Neuro_2015_Nr1.vp

Panašūs dokumentai
1 Giesmė apie kryžius

Neuro_2012_Nr1.vp

Neuro_2010_Nr4.vp

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

Neuro_2011_Nr2.vp

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

Neuro_2010_Nr2.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Neuro_2012_Nr2.vp

Neuro_2011_Nr4.vp

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

Neuro_2014_Nr4.vp

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2011_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr2.vp

Lab_Med_2013_Nr1.vp

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

Neuro_2010_Nr3.vp

Neuro_2009_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2007_Nr4.vp

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

Neuro_2009_Nr1.vp

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

Lab_Med_2014_Nr4.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Neuro_2015_Nr4.vp

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

JMD_29.indb

Lab_Med_2014_Nr3.vp

Lab_Med_2012_Nr3.vp

Lab_Med_2016_Nr3.vp

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

Priedai

Microsoft Word - Acute Coronary Syndrome in Patients, Younger Than 60 Years. Common Characteristics of these patients.doc

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

1 Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis” vertinimas

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

Vorikonazolio koncentracijos stebėsena Roberta Petrauskaitė


VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

HOT-G II

Gerontologija 2009; 10(4): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos p

Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė 2010 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveika

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu

Kaip ruošiamės perėjimui prie bendrosios Europos valiutos? Kaimynų europamokos Marius Adomavičius, Swedbank Finansų tarnybos vadovas Swedbank

( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.

PRATYBOS PASAULIO PAŽINIMAS Gegužė Mus supantys ženklai Ženklai mums padeda 1 Kokius ženklus derėtų pakabinti, kad pagerintume paveikslėliuose vaizduo

65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumai Lietuvoje

Gerontologija 2014; 15(3): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu

mokslinės-klinikinės studijos Insulto PASEKMĖS ligoniams, persirgusiems miokardo infarktu The stroke after myocardial infarction outcome Virginija Gai

STUDENTŲ, ATRINKTŲ ERASMUS+ STUDIJOMS SU STIPENDIJA, SĄRAŠAS/ LIST OF STUDENTS THAT HAVE BEEN AWARDED WITH ERASMUS+ SCHOLARSHIPS Nr. Fakultetas/ Facul

PowerPoint Presentation

Zona_2009

Slide 1

Microsoft Word - B AM MSWORD

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

VILNIUS, 2017

Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai

Rekomendacijos Lietuvos obstrukcinės miego apnėjos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos LITHUANIAN RECOMMENDATIONS FOR DIAGNOSIS AND MANAGEMENT OF OB

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

PowerPoint Presentation

AVK SUPA PLUS COUPLING 621/61 Tensile, for PE and PVC pipes, NF approved EPDM sealing 001 AVK Supa Plus is a range of tensile couplings, flange adapto

1 forma

lec10.dvi

KP 2012 m. ataskaita

Programų sistemų inžinerija Saulius Ragaišis, VU MIF

Haha

Register your product and get support at Indoor wireless headphones SHC8535 SHC8575 LT Vartotojo vadovas

Transkriptas:

