Euro zona EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva
Lietuvos perspektyvos Stiprėjančios Baltijos šalių pozicijos euro zonoje skatina Lietuvos BVP augimą Suomija Estija Latvija Lietuva Airija Olandija Vokietija Belgija Liuksemburgas Slovakija Austrija Prancūzija Slovėnija Italija Portugalija Ispanija Graikija Malta Kipras Atspausdinta bendradarbiaujant su
Akcentai BVP augimas Tikėtina, kad 215 m. sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie euro zonos, per vidutinį laikotarpį itin sustiprės šalies ekonominis augimas, nes euro įvedimas, dėl to sumažėjusios verslo išlaidos ir augantis pasitikėjimas leis padidinti prekybos galimybes ir pritraukti daugiau investicijų. Iki tol užėmęs kuklias pozicijas euro zonoje, Baltijos regionas gaus paskatų augti sparčiau. Nepaisant to, kad antrojoje 214 m. pusėje dėl sumažėjusių eksporto rinkų ir ekonominio sąstingio Rusijoje patiriamas ekonominis sulėtėjimas, vis tik tikimasi, kad 215 m. BVP augimas įsibėgės. Po 2,9 % augimo 214 metais eksportas įgaus pagreitį nusistovėjus eksportui į Europos Sąjungos (ES) rinkas, o mažesnės palūkanų normos (susilyginusios su galiojančiomis likusioje euro zonos dalyje) leis Lietuvai didinti augimą iki 3,6 % 215 m. 216 218 m. mes tikimės 4,5 % 5 % augimo per metus. Taip pat manoma, kad per ateinančius metus augs ir infliacija, kuri 214 m. siekė,3 %. 215 m. ji jau turėtų siekti 1,4 %, o 216 218 m. šiek tiek daugiau kaip 2 %, bet ji neturėtų smarkiai viršyti euro zonos vidurkio. Nors nominalusis darbo užmokestis toliau augs maždaug 5 %, nepaisant dviženklio nedarbo lygio, darbo užmokesčio augimas labai priklausys nuo darbo našumo didėjimo. Taigi šie rodikliai vidutiniu laikotarpiu bus teigiami, nes skatins vartojimą, nors ir baiminamasi, kad darbo užmokestis vėl augs greičiau nei darbo našumas. 214 2, 9 % BVP augimas Tikimasi, kad darbo našumo didėjimas sudarys palankias sąlygas investicijoms. Nuo 215 m. daugės investicijų, kurias skatins mažos nekilnojamojo turto palūkanų normos, taip bus skatinamas ir grynasis eksportas. Nors baimė dėl infliacijos ir darbo jėgos pasiūlos gali kiek prislopinti pradinių investicijų augimą įsivedus eurą, tačiau gerėjant eksporto perspektyvoms ir mažėjant neramumams finansų sektoriuje, investuotojų pasitikėjimas augs. Dėl mažesnių valstybės skolinimosi išlaidų Vyriausybė prieš 216 m. rinkimus ir toliau palaikys nedidelį deficitą. Nors tai prisidės prie infliacijos rizikos vidutiniu laikotarpiu, tačiau užtikrins, kad viešosios investicijos atitiktų augančius infrastruktūros poreikius ir kad paklausa šalies viduje kompensuotų bet kokius pasitaikančius eksporto rinkų trūkumus. Lietuvos ekonomika jau yra itin eurizuota, tad įstojimo procesas turėtų būti gana lengvas. Tačiau atvirumas užsienio prekybai ir ryšiai su Rusija lemia priklausomybę nuo šiuo metu kitose Europos valstybėse gana vangių paklausos sąlygų. O didelės dalies iškastinio kuro ir maisto produktų importas reiškia priklausomybę nuo pasaulinių pagrindinių produktų kainų ir infliacijos. 215 214 3, 6 % Nedarbo lygis 11, 4 % Vartotojų kainų indeksas 214, 3 % EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva 1
