Lab_Med_2009_Nr2.vp

MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 29, t. 11, Nr. 2(42), p. 83 92. Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje Auðra Naruðevièienë Vaiva Hendrixson Santrauka Dar bo tiks las ið ana li zuo ti I ir II ti po cuk ri niu dia be tu (CD) ser gan èiø asmenø laboratoriniø rodikliø ypatumus. Ty ri mo me dþia ga ir me to dai. Bu vo ið tir ti 452 pa cien tai, ser gan - tys I ir II ti po CD, hos pi ta li zuo ti Klai pë dos uni ver si te ti në je li go ni në je. Gliu ko zës kon cen tra ci ja, gli ko zi lin to he mog lo bi no (HBA 1c ), C-pep ti do, kre a ti ni no ty ri mai at lik ti bio che mi niais ana li za to riais. Re zul ta tai. Pir mo ti po CD ser gan èiø pa cien tø bu vo 22,8 %, an tro ti po CD 77,2 %. Sta tis tið kai reikð min gi tei gia mi ry ðiai tarp cuk ri nio dia be to ir ser gan èiø jø am þiaus pa ro dë, kad I ti po CD daþ niau ser ga jau - nes ni, o II ti po CD vy res ni as me nys. Nu sta të me sta tis tið kai reikð min - gà ry ðá tarp CD ir pa cien tø ly ties: I ti po CD sta tis tið kai reikð min gai daþ - nes nis vy rams, o II ti po CD mo te rims. Áver ti nus ser gan èiø jø I ti po CD bio che mi nius krau jo ro dik lius, ap tik tas ne igia mas sta tis tið kai reikð - min gas ry ðys tarp ser gan èiø jø I ti po CD am þiaus ir HBA 1c. Teigiamà sta tis tið kai reikð min gà ry ðá ra do me tarp ser gan èiø jø I ti po CD am þiaus ir kreatinino koncentracijos, tarp kreatinino koncentracijos ir C-pepti - do, tarp gliu ko zës kon cen tra ci jos ir HBA 1c. Nu sta të me sta tis tið kai reikð - min gà tei gia mà ry ðá tarp kre a ti ni no kon cen tra ci jos ir II ti po CD ser gan - èiø jø am þiaus bei tarp C-pep ti do ir kre a ti ni no, tarp C-pep ti do ir gliu ko - zës II ti po CD ser gan èiø pa cien tø gru pë je. Iðvados. Gliukozës koncentracijos kraujyje tyrimas yra anksty - viau sias ir in for ma ty viau sias ro dik lis diag no zuo jant I ir II ti po CD. Ka - dan gi ðio ty ri mo kai na, pa ly gin ti su gli ko zi lin to he mog lo bi no kon cen tra - ci jos ty ri mo kai na, yra ge ro kai ma þes në, tai gliu ko zës kon cen tra ci jos krau jy je ty ri mà re ko men duo ja me kaip pri im ti niau sià cuk ri nio dia be to ri zi kos pre ven ci jai ir áprastinei kon tro lei. Reikð mi niai þo dþiai: cuk ri nis dia be tas, gli ko zi lin tas he mog lo bi nas, C-pep ti das, kre a ti ni nas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinës medicinos katedra, M. K. Èiurlionio g. 21/27 El. paðtas: vaiva_hendrixson@yahoo.com Department of Physiology, Biochemistry and Laboratory Medicine, Faculty of Medicine, Vilnius University, Lithuania E-mail: vaiva_hendrixson@yahoo.com ÁVADAS Ser gan èiø jø cuk ri niu dia be tu Lie tu vo - je ir visame pasaulyje vis daugëja, to - dël dau gë ja ir ty ri mø, skir tø cuk ri nio dia be to pre ven ci jai. Pa cien tai, ku - riems yra didesnë rizika sirgti cukriniu dia be tu, tu rë tø bû ti ti ria mi dël dia be to kas 1 2 me tai [1]. Sparèiai plintantá cukriná diabetà visame pasaulyje rodo ðie skaièiai [2, 3]: 1) pa sau ly je kas dien nu sta to ma be veik 8 nau jø CD at ve jø; 2) per me tus I ti po CD JAV pir mà kar tà su ser ga 13 14 vai kø, o Lietuvoje 11 2; 3) 1985 m. pasaulyje cukriniu dia - be tu sir go 3 mln., 23 m. 194 mln. LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42) 83

1,6 1,4 1,2 1,8,6 I tipo II tipo 1,4,88 1,2 1,36 1,44 9,8 9,6 9,4 9,2 9 8,9 9,9 9,7 8,9,4,21,21,2,19,19 8,8,2 8,6 21 22 23 24 25 1 pav. Lietuvos gyventojø sergamumas I ir II tipo cukriniu diabetu Fig. 1. Morbidity from type 1 and 2 diabetes mellitus of popu - lation of Lithuania 8,4 24 m. 25 m. 26 m. 27 m. 2 pav. Mirtingumas nuo CD Lietuvoje gyventojø [7] Fig. 2. Mortality from diabetes mellitus in Lithuania (per,) gyventojø, o 2 m. prognozuojama apie 22 24 mln.; 4) numatoma, kad 23 m. su au - gusiøjø sergamumas II tipo CD iðaugs dvi gu bai, pa ly gin ti su 2 m., ir pa - sieks 37 mln. at ve jø; 5) 2 m. seganèiøjø cukriniu dia - betu iðsivysèiusiose ðalyse padaugës apie 24 %, o besivystanèiose ðalyse iki 57 %. Di dþiau sio CD pro trû kio ti ki - masi Af ri ko je, Azi jo je ir Pie tø Ame ri - ko je [4, 5]. Epidemiologiniø tyrimø duomenimis, 2 m. Lietuvoje cukriniu diabe - tu sir go 4 %, o gliu ko zës to le ra vi mo su - trikimas buvo nustatytas,3 % þmo - niø [6]. 27 me tø Lie tu vos svei ka tos statistikos duomenimis, visø Lietuvos gy ven to jø ser ga mu mas cuk ri niu dia - be tu ge ro kai ski ria si nuo 2 m. duo - menø ir sudaro vidutiniðkai tik 1,4 %. Taèiau serganèiøjø skaièius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kasmet didë - ja [7]. Ser gan èiø jø I ti po cuk ri niu dia - be tu Lie tu vo je yra ge ro kai ma þiau nei II ti po CD (1 pav.) [8]. Pa sau lio svei ka - tos organizacijos duomenimis, sergan - tieji I tipo cukriniu diabetu ligoniai pasau ly je su da ro apie %, o II ti po apie 9 % [3]. Pirmo tipo cukriniu diabetu daþ - niausiai serga vaikai ir jauni darbingo amþiaus þmonës, taèiau susirgti gali - ma bet kuriame amþiuje. Labai svarbu laiku atpaþinti diabeto simptomus ir tinkamai gydyti. Taèiau në vienas gydy mo in su li nu bû das në ra tin ka mas be nuo la ti nës gliu ko zës kon tro lës ir savikontrolës [9, ]. Paþymëtina, kad I ti po cuk ri niu dia be tu ser gan èiø mo - te rø vai kams yra pa vo jus at si ras ti gliu ko zës to le ra vi mo su tri ki mams. Ðiø vaikø gliukozës toleravimui reikð - min gos áta kos tu ri ant svo ris, nu tu ki - mas ir giminaièiø sergamumas cukri - niu dia be tu. Re ko men duo ja ma tir ti nu tu ku siø ar tu rin èiø ant svo rá I ti po cuk ri niu dia be