Originalûs moksliniai darbai Kvëpavimo sutrikimø miego metu reikðmë naktiniø galvos smegenø infarktø atsiradimui D. Mataèiûnienë* G. Motiejûnas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika **Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Santrauka. Áþanga. In sul tas yra an tra pa gal daþ nu mà mir tin gu mo prie þas tis ir tre èia pa gal daþ nu mà ne ága lumo prieþastis pasaulyje. Net 14 25 % galvos smegenø infarktø yra patiria - ma nak ti nio miego metu. Daugëja studijø, siejanèiø kvëpavimo sutrikimus miegant su padi - dë ju sia ri zi ka susirgti galvos smegenø infarktu, tai ypaè aktualu kalbant apie obstrukcinës mie go ap në jos sindromà. Miego sutrikimai gali bûti viena ið naktiniø galvos smegenø infark - tø prie þas èiø. Tiks las. Nu statyti skirtumus tarp þmoniø, susirgusiø galvos smegenø infarktu dienos me - tu, ir tø, ku rie galvos smegenø infarktà patyrë nakties miego metu, ypatingà dëmesá atkrei - piant á kvë pa vi mo sutrikimus miegant. Ty ri mo me dþiaga ir metodai. At rink ti Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Neu ro lo gi jos skyriuje 2013 2014 m. gydyti pacientai, kurie pirmà kartà patyrë galvos sme - ge nø in fark tà ir sutiko dalyvauti tyrime. Buvo lyginami duomenys pacientø, galvos smegenø in fark tà pa ty ru siø dienà ir naktá (simptomai pasireiðkë iðkart nubudus). Ið viso tyrime daly - va vo 51 pa cien tas, ið jø 36 (70,6 %) vy rai ir 15 (29,4 %) mo te rø. 31 pa cien tas in sul tà pa ty rë die nà (60,8 %), 20 pacientø naktá (39,2 %). Lyginamø pacientø grupës statistiðkai patiki - mai ne si sky rë pa gal am þiø (p = 0,9) ir pa gal ly tá (p = 0,9). Die ni niø ir nak ti niø in sul tø gru pës bu vo ly gi na mos pagal: insulto baseinà, KMI, svorá, hipertenzijà, sistoliná ir diastoliná AKS (Pri ëmi mo sky riuje), cukriná diabetà, gliukozës koncentracijà kraujyje, rûkymà, piktnau - dþia vi mà al ko holiu, prieðirdþiø virpëjimà, NIH balà. Taip pat grupës buvo lyginamos pagal ti ki my bæ sirg ti obstrukcinës miego apnëjos sindromu tai buvo vertinama naudojant Stop-Bang klausimynà. Re zul ta tai. Nustatyta, kad pacientai, patyræ galvos smegenø infarktà dienà ir naktá, dau - ge liu pa ra met rø sta tis tið kai ne si ski ria. Ta èiau pa cien tai, ku riems pra ei ty je bu vo ste bë tas kvë - pa vi mo su sto ji mas mie go me tu (to kiø pa cien tø ið vi so bu vo 6 (11,8 %), 5 ið jø pa ty rë in sul tà naktá), statistiðkai patikimai daþniau patyrë naktinius insultus (p = 0,029). Pacientai, kurie susirgo galvos smegenø infarktu nakties metu, turëjo þemesná diastoliná AKS Priëmimo skyriuje (85,25 ± 12,4 mmhg), nei gal vos sme ge nø in fark tu su sir gæ die nà (95,81 ± 21,7 mmhg), bet pa ti ki mu mas, ðiuo at ve ju, ne sie kë sta tis ti nio reikð min gu mo (p = 0,054). Ki ti ro dik liai tarp tiriamøjø grupiø, áskaitant ir Stop-Bang klausimyno apibendrintus rezultatus, nesiskyrë. Ið va dos. Asmenys, patiriantys galvos smegenø infarktus naktá ir dienà, pagal daugumà ro dik liø ne si skiria. Praeityje stebëtas kvëpavimo sustojimas miego metu rodo, kad asmuo tu - ri di des næ ti ki mybæ patirti galvos smegenø infarktà nakties, o ne dienos metu. Santykinai þe - mes nis dias to li nis spaudimas taip pat gali bûti susijæs su galvos smegenø infarktu nakties mie go me tu. Rak ta þo dþiai: galvos smegenø infarktas, obstrukcinës miego apnëjos sindromas, miegas, kvë pa vi mo su stojimas, insulto rizikos veiksniai. Neurologijos seminarai 2015; 19(63): 45 49 ÁVADAS Adresas: Gytis Motiejûnas Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Tel. +370 683 31416, el. paðtas gytis.mot@gmail.com Insultas yra antra pagal daþnumà mirties prieþastis ir treèia pa gal daþ nu mà ne ága lu mo prie þas tis pa sau ly je [1]. Ser ga - mu mas in sul tu tur tin go se pa sau lio vals ty bë se ma þë ja, ta - èiau ne tur tin go se ir vi du ti nið kai tur tin go se vals ty bë se, tarp jø ir Lie tu vo je, vis dar di dë ja [2]. Ser ga mu mas in sul tu Lie - 45

