gio la bai ne ryš kios, vy rau ja mintis, jog tiks las pa tei si na prie mo nes. O Brie nui pri ta rė ir as me nys, ka dai se pri klau sę įvai rioms New Age gru pėms ir pas kui at si ver tę į ka ta li kybę: pa sak jų, ne ga lį bū ti ne kal tos, bal tos ma gi jos, ma gi ja esan ti vie nin telė, tik va di na ma skir tin gais var dais juo do ji ma gi ja, okul tiz mas, dia bo liz mas ir pan. Kadras iš filmo Haris Poteris ir išminties akmuo. Rež. Chris Columbus Į Ha rio Po te rio kri ti ką re a ga vęs Eu ro po je ži no mas nau jų jų re li gi nių ju dė ji mų eks per tas ita las Mas si mo In tro vig ne, be je, prak ti kuo jan tis ka ta li kas, an ti po te rišką sto vyk lą lai ko tarp ka ta li kų plin tan čia pro testan tiš ko fun da men ta liz mo ap raiš ka. Fun da men ta lis ti nės nuo sta tos at meta Ka ta li kų Baž ny čios pri pa žįs ta mą kul tū ros ir re li gi jos sky ri mą ir smerkia vi sus kul tū ros pro duk tus, ku rie nė ra iš es mės krikš čio niš ki. Pa gar ba Baž nyčios mo ky mui apie kul tū ros au to no mi ją ne kliu do ver tin ti tos kul tū ros pro duk tų, re mian tis sa vo iš pa žįs ta momis ver ty bė mis, ta čiau ne lei džia at mes ti šiuo lai ki nės popu lia rio sios kul tū ros kaip to kios, o vei kiau ska ti na ver tin ti kiek vie ną atve jį at skirai. In tro vig ne įsi ti ki ni mu, smer kian tieji Ha rį Po te rį be veik pri lygs ta ta li bams, pa sa kų kny gelė se Pe le nės veidą pri den gian tiems čad ra. Lai kas pa ro dy si ąs, ar ši kny gų se ri ja tė ra pigios ma si nės kul tū ros pa vyz dys, ar jai lem ta už im ti vie tą am ži no sios kla si kos len ty no je ša lia Sma rag do mies to bur ti nin ko, Žiedų val do vo ar Me rės Po pins, ku rie sa vo lai ku ir gi bu vo ver ti na mi la bai prieš ta rin gai. (Šių ei lu čių au to rė, rink da ma me džia gą straips niui, bu vo nu ste bin ta at ra di mo, kad jos my limiau sių vai kys tės kny gų apie Me rę Po pins au to rė Pame la Tre vers bu vu si uo li okul tiz mo mo ky to jo Ge or gi jaus Iva no vi čiaus Gur di je vo mo ki nė.) To kie yra pa grin di niai Ha rio Pote rio gy nė jų ir kri ti kų ar gu men tai, ku rie tar si leis tų nu brėž ti du po lius, tarp ku rių plė to ja si vi sa ši dis ku si ja. Ne nuos ta bu, kad tarp kri ti kų yra ka ta li kų, ka dai se pri klau siu sių New Age gru pėms ir sa vo kai liu pa ty ru sių įvai riau sių dva sin gu mų po vei kį. Ga li bū ti, kad jų jaut ru mą mi nė tiems ma gi niams da ly kams le mia grį ži mo ar at si ver ti mo į ka ta li ky bę įkarš tis, kar tais iš si lie jan tis fun da men ta listi nė mis nuo sta to mis. Kal bant apie Ha rio Po te rio gy nė jus, vėl gi ga li ma spė lio ti, ar šie as me nys tie siog yra ne jaut rūs pa na šiems pa ty ri mams, arturi iš siug dę stip rią dva si nio gy ve nimo tra di ci ją. Bet ku riuo at ve ju, pats Ha ris Poteris kiek vie ną syk sėk min gai iš si su ka nuo ga lu ti nio ver ti ni mo, ne ly gi nant šmaukš tas, tas auk si nis ka muo liu kas ir svar biau sias tro fė jus kvi di če, Hogvart so bur ti nin kų mo kyk los žai di me, ku rio ei ga šių ei lu čių au torei pa si rodė be maž to kia pat pai ni, kaip ir gar su sis 4 http://www.ze nit.org/en glish/vi su a liz za. phtml?sid=13709 5 http://www.eni.ch//eni-01-0410 6 http://www.ze nit.org/en glish/vi su a liz za. phtml?sid=13709 124 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

k u l t ūr a bri tų kri ke tas. Šia pro ga lei siu sau pri si min ti bi čiu lio pa sa ko ji mą, kad jis vi saip mė gi nęs iš kvos ti pa žįs tamą bri tą, koks gi žai di mas yra tas jų kri ke tas, ta čiau nė bri tas ne įsten gęs per teik ti vi sų sa vo kul tū ri nio pa vel do sub ti ly bių ir ga liau siai at sa kęs, jog tai ne žai di mas, tai gy ve ni mo būdas. To dėl kar tais su si da ro įspū dis, jog po le mi ka apie Ha rį Po te rį yra pa te ku si į sa vo tiš ką kul tū ros žen klų ir sim bo lių la bi rin tą. Ne at si tik ti nai mi nė tam bri tų te olo gui fil mas apie Po te rį im po nuo ja anaip tol ne amži nų jų tie sų iš aukš ti ni mu, bet subti liais se nos geros bri tiš kos iro ni jos mo men tais, ku rie sun kiai įkan da mi, jo žo džiais, kai ku riems ame ri kie čių fun da men ta lis tams. Ga li ma spė ti, kad eli ta ris ti nė je bri tų vi suo me nė je dar vie na eli ti nė mo kyk la, sa vo tiš kas bur ti nin kų Eato nas, į ku rį už ra šo mi vos gi mę vai kai, vi sai vykusiai įsikom po nuo ja į ben drą gy ve ni mo paveiks lą: jei tarp mū sų vaikš to mė ly no krau jo at sto vų, ko dėl ne ga li vaikš čioti ir bur ti nin kų? Iš ūka no to jo Al biono glū du mų iš ki lu si ber niu ko-ma go dva sia už bu ria tūks tan čius pa na šių į sa ve ir ne pa si duoda jo kiems mė gini mams jį su nai kin ti, tar si gar su sis Os ca ro Wil de o ap sa ky me vei kian tis Ken ter vi lio pi lies vai duok lis, ku rį pi lin at si kraus čiu si prak tiš kų ame rikie čių šei ma vel tui mė gi na iš nai kin ti vi so kiais nau jau siais ba lik liais. Ha ris Po te ris jau kiai įsi ku ria ša lia ža lių jų žmo ge liu kų ir krau ge rių vam py rų, knibž dė te knibž dan čių bet ku ria me An glų pa sa kų rin ki ny je. Gal tai koks nors na cio na li nis bruo žas, kuris, per kel tas į ki to kią ap lin ką, duo da keis tų re zul ta tų? Štai, pa vyz džiui, An gli jos Pa go nių fe de ra ci jos na rių skai čiaus Ha ris Po te ris ne pa gau si no, o štai Aust ri jo je (o gal Aust ra li jo je? iš lie tu viš ko tin kla pio sun ku supras ti) fil mo fa nai esą pra dė ję nau ją re a lios ra ga nų mo kyk los se zo ną, kur vai kai mo ko mi se no vės iš min čių paslap čių, ast ro lo gi jos, ast ro no mi jos, me di ta ci jos ir pan., taip sie kiant atkur ti ry šį su gam ta ir pa si sem ti iš jos iš min ties, nes da bar ti nė vi suo me nė vi sa tai pa ma žu pra ran dan ti. O kuo čia pra stes ni mū sų lietu viai nau japa go niai ar vy riau sio sios Lie tu vos ra ga nos Lo ba čiu vie nės mo kyk los ab sol ven tai? Tie są sa kant, fil mo gy nė jai pri pažįs ta, jog daugiausia po le mi ką iš provo ka vo kny gas ir fil mą ly din ti ma si nė Po te rio in dust ri ja : in ter ne te iš Ha rio Po te rio pus la pio per tris jung tis ga li pa tek ti į Ra ga nų Bib li ją, o vai kai mo suo ja žais li nė mis bur tų laz de lėmis, tuo, be je, la bai ne ra min dami krikš čio nis-ma gus. Fe no me na li Hario Po te rio sėk mė sy kiu at sklei džia ir nū die nos vi suo me nės skau du lius. Jei gu gy dy to jai re ko men duo ja skai ty ti Ha rį Po te rį ben dra vi mo pro ble mų tu rin tiems vai kams, ne jau gi tik tokie pa vo jin gi bur tai ge ba su grą žin ti juos į vai kys tę, iš ku rios šian die nis pa sau lis taip sku ba juos iš stum ti? Ki ta ver tus, pa sau lį, į ku rį at ėjo Ha ris Po teris, se niai ka muo ja se ku lia ru mo kri zė, ver čian ti žmo gų ieš ko ti bū dų, kaip pa so tin ti kaž kur gi liai kir ban tį Va sa rio mė nuo Vil niu je ne vie nam kny gų my lė to jui tam pa svar bių ap sispren di mų lai ko tar piu: į Li tex po rūmus su plau kia mi nios žmo nių, ku rių gal vo se, at ro do, vie nin te lė min tis kokią šir džiai bran gią kny gą šį syk bū tų ver ta iš grieb ti iš mir gu liuo jan čio, per me tus su si kau pu sio srau to, kur spausdin tas žo dis iš ny ra vi sais pa vi da lais, vi so mis at mai no mis (gre ta kny gų, al bu mų, že mė la pių vis spar čiau plin ta elek tro ni niai pro duk tai mo ko mo sios ir lais va lai kio ma lo nu mams skir tos kom piu te ri nės pro gra mos). Ten ka pa ste bė ti, kad kal bos apie šir dies po rei kius, tam tik rų au to rių ir žan rų Knygų šurmulys Manfredas Žvirgždas ana pu sy bės al kį. Vie ni prak ti kuo ja dva sin gą kū no mankš tą, ki ti ti ki turį sa vo an ge lą (bet tuo ti kė ji mas ir bai gia si), tre ti au ko ja juo dą ožį, o dar ki ti ne praleidžia nė vie nos X fai lų se ri jos, ieško da mi kaž kur ana pus ply tin čios tie sos. Ar į to kią dir vą nukri tęs Ha rio Po terio grū das su ma žins skai ty to jų imuni nės sis te mos at sparu mą juo da jai magi jai ir at vers ke lią blo giui, kaip nuo gąs tau ja Bul ga ri jos Sta čiatikių Baž ny čios dva si nin kas, va di nan tis Ha rio Po te rio kny gas dva sios AIDS? Kaip ži nia, ge riau si vais tai nuo AIDS tin ka mas gy ve nimo bū das. Vir tu a lia me lie tu viš ka me Ha rio Po te rio fo ru me šei mi nin kaujan čios ak ty vis tės, va di nan čios sa ve mer gi no mis iš pra ga ro, nu tei kia kaž kaip ne jau kiai, kaip ne džiu gi na ir ma ži vam py riu kai ar šluo tas ap žergu sios ra ga nos, ku rias kart kar tė mis ma no tri me tis iš si lukšte na iš Kin der siur p ri zo. Gal bū tų ge riau, jei gu prieš imant į ran kas Po te rį, kas nors juos iš mo ky tų poterių? pa mė gi mą da bar verti na mos iro niš kai nau jau sio lai ko tar pio žmo gus kny gą pri ima jau ne kaip sa vai mi nę ver ty bę ir žvel gia į ją blai ves niu žvilgs niu. Groži nė kū ry ba ne bė ra jo dva sios pe nas ar sun kiai api brė žia mo su si ža vė ji mo ob jek tas Ezo po kal bos šif ruo tės po so viet me čio na tū ra liai pra ra do prasmės ašt ru mą, o ro man tiš ka At gi mi mo dva sia iš ga ra vo su si dū ru si su bū ti ny be ten kin ti kas die nius po rei kius, įsi savin ti nau jus ver slus ir tech no lo gi jas. Da bar knyga pir miau sia sie ja ma su in for ma ci ja, o ne su li te ra tū ra tokie pra smi niai po ky čiai vyks ta vi so je Ry tų Eu ro po je, ku rio je prag ma tiš ki NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 125