tu ser gan èiø mo te rø vaikø gliukozës toleravimà. Anksti paste bë jus pa ki ti mus, áma no ma lai ku suteikti pagalbà. Taip bûtø galima ið - veng ti sun kes niø su tri ki mø su lau kus vyresnio amþiaus [11]. Ka dan gi Lie tu vo je, kaip ir vi sa me pa sau ly je, ser gan èiø jø CD skai èius spar èiai au ga ir ágau na epi de mi jos po - bû dá, tiks lin ga or ga ni zuo ti ávai rias CD kon tro lës pro gra mas. Li go niø at - ran ka (angl. screen ing) yra reikð min - ga ti riant ávai raus am þiaus þmo nes, ku riems yra pa di dë ju si ri zi ka sirg ti II ti po CD, nes svar bu nu sta ty ti ne tik di des nës ri zi kos, bet ir tu rin èiø gliu - ko zës to le ra vi mo su tri ki mø as me nis []. Lai ku diag no za vus cuk ri ná dia - be tà ga li ma uþ tik rin ti tin ka mà ðios li gos gy dy mà at ei ty je [5]. Cuk ri nio dia be to kon tro lës Lie tu vo je 29 211 me tø pro gra ma sie kia ma lai duo ti cuk ri nio dia be to kon tro lës 26 27 me tø pro gra mos tæs ti nu - mà, ku riant dau gia da ly kës prie þiû ros sis te mà, ati tin kan èià Lie tu vos sà ly - gas ir tarp tau ti nius stan dar tus, ap - iman èius pir mi næ an glia van de niø apy kai tos su tri ki mø ri zi kos pro fi lak - ti kà, dia be to pro fi lak ti kà, anks ty vo - sios cuk ri nio dia be to diag nos ti kos sis - te mos to bu li ni mà ir prak ti ná die gi mà, ser gan èiø jø CD kon tro lës ge ri ni mà sie kiant ati to lin ti kom pli ka ci jø at si - ra di mà, CD kom pli ka ci jø gy dy mo to - bu li ni mà, kad bû tø ið sau go tas ser - gan èiø jø CD dar bin gu mas ir gy ve ni - mo ko ky bë [12]. Ið si vys èiu sio se pa sau lio ða ly se cukrinis diabetas uþima ketvirtà vietà ið vi sø mir ties prie þas èiø [13, 14]. Cukrinis diabetas padidina bendrà gyven to jø mir tin gu mà, ku rá daþ niau siai lemia jo sukeltos komplikacijos, pa - vyzdþiui, ðirdies ir kraujagysliø ligos (aterosklerozë, insultas, infarktas ir pan.) (2 pav.) [ 17]. Cukrinio diabeto kontrolë, jo komplikacijø profilaktika, ligonio savijau - ta, dar bin gu mas ir ið gy ve na mu mas priklauso ne tik nuo ligos etiopatogene zës, bet ir nuo lai ku nu sta ty tos diagnozës [18]. Normaliomis sàlygo - mis insulino kiekis organizme nuolat svyruoja, t. y. didëja pavalgius ir maþëja badaujant. Sergant II tipo cukri - niu dia be tu in su li no kon cen tra ci ja krau jy je pa di dë ja. Þmo gus ne jau èia organizmo làsteliø receptoriø sumaþëju sio jaut ru mo in su li nui, ta èiau ði pa - tologija paþeidþia daug organø. Todël ak tu a lu diag no zuo ti CD la bo ra to ri - niais tyrimais [19]. Tam atliekama ne - ma þai bio che mi niø krau jo ty ri mø. Preliminari diabeto diagnozë yra nu - statoma atlikus atsitiktiná gliukozës kiekio kraujo plazmoje tyrimà bet ku - riuo paros metu, nepaisant paskutinio valgymo. Apie cukriná diabetà spren - dþia ma ið gliu ko zës kon cen tra ci jos kraujyje (jei virðijama 11,1 mmol/l, tai daþ niau siai ro do, kad as muo ser ga cukriniu diabetu) ir diabeto simptomø (poliurijos, polidipsijos, nepaaiðkina - mo svorio maþëjimo). Tikslesnis negu atsitiktinis gliukozës kraujo plazmoje tyrimas yra gliukozës koncentracijos plazmoje nustatymas nevalgius. Dar vienas svarbus laboratorinis diagnos - tinis metodas yra gliukozës toleravimo mëginys. Taèiau gliukozës toleravimo mëginys nerekomenduojamas kasdie - nëje klinikinëje praktikoje, nes ðio ty - ri mo re zul ta tams tu ri áta kos daug veiks niø: am þius, kû no svo ris, var to ja - mi vaistai, stresas, suvartotas anglia - van de niø kie kis, pas ku ti nio val gy mo lai kas ir ki ti [1]. Svarbiausi cukrinio diabeto diag - nostikos rodikliai yra: glikemija neval - gius cen tri fu guo to je plaz mo je 84 LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42)

Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje 7, mmol/l, krau jy je 6,1 mmol/l, o jei gli ke mi ja ne val gius vir ði ja nor mà ( 6,1 mmol/l, bet <7, mmol/l plaz mo - je; ar ba 5,6 mmol/l, bet <6,1 mmol/l kraujyje) ir nëra aiðkiø diabetui bû - dingø simptomø, bûtina atlikti gliukozës toleravimo mëginá. Cukrinis diabe - tas diagnozuojamas, jeigu po 2 valandø gli ke mi ja ve ni nia me krau jy je ti - riant cen tri fu guo tà plaz mà es ti 11,1 mmol/l ar ba ti riant krau jà mmol/l. Taip pat dia be tas diag no - zuojamas nustaèius atsitiktinæ glike - 77,2% I tipo CD II tipo CD mijà plazmoje 11,1 mmol/l (at si þvel - giant á kli ni kà ir anam ne zæ) [, 2, 21]. Vai kams ir su au gu sie siems, ku - riems yra aið ki dia be to kli ni ka ir ryð ki hi per gli ke mi ja, gliu ko zës to le ra vi mo më gi nys nerekomenduojamas, nes ga - li pabloginti bûklæ gali atsirasti diabe ti në ketoacitozë []. Pasireiðkus cukrinio diabeto klini - kai, ligà diagnozuoti uþtenka glikemi - jos tyrimø, atliktø bet kuriuo paros metu. Nebûtina daryti glikemijos ne - valgius tyrimo ki - tos die nos ry tà, nes 22,8% 3 pav. Serganèiøjø I ir II tipo cukriniu diabetu pasiskirstymas Fig. 3. Distribution of type I and type II diabetes mellitus among pa tients 5 45 4 35 3 25 2 5 31.1% 1TCD 67.6% 2TCD 46.6% 3.1% 22.3% iki 39 m. 4 59 m. 6 m. ir > 2.3% 4 pav. Serganèiøjø I ir II tipo CD pasiskirstymas pagal am - þiaus gru pes Fig. 4. Distribution of type I and type II diabetes mellitus according to age group gy dy mà svar bu pra dë ti lai ku. Tai reikð min ga vai - kams, ypaè ma - þiems, nes ne gy - dant jø bûk lë per pa rà ga li la bai smar kiai pa blo gë - ti. Neaiðkiais atve - jais, ypaè kai nu - sta to ma hi per gli - ke mi ja, ta èiau jos ne pa kan ka cuk ri - niam dia be tui HBA1c (proc.) 16 14 12 8 6 4 2 9 9,18 diagnozuoti, rekomenduojama pakartotinai tirti