tu vo je, Hi gie nos ins ti tu to sta tis ti niais duo me ni mis, 2013 m. bu vo 253 nau ji at ve jai 100 000 gy ven to jø [3]. Maþ daug 87 % vi sø in sul tø su da ro gal vos sme ge nø in fark - tai [4]. Di dþio ji da lis gal vos sme ge nø in fark tø yra pa ti ria ma ry te, tarp 06:00 ir 12:00 va lan dos [5, 6]. Tai yra sie ja ma su pa di dë ju siu ðir dies su si trau ki mø daþ niu, ka te cho la mi nø at si pa lai da vi mu, krau jo spau di mu, pa di dë ju sia trom bo ci tø ag re ga ci ja ðio mis va lan do mis (nu bu dus) [7, 8]. An tra ver - tus net 14 25 % gal vos sme ge nø in fark tø yra pa ti ria ma nak ti nio mie go me tu [9, 10]. Þmo gui mie gant at si ran dan - tys krau jo spau di mo svy ra vi mai, ðir dies rit mo ir mie go su - trikimai gali predisponuoti staigø ðirdies ir kraujagysliø pa to lo gi jos at si ra di mà [11]. Ávy kus nak ti niam gal vos sme - ge nø in fark tui, þmo gus ið mie go pa bun da jau tu rë da mas neu ro lo gi ná de fi ci tà. De ja, pa cien tams, pa ty ru siems gal vos sme ge nø in fark tà mie go me tu, ne ga li ma at lik ti trom bo li - zës, ka dan gi në ra ga li my bës nu sta ty ti tiks laus gal vos sme - ge nø in fark to lai ko [12]. At si ran da vis dau giau stu di jø, sie jan èiø kvë pa vi mo su - tri ki mus mie gant su pa di dë ju sia ri zi ka su sirg ti gal vos sme - ge nø in fark tu, tai ypaè ak tu a lu kal bant apie obst ruk ci nës mie go ap në jos sin dro mà (OMAS) [13 17]. Obst ruk ci nës mie go ap në jos epi zo do me tu vyks ta ryð kûs ðir dies ir krau - ja gys liø sis te mos po ky èiai: bra di kar di ja, po ku rios se ka kom pen sa ci në ta chi kar di ja ir hi per ten zi ja, o po kvë pa vi mo pau zës trum pam ga li ávyk ti asis to li ja [18]. To kie kar dio - vas ku li niai svy ra vi mai ga li lem ti gal vos sme ge nø in fark tà. Ty ri mai pa ro dë, kad nak tá pa si reið kus hi pop në jos epi zo - dams, ma þë ja he mog lo bi no sa tu ra ci ja tai taip pat di di na ûmi nës kar dio vas ku li nës pa to lo gi jos at si ra di mà [19]. Ko - hortiniai tyrimai, atlikti JAV, Europoje, Australijoje ir Azi jo je, ro do, kad 1 ið 5 su au gu siø jø ken èia nuo leng vos for mos OMA, o 1 ið 15 su au gu siø jø tu ri vi du ti nës ar sun - kios OMA simp to mus. Ap mau du, bet dau giau nei 85 % as - me nø, ser gan èiø obst ruk ci ne mie go ap në ja, ði li ga në ra diag no zuo ja ma ir gy do ma [19]. Li gos diag nos ti kà ap sun - ki na tai, kad diag no zei pa tvir tin ti rei ka lin gas nak ti nis po li - som nog ra fi nis ty ri mas mie go kli ni ko je [20]. Dël ðios prie - þas ties dau ge liui pa cien tø ne ap tin ka mas ne pri klau so mas ri zi kos veiks nys, di di nan tis gal vos sme ge nø in fark to ri zi - kà. Tiek Lietuvoje, tiek tarptautinëje erdvëje studijø, nagri në jan èiø ðias pro ble mas, në ra daug. To dël nu ta rë me at - likti tyrimà, kuris padëtø rasti ir ávertinti skirtumus tarp pa - cien tø, ku rie gal vos sme ge nø in fark tà pa ty rë nak tá ir die nà, taip pat tyrëme, ar padidëjusi tikimybë sirgti OMAS turi áta kos gal vos sme ge nø in fark to at si ra di mo lai kui. TY RI MO TIKS LAS Pa ly gin ti dvi pa cien tø gru pes: tuos, ku rie gal vos sme ge nø in fark tà pa ty rë nak ties mie go me tu, ir tuos, ku rie gal vos sme ge nø in fark tà pa ty rë die nà. Nu sta ty ti, ar kvë pa vi mo su tri ki mai mie go me tu tu ri áta kos gal vos sme ge nø in fark to atsiradimo laikui. TI RIA MIE JI IR TY RI MO ME TO DI KA Tyrimas atliktas 2013 2014 m. Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Neurologijos centre. Tyrime dalyvavo 31 (60,8 %) pacientas, galvos smegenø infarktà patyræs die nà, ir 20 (39,2 %) pa cien tø, gal vos sme ge nø in fark tà pa - tyrusiø naktá. Ið viso dalyvavo 51 pacientas. Buvo atrinkti pacientai, kurie galvos smegenø infarktu susirgo pirmà kartà gyvenime. Pagrindiniai neátraukimo á tyrimà kriterijai buvo: la bai sun ki pa cien to bûk lë, ne pro duk ty vus kon tak tas su pa cien tu, gal vos sme ge nø in fark tas, diag no zuo tas ne pir mà kartà, pa cien to at si sa ky mas da ly vau ti ty ri me. Tiriamøjø grupës statistiðkai reikðmingai nesiskyrë pa - gal am þiø ir ly tá (1 len te lë). Gal vos sme ge nø in fark to áver ti ni mas Gal vos sme ge nø in fark tas bu vo áver tin tas kal ban tis su pa - cien tu ir kli ni ki nio ty ri mo me tu. Po kal bio su pa cien tu me tu bu vo ið si aið kin ta, ar neu ro lo gi nis de fi ci tas at si ra do die nos me tu (die ni nis gal vos sme ge nø in fark tas), ar pa cien tas jau nu bu do su nau jai at si ra du siais neu ro lo gi nio de fi ci to po þy - miais (nak ti nis gal vos sme ge nø in fark tas). Ap klau siant pa - cien tà, taip pat bu vo nu sta ty ti kar dio vas ku li nës ri zi kos veiks niai: rû ky mas, pik tnau dþia vi mas al ko ho liu, ar te ri në hipertenzija, cukrinis diabetas, prieðirdþiø virpëjimas. Kli - ni ki nio pa cien to ty ri mo me tu pa cien tams bu vo nu sta ty ta: in sul to ba sei nas, svo ris, kû no ma sës in dek sas (KMI), ar te - ri nis krau jo spau di mas (Pri ëmi mo sky riu je), gliu ko zës kon cen tra ci ja krau jy je, NIH (National Institute of Health) in sul to ska lës ba las. Miego sutrikimø ávertinimas Vi si pa cien tai po kal bio me tu bu vo áver tin ti pa gal Stop- Bang klausimynà (þr. priedà), skirtà nustatyti OMAS tiki - my bës ri zi kà. Pa cien tas tu ri pa di dë ju sià ri zi kà sirg ti OMAS, kai 3 ar dau giau klau si my no at sa ky mø ið 8 yra tei - gia mi. Abie jø gru piø pa cien tai tar pu sa vy je taip pat bu vo ly gi na mi pa gal: pa cien to kak lo ap im tá, ar pacientas knarkia naktimis, ar pa cien tui bu vo ávy kæs kvë pa vi mo su sto ji mas mie - gant, ar pacientas jauèiasi mieguistas dienà. Kak lo ap im tis kiek vie nam pa cien tui bu vo ið ma tuo ta centimetrø juostele. Pacientams neþinant tikslaus atsaky - mo á klau si mus apie knar ki mà ir kvë pa vi mo su sto ji mà mie gant, bu vo kal ba ma su jø ar ti mai siais. Statistinë analizë Sta tis ti niai duo me nys bu vo ap do ro ti pro gra mo mis SPSS 17.0 ir MS Ex cel. Ana li zei bu vo tai ko mi Stju dent T tes - tas, Chi kvadrato testas, Fiðerio tikslusis testas. Skirtumas tarp rezultatø laikytas statistiðkai reikðmingu, kai p < 0,05. 46

