KAIP_APMOKESTINAMOS_2007_IR_VĖLESNIAIS_MOKESTINIAIS_LAIKOTARPIAIS_GAUTOS_TURTO_PARDAVIMO_PAJAMOS

Transkriptas

1 KAIP APMOKESTINAMOS 2007 IR VöLESNIAIS MOKESTINIAIS LAIKOTARPIAIS GAUTOS TURTO PARDAVIMO PAJAMOS NE INDIVIDUALIOS VEIKLOS TURTO PARDAVIMO AR KITOKIO PERLEIDIMO NUOSAVYBöN PAJAMŲ APMOKESTINIMO YPATUMAI TURINYS I. ĮVADINö DALIS II. TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS IR TURTO ĮSIGIJIMO KAINŲ NUSTATYMAS: 2.1. Turto pardavimo pajamų apskaičiavimas; 2.2. Turto įsigijimo kainos nustatymas; 2.3. Tam tikri turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai: kai turtas įgytas paveld jimo būdu; kai turtas gautas dovanojimo būdu; kai turtas grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavyb s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; kiti turto įsigijimo atvejai; 2.4. Turto įsigijimo kainos nustatymas, kai turtas perleidžiamas pagal mainų sutartį. III. NEKILNOJAMOJO TURTO IR REGISTRUOTINO KILNOJAMOJO TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS: 3.1. Pajamų mokesčio lengvatos taikymas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punktas); 3.2. Pajamų mokesčio sumok jimo tvarka; 3.3. Mokesčius išskaičiuojančio asmens prievol s: duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0572 ir FR0573 formos); pažymų išdavimas gyventojams; 3.4. Pajamų mokesčio perskaičiavimas pagal gyventojo pateiktą prašymą (FR0464 forma); 3.5. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metin je pajamų mokesčio deklaracijoje. IV. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS 4.1. Vertybinių popierių įsigijimo kainos nustatymas: VP, įsigyti pirkimo būdu;

2 VP, įsigyti paveld jimo būdu; VP, įsigyti dovanojimo būdu; VP (akcijos, dalys, pajai) vieneto likvidavimo atveju; Akcijos (dalys, pajai), gautos reorganizavimo metu mainais į įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), akcijos įsigytos didinant vieneto įstatinį kapitalą; VP, gauti už nekilnojamąjį turtą, į kurį nuosavyb s teis gyventojui atkurta pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavyb s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 4.2. Pajamų mokesčio lengvatų taikymas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies punktai); 4.3. Išmokas išmok jusio asmens duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0471 forma); 4.4. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metin je pajamų mokesčio deklaracijoje ir mokesčio sumok jimas. V. NENUKIRSTO MIŠKO, APVALIOSIOS MEDIENOS IR NETAURIŲJŲ METALŲ LAUŽO PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS: 5.1. Nenukirsto miško, apvaliosios medienos ir netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamų apmokestinimo ypatumai; 5.2. Pajamų mokesčio lengvatos taikymas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas); 5.3. Mokesčius išskaičiuojančio asmens prievol s: duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0572 forma); pažymų išdavimas gyventojams; 5.4. Pajamų mokesčio perskaičiavimas pagal gyventojo pateiktą prašymą (FR0464 forma); 5.5. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metin je pajamų mokesčio deklaracijoje. VI. KITO TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS: 6.1. Pajamų mokesčio lengvata (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas); 6.2. Išmokas išmok jusio asmens duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0471 forma); 6.3. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metin je pajamų mokesčio deklaracijoje, pajamų mokesčio sumok jimas. VII. TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ, GAUTŲ IŠ TIKSLINIŲ TERITORIJŲ, APMOKESTINIMAS.

3 3 I. ĮVADINö DALIS 1.1. Šis leidinys skirtas gyventojams, kurie 2007 ir v lesniais mokestiniais laikotarpiais pardav tam tikros rūšies ne individualios veiklos turtą (nekilnojamąjį turtą, registruotiną kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ar kitą turtą, toliau - turtas) ir nori sužinoti, kaip apmokestinamos turto pardavimo pajamos, kokios taikomos lengvatos, kaip tokios pajamos turi būti deklaruojamos ir pan. Be to, šis leidinys naudingas ir išmokas išmok jusiems, pajamų mokestį privalantiems išskaičiuoti juridiniams asmenims Ne individualios veiklos turtas tai turtas, kuris n ra naudojamas gyventojo vykdomoje individualioje veikloje arba kurio perleidimas neatitinka individualios veiklos vykdymo požymių (tęstinumo, savarankiškumo, ekonomin s naudos siekimo). Turtas kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestin s finansin s priemon s, kitas nematerialus turtas, kaip jis yra apibr žtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.98, straipsniuose Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPMĮ) nuostatas, kurios galioja apmokestinant po gautas pajamas, ne individualios veiklos turto (toliau turto) pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavyb n pajamos (toliau pardavimo pajamos) apskaičiuojamos iš gautų turto pardavimo pajamų at mus to turto įsigijimo kainą (į šią kainą įskaitomas sumok tas komisinis atlyginimas, mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto perleidimu). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos Turto pardavimo pajamų suma Turto įsigijimo kaina įskaitant sumok tą komisinį atlyginimą, mokesčius ir rinkliavas 1.4. Turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumok tą komisinį atlyginimą bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su to turto perleidimu nuosavyb n, skirtumo suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. II. TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS IR TURTO ĮSIGIJIMO KAINOS NUSTATYMAS