glikemijà ávairiu laiku, ga - lima atlikti glikozilinto hemoglobino HbA 1c tyrimà, taèiau gliukozës tolera - vi mo më gi nys yra reikð min ges nis diag no zuo jant dia be tà ir gliu ko zës apykaitos sutrikimus. Nustatyta, kad ðis më gi nys yra tiks lus net ir tuo met, kai tris pa ras prieð já at lie kant pa cien - tas nesilaikë dietos, patyrë áprastà fi - zi ná krû vá, 8 14 val. prieð ty ri mà bu vo nevalgæs, o mëginys atliekamas ið ryto [4, ]. Pirmo ir antro tipo cukrinio diabe - to di fe ren ci nës diag nos ti kos tak ti ka labai priklauso nuo ligà diagnozuojan - èio ir jà klasifikuojanèio gydytojo teoriniø þiniø ir patirties, todël visada yra tam tik ra ti ki my bë, kad 39 me tø asmenims cukrinis diabetas gali bûti diagnozuojamas klaidingai [18]. Mûsø darbo tikslas buvo iðanali - zuo ti I ir II ti po cuk ri niu dia be tu ser - ganèiø asmenø laboratoriniø rodikliø ypatumus, ávertinti I ir II tipo cukrinio diabeto priklausomybæ nuo paciento amþiaus ir lyties bei laboratoriniø ro - dik liø reikð mæ diag no zuo jant I ir II ti - po cukriná diabetà. 5,6 5,3 13,9,7 6 pav. Glikozilinto hemoglobino pasiskirstymas pagal lytá I ti po CD gru pë je Fig. 6. Distribution of glycosylated haemoglobin in men and women with type I diabetes mellitus 7 6 5 4 3 2 53.4% 46.6% 38.7% 1 TCD 2 TCD 61.3% 5 pav. Serganèiøjø I ir II tipo CD pasiskirstymas pagal lytá Fig. 5. Distribution of type I and type II diabetes mellitus according to gender Gliukozës koncentracija (mmmol/l) 5 45 4 35 3 25 2 5 9,88 12,66 Vidutinë reikðmë 3,13 3,22 Min. 32,33 Max. 45, 7 pav. Gliukozës koncentracijos pasiskirstymas tarp lyèiø I ti po CD gru pë je Fig. 7. Distribution of glucose concentration in men and women with type I diabetes mellitus LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42) 85

C-peptido koncentracija (nmmol/l) 3 2,5 2 1,5 1,5,91,88,3,3 2,12 2,57 8 pav. C-peptido koncentracijos pasiskirstymas pagal lytá I ti po CD gru pë je Fig. 8. Distribution of C-peptide concentration in men and women with type I diabetes mellitus Kreatinino koncentracija ( mol/l) 3 25 2 5 88,64 95,88 46 249 9 pav. Kreatinino koncentracijos pasiskirstymas pagal lytá I ti po CD gru pë je Fig. 9. Distribution of creatinine concentration in men and women with type I diabetes mellitus 294 TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAI Ið ty rë me I ir II ti po CD ser gan èius 452 pacientus, hospitalizuotus Klaipëdos universitetinëje ligoninëje. Ið jø 3 as me nys sir go I ti po CD ir 349 II ti po CD. Pa gal am þiø ti ria mie ji bu vo su - skirstyti á tris grupes, vadovaujantis PSO kriterijais [22]: 1) 2 39 me tø; 2) 4 59 me tø; 3) 6 me tø ir vy res ni. Ið ana li za vo me gliu ko zës kie ká (mmol/l), gli ko zi lin tà he mog lo bi nà (%), kre a ti ni no kon cen tra ci jà ( mol/l), C-pep ti do kie ká (nmol/l) krau jy je bei ðiø ro dik liø nu sta ty mo se zo nið ku mà. Gliu ko zës kon cen tra ci ja krau jy je bu vo ti ria ma ana li za to riu mi HBA1c 18 16 14 12 8 6 BIOSEN 514 (EKF di ag nos tics GmbH, Vo kie ti ja). Gli ko zi lin tas he - mog lo bi nas nu sta ty tas ve ni nia me kraujyje analizatoriumi Pri mus PDQ Plus (Jungtinës Amerikos Valstijos), C-peptidas veninio kraujo serume ana li za to riu mi IMMULITE 25 (Siemens, Vokietija), kreatininas ve - ni nio krau jo se ru me ana li za to riu mi Ar chi tec/ae ro set Cre a ti ni ne (Ab bott Di ag nos tics, Vokietija). Statistinë duomenø analizë Ty ri mo duo me nø sta tis ti në ana li zë bu vo at lik ta SPSS (v. ) ir STATISTICA (v. 8) pa ke tais. Ap skai - èiuo tos vi du ti nës (x ± SD) pa ra met ri - niø dy dþiø reikð mës 95 % nuo kry pio in ter va lu, kur SD yra vi du ti nis stan - r = -,231 4 2 3 4 5 6 7 8 9 Amþius pav. Am þiaus ir HBA 1c tarpusavio priklausomybë I tipo CD grupëje Fig.. Correlation between age and HBA 1c in pa tients with ty pe I di a be tes mel li - tus dartinis nuokrypis. Rastos maþiausios ir didþiausios reikðmës bei procenti - nës iðraiðkos. Skirtumas tarp dviejø ne pri klau so mø po þy miø nu sta ty tas Pirsono 2 testu. Koreliaciniai ryðiai tarp ty ri mø duo me nø bu vo ana li zuo - jami nustaèius Pirsono koreliacijos ko - e fi cien tà (r) ir nu brë þus ko re lia ci nes kreives. TYRIMO REZULTATAI Iðtyrus 452 pacientus, serganèius I ir II tipo cukriniu diabetu, hospitalizuo - tus Klaipëdos universitetinëje ligoni - nëje, 3 pacientams buvo diagnozuotas I ti po cuk ri nis dia be tas (22,8 %) ir 349 pa cien tams II ti po cuk ri nis dia - be tas (77,2 %) (3 pav.). I ti po CD ser gan èiø jø gru pæ su da rë 53,4 % vy rø ir 46,6 % mo te rø; II ti po 39,4 % vy rø ir 6,6 % mo te rø. Ty ri me dalyvavusiø serganèiø CD asmenø vi - du ti nis am þius bu vo 6,9 ± 14,54 me - tø. I ti po CD as me nø am þiaus vi dur kis bu vo 5,6 ± 16,63 me tø, o II ti po CD 67,5 ± 23,5 me tø. Ið tir tø I ti po CD ser gan èiø 3 pa - cien tø 22,3 % bu vo jau ni, iki 39 me tø am þiaus, 46,6 % 4 59 me tø ir 31,1 % vy res ni kaip 6 me tø. Ið II ti po CD ser gan èiø 349 pa cien - tø iki 39 me tø am þiaus bu vo tik 2,3 %, 4 59 me tø 3,1 % ir vy res niø nei 6 me tø net 67,6 % (4 pav.). Nustatëme statistiðkai reikðmingà neatsitiktinæ priklausomybæ tarp cukrinio diabeto ir serganèiøjø amþiaus: 2 = 78,53, p<,1. Mû sø tir tø mo te rø, ser gan èiø I ti - po CD, vi du ti nis am þius bu vo 51,73 ± 2,7 me tø, o vy rø 49,53 ± 2,1 metø. Moterø, serganèiø II tipo CD, vi du ti nis am þius bu vo 7,93 ± 2,8 me - tø, o vy rø 61,97 ± 1,1 me tø (5 pav.). Nustatëme statistiðkai reikðmingà priklausomybæ tarp cukrinio diabeto 86 LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42)

Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje ir pacientø lyties, ir ði priklausomybë nëra atsitiktinë: 2 = 6,399, p<,1, ji ro do, kad I ti po CD sta tis tið kai reikð - min gai daþ nes nis vy rams, o II ti po CD mo te rims. Ser gan èiø jø I ti po CD krau jo bio che mi niø ro dik liø ana li zë Iðty ræ I ti po CD ser gan èiø pa cien tø krau jo bio che mi nius ro dik lius nu sta - të me, kad su au gu siø jø re ko men duo ja - mø nor mø ne vir ði jo vi du ti nës C-pep ti - do ir kre a ti ni no kon cen tra ci jø krau jy - je reikð mës (1 len te lë). Vy rø, ser gan èiø I ti po CD, HBA 1c vi du ti në reikð më bu vo 9, ±,27 %, o mo te rø 9,18 ±,37 %, t. y. tiek vy - rø, tiek mo te rø vi du ti në HBA 1c reikð - më 6,5 % vir ði jo nor mos ri bà, ta èiau mo te rø bu vo kiek di des në nei vy rø (6 pav.). Mo te rø ir vy rø HBA 1c reikð mës skyrësi maþai, taèiau moterø didþiausia reikð më bu vo di des në nei vy rø ( 2 = 62,546, p>,5). Ðie skir tu mai tarp lyèiø buvo statistiðkai nereikð - mingi. Mo te rø vi du ti në gliu ko zës kon cen - tra ci jos reikð më bu vo kiek di des në nei vy rø (7 pav.). Abie jø ly èiø vi du ti në gliu ko zës kon cen tra ci jos reikð më vir - ði jo nu sta ty tas su au gu siø jø nor mas (4,1 6,1 mmol/l). Ser gan èiø jø I ti po CD vyrø ir moterø maþiausios gliukozës koncentracijos kraujyje reikðmës skyrësi menkai, o didþiausios ðio ro - dik lio reikð mës mo te rø bu vo di des nës uþ vy rø ( 2 = 3, p>,5), ta èiau skir - tumas buvo statistiðkai nereikðmingas. Nors mo te rø C-pep ti do vi du ti në reikð më bu vo kiek ma þes në ne gu vy - rø, abie jø ly èiø vi du ti në C-pep ti do reikð më ne vir ði jo nor mø (,3 2,4 nmol/l) (8 pav.). Be to, mo te rø didþiausia C-peptido reikðmë buvo ge - ro kai di des në uþ vy rø, o ma þiau sia reikð më abie jø ly èiø bu vo vie no da,3 nmol/l ( 2 = 85,452, p>,5), ta - èiau ðie skir tu mai tarp ly èiø taip pat buvo statistiðkai nereikðmingi. Statis - tiðkai reikðmingø skirtumø neradome ir tarp kre a ti ni no kon cen tra ci jos ir ti - riamøjø lyties (9 pav.). Kreatininas C-peptidas 35 3 25 2 5 2,8 2,6 2,4 2,2 2, 1,8 1,6 1,4 1,2 1,,8,6,4,2, r =,16-5 2 3 4 5 6 7 8 9 Amþius r =,35 -,2-5 5 2 25 3 35 Kreatininas 11 pav. Amþiaus ir kreatinino koncentracijos priklausomybë I tipo CD grupëje Fig. 11. Correlation between age and creatinine concentration in patients with type I diabetes mellitus 12 pav. Kreatinino ir C-peptido koncentracijos tarpusavio priklausomybë I tipo CD gru pë je Fig. 12. Correlation between creatinine and C-peptide concentrations in patients with type I diabetes mellitus 1 len te lë. Serganèiøjø I tipo cukriniu diabetu kraujo biocheminiai rodikliai Ta b le 1. Biochemical markers in blood of patients with type I diabetes mellitus Ro dik lis Vidutinë reikðmë Standartinis nuokrypis Min. Max. Rekomenduojama reikðmë HBA 1c (%) 9,9 ± 2,25 5,3,7 4,3 6,5 Gliu ko zës kon cen tra ci ja krau jy je (mmol/l) 11,18 ± 7,21 3,13 45, 4,1 6,1 C-peptidas (nmol/l),89 ±,62,3 2,57,3 2,4 Kre a ti ni nas ( mol/l) 92,1 ± 46,7 294 53 1 HBA 1c gli ko zi lin tas he mog lo bi nas; Min. ma þiau sia reikð më; Max. di dþiau sia reikð më. LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42) 87

Nustatëme statistiðkai reikðmingà sil pnà ne igia mà ry ðá (r =,231; p<,1) tarp ser gan èiø jø I ti po CD am þiaus ir HBA 1c ( pav.). Sta tis tið kai reikð min gas sil pnas tei gia mas ry ðys (r =,16; p<,5) bu vo ras tas tarp ser gan èiø jø I ti po CD amþiaus ir kre a ti ni no reikð miø (11 pav.). Vidutinio stiprumo teigiamà statis tið kai reikð min gà ry ðá (r =,35; p<,1) nustatëme ir tarp kreatinino koncen tra ci jos ir C-pep ti do reikð miø (12 pav.). Sil pnas tei gia mas sta tis tið kai reikð min gas ry ðys (r =,27; p<,1) bu vo tarp gliu ko zës kon cen tra ci jos kraujyje ir HBA 1c reikð miø (13 pav.). Ser gan èiø jø II ti po CD krau jo bio che mi niø ro dik liø ana li zë Iðanalizavæ II tipo CD serganèiø pa - cien tø krau jo bio che mi niø ro dik liø duo me nis nu sta të me, kad su au gu - siems as me nims re ko men duo ja mø normø nevirðijo tik vidutinë C-peptido koncentracija kraujyje (2 lentelë). Gliukozës koncentracuja 5 45 4 35 3 25 2 5 r =,27 4 6 8 12 14 16 18 HBA1c 13 pav. Glikozilinto hemoglobino ir gliukozës koncentracijos tarpusavio priklau - somybë I tipo CD grupëje Fig. 13. Correlation between glycosylated haemoglobin and glucose concentra - tion in pa tients with ty pe I di a be tes mel li tus Glikozilintas hemoglobinas (proc.) 2 18 16 14 12 8 6 4 2 8,68 7,89 4,8 4,5 19,1 14 pav. Glikozilinto hemoglobino pasiskirstymas pagal lytá II ti po CD gru pë je Fig. 14. Distribution of glycosylated haemoglobin in men and women with type II diabetes mellitus C-peptidas (nmol/l) 3 2,5 2 1,5 1,5,74,78,3,19 2,84 2,58 16 pav. C-peptido koncentracijos pasiskirstymas pagal lytá II ti po CD gru pë je Fig. 16. Distribution of C-peptide concentration in men and women with type II diabetes mellitus Glukozës koncentracija (mmol/l) 45 4 35 3 25 2 5,89 3,47 3,4 3,47 41,5 31,83 pav. Gliukozës koncentracijos pasiskirstymas pagal lytá II ti po CD gru pë je Fig.. Distribution of glucose concentration in men and women with type II diabetes mellitus Kreatinino koncentracija ( mol/l) 5 45 4 35 3 25 2 5 87,1 83,9 3 31 249 17 pav. Kreatinino koncentracijos pasiskirstymas pagal lytá II ti po CD gru pë je Fig. 17. Distribution of creatinine concentration in men and women with type II diabetes mellitus 451 88 LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42)

Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje 2 len te lë. Serganèiøjø II tipo cukriniu diabetu kraujo biocheminiai rodikliai Ta b le 2. Biochemical markers in blood of patients with type II diabetes mellitus Ro dik lis Vidutinë reikðmë Standartinis nuokrypis Min. Max. Rekomenduojama reikðmë HBA 1c (%) 8,2 ± 2,3 4,5 19,1 4,3 6,5 Gliu ko zës kon cen tra ci ja krau jy je (mmol/l) 9,97 ± 5,2 3,4 41,5 4,1 6,1 C-peptidas (nmol/l),76 ±,61,19 2,84,3 2,4 Kre a ti ni nas ( mol/l) 85, ± 4,63 3 451 53 1 HBA 1c gli ko zi lin tas he mog lo bi nas; Min. ma þiau sia reikð më; Max. di dþiau sia reikð më. Tiek vy rø, tiek mo te rø vi du ti në HBA 1c reikð më 6,5 % vir ði jo re ko men - duojamà normà, taèiau vyrø buvo di - des në ne gu mo te rø (14 pav.). Be to, mo te rø ir vy rø ma þiau sios HBA 1c reikðmës buvo panaðios, bet skyrësi vy rø di dþiau sia reikð më, ku ri bu vo kiek di des në nei mo te rø ( 2 = 97,43, p>,5). Ta èiau ðie skir tu mai tarp ly - èiø buvo statistiðkai nereikðmingi. Ið ty ræ gliu ko zës kon cen tra ci jos pa - si skirs ty mà tarp ly èiø, nu sta të me, kad mo te rø vi du ti në gliu ko zës kon - cen tra ci ja kiek ma þes në uþ vy rø ( pav.). Abiejø lyèiø vidutinë gliukozës kon cen tra ci jos reikð më vir ði jo re - komenduojamas suaugusiøjø normas (4,1 6,1 mmol/l). Ma þiau sios gliu ko - zës kon cen tra ci jos reikð mës vy rø ir moterø kraujyje skyrësi maþai, taèiau vyrø didþiausia reikðmë buvo didesnë nei mo te rø; skir tu mai tarp ly èiø bu vo sta tis tið kai ne reikð min gi ( 2 = 295,246, p>,5). Áver ti næ C-pep ti do kon cen tra ci jas vyrø ir moterø kraujyje iðsiaiðkinome, kad mo te rø ðio ro dik lio vi du ti në reikð - më kiek di des në ne gu vy rø, ta èiau abiejø lyèiø vidutinë C-peptido reikð - më nevirðijo normø (,3 2,4 nmol/l) (16 pav.). Nors vy rø C-pep ti do di - dþiausia reikðmë buvo didesnë uþ mo - terø, o maþiausios reikðmës abiejø ly - èiø bu vo pa na ðios ( 2 = 224,399, p>,5), statistiðkai reikðmingo skir - tumo tarp lyèiø nenustatëme. Ir vy rø, ir mo te rø kre a ti ni no vi du - ti në reikð më ne vir ði jo nu sta ty tø nor - mø, t. y. vy rø 62 1 mol/l, mo te - rø 53 97 mol/l. Vy rø ir mo te rø ma - þiau sia kre a ti ni no reikð më sky rë si menkai, bet moterø didþiausia reikðmë bu vo di des në uþ vy rø ( 2 = 96,16, p>,5), nors ðis skir tu mas sta tis tið - kai nereikðmingas (17 pav.). Iðtyræ koreliacinius ryðius tarp tir - tø kraujo biocheminiø rodikliø ir II tipo CD ser gan èiø as me nø am þiaus, nu - statëme statistiðkai reikðmingà silpnà tei gia mà ry ðá (r =,8; p<,3) tarp kreatinino koncentracijos ir amþiaus (18 pav.). Ser gan èiø jø II ti po CD gru pë je tarp C-pep ti do ir kre a ti ni no kon cen - tracijos buvo statistiðkai reikðmingas Kreatinino koncentracija 5 45 4 35 3 25 2 5 r =,8 2 3 4 5 6 7 8 9 Amþius 18 pav. Amþiaus ir kreatinino koncentracijos tarpusavio priklausomybë II tipo CD gru pë je Fig. 18. Correlation between age and creatinine concentration in patients with type II diabetes mellitus Kreatinino koncentracija 5 45 4 35 3 25 2 5 r =,35 -,5,,5 1, 1,5 2, 2,5 3, C-peptidas 19 pav. C-peptido ir kreatinino koncentracijos tarpusavio priklausomybë II tipo CD gru pë je Fig. 19. Correlation between C-peptide and creatinine concentration in patients with type II diabetes mellitus LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42) 89

3 len te lë. Ryðiai tarp serganèiøjø I ir II tipo CD kraujo biocheminiø rodikliø rezultatø Ta b le 3. Correlation between biochemical markers in blood of patients with type I and type II diabetes mellitus Ro dik lis I tipo CD II tipo CD Visø serganèiøjø CD r p vertë r p vertë r p vertë HBA 1c (%),17 p <,1,12 p <,5 Gliu ko zës kon cen tra ci ja krau jy je (mmol/l),19 p <,5,14 p <,1 C-peptidas (nmol/l) Kre a ti ni nas ( mol/l) r Pir so no ko re lia ci jos ko e fi cien tas; p pa ti ki mu mo ver të. Gliukozës koncentracija 45 4 35 3 25 2 5 -,5,,5 1, 1,5 2, 2,5 3, vi du ti nio stip ru mo tei gia mas ry ðys (r =,35; p<,1) (19 pav.). Statistiðkai reikðmingà silpnà tei - gia mà ry ðá (r =,12; p<,3) ra do me tarp C-pep ti do ir gliu ko zës kon cen tra - cijos kraujyje (2 pav.). Lygindami tarpusavyje serganèiø - jø I ir II ti po CD krau jo bio che mi nius rodiklius ieðkojome statistiðkai reikðmingø ryðiø tarp lyties ir glikozilinto he mog lo bi no, gliu ko zës kon cen tra ci jos krau jy je, C-pep ti do bei kre a ti ni no koncen tra ci jos ty ri mo re zul ta tø (3 len - te lë). Nu sta të me sta tis tið kai reikð min - gus sil pnus ry ðius tarp ly ties ir gli ko - zilin to he mog lo bi no bei gliu ko zës kon - cen tra ci jos. Ne ra do me sta tis tið kai reikð min gø ry ðiø tarp ser gan èiø jø cuk ri niu dia be tu ly ties ir C-pep ti do bei kre a ti ni no kon cen tra ci jos reikð - miø. r =,12 C-peptidas REZULTATØ APTARIMAS 2 pav. C-peptido ir gliukozës koncentracijos tarpusavio priklausomybë II tipo CD pacientø grupëje Fig. 2. Correlation between C-peptide and glucose concentration in patients with type II diabetes mellitus Mûsø tyrimo duomenys patvirtino li - te ra tû ro je pa tei kia mas ser ga mu mo cukriniu diabetu tendencijas [9,, 18, 23], t. y. I ti po CD daþ niau ser ga jau nes nio am þiaus as me nys (iki 35 49 m.), o II ti po CD vy res nio (nuo 35 49 m.) ir ypaè vy res ni nei 55 me tø. Tai rodo mûsø nustatytas statistiðkai reikðmingas tiesioginis ryðys tarp ser - gan èiø jø I ir II ti po CD ir am þiaus. Vy rai I ti po CD ser ga daþ niau nei mo te rys, o ið ser gan èiø II ti po CD as - me nø moterø buvo gerokai daugiau negu vyrø. Radome statistiðkai reikðmingà teigiamà ryðá tarp serganèiøjø I ir II ti po CD ir ly ties. Ðie duo me nys sutapo su 1996 23 m. Lietuvoje