Kvëpavimo sutrikimø miego metu reikðmë naktiniø galvos smegenø infarktø atsiradimui 1 lentelë. Tiriamøjø grupiø demografiniai rodikliai, kardiovaskulinës rizikos faktoriai, insulto charakteristika Dieniniai galvos smegenø infarktai (N = 31) Naktiniai galvos smegenø infarktai (N = 20) P reikðmë Lytis (V/M), % (n) 71/29 (22/9) 70/30 (14/6) 0,94 Amþius, metai 66,97 ± 14,2 66,7 ± 14,1 0,95 Rûkymas, % (n) 29 (9) 35 (7) 0,65 Piktnaudþiavimas alkoholiu, % (n) 19 (6) 10 (2) 0,37 Prieðirdþiø virpëjimas, % (n) 32 (10) 35 (7) 0,83 Pirminë arterinë hipertenzija, % (n) 74 (23) 65 (13) 0,49 Cukrinis diabetas, % (n) 13 (4) 15 (3) 0,83 Svoris, kg 80,68 ± 15,9 79,1 ± 17,7 0,74 Kûno masës indeksas, kg/m 2 27,41 ± 3,9 26,7 ± 5,7 0,62 Sistolinis AKS, mmhg 162,97 ± 32,2 149,75 ± 29,2 0,14 Diastolinis AKS, mmhg 95,81 ± 21,7 85,25 ± 12,4 0,05 Gliukozës konc. kraujyje, mmol/l 6,84 ± 4,8 6,66 ±1,9 0,88 NIH, balai 5,84 ± 3,0 6,10 ± 2,6 0,75 Insulto baseinas (karotidinis / vertebrobazilinis), % (n) 45/55 (14/17) 40/60 (8/12) 0,72 AKS arterinis kraujo spaudimas, NIH - Na tional In sti tute of Health skalë 2 lentelë. Tiriamøjø grupiø obstrukcinës miego apnëjos sindromo rizikos faktoriai Dieniniai galvos smegenø infarktai (N = 31) Naktiniai galvos smegenø infarktai (N = 20) P reikðmë Padidëjusi tikimybë sirgti OMAS, % (n) 77 (24) 70 (14) 0,55 Knarkimas, % (n) 42 (13) 65 (13) 0,11 Mieguistumas dienos metu, % (n) 42 (13) 50 (10) 0,57 Kvëpavimo sustojimas miegant praeityje, % (n) 3 (1) 25 (5) 0,03 Kaklo apimtis, cm 40,26 ± 3,8 39,85 ± 3,6 0,7 OMAS obstrukcinës miego apnëjos sindromas REZULTATAI Ty ri me da ly va vo 51 pa cien tas, 36 (70,6 %) vy rai ir 15 (29,4 %) moterø. Pacientø amþiaus vidurkis buvo 66,9 ± 14,1 metø. Kaip jau mi në ta, 31 (60,8 %) pa cien tas gal vos sme ge nø in - fark tu su sir go die nà, 20 (39,2 %) pa cien tø nak tá. Kardiovaskulinës rizikos veiksniai ir insulto charakteristika Lyginamosios grupës statistiðkai reikðmingai nesiskyrë pagal joká kardiovaskulinës rizikos veiksná ar insulto charakteristikà (1 lentelë). Pacientai, kurie susirgo galvos smegenø infarktu nakties metu, turëjo þemesná diastoliná AKS Priëmimo sky riu je (85,25 ± 12,4 mmhg), nei gal vos sme ge nø in - fark tu su sir gæ die nà (95,81 ± 21,7 mmhg), bet pa ti ki mu mas ðiuo atveju nesiekë statistinio reikðmingumo (p = 0,054). Miego sutrikimai Die nà ir nak tá gal vos sme ge nø in fark tus pa ty ru sios gru pës statistiðkai reikðmingai nesiskyrë pagal tikimybæ sirgti OMAS, kak lo ap im tá, knar ki mà, mie guis tu mà die nà (2 lentelë). Statistiðkai patikimas skirtumas buvo rastas tarp pa cien tø, ku riems pra ei ty je bu vo fik suo tas kvë pa vi mo su sto ji mas mie gant (p < 0,05). Ið vi so ty ri me bu vo 6 (11,8 %) to kie pa cien tai, 5 ið jø (83,3 %) pa ty rë gal vos sme ge nø in fark tà nak ti nio mie go me tu (pa veiks las). AP TA RI MAS Mû sø at lik tas ty ri mas pa ro dë, kad as me nys, pa ty ræ gal vos smegenø infarktà dienà ir naktá, statistiðkai reikðmingai ne - si ski ria pa gal kar dio vas ku li nës ri zi kos veiks nius, ant ro po - met ri nius duo me nis ir gal vos sme ge nø in fark to cha rak te - 30 % 25 % 20 % 15 % 10 % 5 % 0 % 3 % GSI patyrë dienà (n=1) 25 % GSI patyrë naktá (n=5) Pav. Pacientø, turëjusiø kvëpavimo sustojimø miegant pra ei - ty je, dalis (%) dieninio ir naktinio galvos smegenø infarktø grupëse GSI galvos smegenø infarktas 47

