Neuro_2013_Nr1.vp

Panašūs dokumentai
Neuro_2012_Nr1.vp

Neuro_2010_Nr4.vp

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

1 Giesmė apie kryžius

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

Neuro_2011_Nr2.vp

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Neuro_2012_Nr2.vp

Neuro_2010_Nr2.vp

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

Neuro_2011_Nr4.vp

Neuro_2009_Nr2.vp

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Neuro_2014_Nr4.vp

Neuro_2015_Nr1.vp

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Neuro_2010_Nr3.vp

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

Neuro_2011_Nr1.vp

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

Neuro_2013_Nr1.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

Neuro_2007_Nr4.vp

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

Lab_Med_2013_Nr1.vp

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

Neuro_2009_Nr2.vp

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

Neuro_2009_Nr1.vp

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

Lab_Med_2014_Nr4.vp

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

Neuro_2015_Nr4.vp

Lab_Med_2014_Nr3.vp

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

JMD_29.indb

Lab_Med_2012_Nr3.vp

Lab_Med_2016_Nr3.vp

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

Priedai

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

Gerontologija 2014; 15(3): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu

Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai

On 1 g 00 O -P & > O <N -P C»-> S ;a 3 < P* o = rt «f-4 a d o ' a ccj ) o XJ 0) o ft xi '(i) 0 O C/3 a a ft l ph o c3 Jo M S3 o 2 a _ a1.a.9 < >V5 a <

Slide 1

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

Zona_2009

STUDENTŲ, ATRINKTŲ ERASMUS+ STUDIJOMS SU STIPENDIJA, SĄRAŠAS/ LIST OF STUDENTS THAT HAVE BEEN AWARDED WITH ERASMUS+ SCHOLARSHIPS Nr. Fakultetas/ Facul

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Microsoft Word - Acute Coronary Syndrome in Patients, Younger Than 60 Years. Common Characteristics of these patients.doc


PowerPoint Presentation

Vorikonazolio koncentracijos stebėsena Roberta Petrauskaitė

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas

ORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija

AVK SUPA PLUS COUPLING 621/61 Tensile, for PE and PVC pipes, NF approved EPDM sealing 001 AVK Supa Plus is a range of tensile couplings, flange adapto

Register your product and get support at Indoor wireless headphones SHC8535 SHC8575 LT Vartotojo vadovas

Bioness

Lea_LT_web.pdf

R G viesinimas.pdf

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi

GIEDRIUS KUPREVIČIUS AMŽINOJO KELIAUTOJO DAINOS Songs of perpetual wanderer vokalin simfonija/ VOCAL SYMPHONY ~eil s / lyrics ~ Rabindranath Tagore (i

VILNIAUS UNIVERSITETAS Nerijus Misonis MIEGO ARTERIJŲ ANGIOPLASTIKOS IR STENTAVIMO ANKSTYVŲJŲ BEI VĖLYVŲJŲ REZULTATŲ IR JIEMS POVEIKĮ DARANČIŲ VEIKSNI

!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! J. K. C h odke!! Mišri gyvenamoji teritorija g. Gyvenamoji mažaaukštė ir komercijos teritorija! Gyvenamoji daugiaaukšt

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

UAB AMEA Business Solutions Praktiniai IT Sprendimai smulkioms ir vidutin ms mon ms Direktor, Jurgita Vitkauskait , K

Haha

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Ibuprofen Art 31 CMDh agreement Annexes

Gerontologija 2009; 10(4): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos p

Kaip ruošiamės perėjimui prie bendrosios Europos valiutos? Kaimynų europamokos Marius Adomavičius, Swedbank Finansų tarnybos vadovas Swedbank

Transkriptas:

Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës K. Ryliðkienë* N. Misonis** A. Tumlovskaja*** J. Parastajeva*** A. Liveikienë**** D. Jatuþis* *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika; Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Neurologijos centras **Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Ðirdies ir kraujagysliø ligø klinika; Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Kardiologijos ir angiologijos centras ***Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ****Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Akiø ligø centras Santrauka. Sunkaus laipsnio miego arterijos (MA) stenozei gydyti vis daþniau taikomas per ka te te ri nis sten ta vi mas, tam tik rais at ve jais sëk min gai pa kei èian tis ápras ti næ chi rur gi næ en dar te rek to mi jà. MA sten ta vi mas dël mik ro em bo li za ci jos te orið kai sie ja mas su di des ne pa - þi ni mo su trikimo rizika nei karotidinë endarterektomija, nors pati stentavimo procedûra yra ma þiau in vazinë. Paþinimo funkcijos daþniausiai neátraukiamos á procedûros atokiøjø rezul - ta tø sta tis ti kà, nenu si sto vë ju si jø stan dar ti zuo to ver ti ni mo me to di ka. Ty ri mo tiks las. Áver tin ti pa þi ni mo ir mo to ri næ funk ci jà at spin din èiø ty ri mø pa ki ti mus li - go niams su sun kaus laips nio MA ste no ze prieð ir pra ëjus 1 me tams po sten ta vi mo. Me to dai ir medþiaga. Ty ri mas at lik tas VUL San ta rið kiø kli ni ko se. Ty ri me da ly va vo simp to mi niai ir asimp to miai li go niai su sun kia MA ste no ze, kon tro li në pa gal am þiø ir ly tá as - me nø gru pë. Paþinimo funkcijos vertintos protinës bûklës mini tyrimu (MMSE) ir sutrum - pin tu Mon re a lio pa þi ni mo áver ti ni mu (Montreal Cognitive Assessment, MoCA), motorinës 9 kaið tu kø (Nine Hole Peg Test, NHPT) ir 25 pë dø (Timed 25 Foot Walk, T25-FW) ty ri mais. Re zul ta tai. Lengvas paþinimo sutrikimas daþniau patvirtintas naudojant MoCA nei MMSE vi so se ti ria mø jø gru pë se. Prieð sten ta vi mà nu sta ty tas reikð min gai þe mes nis simp to - mi niø li go niø bendras MMSE ávertinimas (p = 0,027), bendras sutrumpinto MoCA ávertini - mas (p = 0,026) ir vi zu a li nës erd vi nës (p < 0,001) bei kon struk ci nës funk ci jos (p = 0,002) áver ti ni mai, lyginant su kontroline grupe. Paþinimo uþduoèiø ávertinimas tarp simptominiø ir asimp to miø li go niø, taip pat tarp asimp to miø li go niø ir kon tro li niø as me nø reikð min gai ne si - sky rë. Tie sinës regresijos metodu nustatyta, kad paþinimo funkcijos turëjo ryðá su iðsilavini - mo truk me, koronarinës ðirdies ligos ir MA stenozës buvimu, neurologinës bûklës sunkumu ir mo to ri niø uþ duo èiø at li ki mo grei èiu. Vi sas mo to ri nes uþ duo tis simp to mi niai ir asimp to - miai li go niai at li ko lë èiau ne gu kon tro li niai as me nys. Nu sta ty tas mo to ri kos uþ duo èiø at li ki - mo grei èio ry ðys tik su pa þi ni mo funk ci jø bûk le. Po sten ta vi mo vi siems ti ria mie siems pa þi ni - mo ir mo to riniø funkcijø pasikeitimo nenustatyta. Ið va dos. MA stenozë turëjo ryðá su blogesnëmis paþinimo funkcijomis prieð stentavimà, bet ry ðio su motoriniø uþduoèiø atlikimo greièiu nenustatyta. Praëjus 1 metams po stentavi - mo pa þi ni mo funkcijos nepablogëjo. Rak ta þo dþiai: mie go ar te ri jø ste no zë, sten ta vi mas, krau ja gys li nis pa þi ni mo su tri ki mas, pro ti nës bûklës mini tyrimas, Monrealio paþinimo ávertinimas, 9 kaiðtukø tyrimas, 25 pëdø ty ri mas. Neurologijos seminarai 2013; 17(55): 52 60 ÁVADAS Stan dar ti niu chi rur gi niu me to du sun kaus laips nio mie go ar te ri jos (MA) ste no zei gy dy ti lai ko ma ka ro ti di në en dar te - rektomija, taèiau pastaruoju metu jà tam tikrais atvejais sëkmingai keièia maþiau invazinis perkateterinis stentavi - mas. MA sten ta vi mas dël mik ro em bo li za ci jos pro ce dû ros metu neretai siejamas su didesne paþinimo sutrikimo rizi - Adresas: Kristina Ryliðkienë VUL Santariðkiø klinikø Neurologijos centras Santariðkiø g. 2, 08661 Vilnius Tel. (8 5) 236 5220, el. paðtas ryliskiene.k@gmail.com ka nei ka ro ti di në en dar te rek to mi ja, ta èiau abu re vas ku lia - rizacijos metodus lyginanèiø tyrimø rezultatai yra prieðta - rin gi [1 7]. Ka dan gi sun kaus laips nio MA ste no zë pa ti tu ri ry ðá su lë ti ne sme ge nø ið emi ja ir pa þi ni mo funk ci jø blo gë - ji mu [8], re vas ku lia ri za ci jos pro ce dû ra ka ro ti di në en dar - terektomija ar stentavimas paþinimo funkcijas teoriðkai gali pagerinti. Prieðtaringi rezultatai galimi dël maþos tyrimø ap im ties, kon tro li nës gru pës trû ku mo, skir tin gø ti ria - mø jø gru piø cha rak te ris ti kø ir pro ce dû rø tech ni kos, taip pat dël nenu si sto vë ju sios stan dar ti zuo to pa þi ni mo funk ci - jø ver ti ni mo me to di kos. Ap skri tai pa þi ni mo funk ci jos daþ - niau siai ne átrau kia mos á pro ce dû ros ið ei èiø, kom pli ka ci jø ar ato kiø jø re zul ta tø sta tis ti kà. To dël þi di ni nës neu ro lo gi - nës simp to ma ti kos ne tu rin tys, net ir su su tri ku sio mis pa þi - ni mo funk ci jo mis, li go niai daþ niau siai va di na mi asimp - 52

Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës 1 len te lë. Tiriamøjø prieð stentavimà ir kontrolinës grupës asmenø demografiniai ir anamnezës duomenys Tiriamøjø duomenys Simptominiai ligoniai su MA stenoze (N = 13) Asimp to miai li go niai su MA ste no ze (N = 15) Kon tro li niai asme nys (N = 16) p reikð më Am þius, me tais (vi dur kis ± SN) 71,85 ± 8,50 68,93 ± 9,97 67,31 ± 11,59 0,495 Mo te rys, n (%) 2 (15,4) 3 (20,0) 2 (12,5) 0,848 Ið si la vi ni mas, me tais (vi dur kis ± SN) 10,00 ± 5,13 11,60 ± 4,96 14,69 ± 2,39 0,011* KMI, kg/m 2 (vi dur kis ± SN) 29,52 ± 6,46 27,35 ± 3,19 25,49 ± 4,27 0,292 Rû ko, n (%) 3 (21,1) 2 (13,3) 6 (37,5) 0,349 PAH, n (%) 7 (58,3) 11 (73,3) 6 (37,5) 0,134 KÐL, n (%) 6 (46,2) 11 (73,3) 0 (0,0) < 0,001 MI, n (%) 4 (30,8) 7 (46,7) 0 (0,0) 0,009 AK JO, n (%) 0 (0,0) 4 (26,7) 0 (0,0) 0,016 CD, n (%) 1 (12,5) 5 (33,3) 2 (12,5) 0,163 NIHSS, ba lais (vi dur kis ± SN) 3,42 ± 3,15 0,00 ± 0,00 0,00 ± 0,00 < 0,001 *reikð min gas skir tu mas tarp simp to mi niø ir kon tro li niø asmenø: p = 0,031; lyginant simptominius ir asimptomius p = 0,807, asimpto - mius ir kon tro li nius p = 0,118. MA mie go ar te ri ja; SN stan dar ti nis nuo kry pis; KMI kûno masës indeksas; PAH pirminë arterinë hipertenzija; KÐL koronarinë ðir dies li ga; MI mio kar do in fark tas; CD cuk ri nis dia be tas; AKJO aortokoronarinës jungties operacija; NIHSS neurologinë bûklë pagal The Na tional In sti tutes of Health Stroke Scale. 2 len te lë. Simptominiø ir asimptomiø ligoniø duomenys po stentavimo Tiriamøjø duomenys Simptominiai li go niai su MA ste no ze (N = 9) Asimp to miai li go niai su MA ste no ze (N = 9) p reikð më Am þius, me tais (vi dur kis ± SN) 71,70 ± 7,72 69,25 ± 8,92 0,309 Mo te rys, n (%) 2 (22,2) 2 (22,2) 0,810 Ið si la vi ni mas, me tais (vi dur kis ± SN) 9,67 ± 5,39 12,28 ± 3,40 0,340 NIHSS pra ëjus 1 m. po sten ta vi mo, ba lais (vi dur kis ± SN) 0,11 ± 0,33 2,11 ± 1,27 < 0,001 MA mie go ar te ri ja; SN stan dar ti nis nuo kry pis; NIHSS neurologinë bûklë pagal The Na tional In sti tutes of Health Stroke Scale. tomiais [8]. Atlikome tyrimà, kurio tikslas ávertinti pa - þi ni mo ir mo to ri næ funk ci jas li go niams su sun kaus laips nio MA ste no ze prieð ir pra ëjus 1 me tams po sten ta vi mo. ME TO DAI IR ME DÞIA GA Tyrimo ligoniai ir eiga. Tyrimas atliktas Vilniaus universi - te to li go ni nës San ta rið kiø kli ni ko se 2009 2011 me tais. Ty ri mui gau tas re gio ni nio bio e ti kos ko mi te to lei di mas (Nr. 158200-13-577-171). Ty ri me da ly va vo li go niai su sun kaus laips nio ( 70 %) vi di nës MA ste no ze, ku rià bu vo nu ma ty ta gy dy ti en do vas ku li niu per ka te te ri niu bû du, at - liekant MA angioplastikà ir stentavimà. MA stenozë buvo nu sta ty ta kak lo krau ja gys liø ul tra gar si niu ty ri mu (Logiq 5 ir Logiq 6S; GE Med i cal sys tems, JAV) ir vi sais at ve jais prieð sten ta vi mà pa tvir tin ta kon ven ci ne an giog ra fi ja pa gal stan dar ti zuo tas me to di kas. Pa gal MA ste no zës kli ni ki ná pasireiðkimà pacientai iðskirti á simptominiø (MA stenozës ba sei ne bu vo ûmi niø ið emi niø gal vos sme ge nø krau jo ta - kos su tri ki mø) (N = 13) ir asimp to miø li go niø gru pes (N = 15). Gau ti re zul ta tai bu vo pa ly gin ti su 16 kon tro li niø am bu la to ri niø akiø li go mis ser gan èiø li go niø, ati tin kan èiø tiriamøjø grupæ pagal amþiø ir lytá, paþinimo ir motorinës funkcijos ávertinimais (1 lentelë). Kontroliniai asmenys ne sir go de men ci ja (pro ti nës bûk lës mi ni ty ri mo (MMSE) áver ti ni mas 24 ir dau giau ba lø), ðir dies krau ja gys liø li go - mis ir neturëjo MA stenoziø (MA stenozës atmetimui vi - siems atliktas kaklo arterijø ultragarsinis tyrimas). Li go niams su MA ste no ze neu ro lo gi në bûk lë, pa þi ni - mo ir mo to ri nës funk ci jos áver tin tos prieð sten ta vi mà ir pra ëjus 1 me tams po jo, kvie èiant li go nius te le fo nu. Sten ta vi mo pro ce dû rà* pa gal pa tvir tin tà me to di kà vi - siems ligoniams sëkmingai atliko tas pats patyræs invazi - nës kardiologijos specialistas (N. M.). Kartojant ultragarsi ná ty ri mà pra ëjus 1 me tams po sten ta vi mo, MA res te no - ziø ne ste bë ta. Ato kie ji neu ro lo gi nës bûk lës, pa þi ni mo ir mo to ri nës funk ci jos re zul ta tai áver tin ti 18 li go niø, ið ku riø 9 bu vo simp to mi niai ir 9 asimp to miai (1 pav., 2 len te lë). *Vietinëje nejautroje punktuojama bendroji ðlaunies arterija, kateteris nukreipëjas ávedamas á paþeistà MA. Suleidus 10 000 VV he pa - ri no, ávedama apsauginë sistema filtras (ðiame darbe naudoti Boston EZ FilterWire arba Abbott Emboschield NAV filtrai), kuris nu stu mia mas uþ susiaurëjimo ir iðskleidþiamas. Bradikardijos ir asistolijos profilaktikai suleidþiama 1 mg atropino sulfato. Tada áve - da mas ir iðskleidþiamas stentas (naudoti Boston Walstent arba Invatec Cristalo Ideale stentai), kuris stenozës vietoje iðpleèiamas ba lio në liu iki tolygaus arterijos spindþio atsistatymo. Atlikus kontrolines MA ekstra- ir intrakranijinës dalies angiografijas, filtras pa - ða li na mas, iðtraukiamas kateteris nukreipëjas ir procedûra baigiama. 53