k u l t ūr a va ka rie čiai ne se niai ieš ko jo pas ku tinių in dust ri nio mąs ty mo ne pa lies tų au ten tiš kos kul tū ros sa le lių. Vil niaus kny gų mu gės pro lo gas buvo tarp tau ti nis sim po ziu mas apie knygų mu gių svar bą Eu ro po je Kny gos kul tū ros erd vių at sto vės? (va sa rio 5 6 d.), ku rio or ga ni za ci nių rū pes čių di džiau sią da lį pri si ė mė Vil niaus Go et he s ins ti tu tas, na tū ra liai su siejan tis lie tu viš ką pro ble ma ti ką (san tykiai tarp ra šy to jų, lei dė jų, knygy nų, skai ty to jų, ku rie daž nai stoko ja abipu sio ko rek tiš ku mo) su glo ba les niu mat me niu ar tė jan čia Frank fur to kny gų mu ge, ku rios paunks mė je reik tų už mirš ti smul kias tar pu sa vio rie te nas, nes Lie tu vai jo je teks iš skirti nis vaid muo. Sim po ziume pakako vis ko ir pra ne ši mų tra di ci ne Ry tų ir Va ka rų dia lo go te ma, ir kai my ninių ša lių ana lo giš kų ren gi nių ap ta ri mo (šiuo syk sun ku tai ky ti ob jek ty vu mo kri te ri jus, nes įvai rias pal vę mu gių nuo Pra hos iki Mins ko pa le tę at skleidė su in te re suo tų, su jų or ga ni za vi mu ir po pu lia ri ni mu susi ju sių žiny bų atsto vai, ki ta ver tus, ga lin tys su teik ti dau giau sia ži nių, nes ste bintys mu ges tar si iš vi daus). Lie tu viams ak tu a liau siai skam bė jo mū sų pa čių vil tims ir skau du liams skir tos Sau liaus Žu ko ar Jur gio Kunči no min tys. Pa ste bė ta pa žin ti nės, encik lo pe di nės lek tū ros gau sė ji mo ten den ci ja ir tai, kad vis sun kiau par duo ti lie tu vių au to riaus gro žinį kūri nį (ne vien po ezi ją). Lei dy ba pir miau sia yra ver slas, o kul tū ros rė mi mu tu rė tų už si im ti ati tin ka ma mi nis te ri ja to kie sam pro ta vi mai nuo lat gir di mi iš lei dė jų lū pų. Bal tų lan kų di rek to rius pa ste bė jo ir tai, kad šian dien lei dyk los įkū ri mas yra ne ly gi nant dva si nės lais vės iš raiš ka, sa vo ga li my bių de monst ra ci ja, kas to ima si, ne bi jo skep tiš kų kal bų apie nuos to lius ir ba do die tą. Pa ly gin ti nau jas reiš ki nys ne san tai ka tarp kny gy nų ir lei dyk lų, jų gin čas, kas yra di džiau sias kny gų sklai dos kliu vi nys, o kas už si i ma tik rą ja kul tū ros po li ti ka, prie kaiš tai, kad tam tik ri kny gy nai dis kri mi nuo ja tam tik rų lei dyk lų knygas. Šių ne vės tan čių gin čų at gar sių pa si gir do ir sim po ziu me da ly va vu sių Ty to al bos va do vės Lo li tos Va rana vi čie nės bei Aka de mi nės kny gos šei mi nin ko An driaus Maž ri mo sponta niš ko je dis ku si jo je, šias pro ble mas pra sklei du sio je ir už sie nio sve čiams, ku rių są mo nė je tur būt ši taip bu vo nuvai ni kuo tas kul tū ros ins ti tu ci jų tai kaus su gy ve ni mo mi tas. Iš kal bin ga si tu a ci ja ir tai, kad apie kny gų reikš mę pa si sa kė vie nin te lis ra šy to jas pas ta ruo ju me tu vi sų kny gy nų len ty no se sau ni šą su ra dęs pro duk ty vu sis Kun či nas. Jo žo džiais ta riant, lie tu vių kū rė jas am ži nai nepa ten kin tas, iš ra šy to jo vir tęs pra šyto ju, ta čiau vis ne at pran tan tis mo ky ti ki tus gy ve ni mo tie sų. Lie tu vių li teratū ra am ži nai kam nors tar na vu si, tad ką mes ga li me pa ro dy ti lais va jam pasau liui, su si rin ku siam po Frank furto dan go rai žių skliau tais? Be man da gių re ve ran sų, spal vin go mis me ta fo romis at skleis tas ne toks jau sve ti mas mū sų li te ra tams dva si nės be jė gys tės po jū tis: Ne pa sa ky si, kad kul tū ra mūsų vals ty bė je po duk ra, ji vei kiau sam di nė, ku riai vis ža da ma pri mes ti pū rą kvie čių ar mai še lį bul vių ; to dėl uo laus tar na vi mo ins tink tas (prele gen to nuo mo ne, ma žiau bū din gas mū sų kul tū ri niams kon ku ren tams lat viams, es tams) įau gęs į kar tų sąmo nę ir ne ga li su teik ti vil čių pa si žymė ti tarp tau ti nia me ren gi ny je: Tik štai, virš Lie tu vos it Da mok lo kar dui paki bus ar tė jan čiai Frank fur to mu gei, da ro si bai so ka, kad šven tė ne virs tų jei 126 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

k u l t ūr a ne pa ka sy no mis ar tra ge di ja, tai bent lie tu vių li te ra tū ros Vė li nė mis 1. Žu kas ra gi no pri si min ti Vy tau to Ka vo lio šū kį Be bai mės ir be pa toso : at seit, tu ri me kal bė ti apie vis ką ir kel ti vi sas pro ble mas drą siai žiū rėda mi is to ri jai į akis ir ne už mirš da mi šian die nos už da vi nių. Tai svei kin tina lai ky se na, ta čiau prak ti nis jos tai kymas ke lia ir kai ku rių klau si mų, apie ku riuos jau už si min ta spau do je: matyt, ne bus leng va pri sta ty ti Vo kie tijos pub li kai ho lo kaus to te mą. O kaip prie šios žy dų tra ge di jos vie šo demonst ravi mo de rės Lie tu vos šū kis To be conti nu ed ( Pa sa ko ji mas tę sia si )? 2 Dis ku tuo ti na ir Lie tu vos sten do pasau li nei mu gei ren gė jų idė ja iš skir ti kon kre čią da tą 1951 m. kaip ypatin go lū žio mo men tą. Pa sau li nio lygio re zis ten ci nės li te ra tū ros, ku ri bū tų me niš kai pa vei ki, ga li ma sa ky ti, netu ri me. Kaip Vil niaus kny gų mu gės me tu vy ku sia me se mi na re Li te ratū ros sklai dos stra te gi ja ir prak ti ka pra si ta rė Vy tau tas Ku bi lius, to kiu at ve ju ge riau sia iš ei tis pa sa ko jant tau tos tra ge di ją ape liuo ti į at jau tą. O ką da ry ti su dau gia to nės so vie tinės pro pa gan dos pa li ki mu ne jau ir jį reik tų pri sta ty ti? Pri ki ša mai de monst ruo ti pa sau liui anuo me ti nes ofi cia lio sios LSSR odes Juo za pė liui tar si pa liu dy ti, kaip il gai ma žos tautos ne iš trūks ta iš ag re sy viai pri mes tų ide o lo gi jų še šė lio. Tuo tar pu iš ei vi jo je mi nė ti me tai bu vo gro ži nės kū ry bos pa ki li mo lai ko tar pis, kai dau ge lis ra šė ap im ti he ro jiš ko įkarš čio, jau di na mi min ties, kad gal būt jie yra pas ku tiniai lie tu vių kul tū ros am ba sa do riai. No rint spe cia liai pa brėž ti šią prieš ta rin gą da tą, rei kės tam tik rų pa stan gų paaiš kin ti, pro vo kuo ti dis ku si jas, nes dau gu ma da ly kų Frank fur to mu gės sve čiams bus di de lė nau jie na. Ta čiau už lan go jau nau jas am žius, ne ma žiau rei ka lin gas li te ra tū ri nio įpras mi ni mo nei anks tes nie ji. Tragiš kos epo chos ta py biš kam vaiz dui 1 Kun či nas, J., Pa sau lis liūd nas, bet puikus, in: Li te ra tū ra ir me nas, 2002 02 15, nr. 7, p. 6. 2 Ger bu ta vi čius, R., Vil niaus kny gų mugė je ko mer ci ja de rė jo su pa vir šu ti niš ku mu, in: Lie tu vos ry tas, 2002 02 12, Mū zų malū nas, p. 5. 3 Su Frank fur to žen klu, in: Li te ra tū ra ir iš reikš ti ne rei kia pa pil do mo įkvė pi mo, tuo tar pu šian die na pa vir šu ti nišką ste bė to ją re tai pa trau kia, at ro do be spal vė. O mums teks su do min ti reik liau sius Eu ro pos kri ti kus kaip išsi suk si me iš keb lios pa dė ties? Mu gei at rink ti lie tu vių li te ra tū ros kū ri niai turė tų at spin dė ti mū sų gy ve ni mą čia ir da bar; Žu kas mi nė jo, kad per pas kuti nį pus me tį iš leis ta ne ma žai ro ma nų (kri ti kams su tar ti nai de juo jant apie žan ro kri zę). Gal būt į juos ati džiau įsi skai tę ap tik tu me min ties gry nuo lių, ku rie ga lė tų vi sus nu ste binti? Šia me se mi na re da ly va vęs ana lo giš ko Lenki jos pri sis ta ty mo Frank fur to mu gė je va do vas Alb rech tas Lemp pas pa brėžė, kad ren giant to kį pro jek tą svar bu su pras ti, kad jo ad re sa tas pir miau sia bus vi du ti nio iš pru si mo li te ra tū ros var to to jas, ku riam siū lo mą isto ri nę me džia gą reiks pa teik ti kompak tiš kai su trauk tą į ke le tą svar biau sių te zių, dė me sį kreip ti tik į reikš min giau sias kny gas ir pa tiems pa žvelg ti į eks pozi ci ją va ka rie čio aki mis. Pa ra gin ta ren kant kul tū ri nė je pro gra mo je pasi sa ky sian čius ra šy to jus nu si sta ty ti griež tus kri te ri jus ir jais va do vau tis: pa vyz džiui, li te ra tū ros ko ky bė, verti mų bu vi mas ir auto riaus ge bė ji mas ben drau ti už sie nio kal bo mis 3. Tai gi ver ta šiais kri te ri jais pa tik rin ti kiekvie ną kan di da tūrą, nes lie tu viai lyg ir ne tu ri pri va lo mai pri sta to mų, vi sam pa sau liui be ko men ta rų ži nomų au to rių. Da bar apie pa čią Vil niaus mu gę, kurio je kai ku rie ap žval gi nin kai pa ju to vien ver ty bių ba la ga no at mosfe rą. Taip, kaip ir kas met, čia stum do ma si ir gar siai šū kau ja ma, rim tes nių kny gų pri sta ty mai vyks ta ankš to se sa ly tėse, prie po pu lia rių lei dyk lų sten dų pra si brau ti ne leng va, ypač ten, kur par da vi nė ja mos nu pi gin tos anks čiau iš leis tos kny gos. Lei dyk los ne ria si iš kai lio siek da mos įro dy ti, kad bū tent šis, tie siai iš spaus tu vės at ga ben tas, to mas yra jū sų gei džia miau sia knyga. Kai kam tai pa vyks ta ge riau nei ki tiems: ne pai sant la bai skep tiš kų at si lie pi mų spau do je ( šne ka mo ji kal ba, pa dė ta ant po pie riaus tie siai švie siai, yra vi siš kas jo va las, o ne as me ny bės ža ve sys 4 ), ažio ta žą kė lė Ga li nos Dau gu vie ty tės iš pir mų lū pų už ra šy ti at si mi ni mai Per pe tu um mo bi le ( Ty to al ba ). Per nai pa na ši sėk mė ly dė jo Jo no Me ko die no raščius. Tur būt tai tik pa tvir ti na, kad po stmo der naus teks to la birin tus igno ruo jan tis (ta čiau dar neper ėjęs prie už kan džia vi mo mei lės ro ma nais) vi du ti nis skai ty to jas itin ver ti na auten tiš ką, te gu ir sub jek ty vų kal bėji mą apie pra ei tį, pa trauk lų bū tent dėl as me ny bės sa vi raiš kos. Kad ir ką bur bė tų pro fe sio na lūs kri ti kai, žmones vi sa da do mins pa sa ko ji mai apie tai, kas bu vo iš tik rų jų, anek do tai apie tik rus įvy kius ar gar sius žmo nes, pa ska los ir ple pa lai. Tai lyg slap tas no ras žvilg te lė ti į kū rė jo są mo nės vidų (die no raš tis) ar se niai mi ru sių, bet vis dar pa gar biai mi nimų gar se ny bių pri va čius apar ta men tus (po pu lia rie ji at si mi ni mai). Pa ste bė ti na, kad ma sių psi cho lo gi ja šiek tiek kei čia si: pra de da ma pirk ti kny gas, ku rios iš si ski ria įspū din ga ap im ti mi ir kai na ar pre ten duo ja į uni ver sa lu mą. Tai lei di niai, pa čiu sa vo eg zis ta vi mu tei gian tys, kad yra ne pa kei čia mi: Vi suo ti nės en cik lo pedi jos pir mas to mas, aka de mi nė XIX am žiaus lie tu vių li te ra tū ra, Bal tų re li gi jos ir mi to lo gi jos šal ti nių antras to mas. Ypač graibs ty ta En cik lo pedija, ku rią pri sta tydamas Juo zas Tume lis ap gai les ta vo, kad šian dien žmo gui už bor to lie ka daug da ly kų, bū ti nų iš si la vi ni mui, o An ta nas Andri jaus kas, pa ra šęs Ly gi na mą ją ci vi li za ci jos idė jų is to ri ją, ku rią prieš pat mu gę iš lei do VDA lei dyk la, iš sky rė ci vi li za ci nio lū žio si tu a ci ją, pa kar to da mas jau ri tu a li nę fra zę: pa sau lis ta po ki toks... Vis dėl to kad ir ko kių pa si kei ti mų su lauk tu me, me nas, 2002 02 15, nr. 7, p. 2. 4 Ogins kai tė, R., Kul tū ra iš ka vos tirš čių ir ci ga re tės dū mo, in: Lie tu vos ry tas, 2002 02 19, Mū zų ma lū nas, p. 4. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 127