Stiprėjančios Baltijos šalių pozicijos euro zonoje skatina Lietuvos BVP augimą Atsigavimas nepaisant eksporto nuosmukio Lietuvos perspektyvos išlieka vienos geriausių visoje ES. Tikėtina, kad vėl augantis eksportas didins privačias investicijas, kurias skatins ir laisva pinigų politika euro zonoje, prie kurios Lietuva prisijungs 215 m. sausio mėn., ir mažins išorinę riziką. Tačiau trumpuoju laikotarpiu sąstingis euro zonoje bei Rusijoje ir abipusės ES ir Rusijos sankcijos dėl Ukrainos, kurios mažina paklausą, šiai Baltijos valstybei kelia rūpesčių. Todėl manoma, kad šiais metais Lietuvos augimas sieks 2,9 %, o kitais 3,6 %. BVP augimas lyginant su praėjusiais metais lėtėjo iki 2,6 % dėl prastesnių šių metų III ketvirčio rezultatų. Tačiau devynių mėnesių rezultatai vis tiek viršijo 3 %, tai visiškai atitiko mūsų visų metų prognozę 2,9 %. Tačiau iškilo rizika, kad IV metų ketvirtį galima laukti dar vieno ekonomikos sulėtėjimo. Pramonės produkcijos augimas lėtėja (nors prieš metus kas mėnesį stipriai kilo), o I ketvirtį po prieš tai buvusių kelių šuolių stipriai mažėjo statybų apimtis. Šie veiksniai gali sumažinti ilgalaikių investuotojų pasitikėjimą. Kitas reikšmingas aspektas eksportas į Rusiją, ypač maisto produktų. Dėl 214 m. pirmąjį pusmetį prasidėjusių Rusijos ekonomikos sutrikimų ir ES prekybos sankcijų bei atsakomųjų Rusijos sankcijų eksportas smarkiai mažėjo. Dar praeitais metais apribotas vežėjų pralaidumas per sieną smarkiai mažina eksportą. Rusijos blokuojamo eksporto negalima lengvai nukreipti į ES, nes čia didžioji rinkos dalis išlieka vangi. Pasitikėjimą dar gali sumažinti ir centrinio banko 214 m. augimo prognozė (nuo 3,4 % iki 2,9 % gegužės mėn.). Be to, dėl įtampos tarp Ukrainos ir Rusijos Lietuvos Vyriausybė buvo priversta 2 % didinti išlaidas gynybai, o tai gali reikšti, kad bendrąsias išlaidas 215 metais galbūt teks mažinti daugiau nei 5 %, kaip anksčiau planuota. Tačiau vidutinio laikotarpio perspektyvos išlieka gana teigiamos su 3,6 % augimui palankiomis sąlygomis 215 m. (Vyriausybės prognozė buvo sumažinta nuo 4,3 % gegužės mėn. iki 3,4 %), o vėliau apie 4,5 % 5 % per metus 216 218 m. 1 lentelė Lietuva (kasmetiniai pasikeitimai proc., nebent nurodyta kitaip) 213 214 215 216 217 218 BVP 3,3 2,9 3,6 4,6 4,8 4,8 Privatus vartojimas 4,7 5,3 4,5 4,6 4,7 4,5 Ilgalaikės investicijos 12,1 6,5 4, 5,5 6, 5,5 Atsargų sukaupimai (% nuo BVP) 4,1 5,5 5,9 5,4 4,7 4,2 Vyriausybės suvartojimas 1,8 1,4 2,2 2, 3,1 3,7 Prekių ir paslaugų eksportas,5 2, 5,7 8,1 7,5 7, Prekių ir paslaugų importas,3 2,7 5,9 8,6 8,3 7,5 Vartotojų kainos 1,,3 1,4 2,2 2,2 2,1 Nedarbo lygis 11,8 11,4,5 9,5 8,5 7,5 Einamosios sąskaitos balansas (% nuo BVP) 1,5 1,5,7,4,2,6 Valstybės biudžetas (% nuo BVP) 2,2 1,5 1,5 1,3 1,1 1, Valstybės skola (% nuo BVP) 39,3 39,5 39,1 37,9 36,5 35,1 ECB pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma (%),5,1,1,1,2,8 Efektyvusis euro keitimo kursas (1995 = ) 12,8 123,4 119,2 117,2 116,6 116,2 Keitimo kursas (JAV dol./eur) 1,33 1,33 1,24 1,21 1,2 1,19 Šaltinis: Oxford Economics 2 EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva
Pagrindinės šio pagerėjimo varomosios jėgos ilguoju laikotarpiu bus šios: Geresni eksporto rodikliai Eksporto mažėjimo prognozė šiems metams iš esmės atspindi neryžtingą euro zonos atsigavimą, itin sumažėjusį Rusijos ekonomikos augimą ir tai, jog pastaroji įvedė vienerių metų maisto produktų importo iš ES draudimą (nors tai paveiks tik vos mažiau nei 5 % bendro Lietuvos eksporto). Spartesnis euro zonos augimas prasidėsiantis 215 m. sąlygos eksporto atsigavimą nuo 216 m. Euro nuvertėjimas lyginant su JAV doleriu (9 % kritimas nuo 214 m. vidurio), kuris, tikėtina, tęsis ir 215 m. dėl JAV pradėsiančių kilti palūkanų normų leis Lietuvos eksportui augti už euro