4 Turto pardavimo pajamų apskaičiavimas Turto pardavimo pajamos tai už turto pardavimą gauta pajamų (turto) suma Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, gautas iš turto perleidimo nuosavyb n, iš gautų pajamų sumos GPMĮ 19 straipsnio nustatyta tvarka gali būti atimama turto įsigijimo kaina, sumok tas komisinis atlyginimas, mokesčiai bei rinkliavos, susiję su jo perleidimu nuosavyb n. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu turtas buvo perleistas nuosavyb n Komisinio atlyginimo, mokesčių, rinkliavų sumok jimas turi būti pagrįstas atitinkamais šių sumų sumok jimą patvirtinančiais dokumentais. Sumok jimas gali būti patvirtintas ir atitinkamų institucijų ant sandorių dokumentų užd tu spaudu, patvirtinančiu rinkliavos, atlyginimo sumok jimo sumą, pvz.: apie notarui sumok tą atlyginimą patvirtina notaro ant sandorio dokumentų užd tas spaudas. Pavyzdys Gyventojas A. A. 3 kambarių butą pagal mainų sutartį perleido nepra jus trejiems metams nuo jo įsigijimo. Iš buto perleidimo pajamų ( Lt) gali būti atimama juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsta jo įsigijimo kaina (tarkime, Lt, sumok tų pardav jui jį įsigyjant, 300 Lt atlyginimas notarui ir 80 Lt už teisinę registraciją) ir kitos su jo perleidimu nuosavyb n susijusios išlaidos (400 Lt atlyginimas notarui už notarinių veiksmų atlikimą perleidžiant butą). Skirtumas tarp buto perleidimo pajamų ir įsigijimo kainos bei kitų su perleidimu susijusių išlaidų yra: Lt = Lt - ( ). Nuo šios Lt sumos, taikant 15 proc. mokesčio tarifą, apskaičiuojamas Lt pajamų mokestis, kurį pagal mainų sutartį 3 kambarių butą perleidęs gyventojas tur s sumok ti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų geguž s 1 dienos. 2 kambarių butą perleidęs savininkas B. B. iš jo perleidimo pagal mainų sutartį gavo Lt. Jeigu 2 kambarių butas buvo perleistas nuosavyb n nepra jus trejiems metams nuo įsigijimo, tai iš perleidimo pajamų gali būti atimta jo įsigijimo kaina (tarkime, Lt) ir kitos su jo perleidimu nuosavyb n susijusios išlaidos (tarkim, jų nebuvo): Lt = Lt Nuo Lt sumos apskaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis Tais atvejais, kai gyventojas, parduodamas nekilnojamąjį turtą, pasisamdo advokatą ar kitą asmenį, kuris suteikia teisines konsultacijas d l nekilnojamojo turto pardavimo, ir jam už paslaugas sumoka atitinkamo dydžio sumas, tai, apskaičiuojant apmokestinamąsias turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyb n pajamas, tokios sumok tos sumos neatimamos iš nekilnojamojo turto pardavimo

5 5 pajamų. Atitinkamai, jeigu gyventojas analogiškas sumas sumoka įsigydamas nekilnojamąjį turtą, tai to turto įsigijimo kainai min tos išlaidos nepriskiriamos Jeigu gyventojas parduoda nekilnojamąjį turtą pagal sudarytą komiso sutartį, kai viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti sandorius savo vardu, bet komitento l šomis, o komitentas (šiuo atveju gyventojas) privalo sumok ti komisionieriui komisinį atlyginimą už jo suteiktas paslaugas, tai tokiais atvejais sumok tas komisinis atlyginimas atimamas iš turto pardavimo pajamų arba priskiriamas turto įsigijimo išlaidoms. Kitais atvejais tarpininkams sumok tos sumos, apskaičiuojant apmokestinamąsias turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyb n pajamas, neatimamos iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Jeigu gyventojas analogiškas sumas sumoka įsigydamas nekilnojamąjį turtą, tai to turto įsigijimo kainai min tos išlaidos nepriskiriamos Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavyb n vertybinius popierius, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymą (Žin., 1996, Nr ; galiojo iki ), nuo pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkos įstatymą (Žin., 2007, Nr ) perleisti galima tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus (finansų maklerio įmon s, kredito įstaigos, finansų patar jo įmon s), turinčius teisę teikti investicines paslaugas, ir tokiam tarpininkui sumoka komisinį atlyginimą, tai šio komisinio atlyginimo suma, apskaičiuojant vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyb n apmokestinamąsias pajamas, atimama iš vertybinių popierių pardavimo pajamų. Jeigu gyventojas sumoka komisinį atlyginimą įsigydamas vertybinius popierius, tai tokios išlaidos priskiriamos vertybinių popierių įsigijimo kainai Tais atvejais, kai gyventojas, parduodamas turtą, sumoka mokesčius už valiutos pirkimo ar pardavimo operacijas (už valiutos konvertavimą), šios sumos nepriskiriamos mokesčiams, susijusiems su turto pardavimu, ir iš gautų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyb n pajamų neatimamos. Jeigu gyventojas analogiškas sumas sumoka įsigydamas turtą, tai to turto įsigijimo kainai min tos išlaidos nepriskiriamos. Pavyzdys Gyventojas su Lietuvoje įsteigtu banku sudaro sutartį, kuria paveda pirkti Latvijoje įsteigtos akcin s bendrov s X išleistus vertybinius popierius ir atsiskaitymui už įsigytus vertybinius popierius tarpininkui perduoda Lt. Tarpininkas įvykdo gyventojo pavedimą ir nuperka gyventojui vertybinių popierių už 9800 Lt. Kadangi už įsigytus vertybinius popierius Latvijoje atsiskaitoma latais, tarpininkas gyventojo sąskaita konvertuoja jam perduotą sumą litais į latus, sumok damas 100 Lt už valiutos keitimą.