k u l t ūr a tu rė si me iš lai ky ti tam tik rą moks linio nag ri nėji mo stan dar tą, orien tyrą to kiu žada bū ti en cik lo pe di jos to mai. O skep tiš kes nis skai ty to jas, pa si džiau gęs pir mo jo to mo po li gra fi ne ko ky be bei tuo, kad įtei sin ta ori gi nalo for mo mis pa rem ta tik ri nių var dų ra šy ba, iš gy ven tų nu si vy li mą dėl kar tais ne vy ku sios iliust ra ci nės medžia gos, že mė la pių pa vir šu ti niš ku mo, to, kad ša lia ki no re ži sie rių biog ra fi jų ne įma no ma ras ti ko kio nors kad ro iš jų sta ty tų fil mų. Šur mu lys, ki lęs pa lei dus šį to mą į pre ky bą, il gai niui iš blės. Ta da ir pa aiš kės, ar en cik lope di ja suras ad re sa tą in for ma ci jos am žiu je, ku ria me ža da įsi tvir tin ti grei to ži nių ap do ro ji mo tech no lo gijos. Ar dar be kils ran ka var ty ti šiuos pra ban giai įriš tus to mus, o gal tai bus vien sno bų už gai da? Kai kas pa ste bi, kad pa čios kny gos pa si kei tė, jų po vei kis jau ki tas. Gin tarė Ado mai ty tė po mu gės per duo da ma sa vo įspū džius lyg at si dūs ta: Ma no kny gos sens ta kar tu su ma ni mi, nes jos tos pa čios, o ki to kios. Per vers tos. Per re da guo tos. Per ma ke tuo tos 5. Tikriau siai ap skri tai nuo sta bu, kad po per ver ti mo lie ka pa pras tas noras jas at si vers ti ir skai ty ti. Juk ne si tenki na ma vien žo dy nais (jau pra ei na an gliš kų žo dy nų bu mas rin ka tie siog per krau ta, o iš lek si kog ra fų lau kia ma dė me sio ki toms kal boms; tai ro do padi dė ju si pran cū zų, is pa nų, nor ve gų kal bų mo ko mų jų prie mo nių pa siū la). Mie lai pirk tas bran go kas al bu mas Vil niaus fo to gra fi ja 1885 1915, ku rį pa var čius į gy ve ni mą ga li ma pa žvelg ti lyg pro pa ru du sius aki nius: at si ve ria vaiz das mies to, ku ris se niai pra žu vęs lai ko ban go se. Ir at min ties gai vi ni mas be šių vaiz dų sun kiai įma no mas nuotrau kos, kaž ka da fik sa vu sios kas dieny bę, da bar jau yra me no kū ri niai, trau kian tys žvilgs nį pa ro dų sa lė se, o da bar ir Lie tu vos Na cio na li nio muzie jaus iš leis to al bu mo pus la piuo se. Gre ta Bal tų lan kų pa reng to Ša rū no Sau kos al bu mo tai yra vie nas ryš kesnių pa vyz džių, ro dan čių, kad kny gos san ty kis su vaiz du yra ne ma žiau svar bus ne gu su žo džiu. Tai pa tvir ti no ir mu gės me tu vei ku si kny gos me no pa ro da Pus la piai, kur pa si rink to įvaiz džio te ma bu vo im pro vi zuo jama net per žen giant me džia gos ri bas ( įriš ti pus la piai vy riais su jung tos šim tą kart vars ty tos du rys ar su seg tos au di nių skiau tės, iš ra šy tos pa slap tingais sim bo liais). Ir ne si šyp san tys, bet ati dūs Sta sio Eid ri ge vi čiaus pla ka tų he ro jai, kvie čian tys pri si min ti kažka da dai li nin ko iliust ruo tas pa sa kų kny gas. Kny ga, ku riai iš anks to pra na šau tas skan da lin giau sios var das Si gito Paruls kio Nu ogi dra bu žiai, eseis ti ka, su rink ta iš pas ta rų jų me tų Šiau rės At ėnų. Mu gė je jos žo di nis pri sta tymas sten gė si ne at si lik ti nuo pus lapiuo se iš gul dy tų min čių: pai nio mis me ta fo ro mis žon gli ra vo Al fon sas Andriuš ke vi čius, Her kus Kun čius kal bė jo apie ry tų eu ro pie čiui vis dar ne ti kė tą pa šai pų san ty kį su dva si niais au to rite tais, o pats au to rius pra vir ko iš kuklu mo ir tvir ti no esąs ne kal tas. Mu gės siau tu lin gai bu fo na dai priti lus, tuo se pa čiuo se Šiau rės Atė nuose ga li ma per skai ty ti lyg ki to Pa ruls kio, gy veni mo ste bė to jo, min čių apie leng vai už kre čia mą ko lek ty vi nį ma zo chiz mą, ku riuo esą de ga vi si, sa vo no ru įtraukti į cha o tiš kai be si su kan tį kny gi nio sa vait ga lio ra tą: Au kas ir bu de lius pra ry ja mu gė, mu gę su ės olim pia da ar koks nors krep ši nio čem pio na tas, o pas ta rą jį nukri tęs lėk tu vas ar nu šau tas ma fio zas 6. Paruls kis mu gės da ly vių mi nio je pir miau sia ma to ir jun ta gaš lo ką pa si ten ki ni mą, rie baluo tus pirš tus, go džiai čiu pi nė jan čius bal tą po pie rių, ant laip tų pa lie to alaus smar vę. Ra fi nuo tes nių po jū čių skaity to jas ga li pri kiš ti jam mė ga vi mą si kū no fi zio lo gi nių re flek sų raiš ka. To gau su šiuo lai ki nė je li te ra tū ro je, pasi da bi nu sio je že mo jo sti liaus skan da lin gais įvaiz džiais. Ap nuo gin da mas sa vo ku ria mą pa sau lį ra šy to jas ta ria si at si sakąs veid mai niš kos kau kės. Tačiau jis ir gi žai džia nuo šir du mu ir ap si me ti mu, rim tu mu ir kvai lio ji mu, o nu o gi dra bu žiai tai šio žai dimo rak tas. Šo ki ruo jan ti kū niš ku mo de monst ra ci ja ne ly gi nant iš šū kis mo ra lis tams, nes bū tent tas, ku ris at si sa ko pa žin ti sa vo kū ną, [...] o nuo lat kal ba tik apie dva sias ir sielas, yra vul ga rus ir ri bo to mąs ty mo in di vi das 7. Ap mąs tant Pa ruls kio min tis, ga li ma ir pa čią mu gę su vok ti kaip tirš tą kū nų san grū dą, žmo nių knibž dė ly ną ir be ga ly bę kny gų, kurios čia tam pa ins tink ty vaus geis mo ob jek tais. Prie kaiš tau jan tiems dėl to kio vul ga ri zuo to po žiū rio po stmoder nis tas ne mirk te lė jęs diag no zuos mąs ty mo ri bo tu mą... Tai gi šie me ti nė kny gų mu gė, įsimin ti na kaip ge ne ra li nė Frank fur to ru dens ren gi nių re pe ti ci ja, įro dė, kad lie tu viams rei kia kny gų, juos do mina dau gy bė te mų, nors vis aki vaiz desnis pub li kos sko nio universalėjimas, pasitikėjimas tikru ar tariamu moksliškumu. Iš be let ris ti nio teks to ti ki masi au ten tiš kos tik ro vės iliu zi jos bei įdo mių pro vo ka ci jų. Ki taip ta riant, skai ty to jas, rink da ma sis kny gas, blaš ko si tarp to, kas rei ka lin ga (ta riamai ilga am žė ži nynų ir en cik lo pe di jų iš min tis), ir to, kas skam ba drą siai, iš šau kia mai. Sunku prog no zuo ti, ar lie tuvių lei dė jams ir kū rė jams pa vyks mesti iš šū kį Frank fur te. Ta čiau tur būt ne ver ta ašt rinti si tu a ci jos tei gi niu, kad lie tu vių li te ra tū rai lem tas ar ba trium fas, ar ba pa ka sy nos. Yra dar ir ki ta ga li ma iš ei tis: pra smin gas pri mini mas apie save. Ko kio mis pra smė mis pa pil dy si me, ką nau ja su teik sime sa ve iš nau jo apibrė žian čiai, vie ningos tapa ty bės ieš kan čiai Eu ro pai, pri klau sys tiek nuo mū sų pa sa ko ji mo apie is to ri ją bei li te ra tū ri nės kū ry bos įtaigu mo, tiek nuo eu ro pie čių no ro įsi skaity ti, iš girs ti, pa ti kė ti tuo, kas sa koma. 5 Ado mai ty tė, G., Ma no kny gos sens ta kar tu su ma ni mi, in: Šiau rės At ėnai, 2002 02 15, nr. 7, p. 2. 6 Pa ruls kis, S., Au kos ir bu de liai, in: Šiaurės Atėnai, 2002 02 15, p. 2. 7 Ger bu ta vi čius, R., Pa nie ka kū no pri gimčiai ro do žmo gaus tam su mą, in: Lie tu vos ry tas, 2002 02 12, Mū zų ma lū nas, p. 5. 128 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

k u l t ūr a Šitas Žie das yra Vi sa ga lis... PRA NAS ViL džiū NAS dau giau (ir ne ma žiau) nei vi si ki ti mat me nys. Ta čiau ką gi sa ko pats epo pė jos au to rius? Trys klau si mai 1892 m. Blum fon tei ne, Pie tų Af ri koje, gi mė Joh nas Ro nal das Reu e las Tol kienas, au to rius, su kū ręs su dė tin giau sią ir de ta liau siai ap ra šy tą mi to lo gi nę sis te mą li te ra tū ros is to ri joje. Oks fordo uni ver si te to pro fe so rius, pui kus Vi du ram žių spe cia lis tas, ang lų kalbos ir li te ra tū ros ži no vas pir muo sius Vi dur že mio is to ri jos pus la pius pa ra šė dar 1917 m. Po dvi de šim ties me tų, 1937-ais, iš lei džia Ho bitą, kny gą, ku rią drą siai ga li ma va din ti tais pačiais me tais pra dė tos ra šy ti di džio sios Žie dų val do vo epo pė jos pro lo gu. Tik 1955 m. iš lei džia pas ku ti nę, tre či ą ją, jos da lį ir taip už bai gia be veik 40 metų tru ku sį dar bą. Nors gar siau sias ir ge riau siu lai ko mas Tol kie no kū ri nys yra kaip tik Žie dų val do vas, ta čiau skai tant vien jį, be veik ne įma no ma per pras ti ja me at si ve rian čios gel mės. Epo pė ja, ap iman ti 6000 me tų is to ri jos ir 350 vei kė jų, už mo ju smar kiai len kia Le vo Tols to jaus Ka rą ir tai ką. Sudė jus vi sus Tol kie no kū ri nius, ku rių vien po au to riaus mir ties (1976 1989) bu vo iš leis ta 13 kny gų, su si da ry tų apie 37000 me tų is to ri jos, o vei kė jų taip pat pa gau sė tų ke lis kar tus. Žie dų val do vas is to ri ja apie ho bi tą Fro dą, ku riam at si tik ti nai į ran kas pa ten ka Tam sos Val do vo Saurono Mor do re, Lem ties Kal no gel mė se, nu kal tas Vi sa ga lis Žie das, ku rio dė ka pa sau lis ga li bū ti pa skan din tas amžino je tam so je. Su si ti kę įvai riau sių ra sių Vi dur že mio gy ven to jai el fai, hobi tai, nykš tu kai ir žmo nės su da ro Žie do Bro li ją, ku rios tiks las su naikin ti Žie dą. Tai pa da ry ti įma no ma tik įme tus Žie dą į jį pa gim džiusias Lem ties Kal no lieps nas. Bro li ja pa trau kia į il gą ir pa vo jin gą žy gį į pačią Sau ro no val dų šir dį... Krikš čio niš ko sios in ter pre ta ci jos šali nin kai (daž niau siai rem da mie si faktu, kad Tol kie nas bu vo gi liai ti kin tis krikš čio nis, ki lęs iš ka ta li kų šei mos), tik ro re li gi nio en tu ziaz mo pa gau ti, sten gia si pa grįs ti krikš čio niško mi to ver si ją. Vie ni epo pė jo je įžvel gia ne pavy ku sio Tvė ri mo vi zi ją, kur gė ris su kyla prieš blo gį ir trium fuo da mas lai mi. Ki ti re gi bib li nį pasa ko ji mą, per kel tą į ne iš ga ny tą pa sau lį. Gar sus Tol kie no kū ry bos ži no vas, ka ta li kas kon verti tas, kny gos Tol kie nas: žmo gus ir mi tas au to rius Jo sep has Pe ar ce as, tei gia Žie dų val do vą esant krikš čioniš kos min ties, pa teik tos mi to lo gi ne for ma, pa vyz dį par exel len ce 1. Vis dėl to keis tai at ro do en tuzi az mas žmo nių, iš pa žįs tan čių re li gi ją, ku ri ne no ri bū ti nu stum ta į mi ti nių pa sa ko ji mų sfe rą 2. Juo lab, kad ir pats vei ka las (bent jau tie sio giai) ne at sklei džia jo kio ta ria mai ja me esan čio krikš čio niš ko tu ri nio. Pvz., Mar kas Ste e le is ma no, jog fil mas, pa ly gin ti su kny ga, pra rado ne ma žai krikš čio niš ku mo, ta čiau pri si pa žįs ta, kad tri lo gi ją per skai tė pen kis kar tus, tik nie kaip ne ga lė jo su pras ti jos krikš čio niš ku mo, kol ne pra dė jo jos skai ty ti kar tu su sa vo vai kais 3. Ne ban dau pa neig ti Tol kie no kū ry bos krikš čio niš ko mat mens. Jis ne abe jo ti nai yra. Tai ir krikš čio niš kai trak tuo ti ni ne apy kan tos bei sa va naudiš ku mo ir pa siau ko ji mo, iš da vys tės bei iš ti ki my bės prieš prie šų, ga liau siai es mi nis gė rio ir blo gio ko vos mo tyvai; ta čiau šis mat muo eg zis tuo ja ne Su si pa ži nu siems su Tol kie no kū ryba pa pras tai ky la trys klau si mai: kur, ka da ir ko dėl? Vi sus at sa ky mus ga li me ras ti ra šy to jo laiš kuo se. Žur na lis to klau sia mas, kur esan ti to ji pa slap tinga vie to vė, epo pė jos au to rius at sa kė, kad Vi dur že mis nė ra ta ria mas pasau lis. Šis pa va di ni mas yra mo der ni for ma se no vi nio ter mi no mid denerd>mid del-erd, reiš kian čio nuo la ti nę žmo nių gy ve na mą vie tą, ob jek ty viai re a lų pa sau lį, var to to kaip opo zi ci ja vaiz duo tės pa sau liams, to kiems kaip pa sa kų ša lis, ar ba ne re gė tiems, kaip Ro jus ar Pra ga ras 4. At sa ky da mas į ant rą jį klau si mą, tei gė su kū ręs ta riamą epo chą, ta čiau tvir tai sto vė da mas ant sa vo mo ti nos že mės ir net nu rodė kon kre čią vie tą is to ri ja vyks ta Vi dur že mio šiau rės va ka ruo se, t. y. ge og ra fi nėje pla tu mo je tarp Eu ro pos kran tų ir Vi dur že mio jū ros šiau ri nių pa kran čių... To kiu at ve ju Ho bi to nas ir Ri ven dei las bū tų Oks for do ge og rafi nė je pla tu mo je, o 600 my lių į pie tus esan tis Mi nas Ti ri tas apy tik riai ten, kur Flo ren cija. Sa vo ruož tu An dui no Žio tys ir se nasis Pe lar go mies tas bū tų Tro jos vie to je 5. At sa ky mas į pas ku ti nį ir vi siems la biau siai rū pė ju sį klau si mą pa si ro dė stul bi na mai prag ma tiš kas. Nuo pat ma žu mės liū dė jau dėl sa vo my li mos ša lies skur do: ji ne tu rė jo to kių is tori jų, apie ko kias sva jo jau ir ko kias ras da vau sve tur: jos bu vo grai kų, kel tų ar ro mė nų, ger ma nų, skan di na vų ar suo mių, ta čiau nieka da an glų 6, tei gė ho bi tų kū rė jas. Tol kie no sie kis su kur ti iš skir ti nę an gliš ką mi to lo gi nę sis te mą, ku rią ga lė tų skir ti An gli jai, sa vo ša liai, išsi pil dė su kau pu ho bi tai ta po to kiu pat sim bo liu an glams, kaip lep ri ko nai ai riams, gno mai vo kie čiams ar tro liai 1 J. R. R. Tol kien s Ta ke on the Truth, Inter view with Jo seph Pe ar ce, New York, 2001 11 15 (Ze nit.org). 2 Ja co poz zi, A., Re li gi jos fi lo so fi ja, iš ita lų k. ver tė Ri ta Šer pyty tė, Vil nius: Ai dai, 1998, p. 15. 3 http://www.cat ho lic.net/us_cat ho lic_ news 4 Day, D., Tol kien: The Il lust ra ted En cyclo pe dia, Lon don: Re ed In ter na tio nal Bo oks Li mi ted, 1993, p. 6. 5 Ibid., p. 7. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 129