zonos ribų. Tačiau prekybos deficitas ateinančiais metais iš esmės nesikeis, nes didėjanti paklausa šalies viduje reikš, kad kartu su eksportu didės ir importas. Einamosios sąskaitos perviršis, tikėtina, mažės iš lėto ir nuo 217 m. pasieks nedidelio deficito ribą. Prisijungimas prie euro zonos Įsivedus eurą 215 m. sausio 1 d. bus eliminuota daugumos pagrindinių ES rinkų valiutos rizika (įskaitant Vokietijos, Estijos ir Latvijos) ir užtikrintas finansų sektoriaus augimas. Euro zonos 1 paveikslas Realus BVP augimas % per metus 15 5 5 15 2 25 Lietuva Šaltinis: Oxford Economics Euro zona Prognozė 1991 1993 1995 1997 1999 21 23 25 27 29 211 213 215 217 narystė reiškia, kad ekonomika tampa priklausoma nuo pinigų politikos, kuri visus 215 m., tikėtina, bus itin laisva. Palengvintos skolinimosi sąlygos prisidės prie lūkesčių, kad fiskalinis deficitas gali būti mažinamas tolygiai, o valstybė vis dar galės skolintis tik investavimo tikslais. Spalį išleistos 12 metų euroobligacijos užtikrins, kad bus padengtas 215 m. deficitas, kurio prognozė yra tik 1,5 % nuo BVP. Atsižvelgiant į tai, kad bus stiprinami ryšiai su pagrindinėmis ES valstybėmis, prisijungus prie euro zonos taip pat bus galima pagrįstai tikėtis, kad Baltijos regionas gaus didesnę paramą tuo atveju, jei ateityje kiltų Rusijos agresijos pavojus. Geresnės investavimo sąlygos Mažesnės palūkanos ir auganti paklausa Baltijos regione ir apskritai Europoje 215 217 m. leis didinti investicijas į pramonę ir skatins tolesnį struktūrinį perėjimą prie didesnės pridėtinės vertės prekių bei paslaugų. Šalia vykdomos gana laisvos pinigų politikos dėl to, kad Europos centrinis bankas (ECB) bandys atstatyti euro zonos kredito augimą, darbdaviai toliau galės samdyti mažai kainuojančią darbo jėgą, o kai kurie darbuotojai grįš iš kitų ES valstybių narių įgiję naujų įgūdžių. Našumo didėjimas reiškia, kad Lietuvos nedarbo lygis (11,3 % rugsėjo mėn. ir 21,4 % 15 24 metų amžiaus jaunimo) beveik nesumažėjo nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. 2 paveikslas Infliacija % per metus 12 11 9 8 7 6 5 4 3 2 1 1 2 Euro zona Šaltinis: Oxford Economics Lietuva Prognozė 1998 2 22 24 26 28 2 212 214 216 218 2 lentelė Prognozė Lietuvai pagal sektorius (metinis bendrosios pridėtinės vertės pokytis procentais) 213 214 215 216 217 218 BVP 3,3 2,9 3,6 4,6 4,8 4,8 Gamyba 4,9 9,5 4,8 4,6 4,4 3,9 Žemės ūkis 1,3 1,6 1,7 2,7 2,5 2,1 Statyba,4 4,4 5,6 5,3 5, 4,8 Viešosios paslaugos 1,4 2,4 1,5 3,1 3,3 3,1 Prekyba 4,1 1,6 5,5 7, 7, 6,5 Finansų ir verslo paslaugos 2,4,9 4,3 5,7 5,9 5,5 Ryšiai 2,2,8 4,4 5,7 5,9 5,5 Ne rinkos paslaugos 1,5,1 2,9 3,3 3,4 3,7 Šaltinis: Oxford Economics EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva 3
Stiprėjančios Baltijos šalių pozicijos euro zonoje skatina Lietuvos BVP augimą Požiūris Vitas Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininkas 215 m. sausio 1 d. Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare. Po to, kai šiais metais atšventėme ES narystės dešimtmetį, euro įvedimas yra natūralus ir logiškas Lietuvos žingsnis glaudesnės ekonominės konvergencijos link. Atsižvelgiant į susiklosčiusią geopolitinę aplinką, šis žingsnis šiandien mums dar aktualesnis. Mes atidžiai įvertinome tikėtiną euro įvedimo naudą ir išlaidas. Todėl galiu tvirtai pasakyti: taip, euro zona yra brangus klubas. Tačiau bendrosios valiutos privalumai Lietuvai yra akivaizdūs. Kitų euro zonos valstybių patirtis rodo, kad pašalinus šiuo metu vis dar