K. Ryliðkienë, N. Misonis, A. Tumlovskaja, J. Parastajeva, A. Liveikienë, D. Jatuþis 28 ligoniai su sunkaus laipsnio vidinës MA stenoze prieð stentavimà 5 ligoniams atlikta AKJO 1 ligonis mirë 4 neatvyko 18 ligoniø po stentavimo 9 simptominiai ligoniai 9 asimptomiai ligoniai 1 pav. Atokiøjø rezultatø ávertinimas po vieneriø metø. MA mie go ar te ri ja; AK JO aorto ko ro na ri nës jungties operacija. Me to dai. Neu ro lo gi næ bûk læ, pa þi ni mo ir mo to ri nes funk - cijas visiems ligoniams likus 1 parai iki stentavimo ir kon - tro li nei gru pei bei pra ëjus 1 me tams tik li go niams po sten - ta vi mo ver ti no ki ti ty rë jai (K. R., J. P., A. T.), sten ta vi mo procedûras atliekantis specialistas apie rezultatus nebuvo in for muo ja mas. Neu ro lo gi në bûk lë ver tin ta pa gal NIHSS (The Na tional In sti tutes of Health Stroke Scale). Paþinimo funk ci joms nu sta ty ti ið pra dþiø at lik tas MMSE, po 1 va lan - dos su trum pin tas Mon re a lio pa þi ni mo ty ri mas (Mon treal Cognitive Assessment, MoCA). Mes nau do jo me ne vi sà, bet su trum pin tà Mo CA, pa si rink da mi uþ duo tis, ku rioms nereikalingas kalbinis pritaikymas. Pilnu MoCA tyrimu ver ti na mos 8 pa þi ni mo funk ci jos, ga lu ti në ba lø su ma nuo 0 (ma þiau sia) iki 30 (di dþiau sia) [9]. Su trum pin tu Mo CA ver ti no me 6 pa þi ni mo funk ci jas: vyk do mà jà (Mo CA1), vi - zu a li næ erd vi næ (Mo CA2), dë me sá (Mo CA3), kal bos sklan du mà (Mo CA4), trum pa lai kæ at min tá (Mo CA5), orientacijà laike ir vietoje (MoCA6); galutinë balø suma 0 15 (2 pav.). Jei li go nio ið si la vi ni mas ne vir ði jo 12 me tø, prie ga lu ti nio su trum pin to Mo CA ba lø skai èiaus bu vo pri - dedamas 1 balas. Maksimaliam þodþiø ið vienos raidës iðvardinimui per tam tikrà laikà (1 let ter pho ne mic flu ency) pasirinkta raidë P. Trumpalaikei atminèiai vertinti vietoj an glið kø þo dþiø Face-Velvet-Church-Daisy-Red pa si - rinkome 5 þodþiø testo lietuviðkà versijà ( muziejus ; li - monadas ; þiogas ; sietas ; sunkveþimis ) [10]. Ðiame dar be, ver ti nant li go nius su MA ste no ze, nu sta ty tos pri im - ti nos su trum pin to Mo CA psi cho met ri nës sa vy bës: pa ti ki - mu mas (Cron bach = 0,75), pa grás tu mas (ko re lia ci ja su MMSE ga lu ti niu áver ti ni mu r = 0,811, p < 0,001). Leng vo paþinimo sutrikimo (LPS) kriterijumi, pagal MMSE, lai - ky tas 24 26 ba lø áver ti ni mas ið 30 ga li mø. LPS kri te ri ju - mi, pa gal su trum pin tà Mo CA, lai ky tas ma þes nis nei 13 ba - lø ávertinimas. 9 kaið tu kø ty ri mu (Nine Hole Peg Test, NHPT) ver ti no - me li go nio smul ki à jà ran kø mo to ri kà, pirð tø vik ru mà. Lai - kas bu vo re gist ruo ja mas se kun dë mis do mi nuo jan èiai ir ne do mi nuo jan èiai ran kai at ski rai. Uþ duo tis bu vo at lie ka - ma 2 kar tus, fik suo ja mas ge riau sias lai kas nuo pir mo jo kaið tu ko pa ë mi mo iki pas ku ti nio jo kaið tu ko ið ëmi mo ir pa - dëjimo ant stalo. Ligonis turëjo stengtis kuo greièiau atlikti uþ duo tá. Ðis ty ri mas ga li bû ti nau do ja mas ser gan tiems in - sul tu, ku riø mo to ri në ran kø funk ci ja yra pa ten ki na ma, ta - èiau ne tu rë tø bû ti nau do ja mas pa cien tams su sun kiais ran - kø pa þei di mais ir (ar) sun kiu pa þi ni mo su tri ki mu. 25 pë dø ty ri mu (Timed 25 Foot Walk, T25-FW), ku ris re gist ruo ja grei to þings nia vi mo lai kà se kun dë mis, ver ti no - me li go nio stam bi à jà ko jø mo to ri kà, ei se nà. Uþ duo tis bu vo atliekama 2 kartus, fiksuojamas geriausias atlikimo laikas. Statistiniai metodai. Duomenys analizuoti statistiniø pro gra mø rin ki niu SPSS 16.0 (ver sion for Win dows ). Kiekybiniams kintamiesiems apraðomoji statistika pateikta vi dur kiu ir stan dar ti niu nuo kry piu. Ko ky bi niams kin ta - mie siems áver tin tas daþ nis. Ly gi nant kie ky bi niø kin ta mø - jø reikð mes, tarp 3 ne pri klau so mø gru piø nau do tas ANO - VA tes tas, ko ky bi niø chi-kvad ra to tes tas. Ly gi nant kie - ky bi niø kin ta mø jø dvie jø ne pri klau so mø gru piø re zul ta - tus, dël maþø imèiø taikytas neparametrinis Mann-Whitney U tes tas. Ko ky bi niø kin ta mø jø ana li zei nau do tas chi-kvad ra to ar ba Fis cher tiks lu sis tes tas. Kie ky bi niø kin - tamøjø tarpusavio priklausomybei tirti taikytas tiesinës re - gre si jos mo de lis. Nau do ta þings ni në stepwise kin ta mø jø atranka. Kintamasis átrauktas á modelá, jei jo p reikðmë ne - vir ði jo 0,05. Reikð min gu mo lyg muo bu vo fik suo tas ir ly - gus 0,05. Pa teik tos dvi pu sës p reikð mës. REZULTATAI Prieð stentavimà, ly gi nant su kon tro li niais as me ni mis, reikð min gai pras tes ni bu vo ðie simp to mi niø li go niø ro dik - liai: bendras MMSE ávertinimas (atitinkamai 22,08 ± 6,40 ir 27,63 ± 1,26 ba lo, p = 0,027), ben dras Mo CA áver ti ni - mas (ati tin ka mai 9,08 ± 3,45 ir 12,19 ± 1,72 ba lo, p = 0,026), vyk do mo ji funk ci ja Mo CA1 (ati tin ka mai 0,80 ± 0,28 ir 0,75 ± 0,45 ba lo, p < 0,001) ir vi zu a li në erd - vi në funk ci ja Mo CA2 (ati tin ka mai 0,35 ± 0,15 ir 0,75 ± 0,45 ba lo, p = 0,002). Pa þi ni mo uþ duo èiø áver ti ni - mas tarp simp to mi niø ir asimp to miø li go niø, taip pat tarp 54

Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës 2 pav. Pilnas ir sutrumpintas Monrealio paþinimo tyrimas Pateikiama originali MoCA vertinimo forma (anglø k.), kurioje paþymëtos 6 funkcijos (vykdomoji (executive), vizualinë erdvinë (visuospatial), dëmesys (attention), kalbos sklandumas (language fluency), trumpalaikë atmintis (delayed recall), orientacija laike ir vietoje (orientation)), átrauktos á sutrumpintà MoCA tyrimà. Funkcijø vertinimas: vykdomoji 0 1; vizualinë erdvinë 0 1; dëmesys 0 1; kalbos sklandumas 0 1; trumpalaikë atmintis 0 5; orientacija 0 6; balø suma nuo 0 iki 15. Paþinimo funkcijos laikytos sutrikusiomis, jei balø suma < 13. 55

K. Ryliðkienë, N. Misonis, A. Tumlovskaja, J. Parastajeva, A. Liveikienë, D. Jatuþis 3 len te lë. Leng vas pa þi ni mo su tri ki mas pa gal pro tinës bûklës mini tyrimà (MMSE) ir sutrumpintà Monrealio paþinimo tyrimà (MoCA) Leng vas pa þi ni mo su tri ki mas Simptominiai ligoniai su MA stenoze, MMSE > 23 (N = 7) Asimp to miai li go niai su MA ste no ze, MMSE > 23 (N = 11) Kon tro li niai as me nys, MMSE > 23 (N = 16) p reikð më MMSE 24 26, n (%) 4 (57,1) 3 (27,3) 7 (36,8) 0,174 Su trum pin tas Mo CA < 13, n (%) 6 (85,7) 7 (63,6) 10 (62,5) 0,517 MA mie go ar te ri ja; MMSE pro ti nës bûk lës mi ni ty ri mas; Mo CA Mon re a lio pa þi ni mo ty ri mas. 4 len te lë. Mo to ri niø uþ duo èiø áver ti ni mai prieð sten ta vi mà Simp to mi niai li go niai (N = 13) Asimp to miai li go niai (N = 15) Kon tro li niai as me nys (N = 16) p reikð më NPHT dom, sek 47,08 ± 15,47 34,36 ± 6,98 26,82 ± 7,98 s. r.* NPHT ne dom, sek 37,75 ± 10,03 35,29 ± 9,24 26,45 ± 6,84 s. r.** T25-FW, sek 8,17 ± 3,28 7,94 ± 2,64 5,83 ± 0,94 s. r.*** *reikð min gas skir tu mas tarp simp to mi niø ir kon tro li niø asmenø: p = 0,014; **reikðmingi skirtumai tarp simptominiø ir kontroliniø as - me nø (p = 0,003) bei asimp to miø ir kon tro li niø as me nø (p = 0,013); *** reikðmingi skirtumai tarp simptominiø ir kontroliniø asmenø (p = 0,025) bei asimp to miø ir kon tro li niø as me nø (p = 0,026). NPHT dom 9 kaið tu kø ty ri mas, at lik tas do mi nuo janèia ranka; NPHT nedom 9 kaiðtukø tyrimas, atliktas nedominuojanèia ranka; T25-FW 25 pë dø grei tas ëji mas; sek se kun dës; s. r. sta tis tið kai reikð min gas skir tu mas. 5 len te lë. Ryðá su paþinimo funkcijomis turintys nepriklausomi veiksniai Pri klau so mas kin ta ma sis Nepriklausomi kintamieji Regresijos koeficientas p reikðmë MMSE R 2 = 0,674, ko re guo tas R 2 = 0,635, Su trum pin tas Mo CA R 2 = 0,483, ko re guo tas R 2 = 0,464, Mo CA1 R 2 = 0,714, ko re guo tas R 2 = 0,510, Mo CA2 R 2 = 0,702, ko re guo tas R 2 = 0,666, 25FT-TW, sek MA stenozë KÐL 0,735 3,166 2,835 0,468 0,603 0,364 0,002 < 0,001 0,009 MA stenozë 2,807 0,695 < 0,001 Ið si la vi ni mas, me tais NIHSS, ba lais Ið si la vi ni mas, me tais NIHSS, ba lais NHPT dom, sek 0,057 0,302 0,042 0,383 0,024 0,548 0,303 0,412 0,391 0,312 0,001 0,049 0,007 0,003 0,025 R de ter mi na ci jos ko e fi cien tas; p ANOVA p reikð më, skir ta tik rin ti hi po te zei, kad vi si ko e fi cien tai prie ne pri klau so mø kin ta mø jø sta tis - tið kai reikð min gai ne si ski ria nuo 0; re gre si jos ko e fi cien tas stan dar ti zuo tiems duo me nims; MMSE pro ti nës bûk lës mi ni ty ri mas; Mo CA Mon re a lio pa þi ni mo ty ri mas; Mo CA1 vi zualinë erdvinë funkcija; MoCA2 konstrukcinë funkcija; 25FT-TW 25 pëdø grei tas ëji mas; MA mie go ar te ri ja; KÐL ko ro na ri në ðirdies liga, NIHSS neurologinë bûklë pagal The Na tional In sti tutes of Health Stroke Scale; NHPT dom 9 kaið tu kø ty ri mas, at lik tas dominuojanèia ranka. asimp to miø li go niø ir kon tro li niø as me nø reikð min gai ne - si sky rë. Vi so se ti ria mø jø gru pë se LPS daþ niau bu vo nu sta - tytas MoCA tyrimu, lyginant su MMSE (3 lentelë). Visas motorines uþduotis simptominiai ir asimptomiai li go niai at li ko lë èiau ne gu kon tro li niai as me nys (4 len te lë). Pa þi ni mo funk ci jø ry ðys su am þiu mi, ið si la vi ni mu, ko - ro na ri ne ðir dies li ga, mio kar do in fark tu, aorto ko ro na ri nës jung ties ope ra ci ja, MA ste no ze, cuk ri niu dia be tu ir mo to ri - në mis uþ duo ti mis bu vo ver tin tas tie si nës re gre si jos me to - du. Nu sta ty tas pa þi ni mo funk ci jø ry ðys su ið si la vi ni mo truk me, ko ro na ri nës ðir dies li gos ir MA ste no zës bu vi mu, neu ro lo gi nës bûk lës sun ku mu ir kai ku riø mo to ri niø uþ - duo èiø (25FT-TW, NHPT dom) at li ki mo grei èiu (5 len te - lë). Mo to ri kos uþ duo èiø at li ki mo grei tis tu rë jo ry ðá su pa þi - ni mo funk ci jø bûk le (MMSE ga lu ti niu áver ti ni mu ir at ski - rai su su trum pin to Mo CA su de da mo sio mis da li mis), ta - èiau ne pri klau së nuo am þiaus, ið si la vi ni mo truk mës, ko ro - na ri nës ðir dies li gos, MA ste no zës, cuk ri nio dia be to bu vi - mo ir neu ro lo gi nës bûk lës pa gal NIHSS (6 len te lë). 56

Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës 6 len te lë. Ryðá su motoriniø uþduoèiø atlikimo greièiu turintys nepriklausomi veiksniai Pri klau so mas kin ta ma sis Nepriklausomi kintamieji Regresijos koeficientas p reikðmë NHPT dom R 2 = 0,800, ko re guo tas R 2 = 0,776, NHPT ne dom R 2 = 0,710, ko re guo tas R 2 = 0,688, 25FT-TW R 2 = 0,674, ko re guo tas R 2 = 0,455, NHPT ne dom, sek Mo CA2, ba lais Mo CA3, ba lais NHPT dom, sek Mo CA2, ba lais 0,526 3,339 3,064 1,213 5,032 0,704 0,258 0,215 0,908 0,264 < 0,001 0,020 0,039 < 0,001 0,029 MMSE, ba lais 0,423 0,674 < 0,001 R de ter mi na ci jos ko e fi cien tas; p ANOVA p reikð më, skir ta tik rin ti hi po te zei, kad vi si ko e fi cien tai prie ne pri klau so mø kin ta mø jø sta tis - tið kai reikð min gai ne si ski ria nuo 0; re gre si jos ko e fi cien tas stan dar ti zuo tiems duo me nims; NHPT dom 9 kaið tu kø ty ri mas, at lik tas dominuojanèia ranka; NHPT dom 9 kaiðtukø tyrimas, atliktas nedominuojanèia ranka; 25FT-TW 25 pëdø greitas ëjimas; MoCA Monrealio paþinimo tyrimas; MoCA2 konstrukcinë funkcija; MoCA3 dëmesys, MMSE protinës bûklës mini tyrimas. Po sten ta vi mo visiems tiriamiesiems kartu, ir simpto - miniams, ir asimptomiams ligoniams atskirai, reikðmingø neu ro lo gi nës bûk lës, pa þi ni mo ir mo to ri nës funk ci jos pa - ki ti mø ne nu sta ty ta, pa ge rë ji mo ten den ci ja ras ta ver ti nant visø ligoniø MoCA3 dëmesio testo rezultatus (atitinkamai 0,55 ± 0,51 ir 0,83 ± 0,38 ba lo, p = 0,075) ir simp to mi niø li - go niø Mo CA2 vi zu a li nës erd vi nës uþ duo ties re zul ta tus (ati tin ka mai 0,22 ± 0,44 ir 0,66 ± 0,50 ba lo, p = 0,063). AP TA RI MAS Pa þi ni mo funk ci jø blo gë ji mas po re vas ku lia ri za ci jos pro - ce dû rø sie ja mas su mik ro em bo li za ci ja ir hi po per fu zi ja. Ðiø me cha niz mø reikð më sten ta vi mui ir ka ro ti di nei en dar - te rek to mi jai yra skir tin ga. Nu sta ty ta, kad mik ro em bo lø skai èius sten ta vi mo me tu yra apie 8 kar tus di des nis nei at - lie kant ka ro ti di næ en dar te rek to mi jà [11, 12]. Nau jai at si ra - dæ embolinës kilmës baltosios medþiagos iðeminiai þidininiai pa ki ti mai mag ne ti nio re zo nan so to mog ra fi jos di fu zi - jos re þi mu po sten ta vi mo nu sta to mi 15 54 % li go niø, po ka ro ti di nës en dar te rek to mi jos 0 17 % [13]. Mik ro em bo - lizacijos pavojø gali maþinti protekcinës sistemos. Hipo - per fu zi jos me cha niz mas svar bus at lie kant ka ro ti di næ en - dar te rek to mi jà [13]. Mik ro em bo lø ar hi po per fu zi jos reikð - mæ ga li pa di din ti sis te mi në hi po ten zi ja dël po vei kio ba ro - re cep to riams. Net 75 % li go niø tiek po sten ta vi mo, tiek po ka ro ti di nës en dar te rek to mi jos per pir mà sias 24 val. bu vo re gist ruo ja mi reikð min gi sis to li nio krau jo spûdþio kri ti mai > 30 mm Hg [14]. Di des në pa blo gë ji mo ri zi ka sie ja ma su vy res niu am þiu mi, cuk ri niu dia be tu, simp to mi ne kai rio - sios vi di nës MA ste no ze, uþ de gi mi niais prie ðo pe ra ci niais laboratoriniais þymenimis, APOE- 4 ale lës bu vi mu [13]. Dau gë ja duo me nø, kad pa þi ni mo funk ci jø pa blo gë ji mas yra ryð kiau sias po 1 mën. po pro ce dû ros, tuo me tu jis ga li bû ti nu sta to mas 20 25 % li go niø [13, 15]. Ta èiau anks ty - vam pa kar to ti niam ver ti ni mui ga li tu rë ti áta kos ben dro ji anestezija, hospitalizacija ir kiti papildomi veiksniai [16]. Lie tu vo je MA sten ta vi mo pro ce dû ros at lie ka mos jau ke le - ri me tai, ta èiau api ben dri na mø duo me nø apie ato kiuo sius MA stentavimo rezultatus, juo labiau apie reèiau analizuo - ja mus pa þi ni mo ir mo to ri nës funk ci jø pa ki ti mus, iki ðio ty - ri mo ne tu rë jo me. Mû sø nuo mo ne, mi në ti ni ðie ty ri mo pri - va lu mai: vie no da sten ta vi mo ir mik ro em bo li za ci jos ap - sau gos me to di ka, tai ky ta vi siems li go niams su MA ste no - ze; vi sas sten ta vi mo pro ce dû ras at li ko tas pats pa ty ræs in - va zi nës kar dio lo gi jos spe cia lis tas; pa þi ni mo ir mo to ri kos funk ci jas tiek li go niams, tiek kon tro li niams as me nims pa - gal vie no dà stan dar ti zuo tà me to di kà ver ti no ki ti ty rë jai, ne pri klau so mai nuo pro ce dû ras at li ku sio jo spe cia lis to. Ato kiems re zul ta tams ver tin ti pa si rink tas 1 me tø po pro ce - dû ros lai ko in ter va las, mû sø nuo mo ne, lei dþia ið veng ti klai di nan èios mi në tø sta cio na ri niø ir tech ni niø veiks niø átakos. Taèiau vienkartinis pakartotinis ligoniø iðtyrimas ir kon tro li nës gru pës ne bu vi mas, ver ti nant ato kius re zul ta - tus, yra mû sø ty ri mo trû ku mai. Ma no ma, kad pa þi ni mo funk ci jø ge rë ji mas po nor ma - lià smegenø kraujotakà atstatanèios revaskuliarizuojanèios pro ce dû ros tu ri ry ðá su lë ti nës sme ge nø hi po per fu zi jos ko re ga vi mu. Apie ga li mà MA pa to lo gi jos ry ðá su de men ci - ja pir ma sis uþ si mi në M. Fis her 1951 me tais [5]. H. Oh ta su ben dra au to riais eks pe ri men ti nio ty ri mo su þiur kë mis me tu pa de monst ra vo, kad, per ri ðus vi di næ MA ir su kë lus sme ge - nø krau jo ta kos su ma þë ji mà, net ir ne at si ra dus pa to lo gi - niams sme ge nø pa ki ti mams, þiur kës blo giau at li ko uþ duo - tis Mor ris van dens la bi rin te [17]. MA ste no zës sun ku mas tu ri ry ðá su pa þi ni mo funk ci jo mis vy res niems in sul tu ir de - mencija nesergantiems asmenims, neatsiþvelgiant á balto - sios me dþia gos þi di ni niø pa ki ti mus [18, 19]. Mû sø ty ri me prieð sten ta vi mà blo ges nes pa þi ni mo funk ci jas, ly gi nant su kon tro li ne gru pe, nu sta të me tik simp to mi niams li go niams, ra do me jø ry ðá ne tik su ma þes niu ið si la vi ni mu, blo ges ne neu ro lo gi ne bûk le, bet ir ðir dies krau ja gys liø li go mis: ko - ronarine ðirdies liga ir paèia MA stenoze. Ka dan gi yra daug veiks niø, ga lin èiø pa ge rin ti ar pa - blo gin ti pa þi ni mo funk ci jas po re vas ku lia ri za ci jos pro ce - 57