k u l t ūr a skan di na vams. Tačiau ne to kio popu lia ru mo lau kė didžio sios epo pė jos au to rius jis svajo jo, kad kiek vie nas ga lė tų at ras ti sa ve jo su kur ta me pasau ly je. Vie na me laiške Tol kie nas ra šė: Aš su kursiu ke le tą di din gų vi sa ap iman čių is to ri jų ir pa lik siu dau gy bę in tri guo jan čių es ki zų. Di din go je visu mo je palik siu erd vės spal vą, gar są ar ju de sį val dan tiems kū ry bin giems pro tams ir ran koms 7. Žiedo trauka Re zul ta tas aiš kiai pra no ko lū kesčius. Žie dų val do vo pa sau lis pra dė jo ne tik spė riai skverb tis į kas die nybę, bet ir veik ti žmo nių men ta li tetą, pa žiū ras ir dva si nį gy ve ni mą. Kom piute riai im ti va din ti Gen dal fo, kny gy nai Bil bo, res to ra nai Fro do, ju ve ly ri nės Gim lio, lan kų ga myklos Le go la so, kir pyk los Ga lad rie lės, tarp tau ti nės kor po ra ci jos Ara gor no, kom piu te ri niai žai di mai Gon do ro, Ro ha no, Im lad riso ar Lot lo rie no vardais; ki lo įvai rių eko lo gi nių są jū džių, at si ra do ma nan čių, kad ben drą ja pras me el fų kal ba tai eu ro pie čių kal ba, o or kų kal ba la bai pri me na tiur kų kal bas. Čia ban dy ta įžvelg ti net ci vi li za ci jų kon flik tą. Pa slap tinga me Vi dur že my je ne ti kė tai su si ti ko gi liai ti kin tys krikš čio nys ir sa ta nistai, ne opa go nys bei ki tų sub kul tū rų at sto vai 8. Krikš čio nių mąs tyto jai ra šė trak ta tus ir ko men ta vo kū ri nyje at si sklei džian čias ti kė ji mo tie sas, o ne opa go nys (pvz., vien Rusi joje yra ~4000 žmo nių ben druo me nė, gy ve nan ti pa gal Tol kie no su kur tą pasau lį, tu rin ti ry šių su įvai rio mis pasau lio tra di ci nė mis ne opa go niško mis ben druo me nė mis) nuo ša lio se miš kin go se vie to vė se ren gė ko vas ir mis te ri jas. Tuo tar pu Skan di na vi jos sa ta nis tai, pa ju tę Vie no Žie do trau ką, 6 Ibid. 7 Ibid., p. 8. 8 Fan tas tų klu bai ren gė kon fe ren ci jas ir semi na rus, o 8 9 de šimt me čių He a vy me tal grupės jau tė šven tą pa rei gą pa si va din ti tol kiniš ku var du Mor goth, Bur zum, Isen gard ir t. t. ar bent su kur ti kū ri nių Žie dų val do vo mo tyvais). de gi no baž ny čias ir žu dė klai da ti kius. Pa kan ka pri si min ti gar sio sios underg roundo gru pės Bur zum ly de rio vyk dy tas ak ci jas 9. Tol kie nas lyg ir bu vo at sa kęs į vi sus klau si mus, bet stai ga pa aiš kė jo, kad ore sklan do dar vie nas na tū ra lus, ta čiau kaž ko dėl neiš sa ky tas klau si mas ką ga liau siai šiuo kū ri niu no ri ma pa sa ky ti? Ši tas Žie das yra vi sa ga lis... Ge rai J. R. R. Tolkieno herojus Golumas. Dail. L. Postma 9 Gru pės pa va di ni mas iš ant Vi sa ga lio Žiedo Mor do ro kal ba įra šy to už kei ki mo pa im tas žo dis: Ash nazg dar ba tu luk, / Ash nazg gimbatul / Ash nazg tra ka tu luk / Agh bur zu m-is hi krim pa tul (Tol ki nas, Dž. R. R., Žie dų valdovas: Žie do Bro li ja, iš an glų k. ver tė An drius Ta pi nas, Vil nius: Al ma lit te ra, 1994, p. 207). 10 Plg. ste buk li nes pa sa kas, ku rių he ro jus įsi skai čius į kū ri nį pra de da aiš kė ti, kad cen tri nė epo pė jos, tu rint ome nyje ir jos pro lo gą Ho bi tą, fi gū ra yra ne Žie do Ne šė jas, o pats Žie das, pa grindi nis veiks mas ke lio nė. Žie das ir kelio nė ar Žie das Ke lio nė? Gal būt visų ky lan čių klau si mų šal ti nis ir rak tas su tam pa? Įvai rių tau tų pa pro čiuo se žie do se man ti ka pa pras tai grin džia ma me ta lo, iš ku rio pa ga min tas žie das, ap sau gi nė mis sa vy bė mis ar ba apskri ti mo ma gi ja. Žie das pa de da spė ti at ei tį, taip pat ga li val dy ti jo sa vi ninką 10. Žie dai, pvz., ves tu vių, ga li simbo li zuo ti są jun gą. Ta čiau su jun gi mas su jun gi mui ne ly gus. Pri si min ki me Mor do ro už kei ki mą Vi sa ga lis Žie das Žie dus iš si sklai džiu sius ga li / Su ras ti, su kvies ti ir juo dą ja va lia / Su kaus tęs, su jung ti tam siam Mor do re. Žie do ir ke lio, ke lio nės są sa jos ga na ryš kios. Kai ku rios tau tos (uk rai nie čiai, bulga rai) mi ru sį jį lai do da vo su ves tu viniu žie du, nes ti kė jo, kad jis pa de da ke lio nė je į aną pa sau lį. Jei mi ru sysis žie do ne tu rė da vo, jį nu pirk da vo ar ba tie siog nu lip dy da vo iš vaš ko 11. Žie das, ap skri ti mas, ra tas žymi tą pa tį vaiz di nį. Mįslės ir sprendimai Nuo sek liai skai tant vi są Tol kie no kū ry bą la bai aiš kiai ma ty ti gė rio ir blo gio ko vos pul sa ci ja. Žie dų val dovas be ga lo įtemp tas kū ri nys. Įtampos jū ro je tė ra tik ke lios ato kvė pio sa le lės ir tos pa čios, at ro do, su kur tos tik tam, kad pa ryš kin tų kon tras tą. Gy ve ni mas Tol kie no pa sau ly je rei kalau ja ne pa pras tai daug jė gų. To kia me gau sy bės so cia li nių ir eg zis ten ci nių įtam pų ku pi na me ir kiek vie na me žings ny je ra di ka lių spren di mų reika lau jan čia me pa sau ly je gy ve nan čio as mens po zi ci ją ge riau siai pa ro do Sшre nas Kier ke ga ar d as. Jis už čiuo tu ri žie dą, ku rį pa try nus ar pa su kio jus at siran da pa dė jė jai. 11 Валенцова, М. М., Кольцо, in: Словянские древности, отв. ред. С. М. Толстая, Москва: Международные отнашения, 1999, с. 563 564. 12 Kier ke ga ar d as ski ria tik rą ją ir ne tik rą ją ne vil tį. Tik ro ji ne vil tis yra ne vil tis žmo gaus, su pran tan čio sa vo ne vil tį, su pran tan čio Aš 130 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

k u l t ūr a pia as mens es mę ir krikš čio niš ką jį ti kė jimą jun gian čią gi ją. Pa ra dok sas, ta čiau tai ti kė ji mo opo zi ci ja tik ro ji ne vil tis 12. Žmo gus yra dva sia. [...] Dva sia yra Pats. [...] Pats yra san tykis, san ty kiau jan tis su sa vi mi pa čiu ar ba yra tai san ty ky je, kai san ty kis san ty kiau ja su sa vi mi pa čiu; Pats nė ra san ty kis, o tai, kad san ty kis tu ri san ty kį su sa vi mi pa čiu. 13 Tai vy ku siai iliust ruo ja Ho bi to skyrius iš kal bin gu pa va di ni mu Mįs lės pa tam siuo se 14. Ja me pa sa ko ja ma, kaip ho bi tas Bil bas Be gin sas, kal nų ur ve at si li kęs nuo bū rio, bė gu sio nuo gob li nų, pa si klys ta ir nu ei na į priešin gą pu sę. Užuot iš ėjęs iš po že mių, nu si lei džia į pa čią kal nų šir dį, ten ran da Žie dą ir su tin ka siau bin gą pada rą Go lu mą, ku ris, kaip pa aiš kė ja jau Žie dų val do ve, ka dai se taip pat bu vo ho bi tas... Pa da ras pa siū lo Bil bui vie ninte lį bū dą iš gel bė ti gy vy bę mįslių mi ni mo var žy bas. Ši to kios var žybos su sa vi mi tai tar si vaikš čio ji mas skus tuvo ašme ni mis. Kas lai mės? O kas pra lai mės? O gal čia ne bė ra nei lai min čių jų, nei pra lai min čių jų? Mak si ma liai įtemp ta eg zis ten ci ja ir yra Kier ke ga ar d o siū lo mas iš ei ties taš kas, ta čiau tam tik ra pras me ir ga lu ti nis taš kas. Ne iš si gąs ti eg zisten ci jos naš tos ir ga li my bės tai vie ni šo jo, Žie do Ne šėjo, ke lias. Kiekvie na me žings ny je, kiek vie ną aki mirką gy ven ti pri imant Di dįjį Spren dimą štai Tol kie no pa grindi niu Žie dų val do vo he ro jaus Fro do pa vyz džiu skai ty to jams siū lo mas ke lias. Tam tik ra pras me mes ne tik gims ta me ir mirš ta me, bet ir gy ve na me vie ni ši. Ir visa tai dėl to, kad tu ri me lais vo apsi spren di mo ga lią lais vę ir pa rei gą, ma lonę ir naš tą da ry ti spren di mus. Tol kie no pa sau ly je in il lo tem po re spren di mo ga li my bė bu vo su teik ta vi siems. Am žiams bė gant pa aiš kė jo, kad kiek vie nas ap si spren di mas yra eg zis ten ciš kai svar bus ir kar tu bū tinas, nes susi du riama be veik vien su iš kreip tais pa vi da lais 15. Ta čiau nė ra di de lių ir ma žų spren di mų, yra tik Spren di mai. Dėl ne pa da ry to spren dimo di de lė da lis Vi dur že mio gy ven to jų (or kai, naz gu lai ir kt.) ta po be va liais Tam sos Val dovo vergais. Ver gai ne turi ap si spren di mo teisės. Tai gi ne tu ri nei ga li my bės, nei vil ties. Nes tik tas, kas vi są jė gą nu krei pia į Vie ną veiks mą, kas vi są nepa si rink to jo aistrą įlie ja į pa si rink to jo tik ro vės tapsmą, kas į pik tą linkda mas tar nau ja Die vui tik tas ap si spren džia, tik tas ap spren džia vyks mą. Kas ši tai su pra to, tas ži no, kad tei siu, tie siai nu kreip tu de ra va din ti tai, į ką linksta ma ir kam ap si spren džia ma; ir jei bū tų vel nias, tai jis bū tų ne tas, ku ris pa si prie ši no Dievui, bet tas, ku ris per am žius ne apsi spren dė 16. Kaip tik tai liu di ja aki sta tą su Tam sos Val do vu Sau ro nu pa tyręs Ara gor nas: Jis dar ne toks ga lin gas, kad pa kil tų aukščiau bai mės, ne, jį am ži nai grau žia abe jo nės 17. Pa siū ly mas (kiek)vie nam Dar vie na klai din go spren di mo auka yra Go lu mas le mia mą vaid me nį Žie do is to ri jo je su vai di nęs pa da ras. Ka dai se Go lu mas bu vo ho bi tas, dėl Vie no Žie do nu žu dęs pus bro lį. Žie do ga lia pra il gi no jo gy ve ni mą, ta čiau kar tu ir net pa žįs ta mai pa kei tė. Jis ta po švie sos ven gian čia vam py riš ka bū ty be, nuo lat žu dan čia ir min tančia dvė se lie na. Be veik pen kis šim tus me tų Go lu mas gy ve no Ūka no tų jų kal nų gel mė se, kol kar tą lem tin go at si tik ti nu mo dė ka ten už kly do ho bitas Bil bas Be gin sas ir ra do Go lu mo pa mes tą Vie ną Žie dą. Bil bas Žie dą per davė sa vo sū nė nui Fro dui. Vi sur ieš ko da mas Žie do, Go lu mas su si ti ko su nau juo ju Žie do Ne šė ju. Fro das tikė jo si, kad jam pa vyks pri jau kin ti Golu mą, ta čiau le mia mu mo men tu bu vo iš duo tas prie Lem ties Kal no žio čių, kai Žie do ga lia jau bu vo už val džiu si net ge rą jį Fro dą, Go lu mas už puo lė Žie do Ne šė ją, su kau pęs pas ku ti nes jė gas nu kan do pirš tą su vi su žie du ir įk ri to į Kal no gel mes. Go lu mas vie nas mįs lin giau sių Tol kie no per so na žų. Jo var das tie siog pri ki ša mai nu ro do ki tą, ne ma žiau paslap tin gą, re li gi jų is to ri jo je iš ny rantį per so na žą go le mą. Go lem tai žodis, tik vie ną kar tą pa mi nė tas Bib li jo je: Ta vo akys ma tė ma ne dar negi mu sį. / Į ta vo kny gą bu vo įra šy tos / visos man skir tos die nos, kai nė vie na jų dar ne bu vo pra si dė ju si 18. Vi du ramžių fi lo so fi jo je šis ter mi nas var to tas api bū din ti ma te ri jai be for mos. Aristo te li ne pras me tai bū tų kū nas be sielos 19. Go le mas yra į žmo gų pa na ši būty bė, Vi du ram žių ka ba lis tų kur ta ma gi niais veiks mais, var to jant šven [=Pats P. V.] tam tik ro je am ži ny bė je, tai gi tai yra ne vil tis eg zis tuo jan čio jo, ku ris nu si vy lęs ar ba no ri bū ti Aš, ar ba ne no ri bū ti Aš. Tuo tar pu ne tik ro ji ne vil tis yra bū se na, kai žmo gus iš si su ki nė ja nuo eg zis ta vi mo (An zen ba cher, A., Eti kos įva das, iš vo kie čių k. ver tė Lo re ta Ani lio ny tė ir Gied rė So dei kie nė, Vil nius: Aidai, 1995, p. 220). 