ris ti kas. Pa na ðûs ki tø ða liø moks li nin kø stu di jø re zul ta tai su tam pa su mû sø gau tais duo me ni mis ir taip pat tei gia, kad dvi gru pës pa gal dau ge lá ro dik liø ne si ski ria [10, 11]. Du ðios pro ble mos ty ri mai tei gia, kad nak tá pa cien tai daþ niau pa ti ria la kû ni nius gal vos sme ge nø in fark tus [21, 22]. La - kû ni niø in fark tø di des nis daþ nis nak ties me tu yra aið ki na - mas krau jo spûdþio kri ti mu nak tá, ypaè tiems pa cien tams, ku rie var to ja vais tus nuo hi per ten zi jos [21]. De ja, mes sa - vo ty ri mo me tu ne ty rë me gal vos sme ge nø in fark to at si ra - di mo kil mës. Grai kø K. Spen gos ir kt. at lik tas ty ri mas taip pat pa ro dë, kad nak tá gal vos sme ge nø in fark tà pa ti rian tys þmonës prieðirdþiø virpëjimà turi statistiðkai reèiau. Ma - no ma, kad tai su si jæ su nu bu di mo lai ko tar piu di dë jan èiu ðirdies aritmijø skaièiumi [21]. Mû sø re zul ta tai pa ro dë, kad pa cien tai, ku rie in sul tu su - sir go nak tá, tu rë jo ðiek tiek ma þes ná dias to li ná krau jo spau - dimà atvykæ á Priëmimo skyriø. Tiesa, iki statistinio patikimumo (greièiausiai dël nedidelës tiriamøjø imties) ðiek tiek pri trû ko (P = 0,054). Ra do me vie nà stu di jà, ku rio je bu - vo rastas statistiðkai patikimai maþesnis diastolinis kraujo spau di mas Pri ëmi mo sky riu je po ávy ku sio gal vos sme ge nø in fark to nak tá [11]. Ma no ma, kad nak ti nis krau jo spau di mo su ma þë ji mas ga li pre dis po nuo ti gal vos sme ge nø in fark tà nak ti nio mie go me tu (dël sme ge nø hi po per fu zi jos). An tra ver tus yra straips niø, tei gian èiø prie ðin gai hi per ten zi ja nak ties me tu di di na gal vos sme ge nø in fark to ri zi kà [23]. Miego sutrikimai vis labiau siejami su ûminiais kardiovaskuliniais ávykiais. OMAS yra pripaþintas nepriklausomas insulto rizikos veiksnys [20]. Obstrukcinës miego apnëjos epizodo metu vyksta ryðkûs ðirdies ir kraujagysliø sistemos pokyèiai, aktyvuojama simpatinë nervø sistema [14, 18, 19], tai didina naktinio galvos smegenø infarkto tikimybæ. Mûsø tyrimo rezultatai parodë, kad naudojant Stop-Bang klausimynà ávertinta pacientø rizika sirgti OMAS tiriamosiose grupëse nesiskyrë. Tai galima bûtø paaiðkinti nedideliu ðio klausimyno specifiðkumu, t. y. didelë dalis pacientø galëjo bûti klaidingai teigiamai ávardinti kaip turintys didelæ OMAS rizikà. Tuo tarpu lygindami grupes pagal daug specifiðkesná OMAS kriterijø kvëpavimo sustojimà miegant praeityje gavome statistiðkai patikimà skirtumà tarp tiria - møjø grupiø; ðie pacientai statistiðkai patikimai daþniau pa - tyrë insultus naktá. Kvëpavimo sustojimas miegant yra vienas bûtinø OMAS diagnostiniø kriterijø [18]. Taigi, atsitikti - nis paties paciento ar jo artimøjø uþfiksuotas kvëpavimo sustojimo epizodas smarkiai didina OMAS tikimybæ. Panaðiø rezultatø kitose studijose rasti nepavyko. Radome studijø, teigianèiø, kad nuolatinis knarkimas miego metu didina tikimybæ susirgti galvos smegenø infarktu naktá [24]. Mûsø tyrimo metu panaðiø tendencijø rasta nebuvo, ir tai ið dalies atitinka N. S. Marshall ir kt. atliktos kohortinës studijos rezultatus, teigianèius, kad knarkimas apskritai nëra susijæs su jokiais kardiovaskuliniais ávykiais [25]. Mû sø ty ri mas tu ri sa vo trû ku mø. Pir miau sia ma þa imtis, kuri negalëjo tiksliai ir iki galo atskleisti visø skirtu - mø tarp dvie jø ly gi na