egzistuojančius ekonominius trikdžius ir barjerus, bendra valiuta gali padidinti mūsų užsienio prekybą 5 procentų. Be to, tikimės, kad eliminavus valiutos keitimo riziką sumažės palūkanų normos Lietuvos nefinansinių įmonių ir namų ūkių paskoloms. Vien dėl šių veiksnių įtakos euras vidutiniu laikotarpiu (215 222 m.) turėtų prisidėti prie realiojo Lietuvos BVP augimo maždaug 2 procentais. Mūsų skaičiavimu, teigiamas bendros valiutos ekonominis poveikis, tikėtina, bus beveik 2 kartų didesnis nei vienkartinės euro įvedimo išlaidos ir papildomi finansiniai įnašai tarptautinėms institucijoms. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Lietuva nėra vienintelė laimėtoja padidėjusiame euro klube. Euro zona ir Bankų sąjunga priima narę, kuri yra konkurencinga, finansiškai drausminga ir atsakinga. Lietuvai tapus euro zonos nare, jos dalimi jau kaip viena integruota visuma taps ir visas Baltijos regionas. Įveikusi sunkią ekonomikos krizę Lietuva įsiveda eurą turėdama tvirtą pagrindą ir tvariai augančią ekonomiką, jau pranokusią iki krizės buvusį lygį ir sėkmingai išvengiančią bet kokių ryškesnių nesubalansuotumų ar cikliškumo spragų. Pagal mūsų ir pagal paskutines Europos Komisijos prognozes, net įvertinus šiais metais pradėtų taikyti prekybos apribojimų poveikį, Lietuva, tikėtina, išliks viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje ir euro zonoje. Mūsų kita pagrindinė užduotis palaikyti dabartinę politikos kryptį ir išlikti budriems. Vertinant dabartinę geopolitinę situaciją, Rusija yra tikrai svarbi mūsų eksporto rinka apie 2 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportuojama į Rusiją. Dėl prekybos apribojimų, Lietuva gali netekti iki 3,6 proc. viso savo eksporto. Tačiau du trečdaliai apriboto eksporto yra reeksportuojamos prekės, o šios prekės sukuria kur kas mažiau vertės, negu Lietuvoje pagamintos eksporto prekės. Neseniai manęs paklausė, ar Lietuvos bankas ECB Valdančiojoje Taryboje vaidins vanago ar balandžio vaidmenį. Atsižvelgdamas į tą faktą, kad visi ECB Valdančiosios Tarybos nariai priima monetarinės politikos sprendimus pagal bendrą situaciją euro zonoje, nemanau, kad būtų protinga iš anksto susitapatinti su bet kuriuo iš šių įvaizdžių. Tačiau galiu užtikrinti, kad kaip institucija, esame gerai pasirengę prisidėti prie bendrų tikslų įgyvendinimo. 4 EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva
II metų ketvirtį valandinis darbo įkainis augo 5,1 %, labai panašiai kaip ir prieš metus. Kylantys atlyginimai leidžia plėsti šalies vidaus rinką ir skatinti reemigraciją nemažinant vieneto kainos pranašumo prieš Vakarų euro zonos nares. Mažėjantis fiskalinis deficitas užtikrins, kad būtų išlaikyti maži standartiniai mokesčių tarifai (15 % gyventojų pajamų mokestis, įmonių pelno mokestis ir kapitalo pelno mokestis) ir dideliems projektams taikomos dosnios mokesčių lengvatos. Tik atsargus fiskalinis sugriežtinimas Viešosios išlaidos infrastruktūrai ir gynybai 215 216 m. turėtų augti, o prieš 216 m. spalio mėn. vyksiančius rinkimus socialinių išmokų mažinimo nesitikima, prognozuojamu laikotarpiu numatomas biudžeto deficitas. Tačiau deficitas, kuris 214 m. sudarys 1,5 % BVP, išliks nedidelis ir, tikėtina, dar mažės, nors ir vien tik dėl greitesnio BVP augimo. Tačiau Vyriausybė bus pajėgi išlaikyti nedidelį deficitą 215 217 m. po to, kai skolinimosi kaštai krito iki rekordinių mažumų ruošiantis įsivesti bendrą valiutą. Spalio viduryje išleista obligacijų emisija už 1 