6 6 Šiuo atveju vertybinių popierių įsigijimo kaina 9800 Lt (valiutos keitimo mokestis, 100 Lt, prie vertybinių popierių įsigijimo kainos nepriskiriamas) Tais atvejais, kai pagal vieną pirkimo-pardavimo ar kitokią perleidimo nuosavyb n sutartį parduodami (perleidžiami nuosavyb n) du ar keli nekilnojamieji daiktai arba keli kilnojamieji daiktai, o sutartyje yra nurodyta bendra pardavimo (perleidimo nuosavyb n) kaina, tai pajamų suma, gauta už kiekvieną turto vienetą, nustatoma atsižvelgiant į GPMĮ 15 straipsnio nuostatas. Gyventojai, apskaičiuodami apmokestinamąsias ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, pajamomis iš tokio sandorio turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio tikrąją rinkos kainą. Pavyzdys Gyventojas pardav gyvenamąjį namą (nepra jus trejiems metams nuo įsigijimo) su žem s sklypu (įsigytu daugiau kaip prieš trejus metus). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta bendra namo ir žem s kaina. Gyventojas kaip apmokestinamąsias pajamas iš gyvenamojo namo pardavimo turi nurodyti ekonomiškai pagrįstą jo tikrąją rinkos kainą (kaip ji apibr žta GPMĮ 2 straipsnio 20 dalyje). Žem s sklypo pardavimo neapmokestinamosios pajamos - likusi pajamų suma, gauta iš šio sandorio Gyventojo turimas ne individualios veiklos turtas gali būti parduodamas, išmainomas, gyventojo ar juridinio asmens nuosavyb n perleidžiamas kitais CK nustatytais būdais, pavyzdžiui: perleidžiamas nuosavyb n pagal skolos padengimo sutartį, rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal tokius sandorius gautoms pajamoms taip pat taikomos visos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyb n pajamų apmokestinimo taisykl s. Sudarant skolos padengimo sutartį, neturi būti piktnaudžiaujama. Nedideles skolas negalima padengti žymiai brangesniu turtu. Pavyzdys 1. Gyventojas pagal paskolos sutartį yra pasiskolinęs Lt. Remiantis sutartimi, apskaičiuota 2000 Lt palūkanų suma. Pagal skolos padengimo sutartį (kaip ji apibr žiama CK) kaip užmokestį už piniginę skolą kreditoriaus nuosavyb n skolininkas perduoda butą, kurio tikroji rinkos kaina Lt. Skolininko gautomis pajamomis iš ne individualios veiklos turto (buto) perleidimo laikoma pajamų suma, lygi padengtos skolos sumai (82000 Lt; įskaitant turtu padengtas palūkanas). Tuo atveju, jeigu kreditorius sumok tų skolininkui skirtumą tarp jo nuosavyb n perduodamo turto kainos ir skolos sumos (8000 Lt= ), tai skolininko gautomis turto perleidimo pajamomis būtų laikoma padengtos skolos suma (įskaitant palūkanas) ir kreditoriaus jam išmok ta suma, iš viso Lt ( ).

7 7 2. Pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (kaip šios sutartys apibr žiamos CK) rentos gav jas gauna rentą (išlaikymą iki gyvos galvos) už rentos mok tojo nuosavyb n perleistą butą. Rentos gav jo per mokestinį laikotarpį gautomis pajamomis iš ne individualios veiklos turto (buto) perleidimo nuosavyb n laikoma per tą mokestinį laikotarpį gauta rentos (jam išlaikyti rentos mok tojo patirtų išlaidų) suma. Jeigu šis butas buvo perleistas nuosavyb n anksčiau negu po 3 metų nuo jo įsigijimo, jo perleidimo pajamos priskiriamos pajamoms, apmokestinamoms taikant 15 proc. mokesčio tarifą Turto įsigijimo kainos nustatymas Turto įsigijimo kaina tai pinigų (turto) suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusį sumok tą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas, taip pat savo ar sutuoktinio l šomis atlikto to turto rekonstravimo išlaidas (įskaitant tam tikslui pasiskolintų l šų sugrąžintą dalį). Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti ir/ar rekonstruoti patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų l šų sugrąžintą dalį) Iš turto pardavimo pajamų galima atimti to turto įsigijimo kainą tik tais atvejais, kai yra turto įsigijimo kainą patvirtinantys dokumentai. Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama galiojančiais sandoriais, užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkin s operacijos turinį. Turto įsigijimo dokumentai arba įsigijimo kainą patvirtinantys galiojančių sandorių dokumentai yra: paveld jimo teis s liudijimas, turto vertintojų turto vert s nustatymo pažyma, dovanojimo sutartis, apskrities valstybin s mokesčių inspekcijos (toliau AVMI) nustatytos formos pažyma apie paveldimo turto vertę, kai gauto turto vert apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą (nuo paveld jus turtą), pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantis dokumentas arba turto pri mimo perdavimo aktas, valstyb s įmon s Registrų centras išduotas dokumentas, patvirtinantis turto įregistravimą gyventojo vardu, automobilio įsigijimo dokumentas pažyma sąskaita ir pan. Neregistruojamo turto įsigijimo kainą patvirtinantys dokumentai gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių galima nustatyti turto įsigijimo kainą Komisinio atlyginimo, mokesčių bei rinkliavų sumok jimas turi būti pagrįstas atitinkamais šių sumų sumok jimą patvirtinančiais dokumentais (žr. šio leidinio II sk punktą) Tais atvejais, kai n ra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, komiso pagrindais automobiliais prekiaujančios įmon s pažymos sąskaitos kopija).

8 8 Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto pardavimą buvo sumok ta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mok ta Jei nebuvo išsaugoti turto įsigijimo dokumentai ir n ra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neat mus to turto įsigijimo kainos) Tam tikri turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai: Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykl s (toliau taisykl s), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 (Žin., 2003, Nr ), numato tam tikrus išskirtinius turto įsigijimo kainos nustatymo atvejus: kai turtas įgytas paveld jimo būdu Taisyklių nuostatos įgyvendinamos remiantis Paveldimo turto mokesčio įstatymu (Žin., 2002, Nr , galiojančiu nuo ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 D l Paveldimo turto apmokestinamosios vert s apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2003, Nr ; 2004, Nr , toliau apskaičiavimo taisykl s) Pagal taisykles paveld jimo būdu įgyto turto, jį parduodant nepra jus trejiems metams įsigijimo kaina laikoma turto vert, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateik mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Tokiu atveju paveld to turto įsigijimo kaina laikoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti (toliau Komisija) nustatyta tokio turto vidutin rinkos kaina. Iki 2007 m. spalio l d. Komisija kiekvieną ketvirtį nustatydavo ir paskelbdavo atitinkamo ketvirčio turto vidutinę rinkos vertę. Informacija buvo skelbiama leidinyje Valstyb s žinios Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2007 m. rugs jo 26 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2007, Nr ) buvo pakeistos apskaičiavimo taisyklių nuostatos, susijusios su nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvoje, ir kilnojamųjų daiktų, kuriems nustatyta teisin registracija, vert s nustatymu. Šios nuostatos galioja nuo 2007 m. spalio 1 d. Paveld jimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstyb s įmon s Registrų centras nustatyta jo vidutin rinkos vert, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo

9 9 mokesčių administratoriui dieną, arba vert, nustatyta atlikus individualų turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dienos Iki 2007 m. spalio 1 d. teisiškai registruotino kilnojamojo daikto, taip pat civilinio orlaivio ir laivo, kuriam nustatyta privaloma teisin registracija ir kuris laikomas nekilnojamuoju daiktu, vert buvo jo vidutin rinkos vert, apskaičiuota remiantis Komisijos nustatytomis vidutin mis rinkos kainomis. Teisiškai registruotino kilnojamojo daikto, taip pat teisiškai registruotino civilinio orlaivio ir laivo vertę, buvusią turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, nustatydavo mokesčių administratorius. Kai atitinkamo teisiškai registruotino kilnojamojo daikto, civilinio orlaivio ar laivo vidutin s rinkos kainos nebuvo nurodytos,,valstyb s žiniose paskelbtuose Komisijos nutarimuose, jas pagal mokesčių administratoriui pateiktą prašymą nustatydavo Komisija Nuo 2007 m. spalio 1 d. teisiškai registruotino kilnojamojo daikto (pvz.: automobilio, žem s ūkio technikos, potencialiai pavojingo įrenginio, ginklo ir pan.), taip pat civilinio orlaivio ir laivo, vert yra turtą paveldinčio gyventojo (jo paties ar pasinaudojus turto vertintojų paslaugomis) nustatyta vert, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Turto vertintojo paslaugomis nepasinaudojęs gyventojas paveldimo kilnojamojo daikto vertę nustato remdamasis analogiškų (tokios pat rūšies, būkl s, pagaminimo metų, kokyb s, modelio ir pan.) tuo metu parduodamų daiktų kainomis Kaip nustatoma paveld jimo būdu įgytų vertybinių popierių įsigijimo kaina paaiškinta šio leidinio IV skyriuje (žr punktą) Paveld tų meno kūrinių vertę, antikvarinių meno kūrinių vertę nustato Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių įsigijimo kaina nustatoma pagal Lietuvos prabavimo rūmų nustatytą vertę Kito turto, kuriam teisin registracija n ra nustatyta (pvz.: buitin technika, baldai ir pan.), vert yra jo vert, nustatyta turtą paveldinčio gyventojo (paties ar pasinaudojus turto vertintojo paslaugomis). Tokio turto vert nustatoma turtą paveldinčio gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dienos.

10 Turto įsigijimo kaina nustatoma pagal taisyklių nuostatas, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas, paveld jęs turtą, prival jo mok ti paveldimo turto mokestį, ar buvo nuo to mokesčio atleistas kai turtas gautas dovanojimo būdu Dovanoto turto įsigijimo kaina laikoma turto vert, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vert yra gyventojų pajamų mokesčio (po dovanotam turtui) baz. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laim jimas, laim jimas arba prizas. Laim jimų ir prizų įsigijimo vert nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vert, t.y. imama turto vert, kuri laim jimų gavimo momentu būtų laikoma apdovanotojo pajamomis Po dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Pavyzdžiai 1. Gyventojas pagal dovanojimo sutartį iš t vo gavo butą, kurio tikroji rinkos kaina dovanojimo dieną buvo Lt. Vadinasi, šio buto įsigijimo kaina Lt. Tarkime, kad 2007 m. (nepra jus trejiems metams nuo įsigijimo dienos) gyventojas šį butą pardav už Lt. Pajamų mokesčio suma lygi 0 ( ). 2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas loterijoje laim jo automobilį, kurio tikroji rinkos kaina Lt. Vadinasi, šio automobilio įsigijimo kaina Lt. Po 10 dienų automobilis parduodamas už Lt. Pajamų mokesčio suma nuo gautų turto pardavimo pajamų lygi 0 ( ) Turto įsigijimo kaina nustatoma pagal taisyklių nuostatas, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas, gavęs dovanų turtą, prival jo mok ti nuo dovanojimo būdu gauto turto vert s gyventojų pajamų mokestį, ar ne kai turtas grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavyb s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

11 Turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavyb s teis s buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavyb s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (Žin., 1997, Nr , toliau Įstatymas) nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkams; 2) asmenims, kuriems mirę turto savininkai testamentais paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamentuose n ra duomenų apie žem s ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus jų sutuoktiniams, t vams (įt viams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniams bei vaikams; 3) turto savininkų, kurie mir ir nepaliko testamentų ar okupacijos metais ( metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdami Lietuvos Respublikos pilietyb s, pri m kitos šalies pilietybę, sutuoktiniams, t vams (įt viams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai į jiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis; 4) turto savininkų vaikų (įvaikių), kurie yra mirę, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) į mirusiesiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis; 5) leidinio punkto 1 4 papunkčiuose nurodytų piliečių vaikams (įvaikiams), t vams (įt viams), sutuoktiniams bei vaikaičiams (jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai) pagal notariškai patvirtintas teisių perleidimo sutartis; 6) nuosavyb s teis s atkurtos mirusiųjų vardu ir perduotos įp diniams (Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu leidinio punkto 1 4 papunkčiuose pamin ti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavyb s teises, yra mirę). Pavyzdžiai 1. Gyventojui A, kuriam turto savininkas prieš mirtį testamentu paliko savo turtą, buvo atkurtos nuosavyb s teis s į žemę. Šią žemę jis susigrąžino ir, nepra jus 3 metams nuo susigrąžinimo, ją pardav už Lt. Skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų neskaičiuojamas, nes įsigijimo kaina lygi pardavimo kainai ( Lt). Pajamų mokesčio suma yra Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido gyventojui B (savo vaikui (įvaikiui), t vui (įt viui), sutuoktiniui arba vaikaičiui) teisę atkurti nuosavyb s teises į žemę. Gyventojui B atkuriamos nuosavyb s teis s, šį turtą jis susigrąžino ir, nepra jus 3 metams nuo susigrąžinimo, jį pardav už Lt. Turto įsigijimo kaina yra prilyginama jo pardavimo kainai ( Lt). Pajamų mokesčio suma yra 0.