13 Kier ke ga ard, S., Li ga mir čiai, iš da nų k. ver tė Jo li ta Ado mė nie nė, Vil nius: Ai dai, 1997, p. 39. 14 Tol ki nas, Dž. R. R., Ho bi tas, iš an glų k. ver tė Bro nė Bal čie nė, Vil nius: Vy tu rys, 1985, p. 58 75. 15 Ne la bo jo žo džiais ta riant, Die vas užtvin dė sa vo pa sau lį ma lo nu mais. Yra da ly kų, ku riuos žmo nės ga li da ry ti vi są die ną Jam nė kiek ne pri eš ta rau jant: mie go ti, praus tis, val gy ti, ger ti, my lė tis, žais ti, mels tis, dirb ti. Mes vi są tai tu ri me pir ma iš kreip ti, kad duo tų mums ko kios nau dos. Mes gru mia mės žiau riai ne palan kio mis są ly go mis. Nie kas sa vai me ne sto vi mū sų pu sė je (Le wis, C. S., Kip šo laiš kai, iš an glų k. ver tė Zig man tas Ar dic kas ir Kęs tu tis Ši diš kis, Vil nius: Ka ta li kų pa sau lis, 1996, p. 110 111). 16 Bu ber, M., Dia lo go prin ci pas I. Aš ir Tu, iš vo kie čių k. ver tė To mas So dei ka, Vil nius: Ka ta li kų pa sau lis, 1998, p. 119. 17 Tol kien, J. R. R., Žie dų val do vas. Ka ra liaus su grį ži mas, iš an glų k. ver tė An drius Ta pi nas, Vil nius: Al ma lit te ra, 2001, p. 48. 18 Ps 139, 16 (An ta no Rub šio ver ti mas). Kai ku rie žo dy nai kaip vie ną ga li mų go lem ver ti mo va rian tų pa tei kią emb rio no reikš mę (plg. Re y mond, Ph., Dic tion nai re d Hébreu et d Araméen Bib li qu es, Le Cerf, 1991, p. 83). Ta čiau daž niau siai žo dis go lem ver čia mas kaip kaž kas ne to bu las, be for mis. 19 Pvz., Fi lo so fai žo dį es mė pa kei tė žo džiu ka sy bė; pas ta ro ji yra tai, ką Fi lo so fas [Aris to te lis P. V.] daž nai va di na tuo, kas bu vo bū ti, ji yra tai, dėl ko kas nors tu ri kon kre taus daik to bu vimą. Taip pat ji va di na ma for ma, to dėl [...], kad for ma reiš kia bet ku rio daik to tik ru mą. [...] Sudė ti nė se sub stan ci jo se for ma ir ma te ri ja ma ty ti, kaip žmo gu je sie la ir kū nas (To mas Ak vi nie tis, Apie esi nį ir es mę, in: To mas Ak vi nie tis, Apie esi nį ir es mę. Apie tie są. Apie in te lek to vie no vę prieš ave rois tus, iš lo ty nų k. ver tė Gin tau tas Vyš niaus kas, Vil nius: Lo gos, 2000, p. 7 11). NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 131

visuomenė tuo sius var dus 20, ar vei kiau lais vos va lios ne tu rin tis, vi siš kai nuo jį kūru sio jo pri klau san tis žmo gus, ku riam ne įkvėp ta sie la. Mįs lės pa tam siuo se, įtam pos ku pinas ho bi to ir Go lu mo ar, jei no ri me, žmo gaus ir jau/dar-ne-žmo gaus po kalbis. Lais va sis ir ver gas koks santy kis įma no mas tarp šių d vie jų po lių? Juk ver gas yra pra ra dęs es mę to, ką tu ri lais va sis va lią. Ta čiau ko kia yra situ a ci ja su žmo giš ką ja va lia? Aš no riu pa va din ti va lia pir miau sia gė rio ir blo gio tu rė to ją. [...] O gal klaidin ga ma ny ti, kad jau no rė ji mas (ati tin ka mai mąs ty mas) yra va lios veiksmas? (Ir šia pras me, ži no ma, žmo gus be va lios ne bū tų gy vas) 21, ant raip miręs. Hei de ge riš kai kal bant, mir tis yra es miš kas čia-bū ties re a li zuo tu mas, ir tik ji įga li na tik rą ją as mens sa vi voką. At ro do, kad toks po kal bis įma no mas 20 Scho lem, G., Kab ba lah, New York: Dor set Press, 1974, p. 351. 21 Wit tgens tein, L., Už ra šai, 1914 1916, iš vo kie čių k. ver tė Jur gi ta No rei kie nė, Vil nius: Pra dai, 2001, p. 110. Po pie ri niai at ei ties spar nai Lie tu viai ne fu tu ro lo gų tau ta? 2002 m. va sa rio 19 d. ofi cia liai bai gėsi At vi ros Lie tu vos fon do ir Lie tu vos tūks tant me čio mi nė ji mo di rek ci jos kon kur sas Lie tu vos at ei ties sce na rijai 2010 2020 me tais. Pir ma sis to kio po bū džio kon kur sas Lie tu vo je tę sė si me tus, jį glo bo jo LR pre zi dentas Valdas Adam kus, pro jek tus pa tei kė net 28 lie tu vių fu tu ro lo gų gru pės, o rezul ta tai su do mi no vi sas svar biau sias ša lies ži niask lai dos prie mo nes. Tiesa, pa sak ALF val dy bos pir mi nin ko Egi di jaus Alek san dra vi čiaus, tokio AN drius NA Vic KAS tik Pa čiam (Kier ke ga ar d o pras me). To kiu at ve ju ma si nis su pra ti mas ne įma no mas. Žie dų Val do vas iš ties kal ba vie ni šam klau sy to jui, ta čiau tai kon sta ta vę tar si grįž ta me į iš ei ties tašką. Ta ręs, kad Krikš čio ny bė je žmo gus su tel kė dė me sį tik į sa ve patį, iš plė šė sa ve iš pa sau lio vi su mos, pasi da rė pa tį sa ve pa ten ki nan čiu vi setu, ta po ab so liu čia, ne pa sau li ne ir viršpa sau line bū ty be 22, Feu er ba chas su prie ši na ją su pa go ny be, ku rio je indi vi das bu vo mąs to mas tik kaip da lis, ku ri ski riasi nuo rū šies vi su mos. Ta čiau ge riau įsi žiū rė jus, šis skir tu mas, kar tu ir kon flik tas, pa si ro do tik mena mas, vi suo me nė je ki tas pa si ro do be esąs ma na sis tu nors ly giai tą pa tį ga li ma pa sa ky ti apie abi pu ses, tai ma no ki tas aš, re a lus žmo gus, mano at si vė ręs vi di nis aš, tai sa ve pa tį ma tan ti akis 23. 22 Fo jer ba chas, L., Krikš čio ny bės es mė, iš vo kie čių k. ver tė Al fon sas Te ko rius, Vil nius: Min tis, 1985, p. 212. 23 Ibid., p. 221. sce na ri jaus, ku ris už ka riau tų visų komi si jos na rių šir dis, ne at si ra do. Tik ra sis Lie tu vos at ei ties sce nari jus liko ne pa ra šy tas, tvir ti no is to ri kas, to dėl pir mo ji vie ta taip ir li ko ne pa skirta. Kon kur so ko mi si ja at rin ko 11 svariau sių dar bų, du iš jų iš ko vo jo antrą ją vie tą, taip pat pa skir ta vie na tre čio ji vie ta bei dvi pa ska ti na mo sios pre mi jos. Ant rą ją vie tą pel nė Demok ra ti nės po li ti kos ins ti tu to darbas Lie tu vos at ei ties sce na ri jus 2010 2020 me tais, jo kū ri mo gru pės va do vas eks prem je ras And rius Kubi lius, bei sce na ri jus Vals ty bės valdy mo sek to rius. Vals ty bi nio val dy mo funk ci jų kai ta, pa reng tas Ro mu al do Bui vy do va do vau ja mos ne for ma lios dar bo gru pės. Tre čio ji vie ta ati te ko ori gi na liam Sau liaus Nor vai šo vado vau ja mos gru pės dar bui Lie tu vos imi ta ci nis mo de lis, pa ska ti ni mų su lau kė sce na ri jai Lie tu vos at ei ties kas die ny bė bei De mog ra fi nis iš šū kis ir Lie tu va po 20 me tų. Nors kon kur sas dar kar tą pa ro dė, kad lie tu viai pra ei ties go das go do ja daug mie liau nei sva jo ja apie at ei tį, ta čiau no mi nan tus svei ki nęs pre zi dentas ne sto ko jo op ti miz mo: šis kon kursas ne tik in te lek tu a li nis žai di mas. Jis pa ra gi no moks lo, ver slo, po li ti kos žmo nes im ti pro jek tuo ti ir mo de liuoti ben drą ša lies at ei tį. Taip pat ir kon kur san tus kon sul ta vęs sce na ri jų, pla nų bei stra te gi jų ren gi mo eks per tas iš Briu se lio Phi lip pe as Van denb ro eckas, ste bė jęs ne vie ną to kio po bū džio ren gi nį įvai rio se ša ly se, tvir ti no, kad lie tu viš ka sis kon kur sas ko ky be tik rai ne nu si lei do ki toms ša lims ir akį traukian tys sce na ri jų trū ku mai nor malus da ly kas. Tiek ofi cia lios in for ma ci jos, ku ri ne tru kus pa si mirš, ta čiau liks bent 11 kon kur so or ga ni za to rių dė me sį pa trau ku sių sce na ri jų, ran da mų ALF in ter ne ti nė je sve tai nė je (www.po li tika.osf.lt). Kiek vie nas svars ty mas apie at ei tį tam tik ras iš šū kis da bar čiai, ku ris, ti kiuo si, su do mins ne tik po liti kus, po li to lo gus, bet ir kul tū ros bei vi suo me nės ty ri nė to jus. Fak tų nu blokš ti Bet ko kio pa sa ko ji mo apie at ei tį para dok sas jis apie at ei tį pa sa ko daug ma žiau nei apie pa tį pa sa ko to ją, apie tai, kaip šis su pran ta da bar tį. Tam pri pa žin ti tik rai ne rei kia kruopš čiai ana li zuo ti ke lio li kos at ei ties vi zi jų, tačiau to kia ana li zė at sklei džia svarbias nū die nos Lie tu vo je pa pli tu sias nuo sta tas. Pir miau sia at ei ties pla na vi mas bei kū ri mas su vo kia mas kaip iš skir tinai po li ti kų ir tech nok ra tų rei ka las. 132 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

visuomenė Apie tai by lo ja at rink tų 11 sce na ri jų auto rių są ra šas. Hu ma ni ta rai, so ciali nių moks lų at sto vai ne ma tė rei ka lo (o gal ne su ge bė jo?) į vals ty bės at ei tį pa žvelg ti per sa vo dis cip li nų priz mę. Tam tik ra iš im tis Vir gi ni jus Sa vuky nas, bet jo at ve ju ten ka kal bė ti apie pa trauk lią pro ce sų, vyks tan čių in forma ci nių tech no lo gi jų sri ty je, ana li zę, o ne apie at ei ties sce na ri jų. Pa teik ti sce na ri jai lei džia spė ti apie ga na vien pu sius Lie tu vos tech no k ra tinio eli to te ori nius in te re sus. Dau gu mo je dar bų at ran da me po stindustri nės vi suo me nės są vo ką, vi so gyveni mo mo ky mo si bei nau jo sios vadybos ak cen ta vi mą (šmės te li P. Druc ke rio, D. Bel lo pa var dės), o an tai Va ka ruose itin po pu lia rūs Ant ho ny Gid den so, Fran ci so Fu ku y a ma os, Pe te rio Berge rio ar Zyg mun to Bau ma no dar bai, ana li zuo jan tys mo der ni za ci jos pro ce so spe ci fi ką bei ga li mus at ei ties pavi dalus, lie ka už dė me sio lau ko. Fak tiš kai vi si sce na ri jai su po nuo ja žmo gaus kaip ho mo fa ber vaiz dinį. Sce na ri jų au to riai, re gis, įsi ti ki nę, kad dar bo rin kos po ky čiai, val dy mo re for ma, eko no mi kos ro dik lių kai ta pa grin di niai veiks niai, nu le miantys ir žmo gaus, ir vi sos vi suo me nės gy ve ni mą. Ho mo fa ber ver ty bi nes nuo sta tas są ly go ja so cio e ko no mi nis kon teks tas, o apie at ga li nį ry šį kalba ma itin ne no riai. Šiuo at ve ju da li nė iš im tis De mok ra ti nės po li ti kos insti tu to sce na ri jus. Ab so liu ti dau gu ma sce na ri jų remia si Lie tu vos, kaip ma žos val te lės, blaš ko mos glo ba li zuo to pa sau lio vande ny no ban gų, vaiz di niu. Vi sos mū sų pa stan gos kiek vie ną aki mir ką ga li būti nu plau tos, to dėl dau giau sia, ką ga li me tai, at si žvel giant į po li ti nę bei eko no mi nę me te oro lo gi ją, lai ku įsisup ti į ne per šlam pa mus ap siaus tus ar tvir tai su si ka bin ti už ran kų. Nesa me ne tik pa sau lio, bet ir sa vo valsty bės kū rė jai. To kia nuo sta ta for muoja ir svars ty mų apie at ei tį pa vi da lą, kai vaiz duo tės žais mą pa lai do ja me po fak tog ra fi jos la vi na. Per skai čius dau giau nei pu sę sce nari jų, te ko dar kar tą per žiū rė ti kon kurso or ga ni za to rių pa teik tus rei ka la vimus, nes nie kaip ne ga lė jau su pras ti, ko kio žan ro dar bus skai tau. Nai viai įsi vaiz da vau, kad at ei ties sce na rijus tai kiek įma no ma la biau įti ki namas pa sa ko ji mas apie at ei tį. Kaip ir kiek vie nas pa sa ko ji mas, jis tu ri sa vo