milijardą eurų nukrito maždaug 3 bazinių punktų lyginant su praėjusio sausio emisija nepaisant to, kad išpirkimo terminas buvo pratęstas iki 12 metų. Energetinio saugumo didinimas Rusijos grasinimas žiemą užsukti dujas Ukrainai dar sustiprino ES politikos ketinimus palaikyti Lietuvos siekį mažinti priklausomybę nuo Rusiškų dujų. Norvegija jau buvo numatyta kaip alternatyvus tiekėjas naudojant naująjį Baltijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris turėtų pradėti veikti 215 m. sausio mėn. SGD terminalas, kurio pajėgumas 4 milijardai kubinių metrų per metus, o to pakanka nacionaliniams poreikiams tenkinti ir dar reeksportuoti, apribos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir leis mažinti nuolatines kuro importo išlaidas. Ribota infliacijos rizika Nors prognozuojamas tęstinis euro kurso kritimas galėtų prisidėti prie jau greitėjančios būsimos 215 m. infliacijos, kurios lygis, tikimės, bus apie 1,4 % (214 m. tesiekė vos,3 %), prognozuojame, kad ji 216 218 m. šiek tiek viršys 2 %. Tai apribos realų darbo užmokesčio augimą, o realios skolinimosi išlaidos išliks mažos, taip nekils pavojus eksporto konkurencingumui. Nors nepaisant didelio nedarbo lygio nominalusis darbo užmokestis toliau didės maždaug 5 %, darbo užmokesčio kilimas iki šiol labai priklausė nuo našumo didėjimo, todėl vidutinio laikotarpio augimo požiūriu šie rodikliai išliko teigiami. Tai prisidės prie paklausos šalies viduje didėjimo, kuri per pastaruosius eksporto ir investicijų nuosmukius buvo pagrindinis augimo variklis. Tačiau dabar baiminamasi, kad darbo užmokestis vėl auga greičiau nei našumas. Ilgalaikės perspektyvos teikia vilčių Nors trumpalaikes perspektyvas varžo išorės iššūkiai ir grėsmės, ilgalaikės perspektyvos teikia vilčių. Lietuvos maža ir sąlyginai atvira ekonomika gerai atlaikė pasaulinę finansų krizę ir po jos patirtą recesiją, o reikšminga vidinė devalvacija padėjo atkurti konkurencingumą daug greičiau nei kitose ES valstybėse. Dėl to, nors didėjantis darbo našumas nesumažino nedarbo lygio, vietos 3 paveikslas Einamųjų sąskaitų balansas 4 paveikslas Vyriausybės biudžeto balansas 4. Mlrd. JAV dol. Prognozė % nuo BVP 8 Mlrd. JAV dol. % nuo BVP 2. 4 1. 2 % nuo BVP (dešinė) 4 2. -2. Mlrd. JAV dol. (kairė) -4 3. 6-4. -8 8-6. % nuo BVP (dešinė) -12 4. Mlrd. JAV dol. (kairė) -8. 1998 2 22 24 26 28 2 212 214 216 218-16 5. Prognozė 1998 2 22 24 26 28 2 212 214 216 218 12 Šaltinis: Oxford economics Šaltinis: Oxford economics EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva 5
Stiprėjančios Baltijos šalių pozicijos euro zonoje skatina Lietuvos BVP augimą gamybos ir aptarnavimo sektorių perspektyvos nuolat gerėja, ir tai savo ruožtu leis didinti investicijas ateinančiais metais. Turint omenyje, kad išorės geopolitinė įtampa slūgs, BVP augimo perspektyvos ilguoju laikotarpiu gerės, ypač tada, kai bus sumažinta priklausomybė nuo rusiškų dujų. Lietuva yra didžiausia iš trijų Baltijos valstybių, kurios BVP siekia 46 milijardus JAV dolerių (Latvijos 31 milijardas JAV dol., Estijos 25 milijardai JAV dol.). Tačiau palyginus su visa euro zona, Baltijos regionas yra labai mažas, jis sudaro tik,8 % bendro euro zonos BVP. Visgi Baltijos valstybių reikšmė augs, kadangi toliau plėtojami bendri projektai, kuriais siekiama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų. O Lietuvos kvalifikuota darbo jėga ir regiono vieta sudarys prielaidas prekybos galimybėms augti visame regione, ypač po to, kai 216 m. Rusija vėl ims atsitiesti ir parems prekybos perspektyvas kartu su Skandinavijos ir Rytų Europos šalimis. Lietuvos prisijungimas prie euro zonos Nepaisant šešerius metus trukusių ekonominių sunkumų ir įtampos su Rusija dėl Ukrainos, Rytų Europos šalims prisijungimas prie bendros valiutos šeimos vis dar patraukli perspektyva. 