K. Ryliðkienë, N. Misonis, A. Tumlovskaja, J. Parastajeva, A. Liveikienë, D. Jatuþis dû rø, nuo 1998 m. kli ni ki niuo se ty ri muo se, ver ti nant pa þi - ni mo funk ci jas, gau na mi la bai prieð ta rin gi re zul ta tai [20]. Mû sø ty ri me, pra ëjus 1 me tams po sten ta vi mo, pa þi ni mo ir mo to ri nës funk ci jos ne pa blo gë jo, bet reikð min go pa ge rë - ji mo taip pat ne gau ta. Reikð min gø po ky èiø ne bu vi mà ga - lë jo lem ti dar vie nas ty ri mo trû ku mas ma þa ti ria mø jø im - tis. Pro ble mos ku ri re vas ku lia ri za ci jos pro ce dû ra sau - ges në, o gal net efek ty ves në spren di mà ap sun ki na ty ri - muo se tai ko ma di de lë pa þi ni mo funk ci jø ver ti ni mo me to - dø ávai ro vë. F. C. Bak ker su ben dra au to riais ap þvel gë 18 ty ri mø, ku riuo se pa þi ni mo funk ci jos su tri ki mai li go - niams su ok liu zi ne MA li ga bu vo ver ti na mi net 79 ávai rio - mis uþ duo ti mis [21]. Ðiuo me tu stan dar ti zuo tas pa þi ni mo funk ci jø su tri ki mo áver ti ni mas kli ni ki në je prak ti ko je daþ - niausiai remiasi MMSE tyrimu, kuris plaèiai naudojamas kaip at ran kos ty ri mas, bet në ra pri tai ky tas krau ja gys li - niam, ypaè anks ty vam, pa þi ni mo su tri ki mui diag no zuo ti. MMSE su kur tas 1975 m. [22], á lie tu viø kal bà 2000 m. já iðvertë Lietuvos biologinës psichiatrijos draugija. MMSE ga li bû ti nau do ja mas tir ti li go nius, ser gan èius in sul tu, ta - èiau nerekomenduojamas esant afazijai. LPS diagnozuoja - mas, kai MMSE su ren ka ma nuo 24 iki 26 ba lø, de men ci - ja 23 ir maþiau balø. Nustatant demencijà vyresniems as - me nims, MMSE jaut ru mas svy ruo ja 71 92 %, spe ci fið ku - mas 56 96 %. Mo CA ty ri mas yra nau jes nis, Z. S. Nas red di ne su kur - tas Ka na do je 2003 m., ir pas ta ruo ju me tu vis daþ niau tai - ko mas ávai rio se pa sau lio ða ly se. Jis dar në ra pri tai ky tas Lie tu vai. Tai at ran ki nis ty ri mas, re ko men duo ja mas LPS nustatyti tiems asmenims, kuriø MMSE ávertinimas yra 25 ba lai. Pa gal Mo CA ty ri mà LPS nu sta to mas, kai su ren - ka ma < 26 ið 30 ba lø [9]. Ma no ma, kad dël á Mo CA su dë tá áei nan èio vi zu a li nës erd vi nës ir vyk do mo sios funk ci jø áver ti ni mo ðis ty ri mas yra jaut res nis (77 94 %) uþ MMSE, nu sta tant leng và krau ja gys li ná pa þi ni mo su tri ki mà [23 25]. Ta èiau Mo CA spe ci fið ku mà ver ti nan èiø ty ri mø yra ne daug, jø re zul ta tai prieð ta rin gi (42 83 %), ly gi nant su ið sa mia National Institute of Neurological Disorders and Stroke (NINDS) ir Ca na dian Stroke Net work (CNS) siû lo ma neu rop si cho lo gi ne ba te ri ja [24, 25]. Ðios or ga ni - za ci jos grei tam pa þi ni mo funk ci jø áver ti ni mui (5 mi nu èiø truk mës pro to ko las) siû lo nau do ti 5 þo dþiø ási mi ni mo (5 word mem ory task), orientacijos laike ir vietoje (6 item orientation) ir mak si ma laus þo dþiø ið vie nos rai dës ið var - di ni mo per tam tik rà lai kà (1 let ter pho ne mic flu ency) uþ - duo tis ið Mo CA [26]. 5 mi nu èiø pro to ko las yra pa pras tas ir greitas, todël tinkamas bûklei ávertinti ambulatoriðkai, prie li go nio lo vos, já ga li ma nau do ti ap klau so se te le fo nu ir di - de lës ap im ties epi de mio lo gi niuo se ty ri muo se. Re mdamiesi ðiais duo me ni mis, pa þi ni mo funk ci joms ávertinti pasirinkome MoCA. Savo tyrime taip pat nustatë - me, kad su trum pin tas Mo CA lei dþia daþ niau nu sta ty ti LPS, nei taikant MMSE. Prieð stentavimà simptominiai ligo niai reikð min gai blo giau at li ko vyk do mà jà (Mo CA1) ir vi zu a li næ erd vi næ (Mo CA2) funk ci jas at spin din èias uþ - duo tis, ku rios lai ko mos la biau spe ci fi në mis krau ja gys li - niam pa þi ni mo su tri ki mui. Li te ra tû ro je ne ra do me duo me nø apie ëji mo grei èio ir smul kio sios ran kø mo to ri kos grei èio ver ti ni mus li go niams su sunkia MA stenoze prieð revaskuliarizacijà ar po jos, nors ðiø uþ duo èiø ry ðys su pa þi ni mo su tri ki mu yra þi no mas [27 30]. Pa to fi zio lo gið kai jis sie ja mas su nuo am þiaus pri - klau san èiais gal vos sme ge nø pus ru tu liø bal to sios me dþia - gos krau jo ta kos pa ki ti mais [31], dël ku riø blo gë ja mo to ri - në ir vyk do mo ji funk ci jos, dë me sys, lë të ja ëji mas [32 34]. Ëjimo sulëtëjimas gali bûti nustatomas net anksèiau, negu fik suo ja mas mi në tø pa þi ni mo funk ci jø pa blo gë ji mas [35]. Todël, tiriant ligoná, kuriam galimas kraujagyslinis paþinimo sutrikimas, rekomenduojama ávertinti ir ëjimo greitá (timed gait) [26]. Mû sø ty ri me pa pil do mai ver ti no me smul kio sios ran kø mo to ri kos grei tá. Nu sta të me, kad li go - niai ne tik su simp to mi ne, bet ir su asimp to me sun kaus laips nio MA ste no ze be veik vi sas mo to ri nes uþ duo tis at li - ko lë èiau uþ kon tro li nius as me nis. Mo to ri niø uþ duo èiø grei tis tu rë jo ry ðá ne tik su vi zu a li ne erd vi ne funk ci ja ir dë - me siu, bet ir su ga lu ti niu pa þi ni mo funk ci jø áver ti ni mu MMSE. Ver ti nant mû sø gau tus re zul ta tus ir li te ra tû ros duo me - nis, ga li ma bû tø dis ku tuo ti, kas yra asimp to më MA ste no - zë. Kli ni ki niuo se ir epi de mio lo gi niuo se ty ri muo se daþ nai lai ko ma si nuo sta tos, kad MA ste no zë simp to mi ne lai ky ti - na tik tuo met, jei per pas ku ti nius 6 më ne sius pa cien tas pa - ty rë ûmi ná gal vos sme ge nø krau jo ta kos su tri ki mà (PSIP ar sme ge nø in fark tà) su siau rë ju sios ar te ri jos ba sei ne. Tai gi, pa gal ðià sam pra tà, ûmi niams krau jo ta kos su tri ki mams ne - be si kar to jant dau giau kaip 6 më ne sius, bu vu si simp to mi - në stenozë virsta asimptome. Taèiau þidininiai galvos sme ge nø pa þei di mai ir simp to mai, su kel ti bu vu siø gal vos sme ge nø krau jo ta kos su tri ki mø, daþ nai ne ið nyks ta, o pa þi - nimo funkcijos iki ðiol ðiems pacientams apskritai neverti - na mos. Mû sø dar bo re zul ta tai, pa tvir ti nan tys blo ges nes pa þi ni mo ir mo to ri nes funk ci jas li go niams su MA ste no ze, su stip ri na prie lai das, kad MA sun kaus laips nio ste no zës ir jos su ke lia mos lo ka lios sme ge nø hi po per fu zi jos kli ni ki në reikð më ne ap si ri bo ja vien ûmi niais gal vos sme ge nø krau - jo ta kos su tri ki mais, bet yra kur kas pla tes në, ap iman ti ir paþinimo sferos pakitimus. Taèiau iðsamesniam ðio teigi - nio pa grin di mui rei ka lin gi to les ni di des niø pa cien tø im èiø tyrimai. Api ben dri nant, mû sø dar be pa þi ni mo funk ci jø su tri ki - mas daþ niau ið aið kin tas Mo CA tes tø rin ki niu, ly gi nant su klinikinëje praktikoje paprastai taikomu MMSE tyrimu. Prieð sten ta vi mà blo ges nes pa þi ni mo funk ci jas, ly gi nant su kon tro li ne gru pe, nu sta të me simp to mi niams li go niams, ap ti ko me jø ry ðá ne tik su ið si la vi ni mu, blo ges ne neu ro lo - gi ne bûk le, bet ir su ðir dies krau ja gys liø li go mis: ko ro na ri - ne ðir dies li ga ir pa èia MA ste no ze. Ne tik simp to mi niai, bet ir asimptomiai ligoniai prieð stentavimà reikðmingai lë - èiau at li ko mo to ri nes uþ duo tis, ly gi nant su kon tro li niais as me ni mis. Pra ëjus 1 me tams po sten ta vi mo, pa þi ni mo ir mo to ri nës funk ci jos ne pa blo gë jo, bet reikð min go pa ge rë ji - mo taip pat ne gau ta. Gauta: Priimta spaudai: 2012 12 30 2013 01 21 58

Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës Literatûra 1. Fearn SJ, Hutch in son S, Rid ing G, et al. Ca rotid endar te rec - tomy im proves cog ni tive func tion in pa tients with ex hausted cerebrovascular re serve. Eur J Vasc Endovasc Surg 2003; 26: 529 6. 2. Grunwald IQ, Papanagiotou P, Reith W, et al. In flu ence of ca rotid ar tery stenting on cog ni tive func tion. Neuroradiology 2010; 52: 61 6. 3. Raabe RD, Burr RB, Short R. One-year cog ni tive out comes as so ci ated with ca rotid ar tery stent place ment. J Vasc Interv Radiol 2010; 21: 983 8. 4. Feliziani FT, Polidori MC, De Rango P, et al. Cog ni tive per - for mance in el derly pa tients un der go ing ca rotid endarterec - tomy or ca rotid ar tery stenting: a twelve-month fol low-up study. Cerebrovasc Dis 2010; 30: 244 51. 5. Lal B, Younes M, Cruz G, et al. Cog ni tive changes af ter sur - gery vs stenting for ca rotid ar tery ste no sis. J Vasc Surg 2011; 54: 691 8. 6. Chen YH, Lin MS, Lee JK, et al. Ca rotid stenting im proves cog ni tive func tion in asymp tom atic ce re bral ischemia. In tern J Cardiol 2012; 157: 104 7. 7. Altinbas A, van Zandvoort MJ, van den Berg E, et al. Cog ni - tion af ter ca rotid endarterectomy or stenting: a ran dom ized com par i son. Neu rol ogy 2011; 77(11): 1084 90. 8. Landgraff NC, Whit ney SL, Rubinstein EN, et al. Cog ni tive and phys i cal per for mance in pa tients with asymp tomatic ca - rotid ar tery dis ease. J Neurol 2010; 257: 982 91. 9. www.mocatest.org. Perþiûrëta 2012-09-30. 10. 5 þodþiø demencijos atrankos testas. Neurologijos seminarai 2003; 1(17): 105 10. 11. Jor dan WD, Voellinger DC, Doblar DD, et al. Microemboli de tected by transcranial Dopp ler mon i tor ing in pa tients dur - ing ca rotid angioplasty ver sus ca rotid endarterectomy. Cardiovasc Surg 1999; 7: 33 8. 12. Craw ley F, Stygall J, Lunn S, et al. Com par i son of microem - bolism de tected by transcranial Dopp ler and neuropsycho - logical sequelae of ca rotid sur gery and percutaneous transluminal angioplasty. Stroke 2000; 31: 1329 34. 13. Ghogawala Z, Westerveld M, Amin-Hanjani S. Cog ni tive out comes af ter ca rotid revascularization: the role of ce re bral emboli and hipoperfusion. Neu ro sur gery 2008; 62: 385 95. 14. McKevitt FM, Sivaguru A, Venables GS, et al. Ef fect of treat ment of ca rotid ar tery ste no sis on blood pres sure: a com - par i son of hemodynamic dis tur bances af ter ca rotid endarterec tomy and endovascular treat ment. Stroke 2003; 34: 2576 81. 15. Takaiwa A, Hayashi A, Kuwayama N, et al. Changes in cog - ni tive func tion dur ing the 1-year pe riod fol low ing endar - terectomy and stenting of pa tients with high-grade ca rotid ar - tery ste no sis. Acta Neurochir 2009; 151: 1593 600. 16. Berman L, Pietrza R, Mayes L. Neurocognitive changes af ter ca rotid revascularization: a re view of the cur rent lit er a ture. J Psychosom Res 2007; 63: 599 612. 17. Ohta H, Nishikawa H, Kimura H, et al. Chronic ce re bral hypoperfusion by per ma nent in ter nal ca rotid li ga tion pro - duces learn ing im pair ment with out brain dam age in rats. Neu ro sci ence 1997; 79: 1039 50. 18. Johnston SC, O Meara ES, Manolio TA, et al. Cog ni tive im - pair ment and de cline are as so ci ated with ca rotid ar tery dis - ease in pa tients with out clin i cally ev i dent cerebrovascular dis ease. Ann In tern Med 2004; 140: 237 47. 19. Scherr M, Trinka E, Coy MM, et al. Ce re bral hypoperfusion dur ing ca rotid ar tery ste no sis can lead to cog ni tive deficits that may be in de pend ent of white mat ter le sion load. Curr Neurovasc Res 2012; 9(3): 193 9. 20. De Rango P, Caso V, Leys D, et al. The role of ca rotid ar tery stenting and ca rotid endarterectomy in cog ni tive per for - mance. Stroke 2008; 39: 3116 27. 21. Bakker FC, Klijn CJ, Jennekens-Schinkel A, et al. Cog ni tive dis or ders in pa tients with oc clu sive dis ease of the ca rotid ar - tery: A sys tem atic re view of the lit er a ture. J Neurol 2000; 247: 669 76. 22. Folstein MF, Folstein SE, McHugh PR. Mini-men tal state. A prac ti cal method for grad ing the cog ni tive state of pa tients for the cli ni cian. J Psychiatr Res 1975; 12: 189 98. 23. Ihara M, Okamoto Y, Takahashi R. Suit abil ity of the Montreal Cog ni tive As sess ment ver sus the Mini-Men tal State Ex am i na tion in de tect ing vas cu lar cog ni tive impairment. J Stroke Cerebrovasc Dis 2012; doi:10.1016/j.jstrokecerebrovasdis.2012.01.001. 24. Godefroy O, Fickl A, Roussel M, et al. Is the Mon treal Cog ni - tive As sess ment su pe rior to the Mini-Men tal State Ex am i na - tion to de tect poststroke cog ni tive im pair ment? A study with neuropsychological eval u a tion. Stroke 2011; 42: 1712 6. 25. Pendlebury S, Mariz J, Bull L, et al. MoCA, ACE-R, and MMSE ver sus the Na tional In sti tute of Neu ro log i cal Dis or - ders and Stroke Ca na dian Stroke Net work Vas cu lar Cog ni - tive Impairment Harmonization Standards neuropsychologi - cal bat tery af ter TIA and stroke. Stroke 2012; 43: 464 9. 26. Hachinski V, Iadecola C, Petersen RC, et al. Na tional In sti - tute of Neurological Disorders and Stroke-Canadian Stroke Net work Vas cu lar Cog ni tive Im pair ment Har mo ni za tion Stan dards. Stroke 2006; 37: 2220 41. 27. Ble A, Volpato S, Zuliani G, et al. Ex ec u tive func tion cor re - lates with walk ing speed in older per sons: the InCHIANTI study. J Am Geriatr Soc 2005; 53(3): 410 5. 28. Holtzer R, Verghese J, Xue X, et al. Cog ni tive pro cesses re - lated to gait ve loc ity: re sults from the Ein stein Ag ing Study. Neuropsychology 2006; 20(2): 215 23. 29. Snijders AH, van de Warrenburg BP, Giladi N, et al. Neu ro - logical gait disorders in elderly people: clinical approach and classification. Lancet Neurol 2007; 6(1): 63 74. 30. Boyle PA, Wil son RS, Buchman, et al. Lower ex trem ity mo - tor func tion and dis abil ity in mild cog ni tive im pair ment. Exp Ag ing Res 2007; 33(3): 355 71. 31. Iadecola C, Park L, Ca pone C. Threats to the mind: ag ing, am y loid, and hy per ten sion. Stroke 2009; 40(3 Suppl): S40 4. 32. Coppin AK, Shumway-Cook A, Saczynski JS, et al. As so ci a - tion of ex ec u tive func tion and per for mance of dual-task phys i cal tests among older adults: anal y ses from the InChianti study. Age Age ing 2006; 35(6): 619 24. 33. Melzer I, Oddsson LI. The ef fect of a cog ni tive task on vol un - tary step ex e cu tion in healthy el derly and young in di vid u als. J Am Geriatr Soc 2004; 52(8): 1255 62. 34. van Iersel MB, Kessels RP, Bloem BR, et al. Ex ec u tive func - tions are as so ci ated with gait and bal ance in com mu nity-liv - ing el derly peo ple. J Gerontol A Biol Sci Med Sci 2008; 63(12): 1344 9. 35. Soumare A, Tavernier B, Alperovitch A, et al. A cross - sectional and longitudinal study of the relationship between walk ing speed and cog ni tive func tion in com mu nity-dwell - ing el derly peo ple. J Gerontol A Biol Sci Med Sci 2009; 64(10): 1058 65. 59