lo gi ką, in tri gą, re to ri ką, o jo įtaiga pri klau so tiek nuo vi di nio toly du mo, tiek nuo įsi šak ni ji mo da bar ti nė je Lie tu vos si tu a ci jo je. Ta čiau ab so liu ti dau gu ma au to rių sa vo už duotį su pra to vi siš kai ki taip, ir man te ko kan triai ir kar tais itin sun kiai ropš tis per skai čių ir for mulių už tva ras. Su si da rė įspū dis, kad au to rių siekis su rink ti iš sa mią fak ti nę me džia gą dau ge liu at ve jų atsi su ko prieš juos pa čius. Di de lė da lis fak tų taip ir lie ka plū du riuo ti teks te, net ne įtrauk ti į te o ri nius svars ty mus. Na, o Vin cen to Jasiu levi čiaus gru pės sce na ri ju je pa si elg ta itin ori gi na liai jo kū rė jai ne pa tingė jo iš nar šy ti dau ge lio Lie tu vos valsty bi nių ins ti tu cijų tin kla pių ir per kė lė į scena ri jų di de lę da lį to, ką ra do: nuo ata skai tų nuo tru pų iki stra te gi nių planų. Vin giuo tas ke lias į at ei tį Nu ro džiau ben dras sce na ri jų tenden ci jas, ta čiau rei kia pri pa žin ti, kad skir tu mai do mi nuo ja. Nors vi suo ti nai su ta ria ma, kad pa grin di nis iš ori nis Lie tu vos at ei ties veiks nys tai, ar pa vyks tap ti ES ir NA TO na re, ta čiau glo ba li za ci jos ir in teg ra ci jos pro ce sų at ve ria mos ga li my bės in ter pre tuo jamos la bai skir tin gai. Šiuo as pek tu įdo mus sce na ri jus Lie tu vos at ei ties kas die ny bė. Čia prog no zuo ja ma, kad lie tu viai il gai niui ims vis la biau abe jo ti va ka rie tiš kos kul tū ros kaip vi su mos pri va lu mais ir tai su kels so cia li nės ta pa ty bės krizę: [...] va ka rie tiš ka kul tū ra, ku rios pa ma tas glū di ne tik vi suo me ni niuose as pek tuo se, ta čiau yra glau džiai Vilniaus savivaldybės pastato projektas Ukmergės gatvėje, kuris bus realizuotas 2002 2003 m. Autoriai: Arūnas Paslaitis, Tadas Balčiūnas su si jęs su eko no mi ka. Daž nai matuo ja ma sis ša lies iš si vys ty mo ro diklis yra BVP, ta čiau dau ge liu at ve jų pa mirš ta ma žmo giš ko ji eko no mi kos pu sė, t. y. kaip kas die nia me gy ve ni me jau čia si žmo gus. Tę sian tis to kioms tra di ci joms ga li su si da ry ti si tu a ci ja, kai svar biau siu žmo gaus gy ve ni mo as pek tu taps ma te re a li nis ap si rū pinimas. Ta čiau tai prieš ta raus žmo gaus pri gim čiai, t. y. jo jaus mams... Ko kia tai pri gim tis, au to riai ne aiš ki na, tik vė liau pa aiš kė ja, kad ver ty bių bū na dvi ejų ti pų orien tuo tos į pra ei tį ir orien tuo tos į at ei tį. Šios dvi orien taci jos at ei ty je sklei sis hi per tik ro vė je, ku ri yra be ne svar biau sias at ei ties pa sau lio at ri bu tas, nors ir 2020 m. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 133

visuomenė Tomas Vyšniauskas. Vilnius. 2002. Fotografija mes ne bū si me to kie po stmo der nūs kaip Va ka rai. Tie sa, pa sak au to rių, si mu liak rai Lie tu vo je nė ra nau jie na, nes re li gi ja (ypač mū sų men ta li te tą for ma vu si ka ta li ky bė) iš da lies yra ne kas dau giau nei si mu lia ci ja. Tai yra Die vo ir Dan gaus pa veiks las, ku ris ne tu ri nie ko ben dro su mū sų kas dieni niu gy ve ni mu, bet ku ris vei kia mū sų kas die ni nį gy ve ni mą dau giau nei bet ku ri ki ta re a ly bė. Ne ga liu sa ky ti, kad pa jė giu su pras ti au to rių mintį, bet ji vis dėl to aiš kes nė už ki tą scena ri jaus tei gi nį: o kas die ny bė kiek vie nam žmo gui bus kaip sa vai me su pran tama bū se na ir ji ne tu rės di delės įta kos at ski ram in di vi dui. Ta čiau dau gu mo je sce na ri jų ver tybių pro ble ma su vo kia ma kur kas papras čiau. Pvz., Nau jo sios eko no mi kos ins ti tu to at sto vai tvir ti na: Di dė jant už im tu mui, ma žė ja al ko ho liz mas, nu si kals ta mu mas, dep re si jų ir sa vižu dy bių skai čius. Tai gi ver ty bi niai klau si mai tu ri bū ti spren džia mi ekono mi kos lyg me niu ir šiukš tu ne atvirkš čiai. Spren džiant iš sce na ri jaus, šio ins ti tu to pa va di ni mas dar kar tą pri me na, kad nau ja tai pa mirš ta sena. Šia me sce na ri ju je ne sun ku atpažin ti dar ne se niai Lie tu vo je vie nin te le moks li ne pri pa žin tos mark sis tinės dok tri nos po stu la tus. Pa si keitimus ga my bi nė je sis te mo je ne iš vengia mai tu ri ly dė ti ir ati tin ka ma valdy mo siste mos per tvar ka. Tie sa, Naujo sios eko no mi kos at sto vams ori gi nalių re cep tų ne trūks ta, pa mi nė siu tik vieną dvi ma tės va ka rie tiš kos lo gi kos, esą ne be tin kan čios po stin dust ri nei si tu a ci jai, pa kei ti mas švie ti mo įstaigo se tri ma te ry tie tiš ka. Dau giau me to do lo gi nio nau ju mo ga li ma ras ti Lie tu vos imi ta ci nio mo de lio sce na ri ju je. Pri zi nio sce na ri jaus au toriai įsi ti ki nę, kad ma te ma ti nis mo delia vi mas ga li tap ti svar biu veiks min go vals ty bės val dy mo įran kiu. Man iš ties sun ku įver tin ti to kio mode lio pa grįstu mą, jo tai ky mo ga li my bes. Ta čiau vie nas da ly kas at ro do ga na keis tas. Da bar ti nės si tu a ci jos ana lizei pa si telkę ga lin gą kom piu te rį, pa do va no ju sį ke lias de šimt pus la pių skai ty to jams ne su pran ta mų for mu lių, moks li nin kai ga liau siai kon sta tuo ja, kad Lie tu vos at ei tis dau giau sia pri klau sys... nuo to, kaip su si klos tys mū sų vals ty bės san ty kiai su ES, ir tai, su si da ro įspūdis, li ki mo kny gos, o ne kom piu te ri nių raš me nų rei ka las. Dau ge lis sce na ri jų svar biu vi di niu at ei ties kū ri mo re sur su lai ko de mo g ra fi nius vi suo me nės po ky čius. Dia na ir Ra mū nas Ja nu šaus kai sce na ri ju je De mog ra fi nis iš šū kis ir Lie tu va po 20 me tų šiuos po ky čius pa ver čia at spir ties taš ku. Tie sa, ir šia me premi juo ta me sce na ri ju je iš lai ko ma mak ro lyg mens per spek ty va. Pvz., pa grindi niais de mog ra fi nės kai tos matmenimis lai ko ma et ni nės ir amžiaus struk tū ros kai ta, ta čiau žmonių ver ty bių įta kos jai pri pa žin ti ne links ta ma. Tai, ko kia bus at ei ties Lie tu vos šei ma, esą pri klau so nuo glo bali za ci jos ir mig ra ci jos mas to, ver ty binės nuo sta tos su vo kia mos ne kaip for muo jan tis, o kaip so cia liai for muo ja mas veiks nys. La bai pa na ši ir sce na ri jaus E-demok ra ti ja Lie tu vos vi zi ja 2010 2020 me tais pa ma ti nė prie lai da nau joji pi lie ti nė vi suo me nė te ga li reikš tis kaip e-de mok ra ti ja. Šios pa grin das vi suo me nės kom piu te ri za ci ja bei dera ma val džios apa ra to per tvar ka. Sce na ri jaus au to riai nė ne abe jo ja, kad pilie ti nė vi suo me nė te ga li bū ti su kurta iš vir šaus, ver ty bi nės nuosta tos ( ants ta tas ) ne iš ven gia mai pri si tai ko prie ba zės kai tos. Jau mi nė jau fak tog ra fi jos pri so tin tą gau sios Ja siu le vi čiaus gru pės sce nari jų, ta čiau tie siog bū ti na pa ci tuo ti jo idė ją, ku ri tik rai be kon ku ren ci jos lai mė tų vi so kon kur so ori gi na liausios min ties ti tu lą. Sce na ri ju je pa teikiamas įspū din gas au gan čio ne dar bo pa sek mių žmo gui vaiz di nys. Pa sak auto rių, nedarbas yra vie nas svar biausių ho mo cen triz mo trans for ma vi mo si į zo o cen triz mą prie žas čių. Pas ta ra sis yra bai si nu žmo gė ji mo būk lė, ta čiau ji tu rin ti ir di džiu lį po zi ty vų krū vį, nes: Žmo gus, pa var gęs nuo žmogiš ku mo, tu ri su gy vu lė ti, suž vė rė ti, kad žvė riš ku mas, virs da mas to ta li ne grės me, su kel tų vi suo me nei žmo nišku mo il ge sį ir tap tų pa grin du nau jam žmo niš ku mo pri si kė li mui. Ta čiau to kį pri si kė li mą zo o cen triz mas ga li pa ska tin ti tik vie no kiai ar ki to kiai ka tast ro fai tar pi nin kau jant, nes tik ka tast ro fa lei džia žmo nėms at pa žin ti au ten tiš ką sias ver ty bes. [...] To dėl ir 134 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

visuomenė šiuo lai ki nis zo o cen triz mas turi bū ti to liau plė to ja mas iki sa vo lo giš kos pa bai gos, kad jis virstų vi suo tine grės me vi suo me nės eg zis ten ci jai ir taip pa reng tų nau ją jį ką tik pa neig to ho mo cen triz mo il ge sį ir pri si kė li mą. Įdo mu, kad ci tuo tos vie tos ko ne vie ninte lės, ku rio se au to riams rū pi žmo gaus nuo sta tos, o ki to se sce na ri jaus da ly se lie tu viš ki za ra tust ros tvir tai įsi kibę mak ro lyg mens svars ty mų. Gal ir ge rai, nors po zo o cen t ri nių įžval gų ga na sun ku to les nį šio sce na ri jaus teks tą skai ty ti rim tai. Apo ka lip sė ry toj? Ana li zuo ja mus sce na ri jus ga li ma su skirs ty ti į dvi ka te go ri jas. Vie na ver tus, tai pa ly gin ti sėk min gi įsi žiūrė ji mai į da bar tį, ban dant pa teik ti op ti mis ti nes bei pe si mis ti nes at ei ties ver si jas. Ki ta ver tus, tai tam tik ros idė jos (moks li nio me to do, te ori jos) pri sta ty mas pa gal griež tai du a listi nę sche mą: ar ba mū sų idė ja bus įgy ven din ta, ar ba Lie tu vą iš tiks katast rofa. Pvz., ar ba dau gu ma Lie tu vos gy ven to jų įsi gys ir iš moks nau do tis kom piu te riais (švie si e-de mok ra tijos per spek ty va), ar ba teks gy ven ti dik ta tū ros bei so cia li nių ka tast ro fų są ly go mis; ar ba Lie tu vos vals ty bė at si žvelgs į kon kre čios moks li nin kų gru pės re for mų pla ną, ar ba mū sų lau kia ne iš pa sa ky tai niū rūs tam sos am žiai. Ku rio zi nių al ter na ty vų pasi tai ko net iš tie sų koky biš kuo se nomi nuo tuo se sce na ri juo se. Pa vyz džiui, Bui vy do gru pė pa tei kia net ke tu ris at ei ties sce na ri jus. Ant ra me, pe si mistiš kiau sia me, eko no mi kos nuos mu kį ly di dras tiš ki kli ma to po ky čiai. O štai jei eko no mi ka bus tvar ko ma ge rai, kli ma to ko li zi jos, at ro do, ap lenks mū sų kraš tą. Ku ris ke lias op ti mis ti nis ar pe si mis ti nis sce na ri jų au to rių nuo mo ne la biau ti kė ti nas? Nors op timis ti niam ke liui ap ra šy ti ne gai li ma pa stan gų, su si da ro ben dras įspū dis, kad pe si miz mas ima vir šų. At ei tis sce na ris tams ne ke lia di de lio pa si tikė ji mo. Vy rau jan ti nuo sta ta nors pe si miz mui pa grin do ne trūks ta, gal vis dėlto pa si sek tų į at ei tį pra si brau ti bū tent tuo ke liu. At ei ties Lie tu va pa gal Ku bi lių ALF in ter ne to sve tai nė je te ko skaity ti ke lis ko men ta rus, esą An driaus Ku bi liaus gru pės sce na ri jaus įver tini mas duok lė jo po li ti niam svo riui. Ne ma nau, kad to kių ko men ta rų auto riai pa si var gi no per skai ty ti vi sus kon kur so sce na ri jus. Prie šin gu at ve ju tu rė tų pri pa žin ti, kad De mok ra ti nės po li ti kos ins ti tu to gru pės (to liau DPI) sce na ri jus ko ky be iš si ski ria iš ki tų. Pa žvel ki me į jį kiek įdė miau. Pir miau sia ten ka pri pa žin ti, kad au to riai neat si spy rė ke le tui vi siems kon kur si niams dar bams bū din gų stere o ti pų. Nors DPI sce na ri ju je iš veng ta lo gi nių ne nuo sek lu mų, ge nia lių bepras my bių, vien pu sio eko no miz mo, ta čiau ir čia la vi ruo ja ma tarp po li tinės pro gra mos ir įtai gaus pa sa ko ji mo apie at ei tį. Pas ta rą