215 m. sausio 1 d. sekdama kitų Baltijos šalių pėdomis Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare (Estija prisijungė 211 m., o Latvija 214 m.). Šis prisijungimas užbaigs euro zonos plėtros etapą, nes vienas iš prisijungimo prie euro zonos kriterijų yra valiutos kurso mechanizmo narystė (angl. Exchange Rate Mechanism (ERM)) dvejus metus. Kai Lietuva įsives eurą, liks vienintelė kita ERM narė Danija, kuri vis dar turi galimybę apsispręsti. Tačiau kai kuriose Rytų Europos šalyse opozicija euro zonos narystei silpsta, taigi tikėtina, kad vėliau prisijungs ir kitos šalys. Motyvai prisijungti prie euro zonos yra: mažesnės sandorių išlaidos, mažesnės palūkanų normos ir valiutų keitimo rizika, finansinis stabilumas ir didesnis viešųjų finansų skaidrumas. Nors Rusija vis dar yra Lietuvos didžiausia bendroji rinka, eksportas į kurią sudaro 22 % viso šių metų eksporto, 35 % Lietuvos eksporto nukreipta į euro zonos šalis, o importas iš euro zonos narių sudaro 43 %. Įsivedus eurą nebeliks poreikio pirkti ar parduoti valiutą arba apdrausti šiuos sandorius nuo valiutų keitimo kurso rizikos. Lietuva, kaip euro zonos narė, taps patrauklesnė užsienio investicijoms dėl mažesnių verslo su šalimis narėmis kaštų. Baltijos šalims stiprinant savo pozicijas euro zonoje, bendri šiame regione diegiami projektai, tokie kaip planai mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, prisidės prie jo patrauklumo. Tačiau narystė bendrosios valiutos sąjungoje taip pat turi trūkumų: narės nebekontroliuoja pinigų politikos, todėl sumažėja jų gebėjimas reaguoti į sukrėtimus. 5 paveikslas BVP augimas % per metus 12 8 6 4 2 2 4 6 8 12 14 16 Euro zona 2 22 24 26 28 2 212 214 216 218 Šaltinis: Oxford Economics Lietuva Prognozė Tačiau Lietuvos padėtis eurui įsivesti yra palanki. Kaip ir Latvija, po finansų krizės Lietuva pradėjo taikyti griežtas taupymo priemones ir įvykdė esminę vidinę devalvaciją bei struktūrinę reformą tam, kad galėtų tapti euro zonos nare, kuria ji per plauką netapo 28 m. (kai infliacijos rodiklis buvo kiek per aukštas). Šiuo metu infliacija stabilizuota, rugsėjo mėn. jos rodiklis buvo lygus nuliui, žemiau euro zonos vidurkio,3 %, o valstybės skola išliko nedidelė. Lietuvos BVP dabar vėl pasiekė iki krizės buvusį 28 m. lygį. Iš tiesų, tai bus viena greičiausiai euro zonoje augančių šalių 215 m. Prognozuojama, kad BVP kils iki 3,6 %, o 216 218 m. pasieks 4,5 5 % per metus, taip aplenkdama daugelį euro zonos narių. Prognozuojama, kad 215 m. metinė infliacija kils iki 1,4 %, o 216 218 m. neženkliai viršys 2 %, tačiau laisva ECB pinigų politika grąžina euro zonos infliacijos lygį link 2 %, todėl tai greičiausiai nesumažins dabartinių Lietuvos kainų ir darbo sąnaudų privalumų. Lietuva daugiausia susiduria su išoriniais iššūkiais. Vyriausybės pažadą 215 m. mažinti viešąsias išlaidas sumenkino didesnės išlaidos gynybai, todėl prognozuojama, jog nedidelis deficitas išliks, net jei augimas įsibėgės. Tačiau politinė valdžia priklauso toms partijoms, kurios skolinsis tik investicijoms. Be to, paskutinė euro obligacijų emisija parodė, kad toliau krenta skolinimosi kaina, taip pat prisideda ir geri kredito reitingai, kurie atnaujinami iš anksto dar prieš įvedant eurą. Ir nors Baltijos SGD terminalas finansuojamas Lietuvos lėšomis SGD infrastruktūros pagrindinė akcininkė ir savininkė yra valstybė, Europos Sąjunga (ES) teiks politinę pagalbą, kadangi Lietuvos SGD projektas prisidės prie viso regiono nepriklausomybės. 