atlik to epi demiologinio tyrimo duomenimis, t. y. I ti po cuk ri niu dia be tu dau - giau ser ga vy rai ne gu mo te rys [9,, 18, 23] ir ne aið ku, ko dël. Ði ten den ci ja pasireiðkia ir kitose Europos ðalyse (Ðve di jo je, Slovakijoje), nors kai kur (pvz., Bel gi jo je) to kie skir tu mai yra nereikðmingi [9, ]. Lietuvoje vyrø sergamumo I tipo cukriniu diabetu ro - dik liai yra di des ni uþ mo te rø, o vy rø ir moterø II tipo cukrinio diabeto rodik - liai yra be veik ta pa tûs [18, 23]. Palyginæ serganèiøjø I ir II tipo CD HBA 1c vidutines reikðmes pastebëjo - me, kad abie jø pa cien tø gru piø HBA 1c reikðmës virðija nustatytà 6,5 % normà, ta èiau I ti po CD ser gan èiø mo te rø ði reikð më di des në ne gu vy rø, o II ti - po vy rø di des në nei mo te rø. Ta èiau ðie mû sø nu sta ty ti HBA 1c skirtumai tarp lyèiø buvo statistiðkai nereikð - mingi. Mokslinëje literatûroje paþymima, kad esant gerai gliukozës koncentraci - jos kraujyje kontrolei, glikozilinto he - moglobino kiekis bûna normalus. Pa - di dë ju si HBA 1c kon cen tra ci ja ro do cukrinio diabeto komplikacijø (retino - pa ti jø, neu ro pa ti jø, po li neu ro pa ti jø ir kt.) pa vo jø. Jei HBA 1c vir ði ja 7 % ri bà, ga li ma teig ti, jog ðis ro dik lis yra blo gai kontroliuojamo cukrinio diabeto poþy - mis. Ser gan èiø leng ves ne CD for ma pa cien tø HBA 1c kie kis daþ nai es ti di - des nis nei ser gan èiø nuo in su li no pri - klausomu diabetu [19]. Taigi, HBA 1c tyrimas tinka cukrinio diabeto kontro - lei. Ðis standartinis tyrimas turëtø bû - ti at lie ka mas ma þiau siai du kar tus per me tus pa cien tams, ku riø gli ke mi - ja stabili. Daþniau ðá tyrimà (kartà per ketvirtá) rekomenduojama atlikti pa - cientams, kuriems buvo pakeistas gydymas arba kuriems glikemija koreguojama nepakankamai. Glikozilinto hemoglobino sumaþëjimas rodo smulkiø krau ja gys liø ir neu ro pa ti niø dia - beto komplikacijø daþnio sumaþëjimà. Sie kia ma gli ko zi lin to he mog lo bi no kon cen tra ci ja tu rë tø bû ti <7 %, nëð èio - sioms ir at ski rais at ve jais <6 %. Kuo ma þes në gli ko zi lin to he mog lo bi no koncentracija kraujyje, tuo maþesnë rizika pasireikðti miokardo infarktui ir mir èiai nuo ki tø ðir dies ir krau ja - gysliø ligø [1]. Klinikiniais tyrimais árodyta, kad geri diabeto kontrolës rodikliai padeda ati to lin ti kom pli ka ci jas ir lë ti na jø progresavimà [6, 13]. Kasdienei diabe - to kon tro lei la bai svar bi gliu ko zës kon cen tra ci ja krau jy je, o il ga lai kius 9 LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42)

Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje jos svy ra vi mus ro do HbA 1c ty ri mas [24, 25]. HbA 1c erit ro ci tuo se su si da ro gliukozei sàveikaujant su hemoglobi - nu. Gli ko zi lin to he mog lo bi no kie kis erit ro ci tø gy va vi mo lai ko tar piu (12 die nø) tie sio giai pro por cin gas gliukozës koncentracijai. Tai labai ge - ras rodiklis vertinant cukriniu diabe - tu serganèiø ligoniø ilgalaikæ glikemi - jà. Gli ko zi lin tas he mog lo bi nas ro do, ko kia vi du ti në gliu ko zës kon cen tra ci - ja kraujyje buvo paskutines 4 6 savai - tes. HbA 1c rezultatams neturi átakos nei prieð tyrimà valgytas maistas, nei tyrimo metu kraujyje esantis gliuko - zës kiekis. Glikozilintà hemoglobinà sudaro trys frakcijos: HbA 1a, HbA 1b, HbA 1c. Ka dan gi HbA 1c frak ci jos yra daugiausia (sudaro 3,6 % viso hemog - lobino), ji geriausiai parodo cukrinio dia be to ei gà [, 19, 26]. Cukrinio diabeto komplikacijø vys - ty mui si gli ke mi jos kon tro lë ir HbA 1c koncentracijos tyrimas yra ypaè reikðmin gi [27]. Nu sta èius pa di dë ju sià HbA 1c kon cen tra ci jà, bû ti na ko re guo ti to les ná dia be to gy dy mà. Pa di dë ju si HbA 1c kon cen tra ci ja ro do dia be to kom - plikacijø (retinopatijos, inkstø nepa - kan ka mu mo, ga lû niø an gio pa ti jos, mikro- ir makroangiopatijos) atsiradi - mo ri zi kà [6, 16, 17, 25]. HbA 1c tyrimas leidþia retrospektyviai ávertinti glike - mijos lygá per pastaruosius kelis më - nesius. Norint gerai kontroliuoti diabetà, kasmet bûtina 3 4 kartus kas 3 mënesius atlikti HbA 1c kon cen tra ci - jos tyrimus. Ilgai iðlaikant HbA 1c kon - cen tra ci jà <7, % ga li ma net 4 6 % sumaþinti cukrinio diabeto komplika - cijø daþná, ðirdies ir kraujagysliø ligø rizikà. Todël, daugelio specialistø nuo - mo ne, rei kia siek ti, kad HbA 1c kon cen - tra ci ja ne vir ðy tø 7 8 % [6, 13, 28]. Kli ni ki niais ty ri mais grin dþia ma grieþ ta gliu ko zës kon cen tra ci jos kon - trolë sumaþina kraujagysliø ligø rizi - kà [29, 3]. To dël gliu ko zës kon cen tra - cijos kraujyje kontrolës nauda cukri - nio diabeto ligoniams yra akivaizdi. Mûsø ty ri mo duo me nys pa ro dë, kad ser gan èiø jø I ir II ti po CD as me nø grupë se vi du ti nës gliu ko zës kon cen - tracijø reikðmës yra panaðios, taèiau ser gan èiø jø I ti po CD yra kiek di des - nës. Ser gan èiø jø I ti po CD mo te rø gliu ko zës kon cen tra ci ja yra di des në nei vy rø, o ser gan èiø jø II ti po CD vy rø di des në nei mo te rø. Ta èiau nu sta ty ti skirtumai tarp lyèiø buvo statistiðkai ne reikð min gi. Abie jo se gru pë se gliu - kozës koncentracija kraujyje gerokai vir ði jo su au gu siø jø nor mas (3,89 6,1 mmol/l), todël galima daryti prielaidà, kad ðiø cukrinio diabeto ligoniø pa di dë ju si gliu ko zës kon cen tra - cija kraujyje yra rizikos veiksnys kom - plikacijoms atsirasti. Kadangi cukri - nis diabetas gali paþeisti inkstus, siek - dami ávertinti inkstø funkcijà, iðtyrë - me ir ávertinome kreatinino koncen - tra ci jà ser gan èiø jø I ir II ti po CD