jį pa si rink ti, ma no su pra ti mu, truk do iš li ku si nuo sta ta, kad Lie tu va vei kiau yra vei kia ma is to ri jos, nei yra ak ty vi sa vo atei ties kū rė ja. Jau iš pat pra džių tvir ti na ma, kad eg zis tuo ja gru pė iš ori nių veiks nių, ku riems Lie tu va ne tu ri įta kos ar ba ta įta ka la bai men ka: Ru sija ir NVS, JAV ir NA TO, ES rai da, Bal ti jos kai my nių rai da, glo ba li za ci jos pro ce sas. Toks iš var di ji mas ap nuo gi na skau dų dabar ties klau si mą ar iš tie sų Lie tu va ga li tu rė ti sa vo už sie nio po li ti ką? Ar griež ta per sky ra tarp vi daus ir išorės fak to rių nė ra mū sų pa čių įves ta vi di nė cen zū ra? Au to riai prog no zuo ja, kad ar ti miausiais de šimt me čiais Lie tu va taps ES ir NA TO na re, o vals ty bės kas die nia me gy ve ni me at si ras dau giau aiš ku mo. Sce na ri ju je su lau žo ma ki tuo se anali zuo tuo se dar buo se įsi tvir ti nu si bazės-ants ta to sche ma : Vi suo me nės bran da, jos pa si ruo ši mas per mainoms, gy ve ni mo bū do, ver ty bių pa si kei ti mai yra be ne svar biau sias veiks nys, nuo ku rio pri klau sys, ar Lie tuva sėk mingai su ge bės įsi lie ti į de mok ra tiš kų ir pa si tu rin čių Eu ro pos vals ty bių ben dri ją. Ga li ma dis ku tuo ti dėl dabar ti nei Lie tu vos vi suo me nei bū dingų ver ty bių in ter pre ta ci jos, ste bė tis, ko dėl ven gia ma kal bė ti apie re ligi jos vaid me nį žmo nių gy ve ni me, tačiau ne abe jo ti na, kad gru baus eko no miz mo sche mos įvei ka šiam sce na ri jui su teikia gel mę, ku rios, de ja, ne pa vyks ta at ras ti ki tuo se sce na ri juose. Pri paži nus ver ty bi nių nuo sta tų svar bą, ki to je švie so je pa si ro do ir DPI grupės tei gi nys, kad vie nas svar biau sių at ei ties veiks nių stip rus vals ty bės vei ki mas. Pas ta ra sis čia su vo kia mas ne vien kaip eko no mi nių gė ry bių perskirs ty mas ar va dy bi niai po ky čiai, bet vei kiau kaip pa to gaus rė mo, ku ria me sklei džia si kul tū ri niai, so cia li niai etc. pro ce sai, su kū ri mas. Idant vals ty bė ga lė tų veiks mingai veik ti, pa sak sce na ri jaus, bū tina su de rin ti vals ty bės pri si im tus už da vi nius su ne di de liais tu ri mais iš tek liais, at lik ti griež tą vie šo jo valsty bės sek to riaus au di tą. (Prie šin gu at ve ju nusi vy li mas val džia ga li pasiek ti kri ti nę ri bą.) Be bū ti nų ūkio, švie ti mo sis te mos per tvar ky mų, dide lį dė me sį vals ty bė tu rės skir ti e-vi suo me nei, va di na mai Lie tu vos pa žan gos rak tu, kur ti. Ga na op timis tiš kai prog no zuo ja mos ir Lie tu vos kai mo per spek ty vos, pa brė žia ma iš apa čios ku ria mos sa vi val dos reikšmė, nu ma to ma, kad že mės ūkis da ry sis vis la biau di ver si fi kuo tas ir pri si tai kęs kon ku ruo ti di na miš ko je pa sau li nė je rin ko je. Ki taip nei ki ti ana li zuo ti sce na ri jai, DPI vizi ja nenu ma to ra di ka lios ur ba ni za ci jos 2020 m. kai me vis dar gy vens apie 40% Lie tu vos gy ven to jų. Ar 2020 m. Lie tu va bus stip res nė vals ty bė, o jos gy ven to jai lai min ges ni nei da bar? Pa na šu, kad pa pras čiausiai ji bus ge ro kai ki to kia, ne bus nei ro jus, nei pra ga ras, gal tik ma žiau gin čy sis dėl pra ei ties ir dau giau rūpin sis at ei ti mi. Vi si ži no me ba na lią tie są ne sunku kri ti kuo ti ki tų dar bus, daug sun kiau juos nu dirb ti. Kri tiš kai ap žvelg da mas ALF kon kur sui pa teik tus dar bus, paro dy da mas kai ku riuos per liu kus, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 135

visuomenė tik rai ne no riu nu ver tin ti mil ži niš kų pa stan gų, ku rių pa rei ka la vo sce nari jų kū ri mas. Iš tie sų sce na ri jų koky bė, įtai ga la bai ski ria si. Ta čiau čia sten giau si at kreip ti dė me sį į vi sai ką ki ta: kiek daug ir ne vi sa da ma lo nių Eu ro pa, NA TO ir pas ku ti ny sis žmo gus JAV se na to rius Ri char das Lu garas drums čia eu ro pie čių ra my bę. Jo kalba, pa sa ky ta ne se niai vy ku sio je NATO am ba sa do rių ir sau gu mo eksper tų kon fe ren ci jo je, ly gi na ma su sprogu sia bom ba. Lu ga ras be užuo lan kų lei do su pras ti, kad prieš te roriz mą ir ki tas glo ba lias grės mes ko vo ti ne pasi ren gu si NA TO Ame ri kai ne rei ka lin ga, bei kvie tė per žiū rė ti NA TO pri o ri te tus ir per tvar ky ti šią or ga ni za ciją taip, kad jos da ly vės ga lė tų de ra mai at saky ti į nau jus iš šū kius Va ka rų ir vi so pa sau lio sau gu mui. Lu ga ras re gi San tar vės pras mę glo ba laus, o ne re gio ni nio sau gu mo už tik ri ni mo mas tu, to dėl jo dok trinos rei ka la vi mai nu ma to es mi nes per mai nas eu ro pie čių san tar vi nin kų mąs ty se no je. Jo nuo mo ne, kai te ro ro iš puo liai rez ga mi Vo kie ti jo je, fi nansuo ja mi Azi jo je ir vyk do mi JAV, NA TO vals ty bėms ne ga li rū pė ti tik gin ti sa vo sie nas. Nors pas ta ruo ju me tu Eu ro po je gir dė ti mur mė ji mas, esą ame ri kie čiai ne įver ti no siū ly tos para mos ka rui prieš te ro riz mą, aki vaizdu, kad da bar ti nė NA TO yra tie siog ne pa jėgi adek va čiai ir veiks min gai rem ti JAV ope ra ci jo se, pa na šio se į Af ga nis ta no. Va sa rio pra džio je Fi nan cial Ti mes pa skel bė Pau lo Ken ne dy straips nį VLA di Mi RAs Lau Čius da ly kų at ei ties svars ty mai pa sa ko apie šian die ną. At ei tis ne skrai do po pie riniais sce na ri jų spar nais, ta čiau tė ra tik vie nas ke lias, ve dan tis į at ei tį, ir jis pra si de da šian die no je, su vi su jos spin de siu ir skur du. The Eagle Has Lan ded, ku ria me pa teik ti įspū din gi skai čiai apie JAV kari nę/fi nan si nę ga lią. Au to riaus žinio mis, JAV ka ri nėms reik mėms per metus iš lei džia dau giau pi ni gų ne gu kitos de vy nios gy ny bai dau giau sia išlei džian čios pa sau lio vals ty bės kartu su dė jus. Prieš po rą me tų JAV kari nis biu dže tas su da rė apie 36% vi sų pa saulio gy ny bos iš lai dų; da bar šis skai čius ar tė ja prie 40%. Jė gų san ty kis Šiau rės At lan to organi za ci jo je po Šal to jo ka ro ne nu mal domai kei čia si dis pro por ci jos tarp JAV ir jos są jun gi nin kių au gi mo link. JAV ski ria vis di des nius biu dže to asig navi mus sau gu mo reik mėms, o Eu ropos Są jun gos ša lys kar po sa vuo sius, ma tyt, jaus da mo si pa kan ka mai saugios už JAV sky do. Šią kon ste lia ci ją iš da lies le mia Eu ro pos vie ni ji mo si men ta li te tas, ku rio bruo žų vi su ma šiek tiek pri me na lai mę iš ra du sį ir il giau siai gy ve nan tį Niet zsche s pas ku ti nį jį žmo gų. Eu ro pos in teg ra ci jos ce men tas socia liai ga ran tuo to so tu mo jaus mas, ku riam iš lai ky ti ir to bu lin ti rei kia di de lių pi ni gų. Me džia gi nės ge ro vės puo se lė ji mo lo gi ka ver čia eu ro pie čius pa mirš ti apie di džio sios po li ti kos ka ro lau kus ir prag ma tiš kai pa si švęs ti sa vo ben dram na mų ūkiui ES. Kla si ki nė per sky ra tarp po li tikç (vals ty bės valdy mo) ir oi ko no mia (ūkio val dy mo) šiuo at žvil giu iš ryš ki na eu ro pie čiams ga na bū din gą pri ori te tų tarp NA TO ir ES pa si rin ki mo mo ty vą. Se na to riaus Lu ga ro aks ti na mi eu ro pie čiai pui kiai su vo kia, kad įsi parei goji mų NA TO naš ta trik do me džia gi nės ge ro vės vai sių virš ki ni mą proce są, ku rio sklan du mas yra šian die nio Eu ro pos vie ni ji mo si ul ti ma ra tio. Po Briu se lio kon fe ren ci jos žur na lis tai ne vel tui klau sė, ar Eu ro pai pa ža din ti ne pri reiks to kio pat šo ko, ko kį pa tyrė JAV prieš įsi trauk da mos į Ant rą jį pasau li nį ka rą ki taip ta riant, eu ro pietiš ko jo Pe arl Har bo ro va rian to. Luga ro at sa ky mas Duok Die ve, ne tik su stip ri na nuo gąs ta vi mus. Va šing to no su tar tis įpa rei go jo Santar vės na res gin ti sa vo tau tų lais vę, ben drą pa vel dą ir ci vi li za ci ją. Šiaurės At lan to kran tus jun gian ti ver ty bių sis te ma, ku rios įkū ni ji mą erd vėje ir lai ke nu sa ko Va ka rų ci vi li za ci jos sam pra ta, yra ar ba bent jau tu rė tų bū ti NA TO rai son d être. Ta čiau pasta ruo ju me tu šis ben dras pa grin das spar čiai plei šė ja. Tai vyks ta ne tik dėl akis ba dan čios ir vis di dė jan čios Ameri kos ir Eu ro pos gy ny bos ga lių asi met ri jos, bet ir to dėl, kad vie nin gos Euro pos ide o lo gi ja pra de da iš da lies prieš ta rau ti Va šing to no su tar ties pream bu lė je mi ni moms ver ty bėms. Mū sų die nų Eu ro pai rū pi ne tiek jos va ka rie tiš kas pa vel das, kiek di de lio ir na šaus ūkio le gi ti mus pa vel dė jimas (se no ji Eu ro pa mi rė te gy vuo ja Euro pos Są jun ga). Eko no mi nių priori te tų vy ra vi mas sa vo ruož tu ver čia ma ty ti Ame ri ką ne tiek gin ti ben drą ci vi liza ci ją įsi pa rei go ju sio są jun ginin ko, kiek pa vy daus var žo vo aki mis. So vie tų Są jun gos mo to pa si vy sim ir ap lenk sim Ame ri ką! ge rai pri gy ja biu rokra ti nio apa ra to pu re na mo je ES dirvo je. Idant jos der lius bū tų gausus ir Eu ro pos na mų ūkis kles tė tų, ES tau toms bū ti na ras ti vie ni jan čios pi lie ti nės sa vi vo kos pa grin dą, ku ris už tik rin tų jų tai kią ben drys tę. Ta pro ga eu ro en tu zias tai su ska to ša linti even tu a lius idė ji nės ar ver ty bi nės 136 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3

visuomenė ne san tai kos šal ti nius ( mat dėl ši tų da ly kų skran dis gen da, Niet zsche, Za ra tust ra) ir ieš ko ti nau jos eu ro piečio ta pa ty bės sam pra tos, tu rė sian čios pa keis ti tra di ci nę na cio na li nę. Šios už duo ties reikš min gu mą ge rai su vo kia Vo kie ti jos kul tū ros mi nist ras Ju lia nas Ni da Ru me li nas. Jo tei gi mu, Eu ro pos in teg ra ci jai la biau siai trukdo prieš ta rin gas ir se niai at gy ve nęs idea las tau ti nė vals ty bė. Pa sak Ru me li no, eu ro pie čio ta pa ty bės ir bend ros pi lie ty bės pa grin du tu ri tap ti in di vi do tei sė. Iš kar to ma ty ti, kad vokie čių mi nist ro ar gu men tai priešta rau ja jo iš va doms. Jei gu tau ti nės vals ty bės idė jos rei kia at si sa ky ti, ka dan gi ji, Ru me li no žo džiais, yra pa se nu si ir se niai at gy ve nu si, ko dėl tu rė tu me ją keis ti ki ta, dar labiau pa se nu sia in di vi do tei sių idė ja? Jei gu tau ti nė vals ty bė yra at gy ve na, tai in di vi do tei sėms ir gi se niai lai kas pū ti ta me pa čia me pra ei ties šiukšly ne. Kaip tik to kią nuo sta tą na cių už ka riau toms Eu ro pos ša lims ban dė pri mes ti Hit le ris. Vo kie ti jos kul tū ros mi nist ras galvo ja, kad tam tik ros ver ty bės, po liti niai prin ci pai ir is to ri nis pa vel das ga li pa ska tin ti eu ro pie čių tar pu sa vio prieš prie šą, to dėl ne rei kė tų į juos ape liuo ti ieš kant pa tva raus ben dros pi lie ty bės pa grin do. Tai gi jo siū lo ma mi ni ma lis ti nė pi lie ty bės sam pra ta yra ypa tin ga tuo, kad ji pa lie ka ben dros ta pa ty bės už ri by je be veik vi są Va ka rų ci vi li za ci jos pa vel dą. Nau jo ji ide o lo gi ja rei ka lau tų ne ša liš ku mo ir to le ran ci jos