6 paveikslas Infliacija % per metus 12 11 9 8 7 6 5 4 3 2 1 1 2 Euro zona 2 22 24 26 28 2 212 214 216 218 Šaltinis: Oxford Economics Lietuva Prognozė 6 EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva
EY's attractiveness survey 4. 2. 2.8 8 1.4 1.6.2 6.8 -.6.4 2. 4.2-1.5. -2.3 2 -.8-.4-2. -3.2-4. 7.2 4.4 1.6-1.2 -.6-.4-...4 2..4 4..8-1.2.4.8 6. 1.3 1.6 2.8 8. 1.6 1.7 2.4 5.2 4.4 3.2 7.6 7.2 4. 4. 2.2 Makroekonomikos duomenys ir analizė trumpai Daugiau apie EY euro zonos prognozes: ey.com/eurozone: Parsisiųskite naujausią EY euro zonos prognozę ir atskiras prognozes kiekvienai iš 18 valstybių narių. Naudokitės mūsų sudaryta dinamine Euro schema norėdami palyginti šalių duomenis ateinantiems penkeriems metams. Naudokitės tendencijų analizės įrankiu norėdami palyginti konkrečių ekonomikos rodiklių prognozes visoms 18 euro zonos narių. Austria Belgium Cyprus Estonia Finland France Germany Greece Ireland Italy Latvia Luxembourg Malta Netherlands Portugal Slovakia Slovenia Spain Eurozone Eurozone EY Eurozone Forecast December 214 EY Eurozone Forecast December 214 Austria Belgium Cyprus Estonia Finland France Germany Greece Ireland Italy Latvia Luxembourg Malta Netherlands Portugal Slovakia Slovenia Spain Eurozone EY Eurozone Forecast December 214 Austria Belgium Cyprus Estonia Finland France Germany Greece Ireland Italy Latvia Luxembourg Malta Netherlands Portugal Slovakia Slovenia Spain Eurozone Forecast September 214 You can select multiple countries to display on the chart. Trend analysis Country Germany Government Debt France Italy Spain Government Budget Netherlands Belgium Austria Current Account Balance Greece Finland Ireland Portugal Unemployment rate Slovakia GDP Private Consumption Fixed Investment Eurozone EY Eurozone Forecast December 214 Stockbuilding Government Consumption Austria Belgium Cyprus Estonia Finland France Germany Greece Ireland Italy Latvia Luxembourg Malta Netherlands Portugal Slovakia Slovenia Spain Luxembourg Slovenia C Clear selection Consumer Prices Exports of Goods and Services Imports of Goods and Services Select a year to compare: 213 214 215 216 217 218 Euro o EY Eurozone Forecast Winter 214 EY euro zonos prognozė: finansinių paslaugų perspektyvos. 214 m. žiema Europe 214 Back in the game Outlook for r Leidinyje EY euro zonos prognozė: finansinių paslaugų perspektyvos nagrinėjamos naujausių euro zonos ekonomikos prognozių išvados bankams, turto valdytojams ir draudikams. Mūsų naujausioje prognozėje numatomas visoje euro zonoje augantis BVP, didėjančios vartotojų išlaidos ir mažėjantis nedarbo lygis. Sužinokite daugiau ir atsisiųskite leidinius ey.com/fseurozone. EY patrauklumo tyrimas: Europa 214 m. Growing Beyond Rapid-growthmarkets EY Rapid-Growth Markets Forecast July 214 EY sparčiai augančių rinkų prognozė: 214 m. liepa Leidinyje EY sparčiai augančių rinkų prognozė analizuojamos 25 kylančios ekonomikos šalys. Naujausiame leidinyje nagrinėjamas sparčiai augančių rinkų urbanizacijos vaidmuo. Sužinokite daugiau ir atsisiųskite leidinius ey.com/rapidgrowth. EY patrauklumo tyrimas yra metinis leidinys, kuriame nagrinėjamas konkrečių valstybių ir regionų patrauklumas užsienio investuotojams. Leidinyje EY patrauklumo tyrimas: Europa 214 m. daroma išvada, kad Europa išlieka vienas populiariausių pasaulio regionų, į kurį norima tiesiogiai investuoti. Sužinokite daugiau ir atsisiųskite leidinius ey.com/attractiveness. EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva 7