12 12 3. Nuosavyb s teis s į žemę atkurtos mirusio asmens A vardu. Įp dinis B, nepra jus 3 metams nuo žem s sugrąžinimo, žemę pardav. Žem s įsigijimo kaina prilyginama jos pardavimo kainai, tod l pajamų mokesčio suma yra Turto įsigijimo kaina n ra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teis atkurti nuosavyb s teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne t vui (įt viui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavyb ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumok tą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas, susijusius su turto perleidimu. Pavyzdys Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido kitam Lietuvos Respublikos piliečiui B (ne vaikui (įvaikiui), ne t vui (įt viui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui) teisę atkurti nuosavyb s teises į žemę. Piliečiui B atkuriamos nuosavyb s teis s, jis žemę susigrąžino ir, nepra jus 3 metams nuo susigrąžinimo, ją pardav už Lt. Turto įsigijimo kaina yra 0. Pilietis B notarui yra sumok jęs 20 Lt atlyginimą už teisių perleidimo sutarties patvirtinimą. Šios išlaidos gali būti atimamos iš pardavimo pajamų, vadinasi, min tos žem s pardavimo apmokestinamosios pajamos yra Lt ( ), mok tina pajamų mokesčio suma Lt (19 980x15/100) kiti turto įsigijimo atvejai Jeigu vieneto dalyviams (akcinių bendrovių akcininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams ir nariams komanditoriams, žem s ūkio bendrovių ar kooperatinių bendrovių pajininkams) likvidavimo atveju perleidžiamas to vieneto (akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, žem s ūkio bendrovių) turtas, tai tokio turto įsigijimo kaina yra tikroji šio turto rinkos kaina, buvusi turto nuosavyb s teis s perleidimo vieneto dalyviui dieną. Pavyzdys UAB X likviduojama m. balandžio m nesį akcininkui Y perleidžiamas pastatas, kurio tikroji rinkos kaina yra Lt m. geguž s m nesį gyventojas tą pastatą pardav už Lt. Kadangi šio turto įsigijimo kaina (tikroji rinkos kaina buvusi perleidimo dieną) yra Lt, o pardavimo Lt, tai pajamų mokesčio mok ti nereikia.

13 Jeigu už atliktą darbą (pagal darbo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį), už kitų darbų atlikimą, paslaugų suteikimą, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar l šas sumokama turtu, tai tokio turto įsigijimo kaina yra tikroji šio turto rinkos kaina, buvusi gyventojo pajamų natūra gavimo dieną (jeigu gautas turtas buvo pripažintas gyventojo pajamomis natūra) arba turto perleidimo gyventojo nuosavyb n dieną Tais atvejais, kai per mokestinį laikotarpį gaunama tik dalis turto pardavimo pajamų, iš jų gali būti atimta to turto įsigijimo kainos dalis, proporcinga per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų daliai. Pavyzdys Gyventojas 2006 metų liepos m nesį pardav UAB X už Lt butą (butas įsigytas , įsigijimo kaina Lt) Lt UAB X išmok jo , likusią sumą įsipareigojo išmok ti UAB X , išmok jusi gyventojui Lt turto pardavimo pajamų, išskaičiavo 15 proc. pajamų mokestį, UAB X, išmok dama likusią turto pardavimo pajamų dalį ( Lt), nuo išmokamos sumos išskaičiavo 15 proc. pajamų mokestį, nes butas buvo įsigytas ir parduotas nepra jus 3 metams. Pajamų mokesčio suma yra Lt (80000x15/100)+( x15/100). Gyventojas, gavęs iš UAB X pažymą apie tai, kad pajamų mokestis išskaičiuotas ir pervestas į biudžetą, gali kreiptis į mokesčių administratorių d l pajamų mokesčio nuo pajamų, gautų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavyb n turtą, perskaičiavimo, t.y. gali prašyti, kad pajamų mokestis būtų apskaičiuojamas iš gautų turto pardavimo pajamų at mus GPMĮ 19 straipsnyje nustatytas išlaidas. Pajamų mokestis nuo buto pardavimo pajamų perskaičiuojamas tokia tvarka: pardavimo kaina Lt; įsigijimo kaina Lt; su buto pardavimu susijusios sumok tos rinkliavos ir mokesčiai 120 Lt. Kadangi pagal GPMĮ nuostatas 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestinama tiek 2006 metais išmok ta Lt suma, tiek 2007 metais Lt išmok ta suma, tod l reikia nustatyti, kokiomis proporcijomis galima iš šios sumos atimti buto įsigijimo kainos dalį ir su šio buto pardavimu susijusių sumok tų mokesčių bei rinkliavų sumos dalį. Atimama išlaidų dalis sudaro: 2006 metais - 36,36 proc. (80 000: x100) bendros gautos buto pardavimo pajamų sumos, 2007 metais likusi išlaidų suma. Buto įsigijimo ir su buto pardavimu susijusių sumok tų mokesčių bei rinkliavų suma, tenkanti 2006 metais išmok tai turto pardavimo pajamų sumai, sudaro 72763,63 Lt [( )x36,36/100].

14 14 Apmokestinamųjų pajamų suma, apskaičiuota at mus 2006 metais išmokamai sumai tenkančių buto įsigijimo išlaidų dalį, sudaro 7236,37 Lt ( ,63). Pajamų mokestis nuo perskaičiuotų apmokestinamųjų buto pardavimo pajamų yra 1085,45 Lt (7236,37x15/100). Sumok to (išskaičiuoto) pajamų mokesčio sumos ir mok tinos pajamų mokesčio sumos skirtumas yra 10914,55 Lt ( ,45) metais išmokamai sumai tenkanti buto įsigijimo išlaidų likusi dalis yra ,37 ( ,63); pajamų mokestis nuo perskaičiuotų turto pardavimo pajamų yra 1914,54 Lt [( ,37)x15/100], grąžintina pajamų mokesčio suma ,46 Lt Kompensacijų už valstyb s išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mok jimo terminų bei tvarkos, taip pat valstyb s garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavyb s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr ) nustatyta, kad savivaldyb s vykdomoji institucija nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje ar bute, privalo išduoti valstyb s garantinį dokumentą. Šiuo dokumentu nuomininkui įsipareigojama išnuomoti kitas gyvenamąsias patalpas ar suteikti jas neatlygintinai, arba įvykdyti kitą Piliečių nuosavyb s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą valstyb s įsipareigojimą. Kaip viena iš galimų garantijų yra numatytas žem s sklypo gyvenamajam namui statyti neatlygintinis perdavimas garantijos tur tojo nuosavyb n. Gyventojui nuomininkui, iškeldintam iš savininkui grąžinto pastato, Piliečių nuosavyb s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyta tvarka pagal valstyb s garantinį dokumentą neatlygintinai suteikto žem s sklypo (jo dalies) įsigijimo kaina laikoma pajamų natūra (žem s sklypo gavimo neatlygintinai) gavimo momentu buvusi tikroji jo rinkos kaina. Žem s sklypo (dalies) tikrąją rinkos kainą atitinka žem s sklypo (dalies) vert, apskaičiuota garantijos suteikimo tvarką reglamentuojančių teis s aktų nustatyta tvarka ir nurodyta žem s sklypo (jo dalies) neatlygintinio suteikimo dokumentuose Turto įsigijimo kainos nustatymas, kai turtas perleidžiamas pagal mainų sutartį Mainų sutarties samprata pateikta CK straipsnio 1 dalyje: Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavyb s teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Mainų sutarties atveju abi šalys laikomos ir perduodamo daikto pardav ju, ir parduodamo daikto pirk ju.