mø gru piø. Tai ma to me, ly gin da mi ki tus pa na ðius ty ri mus, ku riuo se as me nø su nak ti niu gal - vos sme ge nø in fark tu bu vo 14,3 21 %, ir mû sø ty ri mà, ku - ria me to kiø as me nø bu vo net 39,2 % [10, 11, 21, 22]. An - tra, NIH (National Institute of Health) in sul to ska lës ba las bu vo ver ti na mas ret ros pek ty viai, re mian tis me di ci ni niais ára ðais, ku rie ne vi sa da bu vo ið sa mûs, tai gi NIH ba lo re zul - tatus reikëtø vertinti kritiðkai. Treèia, apklausdami pacien - tus, nau do jo me pa èiø ið vers tà á lie tu viø kal bà Stop-Bang klau si my nà. Nors klau si my no klau si mai yra ga na kon kre - tûs ir dvi pras my biø ne su ke lia, ta èiau ver ti mas ga lë jo tu rë ti ma þos áta kos pa cien tø at sa ky mams. Ket vir tas ir pa grin di - nis ty ri mo trû ku mas pa cien tams ne bu vo ga li my bës at lik - ti po li som nog ra fi ná ty ri mà ir pa ti ki mai diag no zuo ti OMAS, to dël ga li me kal bë ti tik apie OMAS ri zi kos ver ti - nimà. Atlikus ðá tyrimà, bûtø galima patikimai palyginti tir tas gru pes pa gal ser ga mu mà OMAS. IÐ VA DOS As me nys, pa ti rian tys gal vos sme ge nø in fark tus nak tá ir die nà, pa gal dau gu mà tir tø ro dik liø ne si ski ria. Pra ei ty je ste bë tas kvë pa vi mo su sto ji mas mie gant ro do, kad as muo tu ri di des næ ti ki my bæ pa tir ti gal vos sme ge nø in fark tà nak - ties, o ne die nos me tu. San ty ki nai þe mes nis dias to li nis spau di mas taip pat ga li bû ti su si jæs su gal vos sme ge nø in - fark tu nak ties mie go me tu. Literatûra 1. Lozano R, Naghavi M, Fore man K, et al. Global and re gional mor tal ity from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a sys tem atic anal y sis for the Global Bur den of Dis ease Study 2010. Lan cet 2012; 380: 2095 128. 2. Feigin VL, Forouzanfar MH, Krishnamurthi R, et al. Global and re gional bur den of stroke dur ing 1990 2010: find ings from the Global Bur den of Dis ease Study 2010. Lan cet 2014; 383: 224 54. 3. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Lietuvos sveikatos rodikliø sistema. 2014. http://sic.hi.lt/webdps/?lang=lt 4. Go AS, Mozaffarian D, Roger VL, et al. Heart dis ease and stroke sta tis tics 2014 up date: a re port from the Amer i can Heart Association. Circulation 2014; 129: 228 92. 5. Elliott WJ. Cir ca dian vari a tion in the tim ing of stroke on set: a meta-anal y sis. Stroke J Cereb Circ 1998; 29: 992 6. 6. Raj K, Bhatia R, Prasad K, et al. Sea sonal dif fer ences and cir - ca dian vari a tion in stroke oc cur rence and stroke sub types. J Stroke Cerebrovasc Dis 2014; 24: 10 6. 7. Cooke HM, Lynch A. Bio rhythms and chronotherapy in car - dio vas cu lar dis ease. Am J Hosp Pharm 1994; 51: 2569 80. 8. Redon J. The nor mal cir ca dian pat tern of blood pres sure: im - pli ca tions for treat ment. Int J Clin Pract Suppl 2004; 145: 3 8. 9. Chaturvedi S, Ad ams HP, Woolson RF. Cir ca dian vari a tion in ischemic stroke sub types. Stroke J Cereb Circ 1999; 30: 1792 5. 10. Mackey J, Kleindorfer D, Sucharew H, et al. Pop u la tionbased study of wake-up strokes. Neu rol ogy 2011; 76: 1662 7. 11. Bassetti C, Aldrich MS. Sleep apnea in acute cerebrovascular dis eases: fi nal re port on 128 pa tients. Sleep 1999; 22: 217 23. 12. Wouters A, Lemmens R, Dupont P, et al. Wake-up stroke and stroke of un known on set: a crit i cal re view. Front Neurol 2014; 5: 153. 48