8 EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva
EY euro zonos prognozė 214 m. gruodis Lietuva 9
EY Auditas Mokesčiai Sandoriai Konsultacijos Apie EY EY yra viena iš pasaulio lyderių užtikrinimo, mokesčių, teisės, atitikties, atskaitomybės, sandorių ir verslo konsultacijų srityje. Mūsų teikiamos įžvalgos ir kokybiškos paslaugos padeda užtikrinti pasitikėjimą kapitalo rinkose ir įvairiose pasaulio šalyse. Mes ugdome puikius lyderius, kurie suburia komandas, kad tesėtų mūsų pažadus visoms suinteresuotoms šalims. Taip mes atliekame labai svarbų vaidmenį kurdami veiksmingesnį pasaulį savo darbuotojams, klientams ir bendruomenėms. EY priklauso pasaulinei organizacijai ir gali priklausyti vienai ar kelioms Ernst & Young Global Limited įmonėms narėms, iš kurių kiekviena yra atskiras juridinis asmuo. Ernst & Young Global Limited yra ribotos atsakomybės JK bendrovė, kuri neteikia paslaugų klientams. Daugiau informacijos apie mūsų organizaciją rasite www.ey.com. 214 EYGM Limited. Visos teisės saugomos. EMEIA Marketing Agency 168 ED None Kadangi EY siekia mažinti poveikį aplinkai, šis dokumentas buvo atspausdintas ant lengvai perdirbamo popieriaus. Apie Oxford Economics Oxford Economics buvo įsteigta 1981 m., jos veikla teikti nepriklausomas prognozes ir analizes, parengtas pagal ekonomistų ir vyriausybių bei verslo planuotojų poreikius. Šiuo metu bendrovė yra viena iš pirmaujančių ekonominių prognozių, konsultacijų ir modelių sudarytojų pasaulyje, turinti daugiau nei 7 užsakovų, įskaitant tarptautines organizacijas, vyriausybinius departamentus ir centrinius bankus visame pasaulyje ir daug įvairiose pramonės srityse veikiančių tarptautinių pirmaujančių bendrovių. Oxford Economics vienija daug aukšto lygio profesionalų ir techninių ekspertų, tiek samdomų darbuotojų, iš kurių virš 9 profesionalių ekonomistų Oksforde, Londone, Belfaste, Paryžiuje, JAE, Singapūre, Niujorke ir Filadelfijoje, tiek specialistų pasitelkiamų artimai bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu ir daugeliu partnerių institucijų Europoje ir JAV. Oxford Economics teikia prognozes 2 šalių, sektorių, 3 Europos ir Azijos miestų bei regionų ekonominio poveikio vertinimus, politikos analizes ir dirba su energetikos ir tvarumo ekonomika. Prognozės šiame leidinyje remiasi informacija gauta iš viešųjų šaltinių, kuriuos laikome patikimais, bet neprisiimame atsakomybės už jų išsamumą ar tikslumą. Šiame leidinyje esanti analizė teikiama tik informacijos tikslais, o Oxford Economics negarantuoja, kad šios prognozės, planai, patarimai ir (ar) rekomendacijos bus tikslios ar pasiektos. Oxford Economics nėra atsakinga už aukščiau pateiktą turinį ar prieš skaitytojus. Šiame leidinyje pateikiama informacija yra skirta tik bendrosioms informacijos reikmėms ir nesudaro profesionalių konsultacijų apskaitos, mokesčių ar kitais klausimais. Visais konkrečiais klausimais prašome kreiptis mūsų konsultantus. Šiame leidinyje pateiktos trečiųjų šalių nuomonės nebūtinai sutampa su pasaulinės EY organizacijos ar jos įmonių narių nuomonėmis. Be to, jas reiktų vertinti to meto, kai jos buvo pateiktos, kontekste. ey.com