15 Pagal mainų sutartį gyventojo gautas daiktas pagal GPMĮ yra laikomas už perleistą nuosavyb n (išmainytą) daiktą gautomis pajamomis, gautomis nepinigine forma (natūra). Pajamų, gautų natūra, įvertinimo bei apmokestinimo taisykles reglamentuoja Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka (toliau Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, Nr ). Už parduotą ar kitaip perleistą nuosavyb n turtą gyventojo gautas turtas (pajamos natūra) pagal GPMĮ ir Tvarkos 5.1 punktą įvertinamas tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Vadinasi, kai už perleistą daiktą pajamos gaunamos natūra (kitu daiktu), mainų sutartimi perleisto daikto perleidimo pajamomis laikytina įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina, buvusi jo perdavimo naujajam savininkui momentu Tikroji rinkos kaina GPMĮ 2 straipsnio 20 dalyje apibr žta kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Kai mainų sutartis yra sudaryta tarp gyventojų, tai apskaičiuoti įsigyjamo daikto tikrąją rinkos kainą turi patys gyventojai, sudarantys tokią sutartį GPMĮ n ra nustatyta, kuriais metodais ar būdais būtina vadovautis, apskaičiuojant daikto tikrąją rinkos kainą. Tai gali būti paties gyventojo įvertinimas, atliktas remiantis tokių tuo pat metu perkamų parduodamų daiktų kainų analize, turto vertintojo teis s aktų nustatyta tvarka atliktas įvertinimas ir pan. Svarbu yra tai, kad apskaičiuotoji turto tikroji rinkos kaina būtų ekonomiškai pagrįsta, t. y., kad ji atitiktų tokių pačių tuo pat metu perkamų - parduodamų daiktų rinkos kainą, d l kurios susitartų nepriklausomi asmenys (pirk jas ir pardav jas). Pavyzdys Gyventojas A. A. 3 kambarių butą išmain į mažesnio ploto 2 kambarių butą. Pagal nepriklausomo turto vertintojo išvadą arba pagal gyventojo turimus duomenis (pagal nekilnojamojo turto agentūrų pateiktus bei paties gyventojo surinktus duomenis apie parduodamų butų kainas) parduodamas 3 kambarių butas (analogiško ploto, išplanavimo, patogumų bei būkl s, analogiškų statybos metų, panašioje to paties miesto mikrorajono vietoje) mainų sutarties sudarymo metu vidutiniškai kainavo Lt. Ši kaina mainų sutartyje nurodyta kaip nustatytoji sandorio šalių vertinimu. Perleidžiamas 2 kambarių butas šalių vertinimu įvertintas Lt. Sutartyje numatytą Lt kainų skirtumą jį perleidžiantis savininkas B.B. (t. y. mažesn s kainos daiktą perduodanti sandorio šalis) sumok jo sutarties sudarymo metu.

16 16 Kadangi gyventojas A. A. mainais gavo Lt vert s butą (gaunamo buto tikroji rinkos kaina) ir Lt pinigais, tai Lt suma ir yra laikoma jo pajamomis iš perleisto nuosavyb n 3 kambarių buto. Vadinasi, kai už išmainytą didesn s kainos daiktą jo savininkas pajamų gauna ir natūra, ir pinigais, išmainytojo daikto perleidimo pajamos yra įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina, prid ta prie pinigais gautos pajamų sumos. Pastaba: jeigu gyventojas A. A. (naujasis 2 kambarių buto savininkas) parduotų šį mainais gautą butą, jo įsigijimo kaina būtų laikoma ne Lt, o Lt suma, nes Lt (skirtumas tarp išmainytų daiktų kainos) yra jo pinigais gautų pajamų dalis už perleistą 3 kambarių butą, bet ne 2 kambarių įsigijimo kainos (išlaidų) dalis. 2 kambarių butą išmainęs gyventojas B. B. didesn s ( Lt) vert s butą gavo ne tik už savo perleistąjį ( Lt), bet ir už pinigais ( Lt) jo paties sumok tą mainomų butų kainų skirtumą. Šio gyventojo sumok tas kainų skirtumas ( Lt) negali būti laikomas pajamomis iš jo išmainyto buto perleidimo, nes gyventojo B. B. atžvilgiu tai yra jo išlaidų (bet ne pajamų), patirtų įsigyjant 3 kambarių butą, dalis. Už išmainytą butą gyventojas gavo Lt pajamų. Ši suma apskaičiuojama iš Lt (gaunamo buto tikrosios rinkos kainos) at mus Lt (sumok tą mainomų daiktų kainų skirtumą). Vadinasi, kai už išmainytą mažesn s kainos daiktą savininkas gauna pajamų natūra (kitu daiktu), tačiau sumoka daiktų kainų skirtumą, išmainytojo daikto perleidimo pajamos yra įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina, at mus pinigais sumok tą kainų skirtumą. Pastaba: jeigu gyventojas B. B. (naujasis 3 kambarių buto savininkas) parduotų šį mainais gautą butą, jo įsigijimo kaina būtų laikoma Lt suma, apmok ta išmainytuoju 2 kambarių butu ( Lt), ir mainomų daiktų kainų skirtumu ( Lt). III. NEKILNOJAMOJO TURTO IR REGISTRUOTINO KILNOJAMOJO TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS Turto pardavimo pajamos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą arba registruotiną kilnojamąjį turtą, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą tais atvejais, kai turtas parduodamas