kraujyje. Nustatëme, kad abiejø grupiø vy rø ir mo te rø krau jy je vi du ti në kre a ti ni no reikðmë nevirðijo rekomen - duo ja mø nor mos reikð miø, nors ser - ganèiøjø I tipo CD ðio rodiklio vidutinë reikð më bu vo kiek di des në nei ser gan - èiø jø II ti po CD. Ser gan èiø I ti po CD mo te rø vi du ti në kre a ti ni no reikð më bu vo kiek di des në nei vy rø, o ser gan - èiø II ti po CD vy rø kiek di des në nei moterø. Taèiau skirtumai tarp lyèiø buvo statistiðkai nereikðmingi. Statis - tið kai reikð min gø ko re lia ci niø ry ðiø tarp ser gan èiø jø I ir II ti po CD ir kre a - ti ni no bei tarp ser gan èiø jø I ir II ti po CD lyties ir kreatinino nenustatëme. Todël galime teigti, kad mûsø tirtiems pacientams cukrinis diabetas kontro - liuojamas veiksmingai, nes nepadidë - jæs kre a tinino kiekis rodo nesant inkstø komplikacijø. Kai á krau jà ið ka sos be ta làs te liø iðsiskiria tam tikras insulino kiekis, ið si ski ria ir ati tin ka mas C-pep ti do kiekis. Todël iðtyrus kraujyje C-peptidà, kartu galima suþinoti ir kasos beta làstelëse susidariusio insulino kieká, t. y. kiek in su li no ka sa vis dar ga mi na. Re ko menduojama, be gliukozës kon - centracijos kraujyje tyrimø, atlikti ir C-pep ti do kraujyje kiekio tyrimà, nes C-pep ti do kon cen tra ci ja pa de da at - skirti endogeninæ hiperglikemijà nuo hipoglikemijos [31, 32]. Medicinos lite - ratûroje taip pat rekomenduojama tik - ri nant in su li no kie ká ser gan èiø jø II ti - po CD kraujyje atlikti ir C-peptido ty - rimà, kuris gydytojui gali padëti nu - spræsti, kada pacientà pradëti gydyti in su li nu. C-pep ti do ty ri mus nau din ga atlikti tiek naujai diagnozuojant I tipo CD, tiek siekiant patikrinti gydymo in su li nu veiks min gu mà. C-pep ti do ty - ri mai re komenduojami ir tuomet, kai neaiðkus cukrinio diabeto tipas, kai norima ásitikinti, ar nëra vëþiniø ka - sos làsteliø, ir patvirtinti hipoglikemi - jà [33]. Summary Moks li në je li te ra tû ro je tei gia ma, kad didelis C-peptido kiekis rodo in - ten sy vià en do ge ni nio in su li no ga my - bà. Tai ga li bû ti at sa kas á di de lá gliu - kozës kieká kraujyje ir/arba làsteliø atsparumà insulinui. Didelis C-pepti - do kie kis ga li reikð ti ir inks tø ne pa - kan ka mu mà. Ser gan èiø jø I ti po CD kraujyje C-peptido randama maþai, o serganèiøjø II tipo CD kraujyje jo kon - centracija yra normali arba didelë. Tai sutampa su mûsø tyrimo duomenimis. Iðanalizavæ vidutines C-peptido reikð - mes nustatëme, kad serganèiø II tipo CD vyrø ir moterø ðio rodiklio viduti - nës reikð mës yra di des nës nei ser gan - èiø I ti po CD. Ta èiau sta tis tið kai reikð - mingø C-peptido reikðmiø skirtumø tarp lyèiø neradome. Taip pat neaptikome statistiðkai reikðmingø korelia - ci niø ry ðiø tarp vi sø ser gan èiø jø CD ir C-peptido koncentracijos bei tarp sergan èiø jø I ir II ti po CD ly ties ir C-pep - tido. IÐVADOS 1. Mû sø duo me ni mis, sta tis tið kai reikð min ga pri klau so my bë sie ja cukriná diabetà ir pacientø amþiø: I ti po cuk ri niu dia be tu daþ niau ser ga jau nes ni, o II ti po vy res ni, ypaè per 55 me tø am þiaus, as me - nys. 2. Nustatëme statistiðkai reikðmingà teigiamà ryðá tarp serganèiøjø I ir II tipo cukriniu diabetu ir lyties: I tipo cukrinis diabetas daþnesnis vy rams, o II ti po mo te rims. 3. Iðanalizavæ I ir II tipo cukriniu diabetu serganèiø asmenø laboratori - niø rodikliø ypatumus ir ávertinæ jø reikðmæ diagnozuojant ðià ligà iðsiaiðkinome, kad informatyviausi diagnozuoti ir veiksmingai kon - troliuoti cukriná diabetà yra gliko - zi lin to he mog lo bi no ir gliu ko zës koncentracijos kraujyje tyrimai. Gauta: 29 6 Priimta spaudai: 29 6 29 THE ANALYSIS OF LABORATORY INDICES OF TYPE I AND TYPE II DIABETES MELLITUS AT KLAIPËDA UNIVERSITY HOSPITAL The aim: to ana lyse the pe cu liar i ties of lab o ra tory in di ces of pa tients with type 1 and 2 di a be tes mellitus (DM). Ma te rial and Meth ods. 452 pa - tients with I and II type DM were ex am - ined and hos pi tal ized at Klaipëda Uni - ver sity Hos pi tal. Glu cose con cen tra tion, glycosylated heamoglobin (HbA1c), C-pep tide, creatinine were tested us ing bio chem i cal analysers. Results. 22.8 % of pa tients have type 1 DM, and 77.2 % type 2. Ac cord ing to the sta tis ti cally sig nif i cant pos i tive re la - tion ship, type 1 is more com mon among youn ger, and type 2 DM is more com mon among older pa tients. The sta tis ti cally LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42) 91

sig nif i cant pos i tive re la tion ship be tween DM and the pa tient s sex was de ter - mined: sta tis ti cally, type 1 DM is more sig nif i cant for men, and type 2 for women. Hav ing eval u ated the bio chem i - cal blood in di ces of pa tients with type 1 DM, a sta tis ti cally sig nif i cant neg a tive re la tion ship be tween the age and HBA 1c in pa tients with type 1 DM was es ti - mated. Sta tis ti cally sig nif i cant pos i tive re la tion ship was found be tween the age of pa tients with type 1 DM and creatinine con cen tra tion, be tween creatinine and C-pep tide con cen tra tions and be tween glu - cose con cen tra tion and HBA 1c. Sta tis ti cally sig nif i cant pos i tive re la tion ship be tween creatinine con cen tra tion and the pa tients age with type 2 DM were de ter mined. The re la tion ships be tween C-pep tide and creatinine and be tween C-peptide and glucose of the patients in type 2 DM group were also statistically significant and positive. Conclusions. The blood glu cose con - cen tra tion test is the ear li est and the most informative index for diagnosis of type 1 and 2 DM. Since the price of this re search in com par i son with the price of glycosylated heamoglobin con cen tra tion test is much lower, blood glu cose con cen - tra tion test is rec om mended as the most ap pro pri ate test for pre ven tion of di a be - tes mellitus and its cur rent con trol. Keywords: di a be tes mellitus, glyco syl a - ted hae mo glo bin, C-pep tide, creatinine. LITERATÛRA 1. Cukrinio diabeto diagnostikos ir gy dy - mo naujienos. Gydytojo þurnalas 25; 1: 28 32. 