vi sų es mi nių ver ty bių, iš sky rus in divi do tei ses, at žvil giu. Ta da ir mi nė tus Va šing to no su tar ties tei gi nius do ram eu ro pie čiui įpras min tų vie nin te lė ver ty bi nė pa ska ta in divi do tei sių gy ni mas. Ta čiau to kiam da ri niui kaip NA TO tai gre sia pro gre suo jan čiu para ly žiu mi, nes ver ty bi nis neut ra lu mas prieš ta rau tų jo pri gim čiai, ne mąs tomai be nor ma ty vi nės per sky ros tarp gė rio ir blo gio, draugo ir prie šo. Hit le rio lai kus šia me kon teks te minė jau pri si min da mas Vei ma ro li be rali ą ją de mok ra ti ją, ku ri, prieš tap dama Tre čiuo ju Rei chu, bu vo per smelk ta ES ide o lo gi ją pri me nan čio ver ty biš kai neut ra laus, nor ma ty vi nių per sky rų ven gian čio, prag ma tiš ko, t. y. abe jin go tie sai ir to dėl, kaip vė liau pa aiš kė jo, po li ti nei sa vi gy nai ne tin ka mo mąsty mo. Kaip sa kė Le wi sas Mum for das apie prieš ka rio li be ra lus: Jų dal tonizmas mo ra li nių ver ty bių at žvil giu sutei kia ga li my bę nau do tis jų po li ti niu sil pnu mu. Jie ne ski ria ci vi li za ci jos nuo bar ba riz mo. [...] Tai to ji san dū ra, ku rio je prag ma tiš ka sis li be ra las akis į akį su si tin ka su fa šis tu. Kad ir kaip pas ta ra sis jį nie kin tų, yra dau gy bė įro dy mų, kad su si dū ręs akis į akį su fa šiz mu li be ra las tie siog ne ran da žodžių jam pa smerk ti. Šis ne su ge bė ji mas pri pa žin ti blo gį blo giu fa ta liškai vė li no pa sau lio re ak ci ją į bar ba riz mą (Faith for Li ving, 1940). Šian die nė eu ro pie čių re ak ci ja į bar ba riz mą ir gi kar tais by lo ja apie dalto niš ko mąs ty mo tęs ti nu mą. Kai Bu shas kalba apie blo gio ašį, jie dar ma žiau lin kę lai ky ti blo gį blo giu ir skir ti ci vi li za ci ją nuo bar ba riz mo ne gu ta da, kai Ro nal das Re a ga nas pa va di no SSRS blo gio im pe ri ja. JAV net te ko at sa ki nė ti į pa sta bas iš ki to At lan to kran to dėl ne va ne su pranta mų Bus ho žo džių apie blo gio ašį. JAV di plo ma tės paaiškinimas, kad šie žo džiai bu vo skir ti juos su pran tan čiai ame ri kie čių au di to ri jai, nu skam bė jo kaip man da gus siū ly mas to le ruo ti tei gi nio juoda yra juo da tei sin gumo pri pa ži nimą kaip JAV kul tū ri nę ypa ty bę. Be je, ir Ku bo je eu ro pie čiai pik tai ba do pirštais ne į Fi de lio Cast ro reži mą, o į ame ri kie čius, ne va pa žei dinė jan čius Al Qua e dos te ro ris tų tei ses Gvan ta na mo ba zė je. Tai gi Eu ro pa jau iš pe ties mo juo ja ir ma ni pu liuo ja sa vo nau jo s ta pa ty bės vė lia va in di vido teisė mis, o vie nas vė liav ne šių Vokie tijos už sie nio rei ka lų mi nist ras Jos chka Fis che ris pa te tiš kai rė žia ore sklan dan čią fra zę: Ame ri ka mums ne nu ro di nės. Ga li ma, aiš ku, ma ny ti, kad da bartinė įtam pa tarp dvi ejų At lan to krantų yra ne tik JAV ir Eu ro pos ati to li mo, bet ir ide o lo gi nių skir tu mų tarp kairių jų ir de ši nių jų (Bus has ver sus Clinto nas/blai ras/schro e de ris) pa da ri nys. Ta čiau ne tai svar biau sia. Kur kas di des nę reikš mę tu ri ta ap lin ky bė, kad, lai mė ję Šal tą jį ka rą, Va ka rai, t. y. NATO valstybės, ne te ko ne igia mo ori en ty ro ži no mo prie šo, o teigia mas orien ty ras, t. y. jų ben dros verty bės ir is to ri nis pa vel das, laips niš kai ėmė blank ti ir nyk ti mar go je skir tin gų aiški ni mų švie so je. Ki taip ta riant, viskas bu vo ge rai ir Va ka rai at ro dė vie nin gi, kol ži no ta, nuo ko rei kia gintis; kai iš ny ko aki vaiz dus nuo ko gin tis ir li ko tik kon tro ver siš kas ką gin ti, Va ka rų ver ty bi nio in teg ra lu mo klausi mas ta po vie nu svar biau sių NATO būk lei diag no zuo ti. NA TO ver ty bi nio pa ra ly žiaus grėsmę, kaip ir eu ro pie čių ka ri nį at si liki mą, la bai iš ryš ki no rug sė jo 11-oji. Kai Ita li jos mi nist ras pir mi nin kas Sil vio Ber lus co ni po te ro ro iš puo lių Niu jor ke ir Va šing to ne drį so pra bil ti apie Va karų ver ty bių pra na šu mus prieš Ry tų, jį tuoj už si puo lė po li tiš kai ko rek tiški pa kan tu mo fa na ti kai ir pri ver tė tei sin tis. Šis in ci den tas at sklei džia pro ble mos es mę: kuo tu rės rem tis Va ka rų ci vi li za ci jos ver ty bes ir in teresus gin sian tis eu ro pie tis, jei gu jam bus drau džia ma ti kė ti jos pra na šu mu? Kuo bus grin džia mas Eu ro pos pi lietišku mas, jei gu to kių kaip Ru me li nas pilie ty bės vi zi ja taps tik ro ve? At sa kymų nė ra, tik kir ba mig lo ta nuo jau ta, kad eu ro pie čiams ar ti miau siu me tu ga li tek ti at si pra šy ti už Ma ra to no mū šį, su griau tą Kar ta gi ną ir, ži no ma, už Re kon kis tą. Svar biau sia po li ti nio ko rek tiš ku mo pa mo ka, ku rią, ma tyt, teks iš mok ti bū si ma jam Eu ro pos pi lie čiui, bus ge bė ji mas ko rek tiš kai men kin ti sa vo ci vi li za ci jos pa vel dą, ma lo niai to le ruo ti tuos, ku rie men kins jį ne korek tiš kai, pa tai kau ti sve ti mų die vų gar bin to jams ir lo ja liai puo se lė ti sa ve to kį. Šiuo at žvil giu net sa vik ri ti ka logiškai reikš tų nu si žen gi mą po li ti nio ko rek tiš ku mo ka no nui. Niet zsche s Zara tust ra pa na šiai sa kė apie pas ku ti nįjį žmo gų: O, var ge! Ar ti na si me tas, ka da žmo gus, pa nie kin tas la biau siai, pat sai sa vęs ne be pa jėgs jau nie kint. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3 137

vienas pasaulis Pa sau lis ne de ra Kaš my rui EgI DI jus VA REI KIS Po rug sė jo 11-osios te ro ro ak tų pradė tas ka ras Af ga nis ta ne tu ri aiš kų pla ną ži no ma, kaip jis tu ri baig tis, ti ki ma, kad baig sis ne tru kus. Ta čiau Af ga nis ta no ope ra ci jos pla nuo to jai, su ju di nę Azi jos ge o po li ti nę erd vę, sukė lė ir ne pla nuo tų ša lu ti nių re ak ci jų. At ro do, kad pa ly gin ti ne di de lio karo Af ga nis ta ne ki birkš tys ga li įžieb ti daug rim tes nį kon flik tą, ku ria me da lyvau ja dvi nau jos ir ne la bai at sa kin gos bran duo li nės vals ty bės: šian dien Indi jos ir Pa kis ta no pa sie ny je sutelk ta apie mi li jo ną ka rių... Kiek vie nas tarp vals ty bi nis ar et ninis kon flik tas tu ri sa vo is to ri ją, kurią nuo ne at me na mų lai kų kon flik tuojan čios pu sės in ter pre tuo ja skir tingai. Skir tin gai is to ri ją ma to ne vien lietu viai su bal ta ru siais ar len kais jie dėl is to ri jos ka riau ti ne si ren gia. Bal ka nų tau tos, žy dai ir ara bai jau ta po is to ri jos be lais viais ir jų kon fliktas nesibaigs, kol žy dai su ara bais liks to kie be lais viai. Pa kis ta no vals ty bei pra džią da vė jos ide o lo go, įkūrė jo ir pre zi den to Mucham edo Ali Džina prin ci pas, kad hin duis tai turi gyven ti Indi jo je, o mu sul mo nai... Pa kis ta ne. Be šio prin ci po ne bū tų Pa kista no valsty bės, ta čiau bū tent Kaš myro at ve ju prin ci pas ne bu vo įgy vendin tas. Ne buvo įgy ven din tas at min ti nais 1947 m., toks lie ka ir šian dien. Šiuo lai ki niams po li ti kos prag ma tikams Kaš my ro ver tė ga li pa si ro dy ti abe jo ti na tai kal nuo tas re gio nas su men kai iš vys ty ta in fra struk tū ra, In di jai to li nuo sos ti nės ir eko no mikos bei pre ky bos cen trų, Pa kis ta nui Kaš my ras ar čiau Is la ma ba das, Ra val pin dis ir ki tos ag lo me ra ci jos ge og ra fiš kai kal nuo tam re gio nui artimi, bet tik Va ka ri nė Kaš my ro da lis (Pa kis ta no ofi cia liai va di na ma Azad Kash mir Lais va sis Kaš my ras) kiek tan kiau ap gy ven ta. Ga li ma pri si min ti gam tos gro žio gar bin to jus, pvz., ži nomą sansk ri tu ra šiu sį pra ei ties po etą Ka li dą, kar to ju sį, jog tai vie ta, nuosta bes nė už Ro jų. Is to ri kas Kal ha nas jį va di no ge riau sia Hi ma la jų vieta, kur sau lė švie čia švelniai... Ta čiau ar gro žis ver tas ka ro, ga liau siai ar jis ga li su kur ti ko kį nors biz nį, iš sky rus tu rizmą, šia me re gio ne ne kiek vienam ir pri ei na mą? Se niau sia fik suo ta is to rija by lo ja, kad nei is la mas, nei hin duiz mas nė ra čia ko kia nors am ži na ir ne pa mai no ma ver ty bė. III a. pr. Kr. im pe ra to rius Ašo ka čia įve dė bu diz mą, o dau giau kaip po tūks tan čio me tų IX a. Kaš my ro re gio nas mi nimas kaip in dų kul tū ros cen tras. Tai is to ri ja In di jos nau dai. Ta čiau... yra ir pa kis ta nie tiš ka jos dalis. Ji kur kas pre ci ziš kes nė ir by loja, kad 1346 m. re gio ną nu ka ria vo ir is la mi za vo musul mo nai. Is to ri jos bū ta įvai rias pal vės 1587 1752 m. lai ko tar pis va di na mas tai kos ir tvar kos pe ri odu, vė liau bu vo tam sy bės am žius (1752 1819), kai te ri to ri ją val dė afga niš kos kil mės dinas ti ja. 1819 m. kraš tą anek sa vo sik hų kil mės Pen dža bo val do vai. Bū tent sikhų ti kė ji mą iš pa žįs tan tys ma ha ra džos su kū rė šiuo lai ki nę Dža maus ir Kašmy ro vals ty bę, jei jau ga li ma ją taip va din ti. O vadin ti tik riau siai ga li ma, nes Bri tų In di joje ji iš lai kė san ty ki nai di de lę au to no mi ją, kaip, be je, ir ne viena ki ta te ri tori ja. Čia rei kia pri min ti, kad In dija nie ka dos ne bu vo vie nin ga nei iki britų, nei jiems pa lie kant val das Pie tų Azijo je. In di ja ir Pa kis ta nas yra nau jos valsty bės, tad jos ne tu ri ko kios nors tei sės į il gą is to ri ją tie siog ape liuo ti ga li ma į da bar tį. In di ja Gan džio vi zi jos produk tas, Pa kis ta nas įro dy mas, kad pri klau so my bė re li gi jai ga li, kai to no ri ma, virs ti tau tiš ku mu. In di jos ir Pa kis ta no at ve ju Kaš my ro pri klau somy bė vie nai ar ki tai ša liai yra pa ties šių vals ty bių eg zis ta vi mo pa grin do dalis. Abi ša lys, at si sa kiu sios sa vo tvir tos po zi ci jos Kašmy ro klau si mu, pa ker ta sa vo vals ty bin gu mo šaknis, ka dan gi nei vie na, nei ki ta nė ra kaip nors etniš kai ar is to riš kai vie na ly tė. Kon flik to san da ra pa pras ta, kai ka da net lai ko ma chres to ma ti ne. Kašmy ras tie siog pa si el gė ne taip, kaip bu vo su ma ny ta po ko lo ni ji nė Bri tų In di jos lem tis. In di jos ir Pa kis ta no ne pri klau so my bė for ma liai pa skelb ta 1947 m. rug pjū čio 15 d., ne nu sta čius ga lu ti nės abie jų vals ty bių sie nos. Ma ha ra dža Ha ri Sing as nu ta rė pasi ra šy ti pri si jun gi mo prie In di jos ak tą, ir for ma liai tų pat me tų spa lio 27 d. Kaš my ras ta po In di jos da li mi. Apie slap tuo sius ma ha ra džos pla nus il gai niui su kur ti ne pri klau so mą Kašmy rą spe ku lia ci jų ne trūks ta, ta čiau for ma liai mu sul mo niš kam Kaš my rui ta pus In di jos da li mi, Pa kis ta nas tai lai kė su si ta ri mo dėl dvi ejų vals ty bių kū ri mo pa žei di mu. Jau po ke lių mė nesių 1948 m. sau sį ki lo ka ras, ku rio pa sek mės Kaš my ro pa da li ji mas gerai ži no ma ug nies nu trau ki mo li ni ja, ku ri dar ir šian dien yra įdo mi po li tinė re a li ja. Ant ra sis ka ras dėl Kaš my ro ki lo 1965 m., ta čiau ge og ra fi nių rea li jų iš es mės ne pa kei tė. Svar bu gal 138 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2002 / 3