17 17 nepra jus trejiems metams nuo jo įsigijimo. Pajamų mokestis skaičiuojamas nuo skirtumo, gauto iš turto pardavimo pajamų at mus to turto įsigijimo kainą. Jeigu parduodamas anksčiau kaip prieš trejus metus įsigytas turtas, tokio turto pardavimo pajamos neapmokestinamos. Kilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ar iš esm s nesumažinus jų vert s (pvz.: automobiliai, vandens transporto priemon s, ginklai ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos teis s aktus privalomi teisiškai registruoti kilnojamieji daiktai yra: kelių transporto priemon s, šaunamieji ginklai, žem s ūkio technika (traktoriai, jų priekabos ir pan.) ir potencialiai pavojingi įrenginiai. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, nekilnojami pagal prigimtį, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esm s nesumažinus jų vert s (pvz.: žem s sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.), ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta atitinkami teis s aktai (pvz.: civiliniai orlaiviai, vidaus vandenų ar jūrų laivai ir pan.) Pajamų mokesčio lengvatos taikymas (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 punktas) Jeigu turtas buvo įsigytas anksčiau kaip prieš trejus metus iki turto pardavimo, tai tokio turto pardavimo pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir v lesnių metų pajamas pagal GPMĮ 17 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatas ( įstatymas Nr. X-580, Žin., 2006, Nr ) pajamų mokesčiu neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyb n pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavyb n kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teis s aktus privaloma teisin registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonomin s erdv s valstyb je nar je, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonomin s erdv s valstyb je nar je, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyb n. Europos ekonomin s erdv s valstyb ms priklauso 27 Europos Sąjungos valstyb s nar s (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slov nija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija Esmin lengvatos taikymo sąlyga yra min to turto nuosavyb s teis s išlaikymas ne mažiau kaip trejus metus iki to turto perleidimo kitam asmeniui nuosavyb n dienos.

18 18 Pavyzdžiai 1. Gyventojas nusipirko automobilį, jį pardav. Kadangi automobilis įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki jo pardavimo, tod l gautos pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2. Gyventojas pardav butą, kurį gavo dovanų , ir garažą, kurį buvo pirkęs Pajamų mokestis nuo pajamų, gautų už min to turto pardavimą, neturi būti mokamas, nes kiekvienas daiktas įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki jo pardavimo. 3. Gyventojas pardav 167 a. ploto žem s sklypą, kurio dalis (141 a) buvo pirkta 1998 m., kita dalis (26 a) pirkta 2006 m. Ta dalis pajamų, kuri gaunama už 1998 m. įsigytą žem s sklypo dalį, neapmokestinama, nes ji įsigyta anksčiau nei prieš trejus metus, o dalis pajamų, gautų už 2006 m. įsigytos žem s dalį, apmokestinama pajamų mokesčiu Terminas nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo kitam asmeniui nuosavyb n skaičiuojamas metais, m nesiais ir dienomis Turto įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo pateiktą jo įsigijimą pagrindžiantį dokumentą, pvz.: pirkimo pardavimo sutartį, pirkimo pažymą, kvitą, sąskaitą, dovanojimo sutartį, turto paveld jimo liudijimą ir pan. Turto įsigijimo datą turi įrodin ti pats gyventojas. Pavyzdžiai 1. Gyventojas sudar buto pirkimo pardavimo sandorį. Nuosavyb s teisę įregistravo po 2 m n., t. y Buto įsigijimo data laikytina pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta data, t. y Gyventojas sudar automobilio pirkimo pardavimo sandorį. Automobilį savo vardu įregistravo Automobilio įsigijimo data laikytina Sutuoktiniai bendrosios jungtin s nuosavyb s teise privatizavo butą metais vienas iš sutuoktinių mir. Likęs gyvas sutuoktinis sutvark paveld jimo dokumentus ir tais pačiais metais butą pardav. Šio buto įsigijimo data yra mirus turto palik jui, gyventojas paveld jo žem s ūkio paskirties žem s sklypą, į kurį paveld jimo teis s liudijimą gavo V liau pakeitęs šios žem s paskirtį, ją pardav. Žem s įsigijimo data (turto palik jo mirties diena) Tuo atveju, kai turtas įsigytas jį pagaminant, įsigijimo datą gyventojas gali įrodin ti pateikdamas ir kitus dokumentus, pagrindžiančius faktinį tokio turto įsigijimo momentą. Tokiais dokumentais gali būti kompetentingų institucijų (valstyb s pareigūnų) sprendimai (teismo nutartys, aktai, leidimai ir pan.), kadastrinių matavimų bylos, mokesčių administratoriui pateiktos deklaracijos,

19 19 kuriose toks turtas buvo deklaruotas, turto draudimo ir kitos sutartys, turto eksploatavimo išlaidų apmok jimo dokumentai ir pan. Turto įsigijimo data gali būti laikoma dokumento, patvirtinančio anksčiausią to turto faktinį įsigijimą, data. Pavyzdžiai 1. Gyventojas 2006 metais pasistat namą, kurį Valstyb s įmon Registrų centras įregistravo 2006 metais metais namą pardav. Gyventojas pateikia namo kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra duomenys apie statybos eigą: 2003 metais atlikta statinio inventorizacija, kurios metu nustatyta statybos užbaigtumas - 80 proc. Remiantis šiuo dokumentu, namo įsigijimo momentu gali būti laikoma byloje įrašyta inventorizavimo data, t.y metai. 2. Gyventojas 2000 metais įsigijo žem s sklypą metais gavo leidimą statybai m. įregistravo nebaigtą statybą metais žem ir nebaigtas statyti namas parduodami. Kadangi parduodami du skirtingi daiktai, jų įsigijimo data nustatoma kiekvienam daiktui atskirai. Gyventojas gali pateikti žem s pirkimo sutartį, taip pat Valstyb s įmon s Registrų centras pažym jimą. Remiantis pateiktais dokumentais, žem s įsigijimo data laikoma sutartyje nurodyta žem s pirkimo data (2000 m.), o nebaigtos statybos įsigijimo data gali būti laikoma nebaigtos statybos įregistravimo data (2003 m.). 3. Gyventojas stat si namą nuo 1997 metų, Valstyb s įmon je Registrų centras įregistravo 2006 metais, o namą pardav. Tačiau gyventojas turi statinių statybos inspekcijos aktą d l individualaus statinio pri mimo naudoti. Remiantis pateiktu dokumentu, namo įsigijimo data gali būti laikoma Gyvenamojo namo statybos bendrijos daugiabutis namas pripažintas tinkamu naudoti. Gyventojas (bendrijos narys) Valstyb s įmon je Registrų centras butą tame name savo vardu įregistravo , o butą pardav kito asmens nuosavyb n. Gyventojas pateik dokumentus, įrodančius, kad sumok jo visus įnašus už butą ir tai, kad nuo jame gyveno, buvo laikinai registruotas. Remiantis gyventojo turimais dokumentais, buto įsigijimo data gali būti laikoma anksčiausia data Tuo atveju, kai gyventojas parduoda turtą, kurį įsigijo išsimok tinai (kreditan) arba lizingo būdu, neatsižvelgiant į tai, kada jis pagal sutarties nuostatas įgyja nuosavyb s teises į turtą (jeigu pri mimo perdavimo ir nuosavyb s įgijimo datos nesutampa), šio turto įsigijimo data laikoma ta data, kada gyventojas gavo turtą (turto pri mimo - perdavimo data). Pavyzdys Gyventojas su kitu gyventoju pasiraš automobilio pirkimo pardavimo išsimok tinai sutartį ir iškart pa m įgyjamą automobilį naudoti. Sutartyje numatyta, kad nuosavyb s