K. Ryliðkienë, N. Misonis, A. Tumlovskaja, J. Parastajeva, A. Liveikienë, D. Jatuþis K. Ryliðkienë, N. Misonis, A. Tumlovskaja, J. Parastajeva, A. Liveikienë, D. Jatuþis ASSESSMENT OF COGNITIVE AND MOTOR FUNC TIONS BE FORE AND AF TER STENTING OF SE VERE CA ROTID AR TERY STENOSIS Summary Se vere ca rotid ar tery ste no sis is in creas ingly treated with stent im plan ta tion, which in cer tain cases suc cess fully re places con - ven tional sur gi cal endarterectomy. Ca rotid stenting is theoreti - cally as so ci ated with a higher risk of cog ni tive im pair ment than ca rotid endarterectomy, al though the stenting pro ce dure is less in va sive. Cog ni tive func tions usu ally are not in cluded in the long- term re sults of recanalising treat ment, and the meth od ol ogy of cog ni tive eval u a tion still lacks of stan dard iza tion. Pur pose of the study. To eval u ate changes of cog ni tive and mo tor func tions in pa tients with se vere ca rotid ste no sis be fore and 1 year af ter stenting. Meth ods and ma te ri als. The study was con ducted at Vilnius Uni ver sity Hos pi tal Santariðkiø klinikos. The study in cluded symp tom atic and asymp tom atic pa tients with se vere ca rotid ste - no sis, and con trol in di vid u als matched for age and sex. Cog ni tive func tions were as sessed by Mini-Men tal State Ex am i na tion (MMSE) and short ened Mon treal Cog ni tive As sess ment (MoCA), mo tor func tions by Nine Hole Peg Test (NHPT) and Timed 25 Foot Walk (T25-FW). Re sults. Mild cog ni tive im pair ment was more of ten con - firmed by MoCA than by MMSE in all groups. Be fore the stenting symp tom atic pa tients had sig nif i cantly lower to tal MMSE (p=0.027), to tal short ened MoCA (p=0.026), and lower vi sual spa tial (p<0.001) and con struc tive (p=0.002) abil i ties as com pared with the con trol group. Cog ni tive eval u a tion tasks be - tween symp tom atic and asymp tom atic pa tients, as well as be - tween asymptomatic patients and control individuals did not dif - fer significantly. Linear regression analysis showed that cogni - tive func tions de pend on the du ra tion of ed u ca tion, the pres ence of cor o nary heart dis ease and ca rotid ste no sis, se ver ity of neu ro - log i cal def i cit and mo tor speed tasks. Symp tom atic and asymp - tom atic pa tients per formed all mo tor tasks more slowly than the con trols. In ad di tion, the mo tor speed es ti mates were in de pend - ently re lated with cog ni tive sta tus. Af ter stenting, cog ni tive and mo tor func tions have not changed in all pa tients. Conclusions. Ca rotid ste no sis had a re la tion ship with worse cognitive functions before stenting, however, no connections to the mo tor pro cess ing speed were ob served. 1 year af ter stenting, cognitive functions did not deteriorate. Keywords: carotid artery stenosis, stenting, vascular cogni - tive im pair ment, Mini Men tal State ex am i na tion, Mon treal Cog - ni tive As sess ment, Nine Hole Peg Test, Timed 25 Foot Walk. 60