2. Vingras A, Kiseliûnienë R. Vaikø pir - mo tipo cukrinis diabetas. Medicinos te o ri ja ir praktika 24; 4(4): 325 9. 3. Stumvoll M, Goldstein BJ, van Haeften TW. Type 2 di a be tes: prin ci - ples of pathogenesis and ther apy. Lan - cet 25; 365(9467): 1333 46. 4. Amer i can Di a be tes As so ci a tion. Stan - dards of med i cal care for pa tients with di a be tes mellitus. Di a be tes Care 2; 23. 5. Visockienë Þ, Kalibatienë D. Antro tipo cuk ri nio diabeto gydymas ge ria mai - siais preparatais. Medicinos teorija ir prak ti ka 24; 4(4): 33 5. 6. Rudinskienë E. Cukrinio diabeto komp li ka ci ja diabetinë po li ne u ro pa ti - ja ir dia be ti në pëda. Gydytojo þurnalas 25; : 26 34. 7. Lietuvos sveikatos statistika 27. Lie - tu vos sveikatos informacijos centras. http://www.lsic.lt 8. Lietuvos gyventojø bendras ser ga mu - mas 21 25 m. Lietuvos sveikatos in for ma ci jos centras. http://www.lsic.lt 9. Þukauskaitë S. Pirmojo tipo cukrinis dia - be tas. Gydytojo þurnalas 26; 6: 26 9.. Þukauskaitë S. Diagnozuotas antrojo ti po cukrinis diabetas: pagalbos ir gy - dy mo principai. Gydytojo þurnalas 26; 8: 29 31. 11. Buinauskienë J. Pirmo tipo cukriniu dia be tu serganèiø moterø vaikø gliu ko - zës toleravimo ypatumai. Pediatrija 23; 5: 116 21. 12. Lietuvos Respublikos sveikatos ap sau - gos ministro ásakymas Dël cukrinio dia be to kontrolës 29 211 metø pro - gra mos patvirtinimo. 28 m. lap kri - èio 26 d. Nr. V-1143. Valstybës þinios. Nr. 14. 13. Rudinskienë E. Postprandinë hi per gli - ke mi ja. Lietuvos gydytojo þurnalas 26; 2: 28 32. 14. Rudinskienë E, Augustinienë V. 2 tipo cuk ri nio diabeto mokykla. Li po pro tei - nø ir glikuoto hemoglobino rezultatai 21- ai siais metais. Sveikatos mokslai 24, 1: 1 6.. Babarskienë R. Cukrinis diabetas ir ðir dies bei kraujagysliø ligø rizika. Lie - tu vos gydytojo þurnalas 28; 9: 16 8. 16. Kastys J. Naujas ekspertø susitarimas dël cukrinio diabeto: dinamiðkas ir ávai res nis gydymas. Lietuvos gydytojo þur na las 29; 2: 81 7. 17. Radzevièienë L. Metforminas ir ÐKL ri - zi ka sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Lie tu vos gydytojo þurnalas 28; 9: 43 6. 18. Ostrauskas R. Jaunø Lietuvos su au gu - siø jø cukrinio diabeto diagnostikos ypa tu mai 1996 2 metais. Lietuvos en do kri no lo gi ja 22; (1, 2): 37 43. 19. Petrauskienë R, Ðapelienë M, Ka di ðai - të D. Cukrinio diabeto átaka neu ro pa ti - jø raiðkai. Medicinos teorija ir praktika 24; 4(4): 38 12. 2. Kalpokaitë Z, Oþeraitienë V, Glem þi - në I, Visockienë Þ, Urbelienë J. Ûmios fa zës þymenys diabeto ligoniø kraujo se ru me. Medicinos teorija ir praktika 24; 4(4): 291 2. 21. Kennsdy JW, Carey RN, Coolen RB. Method Com par i son and Bias Es ti ma - tion Us ing Pa tient Sam ples; Ap proved Gudeline (EP9-A). The NA TIONAL Com mit tee for Clin i cal Lab o ra tory Standards, 1995. 22. Danytë E, Dalinkevièius R. Ser gan èiø - jø 1 tipo cukriniu diabetu so cio eko no - mi niø veiksniø ryðys su diabeto kon tro - le. Lietuvos endokrinologija 22; (1,2): 22 3. 23. Ostrauskas R. Suaugusiøjø pirmojo ti - po cukrinio diabeto paplitimas tarp Lie tu vos miestø ir rajonø gyventojø. Me di ci na 22; 38(9): 92 8. 24. Erencas L. Glikemijos svyravimø kon - tro lës reikðmë. Lietuvos gydytojo þur - na las 29; 1: 56 8. 25. Miglinas M. Diabetinë neuropatija. Lie - tu vos gydytojo þurnalas 28; 9: 19 24. 26. Goldstein DE, Lit tle RR, Lorenz RA, Malone JI, Na than D, Pe ter son CM. Test of glycemia in di a be tes. Di a be tes Care 1995; 18: 896 99. 27. Urbonavièius V. Gliukozës, glikuoto hemoglobino HbA1c, jautrumo insulinui ir riebalinio audinio kokybiniai ir kie ky bi niai pokyèiai gydant 2 tipo cuk - ri ná diabetà. Lietuvos endokrinologija 22; (1, 2): 8 11. 28. Alberti KGNM, Zimmet PZ. Definition, di ag no sis and clas si fi ca tion of di a be tes mellitus and its com pli ca tions. Part 1: Di ag no sis and classifikation of di a be tes mellitus pro vi sional re port of a WHO con sul ta tion. Di a betic Medicine 1998; 539 53. 29. Butnorienë J, Velièkienë D. 2 tipo cuk - ri nis diabetas: etiologija, patogenezë, kli ni ka, esminiai gydymo aspektai. Lie - tu vos gydytojo þurnalas 29; 1: 42 55. 3. Sirutavièienë A. Cukrinis diabetas lë - ti në polietiologinë liga: kà reikia þinoti gy dy to jui praktikui. Gydymo menas 27; : 21. 31. Sacks DB, Bruns DE, Goldstein DE, Maclaren NK, Mc Don ald JM, Parrott M. Gudelines and rec om men - da tions for lab o ra tory and man age - ment od di a be tes mellitus. Clin i cal Chem is try 22; 48: 436 72. 32. Albareda M, Rigla M, Rodríguez- Espi - nosa J, Ca bal lero A, Chico A, Cabezas R, et al. Influence of exogenous insulin on C-pep tide lev els in sub jects with type 2 di a be tes. Di a be tes Re search and Clin i cal Prac tice 68(3): 22 6. 33. Michaud DS, Wolpin B, Giovannucci, Liu S, Cochrane B, Man son JA, et al. Prediagnostic plasma C pep tide and pan cre atic can cer risk in men and women. Can cer Ep i de mi ol ogy Biomarkers & Pre ven tion 27; 16(21). Pub lished On line First Sep - tem ber 28, 27. 92 LABORATORINË MEDICINA 29, t. 11, Nr. 2(42)