20 20 teis į automobilį įgyjama sumok jus visą sutartyje numatytą kainą pirk jas sumok jo paskutinę įmoką ir po 2 m nesių automobilį pardav. Laikytina, kad automobilį jis įsigijo (automobilio perdavimo dieną), t. y. anksčiau negu prieš trejus metus iki pardavimo, tod l gautos šio turto pardavimo pajamos neapmokestinamos Tuo atveju, kai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavyb s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nuosavyb s teis s atkurtos tam pačiam turto savininkui, iš kurio šis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, ir jis šį turtą ar kitą lygiavertį sugrąžintą turtą parduoda, laikytina, kad šis turtas įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki jo pardavimo. Pagal taisykles tokio turto pardavimo kaina yra lygi jo įsigijimo kainai, tod l bet kokiu atveju pajamų mokesčio suma yra lygi 0. Ši nuostata taikoma, kai nuosavyb s teis s į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kurie nurodyti šio leidinio punkte Šio leidinio punkte nurodytų asmenų vaikams (įvaikiams), t vams (įt viams), sutuoktiniams bei vaikaičiams (jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai),kurie pagal notariškai patvirtintas teisių perleidimo sutartis įgijo teisę į nuosavyb s teisių atkūrimą, trejų metų terminas skaičiuojamas nuo prašymą išnagrin jusios institucijos (valstyb s pareigūno) sprendimo d l nuosavyb s teisių atkūrimo pri mimo datos; Tuo atveju, kai nuosavyb s teis s atkuriamos mirusiojo asmens vardu ir perduodamos įp diniui, laikoma, kad min tas asmuo (įp dinis) grąžintą turtą įsigijo sprendimo atkurti nuosavyb s teises pri mimo dieną; Tais atvejais, kai nuosavyb s teis s atkuriamos ir turtas grąžinamas asmenims, kuriems ši teis yra perleista pagal notariškai patvirtintas teisių perleidimo sutartis, tokio turto įsigijimo data laikytina prašymą atkurti nuosavyb s teises išnagrin jusios institucijos (valstyb s pareigūno) sprendimo atkurti nuosavyb s teises pri mimo data. Pavyzdys Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido gyventojui B teisę atkurti nuosavyb s teises į žemę. Nuosavyb s teisių į žemę atkūrimo B gyventojui sprendimą apskrities administracijos viršininkas pri m , turtas sugrąžintas Gyventojas turtą pardav. Pajamų mokesčio gyventojas neturi mok ti, nes laikytina, kad buvo parduotas anksčiau nei prieš trejus metus, t. y metais, įsigytas turtas.

21 Tais atvejais, kai pasidalijamas bendrosios jungtin s sutuoktinių nuosavyb s teise turimas daiktas, jo įsigijimo data nustatoma pagal to daikto įsigijimo (bet ne pasidalijimo) dokumentą. Pavyzdys 1. Sutuoktiniai bendrosios jungtin s sutuoktinių nuosavyb s teise įsigijo butą. Sutuoktiniams išsiskyrus, jų susitarimu, patvirtintu notaro (arba teismo sprendimu), visas bendrosios jungtin s sutuoktinių nuosavyb s teise priklausantis turtas buvo padalytas: buvusiai sutuoktinei atiteko butas, už kurio dalį (½) ji buvusiam sutuoktiniui įpareigota išmok ti piniginę kompensaciją. Gyventoja šį butą, priklausantį jai asmenin s nuosavyb s teise, pardav. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pasidalytas gyventojai jungtin s nuosavyb s teise priklausęs butas, jo pasidalijimas n ra laikomas įsigijimu. Buto įsigijimo data yra Pajamų mokesčio sumok jimo tvarka Pagal pajamų mokesčio mok jimo tvarką turto pardavimo pajamos skirstomos į pajamas: - nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumok ti į biudžetą MIA, perkantys tiek iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, tiek iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo turtą (pagal GPMĮ 22 straipsnį pajamos priskiriamos A klas s pajamoms); - kurias gyventojas turi deklaruoti pats (jeigu pagal GPMĮ 22 straipsnį turto pardavimo pajamos priskiriamos B klas s pajamoms, t.y.: turto pardavimo pajamoms, kurios gautos iš kito Lietuvos gyventojo, užsienio valstyb s vieneto ar užsienio valstyb s gyventojo) ir už 2007 ir v lesnius mokestinius laikotarpius pateikti deklaracijos GPM305 formą (kuri patvirtinta Valstybin s mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-72, Žin., 2007, Nr , toliau - deklaracija GPM305). Gyventojas turi apskaičiuoti apmokestinamąsias turto pardavimo pajamas, nurodydamas tiek A klasei pagal GPMĮ 22 straipsnį priskiriamas, tiek B klasei priskiriamas pajamas, ir už 2007 ir v lesnius mokestinius laikotarpius pateikti deklaracijos GPM305 priedo GPM305T formą Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo pajamos (išskyrus neapmokestinamas) yra apmokestinamos prie šaltinio, t.y.: MIA, išmok dami gyventojams sumas už pamin tą turtą, turi išskaičiuoti ir į biudžetą sumok ti 15 proc. pajamų mokestį nuo visos gyventojui išmokamos sumos, neatsižvelgiant į to turto įsigijimo kainą.