Kvëpavimo sutrikimø miego metu reikðmë naktiniø galvos smegenø infarktø atsiradimui 13. Loke YK, Brown JWL, Kwok CS, et al. As so ci a tion of ob - struc tive sleep apnea with risk of se ri ous car dio vas cu lar events: a sys tem atic re view and meta-anal y sis. Circ Cardiovasc Qual Out comes 2012; 5: 720 8. 14. Behrens S, Spengos K, Hennerici M. Ac cel er a tion of ce re - bral blood flow ve loc ity in a pa tient with sleep apnea and intracranial ar te rial ste no sis. Sleep Breath 2002; 6: 111 4. 15. Red line S, Yenokyan G, Gottlieb DJ, et al. Ob struc tive sleep apnea- hypopnea and in ci dent stroke: the sleep heart health study. Am J Respir Crit Care Med 2010; 182: 269 77. 16. Yaggi HK, Concato J, Kernan WN, et al. Ob struc tive sleep apnea as a risk fac tor for stroke and death. N Engl J Med 2005; 353: 2034 41. 17. Arzt M, Young T, Finn L, et al. As so ci a tion of sleep-dis or - dered breath ing and the oc cur rence of stroke. Am J Respir Crit Care Med 2005; 172: 1447 51. 18. Miliauskas S. Kvëpavimo sutrikimø miego metu diagnostika ir gydymas: mokomoji knyga. Kaunas, 2007. 19. Somers VK, White DP, Amin R, et al. Sleep apnea and car dio - vascular disease: an American Heart Association/American College of Cardiology Foundation Scientific Statement from the Amer i can Heart As so ci a tion Coun cil for High Blood Pres - sure Research Professional Education Committee, Council on Clinical Cardiology, Stroke Council, and Council on Cardio - vas cu lar Nurs ing. J Am Coll Cardiol 2008; 52: 686 717. 20. Kernan WN, Ovbiagele B, Black HR, et al. Guide lines for the pre ven tion of stroke in pa tients with stroke and tran sient ischemic at tack: a guide line for healthcare pro fes sion als from the Amer i can Heart As so ci a tion/amer i can Stroke As - so ci a tion. Stroke J Cereb Circ 2014; 45: 2160 236. 21. Spengos K, Tsivgoulis G, Manios E, et al. Stroke eti ol ogy is as so ci ated with symp tom on set dur ing sleep. Sleep 2005; 28: 233 8. 22. Reid JM, Dai D, Cheripelli B, et al. Dif fer ences in wake-up and un known on set stroke ex am ined in a stroke reg is try. Int J Stroke 2014; doi: 10.1111/ijs.12388. 23. Yamamoto Y, Akiguchi I, Oiwa K, et al. Ad verse ef fect of night time blood pres sure on the out come of lacunar in farct pa tients. Stroke 1998; 29: 570 6. 24. Palomäki H, Partinen M, Juvela S, et al. Snor ing as a risk fac - tor for sleep-re lated brain in farc tion. Stroke 1989; 20: 1311 5. 25. Mar shall NS, Wong KKH, Cul len SRJ, et al. Snor ing is not as so ci ated with all-cause mor tal ity, in ci dent car dio vas cu lar dis ease, or stroke in the Busselton Health Study. Sleep 2012; 35: 1235 40. IM PACT OF SLEEP RE LATED BREATH ING DIS OR DERS ON NIGHT TIME ISCHEMIC STROKE Summary Back ground. Stroke is the sec ond lead ing cause of mor tal ity and third cause of dis abil ity world wide. 14 25% of strokes oc cur at night time dur ing sleep. There are a lot of stud ies which sug gest that sleep re lated breath ing dis or ders such as ob struc tive sleep apnea syn drome in crease chances of ischemic stroke. Sleep re - lated dis or ders could be one of the main risk fac tors for night time ischemic stroke. Pur pose of the study. To de ter mine the dif fer ences be tween day time ischemic stroke pa tients and night time ischemic stroke pa tients. Our study es pe cially fo cused on sleep re lated breath ing dis or ders. Material and methods. Our study was held in the De part ment of Neu rol ogy at Vilnius uni ver sity hos pi tal Santariðkiø klinikos dur ing 2013 2014. A to tal of 51 pa tients with first-ever stroke who agreed to par tic i pate in our study were evalutated (31 day time stroke ver sus 20 night time stroke). Pa tients who suf fered from day time and night time stroke were com pared in terms of lo ca tion of stroke, BMI (body mass in dex), weight, hy per ten sion, sys tolic and diastolic blood pressure (on arrival), diabetes status, glucose levels, smoking, alcohol abuse, atrial fibrillation, NIH (National Institute of Health) score. Possibility of having obstructive sleep apnoe syn drome was mea sured us ing Stop- Bang ques tion naire. Re sults. There were no statisticaly sig nif i cant dif fer ence in the two groups in most of the pa ram e ters. How ever, pa tients who had ex pe ri enced apnoeic ep i sodes dur ing night sleep (n=6 (11.8%)) suf fered from night time stroke sig nif i cantly more fre quently (p=0.029). Pa tients who had lower di a stolic blood pres sure on ad mis sion (85.25±12.4 mmhg) had ex pe ri enced night time stroke more fre quently com pared to pa tients who had day time stroke (95.81±21.7 mmhg). How ever, this showed no sta tis ti cal sig nif i cance (p=0.054). Conclusions. Pa tients with ischemic day time and night time strokes are sim i lar in most of sleep and stroke char ac ter is tics. Apnoeic ep i sodes in the past show statisticaly sig nif i cant link to night time stroke. Rel a tively lower di a stolic blood pres sure could also be re lated with ischemic night time stroke. Keywords: ischemic stroke, ob struc tive sleep apnea syn - drome, sleep, apnoeic ep i sode, stroke risk fac tors. PRIEDAS STOP-BANG KLAUSIMYNAS 1. Knarkimas. Ar garsiai knarkiate (garsiau nei ðnekanèio þmo gaus bal sas / knarkimà galima girdëti uþ uþdarø durø)? 2. Nuovargis. Ar dienomis jauèiatës pavargæs (-usi), iðsekæs (-usi) ar mieguistas (-a)? 3. Kvëpavimo sustojimas. Ar kas nors yra pastebëjæs, kad Jums miegant sustotø kvëpavimas? 4. Kraujo spaudimas. Ar Jûs turite padidëjusá kraujo spau dimà / ar Jûs esate gydomas nuo padidëjusio krau - jo spaudimo? 5. KMI. Ar Jûsø kûno masës indeksas didesnis nei 35 kg/m 2? 6. Amþius. Daugiau nei 50 metø? 7. Kaklo apimtis. Kaklo apimtis didesnë nei 40 cm? 8. Lytis. Vyriðka lytis? Didelë tikimybë sirgti OMAS, jei teigiami atsakymai á tris ar daugiau klausimø. Maþa tikimybë sirgti OMAS, jei teigiamø atsakymø yra maþiau nei trys. Gauta: Priimta spaudai: 2014 11 19 2015 01 15 49